2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

plaèiau skaitykite 8 p.

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)2

UAB „Alfa Laval“M. K. Èiurlionio g. 66LT-03100 VilniusTel. (8 5) 215 0092

UAB LOGSTORRaguvos g. 7LT-44275 KaunasTel. (8 37) 40 94 40

UAB „Anykðèiø ðiluma“Vairuotojø g. 11LT-29107 AnykðèiaiTel. (8 381) 59 165

UAB „Birðtono ðiluma“B. Sruogos g. 23LT-59209 BirðtonasTel. (8 319) 65 804

UAB„Ekotermijos“servisasKaro Ligoninës g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8 37) 42 45 14

UAB „E energija“Odminiø g. 8LT-01122 VilniusTel. (8 5) 268 5989

UAB „Elektrënøkomunalinis ukis“Elektrinës g. 8LT-26108 ElektrënaiTel. (8 528) 58 081

UAB „Fortum Heat Lietuva“S. Þukausko g. 21LT-08234 VilniusTel. (8 5) 243 0043

UAB „Grundfos Pumps“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 239 5430

UAB „Ignalinos ðilumostinklai“Vasario 16-osios g. 41LT-30112 IgnalinaTel. (8 386) 52 701

UAB „Izobara“Linø g. 44LT-20173 UkmergëTel. (8 340) 60 040

AB „Jonavos ðilumostinkai“Klaipëdos g. 8LT-55169 JonavaTel. (8 349) 52 189

UAB „Kaiðiadoriø ðiluma“J. Basanavièiaus g. 42LT-56135 KaiðiadorysTel. (8 346) 51 139

AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50

AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50

UAB „Lazdijø ðiluma“Gëlyno g. 10LT-67129 LazdijaiTel. (8 318) 51 839

Lietuvos techninësizoliacijos imoniøasociacijaRinguvos g. 65ALT-45245 KaunasTel. (8 37) 34 04 48

UAB „Litesko“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7500

UAB „Maþeikiø ðilumostinklai“Montuotojø g. 10LT-89101 MaþeikiaiTel. (8 443) 98 171

UAB „Molëtø ðiluma“Mechanizatoriø g. 7LT-33114 MolëtaiTel. (8 383) 51 962

UAB „Pakruojo ðiluma“Saulëtekio al. 34LT-83133 PakruojisTel. (8 421) 61 139

AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-35114 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25

UAB „Plungës ðilumos tinklai“V. Maèernio g. 19LT-90142 PlungëTel. (8 448) 72 077

UAB „Radviliðkio ðiluma“Þironø g. 3LT-82143 RadviliðkisTel. (8 422) 60 872

UAB „Raseiniø ðilumostinklai“Pieninës g. 2LT-60133 RaseiniaiTel. (8 428) 51 951

UAB „Ðakiø ðilumos tinklai“Gimnazijos g. 22/2LT-71116 ÐakiaiTel. (8 345) 60 588

LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØASOCIACIJOS NARIØ SÀRAÐAS

LIETUVOS ÐILUMINËSTECHNIKOS INÞINIERIØASOCIACIJOSKOLEKTYVINIØ NARIØSÀRAÐAS

UAB „Danfoss“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 210 5770

UAB „Ekotermijosservisas“Karo ligoninës g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8 37) 42 45 14

UAB „Energetikos linijos“Gedimino g. 47LT-44242 KaunasTel. (8 37) 40 70 61

UAB „Yglë“Ozo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 5) 237 5233

AB „Kauno energija“Raudondvario pl.84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50

AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50

AB „Lietuvos dujos“Aguonø g. 24LT-03212 VilniusTel. (8 5) 261 6925

Lietuvos energetikosinstitutasBreslaujos g. 3LT-44403 KaunasTel. (8 37) 40 18 05

UAB „Mikroklimatas“Goðtauto g. 12-421LT-01108 VilniusTel. (8 5) 262 0170

AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT- 44242 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25

AB „Ðiauliø energija“Pramonës g. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00

Ðildymo ir vëdinimokatedra Vilniaus Gediminotechnikos universitetasSaulëtekio al. 11LT-10223 VilniusTel. (8 5) 276 4453

Ðilumos ir atomoenergetikos katedraKauno technologijosuniversitetasDonelaièio g. 20LT-44239 KaunasTel. (8 37) 30 04 45

AB „Ðiauliø energija“Pramonës pr. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00

UAB „Ðilalës ðilumostinklai“Maironio g. 20BLT-75137 ÐilalëTel. (8 449) 74 491

UAB „Ðilutës ðilumostinklai“Klaipëdos g. 6ALT-99116 ÐilutëTel. (8 441) 62 144

UAB „Ðirvintø ðiluma“Vilniaus g. 49LT-19118 ÐirvintosTel. (8 382) 51 831

UAB „Ðvenèioniø energija“Vilniaus g. 16ALT-18123 ÐvenèionysTel. (8 387) 51 593

UAB „Tauragës ðilumostinklai“Prezidento g. 72LT-72238 TauragëTel. (8 446) 62 860

VðÁ Technikos prieþiûrostarnybaNaugarduko g. 41LT-03227 VilniusTel. (8 5) 213 1330

UAB „Utenos ðilumostinklai“Pramonës pr. 11LT-28216 UtenaTel. (8 389) 63 641

UAB ViessmannGeleþinio Vilko g. 6BLT-03150 VilniusTel. (8 5) 268 3295

UAB „Vilniaus energija“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7199

UAB „Vilniaus rajonoðilumos tinklai“Kranto g. 24LT-15177 NemenèinëTel. (8 5) 238 1275

AB „Vilniaus ðilumostinklai“V. Kudirkos g. 14LT-03105 VilniusTel. (8 5) 210 7431

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27) 3

Audronë NAKROÐIENËLietuvos ðilumos tiekëjø asociacija

Specialistë, projekto vadovë

PROJEKTAS „ÐILUMOS TIEKIMOÁMONIØ DARBUOTOJØ MOKYMAS“

Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija, 2005 m. kovo 7 d. pasiraðiusi sutartá su Lietuvos Res-publikos socialinës apsaugos ir darbo ministerija dël projekto „Ðilumos tiekimo ámoniø darbuo-tojø mokymas“ ágyvendinimo, sëkmingai já vykdo. Parama skirta pagal Bendrojo programavimodokumento 2 prioriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ priemonæ 2.2. „Darbo jëgos kompetencijos irprisitaikymo prie pokyèiø ugdymas“.

Projekto ágyvendinimo metu buvo planuota ðilumos tiekimo ámoniø darbuotojus apmokytipagal ðias keturias mokymo programas: „Vadyba“, „Rinkodara“, „Finansø valdymas ir ap-skaita“, „Europos Sàjungos energetikos politika“.

Pirmosios trys mokymo programos jau ágyvendintos. Visi mokymo programø dalyviai sëk-mingai iðlaikë þiniø patikrinimo testà ir gavo paþymëjimus.

Ð. m. rugsëjo mën. planuojama pradëti ágyvendinti paskutinæ mokymo programà – „EuroposSàjungos energetikos politika“.

Mokymo programà „Vadyba“ sudarë vienuolikos seminarø ciklas. Ðioje mokymo programo-je dalyvavo 18 dalyviø ið ðilumos tiekimo ámoniø, daugiausia ámoniø vadovai. Jie iðklausë 96akad. val. mokymo kursà ðiomis temomis: „Oratorinis menas: iðkalbos ir asmeninio ávaizdþioformavimas“, „Organizacijos kultûra. Pokyèiø valdymas“, „Ámonës strateginë plëtra“, „Projektørengimas ir valdymas“, „Atlyginimo ir skatinimo sistema“, „Bendravimo psichologija“, „Perso-nalo valdymas“, „Efektyvus bendradarbiavimas su partneriais“, „Derybø ágûdþiø lavinimas“,„Sprendimo priëmimo proceso ypatumai. Prezentacijø vieta sprendimo priëmimo procese“, „Stre-so ir konfliktø valdymas – geri santykiai su darbuotojais“.

Mokymo programà „Rinkodara“ sudarë ðeðiø seminarø ciklas. Ðioje mokymo programojedalyvavo 36 dalyviai ið ðilumos tiekimo ámoniø, jie iðklausë 48 akad. val. mokymo kursà ðiomistemomis: „Marketinginë veikla ámonëje“, „Vartotojø elgsena“, „Ryðiai su klientais – pasitenkini-mo ir lojalumo jausmas. Komunikacijos politika – reklama“, „Bendravimo psichologija“, „Ryðiaisu visuomene, ávaizdis ir darbas su þiniasklaida“, „Marketingo planavimas ir strateginis valdy-mas“.

Mokymo programà „Finansø valdymas ir apskaita“ sudarë devyniø seminarø ciklas. Ðiojemokymo programoje dalyvavo 38 dalyviai ið ðilumos tiekimo ámoniø, jie iðklausë 88 akad. val.mokymo kursà ðiomis temomis: „Supaþindinimas su teisës aktais, susijusiais su organizacijosfinansø valdymu ir apskaita“, „Mokestinë teisë“, „Vidaus kontrolës sistema ir auditas“, „Darbouþmokestis“, „Ámonës finansinë analizë ir finansinis prognozavimas“, „Investicijø valdymas –investicijø analizë ir investiciniai sprendimai“, „Bendravimo psichologija“, „Investiciniø projektøir paraiðkø ES paramai gauti rengimas. Praktiniø pavyzdþiø analizë“, „Biudþetø sudarymas“.

Mokymo programas „Vadyba“, „Rinkodara“, „Finansø valdymas ir apskaita“ ágyvendino Lie-tuvos vieðojo administravimo instituto ir UAB „Ekonominës konsultacijos ir tyrimai“ dëstytojai.

Pasibaigus projektui, planuojama toliau tæsti anksèiau minëtø mokymo programø ágyvendini-mà – organizuoti seminarus ðilumos tiekimo ámoniø darbuotojams aktualiomis temomis. Tuotikslu keturi ðilumos tiekimo ámoniø darbuotojai, dalyvavæ mokymo programose, buvo apmokytidëstymo metodikos, praneðimø rengimo, bendravimo su auditorija temomis.

Projekto trukmë: 2005 03 01–2007 02 28. Projekto dydis: 204 900 Lt, numatytas paramosdydis – 150 842 Lt, nuosavos lëðos – 54 058 Lt. Projekto vadovë: Audronë Nakroðienë (audro-ne@ldha.lt; 8 682 50 535).

Mokymo programos „Vadyba“ dalyviai

Mokymo programos „Rinkodara“ dalyviai

Mokymo programos „Finansø valdymas ir apskaita“ dalyviai

ÐILUMINË TECHNIKA

4 2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

CENTRALIZUOTAS ÐILUMOS TIEKIMASKAUNO MIESTUI – DABARTIS IR

PERSPEKTYVOSStanislovas Karèiauskas, AB „Kauno energija“

Juozas Gudzinskas, Kauno technologijos universitetas

Kai kyla klausimas apie geriausià miestø ðildymo bûdà, be abejo,galvojama apie centralizuotà ðilumos tiekimà, naudojant modernias ðilu-mos tiekimo sistemas ir daug dëmesio skiriant atsinaujinanèiø ðilumosðaltiniø pritaikymui ðilumos gamyboje, kombinuoto ciklo ðiluma-elektragamybos jëgainiø panaudojimui ir racionalaus kuro balanso parinkimui.

AB „Kauno energija“ yra pagrindinis regiono, kuriam priklauso Kaunomiestas ir rajonas bei Jurbarko miestas, ðilumos tiekëjas. Pagrindinesbendrovës veiklos kryptis sudaro ðilumos ir elektros gamyba, ðilumosperdavimas ir tiekimas, taip pat ðilumos paskirstymas – ðildymo ir karð-to vandens sistemø pastatuose prieþiûra.

Centralizuotas ðilumos tiekimas Kauno mieste ir rajone plëtojamas irvykdomas pagal LR „Ðilumos ûkio ástatyme“ numatyta tvarka parengtàðilumos tiekimo specialøjá planà ir ðilumos ðaltiniø naudojimo reglamen-tà.

Pagal ðilumos tiekimo bûdus Kauno miesto teritorija suskirstyta á triszonas, kurioms taikomas prioritetinis ðilumos tiekimo bûdas, t. y. centra-lizuoto ðilumos tiekimo (CÐT) zona, konkurencinë dujø / elektros zona irkonkurencinë CÐT / dujø zona [1]. Bendras AB „Kauno energija“ ðilumosðaltiniø galingumas sudaro 586 MW, o kartu su UAB „Kauno termofika-cijos elektrinë“ – 2 130 MW. Visi AB „Kauno energija“ priklausantys ðal-tiniai gali padengti ðilumos ástatymo reikalaujamà maksimalø 30 proc.miesto energijos poreiká. Prijungtø vartotojø faktinis maksimalus ðilu-mos poreikis – apie 600 MW.

Centralizuoto ðilumos tiekimo bendrovës kûrimosi laikotarpiu 1963 m.eksploatuojamø perdavimo tinklø ilgis tesudarë 8,18 km. Ðiuo metu ak-cinei bendrovei „Kauno energija“ priklauso 385 km tinklø, ið jø: 98,1 kmmagistraliniø tinklø; 286,9 km kvartaliniø; 10,76 km karðto vandens tin-klø; 16,45 km garo tinklø.

Visi Kauno ðilumos ðaltiniai – UAB „Kauno termofikacinë elektrinë“,bendrovei priklausanti Petraðiûnø elektrinë, Ðilko, Pergalës ir Inkaro kati-linës – sujungti á integruotà tinklà, kuris padidina ðilumos tiekimo patiki-mumà.

Ið 2005 m. buvusiø 4 684 ðilumos punktø Kauno mieste ir rajonemodernizuota daugiau kaip 1 050. 2007 metais numatoma baigti decen-tralizuoti karðto vandens tiekimà panaikinant grupines boilerines, kartumodernizuojant ir ðilumos punktus tuose pastatuose.

Ðiandien bendrovë turi daugiau kaip 115 tûkstanèiø vartotojø, per-kanèiø ðilumos energijà, jie skirstomi á grupes: gyventojai; pramonësámonës; valstybinës ir savivaldybës ámonës ir organizacijos; kiti vartoto-jai.

Didþiàjà dalá bendrovës tiekiamos ðilumos suvartoja daugiabuèiai gy-venamieji namai. Daugiausia gyvenamøjø namø pastatyta 1940–1985metais, o 1960–1980 m. bûdingi surenkami stambiaplokðèiai namai.Buvo geriau suplanuoti gyvenamieji rajonai, butai, taèiau neskirta reikia-mo dëmesio techninëms savybëms (maþos atitvarø ir perdengimø ðilu-mos varþos). 1 lentelëje matoma ðilumos sunaudojimo priklausomybënuo pastato aukðtingumo, taèiau vien tik aukðtingumas dar objektyviaineatspindi ðilumos suvartojimo.

1 paveiksle parodytas 5 aukðtø gyvenamo namo ðilumos kiekio pa-skirstymas priklausomai nuo namo ploto. Matome, kad kai namo plotasnuo 5 000–6 000 m2, sàlyginis ðilumos suvartojimas yra maþiausias.Tai gali padëti atsakyti ir á daþnai ðilumos tiekëjui uþduodamà klausimà –

kodël dviejø vienodo aukðtingumo, panaðiø metø statybos namø ðilu-mos suvartojimas ir atitinkamai mokëjimas uþ jà yra skirtingi. Reikia pa-brëþti, kad AB „Kauno energija“ tiekiamos ðilumos kaina yra septintojevietoje ið 28 Lietuvos centralizuoto ðilumos tiekimo bendroviø ir tikimasi,kad iki 2008 m. ðilumos pardavimo kaina vartotojams nedidës.

Tikslinga veikla bendrovës ávaizdþio bei vartotojø aptarnavimo gerini-mo srityje pradëta tik 2000 m. ákûrus Rinkodaros departamentà, kuriopagrindinës veiklos kryptys ir jo sudedamosios dalys parodytos 2 ir 3paveiksluose.

Ákûrus naujà departamentà, pradëta kurti ir plëtoti vieninga bendro-vës duomenø bazë ir atitinkamai pradëta formuoti centralizuoto ðilumos

2 pav. Pagrindinës AB „Kauno energija“ rinkodaros programos kryptys

1 pav. Kauno miesto 5 aukðtø gyvenamøjø namø santykinio ðilumos kiekio(kWh/m2) pasiskirstymas priklausomai nuo namo ploto

sapitotatsaP,samijotravussomuliðsinikytnaS

m/hWk 2

otðkuaoneiV 88,251

øtðkuaøjeivD 59,971

øtðkua4–3 03,071

øtðkuaøikneP 18,021

øtðkuaøikneppiakuaiguaD 60,721

1 lentelë. Kauno miesto pastatø lyginamasis ðilumos suvartojimas patalpø

ðildymui, priklausomai nuo pastato tipo, kWh/m2

ÐILUMINË TECHNIKA

52006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

tiekimo propaganda. 2001 m. pradëta diegti, 2002 m. papildyta ir nuo2005 m. toliau sparèiai plëtojama „Nuotolinio ðilumos apskaitos prietai-so duomenø perdavimo á centralizuotà duomenø bazæ“ sistema. 2004 m.balandþio mën. pradëjo veikti moderni „Pardavimø apskaitos ir valdymo“(bilingo) informacinë sistema, ji uþtikrino maksimalià informacijos, rei-kalingos mokesèiams skaièiuoti, apdorojimo automatizacijà.

