1  

2 paskaita: Teismo sprendimas – E.Rapolas

Kiekvienas veiksmas procese forminamas atitinkamu dokumentu, pvz: kviečiant šalis į teismo posėdį siunčiamas – šaukimas arba pranešimas, jei vyksta apklausa – rašomas teismo posėdžio protokolas, jei byla išsprendžiama iš esmės – surašomas/priimamas teismo sprendimas. Jei nėra sprendimo iš esmės – nėra teismo sprendimo. Jei išsprendžiamas kažkoks atskiras klausimas, priimamas ne sprendimas, o nutartis.

CP yra taisyklės išimtys: kai kuriais atvejais klausimai iš esmės byloje yra išsprendžiami ne teismo sprendimu, o teismo nutartimi. Pvz: bylos dėl anstolio veiksmų (manot, kad anstolis pažeidė teisės, apskundžiate teismui, teismas priims ne sprendimą, o nutartį). Jeigu bylos yra sujungtos, vienoje nutartimi, kitoje sprendimu – bus priimtas teismo sprendimas. Pagal formą sprendimai būna dvejuose instancijose – I-oje ir apeliacijoje. Kasacijoje ir kad pagal turinį būtų sprendimas – bet pagal formą bus teismo nutartis.

- Sprendimas - Preliminarus sprendimas / galutinis sprendimas - Dalinis sprendimas - Sprendimas už akių - Teismo įsakymas

Preliminarus sprendimas, dalinis sprendimas, sprendimas už akių ir teismo įsakymas yra tik I – instancijoje pagal formą. Nes pvz sprendimas už akių nėra skundžiamas apeliacine tvarka, automatiškai apeliacijoje negali būti sprendimo už akių. Teismo įsakymas taip pat, jei skundžiate, tai atskiruoju skundu ir arba palieka galioti arba ne.

Teismo sprendimo požymiai:

Atsakoma į visus ieškovo reikalavimus – tarp šalių atkuriama teisinė taika. Jei buvo ginčas, sprendimas atstato (status quo esama ar buvusi padėtis esama ar buvusi padetis padėtis) vėl šalių santykiai yra aiškūs.

Valdingas teisės aktas (įgyja res judicata galią) – teismai yra viena iš sudėtinių valdžių pagal Konstituciją. Privalomas visoms institucijoms, galutinai išsprendžia šalių ginčą.

Individualaus pobūdžio teisės aktas – sprendimu išsprendžia konkrečių šalių teisinius santykius.

Teisės aiškinimo aktas – teismas sprendime tai daro konkrečiai. Pvz: jei yra skirtingos teisės normos, kurios reglamentuoja tuos santykius skirtingai, teismas išaiškindamas ir pritaikydamas teisės normą aiškina teisę.

Teisės normų taikymo aktas – sprendimu išsprendžiamas ginčas, nustatomos šalių teisės ir pareigos. Sprendimas šalims įgyją įstatymo galią.

Juridinis faktas (nustato, pakeičia ar nutraukia materialiuosius teisinius santykius) – santykiai gali būti pripažįstami, pakeičiami arba nutraukimiami, sprendimai dėl priteisimo. Sprendimas yra motyvuotas teisės taikymo aktas. Įstatymas yra plikas (šalys turi elgtis taip ir taip. Teismo sprendimai išsiskiria tuo, kad sprendimas turi turėti motyvus ką teismas surašė rezoliucinėje dalyje.

Reikalavimai teismo sprendimui:

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas – esminis. Susiję su teisės normų tinkamu pritaikymu. Pagrįstumas susijęs su tinkamu įrodymų vertinimu. Reiškias į bylą turi būti leistinom priemonėm surinkti įrodymai, tinkamai įvertinti. Pagal tuos įrodymus nustatyti šalių sanktykiai, tinkamai kvalifikuoti, tuomet galimas teisėtas sprendimas.

Turi būti įvertinti byloje surinkti įrodymai, konstatuotos nustatytos ir nenustatytos aplinkybės, taikomas įstatymas

  2  

Išspręsti visi pareikšti reikalavimai – kiek byloje būtų pareikštų reikalavimų, tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui, tiek trečiųjų asmenų procesiniais dokumentais. Byloje turi būti išspręsti absoliučiai visi. Jei kas nors neišspręsta – trūkumai.

Neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų – negalima išeiti iš reikalavimo ribų. Jei teismo prašo priteisti 100 lt, tiek ir turi priteisti, negali savo nuožiūra priteisti daugiau. Išėjimas iš ginčo ribų, sudaro sąlygas sprendimą taikyti apeliacine tvarka.

Išmtys: padidinto aktyvumo bylos – teismas privalo būti aktyvus, kai susiję su viešuoju interesu. Šeimos, darbo bylos, gali teismas išeiti iš ribų. Dėl atleidimo – teismas gali pakeisti pinigine kompensaciją jei nustatytų jog darbuotojui grįžus į darbą būtų sudarytos netinkamos sąlygos.

Negalima išspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų –

Kuo skiriasi liudytojas nuo trečiojo asmens? – visi kurie turi suinteresuotumą, turi būti įtraukti. Jei teismas pasisakė, dėl tų asmenų, kurių neįtraukė į procesą, padarė 2 klaidas: a) jis savo laiku neišsiaiškino visų trečiųjų asmenų, kurių teises galėjo tai paliesti b) pasisakė dėl jų teisių

Negalima priimti sąlyginių sprendimų – pvz: turim statybos darbus, pastatė namą, jūs likote skolingas. Rangovas padavė jus į teismą. Kad pristiteistų skolą. Išaiškėjo defektai, kuriuos rangovas turi ištaisyti. Teismas priema sprendimą priteisti skolą iš jūsų, su sąlyga jei rangovas ištaisys trūkumus. Kaip čia būtų? Sprendimo rezoliucija pažodžiui persikelia į vykdomąjį raštą. Kas tai tikrintų? Anstolis tikrintų ar ištaisyti ar ne trūkumai? Sprendimas turi būti vykdomas, jei sprendimas tampa sąlyginis su juo vykdomomu tampa problematiška.

Teismo sprendimų rūšys:

Pagal teisės gynimo būdą:

dėl pripažinimo – pripažinimo mirusiu. Sprendimas sukelia teisines pasekmes. Ginčas dėl prekės ženklo – priteisiama teisė į prekės ženklą. Šeimos – pripažįstama tėvystė.

dėl priteisimo – skola priteisiama.

dėl teisinių santykių modifikavimo – sukuria, pakeičia arba nutraukia teisinius santykius. Ginčijat sutartį, norit sutartį pripažintį nutraukti. Arba prašote teismo pakeisti sąlygą dėl pasikeitusių aplinkybių.

Pagal priverstinio vykdymo būtinumą:

kuriuos reikia priverstinai vykdyti – išduodamas vykdomasis raštas, kur perkeliama rezoliucija į vykdomąjį raštą.

kurių nereikia priverstinai vykdyti – dėl teisinių santykių pripažinimo. Pripažįstame tėvystę – iškart sukuria teisinius santykius, papildomai vykdyti nereikia.

Pagal galimus sprendimo įvykdymo būdus:

Paprastas – teismas priteisia skolą.

Alternatyvus – jūs išnuomojate savo draugui savo daiktą. Pagal nuomos sutartį. Jis poto atsisako man grąžinti. Kreipiates į teismą, konstatuoja, kad stalas mano, kad pasibaigus nuomos sutartis ir priteisia turtą. Jūs ateinat pas anstolį, su vykdomuoju raštu einate pas draugą, o jis sako, kad stalą pardavė, kas tada? –

  3  

kompensacija. Reiškiant ieškinį reikia pagalvoti kas būtų jei stalo nėra. Reikšdami ieškinį prašote priteisti stalą, o jei daikto nebūtų – jo vertę pinigais. Tuomet teismas vykdytų taip: arba stalas, o jei nėra – pinigai.

Fakultatyvus – išvažiavot atostogų, grįžus randate kaimyno tvorą jūsų sklype. Kreipiates į teismą, kad įpareigotų tvorą nugriauti. Kaimynas (atsakovas) yra įpareigojamas tvorą nugriauti. Tačiau kaimynas tvoros negriauna. Kas tada? – a) prašote kaimynui skirti baudą b) galima ieškiniu paprašyti, kad įpareigotų atsakovą nugriauti tvorą per terminą, o jei nenugriauna, leisti ieškovui nusigriauti savo sąskaitą ir tą sumą išieškoti iš kaimyno.

