2010 metŲ veiklos ataskaita · 2018-05-04 · teise. veiksmingos probacijos vykdymo sistemos...

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2011 m. balandţio 11 d. Nr. (1.40)-7R-2962

Vilnius

2

TURINYS

I. ĮŢANGA.......................................................................................................................................... 3

II. TEISINGUMO MINISTERIJOS VYKDYTA VEIKLA IR PASIEKTI REZULTATAI.............6

1. Pirmasis strateginis tikslas......................................................................................................... 6

1.1. Teisinės sistemos tobulinimas.......................................................................................................9

1.2. Veiksmingo Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo Lietuvoje uţtikrinimas ir nacionalinių

interesų atstovavimas Europos Sąjungos teismuose...........................................................................32

1.3. Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą ..........................................................................................41

2. Antrasis strateginis tikslas..........................................................................................................45

2.1. Teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimas.........................................................................................48

2.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir koordinavimas......................................51

2.3. Teisėjų kvalifikacijos kėlimas.....................................................................................................56

2.4. Teismų sprendimų vykdymas.....................................................................................................58

2.5. Teismų investicijų projektų įgyvendinimas.................................................................................61

2.6. Specialioji nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa............................................63

3. Trečiasis strateginis tikslas .........................................................................................................65

3.1. Pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje.....................................................................68

3.2. Valstybės įmonės Registrų centro vykdomų valstybės pavestų funkcijų uţtikrinimas...............78

3.3. Specialioji Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų programa........................................83

4. Ketvirtasis strateginis tikslas......................................................................................................93

4.1. Vartotojų interesų gynimas ir vartotojų teisių apsaugos institucijų veiklos koordinavimas

įstaigomis............................................................................................................................................97

III. TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.....................108

IV. PLANUOJAMO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI.................................................116

Priedai...............................................................................................................................................120

3

I. ĮŢANGA

2010 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija)

veikla buvo organizuojama vadovaujantis Teisingumo ministerijos 2010–2012 metų strateginiu

veiklos planu. 2010 m. Teisingumo ministerija įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008–2012 metų programoje ir kituose teisės aktuose numatytus uţdavinius.

Teisingumo ministerija savo veikloje 2010 m. numatė tris pagrindinius veiklos prioritetus:

I. Uţtikrinti viešumą kuriant ir įgyvendinant teisės aktus (teisėkūros, viešųjų pirkimų,

valstybės tarnybos ir kitose srityse), taip garantuojant didesnį valdţios veiklos skaidrumą ir

veiksmingesnę kovą su korupcija.

Parengtas ir 2010 m. spalio 7 d. pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų

įstatymo projektas (projekto registracijos Seime Nr. XIP-2111 (2)) ir susiję įstatymų projektai.

Projektų tikslas – uţtikrinti kokybiškesnę, nuoseklesnę ir skaidresnę teisėkūrą. Įstatymo projekte

siūloma įtvirtinti teisėkūros principus, nustatyti teisėkūros stadijas, numatyti teisėkūros viešumą

uţtikrinančias priemones, taip pat įtvirtinti pamatines teisėkūrą ir atskiras jos stadijas

reguliuojančias taisykles: nustatyti atitinkamų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų pareigą viešai

skelbti teisėkūros iniciatyvas ir parengtus teisės aktų projektus, konsultuotis su visuomene dėl

teisėkūros iniciatyvų, parengtų teisės aktų projektų, teisinio reguliavimo stebėsenos ir įvertinti

visuomenės pareikštą nuomonę, atlikti teisinio reguliavimo stebėseną ir, nustačius trūkumų,

inicijuoti teisinio reguliavimo tobulinimą. Įstatymo projekte taip pat siūloma teisės aktus oficialiai

skelbti nebe „Valstybės ţiniose“, o Seimo Teisės aktų registre (toliau – Teisės aktų registras).

Projektuose taip pat siūloma nustatyti, kad teismų baigiamieji aktai ir atskirosios nutartys

registruojamos ir skelbiamos Teisės aktų registre, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, o

teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių ir aukštesnės

instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, kurios buvo suformuluotos analogiškose ar iš

esmės panašiose bylose priimtuose baigiamuosiuose aktuose, su sąlyga, kad šie teismų baigiamieji

aktai bus paskelbti Teisės aktų registre.

Priėmus Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, visuomenei bus prieinami visų

lygių teisės aktai ir teisės aktų projektai. Sistema bus plečiama, uţtikrinant patogų ir paprastą

informacijos pasiekiamumą, su maţiausiomis sąnaudomis įgyvendinama teisė dalyvauti teisėkūros

procese.

Uţtikrinant politinių partijų finansinės veiklos skaidrumą, sukuriant efektyvų ir veikiantį

politinių partijų finansavimo kontrolės mechanizmą, nuo 2011 m. sausio 3 d. veikia Teisingumo

ministerijoje 2010 m. įdiegta kompiuterinė programa, kuria naudodamosi politinės partijos savo

partijų narių sąrašus pildo ir pateikia elektroniniu būdu. Teisingumo ministerija šia programa

pateiktus politinės partijos narių sąrašo duomenis automatiniu būdu sutikrina su Gyventojų registro

tarnybos duomenimis ir įvertina narių įtraukimą į kitų politinių partijų sąrašus. Nuo 2011 m. liepos

mėn. visiems Lietuvos Respublikos piliečiams bus sudaryta galimybė Politinių partijų narių sąrašų

informacinėje sistemoje patikrinti savo narystę politinėje partijoje.

II. Supaprastinti ir debiurokratizuoti teisines procedūras (civilinį procesą, baudţiamąjį

procesą, įmonių registravimą, civilinės būklės aktų registravimą) ir optimizuoti teisinių

institucijų, įskaitant teismus, veiklą.

Sudaryta galimybė įsteigti uţdarąją akcinę bendrovę, kai steigimo dokumentai rengiami

vadovaujantis patvirtintais pavyzdiniais uţdarosios akcinės bendrovės įstatais ir steigimo aktu.

Internetu registruojama įmonė, jei steigėjas yra patalpų, suteikiamų buveinei registruoti, vienintelis

savininkas, t. y. patalpos steigėjui nepriklauso bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės

nuosavybės teise, ir jei patalpoms, suteikiamoms buveinei registruoti, Nekilnojamo turto registre

nėra įregistruotas turto areštas. 2010 m. elektroniniu būdu įregistruotos 373 uţdarosios akcinės

bendrovės ir 15 individualių įmonių.

Seimo Biudţeto ir finansų komitete ir Ţmogaus teisių komitete 2010 m. vyko ir šiuo metu

Teisės ir teisėtvarkos komitete vyksta Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo

projekto (Nr. XIP-1409), kuris buvo pateiktas Teisingumo ministerijos ir kuriam pritarta Lietuvos

4

Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1464, klausymai. Projekte, be kita

ko, numatoma sudaryti galimybes suinteresuotoms šalims įteikti procesinius dokumentus bei

pateikti juos teismui elektroninio ryšio priemonėmis. Projekte siūloma, kad advokatams, advokatų

padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms,

įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus

įteiktų tik elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai taip pat būtų

įteikiami asmenims, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudaryta

sutartis nustatytų pareigą priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems

asmenims teismas procesinius dokumentus įteiktų elektroninių ryšių priemonėmis jų pageidavimu.

Siekiant įtvirtinti elektroninių procesinių dokumentų įteikimą administraciniame procese,

buvo parengtas ir pateiktas Seimui Administracinių bylų teisenos įstatymo 11, 22, 23, 24, 34, 37,

39, 51, 53, 57, 61, 64, 66, 68, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82, 83, 85, 87, 93, 105, 106, 107, 110, 118,

119, 121, 125, 129, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 142, 155 ir 157 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1929, uţregistruotas 2010 m. balandţio 14 d.

Siekiant sumaţinti biurokratijos ir reguliavimo naštą teismų srityje, atsisakyti teismams

nebūdingų funkcijų, nesusijusių su ginčų nagrinėjimu, perduodant jas kitoms institucijoms,

įgyvendinti Hipotekos registro vystymo reformą ir naujai reglamentuoti hipotekos teisinius

santykius Seimui pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimų

projektai. Atliekant hipotekos skyrių teisinio statuso pakeitimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybes

2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1064 (Ţin., 2010, Nr. 88-4649) buvo nutraukta Teisingumo

ministerijos filialų veikla.

Siekdama optimizuoti baudţiamąjį procesą, Teisingumo ministerija pateikė Seimo Teisės ir

teisėtvarkos komitetui savo projektinius pasiūlymus ir išvadas dėl 2010 m. rugsėjo 21 d. priimto

Baudţiamojo proceso kodekso papildymo 31 straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121,

125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 168, 170, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymo. Šiuo įstatymo projektu sutrumpinti tam tikrų proceso veiksmų

atlikimo terminai, formalizuoti bendrieji ikiteisminio tyrimo terminai, taip pat, siekiant sumaţinti

ikiteisminių tyrimų skaičių, formalizuota pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimo tvarka ir

terminai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyta galimybė skirti tam tikras kardomąsias

priemones, liudytojui numatyta galimybė turėti atstovą, įtvirtinta ikiteisminio tyrimo sustabdymo

galimybė ir kt.

Ruošiantis įgyvendinti projektą „Sukurti Integruotą baudţiamojo proceso informacinę

sistemą, siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, tarpusavio

supratimą, šių institucijų veiksmų koordinavimą“, pradėta rengtis automatizuoti baudţiamąjį

procesą: išanalizuotos Baudţiamojo proceso kodekso atskirų straipsnių pakeitimų prielaidos,

konsultuotasi dėl jų su Generaline Prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija, taip pat pradėta rengtis

įgyvendinti minėtus pakeitimus. Šio projekto tikslai: optimizuoti baudţiamąjį procesą, panaudojant

informacinių technologijų priemones; uţtikrinti baudţiamojo proceso visapusišką informacinį

aprūpinimą bei juridinę galią turinčius elektroninius dokumentus; atlikti baudţiamojo proceso

veiklas greičiau, su maţesnėmis sąnaudomis bei aukštesne kokybe, perkeliant baudţiamojo proceso

informaciją į elektroninę erdvę.

Lietuvos Respublikos Seime 2010 m. birţelio 22 d. priėmus Teisingumo ministerijos

inicijuotą Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 1, 2, 9, 43 straipsnių pakeitimo ir

papildymo, įstatymo papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 9(1) straipsnio pripaţinimo netekusiu

galios įstatymą (Ţin. 2010, Nr. 81-4228), Teisingumo ministerija metodiškai vadovavo šio įstatymo

įgyvendinimui, Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų derinimui, siekiant kad

ūkio subjektų veiklos prieţiūrą Lietuvoje atliekantys viešojo administravimo subjektai tinkamai

taikytų ir įgyvendintų įstatyme įtvirtintus ūkio subjektų veiklos prieţiūros principus.

III. Sukurti sąlygas veiksmingai ir ekonomiškai bausmių vykdymo sistemai (parengti ir

įgyvendinti realias nuteistųjų resocializacijos priemones, įteisinti elektroninę stebėseną

(monitoringą), pasirengti laisvės atėmimo vietų pertvarkai).

5

Teisingumo ministerija kartu su Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos

(toliau – Kalėjimų departamentas) įgyvendina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektą

„Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje esančių nenaudojamų pastatų rekonstravimas į

kalėjimą“ (toliau – Projektas). Projekto tikslas – perkelti esamą kalėjimą iš Lukiškių tardymo

izoliatoriaus – kalėjimo, esančio Vilniaus miesto centrinėje dalyje, į Pravieniškes, uţtikrinant

naujojo kalėjimo eksploatavimą maţiausiomis sąnaudomis.

2010 m. Ūkio ministerijos uţsakymu atlikus galimybių studiją ir partnerystės projektą

„Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje esančių nenaudojamų pastatų rekonstravimo į

kalėjimą ir ūkio prieţiūros vykdymo projektas“, nustatyta, kad Projektas generuoja vertę uţ pinigus,

jei įgyvendinamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį, t.y. Projektą įgyvendinti

organizuojant tradicinį viešąjį pirkimą būtų brangiau.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų rengimą, vertinimą, įgyvendinimą,

partnerystės procese dalyvaujančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę bei rizikos paskirstymą

partnerystės projekto šalims reglamentuoja Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų

rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m.

lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 (toliau – Taisyklės). Remiantis Taisyklių 8 punktu, Projektas

2010 m. buvo pateiktas Finansų ministerijai, kuri pateikė išvadą dėl siūlomo įgyvendinti

partnerystės projekto finansinių sąlygų ir rizikos paskirstymo partnerystės projekto šalims.

Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, Projektas su galimybių studija ir Finansų ministerijos išvada

pateikti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijai.

Atsiţvelgiant į nusikalstamumo didėjimo tendencijas, kyla poreikis labiau derinti Europos

Sąjungos ir valstybių narių nacionalinės teisės nuostatas, siekiant uţtikrinti efektyvią

nusikalstamumo kontrolę ir skatinti efektyvesnį tarptautinį teisėsaugos institucijų

bendradarbiavimą, todėl 2009–2010 m. itin padaugėjo priimamų Europos Sąjungos teisės aktų, kas

nulemia Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus, siekiant suderinti juos su Europos Sąjungos

teise.

Veiksmingos probacijos vykdymo sistemos Lietuvoje nebuvimas neuţtikrina asmenų,

kuriems paskirta probacija, pozityvaus resocializacijos proceso, kuris leistų optimaliai įgyvendinti

nusikalstamų veikų prevenciją, maţinti jų recidyvą ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų

skaičių. Tai lemia, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, vis dar

išlieka didelis laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius (2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje

buvo 260 įkalintų asmenų (100 000 tūkst. gyventojų), pvz., Danijoje jų buvo – 71, Vokietijoje – 88,

Vengrijoje – 153). Per 2010 m. laisvės atėmimo vietose laiko įkalintų asmenų skaičius Lietuvoje

dar išaugo – 266 asmenys (100 000 tūkst. gyventojų). Uţ Lietuvą daugiau įkalinimo įstaigose tarp

Europos Sąjungos valstybių laikoma tik Latvijoje – 314 įkalintų asmenų (100 000 tūkst. gyventojų).

Atsiţvelgiant į tai, kad 2010 m. baudţiamoji atsakomybė uţ nusikalstamas veikas buvo

grieţtinama, įkalintųjų laisvės atėmimo vietose skaičius gali dar didėti.

2010 m. balandţio mėn. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos

probacijos įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektai, kuriais siekiama uţtikrinti asmenų,

kuriems paskirta probacija, pozityvų resocializacijos procesą, kuris leistų optimaliai įgyvendinti

nusikalstamų veikų prevenciją, maţinti jų recidyvą ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų

skaičių, tačiau, nors ir buvo numatytas jų įsigaliojimas 2011 m. sausio 1 d., minėti įstatymų

projektai nebuvo priimti.

2010 m. Teisingumo ministerijos valdymo srityje įvyko struktūriniai pokyčiai:

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1060

„Dėl įgaliojimų Ūkio ministerijai įgyvendinti Lietuvos metrologijos inspekcijos savininko teises ir

pareigas suteikimo“ Lietuvos metrologijos inspekcijos savininko teises ir pareigas nuo 2010 m.

rugsėjo 1 d. iš Teisingumo ministerijos perėmė Ūkio ministerija.

2) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodţio 16 d. nutarimu Nr.

1719 „Dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto statuso bei pavadinimo

pakeitimo ir pavedimo Teisingumo ministerijai vykdyti steigėjo funkcijas“ nuo 2010 m. sausio 1 d.

pasikeitė įstaigos statusas ir pavadinimas. Įstaigos veikla vykdoma vadovaujantis Valstybinės

6

teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatais,

patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gruodţio 29 d. įsakymu Nr. 1R-

415. Pasikeitus statusui ir priklausomybei, veiklos prioritetai išliko iš esmės nepakitę.

3) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330

„Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (Ţin., 2010, Nr. 38-1784) asmens duomenų apsaugos

valdymo sritis pavesta teisingumo ministrui. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Ţin., 1994, Nr. 43-772) 291

straipsnio

1 dalimi, dalyvauja formuojant politiką teisingumo ministrui pavestoje asmens duomenų apsaugos

valdymo srityje ir ją įgyvendina.

4) Vadovaujantis Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 15 d. protokoliniu sprendimu „Dėl institucijų

ir įstaigų, vykdančių atitinkamos ministerijos programas“ 8 punktu, Kalėjimų departamentas,

Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos ir Vyriausioji administracinių

ginčų komisija nuo 2011 m. vykdys programas, numatytas Teisingumo ministerijos strateginiame

veiklos plane.

2010 m. Teisingumo ministerijoje pradėtas ţmogiškųjų gebėjimų stiprinimas.

Teisingumo ministerijai siekiant tapti viešojo administravimo įstaiga, kuri efektyviai

naudoja esamus finansinius ir ţmogiškuosius išteklius, 2010 m. pradėtas įgyvendinti Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamas projektas „Kokybės vadybos

modelio diegimas ir sertifikavimas Teisingumo ministerijoje“, kuris įgyvendinamas pagal Lietuvos

2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ţmogiškųjų išteklių plėtros

veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo

efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės

iniciatyvos“. Šiuo projektu siekiama patobulinti Teisingumo ministerijos veiklą naudojant kokybės

vadybos sistemą, įdiegti kokybės vadybos sistemos modelį Teisingumo ministerijoje ir sertifikuoti

įdiegtą kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001:2008 standartą.

Taip pat 2010 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“, kuris įgyvendinamas

pagal 2007–2013 metų ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto

„Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“

įgyvendinimo priemonę VP1-4.1-VRM-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų

kvalifikacijos tobulinimas“.

Iki 2012 m. geguţės mėn. 35 Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai,

dirbantys pagal darbo sutartis, tobulins savo anglų kalbos ţinias, 20 darbuotojų – prancūzų kalbos,

25 – kompiuterinio raštingumo ir 15 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, pasirengs atstovauti Lietuvai, jai 2013 m. pirmininkaujant Europos Sąjungos Taryboje.

2010 m. gruodţio 31 d. patvirtinta Teisingumo ministerijos administracijos struktūra ir 150

pareigybių sąrašas, uţimtų pareigybių skaičius (faktinis darbuotojų skaičius) – 145 (įskaitant

ministrą, viceministrus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus).

2010 m. Teisingumo ministerijai ir jos valdymo sričiai priskirtoms įstaigoms veiklai vykdyti

buvo skirta 51930 tūkst. litų biudţeto asignavimų, per 2010 m. panaudota 50141,4 tūkst. litų,

grąţinta į biudţetą 1788,6 tūkst. litų nepanaudotų lėšų. 2010 m. buvo sutaupyta 276,2 tūkst. litų

Teisingumo ministerijos darbo uţmokesčio fondo lėšų, 579,8 tūkst. litų Teisingumo ministerijai

skirtų investicijų, 516,1 tūkst. litų teismams skirtų investicijų ir 416,5 tūkst. litų valdymo sričiai

priskirtoms įstaigoms skirtų lėšų.

II. VYKDYTA VEIKLA IR PASIEKTI REZULTATAI

1. Pirmasis strateginis tikslas – teisės aktų projektų, pateikiamų Vyriausybei, kokybės

uţtikrinimas ir teisinės politikos koordinavimas

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros

pagrindų įstatymo projektas (registracijos Nr. XIP-2111 (2)) ir lydimųjų įstatymų projektai. Šio

7

įstatymo projekto tikslas – uţtikrinti kokybiškesnę, nuoseklesnę ir skaidresnę teisėkūrą. Įstatymo

projekte siūloma įtvirtinti teisėkūros principus, nustatyti teisėkūros stadijas, numatyti teisėkūros

viešumą uţtikrinančias priemones, taip pat įtvirtinti pamatines teisėkūrą ir atskiras jos stadijas

reguliuojančias taisykles: nustatyti atitinkamų teisėkūros procese dalyvaujančių asmenų pareigą

viešai skelbti teisėkūros iniciatyvas ir parengtus teisės aktų projektus, konsultuotis su visuomene dėl

teisėkūros iniciatyvų, parengtų teisės aktų projektų, teisinio reguliavimo stebėsenos ir įvertinti

visuomenės pareikštą nuomonę, atlikti teisinio reguliavimo stebėseną ir, nustačius trūkumų,

inicijuoti teisinio reguliavimo tobulinimą. Įstatymo projekte siūloma teisės aktus oficialiai skelbti

nebe „Valstybės ţiniose“, o Teisės aktų registre, nustatyti, kad teismų baigiamieji aktai ir

atskirosios nutartys registruojamos ir skelbiamos Teisės aktų registre, išskyrus įstatymuose

nustatytus atvejus, o teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo

pačių ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, kurios buvo suformuluotos

analogiškose ar iš esmės panašiose bylose priimtuose baigiamuosiuose aktuose, su sąlyga, kad šie

teismų baigiamieji aktai yra paskelbti Teisės aktų registre.

Vyriausybė pritarė parengtiems Vyriausybės nutarimų projektams teisėkūros srityje:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m.

rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių

patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės

darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandţio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų

reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“

pakeitimo“ projektams. Šiais projektais buvo patobulintas teisėkūros (ypač Vyriausybės teisės aktų)

teisinis reguliavimas, siekiant uţtikrinti tinkamą teisės aktų pasekmių vertinimą, teisinio

reguliavimo stebėseną, taip pat visuomenės dalyvavimą teisėkūros procese.

Parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo

pakeitimo ir lydimieji įstatymų projektai (XIP-2323-2324), kurių tikslas – padaryti Konstitucijos

laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimą lankstesnį ir veiksmingesnį, atsisakyti perteklinių su

peticijų priėmimu ir nagrinėjimu susijusių administracinių procedūrų.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos baudţiamojo

kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216,

220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 253

1, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 308

1

straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 681 ir 68

2 straipsniais bei 44 ir 45 straipsnių

pripaţinimo netekusiais galios įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektai (Nr. XIP-2562-2567),

kuriais, be kita ko, siekiama suderinti Baudţiamojo kodekso nuostatas su Europos Tarybos pinigų

plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto

(MONEYVAL) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu

trečiojo rato detalaus įvertinimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis dėl pinigų plovimo

baudţiamajame įstatyme reglamentavimo tobulinimo.

Parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudţiamojo

kodekso ir lydimųjų įstatymų projektai (Nr. XIP-892(2) ir XIP-2798) kuriais siekiama įgyvendinti

2005 m. geguţės 16 d. Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos; įgyvendinti 2008 m.

liepos 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/675/TVR dėl atsiţvelgimo į apkaltinamuosius

nuosprendţius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudţiamosiose bylose (OL 2008 m. L

220 p. 32), 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/841/TVR dėl kovos su

organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42), 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį

sprendimą 2008/919/TVR iš dalies keičiantį Pagrindų sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su

terorizmu (OL 2008 L 330, p. 21) ir 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir

manipuliavimo rinka (piktnaudţiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas,

p. 367); suderinti Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso nuostatas su 2007 m. lapkričio 6 d.

Europos Komisijos ataskaitoje (COM(2007) 681 final) dėl 2002 m. birţelio 13 d. Tarybos

8

pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu įgyvendinimo Europos Sąjungos

valstybėse narėse pateiktomis rekomendacijomis ir Europos Tarybos pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) Lietuvos

Respublikos pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu trečiojo rato detalaus

įvertinimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis dėl terorizmo finansavimo baudţiamajame

įstatyme reglamentavimo tobulinimo.

Parengtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 ir 17 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų projektai, kuriais siekiama sukurti bendrą keitimosi

įslaptinta (išslaptinta) informacija mechanizmą, apibrėţti tokio keitimosi tikslus, subjektus,

pagrindinius principus, suderinti įstatymų reguliavimo nuostatas.

Įgyvendinant šį strateginį tikslą, siekta šių efekto kriterijų: „Teigiamai vertinamų teisinių

išvadų, leidusių išvengti netinkamo teisinio reguliavimo ir netinkamo Europos Sąjungos teisės

perkėlimo, proc.“, „Dėl nepasiektų teisinio reguliavimo tikslų arba neveiksmingų teisės normų

Teisingumo ministerijos inicijuotų teisės aktų pakeitimų skaičius“ ir „Teisės inovacijų,

pagerinančių teisinės sistemos funkcionavimą, sukūrimas“.

Efekto kriterijus „Teigiamai vertinamų teisinių išvadų, leidusių išvengti netinkamo teisinio

reguliavimo ir netinkamo Europos Sąjungos teisės perkėlimo, proc.“ nebuvo skaičiuojamas, nes

taupant biudţeto asignavimus ir atsiţvelgiant į tai, kad 2010 m. iš esmės pakeista vertinimo kriterijų

sistema, nutarta nuo 2011 m. atlikti kompleksinius tyrimus, apimančius daugiau kriterijų.

Efekto kriterijų „Dėl nepasiektų teisinio reguliavimo tikslų arba neveiksmingų teisės normų

Teisingumo ministerijos inicijuotų teisės aktų pakeitimų skaičius“ ir „Teisės inovacijų,

pagerinančių teisinės sistemos funkcionavimą, sukūrimas“ planuotos vertės pasiektos. Efekto

kriterijaus „Teisės inovacijų, pagerinančių teisinės sistemos funkcionavimą, sukūrimas (7)“

planuota metinė vertė viršyta (įgyvendinta 12) – šio kriterijaus vertė buvo skaičiuojama pirmus

metus, tad planinė vertė buvo pasirinkta netiksli. Siekiant, kad Teisingumo ministerijos teikiamos

teisinės išvados dėl norminių teisės aktų projektų būtų kokybiškos ir atitiktų norminio teisės akto

projekto bendrus turinio ir struktūros reikalavimus, kas atitinkamai uţtikrintų rengiamų ir nustatyta

tvarka su Teisingumo ministerija derinamų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar kitų teisės aktų

projektų ir juose įtvirtinamo teisinio reguliavimo kokybę, patobulintos ir nauja redakcija išdėstytos,

Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1R-190. Šį tikslą įgyvendinančių programų – „Teisinės sistemos tobulinimas“, „Veiksmingo Europos

Sąjungos teisės įgyvendinimo Lietuvoje uţtikrinimas ir nacionalinių interesų atstovavimas Europos

Sąjungos teismuose“, „Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą (valstybės biudţeto lėšos)“ ir

„Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą (asignavimų valdytojo pajamų įmokos)“ – planuoti rezultatai

iš dalies pasiekti.

Įgyvendinant programą „Teisinės sistemos tobulinimas“, ne visiškai pasiekti rezultato

kriterijai „Nustatytais terminais įvykdytos Vyriausybės programos priemonės“ (įvykdyta 70 proc.,

planuota 100 proc.) ir „Teisinės išvados dėl teisės aktų projektų, pateiktos nustatytais terminais“

(įvykdyta 28 proc., planuota 51 proc.). Dėl objektyvių prieţasčių buvo neįgyvendinta dalis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės programos priemonių (įgyvendinant priemones išaiškėjo naujos

aplinkybės, kurios nulėmė, tai jos būtų įgyvendinamos kitais būdais, atitinkamai per ilgesnį terminą,

taip pat nepriimti reikalingi teisės aktai priemonėms įgyvendinti). Tokį maţą procentą laiku

pateikiamų teisinių išvadų dėl teisės aktų projektų nulėmė daug prieţasčių (neretai terminas pateikti

teisines išvadas dėl teisės aktų projektų nustatomas labai trumpas, o Teisingumo ministerijos

specialistams tenka atlikti išsamią teisės aktų projektų analizę, savo išvadose įvertinti numatomo

teisinio reguliavimo tikslą, priemones, teisinio reguliavimo metodą, teisės techniką, numatomo

teisinio reguliavimo galimas pasekmes ir kitus svarbius aspektus. Be to, Teisingumo ministerijos

išvados turi būti gautos dėl visų Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų. Dėl išsamaus teisės aktų

projektų vertinimo ir teisės aktų projektų gausos vėluojama pateikti teisines išvadas, tačiau

Teisingumo ministerijai šios problemos yra ţinomos ir ieškoma būdų joms spręsti). Rezultato

kriterijaus „Asmenų, manančių, kad jiems suteikta pakankamai galimybių įgyti teisinių ţinių ir

9

gebėjimų, padaugėjimas, proc.“ vertė neapskaičiuota, nes dėl asignavimų stygiaus nebuvo atliktas

Lietuvos gyventojų teisinių ţinių vertinimas.

Vertinimo kriterijų reikšmės dėl Europos Ţmogaus Teisių Teismo (toliau – EŢTT, Teismas)

sprendimų vykdymo atskleidţia iškilę sunkumai priimant kai kurias bendrąsias EŢTT sprendimų

vykdymo priemones – būtinų teisės aktų pakeitimų uţsitęsęs priėmimas. Dėl to yra nepasiektas

rezultato kriterijus „Teisės aktų projektai, pateikti vykdant EŢTT sprendimus, kuriuose nustatyti

Europos ţmogaus teisių konvencijos paţeidimai, susiję su teisiniu reglamentavimu, proc.“

(įvykdyta 50 proc., planuota 100 proc.) ir produkto kriterijus “Įvykdyti Teismo sprendimai nuo tais

metais priimtų visų Teismo sprendimų, proc.“ (įvykdyta 71 proc., planuota 80 proc.). 2010 m. buvo

rengiama medţiaga byloms, kuriose pateikti didelės apimties ir (arba) sudėtingo teisinio turinio

skundai. Ši, jau keletą pastarųjų metų stebima bylų tapimo sudėtingesnėmis teisiniu poţiūriu

tendencija, iš dalies ir nulėmė tai, kad viršyta (buvo parengta daugiau nei planuota dokumentų)

produkto kriterijaus „Vyriausybei perduotose bylose parengti dokumentai, skaičius“ reikšmė

(įvykdyta 92 proc., planuota 80 proc.). Taip pat ne visiškai pasiektas rezultato kriterijus „Pripaţintų

nepriimtinais skundų prieš Lietuvą Europos Ţmogaus Teisių Teismui dalis nuo tais metais naujai

pateiktų skundų prieš Lietuvą skaičiaus, proc.“ (įvykdyta 63 proc., planuota 70 proc.), nes EŢTT

2010 m. dirbo pagal naujus darbo metodus ir pirmumo tvarka nagrinėjo „prioritetines“ bylas, pvz.,

bylos, kuriose skundţiamasi dėl Europos ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos 2 ir 3 straipsnio paţeidimų, sisteminių šios konvencijos paţeidimų. Manytina, kad

„prioritetinių“ bylų prieš Lietuvą buvo maţiau, negu prieš kai kurias kitas valstybes, todėl sumaţėjo

išnagrinėtų pareiškimų skaičius bylose prieš Lietuvą, kurie buvo paskelbti nepriimtinais arba

išbraukti iš bylų sąrašo.

Įgyvendinant programą „Veiksmingo Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo Lietuvoje

uţtikrinimas ir nacionalinių interesų atstovavimas Europos Sąjungos teismuose“ produkto kriterijai

turi nukrypimų nuo planinių reikšmių, nes planiniai rodikliai nebuvo tiksliai nustatyti dėl jų

prognozavimo sudėtingumo.

Įgyvendinant programą „Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą (asignavimų valdytojo pajamų

įmokos)“ produkto kriterijai „Parengtų leidybai ir išleistų teisės mokslinių praktinių leidinių

skaičius“ ir „Pagal sutartis su Lietuvos ir uţsienio subjektais atliktų mokslo tiriamųjų ir ekspertinių

darbų skaičius“ ne visiškai pasiekti, nes tiek leidinio rengimas leidybai, tiek kai kurių sutarčių

vykdymas nukeltas į 2011 m. I ketv.

1.1. TEISINĖS SISTEMOS TOBULINIMAS

(programą įgyvendina Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Europos Ţmogaus

Teisių Teisme)

Programos tikslas – siekti kokybiškos, su Europos Sąjungos ir tarptautine teise

suderintos nacionalinės teisinės sistemos, laiku ir kokybiškai parengiant būtinus teisės aktų

projektus ir teisines išvadas.

Uţdavinys – uţtikrinti Lietuvos Respublikos kodeksų, įstatymų ir įstatymų

įgyvendinamųjų teisės aktų suderinamumą, teisėkūros proceso tobulinimą, uţtikrinti Lietuvos

Respublikos teisės atitiktį Europos Sąjungos ir tarptautinei teisei, analizuoti, įvertinti ir

apibendrinti Lietuvos Respublikos privatinę ir viešąją teisę, numatyti teisės normų tobulinimo

perspektyvas, analizuoti uţsienio valstybių teisę ir praktiką.

Priemonė – uţtikrinti teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų ekspertizę, rengti

teisės aktų ir kodifikuotų teisės aktų projektus.

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos kompensacijos uţ

ţydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektas (projekto registracijos Seime

Nr. XIP-968 (2)). Projekto tikslas – atsiţvelgiant į Lietuvos ţydų bendruomenės istorijos, turto

nacionalizavimo ir nusavinimo aspektus, kompensuoti uţ ţydų religinių bendruomenių turėtą

nekilnojamąjį turtą (išskyrus ţemę), kuris nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir

sovietinio totalitarinių reţimų.

10

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos civilinių ginčų

taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 10, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir

įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (projekto registracijos Seime Nr. XIP-2708).

Projektu siekiama įgyvendinti 2008 m. geguţės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų bei paskatinti

taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtrą Lietuvoje.

Teisingumo ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso 2.44, 5.31, 5.33 ir 6.991 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei susijusių įstatymų

projektus. Projektais siekiama atsisakyti reikalavimo privačių asmenų sandorius tvirtinti

antspaudais, sumaţinti administracinę naštą, sudaryti sąlygas verslo subjektams patiems pasirinkti

savo teisių įgyvendinimo būdus, nustatyti aiškius antspaudų naudojimo pagrindus, palengvinti

civilinę apyvartą. Šiuo metu projektai registruoti Seime.

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos komercinio

arbitraţo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (projekto registracijos Seime Nr. XIP-1985).

Projekto tikslas – išplėsti arbitruotinų ginčų sąrašą, tobulinti ginčų sprendimo arbitraţe procedūrą.

Siekiama reglamentuoti pagrindinius komercinio arbitraţo principus, didinti ginčų sprendimo

komerciniame arbitraţe efektyvumą, suderinti komercinio arbitraţo įstatymo nuostatas su Jungtinių

Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 2006 m. atliktais Pavyzdinio

tarptautinio komercinio arbitraţo įstatymo pakeitimais, šalinti dabartinio teisinio reglamentavimo

komercinio arbitraţo srityje trūkumus. Siekiama, kad būtų skatinamas ginčų sprendimas valstybės

teismams alternatyvia arbitraţo forma, taip pat maţinamas valstybinių teismų darbo krūvis,

atitinkamai didinant jų darbo efektyvumą ir taupant valstybės biudţeto lėšas.

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos civilinį

procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo

papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektą. Projekto tikslas –

uţtikrinti tinkamą 2008 m. gruodţio 18 d. Tarybos reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos,

taikytinos teisės, teismo sprendimų pripaţinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo

prievolių srityje nuostatų įgyvendinimą, nustatant papildomas taisykles bei procedūras, kurios

nereguliuojamos Reglamente (EB) Nr. 4/2009, tačiau būtinos siekiant sudaryti prielaidas

Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymui.

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos ţemės įstatymo

45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (projekto registracijos Seime Nr. XIP-

1891). Projektu siekiama, įvertinus visą ţemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų

priėmimo ir jų įgyvendinimo procedūrą, kuo labiau sutrumpinti ţemės paėmimo visuomenės

poreikiams procesą, uţtikrinti efektyvų jos praktinį realizavimą ir sutrumpinti teisminių ginčų

nagrinėjimo procesus, kartu uţtikrinant teisingą atlyginimą uţ privačia nuosavybės teise

priklausantį ir visuomenės poreikiams paimamą turtą.

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo

pakeitimo įstatymo projektas (projekto registracijos Seime Nr. XIP-2323) ir susijęs įstatymo

projektas. Projektų tikslas – padaryti Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos

teisės įgyvendinimą lankstesnį ir veiksmingesnį, atsisakyti perteklinių su peticijų priėmimu ir

nagrinėjimu susijusių administracinių procedūrų.

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso 3.314 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projektų tikslas – suderinti Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas su

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo pataisomis, įsigaliosiančiomis 2011 m. sausio

1 d.

Teisingumo ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei šiuos Vyriausybės nutarimų

projektus, kurie yra priimti:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Norminių teisės aktų, kurių stebėsena turi

būti atlikta, sąrašo patvirtinimo“ projektas. Projektu įgyvendinama Lietuvos Respublikos

11

Vyriausybės 2009 m. geguţės 13 d. nutarimo Nr. 404 „Dėl norminių teisės aktų stebėsenos“ 1

punkto nuostata, numatanti, kad kartą per ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina

norminių teisės aktų, kurių stebėsena turi būti atlikta, sąrašą, taip pat paskiria kiekvieno konkretaus

teisės akto stebėseną atliekančią (-ias) ministeriją (-as) ir nustato stebėsenos atlikimo terminus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009

m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių

patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstatymo 3, 6, 22, 24, 26, 29, 30, 311, 35, 38, 45 straipsnių, aštuntojo skirsnio

pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 281, 29

1 straipsniais ir 33 straipsnio pripaţinimo

netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8,

11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 9 straipsnio

pripaţinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo nuostatas, Lietuvos

Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. rugsėjo 20 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-60-5-

15 „Akcizo mokesčio administravimas“ rekomendacijas, patobulinti Vyriausybės teisės aktų

teisėkūros teisinį reguliavimą, atsiţvelgiant į keičiamo nutarimo stebėsenos metu nustatytus

trūkumus.


m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento

patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Projekto tikslas – suderinti nutarimo nuostatas su Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projekte siūlomomis naujovėmis.


m. balandţio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Projekto tikslas

– nustatyti reikalavimus informacijos, susijusios su teisinio reguliavimo stebėsena, skelbimui

valstybės institucijų interneto svetainėse.


m. geguţės 13 d. nutarimo Nr. 404 „Dėl norminių teisės aktų stebėsenos“ pripaţinimo netekusiu

galios“ projektas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte siūloma

nutarimą papildyti teisinio reguliavimo stebėsenai skirtomis nuostatomis, taip pat siūloma pripaţinti

netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. geguţės 13 d. nutarimą Nr. 404 „Dėl

norminių teisės aktų stebėsenos“.


m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų

patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Projektas parengtas, siekiant Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos nuostatus suderinti su Lietuvos Respublikos biudţetinių įstaigų įstatymo pakeitimo

įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 3, 6, 22, 24, 26, 29, 30, 311, 35, 38, 45

straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 281, 29

1 straipsniais ir 33

straipsnio pripaţinimo netekusiu galios įstatymo nuostatomis. Be to, nutarimo projektu siekiama

įgyvendinti Vykdomosios valdţios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511, įgyvendinimo pirmojo etapo

priemonių plano 6 priemonę.


m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų

patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos dokumentų

ir archyvų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių, antrojo skirsnio

pavadinimo pakeitimo, 9 straipsnio pripaţinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo papildymo

įstatymo nuostatą, pagal kurią numatoma, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. dokumentų ir archyvų

valstybės politika priskiriama nebe teisingumo, o kultūros ministro valdymo sričiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos

narių, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių,

12

Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių, išskyrus šių komisijų narius teisėjus, darbo

apmokėjimo“ projektas. Projekto tikslas – uţtikrinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54, 551,

65, 76, 78, 85, 912, 91

3 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-523 (Ţin., 2009, Nr. 147-6559)

įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir

papildymo bei su juo susijusių teisės aktų projektai, skirti Hipotekos registro vystymo koncepcijai

(Nr. XIP-720-730) įgyvendinti. Pagal projektus duomenis apie patvirtintą hipotekos sandorį

registrui perduotų hipotekos sandorį patvirtinęs notaras.

Parengtas ir 2010 m. balandţio 28 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos

Respublikos civilinės būklės aktų ir jų registravimo įstatymo projektas ir jį įgyvendinantys

atitinkamų įstatymų pakeitimų projektai. Seimas grąţino įstatymą tobulinti.

Parengtas ir pateiktas derinti institucijoms ir susipaţinti visuomenei Lietuvos Respublikos

mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas,

šiuo metu tikslinamas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. Įstatyme bus numatyti maţesni

mokesčiai uţ pramoninės nuosavybės objektų registravimą, ypač skatinant smulkųjį ir vidutinį

verslą, mokslo institucijas registruoti pramoninės nuosavybės objektus.

Uţtikrinant politinių partijų finansinės veiklos skaidrumą, sukuriant efektyvų ir veikiantį

politinių partijų finansavimo kontrolės mechanizmą, nuo 2011 m. sausio 3 d. Teisingumo

ministerijoje įdiegta kompiuterinė programa, kuria politinės partijos savo partijų narių sąrašus pildo

ir pateikia elektroniniu būdu. Teisingumo ministerija programine įranga pateiktus politinės partijos

narių sąrašo duomenis automatiniu būdu sutikrina su Gyventojų registro tarnybos duomenimis ir

įvertina narių įtraukimą į kitų politinių partijų sąrašus. Nuo 2011 m. liepos mėn. visiems Lietuvos

Respublikos piliečiams bus sudaryta galimybė Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje

patikrinti savo narystę politinėje partijoje.

2010 m. geguţės 18 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos

politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo

įstatymas (Ţin., 2010, Nr. 63-3091), kurio projektą Teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos

Seimui pateikė dar 2007 m. lapkričio 11 d. Priimto įstatymo tikslas – uţtikrinti politinių partijų ir

politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą bei reglamentuoti politinių partijų

ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir kontrolę.

Teisingumo ministerija, siekdama įgyvendinti 2008 m. lapkričio 27 d. priimtą Europos

Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir

teisminį bendradarbiavimą baudţiamosiose bylose, apsaugos (OL 2008 L 350, p. 60), parengė

Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudţiamosiose

bylose, teisinės apsaugos įstatymo projektą (Nr. XIP-2317), kuriuo šioje srityje siekiama uţtikrinti

fizinių asmenų pagrindinių teisių apsaugą, ypač privataus gyvenimo neliečiamumo teisės ir teisės į

asmens duomenų apsaugą.

Siekiant maţinti korupcijos pasireiškimo prielaidas laisvės atėmimo vietose, parengtas

Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektas, kuriame siūloma apriboti pataisos įstaigos

administracijos diskrecijos teisę spręsti, kada asmuo vėl gali būti teikiamas teismui dėl lygtinio

paleidimo iš pataisos įstaigos, socialinės išvados apie nuteistąjį parengimą patikėti probacijos

tarnybai pagal specialius pakartotinės nusikalstamos veikos vertinimo kriterijus, kas leistų

objektyviau nustatyti lygtinio paleidimo taikymo tikslingumą nuteistiesiems laisvės atėmimu

(Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1895).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių

plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189, 3

lentelės V skyriuje „Teismai ir teisingumas“ įtvirtinta 126 nuostata, kuria siekiama nustatyti, kad

turtinės ir neturtinės ţalos atlyginimas nebūtų siejamas su nusikaltusio asmens materialine padėtimi,

nes tokiu būdu nusikaltimo auka praranda teisę iš nusikaltusio asmens išsiieškoti faktinės ţalos

atlyginimą. Šios nuostatos įgyvendinimo priemonė yra apibendrinti nusikalstamomis veikomis

padarytos turtinės ir neturinės atlyginimo praktiką ir parengti teisės aktų, įgyvendinsiančių

programos nuostatą, projektus. Atlikus teisės aktų ir teismų praktikos analizę, konstatuota, kad

13

dabar egzistuojantis teisinis reguliavimas turtinės ir neturtinės ţalos atlyginimo klausimais, kai ši

ţala padaroma nusikalstamam veika, yra pakankamas, išsamus ir leidţiantis teismui vykdyti

teisingumą. Dėl to netikslinga keisti esamą reglamentavimą, o pernelyg plačius išimties iš visiško

nuostolių atlyginimo principo taikymo atvejus riboti formuojant kryptingą ir nuoseklią teismų

praktiką.

Siekiant plėsti sankcijų, nesusijusių su laisvės atėmimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 3 lentelės V skyriaus 122 nuostata),

parengtas Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso pakeitimo projektas (Nr. XIP-1893), kuriame

siūloma išplėsti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo ribas asmenims, padariusiems nesunkius ar

apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taip pat analizuojamos galiojančios teisės normos ir teismų

praktika, siekiant įvertinti galimybes nustatyti ir naujas alternatyvias sankcijas, nesusijusias su

laisvės atėmimu, uţ nesunkius ir apysunkius ar dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, viešųjų

darbų bausmės teisinio reguliavimo problemas.

Teisingumo ministerija 2010 m. balandţio 26 d. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei,

Vyriausybė 2010 m. geguţės 4 d. nutarimu Nr. 484 pateikė Lietuvos Respublikos Seimui, o Seimas

2010 m. gruodţio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekso 5,

21, 26, 27, 29, 35, 5122

, 877, 89

1, 116, 123, 124

1, 125, 127, 130

2, 131, 133

1, 167

1, 167

2, 172

23, 185,

1878, 191, 192, 192

1, 221, 222, 225, 226, 231, 239, 241

3, 241

4, 259, 259

1, 260, 260

2, 262, 263, 264,

266, 267, 268, 269, 271, 272, 276, 282, 288, 304, 306, 308, 313, 314, 320, 326, 329, 334, 336, 337,

3381 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 124

4, 132

1, 197

1, 315 straipsnių pripaţinimo netekusiais

galios ir Kodekso papildymo 1154, 124

5, 124

6, 192

2 straipsniais įstatymą Nr. XI-1223. Šiuo

įstatymu, be kita ko, išplečiamas administracinės nuobaudos viešųjų darbų taikymo pagrindų ratas.

Be to, vienas svarbiausių įstatymo projekto tikslų – išplėsti nemokamų viešųjų darbų, kaip

alternatyvios administracinės nuobaudos, taikymo pagrindus ir uţkirsti kelią pernelyg plačiam

administracinio arešto nuobaudos taikymui, taip pat tokiu būdu išvengti administracinės nuobaudos

neveiksmingumo tam tikrų paţeidėjų kategorijų atţvilgiu. Įstatyme nustatyta, kad administracinis

areštas būtų taikomas išimtiniais atvejais tik Kodekso Ypatingosios dalies straipsnių sankcijose

numatytais atvejais kaip pagrindinė administracinė nuobauda, panaikinant galimybę administracinį

areštą taikyti kaip alternatyvią nuobaudą. Įstatymu tobulinamas administracinio arešto teisinis

reguliavimas, įvedama administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paieškos galimybė,

uţtikrinamos liudytojų teisės ir pareigos, aiškiau reglamentuojamas jų statusas, taip pat tobulinami

kiti administracinės atsakomybės aspektai.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189

„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių

patvirtinimo“ (Ţin., 2009, Nr. 33-1268) patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012

metų programos įgyvendinimo priemonių plano 4 dalies 777 nuostatą: „Parengti atitinkamus teisės

aktus, sugrieţtinančius atsakomybę uţ nelegalią prekybą ir kontrabandą“, taip pat Lietuvos

Respublikos Vyriausybės Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos

institucijų bendradarbiavimui koordinuoti Priemonių plano kovos su akcizinių prekių kontrabanda

ir nelegalia apyvarta stiprinimui 2010 m. 18 priemonę („Įvertinti sankcijų uţ nusikalstamų veikų

ekonomikai ir verslo tvarkai atitiktį jų pavojingumui ir pateikti pasiūlymus, kaip kompleksiškai

spręsti identifikuotas uţ jas problemas“), 19 priemonę („Išnagrinėti administracinės atsakomybės uţ

kontrabandą, akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą

paţeidţiant nustatytą tvarką taikymo praktiką ir analizės pagrindu pateikti siūlymus bei parengti

reikiamų teisės aktų projektus nustatytų problemų sprendimui“) ir 21 priemonę („Apsvarstyti

galimybes ir teisines prielaidas parengti Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso 199 straipsnio

(„Kontrabanda“) bei 1992 straipsnio („Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis

prekėmis“) pakeitimo projektą nustatant baudas, adekvačias valstybei padarytos ţalos dydţiui“),

Teisingumo ministerija parengė, suderino ir 2010 m. gruodţio 9 d. Seimui pateikė Lietuvos

Respublikos baudţiamojo kodekso 199, 1991, 199

2 ir 200 straipsnių pakeitimo ir papildymo

įstatymo (Nr. XIP-2697), Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekso 1632,

177, 1772 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2698), Lietuvos Respublikos baudţiamojo

14

proceso kodekso 158 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2699) ir Lietuvos Respublikos

operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2700) projektus. Šių

projektų tikslas – tobulinti atsakomybės uţ kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais

apmokestinamomis prekėmis teisinį reglamentavimą, kartu ją sugrieţtinant ir dalį veikų iš

administracinės atsakomybės perkeliant į baudţiamosios atsakomybės sritį.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Ţin., 2009, Nr. 33-

1268), įgyvendinimo priemonę Nr. 110, taip pat Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su

korupcija programos įgyvendinimo priemonių 2009–2010 metų priemonių plano, patvirtinto

Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. geguţės 14 d. nutarimu Nr. XI-259 (Ţin., 2009, Nr. 60-2346),

46 priemonę („Parengti įstatymų projektus, nustatančius išplėstinio turto konfiskavimo galimybę“),

parengtas ir 2010 m. rugpjūčio 8 d. suinteresuotoms institucijoms pateiktas derinti Lietuvos

Respublikos baudţiamojo kodekso 7, 67, 72 ir 216 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 721

straipsniu įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – turto konfiskavimo kaip baudţiamojo

poveikio priemonės ir pinigų plovimo nusikaltimo sudėties tobulinimas. Seimas 2010 m. gruodţio 2

d. priėmė Respublikos Prezidento pateiktą Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso 3, 67, 72,

190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723, 189

1 straipsniais įstatymą

(Ţin., 2010, Nr. 145-7439).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189


patvirtinimo“ (Ţin., 2009, Nr. 33-1268) patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012

metų programos įgyvendinimo priemonių plano 3 lentelės V skyriaus 155 nuostatą „Išanalizuoti

mediacijos baudţiamosiose bylose instituto tobulinimo ir optimizavimo galimybes ir būdus ir

prireikus parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimų projektus“, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1R-256 buvo patvirtintas Taikinamojo tarpininkavimo

(mediacijos) plėtros ir taikaus ginčų sprendimo skatinimo planas (toliau – Planas).

Įgyvendindama Plano 3.2 ir 3.3 teisėkūros priemones, Teisingumo ministerija 2010 m.

gruodţio 12 d. raštu Nr. (1.39.)-7R-10694 kreipėsi į suinteresuotas institucijas, parašydama pateikti

nuomonę. Plano 3.2 priemone siekiama įvertinti susitaikymo instituto, numatyto Lietuvos

Respublikos baudţiamojo kodekso 38 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudţiamojo proceso

kodekso 416 straipsnyje, teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos trūkumus ir prireikus parengti

atitinkamų teisės aktų projektus. Plano 3.3 priemonė yra skirta įvertinti galimybę imperatyviai

sureguliuoti konkrečiu laiko momentu ir (ar) proceso stadija apibrėţtą informacijos pateikimą

proceso šalims apie susitaikymo galimybę ir sąlygas baudţiamajame procese ir prireikus parengti

atitinkamų teisės aktų projektus.

Įgyvendindama Plano 3.1 priemonę, Teisingumo ministerija 2010 m. spalio 19 d. raštu

Nr. (1.39.)7R-8846 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministerija su oficialiu

prašymu uţtikrinti, kad kiekviename baudţiamajame procese, esant įstatymų nustatytoms sąlygoms,

informacija apie susitaikymo galimybę būtų pateikiama išsamiai, laiku, tinkamai ir teisėtai.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189


patvirtinimo“ (Ţin., 2009, Nr. 33-1268) patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012

metų programos įgyvendinimo priemonių plano 3 lentelės I skyriaus 37 nuostatą „Išanalizuoti

administracinių teismų praktiką dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir

prireikus parengti reikiamų teisės aktų pakeitimo projektus“, Teisingumo ministerija parengė ir

suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų

derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo

projektą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos

vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo

įstatymo projektą. Šių projektų tikslas – siūlomais pakeitimais siekiama uţtikrinti teisinio

reguliavimo efektyvumą, atsakomybės neišvengiamumo principą, maţinti korupcinio pobūdţio

15

veiksmų padarymo galimybę, taip pat uţtikrinti skaidresnę, viešesnę valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų veiklą iš valstybės lėšų skelbiant viešą informaciją visuomenės informacijos

priemonėse ir uţkirsti kelią piktnaudţiavimui siekiant asmeninės naudos.