Nuo 2005 m. lapkrièio mën. pradëjo veikti Skambuèiø centras, jisrealizuoja „vieno kontakto“ principà ir garantuoja vartotojø aptarnavimooperatyvumà, kokybæ, teikiamø paslaugø paketo iðplëtimà bei jø teikimokontrolæ. Nuo 2006 m. pradþios pradedama ádiegti „Dokumentø valdymosistema“, kuri uþtikrins bendrovës padaliniø darbo kokybæ, informacijoskaupimà, kontrolæ bei optimizavimà ir pagerins bendrovës vidaus darboorganizavimà.

Visos ðios bendrovëje ágyvendintos ir ágyvendinamos priemonës su-daro sàlygas integruotis á numatomas kurti Kauno miesto pastatø inþine-riniø árengimø nuotolinio valdymo duomenø surinkimo sistemas bei á ben-drà atsiskaitymo uþ komunalines paslaugas sistemà.

Taèiau ðalia visø centralizuoto ðilumos tiekimo plëtros laimëjimø Kaunomieste yra nemaþai spræstinø klausimø, kurie daro didelæ átakà bendro-vës veiklai. Pirmiausia privalome uþtikrinti ðilumos ástatymo reikalauja-mà 30 proc. galios rezervà, tam skirdami atitinkamas investicijas, norsfaktinis ðio rezervo iðnaudojimas minimalus. Reikia spræsti ðilumos per-davimo vamzdynø, kurie naudojami 30 ir daugiau metø, ðilumos izoliaci-jos, dalies vamzdynø pakeitimo klausimus. Tai dideliø investicijø reika-laujantys darbai.

Gana komplikuota ir ðilumos tiekimo schema – aukðèiø perkrytis tarpðaltinio ir ðilumos vartotojø siekia iki 65 m, dël to atsiranda sunkumøuþtikrinant reikiamus parametrus miesto centre ar Ðilainiø mikrorajone.Nevienodi ir vartotojai pagal savo ðilumos poreiká. Dauguma individualiønamø centralizuotà ðilumà naudoja 1–2 mën. per ðildymo sezonà, taèiauámonë privalo uþtikrinti ðilumos apskaità, iðlaikyti ðilumneðio tiekimo pa-rametrus, nors ðilumos pardavimas ðiai vartotojø kategorijai yra aiðkiainuostolingas ir neturi ateities. Kita ðilumos perdavimo maþëjimo „grës-më“ yra dël vartotojø diegiamø ðilumos taupymo priemoniø (langø keiti-mas, sienø ðiltinimas ir pan.) bei racionalaus vartojimo, ir taupymo kar-tais net komforto sàskaita. Kaip rodo atlikti skaièiavimai [2], Ðilainiømikrorajono ðilumos vartojimas patalpø ðildymui jau daug metø gerokaisumaþëjæs, ir maksimali galia ðildymui ðiuo metu siekia 72–76 proc.projektinës maksimalios galios. Taip pat egzistuoja vartotojø grupë, ku-rios dël ávairiø prieþasèiø netenkina centralizuotas ðilumos tiekimas, ir ðigrupë pageidauja pereiti prie individualaus ðildymo bûdo.

Visa tai lemia ðilumos poreikiø maþëjimà, kaip kad parodyta 4 ir 5paveiksluose.

Centralizuotos ðilumos tiekimo ir pardavimo maþëjimui sustabdyti tai-komos ávairios priemonës – neracionaliø vartotojø iðaiðkinimas ir atjun-gimas, ðilumos nuostoliø maþinimas, karðto vandens tiekimo decentrali-zavimas, termofikacinio vandens tiekimo tinklo darbo optimizavimas, kainønuolaidø politikos taikymas atskirø grupiø vartotojams ir pan. Bendrovësspecialistai supranta, kad lygiai taip pat svarbu turëti gerus santykius su

3 pav. Ilgalaikës (2000–2007 m.) AB „Kauno energija“ rinkodaros programossudedamosios dalys

vartotojais, todël daug dëmesio skiriama ðilumos tiekimo parametrø beiaptarnavimo kokybës esminiam gerinimui, kvalifikuotai objektyviai pro-pagandai (susitikimai su vartotojais, populiariø atmintiniø bei lankstinu-kø leidimas ir platinimas). Visa tai davë atitinkamus rezultatus, ir galimekonstatuoti, kad padëtis stabilizavosi: ðilumos perdavimas – vartojimasir vartotojø skaièius bei prijungtø vartotojø objektø bendra ðilumos ga-lia – perlauþë neigiamas tendencijas, taigi tikëtina, kad 2006 metais dëlnaujai prisijungusiø vartotojø átakos realizuotos ðilumos kiekis standarti-niø metø sàlygomis virðys ankstesniø metø rodiklius.

Tikëtina, kad per artimiausius 3 metus prijungtø naujø vartotojø ob-jektø ðilumos galingumas gali siekti net 100 MW. Galime konstatuoti,kad vartotojai taip iðreiðkia pasitikëjimà centralizuotu ðilumos tiekimu, irbendrovë, norëdama iðlikti konkurencinga rinkoje, privalo nuolat didintisavo veiklos efektyvumà ir siûlyti vartotojams tik aukðtos kokybës pa-slaugas.

Literatûra1. Kauno mikrorajonø ðilumos tiekimo specialusis planas ir ðilumos

ðaltiniø naudojimo reglamentas. Vilnius: UAB „Ekoprojektas“, 2002.2. AB „Kauno energija“ ðilumos ûkio vystymo planas. KTU, 2004.3. Kauno miesto centralizuoto ðilumos tiekimo tinklo potencialo áver-

tinimas. Kauno regioninë energetikos agentûra, 2005.Summary

JSC „Kauno energija“ has been operating under rapidly changing con-ditions recently. The largest heat-generating source was sold to a privatecompany; heat sale has been constantly decreasing during several pastyears. Only new consumers, connected to the DH system, could impro-ve economical situation. Taking into the account the experience of thepast several years, it is possible to state that the new consumersÿ capa-city up to 100 MW will be connected to the DH network in next few years.

5 pav. Perskaièiuoti standartiniø metø sàlygoms parduotos vartotojams ðilumoskiekiai atskirais metais ir ðiø kiekiø dedamosios

4 pav. Patiektos á integruotà tinklà ir parduotos vartotojams ðilumos kiekiai atskiraismetais

ÐILUMINË TECHNIKA

6 2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

Lietuvos miestuose ir miesteliuose per du treèdalius gyvenamøjø na-mø yra ðildomi centralizuotai tiekiama ðiluma. Nors dauguma pastatø gau-na ðilumà ið centralizuotø ðaltiniø ir toks bûdas aprûpinant ðiluma yra pa-þangus, gyventojai patalpø ðildymu nëra visiðkai patenkinti.Nepasitenkinimas kyla dël dviejø pagrindiniø prieþasèiø. Pirma, mokestisuþ patalpø ðildymà gana didelis, ir antra, šildymas ne visada kokybiškas.

Iðlaidos uþ sunaudotà ðilumà priklauso nuo ðilumos kainos ir sunaudo-to ðilumos kiekio, o já daugiausia lemia ðilumos panaudojimo efektyvu-mas. Ðilumos kaina yra grieþtai kontroliuojama, jos virðutinæ ribà, kuriosvirðyti ðilumos tiekimo ámonës neturi teisës, nustato Valstybinë kainø irenergetikos kontrolës komisija pagal pagrástas sànaudas. Todël abejoniøðilumos kainø pagrástumu neturi bûti. Sunaudotos ðilumos kiekis ir ðilu-mos panaudojimo efektyvumas priklauso nuo ðildomø patalpø dydþio, pa-stato bûklës ir ðilumos punktø bei centrinio ðildymo sistemø bûklës.

Pastato bûklë nusakoma iðoriniø atitvarø (sienø, langø, stogo, durø,rûsio perdangø) projektinëmis ðiluminëmis charakteristikomis ir tø atitvarøbûkle po kaþkiek metø eksploatacijos – ar langai ástiklinti, ar jie ir duryssandariai uþsidaro, ar sienos nesutrûkusios, ar stogas nepraleidþia van-dens? Atitvarø ðilumines charakteristikas pagerinti nëra paprasta: langusreikia keisti, sienas apðiltinti (tai nëra pigu), taèiau tinkamai jø bûklei palai-kyti tereikia laiku priþiûrëti. Jeigu tokios prieþiûros nëra, tai po kurio laikopatalpos pasidaro nesandarios. Todël oro temperatûra tokiose patalposebûna þemesnë nei tose, kur atitvarø bûklë išliko artima projektinei. Tai su-kelia gyventojø nepasitenkinimà ðildymu, neretai jie bando gauti ið centri-nio ðildymo sistemos daugiau ðilumos savavaliðkai padidindami ðildymoprietaisø pavirðiø. Èia reikia pasakyti, kad vienokia ar kitokia savavališkaintervencija á ðildymo sistemà, atskirø ðildymo prietaisø atjungimas ar pri-jungimas iðderina normalø jos veikimà. Á tai labai jautriai reaguoja vien-vamzdës ðildymo sistemos, kurios yra árengtos beveik visuose daugiabu-èiuose namuose, statytuose XX a. 7–9-uoju deðimtmeèiais.

Šilumos punktø ir centrinio ðildymo sistemø tinkamai bûklei palaikyti,kaip ir pastatui, reikalinga tinkama prieþiûra. Ji yra reglamentuota Ðilumostinklø ir ðilumos vartojimo árenginiø prieþiûros (eksploatavimo) taisyklëse(toliau Taisyklës), patvirtintose Lietuvos Respublikos ûkio ministro 2005 m.rugpjûèio 5 d. ásakymu Nr. 4-291 (Þin., 2005, Nr. 100-3735). Ðiose Tai-syklëse suraðyti reikalavimai, kaip turi bûti árengti ðilumos punktai ir ðildy-mo sistemos, kokia turi bûti parengta dokumentacija ir kur ji turi bûti laiko-ma, kokius darbus priþiûrintis personalas turi atlikti.

Dabar didþioji dalis ðilumos punktø yra rekonstruota. Rekonstruotuoseðilumos punktuose árengtas karðto vandens ruoðimas, ðildymo sistemosatskirtos nuo lauko ðilumos tinklø (taip jos padarytos nepriklausomos nuotermofikacinio vandens parametrø), karðto vandens ir ðildymo sistemojecirkuliuojanèio ðilumneðio parametrø palaikymas visiškai automatizuotas.Tokiuose šilumos punktuose tereikia teisingai nustatyti reikiamus karštovandens ir šilumneðio parametrus namo ðildymui ir teisingai eksploatuotiðilumos punktà, kaip to reikalauja minëtos Taisyklës.

Sudëtingiau yra su ðildymo sistemomis. Jau buvo minëta, kad vienokiaar kitokia savavaliðka intervencija á ðildymo sistemà iðderina normalø josveikimà. Todël vienas ið reikalavimø yra parengti ðildymo sistemos apraðà(309.1 p.) ir prieð kiekvieno ðildymo sezono pradþià patikrinti, kaip šildy-mo sistema atitinka privalomus reikalavimus (297 p.), kurie surašyti do-kumente „Daugiabuèio namo ðildymo ir karšto vandens sistemos privalo-mieji reikalavimai“ (Þin., 2003, Nr. 65-2975). Taip reikalaujama daryti dëlto, kad ðildymo sistema nebûtø savavaliðkai perdirbinëjama ir atitiktø pro-jektà. Pastebëjus kokius nors savavališkus keitimus šildymo sistemoje,vadovaujantis Taisykliø 282 p. reikia atkurti pirminæ sistemos bûklæ. Ðiuos

ÐILUMOS PUNKTØ IR ÐILDYMO SISTEMØPRIEÞIÛRA GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE

Doc. dr. Edvardas Tuomas

Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija

reikalavimus ávykdyti nesunku, kai yra iðlikæs sistemos projektas. Sun-kiau, kai tokio projekto nëra.

Pirmiausia panagrinëkime, kaip reikia elgtis esant vienvamzdei šildy-mo sistemai. Vienvamzdë ðildymo sistema turi neigiamà savybæ: pakeituskurio nors ðildymo prietaiso pavirðiø, paþeidþiamas projektinis temperatû-ros reþimas kituose prietaisuose. Ði savybë labai svarbi dviem poþiûriais.Viena, kai kuriems gyventojams savavaliðkai keièiant šildomuosius prie-taisus ir juos didinant, pabloginamas temperatûros reþimas kitø gyventojøpatalpose. Antra, atliekant patalpø rekonstrukcijà, kartais tenka keisti ðil-dymo prietaisø kieká arba jø ðildomojo pavirðiaus plotà. Abiem minëtaisatvejais esama šildymo sistema negali toliau funkcionuoti ankstesniu pro-jektiniu reþimu. Pirmuoju atveju galima atkurti ankstesnæ jos padëtá, o ant-ruoju atveju tenka rekonstruoti ðildymo sistemà taip pat ir kitose patalpo-se. Dël to vienu atveju reikia atkurti ðildymo sistemos projektà, o kitu atvejuparuoðti rekonstrukcijos projektà.

Norint ásitikinti, ar ðildymo sistema nëra iðderinta ir ar ji eksploatuoja-ma prisilaikant projektinio reþimo, Taisykliø 291 p. suraðyti bûtiniausi ðil-dymo sistemos prieþiûros darbai. Labai svarbu atlikti 291.2 ir 292.2 punk-tuose nurodytus ðilumneðio temperatûros matavimus kontroliniuosetaðkuose ir rezultatus palyginti su projektiniais. Matavimams atlikti naudo-jami kontaktiniai termometrai. Kadangi matuojama vamzdþio sienutës tem-peratûra, o ne tiesiogiai paties ðilumneðio, iðmatuotà temperatûrà galimapadidinti 0,5 °C.

Dvivamzdëse ar kiekvienam butui atskirose kolektorinëse ðildymo sis-temose tai padaryti labai paprasta, nes á visus ðildymo prietaisus dvivamz-dëse ðildymo sistemose turi tekëti vienodos temperatûros ðilumneðis. Jotemperatûra priklauso nuo lauko oro temperatûros ir kinta pagal gerai vi-siems ðios srities specialistams þinomà kokybiná reguliavimo grafikà. Te-reikia tik kontroliniuose taðkuose atlikti matavimus ir jø rezultatus palygintisu temperatûromis jau minëtame grafike. Panaðiai yra ir su butuose áreng-tomis kolektorinëmis ðildymo sistemomis. Ðiuo atveju kiekvienà kolektori-næ sistemà galima prilyginti ðildymo prietaisui dvivamzdëje sistemoje.

Pirmiausia reikia nustatyti, ar reikiamos temperatûros ðilumneðis tekamagistralëmis. Jeigu ne, reikia pakoreguoti temperatûrà šilumos punkte.Kitas þingsnis – tikrinama, ar á visus stovus patenkanèio ir ið jø iðtekanèiošilumnešio temperatûra vienoda ir ar ji atitinka nustatytà. Jeigu ne, reikiaatlikti sistemø hidrauliná balansavimà sureguliuojant debitus taip, kad jieatitiktø projektinius. Jeigu sureguliavus debitus gràþinamo ðilumneðio tem-peratûros neatitinka nustatytøjø, reikia tikrinti, ar šildymo prietaisai atitinkaprojektinius.

Kitaip yra vienvamzdëse ðildymo sistemose. Èia á kiekvienà ðildymo

1 pav. Vienvamzdës ðildymo sistemos ir temperatûrø kitimo joje schemos

ÐILUMINË TECHNIKA

72006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

prietaisà átekanèio ðilumneðio temperatûra yra kitokia. Taip yra dël to, kadðilumneðis nuosekliai teka per visus ðildymo prietaisus.

Kaip matyti iš 1 paveikslo, á vienvamzdës sistemos ðildymo prietaisusátekanèio ðilumneðio temperatûros, kitaip nei dvivamzdëse sistemose, ski-riasi. Jos nurodytos projekte tokios, kokios turi bûti, kai lauko oro tempe-ratûra yra projektinë.

Tuo atveju, kai projektas prarastas, parametrus reikia apskaièiuoti iðnaujo. Kaip atlikti tokius skaièiavimus, galima rasti knygoje [1] ar bet ku-riame kitame vadovëlyje apie vienvamzdes ðildymo sistemas. Kadangiðiems skaièiavimams atlikti tektø sugaiðti daug laiko, patartina juos atliktikompiuteriu. Tam pakanka labai paprastos programos, kurià gali parengtibet kas, turintis minimaliø þiniø apie programavimà.

