1Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

Nr. 24 (642) 2007 m. gruodþio 22 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt

... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai,bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo

Ð iame numeryje:

7-14

Nr 14 (22)

PRENUMERUOKITE !!!

2008 METAMS

„Vorutà“1 mën. – 3.00 Lt

3 mën. – 9.00 Lt

6 mën. – 18.00 Lt

9 mën. – 27.00 Lt

12 mën. – 36.00 Lt In

dek

sa

s 0

13

5

„Vorutà“ galima prenumeruotiinternetu, adresu: www.post.lt

skyrelyje „prenumerata“ pasirinktilaikraðtá „Voruta“

Nukelta á 13 p.

4

Gediminas Pavirþis

Demokratijos supratimasDemokratija valstybëje

didelë vertybë, nes tik tadagerbiamos þmogaus teisës, opilietis, nebijantis reikðti irsiekti ágyvendinti savo min-tis, pasijunta valstybës dali-

mi. Tokiø þmoniø bendruomenë tampa pi-lietine visuomene, kurios átaka valdþios ins-titucijoms pastebimai iðauga. Per rinkimusiðrenkame daugumos valdþià, kurios spren-dimus nors ir vykdome, bet á juos gilina-mës, svarstome, kritikuojame, siûlome pa-taisas, siekiame geriausio rezultato. Tai na-tûralu, juk nëra neklystanèiø, juolab, tokia-me dinamiðkame ðiuolaikiniame gyvenime.

Gal ir keistai skamba straipsnelio pava-dinimas, bet vis tik, kaip ásitikinau, demo-kratija neretai suprantama skirtingai. Ir jo-kiu bûdu netvirtinu, kad mano demokra-tijos supratimas teisingesnis. Neseniai Vil-niaus rajono savivaldybës tarybos Etikos ko-misijoje buvau svarstomas uþ dvi publika-cijas: savaitraðtyje „Savivaldybiø þinios“Nr. 33 straipsná „Anoniminis laiðkas kar-tais bûna nevilties signalas“ ir 2007-09-27 /2007-10-03 savaitraðtyje „Lietuvos sveika-ta“ iðspausdinto interviu „Vilniaus rajonotaryboje – demokratijos deficitas“.

Gerbiu savivaldybës tarybà, kurios na-rys esu ir priëmiau Etikos komisijos spren-dimà toká, koks yra. Atsipraðiau tarybos po-

sëdyje kole-gø, jei mano,kad juosá þ e i d þ i a u ,nors neturiuir neturëjaunieko prieðkiekvienà iðTarybos na-riø. Juk per-s k a i è i u s i opublikacijasvertinimas priklauso nuo poþiûrio kaip áiðkeltà klausimà, problemà, reaguosime, arkritikoje ieðkosime racionalaus siûlymo.Sulaukiau ávairiø vertinimø ir norëjau, kadbûtø padëtas taðkas. Bet... manau, kad benttrumpai verta prisiminti kuo buvau kalti-namas.

Prisipaþástu, nemëgstu anoniminiø, bi-janèiø atvirai reikðti nuomonæ, juolab mo-kyklos darbuotojø, ugdanèiø jaunàjà kartà,laiðkø, bet jame buvo dëstomos prieþastysdël numatomo direktoriaus atleidimo,praðoma apie tai supaþindinti tarybos na-rius. Kaip tik kità dienà tarybos posëdyjebuvo svarstomas ðis klausimas. Nors pra-ðiau neskubëti, nuvaþiuoti iðsiaiðkinti, pa-kalbëti su mokyklos bendruomenës atsto-vais ir, iðklausius visas nuomones, panai-

Linksmø Ðventø Kalëdø ir laimingø Naujøjø metø

„Voruta“ – ðokanti ir dainuojanti...„Vorutos“ laikraðèio pokalbis su Vilniaus kolegijos ðokiø ansamblio „Voruta“ vadove Laima SKUODIENE

Kà reiðkia kolektyvo „Voruta“ pava-dinimas ?

Vilniaus kolegijos ðokiø ansamblio„Voruta“ iðtakos siekia 1956 m. Iki ðiø die-nø praeitas ilgas, sudëtingas ir kûrybingaskelias, pasikeitë kelios vadovø, ðokëjø irmuzikantø kartos. 1985 m. Ansamblis pa-sirinko skambø „Vorutos“ vardà, prime-nantá mums Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës Mindaugo laikus. Pasak istori-niø ðaltiniø (Ipatijaus metraðtyje minimaties 1252 m. áraðu Voruta – lietuviø pilis),buvo viena ið gynybiniø Mindaugo piliø.

Kokia ansamblio „Voruta“ istorija?Kaip minëjau, „Vorutos“ ansamblio ið-

takos siekia 1956 m. Ðiame kolektyve dir-bo daug Respublikos choreografijai nusi-pelniusiø þmoniø: Juozas Gudavièius, Ja-nina Gudavièienë, Tamara Kalibataitë, Ja-nina Griciuvienë, Laima Kisielienë, Almu-të Graþulienë, Kæstutis Tamulevièius, Èes-lovas Vilkevièius, Birutë Navickaitë ir ki-ti. Visi ðie þmonës kolektyvà kûrë, tobuli-no, èia „gimdë“ naujus ðokius, auklëjojaunimà, atiduodami jam po dalelæ savo gy-venimo. Taèiau iðsamià „Vorutos“ istorijàgalëtø papasakoti tik tie, kurie prisidëjo priekolektyvo kûrimo, jo puoselëjimo, bet lai-

kas ne viskà uþfiksavo, kai kuriø vadovø jaunebëra tarp gyvøjø, pasimetë ir dokumen-tai, rodantys kolektyvo gyvenimo ávykius.

Papasakokite plaèiau apie kolektyvovadovus.

Pirmàja ðokiø kolektyvo vadove, vëliauiðvysèiusia plaèià veiklà, buvo Raisa Svis-èiova (Kamerðtein). Ji dirbo iki 1962 m.Taèiau tai nebuvo ðio kolektyvo uþuomaz-

Nukelta á 6 p.

Þvilgsnis á LiudvikoRëzos gyvenimà

Birutë ÞEMAITAITYTË

12 Fotografijosgerbëjams – DanosBuinickaitësparoda „Moterys“

Koncertuoja ansamblis „Voruta“

Asociacija ,,Gimtinës takas“, Treèiojo Amþiaus Universitetas, turizmo agentûra,,Titano vartai“ kvieèia domëtis Lietuvos istoriniu ir kultûriniu paveldu, patirti ke-lionës dþiaugsmà ir susirasti puikiø draugø!

Su profesionaliais gidais keliaukime ðiais marðrutais:Sudervës, Dûkðtø àþuolyno ir Kernavës piliakalniø link.(data tikslinama)Kalëdinis Vilnius… Pësèiomis ir autobusu. (gruodþio29 d.)Medininkø link. Nemëþio rûmai, totoriø meèetë, Vladisovo Sirokomlës muzie-

jus (Bareikiðkëse), Medininkø piliavietë, baþnyèia, istorinis pasienio postas, Juoza-pinës kalva. (sausio 20 d.)

Tradicinës þirgø lenktynës ,,BËK, ÞIRGELI! ”Dusetos. Antalieptë. Sartø regio-ninio parko kultûros paveldas. Prekybos mugë.(vasario 2 d.)

Uþgavënës Rumðiðkëse – kaukëtø bûtybiø ðëlsmas...(vasario 5 d.)Edukologas Romas VOREVIÈIUSInf. tel. 8 610 157801, www.titano vartai.lt

Mielieji,Treèiojo amþiaus universitetas, asociacija „Gimtines takas“, tu-

rizmo agentûra „Titano vartai“ visus savo draugus bendraminèius,nepailstanèius keliautojus sveikina artëjanèiø ðv. Kalëdø ir Naujøjø2008-øjø metø proga.

Niekada nepavarkite ieðkoti, mokytis, paþinti, keliauti ir po tëvið-kæ, gimtàjà Lietuvà, ir po neaprëpiamà, kupinà nepakartojamø at-radimø, pasaulá...

Romas VOREVIÈIUS

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)2 Voruta

Per paskutinius deðimt metø MartynoLiudviko Rëzos asmenybë susilaukë dide-lio tyrinëtojø dëmesio, „kà liudija ne vienanauja mokslinë studija. Galbût dar svarbiaukonstatuoti ðiems tyrimams bûdingà naujàaspektà, griaunantá tam tikrø stereotipø irvienpusiðkumo tradicijà M. L. Rëzos veik-los tyrinëjimuose“* (2007, 4).

Klaipëdos universiteto Baltijos regionoir archeologijos institutas pristatë 2007 m.iðleistà knygelæ „Martynas Liudvikas Rë-za: epochø atspindþiai“*, kurià sudarë Klai-pëdos mokslininkës, Maþosios Lietuvoskultûros istorijos tyrinëtojos doc. dr. Nijo-lë Strakauskaitë ir dr. Silva Pocytë. Siekda-mos kuo autentiðkiau pristatyti þymø moks-lo ir kultûros veikëjà M. L. Rëzà ðviesuo-menei, parengë ðià knygelæ, kuri iðkart ta-po bibliografine retenybe. 2006 m. spalio6 d. Juodkrantës parodø namuose (nuo2007 m. – L. Rëzos kultûros centras) ávy-ko mokslinë konferencija, skirta L. Rëzos230-osioms gimimo metinëms paminëti.

Klaipëdietës istorikës Nijolë Strakauskaitë(kairëje) ir Silva Pocytë, parengusios knygà„Martynas Liudvikas Rëza: epochø atspin-dþiai“, sugriovë ne vienà ilgus deðimtmeèiusegzistavusá stereotipà apie L. Rëzos asmenybæ.

Jos tiraþas nedidelis, vos 200 egzem-plioriø, taèiau ne vienas leidinys ilgai ne-uþsibuvo knygynuose, o ði knyga net nepa-teko á knygynus, paskutiniai jos egzemplio-riai buvo iðgraibstyti 2007 m. spalio 9 d.per knygos pristatymà Etnokultûros cen-tre Klaipëdoje.

Knygelëje publikuojami septyniø auto-riø straipsniai: Darius Barasas „Karvaièiø-Juodkrantës parapija L. Rëzos gyvenimolaikotarpiu“, Liucija Citavièiûtë „MartynasLiudvikas Rëza – lietuviø raðtijos ir raðtokultûros puoselëtojas Karaliauèiaus univer-sitete“, Ruth Leiserowitz „Rëzos laikai –trumpas istorinis etiudas“, Silva Pocytë„Martynas Liudvikas Rëza Nepriklauso-mos Lietuvos lietuviðkoje spaudoje 1918–1940 metais“, Nijolë Strakauskaitë „Mar-tynas Liudvikas Rëza tautinio ir lokalinioindentiteto fone“, Rimantas Sliuþinskas„Martyno Liudviko Rëzos Dainos oder Lit-thauische Volkslieder: interpretacijos stere-otipai ir naujovës“, Dalia Kiseliûnaitë „Nau-jausiø laikø kurðininkø laikotarpis“), kuriepasiþymi naujomis áþvalgomis daþniausiaiið praneðimø L. Rëzos kultûros centre ávy-kusioje mokslinëje konferencijoje.

Ið tikrøjø, apie L. Rëzos asmenybæ daugnëra þinoma. Pirmiausiai jis viskuo gyvaidomëjosi; buvo mokslininkas. XVIII a. bu-vo Ðvietimo epocha, þinios buvo priorite-tas. O jeigu nori publikuoti savo darbus rei-këjo paramos ir ryðiø. L. Rëza turto nesusi-krovë, buvo vieniðas, o gyvenimo pabaigo-je su juo bendrauti buvo gana sunku.

Karaliauèiaus universiteto profesoriusir kunigas, konsistorijos tarëjas ir iðskirti-në Maþosios Lietuvos bei Prûsijos asmeny-bë - Martynas Liudvikas (Gediminas) Rë-za (Martin Ludwig Rhesa) gimë 1776 m.sausio 9 d. Karvaièiø kaime Kurðiø nerijo-je, 9 metø likæs naðlaièiu, apsigyveno paslietuviø raðtijos puoselëtojà kunigàCh. D. Vitikà Kaukënuose. 1791–1794 m.mokësi Karaliauèiaus Lyvenikës lotyniðko-je mokykloje. 1799 m. baigë Karaliauèiausuniversitetà, kuriame studijavo teologijà,antikines kalbas, literatûrà, retorikà, klau-sësi istorijos paskaitø. Tada dirbo namø mo-kytoju. Buvo teologas, folkloristas, peda-gogas, kritikas, vertëjas, poetas, leksikog-rafas, evangelikø liuteronø kunigas.1807 m. tapo filosofijos daktaru, 1819 m. –teologijos daktaru ir 1818 m. – teologijosprofesoriumi. Galbût kaþkiek Karvaièiø-Juodkrantës parapija, o labiausiai Kara-liauèiaus miesto ir universiteto poveikispadarë ryðkiausià átakà L. Rëzos asmeny-bës bei veiklos bruoþø susiformavimui. Ta-èiau nemenkiau nulëmë ir gimtoji vieta, jau-dinanti savo gamtos groþiu ir ramybe, ku-riai jis neliko abejingas net pasiekæs karje-ros aukðtumas Karaliauèiuje. Dar bûdamasstudentu pradëjo kurti eiles, iðleido poezi-jos rinktinæ vokieèiø kalba 102 eilëraðèiø„Prutena oder Preussische Volkslieder“

Þvilgsnis á Liudviko Rëzos gyvenimàBirutë ÞEMAITAITYTË, Vilnius

Maþoji Lietuva

(I d. 1809, II d. 1825), kuriame gausu Lie-tuvos istorijos, tautosakos, mitologijos mo-tyvø. L. Rëza profesoriavo Karaliauèiausuniversitete, vedë lietuviø kalbos semina-rà, kelis kartus buvo universiteto vicerek-toriumi (1820–1831 m. su pertraukomis;rektoriumi titulavosi pats karalius). Nuo1829 m. tapo Karaliauèiaus konsistorijospatarëju ir garbës nariu.

Dël L. Rëzos tautybës - nëra vienos nuo-monës. „Sàvoka „lietuvis“ Prûsø LietuvojeXIX a. tradiciðkai buvo gana plati, „lietu-viais“ buvo vadinami gerai ðià kalbà mokë-jæ arba ið lietuviðkø apskrièiø kilæ asme-nys“* (2007, 37). Tad, ðioje knygelëje L. Rë-za taip ir vadinamas „prûsø lietuviu“; jisbuvo vienintelis toká aukðtà akademiná irbaþnytiná rangà pasiekæs prûsø lietuvis. Netik to meto Prûsø Lietuvoje, bet ir uþsienioakademiniuose sluoksniuose vargðasnaðlaitis tapo þymiausiu baltistu.

1819 m. paskirtas ordinariniu teologi-jos profesoriumi ir baþnytinës konsistori-jos tarëju. L. Rëza buvo Karaliauèiaus ka-raliðkosios vokiðkosios, Prûsijos Biblijos irKaraliauèiaus misijø draugijos narys. 1814ir 1818 m. apdovanotas valstybiniais me-daliais, o 1840 m. – ordinu.

Uþaugæs lietuviðkoje – prûsiðkoje aplin-koje L. Rëza, gavæs vokiðkà auklëjimà irakademiná iðsilavinimà, nepristigo prûsið-kojo patriotizmo. Savo autobiografijoje sa-ve vadino kilusiu „ið lietuviø giminës“, odidþiausias rûpestis buvo tarnauti lietuviøtautai. Jis kovojo uþ lietuvybæ Maþojoje Lie-tuvoje, o idëjiniu pagrindu tapo „iðgrynin-tøjø“ tautiniø aspiracijø apibrëþtys. Kara-liauèiuje rûpinasi lietuviø kilmës semina-ristø mokymu. Lietuviø kalbos seminaras– pirmoji akademinë lietuviø kalbos mo-kymo ir studijø institucija pasaulyje. „Jo eg-zistavimo faktas lietuviø literatûros istori-kams buvo þinomas, taèiau kalbant apie jáiðsamiau tekdavo tenkintis hipotezëmis irspëlionëmis“* (2007, 38). Ávairiø sunku-mø patyræs seminaras, L. Rëzai vadovau-jant, vis augo klausytojø skaièiumi.. Tuo jissiekë dviejø tikslø – iðrûpinti nuolatiná etatàlietuviø kalbos dëstytojui, akademiná iðsi-lavinimà turinèiam asmeniui, ir atnaujintilietuviø kalbos mokymà Tilþës gimnazijo-je, kad nereikëtø gaiðti laiko universitetemokant kalbos pradmenø. Deja, tas buvoágyvendinta tik po L. Rëzos mirties. Jis kë-lë lietuviø kalbos reikðmæ mokslui ir tautosmoralei, gynë jos teises vieðajame gyvenime,rûpinosi, kad Maþosios Lietuvos mokyklo-se bûtø dëstoma lietuviø kalba. Protestavoprieð Prûsijos valdþios sumanymà 1814 m.paðalinti lietuviø kalbà ið mokyklø.

Galime didþiuotis L. Rëza, kaip pedago-gu. Jis dirbo lietuviø kalbos dëstytoju univer-sitete ásteigtame Lietuviø kalbos seminare,kuriam pats 30 metø ir vadovavo. Seminarasávardijamas kaip pirmoji lietuviø kalbos mo-kymo institucija pasaulyje, nors tai labai ne-akcentuojama (gal, kad tai buvo Prûsijos ka-ralystëje, o ne Didþiojoje Lietuvoje).

