xviii a. ii pusës vilniaus vargonadariø mokyklos vargonø … · 2005-09-23 · xviii a. ii...

XVIII a. II pusës Vilniaus vargonadariø mokyklos vargonø prospektai 23

Straipsnyje nagrinëjami XVIII a. II pusës Vilniaus vargonadariø mokyklos var-gonø prospektai, aktualizuojamas ðios mokyklos savarankiðkumo klausimas. Vil-niaus mokyklos meistrø darbø originalumas grindþiamas vargonø prospekto ar-chitektûrine dalimi. Publikacijoje aptariama Vilniaus mokyklos kilmë, sàsajos irpanaðumai su Karaliauèiaus mokykla, nagrinëjama prospektø evoliucija ir patei-kiamos ávairios jø modifikacijos. Taip pat tæsiama Vilniaus barokiniø vargonøklaidingos autorystës, priskiriant juos Karaliauèiaus meistrui A. G. Casparini,problema (rekonstruojamas Vilniaus Arkikatedros vargonø prospekto autentið-kas veidas – N. Jantzono vargonø Budslavo baþnyèioje analogas).

Raktaþodþiai: vargonai, vargonø prospektai, Vilniaus vargonø mokykla, Kara-liauèiaus ir Vilniaus vargonø meistrai (J. J. Mosengelis, G. S. Caspari,A. G. Casparini, A. G. Zelle, J. Ch. Ungefugas, N. Jantzonas, J. Fr. Scheels,L. Klimowiczius)

Girënas Povilionis

Vilniaus dailës akademija,Maironio g. 6 LT-01124 Vilnius,Lietuva

XVIII a. II pusës Vilniaus vargonadariø mokyklosvargonø prospektai

MENOTYRA. 2005. T. 39 Nr. 2. P. 23–29© Lietuvos mokslø akademija, 2005© Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005

Ilgà laikà XVIII a. Vilniaus vargonadariai istoriogra-fijoje buvo menkai teþinomi, vargonø tyrinëtojai jiemspriskirdavo tik maþuosius instrumentus, o didþiuo-sius laikë Karaliauèiaus meistrø darbais. Didþiàjà Lie-tuvos barokiniø vargonø dalá sudarë nedideli pozity-vai, todël lietuviðki instrumentai laikyti provincialiais,originalumo stokojanèiais ir Rytprûsiø meistrø dar-bus kartojanèiais kûriniais. Taèiau XVIII a. Vilniujebûta stipraus vargonø meistrø branduolio, sukûrusiodideliø Vakarø Europos lygio instrumentø. Tai –meistrø Arendto Gerhardto Zelle’s, Joachimo Fried-richo Scheelio, Ludwiko Klimowicziaus, NicolausoJantzono kûriniai.

Nors Lietuvoje iðlikusiø barokiniø vargonø auto-rystæ nustatyti sudëtinga dël tiesioginiø archyviniø ðal-tiniø stokos, taip pat dël instrumentø bûklës (laikuibëgant daugelis vargonø buvo perdaryti: iðliko tik at-skirø registrø vamzdþiai, dumplës, meniniai prospek-tai), taèiau pastarøjø metø tyrimai po truputáatskleidþia tikruosius vargonø autorius, o dalis var-gonø priskiriama kuriai nors mokyklai.

Kadangi á Rytø Europà vargonadariø amato tra-dicijos daþniausiai sklido ið Rytprûsiø (ypaè Kara-liauèiaus), Vilniaus meistrø darbus neretai priskirdavoKaraliauèiaus amatininkams. Taèiau bûta ir prieðingøfaktø, pavyzdþiui, meistro Johanno Christopho Un-gefugo (Jan Ungefug, Ungefugt, Ungefungt ~1725–17881) atvejis. 1742–1750 m. J. Ch. Ungefugas mini-mas kaip meistro Arendto Gerhardto Zelle’s dirbtu-viø Vilniuje pameistrys2. Vëliau iðvyko á Rytø Prûsi-

jà, ásikûrë Elko mieste (Mozûrijoje)3, 1750 m. gavoLenkijos, o 1763 m. – Prûsijos Karaliaus vargonømeistro privilegijà4. Pas J. Ch. Ungefugà 1762–1769m. mokësi vienas þymiausiø XVIII–XIX a. lenkø kil-mës5 Danijos6 vargonø meistrø Danielius Wroblew-sky’s7 (Wróblewski, Wrobel, 1744–1818). Tai patvirti-na svarbø A. G. Zelle’s vaidmená Vilniaus vargonømokyklos istorijoje ir kartu svarø, nors ir netiesiogi-ná, ánaðà á Lenkijos (Mozûrijos regiono) vargonø kul-tûrà, o gal ir á Danijos.