Vykdydama Ministro Pirmininko tarnybos 2010 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 61-6192

suformuluotą pavedimą, Teisingumo ministerija 2010 m. gruodţio 3 dienos raštu Nr. (1.39.)-7R-

10234 pagal kompetenciją pateikė prioritetines kovos su šešėline ekonomika kryptis ir priemones.

Pabrėţtina, kad didelė dalis Teisingumo ministerijos pasiūlytų priemonių ir krypčių įtraukta į

Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės institucijų bendradarbiavimui koordinuoti

parengtą kompleksinį priemonių planą kovai su šešėline ekonomika 2011 m. (toliau – Kovos su

šešėline ekonomika planas).

Kovos su šešėline ekonomika plano priemonėmis siekiama uţtikrinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2011 m. prioritetuose numatytų tikslų: uţtikrinti, kad deklaruotų pridėtinės vertės

mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio nepriemokų dalis nuo visų deklaruotų pridėtinės vertės

mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio sumų neviršytų 8 proc.; uţtikrinti, kad uţkardytos ţalos

valstybei dydţio (nesumokėtų privalomų mokesčių dydis nuo sulaikytų prekių) pokytis, palyginti su

2010 m., būtų 3 mln. litų (nuo 33,4 iki 36,4 mln. litų) didesnis; uţtikrinti, kad ne maţiau kaip 35

proc. iš muitinės vykdomų visų ekonominių operacijų vykdytojų patikrinimų, sudarytų stambiųjų

ekonominių operacijų vykdytojų patikrinimai; pasiekti, kad tikrinimų, kurių metu aptikti nelegaliai

dirbantys asmenys ar nustatyti kiti darbo teisės aktų paţeidimai, skaičiaus santykis su visais

nelegalaus darbo tikrinimais būtų ne maţiau 64 proc; pasiekti, kad operatyviniais veiksmais

atskleistose nusikalstamose veikose nustatytų nuslėptų mokesčių sumos (litais), palyginti su

praėjusiais metais, išaugtų 3 proc.


kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216,

220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 253

1, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 308

1

straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 681 ir 68

2 straipsniais bei 44 ir 45 straipsnių

pripaţinimo netekusiais galios įstatymo (Nr. XIP-2562), Lietuvos Respublikos baudţiamojo

proceso kodekso 154, 158, 212 309, 342, 357 ir 361 straipsnių pakeitimo bei 349 ir 350 straipsnių

pripaţinimo netekusiais galios įstatymo (Nr. XIP-2563), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo

kodekso 18 ir 183 straipsnių pakeitimo bei Kodekso VII skyriaus pripaţinimo netekusiu galios

įstatymo (XIP-2564), Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekso 35, 20710

ir

20712

straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2568), Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos

įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2565), Lietuvos Respublikos korupcijos

prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2566) ir Lietuvos Respublikos

specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2567) projektai,

kuriais siekiama:

- suderinti Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso nuostatas su Europos Tarybos

valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvos Respublikai pateiktomis

rekomendacijomis (GRECO ataskaitos I dalies „Inkriminavimas“ ii, iii, iv, v, vi, vii, viii, ix

punktuose pateiktas rekomendacijas);

- padidinti administracines baudas uţ paţeidimus partijų ir kampanijų finansavimo

skaidrumo srityje bei pratęsti patraukimo administracinėn atsakomybėn uţ įstatymų paţeidimus

senaties terminą;


pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto


trečiojo rato detalaus įvertinimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis dėl pinigų plovimo

baudţiamajame įstatyme reglamentavimo tobulinimo (kartu įgyvendinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m.

vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų

programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, įgyvendinimo priemonių plano 3 lentelės VI

16

skyriaus 140 nuostatą – „Įgyvendinti Europos Tarybos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos priemonių ekspertų komiteto ataskaitoje nurodytas rekomendacijas“);

- įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. geguţės 14 d. nutarimo Nr. XI-259,

įgyvendinimo 2009–2010 metų priemonių plano 44 priemonę („Tobulinti Lietuvos Respublikos

baudţiamajame kodekse įtvirtintą valstybės tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sampratą,

siekiant uţtikrinti sisteminį teisės normų suderinamumą“);

- įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“,

įgyvendinimo priemonių plano 3 lentelės IV skyriaus 109 nuostatą – „Parengti Lietuvos

Respublikos baudţiamojo kodekso atitinkamų nuostatų pakeitimo projektą, kur bus numatyta

galimybė uţ kai kurias korupcinio pobūdţio nusikalstamas veikas skirti baudą arba areštą kaip

alternatyvias sankcijas“;

- baudţiamajame įstatyme numatyti teisės dirbti tam tikrą darbą ar uţsiimti tam tikra veikla

atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo bausmių pakeitimą baudţiamojo poveikio priemone, įtvirtinant

galimybę šias poveikio priemones skirti kartu su kitomis bausmėmis.

Atsiţvelgdama į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje

Lietuvos Respublikai pateiktas rekomendacijas, 2010 m. gruodţio 2 d. Lietuvos Respublika

prisijungė prie 1999 m. sausio 27 d. Europos baudţiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 2003

m. geguţės 15 d. papildomo protokolo.


kodekso 7, 25, 26, 27, 97, 196, 197, 217, 218, 250, 2501, 251, 252, 253, 254, 256, 257

1, 267, 267

1,

270, 2701, 271, 277

1, 288, 295, 310 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei

Kodekso papildymo 2241, 249

1, 250

2, 250

3, 250

4, 250

5, 252

1 ir 270

2 straipsniais įstatymo (Nr. XIP-

892(2)) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekso 5123

, 844, 224, 237, 241

1,

242 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2798) projektai, kuriais siekiama:

- įgyvendinti 2005 m. geguţės 16 d. Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo

prevencijos;

- įgyvendinti 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/675/TVR dėl

atsiţvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendţius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose

baudţiamosiose bylose (OL 2008 m. L 220 p. 32);

- įgyvendinti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudţiamąją teisę (OL 2008 L 328, p. 28);

- įgyvendinti 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/841/TVR dėl kovos

su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42);

- įgyvendinti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/123/EB,

iš dalies keičiančią Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų uţ paţeidimus įvedimo (OL

2009 L 280, p. 52);

- įgyvendinti 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/919/TVR, iš dalies

keičiantį Pagrindų sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2008 L 330, p. 21);

- įgyvendinti 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl

prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo

rinka (piktnaudţiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 367);

- suderinti Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso nuostatas su 2007 m. lapkričio 6 d.

Europos Komisijos ataskaitoje (COM(2007) 681 final) dėl 2002 m. birţelio 13 d. Tarybos

pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu įgyvendinimo Europos Sąjungos

valstybėse narėse pateiktomis rekomendacijomis;


pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto


17

trečiojo rato detalaus įvertinimo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis dėl terorizmo

finansavimo baudţiamajame įstatyme reglamentavimo tobulinimo;

- atsiţvelgiant į tai, kad „specialios technikos“ sąvokos turinio neatskleidţia jokie teisės

aktai, be to, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis technika būtų priskiriama specialiai, yra

tikslinama, atsiţvelgiant į Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir Lietuvos

Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso 295

straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis, sąvoką „speciali technika“ pakeičiant sąvoka

„techninės priemonės“.

Teisingumo ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, bendradarbiaudamos su Lietuvos

Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupe, parengė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo

papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIP-2472), kuriuo siekiama tobulinti vienos iš

korupcijos prevencijos priemonių – informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas

valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimas – teisinį reglamentavimą, apibrėţiant informacijos,

pateikiamos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje,

turinį, išplečiant asmenų, dėl kurių prašyti pateikti informaciją yra privaloma, ratą bei patikslinant ir

papildant informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės

įstaigoje, surinkimo ir pateikimo tvarką. Kartu su šiuo įstatymo projektu Teisingumo ministerija,

bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupe, parengė ir

Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17

straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2473) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

4, 9, 29 ir 44 pakeitimo ir papildymo įstatymo (Nr. XIP-2474) projektus, kurie numato operatyvinės

informacijos panaudojimo tarnybinio nusiţengimo tyrime arba administracinių teisės paţeidimų

bylų teisenoje galimybę, taip pat galimybę Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo

nustatyta tvarka, remiantis surinkta informacija nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį

iš valstybės tarnautojo pareigų.

Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 ir 5

straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo 9¹, 9², 9³, 94 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos

specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo 2, 3, 4, 9 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo

papildymo 222 straipsniu įstatymo projektus, kuriais siekiama Lietuvos Respublikos teisės aktuose

įtvirtinti naują korupcijos prevencijos valstybės tarnyboje priemonę – valstybės tarnautojo

atsparumo korupcijai patikrinimą. Minėtus įstatymų projektus numatoma teikti Lietuvos

Respublikos Seimo 2011 m. pavasario sesijai.

Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją siekdama įgyvendinti 2009 m. balandţio 6 d.

Tarybos pamatinį sprendimą 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendţių registrų informacinės

sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį, rengia 1961 m.

birţelio 26 d. ir 2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos baudţiamuosiuose kodeksuose

numatytų nusikalstamų veikų, sankcijų, baudţiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių bei kitų

įpareigojimų ir draudimų ir 2009 m. balandţio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/316/TVR

dėl Europos nuosprendţių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio

sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį A ir B prieduose numatytų kategorijų atitikties

rekomendacines lenteles, kurias artimiausiu metu planuojama patvirtinti bendru teisingumo ministro

ir generalinio prokuroro įsakymu.

Siekdama suderinti Lietuvos Respublikos baudţiamosios jusrisdikcijos taisykles su Europos

Sąjungos teisės aktuose nurodytais baudţiamosios jurisdikcijos reikalavimais valstybėms narėms,

Teisingumo ministerija:

- parengė 2010 m. gruodţio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1807

„Dėl 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu

nusikalstamumu 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos netaikymo Lietuvos Respublikai“;

- parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimo „Dėl 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/913/TVR dėl kovos su

18

tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudţiamosios teisės priemonėmis

9 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos netaikymo Lietuvos Respublikai“ projektą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. sausio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 75 „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl atlyginimo uţ

vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta turtinė ţala valstybei pakeitimo“,

kurio projektą parengė Teisingumo ministerija. Šiuo nutarimu numatyta galimybė asmenims,

suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdţio

nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką – iki 10 proc. valstybei atlygintos

nusikalstama veika padarytos turtinės ţalos arba išieškotų į Lietuvos Respublikos valstybės

biudţetą, savivaldybių biudţetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų,

siekiant efektyvinti kovą su korupcija.

Teisingumo ministerija parengė Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų

programos ir Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2011–2014 metų priemonių

plano projektus. Programą sudaro dvi dalis: korupcijos prevencija ir atsakomybė uţ korupciją.

Programoje nustatomos prioritetinės sritys: sveikatos prieţiūra, teritorijų planavimas ir statybos

valstybinė prieţiūra, viešieji pirkimai, teisėkūra, teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, ūkio

subjektų veiklos prieţiūra. Taip pat programoje pateikiami korupcijos tyrimų duomenys. Programa

siekiama pašalinti korupcijos prieţastis ir kompleksiškai kovoti su korupcija, akcentuojamas

Nacionalinės kovos su korupcija programos ir ţinybinių antikorupcinių programų santykis.

Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2011–2014 metų priemonių plano

projekte nustatyti tikslo efekto kriterijai, prie kiekvienos priemonės nurodomos problemos,

laukiamo rezultato kriterijai. Priemonių plane siekiama atsisakyti ţinybinio pobūdţio priemonių,

dauguma priemonių orientuotos į korupcijos prevenciją.

Rengiamas Teisingumo ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų kovos su

korupcija programos ir Teisingumo ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų 2011–

2012 m. kovos su korupcija priemonių plano projektai.

Rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 179

„Tarpţinybinės komisijos kovai su korupcija koordinuoti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“

pakeitimo projektas, kuriuo siekiama uţtikrinti efektyvesnį Tarpţinybinės komisijos kovai su

korupcija koordinuoti darbo organizavimą.

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. XI-811), kuriuo siekiama:

- papildyti šiurkščių tarnybinių nusiţengimų sąrašą, nustatant, kad šiurkščiu tarnybiniu

nusiţengimu laikomas ir valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo

paţeidimas, turėjęs įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudţeto

vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų

teisingumui;

- nustatyti, kad tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad valstybės

ar savivaldybės institucija ar įstaiga paţeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos

kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų

paţeidimai, tarnybinio nusiţengimo tyrimas;

- nustatyti, kad jei valstybės tarnautojas ţalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės

institucija ar įstaiga į padariusį ţalą valstybės tarnautoją tokio dydţio, kiek sumokėjo ţalos

atlyginimo, regreso teisę. Tokiu pakeitimu siekiama geriau uţtikrinti valstybės teisę išieškoti iš

valstybės tarnautojų (ar buvusių valstybės tarnautojų) valstybei padarytą ţalą ir išplėsti Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas valstybės tarnautojų

atsakomybės ribas tais atvejais, kai valstybės tarnautojai ţalą padarė tyčia.

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas (Nr. XI-808) , kuriuo siekiama įtvirtinti imperatyvią

nuostatą, kad Seimo kontrolierių paţymos skelbiamos oficialiame Seimo kontrolierių įstaigos

tinklalapyje. Informacija apie Seimo kontrolieriaus paţymas supaţindintų visuomenę su objektyvia

19

situacija institucijoje, jos veiklos efektyvumu ir tai, kaip joje uţtikrinamas esminis konstitucinis

valstybės tarnybos principas, kad valstybės institucijos tarnauja ţmonėms.

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos teisės gauti

informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo

įstatymas (Nr. XI-809), kuriame siekiama įtvirtinti nuostatas, kad įstaigų interneto svetainėse

Vyriausybės nustatyta tvarka ir laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos,

komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat kitų

įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi būti skelbiamos Seimo kontrolierių paţymos dėl įstaigoje

atlikto skundo tyrimo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo

įstaigoje rezultatus, informacija apie valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų priimtus sprendimus

dėl įstaigos pagal valstybinio audito ataskaitas, taip pat apie sprendimuose nurodytų teisės aktų

paţeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą, įsiteisėję teismų sprendimai,

kuriuose konstatuojami teisės aktų paţeidimai įstaigoje, informacija apie priemones, kurių buvo

imtasi dėl šių teisės aktų paţeidimų, taip pat informacija apie įstaigoje nustatytą šiurkštų tarnybinį

nusiţengimą ir uţ jį paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą. Be to, paţymėtina, kad, siekdama

įgyvendinti minėto įstatymo nuostatas, Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodţio 16 d. nutarimo

Nr. 1721 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandţio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl

Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo

patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektą, kuris buvo priimtas 2010 m. liepos 7 d. Šiuo

pakeitimu siekiama įtraukti minėtame įstatyme nurodytą informaciją į įstaigų interneto svetainių

struktūrą ir numatyti šios informacijos skelbimo terminus.

Vykdydama Priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti plano,

patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 815 (Ţin., 2009,

Nr. 90-3885), 7 priemonę „Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektus“, susijusius su apskričių reforma,

Teisingumo ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 m. geguţės 4 d. nutarimo Nr. 533 „Dėl Administracinių ginčų

komisijų darbo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuris priimtas 2010 m. liepos 19 d.

Teismai.

Siekiant sumaţinti teismų darbo krūvį, parengti Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso

(Nr. XIP-1893) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimai (Nr. XIP-1895).

Projektuose siūloma atsisakyti tokių teisminių procesų, kaip atleidimo nuo bausmės pasibaigus

bausmės vykdymo atidėjimo terminui; nuteistojo įspėjimas teisme, kai jis nesilaiko bausmės

vykdymo atidėjimo sąlygų, leidimo išdavimas pakeisti gyvenamąją vietą laisvės apribojimu

nuteistiems asmenims.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XI-

1223 sprendimo dėl baudos keitimo viešaisiais darbais priėmimo teisė suteikta visoms

institucijoms, nagrinėjančioms administracinius teisės paţeidimus ir skiriančioms administracines

nuobaudas. Taip pat maţinamas apylinkių teismų darbo krūvis, nes pagal ankstesnį reguliavimą

šiuos sprendimus priimdavo tik apylinkių teismai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 297 buvo pateiktas

Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas Teisingumo ministerijos parengtas, o Lietuvos

Respublikos Seimo 2010 m. gruodţio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės

paţeidimų kodekso 302, 226, 232, 232

1, 239, 239

3, 241, 2411, 246

1, 246

2, 246

7, 249, 259, 260, 261,

262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 2571, 260

1,

2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju

1 ir dvidešimt trečiuoju

2 skirsniais įstatymas Nr. XI-1142. Šiuo

įstatymu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos

įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d.

nutarimu Nr. 189, 3 lentelės 158 priemonę – „Išanalizuoti bendrosios kompetencijos ir

administracinių teismų kompetencijas ir prireikus parengti projektus teisės aktų, perskirstančių

šiems teismams teismingas bylas“ ir 162 priemonę – „Atlikti analizę ir išnagrinėti sąlygas,

20

leisiančias padėti operatyviau spręsti su verslu susijusias bylas“, administracinių teisės paţeidimų

bylų apeliacinis nagrinėjimas (taip pat skundų dėl institucijų nutarimų ir proceso atnaujinimas)

perduotas iš administracinių teismų bendrosios kompetencijos teismams, kuriems įprasta nagrinėti

baudţiamąsias bylas ir kurie, nagrinėdami administracinių teisės paţeidimų bylas, gali remtis

baudţiamosios teisės praktika ir doktrina, taip uţtikrinant, kad šias bylas nagrinėtų teisėjai, kurių

specializacija – baudţiamosios bylos. Šiuo įstatymu taip pat įteisinama savotiško valstybės ir

paţeidėjo „susitaikymo“ galimybė, įtvirtinus administracinio nurodymo institutą. Valstybė leidţia

pirmą kartą nesudėtingus ir maţiau pavojingus paţeidimus padariusiems paţeidėjams sumokėti tik

pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos sumos, o paţeidėjas sutiktų per nustatytą

terminą ją sumokėti, taip pat būtų išvengta bylos nagrinėjimo etapo, paţeidėjas būtų suinteresuotas

neskųsti nutarimo administracinio teisės paţeidimo byloje, jei skundu siekiama vien sumaţinti

baudos dydį. Taip taupomos institucijų lėšos, ir maţinamas teismų darbo krūvis. Įgyvendindama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano,

patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Ţin., 2009,

Nr. 33-1268), 3 lentelės V skyriaus 161 nuostatą „Apibendrinti informacinių technologijų

naudojimo teismuose būklę ir išanalizuoti platesnio jų taikymo galimybes, prireikus parengti

projektus teisės aktų, numatančių priemones naujų informacinių technologijų taikymui teismuose,

kai tai padėtų tinkamai ir efektyviau spręsti bylas, uţtikrinti“, Teisingumo ministerija parengė,

suderino ir 2010 m. balandţio 4 d. Seimui pateikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo 11, 22, 23, 24, 34, 37, 39, 51, 53, 57, 61, 64, 66, 68, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82,

83, 85, 87, 93, 105, 106, 107, 110, 118, 119, 121, 125, 129, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 142,

155 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIP-1929). Šio projekto tikslas

– Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatyti informacinių ir

elektroninių ryšių technologijų naudojimą fiksuojant teismo posėdţio eigą, įteikiant ir perduodant

procesinius dokumentus, uţtikrinant proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdţiuose. Be to, tokiu

būdu sutaupomos lėšos, skiriamos pašto išlaidoms.

Teisingumo ministerijos parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos

Respublikos teismų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymas (Nr. XI-810), kurio tikslas –

įtvirtinti nuostatą, kad atskirosios nutartys, kartu su teismų baigiamaisiais sprendimais, skelbiamos

Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Tai

padėtų uţtikrinti viešumo principo įgyvendinimą valstybės tarnyboje ir valstybės institucijų

visuomenės kontrolę.

Bausmių vykdymas ir bausmių politika.

Parengtas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso

pakeitimo projektas (Nr. XIP-1893), kuriame siūloma sudaryti sąlygas teismams daţniau taikyti

bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinį

paleidimą iš pataisos įstaigų. Tai leistų maţinti laisvės atėmimo bausmės taikymą ir sumaţinti

nuteistųjų skaičių laisvės atėmimo vietose bei valstybės biudţeto išlaidas laisvės atėmimo vietoms

administruoti.

Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo,

Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso 48, 67, 75, 77, 82, 87, 92 ir 94 straipsnių pakeitimo

įstatymo, Lietuvos Respublikos baudţiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362

straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 253

1 straipsniais įstatymo, Lietuvos

Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 140, 154, 157, 159, 164, 179 ir 183

straipsnių pakeitimo ir 127, 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripaţinimo netekusiais galios įstatymo,

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos statuto 2, 5, 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektai

(Nr. XIP-1892–1897). Šiais projektais siekiama sukurti veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo

atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų)

sistemą, dėl kurios nuteistųjų prieţiūrą būtų efektyvesnė, darbą su nuteistaisiais orientuoti į asmenų

pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, kas leistų maţinti nusikalstamų veikų recidyvus

21

ir uţtikrinti visuomenės saugumą, individualizuoti resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių

taikymą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, vertinant asmens pakartotinės nusikalstamos

veikos riziką.

Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos bausmių

vykdymo kodekso pakeitimo projektas (Nr. XIP-1895), kuriame siūloma išplėsti sąrašą nuteistųjų,

kurie galėtų uţsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, t. y. numatyti, kad šia veikla

gali uţsiimti ir nuteistieji, atliekantys bausmę paprastojoje grupėje. Šiais pakeitimais siekiama

didinti nuteistųjų uţimtumą laisvės atėmimo vietose.

Siekiant uţtikrinti lygybės principo įgyvendinimą laisvės atėmimo vietose, vienodų sąlygų

sudarymą visiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, parengti ir pateikti

Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektas

(Nr. XIP-1895), kuriame atsisakoma nuostatų, kad tik nuteistieji mokslininkai, menininkai bei retų

specialybių arba profesijų asmenys, taip pat aukštos kvalifikacijos specialistai būdami net ir

paprastojoje grupėje gali uţsiimti moksline, menine ir kitokia veikla, kai kitiems nuteistiesiems to

nenumatyta.

Siekiant uţtikrinti, kad visuomenė galėtų dalyvauti nuteistųjų socialinės integracijos procese

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonė 226), optimizuoti nuteistųjų

resocializaciją laisvės atėmimo vietose ir maţinti išlaidas nuteistiesiems išlaikyti šiose įstaigose,

parengtas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projektas, kuriame nustatomas visuomenės

vaidmuo probacijoje, taip pat parengtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso

pakeitimo projektas (Nr. XIP-1895), kuriame siūloma įtvirtinti galimybę nuteistuosius išleisti

trumpu išvykų iš pataisos įstaigų resocializacijos tikslams, nuteistiesiems, laikomiems pataisos

namuose lengvojoje grupėje, likus ne daugiau kaip vieniems metams iki lygtinio paleidimo iš

pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą,

atsiţvelgiant į reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems tęsti bausmės atlikimo į atvirą koloniją,

jeigu jie yra raštu įsipareigoję dirbti ar mokytis. Tai leistų nuteistiesiems, atliekantiems laisvės

atėmimo bausmę, palaikyti glaudesnius santykius su šeima ir artimaisiais, susirasti darbą ar

mokymosi vietą laisvėje iki išleidimo iš laisvės atėmimo vietos, sudarytų sąlygas laipsniškai

sugrįţti į visuomenę, uţtikrintų veiksmingesnę jų resocializaciją. Be to, nuteistųjų laikymas atviro

tipo pataisos įstaigose reikalauja maţiau valstybės biudţeto išlaidų.

Siekiant optimizuoti biudţetinių įstaigų skaičių, maţinti jų valdymo išlaidas, racionaliai

naudoti materialinius ir finansinius išteklius pavestiems uţdaviniams vykdyti, gerinti atliekamų

funkcijų kokybę, reorganizuoti Vilniaus 1-ieji pataisos namai, juos prijungiant prie Vilniaus 2-ųjų

pataisos namų, pradėta Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atviros

kolonijos, Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų reorganizacija, juos sujungiant, taip pat sujungiant

Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1063 „Dėl laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“

(Ţin., 2010, Nr. 88-4648), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymas

Nr. 1R-231 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namų

reorganizavimo ir Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios

kolonijos ir Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų reorganizavimo“ (Ţin., 2010, Nr. 127-6513), Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 1R-215 „Dėl Vilniaus 1-ųjų

pataisos namų ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro 2003 m. birţelio 4 d. įsakymo Nr. 168 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos pavaldţių įstatų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Ţin., 2010,

Nr. 119-3069)). Po reorganizacijos vietoj 7 laisvės atėmimo vietų veiks 3 (Vilniaus pataisos namai,

Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Laisvės atėmimo vietų ligoninė). Numatomas

reorganizacijos metinis ekonominis efektas – apie 1998 tūkst. litų per metus.

Vykdomi parengiamieji darbai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d.

nutarimu Nr. 1248 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijoje numatytoms

priemonės dėl laisvės atėmimo vietų pertvarkymo, naujų pastatymo, kad būtų sumaţintos jų

išlaikymo išlaidos, padidintas visuomenės saugumas, išvengta pernelyg didelių investicijų į esamus

22

infrastruktūros objektus, taupomos asmenų konvojavimui skirtos lėšos. Jau atliktos kelios studijos

dėl laisvės atėmimo vietų iškeldinimo ir privačiojo sektoriaus pritraukimo į laisvės atėmimo vietų

modernizavimo procesus.

Patvirtinti teisės aktai, kuriais siekiama uţtikrinti racionalesnį pataisos įstaigoms išlaikyti

skiriamų lėšų panaudojimą, maţinti nuteistųjų išlaikymo laisvės atėmimo vietose kaštus, mokyti ir

ugdyti nuteistuosius taupyti elektros energiją, susimokėti uţ gautas paslaugas, derinant savo

pajamas ir išlaidas, taip pat kai kuriuos nuteistuosius paskatinti dirbti ir uţsidirbti, mokėjimus

derinant su būtiniausių poreikių tenkinimu Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų

apskaičiavimo ir išlaidų uţ sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų

departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46, Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 1R-38 „Dėl Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2004 m. birţelio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės

atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų

(kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų

patvirtinimo“ pakeitimo“).

Išanalizuotos bausmių vykdymo ir kitų įstatymų nuostatos, reguliuojančios dirbančių

nuteistųjų valstybinį socialinį draudimą ir valstybinio socialinio draudimo staţą, nuteistųjų turimų

pinigų naudojimą, materialinį aprūpinimą ir kt. Nustatyta, kad dirbančius nuteistuosius drausti

valstybiniu socialiniu draudimu netikslinga dėl šiuo metu susiklosčiusios Lietuvos ekonominės

padėties. Dirbančių nuteistųjų socialinio draudimo klausimas iš naujo galėtų būti svarstomas tik iš

esmės pagerėjus valstybės ekonominei ir finansinei padėčiai.

Siekiant uţtikrinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldţių įstaigų statutinių valstybės

tarnautojų tinkamumą tarnybai pagal sveikatos būklę, parengtos Kalėjimų departamento ir jam

pavaldţių įstaigų pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos tikrinimų taisyklės bei

asmenų, priimamų į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldţiose įstaigose, bei šiose įstaigose

tarnaujančių pareigūnų tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1R-211/V-863/1V-612

(Ţin., 2010, Nr. 119-6066).

Parengtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodekso pakeitimo

įstatymo projektas (Ţin., 2010, Nr. 157-7968), kuriame padidinama atsakomybė asmenims uţ

perdavimą ar bandymą perduoti Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uţdraustus

daiktus asmenims, esantiems laisvės atėmimo vietose. Taip siekiama maţinti draudţiamų daiktų

patekimą į laisvės atėmimo vietas.

Siekiant suvienodinti nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygas laisvės atėmimo vietose, parengti

ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais patvirtinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos

taisyklių (Ţin., 2010, 10-494, Nr. 49-2408) ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai (Ţin.,

2010, Nr. 9-451; Nr. 49-2406).

Buvo kryptingai vykdyta teisinių institucijų reforma tobulinant Lietuvos Respublikos

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą. Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandţio 28 d. nutarimu Nr. 483 buvo pateiktas Lietuvos

Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14,

16, 17, 18, 19, 20, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (kartu su jo įgyvendinamųjų

Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros

įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos

administracinių teisės paţeidimų kodekso pakeitimų projektais). Projektu siekiama optimizuoti

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo sistemą, perţiūrėti valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos valdymo institucijoms priskirtas funkcijas, supaprastinti kreipimosi dėl antrinės

teisinės pagalbos suteikimo tvarką ir sudaryti sąlygas racionaliai naudoti valstybės biudţeto lėšas,

apmokant advokatams uţ suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

23

Priemonė – organizuoti ir koordinuoti teisėsaugos atašė teisingumo reikalams ir

teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams darbą Briuselyje ir uţtikrinti atstovavimą

Lietuvos Respublikos teisingumo srities interesams Europos Sąjungoje.

Teisėsaugos atašė teisingumo reikalams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje

2010 m. atlikti darbai – svarstyti teisės aktų projektai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos žmonėmis

prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas

2002/629/TVR. Taryba pasiekė bendrą sutarimą dėl teksto 2010 m. birţelio 4 d. Teisingumo ir

vidaus reikalų (toliau – TVR) taryboje. Europos Parlamento jungtinis LIBE/FEMM komitetas

balsavo dėl preliminarių pakeitimų spalio 2 d. Atitinkamai prasidėjo derybos tarp

Pirmininkaujančios valstybės, LIBE/FEMM komitetų paskirtų pranešėjų ir COM atstovų, kurie

vyko rugsėjo 14, spalio 5, 27 ir lapkričio 11 dienomis. Lietuva derybose siekė išlaikyti Tarybos

pirmiau sutartas baudţiamosios teisės nuostatas, įskaitant prekybos ţmonėmis nusikaltimo

apibrėţimą, bausmių lygį, taip pat nuostatas dėl prekybos ţmonėmis aukų apsaugos ir paramos,

nuostatas dėl aukų nebaudţiamumo ir kt. Kompromisinį tekstą Europos Parlamentas patvirtino

2010 m. gruodţio 14 d.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta

prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria panaikinamas Pamatinis

sprendimas 2004/68/TVR. Direktyvos tekstas buvo nagrinėjamas Tarybos Materialinės

baudţiamosios teisės darbo grupėje. 2010 m. spalio 8 d. TVR taryba išnagrinėjo pasiūlymo 1–13

straipsnius (išskyrus 10 straipsnį), o 2010 m. gruodţio 3 d. TVR taryba (kvalifikuota balsų

dauguma) pasiekė bendrą poţiūrį dėl viso priemonės teksto. Paţymėtina, kad Lietuva, kartu su

Vokietija ir Rumunija negalėjo pritarti šiam tekstui, tačiau liko maţumoje. Lietuvos derybų

pozicija, buvo parengta atsiţvelgiant į Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų ekspertų pateiktus

siūlymus. Pagrindiniai tikslai buvo išlaikyti svarstomo teksto suderinamumą su analogiška Europos

Tarybos konvencija, siekti adekvataus ir proporcingo baudţiamosios teisės nuostatų taikymo, siekti,

kad valstybės narėms numatomi įsipareigojimai atitiktų naudingumo/našumo rodiklį. Dauguma šių

derybinių tikslų buvo pasiekta ir galutinis tekstas iš esmės atitinka Lietuvos derybų poziciją,

išskyrus nuostatas dėl interneto puslapių blokavimo (21 straipsnis), dėl kurių Lietuva nepritarė, nes

šios nuostatos, Lietuvos delegacijos supratimu, yra neproporcingos ir pareikalaus didelių finansinių

išlaidų tiek verslui, tiek valstybei. Neatsiţvelgus į Lietuvos, Vokietijos ir Rumunijos prieštaravimą,

Taryba kvalifikuota balsų dauguma pasiekė bendrą poţiūrį dėl instrumento teksto.

Iniciatyva dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu

paslaugas baudžiamajame procese. Direktyva buvo priimta 2010 m. spalio mėn. TVR taryboje.

Lietuvos derybine pozicija, buvo parengta atsiţvelgiant į Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų

ekspertų pateiktus siūlymus. Problemų kilo dėl 2 straipsnio 1a dalyje numatomos pareigos versti

įtariamojo ir advokato pokalbius, kurie vyksta ne baudţiamojo proceso metu, dėl 3 straipsnyje

numatytos pareigos visada raštu versti tam tikrus proceso dokumentus, dėl pareigos įsteigti vertėjų

registrą. Po derybų Lietuva pritarė kompromisiniam direktyvos tekstui.

Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu

paslaugas baudžiamajame procese siekiama nustatyti teisės į informaciją baudţiamajame procese

visoje Europos Sąjungoje bendrus minimalius standartus: teisę gauti informaciją apie savo

procesines teises, teisę ţinoti apie proceso šaliai pareikštą kaltinimą, teisę susipaţinti su bylos

medţiaga. 2010 m. pasiūlymas buvo svarstomas Tarybos Materialinės baudţiamosios teisės darbo

grupėje, pasiektas bendras Tarybos poţiūris dėl teisės akto teksto. 2011 m. vyks Tarybos aptarimas

su Europos Parlamentu bei Komisija, siekiant susitarti dėl galutinio priemonės teksto. Lietuvos

derybų pozicija, buvo parengta atsiţvelgiant į Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų ekspertų

pateiktus siūlymus.

Iniciatyva siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Europos tyrimo

orderio baudžiamosiose bylose siekiama sujungti ir supaprastinti keletą priemonių (ar dalį jų

nuostatų) tarpusavio teisinės pagalbos baudţiamosiose bylose srityje (Tarybos pamatinį sprendimą

dėl Europos įrodymų orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti

24

baudţiamuosiuose procesuose, Tarybos pamatinį sprendimą dėl turto arba įrodymų arešto aktų

vykdymo Europos Sąjungoje, Europos Tarybos 1959 m. konvenciją dėl tarpusavio teisinės

pagalbos, 2000 m. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos

baudţiamosiose bylose), kiek tai susiję su vienos valstybės teisminių institucijų prašymu kitos

valstybės teisminėms institucijoms surinkti, sulaikyti ir perduoti įrodymus baudţiamojoje byloje.

2010 m. iniciatyva buvo intensyviai svarstyta Tarybos Bendradarbiavimo baudţiamosiose bylose

darbo grupės posėdţiuose TVR taryboje. Lietuvos derybų pozicija, buvo parengta atsiţvelgiant į

Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų ekspertų pateiktus siūlymus. Manoma, kad tokia

priemonė galėtų būti naudinga, tačiau joje reikalinga įtvirtinti tam tikrus saugiklius, pvz., numatyti

dvigubo baudţiamumo tikrinimo taisyklę teisinės pagalbos prašymams, kurie susiję su prievartos

priemonių panaudojimu; prašymo proporcingumas turėtų būti tikrinimas tik prašymą teikiančioje

valstybėje; dideli prašymo kaštai neturėtų būti prieţastimi vykdančiajai valstybei atsisakyti vykdyti

prašymą ir pagrindu reguliariai reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo.

Galima Europos Sąjungos priemonė totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų vertinimo

tema. 2008 m. lapkričio 28 d. priimant Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis

rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudţiamosios teisės priemonėmis, TVR taryba

posėdţio protokole esančioje deklaracijoje pakvietė Komisiją per 2 metus išnagrinėti ir pateikti

pranešimą, ar reikalinga papildoma priemonė, kuriuo būtų numatyta pareiga kriminalizuoti viešą

pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams ţmoniškumui ir karo nusikaltimams, kurie

padaryti kitais pagrindais, nei priimtame teisės akte, jų neigimą ar didelį jų menkinimą, t. y. kad

papildomas teisės aktas faktiškai apimtų ir sovietinio reţimo nusikaltimus. Iš esmės analogiškas

kvietimas Komisijai buvo paminėtas ir Stokholmo programoje.

Vykdydama šią uţduotį, Europos Komisija uţsakė nepriklausomą studiją, kurią atliko ir

2010 m. pradţioje pateikė prof. Carlosas Montero–Closa, o 2010 m. gruodţio 22 d. Europos

Komisija patvirtino ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Totalitarinių reţimų nusikaltimų

Europoje atminimas“ (KOM(2010) 783 galutinis).

Atsiţvelgiant į tai, kad šis klausimas yra vienas svarbiausių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės uţsienio politikos prioritetų, ir siekiant kuo didesnio Lietuvos interesų atskleidimo

Komisijos ataskaitoje buvo imtasi daugelio veiksmų tam pasiekti, įskaitant teisingumo ministro R.

Šimašiaus ir Europos Komisijos vicepirmininkės V. Reding susitikimus vicepirmininkės vizito

Lietuvoje ir TVR tarybų metu, taip pat teisingumo ministro R. Šimašiaus susitikimus su 2011 m.

pirmą pusmetį pirmininkaujančios Vengrijos teisingumo ministru, inicijuojant tolesnius veiksmus

Komisijai pateikus pranešimą.

Atsiţvelgiant į tai, Europos Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai

„Totalitarinių reţimų nusikaltimų Europoje atminimas“ tekste pavyko pasiekti Lietuvos interesus

atitinkančių pokyčių, palyginti su pirminiais šios ataskaitos projektais. 2011 m. vyks tolimesnis

darbas šioje srityje, visų pirma, siekiant didesnės diskusijos ir galimų Tarybos išvadų dėl šios

Komisijos ataskaitos.

Priemonė – organizuoti civilinės metrikacijos blankų gamybą ir civilinės būklės aktų

registravimo funkciją atliekančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas. 2010 m. Teisingumo ministerija įsigijo 136000 vnt. civilinės metrikacijos blankų (gimimo,

santuokos, ištuokos, mirties ir vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimai) ir išdalino juos

Civilinės metrikacijos įstaigoms.

2010 m. kovo 25 d. patvirtintas Civilinės metrikacijos įstaigų valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo planas ir pagal šį planą 2010 m. geguţės 3-6 d.

Teisingumo ministerijos Mokymo centre vyko kursai šiems specialistams.

Priemonė – įgyvendinti Nepilnamečių justicijos 2009–2013 metų programą. Informacija

apie šios priemonės įgyvendinimą pateikiama šios ataskaitos III skyriuje „Tarpinstitucinio veiklos

plano įgyvendinimo rezultatai“.

Priemonė – sukurti veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio

atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą,

orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas

25

uţtikrinti visuomenės saugumą, maţinti nusikalstamų veikų recidyvus ir laisvės atėmimo

vietose esančių asmenų skaičių. Informacija apie šios priemonės įgyvendinimą pateikiama šios

ataskaitos III skyriuje „Tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai“.

Priemonė – stiprinti Teisingumo ministerijos valdymo srities įstaigų ir teismų

materialinę bazę.

2010 m. Teisingumo ministerija įsigijo ilgalaikio turto – antivirusinių licencijų, darbo vietų

ir serverių programinės įrangos licencijų, politinių partijų narių sąrašų tikrinimo programinę įrangą,

kopijavimo aparatų, kompiuterių, kondicionierių, telefonų stotelės įrangą, naują Teisingumo

ministerijos iškabą. Lėšų ekonomija pagal investicijų projektą „Ilgalaikio turto įsigijimas“ – 145

tūkst. litų.

Įgyvendinant investicijų projektą „Administracinio pastato Vilniuje, Geleţinio Vilko g. 55,

rekonstravimas – pritaikymas Lietuvos teismo ekspertizės centro veiklai“, nebaigus ţemės sklypo

formavimo procedūrų, nebuvo galimybių gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir pradėti

priešprojektinių pasiūlymų viešąjį pirkimą. Atsiţvelgiant į terminus, objektyvus įmanomas

investicijų panaudojimo laikotarpis nuo projektavimo sąlygų sąvado išdavimo iki priešprojektinių

pasiūlymų parengimo yra 6 mėnesiai. Todėl 2010 m. nevisiškai panaudotos skirtos lėšos šiam

investicijų projektui įgyvendinti (skirta 450 tūkst. litų, panaudota – 15,7 tūkst. litų) dėl ne nuo

Teisingumo ministerijos priklausančių prieţasčių. Šis investicijų projektas bus toliau

įgyvendinamas 2011 m.

Priemonė – įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija programos priemones.

Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso 3, 67, 72, 190

straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723, 189

1 straipsniais įstatymas

(Ţin., 2010, Nr. 145-7439), kuriame įtvirtinama galimybė konfiskuoti visą nusikalstamais būdais

sukauptą turtą ne tik iš kaltininko, bet ir iš tų, kuriems turtą asmuo perleido, siekdamas jį nuslėpti.

Priimti pakeitimai įtvirtina visumą priemonių, kurios leidţia plačiau taikyti turto konfiskavimą, iš

kaltininko paimti visą neteisėtai gautą turtą ir baudţiamojon atsakomybėn patraukti tokį turtą

įgijusius ar padėjusius nuslėpti jo kilmę asmenis. Siekiama sudaryti sąlygas korupcinius, turtinius,

ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingu ir

todėl maţiau patraukliu nusikalsti linkusiems asmenims, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų

organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, taip maţinant jų paplitimą.

Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29,

30 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Ţin., 2010, Nr. 63-3090), kuriuo siekiama

papildyti šiurkščių tarnybinių nusiţengimų sąrašą, nustatant, kad šiurkščiu tarnybiniu nusiţengimu

laikomas ir valstybės lėšų ir turto apskaitos, valdymo, naudojimo bei disponavimo juo paţeidimas,

turėjęs įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudţeto vykdymo

ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui;

nustatyti, jog tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad valstybės ar

savivaldybės institucija ar įstaiga paţeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos

kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų

paţeidimai, tarnybinio nusiţengimo tyrimas; nustatyti, kad jei valstybės tarnautojas ţalą padarė

tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį ţalą valstybės tarnautoją turi tokio

dydţio, kiek sumokėjo ţalos atlyginimo, regreso teisę. Tokiu pakeitimu siekiama uţtikrinti

valstybės teisę išieškoti iš valstybės tarnautojų (ar buvusių valstybės tarnautojų) valstybei padarytą

ţalą ir išplėsti valstybės tarnautojų atsakomybės ribas tais atvejais, kai valstybės tarnautojai ţalą

padarė tyčia.

Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo

įstatymas (Ţin., 2010, Nr. 63-3088), kuriame nustatyta, kad įstaigų interneto svetainėse, laikantis

teisės aktuose nustatytų reikalavimų turi būti skelbiamos Seimo kontrolierių paţymos dėl įstaigoje

atlikto skundo tyrimo, informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų nagrinėjimo įstaigoje rezultatus,

valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų priimtus sprendimus dėl įstaigos pagal valstybinio audito

26

ataskaitas, sprendimuose nurodytų teisės aktų paţeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų

vykdymą, įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami teisės aktų paţeidimai įstaigoje ir

informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės paţeidimų, informacija apie įstaigoje

nustatytą šiurkštų tarnybinį nusiţengimą ir uţ jį paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą.

Siekiant efektyvinti kovą su korupcija, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.

sausio 20 d. nutarimas Nr. 86 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d.

nutarimo Nr. 75 „Dėl atlyginimo uţ vertingą informaciją apie nusikaltimus, kuriais padaryta turtinė

ţala valstybei“ pakeitimo“ (Ţin., 2010, Nr. 12-567), kuriame numatyta galimybė asmenims,

suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingos informacijos apie korupcinio pobūdţio

nusikalstamas veikas, skirti vienkartinę piniginę išmoką iki 10 procentų valstybei atlygintos

nusikalstama veika padarytos turtinės ţalos arba išieškotų į valstybės biudţetą, savivaldybių

biudţetus ir valstybės pinigų fondus lėšų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių

kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą (Ţin., 2010, Nr. 63-

3091), kurio tikslas – uţtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą,

skaidrumą ir viešumą bei reglamentuoti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir

kontrolę. Siekiant sudaryti teisines prielaidas korupcijos prevencijai, įdiegta politinių partijų narių

sąrašų teikimo Teisingumo ministerijai elektroniniu būdu informacinė sistema. Siekiant išvengti

neteisėtų duomenų į politinių partijų narių sąrašus įrašymo, kiekvienam asmeniui nuo 2011 m.

liepos mėn. per e. valdţios portalą bus sudaryta galimybė Teisingumo ministerijos informacinėje

sistemoje pasitikrinti savo narystę politinėje partijoje.

Parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir

politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo

projektas ir jo įgyvendinamasis įstatymo projektai (Nr. XIP-2818–2819), kuriais siekiama

supaprastinti ir palengvinti fizinių asmenų, kurių aukų dydis per kalendorinius metus vienai

politinei partijai ar per politinę kampaniją savarankiškam politinės kampanijos dalyviui neviršija

0,02 vidutinio mėnesinio darbo uţmokesčio, aukojimo tvarką, atsisakant reikalavimo deklaruoti

turtą ir pajamas, taip pat išspręsti klausimą dėl supaprastintos aukų priėmimo, apskaičiavimo ir

paskelbimo tvarkos parengimo, taip uţtikrinant politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo

skaidrumą.

Atsiţvelgiant į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje

Lietuvai pateiktas rekomendacijas, 2010 m. gruodţio 2 d. Lietuvos Respublika prisijungė prie

1999 m. sausio 27 d. Europos baudţiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 2003 m. geguţės

15 d. papildomo protokolo.

Parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos baudţiamojo

kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216,

220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 253

1, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 308

1

straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų projektai (Nr. XIP-2562–

2567), kuriuose siekiama: suderinti Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso nuostatas su

Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitoje Lietuvai pateiktomis

rekomendacijomis, padidinti administracines baudas uţ politinių partijų ir politinių kampanijų

finansavimo paţeidimus, pratęsti patraukimo administracinėn atsakomybėn uţ įstatymų paţeidimus

senaties terminą, tobulinti Lietuvos Respublikos baudţiamajame kodekse įtvirtintą valstybės

tarnautojo ir jam prilyginamo asmens sampratą, siekiant uţtikrinti sisteminį teisės normų

suderinamumą, numatyti galimybę uţ kai kurias korupcinio pobūdţio nusikalstamas veikas skirti

baudą arba areštą kaip alternatyvias sankcijas, numatyti teisės dirbti tam tikrą darbą ar uţsiimti tam

tikra veikla atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo bausmių pakeitimą baudţiamojo poveikio priemone,

įtvirtinant galimybę šias poveikio priemones skirti kartu su kitomis bausmėmis.

Kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Prezidento kanceliarijos Teisės grupe parengtas ir

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2, 5

ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIP-2472),

kuriuo siekiama tobulinti vienos iš korupcijos prevencijos priemonių – informacijos apie asmenį,

27

siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimą, teisinį

reglamentavimą, apibrėţiant informacijos, pateikiamos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį

pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, turinį, išplečiant asmenų, dėl kurių informacijos

prašymo pateikimas yra privalomas, ratą bei patikslinant ir papildant informacijos apie asmenį,

siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, surinkimo ir pateikimo tvarką.

Kartu su šiuo projektu parengti ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio

pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2473) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 29 ir

44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Nr. XIP-2474) projektai, kurie numato operatyvinės

informacijos panaudojimo tarnybinio nusiţengimo tyrime arba administracinių teisės paţeidimų

bylų teisenoje galimybę, taip pat galimybę Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo

nustatyta tvarka, remiantis surinkta informacija, nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį

iš valstybės tarnautojo pareigų.

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos teisėkūros

pagrindų įstatymo projektas (Nr. XIP-2111(2)), kuriuo siekiama uţtikrinti kokybiškesnę,

nuoseklesnę ir skaidresnę teisėkūrą. Taip pat priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai,

kuriais buvo patobulintas teisėkūros (ypač Vyriausybės teisės aktų) teisinis reguliavimas, siekiant

uţtikrinti tinkamą teisės aktų pasekmių vertinimą, teisinio reguliavimo stebėseną, taip pat

visuomenės dalyvavimą teisėkūros procese (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo

Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.

balandţio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“).

Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos ţemės įstatymo

45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIP-1891). Projektu siekiama,

įvertinus visą ţemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo

procedūrą, kuo labiau sutrumpinti ţemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, uţtikrinti

efektyvų jos praktinį realizavimą ir sutrumpinti teisminių ginčų nagrinėjimo procesus, kartu

uţtikrinant teisingą atlyginimą uţ privačia nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams

paimamą turtą.

Siekiant maţinti korupcijos pasireiškimo prielaidas vykdant laisvės atėmimo bausmes,

parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo

kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 140, 154, 157, 159, 164, 179 ir 183 straipsnių pakeitimo ir 127,

160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripaţinimo netekusiais galios įstatymo projektas (Nr. XIP-1895),

kuriame siūloma apriboti pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisę spręsti, kada asmuo vėl

gali būti teikiamas teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, socialinės išvados apie

nuteistąjį parengimą patikėti probacijos tarnybai pagal specialius pakartotinės nusikalstamos veikos

vertinimo kriterijus, kas leistų objektyviau nustatyti lygtinio paleidimo taikymo tikslingumą

nuteistiesiems laisvės atėmimu.

Parengti ir suinteresuotoms institucijoms pateikti derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir

privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų projektai, kuriais siekiama uţtikrinti

atsakomybės neišvengiamumo principą, maţinti korupcinio pobūdţio veiksmų padarymo galimybę:

aiškiai ir tiksliai sureguliuoti, kaip valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos turėtų informuoti

visuomenę apie savo veiklą visuomenės informavimo priemonėse, taip siekiant išvengti situacijos,

kai uţ valstybės biudţeto lėšas teikiant viešąją informaciją gaunama asmeninė nauda, pakeisti

teisinį reglamentavimą dėl deklaruotinų duomenų ir aplinkybių, siekiant uţtikrinti aiškesnę privačių

interesų deklaravimo procedūrą.

Parengti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 ir 5 straipsnių papildymo ir

įstatymo papildymo 9¹, 9², 9³, 94 straipsniais įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų projektai,

28

kuriais siekiama įtvirtinti naują korupcijos prevencijos valstybės tarnyboje priemonę – valstybės

tarnautojo atsparumo korupcijai patikrinimą.

Parengti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir

įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo ir jo įgyvendinamųjų įstatymų projektai, kuriais

siekiama uţtikrinti efektyvesnę teisinę apsaugą asmenims, pranešusiems apie galbūt neteisėtus

darbdavių ir kitų asmenų veiksmus.

Parengtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas,

kuriuo siekiama diegti dereguliavimo, reguliavimo perţiūros iniciatyvas teritorijų planavimo ir

kituose sektoriuose, kuriuose išplitusi korumpuota praktika, įgyvendinti darnaus vystymosi

principus teritorijų planavimo ir urbanistikos srityje, maţinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių

plėtros netolygumus, didinti planavimo sistemos veiksmingumą, maţinti teritorijų planavimo

dokumentų rengimo laiko ir išteklių sąnaudas. Projektu taip pat siekiama maţinti teritorijų

planavimo proceso biurokratizavimą, tokiu būdu didinant investuotojų pasitikėjimą valstybės ir

savivaldybių institucijomis ir šalies investicinį patrauklumą, taip pat siekiama iš esmės pagerinti

teritorijų planavimo procesą, didinant integruotumą, aiškumą bei operatyvumą reaguojant į

vykstančius pokyčius ir maţinant finansines, ţmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudas.

Parengti Nacionalinės kovos su korupcija programos ir Nacionalinės kovos su korupcija

programos įgyvendinimo 2011–2014 metų priemonių plano projektai. Programą sudaro dvi dalys:

korupcijos prevencija ir atsakomybė uţ korupciją. Programoje nurodomos prioritetinės sritys:

sveikatos prieţiūra, teritorijų planavimas ir statybos valstybinė prieţiūra, viešieji pirkimai,

teisėkūra, teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, ūkio subjektų veiklos prieţiūra. Taip pat

programoje pateikiami korupcijos tyrimų duomenys. Programa siekiama pašalinti korupcijos

prieţastis ir kompleksiškai kovoti su korupcija. Minėti projektai pateikti Tarpţinybinei komisijai

kovai su korupcija koordinuoti, kuri šiuos projektus pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Uţdavinys – sudaryti galimybes visuomenei įgyti teisinių ţinių ir gebėjimų,

supaţindinant visuomenę su galiojančiu teisiniu reguliavimu ir veikiančia teisine sistema,

pagrindinėmis ţmogaus teisėmis ir laisvėmis, jų apsauga ir pareigų vykdymu.