Lietuviðkumo ir vokiðkumo konkuren-cijoje norisi iðkelti dar vienà L. Rëzos biog-rafijos aspektà – galimà glaudø kultûriná ry-ðá su kurðininkø tradicija. Jis uþaugo tri-kalbëje – lietuviø, vokieèiø, kurðininkø –terpëje. Pastaroji, kaip ir lietuviðkoji, turë-jo daryti poveiká bûsimajam profesoriui beitautosakos rinkëjui. Tai labai svarbi aplin-kybë turëjusi apsaugoti L. Rëzos tautinæpriklausomybæ nuo kategoriðkø samprota-vimø, taèiau „kartu tai ið dalies paaiðkina,kodël tam tikrais Rëzos biografijos mo-mentais atsirado jo ranka uþraðyti pasisa-kymai „ið lietuviðkos giminës“ <...> arba„Jedemin“, t. y. Gediminas“* (2007, 80–81). Vietoje krikðto vardo Martynas pasi-rinkæs tautiðkà Gediminas ir juo pasiraðy-davo savo knygas. Liucija Citavièiûtë ma-no, kad vardà Gediminas jis buvo pasirin-kæs kaip literatûriná pseudonimà.

L. Rëza plëtojo religinæ lietuviø raðtijà,iðleido ið naujo suredaguotà lietuviðkà Bib-lijà. (3 leidimas iðëjo 1816 m., 4 leidimas –1824 m.) Paraðë reikðmingas filologijosstudijas apie lietuviðkos Biblijos vertimusbei redagavimo principus 1816 m. „Ges-

chichte der litthauischen Bibel“ („Lietu-viðkos Biblijos istorija“) ir 1816 m.,1824 m. 2 d. „Philologisch-kritische An-merkungen zur litthauischen Bibel“ („Fi-lologinës kritinës pastabos apie lietuviðkà-jà Biblijà“).

Jo laikais buvo madinga domëtis ma-þøjø tautø folkloru. L. Rëza neskyrë prûsølietuviø nuo visos lietuviø tautos, todël sa-vo kûryboje kalbëjo apie visà lietuviø tau-tà, norëjo parodyti ðio regiono lietuviø dai-nas, bet tai, pasak N. Strakauskaitës, „netu-ri nieko bendro su jo patriotiðkumu. Jis patsbuvo Prûsijos Karalystës pilietis ir labai my-lëjo Prûsijà“. Þvejø pasaulëvaizdá jo vaikys-tëje stipriai formavo pasakojamojo folklo-ro tradicija. Tad yra pagrindo manyti, kadvaikystës áspûdþiai labai stiprino jo veiklosmotyvacijà, ir dabar galime dëkingai minë-ti L. Rëzos, kaip tautosakos puoselëtojo beirinkëjo, nuopelnus. Jis pirmasis ëmë siste-mingai rinkti liaudies dainas, á ðità darbàátraukæs ávairiø visuomenës sluoksniø at-stovus, pats raðë pirmiuosius analitiniusliaudies dainø tyrinëjimus, o visà jo triûsàapvainikavo lietuviø liaudies dainø rinki-nys su iðsamia moksline studija 1825 m. ið-spausdintas Karaliauèiuje.

L. Rëza liaudies dainas kaupë ir saugo-jo rankraðèiuose (jais naudojosi vëlesniørinkiniø sudarytojai). 1825 m. parengë pir-màjá jø rinkiná „Dainos, oder LittauischeVolkslieder“. Já sudaro 85 lietuviø liaudiesdainos su vertimais á vokieèiø kalbà, 7 dai-nø melodijos, komentarai ir straipsnis: „Lie-tuviø liaudies dainø tyrinëjimai“. Prie kiek-vienos dainos nurodyta, kur ji uþraðyta. Jispratæsë ir V. Prûsijos kunigø biografiná þi-nynà – presbiterologijà 1834 m. „KurzeNachrichten von allen <...> Predigern“(„Trumpos þinios apie visus <...> buvu-sius kunigus“). Yra þinomi L. Rëzos du lie-tuviðki eilëraðèiai: „Ðimtus jau metus sau-lelë tekëjo ir leidos“, skirtas Lietuviø kal-bos seminaro 100 metø jubiliejui, ir „Pras-ta giesmele, pabusk“. Spëjama, kad jis pa-raðë ir daugiau lietuviðkø eilëraðèiø. Tai patvokiðkà epiná eilëraðtá „Balgos griuvësiai“.1811 m. parengë pirmàjà Lietuviø kalbosseminaro istorijà „Geschichte uns Verfas-sung des litthauischen Seminariums auf derUniversitaet zu Königsberg“, kurioje ap-þvelgë ir ávertino ðios ástaigos 100 metø lai-kotarpá. Savo patirtá prûsø-prancûzø kare1814 m. apraðë karo kapeliono dienorað-tyje „Nachrichten und Bemerkungen ausden Feldzugen des Jahres 1813 und 1814“;lietuviðkai 2000 [Þinios ir pastabos apie1813 ir 1814 metø karo þygius]. Sukaupëapie 3000 spaudiniø asmeninæ bibliotekà(tarp jø 65 knygos, 2 periodiniai leidiniailietuviø kalba), tuo metu didþiausià litua-nistiniø leidiniø bei rankraðèiø rinkiná.

Savo paraðytais akademiniais darbais iruþimamu postu Karaliauèiaus universiteteL. Rëza buvo lyginamas su Kulvieèiu ir Ra-polioniu. J. Stikliorius, pristatydamas ke-letà þymesniø asmenø kilusiø ið MaþosiosLietuvos, já mini ðalia S. Dacho, H. Zuder-mano, F. Kelchio, A. Bruoþio ir kt.

Jis pats pirmiausiai raðë vokiðkai, bet iðtiesø savo darbuose labai daug prisilietë prielietuviø kalbos, lietuviø raðtijos. Karaliauèiausuniversitete daugiausiai dëstë teologines dis-ciplinas, nes buvo evangelikø liuteronø kuni-gu. Paraðë ádomius memuarus apie Napoleo-no karø laikotarpá, apie savo, kaip kapeliono,dalià tarnaujant Prûsijos kariuomenëje. Lietu-viðkai 2000 m. iðleistas jo dienoraðtis „Þiniosir pastabos apie 1813 ir 1814 m. karo þygius iðvieno Prûsijos armijos kapeliono dienoraðèio“.Tas dienoraðtis atskleidþia L. Rëzà, kaip tu-rintá moksliniø interesø þmogø, kuriam labaiádomu, kaip gyvena Europa, kuo ádomûs kitøtautø paproèiai.

1818 m. savo lëðomis pirmasis iðleidoKristijono Donelaièio poemà „Metai“ (Rë-zos vertimas á vokieèiø kalbà ir pratarmë),1824 m. – Ezopo ir K. Donelaièio 6 pasa-këèiø rinkiná „Aisopas, arba pasakos“. Bu-vo pradëjæs rengti K. Donelaièio leksikospagrindu vokieèiø-lietuviø þodynà (neið-spausdino). K. Donelaièio poemà „Metai“L. Rëza iðkart suvokë esant ðedevru. Jis bu-

vo poetas, o XIX a. pr. poezija buvo labaigerbtinas dalykas. Bet reikëjo surasti lëðøir árodyti, kad K. Donelaièio poema iðtiesyra verta dëmesio. Todël L. Rëza pats ið-vertë poemà á vokieèiø kalbà, nes biuro-kratija, disponavusi finansais, kalbëjo vo-kiðkai. Gavæs pinigø jis ið karto „Metus“iðleido vokiðkai ir lietuviðkai. Per pristaty-mà buvo pasakyta, kad 16 proc. poemosiðkupiûruota. Ko neliko? L. Rëza pats ku-piûravo tekstà, nes tikriausiai norëjo, kadnebûtø þeminami lietuvininkai; jam labairûpëjo parodyti tà kûriná, neprasilenkiantásu etika bei tinkantá tiems laikams.

Pirmasis lietuviø liaudies dainø jo su-darytas rinkinys ir K. Donelaièio kûrybospublikavimas neabejotinai yra reikðmin-giausia L. Rëzos veiklos sritis lietuviø kul-tûrai, literatûrai ir savimonës ugdymui. Taijá labiausiai iðgarsinæ veikalai.

Akcentuojant tik L. Rëzos lituanistiniødarbø svarbà ir ignoruojant jo epochos ver-tybiø, Prûsijos valstybës, kurioje jis gyve-no, ir ypaè Karaliauèiaus kultûrinës atmo-sferos átakà jo asmenybei, per XX amþiøsusiformavo L. Rëzos veiklos vertinimostereotipai, orientuojantys á siaurus tauti-nius rëmus. Sukaupë apie 3000 spaudiniøasmeninæ bibliotekà (tarp jø 65 knygos),2 periodiniai leidiniai lietuviø kalba), tuometu didþiausià lituanistiniø leidiniø beirankraðèiø rinkiná. 1841 m. jo bibliotekaparduota aukcione Karaliauèiuje.

L. Rëza mirë 1840 m. rugpjûèio 30 dKaraliauèiuje. Jam pageidaujant buvo pa-statytas studentø bendrabutis ið paliktø lë-ðø, nes pats nebuvo vedæs. Jo gyventojaigaudavo ir nemokamà iðlaikymà. Palaido-tas prie Brandenburgo vartø buvusiuoseKnypavos kapinëse. Jos neiðliko.

1975 m., rengiantis M. L. Rëzos 200metø gimimo jubiliejui, ant aukðtos kopos,prie XVIII a. pabaigoje uþpustyto gimtojodainiaus Karvaièiø kaimo, pastatyta medi-në skulptoriaus Eduardo Jonuðo sukurtaskulptûra. Po keliø deðimtmeèiø (1994 m.)skulptoriaus Arûno Sakalausko sukurtasM. L. Rëzos akmeninis paminklas papuo-ðë Juodkrantæ.

2005 m. minint Karaliauèiaus miesto750 metø jubiliejø Lietuvos pastangomisbuvo pastatytas paminklas L. Rëzai Kali-ninigrade, árengtas jo vardo skveras.

Dar galima pridurti, kad ðá rudená Kali-ningrade áamþintas trijø XIX a. Karaliau-èiaus universiteto rektoriø, tarp jø – ir Liud-viko Rëzos, atminimas. Memorialinëje len-toje, árengtoje vienoje ið sienø greta pamin-kliniø Brandenburgo vartø, – kalbininkoL. Rëzos, fiziologo Karlo Burdacho ir filo-sofo Jokûbo Krauso bareljefai. Visi jie skir-tingais metais dirbo garsiojo Albertinosuniversiteto rektoriais ir po mirties palai-doti buvusiose Katedros profesoriø kapi-nëse greta Brandenburgo vartø, kurios poAntrojo pasaulinio karo neiðliko. Paskuti-næ þinomà L. Rëzos kapo nuotraukà prieðpat karà padarë Kauno universiteto profe-sorius Juozas Eretas.

Atkurti istoriná teisingumà ir áamþintigarsiøjø mokslininkø atminimà nusprendëKaraliauèiaus universiteto ápëdinis – Rusi-jos valstybinis Imanuelio Kanto universite-tas ir Lietuvos generalinis konsulatas Kali-ningrade. Projektas ágyvendintas vieno iðI. Kanto universiteto auklëtiniø lëðomis.

*Martynas Liudvikas Rëza: epochø atspindþiai : [straipsniø rinkinys]

/ Klaipëdos universitetas. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institu-tas ; sudarytojos doc. dr. Nijolë Strakauskaitë, dr. Silva Pocytë, Klaipëda:Klaipëdos universiteto leidykla, 2007 (Klaipëda : KU l-kla). - 111, [1] p.

Knygos virðelis

3Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

2007 m. lapkrièio 17 d. Vilniaus Mo-kytojø namuose (Svetainës salë, Vilniausg. 39) buvo pristatyta pamokslø knyga „Ta-vo þodis yra tiesa” (Vilnius : Apyauðris,2007, 439, [1] p.: iliustr., faks., portr., [500]egz.). Ðá renginá, skirtà evangelikø reforma-tø kunigo Aleksandro Balèiausko 100-osioms gimimo metinëms, surengë Lietu-vos reformacijos istorijos ir kultûros drau-gija. Já pradëjo draugijos pirmininkas prof.Sigitas Kregþdë, kuris pasidþiaugë, kad jamteko tokia laimë lankyti ðio populiaraus ku-nigo tikybos pamokas, kurias ir dabar mie-lai prisimena, nors prabëgo jau daugiau nei60 metø. Gausiai susirinkæ kunigo gerbë-jai (vos tilpæ salëje) skubëjo ásigyti naujàjàknygà, bet ne visiems pasisekë, nes nebuvotikëtasi, kad bus tokia didelë jos paklausa.

A. Balèiauskas gimë 1907 m. spalio 5 d.Ðakiðkiø dvare (Ðvobiðkio parapijoje).1927 m., baigæs Panevëþio gimnazijà, ásto-jo á Lietuvos universiteto Evangelikø Te-ologijos fakultetà, kurá pabaigë 1931.VI.9 d.diplomuotu teologu. Tø paèiø metø JonoKrikðtytojo dienà (VI.25) Birþuose buvoordinuotas ev. reformatø diakonu, o1932.VI.26 d. – kunigu. Dirbo Birþuose,Ðvobiðkyje, Kaune. Nors buvo ev. reforma-tø kunigu, taèiau mielai patarnavo ir ev. liu-teronams Kaune bei Birþuose. Nuo jauni-mo draugijos „Radvila“ ásteigimo1931.XII.20 d. Birþuose iki jos priversti-nio uþdarymo 1940 m. gruodþio 18 d. bu-vo jos centro valdybos pirmininku ir pa-grindiniu veiklos organizatoriumi, sieku-siu ðviesti reformatø jaunimà (jos ðûkis bu-vo: „Dorinkis ir ðvieskis!“). Jis atliko dide-lá ðvietëjiðkà darbà ir religinëje spaudoje ra-ðydamas straipsnius, redagavo (kartu sumokytoju Alfredu Ðliku) knygà „Mûsø jau-nimo vadovas“ (1939), parengë ir iðleidoknygelæ apie reformatorius „Husas ir Vik-lifas“. Mirë paèiame jëgø þydëjime 1952 m.sausio 24 d. palikæs numylëtà darbà bei nað-læ su dviem naðlaièiais. Ilsisi senosiose Bir-þø kapinëse ant Ðirvënos eþero kranto.

Ðiais metais spalio 7 d. kraðto visuome-në Birþø ev. reformatø baþnyèioje paminë-jo kunigo 100-àsias gimimo metines ir bu-vo pristatyta minëtoji knyga. Dëkinga pa-rapija savo ilgameèio kunigo (èia iðdirbo20 metø) ðviesø atminimà jau 1987 m. áam-þino memorialine lenta (kairëje altoriauspusëje) baþnyèioje.

Prieð daugiau nei penkiasdeðimt pen-kerius metus mirusio kunigo naðlë AlisaAleksandra Balèiauskienë, pamokslø rin-kinio sudarytoja, papasakojo, kad apie kny-gà galvojusi jau labai seniai. O pradëjusiperþiûrinëti bei tvarkyti rankraðèius prieðdvylika metø. Sudarydama knygà prisimi-në: kaip jis raðë pamokslus, kaip norëjo,kad þmonës bûtø geri, sàþiningi. Ðioje kny-goje sudëtuose pamoksluose kunigas mumspaliko savo ðirdies ðilumà. Per knygos pri-statymà Vilniuje ori, þilagalvë inteligentëA. Balèiauskienë kalbëjo: „Prieð 65-erius

Kunigo Aleksandro Balèiausko knygos pristatymas Vilniuje

metus atiteko man ta laimë tapti kunigoA. Balèiausko þmona. Mûsø santuoka bu-vo labai laiminga, gal bût todël, kad abugimëme tà patá spalio mënesá, kad abu bu-vome Aleksandrai, paþiûrø atþvilgiu – ben-draminèiai. Abipusë pagarba, supratimasir meilë teikë gyvenimui dþiaugsmà.

Jis buvo geras profesionalas, kultûrin-gas, malonus þmogus, vertinantis gyveni-mà, tikëjimà, menà, tvarkà, taikà, ramybæ.Niekada nekeldavo balso, neparodë rûstausveido. Su didele meile ir atsakomybe atli-ko savo paðaukimo darbà baþnyèioje, mo-kyklose, paèioje jaunimo draugijos „Rad-vila“ veikloje, pavyzdingo vyro ir rûpestin-go tëvo pareigas savo mylimoje ðeimoje<...>. Buvo dëmesingas þmonëms, ypaènelaimës iðtiktiems, vargstantiems. Stengë-si paguosti, rankà iðtiesti, ne tik þodþiais,bet ir darbais. <...>.

Praëjo daugiau kaip 55-eri metai kai jonebëra mûsø tarpe. Taèiau – laikas nenusi-neðë á uþmarðtá ðiltø prisiminimø apie ðá kil-nø þmogø. Meilë niekada nesibaigia! <...>.

Teranda tie þodþiai atgarsá mielo skai-tytojo ðirdyje!

Tad – Imkit mane ir skaitykite, o skai-tydami – pamàstykite: kaip reikia þmoguigyventi ðioje þemëje!“

Knygos sudarytoja iðvardino ir padëko-jo visiems prisidëjusiems prie ðio leidiniopasirodymo.

Verta pristatyti ir paèià leidinio sudary-tojà, kuri nepaisydama jokiø pokario sun-kumø ir persekiojimø, viena sugebëjo uþ-auginti, iðmokslinti ir patriotiðkai iðauklë-ti ne tik savo vaikuèius, bet ir vaikaièius.

