2003 metù ataskaita...4 5 2003 metù ataskaita ab „lietuvos energija” 2003–ieji – gerù...

2003 metù ataskaitaAB „Lietuvos energija”

1

2003 metù ataskaita

TURINYS

3

4

6

7

8

10

13

18

20

23

25

28

31

32

35

41

53

Rodikliai

Generalinio direktoriaus praneöimas

Valdyba

Vadovybé

Ìvykiai

Ekonominé aplinka

Perdavimo sistemos operatorius

13 Perdavimo tinklo plétra

16 Elektros rinkos kúrimas

17 Elektros tiltas – baltijos elektros rinkos vartai ì europà

Elektros prekyba

Elektros gamyba

Elektros eksportas

Informacinés technologijos ir telekomunikacijos

Aplinkos apsauga

Bendradarbiavimas

Personalas

Finansinés veiklos apûvalga

2003 metù finansinés ataskaitos

Lietuvos 330/110 kV perdavimo tinklas

2 3


AB „Lietuvos energija” –

perdavimo tinklo operatoré –

priûiúri ir plétoja Lietuvos

elektros perdavimo tinklà,

uûtikrina elektros

perdavimà ir patikimà

elektros sistemos darbà.

Bendrové sudaro

sàlygas atviroje rinkoje

prekiauti elektra.

2 3


KREDITÙ REITINGAS

Standard & Poor’s

Ilgalaikiù paskolù BBB–

Trumpalaikiù paskolù A–3

Perspektyva – teigiama

RODIKLIAIVeiklos rodikliai, mln. Lt 2003 2002

Pajamos 940 1098

Veiklos sànaudos 830 987

EBITDA 177 171

Veiklos pelnas 110 111

Grynasis pelnas 83 89

Turtas 1186 1231

Nuosavas kapitalas 794 749

Finansiniai ìsipareigojimai 171 204

Investicijos 148 120

Pinigù srautai iö pagrindinés veiklos 192 261

Turto gràûa (ROA), % 9,3 9,0

Nuosavybés gràûa (ROE), % 10,4 11,9

Investuoto kapitalo gràûa (ROCE), % 11,4 11,6

Skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, % 45 60

Finansiniù ìsipareigojimù ir nuosavo kapitalo santykis, % 22 27

Nuosavo kapitalo ir turto santykis, % 67 61

Pelnas vienai akcijai, Lt 0,12 0,13

4 5


AB „Lietuvos energija” 2003–ieji – gerù rezultatù,

sukurtù kasdienine atsakomybe ir atkakliu darbu,

metai. Dél spartéjanæios öalies ekonomikos plétros ir su

tuo susijusio auganæio elektros suvartojimo, kruopöæios

bendrovés iölaidù kontrolés ir iötekliù valdymo,

uûtikrinto elektros energijos eksporto ir bendrovés

darbuotojù atsidavimo, pasiekéme ûenkliai didesniù

veiklos rezultatù nei buvome numatè – bendrovés

pelnas perkopé 80 mln. litù.

Praéjusiais metais ûengéme reikömingà ûingsnì,

kurdami aiökià bendrovés ateities vizijà – numatéme

strategines veiklos kryptis ir apibréûéme strateginius

tikslus. AB „Lietuvos energija” matome svarbiausia

auganæios vertés energetikos bendrove Lietuvoje,

pasirengusia tapti Baltijos elektros rinkos vartais ì

Vakarù Europà.

Kad didéja bendrovés verté ir patikimumas rodo ir

tarptautiniù finansù institucijù pasitikéjimas – 2003

metais buvo padidintas ilgalaikio skolinimosi reitingas

nuo BB+ iki BBB– ir patvirtinta teigiama reitingù

perspektyva.

2003 metais sudaréme galimybè öalies elektrinéms

gamybà padidinti nuo 17,5 TWh (2002 m.) iki 19,2 TWh.

GENERALINIO DIREKTORIAUS PRANEÖIMAS

4 5


Daug démesio ir léöù skyréme elektros sistemos

modernizavimui ir plétrai, taip uûtikrintai vykdéme

mums pavestà misijà – garantuoti energetikos sistemos

patikimumà. Daugiau nei 148 mln. litù skyréme

investiciniams projektams – elektros perdavimo tinklo ir

dispeæerinio valdymo priemoniù atnaujinimui, elektros

ir ryöiù linijù statybai ir rekonstrukcijai. Vykdéme

techniökai pagrìstà investicijù politikà. Atkreipdami

démesì ì praéjusiais metais pasaulì krétusias

energetikos sistemù avarijas, kartu su kaimyniniù

öaliù energetikos sistemù partneriais numatéme visas

ìmanomas prevencijos priemones ir sudaréme ilgametì

elektros tiekimo patikimumo planà. Uûtikrindami

visos öalies elektros energetikos sistemos darbà savo

veikloje, diegéme ne tik modernius ìrengimus, bet ir

jà grindéme saugumo principais. Praéjusiais metais

sékmingai v ykdéme aplinkosaugos programas,

maûinome neigiamà poveikì aplinkai, taikydami ES

aplinkos apsaugos standartù reikalavimus.

Pleæiantis Lietuvos elektros rinkai, plétojome jai ir

sistemos valdymui bútinus telekomunikacinius ryöius

ir informacines technologijas. Nemaûa darbù nuveikta

öioje srityje – ìsitvirtinta didmeninéje telekomunikacijù

paslaugù rinkoje, sustiprintas bendradarbiavimas su

öaliù – kaimyniù energetikos sistemomis duomenù

perdavimo srityje. Nuolat diegdami technologines ir

valdymo naujoves, iölikome patikima ir veiksminga

bendrove.

Ateinanæiais metais esame pasirengè toliau aktyviai

dirbti, ìgyvendinant strateginì energetikos politikos

tikslà – sujungti Baltijos ir Vakarù Europos energetikos

sistemas, kad taptume ne tik elektros energijos

eksportuotojais, bet ir r imta energijos tranzito

öalimi. Músù pasiryûimà sustiprina tai, kad elektros

tilto ì Lenkijà projektas praéjusiais metais Europos

Sàjungos buvo pripaûintas prioritetiniu ir ìtrauktas ì

neatidéliotinù „greito starto” projektù programà kaip

reikömingas, kuriant bendrà ES elektros rinkà bei

didinant energetikos sistemos patikimumà.

Strateginé músù ìmonés svarba Lietuvos bei kaimyniniù

šaliù elektros energetikos sektoriui, paslaugù

kokybé, geras vardas, visoje energetikos sistemoje

reiškiantis patikimumà ir gerai žinomas klientams,

sistemos daly viams, finansinéms institucijoms,

pirmavimas kuriant Baltijos regiono elektros rinkà,

gera infrastruktúra, aukšta darbuotojù kvalifikacija,

patirtis bei šiuolaikiška vadyba yra pagrindiniai sékmés

veiksniai, ir ateityje padésiantys tobulinti mums

patikétas veiklos sritis. Esame tikri kad, perûengè

Europos slenkstì kartu su Baltijos öalimis, tapsime

lygiaveræiais elektros rinkos dalyviais.

Rymantas JuozaitisGeneralinis direktorius

VALDYBA

Jurgis VilemasAB „Lietuvos energija” valdybos pirmininkas,

profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos

energetikos instituto direktorius

Evaldas BivilisÚkio ministro pataréjas

Vida DzermeikienéÚkio ministerijos Energetikos departamento

Elektros ir öilumos skyriaus vedéja

Rymantas JuozaitisAB „Lietuvos energija” generalinis

direktorius

Pijus RalysPataréjas–ekspertas, Lietuvos

pramonininkù konfederacijos Energetikos

komisijos pirmininko pavaduotojas

Heinz–Peter SchierenbeckE.ON Energie AG atstovas

Algimantas ZarembaÚkio ministerijos Energetikos departamento

direktorius

6

7

VADOVYBÉ( Iö kairés ì deöinè )

Petras Povilas Ökiudas Tinklo direktorius

Rimantas Öukys Finansù direktorius

Algimantas Nemira Bendrùjù reikalù direktorius

Nerilé Napriené Personalo direktoré

Rymantas Juozaitis Generalinis direktorius

Vladas Paökeviæius Energetikos sistemos direktorius

Sigitas Baranauskas Vyriausiasis finansininkas


8 9


ÌVYKIAI

Sausis

AB „Lietuvos energija” kartu su Latvijos

„Latvenergo” ir Estijos „Eesti energia”

pradéjo teikti telekomunikacijù paslaugas

visose Baltijos öalyse.

Vasaris

Pasiraöytos papildomos sutar tys su

Inter RAO JES dél elektros eksporto

ì Baltarusijos Respublikà ir Rusijos

Federacijà.

Kovas

Pratèsta elektros eksporto sutartis su

„Latvenergo”.

Balandis

Patvirtintos elektros energijos prekybos

aukcione taisyklés.

Liepa

„Standard & Poor‘s” padidino AB „Lietuvos

energija” ilgalaikio skolinimosi reitingà nuo

BB+ iki BBB– ir trumpalaikio skolinimosi

reitingà nuo B iki A–3; nustatyta teigiama

reitingù perspektyva.

AB „Lietuvos energija” laiméjo Lietuvos

mokslo ir studijù kompiuteriù tinklo

„LitNet” skelbtà vieöà jì konkursà

tarpmiestinéms duomenù perdavimo

paslaugoms teikti ir tapo pagrindiniu

öiù paslaugù teikéju akademinei

bendruomenei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybé

nutarimu pritaré valstybei nuosavybés

teise priklausanæiù akciniù bendroviù AB

Rytù skirstomieji tinklai ir AB „Vakarù

skirstomieji tinklai” akcijù keitimo ì

Vokietijos bendrovei „E.ON Energie AG”

nuosavybés teise priklausanæias akciniù

bendroviù AB „Lietuvos energija” ir

Lietuvos elektrinés akcijas sutarties

projektui.

Rugpjútis

AB „Lietuvos energija”, Danijos ir Suomijos

perdavimo tinklo operatoriù konsorciumas

pradéjo v ykdyti Europos Sà jungos

PHARE programos „Dvyniù” projektà dél

perdavimo tinklo operatoriaus ir rinkos

operatoriaus funkcijù stiprinimo.

8 9


Bendrové pardavé dukterinés ìmonés UAB

„Skaipas” turétà 100 proc. akcijù paketà.

Sujungtas öviesolaidinis duomenù

perdavimo tinklas su Lenkijos „Tel–

Energo” bendrove.

Rugséjis

Bendrovés valdyba patvirtino ìmonés

veiklos strategines kryptis ir strateginius

tikslus.

