Beveik ketvirtadaliui Europos laukinių rūšių gresia pavojus išnykti.

ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.

LT

2011

m. g

ruod

is

Biologinė įvairovė

Biologinė įvairovė – ypatinga mus supančių ekosistemų, rūšių ir genų įvairovė, kuri yra svarbi ne tik pati savaime, bet ir tuo, kad ji atlieka visuomenei svarbias ekosistemos funkcijas: aprūpina maistu ir gėlu vandeniu, apdulkina augalus, saugo nuo potvynių ir t.t.

Tačiau biologinę įvairovę ištiko krizė. Europoje beveik ketvirčiui laukinių rūšių gresia išnykimo pavojus, o didžioji dalis ekosistemų yra tokios blogos būklės, kad nebeįstengia atlikti svarbių funkcijų. Dėl tokios prastos ekosistemų būklės ES patiria labai didelių socialinių ir ekonominių nuostolių.

Veiksnių, dėl kurių nyksta biologinė įvairovė, konkrečiai, buveinių vietų kitimas, gamtinių išteklių išeikvojimas, invazinis svetimų rūšių išplitimas ir klimato kaita, poveikis išaugo ir nusveria teigiamą veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, poveikį.

2011 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė naują strategiją, kurioje nustatyta ES veiksmų per ateinantį dešimtmetį sistema siekiant įgyvendinti 2010 m. kovo mėn. ES lyderių nustatytą pagrindinį 2020 m. biologinės įvairovės tikslą.

Strategija yra pagrįsta šešiais tarpusavyje susijusiais tikslais, kuriuos įgyvendinant siekiama pašalinti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius ir kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį gamtai ir ekosistemos funkcijoms Europos Sąjungoje. Kiekvienas tikslas yra toliau susietas su tam tikru laikotarpiu įgyvendintinais veiksmais ir kitomis papildomomis priemonėmis.

Strategija bus įgyvendinama taikant bendrą tikslų įgyvendinimo sistemą, kurioje dalyvaus Europos Komisija ir valstybės narės, palaikančios ryšius su svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene. Strategijos pagrindas – ES sukaupta informacija apie Europos biologinės įvairovės būklę ir ekosistemas, kuri bus panaudota stebint pažangą.

Be to, ES toliau aktyviai dalyvaus tarptautinio lygmens veiksmuose, siekdama užtikrinti, kad bus įgyvendinti 2010  m. Nagojoje (Japonijoje) įvykusios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje priimti įsipareigojimai dėl pasaulio biologinės įvairovės.

2020 Biodiversity Factsheet_LTtriptique.indd 3 29/08/2012 15:14:15

ES 2050 metų vizija Iki 2050 m. Europos Sąjungos biologinė įvairovė ir jos teikiamos ekosistemų funkcijos (ES gamtinis turtas) bus apsaugotos, įvertintos ir tinkamai atkurtos, nes jos turi tiesioginę biologinės įvairovės vertę ir yra esminės siekiant žmonių gerovės, ekonominio klestėjimo ir siekiant išvengti pražūtingų biologinės įvairovės nykimo sukeltų pokyčių.

2020 m. ES pagrindinis tikslas Iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas atkurti tiek, kiek įmanoma, kartu didinant Europos Sąjungos indėlį siekiant sustabdyti visuotinį biologinės įvairovės nykimą.

1 TIKSLAS. VISAPUSIŠKAI ĮGYVENDINTI PAUKŠČIŲ IR BUVEINIŲ DIREKTYVASSustabdyti visų rūšių ir buveinių, kurioms taikomi ES gamtos srities teisės aktai, būklės blogėjimą ir pastebimai ir išmatuojamai pagerinti jų būklę, kad, palyginti su dabartiniais vertinimais, iki 2020 m.: i) 100 % daugiau buveinių ir 50 % daugiau rūšių, įvertintų pagal Buveinių direktyvą, būtų geriau apsaugotos; ir ii) 50 % daugiau rūšių, įvertintų pagal Paukščių direktyvą, būklė nebekistų arba pagerėtų.