Priemonė – organizuoti visuotinę teisinių ţinių įvertinimo akciją – Lietuvos

Respublikos Konstitucijos egzaminą, skirtą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir

gyventojams.

Gerinant visuomenės informuotumą apie valstybę, jos valdymo sistemą ir pagrindinį jos

įstatymą – Konstituciją, nuo 2007 m. organizuojama visuotinė teisinių ţinių įvertinimo akcija –

Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas (toliau – Konstitucijos egzaminas).

2010 m. suorganizuota visuotinė teisinių ţinių įvertinimo akcija – Konstitucijos egzaminas,

skirtas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams. Konstitucijos egzaminas vyko

dviem etapais – spalio 1 d. ir spalio 15 d. – atskiroms (tikslinėms) asmenų grupėms: mokiniams,

nuteistiesiems (suimtiesiems), esantiems visose laisvės atėmimo vietose, teisinį išsilavinimą

turintiems ar teisę studijuojantiems asmenims, kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir

gyventojams. Konstitucijos egzamino testą galima buvo spręsti interneto tinklalapyje DELFI.

Interneto tinklalapyje DELFI egzamino metu testą laikė 909 piliečiai. Iš viso DELFI ţinias

pasitikrino 8279 asmenys.

Konstitucijos egzamino 1-ajame etape, įvykusiame 2010 m. spalio 1 d., dalyvavo Lietuvos

559 Respublikos piliečiai ir gyventojai, 65 teisinį išsilavinimą turintys ir teisę studijuojantys

asmenys, 214 nuteistųjų, 21672 mokiniai.

Vertinimo komisija išrinko 21 Konstitucijos egzamino nugalėtoją. Visi jie buvo pakviesti į

Konstitucijos egzamino apdovanojimo ceremoniją, apdovanoti prizais. Trims nuteistiesiems prizai

buvo įteikti įkalinimo vietose.

Visos akcijos metu buvo vykdoma informacinė kampanija. Teisingumo ministerijoje buvo

suorganizuota spaudos konferencija, informacinės kampanijos metu parengti ir įvairių rūšių

visuomenės informavimo priemonėms elektroniniu paštu išplatinti pranešimai spaudai. Informacija

apie kiekvieno Konstitucijos egzamino etapo eigą ir rezultatus buvo paviešinta ne maţiau trimis

viešinimo kanalais: per televiziją, radiją ir interneto portaluose (regioniniu ir nacionaliniu mastu).

29

Sumaţinus priemonei (parengti visiems piliečiams suprantamus ir išsamius bylinėjimosi

vadovus) įgyvendinti skirtą finansavimą, minėta priemonė 2010 m. nebuvo įgyvendinta. 2010 m.

parengti procesinių dokumentų šablonai, visiškai ši priemonė įgyvendinta 2011 m. procesinius

dokumentus paviešinus interneto svetainėse www.teisinepagalba.lt, www.teismai.lt.

Priemonė – parengti visiems piliečiams suprantamus ir išsamius bylinėjimosi vadovus. Dėl sumaţinto finansavimo šiai priemonei įgyvendinti 2010 m. nebuvo įgyvendinama, ši priemonė

įgyvendinta 2011 m. procesinius dokumentus paviešinus interneto tinklalapiuose:

www.teisinepagalba.lt ir www.teismai.lt.

Priemonė – periodišikai interneto svetainėse www.teisingumas.lt, www.tm.lt ir

www.smm.lt skelbti informacinius pranešimus apie visuomenės teisinio švietimo priemonių

vykdymo eigą ir rezultatus.

2010 m. liepos 26 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-159 nustatyta, jog darbo grupė

viešai skelbtiniems šablonams atrinkti ir prireikus parengti (sudaryta teisingumo ministro 2010 m.

birţelio 2 d. įsakymu Nr. 1R-124) turi iki 2010 m. rugsėjo 30 d. parengti pasiūlymus, kokio

pobūdţio procesinių dokumentų šablonus tikslinga skelbti viešai, kokie turėtų būti jų atrankos

kriterijai ir kokiomis priemonėmis jie turėtų būti viešinami, kokia tvarka ir daţnumu sudarytas

procesinių dokumentų šablonų rinkinys turėtų būti perţiūrimas, taip pat parengti pirminį viešai

skelbtinų įvairių procesinių dokumentų šablonų rinkinį. Pasiūlymai ir rinkinys buvo parengti bei

kartu su šios darbo grupės išvadomis pateikti teisingumo ministrui. Darbo grupės parengti

procesinių dokumentų šablonai 2011 m. sausio 27 d. paskelbti interneto tinklapiuose

www.teismai.lt ir www.teisingumas.lt.

2 programos tikslas – siekti veiksmingo Europos ţmogaus teisių konvencijos nuostatų

įgyvendinimo Lietuvoje.

Uţdavinys – tinkamai atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės interesams

Europos Ţmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Ţmogaus teisių komitete.

Uţdavinys – koordinuoti Europos Ţmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą ir

prireikus imtis ar inicijuoti atitinkamus veiksmus šioje srityje.

Uţdavinys – vykdyti Europos ţmogaus teisių konvencijos paţeidimų prevenciją

Lietuvoje.

2010 m. išliko gana aukštas paskelbtų nepriimtinais skundų prieš Lietuvą skaičius: 2010 m.

prieš Lietuvą paduoti 242 skundai, o 153 skundai (į šį skaičių patenka ir ankstesniaisiais metais

paduoti skundai prieš Lietuvą) buvo paskelbti nepriimtinais arba išbraukti iš bylų sąrašo, tai sudaro

63 proc., palyginti su 2010 m. pateiktų skundų skaičiumi (antrasis rezultato kriterijus).

Koordinuojant Europos Ţmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) priimtų sprendimų,

kuriuose konstatuoti pasikartojantys paţeidimai dėl per ilgos proceso trukmės, vykdymą ir siekiant

uţkirsti kelią naujiems panašiems paţeidimams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Teisme

dalyvavo Teisingumo ministerijai rengiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio

papildymo ir šio kodekso papildymo 6.2731 straipsniu įstatymo projektą, kuriame siekiama

tiesiogiai įtvirtinti asmens teisę į nuostolių dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio

nagrinėjimo trukmės atlyginimą. 2010 m. gruodţio 31 d. duomenimis, Teismas buvo priėmęs 50

sprendimų bylose prieš Lietuvą, kuriuose konstatuotas bent vienas Europos ţmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) paţeidimas, iš jų net 18

sprendimuose yra konstatuoti paţeidimai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės baudţiamosiose arba

civilinėse bylose. 2010 m. Teismas priėmė 3 sprendimus bylose prieš Lietuvą, kuriuose konstatuoti

paţeidimai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

Dideliam nepriimtinų skundų bylose prieš Lietuvą skaičiui neabejotinai įtakos turi tai, kad

uţtikrinamas tinkamas atstovavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotose Teismo bylose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė 2010 m. parengė ir pateikė tais ir ankstesniais metais

komunikuotose bylose ir bylose, kuriose koordinuojamas Teismo sprendimų vykdymas, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės pastabas, paaiškinimus, medţiagą ir argumentus, iš viso parengti 92

procesiniai dokumentai. Uţtikrintas ir Lietuvos Respublikos atstovavimas šiai dalyvaujant Teisme

trečiosios šalies teisėmis sudėtingose ir reikšmingose tolesnei Teismo praktikos plėtrai bylose.

http://www.teisinepagalba.lt/

http://www.teismai.lt/

http://www.teisinepagalba.lt/



http://www.teisingumas.lt/

30

Lietuvos Respublikai 2010 m. buvo perduota 14 naujų bylų, iš viso 2010 m. buvo dirbama su 47

bylomis, kurios nagrinėjamos Teisme. 2010 m. uţtikrintas pasirengimas ir atstovavimas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės interesams Teismo Didţiosios kolegijos viešame posėdyje.

2010 m. Teismas priėmė 7 sprendimus, kuriuose konstatuotas bent vienas Konvencijos

paţeidimas (didţioji dalis pareiškėjų skundų šiuose sprendimuose atmesti kaip aiškiai nepriimtini, o

vienoje byloje nenustatyta nė vieno paţeidimo), iš viso 2010 m. buvo koordinuojamas Teismo

sprendimų vykdymas 35 bylose. 2010 m. buvo imtasi priemonių, kad būtų įvykdytos Teismo

sprendimuose numatytos individualios priemonės (sumokėtas teisingas atlyginimas bylose) ir

bendrosios priemonės: pateikta informacija nacionalinėms institucijoms apie Teismo priimtus

sprendimus, organizuotas Teismo sprendimų vertimas į lietuvių kalbą ir jų išplatinimas teismams ir

kitoms valstybės institucijoms, koordinuota, kokių priemonių institucijos ar teismai imasi, siekdami

uţkirsti kelią kitiems panašiems paţeidimams. Apie visus vykdymo veiksmus informuotas Europos

Tarybos Ministrų Komitetas, 5 bylose Ministrų Komitetui pranešta, kad visi reikiami vykdymo

veiksmai uţbaigti. 2010 m. vienas pareiškimas Teismo sprendimu išbrauktas iš bylų sąrašo dėl

pasiekto taikaus susitarimo su pareiškėju, daugiau derybų dėl taikių susitarimų sudarymo

ataskaitiniais metais nevyko.

Siekiant uţkirsti kelią Konvencijos paţeidimams, 2010 m. parengtos Teismo praktikos,

susijusios su teisės aktų projektuose keliamais klausimais, apţvalgos, teiktos pastabos ir pasiūlymai

dėl teisės aktų projektų, galiojančių teisės aktų ir jų taikymo praktikos. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės atstovė Europos Ţmogaus Teisių Teisme teikė valstybės institucijoms (ne tik

susijusioms su konkrečia byla Teisme) informaciją apie visus 2010 m. Teismo priimtus nutarimus ir

sprendimus bei apie Teismo sprendimuose nustatytų paţeidimų prieţastis. 2010 m. parengta

medţiaga naujai knygai, kurioje lietuvių kalba pateikiami visi Europos Ţmogaus Teisių Teismo

2008–2009 m. priimti nutarimai ir sprendimai bylose prieš Lietuvos Respubliką.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo

kriterijaus

kodas Vertinimo kriterijus

Metinis

planas Įvykdyta

Metinio plano

įvykdymas

proc.

Rezultato:

1-ajam programos tikslui

R-001-01-1 1. Nustatytais terminais įvykdytos

Vyriausybės programos priemonės, proc. 100 70 70

R-001-01-2 2. Teisinės išvados dėl teisės aktų

projektų, pateiktos nustatytais terminais,

proc. 51 28 55

R-001-01-3

3. Teisingumo ministerijai pateiktų

visuomenės narių (asmenų) iniciatyvų dėl

teisinio reguliavimo tobulinimo

įvertinimas, proc.

100 100 100

R-001-01-4 4. Asmenų, manančių, kad jiems suteikta

pakankamai galimybių įgyti teisinių ţinių

ir gebėjimų, padaugėjimas, proc. 2 0 0


R-001-02-01

1. Teisės aktų projektai, pateikti vykdant

EŢTT sprendimus, kuriuose nustatyti

Europos ţmogaus teisių konvencijos

paţeidimai, susiję su teisiniu

reglamentavimu, proc.

100 50 50

31

R-001-02-02

2. Pripaţintų nepriimtinais skundų prieš

Lietuvą Europos Ţmogaus Teisių Teismui

dalis nuo tais metais naujai pateiktų

skundų prieš Lietuvą skaičiaus, proc.

70 63 90

Produkto:

1-ojo programos tikslo

1-ajam uţdaviniui

P-001-01-01-1 1. Parengtų teisinių išvadų dėl teisės aktų

projektų bei galiojančių teisės aktų

skaičius 1600 2073 130

P-001-01-01-2 2. Parengtų teisės aktų projektų skaičius 170 136 80

P-001-01-01-3 3. Parengtų teisės aktų projektų dėl

tarptautinių sutarčių ratifikavimo skaičius 2 2 100

P-001-01-01-4 4. Išnagrinėtų asmenų skundų, prašymų ir

pasiūlymų dalis, proc. 100 100 100

P-001-01-01-5

5. Atsakymai į kitų ministerijų, kitų

valstybės institucijų, visuomeninių bei

tarptautinių organizacijų ir uţsienio

valstybių uţklausas, proc.

100 100 100

P-001-01-01-6

6. Nustatytais terminais pateiktų teisinių

išvadų dėl valstybės skolinių dokumentų

pagal Valstybės skolos įstatymą dalis,

proc.

100 0 0

P-001-01-01-7 7. Išduotų Europos arešto orderių skaičius 130 123 95

P-001-01-01-8 8. Gautų/išsiųstų teisinės pagalbos

prašymų skaičius 6000 9688 161

P-001-01-01-9 9. Įgyvendintos visos Nepilnamečių

justicijos programos 2010 m. priemonės 100 (2010 m.

priemonių

nenumatyta)

P-001-01-01-10 10. Sistemiškai sureguliuoti probacijos

instituto taikymo ir vykdymo procesai 1 1 100

P-001-01-01-11 11. Įgyvendintos visos Nacionalinės

kovos su korupcija programos 2010 m.

priemonės 100 100 100


2-ajam uţdaviniui

P-001-01-02-1 1. Teisinių ţinių visuotinio įvertinimo,

skirto visiems Lietuvos Respublikos

piliečiams ir gyventojams, akcijų skaičius 1 1 100

P-001-01-02-1

2. Teisinio turinio informavimo

priemonių, skirtų visuomenei supaţindinti

su pagrindinėmis piliečių teisėmis,

laisvėmis ir teisinių procedūrų procesais,

skaičius

1 1 100


1-ajam uţdaviniui

P-001-02-01-1 1. Vyriausybei perduotose bylose

parengtų dokumentų skaičius 80 92 115

P-001-02-01-2

2. Sudaryti taikūs susitarimai Teismo

perduotose bylose nuo tais metais visų

vykusių derybų dėl taikių susitarimų,

proc.

50 100 200

P-001-02-01-3 3. Atstovavimas Vyriausybės interesams

Teismo viešuose posėdţiuose, skaičius 1 1 100

32


2-ajam uţdaviniui

P-001-02-02-1 1. Įvykdyti Teismo sprendimai nuo tais

metais priimtų visų Teismo sprendimų,

proc. 80 71 88


3-ajam uţdaviniui

P-001-02-03-1

1. Teismų, teisėsaugos ir kitų institucijų

informavimas apie Teismo priimtus

sprendimus bylose prieš Lietuvą, taip pat

apie naujai komunikuotus skundus, proc.

100 100 100

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai, tūkst.

litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai 11749 10881,9 92,6

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės

biudţetas: 11744 10876,9 92,6

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

1.2. ES ir kitos tarptautinės

paramos lėšos 46,6 33,2 71,2

1.3. specialiųjų programų lėšos ir

pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai 5 5 100

1.2. VEIKSMINGO EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE

UŢTIKRINIMAS IR NACIONALINIŲ INTERESŲ ATSTOVAVIMAS EUROPOS

SĄJUNGOS TEISMUOSE

(programą įgyvendina Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)

Programos tikslas – siekti kuo didesnio nacionalinės teisės suderinamumo su Europos

Sąjungos teise, koordinuojant Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į Lietuvos Respublikos

teisę ir jos įgyvendinimo procesą bei atliekant teisės aktų projektų ekspertizes, ir uţtikrinti,

kad prisiimant įsipareigojimus ir jų laikantis būtų tinkamai atstovaujami ir ginami Lietuvos

interesai.

Uţdavinys – vykdyti Lietuvos Respublikoje priimamų ir galiojančių nacionalinės teisės

aktų ekspertizę atitikties Europos Sąjungos teisei poţiūriu.

Priemonė – Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų

vertinimas atitikties Europos Sąjungos teisei poţiūriu.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2010

m. Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms pateikė 1267 išvadas dėl Lietuvos Respublikos

teisės aktų projektų ir galiojančių teisės aktų atitikties ES teisei (išsamiau ţr. paveikslą).

33

Teikiamų išvadų dėl Lietuvos teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei skaičiaus

dinamika 2003–2010 m.

2010 m. išliko tendencija, kad institucijos teikia vis sudėtingesnius teisės aktų projektus,

kuriems kokybiškai įvertinti reikia sąlygiškai daug laiko, tačiau absoliuti dauguma tokių sudėtingų

teisės aktų projektų buvo įvertinta ir pateikta nustatytais terminais. Pasiektas laiku teikiamų išvadų

procentas (t. y. 97 proc.) rodo efektyvią ir veiksmingą Departamento veiklą.

Uţdavinys – uţtikrinti atstovavimą Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos

teisminėse institucijose.

Priemonė – Lietuvos Respublikos atstovavimas bylose Europos Teisingumo Teisme ir

kitose Europos Sąjungos teisminėse institucijose.

Atstovavimas Lietuvos Respublikai bylose ES Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo

Teismas) ir kitose Europos Sąjungos teismų institucijose pirmiausia apima darbą su bylomis,

kuriose ES valstybės narės teismai prašo Teisingumo Teismo priimti atitinkamą ES teisės nuostatą

išaiškinantį prejudicinį sprendimą (vadinamieji netiesioginiai ieškiniai). Šias bylas Teisingumo

Teismas tiesiogiai persiunčia Departamentui prieš paskelbdamas informaciją ES Oficialiajame

leidinyje, C serijoje, o Lietuvos Respublika turi teisę bet kurioje byloje pareikšti rašytines pastabas

ir (ar) išsakyti savo poziciją Teisingumo Teismo posėdyje.

Departamentas 2010 m. koordinavo bylas, kuriose prašoma priimti prejudicinį sprendimą:

Gautos/persiųstos Lietuvos Respublikos institucijoms bylos – 327, iš jų 7 bylos iš Europos

laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) teismo;

Stebimos bylos, kuriose sprendimas gali būti aktualus Lietuvos Respublikai, – 129, iš jų 4

bylos iš ELPA teismo;

Bylos, kuriose nuspręsta pateikti pastabas, – 9, iš jų 1 byla iš ELPA teismo;

Svarstytos bylos, kuriose, nuspręsta pastabų neteikti – 12.

Be to, vykdydamas ES reikalų koordinavimo taisyklių 81 punktą, Departamentas ES

Oficialiajame leidinyje paskelbtus pranešimus apie Europos teismų institucijose svarstomas bylas

(vadinamieji tiesioginiai ieškiniai) komunikavo uţ atitinkamą sritį atsakingoms valstybės

institucijoms ir įstaigoms, siekdamas išsiaiškinti, ar tokios bylos susijusios su Lietuvos Respublikos

interesais, dėl kurių būtų tikslinga įstoti į šias bylas ir pateikti rašytines pastabas (ţr. lentelę).

Lietuvos Respublikos institucijų informavimas apie Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje skelbtas bylas 2010 m.:

Europos teisminė institucija Iš viso

paskelbta

pranešimų

apie bylas

Komunikuota

Lietuvos

Respublikos

institucijoms

Nuspręsta

stoti į

bylą

Svarstyta, bet į

bylą nuspręsta

nestoti/ieškinio

neteikti

ES Teisingumo Teismas 616 94 6 2

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

1750 1733

11001352 1272 1214

15351267

Išvadų skaičius

34

Bendrasis teismas 529 70 4 1

ES tarnautojų teismas 101 0 0 0

Iš viso: 1246 164 10 3

Bendras 2010 m. valstybės institucijoms komunikuotų Europos teismų institucijose

svarstomų bylų skaičius − 619 (iš kurių 491 bylos dėl ieškinių ir 128 sprendimai), o tai reiškia

planuoto produkto rezultato viršijimą 154,7 proc. (planuota komunikuoti 400 bylų).

2010 m. Departamentas rengė procesinius dokumentus 19 naujų bylų, dėl kurių Lietuvos

Respublikos Vyriausybė priėmė rezoliucijas, Vyriausybės Europos Sąjungos komisija priėmė

protokolinius sprendimus pateikti pastabas ar į bylas įstoti. Taip pat 2010 m., be šių bylų, procesas

buvo vedamas dar 39 bylose, kuriose Lietuvos Respublika buvo proceso dalyvė iš ankstesnių metų

(ţr. paveikslą): t. y. 18 bylų, į kurias buvo įstota ankstesniais metais, bet kurios nebuvo išspręstos

iki 2011 m. pradţios (plačiau ţr. 4 priedą), 19 bylų (iš jų 3 naujos bylos, į kurias nuspręsta stoti

2010 m.), kuriose 2010 m. buvo priimtas sprendimas (plačiau ţr. 6 priedą), ir 2 apeliacinės bylos,

kuriose Lietuvos Respublika yra proceso šalis, nes buvo pateikusi pastabas pirmosios instancijos

teismo bylose.

Nagrinėjamos bylos, su kuriomis 2010 m. dirbo Europos teisės departamentas

2010 m. Departamentas rengė procesinius dokumentus ir atstovavo Lietuvos Respublikos

interesams 19 naujų bylų. Planuota dalyvauti 12 naujų bylų (įvykdymas 158,3 proc.). Šiuo atveju

paţymėtina, kad metų rezultatas prognozuojamas pagal ankstesnių metų vidurkį, o realus jo

pasiekimas iš esmės priklauso nuo uţ tam tikrą valdymo sritį atsakingų valstybės institucijų

aktyvumo ir pareikšto suinteresuotumo įstoti į konkrečią Europos teismų institucijų nagrinėjamą

bylą, taip pat nuo Europos teismų institucijose svarstomų bylų pobūdţio ir sąsajų su Lietuvos

Respublikos interesais. Be to, iš esmės pozicijos Europos teismų institucijų bylose buvo rengiamos

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos

Sąjungos komisijai ir Teisingumo Teismui teikiamos laiku.

Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į institucijų, kurios iniciavo dalyvavimą bylose, aktyvumą.

Galima būtų išskirti šias bendras tendencijas, o išsami informacija pateikiama 6 grafike:

1) nuolat aktyvumą dalyvauti Europos teismų institucijose svarstomose bylose rodo šios

institucijos: Valstybinis patentų biuras, Ţemės ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Finansų

ministerija;

2) galima būtų išskirti, kad 2010 m. aktyviausiai Europos teismų institucijų bylose dalyvavo

Ţemės ūkio ministerija. Taip atsitiko dėl to, kad buvo įstota į kelias vienarūšes bylas iš karto (C-

111/10, C-117/10, C-118/10, C-121/10 Komisija prieš Tarybą (bylos dėl valstybės pagalbos

valstybinės ţemės ūkio paskirties ţemei) ir T−66/10, T−86/10, T−101/10 ir T−102/10 bei C−147/10

(bylos dėl gamybos mokesčio cukraus sektoriuje));

3) apskritai valstybės įstaigų (ne tik ministerijų) aktyvumas dalyvaujant Europos teismų

institucijose svarstomose bylose didėja, tai ypač patvirtina smarkiai išaugęs bylų, į kurias nuspręsta

nestoti/pastabų neteikti, tačiau kurių eiga yra stebima, skaičius (2009 m. − 26, o 2010 m. − 129).

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Naujos bylos

Bylos eigoje

Išspręstos bylos

Apeliacinės bylos

35

Lietuvos Respublikos institucijų aktyvumas 2010 m. dalyvaujant ESTT svarstomose bylose

(institucijos, kurių iniciatyva formuota LR Vyriausybės pozicija).

Priemonė – dalyvavimas paţeidimo procedūrose prieš Lietuvos Respubliką siekiant

apginti jos interesus.

2010 m. buvo pradėta 18 naujų ES teisės paţeidimo procedūrų prieš Lietuvos Respubliką

(2009 m. – 28, 2008 m. – 31, 2007 m. – 35, 2006 m. – 33), t. y. Europos Komisija pareiškė

18 oficialių pranešimų. Taip pat 3 paţeidimo procedūros 2010 m. perėjo į antrąją, pagrįstosios

nuomonės stadiją. Kita vertus, iki 2010 m. pabaigos buvo nutrauktos 7 iš 2010 m. pradėtų

paţeidimo procedūrų ir 14 procedūrų, pradėtų ankstesniais nei 2010 m.. Iš viso 2010 m. buvo

nutraukta 21 ES teisės paţeidimo procedūra.

Pradėtų ir nutrauktų ES teisės pažeidimų dinamika 2004–2010 m.

2010 m. vykdytų procedūrų dėl įsipareigojimų neįvykdymo apžvalga:

Metai Pateikti

oficialūs

pranešimai (I stadija)

Pateiktos

pagrįstos

nuomonės (II stadija)

Ieškiniai

teismui (teisminė

stadija)

Nutrauktos procedūros einamaisiais

metais

pradėtos

procedūros

iki einamųjų

metų

pradėtos

procedūros 2010 18 3 0 7 14 2009 28 7 0 15 26 2008 31 9 1 15 26

2011 m. sausio 1 d. Europos Komisija iš viso prieš Lietuvos Respubliką vykdė 23 paţeidimo

procedūras, t. y. 23 paţeidimo procedūros buvo pradėtos ir nenutrauktos (iš viso 2004–2010 m.

prieš Lietuvą buvo pradėtos 178 paţeidimo procedūros). Iš šių 23 tebesitęsiančių paţeidimo

0

2

4

6

8

10Finansų ministerija

Teisingumo ministerija

Kultūros ministerija

Žemės ūkio ministerija

Valstybinis patentų biuras

Ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Vertybinių popierių komisija

Ministro pirmininko tarnyba

17

25

3335

3128

2117

25 2522

10

15

21

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Pradėti pažeidimai

Nutraukti pažeidimai

36

procedūrų 15 yra Europos Komisijos oficialaus pranešimo stadijos, 7 – pagrįstos nuomonės stadijos

ir viena , dėl kurios jau priimtas Teisingumo Teismo sprendimas (C-350/08), – teismo stadijos. 9

tebesitęsiančios procedūros (iš jų 2 pagrįstos nuomonės stadijos) inicijuotos dėl nenotifikavimo apie

direktyvų įgyvendinimą, t. y. vėlavimo priimti įgyvendinamąsias nacionalines priemones. 15

nenutrauktų paţeidimo procedūrų (iš jų 7 pagrįstos nuomonės stadijos) susijusios su netinkamu

Europos Sąjungos teisės perkėlimu, įgyvendinimu ar taikymu. Šie faktai rodo, kad Lietuvos

institucijos sklandţiau šalina paţeidimus, susijusius su vėluojančiais įsipareigojimais perkelti ir

įgyvendinti naujus ES teisės aktus, tačiau sudėtingesniems paţeidimams, daţnai susijusiems su

Europos Sąjungos teisės nuostatų interpretavimu, pašalinti prireikia daugiau laiko.

2010 m. Europos Komisija Lietuvai nepateikė nė vieno naujo ieškinio dėl tariamo

įsipareigojimų neįvykdymo. 2010 m. spalio 28 d. ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą

vienintelėje teismo stadijos procedūroje. Byloje Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką

(Grasalva), C-350/08, Teisingumo Teismas patenkino 2008 m. teiktą Europos Komisijos ieškinį ir

pripaţino, kad Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę.

Atsiţvelgiant į bylos specifiką paţymėtina, kad Lietuvai nereikia imtis tolesnių veiksmų sprendimui

įgyvendinti, o analogiškų situacijų ateityje nekils, nes paţeidimas buvo susijęs su Stojimo į Europos

Sąjungą sutarties pereinamojo laikotarpio nuostata, kurios galiojimas yra pasibaigęs. Todėl ši

paţeidimo procedūra faktiškai jau pasibaigusi ir tik laukiama formalaus Europos Komisijos

sprendimo 2011 m.

Europos Komisijos pareikšti ieškiniai naujosioms valstybėms narėms 2004–2010 m.:

Informacija apie 2010 m. naujosioms valstybėms narėms pareikštus ieškinius dėl

įsipareigojimų neįvykdymo kol kas nėra viešai prieinama (paprastai Europos Komisija ir

Teisingumo Teismas ją skelbia šiek tiek vėliau).

Remiantis paţeidimų dinamiką atskleidţiančia statistika (ţr. paveikslą) darytina

išvada, kad kasmet prieš Lietuvą pradedamų paţeidimų skaičius išlieka daugmaţ pastovus (apie

30 naujų paţeidimo procedūrų kasmet), nors 2010 m. stebimas didelis paţeidimų skaičiaus

kritimas. Įvertinus šį kritimą, paţymėtina, kad ES valstybių narių daromi paţeidimai paprastai

stipriai nuo vidurkio nenukrypsta, todėl ir toliau galima prognozuoti, kad per kelis ateinančius

metus Europos Komisija kels klausimus dėl ne daugiau kaip 20–40 Lietuvos Respublikos

tariamai daromų paţeidimų.

Nauja ES valstybė

narė

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Iš

viso:

Čekija 0 0 4 6 7 3 20

Estija 0 1 2 0 2 2 7

Kipras 0 0 0 1 2 3 6

Latvija 0 0 0 0 0 0 0

Lenkija 0 0 3 7 10 10 30

Lietuva 0 0 0 1 1 0 0 2

Malta 0 0 3 3 5 3 14

Slovakija 0 0 2 1 0 2 5

Slovėnija 0 0 0 1 1 0 2

Vengrija 0 0 0 2 3 1 6

Rumunija - - - 0 0 0 0

Bulgarija - - - 0 0 0 0

37

Minimalus ieškinių Teisingumo Teisme ir pagrįstųjų nuomonių dėl Lietuvos daromų ES

teisės paţeidimų skaičius patvirtina, kad paţeidimų šalinimo sistema iš esmės funkcionuoja

gerai ir ji leidţia reaguoti ir sutelkti dėmesį į opiausius turinio ir laiko atţvilgiu paţeidimus, taip

gana veiksmingai bendradarbiaujant su Europos Komisija.

Pažeidimų procedūros (metais ir etapais) prieš Lietuvos Respubliką

Teigiama tendencija – maţėjantis naujų paţeidimo procedūrų skaičius (t.y. nuo 35 –

2007 m., 31 – 2008 m., 28 – 2009 m., iki 18 – 2010 m.). Be to, 2010 m. sumaţėjo paţeidimų,

perėjusių į antrąją – pagrįstosios nuomonės – stadiją. Pagrįstoji nuomonė paprastai pareiškiama tik

rimtesnių paţeidimų atvejais, kurie leidţia manyti, kad Lietuva daro sunkiau ištaisomą paţeidimą, o

paţeidimo procedūra prieš Lietuvą pasieks Teisingumo Teismą.

Ši tendencija gali būti paaiškinama tuo, kad įgyvendindama procedūrines naujoves, Europos

Komisija siekia išspręsti kylančias problemas kuo ankstesnėje stadijoje. 2008 m. Europos

Komisijos sukurta informacinė sistema „EU Pilot“, skirta valstybių narių ir Europos Komisijos

susirašinėjimui dėl tam tikrų paklausimų dėl ES teisės įpareigojimų vykdymo (vadinamoji

„ikipaţeidiminė“ stadija), nuo 2010 m. pradėta taikyti visiems teikiamiems paklausimams dėl ES

teisės įpareigojimų vykdymo. Šie paklausimai teikiami prieš pradedant ES teisės paţeidimo

procedūrą pagal Sutarties dėl ES veikimo 258 straipsnį. Iš 2010 m. pateiktų 22 paklausimų per

informacinę sistemą „EU Pilot“, tik dėl 2 Europos Komisija nusprendė tęsti ES teisės paţeidimo

procedūrų stadijas (t. y. pateikti oficialų pranešimą), 6 paklausimai buvo nutraukti, 14 paklausimų

tebėra nagrinėjami.

2009 m. lapkričio 10 d. Europos Komisija sukūrė informacinių technologijų priemonę, kuria

naudodamosi valstybės narės gali internetu perduoti su bet kokia paţeidimo procedūra susijusius

savo atsakymus ar papildomą informaciją dėl Europos Komisijos oficialių pranešimų ir pagrįstų

nuomonių dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal Europos Sąjungos teisės nuostatas. Nuo 2010 m.

pradţios naudojantis šia nauja paţeidimo procedūrų dokumentų perdavimo informacine sistema,

uţtikrinamas praktiškas ir veiksmingas ryšio palaikymas tarp Europos Komisijos ir valstybės narės

institucijų. Atsiţvelgiant į Europos Sąjungos teisės paţeidimo procedūrų koordinavimo modelį

Lietuvoje, Europos teisės departamentas atlieka centrinio informacinės sistemos administratoriaus

pareigas ir priţiūri bei koordinuoja dokumentų srautus.

Lietuvos institucijoms siūlytina daugiau dėmesio skirti paţeidimams ištaisyti ne tik

pirmojoje – oficialaus pranešimo – stadijoje, bet ir pateikus Europos Komisijos paklausimą dėl ES

teisės įpareigojimų vykdymo („ikipaţeidiminėje“ stadijoje). Pirmuose administracinės paţeidimo

procedūros etapuose Europos Komisija paprastai siekia gauti iš valstybių narių papildomų

argumentų, kurie leistų Europos Komisijai apsispręsti dėl tolesnės procedūros eigos.

Motyvuotas paaiškinimas atsakant į Europos Komisijos paklausimą ar oficialųjį pranešimą ir

operatyvūs nacionalinių institucijų veiksmai daţnai sudaro prielaidas nutraukti paţeidimo

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

16

2833 35

3128

18

1

3

105

9

7

30

0

01 1

0

0

Ieškiniai ETT

Pagrįstos

nuomonės

Oficialūs

pranešimai

38

procedūrą jau pačioje pradţioje. Todėl institucijoms siūlytina siekti kuo tinkamiau pateikti

informaciją Europos Komisijai. Paţymėtina, kad, kaip ir ankstesniais metais, 2010 m.

Departamentas institucijoms siūlydavo papildyti atsakymus argumentais, kaip galima aiškiau

atskleidţiančiais Europos Komisijai susidariusią padėtį Lietuvos Respublikoje, pateisinamas

vėlavimo priimti tam tikrus teisės aktus prieţastis (jei tokių yra) ar paaiškinti nacionalinius

konkrečių ES teisės aktų perkėlimo ypatumus.

Priemonė – dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos pozicijas dėl Europos Sąjungos

teisės aktų projektų.

Dirbdamas su Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacine sistema LINESIS, 2010 m.

Departamentas parengė 69 pozicijas (2009 m. – 49) ir teikė pastabas dėl 595 (2009 m. − 416) kitų

institucijų parengtų pozicijų.

2010 m. Lietuvos Respublikos Seimas aktyviai dalyvavo vertindamas ES įstatymo galią

turinčių teisės aktų projektų atitiktį subsidiarumo ir proporcingumo principui. Teisę tokiu būdu

dalyvauti ES teisėkūros procese nacionaliniai parlamentai įgijo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Lietuvos Respublikos Seimo komitetai Departamentas pateikė 9 paklausimus dėl ES teisės aktų

atitikties minėtiems principams, kuriems Departamentas parengė atsakymus.

Uţdavinys – uţtikrinti, kad Europos Sąjungos teisė laiku ir sklandţiai būtų

įgyvendinta nacionalinėje teisėje.

Priemonė – priimtų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo proceso Lietuvos

Respublikoje koordinavimas.

Europos Sąjungos teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planavimas

Europos Sąjungos teisės aktų paskirstymo sistema remiasi centralizuotu visų priimamų šių

teisės aktų priskyrimu atsakingoms Lietuvos institucijoms. 2010 m. institucijoms buvo pateiktos

137 direktyvos ir 1812 kitų Europos Sąjungos teisės aktų (2009 m. – 2435, 2008 m. – 2271).

Kiekvieną iš šių ES teisės aktų atsakinga institucija per tris savaites turi įvertinti ir, jei reikia,

parengti perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje planą bei pateikti informaciją Europos

teisės departamentui, kuris šią informaciją įvertina ir priţiūri tolesnę ES teisės aktų perkėlimo ir

įgyvendinimo eigą.

2010 m. perkeliant ir įgyvendinant 126 direktyvas buvo suplanuotos 255 nacionalinės

priemonės (2009 m. dėl 181 direktyvos įgyvendinimo buvo suplanuotos 275 priemonės):

92 įstatymai, 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, 138 ministrų įsakymai arba kitų

valstybės institucijų vadovų ar kolegialių valdymo organų priimami teisės aktai (toliau – įsakymai).

Nors Europos Sąjungos reglamentai, sprendimai ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai taikomi

tiesiogiai, tam tikrais atvejais yra būtinos jų įgyvendinimą uţtikrinančios priemonės. 2010 m.

Lietuvos institucijos suplanavo 216 Europos Sąjungos reglamentų, sprendimų ir kitų teisės aktų

įgyvendinimą uţtikrinančių 318 priemonių (2009 m. dėl 161 minėto Europos Sąjungos teisės akto

buvo suplanuota 213 priemonių): 41 įstatymą, 61 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą,

145 įsakymų projektus, 57 pranešimus, 13 dokumentinių ir 1 investicinę priemonę. Palyginti su

2009 m., planuojamų priemonių skaičius padidėjo. Pagrindinė to prieţastis – 2009 m. rugsėjo 15 d.

įtvirtintas reikalavimas pateikti informaciją ne tik apie naujai planuojamas priemones, bet ir apie

galiojančius teisės aktus, kurie perkelia ar įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas

nacionalinėje teisėje.

39

Institucijoms pateiktų ES teisės aktų, kuriems reikia perkėlimo priemonių, ir jiems perkelti bei

įgyvendinti suplanuotų nacionalinių priemonių santykinis palyginimas

2010 m. Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo plano vykdymo eiga ir

susiję probleminiai klausimai buvo svarstomi 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos

Sąjungos komisijos posėdţių. Kiekvieną savaitę buvo atliekama atskira suplanuotų Europos

Sąjungos teisės aktus perkeliančių ar jų įgyvendinamųjų įstatymų projektų rengimo stadijų

stebėsena, parengta ir teikta Lietuvos Respublikos Seimui 40 suvestinių, dalyvauta 3 Lietuvos

Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto posėdţiuose pristatant šį klausimą.

Europos Sąjungos direktyvų notifikavimas Europos Komisijai

Europos Sąjungos valstybė narė, į nacionalinę teisę perkėlusi ir įgyvendinusi Europos

Sąjungos direktyvą, privalo apie tai pranešti Europos Komisijai, pateikdama atitinkamų

nacionalinių teisės aktų tekstus ir kitą būtiną informaciją (nacionalinių įgyvendinimo priemonių

elektroninio notifikavimo procedūra). Europos teisės departamento koordinuojama notifikavimo

procedūra vykdoma naudojantis specialia Europos Komisijos administruojama informacine

sistema, prie kurios tobulinimo nuolat prisideda ir Lietuvos specialistai.

2010 m. turėjo būti notifikuota 114 Europos Sąjungos direktyvų, t. y. turėjo būti baigtas šių

direktyvų perkėlimas ir įgyvendinimas nacionalinėje teisėje (2009 m. – 76, 2008 m. – 77). Iš jų

2010 m. gruodţio 31 d. 78 direktyvos (68 proc.) buvo perkeltos ir įgyvendintos (2009 m.

atitinkamu laikotarpiu visiškai įgyvendinta 88 proc.), 22 – iš dalies perkeltos ir įgyvendintos (ne

visi teisės aktai priimti) ir 14 – neįgyvendintų (12 proc.) (joms perkelti nepriimtas nė vienas teisės

aktas).

2010 m. notifikuotinų Europos Sąjungos direktyvų duomenys

2010 m. Europos Komisijai taip pat buvo pranešta ir apie 413 nacionalinių įgyvendinimo

priemonių, susijusių su kitomis 164 direktyvomis, kurių įgyvendinimo terminas ankstesnis ar

vėlesnis nei 2010 m. Iš viso 2010 m. Europos Komisija informuota apie 604 nacionalines

priemones (beveik per pusę daugiau nei 2009 m.), įgyvendinančias 245 direktyvas (2009 m.

notifikuota nacionalinių priemonių dėl 161 direktyvos).

Vidaus rinkos direktyvų perkėlimas

342

488

342

573

0100200300400500600700

ES teisės aktai, kuriems reikia perkėlimo

priemonių

Planuojamos perkėlimo priemonės

2009

2010

Direktyvos (114), kurias reikėjo įgyvendinti ir

notifikuoti per 2010 m. (2010-12-31 duomenys)

78; 69%

22; 19%

14; 12%

Notifikuotos direktyvos

Iš dalies notifikuoto

direktyvos

Nenotifikuotos direktyvos

40

Europos Komisijos Vidaus rinkos generalinis direktoratas naudoja specialiąją (detalesnę ir

gilesnę) procedūrą, kontroliuodamas ir analizuodamas su Europos Sąjungos vidaus rinkos

funkcionavimu susijusių direktyvų įgyvendinimą valstybėse narėse. 2010 m. dėl šių direktyvų

(14811) Europos teisės departamentas detalią informaciją Europos Komisijai teikė 2 kartus.

2010 m. rugsėjo 23 d. paskelbtoje Europos Komisijos Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje

(parengta remiantis 2010 m. balandţio 30 d. duomenimis), Lietuva, turėdama 0,5 proc. Europos

Sąjungos vidaus rinkos direktyvų įgyvendinimo deficitą (neįgyvendintos 8 direktyvos, iš kurių

7 direktyvos buvo iš dalies notifikuotos Europos Komisijai (0,4 proc.) ir nenotifikuota 1 direktyva

(0,1 proc.)), uţima šeštą vietą ir sėkmingai vykdo Europos Sąjungos nustatytą tikslą neviršyti 1

proc. direktyvų įgyvendinimo deficito.

Atitikties lentelės

Siekiant aukštesnės Europos Sąjungos teisės perkėlimo į Lietuvos teisę kokybės, į Lietuvos

Respublikos Seimo statutą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisykles ir Europos

Sąjungos reikalų koordinavimo taisykles įtrauktos nuostatos, įpareigojančios rengėjus, teikiančius

Europos Sąjungos direktyvas ir kitus Europos Sąjungos teisės aktus perkeliančius ar

įgyvendinančius nacionalinės teisės aktų projektus, kartu pateikti ir atitikties lenteles.

2010 m. valstybės institucijos parengė ir kartu su įstatymų, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų ir kitų teisės aktų projektais pateikė 1204 atitikties

lenteles. Palyginti su 2009 m. duomenimis, šis skaičius išaugo beveik du kartus. Atsiţvelgiant į

tikslą didinti Europos Sąjungos teisės perkėlimo ir nacionalinės teisėkūros skaidrumą bei

efektyvumą, ir toliau bus siekiama gerinti atitikties lentelių kokybę. 2010 m. valstybės institucijos

parengė ir Departamentas Europos Komisijai notifikavo 59 direktyvų ir nacionalinių teisės aktų

atitikties lenteles (2009 m. – 36).


Vertinimo

kriterijaus


Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais

Rezultato:


R-002-01-01 1. Teisės aktų ir institucijų nustatytais

terminais pateiktos išvados, proc. 94 97 103

R-002-01-02 2. Pozicijų Europos teisminių institucijų

bylose parengimas laiku, proc. 96 99 103

R-002-01-03

3. Laiku valstybės institucijoms

persiųsti Europos Sąjungos teisės aktai

ir Europos Komisijai notifikuotos

nacionalinės įgyvendinimo priemonės,

proc.

99 100 101

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-002-01-01-01 1. Institucijoms pateiktų išvadų skaičius 1300 1267 97


2-ajam uţdaviniui

P-002-01-02-01 1. Valstybės institucijoms komunikuotų

Europos teisminių institucijų bylų

skaičius 400 619 154

1 Direktyvų skaičius pateikiamas pagal 2010 m. spalio 31 d. duomenis.

41

P-002-01-02-02 2. Naujų bylų, kuriose dalyvauja

Lietuvos Respublika, skaičius 14 20 142

P-002-01-02-03

3. Su Departamentu derintų atsakymų į

neoficialius Europos Komisijos

paklausimus dėl Europos Sąjungos

teisės įgyvendinimo skaičius

25 36 144

P-002-01-02-04 4. Su Departamentu derintų atsakymų

Europos Komisijai dėl pradėtų

paţeidimo procedūrų skaičius 30 20 67

P-002-01-02-05 5. Departamento parengtų pozicijų dėl

Europos Sąjungos teisės aktų projektų

skaičius 45 69 153


3-ajam uţdaviniui

P-002-01-03-01 1. Valstybės institucijoms persiųstų

Europos Sąjungos teisės aktų skaičius 2400 1949 81

P-002-01-03-02 2. Europos Komisijai notifikuotų

nacionalinių įgyvendinimo priemonių



Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai 1260,0 1156,3 91,8



biudţetas: 1260,0 1156,3 91,8


1260,0 1156,3 91,8


paramos lėšos


pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

Dalis sąskaitų uţ suteiktas paslaugas buvo gauta 2011 m. sausio mėn., kreditorinis

įsiskolinimas sudarė 3,3 tūkst. litų. Taip pat sutaupyta 89,8 tūkst. litų valstybės biudţeto

asignavimų, skirtų darbo uţmokesčiui ir socialiniam draudimui – iš viso 103,7 tūkst. litų.

1.3. DALYVAVIMAS KURIANT TEISINĘ SISTEMĄ (VALSTYBĖS BIUDŢETO LĖŠOS)

DALYVAVIMAS KURIANT TEISINĘ SISTEMĄ (ASIGNAVIMŲ VALDYTOJO PAJAMŲ

ĮMOKOS) (programas įgyvendina Teisės institutas)

Programos tikslas – uţtikrinti teisės sistemos tobulinimo mokslinį pagrįstumą.

Uţdavinys – remiantis šiuolaikinio teisės mokslo ţiniomis vykdyti aukšto lygio mokslinę-

ekspertinę veiklą pagal patvirtintas mokslinės veiklos kryptis.

Priemonė – atlikti nacionalinius bei tarptautinius taikomuosius mokslinius tyrimus. Įgyvendindamas priemonę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos,

patvirtintos 2009 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 189, priemones,

42

Teisės institutas 2010 m. baigė atlikti 5 mokslinius tyrimus (planuota 7), atliko 2 papildomus

mokslinius tyrimus ir parengė mokslines tyrimų ataskaitas. Papildomi tyrimai – Teisingumo

ministerijos pavedimu atliktas tyrimas „Lygtinio paleidimo sistema ir korupcijos rizika“, publikuota

internete: http://www.teise.org/docs/empty/lygtinio%20paleidimo.pdf. Siekiant išsamiau atsakyti į

Lietuvos Respublikos Seimo narės D. Mikutienės 2009 m. spalio 14 d. raštą ,,Dėl specialaus

lytinius nusikaltimus padariusių asmenų registro“, 2010 m. atliktas „Tyrimas dėl specialaus lytinius

nusikaltimus padariusių asmenų registro ir kitų prevencinių priemonių“. Iš viso atlikti 7 tyrimai (ţr.

paveikslą):

Mokslo darbų/tyrimų skaičius 2003–2010 m.

Tyrimų skaičius, palyginti su 2003–2006 m., sumaţėjo, nes nuo 2007 m. į tyrimų skaičių

nebeįtraukiami moksliniai straipsniai, mokslo studijos, monografijos ir kt., kurie apskaitomi ir

ataskaitoje pateikti atskirai.

Priemonė – rengti teisines, kriminologines bei antikorupcines ekspertizes bei mokslines

išvadas dėl teisės aktų ir jų projektų. Įgyvendindamas šią priemonę Teisės institutas 2010 m.

atliko 87 (planuota 74) teisines, kriminologines ir antikorupcines ekspertizes bei mokslines išvadas

dėl teisės aktų ir jų projektų.

2010 m. teisėkūros srityje paţymėtinas Teisės instituto vaidmuo tobulinant kodeksus.

Beveik pusė (36 pavedimai iš 87) pavedimų iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos

komiteto ir Peticijų komisijos, taip pat iš Teisingumo ministerijos, susiję su Administracinių teisės

paţeidimų kodekso, Baudţiamojo kodekso, Baudţiamojo proceso kodekso, Civilinio kodekso,

Civilinio proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimų ir papildymų projektų ekspertiniu

vertinimu: Baudţiamojo ir baudţiamojo proceso kodeksų – 23, Administracinių teisės paţeidimų

kodekso – 8, Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso – 5 pakeitimų ir papildymų projektų,

teikiant pastabas, pasiūlymus ir išvadas. 24 pavedimai buvo susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų

projektais, 22 – kiti pavedimai.

2010 m. Teisės institutas gavo ir vykdė 87 pavedimus (2009 m. – 116, 2008 m. – 71,

2007 m. – 83, 2006 – 104, 2005 m. – 80, 2004 m. – 112, 2003 m. – 86) (2 paveikslas), taip pat

atliko ekspertinius vertinimus, parengė pastabas, pasiūlymus ir pateikė nuomones: Lietuvos

Respublikos Seimo komitetams – 45, Teisingumo ministerijai – 25, Peticijų komisijai – 8, Lygių

galimybių kontrolieriaus tarnybai – 2, Vidaus reikalų ministerijai – 2.

Pavedimų, dėl teisės aktų ir kitų klausimų, skaičius 2003–2010 m.

0

5

10

15

20

25

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

17

25

17

12

79 8

77 7 7 7 7 7 7 7

Mokslo tyrimai

Planas

0

20

40

60

80

100

120

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

86

112

80

104

8271

116

87

http://www.teise.org/docs/empty/lygtinio%20paleidimo.pdf

43

Priemonė – rengti mokslines publikacijas. Įgyvendindamas šią priemonę Teisės institutas

2010 m. parengė 21 mokslo darbų publikaciją (planuota 9) (mokslo straipsniai, mokslo studijos,

moksliniai pranešimai ir kt.). Numatytas programos rezultatas pasiektas – 128 proc. mokslinių

tyrimų, išvadų ir ekspertizių dėl teisės aktų ar jų projektų bei publikacijų parengta nustatytais

terminais.

Programos tikslas – uţtikrinti mokslinės-ekspertinės veiklos rezultatų sklaidą

visuomenei ir tikslinėms grupėms.

Uţdavinys – organizuoti atliktų mokslo tyrimų ir kitos mokslinės produkcijos leidybą.

2010 m. Teisės institutas parengė ir išleido teisės mokslinius praktinius leidinius: tris

mokslinio praktinio teisės ţurnalo „Teisės problemos“ numerius (planuota 4) ir metodinę priemonę

„Saugumo miestuose uţtikrinimo problemos“ (Teisės instituto mokslo tyrimai, 6 tomas. 2010. 240

p., ISBN 978-9955-616-61-0). Atlikta maţiau nei planuota (planuota 5, įvykdyta 4), nes ţurnalo

„Teisės problemos“ ketvirtas numeris išeis tik 2011 m. pirmą ketvirtį.

Uţdavinys – bendradarbiauti su suinteresuotais subjektais teikiant jiems ekspertines

paslaugas. Įgyvendindamas šį uţdavinį Teisės institutas įgyvendino sudarytas su Lietuvos ir

uţsienio subjektais sutartis dėl mokslo tiriamųjų bei ekspertinių paslaugų ir jas vykdė. Teisės

institutas 2010 m. vykdė 5 bendradarbiavimo sutartis, iš jų 3 tarptautines, pagal kurias atliko ir

mokslo tiriamųjų ir eksperimentinių darbų. Atlikta maţiau nei suplanuota, nes kai kurių sutarčių

vykdymas ir jose suplanuoti darbai numatyti 2011 m. (planuota 4, įvykdyta 3).

Uţdavinys – uţtikrinti atliktų mokslo tyrimų rezultatų pristatymą visuomenei ir

tikslinėms grupėms. Įgyvendindamas šį uţdavinį Teisės institutas organizavo 6 mokslinius

renginius (planuota 3). Buvo organizuoti tyrimų pristatymai, spaudos konferencijos:

1. XXIII Baltijos kriminologų tarptautinė konferencija Vilniuje „Nusikaltimai ir bausmės

Baltijos regione“, 2010 m. spalio 22–23 d.

2. Trys moksliniai praktiniai seminarai „Saugumo miestuose uţtikrinimo problemos: patirtis ir

galimybės“, 2010 m. lapkričio 8 d. Vilniuje, 2010 m. lapkričio 15 d. Kaune ir 2010 m.

lapkričio 16 d. Klaipėdoje.

3. Spaudos konferencija „Tarpdalykinis poţiūris į narkotikų problemą“, 2010 m. gruodţio 9 d.

4. Spaudos konferencija „Siūlomos priemonės kovai su pedofilija“, 2010 m. vasario 9 d.

5. Tyrimų pristatymas-diskusija „Baudţiamasis teisinis ir kriminologinis poţiūriai į

nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis

medţiagomis, problemą“, 2010 m. gruodţio 10 d.