Þinant projekte nurodytas á ðildymo prietaisus átekanèio ðilumneðio tem-peratûras arba jas nustaèius ið naujo, reikia apskaièiuoti átekanèio á ðildy-mo prietaisus ðilumneðio temperatûras, kurios turi bûti esant lauko orotemperatûrai matavimo metu.

Á ðildymo prietaisà átekanèio ðilumneðio temperatûra apskaièiuojamapagal (1) formulæ:

( )⎟⎟

⎠

⎞

⎜⎜

⎝

⎛

−

−×−−=

lpv

lvprr

tt

tttTTt13131

. (1)Ið ðildymo prietaiso iðtekanèio ðilumneðio temperatûra apskaièiuoja-

ma pagal (2) formulæ:

( )22122

Ttt

ttTtt

lpv

lvprr +

⎟⎟

⎠

⎞

⎜⎜

⎝

⎛

−

−×−=

. (2)Èia T

3 – á ðildymo sistemà tiekiamo ðilumneðio temperatûra pagal ko-

kybinio reguliavimo grafikà, °C. Ji apskaièiuojama pagal [2] (6.59) formu-læ;

T31

– á ðildymo sistemà tiekiamo ðilumneðio projektinë temperatûra, °C;T2 – ðilumos tiekimo sistemos gràþinimo vamzdyne esanèio ðilumne-

ðio temperatûra pagal kokybinio reguliavimo grafikà, °C. Ji apskaièiuoja-ma pagal [2] (6.58) formulæ;

T21

– ðilumos tiekimo sistemos gràþinimo vamzdyne esanèio ðilumne-ðio projektinë temperatûra, °C;

tr1p

– á ðildymo prietaisà átekanèio ðilumneðio projektinë temperatûra, °C;tr2p

– ið ðildymo prietaiso iðtekanèio ðilumneðio projektinë temperatû-ra, °C;

tv – patalpø vidaus oro projektinë temperatûra, °C;

tl – lauko oro temperatûra matavimo metu, °C;

tlp – lauko oro projektinë temperatûra, °C.

Apskaièiavus minimas temperatûras, kiekvienam kontroliniame taðkeesanèiam ðildymo prietaisui yra sudaromas ðilumneðio temperatûrø grafi-kas, kaip ir kokybinio reguliavimo grafikas. Tokio grafiko pavyzdys kartusu kokybinio reguliavimo grafiku pateiktas 2 paveiksle.

Grafike atvaizduotø temperatûrø skaièiavimo fragmentas pateiktas 1 len-telëje.

1 lentelë

.rN.liE LT 1T 2T 3T Q 2rT 1rT

0 32– 051 07 501 1 5,58 0,98

1 22– 2,741 1,96 3,301 16579,0 3,48 7,78

2 12– 4,441 3,86 6,101 22159,0 0,38 3,68

3 02– 5,141 4,76 8,99 928629,0 8,18 0,58

4 91– 7,831 5,66 1,89 934209,0 5,08 7,38

5 81– 9,531 6,56 3,69 940878,0 2,97 3,28

6 71– 0,331 7,46 6,49 956358,0 9,77 9,08

7 61– 1,031 8,36 8,29 862928,0 7,67 6,97

8 51– 3,721 9,26 0,19 878408,0 4,57 2,87

9 41– 4,421 9,16 3,98 884087,0 0,47 8,67

01 31– 5,121 0,16 5,78 890657,0 7,27 4,57

11 21– 6,811 0,06 7,58 707137,0 4,17 0,47

21 11– 7,511 1,95 8,38 713707,0 0,07 5,27

Ðiems skaièiavimams atlikti reikalingi duomenys pateikti 2 lentelëje.

2 lentelë

1pTd 1tTd 1sTd prTd 11T 051 pnQ 7781

5,96 08 53 5,3 13T 501 p1rt 98

12T 07 p2rt 5,58

VT 81

1LT 32-

r 23,0 savots2

Èia:Qnp – prietaiso ðilumos galia, ðiame skaièiavime nereikalinga;Prie projektiniø sàlygødTp1 – skirtumas tarp prietaiso vid. temperatûros ir patalpos tempera-

tûros;dTt1 – skirtumas tarp tiekiamo ir gràþinamo ðilumneðio temperatûrø

tinkluose;dTs1– skirtumas tarp tiekiamo ir gràþinamo ðilumneðio temperatûrø

ðildymo sistemoje;dTrp – skirtumas tarp tiekiamo ir gràþinamo ðilumneðio temperatûrø

radiatoriuje.

Kai apskaièiuotos visos reikalingos temperatûros, atliekamas matavi-mas kontroliniuose taškuose. Pirmiausia, kaip ir dvivamzdëje sistemoje,patikrinamos á stovus átekanèio ir ið jo iðtekanèio ðilumneðio temperatûrosbei stovais cirkuliuojantis debitas. Jeigu reikia, sureguliuojamas debitas.Kai debitas ir temperatûros kontroliniuose taðkuose atitinka projektines,manoma, kad eksploatacinis reþimas stovuose tinkamas. Jeigu debitasnormalus, o gràþinamo ðilumneðio temperatûra kai kuriuose kontroliniuo-se taðkuose þemesnë, nei turi bûti, galima manyti, kad prieð tuos kontroli-nius taðkus árengtø ðildymo prietaisø pavirðiai yra padidinti savavaliðkai,todël reikia patikrinti, kaip jie atitinka projektà.

Tais atvejais, kai duomenø apie ðildymo sistemas yra nepakankamai,juos reikia nustatyti skaièiavimais. Kaip tai padaryti, bus parašyta ðiostraipsnio tæsinyje.

Literatûra

1. À. Ê. Àíäðååâñêèé. Îòîïëåíèå. Ìèíñê: «Âûøýéøàÿ øêîëà»,

1974. 432 ñ.

2. M. Gedgaudas ir kt. Šilumos tiekimas. V.: „Aušra“,1992. 328 p.

2 pav. Šilumnešio temperatûrø grafikas

ÐILUMINË TECHNIKA

8 2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

PIRMOJI LIETUVOJE KOGENERACINË JËGAINË, CENTRALIZUOTOJE ÐILUMOS TIEKIMOSISTEMOJE NAUDOJANTI BIODUJAS, SËKMINGAI VEIKIA NOREIKIÐKËSE

Stanislovas KarèiauskasAB „Kauno energija“

Pagal Europos Sàjungos Parlamento ir Tarybos 2001 07 27 direktyvà2001/77/EC ðalys narës turi siekti, kad 2010 m. energijos, gaminamos išatsinaujinanèiø energijos ðaltiniø, dalis bendrame energetiniame balansesudarytø 21 proc., Lietuva yra prisiëmusi ásipareigojimà elektros energijosgamybà ið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø padidinti nuo 3,3 iki 7 proc.Ðiame straipsnyje panagrinësime vienà ið tokiø atsinaujinanèiø energijosšaltiniø – biodujø panaudojimo variantà. Klasifikuojami trys pagrindiniaiorganiniø atliekø, tinkamø biodujø gamybai, iðtekliø ðaltiniai: þemës ûky-je – mëðlas (atsirandantis dël veiklos gyvulininkystës sektoriuje) ir augali-nës kilmës atliekos; maisto perdirbimo pramonëje – gamybinës-technolo-ginës atliekos; buityje – buitinës maisto atliekos ir miestø nuotekø dumblas.Tinkamas atliekø utilizavimas yra ne tik þemës ûkio sektoriaus ámoniø, betir maisto bei komunalinio ûkio ámoniø problema. Biodujos gali bûti gauna-mos ið 40 rûðiø atliekø, pavyzdþiui, iš jau panaudoto aliejaus, kuris liekapo technologiniø procesø restoranuose ir kitose maitinimo ástaigose. Bio-dujoms gaminti specialiuose biodujø reaktoriuose tinka ir ávairûs augalaibei grûdø perdirbimo atliekos. Tokiuose reaktoriuose pagamintos biodujosjëgainëse verèiamos ðiluma ir elektros energija. Europoje biodujø jëgainësplinta ypaè sparèiai, pavyzdþiui, Vokietijoje 2004 m. veikë 1 900 biodujøjëgainiø. Daþniausiai jas stato ûkininkai, gavæ specializuotà paramà ið re-giono savivaldybës arba bendradarbiaudami su stambia ámone, kuriojelieka nemaþas kiekis atliekø, tinkamø biodujoms generuoti. Dviejø vienodø(projektinio sprendimo ir technologiniu poþiûriu) jëgainiø neámanoma ras-ti, nes kiekvienai atliekinei þaliavai perdirbti reikia specifiniø sàlygø, todël irprojektai joms statyti turi bûti pritaikyti konkreèiam ûkiui.

AB „Kauno energija“ pastatyta Noreikiðkiø kogeneracinë jëgainë, degi-nanti biodujas kaip kurà, – pirmoji jëgainë centralizuoto šilumos tiekimoámonëse Lietuvoje. Projektas taip pat svarbus Lietuvai vykdant tarptauti-nius ásipareigojimus. Noreikiðkiø kogeneracinës jëgainës projekto ágyven-dinimas atitinka bendruosius Lietuvos energetikos tikslus ir prisideda vyk-dant Europos Sàjungos direktyvos 2001/77/EC reikalavimus. Projektas buvoiš dalies subsidijuojamas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fon-do (LAAIF). Minëtos kogeneracinës jëgainës techniná projektà paruoðë UAB„Manfula“, jis pradëtas ágyvendinti 2004 m. III ketvirtyje. Pagrindiniai pen-ki jëgainës árenginiai – kogeneratoriai „Cento T 150SP BIO“ – pagamintiÈekijos firmoje „Tedom“. Biodujas naudojanti jëgainë Noreikiðkiø katilinë-je sumontuota per tris mënesius. Apskaièiuota, kad jëgainëje per metusgalima pagaminti šilumos ir elektros maþdaug uþ 2 mln. Lt. Elektros ener-gija á iðorinius elektros tinklus pradëta tiekti 2005 m. liepos 15-àjà. Norei-kiðkiø gyventojams ir Þemës ûkio universitetui nuo 2005 metø ðildymosezono pradþios tiekiama „þalioji“ šilumos energija, pagaminta kogenera-ciniu bûdu. Jëgainës galingumas patenkina šio nedidelio rajono centrali-zuoto šilumos tiekimo tinklo vartotojø buitinio karšto vandens poreiká nešildymo sezono metu ir iki 25 procentø vidutiniø šilumos šildymui porei-kiø.

AB „Kauno energija“ á Noreikiðkiø biodujø jëgainæ investavo daugiaukaip 2,2 milijono litø. Skaièiuota, kad jëgainë atsipirks per 4 metus. Pa-grindinis kuras, biodujos, tiekiamas iš UAB „Kauno vandenys“ vandenva-los árenginiø. Prieð iðleidþiant nuotekas á atvirus vandenis, vandenvalosámonë jas ið pradþiø iðvalo, o susidaræs dumblas yra kaupiamas. Po 20parø pûdymo, iš dumble esanèiø organiniø medþiagø išsiskiria biodujos,kurios savo savybëmis (energetiniu poþiûriu) nedaug kuo skiriasi nuo gam-tiniø dujø. Noreikiðkiø kogeneracinëje jëgainëje energija (šiluma ir elektra)gaminama naudojant dujø miðiná, t. y. biodujos atitinkamu santykiumaišomos su gamtinëmis dujomis, kadangi toks kuras energijai gamintiyra efektyvesnis. 2005 m. AB „Kauno energija“ pirko 1,8 mln. kubiniømetrø biodujø, t. y. maþdaug 50 proc. nuo bendro vandenvalos ámonëjegeneruoto biodujø kiekio. Vykdydama ðilumos ir elektros energijos gamy-

bà kogeneracinëje biodujø jëgainëje Noreikiðkëse, AB „Kauno energija“gali nesuvartotà perteklinæ elektros energijà nukreipti á skirstomuosius elek-tros tinklus, valdomus AB „VST“ Uþ kiekvienà kilovatvalandæ AB „Kaunoenergija“ AB „VST“ moka po 20 centø, o uþ elektros energijà, pagamintànaudojant neatsinaujinanèias kuro rûðis, mokama du kartus maþiau. Susi-dariusá kainø skirtumà VST kompensuoja valstybë. Noreikiðkiø jëgainësgalia siekia 0,750 MW elektros gamybai ir 1,05 MW ðiluminës energijosgamybai.

Noreikiðkiø kogeneracinës jëgainës techniniai parametrai:• Elektros energijos generavimo galia –

750 kW (150 * 5 = 750)• Šilumos gamybos galia – 1 050 kW (210 * 5 = 1 050)

Bendras kuro naudojimo naudingo veikimo koeficientas (reþiminiø ban-dymø duomenys) – 87,6 proc. N

vk pagal atskiras energijos rûðis: N

vke =

36,4 proc. (elektrinis); Nvkš

= 51,2 proc. (šiluminis) AB „Kauno energija“,plëtodama ðilumos ir elektros gamybos verslà, ir ateityje ieškos galimybiøpadidinti „þaliosios“ energijos gamybà.

iartemaraP .tnv.taM àdnalavreP sutemreP

abymagsojigrenesortkeleënitkejorP)sutemrep.lav0067(ailaguilanimon

hWk 057 .nlm7,5

abymagsojigrenesomulišënitkejorP)sutemrep.lav0067(ailaguilanimon

hWk 0501 .nlm0,8

gk/lack9184tnase,soduanasøjudoiBietrevienimuliš

mN 3 h/ 062 .nlm4,2

gk/lack5008tnase,soduanasøjudøinitmaGlagapiuikeik%03ikiriietrevienimuliš

ætrevænimulišmN 3 h/ 56 .nlm52,0

Noreikiðkiø biodujø jëgainës atidarymas

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27) 9

Mag. Saulius ZulonasUAB „Grundfos Pumps“ inþinierius konsultantas

CIRKULIACINIØ SIURBLIØ PALYGINIMAS(II DALIS)

Techninæ árangà pasirinkti gana sunku, ypaè kai tenka rinktis iðkeliø tiekëjø, siûlanèiø panaðius produktus. Kaip tokiu atveju suras-ti optimaliausià sprendimà, kuris uþtikrintø didþiausià investicijøgràþà?

Tam tikros árangos pasirinkimà nulemia asmeniniai ryðiai su tie-këju ar ilgametë darbo patirtis su vieno ar keliø gamintojø produk-tais, taip pat nemaþai átakos turi pasirinkto produkto kaina. Taèiaujeigu reikia individualaus namo ðildymui skirtø siurbliø, vienas di-dþiausiø siurbliø gamintojø pasaulyje „Grundfos“ rekomenduoja juosrinktis pagal naujàjà cirkuliaciniø siurbliø klasifikavimo schemà (þr.Ðiluminë technika, Nr. 26, „Cirkuliaciniø siurbliø palyginimas“ (Idalis) ir ankstesnius straipsnius). O priimant sprendimus dël di-desniø siurbliø „Grundfos“ rekomenduoja vadovautis gyvavimo ciklosànaudø analize (LCC).

Árenginio gyvavimo ciklo sànaudos – tai suminës ásigijimo, áren-gimo, eksploatacijos, remonto bei utilizavimo iðlaidos visu árangosgyvavimo laikotarpiu. Pagal naudotus duomenis skaièiavimai nu-rodo patá optimaliausià sprendimà, o toliau pateikiama LCC skai-èiavimo formulë:

LCC = Cic+C

in+C

e+C

o+C

m+C

s+C

env+C

d(1), kur

LCC – gyvavimo ciklo sànaudos,Cic

– pirminës investicijos (ásigijimo kaina),Cin

– sistemos árengimo iðlaidos,Ce

– energijos sànaudos,Co

– darbo sànaudos (darbuotojai),Cm

– prieþiûros ir remonto išlaidos,Cs

– prastovø sànaudos (nepagaminta produkcija),Cenv

– aplinkosauginës sànaudos,Cd

– išmontavimo ir utilizavimo išlaidos.

Þinoma, kad ne visi iðvardyti kriterijai gali bûti vienodai svarbûspirkëjams. Be to, gali atsirasti ir kitø, formulëje nepaminëtø kriteri-jø. Pavyzdþiui, ámonës reputacija, jei pastaroji dël pasirinktos þe-mos kokybës árangos negali ávykdyti savo ásipareigojimø.

Skaièiuojant LCC reikëtø ávertinti visas iðlaidas, taèiau daugiaudëmesio turëtø bûti skiriama C

ic, C

m ir C

e. Lyginant gaminius ar

sistemas, šias sànaudas privaloma ávertinti, todël panagrinëkimetai detaliau.