Prieš kreipiantis į teismą reikia tinkamai pagalvoti, kad jūsų teisė į gynybą, tos pasekmės “teismo sprendimas” bus vykdomas realiai. Nes įpareigoti nugriauti tvorą ar įpareigoti ištaisyti defektus. Bet gali būti, kad poto sunkiai bus įvykdoma.

Teismo sprendimo sudedamosios dalys:

Įžanginė – kas, kur, kada ir ką sprendė. Toks teisėjas, tokią dieną, tiek šalių ir t.t.

Aprašomoji – šalių motyvų santraukos. Ieškovas teigia tai ir tai. Mano, kad teisės pažeistos dėl to ir to. Teisės pažeistos dėl tokių ir tokių surinktų įrodymų. Ir prašo to ir to. Atsakovas – sako, kad jis tokių veiksmų neatliko, tai patvirtina tai ir tai. Tretieji asmenys – tas pats.

Motyvuojamoji – kaip teismas prieina prie išvados, prie rezoliucinės dalies. Byloje su kaimynu ir tvora. Teismas turėtų tokį samprotavimą padaryti. Į bylą pateiktas sklypo planas, priklauso jums nuosavybės teise, pagal matininkų matavimus nustatyta, kad tvora pastatyta jūsų sklype. Teismas remiasi norma, kad nuosavybė ginama, be savininko leidimo tai negalima, išvada – nebuvo jūsų sutikimo, jūsų teisės pažeistos, tvorą reikia griauti.

Rezoliucinė – ką teismas tenkina, ką ne. Patenkinti ieškinį, įpareigoti atsakovą tvorą nugriauti. Priteisia bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo motyvai/motyvuojamoji dalis (kam reikalingi):

Užtikrinama teisingumo, teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė – kad žinotume kaip teismas priėjo vieną ar kitą išvadą. Motyvų nebuvimas – sprendimą iškart daro negaliojantį, iškart nukelia į apeliaciją.

Ginčo dėl teisės dvišalė prigimtis - dviejų šalių ginčas kaip šalys turi suprasti kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

Pozityvioji teisė turi būti nuspėjama - Teisė turi būti nuspėjama – iš teismų praktikos, per sprendimo motyvus galima tikėtis kas gali būti nuspręsta.

Argumentacija dėl teisės normų dviprasmiškumo, neaiškumo ar jų kolizijų – kartais gali būti skirtingos teisės normos, kurias reikia taikyti esamo ginčo atveju, teismas parodo, kaip jis išsamprotavu vienaip ar kitaip su motyvų pagalba.

Rašytinis (arba iš dalies rašytinis) teismo procesas – Didžiaja dalimi rašytinis procesas. Kartais I - instancijoje - žodinis procesas. Kai vyksta žodinis procesas – motyvai tampa esminiais.

Teismas vykdo teisingumą (argumentacija, kokios vertybės yra ginamos) – kartais gali būti teisės normų kolizijos. Pvz: darbo bylose kol nėra atsiskaityta su atleistu darbuotoju. Skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Teismų praktika tokia, kad jei žmogus dirbo, jį atleido, jis gauna panašią sumą. Teismai sumažina priteistinos sumos dydį. Motyvai – tai nėra sąžininga prašyti dvigubai, nes jei gavai kitą darbą, nėra sąžininga prašyti papildomo užmokesčio. Teismas gina tam tikras vertybes. Tai išreiškiama teismo motyvuose.

  4  

Teismo proceso viešumas – teismų sprendimai vieši. Iš sprendimo motyvų galime suprasti pačius teismo sprendimus.

Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas:

Priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo (proceso vientisumas) – sprendimas priimamas iškart.

Sprendimo priėmimo slaptumas – jei būtų nustatyta, kad teisėjui tariantis buvo pašalinių asmenų, sprendimas būtų naikinamas. Tartis ir diskutuoti gali tik tiek kas sprendžia bylą. Negalima būti atskleidžiama pasitarimų kambaryje. Trijų teisėjų kolegija – du vienaip galvoja, o kitas eidamas sako: ne, aš kitaip galvoju.

Pasitarimo slaptumas – jei teisėjas nesutinka su sprendimu, prieštarauja, neturi teisės viešinti, bet turi teisę raštu išreikšti atskirąją nuomonę - “aš manau, kad pritaikius tokias teisės normas būtų priimtas kitas sprendimas”.

