ŽŪm subsidijuojamo mokslinio darbo vadovui gerb

2

TURINYS

ĮVADAS 3 REZULTATAI 5

1. Augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo analizė sodininkystės ir daržininkystės

ūkiuose 5

1.1. AAP naudojimas ir jų įtaka fitosanitarinei augalų būklei versliniuose sodininkystės

ūkiuose, dalyvaujančiuose nacionalinės kokybės programose

6

1.2. Ekspediciniu būdu įvertinti AAP naudojimą ir jų įtaką fitosanitarinei augalų būklei

versliniuose daržininkystės ūkiuose, dalyvaujančiuose nacionalinės kokybės

programose

6

2. Moksliškai pagrįstos, integruotos augalų apsaugos (IAA) rekomendacijos nuo ligų,

kenkėjų ir piktžolių sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose 7

2.1. Rekomendacijos IAA, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią sodo augalų apsaugą

nuo ligų ir kenkėjų 8

2.2. IAA rekomendacijos, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią sodo augalų apsaugą nuo

piktžolių. 19

2.3 Rekomendacijos agrotechnologinių priemonių, taikant IAA versliniuose soduose ir

uogynuose 28

2.3.1. Rekomendacija agrotechnologinių priemonių, taikant IAA , sodo ir uogyno

įveisimui 28

2.3.2. Rekomendacija agrotechnologinių priemonių, taikant IAA, derantiems

versliniams sodams ir uogynams

29

2.4. Rekomendacijos IAA, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią daržo augalų apsaugą

nuo ligų. 31

2.5.Rekomendacija IAA, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią daržo augalų apsaugą nuo

kenkėjų 42

2.6. Rekomendacija IAA, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią daržo augalų apsaugą nuo

piktžolių 46

2.7. Rekomendacija agrotechnologinių priemonių, taikant IAA verslinėje

daržininkystėje

51

GALIMYBIŲ STUDIJOS SKLAIDA 55 PRIEDAI 57

3

ĮVADAS

Įgyvendinant 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB,

nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, viena iš Augalų

apsaugos plano, patvirtinto žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535,

įgyvendinimo priemonių – informacijos apie tausų augalų apsaugos produktų naudojimą sklaida

mokymuose, žiniasklaidoje ir interneto tinklalapiuose.

Daugėja asmenų, sertifikuojančių savo užaugintus vaisius, uogas ir daržoves pagal nacionalinę

žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą bei dalyvaujančių Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų

programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Tausojanti aplinką vaisių ir

daržovių auginimo sistema“. Be to, pagal šią veiklą augintojai įsipareigoja savo ūkiuose taikyti

integruotos augalų apsaugos principus.

Sodininkystės ir daržininkystės ūkiai sertifikuojami pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto

kokybės sistemos (NKP) specifikacijų reikalavimus (Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2015

m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 3D-696). Programos priemonės esmę nusako pagrindinė veiklos

kryptis: „Plotuose, kuriuose įgyvendinama veikla, laikomasi griežtesnių nei privalomieji agrarinės

aplinkosaugos reikalavimų, taikomos aplinką tausojančios technologinės priemonės, tai sudaro

prielaidas siekti tikslo vidutiniškai 60 proc. (lyginant su įprasta praktika), mažesnio mineralinių trąšų

ir (arba) cheminės kilmės augalų apsaugos priemonių kiekio naudojimo visos veiklos lygiu“. Šios

veiklos įgyvendinimas svariai prisideda saugant ir gerinant dirvožemio kokybę bei mažinant

paviršinių ir gruntinių vandenų taršą. Ji užtikrina KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“

įgyvendinimu siektų tikslų tęstinumą.

Siekiant skatinti tikslingą augalų apsaugos produktų naudojimą sodininkystės ir daržininkystės

ūkiuose, būtina gerinti ūkininkų informavimą tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo klausimais.

Išsamios augalų apsaugos produktų naudojimo rekomendacijos padėtų ūkininkams naudotis jose

apibendrinta informacija planuojant kenksmingųjų organizmų kontrolę savo ūkiuose.

Įgyvendinant uždavinį skleisti informaciją apie aplinką tausojantį ūkininkavimą sodininkystės ir

daržininkystės ūkiuose, reikalinga įvertinti ir susisteminti duomenis apie registruotus augalų apsaugos

produktus bei parengti mokslines rekomendacijas dėl tausaus jų naudojimo.

Tikslas – siekiant skatinti aplinką tausojantį ūkininkavimą ištirti tausaus augalų apsaugos produktų

naudojimo galimybes sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti augalų apsaugos produktų tausaus naudojimo galimybes sodininkystės ir

daržininkystės ūkiuose;

2. Parengti moksliškai pagrįstas integruotos augalų apsaugos nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių

sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose rekomendacijas.

MTTV projekto vykdymo planas

Eil. Nr.

MTTV projekto etapo

pavadinimas

MTTV projekto etapo trumpas

aprašas, kokie numatomi atlikti

darbai

Įvykdymo

terminas Vykdytojai

1. Augalų apsaugos

produktų (AAP) tausaus

naudojimo analizė

sodininkystės ir

daržininkystės ūkiuose. Informacijos rinkimas ir

sisteminimas

Surinkti ir susisteminti duomenis apie

AAP bei jų naudojimą versliniuose

sodininkystės ir daržininkystės

ūkiuose įgyvendinant 2009 m. spalio

21 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyvą 2009/128/EB, nustatančią

Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant

tausiojo pesticidų naudojimo 1.1. Ekspediciniu būdu įvertinti AAP

naudojimą ir jų įtaką fitosanitarinei

augalų būklei versliniuose

sodininkystės ūkiuose,

dalyvaujančiuose nacionalinės

kokybės programose.

2016-05-01 2016-11-10

Alma Valiuškaitė

837 555 217

[email protected]

Darius Kviklys

837 555 304

[email protected]

Nobertas Uselis

837 555 304

[email protected]

Loreta Buskienė

837 555 304

[email protected]

mailto:[email protected]




4

1.2. Ekspediciniu būdu įvertinti AAP

naudojimą ir jų įtaką fitosanitarinei

augalų būklei versliniuose

daržininkystės ūkiuose,

dalyvaujančiuose nacionalinės

kokybės programose.

2016-05-01 2016-11-10

Vytautas Zalatorius

837 555 226

[email protected]

Neringa

Rasiukevičiūtė

837 555 217

n.rasiukeviciute@ls

di.lt

Danguolė

Kavaliauskaitė

837 555 226

d.kavaliauskaite@ls

di.lt

Laisvūnė

Duchovskienė

837 555 217

[email protected]

2. Parengti moksliškai

pagrįstas integruotos

augalų apsaugos (IAA)

nuo ligų, kenkėjų ir

piktžolių sodininkystės

ir daržininkystės ūkiuose

rekomendacijas

Išsamios augalų apsaugos produktų

naudojimo rekomendacijos padėtų

ūkininkams naudotis jose

apibendrinta informacija planuojant

kenksmingųjų organizmų kontrolę

savo ūkiuose. 2.1. Parengti IAA rekomendacijas,

siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią

sodo augalų apsaugą nuo ligų ir

kenkėjų

2016-05-01 2016-11-10

Alma Valiuškaitė

837 555 217

[email protected]

2.2. Parengti IAA rekomendacijas,


sodo augalų apsaugą nuo piktžolių.

2016-05-01 2016-11-10

Loreta Buskienė

837 555 304

[email protected]

2.3. Parengti agrotechnologinių

priemonių rekomendacijas, taikant

IAA versliniuose soduose ir

uogynuose

2016-05-01 2016-11-10

Darius Kviklys

837 555 304

[email protected]

Nobertas Uselis

837 555 304

[email protected]



daržo augalų apsaugą nuo ligų.

2016-05-01 2016-11-10

Neringa

Rasiukevičiūtė

837 555 217

n.rasiukeviciute@ls

di.lt



daržo augalų apsaugą nuo kenkėjų.

2016-05-01 2016-11-10

Laisvūnė

Duchovskienė

837 555 217

[email protected]



daržo augalų apsaugą nuo piktžolių

2016-05-01 2016-11-10

Danguolė

Kavaliauskaitė

837 555 226

d.kavaliauskaite@ls

di.lt

2.7. Parengti agrotechnologinių

priemonių rekomendacijas, taikant

IAA verslinėje daržininkystėje

2016-05-01 2016-11-10

Vytautas Zalatorius

837 555 226

[email protected]

3. Galutinės ataskaitos

rengimas Duomenų analizė ir apibendrinimas,

rekomendacijų ir ataskaitos

pateikimas.

2016-11-10 Alma Valiuškaitė

837 555 217

[email protected]








5

REZULTATAI

1. Augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo analizė sodininkystės ir daržininkystės

ūkiuose

Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintas produktas (toliau – NKP) –

žmonėms vartoti skirtas žemės ūkio ir maisto produktas, kurio kokybė pranoksta Europos Sąjungos

ir nacionalinių teisės aktų nustatytus šių produktų saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų

gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų

naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis („Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės

sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisyklės“, Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2015

m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 3D-633 redakcija). 2016 m. pagal patikslintus specifikacijos

reikalavimus (Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 3D-

696) buvo sertifikuoti viso 197 NKP daržovių, uogų ir vaisių gamintojų ūkiai.

2016 m. atlikti stebėjimai skirtinguose Lietuvos regionuose sertifikuotuose sodininkystės ir

daržininkystės ūkuose parodė, kad dauguma savininkų, arba atsakingų asmenų už Nacionalinės

kokybės produkcijos (NKP) gamybos specifikacijų reikalavimų taikymą, jau pilnai įvaldę tiek

teorinę, tiek praktinę dalį. Augalų apsaugos produktų (AAP) panaudojimo apribojimai yra keli, bet

labai svarbu juos laiku ir kokybiškai įgyvendinti konkretaus ūkio subjekto augalinės produkcijos

gamybos sąlygomis. Visuose ūkiuose laikomasi AAP naudojimo apribojimų pagal nacionalinę

žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų

perdirbtų produktų specifikaciją. Visi AAP naudojami pagal prieš vegetacijos sezoną sudarytą

kalendorinį planą. Plane atsispindi AAP panaudojimo laikas, kiekiai, dažnumas (kartai),

naudojamos veikliosios medžiagos. Bendri AAP reikalavimai (pagal kontroliuojamą kriterijų 4.1.6.

Augalų apsaugos priemonių naudojimas) yra: 1. „Draudžiama vaisių ir daržovių apsaugai naudoti

labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T +“) ir nuodingus

(etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) augalų apsaugos produktus. Šiuo metu

tokių medžiagų AAP registro sąraše nėra. Tačiau sąrašas nuolat yra papildomas, keičiamas, atskiros

medžiagos yra perregistruojamos kitais prekiniais pavadinimais, todėl AAP reikia rinktis ir naudoti

atsakingai. Ta pati veiklioji medžiaga naudojama ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą,

išskyrus tuos, kurie nustatyta tvarka leidžiami naudoti ekologiniuose ūkiuose. AAP ir trąšų sąrašas

yra sudarytas VĮ „EKOagros“.

AAP sertifikuotuose NKP ūkiuose, palyginti su įprastos gamybos ūkiais naudojami vidutiniškai

30-40 % mažiau.

Ūkininkams, kurių ūkiai buvo aplankyti atliekant tyrimą, iškilo šie klausimai:

1. Dėl Naudotų augalų apsaugos produktų, skirtų profesionaliajam naudojimui, žurnalo pildymo ir

atskiro VšĮ „Ekoagros“ reikalavimo. Atsakymas: Ūkininkai, naudojantys augalų apsaugos produktus,

skirtus profesionaliajam naudojimui, privalo pildyti Naudotų augalų apsaugos produktų apskaitos

žurnalą, kurio forma patvirtinta žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564. NKP

gaminantiems ūkio subjektams taip pat reikia pildyti Pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų

kokybės sistemą pagamintų vaisių, daržovių ir grūdų gamybos žurnalą, kurio forma patvirtinta VšĮ

„Ekoagros“ direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-32 ir skelbiama VšĮ „Ekoagros“

internetinėje svetainėje.

2. Dėl savikontrolės lapo pildymo. Atsakymas: jame surašomos iškilusios problemos, klausimai

dėl dokumentų pildymo ar gamybos vykdymo dėl specifikacijų reikalavimų.

3. Dėl AAP naudojimo pagal atskiras rekomendacijas (įvairių organizacijų). Rekomendacija:

griežtai galima naudoti tik registruotus AAP ir registruotas normas.

4. Dėl veikliosios medžiagos panaudojimo du kartus. Pavyzdys: veiklioji medžiaga mankocebas,

daugelis jos komercinių produktų (Ataka, Dithane) yra registruoti naudoti 4 kartus, o Manfil 75 WG

ir Manfil 80 WP (v.m. mankocebas) registruoti naudoti tik 1 kartą per vegetaciją. Todėl pastarieji

ir gali būti naudojami tik vieną kartą per sezoną, nepriklausomai nuo to, kad veikioji medžiaga NKP

sistemoje leidžiamas naudoti du kartus. Oficiali AAP registracija yra viršesnė.