Ji gimë 1921 m. spalio 8 d. Vilkaviðky-je, tarnautojo, liuteronø ðeimoje. BaigusiTauragës mokytojø seminarijà, mokytoja-vo netoli Kauno, kur gyveno su savo tëvais,o lankydama ev. liuteronø baþnyèià sena-miestyje, prie Aleksoto tilto, susipaþino irsu karo kapelionu paskirtu kunigu Alek-sandru Balèiausku ið Birþø, kuris ðioje baþ-nyèioje laikë pamaldas evangelikams – re-formatams ir liuteronams lietuviams (re-formatai dar tik statësi savo baþnyèià Kau-ne). 1942 m. rugsëjo 20 d. kun. Aleksan-drà Balèiauskà ir Alisà Aleksandrà Bro-kertaitæ sutuokë pakviestas ið Birþø buvæsjos Klaipëdos VD gimnazijos tikybos mo-kytojas kun. Povilas Jaðinskas. Netrukusjaunavedþiai persikëlë gyventi á Birþus, ási-kûrë klebonijoje, vadinamoje „Meðkausky-ne“. Kun. A. Balèiauskas buvo paskirtasBirþø parapijos antruoju kunigu ir tikybosmokytoju gimnazijoje, kurioje mokytojosdarbà gavo ir þmona Aleksandra. 1943 m.gimë sûnus Donatas. 1944 m. vasarà karoaudra sudegino didelæ dalá Birþø miesto,sudegë ir graþioji klebonija, kurioje gyvenolaiminga kunigo A. Balèiausko ðeima. Jieir kiti padegëliai apsigyveno kitoje nuo ka-ro nenukentëjusioje klebonijoje, kurioje gy-veno kun. Povilas Jaðinskas su ðeima.1945 m. gimë dukrelë Virginija. Po keletometø klebonija buvo nacionalizuota, o josgyventojams ásakyta iðsikraustyti. Sudegu-siame mieste laisvø butø nebuvo, tad tekopatiems statytis namus. Sunkûs pokariometai skaudþiai slëgë jautrø ir dorà þmo-gø – kunigà A. Balèiauskà. Sveikata blogë-jo, nepadëjo ir Rygos gydytojai: vaistø nuoðirdies infarkto tada dar nebuvo. 1952 m.sausio 24 d. nustojo plakusi jo tauri ðirdis,iðgyvenus tik 44 metus. Giliame liûdesyjeliko trisdeðimtmetë naðlë su dviem maþa-meèiais vaikeliais, sena motinëlë, dvi sese-rys, brolis ir liûdinti visa Birþø parapija. Ne-baigtas namas vedë á neviltá, nes tuo metukunigo naðlei buvo draudþiama dirbti peda-goginá darbà. Pragyvenimui uþsidirbdavonamuose kepdama pagal uþsakymus tortus.

1959 m. pavyko ásidarbinti muzikosmokyklos bibliotekininke, o 1961 m. pra-dëjo vesti solfedþio pamokos. Taèiau po më-nesio Birþø miesto valdþia uþdraudë kuni-go naðlei dirbti mokytoja ir pasiûlë atliktivieðà atgailà spaudoje, kad gailisi, jog buvoiðtekëjusi uþ kunigo. A. Balèiauskienë at-sisakë tai padaryti. Po kurio laiko susirado

raðtvedës darbà Birþø miðkø pramonësûkyje ir ten iðdirbo iki pensijos (iki1976 m.).

Knygos redaktorius dr. Mykolas Mika-lajûnas taip pat prisiminë 1948 metus, kaibûdamas vienuolikametis berniukas, girdë-jo kunigà A. Balèiauskà pamokslaujantáÐvobiðkio baþnyèioje. Nors konkreèiai ne-prisimena tuometiniø kunigo sakytø þo-dþiø, bet iki ðiol mena ðiltà atmosferà, tvy-rojusià baþnyèioje. Beje, tokia pat pakili,ðviesi nuotaika jautësi ir per ðá knygos pri-statymà. Á jà sudëta tik maþa dalis A. Bal-èiausko per dvideðimt tarnystës metø para-ðytø ir pasakytø pamokslø. „Leidinys – netik Birþø evangelikø reformatø baþnyèios,parapijos turtas. Tai visø reformatø turtas,viso Lietuvos kultûros paveldo ir istorijosdalis“, – sakë m. Mikalajûnas. Pasak jo, ðiepamokslai iki ðiol dar nepraradæ aktualu-mo ir átaigumo. Jie sakyti ávairiomis pro-gomis – ðvenèiø dienomis (44 pamokslai,pratarmë konfirmantams ir 2 prakalbëlës)ir eiliniais sekmadieniais (74). Jo siûlimupamokslai taip ir yra sudëti. Knyga bus nau-dinga ne tik kunigams ar parapijieèiams, oypaè tiems, kurie dël ávairiø prieþasèiø ne-gali ateiti á baþnyèià. Spëju, kad ji turëtøbûti ádomi ir kitø konfesijø atstovams.

Leidinyje pratarmæ paraðë kunigoA. Balèiausko vaikaitis - kunigas teologi-jos dr. Kæstutis Daugirdas (jau penktos kar-tos kunigas bajoriðkoje Balèiauskø giminë-je), gyvenimo apybraiþà - þmona Aleksan-dra, straipsná „Kunigas A. Balèiauskas irjaunimo draugija „Radvila“ Birþø kraðtomuziejaus „Sëla“ istorikë Deimantë Pruns-kienë. Tai pirmoji tokia evangelikø refor-matø pamokslø knyga Lietuvoje, beje, ið-leista ðeimos lëðomis. Leidinys gausiaiiliustruotas gyvenimo akimirkas fiksuojan-èiomis fotonuotraukomis (ið „Sëlos“ mu-ziejaus ir ðeimos archyvø).

Ðiltais prisiminimais ið Birþø gimnazi-jos laikø pasidalijo prof. Sigitas Kregþdë.Pasidþiaugë, kad net ketverius metus tekolaimë ne tik klausytis kun. A. Balèiauskovedamø tikybos pamokø, bet ir aktyviai da-lyvauti jose svarstant ir iðsakant pastebëji-mus visais gyvenimo klausimais. Profeso-rius per filosofo prizmæ paþvelgë kaip isto-riðkai, pradedant proseneliais, formavosikvalifikuoto teologo asmenybë, kokie pa-grindai buvo padëti kunigui, kuris mokë-damas 7-nias kalbas, giliai iðstudijavæs bib-lines tiesas, sugebëjo per pamokslus áeiti ákiekvieno juos klausanèio, girdinèio beimàstanèio vidiná pasaulá. Mokslininkonuomone, kun. A. Balèiausko darbai, tainepaliesti archyviniai klodai, kuriuos atei-

kuriø dalis pasiekë skaitytojà per ðá vakaràpristatoma knyga „Tavo þodis yra tiesa“.

Nuotaikingà ir kupinà ðviesaus optimiz-mo kalbà pasakë muzikologas VaclovasJuodpusis, iðreikðdamas viltá, kad dar pa-naðiø susitikimø su knygos sudarytoja su-lauksime ir ateityje.

Sveikinimo kalbomis ir prisiminimaispasidalijo poetë Alma Karosaitë, prof. Kon-stantinas Bogdanas, Lietuvos evangelikø re-formatø baþnyèios generalinis superinten-dentas kun. Rimas Mikalauskas ið Birþø,ÐMM viceministrë Virginija Budienë, dr.Renata Bareikienë, birþieèiø klubo „Kri-vulë“ prezidentas Arvydas Kregþdë, dr.Bronius Kaèkus, gydytojos Bilga Pulokie-në ir Irena Januðevièienë, farmacininkë iðKauno Zita Varkalienë, Elvyra Levulienë,sûnus Donatas (beje, jis ir pasiûlë knygospavadinimà) ir daugelis kitø susirinkusiøjø.

Pakiliai giedojo Vilniaus ev. reformatøchoras „Giesmë“ (vad. Graþina Petrauskai-të), „Radvilos“ jaunimo ansamblis, o viskàvainikavo Kauno muzikinio teatro solistasJuozas Malikonis (bosas), akompanuojantfortepijonu kunigo dukrai Virginijai Dau-girdienei (Balèiauskaitei).

Renginio pabaigoje – jau kitoje salëje –visi susirinkæ nuoðirdþiai bendravo priegausaus vaiðiø stalo, o prie gerbiamos kny-gos sudarytojos iðsirikiavo ilga eilutë no-rinèiøjø pakalbëti ar gauti jos autografà pui-kios poligrafinës iðvaizdos leidinyje, kuriovirðelio autorius – vaikaitis MindaugasA. Balèiauskas.

Algirdas ÞEMAITAITIS, Vilnius

tyje galëtø savo magistriniuose, o gal ir dak-tariniuose darbuose panaudoti Vilniaus, oypaè Klaipëdos universitetø studentai.

Vilniaus universiteto prof. VytautasJuodkazis savo kalboje iðreiðkë gilià pagarbàknygos sudarytojai uþ iðsaugotus (per visussunkmeèius) kun. A. Balèiausko rankraðèius,

Kol Lietuvoje yra tokiø ðviesuoliø ðeimø,tol jai nebaisûs jokie kosmopolitiniai vëjai.O anksti mus palikusio darbðtaus ir gabauskunigo A. Balèiausko (1907-1952) ðviesustarnavimas lieka palaimintame atminime irpagal Ðventàjá Raðtà: „jo darbai já seka“.

Arûnës Karosaitës nuotr.

Ið evangelikø-reformatø istorijos

Kun. Aleksandras Balèiauskas(Petro Loèerio nuotr.)

Vakaro dalyviai

Knygos titulinis lapas

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)4 Voruta

Tapatybë kultûrø sankirtoje

Pokalbis su magistru VeteslavuVilimeku, Ostravos universitetas(Èekija)

Praðau prisistatytiAð dirbu dëstytoju Ostravos universite-

to filosofijos fakulteto slavistikos katedroje,kurioje yra rusistikos ir polonistikos skyriai.Dirbu rusistikos skyriuje, uþsiimu vertimuþodþiu ir tarpkultûrine komunikacija.

Kà tiria tarpkultûrinë komunikacija?Tarpkultûrinë komunikacija, tø progra-

mø, kurios yra dëstomos mûsø katedroje,supratimu yra bendravimo priemonë tarpÈekijos ir kitos kultûros atstovø, mûsø at-veju rusø, t. y.mes ruoðiame vertëjus, arbavadinamuosius tarpkultûrinius mediato-rius, þmones, kurie atstovauja komunika-cijai tarp Èekijos ar kitø kultûrø.

Èekija, kiek man þinoma, yra ðalis,priimanti emigrantus vienu ar kitu bûdu.Kaip atrodo ði problema ðiandien ir kaipbuvo anksèiau?

Bûtina pabrëþti, kad Èekijos respubli-ka yra pakankamai nacionaliai suvienytavisuomenë. Gyventojø registracijos rezul-tatai parodo, kad esama tik 5% kitatauèiø.Èia pastebimos labai ádomios tendencijos,kuriø anksèiau nebuvo. Jeigu kalbame apietokias dideles emigracijos ir migracijosbangas, tai 20 amþiuje vyko rusø dvarinin-kø, karininkø, kurie atvaþiuodavo ir apsi-gyvendavo Èekoslovakijoje, emigracija. Nevisi pasiliko èia, kai kurie vëliau vaþiuoda-vo á Vokietijà ar á Prancûzijà. Antroji dide-lë banga – vyko po Antrojo pasaulinio ka-ro, kada ið ðalies iðvykdavo ne vokiðkos tau-tybës asmenys, o tuos, kurie propagavo Tre-èiàjá reichà, iðkraustë á Vokietijà. Tai buvopo 1945 m. Treèioji didelë banga buvo poÈekoslovakijos pasidalijimo 1193 m. sau-sio 1 d., kai daugiau kaip pusë slovakø, gy-venanèiø mûsø valstybëje, gráþo atgal.

Ðiuo metu, maþdaug per 5 metus, stebi-ma ádomi Rusijos ir Ukrainos pilieèiø emig-racijos tendencija. Beje, urainieèiai sudaro45 %, t. y. beveik pusæ visø emigrantø, ru-sai – 10%. Pakankamai daug vietnamieèiøemigrantø, kurie atvaþiuoja ir apsigyvena pasmus ir visø pirma dirba turguje. Jie turi savoveiklos rûðá, gana specifiðkà, turi savo kultû-rà, kurià saugo, be to yra pakankamai uþsi-sklendæ. Vis dëlto neturime dideliø proble-mø ir mûsø valstybë juos priima.

Kas idomaus ðiame plane? Nuo 2005 m.veikia darbo ir socialinio vystymosi minis-terijos programa, kuri vadinasi „Legaliemigracija – atvira galimybë“. Tai specia-lus projektas, suteikiantis lengvatinæ darbovizà, leidimà gyventi ðalyje aukðtos kvalifi-kacijos specialistams ið buvusios Sovietø Sà-jungos ðaliø, Indijos ir kitø. Gaila, bet kolkas nemaèiau ðitos programos rezultatø.

Èekija ádomi tuo, kad, skirtingai nei ákitas buvusias kolonialines ðalis, èia neat-vaþiuoja þmonës ið uþjûrio, tiktai ið kaimy-niniø ðaliø. Tai pakankamai naujas reiðki-nys. Jeigu paþiûrësime á 2007 m. pirmo-sios pusës gyventojø skaièiø, tai beveik40 000 gyventojø, kurie padidino mûsø ða-lies gyventojø skaièiø, tik 5000 sudaro èe-kai, o likæ 35 000 – emigrantai. Ðito anks-èiau nebuvo. Tai palaikoma tendencija, ku-ri vystysis ir toliau.

Ar èekai nebijo, kad iðsaugant ðità ten-dencijà, ðalá uþpildys emigrantai?

Èekai priprato gyventi su èekais, tarpèekø. Aiðku, tai tik mano asmeninë nuo-monë, bet að ásitikinæs tuo, kad kai emig-rantø skaièius pasieks apibrëþtà lygá, tai èe-kai tikrai pradës to baimintis. Todël tai tie-siog neáprasta. Tai ne Sovietø Sàjunga, kaiávairiø tautybiø þmonës kraustësi ir gyve-no ávairiuose miestuose. Jie taipogi iðvyk-davo mokytis á kità respublikà, á kità kultû-rà. Jie arba gráþdavo á gimtinæ, arba juossiuntë á kità, skirtingà kultûrà. Èekai ne-pratæ prie to, mes turime „èekiðkà slëná“,kur tradiciðkai gyvename, ið visø pusiø jisapsuptas kalnø. Bëgant metams tai ir nule-më tokias apibrëþtas aplinkybes. Jei mûsøteritorijoje ir atsirasdavo galybë kitatauèiø,tai buvo kariuomenës, kurios þygiavo perÈekijà. Taigi kaþkokia baimë bus mûsø èe-kiðkoje pasamonëje, bet iki ðiol ðiø emig-rantø skiltis ne tokia jau ir didelë. Beje, jieuþsiima tokia veikla, kuri nëra prestiþinë.Jeigu, pavyzdþiui, atvaþiuoja þmonës ið Uk-rainos, jie dirba ten statybininkais, nors pa-gal specialybæ yra medicinos daktarai. Pasmus jie gauna didesnes algas ir iðlaiko savoðeimas Ukrainoje. Tie þmonës taip pat dir-ba siuvëjais ar ðlavëjais, todël yra maþiau pa-stebimi, negu tuo atveju, jei dirbtø parduo-tuvëse, bankuose ar aptarnavimo sferoje.

Galime paspëlioti apie tolimesná situ-acijos vystymasá. Jie atvyko, ásikûrë, su-kûrë ðeimas. Jø vaikai lankë èekiðkas mo-kyklas, baigë Èekijos universitetus ir ási-liejo á èekiðkà visuomenæ, gavo prestiþi-nius postus. Jie jau yra Èekijos pilieèiai,bet jø kita kultûra, ne èekiðka, o savoji –nacionalinë?

Tai priklauso nuo to, kokios tautybësyra tas svetimðalis. Kalbant apie vietnamie-èius, nors jie ir gyvena èia, jø vaikai lankoèekiðkas mokyklas, bet vietnamieèiai vedatik vietnamietes ir gyvena labai uþdarai. Taspats buvo ir graikø atveju, po revoliucijos,kai Èekoslovakija juos priëmë. Jie buvo to-kioje paèioje situacijoje: graikas vedë grai-kæ ir dauguma jø vëliau iðvyko. Bet á mûsøvisuomenæ jie ásiliejo negreitai, tai truko2–3 kartas.

Kalbant apie rusus ir ukrainieèius, ku-rie, kaip jau minëjau, sudaro didelæ daláemigrantø paskutiniu metu, jei stengiasikuo greièiau ásilieti á visuomenæ. Ðie þmo-nës iðgyvena èia dvejus ar trejus metus, tu-rëdami galimybæ greitai iðmokti èekø kal-bà, stengiasi bendrauti èekiðkai, nors tai irnebûtø daroma labai taisyklingai.

Ar patys èekai emigruoja á kitas ðalis?Aiðku, kad èekai iðvaþiuoja. Paprastai

jie iðvyksta ribotam laikui á Amerikà, Di-dþiàjà Britanijà, ásidarbina ten. Pedirbæ tre-jus ketverius metus, apsirûpinæ gráþta na-mo. Tarp kitko, jie gerai þino, kad Anglijo-je ar Amerikoje jie bus tik paprasti darbi-ninkai, bet gráþæ á gimtinæ, jie ásigyja kelisautomobilius, namà, turi pinigø pradþiai,pavyzdþiui, savo verslui. Jie turës dar staþàuþsienyje. Svarbu pabrëþti, kad èekø darb-daviai þiûri á staþà uþsienyje gana pozyty-viai, jie vertina tai, kad þmogus dirbo uþ-sienyje ir nesvarbu kokioje srityje. Tai yradidþiulë mûsø visuomenës klaida. Pa-vyzdþiui, darbdavys priimtø merginà, kuridirbo aukle Anglijoje, o ne filologijos fa-kulteto absolventà.