6. Mokslinis seminaras „Senatis baudţiamojoje justicijoje: teorinio pagrindimo ir praktinio

pritaikymo problemos, teisinio reguliavimo tobulinimo perspektyvos“, 2010 m. geguţės

12 d.


Vertinimo

kriterijaus


Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais

Rezultato:


R-303-01-1 1. Nustatytais terminais parengtų

mokslinių tyrimų, išvadų ir ekspertizių

dėl teisės aktų ar jų projektų bei

publikacijų dalis, proc.

100 128 128


R-303-02-1 1. Visuomenės ir tikslinių grupių laiku

gauta paskelbtų ir pristatytų mokslinės-

ekspertinės veiklos rezultatų dalis, proc. 100 108 108

44

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-303-01-01-1 1. Atliktų nacionalinių ir tarptautinių

taikomųjų mokslinių tyrimų skaičius 7 7 100

P-303-01-01-2 2. Atliktų teisinių, kriminologinių ir

antikorupcinių ekspertizių bei parengtų

mokslinių išvadų dėl teisės aktų ir jų

projektų skaičius

74 87 118

P-303-01-01-3 3. Parengtų mokslinių publikacijų

skaičius 9 21 233


3-ajam uţdaviniui

P-303-02-03-1 1. Organizuotų renginių (konferencijų,

seminarų, mokslo tyrimų pristatymų ir

kt.) skaičius 3 6 200

Produkto:

2-ojo programos tikslui

1-ajam uţdaviniui

P-403-02-01-1 1. Parengtų leidybai ir išleistų teisės

mokslinių praktinių leidinių skaičius 5 4 80

P-403-02-01-2 2. Pagal sutartis su Lietuvos ir uţsienio

subjektais atliktų mokslo tiriamųjų ir

ekspertinių darbų skaičius 4 3 75

Įgyvendinant programą „Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą (asignavimų valdytojo pajamų

įmokos)“ produkto kriterijai „Parengtų leidybai ir išleistų teisės mokslinių praktinių leidinių

skaičius“ ir „Pagal sutartis su Lietuvos ir uţsienio subjektais atliktų mokslo tiriamųjų ir ekspertinių

darbų skaičius“ iš dalies pasiekti, nes tiek leidinio rengimas leidybai, tiek kai kurių sutarčių

vykdymas nusikėlė į 2011 m. pirmą ketvirtį.

2010 m. suplanuoti darbai nevyko sklandţiai, tam įtakos turėjo keletas veiksnių. Visų pirma,

įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui (Ţin., 2009, Nr. 54-2140), nuo 2010 m. sausio 1 d.

nebegalioja pereinamojo laikotarpio nuostatos (minėto įstatymo IX skyrius), skirtos valstybės

mokslo institutų veiklos reguliavimui, ir panaikintos nuostatos, kuriomis vadovaudamasis Teisės

institutas vykdė veiklą kaip valstybinė mokslo įstaiga. Tačiau iki šiol nėra galutinio Lietuvos

mokslų tarybos vertinimo dėl įstaigos statuso – situacija tapo nepaprasta ir turėjo neigiamos įtakos

darbuotojų kolektyvui, kas lėmė kokybišką darbo uţtikrinimą įstaigoje.

Vertinant atliktas priemones (produkto kriterijus) ir strateginiame veiklos plane numatytus

kiekybinius rezultato kriterijus, būtina pabrėţti, kad kai kurių priemonių atlikta maţiau. Kai kurių

sutarčių vykdymas ir jose suplanuoti darbai numatyti 2011 m. pirmą ketvirtį.


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas, procentais




biudţetas: 1521 1431,6 94,1

45



paramos lėšos


pajamų įmokos 100 17 17

2. Kiti šaltiniai

2010 m. sumaţėjo leidţiamo mokslinio-praktinio ţurnalo „Teisės problemos“ realizavimo

pajamos, atitinkamai panaudota maţiau lėšų išlaidoms.

2. Antrasis strateginis tikslas – sąlygų ir procedūrų efektyviai teisinių institucijų veiklai

sudarymas uţtikrinant ţmogaus teisių ir laisvių apsaugą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos vienas iš prioritetų teisingumo ir teismų

srityje (V dalis „Teismai ir teisingumas“) – uţtikrinti ţmogaus teisių gerbimą, teismų sistemą

padaryti efektyvią ir prieinamą, sumaţinti biurokratijos ir reguliavimo naštą. Uţtikrinti teisinių

institucijų veiklos kokybę ir efektyvumą, paslaugų prieinamumą.

Tobulinant teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimą, uţtikrinamas teisėsaugos institucijų

poreikis gauti nešališkas, kokybiškas, atitinkančias Europos standartus ir kvalifikuotas teismo

ekspertizių (tyrimų) išvadas.

Siekiant uţtikrinti kokybišką teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimą, naujų ekspertizės rūšių

diegimą į ekspertinę praktiką, 2010 m. buvo numatyta akredituoti ekspertinius tyrimo metodus.

Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro atstovai atliko „Antspaudų ir jų atspaudų tyrimo“ metodo

auditą ir pluoštų identifikacinių tyrimų auditą, kurių metu neatitikčių nenustatyta ir metodai buvo

akredituoti. Pluoštų identifikacinis tyrimas akredituotas pagal 3 metodus – pluoštų mikroskopinis

tyrimas, pluoštų daţiklių mikrocheminis tyrimas ir pluoštų FT-IR mikrospektroskopija.

Siekiant kokybiškai, kryptingai vykdyti teisėjų, teisėjų padėjėjų, teismų pirmininkų ir teismų

skyrių pirmininkų patarėjų, teismų konsultantų tęstinį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, 2010 m.

buvo įgyvendintas 2010 metų teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planas. Taip pat 2010 m.

bendradarbiauta su Europos Komisijos Generaliniu aplinkos apsaugos direktoratu, Europos viešojo

administravimo institutu (EIPA), Europos teisėjų mokymo tinklu (EJTN), Europos teisės akademija

(ERA), Ispanijos teisėjų mokykla, Europos patentų akademija, Jungtinės Karalystės Oksfordo

universiteto Teisės fakulteto Europos ir lyginamosios teisės institutu, Lenkijos nacionaliniu

mokymo centru, Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (OHIM), Vokietijos teisinio

bendradarbiavimo fondu bei kitomis uţsienio valstybių teisėjų ir prokurorų mokymą vykdančiomis

institucijomis.

2010 m. rekonstravus ir pritaikius Maţeikių rajono apylinkės teismo minėtą pastatą teismo

funkcijoms vykdyti, pagerėjo teisėjų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygos, buvo

įrengtos patalpos liudytojams ir konvojuojamiems asmenims bei archyvui. Pasiektas investicijų

projekto tikslas sudaryti tinkamas darbo sąlygas teisingumui vykdyti.

2010 m. įgyvendintos Teismų įstatymo 38 straipsnio nuostatos dėl posėdţių eigos fiksavimo,

2010 m. įsigyta ir perduota teismams garso įrašymo įranga ir įrenginiai garso įrašams saugoti.

Bendradarbiaujant su Nacionaline teismų administracija, įsigyta ir teismuose sumontuota

nepilnamečių kambarių apklausos įranga.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1R-225 pakeisti

Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatai, į notaro kvalifikacinį egzaminą įvedant praktinių

uţduočių sprendimą. Manytina, kad tokie pakeitimai leis geriau patikrinti asmenų, pretenduojančių

tapti notarais, ţinias. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu

Nr. 1R-224 taip pat buvo pakeisti Viešo konkurso notaro pareigoms uţimti nuostatai, juose

numatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų vertinami asmenys, dalyvaujantys konkurse notaro vietai

46

uţimti, taip pat, siekiant konkurso metu atrinkti aukščiausios kvalifikacijos pretendentus, padidinta

notaro egzamino balo reikšmė.

Teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą buvo siekta, kad ji būtų teikiama kokybiškai

ir efektyviai, kad sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo būtų priimami laiku, nedelsiant

parenkamas gynėjas baudţiamosiose bylose, taip pat siekta uţtikrinti atsiskaitymus su advokatais,

teikiančiais antrinę teisinę pagalbą.

Įgyvendinant šį strateginį tikslą siekiamų efekto kriterijų – „Asmenų, patenkintų valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, dalis, proc.“, „Korupcijos suvokimo indeksas,

balais“, „Smurtiniais nusikaltimais padarytos ţalos kompensavimas ir dėl neteisėtų valdţios

institucijų veiksmų atsiradusios ţalos atlyginimas, proc.“ ir „Inicijuotų priemonių, leidţiančių

maţinti (optimizuoti) darbo krūvį teismams (teisėjams), skaičius“ planuoti rezultatai pasiekti iš

dalies.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose buvo sudarytos galimybės asmenims

anonimiškai, uţpildant vienodos formos anketas, pareikšti nuomonę apie teikiamą (teiktą) antrinę

teisinę pagalbą. Asmenų nuomonė apie jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo vertinama

remiantis minėtų anketų duomenimis. Pastebėtina, kad galimybe anonimiškai išsakyti nuomonę

apie antrinę teisinę pagalbą nebuvo naudojamasi aktyviai (apibendrinti 234 anketų duomenys). 90

proc. respondentų, išreiškusių nuomonę apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą, rekomenduotų ir

kitiems asmenims kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. 75,6 proc.

respondentų nurodė, kad jiems buvo tinkamai atstovauta teisminėje (ikiteisminėje) institucijoje,

87,6 proc. respondentų tenkino parengtų procesinių dokumentų kokybė. Vertinant, kiek asmenų

buvo patenkintų suteiktomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis pagal

paminėtus tris kriterijus, darytina išvada, kad apie 84 proc. (planuota 80 proc.) asmenų tenkino

suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybė.

75,6 proc. respondentų nurodė, kad jiems buvo tinkamai atstovauta teisminėje (ikiteisminėje)

institucijoje, 87,6 proc. respondentų tenkino parengtų procesinių dokumentų kokybė.

0

20

40

60

80

100

taip ne neatsakė

90

9,40,85

Ar rekomenduotumėte kitiems asmenims kreiptis į tarnybą?

47

Vertinant, kiek asmenų buvo patenkintų suteiktomis valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos paslaugomis pagal tris minėtus kriterijus, darytina išvada, kad apie 84 proc. asmenų

tenkino suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybė.

Nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų asmenims buvo teikiama informacija apie

smurtiniais nusikaltimais padarytos ţalos kompensavimo sąlygas ir tvarką ir kompensuojama

smurtiniais nusikaltimais padaryta ţala.

Taip pat 2010 m. buvo skiriamos lėšos sumokėti uţ teismų sprendimų vykdymą, kai

išieškotojai yra atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo (socialiai remtini asmenys), taip pat uţ

teismų sprendimų vykdymą valstybės naudai pagal teismų sprendimus.

Pagal organizacijos „Transparency International“ paskelbtus kasmetinio korupcijos

suvokimo indekso tyrimo rezultatus Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2010 m. – 5,0 balo

(planuota – 5 balai). Nors indekso reikšmė ilgai nekito ir netgi blogėjo pastaruosius dvejus metus,

galima teigti, kad dabartiniu momentu situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau tai nerodo esminio

pagerėjimo kovos su korupcija srityje.

2010 m. efekto kriterijus „Sutrumpėję ekspertizių (tyrimų), atliktų Lietuvos teismo

ekspertizės centre, terminai, proc.“ pasiektas iš dalies – įvykdyta 2,7 proc., planuota 3 proc.

Rodiklis nepasiektas, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras 11 darbo dienų per metus nedirbo,

taip pat pastaruoju metu ekspertiniai tyrimai tampa sudėtingesni ir platesni, daugiau teismo ekspertų

dalyvavo teismo posėdţiuose ir proceso veiksmuose (teismo posėdţiuose 2010 m. dalyvauta 309

kartų, 2009 m. – 261, proceso veiksmuose 2010 m. dalyvauta 158 kartų, 2009 m. – 58 kartus), kurių

metu ekspertai neturėjo galimybės atlikti ekspertinių darbų.

Šį tikslą įgyvendinančių programų – „Teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimas (valstybės

biudţeto lėšos)“, „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir koordinavimas“, „Teisėjų

01020304050607080

taip ne atstovauti nereikėjo

neatsakė

75,6

12 111,7

Ar tinkamai atstovauta teisminėje (ikteisminėje) institucijoje ?

0

20

40

60

80

100 87,6

7,71,7 0,85 2

Ar tenkino parengtų procesinių dokumentų kokybė?

48

kvalifikacijos kėlimas (valstybės biudţeto lėšos)“, „Teisėjų kvalifikacijos kėlimas (asignavimų

valdytojo pajamų įmokos)“, „Teismų sprendimų vykdymas”, „Teismų investicijų projektų

įgyvendinimas”, „Specialioji nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa (valstybės

biudţeto lėšos)”, „Specialioji nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa (asignavimų

valdytojo pajamų įmokos)” – rezultatai pasiekti.

Įgyvendinant programą „Teismų investicijų projektų įgyvendinimas“, produkto kriterijus

„Įgyvendintų investicijų projektų, numatytų valstybės investicijų programoje, skaičius“ viršytas 2

kartus, nes buvo baigtas investicijų projektas, kurį buvo planuota tęsti kitais metais. Produkto

kriterijaus „Panaudota lėšų investicijų projektams įgyvendinti, tūkst. litų“ įvykdymas sudarė 88

proc. dėl lėšų ekonomijos.

Įgyvendinant programą „Teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimas (valstybės biudţeto lėšos)“

rezultato kriterijus „Padidėjęs teismo ekspertizių (tyrimų) išvadų kategoriškumas, sumaţėjęs

atsisakymų atlikti tyrimą skaičius, proc.“ (įvykdyta 3,2 proc., planuota 1 proc.) viršytas 3 kartus.

Išvadų kategoriškumą lėmė tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre yra sudaroma patariamoji

institucija iš skyrių vedėjų, kurie pateikia nuomonę esminiais klausimais. Daţniausiai patyręs

ekspertas dirbdavo su maţiau patyrusiu, kas ir lėmė didelį kategoriškų išvadų padidėjimą. Produkto

kriterijaus „Išaugęs ekspertiniuose tyrimuose atsakytų klausimų skaičius, proc.“ rodiklis nepasiektas

(įvykdyta 4 proc., planuota 10 proc.), rodiklio įvykdymą (40 proc.) lėmė bendras pateiktų

ekspertiniams tyrimams klausimų skaičiaus sumaţėjimas ir tyrimo objektų nekokybiškumas.

Įgyvendinant programą „Teismų sprendimų vykdymas“ nebuvo patenkinta dalis Teisingumo

ministerijai pateiktų antstolių prašymų dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo uţ valstybės naudai

vykdomus sprendimus ir dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, kai išieškotojas yra socialiai remtinas

asmuo (gauna socialinę pašalpą), planuoti rezultatai nebuvo pasiekti dėl nepakankamo finansavimo.

Įgyvendinant programas „Specialioji nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa

(valstybės biudţeto lėšos)“ ir „Specialioji nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programa

(asignavimų valdytojo pajamų įmokos)“ rezultato kriterijai pasiekti, taip pat pasiekti produkto

kriterijai, nors jie turi nukrypimų nuo planinių verčių, nes buvo netiksliai nurodytos dėl verčių

prognozavimo sudėtingumo.

2.1. TEISMO EKSPERTIZIŲ (TYRIMŲ) ATLIKIMAS (VALSTYBĖS BIUDŢETO LĖŠOS)

(programą įgyvendina Lietuvos teismo ekspertizės centras)

Programos tikslas – uţtikrinti kvalifikuotų teismo ekspertizių (tyrimų) atlikimą

baudţiamajame, civiliniame ir administraciniame procese.

Uţdavinys – pagerinti atliekamų ekspertinių tyrimų kokybę, diegiant naujus teismo

ekspertizės tyrimo metodus ir pritaikant naujiems poreikiams jau esamus.

Priemonė – atlikti mokslo tiriamuosius ir taikomuosius darbus kriminalistikos ir

teismo ekspertizės srityje ir jų pagrindu rengti naujas tyrimo metodikas arba pritaikyti

naujiems teismo ekspertizės poreikiams jau esamas.

Įgyvendinant priemonę, 2010 m. buvo nagrinėjamos 9 mokslo tiriamojo darbo temos, jų

pagrindu parengtos ir išleistos 4 metodinės rekomendacijos, parengti 7 moksliniai straipsniai ir

tezės įvairiais teismo ekspertizės klausimais, aprašyti ir pritaikyti ekspertinei praktikai 7 tyrimo

metodai ir procedūros. Naujų metodų diegimo ir jau esamų metodų pritaikymo esamiems

poreikiams tikslas – sąlygų ištirti daugiau objektų sudarymas. 2010 m. buvo planuota ištirti 5 proc.

daugiau objektų negu 2009 m., rezultatas pasiektas su 102 proc.

Uţdavinys – gerinti ekspertinių tyrimų atlikimo kokybę, uţtikrinant, kad bus

laikomasi Europos kokybės reikalavimų.

Priemonė – organizuoti procesų ir procedūrų suderinimą su Europos kokybės

standartais.

2010 m. 20 teismo ekspertų kėlė savo kvalifikaciją Europos ekspertizės institucijų sąjungos

(ENFSI) darbo grupėse bei kitose uţsienio šalių ekspertinėse įstaigose ir Lietuvoje. Buvo rengiami

teismo ekspertai. 2010 m. teismo eksperto kvalifikaciją įgijo 9 ekspertai. 2009 m. parengus projektą

49

„Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertų kompetencijos kėlimas“ pagal Lietuvos 2007–

2013 metų laikotarpio Ţmogiškųjų išteklių veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių

gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.1-VRM-03-V

priemonę „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“, buvo skirtas

489 tūkst. litų finansavimas. 2010 m. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC)

darbuotojai mokėsi anglų kalbos, bendrojo kompiuterinio raštingumo, vidaus audito atlikimo,

veiklos efektyvumo valdymo, vidinės komunikacijos, bendravimo ir konfliktų sprendimo, tikimybių

teorijos. LTEC informacinių technologijų specialistai išklausė specialiuosius informatikos kursus. Iš

viso mokymuose dalyvavo 101 darbuotojas. Projektas bus tęsiamas 2011 m.

2010 m. organizuotos visų LTEC valdymo procesų suderinimo su LST EN ISO 9001:2001

standarto reikalavimais procedūros ir atskirų ekspertizės rūšių atlikimo procedūrų suderinimas su

standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimais. 2010 m. Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro

atstovai atliko „Antspaudų ir jų atspaudų tyrimo“ metodo auditą ir pluoštų identifikacinių tyrimų

auditą. Neatitikčių nenustatyta, metodai akredituoti. Pluoštų identifikacinis tyrimas akredituotas

pagal 3 metodus – pluoštų mikroskopinis tyrimas, pluoštų daţiklių mikrocheminis tyrimas ir

pluoštų FT-IR mikrospektroskopija. Tai padidins teismams teikiamų pluoštų ir spaudų teismo

ekspertizių (tyrimų) išvadų patikimumą.

Uţdavinys – išplėsti ekspertinių tyrimų galimybes, diegiant į teismo ekspertinę

praktiką naujas ekspertizių rūšis.

Priemonė – LTEC diegiama nauja ekspertizės rūšis – elektroninio parašo tyrimas.

Įgyvendinant priemonę 2010 m. buvo surinkta ir apibendrinta teorinė informacija, atlikti

praktiniai darbai ir eksperimentai su turima programine bei technine įranga.

Uţdavinys – sumaţinti ekspertų neatsakytų klausimų skaičių, gerinant teismo

ekspertizei (tyrimams) pateikiamos medţiagos kokybę.

Priemonė – organizuoti metodinius kursus teisėsaugos institucijų pareigūnams.

Įgyvendinant priemonę pagrindinis dėmesys skirtas teisėsaugos institucijų pareigūnų

(darbuotojų) mokymui aktualiais teismo ekspertizės klausimais „Medţiagos ekspertizei (tyrimui)

pateikimas ir klausimų ekspertui formulavimas. Bendrieji ir specialieji reikalavimai“ (40 akad.

val.), siekiant gauti kokybiškesnę medţiagą ekspertizei (tyrimams) ir sudaryti prielaidas ekspertams

sumaţinti neatsakytų klausimų skaičių (nes į dalį klausimų lieka neatsakyta dėl netinkamo jų

formulavimo arba netinkamai pateiktos tyrimo medţiagos), 2010 m. buvo surengta 15 mokymų 200

teisėsaugos institucijų pareigūnams. 2010 m. buvo suteikta 111 rašytinių konsultacijų ikiteisminio

tyrimo pareigūnams. Buvo planuota, kad mokymo metu suteiktos ţinios lems pateikiamos teismo

ekspertizei (tyrimams) medţiagos kokybę, tačiau 2010 m. atsakyta į tik 4 proc. daugiau klausimų

nei 2009 m. (planuota 10,0 proc.). Produkto kriterijus įvykdytas 40 proc.

Uţdavinys – pagal galimybes tenkinti visuomenės poreikius gauti kokybiškų mokslinių

įrodymų civilinėse ir administracinėse bylose pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus.

Priemonė – skleisti informaciją interneto pagalba bei kitomis priemonėmis visuomenei

apie teismo ekspertizės galimybes.

Įgyvendinant priemonę – 2010 m. privatiems asmenims ir institucijoms administracinėse ir

civilinėse bylose buvo atlikta 265 tyrimai (planuota 300). LTEC interneto svetainėje atsakyta į 78

piliečių klausimus įvairiais teismo ekspertizės klausimais, 20 kartų ţodţiu ir raštu LTEC teismo

ekspertai apie teismo ekspertizės galimybes teikė informaciją ţiniasklaidai. Rezultatas pasiektas

88,3 proc.


Vertinimo

kriterijaus

kodas Vertinimo kriterijus Metinis planas Įvykdyta

Metinio plano

įvykdymas proc.

Rezultato:


50

R-301-01-1 1. Padidėjęs teismo ekspertizių

(tyrimų) išvadų

kategoriškumas, proc. 1 3,3 330

R-301-01-2 2. Išaugęs naujausių

ekspertizių (tyrimų) rūšių,

atliktų pagal administracinį ir

civilinį procesą bei privačių

asmenų prašymus, bendroje

atliktų ekspertizių struktūroje

skaičius, proc.

5 7,5 150

R-301-01-3 3. Teismų ir visuomenės, gerai

vertinančių Lietuvos teismo

ekspertizės centro atliekamų

ekspertizių (tyrimų) kokybę

(pakartotinių tyrimų ir skundų

skaičiaus maţėjimas),

skaičiaus didėjimas, proc.

1 1 100

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-301-01-01-1 1. Ekspertiniuose tyrimuose

ištirtų objektų skaičiaus

didėjimas, proc. 5 5,1 102


2-ajam uţdaviniui

P-301-01-02-1 1. Padidėjęs ekspertinių tyrimų

išvadų kategoriškumas,

sumaţėjęs atsisakymų atlikti

tyrimą skaičius, proc.

2 2,1 105


3-ajam uţdaviniui

P-301-01-03-1 1. Naujos ekspertizės rūšies –

elektroninio parašo tyrimo –

įdiegimo į ekspertinę praktiką

dalis, proc.

30 30 100


4-ajam uţdaviniui

P-301-01-04-1 1. Išaugęs ekspertiniuose

tyrimuose atsakytų klausimų

skaičius, proc. 10 4 40

2010 m. buvo planuota rezultato kriterijaus „Padidėjęs teismo ekspertizių (tyrimų) išvadų

kategoriškumas, 1 proc.“ vertė viršyta 3 kartus, t. y. 330 proc. Išvadų kategoriškumą lėmė tai, kad

LTEC yra sudaroma patariamoji institucija iš skyrių vedėjų, kurie pateikia nuomonę esminiais

klausimais. Daţniausiai patyręs ekspertas dirbdavo su maţiau patyrusiu, kas ir lėmė didelį

kategoriškų išvadų padidėjimą. Produkto kriterijaus „Išaugęs ekspertiniuose tyrimuose atsakytų

klausimų skaičius, proc.“ rodiklis nepasiektas (įvykdyta 4 proc., planuota 10 proc.), rodiklio

įvykdymą (40 proc.) lėmė bendras pateiktų ekspertiniams tyrimams klausimų skaičiaus

sumaţėjimas ir tyrimo objektų nekokybiškumas.

2010 m. planuotas rezultato kriterijaus „Išaugęs ekspertiniuose tyrimuose atsakytų klausimų

skaičius, 10 proc.“ rodiklis nepasiektas, nes sumaţėjo bendras pateiktų ekspertiniams tyrimams

51

klausimų skaičius ir yra tyrimo objektų nekokybiškumas. Šio kriterijaus vertė priklauso nuo tyrimų

uţsakovų (2009 m. rodiklis viršytas tik 4 proc.).


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

tūkst. litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai



biudţetas: 7348,5 7228,2 98,4


6857,0 6856,5 99,9

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos

lėšos 230,4 153,8 66,7


pajamų įmokos 261,1 217,9 83,4

2. Kiti šaltiniai

ES lėšomis įgyvendinamo projekto pradţioje gautas avansas nevisiškai panaudotas.

Specialiųjų programų lėšos ir pajamų įmokos – sutaupytos lėšos.

2.2. VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMAS IR

KOORDINAVIMAS

(programą įgyvendina Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėţio ir Vilniaus valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybos)

Programos tikslas – uţtikrinti gynėjo parinkimą baudţiamajame procese įstatymo

numatytais atvejais ir socialiai paţeidţiamų bei nepasiturinčių asmenų teisę į veiksmingą

valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Uţdavinys – laiku suteikti kokybišką antrinę teisinę pagalbą, racionaliai naudojant

išteklius.

Pagrindinės įvykdytos reformos, esminės priemonės (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės) ar kiti svarbūs atlikti darbai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandţio 28 d. nutarimu Nr. 483 Lietuvos

Respublikos Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24, 28 straipsnių

pakeitimo įstatymo projektas kartu su jo įgyvendinamųjų įstatymų (Lietuvos Respublikos gyventojų

turto deklaravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos Respublikos

gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų

kodekso) pakeitimų projektais. Projektų tikslas – optimizuoti valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos valdymo sistemą, uţtikrinti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama

vadovaujantis ekonomiškumo principu, supaprastinti kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos

suteikimo tvarką, sudaryti sąlygas racionaliai naudoti valstybės biudţeto lėšas, apmokant

advokatams uţ suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės

kontrolės rekomendacijas ir išspręsti kitas problemas, susijusias su valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos teisinės pagalbos organizavimu.

Teisingumo ministerija, vykdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo

stebėseną, atliko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų ir pirminę teisinę pagalbą

52

organizuojančių savivaldybių institucijų veiklos analizę, organizavo mokymus valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems asmenims. Be to, 2010 m. organizuoti trys Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos posėdţiai, kuriuose svarstytos esamo

teisinio reguliavimo tobulinimo kryptys.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo

pakeitimo įstatymą, 2010 m. buvo uţtikrintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

organizavimas ir teikimas administracinėse, civilinėse ir baudţiamosiose bylose, kad fiziniai

asmenys galėtų tinkamai ginti paţeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.


Vertinimo

kriterijaus


Metinio plano

įvykdymas proc.

Rezultato:

R-002-01-01 Baudţiamųjų bylų, kuriose

laiku parinktas gynėjas,

skaičius proc. nuo pagrįstų

pranešimų dėl būtino gynėjo

parinkimo skaičiaus

100 100 100

R-002-01-02 Per įstatymo nustatytą terminą

priimtų sprendimų dėl antrinės

teisinės pagalbos teikimo

skaičiaus proc., nuo visų

sprendimų skaičiaus

80 91 114

R-002-01-03 Laiku apmokėtas uţmokestis

advokatams, nuolat

teikiantiems antrinę teisinę

pagalbą, proc. nuo gautų

ataskaitų skaičiaus

(vidutiniškai kas mėnesį)

85 95 112

R-002-01-04 Laiku apmokėti prašymai

išmokėti uţmokestį uţ suteiktą

antrinę teisinę pagalbą, proc.

nuo pateiktų pagrįstų prašymų

išmokėti uţmokestį skaičiaus

60 68 113

R-002-01-05 Valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybose

gautų skundų dėl valstybės

garantuojamos antrinės


kokybės skaičius proc., nuo

sprendimų suteikti valstybės

garantuojamą antrinę teisinę

pagalbą skaičiaus

1 0,8 125

Produkto:

P-002-01-01-1 Per vieną dieną (iš karto)

priimtų sprendimų dėl antrinės


skaičius, proc. nuo visų

sprendimų (teigiamų ir

neigiamų) dėl antrinės teisinės

pagalbos teikimo

30 15 50

53

P-002-01-01-2 Suorganizuotų kursų valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą

teikiantiems

(organizuojantiems)

asmenims, skaičius

3 3 100

P-002-01-01-3 Advokatų, įvykdţiusių

kvalifikacijos kėlimo

reikalavimus, skaičius, proc.

nuo visų advokatų, teikiančių

valstybės garantuojamą antrinę

teisinę pagalbą, skaičiaus

45 43 96

P-002-01-01-4 Sprendimų pakeisti advokatą

skaičius nuo valstybės

garantuojamos teisinės

pagalbos tarnybų priimtų

sprendimų dėl antrinės teisinės

pagalbos suteikimo skaičiaus,

proc.

6 4,5 133

P-002-01-01-5 Pirminės teisinės pagalbos

specialistų netiksliai

(netinkamai) uţpildytų

prašymų suteikti valstybės

garantuojamą antrinę teisinę

pagalbą, skaičius, proc. nuo

gautų prašymų suteikti antrinę

teisinę pagalbą.

3 3,2 94

P-002-01-01-6 Sprendimų nutraukti antrinės

teisinės pagalbos teikimą

skaičius, nustačius, kad

atstovavimas byloje

neperspektyvus, proc. (nuo

visų sprendimų suteikti antrinę

teisinę pagalbą skaičiaus).

1,5 0,7 214

P-002-01-01-7 Pateiktų teismui valstybės

garantuojamos teisinės

pagalbos išlaidų

apskaičiavimų skaičius, proc.

(nuo sprendimų suteikti

antrinę teisinę pagalbą

skaičiaus).

40 37,4 94

Uţtikrinant būtinojo gynėjo dalyvavimą baudţiamajame procese ir įgyvendinant antrinės

teisinės pagalbos baudţiamosiose bylose koordinavimo funkciją, gynėjas visais atvejais (32112

baudţiamųjų bylų) pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą buvo

parinktas laiku, išskyrus tuos atvejus, kai atsisakyta parinkti gynėją nesant įstatymuose numatytų

būtinojo ar privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindų. Pastebėtina, kad iš viso buvo gauti 33306

pranešimai dėl būtinojo gynėjo parinkimo baudţiamajame procese, t. y. 3,6 proc. pranešimų,

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų duomenimis, buvo nepagrįsti. Palyginti su

2009 m. duomenimis, 2010 m. baudţiamųjų bylų, kuriose antrinė teisinė pagalba buvo teikta

įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, skaičius padidėjo 3588 bylomis.

54

Buvo planuota, kad per įstatymo nustatytą terminą bus priimta 80 proc. sprendimų. Pagal

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų rezultatus šio kriterijaus vertė 2010 m. siekė

91 proc., t. y. įvykdymas – 114 proc. Šie rezultatai vertintini kartu su kito kriterijaus verte – per

vieną dieną (iš karto) priimtų sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo skaičius. Iš karto

priimami sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarė 15 proc. vietoj planuotų 30 proc.,

t. y. kai kuriose valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose sumaţėjo per vieną darbo

dieną priimamų sprendimų skaičius, tačiau padaugėjo per 3 darbo dienas priimamų sprendimų

skaičius. Objektyviai suplanuoti minėto kriterijaus vertes sudėtinga, kadangi skiriasi kiekvienoje

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose priimamų sprendimų vidutinis laikas.

Pavyzdţiui, per vieną darbo dieną priimami sprendimai sudaro 1,58 proc. Kauno valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje ir 52,9 proc. Panevėţio valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos tarnyboje.

Palyginus bendrą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimų suteikti

antrinę teisinę pagalbą skaičių 2009 m. ir 2010 m., pastebimas asmenų, gavusių antrinę teisinę

pagalbą, skaičiaus augimas 9,5 proc.

Pasirenkant vertinimo kriterijumi laiku išmokėtą uţmokestį advokatams nuolat ir prireikus

teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, buvo siekiama įvertinti lėšų, skiriamų antrinei teisinei pagalbai

teikti, pakankamumą. Atsiţvelgiant į tai, kad, nepaisant asmenų, kuriems teikiama antrinė teisinė

pagalba, skaičiaus didėjimo, buvo maţinami asignavimai antrinei teisinei pagalbai teikti, buvo

planuojama, kad nebus galimybės laiku sumokėti uţmokesčio advokatams, teikiantiems antrinę

13329

14593

12500 13000 13500 14000 14500 15000

baudžiamųjų bylų skaičius

m

e

t

a

i

Baudžiamųjų bylų pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimus

palyginimas 2009 ir 2010 m.

2010

2009

13329

14593

12500 13000 13500 14000 14500 15000

Tarnybų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičius

m

e

t

a

i

Tarnybų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą

skaičiaus palyginimas 2009 ir 2010 m.

2010

2009

55

teisinę pagalbą, taip pat galimi kreditiniai įsiskolinimai. Planuotų kriterijaus verčių ir pasiektų

rezultatų skirtumas nėra didelis. Jis paaiškinamas tuo, kad realus lėšų poreikis priklauso nuo

asmenų, besikreipiančių dėl antrinės teisinės pagalbos, skaičiaus (šio skaičiaus pokytis atskirais

metais yra gana skirtingas dėl įvairių prieţasčių) ir momento, kada advokatas pateikia prašymą

sumokėti uţmokestį uţ suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar ataskaitą apie teiktą antrinę teisinę

pagalbą.

Taip pat buvo planuota, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose gautų

skundų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės skaičius (nuo

sprendimų suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skaičiaus) sieks 1 proc. Valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų duomenimis, šis skaičius 2010 m. sudarė 0,8 proc.

Pastebėtina, kad šio rodiklio reikšmė atskirose valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose

skiriasi nuo 0,22 proc. (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) iki 2,4 proc.

(Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), t. y. sudėtinga nustatyti bendrą

kriterijaus vertę, galimas tendencijas.

Advokatų, įvykdţiusių kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, 2010 m. buvo 43 proc.

(planuota 45 proc.), t. y. 3 proc. daugiau negu 2009 m. Pastebėtina, kad šio kriterijaus vertę

sudėtinga prognozuoti, kadangi nėra priemonių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnyboms daryti įtaką rezultatams. Taip pat 2010 m. didėjo pateiktų teismui valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo skaičius nuo 35 proc. 2009 m. iki 37,4 proc.

2010 m., nors ir nepavyko pasiekti planuoto rezultato – 40 proc. Priešingai nei buvo tikėtasi, šiek

tiek didėjo (0,2 proc.) pirminės teisinės pagalbos specialistų netinkamai uţpildytų prašymų suteikti

antrinę teisinę pagalbą skaičius. Manytina, kad šiai vertei įtakos turėti specialistų, teikiančių

pirminę teisinę pagalbą, kaita atskirose savivaldybėse. 2010 m., palyginti su 2009 m., maţėjo

sprendimų pakeisti advokatą, kas vertintina teigiamai, skaičius nuo 6 proc. (panašaus rezultato buvo

tikėtasi ir 2010 m.) iki 4,5 proc. 2010 m. padaugėjo skundų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo

skaičius, todėl, siekiant įvardyti prieţastis, planuojama atlikti išsamesnę valstybės garantuojamos

teisinės pagalbos tarnybų veiklos analizę 2011 m.

Kadangi, palyginus su 2009 m., padaugėjo 2010 m. skundš dėl antrinės teisinės pagalbos

teikimo skaičius, galima teigti, kad gerėjantiems rezultatams, susijusiems su sprendimų pakeisti

advokatą skaičiaus maţėjimu, galėjo turėti įtakos objektyvios prieţastys: maţesnis advokatų

pakeitimo skaičius dėl pasibaigusios ar nutrauktos antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties,

advokato uţimtumo ir pan. Sprendimų nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nustačius, kad

atstovavimas byloje neperspektyvus, skaičius 2010 m. buvo daugiau nei du kartus maţesnis nei

prognozuota. Siekiant įvardinti prieţastis, būtina išsamesnė analizė, kuri bus atlikta vertinant

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų ataskaitas.


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai 13883 13879 99,9



biudţetas: 13883 13879 99,9



paramos lėšos


pajamų įmokos

56

2. Kiti šaltiniai

Iš tos sumos 2010 m. 1,8 tūkst. litų panaudota apmokėti uţ valstybės garantuojamą teisinę

pagalbą teikiančių asmenų mokymą.

2.3. TEISĖJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS (VALSTYBĖS BIUDŢETO LĖŠOS)

TEISĖJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS (ASIGNAVIMŲ VALDYTOJO PAJAMŲ ĮMOKOS)

(programas įgyvendina Teisingumo ministerijos Mokymo centras)

Programos tikslas – tobulinti Lietuvos teisinę sistemą, gerinant teisėjų profesinius ir

bendruosius gebėjimus. Programa susiejusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012

metų programos 176 nuostatos priemone „Tobulinti teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo

sistemą, naudojant naujausias informacines technologijas“.

Uţdavinys – uţtikrinti efektyvų įvadinį teisėjų mokymą.

Priemonė – parengti įvadinio teisėjų mokymo programą. 2010 m. parengta kokybiška

įvadinio teisėjų mokymo programa.

Priemonė – laiku organizuoti efektyvų naujai paskirtų apylinkių teismų teisėjų įvadinį

mokymą. 2010 m. tinkamai organizuotas naujai paskirtų apylinkių teismų teisėjų mokymas.

Uţdavinys – uţtikrinti efektyvų teisėjų, prokurorų ir kitų teisininkų profesinės

kvalifikacijos tobulinimą.

Priemonė – organizuoti kvalifikacijos kėlimo renginius nacionalinės ir Europos

Sąjungos teisės srityse.

2010 m. įgyvendintas Teisėjų tarybos 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 13P-128-(7.1.2)

aprobuotas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-326

patvirtintas 2010 metų teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planas. Mokymo ir kvalifikacijos

kėlimo renginių kokybė labai pagerėjo lektoriams paskaitų metu pradėjus taikyti paţangią mokymo

metodiką, kurią sudaro teorinė paskaitos dalis, praktinių uţduočių paskirstymas seminaro

dalyviams, darbas grupėse, atsakymų pristatymas, diskusijos ir įgytų ţinių apibendrinimas. 2010 m.

kvalifikaciją kėlė 2821 dalyvis (planuota 2440), iš jų 1488 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,

Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardų ir apygardų

administracinių teismų, apylinkių teismų teisėjai; 661 teisėjų padėjėjas, teismų pirmininkų ir teismų

skyrių pirmininkų patarėjas, teismų konsultantas; 118 Lietuvos Respublikos prokurorų; 21 Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos specialistas; 533 kitų valstybės institucijų teisininkai. Dalyvių

skaičius padidėjo, nes mokymuose dalyvavo valstybės tarnautojai (teisėjų padėjėjai), Kalėjimų

departamento, Policijos departamento darbuotojai ir kt. teisininkai. 2010 m. Mokymo centras

įgyvendino 28 teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, parengė 30 naujų 2011 metų

teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programų.

Priemonė – organizuoti bendrųjų gebėjimų stiprinimą. 2010 m. buvo organizuoti

seminarai bendriesiems gebėjimams stiprinti: psichologijos taikymas teisėjo darbe, šiuolaikinės

ekonomikos problemos, bendravimas su ţiniasklaida, viešasis kalbėjimas. Bendravimas su

ţiniasklaida ir viešasis kalbėjimas yra seminaras, skirtas įgyti praktinių ţinių ir formuoti įgūdţius.

Šis seminaras vyksta jo dalyviams dalyvaujant inscenizuotoje spaudos konferencijoje, pristatant

save, savo instituciją ir atremiant ţiniasklaidos priemonių atstovų tariamus išpuolius, kuo labiau

atitinkančius realią situaciją.

Priemonė – bendradarbiauti su Europos teisėjų mokymo tinklu ir jo narėmis. 2010 m.

43 teisėjai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo, apygardų, apygardų administracinių ir apylinkių teismų (planuota 35)

dalyvavo Europos teisėjų mokymo tinklo (EJTN) veikloje. Lietuvos teisėjų dalyvavimas visiškai

finansuojamas šių renginių organizatorių lėšomis.

2010 m. Teisingumo ministerijos Mokymo centre buvo surengti papildomi seminarai

(tarptautinis seminaras, 2 seminarai prokuratūros darbuotojams, 3 seminarai antstoliams, Registrų

centro darbuotojams ir kitiems valstybės tarnautojams), todėl 2010 m. buvo gauta daugiau kaip

57

111,6 tūkst. litų (planuota 100 tūkst. litų) pajamų uţ suteiktas paslaugas, tai yra 11,6 proc. daugiau

negu planuota.


Vertinimo

kriterijaus kodas Vertinimo kriterijus

Metinis

planas Įvykdyta

Metinio plano

įvykdymas

proc.

Rezultato:


R-303-01-1 1. Kvalifikaciją kėlusių teisėjų

dalis, proc. 93 94 101

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-303-01-01-1 1. Įvadinio teisėjų mokymo

programos projektas 1 1 100

P-303-01-01-2 2. Įvadinio mokymo renginiuose

dalyvavusių apylinkių teismų

teisėjų dalis, proc. 85 85 100


2-ajam uţdaviniui

P-303-01-02-1 1. Teisėjų ir kitų teisininkų

kvalifikacijos kėlimo programų

projektų skaičius 28 28 100

P-303-01-02-2 2. Kvalifikacijos kėlimo

renginiuose dalyvavusių

klausytojų (teisėjų) skaičius 1540 1488 97

P-303-01-02-3 3. Kvalifikacijos kėlimo

renginiuose dalyvavusių kitų

teisininkų skaičius 900 1333 148

P-303-01-02-4 4. Teisėjų, kėlusių kvalifikaciją

uţsienyje, skaičius 35 43 123

Produkto:


3-ajam uţdaviniui

P-403-01-03-1 1. Sukurta darbuotojų

motyvacijos didinimo sistema 1 1 100


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai 911 911 100



biudţetas: 811 811 100


58


paramos lėšos


pajamų įmokos 100 100 100

2. Kiti šaltiniai

2.4. TEISMŲ SPRENDIMŲ VYKDYMAS

(programą įgyvendina Teisingumo ministerija)

Programos tikslas – uţtikrinti efektyvų teismų sprendimų ir vykdomųjų dokumentų

vykdymą.

Uţdavinys – uţtikrinti efektyvų sumų išieškojimą valstybės naudai pagal teismų

sprendimus bei valstybės ir savivaldybių globos namams, kai išieškomas išlaikymas

globotiniams, organizuoti vykdymo išlaidų apmokėjimą šių kategorijų išieškojimuose.

Priemonė – vykdymo išlaidų apmokėjimas.

2010 m. kovo 8 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-46 buvo pakeista Sprendimų

vykdymo instrukcija (Ţin., 2010, Nr. 28-1331) ir nustatyta, kad išieškant valstybės naudai pagal

teismų priimtus sprendimus apmokamos tik būtinosios vykdymo išlaidos, kurias sudaro kiekvienoje

vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos, išskyrus atvejus, kai

išieškotojas šios instrukcijos nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje,

ir atlygis antstoliui, išieškant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus, nustatyta tvarka

išieškomi iš skolininko.

Atsiţvelgiant į šiam programos tikslui įgyvendinti skiriamą nepakankamą finansavimą,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu 1R-46 buvo pakeista

Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) ir nustatyta, kad išieškant valstybės naudai

pagal teismų priimtus sprendimus Teisingumo ministerija iš teismų sprendimams vykdyti skirtų

asignavimų apmoka tik būtinąsias vykdymo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje

privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos, išskyrus atvejus, kai išieškotojas šios Instrukcijos

nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Papildomos išlaidos, kurios

patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir atlygis antstoliui,

išieškant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus, nustatyta tvarka išieškomi iš

skolininko. Pagal Instrukcijos pakeitimus, kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos

antstolis pateikia Teisingumo ministerijai prašymą, nurodydamas prašomą apmokėti būtinųjų

vykdymo išlaidų sumą. Būtinosios vykdymo išlaidos pagal antstolių prašymus, pateiktus iki

einamųjų metų spalio 1 dienos, apmokamos antstoliams kitais kalendoriniais metais iš tiems

metams teismų sprendimams vykdyti skirtų asignavimų. Kai iš vieniems kalendoriniams metams

teismų sprendimams vykdyti skirtų lėšų nepakanka apmokėti būtinųjų vykdymo išlaidų pagal visus

tais metais gautus antstolių prašymus, minėtos lėšos paskirstomos proporcingai pagal antstolių

pareikštų reikalavimų ir skirtų asignavimų dydį. Neapmokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų dalys pagal

vienais kalendoriniais metais pateiktus antstolių prašymus apmokamos kitais kalendoriniais metais.

ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai 791,8 791,8 100


1. Lietuvos Respublikos valstybės 791,8 791,8 100

59

biudţetas:



paramos lėšos


pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

2010 m. antstolių pateikta sąskaitų apmokėti 1248,6 tūkst. litų sumai, iš jų likęs

įsiskolinimas uţ 2009 m. – 212,5 tūkst. litų. Apmokėta iš biudţeto lėšų – 791,8 tūkst. litų.

Apmokėta iš antstolių išieškotų ir Teisingumo ministerijai grąţintų vykdymo išlaidų – 82,6 tūkst.

litų. Iš viso 2010 m. apmokėta 874,4 tūkst. litų. Vykdymo išlaidų įsiskolinimas 2011 m. – 374,2

tūkst. litų.

Planuoti rezultatai nebuvo pasiekti dėl nepakankamo finansavimo.

Programos tikslas – uţtikrinti ţalos, atsiradusios dėl valdţios institucijų neteisėtų

veiksmų, atlyginimą, atstovavimą valstybei bylose dėl ţalos atlyginimo teismuose ir

arbitraţuose, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

Uţdavinys – pagal vykdytinus dokumentus atlyginti asmenims turtinę ir neturtinę ţalą,

atsiradusią dėl valdţios institucijų neteisėtų veiksmų ir atstovauti Lietuvos Respublikos

interesams tarptautiniuose arbitraţo teismuose.

Priemonė – organizuoti atstovavimą (taip pat ir išlaidų, susijusių su atstovavimu,

atlyginimą) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932

„Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl ţalos atlyginimo“ ir kitais atvejais, kai dalyvaujama

teismo procesuose ir organizuoti operatyvų ţalos atlyginimą.

2010 m. Teisingumo ministerija gavo ir įvykdė 36 sprendimus uţ 315 tūkst. litų (ţala

atlyginta 39 asmenims). Daugiausia ţala buvo atlyginama dėl pernelyg ilgo baudţiamojo proceso

(6 atvejai), neteisėto sulaikymo (2 atvejai), neteisėto suėmimo (2 atvejai), neteisėtai paskirtos

administracinės nuobaudos (2 atvejai), taip pat ţala dėl netinkamų kalinimo sąlygų (1 atvejis),

neteisėto nušalinimo (1 atvejis) ir kt.

2010 m. pagal Europos Ţmogaus Teisių Teismo sprendimus ţala atlyginta 7 bylose uţ

106,7 tūkst. litų.

Iš viso Teisingumo ministerija 2010 m. administravo 289 bylas (182 civilines ir 107

administracines bylas).

Įvertinus tai, kad nuolat vystosi visuomeniniai santykiai, kyla visuomenės teisinių ţinių

lygis, vis aktualesniu tampa valstybės atsakomybės klausimas priimamų teismų sprendimų skaičius

bei skiriamų asignavimų poreikis didės ir 2011 m.

Priemonė – organizuoti atstovavimą vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. gruodţio 6 d. nutarimą Nr. 1218 „Dėl įgaliojimų suteikimo“.

2009 m. sausio 28 d. arbitraţo teismas, sudarytas pagal Tarptautinių prekybos rūmų

arbitraţo taisykles, priėmė sprendimą byloje tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kaliningrado

srities vyriausybės bei Kaliningrado srities valstybinės unitarinės ūkio aptarnavimo įmonės.

Sprendime minėtas arbitraţo teismas konstatavo, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėjamoje byloje.

Kadangi Kaliningrado srities vyriausybė pateikė apeliacinį skundą dėl šio arbitraţo teismo

sprendimo, 2009 m. gruodţio 4 d. tarp Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir advokatų

profesinės bendrijos „NORDIA BAUBLYS&Partners“ buvo sudaryta Teisinių paslaugų teikimo

sutartis, pagal kurią advokatų profesinė bendrija „NORDIA BAUBLYS&Partners“ atstovavo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės interesams Paryţiaus apeliaciniame teisme, nagrinėjant

Kaliningrado srities vyriausybės apeliacinį skundą.

Paryţiaus apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. priėmė šioje byloje nutartį, kurioje

buvo nuspręsta atmesti Kaliningrado srities vyriausybės apeliacinį skundą. Pagal šią Paryţiaus

60

apeliacinio teismo nutartį iš Kaliningrado srities vyriausybės Lietuvos Respublikai priteista 150 000

eurų bylinėjimosi išlaidų.


Vertinimo

kriterijaus


Įvykdymas,

procentais

Rezultato:


R-004-01-1

1. Apmokėtų antstolių prašymų

dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo

uţ valstybės naudai vykdomus

sprendimus ir dėl vykdymo

išlaidų apmokėjimo, kai

išieškotojas yra socialiai remtinas

asmuo (gauna socialinę pašalpą),

dalis, proc.

100 70 70


R-004-02-1

1. Teisingumo ministerijai

pateiktų vykdyti teismų

sprendimų ir taikos sutarčių

įvykdymas nustatytais terminais,

proc.

100 100 100

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-004-01-01-1

1. Laiku apmokėtų antstolių

prašymų dėl vykdymo išlaidų

apmokėjimo dalis, proc. 100 70 70


1-ajam uţdaviniui

P-004-02-01-1

1. Sprendimų (teigiamų,

neigiamų) dėl ţalos atlyginimo ne

teismo tvarka skaičius 25 26 104

P-004-02-01-2

2. Ţalos atlyginimas pagal

pasirašytas taikos sutartis ne

teismo tvarka, proc. 100 100 100

P-004-02-01-3 3. Ţalos atlyginimas pagal

priimtus teismų sprendimus, proc. 100 100 100

P-004-02-01-4

4. Institucijos atstovų

dalyvavimas bylose, kuriose

atsakovas ar trečiasis asmuo yra

Teisingumo ministerija, proc.

80 75 94

P-004-02-01-5 5. Įvykdytų teismų sprendimų

skaičius 55 43 78

P-004-02-01-6 6. Teismo posėdţių, kuriuose

buvo dalyvaujama, skaičius 450 334 74

P-004-02-01-7 7. Parengtų procesinių

dokumentų skaičius 400 530 133

61

P-004-02-01-8 8. Suinteresuotų asmenų

patenkintų reikalavimų suma,

proc. 15 12 80


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais




biudţetas: 657,2 657,2 100



paramos lėšos


pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

2010 m. ţalai atlyginti panaudota 657,2 tūkst. litų, iš jų: Europos Ţmogaus Teisių Teismo

sprendimams apmokėti – 106,7 tūkst. litų, Lietuvos teismų sprendimams apmokėti – 315,5 tūkst.

litų ir atstovavimui valstybei bylose dėl ţalos atlyginimo apmokėti – 235 tūkst. litų.

2.5. TEISMŲ INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS


Programos tikslas – sudaryti teismams tinkamas darbo sąlygas.

Uţdavinys – analizuoti teismų darbo sąlygų tinkamumą ir teikti pasiūlymus dėl jų

gerinimo, rengti investicinius projektus dėl konkrečių teismų pastatų rekonstravimo ar

statybos, įtraukiant juos į Valstybės investicijų programą.

Priemonė – vykdyti teismų pastatų statybą ir rekonstrukciją.