Valstybiné kainù ir energetikos kontrolés

komisija patikslino trejù metù elektros

perdavimo kainos viröutinè ribà.

Spalis

AB „Lietuvos energija” prisijungé prie

Vakarù Europos energetikos sektoriaus

telekomunikacijù paslaugù bendroviù

aljanso „For connecting Europe”.

Bendrové sujungé öviesolaidinì duomenù

perdavimo tinklà su Rusijos Federacijos

Kaliningrado sritimi ir pradéjo teikti

duomenù perdavimo paslaugas öia

kryptimi.

Lapkritis

Ìsteigta dukteriné ìmoné UAB „Energetikos

pajégos”, kurios pagrindiné veikla–

energetikos objektù projektavimas.

Pradéta prekyba piko valandù elektros

energija.

Sujungtas antras öviesolaidinis duomenù

perdavimo tinklas su „Latvenergo” tarp

Zarasù ir Daugpilio.

Gruodis

Bendrové pardavé dukterinés ìmonés

UAB Sveikatos centras „Energetikas” 63,67

proc. akcijù paketà.

Visiökai ìdiegta automatizuota komercinés

elektros apskaitos sistema elektrinése, ant

tarpvalstybiniù linijù, perdavimo tinklo

ribose su skirstomaisiais tinklais ir pas

vartotojus, prijungtus prie perdavimo

tinklo. Pradétos teikti ypaæ auköto

patikimumo duomenù centrù paslaugos.

Ìdiegta „Gigabit Ethernet” duomenù

perdavimo magistralé ir pradétos

teikti tarpmiestinés plaæiajuosæio ryöio

paslaugos.

10 11


Pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai

rodikliai

2003 2002

Nedarbo lygis, proc. 10,3 11,3

Inf liacija, proc. –1,3 –1,0

Eksportas, mln. Lt 22062 20291

Importas, mln. Lt 29968 28562

BVP, mln. Lt 54846 50758

BVP pokytis, proc. 8,9 6,8

BVP vienam gyventojui, Lt 15879 14632

Statistikos departamento duomenys

2003 metai makroekonominiu poûiúriu öaliai buvo itin

sékmingi – pagal bendrojo vidaus produkto augimo

tempus (preliminarus ìvertinimas 8,9 procento)

Lietuva pirmavo tarp ES öaliù ir kandidaæiù. Ûenkliai

iöaugo ìmoniù pelningumas, pakilo vidutinés gyventojù

pajamos, sumaûéjo bedarbiù skaiæius. Nors antri metai

iö eilés vartojimo kainù indeksas maûéjo (def liacija

sudaré 1,3 proc.), def liaciniai procesai neturéjo didesnés

neigiamos ìtakos Lietuvos ekonomikai.

Sparæià ekonomikos plétrà iö esmés nulémé pramoné

(ìskaitant energetikos ìmones), vidaus prekyba ir statyba

– öioms ekonominéms veikloms teko apie pusè öalyje

sukurtos pridétinés vertés. Nors 2003 metais prekiù

importo ir eksporto augimo tempai buvo léæiausi per

pastaruosius ketverius metus, lietuviökos kilmés prekiù

eksportas sparæiai augo – prieaugis sieké 14,3 proc. ir

buvo aukötesnis nei 2001–2002 metù vidurkis.

EKONOMINÉ APLINKA

10 11


Spartus ekonomikos augimas turéjo teigiamos ìtakos

darbo rinkai. Realusis darbo uûmokestis 2003 metais

iöaugo 7,8 proc., nedarbo lygis sumaûéjo iki 10,3 proc.

Padidéjusi vidaus paklausa ir iöaugusios úkio subjektù

pajamos skatino investicijù augimà. Iöankstiniais

duomenimis materialinés investicijos öalyje iöaugo 6,8

proc. Treæius metus iö eilés ûenkliai augo daugumos

ìmoniù pajamos ir pelningumas, pastebimai sumaûéjo

nuostolingai dirbusiù bendroviù skaiæius, vidutiné

turto gràûa sudaré apie 5,5 proc. Auganæios ìmoniù

investicijos ir ûemos bankù paskolù palúkanù normos

skatino skolinimàsi, todél bendri ìmoniù ìsipareigojimai

irgi didéjo gana sparæiai – per metus priaugo apie 10

proc.

2003 metais AB „Lietuvos energija” pelningumas

viröijo öalies vidutinì lygì. Didelì bendrovés pelningumà

daugiausiai lémé 1,1 karto iöaugès elektros energijos

eksportas. Aukötas bendrovés pelningumas leido

padidinti investicijas ilgalaikio materialiojo turto

atnaujinimui daugiau kaip 20 proc. kartu 16 proc.

sumaûinant ìmonés finansinius ìsipareigojimus .

Öalies ekonomikos perspektyvos 2004–2005 metams:

• Prognozuojama, kad bendrojo vidaus produkto augimo

tempai ir toliau iöliks auköti, nors ir kiek maûesni negu

2003 metais. Teigiamà impulsà ekonomikos augimui

ir plétrai turés stojimas ì Europos Sàjungà.

• Nedarbo lygis ir toliau maûés. Nedarbo maûéjimas

ir ES öaliù rinkù atsivérimas paskatins darbo

uûmokesæio pokyæius Lietuvoje. Galimas 8–10 proc.

ar netgi spartesnis darbo jégos brangimas.

• Infliacija dél tolesnio konkurencijos aötréjimo ir

dalies vartojimo prekiù pigimo pasaulio rinkose

nebus didelé.

• Tikétina, kad úkio plétrai labai svarbus rodiklis

– vidutiné paskolù palúkanù norma daug nepakils.

Atsiûvelgus ì öalies ekonomikos augimo prognozes,

AB „Lietuvos energija” veiklos perspektyvos vertinamos

teigiamai.

12 13


12 13


AB „Lietuvos energija” – strateginés svarbos öalies

bendrové. Lietuvos elektros rinkoje ji veikia kaip

vienintelis elektros perdavimo sistemos operatorius:

• yra elektros perdavimo tinklo (110–330 kV) savininké,

kuri priûiúri ir pleæia perdavimo tinklà;

• uûtikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balansà,

patikimà elektros perdavimà iö Lietuvos elektriniù

skirstomùjù tinklù bendrovéms;

• koordinuoja Lietuvos elektriniù ir kaimyniniù

energetikos sistemù darbà, elektros eksportà ir

importà bei vykdo kaimyniniù energetikos sistemù

elektros tranzità;

• atlieka rinkos operatoriaus funkcijas – organizuoja

prekybà elektra.

Patikimam ir veiksmingam energetikos sistemos darbui

uûtikrinti, AB „Lietuvos energija” priûiúri aukötosios

ìtampos (110 ir 330 kV) elektros linijas ir pastotes,

relinés apsaugos ir automatikos sistemas, rúpinasi jù

plétra, atnaujinimu ir modernizacija, stiprina ir plétoja

telekomunikacijù tinklus ir informacines technologijas;

glaudûiai bendradarbiauja su kaimyniniù öaliù

energetikos bendrovémis

PERDAVIMO TINKLO PLÉTRA

Didindama energetikos sistemos darbo veiksmingumà,

AB „Lietuvos energija” vykdo techniökai ir ekonomiökai

pagrìstà investicijù politikà. 2003 metù investicijos

sudaré 148,5 mln. Lt.

Pagrindinés investicijù kryptys:

• perdavimo tinklo rekonstrukcija ir plétra;

• ryöiù ir dispeæerinio valdymo sistemù atnaujinimas

ir plétra;

• naujù apskaitù diegimas;

• hidroelektriniù modernizavimas.

Perdavimo tinklo rekonstrukcija ir plétra

Vienas iö svarbiausiù ir stambiausiù 2003 m.

rekonstruojamù objektù – Lietuvos elektrinés 330 kV

skirstykla. Öio objekto rekonstrukcijos investicinio

projekto verté – apie 53 mln. litù.

2003 m. gruodûio ménesì pabaigtas pirmasis

rekonstravimo etapas. Lietuvos elektrinés 330 kV

skirstyklos rekonstrukcijà bútina pabaigti iki 2004

metù pabaigos, t. y. iki Ignalinos AE pirmojo reaktoriaus

sustabdymo.

PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIUS

14 15


2003 m. buvo rekonstruojama 330/110 kV Kauno

transformatoriù pastoté, kuri taip pat yra vienas

iö svarbiausiù energetikos sistemos objektù. Öio

investicinio projekto verté – apie 60 mln. litù.

Vilniaus mieste buvo nutiesta dvigrandé 110 kV kabeliné

linija tarp „Öiaurinés” ir „Centrinés” pastoæiù. Öi

nauja kabeliné linija ir rekonstruota iö 35 kV ì 110

kV „Centriné” transformatoriù pastoté (TP) leidûia

ûymiai pagerinti elektros tiekimà miesto centrinei

daliai, kurioje sparæiai statomi nauji komerciniai ir

gyvenamieji pastatai. „Öiaurinés” ir „Centrinés” TP

rekonstrukcijos ir dvigrandés 110 kV kabelinés linijos

investicinio projekto verté – apie 19 mln. litù.

2003 m. pastatyta 110/10 kV Jakù pastoté, skirta

Klaipédos laisvosios ekonominés zonos (LEZ)

elektros vartotojù aprúpinimui elektra. Toliau tèsiama

Aukötrakiù pastotés statyba, reikalinga elektros

tiekimui Öiauliù miesto biologinio valymo ìrenginiams.

2003 m. rekonstruotos öios transformatoriù pastotés:

• 110/35/10 kV Pasvalio;

• 35/10 kV „Centriné” ì 110 kV;

• 110/10 kV Lygumù;

• 110/10 kV Leipalingio;

• pastatyti öunto reaktoriai Panevéûio TP.

Rekonstruojamos transformatoriù pastotés:

• 330 kV Lietuvos elektrinés skirstykla;

• 330/110/10 kV Kauno;

• 110/35/10 kV „Öiauriné”;

• 110/35/10 kV Eiguliù;

• 110/10 kV Radviliökio;

• 10/35/10 kV Öeduvos;

• 110/35/10 kV Raöés;

• 110/10 kV Velûio;

• 110/35/10 kV Kupiökio.

14 15


Ryöiù ir valdymo sistemù plétra

Atnaujintos elektros perdavimo linijos ir rekonstruotos

ryöiù linijos „Alytus – Öeötokai–Lazdijai”, „Ignalinos

AE – Latvijos siena”, „Ignalinos AE – Vilnius”, Varduvos

TP teleinformacijos surinkimo / perdavimo ìrenginys.