Sprendimo paskelbimo viešumas – sprendimas sklebiamas viešai, jei nėra uždaras posėdis, pripažintas neviešai.

Jei byla nagrinėjo vienas teisėjas – paskelbia pats teisėjas, jei trijų teisėjų kolegija – bet kuris vienas iš jų gali paskelbti sprendimą.

Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas: Išimtys, priėmęs nutartį teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą.

Teismas gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per 20 dienų, kartais 25 d. bet nebūtų reikšmingas proceso pažeidimas.

Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas – jeigu teismo sprendimas skelbiamas iškarto, tarp bylos išnagrinėjimo ir bylos paskelbimo teisėjas kitų bylų nagrinėti negali.

Dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo priimama nutartis - Jei teismas išnagrinėja bylą, priema nutartį atidėti paskelbimą – gali. Pvz: teismas pasiskiria posėdį nuo 9:00 val išnagrinėjo, sako išeinu rašyti sprendimo – skelbsiu 13:00. Eidamas rašyti sprendimą, atsiminė, kad turi posėdį nuo 10:30, ten pabuvo, pasprendė bylą, atidėjo, surašė sprendimą – tai būtų akivaizdus pažeidimas, sprendimas būtų panaikintas. Jei nori nagrinėti kitas bylas – sako išnagrinėjus, kad viskas, procesas baigtas, pridedu nutartį, atidedu paskelbimą.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas:

Pirmos instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimas – I - inst įsiteisėja po 30 d. jeigu nėra apeliacinio skundo, jei yra – išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimas – iškarto priėmimo dieną.

Kasacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimas – iškarto priėmimo dieną.

Sprendimo už akių įsiteisėjimas - po 20 d. nuo priėmimo, jei nėra prašymų dėl jų peržiūrėjimo ar prieštaravimų.

Preliminaraus sprendimo įsiteisėjimas – po 20 d. nuo priėmimo, jei nėra prašymų dėl jų peržiūrėjimo ar prieštaravimų.

  5  

Teismo įsakymo įsiteisėjimas - po 20 d. nuo priėmimo, jei nėra prašymų dėl jų peržiūrėjimo ar prieštaravimų.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia tam tikras pasekmes:

Teismo sprendimo privalomumas - įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas neapibrėžtam asmenų ratui – Vykdymo privalomumas – privalomas visoms institucijoms. Koks santykis, kad sprendime negalima pasisakyti dėl tų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą teisių ir pareigų? – pvz: kyla ginčas į nekilnojamąjį turtą, teismas išsprendžia, pripažįsta nuosavybę. Atnešate teismo sprendimą registruoti į registrų centrą, o jum sako, kad mes nebuvome šioje byloje šalimi, prie ko čia mes, teisus Registrų centras (jo byloje nebuvo)? – skirtumas tarp res judicata ir privalomumo: res judicata – nustatomos šalių teisės ir pareigos tik šitų šalių. Jei sprendėm ginčą dėl nuosavybės, reiškia ginčą sprendėm tik tarp dviejų šalių (dviejų bobučių kurios ginčijasi dėl žemės) jei teismas pasisakys daugiau – sprendimas neteisėtas, šalių teisės ir pareigos nustatomos tik ginčo šalių. Tačiau vykdymas yra platus – jei sprendimą reikia užregistruoti, jis privalomas tai institucijai registruoti, jei sprendimas dar kažkur reikalingas – nesvarbu kas dalyvavo, privalomas vykdymas.

Teismo sprendimas įgyja res judicata galią – laikoma, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią:

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nebegalima skųsti įprastine (apeliacine) tvarka – apeliacija negalima, nebent pateiksite prašymą jog apeliacijai apskundimo terminą praleidote dėl svarbių priežasčių.

Negalimas tapatus ieškinys – tos pačios šalys, tas pats ginčo pagrindas (iš ko kyla ginčas), tas pats ieškinio dalykas (tas pats ieškinio reikalavimas). Pvz: paskolina 100 lt draugui. Ieškininis reikalavimas 100 lt. kita byla jūs ir jūsų draugas padarote avarija, draugas kaltas, jūs prašote priteisti 100 lt žąlos, šalys tos pačios, reikalavimas priteisti 100 lt – tapatus ieškinys. Įsiteisėjus sprendimui – tapatus ieškinys negalimas.