NKP sertifikuotų sodų ir uogynų pomedžiuose bei pokrūmiuose yra purškiami herbicidai ir

laikomas herbicidinis pūdymas. Soduose ir uogynuose taikant integruotą augalų apsaugą (IAA) nuo

piktžolių, herbicidus su ta pačia veikliąja medžiaga leidžiama naudoti ne daugiau kaip du kartus per

sezoną ir pirmoje vegetacijos pusėje. Antroje vegetacijos pusėje piktžolės pomedžiuose ar

pokrūmiuose didesnės žalos nebepadaro ir, esant būtinybei, naikinamos mechaniniu būdu. Sodo ir

uoginių augalų vegetacija prasideda balandžio mėn. viduryje ir tęsiasi iki lapkričio mėn. vidurio.

6

Vegetacijos vidurys soduose ir uogynuose yra paskutinės liepos mėnesio dienos, vadinasi,

paskutiniai purškimai herbicidais turi būti atlikti iki rugpjūčio 1 d.

NKP sodininkystėje bei uogininkystėje, taikomas 1,5 karto ilgesnis herbicidų karencijos

laikotarpis, lyginant su nustatytu gamintojų ir leidžiamu naudoti intensyvioje sodininkystėje.

Karencija – tai laikotarpis (dienomis) nuo pesticido panaudojimo iki derliaus skynimo.

1.1. AAP naudojimas ir jų įtaka fitosanitarinei augalų būklei versliniuose sodininkystės

ūkiuose, dalyvaujančiuose nacionalinės kokybės programose

Vis aktualesni darosi kenkėjai. Uogų augintojai 2016 m. labai dažnai skundėsi uogynus

niokojančiais tripsais. Dažniausiai aptinkami šių rūšių tripsai: Frankliniella occidentalis, Thrips

fuscipennis, Thrips tabaci. Tripsai čiulpia žiedus, jaunus lapus ir uogas. Pažeistos augalo dalys

pabąla, vėliaus paruduoja, sutrinka augalų augimas. Uogų pažeidimo vietose audiniai paruduoja ir

sukamštėja. Mažėja derlius. Tripsai labai išplinta, kai vyrauja sausi ir šilti orai, kas ir buvo būdinga

pirmajai vegetacijos pusei. Tripsų gausumas įvertinamas prieš braškių žydėjimą ar žydėjimo metu

(57–65 BBCH augimo tarpsniu). Nuo tripsų gausa ir agresyvumu neatsiliko ir erkės. Braškynams

kenkia žemuoginės ir voratinklinės erkės.Uoginių blakių pakenkimai kasmet vis dažnesni – tai

galima paaiškinti braškių auginimo periodo ilgėjimu. Jos ypač aktualios remontantinėse braškėse,

nes jos pasižymi ilgu derėjimu.

Visos šios problemos kaip ir žinomos, bet dėl susidariusių sąlygų ir augalų apsaugos produktų

panaudojimo ribotumo šiemet buvo labai aštrios. Kitaip tariant, uogynų apsaugą komplikuoja

trumpos karencijos augalų apsaugos produktų stoka.

Braškynuose šiemet buvo gausu ir rapsinių žiedinukų. Pastaraisiais metais ant braškių jie

aptinkami gana dažnai. Vieningos nuomonės dėl jų pakenkimo nėra, kai jų sąlyginai negausu, ant

braškių tarsi nieko ir nepastebima, bet kai jų invazija itin didelė, dažnas augintojas pastebi

netaisyklingas uogas, kartais jau užmegztos ir paaugusios uogos nesunoksta, nors sąlygos būna

geros. Rapsiniai žiedinukai mėgsta žiedadulkes, todėl gali pažeisti žiedo organus, dėl ko gali

atsirasti įvairios deformacijos. Pastaruosius priskirti prie tipingų ir žalingų braškių kenkėjų dar

anksti, nes deformacijas sukelia ir uoginės blakės. Braškių žydėjimo metu didelę įtaką turi

meteorologinės sąlygos, o taip pat šalia augantys augalai – kaimynai, pvz. rapsai, garstyčios ir kt.

Šią vasarą ne vienas augintojas po kaitrių liepos mėnesio dienų ant aviečių uogų pastebėjo

atsiradusių baltų dėmių – tai tiesioginių saulės spindulių poveikis, kai avietės auga saulės atokaitoje

ir yra talžomos vėjo. Jos gauna per didelį UV spindulių kiekį ir išbąla. Vaistų nuo šios problemos

nėra. Reikia vengti sodinti avietes tiesioginės saulės spindulių atkaitoje, eiles nukreipti šiaurės-pietų

kryptimi.

Herbicidų panaudojimo efektyvumas soduose ir uogynuose labai priklauso nuo metų

meteorologinių sąlygų, ypač nuo kritulių kiekio. Ilgai tęsiantis lietingiems ir šiltiems arba karštiems

orams, pridygsta naujų piktžolių. 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais, kai buvo naudojami

herbicidai, iškrito nedaug kritulių ir buvo sausringų periodų. Herbicidų poveikis daugumoje šalies

sodų ir uogynų buvo geras. Vėliau, nuo liepos mėn. vidurio, dėl užsitęsusių gausių kritulių pridygo

daug naujų piktžolių, tačiau jos neužaugo didelės ir žymesnės įtakos sodų derliui neturėjo.

Uogynuose, esant reikalui, piktžolės buvo naikinamos mechaniniu būdu.

1.2. Ekspediciniu būdu įvertinti AAP naudojimą ir jų įtaką fitosanitarinei augalų

būklei versliniuose daržininkystės ūkiuose, dalyvaujančiuose nacionalinės kokybės

programose

2016 metais Lietuvoje deklaruota 5431,23 ha daržovių ir 13 964,70 ha bulvių. Daržovių plotai

2016 m. palyginus su 2015 m. padidėjo 20 % arba 904 ha. Iš jų svogūnų plotai padidėjo 19 % arba

119 ha, morkų plotai padidėjo 12 % arba 90 ha, kopūstų plotai padidėjo 9 % arba 58 ha, burokėlių

plotai padidėjo nežymiai – 57 ha, nors jie vis dar išlieka populiariausi ir auginamų daržovių.

Pasak šalies daržovių augintojų, daržininkystės verslą įtakoja klimato kaita, kuri jau akivaizdžiai

pasireiškia įvairiomis pasyviomis ir ekstremaliomis auginimo sąlygomis, nepastovi derliaus

realizavimo rinka, prekybos embargas, nelygiavertė konkurencija su kaimyninėmis šalimis dėl

skirtingų PVM išmokų.

Sertifikuotuose daržovių auginimo ūkiuose yra auginamos įvairių rūšių daržovės. Daugiausia

sertifikuota vienos, dviejų ar trijų rūšių daržovių plotai, nepriklausomai nuo visų auginamų daržovių

rūšių kiekio, 40,32 %. Tai tiesiogiai susiję su reikalavimu nuo 2016 m. NKP gamybos ūkiuose

7

neauginti paralelinės produkcijos: „Nuo 2016 m. sausio 1 d. ūkyje negali būti auginama tos pačios

rūšies pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminta ir įprastinė produkcija,

išskyrus atvejus, kai, suderinus su sertifikuojančia įstaiga, ši tos pačios rūšies produkcija auginama

ūkyje, kuris yra skirtas mokslo ir mokymo įstaigai žemės ūkio tyrimams ar mokymui atlikti“

(Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 3D -696). NKP

programoje dalyvauja ir mažai auginamų arba retųjų daržo augalų produkcijos gamintojai.

Sertifikuoti smidrų, rūgštynių, česnakų, cukinijų, špinatų, porų, moliūgų, juodųjų ridikų, salierų,

žiediniai kopūstų, pupelių ir kt. plotai. Jų auginimui naudojama AAP sistema yra labai sudėtinga.

Yra ūkių, kur sertifikuojami netgi 5-11 rūšių daržovių plotai (Panevėžio r. M. Mikelionienės,

Pasvalio r. D. Morkūno, Šiaulių r. A. Baliutavičiaus ir kt. ūkiai). Taip pat yra ūkių, kur sertifikuoti

auginamų daržovių ir uogų plotai.

2016 m. birželis buvo karštas ir sausas, todėl labai išplito kopūstinė kandis, todėl Marijampolės,

Kėdainių ir Kauno rajonų daržovių augintojai dalį ankstyvųjų gūžinių kopūstų derliaus turėjo užarti,

nes buvo sugadinta prekinė kokybė. Įprastai šis kenkėjas pasirodo vėliau. Taip pat ir pavasarinės ir

vasarinės musės gausumas buvo kiek padidėjęs, ypač birželį-liepą. Kopūstiniai amarai pasireiškė

tik

vegetacijos pabaigoje ir didesnės žalos nepadarė. Ropinio baltuko ir kopūstinio pelėdgalvio vikšrų

antroji generacija buvo vėlyvesnė, todėl jie kenkė iki derliaus nuėmimo, nors didesnės žalos ir

nepadarė. Pekino kopūstams be kopūstinės musės lervų kenkė ir kopūstinės kandies lervos, o

sodintiems rudeniniam derliui – ropinio baltuko ir kopūstinio pelėdgalvio vikšrai. Pirmosios

generacijos svogūninė musė vis daugiau pažeidžia svogūnus, auginamus iš sėjinukų. Taip atsitiko

Šiaulių rajone, kur apie 17% sėjinukų su 4-5 lapeliais buvo pažeisti šio kenkėjo. Amarams vystytis

sąlygos nebuvo palankios, todėl jų gausumas buvo menkas.

2. Moksliškai pagrįstos, integruotos augalų apsaugos (IAA) rekomendacijos nuo ligų,

kenkėjų ir piktžolių sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose

Vandens kiekis priklauso nuo augalo tarpsnio nuo 500-600 iki 1000 l / ha. Konkretus vandens

kiekis kiekvienam produktui nurodomas etiketėje. žr. www.vatzum.lt. Vegetacijos eigoje schema gali būti keičiama, nes AAP išdėstytas eiliškumas ir naudojimo laikas

nuolat tikslinamas, priklausomai nuo konkrečių vietovės meteorologinių sąlygų, artimiausių

prognozavimo modelių rodmenų, feromoninių gaudyklių bei kenkėjų žalingumo slenksčių

įvertinimo, o taip pat organizacinių purškimų vykdymo bei AAP įsigijimo galimybių.

http://www.vatzum.lt/

8

2.1. Rekomendacijos IAA, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią sodo augalų apsaugą nuo

ligų ir kenkėjų

NKP agrastų apsaugos sistema nuo ligų, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt

Žaladariai Veiklioji medžiaga /

Augalų apsaugos produktas Norma

l, kg / ha

Karencija

dienomis (1,5 x ilgesnė)

Prieš žydėjimą 57-59 BBCH Miltligė, rūdys, deguliai,

šviesmargė kekerinis puvinys ditianonas 700 g/kg

Effector WG 0,5-1,0 21x1,5=31,5

Po žydėjimo 67-69 BBCH Miltligė, rūdys, deguliai,

šviesmargė, Kekerinis puviny,

antraknozė

ciprodinilas + fludioksonilas 375+250 g/kg

Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15

Vaisių formavimas 71-73 BBCH

Miltligė, rūdys, deguliai,

šviesmargė, Kekerinis puvinys,

antraknozė

Penkonazolas 100g/l Topas 100 EC

0,5 20x1,5=30

ciprodinilas + fludioksonilas 375-250 g/kg

Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15

NKP agrastų apsaugos nuo kenkėjų sistema, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Pirmieji lapeliai 11 BBCH Amarai, lapsukiai ir kiti lapus

graužiančių kenkėjų vikšrai Acetamipridas200g/kg

Mospilan 20 SP 0,2 14x1,5=21

Prieš žydėjimą 57-59 BBCH Voratinklinės erkės, pjūkleliai,

lapsukiai, amarai lambda-cihalotrinas 50 g/l

Karate Zeon 0,3 30x1,5=45

Amarai, lapsukiai ir kiti lapus

graužiančių kenkėjų vikšrai Acetamipridas200g/kg

Mospilan 20 SP 0,2 14x1,5=21

NKP aktinidijų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistema. 2016m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Registruotų produktų nėra

Pastabos: Sodinti optimaliais atstumais tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose /

medelynuose, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus daigus, auginti žaladariams atsparesnes

veisles. Dirva turi atitikti sodo augalams būdingas auginimo sąlygas ir neturi būti užkrėsta nematodais,

šaknis graužiančių kenkėjų (spragšių, grambuolių) lervomis, pašaknio ligų sukėlėjais, piktžolėmis.

Svarbus faktorius yra augalų auginimas optimaliomis agrotechninėmis sąlygomis: tinkama dirva,

optimali dirvos drėgmė ir aeracija, žemės dirbimas, tręšimas, derliaus nuėmimas ir saugojimas. Pastovus

ligų ir kenkėjų plitimo stebėjimas. Žaladarių kontrolės metodų parinkimas ir taikymas priklauso nuo

augalų apsaugos produktų pasiūlos, pirmenybę teikiant biologinės kilmės augalų apsaugos produktams.