Pirminës investicijos (Cic) – tai kaina, kurià investuotojas moka

uþ árangà, tai gali bûti siurbliai, daþnio keitikliai, valdymo spintos,jutikliai, voþtuvai ir t. t. Ðiø investicijø dydá nulemia projektuojamøsistemø sudëtingumas, pasirenkamos árangos kokybë, ilgaamþið-kumas ir t. t.

Prieþiûros ir remonto išlaidos (Cp) – tai iðlaidos, reikalingos uþ-

tikrinti patikimà árenginio darbà visu laikotarpiu (pvz., 20 metø).Ðios sànaudos ávertinamos vadovaujantis árangos gamintojo patei-kiama informacija. Kaip pavyzdá panagrinëkime šlapio bei sausorotoriaus siurblius. Vidutinis ðlapio rotoriaus siurbliø darbo laikas

yra didesnis nei deðimt metø, taèiau jiems šiuo laikotarpiu nereika-lingas joks remontas. Sauso rotoriaus siurbliai vidutiniðkai gali veiktidaugiau kaip 20 metø, taèiau juos periodiškai reikia remontuoti.

Kai siurbliø sistemos veikimo laikas virðija 2 000 val. per me-tus, energijos sànaudos (C

e) gali sudaryti didþiausià LCC dalá visu

árangos gyvavimo laikotarpiu. Skaièiuojant energijos sànaudas rei-kia þinoti sistemos veikimo laikà bei galios pasiskirstymà. Taip patsiurbliø parinkimas gana þymiai daro átakà energijos sànaudoms,todël siurblys geriausio efektyvumo taðke turëtø dirbti ilgiausiai, osiurblio charakteristikos turi atitikti sistemos charakteristikas. Ne-ávykdþius ðiø sàlygø pigiausio siurblio energijos sànaudos gali bûtipaèios didþiausios.

Pavyzdys

Tarkime, kad reikia renovuoti ðilumos punktà, kuriame yra su-montuotas pastovaus greièio siurblys UPS 40-120F. Nagrinëjamasistema yra kintamo debito. Skaièiuojamasis darbo taðkas: Q =13 m3/h, H = 5 m; ðildymo sezono trukmë – 205 dienos. Šiuoatveju galimos dvi alternatyvos: sumontuoti pastovaus arba kinta-mo greièio siurblá.

Panagrinëkime 1 alternatyvà: šiuo atveju pasirenkamas siurblysUPS 40-120F, jo maksimali sunaudojama elektrinë galia yra 470 W.Siurblys gali veikti tik pastoviu greièiu, o reguliuojamas tik rankiniubûdu. Siurblio kaina – 1 824 Lt. Lentelëje pateikiama siurblio galiair sunaudojama elektros energija.

1 lentelë. Siurblio UPS 40-120F elektros energijos sànaudos

%,satibeD sutem/h,sakiaL Wk,ailaG sutem/hWk,ajigrenE

001 592 564,0 731

57 837 834,0 323

05 2271 193,0 376

52 5612 233,0 917

:osivšI 0294 :osivšI 2581

Pagal atliktus skaièiavimus gauname, kad elektros energijos sà-naudos siekia 1 852 kWh, o tai yra 575 Lt per ðildymo sezonà(skaièiavimams naudojamas 0,31 Lt/kWh elektros energijos tari-fas).

Kitas variantas -– „Magna“ 40-120F siurblys. Jo maksimali su-naudojama elektrinë galia yra 450 W. Pasirinktas siurblys yra kei-èiamo greièio, todël variklio sukimosi greitis prisitaiko prie kintan-èiø sàlygø sistemoje. Ðio siurblio kaina – 2 867 Lt. Lentelëjepateikiamas siurblio galios poreikis bei sunaudojama elektros ener-gija.

2 lentelë. Siurblio „Magna“ 40-120F elektros energijos sànaudos

%,satibeD sutem/h,sakiaL Wk,ailaG sutem/hWk,ajigrenE

001 592 023,0 49

57 837 312,0 751

05 2271 531,0 232

52 5612 180,0 571

:osivšI 0294 :osivšI 856

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)10

IR DIDELI, IR MAÞI SKATINAMI DOMËTIS DAUGIABUÈIØ RENOVACIJAProgramos „Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“ koordinatoriø parengta informacija

Ðiuo atveju, kai sistemoje árengiamas reguliuojamas siurblys,elektros energijos sànaudos siekia tik 658 kWh, o tai yra 204 Lt perðildymo sezonà.

Pagal pateiktà formulæ (1) apskaièiuojame gyvavimo ciklo sà-naudas. Tarkime, kad šiame pavyzdyje C

o, C

m, C

s bei C

env yra lygûs

nuliui, o Cin – 300 Lt. Skaièiavimams supaprastinti C

d nebus verti-

namas. Gauti rezultatai pateikiami lentelëje ir paveiksle.

3 lentelë. Gyvavimo ciklo sànaudos

SPU “angaM„

Cci

tL, 4281 7682

Cni

tL, 003 003

Ce

tL, 0965 2202

tL,CCL 4187 9815

Pagal gautus rezultatus pirmuoju atveju siurblio gyvavimo ciklosànaudos yra 7 814 Lt, o antruoju – 5 189 Lt. Taigi ásigijimo metugauta nauda (1 043 Lt) yra daug maþesnë uþ bûsimas didesnesiðlaidas elektros energijai (3 668 Lt). Taip pat maþesnis elektrosenergijos poreikis lemia tai, kad elektrinëse, kurios daþniausiai nau-doja neatsinaujinantá kurà, reikia pagaminti maþiau elektros energi-jos. Taip maþiau teršiama aplinka.

Galiausiai galima bûtø teigti, kad prasminga atlikti gyvavimo ciklosànaudø analizæ. Taèiau LCC reikëtø vertinti ne tik kaip priemonæ

rinktis aukðtos kokybës siurblius, bet ir kaip priemonæ pasirinktioptimalø siurblá konkreèiai sistemai. Todël norëèiau parekomen-duoti naudotis LCC priimant sprendimus.

Valstybës ir savivaldybës finansinëparama

Vilniaus savivaldybë pirmoji ðalyjeëmësi iniciatyvos ir, paskelbusi dau-

giabuèiø atnaujinimo programà „Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime mies-tà“, parengë paramos bendrijoms teikimo tvarkà. Á savivaldybës paramàgali pretenduoti bendrijos, atitinkanèios Vyriausybës patvirtintos Daugia-buèiø namø modernizavimo programos bei Valstybës paramos daugiabu-èiams namams modernizuoti teikimo ir investicijø projektø energinio efek-tyvumo nustatymo taisykliø reikalavimus.

Valstybë suteikia negràþintinà iki 30 proc. investicijø sumos paramà(priklausomai nuo sàlyginio efektyvumo rodikliø) daugiabuèiams gyvena-miesiems pastatams atnaujinti – sienoms apšiltinti, stogui remontuoti, bal-konams ástiklinti, langams pakeisti, vamzdynams renovuoti ar kitiems bû-tiniems darbams. Vilniaus miesto savivaldybë gyventojams dar papildomaiapmoka iki 15 proc. modernizavimo priemoniø vertës. Svarbiausi pirmiejiþingsniai paramai gauti:

• Jei dar nëra ásteigtos bendrijos, bûtina ákurti jà ir pradëti kaupti lëðaspastato atnaujinimo darbams.

• Bûtina atlikti pastato energiná audità, parengti investicijø, o kartais irtechniná projektà. Ðiuos darbus taip pat apmoka Vilniaus miesto savival-dybë.

Pirmieji projektaiDalyvaudama Vilniaus miesto bûsto atnaujinimo programoje „Atnau-

jinkime bûstà – atnaujinkime miestà“, sostinës daugiabuèio Ðvyturio g. 21savininkø bendrija pirmoji atnaujino savo gyvenamàjá pastatà. 65 butø na-mo gyventojai pakeitë visø laiptiniø langus. Ið viso atnaujinimo darbai kai-navo 23 tûkst. litø. Antakalnio mikrorajone ásikûrusi bendrija pasinaudojoir Vilniaus miesto savivaldybës parama. Ji siekë 24 proc. investicijø su-mos.

„Mes dþiaugiamës, kad ðiuos metus pradëjome jau turëdami realiaiágyvendintà bûsto atnaujinimo programos projektà. Tikimës, kad ðis sëk-mingas pavyzdys paskatins kitas delsianèias bendrijas dalyvauti vis di-

desná pagreitá ágaunanèioje bûsto atnaujinimo programoje“, – sakë pro-gramos „Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“ koordinatorius Kæs-tutis Nënius.

Kitas sëkmingai ágyvendintas renovacijos projektas yra Lazdynø se-niûnijoje, Erfurto g. 10 daugiabutyje. Dvylikos aukðtø stambiaplokðèiamename gyventojai pakeitë langus ir balkonø duris butuose, ástatë naujasduris laiptinëse. Ið viso darbai kainavo 82 tûkst. litø.

Vilniaus miesto savivaldybës lëðomis buvo atliktas namo energinis au-ditas, parengtas investicijø projektas ir padengta 10 proc. rangos darbøvertës. Ið viso savivaldybës parama siekë 15 proc., o valstybës parama –26 proc. investicijø sumos. Likusià rangos darbø dalá ið savo lëðø apmo-këjo pati Lazdynø mikrorajone ásikûrusi bendrija.

Vilniuje siekiama plaèiau ágyvendinti bûsto atnaujinimo programàVilniaus miesto savivaldybë ir toliau ieðko bûdø kuo plaèiau ágyvendinti

sëkmingai pradëtà bûsto atnaujinimo programà. Vilniaus meras Artûras

Lazdynø mikrorajono gyventojai savo name pakeitë langus ir balkonø duris butuose,ástatë naujas duris laiptinëse

Pav. Gyvavimo ciklo sànaudos

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27) 11

Zuokas, savivaldybës specialistai ir programà koordinuojanèios AB „Vil-niaus šilumos tinklai“ direktorius Kæstutis Nënius daþnai aptaria galimusorganizacinius sprendimus skatinant bendrijas renovuoti savo bûstà.

Kad gyventojams bûtø lengviau spræsti bûsto atnaujinimo klausimus,kiekvienoje seniûnijoje numatoma paskirti darbuotojà – bûsto atnaujinimoprogramos specialistà. Taip pat seniûnijose jau árengti specialûs informa-ciniai stendai, kuriuose galima gauti visà reikiamà informacijà.

Sostinëje baigiami inventorizuoti visi daugiabuèiai namai, baigiamasrengti jø iðdëstymo mieste planas. Visi ðie daugiabuèiai yra klasifikuojamipagal statybos metus ir technines charakteristikas. To paties tipo daugia-buèiams namams atnaujinti bus galima naudoti tipinius techninius projek-tus, tai gerokai paspartins atnaujinimo darbus.

Akivaizdi renovacijos naudaPastatø atnaujinimo naudà geriausiai padeda ávertinti baigiamas atnau-

jinti Þirmûnø g. 3 daugiabutis namas. Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto moksliniø tiriamøjø darbø vadovas doc. dr. Èeslovas Ignatavièiusyra pristatæs atliktà palyginamàjá ðio namo patalpø komforto parametrøtyrimà. Moderniais elektroniniais prietaisais matuota patalpø temperatûra,santykinis drëgnumas ir anglies dioksido koncentracija. Nustatyta, kad jaubaigiamame atnaujinti name visi minëti parametrai patenka á vadinamàjà„komforto zonà“, uþtikrinanèià sveikà gyvenamàjà aplinkà. O iki daugia-buèio namo atnaujinimo patalpø temperatûra buvo per þema, o drëgnu-mas ir anglies dioksido koncentracija virðijo normà.

„Atnaujindami bûstà vilnieèiai gali ne tik pagerinti savo gyvenamàjàaplinkà, bet ir sumaþinti ðildymoiðlaidas. Palyginti su neatnaujintaisanalogiðkais Þirmûnø g. 1, 5 ir 7daugiabuèiais, dar neatlikus pilnosnamo renovacijos Þirmûnø g. 3namo gyventojai sutaupë nuo 16iki 37 proc. ðildymo iðlaidø,“ – kal-bëjo Kæstutis Nënius.

Jau dabar galima sakyti, kad Þirmûnø pavyzdinio namo atnaujinimodarbai kainavo apie 1,5 mln. litø. Pagal parengtà finansavimo schemà sa-vivaldybë apmoka 50 proc. kaðtø, o likusià dalá per 15 metø privalës grà-þinti namo gyventojai. Apskaièiavus faktines renovacijos darbø iðlaidaspaaiðkëjo, kad gyventojø ámokos, atsiþvelgiant á buto dydá, bus nuo 47,89Lt iki 97,45 Lt per mënesá. Prognozuojama, kad ávertinus sutaupytà ener-gijà mënesinës iðlaidos turëtø sumaþëti daugiau kaip treèdaliu.

Šiuo metu programoje dalyvauja 49 bendrijos, ið jø 19 daugiabuèionamo atnaujinimo darbus rengiasi atlikti ðiemet. Planuojamø darbø vertësiekia apie 7 mln. litø. Naujausià informacijà apie bûsto renovacijà visadagalima suþinoti informacinëje interneto svetainëje www.renovacija.lt.

Savivaldybë svarstys galimybæ padëti atnaujinti visà Þirmûnømikrorajono kvartalà

Kovo pabaigoje Vilniaus miesto meras Artûras Zuokas ir programos„Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“ koordinatorius Kæstutis Në-nius apsilankë Þirmûnø g. 1-ojo namo gyventojø susirinkime. Jo metu þir-mûnieèiai aptarë daugiabuèio namo atnaujinimo galimybes. Tai bûtø ant-ras daugiabutis keturiø stambiaplokðèiø namø kvartale, kurio gyventojaiplanuoja kompleksinæ pastato renovacijà.

Svarbiausios susitikimo metu gyventojø merui iðsakytos mintys buvoapie tai, kaip atlikti visapusá namo atnaujinimà ir gauti panaðias á kaimyni-nio namo Þirmûnø g. 3 finansines sàlygas. Jomis kaimyninis namas pasi-naudojo tapæs Vilniaus miesto bûsto atnaujinimo programos pavyzdiniuprojektu. Pagal dabar galiojanèius teisës aktus pastato renovacijà planuo-janèios bendrijos gali tikëtis ne didesnës kaip 50 Lt/m2 valstybës ir 50 Lt /m2

savivaldybës paramos. Ðiuo atveju Þirmûnø g. 1 namo gyventojai didþiàjàdalá kompleksinës renovacijos darbø kaðtø turëtø dengti ið skolintø ir savølëðø. Þirmûnieèiai teigë, kad valstybës parama neskatina kompleksinëspastato renovacijos ir praðë savivaldybës ieðkoti bûdø sudaryti kuo palan-kesnes sàlygas.

„Tuo metu, kai buvo renovuotas Þirmûnø g. 3 namas, dar nebuvo para-mà reglamentuojanèiø teisës aktø. Dabar daugiabuèiø namø atnaujinimui

jau yra sukurta finansavimo sistema, todël savivaldybë, atsiþvelgdama ásudëtingà gyventojø socialinæ padëtá, bandys pagelbëti pasinaudojant esa-ma schema“, – sakë A. Zuokas.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“, koordinuojanèios programà „Atnaujinki-me bûstà – atnaujinkime miestà“, direktorius K. Nënius teigë, kad ámonëderësis su bankais dël paskolos termino prailginimo bendrijai, dël palûka-nø normos sumaþinimo, kad mënesinës ámokos bûtø panaðios kaip Þir-mûnø g. 3 namo gyventojams.

Dalyvauti bûsto atnaujinimo programoje vilnieèius ragino informacinëkampanija

Artëjant vasarai sostinëje buvo ágyvendinta informacinë kampanija, kuriasiekta paskatinti vilnieèius dalyvauti bûsto atnaujinimo programoje ir pasi-naudoti savivaldybës bei valstybës teikiama finansine parama. Pristatantprogramà „Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“, visà mënesá mies-to viešajame transporte rodyti informaciniai vaizdo klipai, transporto lau-kimo stoteliø ðviesdëþëse eksponuoti plakatai, vaþinëjo troleibusai, papuoðtiprogramos simbolika.

„Norëjome atkreipti vilnieèiø dëmesá, kad mieste ágyvendinama pro-grama, kad bendrijos gali gauti savivaldybës ir valstybës finansinæ paramàdaugiabuèiams namams renovuoti. Norime, kad kiekvienas gyventojas þi-notø apie tokias galimybes ir jomis pasinaudotø“, – sakë bûsto atnaujini-mo programos koordinatorius Kæstutis Nënius.

Skatinamas ir vaikø supratimas apie bûstàKad ir jaunoji karta domëtøsi ir ugdytø supratimà apie bûstà bei namus

supanèià aplinkà, Vilniaus miesto bûsto atnaujinimo programos koordina-toriai surengë vaikø pieðiniø, kompiuterinës grafikos darbø bei maketø kon-kursà. Konkurso tema – „Mano atnaujintas bûstas – atnaujintas miestas“.