1 veiksmas. Sukurti Natura 2000 tinklą ir užtikrinti tinkamą jo valdymą

1a) Valstybės narės ir Komisija užtikrins, kad iki 2012 m. iš esmės būtų baigtas kurti tinklas Natura 2000 (taip pat ir jūrose).

1b) Valstybės narės ir Komisija į pagrindines žemėnaudos ir vandens naudojimo politikos kryptis įtrauks rūšių ir buveinių apsaugos ir valdymo reikalavimus, kurie bus taikomi ir Natura 2000 aprėpties vietovėse, ir už jų ribų.

1c) Valstybės narės užtikrins, kad visoms Natura 2000 teritorijoms būtų laiku parengti ir įgyvendinti valdymo planai arba lygiavertės metodikos, kuriose numatytos biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo priemonės.

1d) Komisija kartu su valstybėmis narėmis iki 2012 m. Buveinių direktyvoje nurodytuose biogeografiniuose regionuose įdiegs keitimosi patirtimi ir informacija ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo Natura 2000 valdymo srityje procesą.

2 veiksmas. Užtikrinti tinkamą Natura 2000 teritorijų finansavimą

2) Pagal kitą daugiametę finansavimo programą Komisija ir valstybės narės tinklui Natura 2000 skirs reikiamas lėšas ir taikys reikiamas paskatas. Savo nuomonę apie tinklo Natura 2000 finansavimą pagal kitą daugiametę finansavimo programą Komisija pateiks 2011 m.

3 veiksmas. Geriau informuoti suinteresuotąsias šalis, didinti jų vaidmenį ir užtikrinti geresnę teisės aktų įgyvendinimo kontrolę

3a) Iki 2013 m. Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengs ir pradės įgyvendinti plačios apimties informavimo kampaniją apie Natura 2000 tinklą.

3b) Komisija ir valstybės narės toliau rengs gaires ir aktyviau bendradarbiaus su pagrindinių sektorių atstovais, kad padėtų jiems geriau suprasti ES gamtos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir tų teisės aktų vertę skatinant ekonomikos plėtrą.

3c) Komisija ir valstybės narės palengvins gamtos srities direktyvų įgyvendinimo kontrolę: teisėjams ir prokurorams bus rengiamos specialios su tinklu Natura 2000 susijusio mokymo programos ir gerinami teisės aktų įgyvendinimo kontrolės gebėjimai.

4 veiksmas. Pagerinti ir supaprastinti stebėseną ir ataskaitų teikimą

4a) Iki 2012 m. Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengs naują ES ataskaitų apie paukščius teikimo sistemą, toliau plėtos Buveinių direktyvos 17 straipsnyje numatytą ataskaitų teikimo sistemą ir gerins tinklo Natura 2000 duomenų perdavimą, prieinamumą ir aktualumą.

4b) Kad būtų lengviau prieiti prie duomenų ir jais naudotis, iki 2012 m. Komisija sukurs specialią IRT priemonę, kuri bus įtraukta į Europos biologinės įvairovės informacinę sistemą.

2 TIKSLAS. Išlaikyti ir gerinti esamą ekosistemų ir jų funkcijų būklę Iki 2020 m., įdiegus žaliąją infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 % nualintų ekosistemų, esama ekosistemų ir jų funkcijų būklė bus išlaikyta ir pagerinta.

5 veiksmas. Pagerinti Europos Sąjungoje žinias apie ekosistemas ir jų funkcijas

5) Padedant Komisijai, valstybės narės iki 2014 m. sudarys jų nacionalinėse teritorijose esančių ekosistemų ir ekosistemų funkcijų žemėlapius, nustatys tokių funkcijų ekonominę vertę ir skatins iki 2020 m. ES ir nacionaliniu lygmeniu šias vertes įtraukti į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas.

6 veiksmas. Nustatyti biologinės įvairovės atkūrimo prioritetus ir skatinti naudoti žaliąją infrastruktūrą

6a) Komisijai padedant, iki 2014 m. valstybės narės parengs strateginę struktūrą, kurią įdiegus bus galima nustatyti subnacionalinio, nacionalinio ir ES lygmens ekosistemų atkūrimo prioritetus.