Ar egzistuoja tarp èekø tendencija, ið-vaþiavus á uþsiená, pasilikti ten gyventi?

Èekija per tai jau perëjo. Didþiosios kri-zës metu, antroje 20 amþiaus pusëje, daugÈekø, kaip ir slovakø, iðvaþiavo á uþjûrá irten pasiliko. Dabar galima lengvai iðvyktiir gráþti. Kiek að þinau, ði emigracija be grá-þimo neturi jokio masinio charakterio. Vis-gi, mes turime pakankamà laisvæ, realiza-vimo galimybæ, taigi nëra tokio reikalo.

Ar esama emigrantø ið Lietuvos?Tai labai sunkus klausimas, að jam ne-

pasiruoðæs. Kiek man þinoma, kiek þiûrë-jau paskutines statistikas, emigracija ið Lie-tuvos á Èekijà nëra masinë. Bet svarbu tai,kad abi valstybës priklauso Europos Sàjun-gai, t. y.galima laisvai atvykti, dirbti, pra-dëti savo verslà.

Koks yra èekiðkas jaunimas? Kuo jisgyvena, kokios jo viltys, svajonës, vertybës?

Á ðá klausimà man sunku atsakyti. Norsir esu dëstytojas, nesu jaunimo atstovas, juo-lab buvau iðauklëtas kitais laikais, esant So-vietø Sàjungai. Taigi vertybiø hierarchija yratruputëli kitokia. Jeigu atskirtume manokartà, o bûtent tuos, kuriems ðiandien 30–35 metai, nuo tø, kuriems ðiandien 20, taipastebime iðaugusá pragmatizmà, vertybiøhierarchijos pasikeitimà.

Pastebime individualizmo augimà, ma-no nuomone, tai geras bruoþas: tie þmonësnaudojasi ne atsitiktinumu, o tuo, kas jiemssiûloma. Keièiasi poþiûris á pinigus, á ma-terialines vertybes. Bet tai lieèia ne vien tikèekus. Ðie þmonës laiko kompiuterá arbamobilø telefonà tiktai vienkartiniais daik-tais, t. y. jie þino, kad po trumpo laiko tailiausis, nes ðá mobilø mes perkame metams,o vëliau já iðmetame. Tokio elgesio manokartoje nëra. Mes stengiames pirkti koky-biðkà daiktà ilgam laikui. Jaunimas su to-kiu savo nusiteikimu ðiandien teisingai þiû-ri á tikrovæ, ypaè technikos srityje.

Koks èekiðko jaunimo poþiûris á uþ-sienio kalbas?

Dabar mûsø ðvietimo ministerija priëmëástatymà, kuris skelbia, kad kiekvienam Èe-kijos gyventojui reikia iðmokti anglø kalbà,kaip pirmàjà uþsienio kalbà, be to dar antràjàuþsienio kalbà (prancûzø, vokieèiø, ispanøar rusø). Bet kokia mokykla, bet kokia ðvieti-mo institucija turi turëti tø kalbø dëstytojus.Èia yra sunkumø. Vis dëlto viliames, kadþmonës rinksis ir supras, kad uþsienio kal-bos jiems reikalingos ir jø mokysis.

Paskutiniu metu pastebëta, kad ma-þiau kas mokosi vokieèiø kalbos. Po eko-nominiø ir politiniø pasikeitimø daugu-ma èekø mokësi ne tik anglø, bet ir vo-kieèiø kalbos. Vokietija – mûsø didelëkaimyninë ðalis, á kurià daþnai vaþinëda-vome. Dabar vokieèiø kalbà renkamasinet reèiau negu prancûzø.

Man labai patinka, kad èekai jau pa-mirðo rusø kalbai jaustà antipatijà, kuri bu-vo atsiradusi po visokiø politiniø pasikei-timø, dabar vaikai jau pradeda mokytis ru-sø kalbos. Á mûsø skyriø jie jau stoja pasi-rengæ, o buvo laikai, kai jie stodavo á rusøskyriø net neþinodami abëcëlës.

Kà Èekijoje mano apie Rusijà ir ru-sus, kiek populiari rusø kalba? Keik þi-noma apie rusø kultûrà ir literatûrà?

Rusø literatûra ir kultûra pakankamaiþinoma. Su Rusija palaikydavome labaiglaudþius santykius, egzistavo draugystësdraugijos su Sovietø Sàjungà, netgi iðtisusmënesius vykdavo ávairûs koncertai ir t. t.Buvo leidþiamos ir verèiamos, beje, labaikokybiðkai, rusø klasikø knygos.

Svarbu pabrëþti, kad èekai visas tauty-bes ið buvusios Sovietø Sàjungos (ukrainie-èius, lietuvius, latvius, kazokus, uzbekista-nieèius) laiko rusais. Aiðku, tai neteisinga,ten daug savitø kultûrø, savitø kalbø, kiek-vienos tautybës savitas gyvenimas ir istori-ja. Rusijos kultûra taipogi nëra neþinoma.

Kas ið rusø raðytojø yra populiares-nis ir þinomesnis Èekijoje?

Tai, aiðku, klasikai. Nebaigusiam mo-kyklos èekui tai bus Puðkinas, Gogolis,Dostojevskis, Èechovas, kurio kûryba daþ-nai vaidinta teatruose.

Ar Èekijos jaunimas skaito knygas?Knyga uþleidþia vietà multimedijoms.

Kinas ar multimedijos, internetas – tai tai,kas labiau patinka, labiau liksmina, ten,aiðku, daugiau prasmës nei knygoje ir ma-þiau fantazijos. Viskas yra aiðku, viskas siû-loma realiai, tarsi tame dalyvauja þmogus.Palyginus kinà ir knygà – tai multimedijospirmenybë prieð knygà man suprantama.

Kokia literatûra turi didþiausia pa-klausà?

Á tai negaliu atsakyti, tikriausiai tai ne-klasikinë proza. Klasikos niekada labainemylëjo. Tai gali bûti dël to, kad visi tu-rëjo skaityti klasikà pagal programà. Mû-sø visuomenëje egzistuoja ypatybë, kadjeigu kaþkokios virðûnës ar autoritetaiverèia, mes stengiames to iðvengti. Taisaugojo mûsø gyvybæ tûkstanmeèius iruþsifiksavo mûsø nacionaliniame charak-teryje, nors kartais èekams tai ir iðeidavoá blogà, o ne á gerà.

Ar Lietuvoje esate pirmà kartà? KàJums reiðkia Lietuva? Ar pasikeitë ðiosðalies ávaizdis, kai jà aplankëte?

Á Lietuvà atvaþiavau pirmà kartà, bet lie-tuviø esu sutikæs ir anksèiau. Kaip vertëjasdirbau su þmonëmis ið Vilniaus, taigi jauturëjau Lietuvos vaizdiná. Be abejo, þino-jau, kur ji yra þemëlapyje, þinojau jos vietànacionalinëje Europos mozaikoje.

Kas man patiko? Tai pagarba þmogui.Rusø kalboje pagarba turi daug reikðmiø.Tai pagarba individualybei, t. y. tikrø tik-riausia pagarba þmogui. Vilniuje labiau-siai patiko kultûrø susiliejimas. Að patsesu ið Ostravos, kur susitinka èekiðka,lenkiðka kultûra, turime daug slovakø,taigi tai pasirodë artima sielai. Jûsø þmo-niø ir valstybës áspûdis labai geras. Su di-deliu malonumu gráþèiau á Lietuvà, aið-ku, jei pakvies á sveèius.

Kur dar spëjote pabuvoti?Nuvaþiavau tik á Trakus. Norëjau su-

þinoti apie karaimus. Perskaièiau, kad tu-rite toká regionà, o tai vienintelis mieste-lis, kur jie yra.

O dabar keletà þodþiø apie konferen-cijà. Kaip ji praëjo?

Á konferencijà atvaþiavau pasiklausytikolegø, apsvarstyti savo nuomonæ, kiek jiteisinga, ar sutampa su kolegomis ið Lenki-jos ir Lietuvos, niekada neturëjau moksli-niø kontaktø su Lietuva ir Lenkija.

Paèia konferencija að labai patenkintas.Labai nustebino bendradarbiavimo ir ko-legiðkumo atmosfera, tai, kad þmogus do-misi kuo uþsiima jo kolega. Uþduodamiklausimai nëra klaidø paieðka, o bûtentklausimai kolegai. Gal tu daugiau perskai-tei, gal priëjai prie kaþkokiø iðvadø, kaþ-kuo pasidalinsi su manimi. Tai að gerbiu,bet þmogus nebebûdamas studentu pamirð-ta apie ðità sugebëjimà. Ðis nuoðirdus po-þiûris á darbà man labai patiko.

Su kokiais jausmais, áspûdþiais pa-liekate Lietuvà ir kas Jums labiausiaiásiminë?

Atmintyje lieka þmonës, su kuriais aðsusitikau. Lieka susidomëjimas lietuviðkà-ja kultûra ir istorija. Ji tikrai ádomi savovystymusi, lieka noras suþinoti daugiau, pa-keliauti, paþiûrëti. Pavyzdþiui, nespëjomeLietuvoje nuvaþiuoti prie jûros.

Lietuvos simboliu laikyèiau þalià spal-và, tai mano asmeninis pastebëjimas. Aðpastebëjau, kad þmonëms patinka devëtikaþkà þalio, nors koká dryþá megztinyje arþalius batø raiðèius. Tai labai ádomus mo-mentas.

Aèiû uþ pokalbá

Kalbëjosi Aleksandras ADAMKAVIÈIUS2007 m. spalio 19 d., Vilnius

Pabaiga

Tæsinys. Pradþia Nr. 23

Magistras Veteslavas Vilimekas

5Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

Viktoras ALEKNA, Vilnius

Raseiniø gimnazijaO 1918 m. rudená iðvyko á Linkuvà ir

ten lietuviø gimnazijoje dëstë lietuviø kal-bà. 1918 m. pabaigoje matyt bëgdamas nuoartëjanèiø bolðevikø, atvyko i Raseinius irèia susitarë dirbti mokytoju besikurianèio-je Raseiniø gimnazijoje.Ðtai jau ir ketvirtasmokytojas.

Komitetas gimnazijà atidaryti nutarë1919 m. sausio 10 d. ir tai padarë. Gimna-zijos vedëju buvo paskirtas Jonas Remei-ka, o pirmaisiais mokytojais patvirtinti Juo-zas Gëèius, Antanas Naruðis ir kunigas My-kolas Karosas. Jau buvo paduota ir nema-þai praðymø. Tai mokytojai surengë patik-rinimà ir 1919 m. sausio 19 d. susirinko ápirmàjá Raseiniø pedagogø tarybos posëdá.

Buvo suraðytas ir pirmojo posëdþio pro-tokolas, kuris pradedamas taip:

Protokolas Nr. 1.Raseiniø gimnazijos mokytojai sausio

mën. 19 d. 1919 metuose nutarë priimtiðiuos mokinius ir mokines, iðlaikiusius kvo-timus nuo 10/I iki 19/I á I (pirmà) klasæ:

1) Aèà Jonà, 2) Bakutytæ Bronæ, 3) Bei-noraitæ Marcelæ, 4) Daukantaitæ Stefanijà,5) Januðkevièiø Vincà, 6) Lazdauskà Pet-rà, 7) Maisaitytæ Liûdà, 8) Maisaitytæ Bro-næ, 9) Paðkevièiø Stasá, 10) Pancernà Jur-gá, 11)Petraitá Jonà, 12) Petraitá Antanà,13) Paðkevièiø Vladà, 14) Pocevièiø Povi-là, 15) Ramiðaitæ Kotrynà, 16) RudaitytæKonstancijà, 17) Sirvidà Pranà, 18) TarosàPovilà, 19) Valikoná Pranà, 20) ÐimkevièiøVladà, 21) Valikoná Antanà, 22) Ðpokà Juo-zà, 23) Þeberskà Romanà, 24) SavickaitæEugenijà, 25) Lukoðevièiø Nikodemà, 26)Lukoðevièiûtæ Pranæ, 27) Latvá Povilà, 28)Survila Jonà, 29) Novogrudská Konstanti-nà, 30) Ðveikauskà Kazá, 31) Kinderá Petrà.

2) Á antrà klasæ:1) Ancevièiø Pranà, 2) Berþinskà Jonà,

3) Dikselytæ Bronæ, 4) Elsbergà Stasá,5) Girdzijauskà Vytautà, 6) Jasaitytæ Ele-nà, 7) Jasaitytæ Zofijà, 8) Ignatavièiø Jonà,9) Ignatavièiø Simà, 10) Kudzmauskà Liu-dà, 11) Kuraitytæ Liudà, 12) Linkø Jonà,13) Lukauskà Jonà, 14) Lukoðiø Èeslovà,15) Masaitá Zigmà, 16) Paulauskà Kazá,17) Paðkevièiø Algirdà, 18) Rumðaitæ Eu-genijà, 19) Sabonaitá Juozà, 20) Sirvidà Jo-nà, 21) Vaièaitá Justinà, 22) Vyðniauskà Ka-zá, 23) Þebenkaitæ Zuzanà.

Á III (treèià) klasæ:1) Jonikà Antanà, 2) Lipèiø Stasá,

3) Tiðkytæ Jadvygà, 4) Ðabucká Jonà, 5) Þe-maitytæ Kotrynà.

Á IV (ketvirtà) klasæ:1) Atkoèaitá Petrà, 2) Lipèaitæ Teklæ.Á antrà klasæ mokytojø nutarta priimti

su sàlygomis ðiuos mokinius ir mokines,kurie turës mokslo metuose iðlaikyti kvo-timus ið tø dalykø, kuriø nebuvo praëjæ:

1) Lukauskà Juozà (geografijà), 2) Sa-bonaitæ Antaninà (geografijà), 3) Tama-ðauskà Kazá (geografijà), á III (treèià) kla-sæ: Bakutá Jonà (lotynø kalbà, geografijà),2) Brazauskà Mikà (lotynø k.), 3) JuzikáIzidorá (lotynø k.), 4) Kuraitytæ Stasæ (lie-tuviø k., lotynø k., aritmetikà, gamtamoks-lá), 5) Þebenkà Eugenijø (lotynø k.) 6) Ba-kainá Jonà (lotynø k., geografijà), á IV(ketvirtà) klasæ: 1) Jonikà Jeronimà (loty-nø k.), 2) Zikaitæ Adëlæ (lotynø k., aritme-tikà, algebrà), 3) Kolakauskà Emilijonà(lietuviø k.).

(pasiraðë) Raseiniø gimnazijos vedëjasJonas Remeika, A. Naruðis, J. Gëèius,J. Lipèaitë, kun. M. Karosas. (10)

Rytojaus dienà, sausio 20 d., ávyko ant-ras mokytojø pasitarimas ir buvo suraðytasprotokolas Nr. 2, kuriame paraðyta, kad Ra-seiniø gimnazijos mokytojai 1) priëmë to-ká dëstomøjø dalykø ir valandø sàraðà 4-ioms klasëms (vienai savaitei) sulig „Ry-to“ Draugijos gimnazijos programa:

2. Dëstomuosius dalykus taip paskirs-tyti: tikybos mokina kun. M. Karosas (8 pa-mokos per savaitæ), lietuviø kalbos moki-na Jonas Remeika (19 pamokø per savai-tæ), matematikos ir gimnastikos mokinaJuozas Gëèius (matematikos 20 pamokø,gimnastikos 3 pamokos – III ir IV kl.iðvien gimnastikuojas dëlei maþo skaièiaustose klasëse), Antanas Naruðis mokina lo-tynø kalbos (10 pamokø), dailyraðèio (3pamokos), geografijos (8 pamokos), istori-jos 7 pamokos – viso labo 28 pamokos),Julija Lipèaitë mokina gamtamokslio 6pam., prancûzø 9 pam. ir rusø k. 9 pam. –viso labo 24 pamokos, vokieèiø kalbos mo-kina p. Anelë Stanevièaitë (13 pamokø ásavaitæ), p. Janina Stanevièaitë mokina dai-navimo ir paiðybos (dainavimo 3 pamokosper savaitæ – III ir IV ið viena dainuoja,paiðybos 4 pamokos, viso labo 7 pamokos.(Seserys Anelë ir Janina Stanevièaitës bu-vo pakviestos ið Vidukës Stanevièiø gimi-nës dvarelio).

3. Auklëtojø pareigas pasidalino ðitaip:I klasës auklëtojas Antanas Naruðis, II kla-sës – Juozas Gëèius, III klasës – Julija Lip-èaitë, IV klasës – Jonas Remeika.

4. Sektoriaus ir knygininko priedermespildo Jonas Remeika.

(Pas.) Gimnazijos vedëjas Jonas Remei-ka, kun. M. Karosas, J. Gëèius, A. Naruðis,

J. Lipèaitë, Staneviè. (12)Mokslas prasidëjo sausio 23 d. (13)Sausio 24 d. ávyko dar vienas mokytojø

pasitarimas, kuriame mokytojai nustatë ðiastaisykles, kuriø mokiniai turi prisilaikyti:

1. Mokiniai, brangindami savo ðlovæ irgerbdami mokslo ástaigà, kurioje mokina-si, turi susilaikyti patys ir sulaikyti savodraugus kaip mokykloje, taip ir gatvëje nuonetikusiø pasielgimø.