Maþieji miesto gyventojai pakviesti siûlyti idëjas, kaip atnaujinti pase-nusius sostinës daugiabuèius namus ir improvizuoti, kokie nauji statiniaigalëtø atsirasti moderniuose mikrorajonuose.

Pasibaigus konkursui jo rengëjai vieningai teigë, kad vaikø konkursiniaidarbai galës tapti puikiu idëjø ðaltiniu specialistams, dabar formuojantiemsmiesto plëtros vizijà.

Renovuoti bûstus ragina informacinë kampanija

Ateities miesto vizijos atsiskleidë vaikø darbuose

S. Sasnausko nuotr.

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)12

Petras DiksaAB „Panevëþio energija“ technikos direktorius

AB „LIFOSA“ TECHNOLOGINIUOSEPROCESUOSE IÐSISKIRIANÈIOS ÐILUMOS

PANAUDOJIMAS KËDAINIØ MIESTUIŠILDYTI

Këdainiø miesto savivaldybë kartu su AB „Lifosa“ ir AB „Pane-vëþio energija“ organizavo investicinio projekto „Këdainiø miestoðiluminio ûkio rekonstrukcija“ paruoðimà ir jo finansavimà per Da-nijos „Unibank“.

1998 metais Këdainiuose ádiegtas investicinis projektas, numa-tantis AB „Lifosa“ technologiniuose procesuose išsiskirianèià šilu-mà naudoti Këdainiø miesto ðilumos vartotojø poreikiams paten-kinti.

AB „Lifosa“ savo pagrindinio produkto – fosforiniø traðø – ga-myboje naudoja tarpiná produktà – sieros rûgðtá. Gaminant sierosrûgðtá AB „Lifosa“ sieros rûgðties ceche iðsiskiria dideli atliekinësðilumos kiekiai. Iki ðio projekto ágyvendinimo ið AB „Lifosa“ sierosrûgðties gamybos cecho per auðintuvus apie 30 MWh per valandàðilumos energijos buvo ðalinama á aplinkà.

Atliekinë ðilumos energija sieros rûgðties gamybos procesegaunama ðiuose etapuose:

1. Išlydytos sieros deginimas technologinëse krosnyse. Ðia-me etape iðsiskiria didþiausias kiekis atliekinës ðilumos. Jometu vykstanti reakcija:S+O

2 ⇒ SO

2+Q;

2. Sieros dioksido SO2 oksidavimas iki trioksido SO

3 kontak-

tiniame aparate. Jo metu vykstanti reakcija:2SO

2+O2 ⇒ 2SO

3+Q;

3. Sieros rûgðties gavimas absorbcijos bokðtuose. Reakcija:SO

3+H

2O ⇒ H

2SO

4+Q.

Visos ðios reakcijos yra egzoterminës – jø metu iðsiskiria di-desnis ar maþesnis ðilumos kiekis. Siekdama sumaþinti ðiluminæaplinkos tarðà ir panaudoti iðsiskirianèius ðilumos srautus, AB „Li-fosa“ ðilumà utilizuoja tam skirtuose árenginiuose – katiluose-utili-zatoriuose bei ðilumokaièiuose.

Pirmøjø dviejø etapø metu iðsiskirianti atliekinë ðiluma panau-dojama perkaitinto garo gamybai katiluose-utilizatoriuose. Ðis ga-ras paduodamas á garo turbinas ir èia gaminama elektros energija.

Treèiojo etapo (absorbcijos) metu ákaitusi sieros rûgðtis auðina-ma ðilumokaièiuose, o ðiluma panaudojama AB „Lifosa“ ðildymoreikmëms bei karðtam vandeniui ruoðti ir Këdainiø miestui šildyti.

Këdainiams ðildyti naudojama po tarpinës absorbcijos bokðtoiki 130 °C ákaitusios sieros rûgðties ðiluma. Sieros rûgðtis patenkaá 4 vamzdelinius EDMESTON ðilumokaièius, kur yra auðinama, opaðildytas vanduo paduodamas á du plokðtelinius ðilumokaièius,

kuriuose yra ðildomas termofikacinis vanduo Këdainiø ðildymui.Ðis „vidinis þiedas“ – tarpinis vandens ciklas tarp ðilumokaièiø,kuriais auðinama sieros rûgðtis, ir ðilumokaièiø, ið kuriø paðildytastermofikacinis vanduo tiekiamas á miesto tinklus, yra árengtas sie-kiant iðvengti sieros rûgðties patekimo á miesto termofikaciná van-dená. Miestui tiekiamos absorbcijoje utilizuotos ðilumos kiekis þie-mà siekia 25 MW. Esant þemai lauko temperatûrai ir padidëjusmiesto ðilumos poreikiui, yra galimybë padidinti tiekiamos ðilumoskieká gariniais boileriais. O vasarà ðilumos poreikis sumaþëjaiki ~ 4 MW ir absorbcijoje iðsiskyrusi ðiluma iðmetama per auðin-tuves.

Siekiant ádiegti projektà „Këdainiø miesto ðiluminio ûkio re-konstrukcija“ padaryta:

1. AB „Lifosa“ pakeistas technologinis reþimas: tekanèios iðabsorbcinio bokðto á ðilumokaièius sieros rûgðties temperatûra pa-didinta nuo 85 iki 125 laipsniø. Taip pat iðtekanèio ið ðilumokaièiovandens temperatûra padidinta nuo 35 iki 95 laipsniø. Tokiomissàlygomis labai padidëja sieros rûgðties cheminis agresyvumas,taigi absorbcijos skyriaus árengimai dirbti negalëjo, bûtina buvo juospakeisti naujais, pagamintais iš specialaus plieno. Be to, dar buvosumontuoti ðilumokaièiai termofikaciniam vandeniui šildyti.

2. Ðilumos perdavimui á AB „Panevëþio energija“ Këdainiømiesto katilinæ buvo sumontuota 4,6 km (investiciniame projektebuvo planuota 3,5 km) ilgio ðilumos trasa ið dviejø 400 mm skers-mens vamzdþiø. Vamzdþiai sumontuoti su išankstine poliuretanoizoliacija, joje ádiegta gedimø kontrolës sistema.

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27) 13

3. Këdainiø miesto katilinëje sumon-tuotas termofikacinio vandens sumaiðy-mo mazgas, kuris uþtikrina galimybæ tiektiðilumà var totojams ið AB „Lifosa“ armiesto katilinës arba iš abiejø ðaltiniø kar-tu. Cirkuliacijai sumontuotoje trasoje pa-laikyti buvo sumontuoti du 875 m3 per va-landà naðumo siurbliai DH-PU-03/04 IFV250 TL su daþnuminëmis pavaromis. Ter-mofikacinio vandens cirkuliacijai iš katili-nës á miestà palaikyti papildomai buvo su-montuoti du po 550 m3 per valandànaðumo siurbliai DH-PU-01/02 IFV 150TL su daþnuminëmis pavaromis. Tinklaipapildomi iš AB „Lifosa“, o papildomamvandeniui kaupti katilinëje paruoðtas1 000 m3 talpos rezervuaras. Šilumosenergija perkama pagal apskaitos prietai-so, esanèio miesto katilinëje, parodymus.

Këdainiø miesto savivaldybë organiza-vo investicinio projekto „Këdainiø miestoðiluminio ûkio rekonstrukcija“ paruoðimàir jo finansavimà, o AB „Panevëþio energija“, kaip ðilumos tiekëja,ásipareigojo gràþinti paskolos dalá, tenkanèià 2 ir 3 punktuose išvar-dytiems darbams atlikti ir árangai ásigyti. Ðilumos tiekëjams ðis pro-jektas kainuos apie 18 mln. litø, áskaitant ir banko paskolos palûka-nas. Šiuo metu AB „Panevëþio energija“ dar neiðmokëjo 5,9 mln.litø. Investicinio projekto atsiperkamumas paskaièiuotas progno-zuojant, kad iš AB „Lifosa“ kasmet bus nuperkama po 140 GWhšilumos energijos. Planuotas 5,2 metø bazinis atsipirkimo termi-nas, projekte baziniu priimtas pesimistinis variantas. Faktiškai gau-ti vos ne dvigubai blogesni rezultatai. Nuo 2000 01 01 iki 2005 12 31nupirktos šilumos energijos kiekis svyravo nuo 52,7 GWh iki84,3 GWh per metus. Šilumos trasa 25 proc. (vienu kilometru) il-gesnë. Projekte paskaièiuota per didelë (35 proc.) perkamos šilu-mos kaina. Nepakankamai ávertinta Këdainiø miesto katilinës reikð-më projektà ágyvendinus. AB „Lifosa“ dël sudëtingo sieros rûgðtiesgamybos proceso vyksta technologiniai sutrikimai, dël ko nutrûks-ta atliekinës ðilumos tiekimas á katilinæ. Nuo 2000 m. iki 2005 m.kasmet vidutiniškai 14 kartø sutrikdavo šilumos tiekimas.

Nepaisant išvardytø planuotø ir realiø neatitikimø, ágyvendintasprojektas atitinka nacionalinæ energetikos strategijà, maþina priklau-somybæ nuo importuojamo kuro ir aplinkos tarðà.

Ið pateiktø diagramø matome, kad nupirktam iš AB „Lifosa“ šilu-mos energijos kiekiui pagaminti AB „Panevëþio energija“ Këdainiømiesto katilinëje per šešerius metus bûtø sunaudojusi 67 mln. m3

dujø. Dël to á atmosferà nebuvo iðmesta 221 t NOx ir 110 t CO.

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)14

Mantas KreivysUAB „Wilo Lietuva“

DIDELIO NAŠUMO SIURBLIAIWILO-ASP

Wilo gamina siurblius nuo 1928 metø. Ðiuo metu tai bene þino-miausias vokieèiø siurbliø gamintojas pasaulyje. Siurbliai yra neat-siejama ðildymo, oro kondicionavimo, vandens tiekimo, nuotekøðalinimo sistemø dalis. Privaèios namø valdos, miestø ûkiai, vi-suomeniniai, komerciniai pastatai, pramonës ir energetikos ámo-nës – visi yra Wilo siurbliø naudotojai. Bendradarbiaudami su savoklientais, Wilo specialistai ágijo didelæ patirtá ir þinias siurbliø ir sis-temø srityje. Tai skelbia ir naujasis tarptautinis Wilo ðûkis: PumpenIntelligenz – siurbliø iðmanymas.

Norëèiau Jums pristatyti didelës galios ir naðumo Wilo siurbliøserijà Wilo ASP, naudojamà ðilumos tiekimo, energetikos ámonëse.

Wilo ASP serijos siurbliai naudojami ðilumos tinklø vandens cir-kuliacijai, turbinø auðinimo kontûrams ir kitokioms sistemoms. Jiepritaikyti dirbti didelës apkrovos sàlygomis ir yra labai patikimi dëlpatvarios konstrukcijos ir grieþtos kokybës kontrolës gamybos metu.

Hidrauliniai parametraiWilo ASP serijos siurbliø naðumas yra nuo 25 iki 3 000 m3/h, o

slëgis – nuo 10 iki 240 m vandens stulpo. Tai yra standartas, opagal specialø uþsakymà pagaminami net iki 17 000 m3/h našumosiurbliai.

Elektriniai ir galios parametraiStandartiðkai ðiems siurbliams naudojami 400 V, 50 Hz elektros

varikliai. Varikliø galia – iki 630 kW. Esant labai dideliems naðu-mams ar specialioms sàlygoms, galimi ir kitokie varikliø variantai,didesnës galios arba 6 000 V, 10 000 V átampos ir panaðiai. Nau-dojami varikliai – 4 arba 6 poliø (atitinkamai 1 450 ir 980 sûkiø perminutæ). Su varikliu siurblys jungiamas iðardoma elastingàja mova.

KonstrukcijaÐie siurbliai yra iðcentriniai, dvigubo ásiurbimo. Jie taip vadinami

dël sudvejinto simetriðkos formos darbo rato, siurbianèio vandenáið abiejø pusiø. Tokia konstrukcija pagerina siurblio velenà veikian-èiø jëgø balansà. Galimas siurblio variantas ne su vienu, bet su

dviem vienas prieðais kità esanèiais darbo ratais (dvipakopis). Kar-tais ðie siurbliai vadinami padalijamo korpuso siurbliais (angl. splitcase) dël galimybës korpusà iðardyti á dvi atskiras dalis patogiamsiurblio remontui ir prieþiûrai. Siurblio korpuse yra keièiami „dëvë-jimosi þiedai“. Velenas sandarinamas mechaniniais sandarikliaisarba ákamða. Korpusas, priklausomai nuo modelio, gaminamasPN16 arba PN25 slëgio klasës.

Galimas ir vertikalus montavimo bûdas, tuomet siurblio variklisbus virðuje, o hidraulinë dalis – paguldyta ant šono. Tokie siurbliaigaminami pagal uþsakymà.

MedþiagosSiurblio korpusas gaminamas ið ketaus, darbo ratas – bronzi-

nis, siurblio velenas – nerûdijanèio plieno. Pagal specialø uþsaky-mà galimos ir kitos medþiagø kombinacijos, pavyzdþiui, kalaus ke-taus, nerûdijanèio plieno arba bronzos korpusas ir kita.

Skysèio parametraiSkysèio temperatûros ribos – nuo –8 iki +120 oC. Gali bûti pum-

puojamas termofikacinis vanduo, glikolio miðiniai ir kiti skysèiai.

Vamzdynø prijungimasSlëgimo pusës flanðai – nuo 50 iki 400 mm. Ásiurbimo pusës

flanðas – nuo 65 iki 500 mm. Pagal specialø uþsakymà gali bûtipagaminti didesniø dydþiø flanðai.

Veikimas ir privalumaiTokios konstrukcijos siurbliuose vanduo á darbo ratà patenka

tolygiai ið abiejø pusiø, o iðteka radialine kryptimi. Ði konstrukcijaypaè gera tuo, kad net ir veikiant siurbliui dideliu naðumu, jo vele-nas aðine kryptimi beveik neapkraunamas, kaip tai bûna su aðinioásiurbimo siurbliais, kuriuose srautas áteka tik ið vienos darbo ratopusës. Átekant srautui á simetriðkà dvipusá darbo ratà (arba du vie-nas prieðais kità esanèius ratus), srauto jëgos atsveria viena kità,todël veleno tvirtinimo guoliai tik prilaiko velenà. Dirbdami be aðiniøapkrovø jie ilgiau tarnauja ir yra maþesniø dydþiø, palyginti su aði-nio ásiurbimo siurbliø guoliais. Maþesni ir ilgiau dirbantys guoliai –tai maþesnës investicijos ir pigesnë eksploatacija. Be to, siurbimo

ir slëgimo flanðai yra vienoje aðyje, dël to labai patogu vamzdy-nus iðdëstyti siurblinëje. Su ðeðiø poliø varikliais siurblio vele-

nas sukasi palyginti lëtai, taip sumaþëja vibracija, pailgëjaeksploatacijos laikas.

Wilo-ASP pramoninio standarto siurbliaipasiþymi geru kainos ir kokybës san-tykiu, ilgai naudojami, yra tvirtos kon-strukcijos ir patikimi, todël juos vertarinktis svarbioms ir didelio patikimu-mo reikalaujanèioms sistemoms.

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27) 15

Doc. dr. Saulius BaskutisKauno technologijos universitetas, UAB „Danfoss“ inþinierius

Nuolat brangstant energetiniams iðtekliams, suprantamas vis didë-jantis ðilumos vartotojø ir tiekëjø susidomëjimas naujomis ðildymosistemø techninëmis galimybëmis, ávairiomis energijos taupymo ir re-guliavimo priemonëmis. Todël projektuotojai, konstruktoriai, moksli-ninkai, dirbantys ðilumos energijos taupymo ir apskaitos, ðildymo sis-temø modernizavimo bei reguliavimo srityse, negali likti nuoðalyje.Ðildymo ir karðto vandens ruoðimo sistemø instaliavimas naujai stato-muose ar modernizavimas jau pastatytuose butuose reikalauja naujøsprendimø, tenkinanèiø iðaugusius vartotojø poreikius. Sprendimai ávai-riems pastatams gali bûti skirtingi, taèiau apskritai jie turëtø bûti orien-tuoti á ðiuos kriterijus:

- minimalius investicinius kaðtus,- minimalias eksploatacines iðlaidas,- optimalias komforto sàlygas,- ðilumos tiekimo patikimumà,- mokëjimo uþ realiai sunaudotà ðiluminæ energijà uþtikrinimà,- optimalø pastato ploto iðnaudojimà numatytiems tikslams.Ðiems tikslams pasiekti galimi ávairûs sprendimai. Vienas ið tokiø

sprendimø bûtø centralizuotas ðilumos tiekimas daugiabuèiam namuipanaudojant centriná ðilumos punktà, o po to decentralizuotas ðilumi-nës energijos tiekimas atskirai á kiekvienà butà instaliuojant individua-lius ðilumos punktus (toliau – modulius) kiekviename bute. Tokia sis-tema jau daug metø naudojama Vakarø ir Vidurio Europos ðalyse. Ypaèplaèiai moduliai taikomi butuose Danijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje, Aust-rijoje, Vokietijoje, Islandijoje, sparèiai jø daugëja Lenkijoje, Èekijoje irkitose ðalyse (1 pav.).