9

NKP aviečių apsaugos nuo ligų sistema. 2016m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Prasidėjus vegetacijai 31-39 BBCH

Ligų pradai iprodionas 500 g/l/ Rovral Aqua Flo

1,0-1,5 14x1,5=21

Žiedpumpurių tarpsnis 59 BBCH

Žievėplaiša, deguliai, kekerinis

puvinys

ditianonas 700 g/kg Effector WG

0,75-1,0 21x1,5=31,5

ciprodinilas + fludioksonilas 375+250g/kg

Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15

Žydėjimo pradžia (5-10% išsiskleidusių žiedų) 60-61 BBCH


puvinys

boskalidas +piraklostrobinas 267+67 g/kg

Signum 1,5 7x1,5=10,5

Žydėjimo pabaiga (80% išsiskleidusių žiedų) 65-67 BBCH


puvinys


Signum 0,75 7x1,5=10,5


Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15

Nuėmus derlių 91 BBCH

Miltligė, žievėplaiša, deguliai, kekerinis puvinys


0,75-1,0 21x1,5=21

iprodionas 500 g/l/ Rovral Aqua Flo

1,0-1,5 14x1,5=21

NKP braškių auginamų lauke apsaugos nuo ligų sistema. 2016m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Žiedai skrotelėse

Kekerinis puvinys, antraknozė


Switch 62,5 WG 1,0 3x1,5=4,5

Žydėjimo pradžia (5-10% išsiskleidusių žiedų)

Kekerinis puvinys, šviesmargė,

miltligė, braškių juodoji

dėmėtligė


Signum 1,8 7x1,5=10,5

Miltligė

penkonazolas 100 g/l Topas 100EC

0,5 3x1,5=4,5

krezoksim metilas500 g/kg Candit

0,2

14x1,5=21

Žydėjimo pabaiga (80% išsiskleidusių žiedų) Kekerinis puvinys, šviesmargė,

miltligė, braškių juodoji

dėmėtligė


Signum 1,8 7x1,5=10,5

Nuėmus derlių

Miltligė

krezoksim metilas500 g/kg Candit

0,2

-

penkonazolas 100 g/l Topas 100EC

0,5 -



10

Kekerinis puvinys Rovral Aqua Flo iprodionas 500 g/l/

Rovral Aqua Flo 1,5 -

NKP gervuogių apsaugos nuo ligų sistema. 2016m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Žiedpumpurių tarpsnis 59BBCH

Žievėplaiša, pilkasis kekerinis

puvinys


Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15


Žievėplaiša, pilkasis kekerinis

puvinys


Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15

NKP kriaušių apsaugos sistema nuo ligų 2016 m., registruotiAAP: www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Iki pumpurų brinkimo 52 BBCH

Vaismedžių vėžys vario hidroksidas 77% (vario 500g/kg)

Champion 50 WP 1,0 –

Žalio kūgio 53-54 BBCH

Kriaušių rauplės,

mankocebas 750 g/kg Dithane NT, Ataka NT, Penncozeb 75 DG

*mankocebas 750 g/kg Manfil 75 WG – 3,2 kg/ha,

Manfil 80 WP

2,0 28x1,5=42 20x1.5=30

3,2 3,0

35x1,5=52

dodinas 544 g/l Syllit 544 SC

1,25 60x1,5=90

Miltligė penkonazolas 100g/l

Topas 100 EC 0,5 14x1,5=21

Žiedpumpurių rausvėjimo 57-59 BBCH

Rauplės, vaisių

puviniai

ciprodinilas 500 g/kg Chorus 50 WG

0,45 21x1,5=31,5

kaptanas 800 g/kg Merpan 800 WG

1,8-2,225 21x1,5=31,5


1,25 60x1,5=90

tiramas 800 g kg Aplosar 80 WG

3,0 35x1,5=52,5

Po žydėjimo vainiklapiams krintant 67-69 BBCH

Rauplės, vaisių

puviniai, filostiktozė,

miltligė, kriaušių

rūdys

krezoksim metilas 500 g/kg Candit

0,2 35x1,5=52


0,75-1,0 21x1,5=31,5


0,45 21x1,5=31,5

difenokonazolas 250 g/l Score 250 EC, Difo 25% EC,

Difcor 250 EC 0,2

21x1,5=31

14x1,5=21


2,0 20x1,5=30



11

trifloksistrobinas 500 g/kg Flint

0,1-0,15 14x1,5=21


1,8-2,225 21x1,5=31,5

Penkonazolas 100 g/l Topas 100 EC

0,5 14x1,5=21

Vaisių užuomazgos ir vaisių augimas 71–73 BBCH

Rauplės, vaisių

puviniai


2,0 28x1,5=42

difenokonazolas 250 g/l Score 250 EC, Difo 25% EC

Difcor 250 EC 0,2

21x1,5=31,5

14x1,5=21 trifloksistrobinas 500 g/kg

Flint 0,1-0,15 14x1,5=21


0,75-1,0 21x1,5=31,5

Purškiama rudenį, kai ūgliai nustoja augti, lapai dar žali, 91 BBCH

Vaismedžių vėžys vario hidroksidas 77% (vario 500g/kg)

1,0 – Champion 50 WP

Paaiškinimai:* leidžiama naudoti tik vieną kartą

NKP obelų apsaugos sistema nuo ligų 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt

Žaladariai Veiklioji medžiaga / Augalų apsaugos produktas

Norma l, kg / ha

Karencija

dienomis (1,5 x

ilgesnė) Iki pumpurų brinkimo 52 BBCH

Vaismedžių vėžys vario hidroksidas 77% (vario 500 g/kg)

Champion 50 WP 1,0 –

Žalio kūgio 53-54 BBCH

Obelų rauplės


2,0 20x1,5=30

*mankocebas 750 g/kg Manfil 75 WG – 3,2 kg/ha

Manfil 80 WP

3,2

35x1,5=52 3


1,25 60x1,5=90

Miltligė penkonazolas 100 g/l

Topas 100 EC 0,5 14x1,5=21

Žiedpumpurių rausvėjimo 57-59 BBCH

Obelų rauplės, vaisių

puviniai


0,3 -0,45 21x1,5=31,5

Kaptanas 800 g/kg Merpan 800 WG

1,8-2,225 21x1,5=31,5


1,25 60x1,5=90

Rauples Tiram 800 g/ kg Aplosar 80 WG

3,0 35x1,5=52,5

Po žydėjimo vainiklapiam krintant 67-69 BBCH


puviniai, filostiktozė,

miltligė


0,2 35x1,5=52,5


0,5-1,0 21x1,5=31,5


0,45 21x1,5=31,5


12


Difcor 250 EC 0,2

21x1,5=31

14x1,5=21

mankocebas 750 g/kg Ataka NT, Penncozeb 75 DG

Dithane NT 2,0

20x1,5=30 28x1.5=42

trifloksistrobinas 500 g/kg Flint

0,1-0,15 14x1,5=21


1,8-2,225 21x1,5=31,5

penkonazolas 100 g/l Topas 100 EC

0,5 14x1,5=21



puviniai


2,0 28x1,5=42


Difcor 250 EC 0,2

21x1,5=31,5

14x1,5=21 trifloksistrobinas 500 g/kg

Flint 0,1-0,15 14x1,5=21

ditianonas 700 g/kg 0,5-1,0 21x1,5=31,5

Effector WG Purškiama rudenį, kai ūgliai nustoja augti, lapai dar žali

91 BBCH

Vaismedžių vėžys vario hidroksidas 77% (vario500g/kg)

1,0 – Champion 50 WP

Paaiškinimai:* leidžiama naudoti tik vieną kartą

NKP serbentų apsaugos nuo ligų sistema 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Prieš žydėjimą 57-59 BBCH


šviesmargė


0,5-1,0 21x1,5=31,5


0,2 14x1,5=21

mankocebas 750 g/kg Dithane NT, Ataka NT

2,13 30x1,5=45

Atsiveria pirmieji žiedai 60-61 BBCH Kekerinis puvinys,

miltligė, deguliai,

šviesmargė


Signum 1,0 7x1,5=10,5

Po žydėjimo 67-69 BBCH


šviesmargė Kekerinis puvinys antraknozė


0,2 14x1,5=21

ciprodinilas + fludioksonilas 375+250/kg

Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15

Vaisių formavimas 71-73 BBCH


šviesmargė Kekerinis puvinys antraknozė


0,5 20x1,5=30


Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15


2,13 30x1,5=45


13



šviesmargė,kekerinis

puvinys


0,5-1,0 21x1,5=31,5


Signum 1,0 7x1,5=10,5

NKP šilauogių apsaugos nuo ligų sistema. 2016 m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija



Pilkasis kekerinis puvinys, antraknozė


Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15


Pilkasis kekerinis puvinys, antraknozė

ciprodinilas + fludioksonilas 375+270 g/kg

Switch 62,5 WG 1,0 10x1,5=15

NKP slyvų apsaugos nuo ligų sistema 2016 m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija



Slyvų rūdys, rudasis vaisių

puvinys, šratligė mankocebas 750 g/kg

Dithane NT, Ataka NT 2,0 30x1,5=45


Moniliozė, kokomikozė,

šratligė, tafrinozė, slyvų

rūdys

difenokonazolas 250 g/l Score

0,2 14x1,5=21


0,75-1,0 21x1,5=31,5


2,0 30x1,5=45

Po žydėjimo, vainiklapiams krintant 67-69 BBCH


šratligė, rudasis vaisių

puvinys


0,2 14x1,5=21


0,75-1,0 21x1,5=31,5


Signum 0,75 7x1,5=10,5

Vaisių augimo metu 71-73 BBCH



puvinys


Signum 0,75 7x1,5=10,5



14

NKP trešnių apsaugos nuo ligų sistema 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija




šratligė, tafrinozė dodinas 544 g/l Syllit 544 SC

1,25 14x1,5=21

Po žydėjimo, vainiklapiams krintant 67-69 BBCH



puviny


0,5-1,0 21x1,5=31,5


1,25 14x1,5=21

Vaisių augimo metu 71-73 BBCH Moniliozė, kokomikozė,


puvinys


0,5-1,0 21x1,5=31,5

NKP vyšnių apsaugos nuo ligų sistema 2016m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Iki pumpurų brinkimo (00 -09 BBCH)

Prieš žydėjimą (57-59 BBCH)


šratligė, tafrinozė


0,2 14x1,5=21

penkonazolas 100g/l Topas 100 EC

0,5 20x1,5=30


0,5-1,0 21x1,5=31,5


2,0 30x1,5=45

Kokomikozė


1,8-2,225 21x1,5=31,5


1,25 14x1,5=21

Po žydėjimo, vainiklapiams krintant (67-69 BBCH)


šratligė, rudasis vaisių puviny


0,2 14x1,5=21


0,5 20x1,5=30


2,0 30x1,5=45


Signum 0,75 7x1,5=10,5

Vaisių augimo metu (71-73 BBCH)

Moniliozė,

kokomikozė,šratligė, rudasis

vaisių puvinys


Signum 0,75 7x1,5=10,5


0,5-1,0 21x1,5=31,5

Kokomikozė


1,8-2,225 21x1,5=31,5


1,25 14x1,5=21



15


2,0 30x1,5=45

NKP aviečių apsaugos nuo kenkėjų sistema. 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Žiedpumpurių tarpsnis 59 BBCH Voratinklinės erkės, amarai, lapsukiai, pjūkleliai

lambda cihalotrinas 50 g/l / Karate Zeon 5 CS

0,4 30x1,5=45

Paprastoji voratinklinė erkė Spirodiklofenas 240g/l

Envidor 0,4 -

Amarai Tiaklopridas + deltametrinas100

g/l + 10 g/l Proteus OD

0,75 7x1,5=10,5

Avietinis žiedgraužis, amarai,

lapsukiai ir kiti lapus graužiančių

kenkėjų vikšrai, paprastasis

avietinukas, avietinis

stiklasparnis, avietinė pumpurinė

kandis

acetamipridas200g/kg Mospilan 20 SP

0,2 14x1,5=21


Amarai Tiaklopridas + deltametrinas

100 g/l + 10 g/l Proteus OD

0,75 7x1,5=10,5

Avietinis žiedgraužis, amarai,

lapsukiai ir kiti lapus graužiančių

kenkėjų vikšrai, paprastasis

avietinukas, avietinis

stiklasparnis, avietinė pumpurinė

kandis


0,2 14x1,5=21

NKP braškių auginamų lauke apsaugos nuo kenkėjų sistema. 2016 m., registruoti

AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Žiedai skrotelėse Voratinklinės erkės,

amarai, lapsukiai,

pjūkleliai

lambda cihalotrinas 50 g/l / *Karate Zeon 5 CS

0,5 30x1,5=45

Avietinis žiedgraužis,

žolinės blakės acetamipridas200g/kg

Mospilan 20 SP 0,2 14x1,5=21

Žydėjimo pabaiga (80% išsiskleidusių žiedų)

Tripsai, blakės,amarai,

avietinis žiedgraužis Tiaklopridas 240 g/l /

*Biscaya 0,3 3x1,5=4,5

Amarai Tiaklopridas + deltametrinas

100 g/l + 10 g/l Proteus OD

0,75 7x1,5=10,5

Naikina avietinius

žiedgraužius, žolines

blakes


0,2 14x1,5=21


Paprastoji voratinklinė

erkė Spirodiklofenas 240g/l

Envidor 0,4 -



16

Amarai Tiaklopridas + deltametrinas100 g/l

+ 10 g/l Proteus OD

0,75 7x1,5=10,5

Apsauga nuo šliužų, sraigių

Profilaktiškai prieš

pasirodant kenkėjams sodo, daržo augalai, šiltnamiai

geležies

fosfatas 29,7 g/kg SluxxHP

4,5-5,0

Pastebėjus pakenkimus 7,0

Pastabos:*Didžiausias apdorojimo skaičius insekticidais: Karate Zeon 5 CS ir Bicaya - tik vieną

kartą.

NKP gervuogių apsaugos nuo kenkėjų sistema. 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt

Žaladariai Veiklioji medžiaga / Augalų apsaugos

produktas Norma

l, kg / ha

Karencija




Envidor 0,4 -






optimali dirvos drėgmė ir aeracija, žemės dirbimas, tręšimas, derliaus nuėmimas ir saugojimas. Pastovus

ligų ir kenkėjų plitimo stebėjimas. Žaladarių kontrolės metodų parinkimas ir taikymas priklauso nuo

augalų apsaugos produktų pasiūlos, pirmenybę teikiant biologinės kilmės augalų apsaugos produktams.