2. Gatvëje ir apskritai vieðose vietose mo-kiniai turi mandagiai ir padoriai uþsilaikyti.

3. Mokiniai turi kiekvienø mokslo me-tø pradþioj ir permainant gyvenimo vietàpraneðti savo adresà gimnazijos vedëjui.

4. Atostogoms ir ðventëms pasibaigusmokiniai turi paskirtu laiku atvykti mokyk-lon, jeigu gi dël ligos ar taip dël kitos ko-kios svarbios prieþasties padaryti negalëtø,tuomet jie privalo praneðti apie tai gimna-zijos vedëjui su tam tikru paliudijimu.

5. Jei mokinys visai negali ateiti pamo-koms ar kvotimams dëlei ligos bei kitossvarbios prieþasties, jis turi tà paèià dienàar sekanèià praneðti gimnazijos vedëjui, pa-aiðkindamas prieþàstá.

6. Mokiniams neleistina vartoti svaigi-nanèiø gëralø, þaisti ið pinigø, rûkyti mo-kykloje ir vieðose vietose.

7. Mokykloje, ypaè pamokø laike, mo-kiniai turi uþlaikyti tylà ir tvarkà.

8. Mokiniai privalo pildyti visas virð nu-rodytas taisykles. Neuþlaikà gi nurodytø tai-sykliø bus 1) perspëjami barami ir net2) praðalinami ið mokyklos.

Smulkesnës taisyklës – nurodymai:1. Deþuruotojai a) kalba maldà, jei nëra

kam, b) praneða neatëjus klasën, c) rûpina-si savo klasës tvarka (lentos ir grindø ðva-rumu), d) pildo mokytojø ásakymus viso-kiais klasës reikalais.

2. Mokiniai, mokytojui áëjus klasën, tu-ri atsistoti, sësti tik gavus pavelijimà. Laikepamokø áëjus sveèiui ar mokytojui – taippat turi pasielgti.

3. Mokinys turi atsakinëti á mokytojouþklausimà tiesiai ir padoriai atsistojæs. Sës-ti gavæs pavelëjimà.

4. Atsakinëti balsu be mokytojo pavelë-jimo negalima. Mokytojui uþklausus, kasþino, reikia þinanèiam tik rankà pakelti.

5. Laike pertraukø klasëje negalima bû-ti. Tuokart kambariai turi bûti vëdinami.

6. Po skambuèio visiems sëdëti tvarkiaisavo vietose.

7. Neatsilankæs á mokyklà delei svarbiosprieþasties turi atneðti paliudijimà nuo të-vø ar globëjø.

8. Uþ sugadintus mokiniais mokyklosdaiktus – jie ir atsako.

(Paraðai)Gimnazijos vedëjas J. RemeikaKun. M. Karosas, A. Naruðis, J. Gëèius,

J. Lipèaitë, A. Stanevièaitë. (14)Protokolas Nr. 5.I. Bendrame susirinkime gimnazijos

komiteto nariai ir mokytojai nutarë ðá:1) Mokiniai uþ mokslo metus moka 150

rubliø.2) Uþ pirmà pusmetá turi uþsimokëti 75

rublius iki kovo 1 d.3) Uþ antrà pusmetá iki geguþës 1 d.4) Ðiems mokiniams sumaþinamas mo-

kestis uþ mokslà pratæsiant jiems:a) Povilui Tarosui I kl. 1/3-iu,b) Vincui Januðjevièiui 75-ais (uþsimo-

këti trimis kartais po 75)c) Zigmas Masaitis II kl. (visai paliuo-

suojamas dël to, kad neturtingas ir gimna-zijoje jø trys.

d) Kazys Paulauckas II kl. sumaþinamas1/3-iui

e) Izidorius Juzikis 1/3 sumaþinamas,f) Lukoðiui Èeslovui, jei gerai mokysis

ir pasitaisys iki Velykø, sumaþinti 1/3-liu.Pastebëjimas. Sumaþinant mokestá mo-

kiniams, buvo atsiþiûrima, kaip jø moki-namasi.

II. Komiteto Raseiniø gimnazijai ákur-ti ir mokytojø nutarta iðkilmingai gimnazi-jà kaip va: susirinkti mokiniams iðkilmin-gø miðiø, po pamokslo eiti su vëliavomisgimnazijon, po paðventinimo pateikti mo-kiniams uþkandà ir arbatos, paskiau vi-siems nusifotografuoti. (Vokieèiø neleistasu vëliavomis eiti gimnazijon).

III. Mokslas prasidëjo sausio 25 dienà.Gimnazijos vedëjas J. Remeika.J. Lipèaitë. A. Naruðis, J. Gëèius, kun.

M. Karosas.(15)1919 m. vasario 15 d. Raseiniø Lietuviø

Gimnazijos steigimo Komitetas pasiuntëÐvietimo Ministerijai toká praneðimà:

„Pildydami Ðvietimo Ministerijos ása-kymà nuo 1918 m. gruodþio 10 d. N 103praneðame:

1. Raseiniuose jau ásteigta miðri gimna-zija ir ð.m. vasario mën. atidarytos pirmo-sios 4 klasës. Mokiniø gimnazijoje yra á 70.

2. Kuriamojo Komiteto sudëtis: pirmi-ninkas Raseiniø klebonas Kun. Petras Doè-kus, iþdininkas kun. Stasys Butrimas, na-riai Kazys Babonas ir Juozas Mikðis, sek-retorius kun. Mykolas Karosas.

3. Mokymo planas ir programø projek-tas. Prisilaikoma „Ryto“ Draugijos gimna-zijø programos nurodymø. Dëstomøjø ir va-landø suraðà siunèiame.

4. Gimnazijos vedëjo ir kokytojø pavar-dës ir jø mokslo cenzas. Gimnazijos vedë-jas Juozas Remeika, Petrapylos universita-tës istorijos-filologijos;

Julë Lipèaitë. Maskvos Medicinos Ins-tituto 2-jo kurso studentë mokina gamta-mokslio, prancûzø ir rusø kalbos;

Anielë Stanevièaitë, baigusi Rygoje vo-kieèiø pensijonà, mokinos Augðtojoje mer-gaièiø mokykloje Varðuvoje, mokina vokie-èiø kalbos;

Janina Stanevièaitë, baigusi Lembergepansijonà, vëliau privatinai mokinosi pai-ðybos ir dainavimo – muzikos; mokinapaiðybos ir dainavimo;

Juozas Gëèius Petrapylio Technologi-jos Instituto 1-ojo kurso studentas; mokinamatematikos ir gimnastikos;

Antanas Naruðis, baigæs Þemaièiø dva.Seminarijà; mokina lotynø kalbos, istori-jos, geografijos ir dailiraðèio;

Kun. Mykolas Karosas, baigæs Þemai-èiø dva. Seminarijà; mokina tikybos.

1. Kiek ketinama imti uþ mokymà? Nu-tarta imti uþ mokslo metus 150 rb.

2. Kokios algos nustatytos mokytojams?Gimnazijos vedëjui 250 rb. á mënesá, Ant.Naruðiui, J. Lipèaitei, J. Gëèiui po 200 rb.,J. Stanevèaitei uþ valand. 3 rb. (dainavimomokina be mokesèio). An. Stanevièaitei uþvalandà 1r. 50, kun. M. Karosui 50 rb. ámënesá.

3. Gimnazijai uþleido Kun. P. Doèkusnuosavus namus. Namai mûriniai ir labaipatogûs, tiktai reikalingas yra pataisymas,kurs iðlengva daromas.

Gimnazijai buto sutaisymas ir visø rei-kalingø gimnazijai rakandø ágijimas nepa-prastai brangiai atsiëjo. Steigiant gimnazi-jà turëjome tam tikslui beveik 4000 rb., vë-liau gavome dar 1500 rb. nuo JM Þemai-èiø Vyskupo, betgi dabar visai baigiame pi-nigus ir negalime tinkamai apmokëti netgimnazijos mokytojus.

Kreipëmës á Ðvietimo Ministerijà irmeldþiame ateiti mûsø gimnazijai pagal-bon. Daug vargo padëjæ, nemesime pradë-to darbo, nors pradþia tikra sunki ir bran-gi – tikimës, jog Ðvietimo Ministerija uþ-jaus tà reikalà ir mums padës Raseiniai.1919 m. vasario 15 d.

Pirmininkas – kun. DoèkusSektorius kn. M. Karosas.(16 ir 17)Ministerijoje ðis praneðimas uþraðytas

1919 m. vasario 20 d. (6). Gaunamojo raðtonr. 574 Skyrius NR. 3. O kairiajame raðtopakraðtyje virðuje áþambinai ranka áraðyta:„Iðduoti ið vasario sàmatos 4.000 Mk. J.M..“ (Paraðas neaiðkus). (18 ir 19)

3) Tartasi dël ðvelnesnio atsineðimo priemokiniø ir dël palikimo, prasikaltus mo-kiniui, po pamokø. Kalbama buvo, kad popamokø prasikaltusius mokinius kaip ga-lint reèiau likti, nes tai nehigijieniðka.

4) Sumanyta antras vakaras gimnazijosnaudai statyti. Paskirta Atvelykio diena.Vaidinti manoma a) didþiulës dramatiðkospoemos „Ðarûnas“ áþanga „Naktigonë“,b) „Barbutë – piemenëlë“ (ið „Vaikø teat-ro“), c) paskiau choras orchestras, dekla-macijos. (16)

Jau anksèiau monëjau, kad gimnazijaireikia ne tik mokiniø bei mokytojø, bet irpinigø. Raseiniø gimnazijà ásteigë savano-riai. Vienas ið jø – kunigas Pranas Doèkus.Jis turëjo dviejø aukðtø namà Anèakiø gat-vëje ir jame leido gimnazijai pradëti darbà,pirmaisiais mokslo metais net atsisakyda-mas imti nuomos mokestá. Kaip aukà, nesgerai þinojo, kaip nelengva pririnkti reikia-mà sumà aukomis.

Tie Ðvietimo Ministerjos skirti 4000markiø buvo didelë paðalpa. O kovo 2 d.buvo surengtas pirmasis gimnazijos vaka-ras, kuris gimnazijos kasà papildë 400 rub-liø ar markiø gryno pelno. Per Atveliká su-rengtas vakaras á gimnazijos klasæ áneðë dar1320 rubliø gryno pelno. Visi mokiniai taippat sumokëjo pirmuosius mokslapinigius,ir Komitetas vertësi. O geguþës 14 d. da-tuotas antras Ðvietimo Ministro raðtas ko-miteto pirmininkui kun. P. Doèkui, kuriampraneðama, kad ið kovo ir balandþio mën.Ministerijos sàmatos Raseiniø Gimnazijaiiðduoti po 3000 auksiniø.

Tuo bûdu Raseiniø gimnazijai buvo su-teikta galimybë iðsiversti iki mokslo metøpabaigos. Dar ir mokiniai sumokëjo antràmokesèio uþ mokslà pusæ. Liepos 6 d. ávy-ko paskutinis prieð vasaros atostogas mo-kytojø pasitarimas. Nutarta geriems moki-niams duoti pirmos rûðies pagyrimus, ku-rie ið visø dalykø (iðskiriant dailyraðtá, dai-navimà ir paiðybà) turi penketus, antros rû-ðies tiems, kurie ðalia penketø turi ketver-tø. Taip pat nutarta padëkoti amerikie-èiams, davusiems maisto produktø gimna-zijos mokiniams, taip pat dël kai kuriø ap-linkybiø mokinius atostogø paleisti ne lie-pos 5 d., o liepos 6 d. <...>

Pabaiga

Tæsinys. Pradþia Nr. 23

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)6 Voruta

ga, nes R. Svisèiovos vadovaujamas ðokiøkolektyvas iðskirtinai ðoko net nelietuvið-kus ðokius. Be to, tais paèiais metais kelismënesius ðiame kolektyve dirbo Algiman-tas Astikas. Taip pat archyvuose minima1958 m. sausio 16 d., kai ðokiø kolektyvo va-dovu pradëjo dirbti Èeslovas Milkevièius.Jam vadovaujant kolektyvas dideliø laimëji-mø nebuvo pasiekæs, taèiau daug koncertuo-davo. Taigi viena ið pirmøjø kolektyvo gimi-mo datø yra È. Milkevièiaus darbo pradþia(1958 m. sausio 16 d.), o jis pats yra kolekty-vo ákûrëjas. Taèiau, 1967 m. rugsëjo 1 d. Èes-lovui Milkevièiui atsisakius ðokiø vadovo pa-reigø á jo vietà atëjo Irena Jakubauskaitë.

Nauja kolektyvo gyvenimo era prasidë-jo „Darbo rezervø“ respublikiniø kultûrosnamø administracijai pakvietus ansambliobaletmeisteriu ir meno vadovu dirbti Juo-zà Gudavièiø (1969 m. vasario 28 d.). Kar-tu su juo pradëjo dirbti jo þmona JaninaGudavièienë. Patyræ vadovai gana greitaisubûrë nemaþà jaunø þmoniø grupæ ir pra-dëjo plaèià veiklà. Taèiau nuo 1969 m. lap-krièio 1 d. J. Gudavièienë negalëjo toliaudirbti, tad jà pakeitë Vilniaus pedagoginioinstituto choreografijos katedros studentëAlmutë Graþulienë.

Pirmasis naujojo etapo koncertas ávyko1969 m. gruodþio 26 d. Respublikiniuoseprofesinio technikinio mokymo kultûrosnamuose, skirtas Naujiesiems metams. Ta-da buvo atlikti „Klumpakojis“, „Subatëlë“ir „Sukèius“. Kitø metø sausio 16 d. ðiskolektyvas iðëjo á respublikinæ arenà: kon-certavo Raseiniuose, Ðvenèionëliuose, o ko-vo 15 d. dalyvavo Respublikinës Dainøðventës zoninëje apþiûroje, kur ðoko „Suk-èiø“ ir „Marðà suëjimà“.

Tais paèiais metais balandþio 7–8 d. ko-lektyvas dalyvavo Rygoje profesiniø tech-nikos mokyklø baigiamajame koncerte, ku-riame ðoko „Klumpakojá“ ir „Subatëlæ“.

Nuo 1973 m. ansambliui „Voruta“ va-

dovavo Tamara Kalibataitë ir Janina Gri-ciuvienë. Jos kolektyvà iðvedë á pirmaujan-èiø vietas ne tik Vilniuje, bet ir Respubli-koje. „Voruta“ atstovavo Respublikos liau-dies menui Varðuvoje, Gdanske, Poznanë-je. Taip pat ðis kolektyvas jubiliejinës Dai-nø ðventës konkurse pelnë pirmàjà vietà.

Silpna materialinë padëtis kolektyve irmaþokas administracijos dëmesys kolekty-vui nesutrukdë iðlaikyti aukðtà meniná ly-gá. „Voruta“ daug koncertuodavo (40–50koncertø per metus), gastroliuodavo Lat-vijoje, Estijoje, Moldavijoje. 1967 m. vyku-sioje miesto choreografijos kolektyvø ap-þiûroje, kurios vertinimo komisijos pirmi-ninkas buvo TSRS liaudies artistas JuozasLingys, kolektyvas buvo pripaþintas geriau-siuoju Vilniaus mieste.

1977 m. Respublikinës moksleiviø Dai-nø ðventës konkurso iðvakarëse kolektyvaspuikiai pasirodë bei pelnë laureato vardà.Tais paèiais metais kolektyvà palikoT. Kalibataitë ir jos vietà uþëmë ansamblio„Lietuva“ ðokëjas Kæstutis Tamulevièius irBirutë Navickaitë. 1979 m. su nauja progra-ma jaunimas koncertavo Tolimuosiuose Ry-tuose ( Sachalino saloje). 1980 m. kolekty-vas átemptai ruoðësi respublikinës Dainøðventës konkursui, kuriame laimëjo I vietà.

1984–1990 m. kolektyvas priklausëRespublikiniam profesiniam technikos ko-mitetui, o tiksliau Respublikiniam moks-leiviø estetikos moksliniam metodiniamcentrui. Vadovais dirbo Vladimiras Ûso-vas ir Alvydas Skuodis. 1986 m. ansambliuibuvo suteiktas „Vorutos“ vardas.

Nuo kada ir kaip pradëjote vadovauti„Vorutos“ kolektyvui?

Nuo 1990 iki 1998 m. „Voruta“ buvoásikûrusi Lietuvos kultûros darbuotojø to-bulinimosi centre. Kolektyve ðokdavo ávai-riø aukðtøjø mokyklø studentai bei bendro-jo lavinimo mokyklø vyresniøjø klasiømoksleiviai. Moksleiviai taip bûdavouþsiauginami – ðokdavo ir vëliau tapdavo

„Voruta“ – ðokanti ir dainuojanti...studentais. Taèiau pasikeitus institutovaldþiai, netekome „pastogës“, pasijutomeniekam nebereikalingi bei pasmerkti iðnyk-ti. Bet mûsø vadovas Alvydas Skuodis ne-nuleido rankø ir dëjo visas pastangas, kadkolektyvas iðliktø. Kurá laikà glaudëmësMoksleiviø techninës kûrybos namuose, vë-liau keletà metø – Pedagogø profesinës rai-dos centre, taèiau ir ten nesijautëme „savi“.

Nuolatos ieðkojome vietos, kur galëtu-me kurti,ieðkoti naujø darbo formø.2002 m. pasisiûlëme kà tik ásikûrusiai nau-jai Vilniaus kolegijai ( kitos aukðtøjø moks-lø ástaigos jau turëjo tautiniø ðokiø kolek-tyvus). Kadangi sugebëjome iðlaikyti kolek-tyvà ( turëjome nemaþai ðokëjø, dainininkø,muzikantø, instrumentø bei tautiniø drabu-þiø), Vilniaus kolegijos direktorius Gintau-

tas Braþiûnas svetingai mus priëmë, globo-jo bei rëmë mûsø kolektyvà. Galima sakyti,jog nuo 2003 m. prasidëjo naujas, ádomus,dinamiðkas „Vorutos“ istorijos puslapis.