2003 metais kartu su elektros tinklù modernizacija

toliau buvo kuriamas öviesolaidinis tinklas:

• ìgyvendintas susijungimas su Lenkijos energetikos

bendroviù telekomunikacijù operatoriumi „Tel-

Energo” S.A. tarp Lazdijù ir Ogrodnikù;

• sujungti duomenù perdavimo tinklai tarp Pagégiù ir

Sovietsko (RF Kaliningrado sritis).

Elektros apskaitù diegimas

2003 m. ìdiegta automatizuota komerciné elektros

apskaitos sistema, kuri yra viena iö paûangiausiù

ne tik tarp Baltijos, bet ir tarp Vakarù energetikos

sistemù. Skaitikliai ir programiné ìranga yra pagaminta

Lietuvos ìmoniù. Atnaujinta elektros apskaita ìdiegta

septyniolikoje transformatoriù pastoæiù ir dar penkiose

baigiama diegti.

Informacinés technologijos

AB „Lietuvos energija” ìrengé aukötus saugos

reikalavimus atitinkantì duomenù centrà, skirtà

kritiniù informaciniù sistemù talpinimui. Moderniù

infrastruktúrù, garantuojanæiù duomenù saugumà

fiziniame lygmenyje, nuomos paslaugos pradétos teikti

ir kitiems öiù paslaugù vartotojams.

Gamybiniù pastatù rekonstravimas

2003 metais rekonstruoti:

• perdavimo tinklo Kauno skyriaus gamybiné bazé;

• administracinis pastatas Ûvejù g.;

• 330/110/10 kV Alytaus TP gamybinés patalpos;

• civilinés saugos objektù statiniai.

Investicijos ì gamybiniù pastatù rekonstravimà – tai

reorganizavimo metu atsiradusi bútinybé rekonstruoti

dispeæerinius centrus, gamybinius ir administracinius

pastatus pritaikyti pasikeitusiù darbo sàlygù

reikalavimams.

Naujù valdymo sprendimù ir investicijù ì naujausias

technologijas, infrastruktúros atnaujinimo ir

plétros déka AB „Lietuvos energija” sparæiai

prisitaiko prie rinkos pokyæiù ir yra paûangi

öiuolaikiné energetikos ìmoné.

16 17


Elektros rinkos kúrimas

Lietuvos elektros rinka veikia nuo 2002 metù. Pagal

Elektros energetikos ìstatymà, Lietuvos elektros rinkos

pagrindà sudaro dviöaliai kontraktai tarp elektros

gamintojù ir tiekéjù.

AB „Lietuvos energija” elektros rinkoje atlieka

perdavimo sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus

(administratoriaus) funkcijas, t. y.:

• superka ir realizuoja vieöuosius interesus atitinkanæiù

paslaugù elektrà;

• administruoja rinkà;

• skaiæiuoja energijos kiekius ir kainas ir teikia

informacijà rinkos dalyviams.

Kuriama Baltijos elektros rinka nebus pakankamai

didelé, taæiau reikalinga patiræiai ìgyti prieö ìsijungiant

ì Europos elektros rinkà.

Vienas iö svarbiausiù Europos Sàjungos

elektros energetikos politikos tikslù –

sukurti bendrà konkurencinè Europos

elektros rinkà.

16 17


Elektros tiltas – Baltijos elektros rinkos vartai ì Europà

Elektros tilto ì Vakarus projektas turi ypatingà svarbà

– galinga elektros linija ì Lenkijà leistù Lietuvai ir

kitoms Baltijos öalims gerokai sumaûinti energetinè

priklausomybè nuo NVS bendros elektros energetikos

sistemos. Pastatyti linijà bútù ypaæ naudinga Lietuvai,

nes atsirastù galimybé ne tik eksportuoti elektros

energijà ì Vakarus, bet po planuojamo Ignalinos

atominés elektrinés uûdarymo 2009 metais – elektrà

importuoti, taip pat tapti elektros energijos tranzito ì

Vakarus öalimi.

2003 m. sausio 31 d. ERPB (Europos rekonstrukcijos

ir plétros bankas) buveinéje Londone pritarta Lietuvos

ir Lenkijos elektros sistemù sujungimo galimybiù

studijai, kurià atliko konsorciumas (Didûiosios Britanijos

bendrové „IPA Energy Consulting Ltd.”, Övedijos

bendrové ”SEK Advisory services” ir „SwedPower

Consulting”). Jos ataskaitoje rekomenduota Lietuvos

ir Lenkijos elektros tinklus sujungti 1000 MW galios

400 kV ìtampos elektros ryöiu su nuolatinés srovés

keitikliu. Projekto verté – virö 400 mln. eurù. Lietuvos

ir Lenkijos elektros sistemù sujungimui reikia ne tik

elektros ryöio, bet bútina Lietuvos, Latvijos ir Estijos

elektriniù modernizacija bei jù pritaikymas darbui

bendroje sistemoje su Lenkija, kuri priklauso Vakarù

Europos energetikos sistemù susivienijimui (UCTE).

Projekto ìgyvendinimui studijos autoriai rekomenduoja,

kad 60 proc. projekto vertés bútù finansuojama iö

Europos Sàjungos negràûinamos finansinés pagalbos

fondo.

2003 metais po Lietuvos ir Lenkijos vyriausybiù

vadovù kreipimosi, Europos Komisija patvirtino, kad

Lietuvos–Lenkijos elektros tinklù sujungimo projektas

yra svarbus, atitinka Europos Sàjungos politikà ir

laikytinas prioritetiniu.

Lietuvos–Lenkijos elektros tinklù sujungimo projektas

buvo ìtrauktas ì „greito starto” (quick start) finansavimo

programà.

Vienas svarbiausiù AB „Lietuvos energijos”

tikslù – integruoti Lietuvos energetikos

sistemà ì Vakarù ir Vidurio Europos elektros

rinkas ir plétoti regioninì bendradarbiavimà,

siekiant, kad per artimiausià laikotarpì bútù

sukurta bendra Baltijos valstybiù elektros

energijos rinka.

18 19


Pagal Elektros energetikos ìstatymà, Lietuvos

elektros rinkoje veikia dviejù rúöiù elektros tiekéjai

– visuomeniniai ir nepriklausomi.

Visuomeniniai tiekéjai yra skirstomù jù tinklù

bendrovés, turinæios tiekimo licencijas.

Öios bendrovés elektrà tiekia galutiniams vartotojams

Valstybinés kainù ir energetikos kontrolés komisijos

paskelbta kaina. 2003 metais visuomeninio tiekéjo

licencijas turéjo AB Rytù skirstomieji tinklai, AB „Vakarù

skirstomieji tinklai” ir AB „Visagino bendrové”.

Nepriklausomi tiekéjai – tiekimo licencijas turintys

juridiniai ar fiziniai asmenys.

Tokie asmenys elektrà parduoda laisvojo vartotojo

statusà turintiems juridiniams asmenims sutartine

kaina.

2003 metais tokiù tiekéjù buvo 14. Nepriklausomais

tiekéjais gali búti ir elektros gamintojai, jei jie parduoda

elektrà laisviesiems vartotojams.

Laisvieji vartotojai turi teisè laisvai pasirinkti elektros

tiekéjà.

2003 m. laisvojo vartotojo statusà turéjo vartotojai,

kurie per 2002 m. sunaudojo daugiau nei 9 GWh.

Nuo 2004 metù tapti laisvaisiais vartotojais galés

vartotojai, kurie per 2003 metus sunaudojo daugiau nei

3 GWh. Pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos

2003 metù direktyvà, nuo 2004 m. liepos ménesio

Europos Sàjungos öalyse visi ne buitiniai vartotojai

turi teisè pasirinkti tiekéjà, o nuo 2007 m. liepos – visi

vartotojai.

2003 m. laisvojo vartotojo statusà turéjo 28 vartotojai,

jiems buvo parduota apie 26 proc. visos elektros.

2003 metais elektros rinkoje su tiekéjais

prekiauta trijù rúöiù elektra:

Kontraktine elektra – perkama ir parduodama

pagal tiesiogines dviöales sutartis, pasiraöomas tarp

gamintojù ir tiekéjù.

Vieöuosius interesus atitinkanæiù paslaugù

(VIAP) elektra – rinkos operatoriaus superkama iö

elektriniù, kuriù gamyba ìtraukta ì vieöuosius interesus

atitinkanæiù paslaugù sàraöà, ir parduodama visiems

tiekéjams. Öios elektros apimtis (kvotas) gamintojams

nustato Úkio ministerija, o kainas – Valstybiné kainù

ir energetikos komisija. Dalì öios elektros superka

visuomeniniai tiekéjai iö gamintojù, prijungtù prie

atitinkamo regiono skirstomùjù tinklù.

Papildoma elektra – rinkos operatoriaus superkama

ir parduodama tiekéjams bei perdavimo tinklo

operatoriui, jeigu kontraktinés elektros ir vieöuosius

interesus atitinkanæiù paslaugù elektros nepakanka.

Papildoma elektra parduodama per rinkos operatoriaus

organizuojamà gamintojù aukcionà.

Prekyboje su tiekéjais nustatoma kalendorinio

ménesio elektros apimtis, o prekyboje su

gamintojais – valandos.

ELEKTROS PREKYBA

18 19


Elektros apskaitos sistema

2003 m. AB „Lietuvos energija” ìdiegta automatizuota

elektros energijos apskaitos sistema (AEEAS), veikianti

realiu laiku ir ì ORACLE duomenù bazè automatiniu

reûimu perduodanti informacijà iö daugiatarifiù elektros

skaitikliù, ìrengtù energetikos objektuose (elektrinése,

330/110 kV pastotése, tarpsisteminése elektros

perdavimo linijose ir pas stambiuosius vartotojus).

Automatizuota elektros apskaitos sistema nuskaito

ir perduoda ì duomenù bazè öiuos elektros skaitikliù

rodmenis:

– valandines, pusvalandines ar 15 min. abiejù krypæiù

aktyviàsias ir reaktyviàsias galias;

– pagal tarifines zonas abiejù krypæiù aktyviàsias ir

reaktyviàsias paros, ménesio energijas;

– momentinius dydûius (aktyviàsias ir reaktyviàsias

galias, sroves, ìtampas) nurodytu laiko intervalu.

Sistema uûtikrina nuskaitomù elektros skaitikliù

rodmenù korektiökumà ir vientisumà duomenù bazéje,

informuoja apie duomenù surinkimo proceso eigà, renka

duomenis naudojant ìvairias ryöiù priemones: GPRS

modemus, duomenù perdavimo tinklà, standartinius

GSM ir telefono ryöio modemus. Per 2004 metus

numatoma baigti diegti kasvalandinè elektros apskaità

su skirstomaisiais tinklais.