Tyrinëjant XVIII a. II pusës Lietuvos vargonø is-torijà ir istoriografijà8 matyti, kad Vilniaus meistrøautoritetui iðkilti trukdë sàsajos su Karaliauèiaus mo-kykla, panaðûs darbai, pavyzdþiui, á 1776 m. VilniausÐv. Dvasios (dominikonø) baþnyèioje Karaliauèiausmeistro Adamo Gottlobo Casparini pastatytus vargo-nus9. Taèiau ne tiek A. G. Casparini ir Vilniausmeistrø kûriniø panaðumai, kiek tikriausiai Ðv. Dva-sios baþnyèios vargonø priekyje, tarp medþio orna-mentø, specialiai iðskobta meistro Casparini pavardësuteikë pagrindà ávairiems teiginiams ir hipotezëms.Ði pavardë vargonø tyrinëtojams tapo þinomiausia irátikinamiausia.

Toliau aptarsime keletà hipoteziø, klaidingai Vil-niaus meistrø darbø autorystæ suteikianèiø A. G. Cas-parini. Kadangi, kaip jau minëjau, A. G. Casparinivargonø Vilniuje kompozicija turi daug panaðumø suvilnieèiø meistrø darbais10, todël ilgà laikà ðiam meist-rui buvo priskiriami ir Vilniaus Arkikatedros beiÐv. Jonø baþnyèios didieji vargonai11, taip pat Vil-

Girënas Povilionis24

niaus bernardinø, Evangelikø liuteronø, kartais Tytu-vënø, Troðkûnø, Budslavo, Roþanystoko ir dar keletoLietuvos baþnyèiø vargonai. Vilniaus vargonø mokyk-los ákûrëjas meistras A. G. Zelle amato mokësi Ka-raliauèiuje. Jo ir mokiniø darbuose atsispindëjo Ryt-prûsiø vargonø tradicijos. Matyt, todël vilnieèiø dar-bai ilgainiui buvo priskirti Karaliauèiaus meistrams,o didþiausieji instrumentai – A. G. Casparini. Vil-niaus Arkikatedros ir Ðv. Jonø baþnyèios vargonaipastarojo darbu tikriausiai laikyti todël, kad XIX a.perstatinëjant instrumentus abu prospektai buvo pa-didinti ir modifikuoti pagal Vilniaus Ðv. Dvasios baþ-nyèioje esantá pavyzdá12.

Ðiandien Vilniaus Arkikatedroje stovinèiø vargo-nø prospekte galima áþvelgti originalo ir dviejø re-konstrukcijø elementus. Ðie vargonai apie 1780–1785 m. pastatyti Vilniaus Augustinø baþnyèioje, áArkikatedrà perkelti 1857 m., vëliau keletà kartø pa-didinti (paaukðtinti ir paplatinti). Apie Arkikatedrosir Ðv. Jonø baþnyèios vargonø prospektus raðæ me-notyrininkai M. Morelowskis (1938–1939 m.) irE. Smulikowska (1989 m.) átvirtino skaudþias klai-das13, trukdþiusias atskleisti Vilniaus vargonø meistrømokyklos savarankiðkumà. E. Smulikowskos knygojeteigiama, kad Vilniaus Arkikatedros vargonus pasta-të meistras Dominykas Adamas Casparini14, oXIX a. ið esmës modifikuotas XVIII a. prospektaspateikiamas kaip vientisas rokoko kûrinys, papuoðtaspenkiø figûrø skulptûrine grupe15. Prigimtinæ ðiø var-gonø vietà Augustinø baþnyèioje ribojo ankðtas var-gonø choro plotis ir aukðtis, todël papildomos skulp-tûros atsirado tik po keliø XIX a. rekonstrukcijø16

(1 pav.). Ið pradþiø ðis prospektas buvo daug maþes-nis ir galëjo turëti tik Karaliaus Dovydo skulptûrà17.Rekonstravus prospektà, iðvystame Vilniaus vargonømeistro N. Jantzono 1783 m. (2 pav.) datuojamøBudslavo bernardinø baþnyèios vargonø prospektoanalogà18. Patyrinëjus abiejø instrumentø dispozicijas,atsiveria neginèijami instrumentø panaðumai, leidþian-tys Vilniaus Augustinø baþnyèios vargonus priskirtiN. Jantzonui19.

Gerokai keblesnë Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèios var-gonø prospekto autentiðkos iðvaizdos rekonstrukcija.Rekonstruotàjá prospektà galima laikyti Vilniaus var-gonø mokyklos etalonu, nors iki ðiol istoriografijojeðie vargonai taip pat laikyti A. G. Casparini darbu20.Minëtame veikale E. Smulikowska meistruiA. G. Casparini priskiria ir A. G. Zelle’s vargonusVilniaus liuteronø baþnyèioje21 (nors pastarieji tik po1888 m. rekonstrukcijos tapo dideliais vargonais22).