Pasijutome reikalingi bei ádomûs sau irkitiems. Nesumeluosiu, kad kolegijos va-dovybës parama davë mums impulsà nau-jiems darbams, kûrybai.

Per 5 metus mes labai iðaugome, atsiradoliaudiðkos muzikos kapela, vokalo grupë.

Kokie buvo pasiekimai per tuos metus?Pirmuosius metus labai daug dirbome. Ta-

èiau mûsø darbas davë iðties gerø rezultatø,nes 2003 m. pavasará pristatëme valandos truk-mës programà Vilniaus kolegijos kolektyvui.Po koncerto sulaukëme daug studentø, norin-èiø ðokti, groti bei dainuoti mûsø kolektyve.

Ar daþnai koncertuojate?Ansamblio „Voruta“ sezono pradþia ir

pabaiga yra rugsëjo pirmoji. Kasmet ansam-blis paruoðia naujà programà, su kuria kon-certuojame Lietuvoje ir uþsienyje. Daþnaidalyvaujame ávairiuose projektuose Vil-niaus mieste, studentiðkuose festivaliuose„Linksminkimos“. Taip pat kasmet esame

kvieèiami á Kauno „Vivat academia“ festi-valá. Kiekvienà pavasará koncertuojame„Lietuviø namuose“. 2004 m. vykome áBaltijos ðaliø studentø Dainø ir ðokiø ðven-tæ Gaudeamus XIV Rygoje.

Nuo 2004 m. kolektyvo meno vadovëLaima Skuodienë organizuoja Vasario 16-osios renginá Nacionaliniame dramos teat-re. Á ðá renginá susiburia nemaþai kolekty-vø su ávairiausiomis programomis ið Vil-niaus bei Vilniaus apskrities.

Ðià vasara dalyvavome Dainø ðventës „Bû-ties Ratu“ ansambliø vakare „Saulës vartai“.

Kaip pavyksta pritraukti naujø nariøbei iðlaikyti kolektyvà?

Pirmo kurso studentai mus pamatomokslo metø pradþios ðventës koncerte.Mokslo metø pradþioje stengiamës savo ko-

lektyvà pareklamuoti – kabiname skelbi-mus fakultetuose, kvieèiame visus ateiti.

Mûsø kolektyve visà laikà tvyro labaigera atmosfera. Èia jaunimas susiranda nau-jø draugø, turime ansamblio tradicijas- kas-met neapsieiname be krikðtynø, visada ðven-èiame sezonø uþdarymà ir atidarymà, ruo-ðiame kalëdinius vakarus, ðvenèiame gim-tadienius, tradiciðkai kasmet bûna cepeli-nø arba grybø vaiðës pas vadovus. Vasaràrengiamos stovyklos, kur dalyviai labaismagiai leidþia laikà.

Kokie Jûsø artimiausi ateities planai?Savo darbe siekiame kokybës. Kasmet

atnaujiname programà, ieðkome naujø raið-kos formø, kad bûtø ádomu ne tik mums,bet ir þiûrovams.

Ateityje norëtume suorganizuoti kolegijø tau-tinës muzikos (meno) festivalá. Taip pat ateinan-èiais metais ðvæsime kolektyvo veiklos 50-metá.

Kità vasarà planuojame vykti á folklorokonkursà Turkijoje, aplankyti lietuvybës þi-diná Vakarø Europoje Vasario 16-osios gim-nazijà Vokietijoje.

Kalbëjosi Viktorija BARKAUSKAITË

Atkelta ið 1 p.

Kartu su ansamblio „Voruta“ nariais ir jo vadovai Alvydas Skuodis (pirmoje eilëje antras iðkairës) ir Laima Skuodienë (pirma ið deðinës)

Tarp muzikantø ir ðio straipsnio autorë Viktorija Barkauskaitë (treèia ið kairës)

Ansamblis „Voruta“

Per koncertus smagu ir þiûrovams, ir paèiai „Vorutai“

7Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

2007 12 22 Nr 14 (22)

„VORUTOS“ KULTÛROS PRIEDASRYTØ LIETUVAI

„Vorutos“ projektà „Lietuvos istorinës irpilietinës savimonës akcentai“ remia Vilniausmiesto savivaldybës administracija

Ðalèininkø Lietuvos tûkstantmeèio gimnazijos deðimtmetisÞurnalistas Juozas Vercinkevièius kalbina Ðalèininkø Lietuvos tûkstantmeèio gimnazijos dailës mokytojà Aldonà BAGANAVIÈIENÆ.

Kaip atrodë situacija prieð deðimtmetá?Prieð deðimtmetá turëjo atidaryti mo-

kyklà, kuri bûtø priklausiusi priklausyti Ðal-èininkø rajono savivaldybei.

Jûsø balsas tada buvo labai svarbus.Norëjau pasakyti, kad mes ëmëmës ryþ-

tingø priemoniø. Tada að buvau Tëvynëssàjungos (konservatoriø) partijos Ðalèinin-kø skyriaus pirmininkë. Kadangi jauèiaudidelæ grësmæ lietuvybei, ëmëmës priemo-niø, kad mokykla pirmiausiai taptø ne Ðal-èininkø rajono savivaldybës, o ministerijosarba apskrities. Toks buvo pagrindinis tiks-las ir iðëjo taip, kaip norëjome. Mokyklapriklauso ministerijai ir tokia yra vieninte-lë Lietuvoje. Steigëju tapo Ðvietimo ir moks-lo ministerija.

Gal keliais þodþiais apibûdintumëtepadëtá iki mokyklos ásteigimo. Kokia si-tuacija buvo su Ðalèininkø lietuviðkomisklasëmis?

Iki mokyklos ásteigimo rajone padëtisbuvo prasta, nes Turgeliuose turëjo bûtiatidaryta lietuviðka mokykla, Akmenëjelietuviðka mokykla atidaryta, o Ðalèinin-kuose tokios visiðkai nebuvo. Að ðiame ra-jone gyvenau 27 metus, mano vaikai baigëbûtent rusiðkoje mokykloje lietuviðkas kla-ses, kuriose mokësi 10–12 lietuviø vaikø.Èia mokësi tikri lietuviai. Dar ið miðriø ðei-mø. Mokyklos ásteigimas radikaliai pakei-të lietuvybës situacijà rajone, poþiûrá á vals-tybinæ kalbà, nes daugiau pradëjo kalbëtilietuviðkai, tiek gatvëse, tiek apskritai gy-venime. Ir vaikai mokosi lietuviø kalbos.

Gal galëtumëte papasakoti apie1990 m. Ðalèininkuose?

Kryptis buvo kova su Komunistø partija.Ðalèininkø rajone vis dëlto dalyvavo Komu-nistø partija. Autonomijos kûrimas. Autono-mijos kûrëja buvo Vilniaus rajono merë.

Atvaþiavau tarybiniais laikais. Vyrasbaigë Dailës akademijà ir ágijo architektospecialybæ, gavo paskyrimà èia dirbti rajo-no architektu. Dirbo nuo 1974 m., o að per-sikëliau 1979 m., 5 metus vaþinëjau ið Vil-niaus á Ðalèininkus. Paskui persikëlëm. Bu-vo labai sunku - aplinka vien rusiðka, tadteko mokytis rusø kalbos. Pirmiausiai ra-ðiau lietuviðkai, paskui verèiau á rusø kal-bà, draugai tikrindavo, o paskui galëjau jaunaudotis darbe. 10 metø dirbau su vyru joskyriuje, kur viskas vyko rusø kalba, tekodaug ko mokytis. Per 10 metø iðmokau ru-sø kalbà. Tada atëjo nepriklausomybë, bu-vo sunku lietuviø kalba raðyti, nes màstëmrusø kalba. Prasidëjus Sàjûdþiui viskas at-lëgo. Pirmiausiai ákûrëme Ðalèininkuose„Ðalèios“ laikraðtá, tai buvo atsvara „Leni-no priesakai“ laikraðèiui. Tas laikraðtis ku-rá laikà buvo kaip steigëjas, þiniø neðëjas,apie autonominius reikalus, kas vyko rajo-ne. Aiðku jis buvo iðvarytas ið rajono. „Ðal-èia“ buvo spausdinama Trakø spaustuvëje.Rajone mûsø nepriëmë, iðvarë antrasis sek-retorius. Jis buvo autonomijos kûrëjas irsteigëjas. Kas buvo lietuviðka, kas buvo ne-priklausomybës link, viskas buvo neigiama.

Dabar keletà þodþiø apie per 10 gim-nazijos metø nueità kelià, kai ji integravoir darë átakà visam Ðalèininkø kraðtui?

Pirmiausiai per 10 metø vaikø nesuma-þëjo, o daugëja. Vaikai laisvai pasirenka mo-kyklà ir tai vienas ið didþiausiø tikslø, an-tra – tai kad surandama laiko ir jëgø kultûri-niam gyvenimui. Rajono mastu yra organi-zuojamos ðventës tokios kaip „Ðalèios aleliu-mai“, kur pasidalinama ugdymo paþanga.

Dëkoju uþ pokalbá.

Vlado Kasperavièiaus nuotr.

Ðalèininkø Lietuvos tûkstantmeèio gimnazijos skautai

Ðalèininkø Lietuvos tûkstantmeèio gimnazijos ðokëjos

Ðalèininkø Lietuvos tûkstantmeèio gimnazijos skautaiÐalèininkø Lietuvos tûkstantmeèio gimnazijos ðokëjos

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)8 Voruta

Kun. Pranas BIELIAUSKAS

Vilniaus dienoraðtis*(1915.XII. 26 – 1919.XI. 26)

1. Lenkø kalba pamaldos baþnyèiose yraiðkilmingos, o mes tokiø nei pamaldø, neibaþnyèiø neturime. Ðv. Mikalojaus baþny-èia uþkampy.

2. Vilniaus magistratas iðlaiko vaikøprieglaudas ir auklëja vaikus lenkø dvasia.

3. Dabartinë miesto policija lietuviusbaugina.

4. Vyskupijos valdytojas ásakydamas pa-rapijø klebonams paskelbti ið sakyklø apiegyventojø suraðinëjimà pagal tautybæ, davëprogos lenkams pravesti smarkià agitacijà.

Ið pirmeiviø kalbø aiðkiai matyti, kadjie mieliau eitø su þydais, negu stiprintø ka-talikiðkai–lietuviðkà mûsø þmoniø dvasià.Kad tik toliau nuo baþnyèios.

Kovo 17 diena. Spaustuvininkas Za-vadzkis nubaustas 2 tûkst. markiø uþ tai,kad iðspausdino atsiðaukimà, kvieèiantá uþ-siraðyti lenkais.

Kovo 18 diena. Labai plaèiai kalbama,kad vokieèiai Vilniuje neiðsilaikys, todëlvengiama jø markës. Uþ 100 rub. mokama160 ir 171 markæ. Kursas 1 markë – 66 kap.

Kovo 19 diena. Ðiandien jauèiuosi pri-slëgtas ir ilgiuosi savo kaimo ir þmoniø.Gyvenimas suvarþytas. Iðvykti niekur ne-galima. Netgi savo tëveliø aplankyti. Nori-si pamatyti dar tuos laukus ir kalnus, kurvaikðèiota jaunystëje. Ar teks man kada norsdar tenai nuvykti ir juos iðvysti, neþinia. Tenpavieðkelëj arklius ganiau, tame eþere mau-dþiausi, ten laukus ariau, rugius pjoviau, tenvyðnias skyniau. Jau daug seneliø iðmirë,jaunøjø veidai pasikeitë. Tik retkarèiais persapnà nuvykstu pas savuosius ir dþiaugiuo-si kartu su jais...

Kovo 20 diena. Pereitais metais balan-dþio 24 d. mano bute mirë mano seserënas,ðirdies liga sirgæs Bonifacas Babilius. Jo ne-galiu atsigailëti. 19 metø, raudonveidis,skaisèios, tyros sielos jaunuolis skyrësi suðiuo pasauliu. Jis buvo uolus ateitininkasir kuopos knygynëlio bibliotekininkas.Nors ir neturëjo didesniø gabumø, bet bu-vo darbðtus ir malonus bûdo. Ateitininkairengdami susirinkimus, paskaitas ir manedaþnai pasikviesdavo pasiklausyti ir pasi-dþiaugti kartu su jais. Jis ir mano bibliote-këlæ tvarkë ir dalino þmonëms lietuviðkasknygas skaityti. Ðiandien man be jo nyku.Dar prieð karà rinkdavomës pas Palevièie-næ kuklios arbatëlës, kurià ðeimininkë ruoð-davo tik tam, kad policijai uþklupus bûtøkuo jai akis apdumti. Ten vykdavo refera-tai, diskusijos, buvo skaitomos eilës. Da-bar, kada man uþeina sunkios valandos, ei-nu lankyti jo kapà ir ten randu nusiramini-mà. Kiek kartø aplankiau Rasø kapines,prie jo kapo man per veidà nuriedëjo gailiaðara didþiojoje kapø tyloje. Didelis drau-gø bûrys á kapus já palydëjo. Kun. M. Rei-nys atsisveikinimo þodá pasakë. Jaunø ran-kø vainikas nupintas dar ir dabar graþiaiatrodo kabodamas ant kryþelio, priminda-mas jo jaunystës dienas. Ðirdis, kuri plakëgyvybe, verþësi á visuomeniná darbà, kiloDievo link (kas mënuo ëjo ðv. Komunijos),dabar virtusi ðaltos þemës dulkëmis.

Kovo 21 diena. Lietuviai kunigai buvo-me susirinkæ pasikalbëti lietuviø dvasiosreikalais. Pasitarus padaryta tokia iðvada:

1. Ásteigti Vilniuje lietuviø vyrø organi-zacijà, kurios iki ðiol dar èia nëra.

2. Rengti vyrams rekolekcijas atskiraikatedroje, Ðv. Kazimiero koplyèioje.

3. Pareikalauti, kad lietuvaitëms tarnai-tëms bûtø atskiros ankstyvosios Miðios

1

.4. Reikalauti, kad lietuviai vakarinëse pa-

maldose kurioje nors baþnyèioje gautø palai-minimà Ðv. Sakramentu, kaip tai daro lenkai.

5. Ið lenkø kunigø vakar suþinota, kadkun. dr. J. Bakðá norima iðmesti ið domini-

konø baþnyèiai priklausanèio buto. Mat ne-pakenèiamas lietuvis sëdi lenkø mûruose,o dirba lietuviams.

Dël tø reikalø kreiptis á J. E. K. Michal-kevièiø kalbëtis iðrinkta komisija, kurià su-darë kun. Bakðys, V. Jezukevièius ir að.

Kovo 22 diena. Apsilankëme pas J. E.valdytojà K. Michalkevièiø. Iðdëstëme jamvakar aptartus reikalus.

1. Vyrø organizacijos reikalingumà pri-paþino ir jà organizuoti ir bei jai vadovautiápareigojo kun. Bakðá.

2. Ekscelencijai papriekaiðtavome, kadlietuviø kunigø nekvieèia á savo konferen-cijas, kaip antai atsitiko paskutiná kartà, dëlto neþinojome, kada lietuviams skirtos re-kolekcijos. Kun. Michalkevièius suirzæspiktai atsakë, kad jis nei tarp lenkø, nei tarplietuviø nedaràs jokiø skirtumø, taip atsiti-ko dël to, kad kaþkas neávykdë jo ásakymo;matyt, kvietimø iðneðiotojas lenkø kunigøtyèia buvo sutrukdytas, kad jie vieni, be liu-dininkø, laisviau galëtø aptarti savo lenkið-kus reikalus.

3. Vyrams konferencijas ir rekolekcijasvesti pavedë kun. Bakðiui Ðv. Kazimierokoplyèioje. Að turëjau jam padëti.

4. Klausimà dël ankstyvøjø miðiø ðven-tadieniais tarnaitëms praleido su ðypsenair nieko konkretaus neatsakë.

5. Palaiminimà vakarais leido ávesti Bo-nifratrø baþnyèioje, tik tuo reikalu turi pa-sirûpinti patys lietuviai.

6. O dël kun. Bakðio buto, jis në nema-næs jo ið ten iðvaryti. (Ar vieno, ar kito tik-ras melas!)

Kovo 23 diena. Ðiandien Antakalnioprieglaudos mokykloje per tikybos pamo-kà iðmokiau vaikus giedoti „Kyrie“ ið „Mis-sa de Angelis“.

Daug vokieèiø kariuomenës pro Vilniøtraukia Daugpilio

2

link. Kalbama, kad ru-sai Rygai ginti sutelkæ 12 korpusø. Busþiaurios kovos!

Kovo 24 diena. Dienà pasirodë pavasa-rio saulutë, o naktá dar 6° ðalèio.

Kovo 25 diena. Katedroje ir Ðv. Mika-lojaus baþnyèioje ið sakyklos praneðta, kadvyrams rekolekcijos prasidës kovo 26 d. 6val. vakaro Ðv. Kazimiero koplyèioje.

Kovo 26 diena. Á rekolekcijas susirinko70–80 vyrø. Nuogàstauta, kad ir tiek nesu-sirinks. Áþanginæ konferencijà pasakë kun.J. Bakðys. Suteiktas palaiminimas.

Kovo 27 diena. Pirma diena. Konfe-rencija - kun. M. Reinys - apie þmogaus tiks-là. Meditacijos – kun. Bakðys.

Antra diena. Konferencija – kun. Jezu-kevièius - apie kliûtis siekiant tikslo. Me-ditacijos – apie mirtinas nuodëmes.

Treèia diena. Konferencija – kun. K. Èibi-ras – apie priemones tikslui siekti. Meditaci-jos – sàþinës grynumas tikra þmogaus laimë.