Nuo 2005 metù Lietuvoje bus sukurtos tokios pat

techninés sàlygos elektroninei elektros prekybai, kaip

Europos Sàjungos öalyse.

20 21


ELEKTROS GAMYBA

2003 m. Lietuvoje buvo pagaminta 19,2 TWh elektros.

Palyginti su 2002 m., elektros gamyba Lietuvoje

padidéjo 9,7 proc.

Pagrindinis elektros gamintojas Lietuvoje – Ignalinos

atominé elektriné – pagamina 3/4 visos elektros

energijos.

2003 m. elektros gamybos struktúra nepasikeité

– 80,6 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros buvo

pagaminta atominéje elektrinéje, 14,5 proc. – öiluminése

elektrinése, 4,9 proc. – hidroelektrinése.

Kruonio hidroakumuliaciné elektriné balansuoja

elektros gamybà ir suvartojimà, reguliuoja energetikos

sistemos paros apkrovimo netolygumus, ìtampà ir

reaktyviàjà galià.

Atsijungus Ignalinos AE generatoriui, atsiradusio galios

deficito likvidavimui automatiökai paleidûiami Kruonio

HAE generatoriai.

Hidroakumuliaciné elektriné naudoja dirbtiniù vandens

telkiniù iöteklius, esanæiù skirtinguose geografiniuose

auköæiuose. Elektros energija iö öios elektrinés tiekiama

ì 330 kV ìtampos tinklà.

20 21


Kauno hidroelek tr iné kompensuoja elektros

transportavimo perdavimo tinklu sànaudas.

22 23


ELEKTROS MAINAI SU KITOMIS ÖALIMIS

22 23


2003 metai buvo ypaæ sékmingi parduodant elektrà

uûsieniui – AB „Lietuvos energija” eksportavo 7,5 TWh.

Palyginti su 2002–aisiais, elektros buvo eksportuota 11

proc. daugiau.

2003 m. lapkriæio ménesì pradéta prekyba piko valandù

elektra, jos buvo parduota 50 GWh.

Pagrindiniai eksporto partneriai: Inter RAO JES (Rusija),

„Narva Elektrivork” (Estija) ir „Latvenergo” (Latvija),

Energijos realizacijos centras (Lietuva).

2002 m. pasiraöytos ilgalaikés bendradarbiavimo

sutartys su Inter RAO JES ir „Narva Elektrivork”

uûtikrina Ignalinos atominei elektrinei stabilù visos

jos pagaminamos elektros eksportà iki 2004 metù

pabaigos.

2003 m. lapkriæio ménesì pasiraöyta balansavimo

per Jungtinè Rusijos energetikos sistemà sutartis,

leidûianti AB „Lietuvos energija” sékmingai tèsti

kasvalandinè prekybà elektra.

ELEKTROS EKSPORTAS

24 25


24 25


Didelis démesys buvo skiriamas moderniù ITIL

(Information Technology Inventory Library) kokybés

valdymo procesù diegimui. Tai leido uûtikrinti aukötà

informaciniù technologijù ir telekomunikacijù (ITT)

paslaugù kokybè bendrovés padaliniams ir kitiems

öiù paslaugù vartotojams – energetikos sektoriaus

bendrovéms, Lietuvos ir kitù valstybiù telekomunikacijù

operatoriams, interneto paslaugù teikéjams, valstybés

ir akademinéms institucijoms.

2003 m. AB „Lietuvos energija” ìsitvirtino Lietuvos

didmeninéje telekomunikacijù paslaugù rinkoje

ir intensyviai plété tarptautinì bendradarbiavimà

telekomunikacijù paslaugù srityje su kaimyniniù

valstybiù energetikos bendrovémis. Informaciniù

technologijù rinkai pasiúlytos naujos duomenù centrù

paslaugos.

Informacinés sistemos

Ìdiegta „Automatizuota elektros energijos apskaitos

sistema”, atliekanti automatizuotà elektros skaitikliù

rodmenù nuskaitymà ir jù patalpinimà ì duomenù

bazè, balansù skaiæiavimà ir ménesiniù ataskaitù

pateikimà.

Baigta kurti ir testuojama „Elektros rinkos informaciné

sistema”, sukurianti informacinè aplinkà duomenù

apsikeitimui tarp rinkos dalyviù ir rinkos prieûiúros

organizacijù.

GIS duomenù pagrindu sukurta ir diegiama bendroji

komunikacijù tinklo dokumentavimo sistema, kurià

taikant operatyviau diegiamos paslaugos ir öalinami

gedimai. Taip pat sukurta „Elektros perdavimo tinklo

ir telekomunikacijù geoinformaciné sistema”, kuria

vartotojai galés naudotis GIS interneto/intraneto

aplinkoje.

Infrastruktúros plétra

Pleæiant öviesolaidinì duomenù perdavimo tinklà,

uûbaigtas esminis tinklo patikimumo uûtikrinimo

etapas – sumontavus linijà „Ignalinos AE – Vilnius”,

ìgyvendinta ûiediné tinklo struktúra, leidûianti patikimai

rezervuoti duomenù perdavimo kanalus.

Sumontavus öviesolaidì, linijoje „Zarasai – Daugpilis”

rezervuotas sujungimas su Latvija. Ìgyvendintas

susijungimas su Lenkijos energetikos bendroviù

telekomunikacijù operatoriumi „Tel–Energo” tarp

Lazdijù ir Ogrodnikù. Sujungti duomenù perdavimo

tinklai tarp Pagégiù ir Sovetsko (RF Kaliningrado

sritis).

INFORMACINÉS TECHNOLOGIJOS IR TELEKOMUNIKACIJOS

26 27


2003 m. ìdiegta didûiausius Lietuvos miestus jungianti

„Gigabit Ethernet” duomenù perdavimo magistralé.

Siekiant uûtikrinti bendrovés informaciniù ir

dispeæerinio valdymo sistemù saugumà ir patikimumà,

ìrengti auköæiausius reikalavimus atitinkantys duomenù

centrai, leidûiantys teikti ir duomenù centrù paslaugas

rinkoje.

Paslaugù plétra

AB „Lietuvos energija” kartu su „Latvenergo” ir

„Eesti energia” pradéjo teikti telekomunikacijù

paslaugas visose Baltijos öalyse. Buvo pleæiamas

bendradarbiavimas su Skandinavijos operatoriais,

suteikiant jiems galimybè teikti telekomunikacijù

paslaugas Baltijos valstybése.

Sujungus duomenù perdavimo tinklus su Lenkijos

„Tel–Energo” bendrove, AB „Lietuvos energija” tapo

Centrinés ir Vakarù Europos energetikos sektoriaus

telekomunikacijù operatorius vienijanæio aljanso

„For Connecting Europe” nare. Tai suteiké galimybè

bendrovés klientams siúlyti duomenù perdavimo

paslaugas iki visù pagrindiniù Europos ekonominiù

centrù.

Pradétos teikti auköto patikimumo duomenù centrù ir

plaæiajuosæio ryöio paslaugos.

Laimétas Lietuvos mokslo ir studijù kompiuteriù tinklo

„LitNet” skelbtas vieöas konkursas tarpmiestinéms

duomenù perdavimo paslaugoms teikti. AB „Lietuvos

energija” tapo pagrindiniu öiù paslaugù teikéju

akademinei bendruomenei.

26 27


AB „Lietuvos energija” öviesolaidinio ryöio linijos

28 29


AB „Lietuvos energija” savo veikloje siekia maûinti

neigiamà poveikì aplinkai, valdyti elektros perdavimo

tinklus saugiausiu, ekonomiökiausiu búdu,

atsiûvelgdama ì perdavimo tinklo paslaugù naudotojù

interesus.

Perdavimo tinklas ir transformatoriù pastotés

• Atliekù inventorizacija ir utilizacija

2003 m. utilizuota 25 tonos kompresoriù alyvos

atliekù su vandeniu, panaudotù alyvos miöiniù, övino

ir elektrolito iö akumuliatoriù baterijù ir kitù pavojingù

atliekù. Stebimas visas pavojingù atliekù utilizavimo

procesas. Taip pat atiduota perdirbti 101,5 tonos

gelûbetonio ir porceliano izoliatoriù atliekù. Iö jù

gaminama skalda keliams tiesti.

• Lietaus nuotekù valymas

Siekiant iövengti uûteröti lietaus nuotekas naftos

produktais, transformatoriù pastoæiù teritorijose

vykdomas lietaus nuotekù monitoringas. 2003 m.

Alytaus ir Jonavos 330 kV transformatoriù pastotése

sumontuoti ir pradéti eksploatuoti nauji lietaus nuotekù

valymo ìrenginiai.

• Buitiniù nuotekù valymas

2003 m. Alytaus 330 kV pastotéje ìrengti nauji buitiniù

nuotekù biologinio valymo ìrenginiai. Alytaus, Kauno,

Vilniaus ir Panevéûio transformatoriù pastotése

sumontuoti öiuolaikiniai buitiniù nuotekù biologinio

valymo ìrenginiai, kuriuose jos iövalomos iki nustatytù

normù ir neteröia aplinkos.

Kauno hidroelektriné

Uûtikrinant ekologiökà ir saugià Kauno HE ir Kauno

mariù eksploatacijà, 2003 m. atnaujintos ir Aplinkos

ministerijos patvirtintos ”Kauno hidroelektrinés

tvenkinio naudojimo ir prieûiúros taisyklés”.

Kompleksiökai vertinama ûemiù ir betono uûtvankù

filtracija ir stebima hidrotechnikos statiniù búklé po

vandeniu.

2003 m. Kauno HE suremontuoti atviro alyvos úkio

ìrenginiai:

• sumontuotas naujas poûeminis avarinio alyvos

surinkimo bakas su hermetiökumo stebéjimo

sistema;

• rekonstruota buitiniù nuotekù siurbliné.

APLINKOS APSAUGA

28 29


Kruonio hidroakumuliaciné elektriné

2003 m. sumontuotas naujas elektroninis vandens

kiekio matavimo prietaisas, skirtas iö biologiniù valymo

ìrenginiù ì Kauno marias iöleidûiamo vandens debitui

matuoti. Aplinka nuotekomis neteröiama. Laikantis

Kruonio HAE neövariù ir tepaluotù vandenù surinkimo ir

nuvedimo sistemù prieûiúros instrukcijos reikalavimù,

uûterötas vanduo nepatenka ì Kauno marias. Sutvarkyti

lietaus vandens iöleistuvai ì Kauno marias, tiriamos

lietaus nuotekos.