NKP kriaušių apsaugos sistema nuo kenkėjų, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt

Žaladariai Veiklioji medžiaga / Augalų

apsaugos produktas Norma

l, kg / ha

Karencija



sodinės erkės parafino aliejus 797 g/l Fibro

20-30 – kriaušinė blakutė

Žalio kūgio tarpsnis 53-54 BBCH

žiedgraužis, lapsukiai,

žiemsprindžiai, blakutės, tripsai

deltametrinas 50 g/l Decis mega 50 EW

0,15-

0,25 30x1,5=45

beta-ciflutrinas 25 g/l Bulldock 025 EC, Baythroid

0,2-0,3 30x1,5=45

acetamipridas 200 g/kg Mospilan 20 SP

0,125-

0,25 14x1,5=21


amarai, pjūkleliai, vaisėdis,

lapsukiai

tiametoksamas 250 g/kg Actara 25 WG

0,2 14x1,5=21


0,125-

0,25 14x1,5=21


0,2-0,3 30x1,5=45


0,15-

0,25 30x1,5=45

lapsukių, pelėdgalvių ir obuolinio

vaisėdžio lervos indoksakarbas 300 g/kg Steward

0,170-

0,250 7x1,5=10,5



17

Paprastoji voratinklinė erkė,

raudonoji sodinė erkė, rusvoji

sodinė erkė

Spirodiklofenas 240 g/l Envidor

0,2 14x1,5=21


vaisėdis, amarai, lapsukiai,

žiedgraužiai, gumbauodžiai


0,125-

0,25 14x1,5=21


0,2 14x1,5=21

obelinio vaisėdžio lervos indoksakarbas 300 g/kg Steward

0,170-

0,250 7x1,5=10,5

NKP obelų apsaugos sistema nuo kenkėjų, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt

Žaladariai Veiklioji medžiaga / Augalų

apsaugos produktas Norma

l, kg / ha

Karencija



sodinės erkės parafino aliejus 797 g/l

Fibro 20-30 –

Žalio kūgio tarpsnis 53-54 BBCH

žiedgraužis, lapsukiai,

žiemsprindžiai, blakutės, tripsai

obuoliniai vaisėdžiai, pjūkleliai


0,15-0,25 30x1,5=45


0,2-0,3 30x1,5=45


0,125-0,25 14x1,5=21


amarai, pjūkleliai, vaisėdis,

lapsukiai

tiametoksamas 250g/kg Actara 25 WG

0,2 14x1,5=21


0,125-0,25 14x1,5=21

beta-ciflutrinas 25 g/l Bulldock 025 EC

0,2-0,3 30x1,5=45


0,15-0,25 30x1,5=45

lapsukių, pelėdgalvių ir obuolinio

vaisėdžio lervos indoksakarbas 300 g/kg

Steward 0,170-

0,250 7x1,5=10,5

paprastoji voratinklinė ir sodinės

erkės lambda-cihalotrinas 50 g/l

Karate Zeon 0,6 20x1,5=30


vaisėdis, amarai, lapsukiai


0,125-0,25 14x1,5=21


0,2 14x1,5=21

obelinio vaisėdžio lervos indoksakarbas 300 g/kg

Steward 0,170-

0,250 7x1,5=10,5

Paprastoji voratinklinė erkė,

raudonoji sodinė erkė, rusvoji

sodinė erkė

Spirodiklofenas 240 g/l Envidor

0,2 14x1,5=21


18

NKP persikų, abrikosų apsaugos nuo kenkėjų sistema 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt


Augalų apsaugos produktas

Norma l, kg /

ha

Karencija


Iki pumpurų brinkimo (00 BBCH) Paprastoji voratinklinė erkė,

raudonoji sodinė erkė Spirodiklofenas 240g/l Envidor

0,4 21x1,5=31,5

NKP serbentų apsaugos nuo kenkėjų sistema, 2016m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Pirmieji lapeliai 11 BBCH Amarai, lapsukiai ir kiti lapus

graužiančių kenkėjų vikšrai acetamipridas200g/kg

Mospilan 20 SP 0,2 14x1,5=21

Prieš žydėjimą 57-59 BBCH Voratinklinės erkės, pjūkleliai,

lapsukiai, amarai lambda-cihalotrinas 50 g/l

Karate Zeon 0,3-0,4 30x1,5=45

Amarai, lapsukiai ir kiti lapus

graužiančių kenkėjų vikšrai acetamipridas200g/kg

Mospilan 20 SP 0,2 14x1,5=21

Po žydėjimo iki vaisiaus brandos vidurio 69-85 BBCH Paprastoji voratinklinė erkė,

serbentinė erkė Spirodiklofenas 240g/l

Envidor 0,4 14x1.5=21

NKP šilauogių apsaugos nuo kenkėjų sistema. 2016 m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija


Po žydėjimo iki vaisiaus brandos 69-85 BBCH


Envidor 0,4 14x1.5=21






optimali dirvos drėgmė ir aeracija, žemės dirbimas, tręšimas, derliaus nuėmimas ir saugojimas.

Pastovus ligų ir kenkėjų plitimo stebėjimas. Žaladarių kontrolės metodų parinkimas ir taikymas

priklauso nuo augalų apsaugos produktų pasiūlos, pirmenybę teikiant biologinės kilmės augalų apsaugos

produktams

NKP slyvų apsaugos nuo kenkėjų sistema 2016 m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija

dienomis (1,5 x

ilgesnė) Iki pumpurų brinkimo (00 BBCH)

Rausvoji sodinė erkė parafino aliejus 797 g/l

Fibro 20-30 -


Lapsukiai, pjūkleliai,

skydamariai acetamipridas200g/kg

Mospilan 20 SP 0,2 14x1,5=21

Po žydėjimo iki vaisiaus brandos 69-85 BBCH

Paprastoji voratinklinė

erkė, raudonoji sodinė

erkė, slyvinė erkė,

gumbadarė erkė

Spirodiklofenas 240g/l Envidor

0,4 14x1.5=21





19

Lapsukiai, pjūkleliai,

skydamariai acetamipridas200g/kg

Mospilan 20 SP 0,2 14x1,5=21

NKP trešnių apsaugos nuo kenkėjų sistema 2016 m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija

dienomis (1,5 x

ilgesnė) Registruotų produktų nėra

Pastabos:

Sodinti optimaliais atstumais tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose / medelynuose,

testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus daigus, auginti žaladariams atsparesnes veisles. Dirva turi

atitikti sodo augalams būdingas auginimo sąlygas ir neturi būti užkrėsta nematodais, šaknis graužiančių

kenkėjų (spragšių, grambuolių) lervomis, pašaknio ligų sukėlėjais, piktžolėmis. Svarbus faktorius yra

augalų auginimas optimaliomis agrotechninėmis sąlygomis: tinkama dirva, optimali dirvos drėgmė ir

aeracija, žemės dirbimas, tręšimas, derliaus nuėmimas ir saugojimas. Pastovus ligų ir kenkėjų plitimo

stebėjimas. Žaladarių kontrolės metodų parinkimas ir taikymas priklauso nuo augalų apsaugos produktų

pasiūlos, pirmenybę teikiant biologinės kilmės augalų apsaugos produktams.

NKP vyšnių apsaugos nuo kenkėjų sistema 2016 m., registruoti AAP:www.vatzum.lt



l, kg / ha

Karencija

dienomis (1,5 x

ilgesnė) Iki pumpurų brinkimo (00 -09 BBCH)

Sodinės erkės parafino aliejus 797 g/l

Fibro 20-30 -

Po žydėjimo, vainiklapiams krintant (67-69 BBCH)

Voratinklinės erkės, amarai, lapsukiai, pjūkleliai

lambda cihalotrinas 50 g/l / Karate Zeon 5 CS

0,4 30x1,5=45

Parengė: Dr.Alma Valiuškaitė, [email protected]; tel. 837 555 217

2.2. IAA rekomendacijos, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią sodo augalų apsaugą nuo

piktžolių.

Lentelėse pateikti atskiroms sodo ir uoginių augalų gentims rekomenduojami herbicidai, taikant IAA,

nurodoma, kokias piktžolių grupes jie naikina, jų normos, panaudojimo laikas ir skaičius per vegetaciją

bei karencijos laikotarpis.

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP obelų sodams, 2016 m.

Veiklioji

medžiaga /Augalų

apsaugos

produktas

Norma l, kg / ha

Piktžolės Apdorojimo laikas ir skaičius

Karencija

dienomis (1,5 x

ilgesnė) Pendimetalinas

330 g/l Activus 330 EC

4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Purškiami vaismedžių pomedžiai 1 kartą

vėlai rudenį arba anksti pavasarį, kol

augalai ramybės būklės. Nenaudoti pirmais vaismedžių

pasodinimo metais.

-

Propakvizafopas

100 g/l Agil 100 EC

0,5-0,75 Vienametės

vienaskiltės Purškiami vaismedžių pomedžiai nuo

piktžolių sudygimo iki krūmijimosi 1

kartą. 30x1,5=45


vienaskiltės Purškiami pomedžiai piktžolių

bamblėjimo-krūmijimosi metu 1 kartą.




20

1,0 Daugiametės

vienaskiltės Purškiami pomedžiai kai piktžolės yra 3-

5 lapelių 1 kartą. 1,5 Daugiametės


bamblėjimo-krūmijimosi metu 1 kartą. Fluazifop - P -

butilas 150 g/l Fusilade forte 150

EC

1,0 - 1,5

Vienametės

vienaskiltės Purškiami vaismedžių pomedžiai 1 kartą,

kai piktžolės išskleidžia 2-4 lapelius. 28x1,5=42

2,0 – 3,0

Daugiametės

vienaskiltės Purškiami vaismedžių pomedžiai 1 kartą,

kai piktžolės išskleidžia 4-6 lapelius.

Glifosatas 360 g/l Glyfos 360 SL Glyfos Bio 360

SL ir kt.

3,0 – 5,0

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Purškiamos vegetuojančios piktžolės

vaismedžių pomedžiuose 1 kartą. 1 -2

metų soduose naudoti tik su specialia

kamienų apsauga.

Glifosatas 360 g/l Roundup Classic

XL Symbol ir kt.

2,0 - 4,0

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


obelų, kriaušių, vyšnių pomedžiuose 1

kartą, apsaugant žaliąsias vaismedžių

dalis. Mažesnė norma naikina

vienametės vienaskiltės ir dviskiltes

piktžoles, mažai išplitusias daugiametes

vienaskiltės, didesnė – daugiametes

vienaskiltės ir dviskiltes piktžoles.

Nenaudoti 1 –2 metų vaismedžių sodų

pomėdžiams.

Glifosatas 360 g/l Taifun B

4,0 Vienmetės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Purškiama piktžolių vegetacijos metu, iki

derliaus nuėmimo likus 14 d. Nenaudoti

1 -2 metų soduose be specialios kamienų

apsaugos.

14x1,5=21

Glifosatas 360 g/l Rosate 36

5,0 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

šaknų atžalos

Purkšti obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių

soduose, kai vaismedžiai (obelys,

kriaušės) numeta lapus rudenį arba

pavasarį iki žaliojo pumpuro tarpsnio

arba iki vyšnių, slyvų baltojo pumpuro

tarpsnio piktžolių vegetacijos metu 1

kartą. Nenaudoti jaunesniuose nei 2 metų

soduose

Glifosatas 360 g/l Etna

3,0 – 6,0 Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Obelų, kriaušių, vyšnių, slyvų

pomedžiuose 1 kartą purkšti

vegetuojančias piktžoles, apsaugant

žaliąsias vaismedžių dalis. Mažesnė

norma naikina paprastuosius varpučius,

kitas vienaskiltės piktžoles, didesnė –

daugiametes dviskiltes piktžoles.


pomėdžiams.

Glifosatas 450 g/l Glyfos supreme

450 SL

2,4 - 4,0 Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


vaismedžių pomedžiuose 1 kartą.

Mažesnioji norma naikina vienmetes

vienaskiltės ir dviskiltes, mažai

išplitusias daugiametes vienaskiltės,

didesnioji – daugiametes vienaskiltės ir

dviskiltes. 1 -2 metų soduose naudoti tik

su specialia kamienų apsauga.

Glifosatas 450 g/l Roundup Ace Roundup Energy Roundup Gold ST

1,6 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

mažai

išplitusios

daugiametės

vienaskiltės

Purškiamos 1 kartą vegetuojančios

piktžolės, apsaugant žaliąsias vaismedžių

dalis. Nenaudoti 1 –2 metų soduose be

specialios kamienų apsaugos.

21

3,2 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




specialios kamienų apsaugos Glifosatas + 2,4 -

D 240+160 g/l 3 Kyleo

3,0 - 5,0 Vienametės

dviskiltės Purškiama vegetacijos metu 1 kartą,

apsaugant žaliąsias vaismedžių dalis, iki

derliaus nuėmimo likus ne mažiau kaip

30 d. Mažesnė norma naudojama, kai

piktžolės nedidelės ir mažai išplitusios,

didesnė – kai piktžolės didelės ir labai

išplitusios. 30x1,5=45

4,0 - 5,0 Daugiametės

dviskiltės ir

vienametės

vienaskiltės

Purškiama vegetacijos metu 1 kartą,






išplitusios. 5,0 Daugiametės

vienaskiltės Purškiama vegetacijos metu 1 kartą,



30 d.