6b) Iki 2012 m. Komisija parengs žaliosios infrastruktūros įgyvendinimo strategiją, kurią įgyvendinant būtų skatinama ES miestuose ir kaimo vietovėse kurti žaliąją infrastruktūrą. Šiuo tikslu bus naudojamos ir priemonės, skatinančios išankstines investicijas į žaliosios infrastruktūros projektus ir ekosistemų funkcijų palaikymą, pavyzdžiui, tikslingiau pasinaudojant ES finansine parama ir viešojo bei privačiojo sektoriaus partnerystėmis.

7 veiksmas. Užtikrinti, kad grynoji biologinės įvairovė ir ekosistemų funkcijų kokybė būtų išsaugota

7a) Iki 2014 m. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengs ES finansuojamų projektų, planų ir programų poveikio biologinei įvairovei vertinimo metodiką.

7b) Komisija ir toliau dės pastangas, kad iki 2015 m. pasiūlytų iniciatyvą, kurią įgyvendinant būtų sustabdytas grynasis ekosistemų ir jų funkcijų praradimas (pavyzdžiui, taikant kompensavimo arba subalansavimo priemones).

2020 Biodiversity Factsheet_LTtriptique.indd 4 29/08/2012 15:14:15

3 TIKSLAS. siekti, kad žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius aktyviau dalyvautų siekiant išsaugoti ir pagerinti biologinę įvairovę3A) Žemės ūkis. Iki 2020 m. kuo labiau padidinti žemės ūkio reikmėms skirtus ganyklų, ariamosios žemės ir daugiamečiais pasėliais apsėtus plotus, kuriems pagal bendrąją žemės ūkio politiką taikomos su biologine įvairove susijusios priemonės, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė ir pasiektas išmatuojamas rūšių ir buveinių, kurios yra priklausomos nuo žemės ūkio arba kurioms jis daro poveikį, apsaugos būklės ir ekosistemų funkcijų pagerėjimas, palyginti su 2010  m. ES pamatiniais rodikliais, ir taip užtikrinti tvaresnį valdymą.3B)Miškai. Iki 2020 m. užtikrinti, kad visiems valstybei priklausantiems miškams ir tam tikrą dydį (kurį nustato ir nurodo savo kaimo plėtros programose valstybės narės arba regionai) viršijančioms miško valdoms, finansuojamoms pagal ES kaimo plėtros politiką, būtų taikomi tvarios miškotvarkos strategiją atitinkantys miškotvarkos planai arba lygiavertės priemonės, kad būtų galima išmatuojamai pagerinti rūšių ir buveinių, kurios yra priklausomos nuo miškų ūkio arba kurioms jis daro poveikį, apsaugos būklę ir susijusių ekosistemų funkcijų teikimą, palyginti su 2010 m. ES pamatiniais rodikliais.

8 veiksmas. Didinti tiesiogines išmokas už aplinkos viešąsias gėrybes pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką

8a) Komisija siūlys, kad pagal bendrąją žemės ūkio politiką būtų mokamos tiesioginės išmokos už aplinkos viešąsias gėrybes, kurios nėra privalomos pagal kompleksinio paramos susiejimo taisykles (pavyzdžiui, daugiametės ganyklos, žalioji danga, ekologinis žemės atidėjimas, Natura 2000 tinklas).

8b) Komisija siūlys patobulinti ir supaprastinti GAAB (geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės) kompleksinio paramos susiejimo standartus ir, siekdama pagerinti vandens ekosistemų būklę kaimo vietovėse, svarstys, ar, įgyvendinus Vandens pagrindų direktyvą ir nustačius ūkininkams veiklos įpareigojimus, šią direktyvą būtų galima įtraukti į kompleksinio paramos susiejimo taisyklių taikymo sritį.

9 veiksmas. Užtikrinti, kad vykdant kaimo plėtrą būtų daugiau dėmesio skiriama biologinės įvairovės išsaugojimui

9a) Komisija ir valstybės narės įtrauks kiekybinius biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus į kaimo plėtros strategijas ir programas, kuriose numatyti veiksmai bus suderinti su regioniniais ir vietos poreikiais.