2010 m. baigtas Maţeikių rajono apylinkės teismo pastato Maţeikiuose, Urvikių g. 18,

rekonstravimas, kuriuo metu teismo pastate įrengta 30 darbo kabinetų ir 5 posėdţių salės

(papildomai įrengta viena teismo posėdţių salė). Šiuo metu teisme dirba 36 darbuotojai (iš jų 8

teisėjai). Rekonstruotas teismo bendras plotas 1972,51 kv. m. Planinė rekonstravimo projekto vertė

– 4 443 tūkst. litų, faktinė – 4 258 tūkst. litų, pasiekta lėšų ekonomija – 185 tūkst. litų.

Rekonstravus ir pritaikius minėtą pastatą teismo funkcijoms vykdyti, pagerėjo teisėjų, valstybės

tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygos (vienam teisėjui tenka 0,63 posėdţių salės, iki

rekonstravimo – 0,5, vidutinis darbo vietos plotas tenkantis vienam darbuotojui – 15 kv. m), buvo

įrengtos patalpos liudytojams ir konvojuojamiesiems asmenims bei archyvui. Teisingumo

ministerija, kaip asignavimų valdytoja, pasiekė investicijų projekto bendrąjį tikslą sudaryti tinkamas

darbo sąlygas teisingumui vykdyti.

Priemonė – aprūpinti teismus ilgalaikiu turtu.

2010 m. įgyvendintas investicijų projektas „Ilgalaikio turto teismams įsigijimas“.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnio nuostatas dėl posėdţių eigos

fiksavimo, įsigyti ir teismams perduoti 66 komplektai garso įrašymo įrangos ir 72 įrenginiai šiems

įrašams saugoti. Bendradarbiaujant su Nacionaline teismų administracija įsigyta ir teismuose

sumontuota 16 komplektų nepilnamečių kambarių apklausos įrangos. Teisėjų tarybai pritarus (2010

62

m. rugsėjo 24 d. posėdţio protokolas Nr. 38P-13-(7.1.1.)), Teisingumo ministerija įsigijo ir

teismams perdavė 84 kopijavimo aparatus, 216 kompiuterių ir 4 spausdintuvus. Ilgalaikis turtas

įsigytas iš sutaupytų investicijų. Įgyvendinus šį investicijų projektą pasiekta lėšų ekonomija – 360

tūkst. litų.


Vertinimo

kriterijaus


Įvykdymas,

procentais

Rezultato:


R-005-01-1 1. Atitinkamais metais baigtuose

statyti ar rekonstruoti teismuose

posėdţių salių, tenkančių

vienam teisėjui, padaugėjimas,

proc.

40 41 103

R-005-01-2 2. Bendras posėdţių salių

skaičiaus padidėjimas, proc. 0,3 0 0

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-005-01-01-1 1. Įgyvendintų investicinių

projektų, numatytų valstybės

investicijų programoje, skaičius 1 2 200

P-005-01-01-2 2. Panaudota lėšų investicijų

projektams įgyvendinti, tūkst. Lt 4290 3774 88

Įgyvendinant programą „Teismų investicijų projektų įgyvendinimas”, produkto kriterijus

„Įgyvendintų investicijų projektų, numatytų valstybės investicijų programoje, skaičius“ viršytas 2

kartus, nes buvo baigtas investicijų projektas, kurį buvo planuota tęsti kitais metais. Be to produkto

kriterijaus „Panaudota lėšų investicijų projektams įgyvendinti, tūkst. litų“ įvykdymas sudarė 88

proc. dėl lėšų ekonomijos.


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais




biudţetas: 4293 3775,1 87,9



paramos lėšos


pajamų įmokos

63

2. Kiti šaltiniai

2.6. SPECIALIOJI NUKENTĖJUSIŲ NUO NUSIKALTIMŲ ASMENŲ FONDO PROGRAMA

(VALSTYBĖS BIUDŢETO LĖŠOS)

SPECIALIOJI NUKENTĖJUSIŲ NUO NUSIKALTIMŲ ASMENŲ FONDO PROGRAMA

(ASIGNAVIMŲ VALDYTOJO PAJAMŲ ĮMOKOS)


Programos tikslas – ginti nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisės ir teisėtus

interesus.

Uţdavinys – uţtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos ţalos kompensavimą.

Priemonė – gyventojų informavimas apie smurtiniais nusikaltimais padarytos ţalos

kompensavimo sąlygas ir tvarką.

Įtvirtinus pagal Lietuvos Respublikos baudţiamojo proceso kodekso 46 straipsnio 2 dalį

ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams pareigą informuoti nukentėjusius asmenis apie

smurtiniais nusikaltimais padarytos ţalos kompensavimą ir padidėjus ţalos kompensavimo

dydţiams, išnyko poreikis atskirai informuoti nukentėjusius asmenis apie ţalos kompensavimo

galimybes, padidėjo besikreipiančių asmenų skaičius ir kompensacijų dydis.

Priemonė – smurtiniais nusikaltimais padarytos ţalos kompensavimas.

2010 m. priimti 195 sprendimai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padaryta ţalą, iš jų:

62 sprendimai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą ţalą avansu ir 55 sprendimai

atsisakyti kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą ţalą. Iš viso buvo kreiptasi dėl gyvybės

atėmimo – 105 atvejais, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 39 atvejais ir dėl kitų smurtinių

nusikaltimų – 51 atvejis.

Priemonė – organizuoti regreso (atgręţtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimą iš uţ ţalą

atsakingų asmenų, teismo tvarka išieškoti išmokėtų kompensacijų dydţio sumas.

2010 m. buvo pareikšti 36 ieškiniai dėl išmokėtų kompensacijų grąţinimo regreso tvarka.

Teismams patenkinus reikalavimus, kreipiamasi dėl priverstinio vykdymo, tačiau, kadangi nuteisti

asmenys daţniausiai atlieka laisvės atėmimo bausmes, regreso teisė sudėtingai įgyvendinama.

Priemonė – organizuoti teismo paskirtų įmokų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų

fondą išieškojimą. 2010 m. 215 atvejais kreiptasi dėl laiku nesumokėtos baudţiamojo poveikio priemonės –

įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą priverstinio išieškojimo, iš šio fondo ţalai

kompensuoti 2010 m. panaudota 1806 tūkst.


Vertinimo

kriterijaus


Įvykdymas,

procentais

Rezultato:


R-386-01-1 1. Teisingumo ministerijai pateiktų

prašymų kompensuoti smurtiniais

nusikaltimais padarytą ţalą

išnagrinėjimas ir kompensacijų

išmokėjimas nustatytais terminais,

proc.

100 100 100

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

64

P-386-01-01-1 1. Asmenų, kuriems kompensuota

smurtiniais nusikaltimais padaryta

ţala, skaičius 10 9 90

P-386-01-01-2 2. Asmenų, kuriems avansu

kompensuota smurtiniais

nusikaltimais padaryta ţala, skaičius 5 4 80

P-386-01-01-3 3. Asmenų, kuriems nekompensuota




dėl gyvybės atėmimo, skaičius 5 7 140


dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo,

skaičius 2 3 150


dėl kito smurtinio nusikaltimo,

skaičius 5 4 80

Rezultato:


R-486-01-1 1. Teisingumo ministerijai pateiktų

prašymų kompensuoti smurtiniais

nusikaltimais padarytą ţalą

išnagrinėjimas ir kompensacijų

išmokėjimas nustatytais terminais,

proc.

100 100 100

Produkto:


1-ajam uţdaviniui




P-486-01-01-2 2. Asmenų, kuriems avansu

kompensuota smurtiniais

nusikaltimais padaryta ţala, skaičius 45 61 136

P-486-01-01-3 3. Asmenų, kuriems nekompensuota




dėl gyvybės atėmimo, skaičius 65 98 151


dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo,

skaičius 28 46 164


dėl kito smurtinio nusikaltimo,

skaičius 55 56 101

P-486-01-01-7 7. Ieškinių dėl išmokėtų

kompensacijų grąţinimo regreso

tvarka skaičius 15 36 240

65

P-486-01-01-8 8. Atvejų, kai kreiptasi dėl laiku

nesumokėtos baudţiamojo poveikio

priemonės - įmokos į Nukentėjusiųjų

nuo nusikaltimų asmenų fondą

priverstinio išieškojimo, skaičius

50 215 430


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų





biudţetas: 128 127,7 99,7



paramos lėšos


pajamų įmokos 1805,8 1805,8 100

2. Kiti šaltiniai

3. Trečiasis strateginis tikslas – Teisingumo ministerijos valdymo srities valstybės

registrų racionalus funkcionavimas, uţtikrinantis registrų teikiamų paslaugų

prieinamumą ir patogumą vartotojui jais naudotis.

2010 m. buvo vykdomas civilinių teisių apsaugos sistemos plėtojimas, uţtikrinant efektyvią

tvarkomų registrų veiklą.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo

priemones, siekiant modernizuoti prekių ţenklų registravimo procedūras ir atsisakyti privalomo

licencinių sutarčių registravimo, 2010 m. parengti Prekių ţenklų, Dizaino ir Puslaidininkinių

gaminių topografijų įstatymų pakeitimo projektai.

Siekiant remti ir skatinti konkurencingą, inovacijomis ir informacinių technologijų

naudojimu grindţiamą smulkiojo ir vidutinio verslo sektorių, 2010 m. parengtas Lietuvos

Respublikos mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo pakeitimo

įstatymo projektas, kuriame numatomi maţesni mokesčiai uţ pramoninės nuosavybės objektų

registravimą, ypač skatinant smulkų ir vidutinį verslą, mokslo institucijas registruoti pramoninės

nuosavybės objektus.

Siekiant sustiprinti valstybinį pramoninės nuosavybės objektų (išradimų, dizaino, prekių ir

paslaugų ţenklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos) apsaugos įteisinimą, 2010 m. parengti

Įstatymo dėl Patentų teisės sutarties ratifikavimo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo

įstatymo (nauja redakcija) bei Lietuvos Respublikos mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų

registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai. 2010 m. buvo baigta

daugiau nei ketverius metus trukusi patentų teisės reforma, kurios rezultatas – 2010 m. gruodţio

23 d. priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos Seimas taip pat priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių uţ pramoninės

nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šių

įstatymų įsigaliojimas priklauso nuo Patentų teisės sutarties įsigaliojimo Lietuvai datos (įstatymo

dėl sutarties ratifikavimo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui).

66

2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) į

Europos patentų tarnybos nemokamą duomenų bazę esp@cenet pradėjo teikti nuskaitytus Lietuvos

Respublikos patentų dokumentus. Lietuvos Respublikos patentų duomenų bazėje nuo 2010 m.

balandţio 29 d. paskelbti visi pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą išduotų patentų

aprašymai PDF formatu.

Sumokėtų mokesčių į biudžetą ir VPB vykdomos veiklos finansavimo santykis

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. veiklos prioritetinę kryptį

„Elektroninių viešųjų paslaugų plėtra“, įvykdyta:

Individualių įmonių registravimas internetu. Sudaryta galimybė įsteigti uţdarąją akcinę

bendrovę, kai steigimo dokumentai rengiami vadovaujantis patvirtintais pavyzdiniais uţdarosios

akcinės bendrovės įstatais ir steigimo aktu. Internetu registruojama įmonė, jei steigėjas yra patalpų,

suteikiamų buveinei registruoti, vienintelis savininkas, t. y. patalpos steigėjui nepriklauso

bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir jei patalpoms, suteikiamoms

buveinei registruoti, Nekilnojamo turto registre nėra įregistruotas turto areštas. 2010 m. elektroniniu

būdu įregistruotos 373 uţdarosios akcinės bendrovės ir 15 individualių įmonių.

Sudarytos sąlygos nuotoliniu būdu Juridinių asmenų registre keisti duomenis ir atlikti tam

tikras kitas procedūras jau įsteigtam juridiniam asmeniui. Įgyvendinamas Juridinių asmenų

registravimo elektroninės paslaugos (JAREP) projektas, kurį numatyta baigti 2011 m. Įgyvendinus

JAREP projektą, į elektroninę terpę bus perkeltos juridinių asmenų duomenų keitimo procedūros.

Rengiant pakeitimus, kurie sumaţintų verslo sąlygas vertinančiose ataskaitose „Doing

Business“ nurodytas procedūras ir jų trukmę, nuo 2010 m. sausio 26 d. teikiama elektroninė

juridinių asmenų pavadinimų laikino įtraukimo į Juridinių asmenų registrą (toliau – JAR) paslauga.

Plečiant elektronines viešąsias paslaugas, 2010 m. sudarytos galimybės elektroniniu būdu

registruoti individualią įmonę ir uţdarąją akcinę bendrovę, kurią steigia vienas asmuo. Atsisakyta

juridinio asmens paţymėjimo, o įregistravus juridinį asmenį, filialą ar atstovybę išduodamas

elektroninis sertifikuotas registro išrašas. Pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatai,

supaprastinantys įmonės buveinės keitimo procedūrą, sudarytos sąlygos uţdarosioms akcinėms

bendrovėms teikti akcininkų sąrašus JAR.

2010 m. rugsėjo 23 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.111,

2.1381 straipsniais ir 2.147 straipsnio pakeitimo įstatymą (Ţin., 2010, Nr. 126-6456), Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo 4641 straipsniu ir 496 straipsnio papildymo

įstatymą (Ţin., 2010, Nr. 126-6457), Centrinei hipotekos įstaigai buvo pavesta atlikti Notarine

tvarka patvirtintų įgaliojimų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų kūrimo darbus.

2010 m. neigiamos įtakos registrų tvarkymui turėjo tai, kad iki šiol nepriimti Civilinio

kodekso ir Civilinio proceso kodekso, Teismų, Notariato, Turto arešto aktų registro bei Hipotekos

6504,3

4091,7

6439,2

3207

6262,9

2578

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

tūkst. Lt

2008 2009 2010

Mokesčiai į valstybės biudžetą Vykdomos programos finansavimas

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=377868

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=377868

67

registro steigimo įstatymų pakeitimai. Nepakeitus šių įstatymų, negalima rengti kitų teisės aktų,

reglamentuojančių Hipotekos ir Turto arešto aktų registrų veiklą, pakeitimų projektų.

Ekonomikos pokyčiai Lietuvoje, sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje, bankų siekis

apsaugoti finansines investicijas, nedarbas lėmė tai, kad Hipotekos registre 2010 m. įregistruotų

naujų hipotekos ir įkeitimo sandorių skaičius nedidėjo, todėl nebuvo pasiekti rodikliai, pagal

kuriuos galima vertinti Hipotekos registre įregistruojamų naujų hipotekos ir įkeitimo sandorių kiekį,

kartu buvo gauta maţiau nei planuota atlyginimo uţ hipotekos ir įkeitimo registravimą.

Uţtikrinant fizinių ir juridinių asmenų teises, siekiant išvengti neteisėtų sandorių sudarymo ir

tvirtinimo, taip pat apginti teisėtus suinteresuotų asmenų interesus, sudarant duomenų teikėjams

sąlygas duomenis teikti ir iš duomenų teikėjų gauti elektroniniu būdu, 2011 m. sausio 1 d. veiklą

pradėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų

bei Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registrai, kurių vadovaujančioji tvarkymo įstaiga yra

Teisingumo ministerija, tvarkymo įstaiga – Centrinė hipotekos įstaiga.

Maţinant biurokratijos ir reguliavimo naštą teismų srityje, atsisakant teismams nebūdingų

funkcijų, nesusijusių su ginčių nagrinėjimu, perduodant jas kitoms institucijoms, įgyvendinant

Hipotekos registro vystymo reformą ir naujai reglamentuojant hipotekos teisinius santykius,

Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir susijusių teisės

aktų pakeitimų projektai. Buvo nutraukta Teisingumo ministerijos filialų veikla, atliekant hipotekos

skyrių teisinio statuso pakeitimus. Teisingumo ministerijos filialų veikla nutraukta vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl Teisingumo

ministerijos filialų veiklos nutraukimo“ (Ţin., 2010, Nr. 88-4649).

Įgyvendinant strateginį tikslą, siekto efekto kriterijaus „Valstybės registrų teikiamų

paslaugų, pasiekiamų elektroniniu būdu, dalis, proc.“ rodiklis pasiektas (įvykdyta 91 proc., planuota

90 proc.), siekto efekto kriterijaus „Valstybės registrų vieno veiksmo sąnaudų sumaţėjimas, 0,5

proc.“ rodiklis nepasiektas, nes nenustatyta, kokiu būdu bus apskaičiuotos sąnaudos, siekto efekto

kriterijaus „Pagrįstų skundų dėl valstybės registrų registravimo klaidų skaičiaus sumaţėjimas,

proc.“ rodiklis stipriai viršytas (įvykdyta 64 proc., planuota 15 proc.), nes buvo numatyta netiksli jo

planinė vertė.

Šį tikslą įgyvendinančių programų – „Pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje“,

„Valstybės įmonės Registrų centro vykdomų valstybės pavestų funkcijų uţtikrinimas“,

Specialiosios Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų programos – planuoti rezultatai

pasiekti.

Įgyvendinant Specialiąją Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų programą,

nepasiekta rezultato kriterijaus „Duomenų teikėjų elektroniniu būdu pateiktų duomenų dalis, proc.“

vertė (įvykdyta 30,6 proc., planuota 60 proc.), nes visų registrams elektroniniu būdu pateiktų

prašymų ir pranešimų dalis sudarė maţesnę, nei tikėtasi, dalį. Planuojant minėto rodiklio reikšmę,

buvo atsiţvelgta į tai, kad bus priimtas Civilinio kodekso 4.170, 4.171, 4.172, 4.174, 4.175, 4.176,

4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192,

4.196, 4.197, 4.199, 4.201, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.214, 4.216, 4.219, 4.221,

4.223, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo 4.1921, 4.194

1 straipsniais įstatymas. Minėti

teisės aktų pakeitimai turėjo pakeisti duomenų teikimo Hipotekos registrui ir registro objektų

registravimo tvarką. Centrinė hipotekos įstaiga buvo parengusi technines galimybes notarams

duomenis Hipotekos registrui teikti elektroniniu būdu, todėl, įvertinus teikiamų visiems registrams

dokumentų ir duomenų kiekius, buvo planuota elektroniniu būdu gauti 60 procentų visų

dokumentų, skirtų atlikti registro objekto registravimo ir kitus duomenų įrašymo veiksmus.

Nepriėmus teisės aktų pakeitimų, visi dokumentai Hipotekos registrui 2010 m. buvo teikiami tik

paštu ir asmeniškai.

Produkto kriterijaus „Įregistruotų finansinės nuomos, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai,

pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas neregistruotinas daiktas, įsigytas

verslui ar paslaugoms teikti, skaičius“ rezultatas pasiektas iš dalies (įvykdyta 765, planuota 2000).

Kriterijaus rodiklis buvo planuotas, vertinant ankstesnių metų pateikiamų registrui registruoti

sutarčių skaičių, planuojant, kad 2010 m. ekonominiai veiksniai turės maţesnį neigiamą poveikį.

68

Tačiau bankų ir finansinės nuomos paslaugas teikiančių bendrovių siekis apsaugoti finansines

investicijas, sumaţėjusi plėtra tiek gamybos, tiek prekybos srityse lėmė tai, kad 2010 m. įregistruotų

Sutarčių registre sutarčių sumaţėjo net 2 kartus, palyginti su 2009 m., arba 9 kartus, palyginti su

2006–2008 m. laikotarpiu įregistruotų finansinės nuomos (lizingo) sutarčių skaičiumi. Paţymėtina,

kad teisės aktai nenustato pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise

ir lizingo sutarčių, kurių dalykas yra neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui arba paslaugoms

teikti, privalomos registracijos Sutarčių registre.

3.1. PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS TEISINĖ APSAUGA LIETUVOJE

(programą įgyvendina Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras)

Programos tikslas – siekti pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos

efektyvaus uţtikrinimo ir pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos bei visuomenės

švietimo plėtros. Įgyvendinant šį programos tikslą buvo siekiama skatinti šalies konkurencingumo didėjimą,

uţtikrinant pramoninės nuosavybės informacijos panaudojimą, kuriant konkurencingus produktus ir

teikiant juos į rinką. Siekiant sudaryti sąlygas visuomenei greičiau ir efektyviau įgyvendinti savo

teises į pramoninės nuosavybės objektus, buvo trumpinamas prekių ţenklo paraiškos ekspertizės

terminas, kuris 2010 m. sutrumpėjo vienu mėnesiu, t. y. nuo aštuonių iki septynių mėnesių. Nuo

2008 m. prekių ţenklų paraiškos ekspertizės terminas sutrumpėjo 42 proc.

Ekspertizių termino trumpėjimas

Uţdavinys – išimtinių teisių į pramoninės nuosavybės objektus registravimo funkcijų

vykdymas pagal Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės apsaugą reglamentuojančius

įstatymus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Europos Sąjungos teisės aktų

nuostatas. Įgyvendindamas uţdavinį, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB)

atliko pramoninės nuosavybės objektų ekspertizes, tvarkė keturis valstybės registrus ir Lietuvos

Respublikos patentinių patikėtinių registrą.

Lietuvos Respublikoje yra trys patentinės apsaugos gavimo keliai – paduodant paraiškas

tiesiai VPB (nacionalinis kelias), pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) ir pagal Europos

patentų konvenciją (Euro ir Euro-PCT paraiškos).

12

8

7

0

2

4

6

8

10

12

14

2008 2009 2010

mėn.

Terminas iki prekių ženklo paraiškos ekspertizės pradžios (mėn.)

69

Patento paraiškų, paduotų Lietuvos Respublikoje 2008–2010 m., skaičius

Bendras paduotų Lietuvos Respublikoje patento paraiškų skaičius 2010 m., palyginti su

2009 m., išaugo 7 proc.

Patentų, išduotų Lietuvos Respublikoje 2008–2010 m., skaičius

2010 m. išduota tiek pat patentų kaip ir 2009 m.

Europos patentų, įsigaliojusių Lietuvos Respublikoje 2008–2010 m., skaičius

2010 m. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 9 proc. maţiau Europos patentų negu 2009 m.

Lietuvos Respublikoje yra trys išimtinių teisių į prekių ţenklą gavimo keliai: pagal Lietuvos

Respublikos prekių ţenklų įstatymą, paduodant paraiškas VPB (nacionalinis kelias), nuo 1997 m.

112

9899

296

0

20

40

60

80

100

120

2008 2009 2010

Nacionalinių patento paraiškų skaičius

Perėjusių į nacionalinį lygį PCT paraiškų skaičius

78

6775

8 9 6

0

20

40

60

80

100

2008 2009 2010

Patentų pagal nacionalines paraiškas skaičius

Patentų , išduotų pagal PCT paraiškas skaičius

776

1039941

0

200

400

600

800

1000

1200

2008 2009 2010

Europos patentų, įsigaliojusių Lietuvos Respublikoje 2008-2010 m.,

skaičius

70

lapkričio 15 d. pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ţenklų registracijos protokolą, pagal kurį

tarptautinės ţenklų registracijos suteikta apsauga išplečiama Lietuvos Respublikoje (tarptautinis

kelias) ir nuo 2004 m. geguţės 1 d. pagal 1993 m. gruodţio 20 d. Tarybos reglamentą (EB)

Nr.40/94 dėl Bendrijos prekių ţenklo pagal kurį prekių ţenklas, įregistruotas ES Vidaus rinkos

derinimo tarnyboje (OHIM), yra saugomas Lietuvoje.

Prekių ženklų paraiškų, paduotų Lietuvos Respublikoje 2008–2010 m., skaičius

Bendras prekių ţenklų paraiškų skaičius 2010 m. maţėjo 6 proc., tačiau nacionalinių prekių

ţenklų paraiškų 2010 m. paduota 7 proc. daugiau negu 2009 m.

Įregistruotų išimtinių teisių į prekių ženklus Lietuvos Respublikoje 2008–2010 m., skaičius

Bendras įregistruotų prekių ţenklų skaičius 2010 m. maţėjo 35 proc., palyginti su 2009 m.,

o nacionalinių prekių ţenklų įregistruota 43 proc. maţiau negu 2009 m.

Lietuvos Respublikoje yra trys išimtinių teisių į dizainą gavimo keliai: pagal Lietuvos

Respublikos dizaino įstatymą, paduodant paraiškas tiesiai VPB (nacionalinis kelias), nuo 2004 m.

geguţės 1 d. pagal 2001 m. gruodţio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos

dizaino, pagal kurį registruotas ES Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (OHIM) Bendrijos dizainas

saugomas Lietuvoje (regioninis kelias) ir nuo 2008 m. rugsėjo 26 d., Lietuvai prisijungus prie

Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ţenevos akto (tarptautinis

kelias), tarptautinio dizaino registracija gali būti išplėsta Lietuvoje.

2108

2812 2262

3648

2032

2472

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2008 2009 2010

Prekių ženklų paraiškų, paduotų VPB nacionaliniu keliu, skaičius

Išplėstų Lietuvoje tarptautinių prekių ženklų registracijų skaičius

1585

27772432

3902 3933

2805

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

2008 2009 2010

Nacionalinių prekių ženklų registracijų skaičius

Tarptautinių prekių ženklų registracijų, kurioms suteikta apsauga

Lietuvoje, skaičius

71

Dizaino paraiškų, paduotų Lietuvos Respublikoje 2008–2010 m., skaičius

Bendras dizaino paraiškų skaičius 2010 m. išaugo 24 proc., palyginti su 2009 m., tačiau

nacionalinių dizaino paraiškų 2010 m. paduota 24 proc. maţiau negu 2009 m.

Įregistruotų išimtinių teisių į dizainą Lietuvos Respublikoje 2008–2010 m. skaičius

Bendras įregistruotų dizainų skaičius 2010 m. išaugo 7 proc., tačiau nacionalinių dizainų

įregistruota 39 proc. maţiau negu 2009 m. 2008 m. prasidėjęs ekonominis nuosmukis lėmė

sudėtingas verslo sąlygas. Tai turėjo įtakos verslo sprendimams, VPB veiklai. Nuo 2008 m.

sumaţėjo registruojamų pramoninės nuosavybės objektų skaičius, kuris priklauso nuo maţėjančio

paduodamų paraiškų skaičiaus, tačiau 2010 m. patentų ir prekių ţenklų paraiškų skaičius

stabilizavosi.

Paduotų paraiškų ir įregistruotų pramoninės nuosavybės objektų santykio 2008–2010 m. skaičius

44

22

29

112

29

0

10

20

30

40

50

2008 2009 2010

Dizaino paraiškų, paduotų VPB nacionaliniu keliu, skaičius

Išplėstų Lietuvoje tarptautinių dizaino registracijų skaičius

3334

2011

27

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2008 2009 2010

Nacionalinių dizaino registracijų skaičius

Tarptautinių dizaino registracijų, kurioms suteikta apsauga

Lietuvoje, skaičius

54145858

68945469

78957219

0

2000

4000

6000

8000

10000

2008 2009 2010

Paduotų paraiškų pramoninės nuosavybės objektams registruoti

skaičius

Pramoninės nuosavybės objektų, kuriems suteikta teisinė apsauga,

skaičius

72

Bendras paduotų paraiškų skaičius 2010 m. maţėjo 8 proc., o bendras įregistruotų objektų

skaičius 2010 m. maţėjo 31 proc.

Priemonė – VPB oficialaus biuletenio leidimas ir patentų aprašymų skelbimas.

2010 m. buvo išleista kaip ir planuota 12 VPB oficialių biuletenių ir paskelbti 84 patentų

aprašymai (planuota 80).

Priemonė – apeliacijų ir protestų dėl pramoninės nuosavybės objektų nagrinėjimas.

Spręsdamas ikiteisminius ginčus dėl teisių į pramoninės nuosavybės objektus registravimo,

VPB nagrinėja apeliacijas ir protestus teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

2008–2010 m. gautų apeliacijų ir protestų skaičius

2010 m. gauta 15 proc. maţiau protestų ir 36 proc. maţiau apeliacijų nei 2009 m.

2008–2010 m. išnagrinėtų apeliacijų ir protestų skaičius

2010 m. išnagrinėta 14 proc. maţiau protestų ir 18 proc. maţiau apeliacijų nei 2009 m.

Tvarkant keturis valstybės registrus 2010 m. buvo išduota 611 išrašų iš registrų,

įregistruotos 653 licencinės ir teisių perdavimo sutartys, įrašyti 342 teisės į pramoninės nuosavybės

objektus įkeitimai ir areštai, atlikti 3056 pakeitimai registruose.

Uţdavinys – pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo

pramoninės nuosavybės apsaugos klausimais organizavimas.

Priemonė – pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos plano priemonių vykdymas. 2010 m. įvykdytos planuotos 7 informacijos sklaidos plano priemonės, tarp jų – 2009 m.

statistikos parengimas ir paskelbimas, informacijos tvarkymas VPB interneto tinklalapyje ir

duomenų teikimas tarptautinėms duomenų bazėms.

Priemonė – VPB visuomenės švietimo plano priemonių vykdymas. Vykdant visuomenės

švietimą 2010 m. VPB prisidėjo prie Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos įgyvendinimo,

13 14 9

197

153

181

0

50

100

150

200

250

2008 2009 2010

Apeliacijos Protestai

9 11 9

179

209

179

0

50

100

150

200

250

2008 2009 2010

Apeliacijos Protestai

73

ir šios strategijos įgyvendinimo 2010–2013 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos

ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 17 d. įsakymu

Nr. 4-750/V-1692 (Ţin., 2010, Nr. 121-6192), 3.5.3 priemonės „Populiarinti pramoninės

nuosavybės apsaugos priemones, teikti informacinę ir metodinę pagalbą asmenims, siekiantiems

gauti išradimo patentą, uţregistruoti dizainą ar prekės ţenklą“. Iš 12 VPB visuomenės švietimo

plano priemonių įvykdyta 11, t. y. 92 proc. Paţymėtina, kad esant nepakankamam visuomenės

švietimo veiklos finansavimui iš valstybės biudţeto, visuomenės švietimo plano priemonės buvo

įgyvendinamos VPB glaudţiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis – Europos

patentų tarnyba (EPT), Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba (Prekių ţenklai ir

dizainai) (OHIM) ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). Šios priemonės buvo

vykdomos remiantis Nacionaliniu veiksmų planu (NAP), įgyvendinamu bendradarbiaujant su EPT,

Techninio bendradarbiavimo susitarimu tarp VPB ir OHIM bei kasmetinėmis priemonėmis,

organizuojamomis kartu su Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija. Priemonių vykdymo

išlaidas didţiąja dalimi pagal pasirašytus susitarimus dengė tarptautinės organizacijos (EPT – 75

proc., OHIM – 80 proc., WIPO – 100 proc.). Dalis visuomenės švietimo priemonių plano priemonių

buvo vykdomos 2010 m. pabaigoje, todėl jų vykdymo rezultatas laukiamas 2011 m.

Uţdavinys – VPB viešųjų paslaugų teikimas elektroninėje terpėje. 2010 m. įdiegta Europos patentų tarnybos (toliau – EPT) skaitmeninimo priemonė ir VPB

tinklalapio Lietuvos Respublikos patentų duomenų bazėje pateikiama jungtis su skaitmenintais

Lietuvos patentinių paraiškų ir patentų aprašymais. Įvykdyta Viešojo administravimo plėtros iki

2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1097, 5.1.8 priemonė „Įdiegti

Europos patentų organizacijos skaitmeninimo priemonę Valstybiniame patentų biure ir jo

tinklalapio Lietuvos Respublikos patentų duomenų bazėje pateikti jungtis su skaitmenintais

Lietuvos Respublikos patentinių paraiškų ir patentų aprašymais“. Šios sistemos diegimas vyko

glaudţiai bendradarbiaujant su EPT ir 75 proc. diegimo išlaidų dengė EPT pagal Nacionalinio

veiksmų plano (NAP) 15 projektą.

Priemonė – pasirengimas EPTOS (angl. „Electronic Patent and Trademark Office

System“) sistemos „Online filing“ moduliui įdiegti ir priţiūrėti. Siekdama pagrindines paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, 2010 m. VPB kūrė Elektroninę

pareiškėjų aptarnavimo sistemą (EPAS), kurios diegimas ir plėtra apima EPTOS (angl. Electronic

Patent and Trademark Office System) sistemos atskirų modulių diegimą, todėl 2010 m. buvo

numatyta įdiegti EPTOS sistemos tęstines „Soprano“ ir „ePhoenix“ modulių versijas. Remiantis

Nacionaliniu veiksmų planu, sutartis su EPT dėl šios sistemos diegimo buvo pasirašyta tik 2010 m.

gruodţio mėn., todėl diegimo darbai nukelti į 2011 m. Elektroninės pareiškėjų aptarnavimo

sistemos (EPAS) prašymų atlikti pakeitimus registruose ir išduoti dokumentus padavimo sistemos

diegimo darbai taip pat nukelti į 2011 m., nes laukiama atitinkamų teisės aktų pakeitimų.

Uţdavinys – stiprinti Valstybinio patentų biuro administracinius gebėjimus,

materialinę ir techninę bazę. Priemonė – kompiuterinės įrangos, kitos technikos papildymas, atnaujinimas ir

patalpų remontas.

Priemonė – kompiuterių sistemų, reikalingų teikti efektyvesnes ir kokybiškesnes

paslaugas, susijusias su VPB veikla tvarkant keturis valstybės registrus, diegimas,

modernizavimas ir prieţiūra. 2010 m. buvo priţiūrimos kompiuterinės sistemos, reikalingos teikti efektyvesnes ir

kokybiškesnes paslaugas, susijusias su keturių valstybės registrų tvarkymu, buvo atnaujinta

kompiuterinė technika. Įgyvendinant patentų paraiškų ir aprašymų skaitmeninimo priemones,

įsigyti du stacionarūs kompiuteriai ir skaitytuvas. Su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie

Susisiekimo ministerijos pasirašyta sutartis dėl duomenų teikimo per Viešojo administravimo

institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemą paslaugos, taip pat įsigyta programinė

įranga – tarnybinės stoties SSL sertifikatas, kuris uţtikrins prašymų atlikti pakeitimus registruose ir

išduoti dokumentus padavimo elektroniniu būdu sistemos saugumą; darbo su XML bylomis

74

programinė įranga, kuri reikalinga tvarkyti, analizuoti ir kurti XML bylas; lietuviški postskriptiniai

šriftai, reikalingi atliekant su dizainu ir leidyba susijusius darbus.

Įgyvendinant EPT bendradarbiavimo sutarties (NAP) vykdomą projektą Nr. 14, kuriuo

vadovaujantis numatytas EPTOS sistemos įdiegimas VPB pagrindinėms paslaugoms perkelti į

elektroninę erdvę, numatoma įsigyti serverius, tačiau šios sistemos diegimas nukeltas į 2011 m., nes

minėta sutartis pasirašyta 2010 m. pabaigoje.

Priemonė – darbuotojų mokymo, kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir

vykdymas.

Stiprinant VPB personalo administracinius gebėjimus 2010 m. buvo organizuotas 61

darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginys. Šiuose renginiuose dalyvavo 40

darbuotojų.

Programos tikslas – vykdyti tarptautinius ir regioninius įsipareigojimus bei siekti kuo

didesnio pramoninės nuosavybės nacionalinės teisės suderinamumo su Europos Sąjungos ir

tarptautine teise.

Uţdavinys – vykdyti tarptautinius ir regioninius įsipareigojimus bei siekti kuo didesnio

pramoninės nuosavybės nacionalinės teisės suderinamumo su Europos Sąjungos ir

tarptautine teise.

Priemonė – Nacionalinės patentų tarnybos ir centrinės pramoninės nuosavybės

tarnybos funkcijų pagal PCT, EPK, įskaitant finansinius įsipareigojimus pagal EPK 39

straipsnį, Madrido sutarties dėl tarptautinės ţenklų registracijos protokolą, Ţenevos aktą ir

Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas vykdymas.

2010 m. Lietuvos pareiškėjai per VBP padavė 3 paraiškas pagal Patentinės kooperacijos

sutartį (toliau – PCT) ir 1 paraišką pagal Europos patentų konvenciją (toliau – EPK); 65 tarptautines

paraiškas pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ţenklų registracijos protokolą ir 3

Bendrijos prekių ţenklų paraiškas pagal ES reglamentą; 1 tarptautinę paraišką pagal Hagos

susitarimą ir 1 Bendrijos dizaino paraišką.

Įgyvendinant Patentų įstatymo ir EPK nuostatas, 2010 m. buvo apskaičiuoti metų mokesčiai,

sumokėti uţ Europos patentų galiojimą Lietuvos Respublikoje, ir, vykdant valstybės įsipareigojimą,

50 proc. šių mokesčių grąţinta Europos patentų tarnybai (EPT) – 311,3 tūkst. litų.

Uţdavinys – Lietuvos pramoninės nuosavybės apsaugos teisės aktų atitikties Europos

Sąjungos ir tarptautinei teisei uţtikrinimas.

Priemonė – Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės

nuosavybės apsaugą, rengimas, dalyvavimas juos rengiant ir įgyvendinimas pagal

kompetenciją. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo

priemonių 192 priemonę „Parengti Lietuvos Respublikos prekių ţenklų įstatymo, Lietuvos

Respublikos dizaino įstatymo, Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės

apsaugos įstatymo pakeitimų projektus – atsisakyti privalomo licencinių sutarčių registravimo ir

licencinių sutarčių registravimo kaip sąlygos įsigalioti licencinei sutarčiai trečiųjų asmenų

atţvilgiu“ ir 592 priemonę „Parengti teisės aktų projektus, siekiant modernizuoti prekių ţenklų

registravimo procedūras“, buvo parengtas ir pateiktas Teisingumo ministerijai Lietuvos Respublikos

prekių ţenklų įstatymo 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 25, 26, 27, 30, 32, 34,

36, 38, 43, 44, 47 straipsnių, aštuntojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo, papildymo 231

straipsniu įstatymo projektas.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo

priemonių 192 priemonę buvo parengti ir pateikti Teisingumo ministerijai Lietuvos Respublikos

dizaino įstatymo 11, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 334, 35, 40, 41 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo

10, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo 151 straipsniu įstatymo projektai.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo

priemonių 546 priemonę „Parengti projektą Lietuvos Respublikos mokesčių uţ pramoninės

nuosavybės objektų registravimą įstatymo pakeitimo įstatymo, kuris numatytų maţesnius

75

mokesčius uţ pramoninės nuosavybės objektų registravimą, ypač skatinant smulkųjį ir vidutinį

verslą, mokslo institucijas registruoti pramoninės nuosavybės objektus“ ir Nacionalinės Lisabonos

strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos (Ţin., 2008, Nr. 124-4718) 28 priemonę

„Tobulinti mokesčių uţ pramoninės nuosavybės registravimą politiką“, buvo parengtas ir pateiktas

Teisingumo ministerijai Lietuvos Respublikos mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų

registravimą įstatymo 5, 6 straipsnių, 1, 2, 3, 4 priedėlių pakeitimo, papildymo 91 straipsniu

įstatymo projektas.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo 591

priemonę ir atsiţvelgiant į nacionalinėje teisėje įgyvendinamas Patentų teisės sutarties nuostatas,

buvo parengti Įstatymo dėl Patentų teisės sutarties ratifikavimo, Patentų įstatymo pakeitimo

įstatymo (nauja redakcija) ir Mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1

priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai. 2010 m. gruodţio 23 d. Patentų įstatymo

pakeitimo įstatymas (Ţin., 2010, Nr. 4-127) ir Mokesčių uţ pramoninės nuosavybės objektų

registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Ţin., 2010, Nr. 4-1280) buvo

priimti Seime (įstatymų numeriai atitinkamai Nr. XI-1261 ir Nr. XI-1262. Šių įstatymų

įsigaliojimas priklauso nuo Patentų teisės sutarties įsigaliojimo Lietuvai datos (įstatymo dėl

sutarties ratifikavimo projektas Nr. XP-3333(2) yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui).

Uţdavinys – atstovavimas Lietuvos Respublikai tarptautinėse, regioninėse

organizacijose ir Europos Sąjungos institucijose.

Priemonė – atstovavimas tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų

valdymo organų darbe.

Priemonė – dalyvavimas tarptautinių, regioninių organizacijų bei Europos Sąjungos

institucijų darbo grupėse, komitetuose, seminaruose ir kituose renginiuose ekspertų lygiu.

Priemonė – pozicijų Europos Sąjungos Tarybos darbo grupėse ir kitose Europos

Sąjungos institucijose rengimas ir derinimas. 2010 m. buvo dalyvauta dviejuose Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau

– WIPO), atsakingos uţ intelektinės nuosavybės apsaugos politikos formavimą pasauliniu mastu ir

daugelio tarptautinių sutarčių pramoninės nuosavybės apsaugos srityje administravimą, valdymo

organų susitikimuose. VPB atstovai dalyvavo 11-oje WIPO komitetų sesijų, darbo grupių

susitikimų ir posėdţių bei kitų WIPO organizuotų renginių.

2010 m. VPB atstovai aktyviai dalyvavo Europos Sąjungos darbo grupių susitikimuose,

rengė ir pristatinėjo oficialią Lietuvos poziciją Briuselyje nagrinėjamais pramoninės nuosavybės

apsaugos klausimais.

2010 m. VPB atstovai dalyvavo 8-iuose ES Tarybos intelektinės nuosavybės darbo grupės

(įskaitant patentų ir prekių ţenklų pogrupius) posėdţiuose. Pagal kompetenciją parengta ir suderinta

19 pozicijų, iš kurių 7 pozicijos parengtos Intelektinės nuosavybės darbo grupės posėdţiams, 6

pozicijos COREPER posėdţiams ir 6 pozicijos Konkurencingumo tarybos posėdţiams.

2010 m. reikšmingas buvo VPB atstovų dalyvavimas Teisingumo Teisme (Liuksemburgas)

nagrinėjant bylą Nr. C-66/09 Kirin Amgen v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Byloje priimtas Lietuvai palankus sprendimas.

VPB atstovai 2010 m. atstovavo Lietuvos Respublikai 6-iuose Vidaus rinkos derinimo

tarnybos (prekių ţenklai ir dizainas) (toliau – OHIM) valdymo organų – Administracinės tarybos,

Biudţeto komiteto, jungtiniuose Administracinės tarybos ir Biudţeto komiteto posėdţiuose

svarstant OHIM svarbius organizacinius, administracinius ir finansinius klausimus. VPB ekspertai

2010 m. dalyvavo 6-iuose OHIM ir patentų tarnybų atstovų techninio bendradarbiavimo

susitikimuose, OHIM ir patentų tarnybų atstovų sąveikos susitikimuose dizaino klausimais,

mokymo renginiuose.

2010 m. buvo pasirašytos dvi VPB ir OHIM bendradarbiavimo sutartys, kuriomis siekiama

sukurti internetu prieinamą, nemokamą ir bendrą visai ES prekių ir paslaugų klasifikavimo

priemonę. Viena iš šių sutarčių 2010 m. buvo sėkmingai įvykdyta, o kitos vykdymas pratęstas iki

2011 m. balandţio mėn. Bendra šių sutarčių vertė – 262 tūkst. litų, kuriuos 2011 m. sumokės

OHIM.

76

Vadovaudamiesi Europos patentų išdavimo konvencija (Europos patentų konvencija),

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovai 2010 m. atstovavo Lietuvos Respublikai 6-

iuose Europos patentų organizacijos (toliau – EPO) Administracinės tarybos susitikimuose, 2-uose

Biudţeto ir finansų komiteto susitikimuose, kuriuose buvo svarstomi organizaciniai,

administraciniai, finansiniai EPO veiklos bei Europos patentų teisinio reguliavimo klausimai.

2010 m. EPO Administracinės tarybos narys R. Naujokas buvo ir EPT Europos patentų akademijos

prieţiūros tarybos narys (paskirtas 3 metų kadencijai).

2010 m. VPB atstovai dalyvavo 15-oje įvairaus pobūdţio EPT renginių – EPT komitetų ir

darbo grupių susitikimuose patentų teisės, techninio bendradarbiavimo klausimais, TOSC ( angl.

Technical and Operational Support Committee), EPTOS, kituose susitikimuose ir dalykiniuose

renginiuose.

2010 m. VPB specialistai tobulino kvalifikaciją Europos patentų tarnybos Patentų

akademijos organizuotuose 8-iuose seminaruose. Nacionalinių patentų tarnybų darbuotojų mokymai

EPT akademijoje vykdomi pagal NAP projektą Nr. 4.


Vertinimo

kriterijaus


Metinis

planas Įvykdyta

Metinio

plano

įvykdymas

proc.

Rezultato:


R-301-01-1 1. Pareikštų registruoti pramoninės nuosavybės

objektų ekspertizės termino trumpėjimas, mėn. 1 1 100

R-301-01-2

2. Suinteresuotų asmenų, įskaitant verslo subjektus,

ţinančių apie pramoninės nuosavybės apsaugos

galimybes, dalis, proc. 73 67 92


R-301-02-1 1. Nustatytais terminais vykdomi tarptautiniai ir

regioniniai įsipareigojimai, proc. 100 100 100

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-301-01-01-1 1. Paduotų paraiškų pramoninės nuosavybės

objektams registruoti skaičius 5230 5414 104

P-301-01-01-2 2. Atliktų pramoninės nuosavybės objektų

ekspertizių skaičius 5680 6017 106

P-301-01-01-3 3. Įregistruotų pramoninės nuosavybės objektų

skaičius 5210 5469 105

P-301-01-01-4 4. Tvarkomų valstybės registrų skaičius 4 4 100

P-301-01-01-5 5. Terminas iki Europos patento apibrėţties vertimo

paskelbimo, mėn. 3 2,5 117

P-301-01-01-6 6. Terminas iki prekių ţenklo paraiškos ekspertizės

pradţios, mėn. 7 7 120

P-301-01-01-7 7. Terminas iki dizaino paraiškos ekspertizės

pradţios, mėn. 3 3 100

P-301-01-01-8 8. Laikiusių patentinių patikėtinių egzaminą asmenų

skaičius 1 0 0

P-301-01-01-9 9. Išleistų VPB oficialių biuletenių skaičius 12 12 100

77

P-301-01-01-10 10. Paskelbtų patentų aprašymų skaičius 80 84 105

P-301-01-01-11 11. Išnagrinėtų apeliacijų skaičius 8 9 113

P-301-01-01-12 12. Išnagrinėtų protestų skaičius 170 179 105


2-ajam uţdaviniui

P-301-01-02-1 1. VPB pramoninės nuosavybės informacijos

sklaidos priemonių plano įgyvendintų priemonių

skaičius 7 7 100

P-301-01-02-2 2. VPB visuomenės švietimo priemonių plano

įgyvendintų priemonių skaičius 12 11 92

P-301-01-02-3 3. VPB valstybės tarnautojų, dalyvaujančių

įgyvendinant visuomenės švietimo priemonių planą,

dalis, proc. 17 13 76


4-ajam uţdaviniui

P-301-01-04-1 1. Darbuotojų, dalyvavusių mokymo renginiuose,

skaičius 40 40 100

P-301-01-04-2 2. Atnaujintos ir papildytos kompiuterinės įrangos,

kitos technikos skaičius 21 22 105

P-301-01-04-3 3. VPB administracinių patalpų, kuriose atliktas

remontas, skaičius 0

P-301-01-04-4 4. Įdiegtų, modernizuotų ir priţiūrimų kompiuterių

sistemų skaičius 26 22 85


1-ajam uţdaviniui

P-301-02-01-1 1. Tarptautinių ir regioninių paraiškų pagal PCT ir

EPK skaičius 5 4 80

P-301-02-01-2 2. Paskelbtų Lietuvos Respublikoje išplėstų Europos

patentų paraiškų skaičius 80 113 141

P-301-02-01-3 3. Prekių ţenklų ir dizaino paraiškų pagal Madrido

protokolą, Ţenevos aktą ir Europos Sąjungos teisės

aktus skaičius 60 70 117

P-301-02-01-4 4. Europos patentų pagal EPK metų galiojimo

mokesčių mokėjimų skaičius 900 1429 159

P-301-02-01-5 5. OHIM prekių ţenklų paieškų skaičius 2000 2285 114


2-ajam uţdaviniui

P-301-02-02-1 1. Parengtų teisės aktų projektų skaičius 5 5 100

P-301-02-02-2 2. Įgyvendinamų ES teisės aktų nuostatų skaičius 0

P-301-02-02-3 3. Tarptautinių sutarčių, prie kurių prisijungta,

skaičius 1 0 0


3-ajam uţdaviniui

P-301-02-03-1 1. Renginių, kuriuose atstovaujama Lietuvos

Respublikai tarptautinių organizacijų ir Europos

Sąjungos institucijų valdymo organų darbe, skaičius 12 16 133

P-301-02-03-2 2. Renginių, kuriuose VPB specialistai dalyvauja

tarptautinėse, regioninėse ir kitose organizacijose

ekspertų lygiu, skaičius 55 53 96

78

P-301-02-03-3 3. Parengtų ir suderintų pozicijų skaičius ES Tarybos

darbo grupėse ir kitose ES institucijose 22 19 86

Antro programos tikslo rezultato kriterijus – „Suinteresuotų asmenų, įskaitant verslo

subjektus, ţinančių apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes, dalis, proc.“ – 2010 m.

įvykdytas 92 proc. Šio kriterijaus vykdymas fiksuojamas atliekant visuomenės apklausą dėl

pramoninės nuosavybės galimybių ţinomumo. Visuomenės ţinomumas dėl pramoninės nuosavybės

apsaugos galimybių didėja vykdant visuomenės švietimo priemonių plano ir pramoninės

nuosavybės informacijos sklaidos plano priemones.


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais




biudţetas: 8554,2 3665,8 43



paramos lėšos


pajamų įmokos 5976,2 1088 18

2. Kiti šaltiniai

VPB, tvarkydamas keturis valstybės registrus ir registruodamas išimtines teises į pramoninės

nuosavybės objektus, 2010 m. į valstybės biudţetą surinko 6262,9 tūkst. litų. 2010 m. programai

įgyvendinti skirta 2578 tūkst. litų, tai sudaro 41 proc. valstybės biudţeto pajamų, gautų uţ VPB

atliktus veiksmus.

3.2. VALSTYBĖS ĮMONĖS REGISTRŲ CENTRO VYKDOMŲ VALSTYBĖS PAVESTŲ

FUNKCIJŲ UŢTIKRINIMAS

(programą įgyvendina valstybės įmonė Registrų centras)

Programos tikslas – uţtikrinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei

nepertraukiamą Adresų registro efektyvią veiklą.

Uţdavinys – masinio vertinimo būdu įvertinti ţemės sklypus, įregistruotus

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, siekiant surinkti mokesčius, taip pat kitiems

teisės aktuose numatytiems tikslams.

Uţdavinys – masinio vertinimo būdu įvertinti statinius, įregistruotus Nekilnojamojo

turto registro duomenų baţėje, siekiant surinkti mokesčius, taip pat kitiems teisės aktuose

numatytiems tikslams.

Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta ţemės ir statinių vertė naudojama

nekilnojamajam turtui apmokestinti, pradinei pardavimo ar nuomos kainai nustatyti, socialinės

paramos nepasiturintiems asmenims dydţiui apskaičiuoti, taip pat skiriant valstybės garantuojamą

teisinę pagalbą, apskaičiuojant deklaruojamo, paveldimo ar dovanojamo turto vertę ir kitais teisės

79

aktų numatytais atvejais. Programos rezultatų vartotojai yra vietinės valdţios institucijos,

valstybinio turto valdytojai ir naudotojai, šalies gyventojai. Pastaraisiais metais priimami nauji ir

tobulinami galiojantys teisės aktai, kuriais nustatomas masinio vertinimo rezultatų, kaip viešai

prieinamų nekilnojamojo turto verčių duomenų, taikymas įvairioms valstybės ekonominėms

reikmėms.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d.

nutarimą Nr. 205 „Dėl ţemės įvertinimo tvarkos” (Ţin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574)

masinio vertinimo būdu nustatytos ţemės vertės pradėtos taikyti valstybinės ţemės nuomos kainai

nustatyti. Pereinant prie naujos ţemės nuomos kainos skaičiavimo tvarkos, 2010 m. buvo toliau

teikiamos konsultacijos ţemės savivaldybių administracijoms ir ţemę nuomojantiems fiziniams bei

juridiniams asmenims.

2010 m. lapkričio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio

įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Ţin., 2010,

Nr. 145-7415) tiksliau apibrėţė turto vertintojo funkcijas dalyvaujant nekilnojamojo turto mokesčio

administravimo procese, papildė skundų ir prašymų dėl mokestinių verčių teikimo ir nagrinėjimo

procedūras ir patikslino VĮ Registrų centro funkcijas skundų ir prašymų nagrinėjimo srityje.