Gali būti sprendimas reikalavimo pagrindu kitoje byloje – pvz: ginčas dėl tėvystas, nustatoma sprendimu tėvystė ir kitoje byloje reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo. Taigi sprendimas dėl tėvystės yra pagrindas kodėl jūs kitoje byloje prašote pinigų.

Įgyja prejudicinę galią – teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nebeįrodinėjamos. Pvz: baudžiamoji byla, kažkas kažką sumušė, buvo nuosprendis, nuosprendžiu nustatė kad asmuo kaltas. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, neteisėtu veiksmų įrodinėti nereikės.

Tampa vykdytinu dokumentu – sprendimui įsiteisėjus jis yra vykdomas.

Teismo sprendimo trūkumų šalinimas:

Papildomas sprendimas, sprendimo išaiškinimas, apsirikimų ištaisymas - turi būti esamo sprendimo ribose. Negali priimti papildomo sprendimo, kurio motyvacija prieštarautų pagrindiniam sprendimui. Visi šie trys institutai turi būti taikomi, jog negali pakeisti pirminį teismo sprendimą, turi būti pirminio sprendimo ribose.

Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymas – turi būti akivaizdus arba labai aiškus apsirikimas. Skaičiavimo klaida – 2+2=5, ištaisoma. Jei tai nėra akivaizdu, pvz: jei teismas priteisia palūkanas 5% ar 6%, verslo santykiuose kitokios palūkanos, priteisia. Pasakoma, kad reikėjo skaičiuoti palūkanas pagal kitą įstatymą, o ne pagal CK – tai nėra aiški klaida. Netinkamas teisės taikymas nėra apsirikimas.

Papildomas sprendimas – kažkokie reikalavimai lieka neišspręsti. Dažnas atvejis, pamiršo išlaidas paskaičiuoti ir t.t. tokiu atveju per 20 d. parašote prašymą ir teismas priema papildomą sprendimą.

  6  

Sprendimo išaiškinimas – kartais sprendimas gali būti ne visada aiškus, pvz: ginčas dėl nuosavybės, teismas pripažino nuosavybę į gyv namą, pastatus. Atėjote į registrų centrą užregistruoti, įregistravo, bet neįregistravo kiemo statinių (tvoros, šuliniai) atsisako juos registruoti. Galima kreiptis į teismą dėl išaiškinimo koks likimas ištiko kiemo statinius. Per šį institutą teismas išaiškins – kad pagrindinio daikto priklausinius ištiko pagrindinio daikto likimas, kreipsites į registrų centrą – užregistruos.

Teismo sprendimas už akių:

Priėmimo pagrindai – pasyvus šalies elgesys civiliniame procese, šalis nieko nedaro.

Priimant sprendimą už akių atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas – teismas priima įrodymus taip lyg tos aplinkybės tuose įrodymuose pasitvirtinusios. Pvz: jei įmonė pridėjo buhalterinę pažymą, kad jonas jonaitis skolingas, tad teismas priima už faktą, kad taip ir yra.

Sprendimas už akių jokiu būdu nereiškia to, kad jis bus priimtas aktyviosios šalies naudai. Yra šalių, pvz: vokietijoje, jei priimamas sprendimas už akių, teismas vertina tik aktyviosios šalies įrodymus. Lietuvoje teismas vertina visus įrodymus. Pvz: buvo ieškinys, buvo atsiliepimas, duplikas, ir atsakovas nepateikė tripliką – teismas jau turi pagrindą priimti sprendimą už akių, bet teismas vertins tiek su ieškiniu pateiktus įrodymus, tiek su dupliku pateiktus įrodymus, tiek su atsakovo atsiliepimu pateiktus įrodymus. Bet jis juos vertins kartu. Sprendimas už akių gali būti aktyviajai pusei tiek geras, tiek blogas. Sprendimų už akių gali būti kiek tik nori.

Pvz: atsakovas gavo ieškinį iš teismo su pareiga pateikti atsiliepimą, atsiliepimo nepateikė = sprendimas už akių, prašė sprendimą už akių peržiūrėti, pateikė svarbias priežastis, kodėl savo laiku nepateikė – panaikino sprendimą už akių, atnaujino procesą, toliau ieškovas parašė dupliką, atsakovas nepateikė tripliko = sprendimas už akių ir t.t. galima sprendimus už akių priimti kiek tik nori.