9b) Komisija ir valstybės narės sukurs kraštovaizdžio ypatumų vientisumui užtikrinti ir genetiniams ištekliams apsaugoti skirtas ūkininkų ir miškininkų bendradarbiavimo priemones ir kitas biologinei įvairovei apsaugoti skirtas bendradarbiavimo priemones.

10 veiksmas. Išsaugoti Europos žemės ūkio genetinę įvairovę

10) Kad padėtų išsaugoti žemės ūkio genetinę įvairovę ir ištirtų galimybes parengti genetinės įvairovės išsaugojimo strategiją, Komisija ir valstybės narės skatins taikyti agrarinės aplinkosaugos priemones.

11 veiksmas. Skatinti miškų valdytojus saugoti ir didinti miškų biologinę įvairovę

11a) Valstybės narės ir Komisija skatins taikyti valdymo planus inter alia naudojant kaimo plėtros priemones ir įgyvendinant LIFE+ programą.

11b) Valstybės narės ir Komisija skatins taikyti naujoviškas daugiafunkcinių miškų ekosistemų funkcijų išlaikymo ir atkūrimo finansavimo priemones (pavyzdžiui, išmokas už ekosistemų funkcijas).

12 veiksmas. Įtraukti biologinės įvairovės išsaugojimo priemones į miškotvarkos planus

12) Valstybės narės užtikrins, kad į miškotvarkos planus arba lygiavertes priemones būtų įtraukta kuo daugiau priemonių, kuriomis siekiama:• palaikyti optimalų sausuolių kiekį, atsižvelgiant į regionų

skirtumus, pavyzdžiui, gaisro riziką arba galimus vabzdžių antplūdžius;

• išsaugoti laukinės gamtos plotus;• pagal miškų gaisrų prevencijos programas taikyti

ekosistemomis pagrįstas miškų atsparumo gaisrams didinimo priemones, kurios turėtų būti suderintos su Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) taikymo veikla;

• taikyti specialias Natura 2000 miško vietovėms parengtas priemones;

• užtikrinti, kad miškai būtų įveisiami pagal Europos darbinio lygmens tvarios miškotvarkos rekomendacijas (visų pirma, kiek tai būtina rūšių įvairovei užtikrinti) ir atsižvelgiant į prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius.

4 TIKSLAS. Užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimąIki 2015 m. pasiekti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį. Kad iki 2020 m. būtų užtikrinta gera aplinkos būklė, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, užtikrinti sveikiems ištekliams būdingą pasiskirstymą pagal amžių ir dydį, valdant žuvininkystės išteklius taip, kad kitiems ištekliams, rūšims ir ekosistemoms nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis.

2020 Biodiversity Factsheet_LTtriptique.indd 5 29/08/2012 15:14:16

13 veiksmas. Geriau valdyti žvejojamus išteklius13a) Komisija ir valstybės narės palaikys ir atkurs tokį žuvų kiekį, kad

visuose plotuose, kuriuose žvejoja ES žvejybos laivai (įskaitant plotus, kuriuose žvejybą reglamentuoja regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos), ir trečiųjų šalių, su kuriomis ES yra sudariusi žuvininkystės partnerystės susitarimus, vandenyse būtų pasiektas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis.

13b) Komisija ir valstybės narės pagal bendrąją žuvininkystės politiką parengs ir įgyvendins ilgalaikius valdymo planus ir didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio užtikrinimo principu pagrįstas žuvų sužvejojimo kontrolės taisykles. Šie planai turėtų būti parengti taip, kad atitiktų konkrečius tikslus su nustatytais įgyvendinimo terminais ir būtų grindžiami mokslinėmis rekomendacijomis bei tvarumo principais.

13c) Komisija ir valstybės narės daug intensyviau rinks duomenis, reikalingus norint pasiekti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį. Pasiekus šį tikslą, bus prašoma pateikti mokslinių rekomendacijų, kad iki 2020 m. į didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio apibrėžtį būtų įtraukti ekologiniai veiksniai.