1 pav. Ðilumos tiekimo schema

Pastaruoju metu didëjant gyvenamøjø namø statybø apimtims, pa-þangios technologijos vis plaèiau taikomos ir mûsø ðalyje. Dabar nau-jai statomuose daugiabuèiuose namuose árengiamos kolektorinës ðil-dymo sistemos yra paþangesnës uþ anksèiau naudotas vienvamzdesðildymo sistemas. Taèiau kolektorinëse sistemose iðlieka problema,

kaip tiksliai ávertinti ðiluminæ energijà, suvartotà karðtam vandeniui ruoðtiir rankðluosèiø dþiovintuvams („gyvatukams“) ðildyti. Ðiø problemønelieka instaliavus decentralizuotà ðildymo sistemà. Pirmieji daugia-buèiai namai panaudojant decentralizuotus ðildymo sistemø sprendi-mus árengti Klaipëdoje ir Panevëþyje. Ðiuose namuose instaliavus ðilu-mos modulius á kiekvienà butà, kiekvieno buto gyventojai gali patysnuspræsti, kada pradëti ir baigti ðildymo sezonà, turi galimybæ patysreguliuoti patalpø ðildymà, gauti norimos temperatûros karðtà vande-ná, iðvengdami ðilumos nuostoliø karðto vandens tiekimo vamzdynuo-se, ir naudojasi kitais privalumais, kurie aptarti ðiame straipsnyje.

Sistemos apraðymas

Ðildymo bei karðto vandens ruoðimo decentralizuotà sistemà dau-giabuèiame name sudarytø centralizuoto ðilumos tiekimo ðilumos punk-tas (atskirais atvejais – dujinë katilinë), butuose instaliuoti moduliai,akumuliacinë talpa (daþniausiai naudojama kartu su dujinëmis katili-nëmis) (2 pav.).

2 pav. Decentralizuotos ðildymo sistemos daugiabuèiame name principinë schema

Centralizuoto ðilumos tiekimo ðilumos punktas projektuojamas pa-gal vietinius centralizuoto ðilumos tiekimo reikalavimus, atsiþvelgiant á

ÐILDYMO SISTEMØ DECENTRALIZAVIMOSPRENDIMAI DAUGIABUÈIUOSEGYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)16

slëgá, temperatûrà ir pan. Moduliø temperatûra reguliuojama atsiþvel-giant á lauko temperatûrà.

Kiekviename bute instaliuotas ir prie ðildymo sistemos prijungtasmodulis turi momentiná vandens ðildytuvà (plokðteliná ðilumokaitá) sukarðto vandens temperatûros reguliatoriumi. Ðildymo sistemoje ámon-tuotas slëgio kryèio reguliatorius uþtikrina optimalø ðildymo reguliavi-mà radiatoriø termostatais, taip pat viso namo sistemos hidrauliná su-balansavimà. Modulyje taip pat numatyta vieta ðilumos apskaitosprietaisui, fiksuojanèiam ðiluminës energijos kieká, suvartojamà ðildy-mui bei karðtam vandeniui ruoðti kiekviename bute, ir vandens skaitik-liui, fiksuojanèiam bendrà bute suvartojimà vandens kieká. Galima pro-jektuoti sistemà maksimaliai 90 °C tiekiamai temperatûrai þiemos sezonometu ir minimaliai 60 °C temperatûrai vasaros sezono metu. Tiekiama60 °C temperatûra vasaros sezono metu uþtikrins gana aukðtos tem-peratûros karðtà buitiná vandená. Butuose rekomenduojama naudoti ter-mostatinius maiðytuvus.

Ðiluma ið ðilumà tiekianèio punkto ar katilo á bute esantá modulá galibûti tiekiama tiesiogiai arba per akumuliacinæ talpà, kuri turëtø bûti pro-jektuojama taip, kad vanduo joje bûtø nesusimaiðæs, o iðsisluoksnia-væs pagal temperatûrà. Naudojant dujinæ katilinæ, akumuliacinë talpaleidþia iðvengti staigiø daþnø katilo degiklio uþsidegimø ir uþgesimø, otai prailgina katilo darbo laikà ir maþina aplinkos tarðà. Esant centrali-zuotam ðilumos tiekimui, akumuliacinë talpa suvienodina centrinio ði-lumos punkto apkrovà. Be to, akumuliacinëje talpoje saugomas tamtikras ðiluminës energijos kiekis, kuris nedelsiant panaudojamas pikometu paduodant srautà ið talpos á kiekviename bute esantá vandensðildytuvà. Po to akumuliacinë talpa uþkrovimo siurbliu vël pripildomanustatytos temperatûros vandeniu. Akumuliacinës talpos nereikia esantdideliam butø skaièiui name, nes visa ilga vamzdynø sistema uþtikrinspakankamà ðiluminës energijos atsargos rezervà, jeigu naudojant karðtàvandená apkrova labai keistøsi. Butø skaièiaus riba yra individuali kiek-vienu konkreèiu atveju, taèiau remiantis praktine patirtimi tai yra iki 40butø namams (esant dujinei katilinei).

Norint sistemoje suvaldyti staigius apkrovos pasikeitimus, atsiran-danèius dël iðaugusio karðto vandens, kuris ruoðiamas butuose esan-èiuose ðildytuvuose, poreikio, rekomenduojama naudoti elektroniniuscirkuliacinius siurblius. Tokie siurbliai leidþia keisti greièius per keletàsekundþiø pereinant nuo maþesnio prie didesnio greièio tam, kad bûtøuþtikrintas reikalingas slëgis ir srautas.

Apvadinis ventilis montuojamas kiekvieno stovo tolimiausiame taðke,kad namo paskirstymo vamzdynø sistema ne ðildymo sezono metuneatvëstø, o norimos temperatûros karðtas vanduo, atsukus èiaupà,pradëtø bëgti kaip galima greièiau. Ðiam tikslui geriausiai tinka termos-tatiniai apvadiniai ventiliai su gràþinamos temperatûros apribojimu. Ins-taliavus tokius termostatinius apvadinius ventilius, gyventojai neturëstiesioginiø iðlaidø dël ðilumos nuostoliø, o namo sistema visada busparuoðta karðto vandens ruoðimui. Nesant galimybiø montuoti modu-lius arti (2–4 m) namo paskirstymo vamzdynø, tokius apvadinius ven-tilius rekomenduojama instaliuoti á kiekviename bute esantá modulá. Ðiuoatveju minimaliai (iki keliø sekundþiø) sumaþinamas norimos tempe-ratûros karðto vandens laukimo laikas, atsukus èiaupà. Atsiþvelgiant ágyventojø pageidavimus, apvadiná ventilá galima montuoti prieð ðilu-mos apskaitos prietaisà arba uþ jo. Taigi atsiþvelgiant á tai, koks ðiuoatveju yra gyventojø pasirinkimas, jie moka arba nemoka uþ apvadiniuventiliu tekanèio srauto ðilumos nuostolius.

Moduliai, montuojami kiekviename bute, atsiþvelgiant á vartotojoporeikius ir sistemos parametrus, gali bûti labai ávairûs: skirti ðildymuiir karðtam vandeniui ruoðti, tik karðtam vandeniui ruoðti, tik ðildymui.Be to, pagal pageidavimus, komplektuojami su kolektoriais grindø ðil-dymui, montuojant ávairià papildomà árangà (cirkuliacinæ k/v linijà, ap-vadiná ventilá, kambario temperatûros programuojamus termostatus su

zoniniais voþtuvais, tûrinæ arba akumuliacinæ karðto vandens talpàir t. t.). Tai bûtø „Danfoss-Redan“ arba „Danfoss-Gemina“ (Danija) ga-mybos moduliai „Akva Lux TDP“, „Termix VMTD“,„Akva Lux S“, „Ak-va Vita TDP“, „VX-Solo“, „Termix VX“, „Akva Vita“, „Termix One“ irkitos modifikacijos (3 pav.).

3 pav. Modulio, instaliuojamo bute, supaprastinta principinë schema

Tokie moduliai yra nedideli, uþima nedaug vietos ir montuojami antsienos arba áleidþiami á sienà daþniausiai vonioje, tualete, vir tuvëje.Moduliai turi dekoratyviná gaubtà, taigi jø iðvaizda negadina bendro bu-to interjero (4 pav.).

Decentralizuotà daugiabuèio namo vidaus ðildymo sistemà galimanaudoti esant ir priklausomajai, ir nepriklausomajai ðildymo sistemoms.Jeigu namas prijungtas prie centralizuotos ðilumos tiekimo sistemos,tai akumuliacinës talpos bei uþkrovimo siurbliai nëra reikalingi, nescentralizuoto ðilumos tiekimo sistema vamzdynuose turës pakankamàðiluminës energijos atsargos rezervà esant apkrovimo svyravimams,o namo paskirstymo sistemoje esantys cirkuliaciniai siurbliai turëtøbûti elektroniniai.

Jeigu ðiluminë energija á namà tiekiama ið vietinës dujinës katilinës,kuri yra ribotos galios, rekomenduojama naudoti akumuliacinæ talpà,kuri „saugo“ rezervinæ ðiluminæ energijà.

Sistemos privalumai

� Sistema gali bûti instaliuojama ir naujai statomuose, ir rekonst-ruojamuose pastatuose.

� Yra galimybë individualiai ir tiksliai apskaièiuoti ðiluminës energi-jos suvartojimà kiekviename bute.

a b

4 pav. Ðilumos modulio bute bendras vaizdas: a) su dekoratyviniu gaubtu,b) be gaubto

ÐILUMINË TECHNIKA

172006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

� Nelieka priklausomybës nuo miesto ðildymo sezoniðkumo.� Yra galimybë nuskaityti duomenis ið apskaitos prietaisø apie

energijos suvartojimà nuotoliniu bûdu kiekvienam butui.� Maþi instaliaciniai kaðtai, nes reikalingos tik trys vamzdynø lini-

jos pastate (vietoj ðiuo metu naudojamø penkiø) – ðalto vandens beiðildymo tiekimo ir gràþinimo.

� Moduliui instaliuoti bute reikalinga minimali erdvë.� Yra galimybë kiekviename bute palaikyti norimà kambario tem-

peratûrà.� Yra galimybë kiekviename bute ruoðti norimos temperatûros

karðtà vandená.� Karðto vandens ruoðimas pagrástas proporcinio reguliavimo

(srauto) principu – minimali Legionella bakterijø atsiradimo rizika.� Buitinis karðtas vanduo ruoðiamas su didesne galia, palyginti

su áprastais dujiniais karðto vandens ruoðimo katilais (33–41 kW,palyginti su 18–28 kW).

� Dël centralizuoto ðilumos tiekimo panaudojimo suvartojama ma-þiau energijos.

� Patiriami minimalûs ðilumos nuostoliai tiekimo vamzdyne, pa-lyginti su klasikiniu sprendimu, nes nereikalingos cirkuliacinës lini-jos karðtam vandeniui ir buitiniam karðtam vandeniui.

� Áranga nesudëtinga, todël paprasta sistemà aptarnauti kiekvie-name bute.

� Sistema tinkama naudoti kartu su kondensaciniais katilais dëlþemø gráþtamø temperatûrø sistemoje.

Sistemos skaièiavimas

Projektavimo metu skaièiuojant decentralizuotas ðildymo siste-mas, svarbu pirmiausia ávertinti ðilumneðio srautà parenkant siur-blius ir vamzdþiø skersmenis, taip pat ávertinti katilo / modulio galiasir akumuliacinës talpos tûrá. Skaièiuojant srautà, reikia prisiminti, kadinstaliuotame modulyje karðto vandens ruoðimas turi prioritetà prieðbuto ðildymà. Maksimalus ðilumneðio srautas gali bûti ir vasarà, irþiemà, atsiþvelgiant á nustatytus parametrus. Daþniausiai namo sis-temos paskirstymo vamzdyno skersmenys skaièiuojami áver tinantþiemos sezono metu reikalingà ðildymo galià. O vasaros sezono me-tu skaièiavimuose ávertinama galia, reikalinga karðtam vandeniui ruoð-ti. Todël apskaièiuojant reikalingus paskirstymo vamzdyno skersme-nis imama skaièiavimo metu gauta didesnë reikðmë. Þiemos sezonometu srautas susideda ið dviejø dedamøjø: srauto, skir to patalpomsðildyti, ir srauto, skir to karðtam vandeniui ruoðti. Srautas, skir taspatalpoms ðildyti, nustatomas ávertinus ðilumos nuostolius bute irΔt ðildymo sistemoje. Proporcingumo veiksniai ávertina, kiek butø iðbendro butø skaièiaus tuo paèiu metu naudoja karðtà vandená. Liku-siems butams tuo metu bûtø tiekiamas srautas vien tik ðildymui. Nau-dojama skaièiavimo metodika patalpø ðildymui „likusiems butams“numato proporcingumo veiksná, lygø 1,0. Jeigu bus teisingai apskai-èiuoti ðilumos nuostoliai, ávertinant ðilumos suvartojimo padidëjimà,nerekomenduojama maþinti minëto veiksnio. Todël bendras srautasapskaièiuojamas taip:

QBendras

= n · f · Qk/v

+ (1,0 · n – n ·f) · QÐildymas

kur:n – butø skaièius name,f – proporcingumo veiksnys pagal TU Dresden/REDAN A/S reko-

mendacijas ir normas,Q

k/v – karðto vandens srautas á ðilumokaitá esant galiai 35 kW, kai

karðtas vanduo paðildomas nuo 5–10oC iki 50oC,Q

Ðildymas = Δ

Ðildymas / Δt · 1,163 yra srautas ðildymo sistemoje, kur

ΔÐildymas

yra ðilumos nuostoliai bute, o Δt yra paduodamos ir gràþina-mos temperatûrø skirtumas ðildymo sistemoje.

Apskaièiavus bendrà srautà, vamzdþiø skersmenys gali bûti nusta-tomi pagal maksimalø srautà atitinkamose vamzdyno atkarpose. Va-dovaujantis „Ðilumos tiekimo tinklø ir ðilumos punktø árengimo taisyk-lëmis“, parenkant vamzdþio skersmená atsiþvelgiama á tai, kad srautogreitis nevirðytø 1 m/s, o slëgio nuostoliai nevirðytø 100 Pa/m. Esanttrumpiems paskirstymo vamzdþiams (<2 m), leistini didesni slëgionuostoliai vienam metrui.

Atliekant katilo / ðilumos modulio skaièiavimus reikia atkreipti dë-mesá á tai, kuri galia yra didesnë: karðtam vandeniui ruoðti ar patal-poms ðildyti. Esant nedideliam butø skaièiui, galia karðtam vandeniuiruoði daþniausiai yra didesnë negu ðildymui. Esant dideliam butø skai-èiui name, daþniausiai bûna atvirkðèiai. Maksimalios apkrovos ruo-ðiant karðtà vandená trunka palyginti neilgai, t. y. <30 min., todël taineturi átakos patalpø ðildymo kokybei. Naudojant dideles akumuliaci-nes talpas, ðildymo galia vaidina pagrindiná vaidmená katilo skaièiavi-muose, netgi tada, kai galia karðtam vandeniui ruoðti yra didesnë.

Akumuliacinës talpos dydis skaièiuojamas ávertinant tai, kad mak-simalus karðto vandens poreikis trunka 10 min. (600 s). Skaièiavi-muose numatoma, kad jutiklis sumontuotas dviejø treèdaliø aukðtyjenuo talpos virðaus. Talpos tûris apskaièiuojamas taip:

V = 1,5 · n · Qk/v · 600 s.