Vilniaus meistrø darbus A. G. Casparini pirmasispriskyrë J. Galiczius savo straipsniuose dar 1861 m.23,vëliau jo teorijà átvirtino ir papildë M. Morelowskis24,J. Goùosas, E. Smulikowska ir daugelis kitø autoriø.Kadangi M. Morelowskio ir E. Smulikowskos straips-niuose tiek Vilniaus Arkikatedros, tiek Ðv. Jonø, tiekliuteronø baþnyèiø vargonø prospektø analizëms pa-sirinktos ne autentiðkos, o dabartinës, t. y. jau mo-

difikuotos, formos (padarytos XIX a. rekonstrukcijømetu pagal Vilniaus dominikonø baþnyèios vargonøpavyzdá), tad pateiktieji jø panaðumai á Karaliauèiausmeistrø darbus yra labai átikinami. Ðiame straipsnyjesiekiama iðtaisyti besikartojanèias klaidas, ið uþmarð-ties prikelti Lietuvos meistrø vardus ir pristatyti juossavarankiðkos Vilniaus vargonadariø mokyklos kon-tekste. Atkûrus Vilniaus Ðv. Jonø, Arkikatedros irliuteronø baþnyèiø vargonø prospektø autentiðkà ið-vaizdà, iðvydus originalius Vilniaus meistrø darbus,toliau galima nagrinëti Vilniaus mokyklos ypatumus.

Vilniaus mokyklos prospektø kompozicija neatsi-tiktinai yra Karaliauèiaus vargonø mokyklos tradicijøtàsa, nes vilnietiðkos mokyklos ákûrëjas meistrasA. G. Zelle buvo Karaliauèiaus meistro Georgo Si-gismundo Caspari (Caspar) (1693–174125) mokinys,o pastarasis – Karaliauèiaus vargonø meistro Johan-no Josua Mosengelio (1663–1731) þentas. TiekG. S. Caspari, tiek J. J. Mosengelis mokësi pas meist-rà Johannà Tobiasà Gottfriedà Trostà26, vëliau abutapo privilegijuotais Karaliauèiaus rûmø meistrais27,o A. G. Casparini buvo Heinricho Gottfriedo Tros-to28 mokinys. G. S. Caspari mirus, A. G. Zelle jauturëjo solidþià vargonø meistro patirtá ir kvalifikaci-jà, todël 1742 m. siekë atsilaisvinusios Karaliauèiausrûmø meistro pareigybës. Taèiau já lydëjo nesëkmë –ðià vietà uþëmë G. S. Caspari sûnënas A. G. Caspa-rini. Nors A. G. Zelle turëjo solidesnæ amato patirtánei vos 27-eriø A. G. Casparini, taèiau èia tikriausiailëmë þymiosios vargonadirbiø giminës átaka, nes pra-laimëjimo atveju A. G. Casparini bûtø tekæ darboieðkotis kitur. Netekæs paskutinës galimybës ásikurtiKaraliauèiuje, nuo 1742 m. A. G. Zelle visam laikuiapsistojo Vilniuje29.

XVIII a. I pusëje Vilniuje nebuvo kvalifikuotøvargonø meistrø, todël A. G. Zelle atëjo á beveiklaisvà niðà. Èia jis iðugdë visà Vilniaus vargonø mo-kyklos meistrø kartà: J. Ch. Ungefugà, sûnus Micha-elá ir Pauliø Gerardà, þentà N. Jantzonà30. Nors, rem-damiesi istorinëmis þiniomis, galime teigti, kadA. G. Zelle’s profesinë kvalifikacija buvo aukðta (tu-rëjo meistro vardà – vok. Werkmeister), taèiau maþaiteþinoma apie jo sukurtus vargonus, o ið Lietuvojeiðlikusiø XVIII a. vidurio instrumentø sunku kuriuosnors priskirti jo rankai, iðskyrus Vilniaus Ðv. Kazi-miero baþnyèios instrumento fragmentus, dabar esan-èius Ðv. Jurgio baþnyèios vargonø viduje31. Nuodug-niau patyrinëjus pastarøjø vargonø dar 1861 m. bu-vusià dispozicijà paaiðkëja, kad abiejø manualø dis-pozicijos yra skirtingø tipø, o antrojo labai primenasu Karaliauèiaus mokykla susietø meistrø – Matthia-s’o Obucho32 (minimas 1690–1726), G. S. Caspari33

(1693–1731), Jono Wisteniaus34 (1700–1777) – var-gonø stilistikà35. Vilniaus Ðv. Jurgio baþnyèios vargo-nø prospekto kompozicija ir droþiniai yra vëlesni nei1740 m., o vargonø virðuje esantis kartuðas su herbutiksliai atkartoja kiek aukðèiau vargonø, virð galiniobaþnyèios lango, iðpieðtà herbà. Taigi tikëtina, kad á