Ketvirta diena. Konferencija – kun. P.Bieliauskas – apie iðtvermæ. Meditacijos –apie Ðv. Komunijà.

Buvau nuëjæs pas Bonifratrø baþnyèiosrektoriø tartis dël palaiminimo lietuviams.Jis atsisakë, nes kalbama litanija ir teikia-mos palaiminimas lenkams. Naujos tvar-kos savo baþnyèioje negalás ávesti. TegulValdytojas skiria parapinëse baþnyèiose -Ðv. Jono ar dominikonø.

Þmonës kalba, kad rusai netrukus grá-ðià Vilniun, bet taip neatrodo, kadangi vo-kieèiai labai daug kariuomenës telkia á fron-tà, ir generalinis ðtabas ketina persikelti iðKauno á Vilniø.

Kovo 28 diena. Ið rusø suþeistøjø, gu-linèiø Vilniaus ligoninëse, suþinota, kad tiesDaugpiliu vokieèiai smarkiai sumuðë ru-sus. Daugiau kaip tûkstanèiai þuvo fronteir daug paimta nelaisvën. Pasakoja, kad ru-sai jaunus vyrus ima kariuomenën ir dvi

savaites apmokæ siunèia á frontà. Ið jø men-ki kovotojai. Taigi reikia manyti, kad rusaiá Vilniø jau nebegráð.

Gautas vokieèiø mokyklø inspektoriausásakymas ávesti vokieèiø kalbos pamokasprie prieglaudø esanèiose Komiteto mo-kyklose, nes jø iki ðiol dar nebuvo.

Ðiandien graþus oras, net linksmiau antðirdies. Tik nuotaikà gadina didelës eilësvargðø–beduoniø. Ketino duoti po svaràbulviø vienam þmogui per dienà, tik jø su-laukti negali. Veþikams (arkliais) per më-nesá duoda po 30 svarø aviþø uþ 4 rub. Laði-niø svaras - 2 rub., bet kad jø nëra (laðiniø).

Kovo 29 diena. Ið Kaiðiadoriø atvaþia-vo kun. A. Varnas

3

, kvieèiamas K. Michal-kevièiaus pasiteisinti, kodël jis panaikinopridedamàsias pamaldas lenkø kalba. Iðkun. Varno pasiaiðkinimo matyti, kad tàskundà prieð já suraðë kaimyniniø parapijølenkai ir surinko visø tos apylinkës lenkøparaðus; net maþus vaikus átraukë.

Kun. prelatas A. Dambrauskas4

ið Kau-no praneðë, kad Ðveicarijoje veikia Lietu-viø komitetas ginti Lietuvos reikalus. Val-dybà áeina 7 nariai: kun. A. Viskantas, kun.J. Purickis, A. Steponaitis, kunigaikðtis P.Puzina, S. Brunovas ir kt.

5

Kovo 30 diena. Didþiosios prieglaudosdarbuotoja lietuvë pasiskundë, kad jà lenkaiuþraðinëtojai uþraðë lenke. Neklausë, kokiosji tautybës, tik paklausë „ar gramatna“.

Uþbaigtos rekolekcijos vyrams. Pasku-tinæ dienà atëjo apie 60 vyrø. Iðpaþintiesklausiau að su kun. Bakðiu. Ið inteligentødalyvavo tik dr. A. Vileiðis

6

.Kovo 31 d. Anksti atsikëlæs skubu á Auð-

ros Vartus Ðv. miðiø laikyti. Netoli paðtoper du ðimtai þmoniø apspitæ kepyklos du-ris laukia pusës svaro duonos per dienà.Sargai valo gatves . Kiek toliau, uþ paðtokita, kepykla, èia dar daugiau þmoniø. Ki-toj pusëj gatvës prie krautuvës vël ðimtaiþmoniø laukia bulviø nusipirkti. Vieni au-dinio krepðius, kiti odinius lopytus pasi-ruoðæ. Ðilumos du laipsniai. Þmonës susti-pæ, susirietæ kiurkso palei sienas. Tikisigauti svarà dienai. Dar toliau vël bûrys priekepyklos bûrys. Èia brangiau gali gauti bal-tos duonos. Uþ Rotuðës dar didesnë þmo-niø eilë. Èia þydai, lenkai, lietuviai, rusai –ávairiomis kalbomis plûsta vokieèius. Gir-disi „Niech bædzie pochwalony Jezus Chrys-tus“. Krautuves atidaro ðeðtà valandà.

Prieð septynias gráþtu atgal. Vienoj ke-pykloj gavæ po kepalëlá duonos þmoneliaitekini bëga namo. Jø veidai pralinksmëjæ.Vienas, matyt, iðalkæs, atsignybæs gabaliu-kà jau kramto ir vis þiûri, kaip ji atrodo.Matyt, kelias dienas nevalgæs duonos. Ei-lës dar labiau pailgëjusias. Ðtai ið vienos ke-pyklos iðlindæs valdininkas su þvaigþdutekepurëje praneða, kad duonos jau nëra. Vienasenelë priëjusi prie jo praðo, kad jai ponas duo-tø nors vienà svarà, nes namie palikusi ligoná.Bet valdininkas, pagrasinæs lazdute, ðaukia:“Að ne melagis, pasakiau nër, tai ir nër“.

Ir þmonës tuðèiomis rankomis pradëjoskirstytis.

Vakar A. Smetona7

pats lankësi vienojeðeimoje ir rado jà suvargusià, apiplyðusià,vaikai sutinæ guli lovelëse, o jø tëvas prieðporà savaièiø jau miræs.

Toliau eidamas sutinku dvi kekðes, ma-tyt, gráþtanèias ið vieðbuèio. Jø suknelëstrumpos ir tos dar perkirptos; eina links-mos, juokauja, vylingai dairosi á ðalis, lygnorëdamos kà „sugauti“. Jas vokieèiai pa-tentavo iðduodami paþymëjimus pagal jørûðá A, B, C.

Mokytojø sàjunga suruoðë savo nariamspaskaità Vilniaus skyriaus patalpose Ðv. Jo-no g. 8. Skaitë Klemensas Ruginis.

Auðros Vartø zakristijonas nakèia girdë-

jæs balsà, kad rusai Vilniun jau nebegráðià.Prim Aprilis

8

. Ðiandien gavau anoni-miná laiðkà, kuriame raðoma, kad að esàsper maþai dievobaimingas. Tai visai gali-mas daiktas.

Ðiandien gavau (laiðkà) vokieèiø teis-mo sprendimà sumokëti atleistam Komi-teto tarnautojui 306 rub. Jis buvo atleistasdël kyðininkavimo.

Balandþio 2 diena. Sekmadienis. Po su-mos ið Katedros nuëjome á Lukiðkiø aikðtæpasiklausyti vokieèiø kariø orkestro. MatBrazys labai domisi jø muzika.

Per kompletas9

Katedroje kun. L. Þeb-rauskis

10

sakydamas pamokslà pasakë, kadLenkija, netekusi savo nepriklausomybësilgus metus neða svetimà jungà, þinoma, uþnuodëmes.

Po kompletø nuëjau á Lietuvaièiø ðv. Zi-tos draugijà. Pasakiau prakalbëlæ apie tikë-jimo reikðmæ þmonijos gyvenime. Ið èia nu-vykau á Ðv. Mikalojaus salæ. Èia studentasA. Gylys

11

skaitë paskaità apie alkoholioþalà ir Blaivybës draugijos siekius.

Balandþio 3 d. Zitieèiø draugijos val-dyba savo nariø reikalams stengiasi iðnuo-moti koká nors þemës sklypà. Buvau nuvy-kæs uþ Didþiosios Pohuliankos

12

stulpø,kairëje apþiûrëti sklypo. Pasirodo, èia þe-më nedirbama ir uþversta Magistrato grioz-dais, jokiø uþtvarø nëra. Netinka.

A. Stulginskis13

pateikë Centro komi-tetui Pimonovo darþø nuomos 5 tûkst. rub.sàmatà. 15 deðimtiniø darþai Poplavo rajo-ne

14

. Kasoje yra tik 8 tûkst. rub. O kur ben-drabuèiø, 5 prieglaudø bei gimnazijos ið-laikymas!?

Ðv. Jokûbo baþnyèios klebonas ið sakyk-los paskelbë, kad tie, kurie nori gauti arklà,akëèias, grëblá savo þemës sklypui ádirbti,teuþsiraðo parapijos kanceliarijoje, visa busgalima gauti ið vokieèiø valdþios.

Kalbama, kad Olandija prisidës prieAnglijos.

Balandþio 4 diena. Mano darbo dienostvarka:

1. 6–10 val. Pamaldos katedroje ir kitidarbai.

2. 10–11 val. laikraðèio ir knygos skai-tymas.

3. 11–2 val. pp. dirbu Vilniaus skyriuje.4. 2–3 val. - pietûs.5. 3–4 val. - malda (poteriai).6. 4–4

30

val. - Katedroje palaiminimas.7. Vëliau: dukart per savaitæ skyriaus

posëdþiai; kai kada Centro komiteto, koo-peratyvo „Laimës“ posëdis ir kt.

Balandþio 5 diena. Ðiandien graþi pa-vasario diena. Ið pat ryto kaitina saulutë mû-sø þemelæ. Paukðteliai jau èiulba savo dai-neles, medþiai pumpurëlius skleidþia, ta-èiau visur girdisi nusiskundimai – „atmo-sfera slogi“. Daugelio veidai iðblyðkæ, kurnepasisuksi – vargas, skurdas. Ir kuo gi aðgalëèiau palengvinti jø vargà? Að pats esudar pavalgæs ir apsirengæs, bet pasidairiusaplink darosi liûdna. Netgi apraðyti ðiø die-nø vargø nemoku. Gal tik mûsø liaudiesdainelës sugebëtø pavaizduoti ðá vargà.

Balandþio 6 diena. Diena ðilta – 20° ði-lumos. Pavakary susitelkë debesys ir pasi-girdo pirmasis griaustinis. Dabar þolë pra-dës greitai augti.

6.30 val. vakare Centro komitete inteli-gentø susirinkimas laisvais klausimais. Ogal kai kas atëjo ir su paruoðtais? Mûsø pa-þangieji pasiûlë siøsti popieþiui raðtà arpraðymà, kuriame bûtø apibûdinta visa Lie-tuvos padëtis:

1. Nuðviesti jame, kad Vilniaus diecezi-jos vyskupas turi bûti lietuvis.

2. Atidaryti Vilniuje kunigø akademijà,nes Petrapilio akademija nuo mûsø jau at-skirtas.

3. Kitas kalbëtojas parëmë siûlymà, at-seit dabar geriausia proga ðiais dalykais pa-sirûpinti. P. Klimo nuomone, raðtas turi bûtigrynai tikëjimo reikalais, nereikia popie-þiaus velti á politikà. Tikybos nepainioti supolitika, nes tai jai paèiai pakenktø, o ir Ðv.Tëvas á tokius dalykus gali neigiamai pa-þiûrëti. A. Smetonos nuomonë ðiuo klausi-mu kitokia. Anot jo, tikëjimo reikalai ir

Tæsinys. Pradþia Nr. 23

9Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

Tæsinys kitame numeryje

Kun. Pranas BIELIAUSKAS

Vilniaus dienoraðtiskalba labai susijæ: vaikø katekizacija, mo-kyklos, pamokslai. Dar kiti siûlë raðtà ra-ðyti Lietuvos, lietuviø tautos vardu. Disku-sijos baigtos, iðrinkta komisija.

Pirmininkavo dr. J. Ðaulys15

(Vileiðie-në sakydavo: „doktor tupoumija“

16

).Balandþio 7 diena. Gavau ið namø se-

sers Elþbietos Kandrotienës laiðkelá. Pro-duktø kainos tokios: laðiniø ir tabako sva-ras – 1 rub., druskos - 11 kap., rugiø asmin-ka

17

(3 p.) - 9, 10, 11 rub., mieþiø pûdas - 8,9 rub., aviþø - 3 rub. 50 kap. Sviesto svaras- 1 rub. 20 kap., kiauðinis – 5 kap. Degtinësbutelis - 3–5 ir 7 rub.

Raðo, kad mano dëdë Zigmas Bieliaus-kas, jaunesnis tëvo brolis, miræs.

Skundþiasi, kad yra pametusi 30 rub. irbijosi prisipaþinti savo vyrui, kad jis dël tojai priekaiðtaus visà gyvenimà. Taigi nusiun-èiau mergaitæ pësèiomis á Slabadà su laið-keliu, ádëjau 50 rub. Kitaip negalëjau jainusiøsti. Motinai ádëjau 10 rub. Raðo, kadtëvas pardavë tabako ir gavo 20 rub. Vin-cas Klimavièius pardavë arklá, Veronikakarvæ, tad jie pinigø turi.

Sutikau vokieèiø armijos lietuvá karinin-kà, kuris gyvena 7 kilometrai nuo Karaliau-èiaus. Jau visiðkai suvokietëjæs - ir kalba, irdvasia. Jo ðeima jau nebemoka lietuviðkaikalbëti. „Degtinë ir mergos – tai Dievo do-vanos, kuriomis galima naudotis“,– sako jis.

Balandþio 11 diena. Popiet turëjau ti-kybos ir dainavimo pamokas Antakalnioprieglaudos mokykloje.

Ðeðtà valandà kunigø susirinkimas dëlpamaldø uþ mirusius þymius Lietuvos dar-buotojus: kompozitorius È. Sasnauskà

18

irkt. Nutarta laikyti pamaldas 29 dienà Ðv.Kazimiero koplyèioje (Katedroje).

Kooperatyvo „Laimës“ valdybos posë-dis gavo miesto galvos M. Venslavskio pa-siaiðkinimà dël incidento su kooperatyvoatstovu Èepuliu. Mat Èepulis magistratuipateikë kooperatyvo parduotø prekiø ata-skaità lietuviø kalba. Panelë Virðiùùo supy-kusi tarë: „Przeklæta Litwa“

19

, ir nenorëjopriimti ataskaitos. Èepulis aiðkino, kad val-dyba taip norëjusi ir taip padariusi, prie koèia já barti. Virðilaitei Èepulis nurodë Val-dybos nariø pavardes. Tada ji vël tarë: „Te-go ks. Bieliauskiego powiesiã trzeba“

20

.Valdyba paraðë miesto galvai skundà. Jis átai atsakë:

„Michaù Wæsùawski, Prezydent m. WilnaDo P. Prezesa Litewskiego Towarzyst-

wa LAIME Doktora Domaszewicza21

Dël tamstos laiðko, iðtyrus dalykà dël p.Èepulio áþeidimo panelë Virðilaitë pasiaið-kino, kad ji neturëjusi në maþiausio tikslokà nors áþeisti, tai buvo pasakyta juokais.Kun. Bieliauskà asmeniðkai gerai paþásta,tad taip ir pajuokavo. Panelei Virðilaitei pa-daryta pastaba dël jos nevykusiø pajuoka-vimø. 6. 4. 1916. M. Wæsùawski“

22

. Gavau ið Babiliø laiðkelá ir ðioká toká

siuntinëlá. Dëdë Zigmas Bieliauskas mirë1916 metais kovo 1 dienà. Laiðke vël skun-dþiasi, kad juos vokieèiai apvagia atiminë-ja ið þmoniø javus ir veþa á Kaunà.

Gautas vokieèiø valdþios praneðimas,kad prieglaudø mokyklose balandþio 15dienà prasideda Velykø atostogos,kuriostruks iki geguþës 1 dienos.

Per Ligeikà ið Liciðkënø nusiunèiau El-zei laiðkà á Slabadà.

Centro komitetas atsiuntë Vilniaus skyriui10 pûdø smulkaus cukraus iðdalinti lietuviamsvargðams kartu su duonos kortelëmis.

Balandþio 13 diena. 1) K. Lesevièius23

,Ðv. Jokûbo parapijos vikaras, pasakoja, kad,lenkø nuomone, vokieèiai labiau uþjauèiair uþtaria lietuvius negu lenkus.

Ðiandien prie deðimtosios armijos laik-raðèio redakcijos, vyko Lietuviø liaudies

dirbiniø parodos atidarymas. Prie Bernar-dinø baþnyèios, kareiviniø patalpose, Re-daktorius (Urbachas?) pasakë kalbà, padë-kojo lietuviams uþ pateiktus eksponatus,kurie leidþia jam ir vokieèiø vyresnybei su-sipaþinti su lietuviø liaudies darbais, taippat geriau paþinyti paèius lietuvius.

Balandþio 14 diena. Buvusiam kursodraugui Jonui Maliðauskui

24

á Molëtus pa-raðiau laiðkà, papasakojo apie gyvenimàVilniuje.

Balandþio 15 diena. Agronomas A.Stulginskis, Komiteto narys, vaþinëjo net áGiedraièius pirkti sëklai bulviø. Nupirko 600pûdø. Tik jas pergabenti vargas: nëra arkliøir keliai blogi. Uþ 3 pûdus. mokëjo po 2 mar-kes. Vilniuje uþ kiek nori negali gauti.

Balandþio 16 diena. Kunigas Brazysgirdëjo gandus, kad Suvalkija prijungiamaprie etnografinës Lietuvos. Vilniaus lenkai(kun. Þebrovskis) siunta, kad Lenkijos irLietuvos unija þlunga.

Sklinda gandai, kad vokieèiai nori iðveþ-ti kunigà Kulëðà, Domininkonø baþnyèiosklebonà, dël to kad jis nuo vokieèiø slëpë pobaþnyèia vará, o kunigus B. Oleðèiukà ir Pies-ciukà

25

dël agitacijos prieð lietuvius.Vokieèiai þada paleisti Miesto valdybà, nes

padarius revizijà miesto ástaigose rasta daug„ðvindeliø“

26

, be to, karo metu priimta net 500tarnautojø, atvykusiø ið Lenkijos gilumos.