30 31


30 31


Sékmingai uûbaigus PHARE programos finansuojamà

„Dv yniù” projektà „AB „Lietuvos energija”

restruktúrizacija”, buvo nutarta tèsti AB „Lietuvos

energija” ir „Elkraft System” bendradarbiavimà 2003

metais. Danijos Vyriausybé skyré léöù pereinamajam

projektui (bridging) „AB „Lietuvos energija” kaip

perdavimo tinklo operatoriaus ir rinkos operatoriaus

plétra po restruktúrizacijos”. Projektas ìgyvendintas

2003 m. liepos ménesì. Europos Komisijai pritarus, 2003

m. rugpjúæio ménesì EK delegacija Vilniuje patvirtino

Danijos ir Suomijos perdavimo sistemù operatoriù–

„Elkraft System” ir „Fingrid Oyj” konsorciumo ir AB

„Lietuvos energija” „Dvyniù” projektà „Perdavimo

sistemos operatoriaus ir Rinkos operatoriaus

funkcijù tobulinimas po AB „Lietuvos energija”

restruktúrizavimo”. Visù kompanijù specialistù

pastangomis projektas sékmingai ìgyvendinamas.

2003 m. AB „Lietuvos energija” aktyviai dalyvavo

tarptautiniù organizacijù veikloje ir formavo savo

pozicijas siekdama palaikyti glaudûius ryöius su

elektros rinkos partneriais, ypaæ su „Eesti Energia” ir

„Latvenergo”. Taip pat svarbi partnerysté su RAO JES

Rossii ir „Belenergo”, nes tai reikalinga uûtikrinant

patikimà Lietuvos energetikos sistemos darbà.

BENDRADARBIAVIMAS

Baltijos öalims ruoöiantis ìsijungti ì Europos Sàjungà,

AB „Lietuvos energija” kartu su „Latvenergo” ir

„Eesti Energia” siekia teisiökai formalizuoti Baltijos

energetikos bendroviù santykius su Rusijos ir

Baltarusijos bendrovémis, kad jie atitiktù Europos

Sàjungos energetikos bendroviù praktikà. Vykstant

Europos Sàjungos ir Rusijos energetikos dialogui, tiek

Vakarù Europos energetikos sistemù susivienijimas

UCTE (Elektros perdavimo koordinavimo sàjunga), tiek

UPS (NVS ir Baltijos energetikos sistema) analizuoja

technines, ekonomines ir teisines galimybes sujungti

dvi didûiules energetikos sistemas: Vakarù – UCTE

ir Rytù – UPS sinchroniniam darbui. Tame darbe

dalyvauja Lietuvos ir Baltijos energetikos bendroviù

specialistai.

AB „Lietuvos energija” specialistai daly vavo

„Eurelectric” komitetuose, darbo grupése, BALTREL

ir Nacionalinés elektros energetikos asociacijos

veikloje, taip pat CIGRE (Dideliù energetikos sistemù

tarybos) ir WEC (Pasaulio energetikos taryba) veikloje.

Bendrové siekia dalyvauti ETSO (Europos perdavimo

tinklo operatoriù asociacija) ir UCTE (Vakarù Europos

energetikos sistemù susivienijimas).

32 33


PERSONALAS AB „Lietuvos energija” yra besimokanti organizacija.

Öiuo metu darbuotojù ugdymas v yksta trimis

kryptimis:

• privalomi mokymai (atestacijos, ìvairiems leidimams

gauti ir pan.);

• profesinés kvalifikacijos kélimas (mokymai pagal

pareigybes, susijè su naujos ìrangos, technologijù

diegimu, ìstatymù pasikeitimais ir pan.) ;

• asmeninés veiklos tobulinimas (laiko planavimas,

projektù valdymas, vadovavimo ìgúdûiù gerinimas ir

pan.).

Bendrovés specialistams suteikiama galimybé ìgyti

patirties uûsienio elektros energetikos kompanijose.

Dalis darbuotojù studijuoja, derindami mokslà ir

darbà.

AB „Lietuvos energija” – tai nuolat besikeiæianti

organizacija. Bendrovéje dirba 1142 darbuotojai. Siekiant

didesnio veiklos efektyvumo, nuolat tobulinamas

personalo valdymas, skatinamas bendradarbiavimas ir

iniciatyva.

Tai patraukli darbo vieta, kur didelis démesys skiriamas

saugioms darbo sàlygoms, sveikatai, kvalifikacijos

kélimui.

32 33


Bendrovéje kuriama aplinka, kur kiekvienas darbuotojas

galétù tobulinti savo sugebéjimus, pasiekti veiksmingù

rezultatù. Darbuotojai turi galimybè lankytis sporto

klubuose, daûnai organizuojamos ìvairios sporto

varûybos. Kiekvienà rugséjì bendrové övenæia tradicine

tapusià öventè „Rudens energija”, drauge palydi

senuosius metus.

Vyraujanæiù ver tybiù pagrindu formuojama

organizacijos kultúra, skatinama motyvacija, telkiamas

dinamiökas kolektyvas. Nors darbuotojù kaita néra

didelé – maûiau nei 5 proc. per metus, sukurta naujù

darbuotojù adaptacijos programa, padedanti jiems

greiæiau ìsilieti ì kolektyvà ir pasiekti gerù bandomojo

laikotarpio rezultatù.

34 35


34 35


2003 finansiniai metai bendrovei buvo sékmingi – viröyti

beveik visi planiniai rodikliai. Pagrindiniai sékmingos

veiklos veiksniai – didesnis nei planuotas eksportas,

sparti öalies ekonomikos plétra ir su tuo susijès

elektros sunaudojimo augimas, iölaidù kontrolé,

efektyvus finansiniù iötekliù valdymas.

Po 2001 metù pabaigoje ìv ykusio AB „Lietuvos

energija” reorganizavimo, bendrové antrus metus

dirbo liberalizuotos elektros energijos prekybos rinkos

sàlygomis. 2003 metais bendrové vykdé perdavimo

tinklo operatoriaus, rinkos operatoriaus, perdavimo

gamybos ir eksporto veiklas ir kità, nepagrindinè veiklà.

Kiekvienai iö öiù veiklù sudarytos pelno (nuostolio)

ataskaitos.

Dél antrus metus iö eilés daugelyje úkio sriæiù augusio

elektros sunaudojimo, augo ir elektros perdavimas.

Bendrové, vykdydama Perdavimo tinklo operatoriaus

funkcijas, 2003 metais aukötos ìtampos tinklais öalies

poreikiams perdavé 8,5 mlrd. kWh (2002 metais –

8 mlrd. kWh) elektros energijos.

Palyginus su 2002 metais, elektros eksportas iöaugo

11 proc. Iö viso eksportuota 7,5 (6,8) mlrd. kWh

elektros.

Vykdydama Rinkos operatoriaus veiklà, bendrové

pirko iö gamintojù ir tiekéjams pardavé elektros

energijà, priskirtà vieöuosius interesus atitinkanæioms

paslaugoms, papildomà elektros energijà, balansavimo

ir reguliavimo energijà ir teiké rinkos administravimo

paslaugas elektros rinkos dalyviams. Kauno HE

pagaminta elektros energija buvo naudojama bendrovés

technologinéms reikméms, o Kruonio HAE – gamybos

ir sunaudojimo balansavimui.

2003 metais, panaudodama turimus informaciniù

technologijù ir telekomunikacijù pajégumus, bendrové

didino ITT paslaugù pardavimà.

Veiklos pajamos

Nors elektros perdavimas ir eksportas 2003 metais

augo, bendrovés pajamos 2003 metais maûéjo.

FINANSINÉS VEIKLOS APÛVALGA

36 37


Pagrindiné pajamù sumaûéjimo prieûastis – sumaûéjè

elektros pardavimai öalyje dél pasikeitusiù Prekybos

elektros energija taisykliù ir dél to, kad bendrovei

nebuvo suteikta Nepriklausomo tiekéjo licencija 2003

metams. Dél smukusio dolerio kurso eksporto pajamos

sumaûéjo 6 proc., o perdavimo pajamos dél iöaugusio

elektros poreikio iöaugo 1,4 proc.

Iö viso praéjusiais finansiniais metais bendrovés veiklos

pajamos sieké 940,2 (1098,4) mln. Lt. Didûiausià pajamù

dalì sudaré: pajamos uû perdavimo ir galios rezervavimo

paslaugas – 31 proc., uû vieöuosius interesus

atitinkanæiù paslaugù, papildomos, balansavimo ir

reguliavimo elektros pardavimà – 34 proc., uû eksportà

– 31 proc.

Veiklos sànaudos

2003 m. veiklos sànaudos sudaré 829,9 (987,4) mln. Lt.

Pagrindiné sànaudù sumaûéjimo prieûastis – dél

pasikeitusiù prekybos taisykliù sumaûéjusios elektros

pirkimo iö gamintojù sànaudos. Didûiausià sànaudù dalì

sudaré elektros, galios rezervù ir tranzito paslaugù

pirkimas – 79 proc., nusidévéjimas ir amortizacija –

8 proc.

36 37


Pelningumas

2003 metais bendrové uûdirbo 110,4 (111,0) mln. Lt

veiklos pelno, o grynasis pelnas sudaré 82,7 (89,4)

mln. Lt (skaiæiuojant pagal Tarptautinius apskaitos

standartus). Pelnas iki mokesæiù, palúkanù ir

nusidévéjimo (EBITDA) sieké 177,2 mln. Lt.

Didûioji dalis pelno gauta eksportuojant elektrà ir

teikiant elektros energijos perdavimo paslaugà.

Nors grynasis pelnas, palyginus su 2002 metais,

sumaûéjo, investuoto kapitalo ir tur to gràûos

iöliko pakankamai aukötos – sieké atitinkamai:

11,4 (11,6) proc. ir 9,3 (9,0) proc.

Vienai akcijai teko 12 (13) ct grynojo pelno.

Turtas ir ìsipareigojimai

Viso bendrovés turto verté 2003 metù pabaigoje sieké

1186 mln. Lt (2002 metù pabaigoje – 1231 mln. Lt),

ilgalaikis turtas sudaré 984 (908) mln. Lt, trumpalaikis

– 201 (323) mln. Lt. Ilgalaikis materialusis turtas per

metus iöaugo 8,4 proc. – daugiausiai dél investicinés

programos vykdymo. Trumpalaikis turtas sumaûéjo

dél gautinù sumù pasikeitimo – didûiausià ìtakà öiam

skolù sumaûéjimui turéjo bendrovés reorganizavimo

metu naujai ìsteigtoms ìmonéms perskolintù paskolù

susigràûinimas. Be to, siekiant optimalaus atsargù

valdymo efektyvumo, kontroliuojant naujù prekiù

ìsigijimo poreikì, per metus bendrovei pavyko turimas

atsargas sumaûinti 2,7 mln. Lt.