Skaièiavimams imamas Qk/v

poreikis vasaros sezono metu.Siekiant uþtikrinti optimalø sistemos darbà, svarbu teisingai ávertin-

ti slëgio nuostolius parenkant siurblius. Reikia atkreipti dëmesá á skirtu-mus instaliuojant katilà ir instaliuojant ðilumos punktà esant centrali-zuotam ðilumos tiekimui. Instaliuojant katilà, siurblio sudaromas slëgistiekimo linijoje turëtø virðyti slëgio nuostolius modulyje, apskaitosprietaise, vamzdþiuose, uþdaromojoje armatûroje ir akumuliacinëjetalpoje:

Δρsiurblys1

= Δρmodulis

+ Δρapskaitos prietaisas

+ Δρvamzdþiai

+ Δρakumuliacinë talpa

Sistemos uþkrovimo siurblys, skirtas akumuliacinei talpai uþpildyti,instaliuojant katilà parenkamas pagal ankstesnius sistemos skaièiavi-mus, o jo sudaromas slëgis turëtø virðyti ðiø slëgio nuostoliø sumà:

Δρsiurblys2

= Δρkatilaas

+ Δρakumuliacinës talpos vamzdis

+ Δρakumuliacinë talpa

Instaliuojant modulá esant centralizuotam ðilumos tiekimui, siurbliosudaromas slëgis turëtø virðyti slëgio nuostolius modulyje bute, ap-skaitos prietaise, vamzdþiuose, uþdaromojoje armatûroje bei ðildymoðilumokaityje:

Δρsiurblys1

= Δρmodulis

+ Δρapskaitos prietaisas

+ Δρvamzdþiai

+ Δρakumuliacinë talpa

+

+ Δρðildymo ðilumokaitis

Slëgio nuostoliai akumuliacinëje talpoje Δρakumuliacinë talpa

gali bûti ne-ávertinami. Slëgio nuostolius modulyje Δρ

modulis, apskaitos prietaise

Δρapskaitos prietaisas

ir katile Δρkatilas

turëtø nurodyti gamintojai. Slëgio nuos-toliai vamzdþiuose ir uþdaromojoje armatûroje Δρ

vamzdþiai apskaièiuoja-

mi taip:

Δρvamzdþiai

= (100Pa/m · L) · 1,3

kur:L – bendras vamzdynø ilgis (m), o 30 proc. skaièiavimuose imama

ávertinant pasiprieðinimà uþdaromojoje armatûroje.UAB „Danfoss“ specialistai pasirengæ padëti visiems, norintiems

efektyviai ir optimaliai reguliuoti ðilumos bei karðto vandens suvartoji-mà, maþinti energijos sànaudas ir lëðas, o kartu palaikyti optimalø kom-fortà butuose.

ÐILUMINË TECHNIKA

18 2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

„PERGALËS“ TURBOMAÐINOSAleksandras Loginovas, inþinierius, buvæs turbinø gamyklos „Pergalë“ darbuotojas

Romualdas Šimkus, inþinierius, buvæs turbinø gamyklos „Pergalë“ darbuotojasArvydas Adomavièius, Kauno technologijos universiteto docentasRomualdas Montvilas, Kauno technologijos universiteto docentas

Kauno „Pergalës koncernas“ gali didþiuotis ne tik ðimtamete is-torija (Tilmansø fabriko, turbinø gamyklos „Pergalë“), bet ir tokiaisreikðmingais technikos gaminiais kaip ðiluminës turbininës maði-nos energetikos, chemijos ir maisto pramonëms. Paminëtinos bent10 modifikacijø garo turbinos, turbininiai siurbliai, dûmsiurbiai, te-palo auðintuvai bei ðilumokaièiai. Pastarieji nëra rotorinës turbini-nës maðinos, taèiau áeina á jø sudëtá kaip pagalbiniai agregatai.

Pirmàjà OP-300 turbinà (300 AG) gamykla pagamino 1951 m.ir jau kitàmet iðleido tokiø net 60 vnt. Taip pat buvo gaminamosOK-500; OP-1,5-2; AP-0,75; P-1,2-35/11 ir kitos turbinos, PT-15-60ir PT-30-35 turbininiai siurbliai, dûmsiurbiai, ðilumokaièiai.

1 pav. Garo turbinos OP-0,3-2,5 iðilginis pjûvis: 1) priekinë guoliø dëþë,2) reguliavimo sistemos dëþë, 3) priekinis labirintinis sandarintuvas, 4) turbinoskorpusas, 5) Kertiso diskas ir kreipratis, 6) garo tûtø segmentas, 7) garo skirstytuvas,8) uþpakalinis sandarintuvas, 9) velenas, 10) uþpakalinis guolis

Jaunø specialistø (dauguma jø – KPI absolventai inþinieriai ðilu-mininkai) ásteigtas konstravimo biuras 1959 m. suprojektavo ir ið-bandë pirmàjà lietuviðkà turbinà OP-0,3-2,5 (1 pav.) 300 kW vaku-umo siurbliui sukti 6 800–7 900 aps./min. greièiu. Jos 1,2 MPa ir483 K parametrø garo sànaudos 18,15 kg/kWh buvo 22 proc. ma-þesnës nei analogiðkos Kalugos turbinos, o naudingumo koeficien-tas siekë 0,575. Konstrukcija buvo gan paþangi – rotorius ið Kerti-so 550 mm skersmens disko su dviem eilëm menteliø ir „lankstaus“(nuosavø virpesiø daþnis maþesnis uþ darbiná sukimosi greitá) vele-no, atremto á slydimo guolius. Priekinio guolio (2 pav.) keterinë da-lis vykdë ir tepalo siurblio (vadinamojo impelerio), sudaranèio pro-porcingà sukimosi greièiui slëgá automatinio reguliavimo ir tepimohidrosistemoje, paskirtá. Ákomponavus ant guolio ir reguliavimo sis-temos dëþæ su valdanèiais sklandþiais, servomotorais bei kanalaisalyvos srautams, nebereikëjo jokiø vamzdþiø nei hidrauliniø jung-èiø. Servomotorø cilindruose (3 pav.) alyvos slëgis veikë stûmok-lius ir per jëginius strypus – garo paskirstymo voþtuvus, reguliuo-damas debità bei galià.

2 pav. Turbinos priekinis guolis: 1) tepalo siurblys (impeleris), 2) guoliø dëþë,3) reguliatorius, 4) aðinio guolio trinkelës, 5) radialinio guolio ádëklas, 6) ásiurbimoaptakas, 7) þiedinis sandariklis, 8) srauto sklaidiklis, 9) guolio korpusas, 10) atgalinisvoþtuvas, 11) ir 12) aðinio guolio plokðtelës

3 pav. Reguliavimo sistemos servomotoras: 1) dangtis, 2) cilindras, 3) ðarnyroávorë, 4) ðarnyro galvutë, 5) ðarnyro guolis, 6) stûmoklis, 7) þiedinis sandariklis,8) þiedinë verþlë, 9) stûmoklio eigos ribotuvas, 10) atgalinio ryðio ávorë, 11) eigosmatuoklis, 12) ávorës laikiklis, 13) ðarnyrinis strypas

Bene stambiausia ið gamintø buvo prieðslëginë 1 500 kW turbi-na OP-1,5-3 (4 pav.) elektros generatoriui sukti 3 000 aps./min.greièiu. Ji turëjo 9 pakopø menteliná aparatà (atitinkamai ir 9 diskørotoriø), hidrodinaminæ automatinio reguliavimo ir tepimo sistemàbei svërë 17,5 tonø.

4 pav. Garo turbina OP–1,5-3

ÐILUMINË TECHNIKA

192006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

Gan originalûs buvo ir abu gariniai turbininiai siurbliai (5 pav.)vandeniui tiekti atitinkamai iki 1,5 MPa slëgio ir 60 m3/h debito bei3 MPa ir 30 m3/h. Jie ilgai funkcionavo net tokiose tolimose verslo-vëse kaip Ðpicbergeno kasyklos.

5 pav. Turbininis siurblys PT-15-60

Tepalo auðintuvai (6 pav.) turbinø sistemose cirkuliuojanèiai alyvaiauðinti buvo vertikalios konstrukcijos, alyva tekëjo ið apaèios, vin-giuodama tarp 50 pertvarø, o auðalas sroveno vamzdeliø vidumi.Detaliø termines deformacijas dël temperatûrø kaitos kompensavolanksti diafragma.

6 pav. Tepalo auðintuvas: 1) pripildymo kranas, 2) dangtis, 3) þiedinis sandariklis,4) kompensacinë diafragma, 5) ir 11) vamzdeliø laikikliai, 6) auðalo vamzdelis,7) korpusas, 8) skersinë pertvara, 9) termometras, 10) distancinis vamzdis,12) auðalo kamera, 13) kamðtis, 14) ir 15) tepalo atvamzdþiai

Ðiemet „Pergalës koncernas“ atnaujina turbinø gamybà respub-likiniam degiø atliekø utilizacijos projektui. Pagal já planuojama maltiatliekas smulkintuvais, deginti jas katiluose ir garo turbinomis suktielektros generatorius. Jau bandoma nauja 250 kW galios turbinaR-0,3-9/3 (7 pav.), galinti veikti (0,9-1,2) MPa ir (513-543) K pa-rametrø garu. Joje irgi yra Kertiso diskas su dviem eilëm menteliøir originaliomis konstrukcinëmis naujovëmis:

• mentelës pagamintos iðvien su disku (neiðimamos);• rotorius sukasi riedëjimo guoliuose;• yra elektroninë automatinio reguliavimo sistema;• nebereikia tepimo ir reguliavimo hidrosistemos;• garo sausintuvas (8 pav.) iðvalo srautà nuo galimø van-

dens laðeliø, kurie smûgiuodami á menteles maþintø turbinos nau-dingumà ir ilgaamþiðkumà;

• eþektorius susiurbia garo nuotëkius per rotoriaus sandarin-tuvus ir taip dar padidina turbinos efektyvumà. Turbinos matmenysLxBxH = 2 170 x 1 665 x 1 330 mm, masë – 2,5 t; projektinësgaro sànaudos – 23,5 kg/kWh; panaudotas 0,35 MPa garas tinkagamybos ar ðildymo poreikiams.

7 pav. Garo turbina R-0,3-9/3: 1) aðinio guolio verþlë, 2) ávorë, 3) aðinis guolis,4) priekinë guoliø dëþë, 5) priekinis sandarintuvas, 6) korpusas, 7) rotoriaus diskas,8) sandarintuvas, 9) uþpakalinë guoliø dëþë, 10) mova, 11) kreipiamøjø menteliøsegmentas, 12) tûtø segmentas, 13) garo vamzdis

8 pav. Garo sausintuvas: 1) korpusas, 2) stogelis, 3) plokðèiø rinkinys

Vos apie deðimtmetá trukæs turbininiø maðinø gamybos ir pro-jektavimo periodas paliko pëdsakà mûsø technikos bei inþineriniømokslø raidoje. Liko sàsajø ir su Lietuvos energetikos institutu, ku-rio Ðilumos mainø laboratorija kelerius metus veikë „Pergalëje“.

Ir ðiomis dienomis, pradedant gaminti naujà lietuviðkà turbinà,galima tikëtis didesnës ðiluminiø maðinø paþangos Lietuvos ûkyje.

ÐILUMINË TECHNIKA

20 2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

Jau seniai gyventojai suka galvas, kuo ypatingas tas karðtas van-duo, jeigu taip sunku suþinoti, kas yra atsakingas uþ tai, kad ið èiau-po bëgtø ðvarus ir ðiltas vanduo. Paprastai galvojant, lyg ir viskasturëtø bûti aiðku. Ðtai kai esame nepatenkinti ðalto vandens kokybe,daug nesvarstydami kreipiamës á vandens tiekimo ámonës atstovusir praðome pasirûpinti, kad ið èiaupø tekantis vanduo tiktø ne tik ran-koms nusiplauti, bet ir atsigerti ar sriubai iðsivirti.

Ðiek tiek kitaip yra su karðtu vandeniu. Kai esame nepatenkinti jokokybe, daþnai sunkiai surandame tà ástaigà ar ámonæ, kuri prisipa-þintø esanti atsakinga. Ar tai taip sudëtinga ið tikrøjø?

Pats pavadinimas „karštas vanduo“ lyg ir pasufleruoja atsakymà.Perðasi iðvada, kad tai turëtø bûti tas pats geriamasis vanduo, suðil-dytas iki reikiamos temperatûros. Ásitikinkime, ar iš tikro taip.

Pasiþiûrëkime, kaip gi mes elgiamës, kai dël kokiø nors prieþasèiøið èiaupo nebëga karðtas vanduo. Paprasèiausiai, daug negalvoda-mi, prisipilame ðalto, be abejo, geriamojo vandens, nes kitokio mumsniekas netiekia, ir já pasiðildome. Kai ásitikinome, kad karðtas van-duo – tai tas pats geriamasis vanduo, paðildytas iki reikiamos tem-peratûros, iðeikime ið savo virtuvës ar buto ir pasiþvalgykime, kasdarosi mûsø daugiabuèiame name.

Geriamasis šaltas vanduo (toliau paprastumo dëlei mes já vadin-kime tiesiog vandeniu) á mûsø namà, daþniausiai á kurià nors rûsiopatalpà, patenka ið gatvëje ar kieme pakloto vandentiekio vamzdþioatðakos, vadinamos ávadu. Ið èia vanduo, pratekëjæs per skaitiklá, na-me iðvedþiotais vamzdþiais pasiekia kiekvienà mûsø butuose esantáèiaupà. Prieð tai, þinoma, vanduo teka per Jûsø bute esantá skaitiklá,jeigu toks yra árengtas, o jis parodo, kiek to vandens suvartojote.

Na, o kurgi karðtas vanduo, ið kur jis atsiranda ðalia esanèiamekitame èiaupe?

Tai irgi labai paprasta. Pastato rûsyje esantis vandens vamzdis,kurá jau minëjome, po vandens skaitiklio ðakojasi á du vamzdþius.Vienu vamzdþiu vanduo, kaip jau buvo pasakyta, pasiekia butus toks,koks pateko á namà. Kitu vamzdþiu vanduo teka á vandens ðildytuvà,esantá taip pat kurioje nors namo pagalbinëje patalpoje, daþniausiairûsyje.

Šildytuvas – tai árenginys, kuriame ðaltas vanduo suðildomas ikireikiamos temperatûros, paprastai iki 55 °C, nes higienos norma rei-kalauja, kad ið èiaupo tekëtø ne þemesnës kaip 50 °C ir ne aukðtes-nës kaip 60 °C temperatûros vanduo.

Vanduo ðildytuve gali bûti ðildomas trejopai: elektra, deginamo-mis dujomis ar specialiai paruoðtu karðtu vandeniu (ið jo paðalintasdeguonis, ávairios druskos, kitos priemaiðos), dar kitaip vadinamutermofikaciniu vandeniu, kuris á ðildytuvà, taip pat kaip ir á daugelyjenamø esanèius radiatorius, atkeliauja miesto ðilumos tiekimo tinklaisið katiliniø ar kitokiø ðilumos ðaltiniø.

Vandens ðildymas elektra atliekamas labai panaðiai, kaip ir pa-prastu elektriniu virduliu. Skirtumas tas, kad elektriniame ðildytuvevanduo suðyla per já tekëdamas, o virdulyje ðildomas tik tas vanduo,kuris yra ápiltas á já.

Vandens ðildymui dujomis naudojami árenginiai, kuriuose degina-mos dujos. Jos kaitina tuose árenginiuose esanèius vamzdelius ir su-ðildo jais tekantá vandená.

Vandens ðildymui termofikaciniu vandeniu naudojami árenginiai,kuriuos labai supaprastintai galima nusakyti kaip indà, perskirtà plokð-tele á dvi visiðkai atskiras sandarias dalis. Vienoje plokðtelës pusëjeteka termofikacinis vanduo, o kitoje plokðtelës pusëje teka ðildomas

KAS TAS KARŠTAS VANDUO?Inþ. Algis Mykolaitis

vanduo. Toji plokðtelë yra átvirtinta taip, kad nei termofikacinis van-duo negalëtø patekti á ðildomà vandená, nei ðildomas vanduo – á ter-mofikaciná vandená, todël jie susimaiðyti niekaip negali.

Tokiame šildytuve termofikacinis vanduo kaitina plokðtelæ. Kitojeplokðtelës pusëje teka á ðildytuvà patekæs vanduo, kuris, liesdamasissu ákaitusia plokðtele, suðyla iki nustatytos temperatûros.

Visais šiais vandens šildymo atvejais, nesvarbu, ar bûtø ðildomaelektra, dujomis ar termofikaciniu vandeniu, ið ðildytuvo iðtekanèiovandens temperatûra reguliuojama automatikos prietaisais ir palai-koma tokia, kokia yra nustatyta.

Visiðkai taip pat nuo vandens ðildymo bûdo nepriklauso jo koky-bë, nes ðildomas vanduo ðildytuve su niekuo nesimaiðo. Paprastaitariant, koks vanduo pateko á ðildytuvà, toks ið jo ir iðtekëjo, jeigunepaisysime pasikeitusios jo temperatûros. Taèiau tam ir yra naudo-jamas ðildytuvas, kad vietoje ðalto vandens turëtume karðtà.

Tolimesnis karšto vandens kelias name toks pat, kaip ir šalto. Ða-lia ðalto vandens vamzdþiø iðvedþiotais po namà kitais, vadinamaisiaiskarðto vandentiekio vamzdþiais, karðtas vanduo tiekiamas iki jam imtiskirtø èiaupø.

Taigi viskas lyg ir aišku. Karštas vanduo nuo šalto skiriasi tuo, kadkarštas – tai pašildytas šaltas vanduo, o karštas vandentiekis – tokspat, kaip ir ðaltas, tik vienoje vietoje á já áterptas ðildytuvas, nedarantisjokio poveikio vandeniui, iðskyrus suteiktà ðilumà arba, paprastai ta-riant, aukðtesnæ temperatûrà, ko ir siekiama.