14 veiksmas. Nebedaryti neigiamo poveikio žuvų ištekliams, rūšims, buveinėms ir ekosistemoms

14a) ES parengs priemones, kurias taikant, laikantis ES teisės aktų ir tarptautinių įpareigojimų, bus siekiama palaipsniui užkirsti kelią žuvų išmetimui į jūrą, išvengti nepageidaujamų rūšių žuvų priegaudos ir išsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas.

14b) Komisija ir valstybės narės padės įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir šiuo tikslu, be kitų priemonių, taikys finansines paskatas, numatytas būsimose žuvininkystės ir jūrų politikos finansavimo priemonėse, skirtose saugomoms jūrų teritorijoms (įskaitant Natura 2000 teritorijas ir tarptautiniais arba regioniniais susitarimais įsteigtas teritorijas). Taip galėtų būti finansuojama tokia veikla: jūrų ekosistemų atkūrimas, žvejybos pritaikymas ir skatinimas žuvininkystės sektoriaus dalyvius vykdyti kitokią veiklą (pavyzdžiui, verstis ekologiniu turizmu), jūrų biologinės įvairovės stebėsena ir valdymas, kova su jūrų

tarša.

5 TIKSLAS. Kovoti su invazinėmis svetimomis rūšimisIki 2020 m. nustatyti ir surūšiuoti pagal svarbą invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, rūšis, kurios turėtų būti pirmiausia kontroliuojamos arba išnaikinamos, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujų invazinių svetimų rūšių įveisimui ir plitimui.

15 veiksmas. Griežčiau taikyti ES augalų ir gyvūnų sveikatos reglamentus

15) Iki 2012 m. Komisija išplės augalų ir gyvūnų sveikatos reglamentavimo sritį, įtraukdama į ją daugiau biologinės įvairovės aspektų.

16 veiksmas. Sukurti specialią priemonę kovai su invazinėmis svetimomis rūšimis

16) Kad užpildytų kovos su invazinėmis svetimomis rūšimis politikos spragą, iki 2012 m. Komisija parengs specialią teisinę priemonę.

6 TIKSLAS. Padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimąIki 2020 m. ES imsis aktyvesnių veiksmų siekdama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

17 veiksmas. Susilpninti netiesioginius biologinės įvairovės nykimo veiksnius

17a) Vykdydama pavyzdinę ES tausaus išteklių naudojimo iniciatyvą ES imsis priemonių (kurios gali apimti paklausos ir (arba) pasiūlos priemones), kad sumažintų ES vartojimo įpročių poveikį biologinei įvairovei, visų pirma priemonių, susijusių su ištekliais, kurie daro didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei.

17b) Komisija sieks, kad įgyvendinant prekybos politiką būtų aktyviau prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir

2020 Biodiversity Factsheet_LTtriptique.indd 6 29/08/2012 15:14:16

Biologinė įvairovė svarbi ne tik pati savaime, bet ir tuo, kad ji atlieka visuomenei svarbias ekosistemos funkcijas: aprūpina gėlu vandeniu, apdulkina augalus, saugo nuo potvynių – visa tai turi didelę ekonominę ir socialinę vertę.

spręs galimo neigiamo prekybos poveikio problemą sistemingai įtraukdama biologinės įvairovės išsaugojimo klausimą į prekybos derybas ir dialogą su trečiosiomis šalimis, atlikdama ex-ante ir ex-post prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimus, nustatys ir įvertins galimą prekybos liberalizavimo ir investicijų poveikį biologinei įvairovei. Į visus naujus prekybos susitarimus Komisija sieks įtraukti darnaus vystymosi klausimams skirtą skyrių, kuriame bus svarbių su aplinka ir su biologinės įvairovės srities tikslais susijusių prekybos nuostatų.

17c) Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis sieks sukurti rinkos sąlygas, skatinančias saugoti biologinę įvairovę (be kita ko, bus imtasi priemonių pertvarkyti, laipsniškai mažinti ir panaikinti žalingas ES ir valstybių narių subsidijas) ir suteikiančias teigiamų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo paskatų.