38 39


*) Nuo 2002 metù AB „Lietuvos energija” rodikliai po reorganizavimo.

Finansiniai ìsipareigojimai

2003 metais bendrové paskolù perfinansavimui ir

investicinés programos vykdymui naudojo vidutinés

ir ilgalaikés trukmés bankù kreditus. Gautinù sumù

vélavimo rizikai ir trumpalaikiam pinigù srautù (ìplaukù

ir mokéjimù) nesutapimui valdyti buvo naudojamos

kredito linijos.

Per 2003 metus pasiskolinta 162 mln. Lt. Apie 75

proc. paimtù paskolù buvo panaudotos pagal 2002

metais patvirtintà 65 mln. eurù ilgalaikio skolinimosi

programà. Atsiûvelgiant ì öià programà, buvo sudarytos

öios kredito linijù ir tiksliniù paskolù sutartys su

finansinémis institucijomis:

– 15 mln. eurù kredito linija, galiojanti iki 2012 metù, ir

18 mln. eurù kredito linija, galiojanti iki 2009 metù.

Abi sutartys skirtos finansuoti bendrovés investicinè

programà ir refinansuoti ankstesnes investicijas;

– 15 mln. eurù kreditas, kurio gràûinimo terminas

baigiasi 2007 metù viduryje, skirtas anksæiau paimtos

paskolos perfinansavimui;

– 60 mln. litù kredito linija, galiojanti iki 2009

metù vidurio, skirta bendrovés apyvartiniù léöù

papildymui.

38 39


Pagal 2002 m. sudarytà sutartì, bendrové taip pat

naudojo 5 mln. eurù kredito linijà, skirtà paskoloms

perfinansuoti ir trumpalaikiam apyvartiniù léöù

trúkumui padengti. Kredità bendrové privalo gràûinti

iki 2005 metù rugséjo mén.

Be to, bendrové tèsé pagal 2001 metais sudarytà

tikslinés investicinés paskolos sutartì 8 mln. eurù

paskolos, skirtos Lietuvos elektrinés 330 kV skirstyklos

rekonstrukcijai, panaudojimà.

Bendrovés paskolù portfelis formuojamas siekiant, kad

ne maûiau kaip 70 proc. viso paskolù portfelio sudarytù

vidutinés (3–5 metù) ir ilgalaikés trukmés (5–10 metù)

paskolos.

2003 metù viduryje reitingù agentúra „Standard &

Poor’s”, ìvertinusi 2002 metù bendrovés veiklà ir

ateities perspektyvas, pakélé bendrovés skolinimosi

reitingus: ilgalaikio skolinimosi reitingà nuo BB+ iki

BBB–, trumpalaikio skolinimosi reitingà nuo B iki A–3.

Teigiama perspektyva rodo galimybè pakelti bendrovés

reitingà ateityje. 2003 m. kredito institucijoms bendrové

gràûino 195 mln. Lt paskolù. Gràûinus paskolas,

ìsipareigojimai finansinéms institucijoms per metus

sumaûéjo 33 mln. litù.

2003 metù pabaigoje nepanaudotù paskolù ir kredito

linijù buvo likè beveik 100 mln. litù. Tokiu búdu buvo

padengtas bendrovés veiklos finansavimo poreikis iki

2004 metù pabaigos.

Finansinés rizikos valdymas

2003 m. draudûiantis nuo finansinés rizikos, t. y.

siekiant apsisaugoti nuo finansù rinkos svyravimo ir

sumaûinti netikétus búsimo pelno arba pinigù srautù

pokyæius, bendrové sudaré iövestiniù finansiniù

priemoniù sandorius.

*) Nuo 2002 metù AB „Lietuvos energija” rodikliai po reorganizavimo.

40 41


Siekdama minimizuoti valiutos keitimo rizikà, bendrové

skolinosi tik litais ir eurais. 2003 metù pabaigoje 85 proc.

visù paskolù buvo paimta eurais, likè 15 proc. – litais.

Sudarytù pirkimo–pardavimo sutaræiù atsiskaitymo

valiuta taip pat daugiausia buvo litai ir eurai.

2003 m. bendrové uû didûiàjà dalì eksportuotos elektros

ìplaukas gavo JAV doleriais ir pagal sutartì su Ignalinos

atomine elektrine uû nupirktà eksportui elektros

energijà mokéjo JAV doleriais. Siekdama sumaûinti

USD/LTL kurso pasikeitimo rizikà, bendrové sudarinéjo

valiutù apsikeitimo sandorius.

Finansinés veiklos sànaudos, patirtos perkainojant

uû eksportuotà elektros energijà gautinas sumas

JAV doleriais, buvo kompensuojamos atitinkamai

koreguojant elektros energijos perkamos eksportui

kainà.

Siekdama minimizuoti palúkanù normù kitimo rizikà,

bendrové uûsibréûé tikslà, kad ne maûiau kaip 50 proc.

visù paskolù bútù su fiksuota palúkanù norma, likusios

– su kintama palúkanù norma. 2003 m. bendrové sudaré

palúkanù normù ribinio apsikeitimo sandorì, kurio

laikotarpis 3,5 metù, o apdrausta suma 15 mln. eurù.

Pagal öì sandorì bendrové mokés kitai sandorio öaliai

(bankui) fiksuotas palúkanas, o bankas bendrovei mokés

kintamas palúkanas. Tokiu búdu 2003 metù pabaigoje

bendrové turéjo 50 proc. finansiniù ìsipareigojimù su

fiksuotomis palúkanomis ir 50 proc. su kintamomis

palúkanomis.

Kredito rizika

AB „Lietuvos energija” kredito rizika yra minimali,

kadangi elektros energijos perdavimo paslaugos

vartotojai yra didûiausios, pelningai dirbanæios ir laiku

atsiskaitanæios Lietuvos ìmonés. Pagal sudarytas

sutartis, apmokéjimo terminas neviröija 30 dienù.

Be to, vartotojù skaiæius yra nedidelis. Pagrindiniai

bendrovés klientai öalyje yra AB Rytù skirstomieji

tinklai ir AB „Vakarù skirstomieji tinklai” ir 6 stambios

Lietuvos pramonés ìmonés: AB „Maûeikiù nafta”, AB

„Achema”, AB „Ekranas”, AB „Akmenés cementas”, AB

„Lifosa”, AB „Visagino energija”.

40 41


AB „Lietuvos energija” 2003 metù finansinés ataskaitos

42 43


NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IÖVADA

AB „Lietuvos energija“ akcininkams:

Mes atlikome AB „Lietuvos energija“ (toliau - „Ìmoné“) 2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d. balansù ir su jais susijusiù

tada pasibaigusiù metù pelno (nuostolio), pinigù srautù bei nuosavybés pokyæiù ataskaitù auditus. Uû öias finansines

ataskaitas atsako Ìmonés vadovybé. Músù pareiga, remiantis atliktais auditais, pareiköti nuomonè apie öias finansines

ataskaitas.

Mes atlikome auditus pagal Tarptautinius audito standartus. Öie standartai reikalauja, kad auditas bútù planuojamas

ir vykdomas taip, kad bútù surinkta pakankamai ìrodymù, kurie auditorius ìtikintù, jog finansinése ataskaitose néra

jokiù reikömingù netikslumù. Atliekant audità pasirinktinai tikrinami dokumentai, ìrodantys finansinése ataskaitose

pateiktù sumù bei priedù prie finansiniù ataskaitù teisingumà. Auditas taip pat ìvertina taikytus apskaitos principus,

svarbius Ìmonés vadovybés sprendimus ir bendràjà finansinè atskaitomybè. Manome, kad atlikti auditai yra pakankamas

pagrindas nuomonei pareiköti.

Músù nuomone, auköæiau paminétos finansinés ataskaitos visais reikömingais atûvilgiais pagal Tarptautinius

finansinés atskaitomybés standartus teisingai atspindi Ìmonés 2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d. finansinè padétì bei

tada pasibaigusiù metù rezultatus, pinigù srautus ir nuosavybés pokyæius.

Deloitte & Touche

Vilnius, Lietuva

2004 m. kovo 24 d.

42 43


BALANSAS2003 M. GRUODÛIO 31 D.

2003 2002

LTL’000 LTL’000

TURTAS

Ilgalaikis: Ilgalaikis materialusis turtas 980 990 902 185

Nematerialusis turtas 347 1 927

Investicijos 2 357 2 971

Po vieneriù metù gautinos sumos 653 678

Ilgalaikis turtas iö viso 984 347 907 761

Trumpalaikis: Atsargos 8 887 11 599

Gautinos sumos 153 173 238 974

Iöankstiniai apmokéjimai ir ateinanæiù laikotarpiù sànaudos 2 100 1 756

Investicijos 35 983 47 121

Grynieji pinigai ir jù ekvivalentai 1 338 23 849

Trumpalaikis turtas iö viso 201 481 323 299

TURTAS IÖ VISO 1 185 828 1 231 060

NUOSAVYBÉ IR ÌSIPAREIGOJIMAI

Kapitalas ir rezervai Akcinis kapitalas 689 515 689 515

Ìstatymo numatyti rezervai 68 952 24 201

Kiti rezervai (16 286) (23 903)

Sukauptas pelnas 51 417 59 250

Kapitalas ir rezervai iö viso 793 598 749 063

Ilgalaikiai ìsipareigojimai Finansinés skolos 140 870 46 891

Atidéjimai 6 143 9 157

Atidétù mokesæiù ìsipareigojimas 33 459 36 045

Ateinanæiù laikotarpiù pajamos 12 547 12 662

Ilgalaikiai ìsipareigojimai iö viso 193 019 104 755

Trumpalaikiai ìsipareigojimai Finansinés skolos 30 381 157 259

Mokétinos sumos ir sukauptos sànaudos 168 830 219 983

Trumpalaikiai ìsipareigojimai iö viso 199 211 377 242

NUOSAVYBÉ IR ÌSIPAREIGOJIMAI IÖ VISO 1 185 828 1 231 060

44 45


PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITAUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2003 M. GRUODÛIO 31 D.

2003 2002

LTL’000 LTL’000

Pardavimai 940 230 1 098 405

Veiklos sànaudos (829 866) (987 410)

Veiklos pelnas 110 364 110 995

(Nuostolis) pelnas iö investicijù (4 223) 173

Palúkanù pajamos 2 560 6 772

Palúkanù sànaudos (8 241) (14 930)

Neigiama valiutù kursù pokyæio ìtaka grynàja verte (10 335) (2 001)

Nuostolis iö iövestiniù finansiniù priemoniù (533) -

Pelnas prieö apmokestinimà 89 592 101 009

Pelno mokesæio sànaudos (6 939) (11 586)

GRYNASIS PELNAS 82 653 89 423

Pelno dalis vienai akcijai (LTL) 0,12 0,13

44 45


PINIGÙ SRAUTÙ ATASKAITAUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2003 M. GRUODÛIO 31 D.