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP kriaušių sodams, 2016 m.

Veiklioji medžiaga

/Augalų apsaugos

produktas

Norma

l, kg / ha Piktžolės Apdorojimo laikas ir skaičius

Karencija

dienomis

(1,5 x

ilgesnė)

Pendimetalinas

330 g/l

Activus 330 EC

4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės



augalai ramybės būklės.

Nenaudoti pirmais vaismedžių pasodinimo

metais.

-

Propakvizafopas

100 g/l

Agil 100 EC


vienaskiltės

Purškiami vaismedžių pomedžiai nuo


kartą.

30x1,5=45


vienaskiltės

Purškiami pomedžiai piktžolių


1,0 Daugiametės

vienaskiltės

Purškiami pomedžiai, kai piktžolės yra 3-5

lapelių 1 kartą.

1,5 Daugiametės

vienaskiltės



Fluazifop - P - butilas 150 g/l

Fusilade forte 150

EC

1,0 - 1,5

Vienametės

vienaskiltės

Purškiami vaismedžių pomedžiai 1 kartą,


2,0 – 3,0

Daugiametės

vienaskiltės



Glifosatas 360 g/l

Glyfos 360 SL

Glyfos Bio 360 SL

ir kt.

3,0 – 5,0

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




kamienų apsauga.

Glifosatas 360 g/l

Roundup Classic

XL

Symbol ir kt.

2,0 - 4,0

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


vaismedžių pomedžiuose 1 kartą,

apsaugant žaliąsias vaismedžių dalis.

Mažesnė norma naikina vienametės

vienaskiltės ir dviskiltes piktžoles, mažai


didesnė – daugiametes vienaskiltės ir

dviskiltes piktžoles. Nenaudoti 1 –2 metų

vaismedžių sodų pomėdžiams.

22

Glifosatas 360 g/l

Taifun B 4,0 Vienmetės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


derliaus nuėmimo likus 14 d. Nenaudoti 1

-2 metų soduose be specialios kamienų

apsaugos.

14x1,5=21

Glifosatas 360 g/l

Rosate 36

5,0 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

šaknų atžalos

Purkšti soduose, kai vaismedžiai numeta

lapus rudenį arba pavasarį iki žaliojo

pumpuro tarpsnio piktžolių vegetacijos

metu 1 kartą. Nenaudoti jaunesniuose nei

2 metų soduose

Glifosatas 360 g/l

Etna 3,0 – 6,0 Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Vaismedžių pomedžiuose 1 kartą purkšti


žaliąsias vaismedžių dalis. Mažesnė norma

naikina paprastuosius varpučius, kitas

vienaskiltės piktžoles, didesnė –



pomėdžiams.


450 SL


daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




vienaskiltės ir dviskiltes, mažai išplitusias

daugiametes vienaskiltės, didesnioji –

daugiametes vienaskiltės ir dviskiltes. 1 -2


kamienų apsauga.

Glifosatas 450 g/l Roundup Ace

Roundup Energy

Roundup Gold ST

1,6 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

mažai

išplitusios

daugiametės

vienaskiltės





3,2 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




specialios kamienų apsaugos

Glifosatas + 2,4 -

D 240+160 g/l 3 Kyleo


dviskiltės



derliaus nuėmimo likus ne mažiau kaip 30

d. Mažesnė norma naudojama, kai





dviskiltės ir

vienametės

vienaskiltės







išplitusios.

5,0 Daugiametės

vienaskiltės




d.

23

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP vyšnių ir trešnių sodams, 2016 m.

Veiklioji

medžiaga /Augalų

apsaugos

produktas

Norma l, kg / ha

Piktžolės Apdorojimo laikas ir skaičius Karencija

dienomis (1,5 x



4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės



augalai ramybės būklės. Nenaudoti pirmais vaismedžių

pasodinimo metais.

-

Propakvizafopas

100 g/l Agil 100 EC


vienaskiltės Purškiami vaismedžių pomedžiai nuo


kartą.

30x1,5=45



bamblėjimo-krūmijimosi metu 1 kartą. 1,0 Daugiametės

vienaskiltės Purškiami pomedžiai kai piktžolės yra 3-

5 lapelių 1 kartą. 1,5 Daugiametės


bamblėjimo-krūmijimosi metu 1 kartą. Fluazifop - P -


EC


vienaskiltės Purškiami vaismedžių pomedžiai 1

kartą, kai piktžolės išskleidžia 2-4

lapelius. -

2,0 – 3,0 Daugiametės

vienaskiltės Purškiami vaismedžių pomedžiai 1

kartą, kai piktžolės išskleidžia 4-6

lapelius. Glifosatas 360 g/l Glyfos 360 SL Glyfos Bio 360

SL ir kt.

3,0 – 5,0

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




kamienų apsauga.

Glifosatas 360 g/l Roundup Classic

XL Symbol ir kt.

2,0 - 4,0

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


vyšnių pomedžiuose 1 kartą, apsaugant


norma naikina vienametės vienaskiltės ir

dviskiltes piktžoles, mažai išplitusias

daugiametes vienaskiltės, didesnė –

daugiametes vienaskiltės ir dviskiltes

piktžoles. Nenaudoti 1 –2 metų

vaismedžių sodų pomėdžiams.

Glifosatas 360 g/l Taifun B

4,0 Vienmetės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Purškiama piktžolių vegetacijos metu,

iki derliaus nuėmimo likus 14 d.

Nenaudoti 1 -2 metų soduose be


14x1,5=21

Glifosatas 360 g/l Rosate 36

5,0 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

šaknų atžalos


lapus rudenį arba pavasarį iki vyšnių

baltojo pumpuro tarpsnio piktžolių

vegetacijos metu 1 kartą. Nenaudoti

jaunesniuose nei 2 metų soduose

Glifosatas 360 g/l Etna


daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Vyšnių pomedžiuose 1 kartą purkšti



norma naikina paprastuosius varpučius,

kitas vienaskiltės piktžoles, didesnė –



pomėdžiams.


450 SL


daugiametės




24

vienaskiltės ir

dviskiltės vienaskiltės ir dviskiltes, mažai


didesnioji – daugiametes vienaskiltės ir

dviskiltes. 1 -2 metų soduose naudoti tik

su specialia kamienų apsauga. Glifosatas 450 g/l Roundup Ace Roundup Energy Roundup Gold ST

1,6 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

mažai

išplitusios

daugiametės

vienaskiltės


piktžolės, apsaugant žaliąsias

vaismedžių dalis. Nenaudoti 1 –2 metų

soduose be specialios kamienų

apsaugos.

3,2 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


piktžolės, apsaugant žaliąsias

vaismedžių dalis. Nenaudoti 1 –2 metų

soduose be specialios kamienų apsaugos Glifosatas + 2,4 -

D 240+160 g/l 3 Kyleo


dviskiltės Purškiama vegetacijos metu 1 kartą,








dviskiltės ir

vienametės

vienaskiltės







išplitusios. 5,0 Daugiametės

vienaskiltės Purškiama vegetacijos metu 1 kartą,



30 d.

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP slyvų sodams, 2016 m.

Veiklioji medžiaga

/

Augalų apsaugos

produktas

Norma

l, kg / ha Piktžolės Apdorojimo laikas ir skaičius

Karencija

dienomis

(1,5 x

ilgesnė)

Pendimetalinas

330 g/l

Activus 330 EC

4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės



augalai ramybės būklės.

Nenaudoti pirmais vaismedžių pasodinimo

metais.

-

Propakvizafopas

100 g/l

Agil 100 EC


vienaskiltės

Purškiami vaismedžių pomedžiai nuo


kartą.

30x1,5=45


vienaskiltės



1,0 Daugiametės

vienaskiltės

Purškiami pomedžiai kai piktžolės yra 3-5

lapelių 1 kartą.

1,5 Daugiametės

vienaskiltės



Fluazifop - P -


EC

1,0 - 1,5

Vienametės

vienaskiltės



2,0 – 3,0

Daugiametės

vienaskiltės



25

Glifosatas 360 g/l

Glyfos 360 SL

Glyfos Bio 360 SL

ir kt.

3,0 – 5,0

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




kamienų apsauga.

Glifosatas 360 g/l

Taifun B

4,0 Vienmetės ir

daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


derliaus nuėmimo likus 14 d. Nenaudoti 1

-2 metų soduose be specialios kamienų

apsaugos.

14x1,5=21

Glifosatas 360 g/l

Rosate 36

5,0 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

šaknų atžalos


lapus rudenį arba pavasarį iki slyvų

baltojo pumpuro tarpsnio piktžolių

vegetacijos metu 1 kartą. Nenaudoti

jaunesniuose nei 2 metų soduose

Glifosatas 360 g/l

Etna


daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Slyvų pomedžiuose 1 kartą purkšti


žaliąsias vaismedžių dalis. Mažesnė norma

naikina paprastuosius varpučius, kitas

vienaskiltės piktžoles, didesnė –



pomėdžiams.

Glifosatas 450 g/l

Glyfos supreme

450 SL


daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




vienaskiltės ir dviskiltes, mažai išplitusias

daugiametes vienaskiltės, didesnioji –

daugiametes vienaskiltės ir dviskiltes. 1 -2


kamienų apsauga.

Glifosatas 450 g/l

Roundup Ace

Roundup Energy

Roundup Gold ST

1,6 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės,

mažai

išplitusios

daugiametės

vienaskiltės





3,2 Daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės




specialios kamienų apsaugos

Glifosatas + 2,4 - D 240+160 g/l 3

Kyleo


dviskiltės









dviskiltės ir

vienametės

vienaskiltės







išplitusios.

5,0 Daugiametės

vienaskiltės




d.

26

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP braškynams, 2016 m.

Veiklioji

medžiaga / Augalų apsaugos

produktas

Norma l, kg / ha


Karencija

dienomis (1,5 x



4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Purkšti 1 kartą braškių vegetacijos

pabaigoje arba pavasarį, vėliausiai iki

žiedyno pasirodymo. Nepurkšti ką tik

pasodintų braškių, taip pat nepurkšti

dirvos, kurioje bus sodinamos braškės.

-

Propakvizafopas

100 g/l Agil 100 EC


vienaskiltės urkšti nuo piktžolių sudygimo iki

krūmijimosi 1 kartą.

30x1,5=45


vienaskiltės Purkšti piktžolių bamblėjimo-

krūmijimosi metu 1 kartą. 1,0 Daugiametės

vienaskiltės Purkšti kai piktžolės yra 3-5 lapelių 1

kartą. 1,5 Daugiametės

vienaskiltės Purkšti piktžolių bamblėjimo-

krūmijimosi metu 1 kartą. Fenmedifamas

160 g/l Betanal

6,0 Vienametės

dviskiltės Purškiamos derančios braškės po

tarpueilių purenimo ant naujai sudygusių

piktžolių 3 kartus po 2 l/ha arba 2 kartus

po 3 l/ha produktu purškiama to, kai

piktžolės yra skilčialapių augimo

tarpsnyje. -

Naujai įveistame braškyne purškiama

praėjus 1 savaitei po daigų sodinimo - 3

l/ha, purškimą pakartoti pasirodžius

naujai piktžolių bangai - 3,0 l/ha. Kletodimas 120 g/l Centurion Plus

1,0-2,0 Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės

Purkšti, kai braškės yra 2 pilnų lapelių

tarpsnyje iki kol žiedai su vainiklapiais

suformuoja vainikėlį (BBCH 12 –59)

arba po derliaus nuėmimo, kai

vienametės vienaskiltės piktžolės yra

nuo 3 lapelių iki krūmijimosi pradžios, o

daugiametės vienaskiltės – 15 –20 cm

aukščio, iki derliaus nuėmimo likus ne

mažiaus kaip 30 d. Purkšti 1 kartą

30x1,5=45

Ciklosidimas 100 g/l0 Focus ultra

1,5-2,0

l/ha+0,5

-1,0 l/ha

Dash

HC

Vienametės ir

daugiametės

vienaskiltės

Purškiamos jaunos ir derančios braškės

1 kartą, kai piktžolės turi 3-5 lapelius. -

Klopiralidas 720 g/kg Lontrel 72 SG

0,165 Dviskiltės

piktžolės Purkšti 1 kartą, nuėmus braškių derlių.

-

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP serbentynams, 2016 m.

Veiklioji

medžiaga /Augalų

apsaugos

produktas

Norma l, kg / ha


Karencija

dienomis (1,5 x



4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Purškiami juodieji serbentai ir agrastai,

esantys ramybės būklėje iki pumpurų

susiformavimo 1 kartą. Nenaudoti

pirmais metais po uogakrūmių

pasodinimo.

-

27

Propakvizafopas

100 g/l Agil 100 EC


vienaskiltės Juodieji ir raudonieji serbentai

purškiami nuo piktžolių sudygimo iki

krūmijimosi 1 kartą.

30x1,5=45


vienaskiltės Purškiami piktžolių bamblėjimo-


vienaskiltės Purškiami kai piktžolės yra 3-5 lapelių 1



krūmijimosi metu 1 kartą. Klopiralidas 720 g/kg Lontrel 72 SG

0,125 -

0,165 Dviskiltės

piktžolės Purškiami juodųjų ir raudonųjų serbentų

pokrūmiai 1 kartą, apsaugant žaliąsias

serbentų dalis, kai piktžolės yra

skrotelės tarpsnio.