2010 m. VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu įvertino 2000000 ţemės sklypų ir

2000000 statinių, parengė 122 masinio vertinimo ataskaitas, surengė viešą masinio vertinimo

dokumentų svarstymą ir pateikė juos tvirtinti Finansų ministerijai bei Nacionalinei ţemės tarnybai

prie Ţemės ūkio ministerijos.

Per ataskaitinį laikotarpį buvo pasirengta įvesti naujas nekilnojamojo turto mokestines

vertes: atsiţvelgiant į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas patobulinta mokestinių

verčių apskaičiavimo ir pateikimo mokesčio mokėtojams tvarka, šiam tikslui atlikti programiniai ir

interneto prieigų pakeitimai.

2010 m. atlikto nekilnojamojo turto (statinių) masinio vertinimo dokumentai patvirtinti

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gruodţio 22 d. įsakymu Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos

Respublikos savivaldybių teritorijų ir Lietuvos Respublikos teritorijos nekilnojamojo turto

vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“ (Ţin., 2010, Nr. 155-7878). Įsakymo 2 punkte

nustatyta, kad „šiuo įsakymu patvirtinti Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijų ir Lietuvos

Respublikos teritorijos nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu dokumentai naudojami

nustatyti masiniu būdu įvertinamo nekilnojamojo turto mokestines vertes nuo 2011 m. sausio 1 d.“

2010 m. atlikto ţemės masinio vertinimo dokumentai patvirtinti Nacionalinės ţemės

tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodţio 21 d. įsakymu Nr. 1P-152 „Dėl ţemės vertinimo masiniu

būdu dokumentų tvirtinimo“ (Ţin., 2010, Nr. 154-7866), kurio 2 punkte nustatyta, kad „nuo

2011 m. sausio 1 d. apskaičiuojant ţemės sklypų vidutinę rinkos vertę taikomi šiuo įsakymu

patvirtinti ţemės verčių ţemėlapiai“.

Vykdydamas teisės aktų, reglamentuojančių masinio vertinimo būdu nustatytų ţemės ir

statinių verčių naudojimą, nuostatas, VĮ Registrų centras parengė ir paskelbė „Valstybės ţiniose“

šiuos VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymus:

1. 2010 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. v-12 „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių

nustatymo 2010 m. vasario 1 d. piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems

gyvenantiems asmenims gauti“ (Ţin., 2010, Nr. 10-501).

2. 2010 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. v-15 „Dėl negyvenamųjų pastatų vidutinės statybos

vertės ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir jo vietovę nustatymo nuo 2010 m.

vasario 1 d.“ (Ţin., 2010, Nr. 10-502).

3. 2010 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. v-14 „Dėl vietovės pataisos koeficientų“

(Informaciniai pranešimai, 2010, Nr. 7-81).

4. 2010 m. balandţio 14 d. įsakymas Nr. v-80 „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos

verčių nustatymo 2010 m. geguţės 1 d. piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir

vieniems gyvenantiems asmenims gauti“ (Ţin., 2010, Nr. 44-2171).

80

5. 2010 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. v-141 „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių

nustatymo 2010 m. rugpjūčio 1 d. piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir


6. 2010 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. v-190 „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių

nustatymo 2010 m. lapkričio 1 d. piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir


7. 2010 m. gruodţio 22 d. įsakymas Nr. v-240 „Dėl negyvenamųjų pastatų vidutinės

statybos vertės ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir jo vietovę nustatymo nuo

2011 m. sausio 1 d.“ (Ţin., 2010, Nr. 154-7862).

8. 2010 m. gruodţio 27 d. įsakymas Nr. v-244 „Dėl vietovės pataisos koeficientų ir

nekilnojamojo turto (ţemės sklypų ir statinių) vertinimo duomenų“ (Ţin., 2010, Nr. 155-7926).

Uţdavinys – uţtikrinti efektyvią Adresų registro veiklą.

2010 m. buvo pildomas Adresų registro skaitmeninis archyvas: nuskaitomi dokumentai,

kurių pagrindu adresai įregistruojami į Adresų registrą ir susiejami su konkrečiais registro objektais

(adresais). Kad būtų galima sumaţinti popierinių dokumentų srautus, savivaldybėms dokumentai

apie gatvių pavadinimų įregistravimą/išregistravimą siunčiami elektroniniu paštu savivaldybių

nurodytais adresais, o dokumentai apie adresų įregistravimą, išregistravimą ar keitimą perduodami

Adresų suteikimo programine įranga toms savivaldybėms, su kuriomis pasirašytos sutartys dėl

naudojimosi adresų suteikimo programine įranga. Buvo atliekamas nuolatinis duomenų bazės ir

programinių priemonių monitoringas, operatyviai šalinami pasitaikantys gedimai ir trikdţiai.

Patikslinti šiame registre saugomi duomenys arba objektų grafinė padėtis, įregistruoti nauji

objektai:

gatvės – įregistruota 6200 naujų gatvių pavadinimų ir įbraiţytos jų ašinės linijos ţemėlapyje;

adresai – įregistruoti 107486 nauji adresų taškai ir 22255 nauji patalpų adresai.

Adresų registro išrašų teikimo registruotiems vartotojams ir šio registro išrašų, dokumentų

kopijų, kurių pagrindu įregistruoti Adresų registro objektai, uţsakymo internetu taikomųjų

programų funkcionavimo uţtikrinimas yra svarbus kriterijus maţinant laiko darbuotojų sąnaudas,

nes vartotojai patys gali gauti elektroninius dokumentus nesikreipdami į instituciją.


Vertinimo

kriterijaus

kodas

Vertinimo kriterijus

Metinis

planas

Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais

Rezultato: 1-ajam programos tikslui R-003-01-1 1. Nekilnojamojo turto registre

įregistruotų ţemės sklypų, įvertintų

masinio vertinimo būdu, dalis

90 90 100

R-003-01-2 2. Nekilnojamojo turto registre

įregistruotų statinių, įvertintų masinio

vertinimo būdu, dalis

60 60 100

R-003-01-3 3. Įregistruotų adresų objektų skaičius 24000 107486 448 Produkto: 1-ojo programos tikslo 1-ajam uţdaviniui P-003-01-01-1 1. Įvertintų ţemės sklypų skaičius 2000000 2000000 100 P-003-01-01-2 2. Integruotų ţemės masinio

vertinimo ir Nekilnojamojo turto

registro duomenų įrašų skaičius

2000000 2000000 100

P-003-01-01-3 3. Atnaujintų verčių ţemėlapių

skaičius 61 61 100

81

P-003-01-01-4 4. Savivaldybių ir šalies teritorijose

esančių ţemės sklypų masinio

vertinimo parengtų ataskaitų skaičius

61 61 100

P-003-01-01-5 5. Ţemės sklypų rinkos duomenų,

įregistruotų sandorių duomenų bazėje,

skaičius

50000 50000 100

P-003-01-01-6 6. Programinės įrangos tobulinimas ir

atnaujinimas, proc. 25 25 100

P-003-01-01-7 7. Internetinių prieigų prie masinio

vertinimo rezultatų tobulinimas ir

atnaujinimas, proc.

25 25 100

P-003-01-01-8 8. Parengtų ţemės sklypų rinkos

duomenų ir masinio vertinimo

rezultatų duomenų suvestinių pagal

valstybės ir savivaldos institucijų

uţklausas skaičius

200 200 100

P-003-01-01-9 9. Parengtų ir oficialiai paskelbtų

dokumentų apie ţemės sklypų

vidutinių rinkos verčių normatyvus

socialinei paramai gauti skaičius

4 4 100

P-003-01-01-10 10. Išnagrinėtų skundų dėl ţemės

vidutinės rinkos vertės procentas nuo

gautų skundų skaičiaus

100 100 100

P-003-01-01-11 11. Parengtų metodinių dokumentų

skaičius 10 10 100

P-003-01-01-12 12. Konferencijų, seminarų, mokymo

kursų skaičius 10 10 100

1-ojo programos tikslo 2-ajam uţdaviniui P-003-01-02-1 1. Įvertintų statinių skaičius 2000000 2000000 100 P-003-01-02-2 2. Integruotų statinių masinio

vertinimo ir Nekilnojamojo turto

registro duomenų įrašų skaičius

2000000 2000000 100

P-003-01-02-3 3. Atnaujintų statinių verčių

ţemėlapių skaičius 61 61 100

P-003-01-02-4 4. Savivaldybių ir šalies teritorijose

esančių statinių masinio vertinimo

parengtų ataskaitų skaičius

61 61 100

P-003-01-02-5 5. Statinių rinkos duomenų,

įregistruotų sandorių duomenų bazėje,

skaičius

80000 80000 100

P-003-01-02-6 6. Programinės įrangos tobulinimas ir

atnaujinimas, proc. 25 25 100

P-003-01-02-7 7. Internetinių prieigų prie masinio

vertinimo rezultatų tobulinimas ir

atnaujinimas, proc.

25 25 100

P-003-01-02-8 8. Parengtų ir oficialiai skelbtų

dokumentų apie vietovės pataisos

koeficientus atkuriamajai vertei

skaičiuoti, skaičius

1 2 200

P-003-01-02-9 9. Atkuriamosios vertės kainynų

papildymas ir aktualizavimas, proc. 15 15 100

P-003-01-02-10 10. Išnagrinėta skundų ir apeliacijų

dėl nekilnojamojo turto (statinių)

mokestinės vertės, procentais nuo

gautų skundų ir apeliacijų skaičiaus

100 100 100

82

P-003-01-02-11 11. Fiziniams asmenims priklausančių

apmokestinamų ne rinkos objektų

įvertinimas atkuriamosios vertės

metodu, procentais nuo pateiktų

prašymų

100 100 100

P-003-01-02-12 12. Parengtų statinių rinkos ir masinio

vertinimo rezultatų duomenų

suvestinių pagal valstybės ir

savivaldos institucijų uţklausas

skaičius

200 200 100


dokumentų apie statinių vidutinių

rinkos verčių normatyvus socialinei

paramai gauti skaičius

4 4 100


dokumentų, reikalingų valstybės

materialiojo turto (statinių) nuomos

pradiniam nuompinigių dydţiui

nustatyti, skaičius

1 2 200

P-003-01-02-15 15. Parengtų metodinių dokumentų

skaičius 10 10 100

P-003-01-02-16 16. Konferencijų, seminarų, mokymo

kursų skaičius 10 10 100

1-ojo programos tikslo 3-ajam uţdaviniui P-003-01-03-1 1. Priimtų sprendimų procentais nuo

pateiktų dokumentų, kurių pagrindu

įregistruojami, išregistruojami Adresų

registro objektai ar keičiami jų

duomenys, skaičiaus

100 100 100

P-003-01-03-2 2. Nuskaityti dokumentai į elektroninį

archyvą procentais nuo dokumentų,

kurių pagrindu įregistruoti,

išregistruoti ar pakeisti adresų registro

objektai, skaičiaus

100 100 100

P-003-01-03-3 3. Veikianti registro išrašų teikimo

registruotiems vartotojams taikomoji

programa

1 1 100

P-003-01-03-4 4. Veikianti registro išrašų,

dokumentų kopijų, kurių pagrindu

įregistruoti Adresų registro objektai,

uţsakymo internetu taikomoji

programa

1 1 100

2010 m. buvo suplanuota rezultato kriterijaus „Įregistruotų adresų taškų skaičius“ vertė –

įregistruoti 24000 adresų taškų, tačiau dėl patobulintos technologijos faktinis skaičius gerokai

išaugo, įregistruoti 107486 adresų taškai. Savivaldybėms naudojantis adresų suteikimo programine

įranga, duomenys, reikalingi adresams suteikti, tapo labiau prieinami, o adreso suteikimo laikas

sutrumpėjo. Dauguma savivaldybių duomenis apie suteiktus adresus Adresų registrui pradėjo

perduoti informacinėmis technologijomis, todėl sutrumpėjo adreso įregistravimo laikas, nes maţiau

duomenų į duomenų bazę reikia įrašyti rankiniu būdu.

Produkto kriterijų „Parengtų ir oficialiai paskelbtų dokumentų apie vietovės pataisos

koeficientus atkuriamajai vertei skaičiuoti skaičius“ ir „Parengtų ir oficialiai paskelbtų dokumentų,

reikalingų valstybės materialiojo turto (statinių) nuomos pradiniam nuompinigių dydţiui nustatyti,

skaičius“ vertė pasiekta – buvo planuota parengti po vieną dokumentą, o 2010 m. buvo parengta ir

83

paskelbta po 2 dokumentus. Vietovės pataisos koeficientai patvirtinti VĮ Registrų centro

direktoriaus 2010 m. gruodţio 27 d. įsakymu Nr. v-244 „Dėl vietovės pataisos koeficientų ir

nekilnojamojo turto (ţemės sklypų ir statinių) vertinimo duomenų“ (Ţin., 2010, Nr. 155-7926) ir

2010 m. gruodţio 22 d. įsakymu Nr. v-240 „Dėl negyvenamųjų pastatų vidutinės statybos vertės ir

vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir jo vietovę nustatymo nuo 2011 m. sausio 1 d.“

(Ţin., 2010, Nr. 154-7862).

Vietovės pataisos koeficientai, be kitų atvejų, taikomi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo

turto mokesčio įstatymo (Ţin., 2005, Nr. 76-2741) 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto

nekilnojamojo turto mokestinei vertei nustatyti. 2010 m. lapkričio 23 d. priimtas Lietuvos

Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Ţin., 2010, Nr. 145-7415) skundų ir prašymų dėl mokestinės

vertės pateikimo procedūrose ir kitais atvejais akcentuoja mokestinį laikotarpį, kuris prilyginamas

kalendoriniams metams. Atsiţvelgiant į šiuos pakeitimus, nurodyti VĮ Registrų centro direktoriaus

įsakymai buvo parengti ir paskelbti iki 2011 sausio 1 d., kad juose skelbiami vietovės pataisos

koeficientai ir kiti rodikliai įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d.


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų


Iš viso asignavimų programai 3670 3670 100



biudţetas: 3670 3670 100


3670 3670 100


paramos lėšos


pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

3.3. SPECIALIOJI CENTRINĖS HIPOTEKOS ĮSTAIGOS TVARKOMŲ REGISTRŲ

PROGRAMA

(programą įgyvendina Centrinė hipotekos įstaiga)

Programos tikslai – uţtikrinti efektyvią tvarkomų registrų duomenų registraciją ir

teikimą; siekti kokybiškų hipotekos įstaigų paslaugų teikimo bei naujų registrų sukūrimo.

Uţdavinys – uţtikrinti efektyvią tvarkomų registrų duomenų registraciją, tvarkymą ir

registrų duomenų teikimą suinteresuotiems asmenims.

Teisės aktai nustato, kad hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre

momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

4.187 straipsnis) Hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš hipotekos registro

momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.197 straipsnio 5 dalis). Pagal registre įrašytą

prašymų įregistruoti hipoteką (įkeitimą) padavimo hipotekos skyriui laiką nustatomas kreditorių

reikalavimų tenkinimo eiliškumas, vykdomas priverstinis išieškojimas ne ginčo tvarka.

Vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik įstatymų nustatyta tvarka

įregistravus jas Vedybų sutarčių registre.

84

Finansinės nuomos (lizingo) davėjas savo nuosavybės teisę į finansinės nuomos sutarties

dalyką, kuris nėra registruojamas daiktas, taip pat finansinės nuomos gavėjo bankroto atveju

finansinės nuomos davėjas gali panaudoti savo teises prieš finansinės nuomos gavėjo kreditorius ir

administratorių tik tuo atveju, jeigu sutartys buvo įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka Sutarčių

registruose.

Palikimo priėmimo faktų ir testamentų registravimas Testamentų registre yra svarbus

uţtikrinant įpėdinių ir testatorių teises.

Priemonė – organizuoti hipotekos įstaigų veiklą, vykdyti veiksmingą registrų duomenų

registraciją ir sukauptų duomenų teikimą.

Vykdant priemonę buvo uţtikrinama sutartinės (priverstinės) hipotekos, sutartinio

(priverstinio) įkeitimo, turto arešto aktų, vedybų sutarčių, turto padalijimo faktų, testamentų,

palikimo priėmimo faktų, finansinės nuomos (lizingo) sutarčių, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai

sutarčių, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas neregistruotinas turtas,

skirtas verslui ar paslaugoms teikti, registracija, tvarkymas, registrų duomenų teikimas

suinteresuotiems asmenims.

2010 m. buvo planuota įregistruoti 25000 sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandorių,

įregistruota 15014 sutartinės hipotekos ir 4202 sutartinio įkeitimo sandoriai, įvykdyta 76,9 proc.

Taip pat planuota įregistruoti 180 priverstinės hipotekos (įkeitimo) sandorių, įregistruoti 457

priverstinės ir 8 sutartinio įkeitimo sandoriai, įvykdyta 258,3 proc.

Buvo planuota suformuoti ir išduoti 50000 išrašų. 2010 m. atsakyta į 72823 duomenų

gavėjų paklausimus ir uţsakymus dėl duomenų suteikimo iš Hipotekos registro, įvykdyta 145,6

proc. Naujų hipotekos ir įkeitimo sandorių, įregistruotų Hipotekos registre 1998–2010 m., skaičius

2010 m. Hipotekos registre įregistruotas 61681 dokumentas, iš jų:

– 19681 nauja hipoteka (įkeitimas), (tai sudaro 31,9 proc. visų Hipotekos registro registre

įregistruotų dokumentų);

– įrašyta 19317 hipotekos (įkeitimų) duomenų pakeitimų (31,3 proc. visų dokumentų);

– išregistruotos 15658 hipotekos ir įkeitimai (25,4 proc. visų dokumentų);

– įrašyti 4883 ţymų apie išieškojimą iš įkeisto turto duomenys;

– panaikintos 1245 ţymos apie išieškojimą iš įkeisto turto,

– įrašyti 897 sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandţio 1 d., duomenų pakeitimai, taip pat

minėtų sutarčių išbraukimai iš Hipotekos registro laikinosios duomenų bazės.

2010 m. naujų Hipotekos registro objektų įregistruota 1,8 proc. maţiau negu 2009 m.

12264

14537

1198112563

1568020545

25951

34368

39889

48605

35542

15442 15471

2474 3464 2752 36075672 5680

6880 5816 6158 6069 5366 4593 4210

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Hipotekos sandoriai Įkeitimo sandoriai

85

Tvarkant Testamentų registro objektų registravimą ir duomenis, 2010 m. planuota

įregistruoti 25000 testamentų, įregistruoti 24929 nauji testamentai, įvykdyta 99,7 proc.

Planuota įregistruoti 33000 palikimo priėmimo faktų, įregistruoti 36054 palikimo priėmimo

faktai, įvykdyta 109,3 proc.

Planuota suformuoti ir išduoti 70000 išrašų, atsakyta į 56838 duomenų gavėjų paklausimus

ir uţsakymus dėl duomenų suteikimo iš Testamentų registro, įvykdyta 81,2 proc.

Iš viso Testamentų registre įregistruoti 60983 nauji registro objektai, t.y. 2,3 proc. maţiau

negu 2009 m.

Testamentų ir palikimo priėmimo faktų, įregistruotų Testamentų registre 2001–2010 m., skaičius

Tvarkant Turto arešto aktų registro objektų registravimą ir duomenis, 2010 m. buvo

planuota įregistruoti 90000 turto arešto aktų, įregistruoti 115769 nauji dokumentai, įvykdyta 128,6

proc.

Planuota suformuoti ir išduoti 400000 Turto arešto aktų registro išrašų, atsakyta į 527497

duomenų gavėjų paklausimus ir uţsakymus dėl duomenų suteikimo iš Turto arešto aktų registro,

įvykdyta 131,9 proc.

Duomenų teikėjai registrui 2010 m. pateikė 120744 dokumentus, iš jų 117546 dokumentai

įregistruoti registre, 1908 dokumentus atsisakyta priimti ir registruoti, 1290 dokumentų atsisakyta

registruoti hipotekos teisėjų nutartimis.

2010 m. registre įregistruota 64460 naujų turto arešto aktų, įrašyta 20300 turto arešto aktų

duomenų pakeitimų (turto apyrašai, patikslinimai ir kt.), iš registro išregistruoti 32786 turto arešto

aktai. Palyginti su 2009 m., 2010 m. naujų Turto arešto aktų registro objektų įregistruota 2,4 proc.

maţiau.

Tvarkant Vedybų sutarčių registro objektų registravimą ir duomenis, – 2010 m. buvo

planuota įregistruoti 600 vedybų (sugyventinių) sutarčių, įregistruotos 828 vedybų sutartys,

įvykdyta 138 proc. Planuota įregistruoti 6000 turto padalijimo faktų, įregistruoti 6222 turto

padalijimo faktai, įvykdyta 103,7 proc. Planuota suformuoti ir išduoti 8500 Vedybų sutarčių

registro išrašų, atsakyta į 21486 duomenų gavėjų paklausimus ir uţsakymus dėl duomenų suteikimo

iš Vedybų sutarčių registro, įvykdyta 252,8 proc.

2010 m. Vedybų sutarčių registre įregistruota 7050 naujų registro objektų, t. y. 7,6 proc.

daugiau negu 2010 m.

12465

30104 30728 31052 3279335076 36366 36587

338593605411293

22077 22619 2369226206

2971531708 32885

28579 24929

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Palikimo priėmimo faktai Testamentai

86

Vedybų sutarčių, įregistruotų Vedybų sutarčių registre 2002–2010 m., skaičius

Turto padalijimo faktų, įregistruotų Vedybų sutarčių registre 2002–2010 m., skaičius

Tvarkant Sutarčių registro objektų registravimą ir duomenis 2010 m. buvo planuota

įregistruoti 2000 finansinės nuomos, pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, pirkimo-pardavimo su

atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui ar paslaugoms teikti

sutarčių, įregistruotos 765 naujos sutartys, įvykdyta 38,3 proc.

Planuota suformuoti ir išduoti 2500 Sutarčių registro išrašų, atsakyta į 6100 duomenų gavėjų

paklausimų ir uţsakymų dėl duomenų suteikimo iš Sutarčių registro, įvykdyta 244 proc.

2010 m. naujų Sutarčių registro objektų įregistruota 54,7 proc. maţiau negu 2009 m.

24

160210

306

488600

661 642

828

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.2009 m. 2010 m.

950

3831

48275473

58196499 6456

58756222

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

712

2241 1906

3957

6842

4908

6642

1688

765

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Sutarčių, įregistruotų Sutarčių registre 2002-2010 m., skaičius

87

Apibendrinus Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų duomenų teikimą, nustatyta,

kad 2010 m. įstaiga suteikė 684744 registrų išrašus ir registrų duomenų teikimo planą įvykdė 128,9

proc., t. y. šių registrų išrašų suteikta 16,2 proc. daugiau negu 2009 m.

2010 m. tvarkomų registrų duomenys buvo teikiami elektroniniu būdu, paštu arba

asmeniškai. Fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registruose, kartą per kalendorinius metus gali

neatlygintinai gauti registrų duomenis apie save registrų tvarkymo įstaigose, ir interneto portale

„Elektroniniai valdţios vartai“.

2010 m. į Centrinę hipotekos įstaigą dėl duomenų iš tvarkomų registrų suteikimo

asmeniškai, paštu ar internetu kreipėsi 3562 asmenys, t. y. 37,4 proc. daugiau negu 2009 m. Iš jų

1828 prašymus pateikė asmeniškai, uţpildydami prašymą Centrinėje hipotekos įstaigoje arba

hipotekos skyriuje, 508 – internetu, 1226 – paštu.

Nuo 2010 m. spalio 15 d. Hipotekos, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių ir Sutarčių registrų

duomenis teikia ne tik įstaiga, bet ir visi jos filialai. Iki šiol hipotekos skyriai prie apylinkių teismų

priimdavo tik prašymus suteikti įstaigos tvarkomų registrų duomenis, o tiesiogiai teikdavo tik

Hipotekos ir Turto arešto aktų registrų duomenis.

Hipotekos registras

Testamentų registras

Turto arešto aktų registras

Vedybų sutarčių registras

Sutarčių registras

72823

56838

527497

21486

6100

Centrinės hipotekos įstaigos

2010 m. suformuoti (išduoti) tvarkomų registrų išrašai

25180

50000

5800

70000

900000

400000

6600

8500

2000

2500

19681

72823

60983

56838

115769

527497

7050

21486

765

6100

HIPOTEKOS REGISTRAS:

naujų registro objektų registravimas

duomenų teikimas

TESTAMENTŲ REGISTRAS:


registro duomenų teikimas

TURTO AREŠTO AKTŲ REGISTRAS:

naujų dokumentų registravimas

duomenų teikimas

VEDYBŲ SUTARČIŲ REGISTRAS


duomenų teikimas

SUTARČIŲ REGISTRAS


duomenų teikimas

Planuoti ir 2010 m. pasiekti

Centrinės hipotekos įstaigos produkto kriterijų rodikliai

Planuota Įvykdyta

88

Programos tikslas – siekti kokybiškų hipotekos įstaigų paslaugų teikimo bei naujų

registrų sukūrimo.

Uţdavinys – Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų plėtojimas.

Siekiant uţtikrinti nepertraukiamą Hipotekos, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių,

Testamentų ir Sutarčių registrų veiklą, teikti kokybiškas paslaugas, būtina nuolatinė tvarkomų

registrų prieţiūra, registrų plėtra ir vystymas, reikalingas nuolatinis materialinės techninės bazės

tobulinimas.

Priemonė – atnaujinti kompiuterinę techniką ir sisteminę bei taikomąją programinę

įrangą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo

priemonių plane numatytas priemones – „Sukurti hipotekos ir įkeitimo registravimo modelį“,

„Sukurti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų

registrą“, „Sudaryti galimybę atsiskaityti uţ registro paslaugas elektroninėmis priemonėmis“, –

sukurtos sąlygos elektroniniu būdu teikti duomenis Vedybų sutarčių registrui, sukurti Notarine

tvarka patvirtintų įgaliojimų bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrai, atlikti esminiai

Hipotekos registro pakeitimai, sudarant sąlygas duomenis Hipotekos registrui teikti elektroniniu

būdu.

Plėtojant visus Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomus registrus 2010 m. daugiausia dėmesio

skirta automatizuoti duomenų tvarkymą, sudaryti sąlygas ir skatinti duomenų teikėjus duomenis

teikti elektroniniu būdu, atsiskaityti uţ suteiktas paslaugas elektroniniu būdu, taip maţinant

sąnaudas.

Atliekant Lietuvos Respublikos hipotekos registro plėtros darbus, 2010 m. sukurti ir įdiegti

esminiai Lietuvos Respublikos hipotekos registro pakeitimai, taip pat sukurta nauja Hipotekos

registro elektroninė paslauga, kurią naudodami notarai gali rengti sutartinės hipotekos ir sutartinio

įkeitimo lakštus ir elektroniniu būdu teikti duomenis Hipotekos registrui. Minėta Hipotekos registro

paslauga pritaikyta darbui pagal dabar galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius hipotekos

(įkeitimo) registravimą.

Paslaugos esmė: duomenų teikėjai – notarai rengia ir spausdina Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2008 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 14R-314 (Ţin., 2008, Nr. 91-3638)

patvirtintos formos sutartinės hipotekos bei sutartinio įkeitimo lakštus, kuriuos šalys pateikia

hipotekos skyriams prie apylinkių teismų, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso 546 straipsnis. Notarai hipotekos ar įkeitimo sandorio duomenis elektroniniu būdu

perduoda Hipotekos registrui.

Programines priemones testuotos kartu su Lietuvos notarų rūmų atstovais – notarais.

2010 m. įdiegtos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro ir Notarine tvarka

patvirtintų įgaliojimų registro duomenų bazės, programinės priemonės registrų objektams

registruoti, duomenims tvarkyti ir teikti.

Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras ir Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų

registras duomenis gauna ir teikia elektroniniu būdu. Registruose įdiegta elektroninė sąveika su

Lietuvos Respublikos gyventojų ir Juridinių asmenų registrais. Registruose numatytas automatinis

registro objektų išregistravimas: programinės priemonės nuolat seka ir automatiškai atrenka skirtus

išregistruoti objektus, kurių galiojimas yra „pasibaigęs“ (nepilnamečius, kuriems apribotos ar

atimtos teisės disponuoti savo turtu bei pajamomis, kai asmeniui sukanka 18 metų, įgaliojimus,

kurių terminas pasibaigęs). Registruose įdiegta duomenų paieškos ir jų teikimo duomenų gavėjams

elektroniniu būdu arba pagal rašytinius prašymus galimybė.

Sukurta ir įdiegta Vedybų sutarčių registro internetinė programa, atlikti kiti šio registro

programinių priemonių pakeitimai, kurie sudarė sąlygas duomenis ir dokumentus registrui teikti

elektroniniu būdu. Šie pakeitimai, kaip rodo statistika, visiškai pateisino lūkesčius, kadangi

praėjusiais metais beveik 90 proc. visų dokumentų notarai ir teismai pateikė elektroniniu būdu. Iki

tol visi dokumentai registrui buvo teikiami tik asmeniškai arba paštu. Siekiant sumaţinti

administracinę naštą fiziniams asmenims ir įgyvendinti vieno langelio principą, nuo 2010 m. sausio

1 d. fiziniams asmenims, sudariusiems vedybų sutartis, nebereikia teikti duomenų įstaigai, kadangi

89

duomenis apie patvirtintą vedybų sutartį pateikia notarai. Taip pat paţymėtina, kad nuo 2010 m.

sausio 1 d. atsirado galimybė įregistruoti asmenų sudarytą, bet dar neįsigaliojusią ikivedybinę

sutartį, todėl po santuokos sudarymo sutuoktiniams nebereikia kreiptis į įstaigą ir pateikti

įsigaliojusią ikivedybinę sutartį.

Atliekant Testamentų registro plėtros darbus, didėja duomenų teikėjų, teikiančių duomenis

elektroniniu būdu. 2010 m. 99,2 proc. visų registrui pateiktų dokumentų buvo pateikta elektroniniu

būdu (2001 m. elektroniniu būdu pateikta 77,9 proc. visų pranešimų). 2010 m. patobulintos šio

registro programinės priemonės uţtikrina, kad 96 proc. visų pranešimų įregistruojama jų pateikimo

momentu, automatiškai. Nuo 2010 metu kovo 31 d. Testamentų registre kaupiami ir palikimą

priėmę asmenys, todėl šio registro duomenys tapo aktualesni ir svarbesni duomenų gavėjams:

notarams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kt.

2010 m. Turto arešto registro plėtra buvo siekiama aktyvinti duomenų teikimą registrui

elektroniniu būdu ir maţinti rankinio darbo apimtis registracijos procese. Patobulinta registro

internetinė programa, kuri iš antstolio įrašytų duomenų automatiškai suformuoja turto arešto akto,

turto aprašo ar patvarkymo dokumento elektroninę kopiją, kurią įkelia į Turto arešto aktų registrą.

Kartu buvo atsisakyta procedūros, kai išspausdintas turto arešto aktas pakartotinai siunčiamas

registrui faksu. Taip sutrumpėja duomenų įrašymo ir registro objektų registravimo procesas.

Įdiegtas papildomas elektroninis duomenų teikimo modulis, skirtas Vilniaus apygardos

teismo sprendimams ir nutartims teikti Turto arešto aktų registrui.

Sukurtas automatinis elektroninio pranešimo apie registrui pateiktų duomenų ir susijusių

registro duomenų neatitikimą rengimas ir išsiuntimas duomenų teikėjams. Įdiegus šį pakeitimą

duomenų teikėjas arešto akto registravimo momentu informuojamas apie jo pateiktų duomenų

neatitikimus, o Centrinėje hipotekos įstaigoje maţėja rankinio darbo.

2010 m. baigti programavimo darbai, pertvarkant Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų

registrų duomenų platinimo posistemį ir kuriant galimybę atsiskaityti uţ Centrinės hipotekos

įstaigos teikiamas paslaugas internetu. Vykdomas sukurtų pakeitimų testavimas ir rengimas diegti.

Įgyvendinus šį projektą, bus įdiegta unifikuota, efektyviai valdoma ir administruojama Centrinės

hipotekos įstaigos tvarkomų registrų duomenų platinimo sistema.

Projekto rezultatas: visos įstaigos teikiamos informacinės paslaugos bus sujungtos į vieną

duomenų naudotojui patogią duomenų paieškos sistemą, kuri leis duomenų gavėjui vieno

prisijungimo metu išsirinkti jį dominantį informacijos produktą (kelis produktus), vienos uţklausos

metu gauti kelių registrų duomenis; vienkartinius uţsakymus duomenų gavėjai pateiks ir duomenis

gaus elektroniniu būdu; duomenų gavėjai sumokės uţ registrų duomenis per elektroninės

bankininkystės sistemas internetu; vienoje vietoje bus sukaupti duomenys apie visas registruotų ir

neregistruotų duomenų gavėjų uţklausas (prašymus suteikti registrų duomenis) ir atsakymus į

uţklausas (suteiktus išrašus).

Atnaujinant Centrinės hipotekos įstaigos ir jos filialų kompiuterinę techniką, 2010 m. įsigyta

20 stacionarių kompiuterių ir 2 spausdintuvai, taip pat įsigyti du fakso serveriai, kurie išsprendė

duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui pasitaikančias problemas dėl techninių nesklandumų.

Priemonė – kelti ir tobulinti įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, kvalifikaciją.

2010 m. tobulinant kvalifikaciją, kursuose ir seminaruose dalyvavo 20 Centrinės hipotekos

įstaigos darbuotojų, iš jų 11 įstaigos ir 9 filialų hipotekos skyrių prie apylinkių teismų valstybės

tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (tai sudaro 20 proc. visų Centrinės

hipotekos įstaigos ir jo filialų dirbančiųjų).

90


Vertinimo

kriterijaus


Metinio

plano

įvykdymas

proc.

Rezultato:


R-082-01-1 1. Registrų duomenų, teikiamų

duomenų gavėjams elektroniniu

būdu, dalis, proc. 97 99,5 102

R-082-01-2 2. Duomenų teikėjų elektroniniu

būdu pateiktų duomenų dalis,

proc. 60 30,6 51


R-082-02-1

1. Sudarytos sąlygos Vedybų

sutarčių registro duomenų

teikėjams teikti duomenis

elektroniniu būdu, proc.

100 100 100

R-082-02-2 2. Sukurtas Notarine tvarka

patvirtintų įgaliojimų registras,

proc. 100 100 110

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-082-01-01-1 1. Įregistruotų sutartinės

hipotekos (įkeitimo) sandorių

skaičius 25000 19216 77

P-082-01-01-2 2. Įregistruotų priverstinės

hipotekos (įkeitimo) sandorių


P-082-01-01-3 3. Išduotų (suformuotų) Lietuvos

Respublikos hipotekos registro

išrašų skaičius 50000 72823 145

P-082-01-01-4 4. Įregistruotų testamentų skaičius 25000 24929 99

P-082-01-01-5 5. Įregistruotų palikimo priėmimo

faktų skaičius 33000 36054 109

P-082-01-01-6 6. Išduotų (suformuotų)

Testamentų registro išrašų

skaičius 70000 56838 81

P-082-01-01-7 7. Įregistruotų turto arešto aktų

skaičius 90000 115769 128

P-082-01-01-8 8. Išduotų (suformuotų) Turto

arešto aktų registro išrašų skaičius 400000 527497 132

P-082-01-01-9 9. Įregistruotų Vedybų sutarčių,

sugyventinių sutarčių skaičius 600 828 138

P-082-01-01-10 10. Įregistruotų turto padalijimo

faktų skaičius 6000 6222 103

P-082-01-01-11 11. Išduotų (suformuotų) Vedybų

sutarčių registro išrašų skaičius 8500 21486 252

P-082-01-01-12

12. Įregistruotų finansinės

nuomos, pirkimo-pardavimo

išsimokėtinai, pirkimo-pardavimo

su atpirkimo teise sutarčių, kurių

2000 765 38

91

dalykas neregistruotinas daiktas,

įsigytas verslui ar paslaugoms

teikti, skaičius

P-082-01-01-13 13. Išduotų (suformuotų) Sutarčių

registro išrašų skaičius 2500 6100 244


1-ajam uţdaviniui

P-082-02-01-1

1. Atnaujintos kompiuterinės

technikos ir sisteminės bei

taikomosios programinės įrangos

dalis, proc.

20 23 115

P-082-02-01-2 2.Valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, kurie kėlė ir tobulino

kvalifikaciją, dalis, proc. 20 20 100

Įgyvendinant Specialiąją Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų programą

nepasiekta rezultato kriterijaus „Duomenų teikėjų elektroniniu būdu pateiktų duomenų dalis, proc.“

vertė (įvykdyta 30,6 proc., planuota 60 proc.), nes visų registrams elektroniniu būdu pateiktų

prašymų ir pranešimų dalis sudarė maţesnę, nei tikėtasi, dalį. Nepriėmus Civilinio kodekso 4.170,

4.171, 4.172, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186,

4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.196, 4.197, 4.199, 4.201, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211,

4.212, 4.214, 4.216, 4.219, 4.221, 4.223, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo 4.1921,

4.1941 straipsniais įstatymo, kuris turėjo pakeisti duomenų teikimo Hipotekos registrui ir registro

objektų registravimo tvarką, visi dokumentai Hipotekos registrui buvo teikiami tik paštu ir

asmeniškai. Centrinė hipotekos įstaiga buvo parengusi technines galimybes notarams duomenis

Hipotekos registrui teikti elektroniniu būdu, todėl, įvertinus teikiamų visiems registrams dokumentų

ir duomenų kiekius, buvo planuota elektroniniu būdu gauti 60 procentų visų dokumentų, skirtų

atlikti registro objekto registravimo bei kitus duomenų įrašymo veiksmus. Nepriėmus teisės aktų

pakeitimų, visi dokumentai Hipotekos registrui 2010 m. buvo teikiami tik paštu ir asmeniškai.

Produkto kriterijaus „Įregistruotų finansinės nuomos, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai,

pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas neregistruotinas daiktas, įsigytas

verslui ar paslaugoms teikti, skaičius“ rezultatas pasiektas iš dalies (įvykdyta 765, planuota – 2000).

Kriterijaus rodiklis buvo planuotas, vertinant ankstesnių metų pateikiamų registrui registruoti

sutarčių skaičių, planuojant, kad 2010 m. ekonominiai veiksniai turės maţesnį neigiamą poveikį.

Tačiau bankų ir finansinės nuomos (lizingo) paslaugas teikiančių bendrovių siekis apsaugoti

finansines investicijas, sumaţėjusi plėtra tiek gamybos, tiek prekybos srityse lėmė tai, kad Sutarčių

registre 2010 m. įregistruotų sutarčių sumaţėjo net 2 kartus, palyginti su 2009 m., arba 9 kartus,

palyginti su 2006–2008 m. laikotarpiu įregistruotų finansinės nuomos (lizingo) sutarčių skaičiumi.

Paţymėtina, kad teisės aktai nenustato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, pirkimo–pardavimo su

atpirkimo teise ir finansinės nuomos (lizingo) sutarčių, kurių dalykas yra neregistruotinas daiktas,

įsigytas verslui arba paslaugoms teikti, privalomos registracijos Sutarčių registre.

Priemonei – organizuoti hipotekos įstaigų veiklą, vykdyti veiksmingą registrų

duomenų registraciją ir sukauptų duomenų teikimą – įvykdyti 2010 m. numatyti ir atlikti

veiksmai:

Sutartinės (priverstinės) hipotekos ir sutartinio (priverstinio) įkeitimo sandorių, jų pakeitimų

registravimas, minėtų sandorių išregistravimas ir kiti Hipotekos registro duomenų tvarkymo

veiksmai:

įregistruotų hipotekos (įkeitimo) sandorių vnt. (planuota 25180, įvykdyta 18681);

įregistruotų hipotekos (įkeitimo) sandorių pakeitimų vnt. (planuota 19000, įvykdyta 19317);

hipotekos (įkeitimo) išregistravimų vnt. (planuota 14000, įvykdyta 15658);

įrašytų išieškojimo iš įkeisto turto ţymų (ţymos apie hipotekos teisėjo priimtas nutartis

areštuoti įkeistą turtą, parduoti įkeistą turtą iš varţytynių ir kt.) vnt. (planuota 4500, įvykdyta 4883);

92

Hipotekos registro duomenų teikimas suinteresuotiems asmenims – išduotų (suformuotų)

Hipotekos registro išrašų vnt. (planuota 50000, įvykdyta 72823).

Testamentų ir palikimo priėmimo faktų registravimas, kitų duomenų tvarkymo veiksmų

atlikimas:

įregistruotų testamentų, palikimo priėmimo faktų vnt. (planuota 58000, įvykdyta 60983);

įrašytų ţymų Testamentų registre vnt. (planuota 1800, įvykdyta 2258).

Testamentų registro duomenų teikimas teisės aktuose nustatyta tvarka – išduotų Testamentų

registro išrašų vnt. (planuota 70000, įvykdyta 56838).

Turto arešto aktų, jų pakeitimų registravimas, kitų duomenų tvarkymo veiksmų atlikimas:

Turto arešto aktų registre įregistruotų dokumentų vnt. (planuota 90000, įvykdyta 115769);

išduotų paţymėjimų apie turto arešto akto įregistravimą (išregistravimą) vnt. (planuota

100000, įvykdyta 174803);

Turto arešto aktų registro duomenų teikimas suinteresuotiems asmenims – išduotų

(suformuotų) Turto arešto aktų registro išrašų vnt. (planuota 400000, įvykdyta 527497).

Vedybų sutarčių, sugyventinių sutarčių, turto padalijimo faktų registravimas, kitų duomenų

tvarkymo veiksmų atlikimas:

įregistruotų vedybų, sugyventinių sutarčių ir turto padalijimo faktų vnt. (planuota 6600,

įvykdyta 7050);

vedybų, sugyventinių sutarčių ir turto padalijimo faktų pakeitimų skaičius, sutarčių ir faktų

išregistravimo atvejų vnt. (planuota 400, įvykdyta 534);

išduotų pranešimų apie vedybų, sugyventinių sutarčių ir turto padalijimo faktų įregistravimą

vnt. (planuota 7000, įvykdyta 8328);

Vedybų sutarčių registro duomenų teikimas suinteresuotiems asmenims – išduotų

(suformuotų) Vedybų sutarčių registro išrašų vnt. (planuota 8500, įvykdyta 21486).

Finansinės nuomos (lizingo), pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, pirkimo–pardavimo su

atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui ar paslaugoms teikti,

registravimas, kitų duomenų tvarkymo veiksmų atlikimas:

įregistruotų sutarčių vnt. (planuota 2000, įvykdyta 765);

įregistruotų sutarčių pakeitimų ir sutarčių išregistravimo atvejų vnt. (planuota 700, įvykdyta

2227);

Sutarčių registro duomenų teikimas suinteresuotiems asmenims – išduotų (suformuotų)

Sutarčių registro išrašų vnt. (planuota 2500, įvykdyta 6100).

Vystant ir plėtojant Turto arešto aktų registrą, siekiant duomenis apie turto arešto aktus gauti

elektroniniu būdu ir paţymėjimus apie turto arešto aktų įregistravimą (išregistravimą)

areštuojančioms institucijoms teikti elektroniniu būdu, 2010 m. pasirašyta 13 naujų Duomenų

teikimo Turto arešto aktų registrui elektroniniu būdu sutarčių. Duomenų teikėjų, teikiančių turto

arešto aktus registrui elektroniniu būdu, augimas – 10 proc. (planuota 6 proc.).

Planuota 50 proc. visų Turto arešto aktų paţymėjimų areštuojančioms institucijoms išsiųsti

elektroniniu būdu, 2010 m. elektroniniu būdu išsiųsta 77,7 proc. visų paţymėjimų.

Turto arešto aktų registro tobulinimas dėl galimybės gauti duomenis iš naujai kuriamos

Antstolių informacinės sistemos (ţiniatinklio paslaugų metodu XML formatu) neįvykdytas,

veiksmų atlikimo terminas pratęstas.

Turto arešto aktų registro pakeitimai, atsiţvelgiant į teisės aktų pakeitimus, neatlikti,

veiksmų atlikimo terminas pratęstas.

Hipotekos registro pertvarkymo darbai atlikti kaip planuota, tačiau naujų programinių

priemonių, būtinų teisės aktų pakeitimams įgyvendinti, sukūrimo veiksmų atlikimo terminas

pratęstas, nes įvykdyta 75 proc. (planuota 85 proc.).

Vedybų sutarčių registro vystymo ir plėtojimo, siekiant optimizuoti duomenų teikimą

elektroniniu būdu, 50 proc., kaip planuota, nepasiektas, veiksmų atlikimo terminas pratęstas.

93


Asignavimai

Patvirtinti

(patikslinti)


litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai 21163,1 6808 32,17



biudţetas: 21163,1 6808 32,17

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo

lėšos


paramos lėšos


pajamų įmokos 21163,1 6808 32,17

2. Kiti šaltiniai

Į 2010 m. planą įskaičiuotas 2010 m. sausio 1 d. įkeltas 12991,1 tūkst. litų nepanaudotas

Specialiosios hipotekos įstaigų materialinės techninės bazės plėtojimo programos lėšų likutis.

Kreditinis įsiskolinimas 2011 m. sausio 1 d. – 15,3 tūkst. litų.

Lėšos sutaupytos, nes, planuojant darbo uţmokesčio fondą, buvo numatoma, kad, nuo

2010 m. sausio 1 d. nutraukus hipotekos skyrių prie apylinkių teismų veiklą, jų funkcijas toliau

vykdys Centrinės hipotekos įstaigos filialai. Kadangi Centrinė hipotekos įstaiga priklauso II įstaigų

grupei, atlikus šią struktūrinę reformą, buvo planuojamas valstybės tarnautojų darbo uţmokesčio

padidėjimas. Suplanuoti asignavimai nepanaudoti, nes hipotekos skyrių veikla buvo nutraukta tik

trečiame metų ketvirtyje; 2010 m. rugsėjo 16 d. buvo likviduotas hipotekos skyrius prie

Tauragės rajono apylinkės teismo; 2010 m. Centrinė hipotekos įstaiga nemaţai sutarčių sudarė per

Centrinę perkančiąją organizaciją, todėl sumaţėjo kai kurių prekių ir paslaugų kainos; investicijos

ilgalaikiam turtui įsigyti sutaupytos dėl viešojo pirkimo procedūrų metu tiekėjo pasiūlytos maţesnės

pirkimo kainos; dalis lėšų sutaupyta sujungus informacijos teikimo (platinimo posistemio)

pertvarkymo programavimo paslaugų ir galimybės atsiskaityti uţ paslaugas internetu ir gauti išrašą

internetu sukūrimo pirkimus į vieną ir šias paslaugas nusipirkus iš vieno paslaugų teikėjo.

4. Ketvirtasis strateginis tikslas – uţtikrinti efektyvų vartotojų interesų apsaugos

sistemos funkcionavimą.

Siekiant strateginio tikslo buvo vykdoma veikla uţtikrinant efektyvų vartotojų teisių

apsaugos sistemos funkcionavimą, veiksmingai ginant vartotojų teises, nustatant tinkamą vartotojų

ir gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų teisių ir interesų pusiausvyrą bei įgyvendinant vartotojų

švietimo priemones.

Įgyvendinant Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo direktyvas, dalyvauta rengiant

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo,

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimų projektus, kuriuos priėmus būtų sukurtos

konkurencingos ir patikimos elektros energetikos ir gamtinių dujų rinkos, uţtikrinančios vartotojų

galimybę laisvai pasirinkti tiekėją bei garantuojančios efektyvią vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir

teisėtų interesų apsaugą.

Tobulinant elektros energijos tiekimo srities teisinį reglamentavimą, 2010 m. dalyvauta

derinant Standartinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų

aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-

43 (Ţin., 2010, Nr. 23-1092), Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros

tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro

94

2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-280 (Ţin., 2010, Nr. 120-6155), ir Standartinių elektros energijos

persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandţio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 (Ţin., 2010, Nr. 47-

2275), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos

energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Ţin., 2010, Nr. 20-957). Minėtų

teisės aktų priėmimas sudaro sąlygas efektyviau ginti buitinių elektros energijos vartotojų teises.

2010 m. buvo rengiami teisės aktai, įgyvendinantys 2008 m. balandţio 23 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią

Tarybos direktyvą 87/102/EEB (šios direktyvos įgyvendinimo terminas – 2010 m. birţelio 11 d.).

2010 m. gruodţio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (Ţin.,

2011, Nr. 1-1), kuriuo įgyvendinama minėta direktyva 2008/48/EB.

Taip pat 2010 m. parengti teisės aktų projektai, perkeliantys 2009 m. sausio 14 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais

pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais

(šios direktyvos įgyvendinimo terminas – 2011 m. vasario 23 d.).

ES institucijos kartu su valstybėmis narėmis svarstė Europos Komisijos pasiūlymą dėl

vartotojų teisių direktyvos. Šiuo pasiūlymu buvo siekiama priimti visiško suderinimo direktyvą,

sujungiančią 1985 m. gruodţio 20 d. Europos Tarybos direktyvą 85/577/EEC dėl vartotojų

apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, 1993 m. balandţio

5 d. Europos Tarybos direktyvą 93/13/EEC dėl nesąţiningų sąlygų vartojimo sutartyse, 1997 m.

geguţės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/7/EC dėl vartotojų apsaugos, susijusios

su nuotolinės prekybos sutartimis, 1999 m. geguţės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

1999/44/EC dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų. 2010 m. įvyko

17 Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupių posėdţių, kuriuose buvo svarstomas

pasiūlymas dėl vartotojų teisių direktyvos. Lietuva per šiuos metus pateikė 5 pozicijas pasiūlymui

dėl vartotojų teisių direktyvos, svarstomam Nuolatinių atstovų komitete (COREPER I) Europos

Sąjungos Konkurencingumo Taryboje. Po svarstymų ir diskusijų įvairiuose susitikimuose minėtas

pasiūlymas buvo labai pakeistas. Galutinis pasiūlymo tekstas, kuris bus teikiamas Europos

Parlamentui, apims tik dvi direktyvas 85/577/EEB ir 97/7/EB, o direktyvos 93/13/EEB ir

1999/44/EB toliau liks galioti.

2010 m. buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų

programos įgyvendinimo priemonės.

Nagrinėjant teisės aktus, reguliuojančius vartotojų, įsigijusių netinkamos kokybės prekę,

teisių apsaugą, 2010 m. buvo pateiktos išvados dėl teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teises

įsigijus nekokybišką prekę, praktinio įgyvendinimo ir papildomų priemonių šiuo aspektu nustatymo

poreikio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį vartotojui

suteikiama absoliuti diskrecija rinktis jam naudingiausią paţeistos teisės dėl netinkamos kokybės

daikto pardavimo gynimo būdą, taip pat ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąţinti sumokėtą kainą.

Taip pat, vertinant vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, būtina

atsiţvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių

reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas

būtų proporcingas prievolių paţeidimo mastui ir nesukeltų paţeidimui neadekvačių teisinių

pasekmių.

Vadovaujantis atlikta LAT praktikos analize, nagrinėjant vartotojų ir verslo subjektų ginčus

neteismine vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kiekvienu

konkrečiu atveju vertinama, ar vartotojo, įsigijusio nekokybišką prekę, reikalavimas nutraukti

sutartį ir grąţinti sumokėtą kainą laikytinas pagrįstu ir ar kiti įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių

gynimo būdai konkrečiu atveju nėra pakankami. Įvertinamos aplinkybės dėl prekės pobūdţio,

kokybės reikalavimų paţeidimo masto (ar maţareikšmiai, ar esminiai), naudojimosi preke termino,

pardavėjo veiksmų, kiek kartų naudojantis preke buvo nustatyti defektai, taip pat ar nekokybišką

95

prekę įsigijusio vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas nesukelia galimų neadekvačiai didelių

nuostolių pardavėjui.

2010 m. parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo komisijos

sudarymo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl Valstybinės vartotojų teisių

apsaugos 2011–2014 metų strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo komisijos

darbo reglamento patvirtinimo“ projektai.