1 pav. Vilniaus Arkikatedros vargonø dabartinis vaizdas, G. Povilionio nuotrauka

2 pav. Vilniaus Arkikatedros vargonø rekonstruotas autentiðkas vaizdas, G. Povilionio nuotrauka, montaþas – RimosPovilionienës


8

1 2

4

6

9 10

7

3

5

3 pav. XVIII a II p. Vilniaus mokyklos vargonø prospektø tipai:1 – Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèios didieji vargonai (1765–1766 m.);2 – Vilniaus Bernardinø (1764–1766 m.), Linkuvos (1764 m.) baþnyèiø vargonai;3 – Vilniaus Arkikatedros (XVIII a. 9-asis deð.), Budslavo (1783 m.) bernardinø baþnyèiø vargonai;4 – Tytuvënø (1789 m.) ir Troðkûnø (1790 m.) bernardinø, Kurtuvënø (iki 1793 m.) baþnyèiø vargonai;5 – Stakliðkiø (po 1782 m.) baþnyèios vargonai;6 – Vilniaus Ðv. Jurgio (apie 1760–1770 m.), Visø ðventøjø (apie 1770 m.), Jiezno (iki 1782 m.), Joniðkio (Molëtø r.,apie 1780 m.), Jûþintø (po 1792 m.), Ðeduvos (apie 1790 m.), Tverø (XVIII a. pab.), Sedos (1801 m.), Laúi (1798 m.)ir kt. baþnyèiø vargonai;7 – Vilniaus Ðv. Mikalojaus (XVIII a. IV ketv.), Semeliðkiø (1781 m.), Këdainiø (XVIII a. pab.), Pivaðiûnø (XVIII a. pab.),Medininkø (XVIII a. IV ketv.), Rozalimo (1796 m.), Notënø (apie 1790 m.), Skaudvilës (po 1793 m), Joniðkëlio (1803 m.),Balbieriðkio (1802 m.), Vidsodþio (apie 1807 m.), Gaurës (1808 m.), Kantauèiø (1815 m.) ir kt. baþnyèiø vargonai;8 – Vilniaus Evangelikø liuteronø (1751–1753 m.), Vilniaus Kalvarijos (XVIII a. IV ketv.), Buivydþiø (XVIII a. pab.),Geranainiø (XVIII a. pab.), Naugarduko parapijinës baþnyèios (XVIII a. pab.), ið dalies Drujos bernardinø baþnyèiosvargonai (XVIII a. III ketv.);9 – Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèios Oginskiø koplyèios (apie 1770 m.), Pasienës (1765 m.), Pabaisko (XVIII a. pab.),Tabariðkiø (XVIII a. pab.), Vaiguvos (po 1804 m.), Antazavës (XIX a. pr.) baþnyèiø vargonai;10 – Nevarënø baþnyèios vargonai (apie 1810–1820 m.).


Daugiau nei 90 nuoðimèiø Lietuvoje iðlikusiø vë-lyvojo baroko ir rokoko stiliaus vargonø prospektøkompozicijø pagrindà sudaro du aukðti bokðtai. To-kios dvibokðtës kompozicijos kilmë gali bûti susijusisu Vilniaus vëlyvojo baroko baþnyèiø architektûra.Tarp baþnyèiø bokðtø esanti þemesnë centrinë fasadodalis iðkilusiu fasadu paslepia ðlaitiná stogà. Panaðidviejø aukðtø ðoniniø ir þemesnës centrinës dalieskompozicija bûdinga ir vëlyvojo baroko Vilniaus baþ-nyèiø altoriø kompozicijoms. Dvibokðtëse baþnyèiosepagrindiniame fasade daþniausiai yra tik vienas cen-trinis langas, pro kurá á baþnyèià patenka saulës spin-duliai, o virð didþiojo altoriaus esantis langas pralei-dþia saulës ðviesà. Siekiant neuþstoti ðviesos, prospek-to kompozicijà reikëjo formuoti abipus lango, o neties jo centru. Taip buvo suformuota dvibokðtë struk-tûra su þemesne centrine dalimi ir jos viduryje ákom-ponuotu maþu bokðteliu. Skirtingai nuo dideliø vëly-vojo baroko mûriniø baþnyèiø, maþose Lietuvos me-dinëse baþnyèiose dël þemo vargonø choro aukðèioneuþstoti galinio lango beveik neámanoma. Gal todëlvirð þemos vargonø prospekto centrinës dalies labaidaþnai ákomponuota spinduliuojanti Apvaizdos akis.Skirtingai nuo Vilniaus, Karaliauèiaus kraðto baþny-èiø ir nedideliø vargonø prospektø architektûroje vy-rauja vienabokðtë kompozicija.