-


450 SL


daugiametės

vienaskiltės ir

dviskiltės


juodųjų ir raudonųjų serbentų

pokrūmiuose 1 kartą. Mažesnioji norma

naikina vienametės vienaskiltės ir

dviskiltes, mažai išplitusias daugiametes

vienaskiltės, didesnioji – daugiametes

vienaskiltės ir dviskiltes. Saugoti, kad

herbicidas nepatektų ant serbentų.

-

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP agrastams, 2016 m.

Veiklioji

medžiaga /Augalų

apsaugos

produktas

Norma l, kg / ha


Karencija

dienomis (1,5 x



4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Purškiami agrastai, esantys ramybės

būklėje iki pumpurų susiformavimo 1

kartą. Nenaudoti pirmais metais po

uogakrūmių pasodinimo.

-

Propakvizafopas

100 g/l Agil 100 EC


vienaskiltės Agrastai purškiami nuo piktžolių

sudygimo iki krūmijimosi 1 kartą.

30x1,5=45




vienaskiltės Purškiami kai piktžolės yra 3-5 lapelių 1



krūmijimosi metu 1 kartą.

Rekomendacija herbicidų naudojimo NKP avietėms ir gervuogėms, 2016 m.

Veiklioji

medžiaga / Augalų

apsaugos

produktas

Norma l, kg / ha


Karencija

dienomis (1,5 x

ilgesnė)

Pendimetalinas


4,0 Vienametės

vienaskiltės ir

dviskiltės

Avietės, gervuogės, aviečių ir gervuogių

hibridai purškiami 1 kartą, kol augalai

ramybės būklės iki pumpurų

susiformavimo. Nenaudoti pirmais

uogakrūmių pasodinimo metais.

-

Propakvizafopas

100 g/l Agil 100 EC


vienaskiltės Avietės purškiamos nuo piktžolių

sudygimo iki krūmijimosi 1 kartą.

30x1,5=45 0,75-1,0 Vienametės

vienaskiltės Avietės purškiamos piktžolių

krūmijimosi –bamblėjimo metu 1 kartą. 1,0 Daugiametės

vienaskiltės Avietės purškiamos, kai piktžolės yra 3

– 5 lapelių stadijoje 1 kartą.

28

1,5 Daugiametės

vienaskiltės Avietės purškiamos piktžolių


Parengė: Dr. Loreta Buskienė,[email protected], tel. 837 555 304

2.3. Rekomendacijos agrotechnologinių priemonių, taikant IAA versliniuose soduose ir

uogynuose

2.3.1. Rekomendacija agrotechnologinių priemonių, taikant IAA, sodo ir uogyno įveisimui

Priklausomai nuo auginamų sodo augalų poreikio tinkamai parinkti sodui ar uogynui vietą.

Parenkant versliniam sodui ar uogynui, kur bus taikoma IAA, vietą būtina atsižvelgti į konkrečios

pasirinktų sodo augalų genties poreikius aplinkai. Daugumai verslinių sodo augalų reikėtų parinkti

aukštesnes su nuolydžiu reljefo vietas. Nuo tokių vietų sunkus šaltas oras didelių šalčių ar šalnų metu

nusidrenuoja į žemesnes vietas ir sodo augalai turėdami šiek tiek aukštesnę aplinkos temperatūrą negu

lomose ar lygumoje didelių šalčių metu gali geriau žiemoti ar neprarasti derliaus didesnių šalnų metu.

Dėl ženkliai šaltesnio mikroklimato ir dažnai per šlapio dirvožemio (per aukštas gruntinis vanduo)

versliniams sodams ir uogynams visai netinka lomos ir net uždaros tarp miškų ar aukštų pylimų

esančios lygumos, kuriose taip pat šalnų ar šalčių metu kaupiasi šaltesnis oras. Jeigu vis tik verslinį

sodą ar uogyną veisiame ne visai reljefo atžvilgiu tinkamoje vietoje tada būtina parinkti atsparesnes

šalčiui ir vėlai žydinčias augalų veisles.

Tinkamai paruošti sodui ar uogynui dirvą. Sodo augalai yra daugiamečiai, todėl labai svarbu

tinkami paruošti pasirinktą plotą, ypač gerai išlyginti dirvos paviršių, priešingu atveju visą sodo

gyvavimo laikotarpį bus sunku atlikti mechanizuotus augalų priežiūros darbus. Ypač trukdo

neišlygintos lomelės, kur dažnai telkšo vanduo, nes eilėse jų apvažiuoti nėra galimybių.

Jei tenka veisti sodą ar uogyną lygiose su nelaidžiu podirviu dirvose, kad sudaryti storesnį gerai

aeruojamą dirvožemio sluoksnį ir augalai neužmirktų, galima dirvą suarti lysviniu būdu, prisilaikant

numatyto tarpueilių pločio. Tada sodo augalai sodinami aukštesnėje vietoje, o išmetimas paliekamas

tarpueilio viduryje. Taip sodo augalų šaknų zonoje ženkliai pagerėja oro ir drėgmės režimas.

Ruošiant sodui ar uogynui dirvą labai svarbu žemės dirbimu ir leistinais herbicidais sunaikinti kuo

daugiau iš sėklų dygstančių ir vegetatyviškai besidauginančių, ypač daugiamečių šakniaatžalinių

piktžolių. Sodą ar uogyną veisiant tinkamai prižiūrimuose plotuose, kur vykdoma sisteminga piktžolių

kontrolė, reikia numatyti kad priešsėliniai augalai būtų trumpesnės vegetacijos ir antroje vegetacijos

pusėje būtų galima ant sužėlusių piktžolių dar išpurkšti veiklios medžiagos glifosato turinčius

herbicidus. Maisto medžiagomis ir humusu skurdesnėse dirvose verta prieš sodo ar uogyno įveisimą

laikyti užimtą pūdymą, kuriame būtų įsėti trumpos vegetacijos augalai žaliajai trąšai.

Ruošiant sodui ar uogynui dirvą juodasis pūdymas laikomas tik labai piktžolėtuose netvarkinguose

plotuose. Juose pirmoje vegetacijos pusėje dažnu žemės dirbimu naikinamos iš sėklų dygstančios

piktžolės, o antroje vegetacijos pusėje piktžolės suželdinamos ir apdorojamos veikliosios medžiagos

glifosato turinčiais herbicidais.

Sodo augalus, ypač uoginius, reikia vengti veisti tuoj po senų pievų ar ganyklų įsavinimo, nes

juose yra daug grambuolio, spragšių ir kitų pasodintų vaisinių augalų šaknis graužiančių kenkėjų

lervų. Ruošiant dirvą senose pievose ar ganyklose reikia bent 2-3 metus paauginti vienmečius augalus.

Po didesnio ar mažesnio dirvos lyginimo prieš baigiant ruošti dirvą laukas patręšiamas. Parenkant

trąšų normas prieš sodo ar uogyno įveisimą būtina atsižvelgti į dirvos turtingumą, kurį nusako

dirvožemio agrocheminių analizių duomenys, dirvos mechaninę sudėtį ir numatomos auginti sodo

augalų genties poreikį mitybai.

Veisiamo sodo apsauga nuo vyraujančių vėjų ir išorinių taršos šaltinių. Versliniai uogynai yra

trumpaamžiai ir jiems užuovėjos dažniausiai specialiai neveisiamos. Versliniams sodams dideli vėjai

gali padaryti ženkliai daugiau žalos, be to, jie yra ilgaamžiai ir todėl užuovėjas būtina veisti bent iš

vyraujančių vėjų ar didesnių taršos šaltinių pusės. Geriausiai veisti vieneiles prapučiamas užuovėjas,

kurios tinkamai stabdys prapučiamo oro sraujo greitį. Jei sodas pasodintas aukštesnėje reljefo vietoje,

užuovėjų žemiausiose vietose bent 20 m. nesodinti, kad iš aukščiau augančio sodo nusidrenuotų šaltas

oras. Jei sodas apsodinamas užuovėjomis iš visų pusių, būtina bent dviejuose priešinguose sodo

kampuose palikti neužsodintų tarpų, kad butų geresnė sodo aeracija. Jei sodas sodinamas seno sodo

vietoje, kur auga senos užuovėjos, iš jų dažniausiai reikia pašalinti žemiausiose reljefo vietose ar sodų

priešinguose kampuose augančius medžius ar krūmus, kad sudaryti geresnes sąlygas nusidrenuoti

šaltam orui ar vėdintis.


29

Tinkamai parinkti sodo ir uoginių augalų veisles. Taikant soduose ir uogynuos integruotą sodo

augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, Lietuvoje registruotų pesticidų asortimentas yra ribotas ir dažnai,

ypač auginant jautresnes ligoms veisles, yra nepakankamas. Todėl taikant IAA reikia vengti veisti

labai jautrias rauplėms ir miltligei obelis, miltligei - serbentus, uogų puviniams ir pašaknio ligoms -

braškes. Išdėstant sodo augalų veisles kvartaluose būtina jas derinti pagal jautrumą ligoms. Viename

kvartale negalima maišyti jautrių tam tikrai ligai augalų veislių su atspariomis, nes nuo veislių

jautrumo priklausys augalų apdorojimo pesticidais laikas ir skaičius.

2.3.2. Rekomendacija agrotechnologinių priemonių, taikant IAA, derantiems versliniams

sodams ir uogynams

Tinkama, atitinkanti teisės aktus taikomus IAA, racionali ir efektyvi augalų apsaugos

priemonių sistema (aptarta kituose ataskaitos skirsniuose). Derančių verslinių sodų ir uogynų

priežiūrai taikant IAA būtina, išeinant iš esamo registruotų pesticidų asortimento, parinkti tinkamą

pesticidų rotaciją, atsižvelgiant ne tik į augalų ir ligos ar kenkėjo vystymosi tarpsnius, bet ir sodo

amžių, jo intensyvumą, tankumą, fitosanitarinę būklę, veislių jautrumą žalingiausioms ligoms, sodo

mikroklimatinę būklę ir tų metų orų sąlygas konkrečiais augalų ir ligos vystymosi tarpsniais.

Racionalus derančių vaismedžių ir uogakrūmių formavimas bei genėjimas. Sodo augalų

formavimu ir genėjimu siekiama teisingai suformuoti tvirtą augalo vainiką, kad atlaikytų gausius

derlius, kad vainikas būtų erdvus ir užtikrinantis geras apšvietimo sąlygas, ne tik kokybiškam

einamųjų metų derliui išauginti, bet ir suformuoti pakankamai žiedinių pumpurų sekančių metų derliui

ir, kad, bet kuriuo augalo amžiniu laikotarpiu būtų optimizuotas vaismedžių augimas ir derėjimas.

Sodo augalų formavimo ir genėjimo specifika labai priklauso nuo sodo augalo genties, veislės,

amžiaus, sodo tankumo.

Ypatingai tinkamas sodo augalų formavimas ir genėjimas reikalingas taikant IAA. Turi būti

sudarytos tinkamos sąlygos gerai sodo, tame tarpe ir vaismedžių, lajų aeracijai ir kad būtų optimalus

vaismedžių vainikų prapurškimas apdorojant sodus pesticidais. Tik esant tokioms sąlygoms bus

užtikrintas geras lapų padengimas pesticidais tiek vainiko išorėje, tiek ir vainiko viduje, kas didžiąja

dalimi ir nulems IAA naudojamų pesticidų efektyvumą.

Sodo genėjimo intensyvumas ir specifika dar labai priklausys ir nuo to, kam skirta produkcija,

desertui ar kaip žaliava perdirbti. Auginat vaisius desertui, kad užtikrintume puikią jų kokybę,

vaismedžius, atsižvelgus į augalo veislės ypatybes, amžių ir sodo intensyvumą, genėti būtina kasmet

ir tik atskirais atvejais kas du metus. Auginant žaliavinius vaisius, priklausomai nuo specifinių ir

dažnai mažesnių kokybės reikalavimų konkrečiai žaliavos rūšiai, sodus genėti galima paprasčiau,

atliekant kas kelis metus sanitarinį genėjimą.

Žuvusių ir bežūstančių vaismedžių šalinimas.Versliniuose soduose ir uogynuose dalis augalų

dėl išmirkimo, iššalimo ir plintančių žievės ligų skursta ir ilgainiui žūva. Kad neplatinti žievės ligų

užkrato tokius vaismedžius metų bėgyje iš sodų būtina pašalinti.

Užuovėjinių juostų priežiūra. Derančiuose soduose senas užuovėjines juostas sutvarkyti taip, kad

žemiausiuose užuovėjinės juostos vietose bent 20 m atkarpoje pašalinti užuovėjoje esančius medžius

ar krūmus dėl šalto oro nusidrenavimo iš sodo teritorijos (aišku jei už sodo teritorijos yra dar žemesnė

vieta). Taip pat, jei sodas apsuptas užuovėjų iš visų pusių būtina priešinguose sodo kampuose dėl

geresnės sodo aeracijos taip pat palikti bent 20 metrų užuovėjų atkarpas be daugiamečių augalų.

Derliaus normavimas. Derliaus normavimas padeda pagrindą puikiai vaisių kokybei einamaisiais

metais ir sumažina augalų polinkį periodiniam derėjimui. Taip pat, derlių normuojant yra galimybė

pašalinti ir ligų, kenkėjų ar šalnų pažeistas užuomazgas, kas tolimesniame etape labai pagerins bendrą

augančių ir bręstančių vaisių kokybę. Derlių normuoti reikia išimtinai tų veislių soduose, kurių

produkciją tikimasi parduoti už išskirtinai gerą kainą ir kur šį darbą galima efektyviai atlikti

(šiuolaikiniai žemaūgiai ir pusiau žemaūgiai sodai). Priešingu atveju, kur derlius nenormuotas, dalis

vaisių skynimo metu yra atrenkami desertui tai yra sandėliavimui saugyklose, o kita dalis tuoj pat

parduodami kaip žaliaviniai. Paprastai žaliaviniai obuoliai turi paklausą, o kas kelinti metai ir gerą

kainą.