2003 2002

LTL’000 LTL’000

PAGRINDINÉ ÌMONÉS VEIKLA Pelnas prieö apmokestinimà 89 592 101 009

Koregavimai pelno prieö apmokestinimà i ir grynùjù pinigù, gautù pagrindinéje veikloje, suderinimui:

Nusidévéjimas 64 767 57 590

Amortizacija 2 053 2 848

Palúkanù pajamos (2 560) (6 772)

Dividendù pajamos (202) (173)

Palúkanù sànaudos 8 241 14 930

Neigiama valiutù kursù pokyæio ìtaka, grynàja verte 10 335 2 001

Nuostolis pardavus ilgalaikì turtà 757 210

Nematerialaus turto nuraöymo sànaudos - 85

Nuostolis iö iövestiniù priemoniù 533 -

Nuostolis pardavus investicijas 4 425 -

Ilgalaikio turto vertés sumaûéjimo atstatymas (911) (10 933)

Atidéjimù (sumaûéjimas) padidéjimas (1 865) 9 444

Subsidijù pajamos (115) (115)

175 050 170 124 Pasikeitimai trumpalaikiame turte ir ìsipareigojimuose:

Gautinos sumos 77 068 (53 243)

Iöankstiniai apmokéjimai ir ateinanæiù laikotarpiù sànaudos (341) 16 609

Atsargos 2 205 21 890

Mokétinos sumos ir sukauptos sànaudos (61 826) 105 506

Pinigù srautai iö pagrindinés veiklos 192 156 260 886

Sumokétas pelno mokestis (1 373) -

Sumokétos palúkanos (9 369) (15 022)

Grynieji pinigai gauti iö pagrindinés veiklos 181 414 245 864

46 47


INVESTICINÉ VEIKLA Ilgalaikio turto ìsigijimai (152 364) (136 695)

Ìplaukos pardavus ilgalaikì turtà 8 907 5 084

Nematerialaus turto ìsigijimai (473) (2 830)

Gautos palúkanos 2 560 6 772

Ìplaukos iö po vieneriù metù gautinù sumù 25 20

Gauti dividendai 202 173

Ìplaukos iö investicijù pardavimo 7 992 -

Investicijù ìsigijimas (100) (2 140)

Grynieji pinigai panaudoti investicinéje veikloje (133 251) (129 616)

FINANSINÉ VEIKLA Gautos paskolos 162 127 100 366

Gràûintos paskolos (194 785) (184 348)

Sumokéti dividendai (38 016) (15 098)

Grynieji pinigai panaudoti finansinéje veikloje (70 674) (99 080)

Grynùjù pinigù (sumaûéjimas) padidéjimas iö viso (22 511) 17 168

GRYNIEJI PINIGAI IR JÙ EKVIVALENTAI METÙ PRADÛIOJE 23 849 6 681

GRYNIEJI PINIGAI IR JÙ EKVIVALENTAI METÙ PABAIGOJE 1 338 23 849

46 47


Ìmonés veikla yra v ykdoma vadovaujantis 2001

m. gruodûio 18 d. LR úkio ministro ìsakymu Nr.

380 patvirtintomis, 2002 m. gruodûio 17 d. LR úkio

ministro ìsakymu Nr. 453 pakeistomis „Prekybos

elektros energija taisyklémis„ bei 2003 m. balandûio

18 d. LR úkio ministro ìsakymu Nr. 4-154 patvirtintomis

„Prekybos elektros energija aukcione taisyklémis“.

Elektros energijos perdavimo, rinkos operatoriaus ir

kitù pagrindiniù Ìmonés teikiamù paslaugù, iöskyrus

elektros energijos eksporto, kainas reguliuoja

Valstybiné kainù ir energetikos kontrolés komisija.

2003 m. Ìmonéje vidutiniökai dirbo 1 150 darbuotojai

(2002 m. – 1 268 darbuotojai).

2. SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

Parengimo pagrindas – pateiktos finansinés ataskaitos

parengtos remiantis Tarptautiniais finansinés

atskaitomybés standartais (TFAS). Finansinés

ataskaitos yra pateiktos nacionaline Lietuvos valiuta

- Litais (LTL).

2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d. finansinés ataskaitos

apima tik Ìmonés ataskaitas. 2003 m. gruodûio 31 d.

Ìmoné valdé 100 proc. akcijù UAB „Energetikos pajégos“.

Öiose finansinése ataskaitose dukterinés bendrovés

konsolidavimas nebuvo atliktas, nes UAB „Energetikos

pajégos“ finansinés ataskaitos yra nereikömingos

Ìmonés finansiniù ataskaitù atûvilgiu. Investicija ì UAB

„Energetikos pajégos“ yra apskaitomos ìsigijimo verte

atémus nuostolius dél vertés sumaûéjimo.

FINANSINIÙ ATASKAITÙ PASTABOS UÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2003 M. GRUODÛIO 31 D.

1. BENDRA INFORMACIJA

AB „Lietuvos energija“ („Ìmoné“) yra ribotos civilinés

atsakomybés ìmoné ìmoniù registre ìregistruota

1995 m. gruodûio 4 d. Ìmoné tapo buvusios Gamybos

energetikos ir elektrifikavimo valdybos, ìkurtos 1940

m., o 1991 m. kovo 27 d. po Lietuvos Respublikos

nepriklausomybés atkúrimo reorganizuotos ì Lietuvos

valstybinè energetikos sistemà, teisiù peréméja.

96,62% akcinio kapitalo priklauso valstybei, likusi dalis

- ìvairiems privatiems akcininkams. Ìmonés akcijomis

prekiaujama Lietuvos nacionalinéje vertybiniù popieriù

birûoje.

Ìmonés adresas yra Ûvejù 14, Vilnius. Po Ìmonés

reorganizacijos, ìvykusios 2002 m. sausio 1 d., buvo

atskirti elektros energijos paskirstymo tinklai ir

öiluminés elektrinés ir ìsteigtos atskiros, juridinì

statusà turinæios ìmonés. Öiuo metu Ìmoné veikia

kaip perdavimo tinklo operatorius, perdavimo

prekyba energija operatorius ir perdavimo energijos

gamintojas.

48 49


Pateiktos finansinés ataskaitos parengtos remiantis

ìsigijimo vertés principu, modifikuotu dél tam tikro

ilgalaikio turto indeksavimo bei koreguotu finansiniù

iövestiniù priemoniù tikràja verte. Toliau apibúdinti

svarbiausi apskaitos principai.

Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas – ilgalaikis

materialus ir nematerialus turtas yra apskaitomas kai

kurio ilgalaikio turto indeksavimo suma koreguota

ìsigijimo verte, atémus sukauptà nusidévéjimà.

Nusidévéjimas yra skaiæiuojamas naudojant tiesioginì

nusidévéjimo metodà per visà ilgalaikio turto naudingo

tarnavimo laikotarpì.

Nusidévéjimas yra apskaiæiuojamas lygiomis dalimis

kiekvienà ménesì per visà naudojimo laikà, iöskyrus öio

turto ìvedimo ì eksploatacijà pirmà ménesì, naudojant

ûemiau nurodytus ìvertintus turto naudingo tarnavimo

laikotarpius:

Pastatai 10 – 50 metù

Statiniai ir maöinos 5 – 25 metai

Transporto priemonés 5 – 6 metai

Kiti ìrengimai ir kitas ilgalaikis turtas 2 – 10 metù

Nematerialus turtas 1 – 4 metai

Vidutiniai pagrindinio ilgalaikio materialaus turto

nusidévéjimo laikotarpiai pagal funkcinè turto paskirtì

yra:

Transformatorinés stotys 30 metù

Elektros energijos perdavimo linijos 35 metai

Transformatoriai 25 metai

Relinés apsaugos ir automatikos ìrengimai 15 metù

Technologinio ir dispeæerinio valdymo ìrengimai 5 metai

Gautas pelnas ar patirtas nuostolis iö ilgalaikio

materialaus turto pardavimo yra atvaizduojamas tù

metù pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Turto vertés sumaûéjimas – kiekvienà finansiniù

ataskaitù dienà Ìmoné perûiúri likutinè ilgalaikio

materialaus ir nematerialaus tur to ver tè, kad

nustatytù, ar yra kokiù nors poûymiù, kad öio turto verté

sumaûéjo. Jei tokiù poûymiù yra, Ìmoné perskaiæiuoja

öio turto realià vertè tam, kad bútù galima ìvertintì

vertés sumaûéjimà (jei toks yra). Kai neìmanoma

paskaiæiuoti turto realios vertés, Ìmoné paskaiæiuoja

pajamas generuojanæios turto grupés, kuriai öis turtas

priklauso, realià vertè.

48 49


Jei turto (ar pajamas generuojanæios turto grupés)

paskaiæiuota reali verté yra maûesné nei öio turto

likutiné verté, likutiné turto verté búna sumaûinama

iki realios öio turto (ar pajamas generuojanæios turto

grupés) vertés. Nuostolis dél vertés sumaûéjimo

pripaûìstamas iö karto, nebent öis turtas anksæiau

buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostolis dél vertés

sumaûéjimo yra apskaitomas kaip perkainavimo rezervo

sumaûéjimas.

Jei po nuostolio dél vertés sumaûéjimo pripaûinimo

turto verté padidéja, tai likutiné turto (pajamas

generuojanæios turto grupés) verté padidinama iki

naujai paskaiæiuotos turto realios vertés, bet taip, kad

padidéjimas neviröytù likutinés öio turto (pajamas

generuojanæios turto grupés) vertés, jei nuostolis dél

vertés sumaûéjimo ankstesniais metais nebútù buvès

pripaûintas. Turto vertés padidéjimas pripaûìstamas

pajamomis iö karto, nebent öis turtas anksæiau buvo

perkainotas. Tuo atveju, vertés padidéjimas yra

apskaitomas kaip perkainavimo rezervo padidéjimas.

Atsargos - atsargos, kurias sudaro daugiausia

atsarginés dalys, yra pateiktos maûesne savikainos

ar grynàja realizacine verte. Savikaina nustatoma

naudojant FIFO metodà. Vertinant grynàjà realizacinè

vertè yra atsiûvelgiama ì atsargù gedimà, senéjimà ir

kitus faktorius.

Dotacijos ir subsidijos, susijusios su turtu – subsidijos,

skirtos ilgalaikiam turtui ìsigyti ir gautos nepiniginés

subsidijos yra apskaitomos gauto turto tikràja verte ir

pripaûìstamos pajamomis maûinant turto nusidévéjimo

sànaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo

tarnavimo laikotarpì.