Kaip Vilniuje vëlyvajame baroke iðtobulinta dvi-bokðtë baþnyèiø architektûra tapo ðio laikotarpio Vil-niaus mokyklos ávaizdþiu, taip ir vargonø prospektaiLietuvoje evoliucionavo ir virto savarankiðku Vilniausvëlyvojo baroko vargonø mokyklos tipu. Lietuvoje ðiotipo kompozicija platëjo ar siaurëjo pagal instrumen-tø dydá, esamà vietà ir kt. Þemaitijoje ðià kompozi-cijà meistrai naudojo net iki XIX a. antrojo deðimt-meèio, o kartais net ilgiau. Pagal prospektø dydá ga-lima iðskirti net deðimt Vilniaus mokyklos meistrøgrupei priskiriamø skirtingø vargonø prospektø kom-pozicijø (þr. 3 pav.). Vienø kompozicijø vargonø þi-noma tik po vienà, du egzempliorius, kitø – po ke-lias dešimtis.

Ásigilinus á Lietuvos vëlyvojo baroko vargonø ti-pologijà, ávairiø modifikacijø prospektø gausà, gali-ma daryti iðvadà, kad nors Vilniaus mokyklos meist-rø darbuose pastebima Karaliauèiaus mokyklos bruo-þø tàsa, taèiau Vilniaus meistrø ir jø sekëjø sukurtasnemaþas originaliø vargonø kiekis rodo didelæ lietu-viðkos vargonadariø mokyklos reikðmæ ne tik Vilniu-je, bet ir visoje Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje.

Gauta 2005 05 09

Nuorodos

1 W. Renkiewicz, J. Janca, Geschichte der Orgelbaukunstin Ost- und Westpreussen 1633 bis 1944, Würzburg, 1984,t. 1, S. 338.

2 J. Janca, rankrašis, Tübingen (dalis medþiagos paskelb-ta Olesen Ole internetiniame tinklalapyje apie Danijos

baþnyèià buvo perkeltas tik A. G. Zelle’s instrumen-tas (be prospekto), kuris tapo kito instrumento ant-ruoju manualu.

Nors Vilniuje þinomi vos keli nedideli A. G. Zel-le’s darbo instrumentai, taèiau jo mokëti nemaþi mo-kesèiai valstybei leidþia manyti, kad meistras sukûrënemaþai vargonø, kuriø dauguma buvo skirti provin-cijos ir LDK miestø baþnyèioms. Galbût remiantisSeinø bazilikos vargonø prospekto panaðumais á Ka-raliauèiaus ir Vilniaus mokyklø darbus, ðiuos vargo-nus (datuojamus apie 1760 m.) bûtø galima hipote-tiðkai priskirti A. G. Zelle’s autorystei?

Tiksliai ávardyti A. G. Zelle’s vargonø prospektøypatumus trukdo per menkos þinios (þinomi jo dar-bai neiðliko, iðskyrus kelias Vilniaus liuteronø baþny-èios vargonø nuotraukas), kadangi panaði prospektøkompozicija tarp Vilniaus meistrø buvo gana reta, oir iðlikusiø vargonø autorystë dar nenustatyta. Pana-ðios kompozicijos prospektai þinomi Vilniaus Kalva-rijø, Geranainiø, Naugarduko Visø Ðventøjø, ið da-lies Drujos bernardinø baþnyèiose.

Taigi nors A. G. Zelle galima vadinti Vilniaus mo-kyklos ákûrëju, taèiau brandþiausiais ir stilistiðkai iðskir-tiniais ðios mokyklos pavyzdþiais reikëtø laikyti jo mo-kiniø ir vëlesniø sekëjø darbus. Kadangi kol kas nema-þos dalies Vilniaus mokyklai priskiriamø vargonø tiksliautorystë nëra þinoma, o darbai yra labai panaðûs, tadišskirti kiekvieno meistro vargonø prospekto bruoþusneámanoma. Objektyviausia bûtø sudaryti Vilniaus mo-kyklos vargonø prospektø tipologijà36.