Vasarinis genėjimas. Vasarinis genėjimas atliekamas rugpjūčio mėnesį, pašalinant vilkūglius ir

ūglių perteklių, pagerina augančių vaisių apšvietimą, vainiko aeraciją ir sumažina konkurenciją

vaisiams reikalingam kalciui. Vasarinis genėjimas atliekamas tik desertinių veislių augalams, ypač

jeigu buvo taikytas ir užuomazgų retinimas, kurių produkciją tikimasi parduoti už gerą kainą.

Vasarinis genėjimas, pagerindamas vaisių nusispalvinimą, šiek tiek sumažindamas kalcio trūkumo ant

vaisių požymius, ženkliai pagerina vaisių prekinę išvaizdą.

30

Tinkama tarpueilių priežiūra. Dažniausiai Lietuvos verslinių sodų ir uogynų tarpueiliuose būna

įsėta veja iš miglinių žolių mišinio. Taikant IAA apsaugą nereikia į tarpueilius sėti pupinių ar kitų

žydinčių ir bites pritraukiančių žolių, kad neskatintume bičių pritraukimo į sodus ar uogynus jų

apdorojimo pesticidais metu. Tarpueiliuose auganti veja per vegetaciją turi būti kelis kartus

nušienaujama su specialiomis rotacinėmis ar plaktukinėmis šienapjovėmis, paskleidžiant žaliąją masę

čia pat tarpueiliuose. Dažniau tarpueilius šienauti pirmoje vegetacijos pusėje, kad taupytume sodo

augalams reikalingą drėgmę bei maisto medžiagas ir baigiantis vegetacijai, kad pablogintume sąlygas

pelinių graužikų migracijai sode ir paskatintume nukritusių lapų su ligų užkratais mineralizaciją.

Tarpueiliuose galima laikyti ir juodąjį pūdymą, kuriame dėl drėgmės ir maisto medžiagų taupymo

pirmoje vegetacijos pusėje piktžolės žemės dirbimu naikinamos dažniau, o antroje pusėje dirva

purenama žymiai rečiau. Antroje vegetacijos pusėje naudinga tarpueilių juodajame pūdyme piktžoles

suželdinti, o prieš derliaus nuėmimą, kad būtų patogiau dirbti, jas nušienauti. Baigiantis vegetacijai

bet kokiu atveju juodajame tarpueilių pūdyme dirvą reikia supurenti. Tai ne tik pagerintų dirvos

aeraciją prieš žiemą, bet ir paskatintų nukritusių lapų su įvairių ligų bei kenkėjų užkratu

mineralizaciją.

Tinkama pomėdžių ir pokrūmių priežiūra. Dažniausiai verslinių sodų ir uogynų pomedžiuose

ir pokrūmiuose laikomas herbicidinis pūdymas. Taikant IAA herbicidus su ta pačia veikliąja medžiaga

leidžiama naudoti ne daugiau kaip du kartus per sezoną ir pirmoje vegetacijos pusėje. Tik bėda, kad

Lietuvoje yra labai mažas herbicidų, tinkančių piktžolių kontrolei soduose ir uogynuose, pasirinkimas.

Antroje vegetacijos pusėje piktžolės pomedžiuose ar pokrūmiuose didesnės žalos nebepadaro, ir tik

jei būtina, jos naikinamos mechaniniu būdu.

Apsprendžiant sodo augalų vegetacijos vidurį reikia atsižvelgti ne tik į konkrečių sodo augalų

genčių vegetacijos vidurį, bet žiūrėti į verslinį sodą ar uogyną kaip į savitą agrofitocenozę. Sodo ar

uogyno agrofitocenozę sudaro ne tik daugiamečiai sodo augalai, kurių vegetacijos trukmė labai

priklauso ir nuo genties, ir net nuo konkrečių sodo augalų veislių savybių. Sodo ar uogyno

tarpueiliuose auga ir įsėtos ilgos vegetacijos miglinių šeimos žolės bei sudygusios piktžolės. Visą tai

įvertinus kompleksiškai, vidutiniškai vegetacija versliniuose soduose ir uogynuose prasideda

balandžio mėn. viduryje ir tęsiasi iki lapkričio mėn. vidurio. Vadinasi, vegetacijos vidurys

versliniuose soduose ir uogynuose yra paskutinės liepos mėnesio dienos (liepos 31 diena). Tai nieko

bendro neturi su metų viduriu - liepos pirmąja diena.

Piktžoles pomedžiuose ir pokrūmiuose galima naikinti ir žemės dirbimu specialiomis nuo

vaismedžių atsilenkiančiomis frezomis, bet praktikoje tai gana brangi priemonė. Taip pat piktžoles

pomedžiuose galima sunaikinti ir specialiomis šienapjovėmis, kurių specialūs agregatai, atsilenkdami

nuo kamienų, gali nušienauti piktžoles ir pomedžiuose. Tačiau tokias šienapjoves galima efektyviai

taikyti tik idealiai lygiuose tarpueilių ir pomėdžių plotuose. Nelygiuose ir ypač vyresniuose soduose,

kur pomėdžiai dėl ankstesnio žemės dirbimo labai iškilę, tokių šienapjovių panaudoti neįmanoma.

Dirvos priežiūra braškynuose ir braškių lapų šalinimas nuo augalų pavasarį ir pjovimas

vasarą. Pastaraisiais metais versliniuose braškynuose taikomos dvi braškių auginimo technologijos.

Tradicinė technologija, kur braškės auginamos eilėmis lygiame dirvos paviršiuje ir nauja technologija,

kur braškės auginamos žemose plėvele mulčiuotose lašeliniu būdu lietinamose lysvėse. Jei auginama

plėvele mulčiuotose lysvėse tarpueiliai nuo piktžolių bent dalinai apsaugomi juos storai mulčiuojant

šiaudais ar tarpueiliuose piktžoles nušienaujant.

Taikant tradicinę technologiją dirvos priežiūrai nuo piktžolių naudojami herbicidai derinant su

mechaniniu dirvos dirbimu. Herbicidai braškynuose paprastai naudojami anksti pavasarį iki braškių

žydėjimo ir tuoj po derliaus nuėmimo. Po derliaus nuėmimo labai svarbu savalaikiai, bet ne vėliau

kaip iki vegetacijos vidurio panaudoti būtinus herbicidus. Vėliau piktžoles braškynuose naikinti tik

mechaninėmis priemonėmis, tai yra, mechanizuotai purenant tarpueilius ir pagal poreikį ravint

eilutėse.

Siekiant pagerinti bendrą fitosanitarinę braškyno būklę būtina, anksti pavasarį, esant sausiems

orams, nugrėbti ar nušluoti nuo lysvių ar eilių ligotus, sušalusius ir sudžiūvusius pernykščius braškių

lapus. Po derliaus nuėmimo kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip liepos pabaigoje, nupjauti braškių

lapus, kad kereliai lengviau išaugintų naują lapiją ir efektyviau būtų galima vykdyti braškių ligų,

kenkėjų ir piktžolių kontrolę.

Racionali verslinių sodų ir uogynų mityba. Kiekvienam sodo ar uogyno kvartalui, kur skiriasi

sodo augalų amžius ar skirtingas dirvožemis, daromas tręšimo planas. Sudarant tręšimo planą būtina

atsižvelgti į dirvos turtingumą, kurį nusako dirvos agrocheminių analizių duomenys, sodo augalų

mitybos lygį, nustatytą išanalizavus lapų cheminių analizių duomenis, sodo augalų poreikius atskirais

31

augalų amžiniais ir vegetacijos laikotarpiais bei augalų būklę konkrečiais metais. Sudarant sodo

augalų tręšimo planą būtina atkreipti dėmesį, kad suminis azoto kiekis patenkantis per visų naudotų

azotinių trąšų formas neviršytų 96 kg/ha.

Parengė:

Dr. Darius Kviklys, [email protected],tel. 837 555 304

Dr. (HP) Nobertas Uselis [email protected], tel. 837 555 304

2.4. Rekomendacijos IAA, siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią daržo augalų apsaugą

nuo ligų

Vegetacijos eigoje schema gali būti keičiama, nes AAP išdėstytas eiliškumas ir naudojimo laikas

nuolat tikslinamas priklausomai nuo konkrečių vietovės meteorologinių sąlygų, artimiausių

prognozavimo modelių rodmenų, žaladarių žalingumo slenksčių įvertinimo, o taip pat organizacinių

purškimų vykdymo bei AAP įsigijimo galimybių.

Nurodyta norma yra skirta purkšti augalais padengtam plotui. Tais atvejais, kai daržovės yra

sėjamos, paliekant santykinai didelius tarpus tarp eilių (pvz., agurkai – 1 m ir daugiau) ir kai jos yra

ankstyvuose augimo tarpsniuose (pvz., išsiskleidę 1 – 5 tikrieji lapeliai), turint tinkamą purškimo

įrangą (purškiama tik siaura juosta virš augalų), normą reikia sumažinti atitinkamai realiai

purškiamam plotui. Realiai purškiamas plotas viename hektare žemės apskaičiuojamas pagal formulę:

purškiamos juostos plotis (m) x eilių ilgis (m). Jei apskaičiuotas purškiamas plotas yra, pvz., 25 proc.

nuo hektaro, tuomet normą reikia sumažinti iki 25 proc., t. y. nuo 2,0 – 2,5 l/ha iki 0,5 – 0,625 l/ha.

Vandens kiekis (priklausomai nuo fungicido rūšies) 200 – 1000 l/ha priklauso nuo augalų aukščio,

kad būtų galima visiškai padengti augalus purškiamu tirpalu (vandens kiekį pasitikslinti pas produkto

pardavėjus ar gamintojus).

Dėl produktų maišymo kreipkitės į produktų gamintojus ar atstovus.

Po purškimo iki lietaus turėtų praeiti 4 val. (kol nudžiūsta tirpalas ant lapų). Nepurkšti, jei tikimasi

lietaus arba prieš augalų laistymą. Augalų apsaugos produkto nenaudoti, kai oro temperatūra yra

aukštesnė nei 25ºC arba vėjo greitis yra didesnis nei 3 m/s.

Stenkitės, kad purškiamo tirpalo dulksna nepatektų ant šalia augančių augalų.

Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių, uogų ir daržovių,

taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos 4.1.5 punkte nurodyta, kad šiltnamiuose kovai su augalų

ligomis ir kenkėjais turi būti naudojami tik natūralūs biopreparatai.

Fungicidai lauko agurkų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP www.vatzum.lt


Norma kg,

l/ha Karencija

dienomis 1,5x

didesnė

Apdorojimo laikas ir skaičius

išsiskleidę du tikrieji lapeliai ant pagrindinio stiebo – išsiskleidę 9 ir daugiau lapų ant pagrindinio stiebo (12-19BBCH)

Pašaknio ir

šaknų

puviniai,

daigai

Prapomokarbas 530 +

fosetilas 310 g/l Previcur Energy

0,15% -

Laistyti 2 kartus kas –7-10 d. Vegetacijos metu

3,0 3x1,5=4.5 Laistyti 2 kartus kas –7-10 d. Laistoma lašeline drėkinimo

sistema natūraliame substrate. išsiskleidęs pirmas tikrasis lapelis ant pagrindinio stiebo –

visi vaisiai turi būdingą subrendusio vaisiaus spalvą (11-89 BBCH)

Netikroji

miltligė

Aliuminio fosetilas 800 g/kg Aliette

3,0-4,0 3x1,5=4.5 Purkšti profilaktiškai, kai

susidaro palankios sąlygos ligai

plisti, kas 8 –14 dienų. Viso

purkšti 4 kartus.

Dimetomorfas +

piraklostrobinas 72 + 40

g/l Cabrio Duo

2,0–2,5

1x1,5=1,5 Purkšti ne daugiau kaip 3 kartus.

Antrą kartą po – 7-10 d. po

pirmojo purškimo




32

Propamokarbas +

fluopikolidas 625 + 62,5 g/l Infinito

0,14% 3x1,5=4.5 Purkšti ne daugiau kaip 3 kartus.

Pirmą kartą – kai matomas

pirmas pirmos eilės šoninis ūglis

(21 BBCH) iki 89 BBCH

tarpsnio, kai visi vaisiai turi

būdingą subrendusio vaisiaus

spalvą. Antrą kartą – 10 d. po pirmojo

purškimo.

Miltligė Penkonazolas 100 g/l Topas 100EC

0,5

3x1,5=4.5 Purkšti ne daugiau kaip 2 kartus.

Pirmą kartą – 51 BBCH tarpsniu,

kai matoma ant pagrindinio stiebo

pirmo žiedo užuomazga su

pailgėjusiu lapkočiu. Antrą kartą

– 8 d. po pirmojo purškimo.

Kekerinis

puvinys Fenpirazaminas 500 g/kg Prolectus

0,8-1,2 1x1,5=1.5 Purkšti ne daugiau kaip 3 kartus.

Pirmą kartą – žydėjimo pradžioje

nuo 61 BBCH iki 87 BBCH

tarpsnio, kai visi vaisiai turi

būdingą subrendusio vaisiaus

spalvą. Antrą kartą – 10 d. po

pirmojo purškimo.