18 veiksmas. Sutelkti papildomus išteklius pasaulio biologinės įvairovės išsaugojimui

18a) Komisija ir valstybės narės deramai prisidės prie tarptautinių pastangų padidinti pasaulio biologinės įvairovės išsaugojimui skiriamus išteklius (t. y. prie tarptautinio proceso, kuriuo siekiama įvertinti biologinės įvairovės finansavimo poreikius ir vienuoliktoje Biologinės įvairovės konvencijos susitariančiųjų šalių konferencijoje, kuri įvyks 2012 m., nustatyti išteklių sutelkimo biologinei įvairovei išsaugoti tikslus).

18b) Komisija inter alia pagerins pasaulio biologinei įvairovei išsaugoti skiriamo ES finansavimo veiksmingumą dalyvaudama gamtinio turto vertinimuose paramą gaunančiose šalyse, prisidėdama prie nacionalinių biologinės įvairovės strategijų ir veiksmų planų kūrimo ir (arba) atnaujinimo, taip pat geriau koordinuodama Europos Sąjungoje arba kartu su pagrindiniais ne ES rėmėjais teikiamą biologinės įvairovės išsaugojimo pagalbą ir (arba) projektų įgyvendinimą.

19 veiksmas. Biologinę įvairovę tausojanti ES vystymosi ir bendradarbiavimo politika

19) Komisija toliau sistemingai tikrins savo vystomojo bendradarbiavimo veiksmus, kad kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ir atliks veiksmų, kurie gali padaryti didelį poveikį biologinei įvairovei, strateginius aplinkos vertinimus ir (arba) poveikio aplinkai, vertinimus.

20 veiksmas. Reguliuoti galimybes naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningą bei teisingą pasidalijimą nauda, gaunama juos naudojant

20) Komisija pasiūlys teisės aktų, kuriais Europos Sąjungoje bus įgyvendintas Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo pasidalijimo nauda, gaunama juos naudojant, kad ES galėtų ratifikuoti protokolą kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2015 m., kaip nustatyta pasaulinio masto tikslu.

2020 Biodiversity Factsheet_LTtriptique.indd 1 29/08/2012 15:14:13

Beveik ketvirtadaliui Europos laukinių rūšių gresia pavojus išnykti.

LT

2011

m. g

ruod

is©Europos Sąjunga, 2011.

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Daugiau informacijos rasite

2020 m. Biologinės įvairovės strategijos dokumente http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/comm2006/2020.htm

ES vizijos ir pagrindinio tikslo dokumente 2010 m. kovo 26 d. ES valstybių vadovų patvirtinime http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ec/113591.pdf

2010 m. ES biologinės įvairovės bazinio lygio scenarijuje http://www.eea.europa.eu/publications/eu-2010-biodiversity-baseline

2006 m. ES biologinės įvairovės veiksmų plane ir 2010 m. vertinime http://ec.europa.eu/environment/nature/info/pubs/docs/2010_bap.pdf

Europos biologinės įvairovės informacinėje sistemoje (angl. BISE) www.biodiversity.europa.eu

Nuotraukos:

Paprastasis tulžys Alcedo atthis. Autorius – ©D. Kjaeris

Drugys Apolonas (Parnassus Apollo). Autorius – ©iStockphoto

Krioklys miške. Autorius –©iStockphoto

Elbės upė, Vokietija. Autorius – ©iStockphoto

Žaliasis laumžirgis ( Aeshna viridis ). Autorius – ©L. van Haeringenas

Biologinės įvairovės konvencijoje 2010 m. spalį Nagojoje (Japonija) įvykusios Biologinės įvairovės konvencijos susitariančiųjų šalių konferencijos rezultatuose http://www.cbd.int/cop10/doc/

Europos Komisijos gamtos ir biologinės įvairovės interneto svetainėje http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm

Natura 2000 tinklo interneto svetainėje http://natura2000.eea.europa.eu/

KH-31-11-257-LT-C

Spau

sdin

ta p

erdi

rbta

me

popi

eriu

je, k

uria

m s

utei

kta

spau

dos

popi

eria

us E

S ek

olog

inė

etik

etė

(ww

w.e

cola

bel.e

u)

doi. 10.2779/32247

2020 Biodiversity Factsheet_LTtriptique.indd 2 29/08/2012 15:14:14