Dabar dar truputá apie vandens savybes. Lietuvos higienos nor-moje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybës reikalavi-mai“ raðoma: „Naudojamas buityje karðtas vanduo turi bûti ruoðia-mas ið ðios higienos normos reikalavimus atitinkanèio geriamojovandens“. Kokie tie reikalavimai geriamajam vandeniui, ið kurio ruo-ðiamas karðtas vanduo? Toje paèioje higienos normoje pasakyta, kadgeriamojo vandens kokybë kontroliuojama pagal mikrobinius, toksi-nius ir kitus rodiklius, kuriø nurodyta daugiau kaip 100 pavadinimø –tai ið tiesø daug. Ar vandens kokybë pagal visus ðiuos rodiklius ati-tinka higienos reikalavimus – programinæ prieþiûrà iki vandens varto-tojams priklausanèiø pastatø vidaus vandentiekio èiaupø atlieka ge-riamojo vandens tiekëjai (Geriamojo vandens ástatymas, 11 str., 3 d.).

Kaip su karðto vandens kokybës programine prieþiûra? Bûtø nelo-giðka, jei karðto vandens kokybës programinæ prieþiûrà imtøsi vyk-dyti atskira institucija, nes, kaip buvo pastebëta, ðildytuvas jokio po-veikio vandeniui, iðskyrus suteiktà ðilumà, nedaro.

Norisi akcentuoti dar vienà dalykà. Nors programinæ prieþiûrà ikivartotojo èiaupo atlieka vandens tiekëjas, taèiau uþ vandens kokybæjis atsako tik iki ávadø á vartotojams priklausanèiø pastatø geriamojovandens vidaus vandentieká. Uþ vartotojams priklausanèiø pastatøvidaus vandentiekyje esanèio geriamojo vandens saugà ir kokybæatsako patys vartotojai (Geriamojo vandens ástatymas, 5 str., 2 ir 3dalys). Taip turëtø bûti ir su karðtu vandeniu.

Tuomet kyla klausimas, ar verta pastate turëti karðto vandens tie-këjà? Daug paprasèiau, jeigu gyventojas susimokëtø ðalto vandenstiekëjui uþ suvartotà vandená, o ðilumos tiekëjui – uþ suvartotà ðilu-mà karðtam vandeniui paruoðti. Tokiu atveju atkristø karðto vandenstiekimo paslauga, uþ kurià reikia mokëti. Akivaizdu, kad vanduo tekësper ðildytuvà ir toliau karðto vandens sistemos vamzdþiais iki patèiaupø, nepriklausomai nuo to, ar bus, ar nebus karðto vandens tie-këjas. Taigi pagalvokime, kaip yra geriau?

ÐILUMINË TECHNIKA

212006 m. Nr. 2 (Nr. 27)

KONFERENCIJOS, PARODOS, MUGËSP L A N U O D A M I S A V O I Ð V Y K A S P E R Þ V E L K I T E Ð I À I N F O R M A C I J À

RUGSËJIS10-asis Tarptautinis simpoziumas „Centralizuotas šilumos ir šaltnešio tiekimas“,rugsëjo 3–5 d. Hanoverio Technologijos universitete, VokietijaInformacijai: http://www.dhc-symposium.com/

Pasaulio energetikos tarybos vykdanèioji asamblëja 2006,rugsëjo 3–7 d. Taline, EstijaOrganizatorius: WEC Estijos komitetasInformacijai: Emily Melton, Tel.: (+44 20) 7734 5996; Faks.: (+44 20) 7734 5926; melton@worldenergy.org

Tarptautinë konferencija ŠVARI ENERGIJA 2006 (CLEAN POWER 2006), rugsëjo 6–8 d., Lahti, SuomijaTematika: atliekø, vietinës energijos ir pramonës produktø deginimo sprendimaiInformacijai: http://www.cleanpower2006.fi

Tarptautinë energijos audito konferencija ENERGY AUDIT2006, rugsëjo 11–13 d., Lahti, SuomijaInformacijai: www.audit06.fi

SPALISIII Energijos reguliuotojø pasaulinis forumas (World Forum on Energy Regulation III), spalio 8–11 d. Vašingtone, JAVInformacijai: http://www.worldforum2006.org/

LAPKRITISEuroheat&Power kasmetinis pramonës ir komunaliniø ámoniø forumas (Industry and Utility Forum), lapkrièio 9–10 d. vieðbutyje Reval HotelLietuva, Vilniuje. Organizatorius: Euroheat&Power, Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijaInformacijai: http://www.euroheat.org/, http://www.lsta.lt/

III Vidurþemio jûros baseino kongresas CLIMAMED 2006, lapkrièio 20–21 d. Lione, PrancûzijojeInformacijai: info@climamed2006.org or www.climamed2006.org.

GRUODIS7 tarptautinë konferencija „Sistemø modeliavimas pastatuose“ (System Simulation in Buildings), gruodþio 11–13 d. Liège, BelgijaOrganizatorius: ASHRAE ir Tarptautinë energetikos agentûraInformacijai: http://www.ssb2006.ulg.ac.be/

2006 m. balandþio mën. iðleistas leidinys skirtas Lietuvos energijos komiteto ákûri-mo ir jo dalyvavimo Pasaulio energetikos tarybos (PET) veikloje 70-meèiui paþymëti.Leidinyje skelbiama informacija apie Lietuvos energijos komiteto ákûrimà, veiklà ir ásto-jimà á Pasaulio energetikos tarybà 1936 m. bei narystës atkûrimà 1992 m., tolesnæveiklà iki 2006 m. Pagrindinis PET tikslas – skatinti tvarø visø energijos rûðiø gavimà,tiekimà, ir naudojimà, viso pasaulio þmoniø gerovei.

Šiuo metu PET Lietuvos komitetas jungia Lietuvos elektros energetikos asociacijà,Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacijà, Lietuvos branduolinës energetikos asociacijà, Lie-tuvos dujø asociacijà, Lietuvos energijos konsultantø asociacijà, Nacionalinæ elektrostechnikos verslo asociacijà, atskiras energetikos ámones ir fizinius asmenis. Nuo 2005 m.geguþës mën. Komitetui vadovauja R. Juozaitis – AB „Lietuvos energija“ generalinisdirektorius.

Leidiná galima uþsisakyti Lietuvos energetikos muziejuje (Rinktinës g. 2, Vilniuje).Apimtis 118 p., tiraþas 5 000 egz.

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27)22

KLAIPËDOJE LANKËSI ENERGETIKAI IÐ GDANSKO

Ðiø metø geguþës 17–19 d. AB „Klaipëdos energija“ lankësi de-legacija ið Gdansko (Lenkija) ðilumos tiekimo ámonës (GPEC). Prieðmetus Gdanske uþsimezgæ kontaktai sëkmingai plëtojami toliau.Pas Klaipëdos energetikus sveèiavosi GPEC organizacijos direkto-rius Adamas Jankovskis, prekybos direktorius Marekas Decas, tech-nikos direktorius Edvardas Atanasiu, informaciniø technologijø biurovadovas Petras Peèiulis (vertëjas).

Gdansko ðilumos tiekimo ámonë (GPEC), kaip ir AB „Klaipëdosenergija“, ásikûrusi uostamiestyje prie Baltijos jûros. Vertëtø pami-nëti, kad Lenkija yra viena didþiausiø ðilumos rinkø pasaulyje. Iðviso Lenkijoje esama apie 400 ðilumos tiekimo ámoniø. Gdanskobendrovë savo istorijà skaièiuoja nuo 1960 m. ir aprûpina ðiluma65 proc. Gdansko ir 10 proc. kaimynystëje esanèio kurortinio miestoSopoto gyventojø, ið viso 8 000 komercinës paskirties ir gyvena-møjø objektø. Metinë apyvarta siekia 60,5 mln. EUR. Ámonës ðilu-mos ðaltiniø instaliuota galia – 69 MW. Pagrindinis gamyboje nau-dojamas kuras – anglis. Per metus vartotojams parduodama apie1 881 857 MWh šilumos energijos, kurios didþioji dalis (apie93 proc.) superkama iš nepriklausomo gamintojo – taip pat angli-mi kûrenamos didelio galingumo Vybþeþe ðiluminës elektrinës.

Vienas ið naujausiø GPEC ðilumos ðaltiniø – prieð keleriusmetus vietoj neefektyvios ir tarðios anglimi kûrenamos katilinëspastatyta Matarnios ðiluminë elektrinë. Elektrinës kurui naudo-jamos gamtinës dujos, jos ðiluminë galia 10,6 MW, elektrinëgalia 2,1 MW. Tai viena ið moderniausiø elektriniø visoje Lenki-joje. Pagrindinis ámonës akcininkas – Vokietijos komunalinë ben-drovë „Stadtwerke Leipzig“, valdanti ir 14,7 proc. AB „Klaipë-dos energija“ akcijø. „Stadtwerke Leipzig“ priklauso 84 proc.,Gdansko savivaldybei – 16 proc. GPEC akcijø.

Gdanskieèiø vieðnagës pradþioje AB „Klaipëdos energija“ gene-ralinis direktorius Vytautas Valutis supaþindino sveèius su bendro-vës istorija, dabartimi ir ateities planais. Juos labai domino, kokieLietuvoje yra ðilumos gamybà, tiekimà ir pardavimà reglamentuo-jantys teisës aktai, kokios šalyje centralizuoto šildymo ateities per-spektyvos.

Lankantis UAB „Geoterma“ parodomojoje geoterminëje jëgai-nëje ir Lypkiø rajoninëje katilinëje, sveèiai domëjosi ðiø dviejø ðilu-mos ðaltiniø sujungimo technologine schema ir darbo reþimais,stebëjosi pastatytomis ir statomomis didþiulëmis gamyklomis ða-lia esanèioje Klaipëdos laisvojoje ekonominëje zonoje.

Klaipëdos rajoninëje katilinëje ir ðilumos tinklø dispeèerinëje do-mëtasi, kaip eksploatuojami ðilumos tinklai, kaip vykdomi hidrauli-niai bandymai, kaip ðalinami atsiradæ defektai, kokios problemoskyla aptarnaujant gyvenamøjø namø ðildymo sistemas.

Ðilumos pardavimo ir rinkodaros departamente Lenkijos ener-getikus ypaè domino AB „Klaipëdos energija“ ádiegta automatizuo-ta ðilumos pardavimo procesø valdymo (bilingo) sistema. Jiemsbuvo pasakyta, kad ádiegus pardavimø apskaitos ir valdymo infor-macinæ sistemà AB „Klaipëdos energija“ gali tiksliau paskirstyti uos-tamiesèio vartotojø sunaudotà ðilumà, apskaièiuoti mokesèius beikartu su sàskaita gyventojams pateikti iðsamià informacijà apiejiems suteiktas paslaugas. Be to, bendrovë ágijo galimybæ anali-zuoti ásiskolinimus, organizuoti skolø iðieðkojimà ir taip efektyviaukontroliuoti vartotojø mokumà. Integruota duomenø bazë leidþiagreitai ir efektyviai aptarnauti klientus telefonu ir klientø aptarnavi-mo centre.

Paskutinæ vizito dienà sveèiai, trumpam apsilankæ bendrovëje,paskyrë paþinèiai su Klaipëda, Palanga ir Neringa. Klaipëda jiemspaliko tvarkingo europietiðko miesto áspûdá, Palanga suþavëjo at-naujinta Basanavièiaus gatve ir tiltu á jûrà, o iðdegusiø Kurðiø neri-jos plotø vaizdas privertë nuðèiûti. Sveèiai susidomëjæ klausësi pa-sakojimo apie pajûrio istorijà ir nûdienà. Kai kuriems delegacijosnariams ðis vizitas á Lietuvà buvo pirmas.

Atsisveikindami kolegos energetikai ið Lenkijos padëkojo uþ nuo-ðirdø priëmimà ir pakvietë klaipëdieèius apsilankyti Gdanske.

Juozas KregþdysAB „Klaipëdos energija“ technikos direktorius

Sveèiai ið Lenkijos AB „Klaipëdos energija“ posëdþiø salëje. Ið kairës á deðinæ:P. Peèiulis, M. Dec, A. Jaðkovski, E. Atanasiu, V. Valutis

Šilumos tinklø dispeèerinëje

ÐILUMINË TECHNIKA

2006 m. Nr. 2 (Nr. 27) 23

TURINYS –– CONTENTLietuvos ðilumos tiekëjø (LÐTA) ir

Lietuvos ðiluminës technikos inþinieriø (LÐTIA)

asociacijø þurnalas

Nr. 2 (27) – 2006

THERMAL TECHNOLOGY

Magazine of

Lithuanian District Heating Association (LDHA) and

Lithuanian Thermotechnical Engineer’s Society (LITES)

Leidþiamas nuo 1998 m. birþelio mënesio

Steigëjas – Lietuvos ðiluminës

technikos inþinieriø asociacija

Leidëjas – redakcinë kolegija:

Redaktorius doc. dr. E. Tuomas

Atsakingoji sekretorë R. Kmieliauskaitë

Korektorë A. Janèiûvienë

Red. kolegijos nariai:

inþ. A. Citvaras

inþ. P. Diksa

inþ. S. Karèiauskas

inþ. V. Petrulis

doc. dr. J. Gudzinskas

prof. E. Juodis

Redakcijos ir straipsniø autoriø

nuomonës gali nesutapti.

Naugarduko g. 55A

LT-03204 Vilnius

Tel. (8 5) 235 6045

Faksas (8 5) 235 6044

El. p. ldha@ldha.lt

www.lsta.lt

Tiraþas 600 egz.

Maketavo ir spausdino UAB „Baltijos kopija“

Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius

Asociacijø nariams taikoma25% nuolaida

Dël reklamos kreiptis:tel.: (8 5) 235 6045 (8 37) 32 38 28el. p. ramune@ldha.lt

Vienas puslapis

Pusë puslapio

Ketvirtis puslapio

Pirmas virðelio puslapis Ketvirtas virðelio puslapis Vidiniai þurnalo puslapiai

2 000 Lt 1 500 Lt 1 000 Lt(matmenys: 210 x 240 mm) (matmenys: 210 x 297 mm) (matmenys: 210 x 255 mm)

1 200 Lt 900 Lt 600 Lt(matmenys: 210 x 120 mm) (matmenys: 210 x 150 mm) (matmenys: 210 x 127 mm)

700 Lt 525 Lt 350 Lt(matmenys: 105 x 120 mm) (matmenys: 105 x 150 mm) (matmenys: 105 x 127 mm)

REKLAMOS KAINOS ÞURNALE „ÐILUMINË TECHNIKA“ Lt be PVM

Projektas „Ðilumos tiekimo ámoniø darbuotojø mokymas“ 3A. Nakroðienë /Project “Training of the Staff of District HeatingCompanies”/

Centralizuotas šilumos tiekimas Kauno miestui – dabartisir perspektyvos 4S. Karèiauskas, J. Gudzinskas /District heating in Kaunas City –present and future/

Ðilumos punktø ir ðildymo sistemø prieþiûragyvenamuosiuose namuose 6 E. Tuomas /Maintenance of heat substations and heating systems inresidential buildings/

Pirmoji Lietuvoje kogeneracinë jëgainë, centralizuotojeðilumos tiekimo sistemoje naudojanti biodujas, sëkmingaiveikia Noreikiðkëse 8S. Karèiauskas /The first Lithuanian biogas CHP plant successfullyoperates in Noreikiðkës /

Cirkuliaciniø siurbliø palyginimas (II dalis) 9S. Zulonas /Comparison of Circulation Pumps (II part)/

Ir dideli, ir maþi skatinami domëtis daugiabuèiø renovacija 10/Both big and little ones are encouraged to take interest in renovation ofapartment houses/

AB „Lifosa“ technologiniuose procesuose iðsiskirianèiosðilumos panaudojimas Këdainiø miestui ðildyti 12P. Diksa /Utilization of AB Lifosa heat waste for Këdainiai City heating/

Didelio našumo siurbliai Wilo-ASP 14M. Kreivys /High efficiency pumps Wilo-ASP/

Šildymo sistemø decentralizavimo sprendimaidaugiabuèiuose gyvenamuosiuose namuose 15S. Baskutis /Possibilities of Heating Systems Decentralization inMulti-family Apartment Houses/

„Pergalës“ turbomaðinos 18A. Loginovas, R. Ðimkus, A. Adomavièius, R. Montvilas / “Pergalë”turbomachines /

Kas tas karštas vanduo? 20A. Mykolaitis /What is the hot water? /

Konferencijos, parodos, mugës 21/Conferences, Exhibitions, Fairs/

Klaipëdoje lankësi energetikai ið Gdansko 22J. Kregþdys /Energy experts from Gdansk have visited Klaipëda/