Sprendimas už akių negali būti atidėtas – paprasto sprendimą galimą atidėti priėmimą ir paskelbimą, o sprendimo už akių negalima. Kada teismas priima sprendimą – teismas turi detaliai įvertinti visus įrodymus kiek susiję kiek ne. Čia užtenka tik formalaus įrodymų vertinimo, tai gali padaryti greitai.

Neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka – jie gali būti peržiūrimi. Peržiūrėjimo pagrindai yra 2: a) pateikti duomenis pateisinančius pasyvų elgesį (neatvykstu į posėdį ir nepateikiau priežasties) b) pateikti įrodymus, kuriuos įvertinus teismas galvotų jog būtų priimtas kitoks sprendimas. Įrodymai, kurie keistų sprendimą už akių.

Dalinis sprendimas:

Išsprendžiama dalis ginčo (kita dalis nagrinėjama toliau). Nėra teismų praktikos. Galėtų būti jei byla iš daug epizodų. Lyg teismas ir galėtų, tačiau sprendžiama dažniausiai kompleksiškai.

Preliminarus sprendimas:

Atskirų bylų ypatumai – dokumentinis procesas, kuris skiriasi nuo standartinio, greitesnis, ribotas įrodymų pateikimas. Jei šalys jį pasirenka, teismas priima sprendimą, bus preliminarus sprendimas, teismas gavo ieškinį, įvertino tik formaliai ieškovo pateiktus įrodymus ir surašė preliminarų sprendimą. Kartu informuoja atsakovą jog turi teisę pareikšti prieštaravimus, kurie tai paneigtų, nes priešingu atvejus sprendimas įsiteisės. Nurodoma, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų sprendime nurodytų veiksmų.

Teismo sprendimo vykdytinumas:

  7  

Skubiai vykdomi sprendimai – Dėl išlaikymo priteisimo, Dėl darbo užmokesčio priteisimo (neviršijant 1 mėn. DU), Dėl iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo, Dėl grąžinimo į darbą. Teismo sprendimas vykdomas jam įsiteisėjus - 2 a) privalomi pagrindai – susiję su viešu interesu, darbo bylos, išlaikymo priteisimas. Pvz: darbo užmokesčio priteisimas – nemoka pusę metų atlyginimo – I inst teismas priteisia 6 mėn užmokestį, nesvarbu, kad sprendimas vėliau bus skundžiamas, galima 1 mėn atlyginimą išsiiekšoti iškartą – teismas duoda vykdomąjį raštą b) teismo teisė

»Dėl išmokų žalai atlyginti priteisimo (bylos dėl žalos asmeniui)

»Dėl autoriui ar išradėjui (patento turėtojui) priklausančio atlyginimo priteisimo

»Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo

»Kitose bylose – kai delsimas įvykdyti teismo sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba įvykdymas taptų neįmanomu/labai apsunkintu

Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ir išdėstymas:

Sprendimo įvykdymo atidėjimas – sprendimo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam nei teismo sprendimo įsiteisėjimas laikui. Pvz: kaimynų tvora – įpareigoja perkelti į savo sklypą. Logiška jei žiema nukels į pavasarį. Sąlygos turi būti objektvyios.

Sprendimo išdėstymas – vykdymo veiksmų išdėstymas tam tikrais etapais. – susijęs su turtine padėtimi. Iš jūsų priteisė 100 lt, jūs atnešate duomenis, kad jūsų pajamos į mėn 10 lt. teismas pasvers šalių turtinę padėtį. Jei vienas stiprus finansiškai – teismas pasakys kad turtinė padėtis gera, galima išieškoti kas mėnesį po 10 lt per metus.