Finansiniai instrumentai – finansinis turtas ir finansiniai

ìsipareigojimai pripaûìstami Ìmonés balanse, kai Ìmoné

ìgyja teisè ar pareigà pagal pasiraöytà finansiniù

instrumentù sutartì.

Grynieji pinigai ir jù ekvivalentai

Grynuosius pinigus ir jù ekvivalentus sudaro pinigai

kasoje ir banko sàskaitose bei terminuoti indéliai, kuriù

mokéjimo laikotarpis yra trumpesnis nei 3 ménesiai.

Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinos sumos yra apskaitomos nominalia

verte, atémus atidéjimus abejotinoms gautinoms

sumoms.

Investicijos

Investicijos pripaûìstamos sandorio dienà ir pradûioje

apskaitomos ìsigijimo verte.

50 51


Laikomos pardavimui investicijos ì nuosav ybés

vertybinius popierius véliau yra perkainuojamos tikràjà

verte. Nekotiruojami nuosavybés vertybiniai popieriai

apskaitomi ìsigijimo verte, atémus vertés sumaûéjimà.

Pelnas ir nuostolis iö turimù pardavimui nuosavybés

vertybiniù popieriù ìtraukiamas ì ataskaitinio laikotarpio

pelno (nuostolio) ataskaità.

Fiksuoto termino skolos vertybiniai popieriai, kuriuos

vadovybé turi tikslà ir galimybes iölaikyti iki pasibaigimo

termino, yra priskiriami laikomam iki termino pabaigos

turtui. Laikomo iki termino pabaigos investicijos yra

apskaitomos amortizuota verte, naudojant efektyvios

palúkanù normos metodà, atémus atidéjimus dél vertés

sumaûéjimo.

Nuosavybés vertybiniai popieriai yra apskaitomi

ìsigijimo verte, atémus atskiros investicijos vertés

sumaûéjimà.

Bankù paskolos

Bankù paskolos ir overdraftai apskaitomi nominalia

verte.

Prekybos mokétinos sumos

Prekybos mokétinos sumos yra apskaitomos nominalia

verte.

Iövestiniai finansiniai instrumentai

Iövestiniai finansiniai instrumentai, tame tarpe

uûsienio valiutù keitimo sutartys, iöankstiniai valiutù

keitimo sandoriai bei kiti iövestiniai finansiniai

instrumentai pradûioje balanse pripaûìstami ìsigijimo

verte (ìtraukiant ir operacijù iölaidas), o véliau yra

perkainuojami tikràja verte. Tikroji verté yra nustatoma

remiantis, atitinkamai, kotiruojamomis rinkos kainomis,

diskontuotù pinigù srautù modeliais ar opcionù kainù

modeliais. Iövestiniai instrumentai yra pripaûìstami

turtu, kai jù tikroji verté yra teigiama, ir ìsipareigojimu,

kai jù tikroji verté yra neigiama.

Tikrosios finansiniù instrumentù vertés pasikeitimas yra

pripaûìstamas kaip pelnas (nuostolis) iö investicijù.

Pajamù ir su jomis susijusiù sànaudù pripaûinimas

- pajamos yra pripaûìstamos kaupimo principu, kai jos

yra uûdirbamos.

Palúkanù pajamos apskaitomos kaupimo principu

atsiûvelgiant ì skolos likutì ir taikomà palúkanù

normà.

Dividendù pajamos pripaûìstamos tada, kai akcininkai

ìgauna teisè gauti dividendus.

Sànaudos yra palyginamos su pajamomis, kurias

uûdirbant jos buvo patirtos.

50 51


Iöperkamoji nuoma – nuoma yra pripaûìstama

iöperkamàja, kai pagal nuomos sàlygas perduodama iö

esmés visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe.

Veiklos nuoma – tai ì iöperkamosios nuomos sàvokà

neìeinanti nuoma.

Nuomos mokéjimai pagal veiklos nuomos sutartis yra

pripaûìstami pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje

tiesioginiu metodu per nuomos laikotarpì.

Uûsienio valiuta – didûiàjà dalì operacijù Ìmoné vykdo

nacionaline valiuta. Operacijos uûsienio valiuta yra

konvertuojamos ì litus oficialiu, tà dienà Lietuvos banko

nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui.

Valiutiniai straipsniai yra konvertuojami ì litus balanso

sudarymo dienos valiutos kursu. 2003 m. ir 2002 m.

gruodûio 31 d. balansù sudarymui buvo naudoti öie

valiutù kursai:

2003 2002

1 USD = 2,7621 LTL 1 USD = 3,3114 LTL

1 EUR = 3,4528 LTL 1 EUR = 3,4528 LTL

10 SEK = 3,7970 LTL 10 SEK = 3,7632 LTL

1 LVL = 5,1629 LTL 1 LVL =5,6369 LTL

Keitimo kurso skir tumai dél operacijù uûsienio

valiutomis apmokéjimo ìtraukiami ì pelno (nuostolio)

ataskaità tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir

sànaudos dél valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant

piniginì turtà ar ìsipareigojimus ì litus, apskaiæiuojamos

pagal balanso sudarymo dienos valiutos kursà ir

ìtraukiamos ì metinè pelno (nuostolio) ataskaità.

Skolinimosi kaötai – skolinimosi kaötai, tiesiogiai susijè

su turto ìsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar

jì paruoöti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai

daug laiko, pasigaminimu ar paruoöimu naudojimui

ar pardavimui, yra pridedami prie öio turto ìsigijimo

vertés tol, kol öis turtas parengiamas naudojimui ar

pardavimui. Palúkanù pajamos, susijusios su laikinu

skolintù léöù investavimu iki jos bus panaudotos turto

ìsigijimui, yra atimamos iö turto ìsigijimo vertés.

Visi kiti skolinimosi kaötai pripaûìstami pelno (nuostolio)

ataskaitoje kaupimo principu.

Mokesæiai – einamùjù metù pelno mokesæio sànaudos

yra paskaiæiuotos pelno prieö apmokestinimà,

pakoreguoto tam tikromis pelno mokesæio

nemaûinanæiomis/nedidinanæiomis sànaudomis/

pajamomis. Pelno mokesæio sànaudos paskaiæiuotos

naudojant pelno mokesæio normà, galiojusià balanso

sudarymo dienà.

52 53


Atidétas pelno mokestis apskaitomas balanso

ìsipareigojimù metodu. Atidétù mokesæiù turtas ir

ìsipareigojimai yra pripaûìstami búsimù mokesæiù

tikslais, paûymint skir tumus tarp turimo tur to

ir ìsipareigojimù apskaitinés vertés finansinése

ataskaitose ir jù atitinkamos mokestinés bazés.

Atidétù mokesæiù turtas ir ìsipareigojimai yra ìvertinami

naudojant galiojanæià mokesæio normà, kuri taikoma

metù, kuriais öiuos laikinus skirtumus numatoma

padengti arba apmokéti, apmokestinamajam pelnui

apskaiæiuoti. Atidétù mokesæiù ìsipareigojimai yra

pripaûìstami visiems laikiniems skirtumams, kurie

véliau didins mokestinì pelnà, o atidétù mokesæiù

turtas pripaûìstamas tik ta dalimi, kuri tikétinai ateityje

sumaûins mokestinì pelnà.

Atidétù mokesæiù sànaudos ar pajamos apskaitomos

pelno (nuostolio) ataskaitoje, iöskyrus kai jos susijusios

su straipsniais apskaitomais nuosavybéje, kuomet

atidéti mokesæiai taip pat apskaitomi nuosavybéje.

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai – vidutinis svertinis

akcijù skaiæius, reikalingas skaiæiuojant pelnà (nuostolì)

vienai akcijai per 2003 ir 2002 metus, buvo 689 959 000.

Ìmoné nesudaré jokiù pelnà vienai akcijai maûinanæiù

pasirinktiniù sandoriù per 2003 ir 2002 metus bei jù

neturéjo 2003 m. ir 2002 m. gruodûio 31 d.

Kredito rizika – ìmonés kredito rizika iö esmés susijusi

su prekybinémis gautinomis sumomis. Balanse gautinos

sumos yra pateiktos atémus atidéjimus abejotinoms

gautinoms sumoms, kuriuos ìvertina Ìmoné, remdamasi

ankstesne patirtimi ir dabartine ekonomine aplinka.

Kredito rizika susijusi su léöomis ir iövestiniais

finansiniais instrumentais yra ribota, nes Ìmoné atlieka

operacijas su bankais, turinæiais aukötus uûsienio

reitingavimo agentúrù suteiktus kredito reitingus.

Ìmoné neturi reikömingos kredito rizikos koncentracijos,

nes kredito rizika pasiskirsæiusi tarp daugelio pirkéjù.

Finansiniù instrumentù tikroji verté – tikroji verté

atspindi finansiniù instrumentù vertè, uû kurià turtas

gali búti realizuotas ar ìsipareigojimai gali búti padengti.

Tais atvejais, kai, vadovybés nuomone, finansinio turto

ir ìsipareigojimù tikroji verté ûymiai skiriasi nuo jù

apskaitinés vertés, tikroji tokio finansinio turo ir

ìsipareigojimù verté yra atskleidûiama atskirai öiù

finansiniù ataskaitù pastabose.

Ìvertinimai – finansiniù ataskaitù pagal Tarptautinius

finansinés atskaitomybé standartus paruoöimas

reikalauja tam tikrù ìvertinimù ir prielaidù, kurios

ìtakoja finansinése ataskaitose pateiktas sumas ir

finansiniù ataskaitù pastabas. Faktiniai rezultatai gali

skirtis nuo pateiktù ìvertinimù.

Perklasifikavimas – kai kurios 2002 metù sumos buvo

perklasifikuotos, kad atitiktù 2003 metù pateikimà.

52 53


LIETUVOS 330/110 kV PERDAVIMO TINKLASPerdavimo tinklo charakteristikos 330 kV 110 kV

Oriniù linijù ilgis , km (trasomis) 1670,4 4977,5

Kabeliniù linijù ilgis, km 16,13

Transformatoriai 22 6

Skirstyklos 3 210

Transformatoriù pastotés 11

Transformatoriù pastoæiù galia, MVA 3450 143

AB „Lietuvos energija”

Ûvejù g. 14, 09310 Vilnius

Tel. (8 5) 278 20 82

Faks. (8 5) 212 67 36

El. paötas [email protected]

www.lietuvosenergija.lt

2003 metù ataskaita...4 5 2003 metù ataskaita ab „lietuvos energija” 2003–ieji – gerù...

Documents