Įsigaliojus Viešojo administravimo įstatymo (Ţin., 1999, Nr. 60-1945, 2010, Nr. 81-4228)

pakeitimams, kuriais siekiama pašalinti verslu uţsiimančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos

kontrolės teisinio reglamentavimo spragas ir taip sukurti palankesnes sąlygas verslui, Valstybinės

vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba), 2010 m. liepos mėn. atliko Tarnybos veiklą

reglamentuojančių teisės aktų perţiūrą. Atsiţvelgdama į Viešojo administravimo įstatymo

pakeitimus ir vadovaudamasi Rekomendacijomis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties Viešojo

administravimo įstatymui derinimo (Ţin., 2010, Nr.90-4786), Tarnyba nustatė, kad Tarnybos veiklą

reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos ūkio subjektų veiklos prieţiūrą reglamentuojančios

nuostatos neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, taigi keisti ar pildyti juos nėra tikslinga,

o Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis Tarnyba savo veikloje vadovaujasi tiesiogiai.

Vadovaujantis taikomojo mokslinio tyrimo „Administracinę naštą verslui sukuriančių

informacinių įpareigojimų supaprastinimo galimybės geresnio reglamentavimo kontekste“ ataskaita,

vartotojų teisių apsaugos sritis nepriskirtina prie sričių, kuriose yra didţiausia galimybė sumaţinti

administracinę naštą verslui.

Tarnyba pagal 2010 m. geguţės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 511

„Dėl institucijų atliekamų prieţiūros funkcijų optimizavimo“ (Ţin., 2010, Nr. 53-2613) dalyvauja

Produktų saugos prieţiūros funkcijas atliekančių institucijų darbo grupėje. Paţymėtina, kad Tarnyba

nėra teisės aktų įgaliota atlikti ūkio subjektų patikrinimų šioje srityje. Taigi, Tarnyba ūkio subjektų

patikrinimų neorganizuoja, tačiau dalyvauja koordinuojant prieţiūros grupės prieţiūrą atliekančių

subjektų veiklą, bendradarbiavimą, nagrinėjant visiems prieţiūrą atliekantiems subjektams aktualius

spręstinus klausimus.

Tarnyba, siekdama gerinti informacijos, susijusios su verslo konsultavimu, prevencine veikla,

numatomais veiksmais ūkio subjektų veiklos prieţiūros srityje, prieinamumą, interneto tinklalapyje

www.vvtat.lt sukūrė specialią sritį verslininkams, t. y. padarė aiškesnį („patrauklesnį“) internetinio

tinklalapio informacijos pateikimą ir komunikacijos efektyvumą, pateikė aiškią ir susistemintą

informaciją ir instrukcijas, kurios yra lengvai prieinamos verslo subjektams, sudarė galimybę

pateikti ir gauti informaciją internetu.

Atsiţvelgdama į tai, kad ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos

prieţiūros dalis ir siekdama uţtikrinti ūkio subjektų konsultavimą ir Viešojo administravimo

įstatymo nuostatų laikymąsi, Tarnyba 2010 m. liepos – gruodţio mėn. pagal kompetenciją suteikė

280 konsultacijų juridiniams asmenims (verslo subjektams) dėl jų pateiktuose prašymuose išdėstytų

klausimų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gruodţio 10 d. įsakymu Nr. 1R-212 iš

įvairių institucijų ir asociacijų atstovų buvo sudaryta darbo grupė Valstybinės vartotojų teisių

apsaugos 2011–2014 metų strategijai ir jos įgyvendinimo priemonių planui parengti iki 2011 m.

sausio 31 d.

Išanalizavus ginčų sprendimo ne teisme trūkumus, parengtos Lietuvos Respublikos

mokėjimo įstatymo paţeidimų nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės vartotojų teisių

apsaugos tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1-6 (Ţin., 2010, Nr. 10-521).

Pateiktos pastabos dėl Lietuvos bankų asociacijos parengtų vartotojų skundų/prašymų

nagrinėjimo taisyklių bei skundus nagrinėsiančios komisijos darbo reglamento.

2010 m. aktyviai bendradarbiauta su valstybės, savivaldybių institucijomis, visuomene ir

socialiniais partneriais, vykdant vartotojų ir verslininkų švietimą ir teisės paţeidimų prevenciją.

Buvo organizuoti 5 susitikimai su komercinių bankų atstovais. Susitikimų metu aptarti

klausimai dėl standartinių sutarčių sąlygų atitikties nesąţiningų sutarčių sąlygų kriterijams, buvo

http://www.vvtat.lt/

96

sprendţiama, kaip galima pakeisti bankų parengtas sutarčių sąlygas. Taip pat vyko susitikimai su

bankų atstovais, kurių metu buvo sprendţiamas klausimas dėl taikomų komisinių mokesčių uţ

mokėjimų atlikimą grynaisiais pinigais ir aptariami aktualūs vartotojų skundai. Dalyvauta Lietuvos

televizijos laidose, jose kalbėta apie turistų teises ir pareigas.

Dalyvauta Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotoje diskusijoje dėl gyventojų

aprūpinimo viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, įgyvendinant

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslą iki 2015

metų ne maţiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų aprūpinti viešojo vandens tiekėjo

tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Atsakant į Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos vandens tiekėjų paklausimus dėl Lietuvos

Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių vartotojų

daugiabučiuose namuose teisę pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir karšto vandens

tiekėją, buvo pateikta nuomonė dėl nuostatų įgyvendinimo ir energijos (šilumos ir geriamojo

vandens) pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, vartotojams daugiabučiuose namuose pasirinkus

apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo,

o geriamasis vanduo – iš geriamojo vandens tiekėjo. Atsiţvelgiant į asociacijų, daugiabučių namų

savininkų bendrijų keliamus klausimus dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, kai šiluma karštam

vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo – iš geriamojo vandens tiekėjo,

praktinio taikymo, buvo pateikta nuomonė ir pasiūlymas Energetikos ministerijai minėto būdo

įgyvendinimą detaliai reglamentuoti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

Nagrinėjant vartotojų skundus ir juridinių asmenų paklausimus dėl teisės aktų nuostatų

taikymo išaiškinimo, 2010 m. buvo kreiptasi į Lietuvos banką dėl valiutos keitimo operacijų

atlikimo, į Finansų ministeriją – dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatų išaiškinimo,

į Aplinkos ministeriją – dėl Vandentvarkos ūkio taisyklių nuostatų, susijusių su sunaudoto vandens

kiekio apskaičiavimu sugedus apskaitos prietaisui, išaiškinimo.

Įgyvendinant šį strateginį tikslą siekta efekto kriterijaus – „Pardavėjų, paslaugų teikėjų,

vykdančių Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimus, priimtus išnagrinėjus

pardavėjų, paslaugų teikėjų ir vartotojų ginčus ne teismo tvarka, skaičiaus padidėjimas 1 proc.“

Nors padidėjo Tarnybos priimamų nutarimų, kuriais vartotojų reikalavimai buvo patenkinti arba

patenkinti iš dalies, tačiau jų įvykdymo procentas, palyginti su 2009 ir 2010 metų duomenimis,

sumaţėjo 12 proc. Tokį efekto kriterijų lėmė tai, kad net 25 proc. nutarimų nebuvo įvykdyti dėl

vienos bendrovės nesutikimo su Tarnybos nutarimuose išdėstyta pozicija, be to, viena iš svarbiausių

prieţasčių, kodėl pardavėjai (paslaugų teikėjai) nesutinka įvykdyti Tarnybos nutarimų, kuriais

vartotojų reikalavimai buvo patenkinti arba patenkinti iš dalies, tai Tarnybos priimamo sprendimo

neprivalomumas ir poveikio priemonių nebuvimas.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta,

kad ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi vartotojo prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:

patenkinti vartotojo reikalavimą, iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimą, atmesti vartotojo

prašymą. 2010 m. Tarnyboje vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėti 1378 ginčai, iš

jų 463 atvejais priimti nutarimai patenkinti vartotojų reikalavimus, 76 atvejais – vartotojų

reikalavimus patenkinti iš dalies, 100 atvejų – vartotojų prašymai atmesti. Iš 463 nutarimų, kuriais

vartotojų reikalavimai buvo patenkinti, buvo įvykdyti 144 nutarimai, 314 nutarimų (68 proc.)

neįvykdyta. Iš 76 nutarimų, kuriais vartotojų reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, įvykdyta 40.

636 atvejais ginčo šalys susitaikė, 103 atvejais ginčų nagrinėjimas buvo nutrauktas kitais Vartotojų

teisių apsaugos įstatyme nustatytais pagrindais.

2010 m. priimti 539 nutarimai patenkinti ar iš dalies patenkinti vartotojų reikalavimus, iš

kurių 184 – įvykdyti nutarimai, t. y. 34 proc. (2009 m. – 46 proc.).

97

4.1. VARTOTOJŲ INTERESŲ GYNIMAS IR VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS

INSTITUCIJŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS

(programą įgyvendina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba)

Programos tikslas – uţtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą.

Uţdavinys – uţtikrinti vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

įgyvendinimą.

Priemonė – vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2007–2010 metų strategijos

įgyvendinimo priemones, numatytas Tarnybai 2010 metams. (Valstybinės vartotojų teisių

apsaugos 2007–2010 metų strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 372).

Priemonė – kartą per metus rengti nepriklausomų ekspertų tyrimus, kaip ginami teisėti

vartotojų interesai. Tarnybos uţsakymu 2010 m. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro

„Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 22 proc. Lietuvos

gyventojų buvo paţeistos vartotojų teisės, t.y. maţdaug tiek pat, kiek ir 2008 m. (23 proc.). Tyrimo

medţiaga su išvadomis pateikiama interneto tinklalapyje http://www.vvtat.lt.

Priemonė – atstovaujant Lietuvos vartotojų interesams, parengti bendradarbiavimo

susitarimus tarp Lietuvos, ES valstybių narių ir Rytų Europos valstybių institucijų, atsakingų už

vartotojų teisių apsaugą. 2010 m. Tarnybos atstovai priėmė su vizitu Lietuvoje besilankančią

Moldovos teisingumo ministerijos delegaciją. Susitikimo metu buvo aptartos aktualiausios Lietuvos

vartotojų problemos. Tarnybos atstovai dalyvavo VI-ajame Lietuvos – Baltarusijos ekonomikos

forume ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės prekybinio-

ekonominio bendradarbiavimo komisijos penkioliktajame posėdyje, kur buvo aptariamas abiejų

šalių bendradarbiavimas vartotojų teisių apsaugos srityje. Tarnybos atstovai Maskvoje dalyvavo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dvišalės komisijos

prekybinio ir ekonominio, mokslinio techninio ir kultūrinio bendradarbiavimo darbo grupės

devintajame posėdyje. Susitikimo metu su Kazachstano Respublikos ambasados Lietuvoje patarėju

buvo aptartos Lietuvos ir Kazachstano institucijų bendradarbiavimo galimybės įvairiose vartotojų

teisių apsaugos srityse. Vyko susitikimas su Ukrainos Valstybinio teisės derinimo departamento

delegacija, buvo aptarta Lietuvos patirtis derinant nacionalinę teisę su ES aquis vartotojų teisių

apsaugos srityje. Tarnybos atstovai Kijeve dalyvavo Lietuvos ir Ukrainos prekybinio ir ekonominio

bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos plenariniame posėdyje.

Priemonė – dalyvauti tarptautinių vartotojų teisių apsaugos tinklų (ICPEN, FIN-Net, ECC-

Net, BEUC) veikloje, taip didinti vartotojų pasitikėjimą ES vidaus rinka. 2010 m. pradėtos vykdyti

ICPEN inicijuotos Apgavysčių prevencijos mėnesio akcijos priemonės tema ,,Apgaulinga prekyba

telefonu“, dalyvauta Lietuvos televizijos ryto laidoje ,,Labas rytas“ pasakojant apie tai, kaip

vartotojams apsisaugoti nuo apgavysčių, dalyvauta ICPEN telekonferencijoje, vykdyta kasmetinė

ICPEN veikla – Sweep (interneto tinklalapių naršymo akcija), kurios metu patikrinta 17 socialinių

tinklalapių, kuriuose pateikiama jaunimui skirta informacija, dalyvauta kasmetiniame ICPEN narių

susitikime, kurį rengė ICPEN pirmininkaujanti Olandija. Tarnybos atstovai dalyvavo ES Vartotojų

rinkų ekspertų grupėje, kuri yra atsakinga uţ konsultacijų teikimą Komisijai dėl techninių ir

metodinių priemonių, susijusių su Vartotojų rinkų rezultatų suvestine ir panašiais rinkos tyrimais.

2010 m. FIN-Net buvo teikta statistinė informacija apie išnagrinėtus vartotojų skundus 2009 m. bei

atsakymus į paklausimus, taip pat dalyvauta FIN-Net narių susitikimuose, kurių metu buvo

diskutuojama apie bendrą skundų registravimo sistemą, kolektyvinių ieškinių instituto svarbą ir

galimybę pasikeisti banko sąskaitas.

Taip pat Europos vartotojų centras 2010 m. dalyvavo 22 renginiuose, kurių metu buvo

aptariamos tarptautinės vartotojų teisių apsaugos problemos.

Priemonė – vykdyti bendrus vartotojų teisių apsaugos projektus, bendradarbiaujant

valstybės ir savivaldybių institucijoms, vartotojų asociacijoms, mokslo ir studijų institucijoms. 2010

m. Tarnyba kartu su Pasaulio banko ekspertais surengė diskusiją, kurios metu buvo pristatyta

Pasaulio banko diagnostinė apţvalga apie Lietuvos vartotojų finansinį raštingumą ir teisių apsaugą.


98

Priemonė – vykdyti bendrus su kitomis ES valstybėmis narėmis kainų palyginimo projektus.

Europos vartotojų centras, vykdydamas 2010 m. Susitarime dėl finansavimo suplanuotą darbo

programą, organizavo darbo grupės, rengiančios bendrą ECC-Net projektą „Europos elektroninės

prekybos erdvė: vartotojų skundai 2008–2009“, susitikimą, dalyvavo Rumunijoje vykdomame

jungtiniame projekte apie trijų ţvaigţdučių viešbučių palyginimą ES, bendradarbiaudamas su EVC

Italijoje, Estijoje ir Lenkijoje, parengė bendro ECC-Net projekto apie ieškinių dėl nedidelių sumų

procedūros veikimą ES metmenis, dalyvavo Austrijoje vykdomame jungtiniame projekte apie

slidinėjimo kurortus ES.

Priemonė – kaupti, analizuoti ir viešai skelbti duomenis apie pavojingus bei prastos kokybės

produktus ir jų keliamą riziką. Tarnyba 2010 m. kas ketvirtį analizavo Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos pateiktą RASFF sistemos (Skubiųjų pranešimų apie pavojingus maisto

produktus ir pašarus tiekiamus į rinką sistema) medţiagą paskelbta interneto tinklalapyje

http://www.vvtat.lt.

Priemonė – viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektus, įdiegusius geros verslo praktikos

kodeksus. Tarnybos interneto tinklalapyje 2010 m. paskelbti Respublikinių būsto valdymo ir

prieţiūros rūmų narių elgesio kodeksas ir Lietuvos bankų asociacijos etikos kodeksas.

Priemonė – tirti rinkos pokyčius ir jų poveikį vartotojams. 2010 m. išanalizuota Vertybinių

popierių komisijos, Draudimo prieţiūros komisijos ir Kreditų teikėjų asociacijų pateikta informacija

apie vartotojų skundus finansinių paslaugų srityje bei pristatyta seminare „Vartotojų teisių apsauga

finansinių paslaugų srityje“.

Priemonė – organizuoti vartotojų teisių apsaugos specialistų mokymą. 2010 m. Tarnybos

atstovai pristatė pranešimą „Praktinio vartotojų pasitenkinimo tyrimo atvejo pristatymas“ seminare

„Piliečių ir vartotojų pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis“, kurį organizavo Vidaus reikalų

ministerija, ir pranešimą apie Tarnybos veiklą finansinių paslaugų srityje konferencijoje „Vartotojų

apsauga finansinių paslaugų srityje“, kurį organizavo Lietuvos vartotojų institutas ir Vertybinių

popierių komisija.

Priemonė – didinti vartotojų asociacijų pajėgumus – rengti mokymus įgūdžiams ugdyti ir

žinioms plėsti, skatinti jungtis į tinklus. Dalyvauta susitikimuose su Finansų ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija dėl vartotojų asociacijų

vykdomų projektų finansavimo per Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Vartotojų asociacijų

atstovai buvo kviečiami į susitikimus ir seminarus, kurie buvo organizuojami Tarnybai vykdant

projektą ,,Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl

vartotojų teisių galimo poveikio Lietuvos nacionalinei teisei vertinimas“.

Priemonė – šviesti tam tikras vartotojų grupes (jaunimą, neįgaliuosius, senyvus asmenis ir

kitus) pagal specifinius vartotojų poreikius. 2010 m. Kauno Trečiojo amţiaus universiteto

bendruomenei surengtas seminaras apie vartotojų teises. Kauno kolegijos Studentų atstovybės

organizuotoje konferencijoje „Kas ką? Aš gamtą ar gamta mane?“ skaitytas pranešimas apie

tausojantį vartojimą. Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos fakulteto studentams ir dėstytojams

surengti trys seminarai vartotojų teisių apsaugos klausimais, taip pat pristatytas interaktyvus

vartotojų švietimo projektas „Dolceta“. Europos vartotojų centro atstovai pristatė Europos vartotojų

centro veiklą ir skaitė 51 pranešimą apie vartotojų teises ES įvairiose Lietuvos miestų mokyklose,

kolegijose ir universitetuose.

Priemonė – leisti ir platinti informacinę medžiagą vartotojams jų teisių apsaugos

klausimais. 2010 m. vartotojai buvo informuojami įvairiais vartotojų teisių apsaugos klausimais

respublikinėje ir regioninėse ţiniasklaidos priemonėse. Tarnybos darbuotojai dalyvavo 20 radijo ir

32 televizijos laidose. Pagal Tarnybos pateiktą medţiagą buvo išspausdinti 98 straipsniai šalies ir

regionų spaudoje, parengti ir išplatinti 67 pranešimai ţiniasklaidai, kurie paskelbti Tarnybos

tinklalapyje ir interneto naujienų portaluose, iš viso 217 priemonių ţiniasklaidoje. Europos

vartotojų centras parengė ir išleido reklaminius atvirukus lietuvių kalba su ECC-Net logotipu.

Atvirukų tikslas yra patraukti vartotojų grupę – socialiai aktyvų jaunimą ir asmenis nuo 18 iki 35

metų, gaunančius savarankiškų pajamų. Europos vartotojų centras parengė, išleido ir išplatino


99

kišenines korteles apie oro keleivių teises lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, apie el.

komerciją lietuvių ir anglų kalbomis ir apie prekių bei paslaugų įsigijimą internetu.

Priemonė – kurti tikslinėms vartotojų grupėms viešai prieinamas informacines sistemas,

kuriose vartotojai galėtų rasti jiems rūpimos informacijos apie savo teises įvairiose vartojimo

srityse. Tarnybos interneto tinklalapio http://www.vvtat.lt turinio tvarkymo sistemos

administratorius ir informacijos rengėjai 2010 m. nuolat skelbė maisto ir ne maisto produktų, oro

veţimo, turizmo, energetikos, finansinių paslaugų ir kt. naudotojams naujausią informaciją apie jų

teises ir pareigas, minėtų sričių prekių ir paslaugų teikėjų reikalavimus.

Priemonė – kaupti, analizuoti ir viešai skelbti iš valstybės institucijų gautą informaciją

vartotojų teisių apsaugos klausimais. 2010 m. gauta, išanalizuota, apibendrinta ir patalpinta

Tarnybos interneto tinklalapyje http://www.vvtat.lt paskelbta 2009 m. informacija apie analizės ir

ataskaitas vartotojų (turistų) teisių apsaugos klausimais.

Priemonė – tirti euro įvedimo galimą poveikį vartotojams. Atsiţvelgdama į tai, kad euro

įvedimo Lietuvoje klausimas atidėtas, Tarnyba nevykdė jokių tyrimų, susijusių su šia tema, tačiau

kaupia kitų šalių informaciją apie geriausią patirtį sklandţiai įvedant eurą ir galimas problemas.

Priemonė – rengti pardavėjams, paslaugų teikėjams ir gamintojams seminarus, kitokius

renginius, informacinę medžiagą vartotojų teisių apsaugos klausimais. Skaityti pranešimai

verslininkams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei jų filialuose Marijampolėje ir

Klaipėdoje nesąţiningos komercinės veiklos klausimais, taip pat Raseinių rajone Nacionalinės ţuvų

perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos surengtoje konferencijoje. Europos vartotojų centras surengė

6 seminarus verslo atstovams ,,Ką įmonės turėtų ţinoti apie vartotojų teises Lietuvoje ir ES“.

Priemonė – vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos

įgyvendinimo priemones numatytas Tarnybai 2010 metams:

Priemonė – išnagrinėti teisės aktus, reguliuojančius vartotojų, įsigijusių netinkamos kokybės

prekę, teisių apsaugą, prireikus parengti teisės aktų pakeitimo projektus. Pateiktos išvados dėl

teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teises įsigijus nekokybišką prekę, praktinio įgyvendinimo ir

papildomų priemonių šiuo aspektu nustatymo poreikio. Tarnyba, vadovaudamasi atlikta LAT

praktikos analize dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtinto

reguliavimo, nagrinėdama vartotojų ir verslo subjektų ginčus vartotojų ir pardavėjų, paslaugų

teikėjų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar vartotojo,

įsigijusio nekokybišką prekę, reikalavimas nutraukti sutartį ir grąţinti sumokėtą kainą laikytinas

pagrįstu ir ar kiti įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai konkrečiu atveju nėra pakankami.

Priemonė – parengti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos ir

jos įgyvendinimo priemonių plano projektus. 2010 m. Tarnyba parengė Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimo „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos ir jos

įgyvendinimo priemonių plano rengimo komisijos sudarymo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro įsakymo „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos ir jos

įgyvendinimo priemonių plano rengimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ projektus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gruodţio 10 d. įsakymu Nr. 1R-212 iš įvairių

institucijų, asociacijų atstovų sudaryta darbo grupė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–

2014 metų strategijai ir jos įgyvendinimo priemonių planui parengti iki 2011 m. sausio 31 d.

Priemonė – atlikti ginčų sprendimo ne teisme tvarkos analizę, parengti rekomendacijas

tobulini ginčų sprendimo ne teisme tvarką, ir prireikus parengti teisės aktų projektus, siekiant

tobulinti vartotojų ir verslininkų ginčų sprendimo ne teismo būdu tvarką. Tarnyba, išanalizavusi

ginčų sprendimo ne teisme trūkumus, 2010 m. parengė Lietuvos Respublikos mokėjimo įstatymo

paţeidimų nagrinėjimo taisykles, taip pat pateikė pastabas dėl Lietuvos bankų asociacijos parengtų

vartotojų skundų/prašymų nagrinėjimo taisyklių bei skundus nagrinėsiančios komisijos darbo

reglamento.

Priemonė – bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, visuomene ir

socialiniais partneriais, vykdyti vartotojų ir verslininkų švietimą ir teisės pažeidimų prevenciją.

Tarnyboje 2010 m. buvo organizuoti susitikimai su UAB „Interneto partneris“ dėl

nepateikiamos išsamios informacijos apie bendrovės „Airbaltic“ taikomą bagaţo registracijos



100

tvarką, su bendrovės „Airbaltic“ atstovais dėl pinigų negrąţinimo Lietuvos vartotojams, su

televizijos paslaugų teikėjo „Viasat“ atstovais dėl šios įmonės vienašališkai pakeistų sutarties kainų,

5 susitikimai su komercinių bankų atstovais dėl standartinių sutarčių sąlygų atitikties nesąţiningų

sutarčių sąlygų kriterijams, su bankų atstovais dėl taikomų komisinių mokesčių uţ mokėjimus

grynaisiais pinigais.

2010 m. bendradarbiauta su Ryšių reguliavimo tarnyba, Informacinės visuomenės plėtros

komitetu prie Susisiekimo ministerijos, Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos,

Energetikos ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija aptariant vartotojų

apsaugos klausimus.

Dalyvauta Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotoje diskusijoje dėl gyventojų

aprūpinimo viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, įgyvendinant

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslą iki 2015 m. ne maţiau kaip 95

proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų aprūpinti viešojo vandens tiekėjo tiekiamu geriamuoju

vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Finansų ministerijai pateikta nuomonė dėl siūlomos Draudimo prieţiūros komisijos ir

Vertybinių popierių komisijos panaikinimo ir jų funkcijų perdavimo kitoms institucijoms

koncepcijos.

Priemonė – rengti teisės aktų projektus bei teikti pastabas ir pasiūlymus dėl kitų

institucijų parengtų teisės aktų projektų.

2010 m. Tarnyba pateikė 111 pastabų ir pasiūlymų dėl kitų institucijų rengiamų 104 teisės

aktų, iš jų 38 parengė Energetikos ministerija, 14 – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija, 10 – Aplinkos ministerija, 8 – Finansų ministerija, 10 – Ūkio ministerija, 2 – Vidaus

reikalų ministerija, 5 – Sveikatos apsaugos ministerija, 1 – Valstybinis turizmo departamentas prie

Ūkio ministerijos, 2 – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

Priemonė – vykdyti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų ne teisme tvarka

nagrinėjimą. 2010 m. Tarnyboje vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka išnagrinėti 1378

ginčai. Iš jų 463 atvejais priimti nutarimai patenkinti vartotojų reikalavimus, 76 atvejais – vartotojų

reikalavimus patenkinti iš dalies, 100 atveju (7 proc.) vartotojų prašymai atmesti. Iš 463 nutarimų,

kuriais vartotojų reikalavimai patenkinti, buvo įvykdyti 144 nutarimai, 314 nutarimų (68 proc.)

neįvykdyta. Iš 76 nutarimų, kuriais vartotojų reikalavimai patenkinti iš dalies, įvykdyta 40. Ginčo

šalys susitaikė taikiai 636 atvejais (50 proc.), 103 atvejais ginčų nagrinėjimas nutrauktas kitais

Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatytais pagrindais.

Priemonė – nagrinėti vartotojų ir kitų asmenų prašymus (skundus, paklausimus,

pranešimus). 2010 m. Tarnyboje išnagrinėti 4628 asmenų prašymai (skundai, paklausimai,

pranešimai), pateikti raštu ir elektroniniu paštu. 2010 m. dėl energetikos ir komunalinių paslaugų

išnagrinėti 262 prašymai, dėl maisto produktų ir rekreacinių paslaugų – 112 vartotojų prašymų, dėl

finansinių paslaugų – 54 vartotojų prašymai, atsakyta į 324 elektroniniu paštu pateiktus asmenų

kreipimusis dėl nesąţiningos komercinės veiklos ir reklamos, taip pat įvertinta ir atsakyta į 60

rašytinių juridinių asmenų, institucijų, organizacijų, ţurnalistų kreipimųsi. 2010 m. atsakyta į 56

vartotojų prašymus, 1811 asmenų ir į 37 rašytinius juridinių asmenų kreipimųsi elektroniniu paštu

dėl vartojimo prekių ir paslaugų kokybės.

Priemonė – įstatymų nustatytais atvejais taikyti sankcijas komercinės veiklos

subjektams. 2010 m. gauta 30 bylų dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo paţeidimo,

išnagrinėtos 26 bylos dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo paţeidimo, taikant Lietuvos

Respublikos produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę. Iš 26 išnagrinėtų bylų 7 atvejai buvo

su nukentėjusiais asmenimis ir 19 be nukentėjusių asmenų.

2010 m. dėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo paţeidimų gautos 37 bylos dėl

ne maisto produktų. 2010 m. išnagrinėtos 38 Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo

paţeidimų bylos dėl pavojingų ne maisto produktų. 2010 m gauti 29 protokolai dėl Lietuvos

Respublikos reklamos įstatymo paţeidimo ir priimtas 1 nutarimas byloje dėl Lietuvos Respublikos

tabako kontrolės įstatymo paţeidimų. 2010 m. priimta 10 nutarimų taikyti sankcijas bendrovėms uţ

Lietuvos Respublikos nesąţiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo paţeidimus.

101

Priemonė – vykdyti vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo kontrolę. 2010 m.

išnagrinėta 181 vartojimo sutartis nesąţiningų sąlygų taikymo poţiūriu. Dėl šių sutarčių buvo

priimti 149 nutarimai dėl nesąţiningų sąlygų taikymo ir 32 nutarimai dėl išvados teismams teikimo.

Priemonė – rengti teisės aktų pakeitimų projektus, reikalingus perkelti 2009 m. sausio

14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos,

susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo

ir keitimosi sutarčių aspektais, nuostatas į nacionalinę teisę. 2010 m. parengtas Lietuvos

Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo IX skirsnio pakeitimo projektas, kuriame numatytos

sankcijos uţ nacionalinių nuostatų, perkeliančių Direktyvą, paţeidimus.

Priemonė – organizuoti vartotojų švietimą, pasitelkiant vartotojų asociacijas ir

finansinės paramos vartotojų asociacijoms skyrimą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl finansinės paramos vartotojų

asociacijoms teikimo“ nuostatas. 2010 m. vartotojų teisių apsaugos priemonių programoms pagal

nustatytas temas įgyvendinti gauta 11 paraiškų, kurias pateikė 7 vartotojų asociacijos. Finansinė

parama suteikta 5 vartotojų asociacijoms – Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai, Nacionalinei

finansinių paslaugų vartotojų asociacijai, Lietuvos vartotojų asociacijai, Vartotojų teisių gynimo

centrui ir Lietuvos vartotojų institutui. Bendra suteiktos finansinės paramos asociacijoms suma –

100 tūkst. litų.

Priemonė – analizuoti ir skelbti informaciją apie vartotojų teisių apsaugos padėtį šalies

mastu. 2010 m. gauta, išanalizuota, apibendrinta informacija ir interneto tinklalapyje

http://www.vvtat.lt paskelbta 10 ataskaitų, analizių vartotojų apsaugos klausimais.

Uţdavinys – uţtikrinti efektyvų atstovavimą Lietuvos Respublikos interesams

vartotojų teisių apsaugos klausimais Europos Sąjungos institucijose ir plėtoti tarpvalstybinį

bendradarbiavimą.

Priemonė – teikti konsultacijas ir tarpininkauti sprendţiant vartotojų ginčus su

pardavėju (paslaugos teikėju) dėl netinkamos kokybės prekių (paslaugų), įsigytų kitose

Europos Sąjungos valstybėse (viešoji įstaiga Europos vartotojų centras). Europos vartotojų

centras, tarpininkaudamas sprendţiant vartotojų ginčus su pardavėju (paslaugos teikėju) dėl

netinkamos kokybės prekių (paslaugų), įsigytų kitose Europos Sąjungos valstybėse, 2010 m. gavo

273 vartotojų skundus (planuota 91), iš kurių 192 skundai yra išnagrinėti, iš jų 71 skundas

išnagrinėtas vartotojo naudai; dėl 38 skundų nepavyko rasti taikaus sprendimo; 59 skundai perduoti

neteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoms; 9 skundai nepriklauso Europos vartotojų centro

kompetencijai; 15 kitų skundų. Daugiausia skundų gauta dėl netinkamos kokybės prekių ir paslaugų

(34 proc.), oro keleivių teisių paţeidimų (30 proc.), elektroninės prekybos (22 proc.) ir kitų

paţeidimų (14 proc.). Europos vartotojų centras 2010 m. gavo 529 informacijos paklausimus

(planuota 510) ir į juos visus atsakė, taip pat uţregistravo 299 vartotojų paprastuosius skundus

(planuota 60) ir juos visus išnagrinėjo.

Apie Europos vartotojų centrą ir jo veiklą 2010 m. buvo paskelbtos 37 publikacijos

internete. Europos vartotojų centras taip pat surengė 23 radijo reportaţus ir 13 reportaţų

televizijose apie vartotojų teises ES, atliko apklausą apie veiksmus įsigijus netinkamos kokybės

prekę ar paslaugą kitoje ES šalyje.

Priemone – dalyvauti Europos Tarybos ir Europos Komisijos komitetų ir darbo grupių

posėdţiuose, Europos Sąjungos ir tarptautinių vartotojų teisių apsaugos organizacijų bei

susitikimuose ir bendroje veikloje.

Tarnybos atstovai 2010 m. dalyvavo FIN-Net, ICPEN, Vartotojų politikos tinklo (toliau –

CPN) generalinių direktorių ir pavaduotojų susitikimuose, Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo

komiteto (toliau – CPC) susitikime, seminare dėl finansinių paslaugų, Europos seminare

,,Prevencija, regioninis ir vietinis įsiskolinimų valdymas“, Europos vartotojų centrų tinklo (toliau –

ECC-Net) susitikime, mokomajame vizite pagal Tarnybos įgyvendinamą projektą Nr. VP1-4.2-

VRM-05-V-01-002, seminare apie melagingus pranešimus, nukreiptus prieš Europos vartotojus.

2010 m. Tarnybos atstovai dalyvavo 43 Europos Tarybos ir Europos Komisijos komitetų ir

darbo grupių posėdţiuose, įvyko 17 Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupės posėdţių,


102

kurių metu toliau buvo svarstomas Europos Komisijos pasiūlymas dėl vartotojų teisių. 2010 m.

pateikta galutinė veiklos ataskaita vykdant projektą ,,Nesąţininga komercinė veikla: patirtis ir

procedūros ES valstybėse narėse“ pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB)

2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje.

2010 m. birţelio 30 d. įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojų teisių apsaugos institucijų

atstovų susitikimas, organizuojamas pagal 2006 m. geguţės 22 d. pasirašytą bendradarbiavimo

susitarimą, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl

bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje.

2010 m. sausio 28 d. pasirašyta projekto ,,Europos Komisijos pasiūlymo dėl Vartotojų teisių

direktyvos galimo poveikio Lietuvos nacionalinei teisei vertinimas“ finansavimo ir administravimo

sutartis ir projektas pradėtas vykdyti.

2010 m. pradėtas vykdyti bendradarbiavimo projektas pagal Reglamentą dėl

bendradarbiavimo vartotojų teisių apsaugos srityje. Projektas skirtas Vartotojų apsaugos

bendradarbiavimo komiteto tinklui viešinti, jame dalyvauja 10 ES valstybių narių, projektui

vadovauja Prancūzija.

2010 m. FIN-Net buvo pateikta vartotojų skundų finansinių paslaugų srityje 2009 m.

statistika, nurodant skundų skaičių ir pobūdį. Tarnybos atstovas dalyvavo FIN-Net narių susitikime,

kurio metu buvo diskutuojama apie bendrą skundų registravimo sistemą, kolektyvinių ieškinių

instituto svarbą ir galimybę pasikeiti banko sąskaitas.

2010 m. Tarptautiniam finansinių paslaugų ombudsmenų tinklui pateikti trijų daţniausiai

pasitaikančių vartotojų skundų dėl finansinių paslaugų pavyzdţiai, juos išsamiau aprašant.

Priemonė – keistis informacija su Europos Komisija apie pateiktus į rinką pavojingus

vartotojų sveikatai gaminius ir šiems gaminiams taikytas rinkos ribojimo priemones

(RAPEX). 2010 m. Tarnyba iš Europos Komisijos per RAPEX sistemą gavo 2267 skubius

pranešimus apie vartotojų sveikatai pavojingus gaminius, kurie buvo rasti Europos Sąjungos

rinkoje. Iš jų 56 pranešimus pateikė Lietuva. 2010 m. Tarnyba išsiuntė Valstybinei ne maisto

produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos 2120 pranešimų, Valstybinei kelių transporto inspekcijai

prie Susisiekimo ministerijos – 144, Valstybinei vidaus vandenų inspekcijai – 3 pranešimus.

Pranešimų apie vartotojų sveikatai pavojingus gaminius pagal prekių grupes gauta: dėl

aprangos prekių – 658, ţaislų – 577, transporto priemonių ir jų dalių – 179, elektros prietaisų – 174,

kosmetikos priemonių – 98, maistą imituojančių produktų – 86 ir pan.

Pagal prekės keliamą pavojų daugiausia pranešimų gauta dėl cheminių medţiagų ar jų

junginių poveikio sveikatai – 533, pavojaus susiţeisti – 493, galimybės uţspringti ir uţdusti

maţomis dalimis, esančiomis ţaisluose, – 386, smaugimo pavojaus vaikams skirtuose gaminiuose –

355, elektros smūgio pavojaus – 223, nudegimo ir gaisro pavojaus – 196, prekių, kurios kelia

pavojų vartotojų klausai ar regėjimui, – 76 ir pan.

2010 m. Tarnyba iš Europos Komisijos per RAPEX sistemą gavo 2174 Europos Sąjungos

šalių atsiliepimus į pranešimus apie rinkoje atpaţintus vartotojų sveikatai pavojingus gaminius.

Pagal RAPEX pranešimus Lietuvos rinkoje atpaţintas elektrinis grandininis pjūklas, vienas plaukų

šampūno tipas, vienos rūšies maistą imituojantis kūno losjonas ir du atsiliepimai išsiųsti dėl „Super“

klijų. Tarnyba iš VKTI gavo 72 atsiliepimus į RAPEX pranešimus. Europos Komisijai per RAPEX

sistemą išsiųstas 41 atsiliepimas dėl nesaugių transporto priemonių, kai buvo imtasi prevencinių ar

ribojamųjų priemonių. Pagal Lietuvos pateiktus pranešimus apie vartotojų sveikatai pavojingus

gaminius RAPEX sistemoje paskelbti 9 atsiliepimai, kad prekės atpaţintos kitų šalių rinkose,

Lenkijoje – 1 prekė, Latvijoje – 4, Portugalijoje – 1, Čekijoje – 2, Estijoje – 1 prekė.

Uţdavinys – gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę Valstybinėje vartotojų teisių

apsaugos tarnyboje.

Priemonė – kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9001 standartą, diegimas

Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

Įgyvendinant projektą, 32 Tarnybos darbuotojai dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose

mokymo renginiuose, siekdami pasirengti kokybės vadybos sistemos pagal ISO 9001:2008

standarto reikalavimus. Darbuotojai susipaţino su ISO 9001 standarto įgyvendinimo viešojo

103

sektoriaus organizacijose principais ir reikalavimais, kokybės vadybos sistemos įgyvendinimo

etapais ir dokumentavimo reikalavimais, kokybės politikos parengimo reikalavimais ir praktiniais

pavyzdţiais, vadovybės įsipareigojimais ir vadovybinės vertinamosios analizės atlikimu,

informacinių technologijų panaudojimo galimybėmis siekiant Tarnybos veiklos efektyvumo,

socialinės atsakomybės įtaka viešojo administravimo paslaugoms, kokybės gerinimo planavimu ir

metodais. Mokymo metu buvo pristatyti vadybos sistemų įvertinimo būdai, pasirengimas

sertifikaciniam auditui ir veiksmai po jo. Tarnybos vidaus auditoriai atliko identifikuotų Tarnybos

kokybės vadybos sistemos procesų mokomuosius auditus. Darbuotojai išmoko taikyti ISO 9001

standarto kokybės vadybos elementus kuriant Tarnybos kokybės vadybos sistemą. Vadovaujantis

esamos Tarnyboje kokybės vadybos sistemos atitikties ISO 9001 standarto reikalavimams

įvertinimu, išvadomis ir rekomendacijomis, parengtas kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO

9001 standartą, diegimo Tarnyboje projekto planas. Suformuotos keturios darbo grupės, kurios

atliko Tarnybos kokybės vadybos sistemos veiklos gerosios praktikos apţvalgą, vadovybės,

pagrindinių ir palaikomųjų procesų analizę, parengė procesų aprašus ir schemas, taip pat atliko

procesų prieţasčių ir pasekmių analizę, parengė pagal ISO 9001 standarto reikalavimus Tarnybos

veiklos planavimo, veiklos rodiklių nustatymo ir viešinimo dokumentus, Tarnybos, jos struktūrinių

padalinių, darbuotojų veiklą reglamentuojančius dokumentus, finansinių ir materialinių išteklių

valdymą reguliuojančius dokumentus, veiklos stebėsenos, pasiektų rezultatų analizės ir veiklos

koregavimą reglamentuojančius dokumentus.

Priemonė – ilgalaikio turto Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai įsigijimas.

2010 m. atnaujinant nusidėvėjusią kompiuterinę techniką įsigyta 14 stacionarių ir vienas

nešiojamasis kompiuteris, 3 greitaeigiai skaitytuvai, archyvavimo įrenginys ir nenutrūkstamo

maitinimo šaltinis, buvo atnaujintos antivirusinės programinės įrangos licencijos ir įsigyta 10

„Abbyy Solutions Ltd“ programinės įrangos licencijų.


Vertinimo

kriterijaus


Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais

Rezultato:


R-001-01-1

1. Apgintų vartotojų, kurių teisės ir

interesai buvo paţeisti, dalis,

palyginti su nagrinėtais ginčais ginčų

sprendimo ne teisme tvarka, proc.

65 64 99

R-001-01-2 2. Perţiūrėtų vartojimo sutarčių

nesąţiningų sąlygų taikymo poţiūriu

skaičiaus didėjimas, proc. 1 16,8 1680

R-001-01-3

3. Vartotojų, ţinančių kur kreiptis dėl

savo teisių gynimo, skaičiaus

didėjimas, palyginus su praėjusiais

metais, proc.

1 6 600

R-001-01-4

4. Nustatytais terminais parengti

pasiūlymai dėl teisės aktų projektų,

reglamentuojančių vartotojų teisių

apsaugą, proc.

100 100 100

Produkto:


1-ajam uţdaviniui

P-001-01-01-1 1. Nustatytais terminais įvykdytos

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos

2007-2010 metų strategijos

100 100 100

104

Vertinimo

kriterijaus


Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais

įgyvendinimo priemonės, proc.

P-001-01-01-2

2. Nustatytais terminais įvykdytos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008-2012 metų programos

įgyvendinimo priemonės, proc.

100 100 100

P-001-01-01-3 3. Pateiktų pastabų ir pasiūlymų dėl

teisės aktų bei jų projektų skaičius 30 111 370

P-001-01-01-4

4. Taikiai išspręsti vartotojų ir

pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčai,

procentais nuo bendrojo vartotojų ir

pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų

sprendimo ne teisme tvarka nagrinėtų

ginčų skaičiaus

50 50 100

P-001-01-01-5 5. Teismams teiktų išvadų skaičius 20 71 355

P-001-01-01-6 6. Patenkintų ieškinių ir pasiektų

taikių susitarimų procentas, ginant

vartotojų viešąjį interesą teismuose 70 83 118

P-001-01-01-7

7. Išnagrinėtų raštu ir elektroniniu

paštu gautų vartotojų ir kitų asmenų

prašymų (skundų, paklausimų,

pranešimų) skaičius

3500 4628 132

P-001-01-01-8 8. Priimtų nutarimų dėl vartojimo

sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo


P-001-01-01-9 9. Priimtų nutarimų dėl Produkto

saugos įstatymo, Maisto įstatymo

paţeidimų skaičius 60 64 106

P-001-01-01-10

10. Priimtų nutarimų dėl Reklamos

įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo,

Nesąţiningos komercinės veiklos

vartotojams draudimo įstatymo

paţeidimų skaičius

20 37 185

P-001-01-01-11

11. Parengtų teisės aktų projektų,

reikalingų perkelti 2009 m. sausio 14

d. Europos Parlemento ir Tarybos

direktyvos 2008/122/EB dėl

vartotojų apsaugos, susijusios su kai

kuriais pakaitinio naudojimosi,

ilgalaikio atostogų produkto,

perpardavimo ir keitimosi sutarčių

aspektais, nuostatas į nacionalię teisę,

skaičius

2 2 100

P-001-01-01-12 12. Finansinės paramos vartotojų

asociacijoms paskirstymas, proc. 100 100 100

P-001-01-01-13

13. Išanalizuota ir Valstybinės

vartotojų teisių apsaugos tarnybos

tinklapyje paskelbta vartotojų teisių

apsaugos institucijų informacija apie

vartotojų teisių apsaugos padėtį šalies

mastu

100 100 100


105

Vertinimo

kriterijaus


Metinis

planas Įvykdyta

Įvykdymas,

procentais

2-ajam uţdaviniui

P-001-01-02-1

1. Įgyvendintų nacionalinių ir

tarptautinių bendradarbiavimo

projektų ir kitų bendros veiklos

priemonių skaičius

2 1 50

P-001-01-02-2

2. Europos Sąjungos darbo grupių ir

komitetų pasitarimų, susitikimų,

kuriuose dalyvavo Tarnybos atstovai,

skaičius

20 45 225

P-001-01-02-3

3. Pranešimų (gautų ir išsiųstų) apie

vartotojų sveikatai pavojingus

gaminius apdorojimas ir pateikimas

Europos Sąjungos Komisijai ir rinkos

prieţiūros institucijoms, procentas

(RAPEX)

100 100 100


3-ajam uţdaviniui

P-001-01-03-1

1. Parengtas pagal tarptautinį ISO

9001 standartą privalomų dokumentų

komplektas, nustatantis Valstybinės

vartotojų teisių apsaugos tarnybos

optimizuotas veiklos procedūras,

uţtikrinančias efektyvią tarnybos

veiklą ir racionalų biudţeto lėšų

panaudojimą

1 1 100

P-001-01-03-2

2. Darbuotojai apmokyti naujausių

kokybės vadybos metodų bei jų

taikymo ypatumų viešojo

administravimo veikloje

32 32 100

P-001-01-03-3 3. Panaudota lėšų investicijų projektų

įgyvendinimui (proc. nuo planuotų

biudţetiniais metais) 100 99,7 99,7

Rezultato kriterijai.

Apgintų vartotojų, kurių teisės ir interesai buvo paţeisti, dalis, palyginti su nagrinėtais

ginčais ginčų sprendimo ne teismo tvarka, 65 proc.“ (įvykdyta 64 proc.). 2010 m. iš 1275 ginčų,

nagrinėtų ginčų sprendimo ne teismo tvarka ir nenutrauktų kitais Lietuvos Respublikos vartotojų

teisių apsaugos įstatyme numatytais pagrindais, 816 atvejų vartotojų teisės buvo apgintos priėmus

nutarimą arba pasiekus taikų susitarimą, kurie buvo įvykdyti. Paţymėtina, kad net 633 atvejais

vartotojų teisės buvo apgintos pasiekus taikius susitarimus, kurie buvo įvykdyti. Šio rezultato

kriterijaus vertei neigiamos įtakos turėjo Tarnybos priimamų sprendimų neprivalomumas ir tai, kad

2010 m. net 25 proc. nutarimų, kuriais vartotojų reikalavimai buvo patenkinti arba patenkinti iš

dalies, nebuvo įvykdyti dėl vienos bendrovės (UAB „Amber Promotions“) nesutikimo su Tarnybos

nutarimuose išdėstyta pozicija.

„Perţiūrėtų vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo poţiūriu skaičiaus didėjimas, 1

proc.“ ( įvykdyta 16,8 proc.).

„Priimtų nutarimų dėl vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo skaičius – 100“

(įvykdyta 149). 2010 m. išnagrinėta 181 vartojimo sutartis vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų

taikymo poţiūriu. Dėl minėtų sutarčių buvo priimti 149 nutarimai dėl nesąţiningų sąlygų taikymo ir

32 nutarimai dėl išvados teismams teikimo (2008 m. išnagrinėtos 89 sutartys, 2009 m. – 155).

Palyginti su 2009 m., nesąţiningų sąlygų taikymo poţiūriu išnagrinėtų vartojimo sutarčių skaičius

106

išaugo 18 proc., pagal rezultato kriterijų buvo numatytas 1 proc. augimas, o vertinant 2010 m.

priimtų nutarimų skaičių (149) dėl nesąţiningų sąlygų taikymo, pagal rezultato kriterijų buvo

numatyta priimti 100 nutarimų. Taigi nustatyti rezultato kriterijai buvo viršyti, kadangi Tarnyba

vartojimo sutartis nagrinėjo pagal vartotojų skundus, prašymus, pagal kitų institucijų ar įstaigų

perduotus vartotojų prašymus ir savo iniciatyva. 2010 m. Tarnyboje buvo atliekamas būsto paskolų,

sudaromų su vartotojais, sutarčių monitoringas vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo

poţiūriu, be to, Tarnyba savo iniciatyva vertino vartojimo sutartis, pateiktas kartu su vartotojo

prašymu, nors vartotojas tokio reikalavimo nebuvo išreiškęs, taip pat dalis vartotojų vienu prašymu

kreipėsi ne dėl vienos, o dėl kelių sutarčių įvertinimo. Esant sunkiai ekonominei situacijai šalyje,

nemaţai vartotojų susidūrė su sunkumais, vykdydami savo ir bankų, kitų kredito įstaigų sudarytas

paskolų sutartis, todėl 2010 m. padaugėjo tokių vartotojų kreipimųsi į Tarnybą su prašymu įvertinti

minėtas sutartis vartojimo sutarčių nesąţiningų sąlygų taikymo poţiūriu.

„Vartotojų, ţinančių, kur kreiptis dėl savo teisių gynimo, skaičiaus didėjimas, palyginti su

praėjusiais metais, 1 proc.“ (įvykdyta 6 proc.). 2010 m. Tarnybos uţsakymu Visuomenės nuomonės

ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie

vartotojų teises: vartotojų teisių paţeidimus, informuotumą vartotojų teisių apsaugos klausimais,

elgseną, susidūrus su vartotojų teisių paţeidimais. Apklausoje dalyvavo 1003 respondentai iš 17

Lietuvos miestų ir 51 kaimo. Du trečdaliai apklaustųjų (65 proc.) teigė, kad ţino, kur reikėtų

kreiptis, jei, pareiškus pretenzijas dėl įsigytos nekokybiškos prekės, pardavėjas ar gamintojas

atsisakytų kompensuoti nuostolius.

Ekstremalios ekonominės ir biudţetinės sąlygos turėjo ypač neigiamos įtakos vartotojų

politikos aplinkai ir ypač skaudţių pasekmių vartotojams: nemokumas, vertybinių popierių, būsto

nuvertėjimas, bedarbystė, pasitikėjimo finansinėmis paslaugomis smukimas, kainų augimas. Esant

tokiai situacijai ir Tarnybai vykdant aktyvius vartotojų ir verslininkų informavimo veiksmus,

daugumai vartotojų pagalbos ieškojimas vartotojų teises ginančiose institucijose tapo būtinybė,

tiesiogiai daranti įtaką jų ekonominių interesų apsaugai ir iš dalies sumaţinanti krizės poveikį. Dėl

šių prieţasčių pastebima ryški rodiklio didėjimo dinamika: 2008 m. – 50, 2009 m. – 59, 2010 m. –

65 proc.).

„Nustatytais terminais parengti pasiūlymai dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių

vartotojų teisių apsaugą, 100 proc.“ (įvykdyta 100 proc.) ir produkto kriterijus „Pateiktų pastabų ir

pasiūlymų dėl teisės aktų bei jų projektų skaičius – 30“ (įvykdyta – 111). 2010 m. pastabos dėl

teisės aktų projektų buvo teikiamos pagal poreikį, t. y., kai teisės akto projektas susijęs su vartotojų

teisių apsauga, kai toks teisės akto projektas įregistruotas Teisės aktų projektų informacinėje

sistemoje (TAPIS), o teisės akto projekto rengėjas nurodė Tarnybą kaip suinteresuotą instituciją,

teikiančią pastabas ir pasiūlymus vartotojų apsaugos klausimais. Todėl minėtam pastabų ir

pasiūlymų skaičiui Tarnyba neturi įtakos, kadangi pastabas ir pasiūlymus teikia dėl visų per TAPIS

sistemą gaunamų teisės aktų projektų.

Produkto kriterijai

„Teismams teiktų išvadų skaičius – 20“ ( įvykdyta 71). Tarnyba išvadas bylose teikia, kai

teismas nutartimi nusprendţia į bylos nagrinėjimą įtraukti Tarnybą kaip išvadą teikiančią instituciją,

todėl Tarnyba teikia tiek išvadų, kiek yra teismo įpareigojama, todėl šis kriterijus ir pateiktų išvadų

skaičius priklauso ne nuo Tarnybos veiksmų, o nuo teismų kreipimosi dėl išvados pateikimo.

„Patenkintų ieškinių ir pasiektų taikių susitarimų procentas, ginant vartotojų viešąjį interesą

teismuose, 70 proc.“ (įvykdyta 83 proc.). 2010 m. teismuose buvo nagrinėti 6 Tarnybos pateikti

ieškiniai, iš jų kurių 3 teismo sprendimu patenkinti, pasiekta 1 taikos sutartis, dėl 1 ieškinio šiuo

metu dar vyksta teismo procesas, 1 ieškinį teismas atsisakė priimti (kol kas laikytinas nepaduotu),

šis teismo sprendimas apskųstas atskiruoju skundu.