Teismo nutartis

Teismo sprendimu byla išsprendžiama iš esmės, teismo nutartimi yra įforminami procesiniai veiksmai. Pvz: teismas sustabdo bylą, jos sustabdymą įformina nutartimi. Visi procesiniai veiksmai, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės, įforminami teismo nutartimis. Teismo nutartis susijusi su atskirais veiksmais. Nutartys gali būti žodinės/rašytinės. Reikalavimai keliami kaip ir teismo sprendimui. Jei nutartis žodinė – įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Nutartys, kurios gali būti skundžiamos – privalo būti rašytinės. Negali būti žodinė nutartis stabdyti bylą. Skundžiamos nutartys yra 2 atvejais: arba tai tiesiogiai leidžia CP “tokia ir tokia nutartis dėl bylos sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu” arba skundžiamos tokios nutartys, kurios užkerta kelią tolimesniam procesui. Pvz: priėmus tokią nutartį toliau bylinėtis nebus galima.

Teismo nutartys dėl teisės pažeidimų pašalinimo:

Atskirosios nutartys – paprastai teismas priima savo iniciatyva. Jos turi dvejopą funkciją – informacinę ir prevencinę. Tarkim advokatas, prokuroras – pažeidžia etiką. Teismas gali priimti atskirąją nutartį informuoti advokatūrą dėl etikos pažeidimo. Pavyzdžiui liudytojas – kuris meluoja teismui, teismas priėmė sprendimą konstatavo aplinkybės ką sakė liudytojas kartu priėmė atskirąją nutartį, persiuntė prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

59 min. apylinkės teismo pirmininkas M.Šimonis.

  8  

Universalus teisės principas – kiekviena šalis turi būti išklausyta. Procesinis lygiateisiškumas įgyvendinimas – atsispindi teismo sprendimo motyvuose.

Nemotyvuotas teismo sprendimas yra piktnaudžiavimas valdžia. Pagal KT teismas viena iš trijų valdžių, nepriklausoma valdžia. Teismo sprendimai privalomi vykdyti. Teismas negali nutylėti teismo sprendimo motyvų. Motyvai privalo būti paskelbti iškarto, kad turėtų tinkamą teisės į apeliaciją realizavimą. Teismo sprendimas negali būti keičiamas. EŽTT – kiekvienas žmogus turi teisę bent vieną kartą apskųsti teismo sprendimą. Teismo sprendimo vienas iš pagrindinių reikalavimų – negali būti surašomi po oficialaus teismo sprendimo paskelbimo. Teismo sprendimo motyvai turi būti surašomi iki teismo sprendimo paskelbimo. Po teismo sprendimo paskelbimo jis negali būti taisomas. Teismo sprendimų negalima skelbti iš projektų.

Teisėtumo įgyvendinimo sąlygos – ar teismo sprendimas atitinka teises normas ir t.t. jei teisės norma prieštarauja principui – galima kreiptis į KT. Žiūrima ar teisės norma neprieštarauja.

Nagrinėjant civilinę atsakomybę negali būti praleistas žalos klausimas “peršokta”, turi būti viskas nustatyta.

Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patvirtinimas – teisinė argumentacija dėl teisės ir dėl fakto. Teismo motyvuose atskleidžia motyvus dėl teisės, įvardina kurią teisės normą taiko, jei reikia išaiškina turinį, normų sistemą, teismo sprendimas pats atskleidžia ką teismas nustatinės, kokias aplinkybes.

Teismas žino teisę – teismo sprendime teismas įvardina teisinę aplinką.

Dėl faktų: teismas nurodo, kuriuos įrodymus įvertina, kuriuos atmenta. Įvertina, poto nurodo kokias išvadas padaro ir tada susistema faktines aplinkybes su teisine norma ir padaro išvadas.

Byla dėl žalos atlyginimo. Dėl kabelio vagystės. Niekur nefiksuota kas paėmė, kas pavogė, kur dingo. Tačiau prieš tai buvo ginčai dėl kabelio. Teismas pasisakė, nors ir šalutiniai įrodymai rodė ginčus anksčiau, tačiau tai nereiškia, kad ta įmonė pavogė bendrovės turtą – kabelį (bendrovės turtą).

Teismo sprendimai surašyti pagal reikalavimus – atskleisti teismo sprendimo motyvai.

Jei sprendimo išvis nėra – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Jeigu jie yra, bet nėra pakankamai – apeliacija vertintų ar pakanka sprendimą panaikinti.

Supaprastintuose procesuose – kai kurie teismo sprendimai nemotyvuojami, tik tais atvejais kuomet šalys ginčijasi.