Siekiant suþinoti Vilniaus mokyklos prospektø kom-pozicijos kilmæ, analogø reikëtø paieðkoti Karaliauèiauskraðte. Lietuvos meistrø vargonø prospektuose bûdin-giausias simetriðkai sudvejintas tridalis kompoziciniselementas (pusapvalis daugiabriaunis bokðtas ir já ðo-nuose juosiantys tiesûs laukeliai, 3 pav.). Ðis tridaliselementas yra netiesiogiai perimtas ið J. J. Mosenge-lio darbø (pvz., Almenhauseno37 (XVIII a. pr.) baþny-èios, Karaliauèiaus katedros (1721 m.38) ir kt. vargo-nai39). Toká elementà taip pat naudojo vargonø meist-ras Andreas Hildebrandtas (minimas 1709–1755)Gdansko Ðv. Jono baþnyèios pedalø dalies vargonøprospekte40. Sudvejinto tridalio elemento kompozicijataip pat pastebima neþinomø Rytprûsiø meistrø Tilþësreformatø baþnyèios (XVIII a. vid.) vargonø41 irÐv. Lipkos bazilikos vargonø pozityvo (pristatyto1751 m.) prospektuose. Vëliau, XVIII a. II pusëje,tridalá elementà Karaliauèiuje daþnai naudojoA. G. Casparini, J. Preuss ir kt. Taèiau, skirtingai nuoprûsiðkø vargonø, vilnieèiø meistrø darbuose šios su-dvejintos kompozicijos centre visada áterpiamas tre-èias, þemesnis, bokðtelis (daþniausiai dvibriaunis, re-èiau gaubtas, þr. 3 pav.). Pirmàkart tokia struktûraaptikta G. S. Caspari sukurtame42 Karaliauèiaus Neu-rosgärter (1737 m.43) baþnyèios vargonø pozityve44 (vok.Rückpositiv). Galbût á Vilniaus vargonø prospektø kom-pozicijà reikëtø paþvelgti ir kitu kampu, evoliucijosprieþasèiø paieðkoti Lietuvoje.


vargonus: http://musikhistoriskmuseum.kroyer.kulturho-tel.dk/reg/ungefug.htm).

3 Dabar Lenkija, Eùk, vokiðkai – Lyck.4 M. Zgliñski, Budownictwo organowe na terenie dawne-

go Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego do okoùo 1850 ro-ku w úwietle najnowszych badañ. Materiaùy, Muzyka,2003, Nr. 3, Warszawa, s. 83.

5 J. Golos, Polskie organy i muzika organowa, Warszawa,1972, s. 53. Danielius Wroblewsky’s gimë Lischowene(dab. Lisowskiej Woli), netoli Elko.

6 D. Wroblewsky’s vargonus taip pat statë Norvegijoje.7 “Daniel Wroblewskys laerekontrakt 1762”. Iš: Olesen

Ole internetinio tinklalapio apie Danijos vargonus: http://musikhistoriskmuseum.kroyer.kulturhotel.dk/reg/ki00006.htm; http://musikhistoriskmuseum.kroyer.kultur-hotel.dk/reg/ki00014.htm.

8 Toliau pateikiama dalis daþnai cituojamos literatûros,kurioje Vilniaus meistrø darbai priskirti Karaliauèiausmeistrui A. G. Casparini:

R. Guèas, Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèios vargonai, ISO Cong-res, Balticum, 2000, Vilnius, 2000 (lapai nenumeruoti);

G. Grahn, A. McCrea, Towards a History of Organ-Buil-ding in the Baltic States, The Organ Yerbook, 1996,vol. XXVI, s. 32;

J. Goùos, Casperiana Polonica, Ars Organi 30: 1091. 1967;J. Goùos, Polskie organy ..., s. 347;M. Brensztejn, Casparini, Polski Slownik Biograficzny, Kra-

cow, 1937, vol. 3, s. 207;E. Smulikowska, Prospekty organowe w dawnej Polsce etc.,

Wroclaw, 1989, s. 124–125;J. Galicz, Ruch muzyczny, O organach w Wilnie, 1861,

Nr. 8–9, Warszawa s. 117–122;M. Morelowski, Snycerz Gædowski, mistrsz Casparini i or-

gany grupy wileñskiej XVIII w., Prace i materiaùy spra-wozdawcze sekcje Historii Sztuki towarystwa przyjacioù naukw Wilnie, Vilnius, 1938–1939, t. 3, s. 309–317;

R. Kruijt, straipsniai internetiniame tinklalapyje apie var-gonø meistrus Casparini: www.fortunecity.com/tinpan/cliff/411/casparini/caspfram.htm.

9 Ðiø vargonø prospekto kompozicija laikoma Karaliau-èiaus vëlyvojo baroko vargonø etalonu. Juo remiantisXIX a. II pusëje buvo perdaryti keliø Vilniaus baþny-èiø vargonø prospektai.

10 Tyrinëjant vargonø prospektus reikëtø atkreipti dëmesá,jog baroko epochoje vargonø prospekto struktûra at-spindëjo meistro kûrybos stiliø ir instrumento dydá, bu-vo tarsi meistro „vizitinë kortelë“; klasicizme, prieðin-gai, – vargonø prospekto kompozicija labiau priklausënuo baþnyèios interjerà kûrusio architekto ir nerepre-zentavo vargonø meistro, neatspindëjo instrumento.