Išnagrinėtų raštu ir elektroniniu paštu gautų vartotojų ir kitų asmenų prašymų (skundų,

paklausimų, pranešimų) skaičius – 3500“ (įvykdyta 4628). Kriterijaus vertė viršyta, tačiau

negalima tiksliai prognozuoti į Tarnybą raštu ir elektroniniu paštu besikreipiančių asmenų ir jų

pateiktų prašymų (skundų, paklausimų, pranešimų) skaičiaus.

107

„Priimtų nutarimų dėl Produktų saugos įstatymo, Maisto įstatymo paţeidimų skaičius – 60“

(įvykdyta 64). Tarnyba bylas dėl Produktų saugos įstatymo ir Maisto įstatymo paţeidimo nagrinėja

pagal Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos pateiktus protokolus. Minėtuose įstatymuose nustatyti bylų išnagrinėjimo

terminai – 6 mėnesiai nuo paţeidimo nustatymo dienos, jeigu nėra vartotojų sveikatai padarytos

ţalos (jeigu ţala padaroma, šis terminas netaikomas). Praleidus minėtą terminą Tarnyba neturėtų

teisės skirti baudų uţ įstatymų paţeidimus, todėl bylos privalo būti laiku išnagrinėtos pagal

pateiktus protokolus. Kriterijus buvo viršytas 4 nutarimais.

„Priimtų nutarimų dėl Reklamos įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo, Nesąţiningos

komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo paţeidimų skaičius – 20“ (įvykdyta 37).

Nutarimus dėl Reklamos įstatymo paţeidimų Tarnyba priima remdamasi Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotų institucijų (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Valstybinės ne

maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos) surašytų Reklamos įstatymo paţeidimo

protokolais, be to, tyrimai dėl visų pirmiau nurodytų įstatymų paţeidimų gali būti pradedami

Tarnybos iniciatyva ir privalo būti pradėti atsiţvelgiant į vartotojų (ar kitų įstatymuose nurodytų)

pareiškėjų skundus (prašymus). Iš anksto tiksliai numatyti, kiek nutarimų dėl Reklamos, Tabako

kontrolės, Nesąţiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų paţeidimų Tarnyba

priims ateityje, negalima, – tai priklauso ir nuo Vyriausybės įgaliotų institucijų aktyvumo, nuo

vartotojų skundų skaičiaus, kitų pareiškėjų prašymų. Nutarimų skaičius buvo pasirinktas

atsiţvelgiant į 2009 m. metų praktiką. 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos

institucijos Tarnybai persiuntė 29 Reklamos įstatymo paţeidimo protokolus, nutarimas dėl Tabako

kontrolės įstatymo paţeidimo priimtas atsiţvelgiant į valstybės institucijos prašymą, dalis nutarimų

dėl Nesąţiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo paţeidimų priimta nagrinėjant

vartotojų skundus.

„Įgyvendintų nacionalinių ir tarptautinių bendradarbiavimo projektų ir kitų bendros veiklos

priemonių skaičius – 2“ (įvykdytas 1). 2010 m. buvo vykdomi 2 tarptautiniai projektai, tačiau

projektas ,,Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl

vartotojų teisių galimo poveikio Lietuvos nacionalinei teisei vertinimas“ buvo pradėtas mėnesiu

vėliau, negu planuota, todėl jis bus baigtas 2011 m. pradţioje.

„Europos Sąjungos darbo grupių ir komitetų pasitarimų, susitikimų, kuriuose dalyvavo

Tarnybos atstovai, skaičius – 20“ (įvykdyta 45). 2010 m. įvyko net 17 Europos Tarybos vartotojų

apsaugos ir informavimo darbo grupės posėdţių, kuriuose buvo intensyviai svarstomas Vartotojų

teisių direktyvos projektas. Visuose šiuose posėdţiuose dalyvavo ir Lietuvos poziciją pristatė

teisėsaugos atašė teisingumo, vartotojų ir pramoninės nuosavybės reikalams.


Asignavimai Patvirtinti (patikslinti)


Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais




biudţetas: 3836,0 3547,6 92,5


3836,0 3547,6 92,5

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos

lėšos


pajamų įmokos

108

2. Kiti šaltiniai

2010 m. programai numatyta 3836 tūkst. litų biudţeto asignavimų, panaudota 3547,6 tūkst.

litų (92,48 proc.). Tarnyba nepanaudojo 288,4 tūkst. litų asignavimų, iš jų: darbo uţmokesčiui –

200 tūkst. litų, socialinio draudimo įmokoms – 63,4 tūkst. litų (lėšų ekonomija dėl darbuotojų kaitos

ir sergamumo bei suteiktų motinystės atostogų). Taip pat 2010 m gruodţio 29 d. VšĮ Europos

vartotojų centras grąţino Tarnybai 2010 m. nepanaudoto finansavimo lėšas – 10,2 tūkst. litų, šios

lėšos grąţintos į valstybės biudţetą.

2010 m. investicijų projektui „Ilgalaikio turto Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai

įsigijimas“ įgyvendinti panaudota 99,7 tūkst. litų (planuota 100,0 tūkst. litų).

III. TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Nepilnamečių justicijos 2009–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1070 (Ţin., 2009, Nr. 110-4664) (toliau –

Nepilnamečių justicijos programa). Pagal Nepilnamečių justicijos programos 22 punktą,

Teisingumo ministerija koordinuoja šios programos įgyvendinimą.

Įgyvendindamas 1 uţdavinio, kuriuo siekiama uţtikrinti nepilnamečių justicijos pareigūnų ir

kitų specialistų kvalifikacijos kėlimą, nuolatinį mokymą, 1.2 priemonę „Organizuoti pataisos

inspekcijų pareigūnų dirbančių su nepilnamečiais teisės paţeidėjais, mokymą“, Kalėjimų

departamentas 2010 metų rugsėjo 9-10 d. organizavo seminarą „Grupinis darbas su teistais

nepilnamečiais keičiant jų mąstymo klaidas“ Kalėjimų departamentui pavaldţių įstaigų

pareigūnams, dirbantiems su kognityvine bihevioristine programa „Equip“ (skirta nepilnamečiams),

kuriame dalyvavo taip pat ir Latvijos probacijos tarnybos darbuotojai dirbantys su programa

„Equip“.

Teisingumo ministerijos Mokymo centras (toliau – Mokymo centras), įgyvendindamas

Nepilnamečių justicijos programos 1 uţdavinio 1.5 priemonę „Kelti ikiteisminio tyrimo teisėjų,

nepilnamečių ir šeimos bylas nagrinėjančių teisėjų kvalifikaciją“ ir 1.7 priemonę „Organizuoti

policijos, pataisos inspekcijų, laisvės atėmimo vietų pareigūnų, prokurorų, teisėjų, dirbančių su

nepilnamečiais, bendrą mokymą“, 2010 m. sausio 25–27 d. ir gruodţio 13–16 d. organizavo

mokymo programos „Nepilnamečių justicija“ seminarus, kuriuose dalyvavo 27 apylinkių ir

apygardų teismų teisėjai, 1 teisėjo padėjėjas, 10 apylinkių ir apygardų prokuratūrų prokurorų, 11

pareigūnų iš apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir 14 pareigūnų iš pataisos inspekcijų prie

Kalėjimų departamento.

Įgyvendindamas 2 uţdavinio, kuriuo siekiama sustiprinti nepilnamečių interesų apsaugą

baudţiamajame procese, pagerinti baudţiamosios justicijos administravimą, 2.3 priemonę „Parinkti

savivaldybę, kurioje būtų galima įgyvendinti nusikaltimo aukos ir nepilnamečio nusikaltėlio

eksperimentinį taikinamojo tarpininkavimo projektą, nustatyti, kas galėtų teikti taikinamojo

tarpininkavimo paslaugas, ir parengti taikinamojo tarpininkavimo proceso taisykles“, Teisės

institutas surinko ir išanalizavo literatūrą bei informaciją apie uţsienio šalių ir Lietuvos praktiką

diegiant eksperimentinius mediacijos projektus, atliko informacinę paiešką apie mediatorių rengimo

(nepilnamečių baudţiamosiose bylose) sistemas ir metodikas, mokymo programų turinį, kokie

reikalavimai keliami mediatoriams; patikslino, kokie klausimai turėtų būti reglamentuojami

taisyklėse, parengė preliminarią taisyklių turinio struktūrą. Kartu su kitų institucijų atstovais (iš

Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vaiko teisių

kontrolieriaus įstaigos, Mykolo Romerio universiteto; darbo grupė sudaryta 2010 m. spalio mėn.)

parengė mediacijos proceso taisyklių (eksperimentiniam projektui) projektą. Taip pat kartu

svarstomi ir kiti su projektu susiję klausimai. Eksperimentinio mediacijos tarp nepilnamečio

nusikaltėlio ir nusikalstamos veikos aukos projekto vykdymo vieta, darbo grupės nuomone, galėtų

būti Vilniuje ir Kaune (Kaune labiausiai motyvuoti ir specializuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai,

specializuotų prokurorų skyrius, Vilniuje didţiausia baudţiamųjų bylų įvairovė ir kiekis, arčiausiai

eksperimentinio projekto koordinatorių ir kt.). Mediatoriais eksperimentinio projekto metu galėtų

109

būti Mykolo Romerio universiteto absolventai, baigę magistrantūros Mediacijos programos studijas,

šiuo metu praktikuojantys mediaciją kitose srityse; jie šiuo metu būtų pajėgūs atlikti nepilnamečių

kaltininkų ir nusikalstamos veikos aukų mediaciją be papildomų mediacijos mokymų.

Įgyvendinant 2 uţdavinio 2.4 priemonę „Parengti mokomąją metodinę taikinimo tarpininkų

rengimo medţiagą ir organizuoti taikinamojo tarpininkavimo mokymą“, Teisės institute, remiantis

uţsienio valstybių patirtimi, išstudijuotos įvairios mediatorių rengimo, jų mokymo sistemos.

Įvertinus kitų šalių mokymo organizavimo praktiką, prieita prie išvados, kad svarbu metodinės

medţiagos parengimą tiesiogiai sieti su mokymų organizavimu, iš anksto ţinoti (numatyti), kas

dalyvaus mokymuose (t. y. kokia būtų tų asmenų kompetencija: teisininkai, psichologai, socialiniai

darbuotojai ar kt.), kokia apimtimi bus vykdomas mediacijos procesas ir pan. Kol kas šie klausimai

yra derinami (kuriami), diskutuojama su darbo grupės nariais.

Įgyvendindamas 4 uţdavinio, kuriuo siekiama plėtoti psichosocialines ir socialines

paslaugas visose nepilnamečių justicijos sistemos institucijose, 4.1 priemonę „Sukurti ir įdiegti

nepilnamečių, atliekančių laisvės atėmimo bausmę ar esančių vaikų socializacijos centre, ryšių su

šeima palaikymo priemonių sistemą“, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai

(toliau – Kauno NTI-PN) parengė ir 2010 m. liepos 7 d. patvirtino Bendradarbiavimo su nuteistųjų

artimaisiais programą, kurios tikslas – išlaikyti nuteistųjų nepilnamečių ir jų artimųjų ryšius.

Išsiųsta 130 laiškų–kvietimų nuteistųjų artimiesiems atvykti pasimatyti su vaikais, aptarti iškilusias

problemas. Kvietime pateikta informacija apie artimųjų, atvykstančių į ilgalaikį ar trumpalaikį

pasimatymą, išlaidų uţ kelionę apmokėjimo viešuoju ir nuosavu lengvuoju transportu tvarka. Taip

pat įsigyta telefoninė kortelė bendrauti su artimaisiais, stendai šios programos sklaidai. 2010 m.

spalio 12 d. organizuota Atvirų durų diena nuteistųjų artimiesiems, kurios metu įstaigoje apsilankė

10 nuteistųjų artimieji, buvo bendraujama su psichologu, Socialinės reabilitacijos skyriaus

pareigūnais, aprodyta įstaiga. Organizuojant šią Atvirų durų dieną buvo išsiųsti 42 kvietimai

nelankomų nuteistųjų artimiesiems. Artimiesiems parengti lankstinukai „Kaip bendrauti su

probleminiu paaugliu?“, „Informacija asmenims, grįţusiems iš laisvės atėmimo vietų, apie

institucijas, galinčias suteikti socialinę padėtį“, ,,Vaiko teisės, pareigos ir atsakomybė“,

,,Tėvų/globėjų teisės, pareigos ir atsakomybė“. Siekiant vykdyti efektyvesnę nepilnamečių

integraciją į visuomenę, buvo nustatyta sutikimo forma, kurioje nurodyta, kad, įstaigoje esančiam

nepilnamečiui išėjus iš įstaigos, vienus metus bus renkama informacija iš Įtariamų, kaltinamų ir

teistų asmenų ţinybinio registro, ar jis nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nuo 2010 m. liepos

mėn. sutikimus pasirašė 27 nuteistieji. Kartą per mėnesį iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų

ţinybinio registro ir jo archyvo imami duomenys apie iš įstaigos išėjusių fizinių asmenų naujas

nusikalstamas veikas.

Įgyvendindamas 4 uţdavinio 4.2 priemonę „Sociokultūrinių renginių organizavimas rengiant

nepilnamečius, nuteistus laisvės atėmimo bausme, integracijai į visuomenę“, Kauno NTI-PN 2010

m. 56 nuteistiesiems (25 iš pataisos namų, 31 iš Socialinės integracijos į visuomenę skyriaus),

vadovaudamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnio 2 dalimi, kaip

paskatinimo priemonę suteikė teisę aplankyti kultūrinius renginius uţ įstaigos ribų. Nepilnamečiai

buvo vedami į kino teatrus, aplankė Velnių muziejų, vyko į Kauno raj. Garliavos vidurinę mokyklą

dalyvauti futbolo varţybose, lankėsi spaustuvėje, Šančių senelių globos namuose senelius sveikino

šv. Kalėdų proga. 2010 m. iš viso buvo organizuota 110 sociokultūrinių renginių: Socialinės

reabilitacijos skyriuje organizuoti 78, Socialinės integracijos į visuomenę skyriuje – 32 sporto,

kultūriniai ir religiniai renginiai. 2010 m. nuo lapkričio 2 d. iki gruodţio 31 d. Gyvūnų globėjų

asociacijos darbuotojai vykdė sociokultūrinių renginių ciklą „Aš ir gyvūnas“. Per du mėnesius

nepilnamečiai jaunuoliai pirmą kartą įstaigos istorijoje galėjo iš arčiau susipaţinti su gyvūnų

prieţiūros, globos ypatumais.

Įgyvendinant 4 uţdavinio 4.3 priemonę „Įsigyti priemonių, reikalingų nepilnamečių,

nuteistų laisvės atėmimo bausme, laisvalaikio uţimtumui ir praktinei veiklai organizuoti“ Kauno

NTI-PN įsigyta uţsiėmimų vykdymo efektyvumui pagerinti ir praktinei nuteistųjų veiklai

organizuoti skirtų priemonių: stalo ţaidimų, ţurnalų, krepšinio lentų, kanceliarinių prekių,

skaitmeninių televizijos imtuvų, DVD diskų, futbolo, rankinio ir krepšinio kamuolių, audinių

110

(siuvinių gamintojų praktinei veiklai organizuoti), narvas su paukščiu, akvariumas su jam

reikalingais priedais, badmintono rakečių, maisto prekių. Socialinės integracijos į visuomenę

skyrius nuteistiesiems nupirko augalų, skyriaus teritorijoje įrengtas darţelis, kuriuo nuteistieji gali

rūpintis ir priţiūrėti. Nuteistiesiems nepilnamečiams kuriamas „gyvasis kampelis“: įsigytas

akvariumas ir jam reikalingi priedai, ţuvyčių, paukščių, narvas, ţiurkėnas, maisto augintiniams.

Jaunuoliai patys priţiūri ir rūpinasi augintiniais.

Panevėţio pataisos namų nepilnametės buvo mokomos socialinių įgūdţių: sugyventi su

kitais asmenimis, uţmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai

spręsti konfliktus, dirbti kartu ir su kitais, siekti bendro tikslo, taip pat dalyvavo kultūriniuose

renginiuose įstaigoje.

Įgyvendindama 5 uţdavinio, kuriuo siekiama plėtoti nepilnamečių minimalios ir vidutinės

prieţiūros sistemą, 5.2 priemonę „Teikti Nepilnamečių justicijos programos valdymo komitetui

pasiūlymus dėl nepilnamečių minimalios ir vidutinė prieţiūros sistemos plėtros“, Švietimo ir

mokslo ministerija bei kiti šios programos atsakingi vykdytojai pasiūlymus dėl nepilnamečių

minimalios ir vidutinės prieţiūros sistemos plėtojimo turėjo pateikti iki 2010 m. balandţio 1 d. Iki

šios datos Teisingumo ministerija pasiūlymų nebuvo gavusi. 2010 m. balandţio 22 d. Teisingumo

ministerijoje įvyko Nepilnamečių justicijos programos valdymo komiteto posėdis, kuriame

Programos atsakingų vykdytojų atstovai nurodė, kad su nepilnamečių minimalios ir vidutinės

prieţiūros sistema susiję klausimai nagrinėjami Seime sudarytoje darbo grupėje, rengiančioje

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės prieţiūros įstatymo pakeitimo įstatymo

projektą, kurios nariai yra su šia sritimi susijusių, taip pat ir Programą vykdančių institucijų

atstovai. Atsiţvelgiant į tai ir siekiant nedubliuoti minėtos darbo grupės veiklos, buvo nutarta

nepilnamečių minimalios ir vidutinės prieţiūros sistemos plėtros klausimus nagrinėti tada, kai bus

priimtas minėtas įstatymo pakeitimas ir pakeistas įstatymas pradėtas taikyti praktikoje.

Įgyvendinant 6 uţdavinio, kuriuo siekiama atlikti nuoseklius nepilnamečių justicijos

mokslinius tyrimus, teikti mokslines rekomendacijas, kaip tobulinti nepilnamečių justicijos sistemą,

6.4 priemonę „Atlikti nepilnamečių baudţiamosios atsakomybės ypatumų taikymo 18–21 metų

jaunuoliams Lietuvoje tyrimą ir pateikti pasiūlymus dėl nuoseklios nepilnamečių baudţiamosios

justicijos tobulinimo“, Teisės institute surinktos ir išanalizuotos įvairių instancijų teismų

baudţiamosios bylos, kuriose buvo sprendţiamas klausimas dėl nepilnamečių baudţiamosios

atsakomybės taikymo jauniems pilnamečiams, atlikta uţsienio valstybių baudţiamųjų įstatymų

nuostatų, skirtų jaunų pilnamečių baudţiamajai atsakomybei, analizė, taip pat surinkti ir analizuoti

statistiniai duomenys apie jaunus pilnamečius, padariusius nusikalstamas veikas, jų padarytas

nusikalstamas veikas, jaunų pilnamečių nusikalstamumas lyginamas su kitų amţiaus grupių

nusikalstamumu. Tyrime išskiriamos pagrindinės teisinės bei praktinės prieţastys, lemiančios vangų

nepilnamečių baudţiamosios atsakomybės ypatumų taikymą jauniems pilnamečiams (18-20 m.) ir

pateikiami siūlymai, kaip padėtis galėtų būti tobulinama. Parengta tyrimo ataskaita yra pateikta

Teisės instituto tarybai aprobuoti.

TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

2 Nurodomas lėšų poreikis 2010 metais pagal Nepilnamečių justicijos 2009–2013 metų programą

Tikslo, uţdavinio ir

priemonės pavadinimas

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

tūkst. litų2

Panaudoti

asignavimai

, tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Priemonę

įgyvendinanti

institucija

Tikslas – sukurti optimalų

nepilnamečių justicijos

sistemoje veikiančių institucijų

tinklą su būtinomis

organizacinėmis, techninėmis

111

3 Kalėjimų departamentas programos priemonėms įgyvendinti iš viso panaudojo 9,779 tūkst. Lt, 2010 m. programos

priemonėms įgyvendinti Kalėjimų departamentui buvo skirta 10 tūkst. Lt. 4 Programos priemonių įgyvendinimui lėšos buvo skirtos iš Mokymo centro turimos Teisėjų kvalifikacijos kėlimo

programos 5 Iš institucijos bendrųjų asignavimų

priemonėmis ir

bendradarbiavimo ryšiais,

sustiprinti nepilnamečių

interesų apsaugą tiek

administraciniame, tiek

baudţiamajame procese

1 uţdavinys – uţtikrinti

nepilnamečių justicijos pareigūnų

ir kitų specialistų kvalifikacijos

kėlimą, nuolatinį mokymą

Priemonė 1.1 – organizuoti

policijos pareigūnų, dirbančių su

nepilnamečiais, mokymą, mokyti

juos dirbti su specialiųjų poreikių

turinčiais nepilnamečiais

30 0 Policijos

departamentas


pataisos inspekcijų pareigūnų,

dirbančių su nepilnamečiais

teisės paţeidėjais, mokymą

0 6,33 Kalėjimų

departamentas

Priemonė 1.5 – kelti ikiteisminio

tyrimo teisėjų, nepilnamečių ir

šeimos bylas nagrinėjančių

teisėjų kvalifikaciją

10 11,44 Teisingumo

ministerijos

Mokymo

centras


policijos, pataisos inspekcijų,

laisvės atėmimo vietų pareigūnų,

prokurorų, teisėjų, dirbančių su

nepilnamečiais, bendrą mokymą

Teisingumo

ministerijos

Mokymo

centras


policijos, pataisos inspekcijų,

laisvės atėmimo vietų pareigūnų,

prokurorų, teisėjų, dirbančių su

nepilnamečiais, bendrą mokymą

15 Generalinė

prokuratūra

2 uţdavinys – sustiprinti

nepilnamečių interesų apsaugą

baudţiamajame procese,

pagerinti baudţiamosios justicijos

administravimą

Priemonė 2.3 – parinkti

savivaldybę, kurioje būtų galima

įgyvendinti nusikaltimo aukos ir

nepilnamečio nusikaltėlio

eksperimentinį taikinamojo tarpi-

ninkavimo projektą, nustatyti, kas

galėtų teikti taikinamojo

tarpininkavimo paslaugas, ir

parengti taikinamojo

tarpininkavimo proceso taisykles

60 60 Teisės institutas

Priemonė 2.4 – parengti 60 60 Teisės institutas

112

6 Iš Kalėjimų departamentui skirtų asignavimų programai vykdyti 7 Vilniaus resocializacijos centrą nepilnamečiams, grįţusiems iš laisvės atėmimo vietų ir vaikų socializacijos centrų

reorganizuotas į Vaiko ir motinos globos namus „Uţuovėja“ 8 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai programos 4.1, 4.2, 4.3 priemonėms įgyvendinti iš viso

2010 m. buvo skirta 2010 m. 50 tūkst. Lt, panaudota 44,597 tūkst. Lt

mokomąją metodinę taikinimo

tarpininkų rengimo medţiagą ir

organizuoti taikinamojo

tarpininkavimo mokymą

3 uţdavinys – sukurti aiškią ir

veiksmingą nepilnamečių,

grįţusių iš laisvės atėmimo vietų

ir vaikų socializacijos centrų,

resocializacijos sistemą


priemones, skatinančias

nepilnamečių, esančių pataisos

inspekcijų įskaitoje, socialinę

integraciją, maţinančias riziką ir

skirtas nusikalstamą veiką lėmu-

sioms prieţastis šalinti (vasaros

stovyklos, paţintiniai ţygiai,

kultūros ir sporto renginiai ir

panašiai)

3,46 Kalėjimų

departamentas

Priemonė 3.4 – baigti

rekonstruoti Vilniaus

resocializacijos centrą

nepilnamečiams, grįţusiems iš

laisvės atėmimo vietų ir vaikų

socializacijos centrų, ir uţtikrinti

jo veiklą

300 5017 Socialinės

apsaugos ir

darbo

ministerija

4 uţdavinys – plėtoti

psichosocialines ir socialines

paslaugas visose nepilnamečių

justicijos sistemos institucijose

Priemonė 4.1 – sukurti ir įdiegti

nepilnamečių, atliekančių laisvės

atėmimo bausmę ar esančių vaikų

socializacijos centre, ryšių su

šeima palaikymo priemonių

sistemą

30 4,58 Kalėjimų

departamentas


sociokultūrinius renginius –

rengti nepilnamečius, nuteistus

laisvės atėmimo bausme, grįţti į

visuomenę

15 18,5 Kalėjimų

departamentas

Priemonė 4.3 – įsigyti priemonių,

reikalingų nepilnamečių, nuteistų

laisvės atėmimo bausme,

laisvalaikio uţimtumui ir

praktinei veiklai organizuoti

15 21,7 Kalėjimų

departamentas

6 uţdavinys – atlikti nuoseklius

nepilnamečių justicijos

mokslinius tyrimus, teikti

mokslines rekomendacijas, kaip

113

Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija ir Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos

įgyvendinimo priemonių planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario

21 d. nutarimu Nr. 220. Šios koncepcijos įgyvendinimą koordinuoja Teisingumo ministerija.

Įgyvendinant plano priemones, parengtas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo

projektas, baudţiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų pakeitimo projektai, kurie, pritarus Lietuvos

Respublikos Vyriausybei, pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (projektai Nr. XIP-1892-1897).

Probaciją reguliuojančių įstatymų įgyvendinamieji teisės (1.2 priemonė) aktai ir probacijos

planų rengimo metodika (2.2 priemonė) bus rengiami tik priėmus su probacijos taikymu ir

vykdymu susijusius įstatymus.

Kalėjimų departamentas dar 2008 m. įsigijo pakartotinio nusikaltimo rizikos vertinimo

metodiką „OASys“, psichopatijos lygmens nustatymo metodiką PCL:SV, individualios elgesio

korekcijos programą „Tik tu ir aš“, individualios motyvacijos skatinimo programą „Elgesys-

Pokalbis-Pasikeitimas“ (EPP) ir elgesio korekcijos programą „EQUIP“ darbui su nepilnamečiais

(2.1 ir 2.3 priemonės).

Vykdant 3.6 priemonę organizuoti pataisos inspekcijų ir pataisos įstaigų pareigūnų mokymai

dirbti su pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metodika „OASys“. Nuo 2010 m. pradţios

iki rugsėjo 31 d., kartu su VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ vykdytas paprojektis „Efektyvių

pakartotinių nusikaltimų prevencijos ir nusikaltusių asmenų mąstymo ir elgesio korekcijos metodų

diegimas ir plėtra Lietuvos pataisos inspekcijose“, finansuojamas Norvegijos finansinio

mechanizmo. Kalėjimų departamentas šioje veikloje dalyvavo kaip partneris. Pagrindiniai

paprojekčio tikslai – parengti mąstymo ir elgesio korekcijos programos „Tik tu ir aš“ mokytojus

(išmokant ne maţiau kaip aštuonis pataisos inspekcijų pareigūnus) ir Nuteistųjų mąstymo ir elgesio

korekcijos programų diegimo ir plėtros Lietuvos pataisos sistemoje aprašą (parengtas ir patvirtintas

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gruodţio 13 d. įsakymu Nr. V-315). Po projekto vyko

pirminis mokytojų rengimo etapas. Kartą per ketvirtį organizuoti pataisos inspekcijų pareigūnų,

vykdančių adaptuotas elgesio korekcijos programas „Tik tu ir aš“ ir „Equip“, susitikimai ir

aptariamas efektyvesnis šių programų taikymas.

tobulinti nepilnamečių justicijos

sistemą

Priemonė 6.4 – atlikti

nepilnamečių baudţiamosios

atsakomybės ypatumų taikymo

18–21 metų jaunuoliams

Lietuvoje tyrimą ir pateikti

pasiūlymus dėl nuoseklios

nepilnamečių baudţiamosios

justicijos tobulinimo

40 40 Teisės institutas

Iš viso asignavimų planui: 560 727,8

Iš jų pagal finansavimo

šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos

valstybės biudţetas:

iš jo:

1.1. bendrojo finansavimo

lėšos


paramos lėšos

1.3. specialiųjų programų lėšos

ir pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

114

Kalėjimų departamentas nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2012 m. kovo mėn. įgyvendina Europos

socialinio fondo visiškai finansuojamą projektą „Pataisos inspekcijų darbo kokybės tobulinimas,

organizuojant nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir grįţusių iš

įkalinimo įstaigų asmenų reintegraciją į darbo rinką“, kuriam įgyvendinti skirta daugiau kaip 1800

tūkst. litų. Projekto tikslas – tobulinti pataisos inspekcijų ir Kalėjimų departamento darbuotojų

darbo kokybę, dirbant su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis ir padėti nuteistiesiems

sėkmingiau integruotis į darbo rinką. Projekte dalyvaus ne maţiau kaip 37 darbuotojai ir 360

nuteistųjų.

Kauno regiono pataisos inspekcija nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. kovo mėn.

įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Kompleksinis asmenų, nuteistų

bausmėmis nesusijusiomis su laisvės atėmimu, paruošimas integracijai į darbo rinką“, kurio vertė

daugiau kaip 1400 tūkst. litų. Projekto tikslas – naudojant bei tobulinat sukurtas metodikas ir

sujungiant jas su naujais sprendimais padėti jauniems asmenims, nuteistiems bausmėmis,

nesusijusiomis su laisvės atėmimu integruotis į darbo rinką. Projekte dalyvaus ne maţiau kaip 15

pareigūnų ir 100 nuteistųjų.

Informuojant visuomenę apie probacijos sistemą ir probacijos tarnybų veiklą, Teisingumo

ministerija ir Kalėjimų departamentas 2010 m. spaudoje ir interneto tinklalapiuose skelbė

straipsnius, buvo transliuojami radijo reportaţai-interviu apie probaciją.

TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Tikslo, uţdavinio ir priemonės

pavadinimas

Patvirtinti

(patikslinti)

asignavimai,

tūkst. litų

Panaudoti

asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų

panaudojimas,

procentais

Priemonę

įgyvendinanti

institucija

Tikslas – uţtikrinti visuomenės

saugumą, sudaryti sąlygas

įgyvendinti nusikalstamų veikų

prevenciją, maţinti nusikalstamų

veikų recidyvą ir laisvės atėmimo

vietose esančių asmenų.

Uţdavinys – sukurti vientisą

institucijų, vykdančių probaciją,

tinklą.

Priemonė 3.2 – plėtoti

ţmogiškuosius išteklius pataisos

inspekcijose (įsteigti naujas

pareigybes regionų ir teritorinėse

pataisos inspekcijose, pakeisti

regionų pataisos inspekcijų

administracines struktūras,

specializuoti pareigūnus)

2600 Kalėjimų

departamentas

Priemonė 3.3 – stiprinti pataisos

inspekcijų materialinę ir techninę

bazę

2078 Kalėjimų

departamentas

Priemonė 3.4 – aprūpinti pataisos

inspekcijas priemonėmis,

būtinomis tarnybinei veiklai

vykdyti (lėšos savanorių

išlaidoms padengti, degalai,

automobilių, mobiliojo ryšio

priemonių naudojimo išlaidos ir

kita)

670 11 1,6 Kalėjimų

departamentas

115

Priemonė 3.6 – apmokyti

probacijos pareigūnus dirbti su

nusikaltimą padariusių asmenų

kartotinės nusikalstamos veikos

padarymo rizikos vertinimo ir

ikiteisminių išvadų rengimo,

probacijos planų rengimo

metodikomis, vykdyti prieţiūros

programas

155 6,8 4,4 Kalėjimų

departamentas

Uţdavinys – skatinti visuomenę

dalyvauti probacijos procese

Priemonė – per visuomenės

informavimo priemones

supaţindinti gyventojus su

probacijos sistema ir probacijos

tarnybų veikla (sukurti interneto

tinklalapį, rengti informacinius

leidinius, radijo ir televizijos

laidas ir panašiai)

50 2,1 4,2 Kalėjimų

departamentas, Teisingumo

ministerija


1. Lietuvos Respublikos

valstybės biudţetas: 5553 19,9 0,4



paramos lėšos


pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai

Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių planui, patvirtintam

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220, 2010 m. priemonių

nebuvo skirta.

Kalėjimų departamentas probacijos sistemos koncepcijai įgyvendinti 2010 m. panaudojo

19,9 tūkst. litų iš jam skirtų biudţeto asignavimų.

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–

2017 metų planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d.

nutarimu Nr. 1248. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. spalio 19 d. įsakymu

Nr. 1R-323 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta koordinuoti ir

kontroliuoti laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–

2017 metų plano įgyvendinimą.

Šios strategijos tikslas – per trumpiausią laiką ir kuo maţesnėmis išlaidomis modernizuoti

laisvės atėmimo vietas ir maţinti laisvės atėmimo vietų valdymo išlaidas nepaţeidţiant visuomenės

saugumo. Pagal šią strategiją iki 2017 m. planuojama pastatyti ar rekonstruoti daugiau kaip 10

laisvės atėmimo įstaigų objektų.

2010 m. buvo tęsiami Alytaus pataisos namų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio

rekonstravimo darbai. 2010 m. atlikta statybos ir montavimo darbų 4000 tūkst. litų sumai.

Organizuojamas objekto pripaţinimas tinkamu naudoti. Rekonstruotame bendrabutyje nuteistieji

bus apgyvendinti kamerų tipo patalpose, kurios nakčiai bus uţrakinamos. Taip pat tęsiami Kybartų

pataisos namų rekonstravimo darbai. 2010 m. atlikta statybos ir montavimo darbų uţ 565 tūkst. litų.

Kybartų pataisos namų rekonstravimo darbus planuojama baigti 2011 m.

116

Siekiant vykdyti veiksmingą nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, elgesio ir jiems

draudţiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimo į laisvės atėmimo vietas kontrolę bei sumaţinti

išlaidas suimtųjų ir nuteistųjų fizinei apsaugai ir prieţiūrai, parengta paraiška finansinei paramai iš

Norvegijos finansinių mechanizmų gauti. Gavus finansinę paramą bus galima įsigyti ir laisvės

atėmimo vietose įdiegti vaizdo stebėjimo, psichiką veikiančių medţiagų ir kitų suimtiesiems bei

nuteistiesiems draudţiamų turėti daiktų ir reikmenų paieškos, nuteistųjų ir kitų asmenų patikros

priemones ir išmokyti personalą dirbti su jomis. Sutartis dėl finansinės paramos skyrimo 2010–

2014 m. laikotarpiui turėtų būti pasirašyta 2011 m. balandţio mėn.

Parengta „Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–

2017 metų plano 1–4 priemonės įgyvendinimas“ galimybių studijos rengimo techninė uţduotis,

Ūkio ministerijoje vykdomos galimybių studijos viešojo pirkimo procedūros. Įgyvendinamas

bandomasis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektas Pravieniškių 1-iuose pataisos

namuose. Parengta galimybių studija suderinta su Finansų ministerija, siekiant gauti Lietuvos

Respublikos Vyriausybei leidimą įgyvendinti minėtą projektą, parengti reikalingi dokumentai

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų komisijai.

Vykdomos 8,1 ha dydţio sklypo, esančio Šiaulių rajono (Šiaulių seniūnijos) Ginkūnų

kadastrinėje vietovėje, detaliojo planavimo procedūros keičiant ţemės paskirtį Šiaulių tardymo

izoliatoriaus-kalėjimo statybai.

Teisingumo ministerija, vykdydama Prekybos ţmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009–

2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d.

nutarimu Nr. 1104, įgyvendinimo priemonių plano 1.2 priemonę – „Parengti reikiamų teisės aktų

projektus, kad būtų ratifikuota 2005 m. geguţės 16 d. Varšuvoje priimta Europos Tarybos

konvencija dėl veiksmų prieš prekybą ţmonėmis“ – dalyvauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro 2010 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1V-557 sudarytos darbo grupės veikloje ir šiuo metu

rengia atitinkamas Lietuvos Respublikos baudţiamojo kodekso pataisas, kad būtų suderintos

baudţiamojo įstatymo ir minėtos konvencijos nuostatos.

IV. PLANUOJAMO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės 2011 m. veiklos prioritetais ir tikslu

teisės ir teisingumo srityje – garantuoti pagarbą ţmogaus teisėms, formuoti efektyvią ir prieinamą

teisinę sistemą, sumaţinti biurokratijos ir reguliavimo naštą – vykdys funkcijas, priskirtas savo

valdymo sričiai, ir sieks permainų teisėkūros, teisinių institucijų reguliavimo ir kitose srityse.

Teisingumo ministerijos 2011 m. veiklos prioritetai:

1. Uţtikrinti, kad kiekvienas ţmogus galėtų patogiai matyti „nuo-iki“, kaip rengiami teisės

aktų projektai, ir teikti jiems savo pasiūlymus, taip pat pasiekti, kad priimti valdţios sprendimai

įsigaliotų juos paskelbus internete, o juos rasti būtų greita ir patogu.

2. Sukurti sąlygas teismams dirbti efektyviai, moderniai, viešai ir pagarbiai ţmogui.

3. Uţtikrinti, kad priimant teisės aktus nebūtų didinama administracinė našta verslui, o jų

veiklą priţiūrinčios institucijos dirbtų kaip pagalbininkės, o ne baudėjos.

4. Uţtikrinti, kad bausmės būtų efektyvios, visuomenė labiau apsaugota nuo pakartotinių

nusikaltimų, o bausmių sistema veiktų taupiau ir skaidriau.

5. Uţtikrinti, kad ţmonėms realiai sumaţėtų tokių situacijų, kuriose klausimai gali būti

sprendţiami nelegaliu, korupcijos būdu.

6. Uţtikrinti, kad ţmogus greičiau ir patogiau galėtų susitvarkyti reikalus Teisingumo

ministerijos kuruojamose institucijose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. tikslas – padėti tvarios ilgalaikės plėtros

pagrindus – kurti modernią ir didesnės pridėtinės vertės ekonomiką, pritraukti tiesiogines

uţsienio investicijas, veiksmingai ir skaidriai valdyti išteklius, skatinti visuomenės verslumą ir

sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas.

2011 m. Registrų centras masinio vertinimo būdu vertins ţemės sklypus ir statinius,

įregistruotus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, siekdamas uţtikrinti mokesčių

117

surinkimą ir kitiems teisės aktų nustatytiems tikslams, taip pat sieks uţtikrinti efektyvią Adresų

registro veiklą.

Nekilnojamojo turto (ţemės ir statinių) rinkos vertė yra svarbus valstybės ekonominis

rodiklis. Ši programa skirta nekilnojamojo turto (ţemės sklypų ir statinių) vidutinei rinkos vertei

nustatyti masinio vertinimo būdu, taikant lyginamosios vertės, naudojimo pajamų ir atkuriamosios

vertės metodus (konkrečiai turto grupei metodas parenkamas pagal paskirtį). Numatomas

kasmetinis nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės perskaičiavimas, kainynų, skirtų

atkuriamajai vertei nustatyti, atnaujinimas ir nuolatinė rinkos stebėsena, skirta vietovės pataisos

koeficientams skaičiuoti.

Nekilnojamojo turto masinio vertinimo sistema pagrįsta skaitmeninių automatizuotų

vertinimo sistemų taikymu, todėl programoje akcentuojamas masinio vertinimo sistemos

tobulinimas, funkcionalumo plėtra ir naujų technologijų diegimas. Nekilnojamojo turto masinio

vertinimo sistema skirta tam tikros datos viso šalies nekilnojamojo turto vertei nustatyti vienodais

principais, numatant galimybę nuolat perskaičiuoti vertės pokyčius rinkoje, todėl programoje didelis

dėmesys bus skiriamas programinių sprendimų kūrimui, metodinei ir koordinacinei veiklai,

operatyviam tarpinių (projektinių) duomenų ir galutinių (patvirtintų) rezultatų pateikimui

vartotojams (mokesčių mokėtojams, savivaldybėms, valstybinio turto valdytojams, turto

savininkams ir kt.).

2011 m. numatoma išplėsti Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos

funkcionalumą, papildyti ją naujais informaciniais laukais, tobulinti skaitmeninius, aktualius

informacinės analitinės informacijos posistemius, integruotus su Nekilnojamojo turto registro

informacine sistema, informacijos integravimo ir pateikimo vartotojui skaitmenine forma modulius,

gautus rezultatus pavaizduoti grafinėmis ir tekstinėmis priemonėmis ir integruoti su Nekilnojamojo

turto registro GIS sistema, atnaujinti atkūrimo kaštų kainynus.

Galutinis rezultatas – aktualios nekilnojamojo turto vertės nustatymas rinkos principais ir

atkuriamąja verte nekilnojamojo turto, siekiant uţtikrinti mokesčių surinkimą ir kitiems valstybės

tikslams, atliekant šiuos darbus: tęsiant ţemės ir statinių informacinės analitinės sistemos plėtrą ir

tobulinimą, atnaujinant internetinių prieigų informaciją ţemės ir statinių masinio vertinimo

duomenimis, rengiant ţemės ir statinių masinio vertinimo dokumentus, juos viešai svarstant,

teikiant tvirtinti ir publikuojant, nagrinėjant apeliacijas, teikiant informaciją apie nustatytas vertes

valstybės institucijoms ir kitiems vartotojams.

Svarbiausias Adresų registro prioritetas – laiku įregistruoti visus Adresų registro objektus

pagal pateiktus dokumentus ir administruoti Adresų registro duomenų bazę. Objektų įregistravimas

laiku uţtikrina informacijos aktualumą, kuris labai svarbus kitiems pagrindiniams ir susijusiems

valstybės registrams funkcionuoti.

Adresų registro plėtra labai svarbi bendradarbiaujant su duomenų teikėjais ir gavėjais, todėl

ateinančiais metais bus parengta gatvių planų rengimo, suteikiant gatvėms pavadinimus, taikomoji

programa, kuri uţtikrins duomenų kokybę ir spartesnį savivaldybių darbą rengiant dokumentus

Adresų registrui.

Bus siekiama, kad Adresų registro centrinė duomenų bazė būtų vienintelis visų gavėjų

naudojamas oficialus duomenų apie adresus ir jų sudedamąsias dalis šaltinis. Kad būtų galima tai

įgyvendinti, reikia didinti adresų patrauklumą tiek valstybinėms, tiek komercinėms struktūroms,

duomenis papildyti dar viena sudedamąja dalimi – pašto kodu. Ši veikla įmanoma tik glaudţiai

bendradarbiaujant su akcine bendrove Lietuvos paštu.

Numatoma uţpildyti Adresų registro elektroninį dokumentų archyvą ne tik dokumentais,

kurių pagrindu įregistruoti adresai, bet ir dokumentais, kurių pagrindu įregistruoti kiti Adresų

registro objektai. Bus populiarinamos registro išrašų teikimo registruotiems vartotojams taikomoji

programa ir registro išrašų, dokumentų kopijų, kurių pagrindu įregistruoti Adresų registro objektai,

uţsakymo internetu taikomoji programa. Naudojant šias taikomąsias programas maţinamos laiko

sąnaudos reikalingų archyvinių dokumentų paieškai. Adresų registro skaitmeninių dokumentų

teikimas elektroniniu būdu prisidės ir prie paslaugų teikimo vieno langelio principu. Tikėtini

tiesioginiai ar netiesioginiai skaitmeninio dokumentų archyvo naudotojai galėtų būti Nekilnojamojo

118

turto ir Gyventojų registrai, notarai, teismai, savivaldybės ir socialines paslaugas teikiančios

tarnybos.

Numatoma tobulinti ir populiarinti Registrų centro interneto svetainėje esantį neatlygintiną,

viešą Adresų registro ţemėlapį, kuriame galima ne tik rasti įregistruotus Adresų registro objektus,

bet ir matyti jų geografinį išsidėstymą. Skelbiant adresus tokiu būdu, asmenys gali suţinoti tam

tikro adreso objekto buvimo vietą, įsitikinti, ar asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto adresas

įregistruotas Lietuvos Respublikos adresų registre, t. y. ar jis yra įteisintas. Viešo Adresų registro

ţemėlapio populiarinimas jį daro ţinomesnį ir skatina asmenis juo naudotis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. tikslas – modernizuojant valstybės valdymą

siekti priartinti paslaugas prie ţmogaus, kad jos atitiktų kiekvieno asmens poreikius, būtų

paprastos, prieinamos ir geros kokybės (kiek jas pasirengę finansuoti mokesčių mokėtojai);

siekti, kad paslaugų teikimo srityje būtų daugiau konkurencijos, pasirinkimo galimybių ir

kartu daugiau geros kokybės paslaugų.

Įdiegus Hipotekos registro pakeitimus ir naują Hipotekos registro paslaugą, toliau bus

tikslinami ir tobulinami Hipotekos registro programinių priemonių pakeitimai ir Hipotekos registro

elektroninė paslauga, atsiţvelgiant Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Civilinio kodekso 4.170,

4.171, 4.172, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186,

4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.196, 4.197, 4.199, 4.201, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211,

4.212, 4.214, 4.216, 4.219, 4.221, 4.223, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo 4.1921,

4.1941 straipsniais įstatymo projektą. Numatoma galimybė duomenis apie priimtus sprendimus

steigti priverstinę hipoteką elektroniniu būdu teikti ne tik notarams, bet ir teismams, Valstybinei

mokesčių inspekcijai. Notarams bus sudarytos sąlygos atlikti vykdomąjį įrašą Hipotekos registre.

Priėmus teisės aktų pakeitimus ir hipotekos ir įkeitimo registravimo procese atsisakius

hipotekos teisėjo, notaras, sudaręs hipotekos ar įkeitimo sandorį, turės galimybę nedelsdamas

įregistruoti sandorį Hipotekos registre.

Planuojama įgyvendinti projektą „Lietuvos testamentų registro prisijungimas prie Europos

testamentų registrų tinklo (ENRW)“. Tikslas – prisijungti prie Europos testamentų registro tinklo

(toliau – ENRW) ir taip uţtikrinti operatyvius ir paprastus duomenų apie kitose Europos Sąjungose

valstybėse, prisijungusiose prie minėto tinklo, sudarytus testamentus gavimo bei informacijos apie

Lietuvos Respublikoje sudarytų testamentų suteikimą Europos Sąjungos valstybėms procesus.

Šio projekto naudos gavėjai: testatoriai ir paveldėtojai, notarai, advokatai, kitos teisinės

institucijos. Įgyvendinus projektą, bus sudarytos palankesnės sąlygos testatorių ir paveldėtojų, ypač

Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių ne Lietuvoje, ir uţsienio valstybių piliečių, gyvenančių

Lietuvoje, teisių apsaugai. Lietuvos Respublikos teisinės institucijos paprastai ir greitai gaus

reikalingus duomenis iš kitų valstybių testamentų registrų, uţsienio valstybių teisinės institucijos

lengvai gaus Lietuvos testamentų registro duomenis. Prijungimas prie ENRW suteiktų galimybes

bendradarbiauti ir su šalimis, kurios šiuo metu nėra prisijungusios prie Bazelio konvencijos, tačiau

yra prisijungusios prie ENRW, pavyzdţiui, Slovėnija, Šveicarija ir kt.

Planuojama įgyvendinti projektą „Turto arešto aktų registravimo ir duomenų teikimo

elektroninė paslauga“. Šio projekto tikslas – uţtikrinti efektyvesnius turto arešto aktų surašymo,

registravimo (išregistravimo) ir duomenų teikimo procesus. Projekto metu būtų plėtojamos Turto

arešto aktų registro taikomosios programos: kuriama nauja registro objektų registravimo programa,

kuri uţtikrintų elektroniniu būdu pateiktų duomenų priėmimą, registravimą ir tvarkymą, maksimalų

duomenų tvarkymo automatizavimą; būtų tobulinamos programinės priemonės, skirtos registro

duomenų teikėjams administruoti; būtų sukurta galimybė registro duomenų teikėjams (antstoliams,

teismams, prokurorams, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir kitiems)

teikti duomenis elektroniniu būdu (elektroninės paslaugos perkėlimo į internetą lygis –

bendradarbiavimo lygiu); būtų įsigyta nauja ir atnaujinta turima techninė įranga. Šiuo metu atlikti

pakeitimų specifikavimo darbai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. tikslas – maţinti valdţios sektoriaus

deficitą ir stabilizuoti valdţios sektoriaus skolą, kad sumaţėtų ilgalaikių palūkanų normų

priedai uţ riziką ir paspartėtų privačios investicijos, didinančios darbo našumą ir tvarią ūkio

119

plėtrą. Pagal Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas iki 2012 metų sumaţinti valdţios

sektoriaus deficitą. Reformuoti biudţeto rengimo ir vykdymo sistemą – iš anksto orientuoti

ilgalaikę viešųjų finansų politiką į perteklinių biudţetų sudarymą, valdţios sektoriaus skolos

maţinimą, optimalaus dydţio finansinių rezervų sudarymą ir veiksmingą valdymą.

2011 m. numatoma parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti teisės aktų

projektus, kuriuos priėmus būtų sustiprinta kova su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia

apyvarta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. tikslas – panaikinti korupcijos sąlygas ir

motyvus viešajame sektoriuje, uţtikrinti priimamų teisinių sprendimų ir viešųjų finansų

naudojimo skaidrumą ir viešumą, atsakingų teisėsaugos institucijų tarpusavio

bendradarbiavimą ir koordinavimą; pasiekti, kad „Transparency International“ skelbiamas

korupcijos suvokimo indeksas nuolat gerėtų.

Oficialiai teisės aktų registre viešai skelbti priimtus teises aktus (įstatymus, jų

įgyvendinamuosius teises aktus, teismų sprendimus), taip sudarant sąlygas visuomenei priimtinai ir

paprastai su jais susipaţinti.

Antikorupciniu poţiūriu vertinti rengiamus teisės aktų projektus (jeigu projektuose

reglamentuojami santykiai priskirtini nors vienai Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos

įstatymo 8 straipsnyje nurodytų 18 sričių).

2011 m. numatoma įgyvendinti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO)

Lietuvos Respublikai numatytas rekomendacijas.

Uţtikrinant nacionalinius interesus atitinkantį Lietuvos ir ES teisės suderinamumą ir

siekiant tinkamai atstovauti ES ir tarptautinėse teismų institucijose, numatoma teikiant išvadas dėl

nacionalinių teisės aktų projektų, įgyvendinančių ES teisės aktus, aktyviai siūlyti pagrįstas teisinio

reglamentavimo gerinimo rekomendacijas, įskaitant siūlymus dėl Lietuvos institucijų pasirinkto

reglamentavimo, kuris susijęs su ES teisės normų įgyvendinimu, bet konkrečiai nėra

reglamentuojamas, racionalumo ir proporcingumo.

Kartu su Ministro Pirmininko tarnyba ir Uţsienio reikalų ministerija vykdyti projektą

„Lietuvos Europos Sąjungos reikalų sistemos efektyvumo didinimas“ (LESSED), kurio metu

tikimasi nustatyti tobulintinus ES teisės įgyvendinimo koordinavimo, pozicijų dėl ES teisės aktų

projektų rengimo, ES ir nacionalinės teisės derinimo, Lietuvos Respublikos interesų atstovavimo ir

gynimo ES teismų institucijose aspektus, siekiant teigiamų poslinkių ES teisės aktų įgyvendinimo ir

perkėlimo į nacionalinę teisę procese. Įvykdţius šį projektą planuojama pateikti pasiūlymus dėl

reikiamų teisės aktų pakeitimo. Be to, planuojama modernizuoti Lietuvos narystės Europos

Sąjungoje (LINESIS) sistemą, numatyti galimybę ES Teisingumo Teismo procesinius dokumentus

valstybės institucijoms notifikuoti naudojantis LINESIS sistema, įtraukti į pozicijų bylose

Teisingumo Teisme rengimo procesą interesų grupes, spręsti kitus klausimus (atstovavimas

savivaldybėms ir kt.).

Siekiant veiksmingo Lietuvos Respublikos interesų gynimo Europos Komisijos

pradedamose paţeidimo procedūrose, dėmesys bus skiriamas probleminėms sritims nustatyti dar iki

oficialios paţeidimo procedūros pradţios. Tokios sritys bus nustatomos tinkamai ir veiksmingai

koordinuojant ES teisės įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę procesą.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius

2010 metŲ veiklos ataskaita · 2018-05-04 · teise. veiksmingos probacijos vykdymo sistemos...

Documents