Teismo precedentai – teisę išaiškina teismas. Jeigu norima pakeisti teismo precedentą pakeisti, kuris suformuotas teisės aiškinimo taikymo taisykle, teismas gali tai daryti, bet turi atskirai motyvuoti. Pvz: byla tarp akcininkų dėl informacijos perdavimo apie įmonės veiklą – ABĮ akcininkas tik tas kuris turi 50% akcijų gali gauti info, o ginče nei vienas neturėjo tiek akcijų, tačiau vienas buvo direktorius (galintis prieiti prie info). Kitas akcininkas pareiklavo, jam nesuteikė info ir kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo suteikti informaciją. Teismas išaiškino, kad taikant lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo principą, ieškinys buvo patenkintas, abu akcininkai tokioje situacijoje turi vienodas teises.

Pseudo argumentacinis metodas – arba visai nemotyvuoti arba abstraktūs. Teismas įrodymus vertina kritiškai ir daugiau nieko. Kodėl jie neturi įrodomosios reikšmės. Pasako teisėjo poziciją įrodymų atžvilgiu, nėra tinkamas motyvavimas. Labiau tinka ne teisinei valstybei, o kitom valstybinėm santvarkom.

Silogizmo metodas – neaptariami principai. Padaroma loginė išvadas, padaroma mechaniškai, nevertinant įrodymų kontekste.

Faktų konstatavimo metodas – teismas nustatė, kad atsakovas padarė tą ir tą. Bet motyvuose nėra išvados, kad nėra teisiškai reikšmingų argumentų ir atsakovo kaltės.

  9  

Teismo motyvai turi būti nuoseklūs – nuo mažesnio iki didesnio.

Argumentuoti dėl ko reikia konfiskuoti ne savininkui priklausantį turtą – buvo vadovaujamasi tuo, kad valstybės turto konfiskavimas yra prilyginamas atsitiktinio žuvimo rizikai. Atsitiktinio žuvimo rizika kuomet daiktas išnyksta, žūva, o kai valstybė konfiskuoja jis ne žūva, o tampa valstybės nuosavybe, toje vietoje motyvuojant klaidingai savaime galutinis rezultatas tampa nepagrįstas.

Kuomet surašomi teismo sprendimai labai platūs – sunku rasti reikiamų argumentų.

Išbaigti – apibendrinamos išvadomis atskleidžiantis esmines bylos aplinkybes.

Jaustis teisininkų bendruomenės nariais.

Reziume:

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1d.)

Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas.

Sprendime turi būti nurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą.

Teismas, spręsdamas bylą, privalo išsiaiškinti taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimą ginčo teisiniams santykiams.

Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarką ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes

Išvados apie faktines bylos aplinkybes sprendime gali būti motyvuojamos tik <…> išvardintais įrodymais, gautais CPK normų nustatyta tvarka

Sprendimas pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie turi ryšį su byla <…> ir yra leistini <…>.

Sprendimą galima pagrįsti tik tais įrodymais, kurie CPK <...> nustatyta tvarka buvo ištirti teismo posėdyje, laikantis asmenų lygybės, rungimosi, žodiškumo, betarpiškumo ir nepertraukiamumo principų taisyklių <...>.

Teismas neturi teisės išeiti už pareikštų ieškininių reikalavimų ribų

Teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį.

Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį.

Kiekviename teismo sprendime turi būti nurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi išspręsdamas bylą.

  10  

Jeigu ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas pritaiko normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą.

Teismas neturi teisės priimti atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu nustatys, kad toks pripažinimas prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus.

Rezoliucinė sprendimo dalis <..> suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma.

Išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Teismas turi priimti sprendimą dėl dalyvaujančių byloje asmenų visų pareikštų reikalavimų <...>, įrašydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje savo išvadas dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Tačiau teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų <...>.

Teismas, priėmęs ir paskelbęs sprendimą, neturi teisės jį panaikinti arba pakeisti.

Teismas gali, savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, ištaisyti sprendime tik tokius rašymo apsirikimus ir aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

Teismas negali papildomuoju sprendimu pakeisti priimto sprendimo turinio ar išspręsti naujus klausimus, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje.

Išaiškindamas sprendimą <...>, teismas nutartimi pašalina esamus neaiškumus, bet negali keisti sprendimo turinio ir aiškinti teismo sprendime neaptartų klausimų.