11 1765–1766 m. pastatyti Polocko Jëzuitø baþnyèioje,1837–1839 m. perveþti á Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèià,vëliau keletà kartø padidinti ir rekonstruoti.

12 Vargonø prospektø dydá ir ið dalies kompozicijà dikta-vo instrumentai, todël pastariesiems augant didëjo irprospektai.

13 Ðiø menotyrininkø tyrimai rëmësi tik vizualiu vargonø pa-naðumu, neatliekant gilesniø tyrimø, akivaizdþiai atsklei-

dþianèiø originalo ir vëlesniø praplëtimø ribas. Gana daþ-nai suklaidina su baroku sugretintas neobarokas, o iðva-dos daromos tik þiûrint á nuotraukà arba objektà ið atstu-mo. Ðiame straipsnyje pateikiamø tyrimø rezultatai re-miasi ne tik vizualiu panaðumu, taèiau ir natûros tyrimais.

14 Ið tikrøjø kalbama apie Adamà Gottlobà Casparini(E. Smulikowska, ten pat ..., s. 229.)

15 Nors autorë uþsimena, kad vargonai perkelti ið Augus-tinø baþnyèios, taèiau prospekte neáþvelgia vëlesniø re-konstrukcijø bei klaidingai ávardija skulptûrinës grupësikonografijà. Ðv. Cecilijà ir smuikuojantá angelà meno-tyrininkë palaiko ðv. Augustinu (tikriausiai susiedamasu Augustinø baþnyèia) ir ðv. Grigaliumi (E. Smulikow-ska, ten pat ..., s. 229).

16 Nors ðiuo metu Vilniaus Augustinø baþnyèia uþdaryta, ojos tûris padalytas keliomis gelþbetoninëmis perdango-mis, taèiau, iðmatavus beveik nepaþeistà vargonø chorà(XX a. pradþioje rekonstruotas pagal buvusá XVIII a.)ir virð jo buvusá tûrá, paaiðkëjo, kad skulptûros ant var-gonø prospekto ðoniniø bokðtø virðaus negalëjo tilpti.

17 Ið arti patyrinëjus skulptûras matyti, kad Karalius Do-vydas yra sukurtas anksèiau uþ likusias. Dovydo, ketu-riø virðutiniø skulptûrø ir centrinio angeliuko stilistikayra trijø skirtingø laikotarpiø.

18 MAB RS, f. 18, b. 181, l. 38.19 Kadangi ðiame straipsnyje vargonai nagrinëjami me-

notyriniu poþiûriu, instrumentai plaèiau neanalizuoja-mi.

20 Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèios didþiøjø vargonø prospek-to rekonstrukcija buvo analizuota ankstesnëje publika-cijoje, tad ðiame straipsnyje ði tema nebus nagrinëja-ma. Apie Vilniaus Ðv. Jonø baþnyèios vargonø prospektoir instrumento rekonstrukcijà bei autorystës klausimàplaèiau: G. Povilionis, XVIII a. antros pusës Vilniausvargonø statybos mokyklos meistrø vargonø prospektai:kompiliuota ar originalu?, Vilniaus dailës akademijosdarbai. Dailë, 35, Vilnius, 2005, p.

21 E. Smulikowska, ten pat ..., s. 193, 218.22 Autentiðkàjà prospekto dalá sudarë penki centriniai lau-

keliai (trys bokðtai ir dvi plotmës). Vargonai sunaikintiAntrojo pasaulinio karo metu, iðliko tik kelios archyvi-nës nuotraukos.

23 J. Galicz, Ruch muzyczny, ten pat ..., s. 117–122.24 M. Morelowski, Snycerz Gædowski, mistrsz Casparini i

organy grupy wileñskiej XVIII w., ten pat, s. 309–317.25 W. Renkiewicz, J. Janca, ten pat ..., s. 338.26 F. Friedrich, Der Orgelbauer Heinrich Gottfried Trost:

Leben-Werk-Leistung, Leipzig, 1989, S. 16–17.27 Prieð atvykdamas á Karaliauèiø J. J. Mosengelis buvo

privilegijuotas Hanoverio kunigaikðèio vargonø meist-ras (Churfürstlicher Hannoverscher Privilegirter Orgel-bauer) (M. Schaefer, Das Silbermann-Archiv, Wintert-hur/Schweiz, 1994, p. 176; G. Fock, Arp Schnitger undseine Schule, Kassel, 1974, S. 172).

28 Johanno Tobiaso Gottfriedo sûnaus.29 Vilniuje A. G. Zelle minimas nuo 1737 m. (M. Paknys,

Vargonø meistrai Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje,Menotyra, 2001, Nr. 2, p. 58).


30 Apie Vilniaus meistrus ir jø instrumentø ypatumus pla-èiau: G. Povilionis, Lietuvos barokiniø vargonø vietaEuropos vargonø kontekste, Istorinis naratyvas: proble-mos ir tyrinëjimai, Vilniaus dailës akademijos darbai,Dailë, 30, Vilnius, 2003, p. 63–86.