Fungicidai šiltnamio agurkų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP www.vatzum.lt


Norma kg,

l/ha Karencija

dienomis 1,5x didesnė


išsiskleidęs pirmas tikrasis lapelis ant pagrindinio stiebo – visi vaisiai turi būdingą subrendusio vaisiaus spalvą (11-89 BBCH)

Netikroji

miltligė Aliuminio fosetilas 800 g/kg Aliette

0,3-0,4 % 3x1,5=4.5 Purkšti profilaktiškai, kai

susidaro palankios sąlygos ligai

plisti, kas 8 –14 dienų. Viso

purkšti ne daugiau kaip 4 kartus.

Miltligė,

rauplės,

alternariozė,

juodasis

stiebo ir

vaisių

puvinys

Difenokonazolas+

ciflufenamidas 125+15 g/l Cidely Top (A18119A)

100 ml –

100 l

neviršijant

1 l/ha

3x1,5=4.5 Purkšti ne daugiau kaip 2 kartus

(BBCH 20-89). Antrą kartą po –

10 d. po pirmojo .

Miltligė Krezoksim metilas 500 g/kg Candit

0,2 % 4x1.5=6 Purkšti profilaktiškai ant ką tik

išaugusių lapų, ne daugiau kaip 2

kartus iš eilės 7 – 14 dienų

intervalu, priklausomai nuo ligos

intensyvumo ir veislių jautrumo. Pastabos: Po purškimo nedirbti šiltnamyje. Nepurkšti prieš augalų laistymą. Augalų apsaugos

produkto nenaudoti, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 25º C. Į apdorotus plotus galima eiti tik

visiškai nudžiuvus tirpalui ant augalų. Aliette mišiniai su vario ir azoto junginiais gali pakenkti

apdorojamiems augalams, taip pat negalima maišyti su produktais, kurių sudėtyje yra aliejų ar sieros.

Candit gali būti maišomas su kitais fungicidais, naudojamais nuo kekerinio puvinio. Šiltnamiuose kovai

su augalų ligomis ir kenkėjais turi būti naudojami tik natūralūs biopreparatai.


33

Fungicidai aguročių pasėliams, 2016 m., registruot AAP www.vatzum.lt


Norma*

kg, l/ha Karencija




Netikroji

miltligė Dimetomorfas +

piraklostrobinas 72 + 40 g/l Cabrio Duo

2,0–2,5



pirmojo purškimo

Fungicidai arbūzų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP www.vatzum.lt


Norma*

kg, l/ha Karencija




Netikroji

miltligė Dimetomorfas +

piraklostrobinas 72 + 40 g/l Cabrio Duo

2,0–2,5



pirmojo purškimo


0,5

3x1,5=4.5 Purkšti ne daugiau kaip 2 kartus.

Pirmą kartą – 51 BBCH tarpsniu,

kai matoma ant pagrindinio stiebo

pirmo žiedo užuomazga su

pailgėjusiu lapkočiu. Antrą kartą –

8 d. po pirmojo purškimo.

Fungicidai briuselinių kopūstų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt


produktas

Norma

kg, l/ha Karencija



Išsiskleidę trys tikrieji lapeliai (13 BBCH) – išsiskleidę devyni ar daugiau lapelių (19 BBCH)

Pašaknio ir

šaknų

puviniai,

daigai

Prapomokarbas 530 +


0,15% - Laistyti 2 kartus. Naudoti kas 7-10

d. 1 m2 sulaistyti reikia 2,0 l

tirpalo. Po laistymo būtina

palaikyti pakankamą substrato

drėgmę. Nuo jaunesnių lapų nebeišsiskleidimo tarpsnio

iki galutinio gūžės susiformavimo (41-49BBCH)

Netikroji

miltligė Propamokarbas +

fluopikolidas 625 +

62,5 g/l Infinito

1,6 14x1,5=21 Purkšti profilaktiškai kas 10-14

dienų. Purkšti 3 kartus.

Alternariozė Iprodionas 500 g/l Rovral Aqua Flo

1,0 14x1,5=21 Purkšti 4-6 savaitės iki derliaus

nuėmimo. Purkšti 3 kartus.

Fungicidai brokolių pasėliams, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt


produktas

Norma

kg, l/ha Karencija



BBCH 13-19 Išsiskleidę trys tikrieji lapeliai (13 BBCH) - išsiskleidę devyni ar daugiau lapelių (19

BBCH)

Pašaknio ir

šaknų puviniai,

daigai

Prapomokarbas 530

+ fosetilas 310 g/l Previcur Energy

0,15% - Laistyti 2 kartus. Naudoti kas 7-10

d. 1 m2 sulaistyti reikia 2,0 l tirpalo.

Po laistymo būtina palaikyti

pakankamą substrato drėgmę.





34

Nuo jaunesnių lapų nebeišsiskleidimo tarpsnio iki galutinio gūžės susiformavimo (41-49 BBCH

Alternariozė,

netikroji miltligė Mankocebas 750 g/kg Ataka NT, Dithane

NT

2,0 30x1,5=45 Purkšti profilaktiškai prieš ligai

pradedant plisti– kai yra palankios

sąlygos grybinei infekcijai plisti

(vėsūs ir lietingi orai). Purkšti kas

7-10 dienų. Užtikrinti gerą lapijos

padengimą. Purkšti ne daugiau kaip

4 kartus.

Netikroji

miltligė Propamokarbas +

fluopikolidas 625 +

62,5 g/l Infinito SC 687,5


dienų. Purkšti ne daugiau kaip 3

kartus.

Fungicidai burokėlių pasėliams, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt


Augalų apsaugos

produktas

Norma kg,

l/ha

Karencija


Apdorojimo laikas ir

skaičius

* *- nėra registruotų fungicidų burokėliams

Fungicidai česnakų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt


produktas

Norma

kg, l/ha Karencija



nuo trijų lapelių tarpsnio iki kai pusės augalų lapai pasėlyje nulink (13-48 BBCH)

Netikroji miltligė,

rūdys Mankocebas 750 g/kg Ataka NT, Dithane

NT


pradedant plisti - kai yra palankios


(vėsūs ir lietingi orai). Tarp

purškimų turi praeiti mažiausiai 7

dienos. Užtikrinti gerą lapijos

padengimą. Purkšti ne daugiau 4

kartų.

Netikroji miltligė Dimetomorfas +

piraklostrobinas 72 +

40 Cabrio Duo

2,0–2,5

7x1,5=10.5 Purkšti profilaktiškai prieš ligai

pradedant plisti - kai yra palankios


(vėsūs ir lietingi orai). Tarp

purškimų turi praeiti mažiausiai 7

dienos. Užtikrinti gerą lapijos

padengimą. Purkšti ne daugiau 3

kartų.

Fungicidai lauko cukinijų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP www.vatzum.lt


Augalų apsaugos

produktas

Norma kg, l/ha Karencija

dienomis

1,5x didesnė


nuo pirmo tikrojo lapelio tarpsnio iki kol visi

vaisiai turi būdingą subrendusio vaisiaus spalvą (11-89 BBCH)

Netikroji

miltligė

Dimetomorfas +


40 Cabrio Duo

2,0–2,5 1x1,5=1.5 Purkšti ne daugiau kaip 3 kartus,

purkšimus kartoti kas 7-10 d.

Nuo 51 BBCH, matoma ant pagrindinio stiebo

pirmo žiedo užuomazga su pailgėjusiu lapkočiu


0,5 3x1,5=4.5 Ligos plitimo pradžioje, nuo 51

BBCH tarpsnio, antras purškimas




35

kartojamas po 8 dienų. Purkšti ne

daugiau kaip 2 kartus.

Fungicidai šiltnamio cukinijų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP www.vatzum.lt


Augalų apsaugos

produktas

Norma kg,

l/ha

Karencija

dienomis

1,5x

didesnė


nuo pirmo tikrojo lapelio tarpsnio iki kol visi

vaisiai turi būdingą subrendusio vaisiaus spalvą (11-89 BBCH)

Miltligė, rauplės,

agurkų

alternariozė,

juodasis stiebo ir

vaisių puvinys

Difenokonazolas+

ciflufenamidas 125+15 g/l

Cidely Top

100 ml – 100

l neviršijant 1

l/ha

3x1,5=4.5 Purkšti ne daugiau kaip 2 kartus

(BBCH 20-89). Antrą kartą po – 10

d. po pirmojo .

Nuo 51 BBCH, matoma ant pagrindinio stiebo

pirmo žiedo užuomazga su pailgėjusiu lapkočiu

Kekerinis puvinys Fenpirazaminas 500 g/kg

Prolectus

0,2-1,2 1x1.5=1.5 Purkšti ne daugiau kaip 3 kartus.

Pirmą kartą – prieš pasirodant ligos

požymiams nuo 40 BBCH iki 88

BBCH tarpsnio. Antrą kartą – po 8-

12 d. po pirmojo purškimo.

Miltligė Penkonazolas 100 g/l

Topas 100EC





Pastaba:*Stenkitės, kad purškiamo tirpalo dulksna nepatektų ant šalia augančių augalų.

Šiltnamiuose kovai su augalų ligomis ir kenkėjais turi būti naudojami tik natūralūs biopreparatai.

Fungicidai gūžinių kopūstų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP www.vatzum.lt


produktas

Norma

kg, l/ha Karencija



BBCH 13-19 Išsiskleidę trys tikrieji lapeliai (13 BBCH) - išsiskleidę devyni ar daugiau lapelių (19

BBCH)

Pašaknio ir šaknų

puvinių sukėlėjai Prapomokarbas 530 +


0,15% - Laistyti 2 kartus. Naudoti kas 7-10 d.

1 m2 sulaistyti reikia 2,0 l tirpalo. Po

laistymo būtina palaikyti pakankamą

substrato drėgmę Nuo jaunesnių lapų nebeišsiskleidimo tarpsnio iki galutinio gūžės susiformavimo

(41-49 BBCH

Lapų dėmėtligė Azoksistrobinas 25 g/l Amistar 250 SC

0,8 14x1,5=21 Pasirodžius pirmiesiems ligos

požymiams purkšti 2 kartus kas 10-

14 dienų.

Alternariozė,

baltosios rūdys Boskalidas +


67 g/kg Signum

1,0 14x1,5=21 Purkšti profilaktiškai 2 kartus arba

tik pasirodžius pirmiesiems ligos

požymiams. Purškimą kartokite po

10-21 dienos, priklausomai nuo

ligos intensyvumo.

Netikroji miltligė Propamokarbas +

fluopikolidas 625 +

62,5 g/l Infinito SC 687,5


dienų. Ne daugiau 3 kartų.



36

Fungicidai lauko moliūgų ir melionų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP www.vatzum.lt


Norma kg, l/ha Karencija

dienomis 1,5x

didesnė


Nuo 51 BBCH, matoma ant pagrindinio stiebo pirmo žiedo užuomazga su pailgėjusiu lapkočiu






Fungicidai valgomųjų morkų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt


Augalų apsaugos

produktas

Norma

kg, l/ha

Karencija



Šaknis pradeda didėti ≥ 0,5 cm – visiškas išsivystymas. Pasiekiama šakniavaisiams būdinga forma ir

dydis (41-49 BBCH)

Alternariozė Mankocebas 750

g/kg Ataka NT, Dithane

NT


pradedant plisti kas 7-10 dienų.

Purkšti ne daugiau kaip 4 kartus.

Alternariozė, miltligė,

dalinai

sklerotinis

puvinys

Boskalidas +

piraklostrobinas

267 + 67 g/kg Signum

0,75–1,0 14x1,5=21 Purkšti profilaktiškai arba

pastebėjus pirmus ligų požymius.

Purškimą, esant reikalui, kartokite

po 10-14 dienų. Purkšti ne daugiau

kaip 2 kartus.

Alternariozė Azoksistrobinas 250

g/l Amistar 250 SC

0,8 10x1,5=15 Purškiama pastebėjus pirmus ligos

požymius. Purkšti ne daugiau kaip

2 kartus. Purškimą, esant reikalui,

kartokite po 10-14 dienų.

Fungicidai paprikų pasėliams, 2016 m., registruoti AAP: www.vatzum.lt

Žaladariai Veiklioji medžiaga

/Augalų apsaugos

produktas

Norma kg,

l/ha Karencija



išsiskleidę du tikrieji lapeliai ant pagrindinio stiebo – išsiskleidę 9 ir daugiau lapų ant pagrindinio stiebo (12-19 BBCH)

Pašaknio ir

šaknų puviniai,

daigai

Propamokarbas 530

+ fosetilas 310 g/l Previcur Energy

0,15% - Laistyti ne daugiau kaip 2 kartus.

Naudoti kas 7-10 d. 1 m2 sulaistyti

reikia 2,0 l tirpalo. Po laistymo

būtina palaikyti pakankamą substrato

drėgmę.

3 3x1,5=4.5 Laistyti ne daugiau kaip 2 kartus.

Naudoti kas 7-10 d. 1 m2 sulaistyti

reikia 2,0 l tirpalo. Po laistymo

būtina palaikyti pakankamą substrato

drėgmę. Laistoma lašeline drėkinimo

sistema natūraliame substrate Matomas pirmas žiedinis pumpuras (51 BBCH)

Miltligė Penkonazolas 100

g/l Topas 100EC

0,5

3x1,5=4.5 Ligos plitimo pradžioje. Purškimas






ŽŪm subsidijuojamo mokslinio darbo vadovui gerb

Documents