31 Ðv. Kazimiero baþnyèioje A. G. Zelle vargonus pastatëapie 1740 m., XIX a. viduryje ðie vargonai perkelti áÐv. Jurgio baþnyèià (J. Galicz, ten pat, s. 132). 1938 m.instrumentà ið pagrindø perdarë Vilniaus meistrasWacùawas Biernackis, palikæs vos kelias deðimtis istori-nio instrumento vamzdþiø.

32 Katznase baþnyèios (Rytø Prûsija) vargonø dispozicija(apie 1720 m.) (W. Renkiewicz, J. Janca, ten pat …,S. 217).

33 Aizputes (Hasenpoth) baþnyèios (dab. Latvija) vargonødispozicija (1737 m.) (Alvio Melbardþio informacija).

34 Linköpingo baroko vargonø mokyklos ákûrëjas.35 Åtvid (1751 m.), Älvestad baþnyèiø vargonø dispozici-

jos (R. E. Erici, A. Unnerbäck, Orgelinventarium. Stoc-kholm, 1988, p. 390, 392).

36 Ðiame straipsnyje visø Vilniaus vargonø mokyklos meist-rø prospektai analizuojami kaip visuma meistrø atski-rai neiðskiriant. Vilniaus mokyklos meistrai: ArendtasGerhardtas, Michaelis ir Paulius Gerhardas Zelle, Jo-hannas Christophas Ungefugas (iš dalies), Nicolausasir Friedrichas Jantzonai, Joachimas Friedrichas Schee-lis, Ludwikas Klimowiczius, Juozapas Wojciulewicziusir keletas maþiau þinomø meistrø.

37 A. Boetticher, Die Bau- und Kunstdenkmäler der Pro-vinz Ostpreussen, Heft II, Natangen, 1898, Königsberg,S. 12.

38 P. Williams, The European Organ, B. T. Batsford Ltd,London, 1966, p. 280, 293.

39 Tarp J. J. Mosengelio darbø yra ir Hamburgo mokyk-los tipo prospektø (nuotrauka ið J. Janca, W. Renkie-witz, ten pat …, S. XV).

40 Vargonø nuotraukos ir pieðiniai ið W. Renkiewicz,J. Janca, ten pat..., p. 202, il. 51.

41 A. Boetticher, Die Bau- und Kunstdenkmäler der Pro-vinz Ostpreussen, Heft V. Litauen, 1895, Königsberg S.147.

42 Tuo metu pas já jau dirbo A. G. Zelle.

43 A. Boetticher, Die Bau- und Kunstdenkmäler der Pro-vinz Ostpreussen, Heft II, Königsberg. 1897, Königs-berg, S. 243.

44 Aptinkamas tik vienuose G. S. Caspari vargonuose. Da-lis kitø jo prospektø galëjo bûti analogiðki, taèiau ne-iðliko.

Girënas Povilionis

ORGAN CASES BY VILNIUS ORGAN BUILDINGSCHOOL OF THE 2ND HALF OF THE 18TH C.

S u m m a r yIn the 2nd half of the 18th c. a number of organ builderslived and worked in Vilnius. Though most of them were co-mers from German-speaking countries, Vilnius became theirdomicile, and here they established organ workshops. Theorgan building evolved influenced both by traditions of co-mer-masters and local artistic tendencies. So there formeda specific organ style of Lithuania, which today is calledVilnius Organ Building School of the 18th c.

In the article, the organ cases by Vilnius Organ BuildingSchool of the 18th c. are discussed and the question of in-dependence of this organ building school is brought up-to-date. The architectural part of organ cases shows an uncon-ventionality of Vilnius Organ Building masters.

The history of Vilnius School is traced. The analogies ofworks by the organ builders Arendt Gerhardt Zelle, JohannChristoph Ungefug, Nicolaus Jantzon, Johann FriedrichScheel, Ludwik Klimowicz to the organs by masters of theKönigsberg organ building school (Johann Josua Mosengel,Georg Sigismund Caspari, Adam Gottlob Casparini) are fi-xed. Also, the article continues solving the problem of Vil-nius baroque organs erroneously assigned to Königsberg or-gan builder A. G. Casparini (the opposite opinion is basedon the authentic look of the Vilnius Cathedral organ casein the 18th c., which is analogous to the organ case madeby N. Jantzon in the the Budslav church).

An evolution of organ cases by Lithuanian organ buil-ders is discussed also. The article presents ten archetypes oforgan cases made by Vilnius Organ Building School of the18th c.

xviii a. ii pusës vilniaus vargonadariø mokyklos vargonø … · 2005-09-23 · xviii a. ii...

Documents