Balandþio 17 diena. Petras Leonavi-èius,

27

gráþæs ið Eiðiðkiø papasakojo, kad jálenkas Koncevièius buvo áskundæs vokie-èiams kaip rusø ðnipà, dël to buvo areðtuo-tas. Tardant paaiðkëjus, kad jis vaþinëjæs á të-viðkæ ir lietuviø visuomenës ðalpos reikalais– paleistas. Á Kalesnykus „paties Pauliausvon Hindenburgo

28

“ atsiøstas mokytojaslietuvis Kissingas.

Ryto draugijos Vilniaus I skyrius patei-kë vokieèiø valdþiai ástatø nuoraðà kartusu originalu. Tai man teko atlikti. Èia dir-bantis lenkas prasitarë, jog jis trokðta tikDidþiosios Lenkijos, suprask, unijoje su Lie-tuva. Á tai að jam atsakiau, kad vokieèiai irlietuviai kitaip á tai þiûri.

Balandþio 18 diena. Kunigas Lesevi-èius gavo Kalesnykø klebono laiðkà, kuria-me ðis skundþiasi, kad lenkai dvarininkaiir kiti skundþia já vokieèiams. Koncevièius,Þirniauskas, Korkuè, Sasnauskas pirma bu-væ draugai dabar atsisuko prieð já.

Prûsø susipratæs lietuvis, spaustuvininkasapsilankë Vilniuje ir pasiskundë, kad jis kaiplietuvis atleistas ið „Dabarties“ redakcijos.

P. Kniukðta atvykæs ið Kauno praneðë, kadÞemaièiø vyskupijos valdytoju vietoj lietuviokunigo J. Stakausko

29

paskirtas lenkas P. Pa-cevièius

30

. O gandai, kad vyskupas P. Karevi-èius

31

gráþta ið Rusijos, nepasitvirtino.Balandþio 20 diena. Didysis ketvirta-

dienis. Kunigas kanauninkas J. Kukta32

irJ. Kimantas

33

(Centro kom. kasininkas) at-siëmë ið vyskupijos valdytojo kunigo K. Mi-chalkevièius 10 tûkst. lyrø, atsiøstø Ðv. Të-vo Benedikto XV kaip paðalpà nukentëju-siai Lietuvai. Maloni þinia. Tegyvuoja baþ-nyèios ir tautø virðininkas.

Ðeði Antakalnio prieglaudos vaikuèiaipriëjo prie pirmos Komunijos. Jiems da-viau 11 roþiniø.

Oþka rinkoje kainuoja 145 rub. Karvë,pirma kainavusi 80, dabar jau 1000 rub.

Kunigas A. Radziukas34

kvieèia maneeiti pas lietuvá ligoná á Savièiaus ligoninæ.Atsisakiau eiti. Jis gàsdino mane, kad áskøskun. K. Michalkevièiui, kad atsisakiau. Te-skundþia, gal susipras valdytojas skirti lie-tuvá kunigà, susipras pagaliau.

Per spaudà atðauktà þinia, jog kun. P. Pace-vièius paskirtas Þemaièiø vyskupijas valdytoju.

Kunigas A. Cichonskis35

vaþiavo á Vo-kietijà ðv. aliejø konsekruoti. Vakar gráþo.

Kitais metais kviesdavo ðità ðeðtadiená„Velykinës“ paðventinti. Ðiemet niekas.

Balandþio 26 diena. Velykø ketvirtojidiena. Pas Kimantà vaiðës. Lenkas tenoraspadainavo keletà lenkiðkø daineliø. Èesnu-levièius pagrojo ir padainavo lenkiðkai, ru-siðkai ir lietuviðkai. Kimantienë fortepijo-nu graþiai paskambino. Èia, pasirodo, darir stalas gausiai paruoðtas. Lenkë Jeleniev-skienë sopranu kunigui dar padainavo. Ketu-ri seneliai kitame kambary loðë proferansà.

Buvau uþëjæs pas Ðveðèevièius. Tai len-kiðkai kalakutiðka ðeima. Pyksta, pliauðkiaprieð vokieèius, kad ðie iðleidæ þenkliukusgatvëse ir kitur pardavinëti vargðø naudaitik su vokieèiø erelio ir lietuviø Vyties at-vaizdais, atsisakæ lenkø erelio. Be to, neken-èià vokieèiø ir dël to, kad ðie Bernardinøsode uþëmë vasaros teatrà savo reikalams.

Balandþio 29 d. Pas kunigà dr. M. Rei-ná privatus susirinkimëlis. Atvykæs ið Su-valkijos kunigas J. Kriðtulaitis

36

papasako-jo apie tenykðtá gyvenimà. Sako, visuome-nës nuotaika slogi, mokyklas vokieèiai uþ-darë ir net vienà mokytojà sumuðë.

Labdaros reikalams oberburgermeiste-rio Polio numatytos rinkliavos neávyko.Mat lenkai atsisakë pardavinëti þenkliukussu Vyèio ir vokieèiø erelio atvaizdais. Len-kai norëjo, kad ir jø erelis figûruotø, o tovokieèiai neleido. Polis supykæs pasakë, kaduþ poelgá atsakys patys lenkai.

1916 geguþës 1 diena. Katedroje pra-dëjau lietuviams geguþines pamaldas; neti-këtai daug susirinko. Visa vidurinë Kated-ros nava, net po vargonais buvo pilna. Ið-mokiau 1915 metais geguþës 18 dienà pa-raðytà keturiems miðriems balsams J. Nauja-lio paraðytà„Marijos giesmæ“, ir dabar ði gies-më labai graþiai skamba. Vokieèiai kariai at-ëjæ pasiklauso. Kadangi daug turiu iðspaus-dintø lapeliø, tai ir vokieèiams jø duodu.

Geguþës 2 diena. Prieð trejetà metø len-kai neásileido mûsø á Ðv. Jono baþnyèià ge-guþiniø pamaldø laikyti. Sako, lietuviai len-da á lenkiðkas baþnyèias vien tautiniais su-metimais, o ne dël Dievo garbës. Tai buvoskaudu. Ðiais metais vokieèiai su savo pa-maldomis nieko nesiklausæ ásibrovë á Ðv.Jono baþnyèià Bobos endekës

37

pyksta, kadálindo nepraðyti sveèiai. Lietuvis senukas,iðgirdæs jø kalbas, sako: „Lietuviø nenorë-jote ásileisti baþnyèion melstis, o vokietyspats álindo“. „Jau geriau vokietys, – sakolenkë,– negu lietuvis“. „Kuomet lietuviainorëjo èia melstis lietuviðkai, turëjote duo-nos iki soèiai; o kada vokietys áëjo, gaunipusæ svaro per dienà arba ir visai negauni.Katedroje meldþiasi lietuviai, ir niekam dëlto skriaudos nëra“, - aiðkino lietuvis

Ðimtas dvideðimt penkeriø metø sukaktis.Lenkai smarkiai agituoja, kad rytoj Ðv.

Jono baþnyèia bûtø pilna. Mat ðvæs Gegu-þës 3-osios konstitucijos paskelbimo

38

125metø sukaktá. Gëlëmis puoðia baþnyèià.Mokyklinio jaunimo suves kelis tûkstanèius.„Grabai“ ir visa ponija ruoðiasi kuo iðkilmin-giau pasirodyti baþnyèioje ir gatvëse. Chorasgerai paruoðtas. Pamokslininkas dràsiai, kaipcivilis, pasakys labai graþø patriotiná pamoks-là. Valdytojas K. Michalkevièius tam pritaræsir visa aprobavæs. Lenkai triumfuos ir nuste-bins vokieèius ir kitas tautas.

Geguþës 3 diena. 10 valandà turëjo pra-sidëti pamaldos. Þmonës pradëjo rinktis,ponai karietomis atvaþiuoja. Mokyklø vai-kus pradëjo vesti. Deja, baþnyèios durys uþ-darytos... Ir vokieèiø kareivis su ðautuvusaugo. Paaiðkëjo, kad Polis uþdraudë pa-maldas, ne pamaldas, bet politines demonst-racijas daryti baþnyèioje ir trukdyti vaikamsmokslà. J. E. Valdytojui buvo ásakyta, kadir kitose baþnyèiose nieko panaðaus nebû-tø. Todël Valdytojas liepë ir Katedrà uþda-

ryti, kad kartais ið Ðv. Jono baþnyèios þmo-nës kaip bièiø spieèius nepersimestø á Ka-tedrà. Net ir lietuviai tà dienà negalëjo lai-kyti geguþiniø pamaldø.

Vokieèiai uþdarë lenkø seminarijà – ne-galës ruoðti mokytojø.

Ar nebus èia kerðtas dël to, kad atsisakëpardavinëti þenkliukus.

Geguþës 18 diena. Kunigas P. Dogelis daþ-nai ávairiais reikalais siøsdavo mergaites nu-veþti laiðkus á Kaunà. Ðiandien buvo iðsiøstasu Ona Budavièaitë su Centro komiteto liu-dijimu, pasiraðytu kun. P. Dogelio. Jà vokie-èiai sulaikë. Apie tai suþinota 11 val. 8 val.vakaro atvyko vokieèiø maðina ir neþinia kuriðsiveþë kun. Dogelá. Ir að ðiek kiek prisibijo-damas kratos negaliu èia viso paraðyti.

Ið Jiezno atvaþiavo Leonas Babilius. Sako,kad Jiezne viskas pabrango. Rugiø 3 p. - 18rub. Badaujantys þmoneliai ið Varënos virtinë-mis vaikðto po kaimus praðydami duonos. Tenþemë smëlinga, derlius menkas, be to, ten ko-vos tarp rusø ir vokieèiø ilgiau tæsësi.

Vilniuje veikia dvi partijos: „Katalikø“ir „Pirmeiviø“. Pastarøjø kokie penki na-riai. Ðie sumanë suruoðti tarptautiná Vil-niaus gyventojø vakarà-pramogà. Nori irmus átraukti, nes patys nesurinks publikos,jei mes boikotuosime. Lenkø dauguma, –ir jie atsisakë dalyvauti. Baltgudþiø ið viso„trys“ – neturi reikðmës. Þydø dauguma,bet mums su jais nepakeliui. Deðinieji pa-siprieðino. Sumanymas nepavyko.

Geguþës 27 diena. Jau kelintà kartà vo-kieèiai ðaukia kun. Dogelá á tardymà. Matjis siuntinëjo per þmones laiðkus á Kaunà,Surviliðká, Girkalná, Eiðiðkes ir kitur. Dëlto rasdavosi iðkildavo vis naujos pavardës,naujos vietos ir tardymams nesimatë galo.Klausinëjo prisispyræ, kas slaptai iðleido lie-tuviø kalba atsiðaukimus, plaèiai paskleis-tus tarp þmoniø. Dogelis sakë nieko apie juosneþinàs. Vokieèiai tardytojai jo neareðtuojavien dël to, kad jis kunigas. Átaria ir studentàJuozà Lukoðiø

39

, kuris pirma, tarsi, turëjæsKaune kirpyklà, o dabar vaþinëja po sodþiusir Centro komitetui supirkinëja produktus.

Gyvename vokieèiø valdomi,, o J. E.Michalkevièius Katedroje laiko pamaldasuþ rusø carà Mikalojø

40

.Geguþës 28 diena. Pasaulis atrodo gra-

þus. Jau ðilta, saulutë gaivina mûsø þemelæ.Dar ir duonos kiek turime, bet ðirdá kaþkasslegia. Kun. Dogelá kamuoja tardymai. Jolikimas - neaiðkus. Èia vël lietuvaitës liûd-nas giesmes gieda: „Tegul ir visko nusto-siu, paskui Jëzaus sekiosiu“.

Vokieèiai vël ðaukia 10 val. kun. Dogeláá tardymà. Jis negali në miegoti, në ramiaipasilsëti. Suradæ laiðke naujø faktø, naujøvietoviø, painiojasi ir negali iðnarplioti.

Gauta ið Amerikos 10 tûkst. markiø (1markë – 57 kap.).

Talmontas parveþë ið Ðirvintø Centrokomitetui dvi kiaules ir aðtuonis parðus.Gyvo svorio kiaulës mësos pûdas - 50 rub.

Geguþës 31 diena. Uþbaigiau Katedro-je geguþines pamaldas. Vargino mane sa-komi kasdieniniai pamokslëliai. Katedrosvidurinë nava pilna. Brangiausia Komitetoprieglaudø vaikai (Didþiosios Antakalnio,Ðv. Mikalojaus, Ðnipiðkiø prieglaudos gim-nazistai, vakariniø kursø mergaièiø bendra-buèiø). Turëjau sunkumø norëdamas ið-mesti ið litanijos barbarizmus. Paruoðiauspaudai litanijà gryna lietuviø kalba ir pra-dþioje ðio mënesio atidaviau á spaustuvæ.Spaustuvë prisiëmë padaryti paskutinæ ko-rektûrà. Bene pusantro tûkstanèio tiraþo ið-spausdinæ atsiuntë á Katedrà. Korektûrà ne-buvo padaryta. Dviejose invokacijose pa-keisti þodþiai. Að paskelbiau per pamoks-là, kad giedosime litanijà pagal pataisytàtekstà. Vyresnës moterëlës pastebëjusiosneatitikimus pradëjo agituoti gráþti prie se-no teksto, nepriimti naujoviðkø pakeitimøne tik klaidingø, bet ir visø kitø iðgrynintølietuviðkø þodþiø. Tiesa, ir áprasta melodi-ja prie naujø þodþiø nelabai derëjo. Giedo-jimas sumiðo. Keliose prieglaudose pare-petavom ir tik tada iðëjo jau sklandþiau, o ápabaigà mënesio visai gerai.

(1915.XII. 26 – 1919.XI. 26)

* Ið „Vorutos“ leidyklos spaudai ruoðiamos kun. Prano Bieliauskoknygos „Vilniaus dienoraðtis“

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)10 Voruta

Izidorius ÐIMELIONIS, Vilnius

Trakai-Eiðiðkës-Vilnius-Lukiðkës

Tæsinys kitame numeryje

Tam lëðø skyrë mums labai palankus tuo-metinis apskrities finansø skyriaus vedëjasið lietuviðko Rudnios baþnytkaimio B. Aku-lavièius ir pats j. Sereckis ið savo valsèiausresursø. Organizuotai vyko suolø gamyba,tam pasitelkëme geriausius stalius, iðmanan-èius tëvus ir atostogaujanèius mokytojus. Ne-maþai padëjo davæ medienos ir valsèiaus gi-rininkai bei eiguliai. Iki naujøjø mokslo me-tø spëjome pagaminti apie 100 mokykliniøsuolø ir kito reikalingo inventoriaus laimë-dami apskrities apþiûros pirmà vietà.

Triukðmingai prasidëjo tëvø susirinki-mas Eiðiðkiø progimnazijoje. Jame kaþko-dël nedalyvavo pats direktorius, o pedago-gams atstovavo ðioje mokykloje pelnæs ge-rà vardà, ið Ukrainos atvykæs matematikasir fizikas Parchomenka. Susirinkimui tekovadovauti man paèiam – taip pageidavo au-ditorija. Tëvams labau patiko, kad su jaiskalbëjausi daugiausia lenkiðkai, taip pat at-sakinëjau á klausimus ir diskutavau su kaikuriais jø pageidavimu lietuviðkai ir rusið-kai. Taip man pavyko ásiteikti visiems da-lyviams. Eiðiðkieèiai labai prieðinosi, kadjø vaikai prið tëvø valià bûtø uþraðinëjami ákomunijà bei pionieriø organizacijas. Aðpaþadëjau ðá pageidavimà tenkinti, nes taijø paèiø reikalas. Tuomet buvo lengviau su-sikalbëti ir dël dëstomos kalbos.

Bendru susitarimu rezoliucijoje pirmàjakalba uþraðëme lietuviø, pamaþu pereinantnuo jiems labiau svetimos rusø kalbos. Tampritarë mûsø kalbos direktoriaus pavaduo-tojas Parchomenko, pademostravæs lojalu-mà Lietuvai. Ðiuo susitarimu liko patenkin-ti tëvai ir ypaè að, kad pasiekiau savo tikslà.

Taip buvo atvertos durys lietuviðkai pro-gimnazijai. Tik visa tai nepatiko komsor-gui A. Virtukui ir apskrities komjaunimosektoriui V. Babraièiui ið lietuviðko Pamer-kiø kaimo.

1948 m. rugpjûèio 24 d. rytà savo na-muose Valkinkiuose buvo nuðauta gimna-zijos direktorë, aktyvi naujojo sovietinio gy-venimo kûrëja Antanina Kerðienë.

Eiðiðkës demesio centreKitos dienos popiete, man einant á na-

mus, pro pravirà centinës bibliotekos langàpamaèiau stambià apskrities vykdomojo pir-mininko pavaduotojo Jusupovo figûrà.

Zachodite (uþeikite) – iðgirdau tik jambûdingà balsà. Na, kur dësies, uþsukau. Ið-purtæs jo veidas ir liûdnos didelës akys, by-lojo kaþkà negero. Ir nesuklydau. Pareigû-nas praneðë apie skaudþià jam ir tai tikriau-siai visiems staliniams netektá. Tà anksty-và rytà TASas praneðë apie þymaus VKP(b)veikëjo, ir Stalino artimiausio bendraþygio,nepralenkiamo ideologo A. Þdanovo mirtá:

– Retëja komunistø gretos,– dingtelëjo man.– reikia gedulo mirtingà organizuoti, –

pradëjo ðis ðiø visø nekenèiamas valdininkas.– Kur?.. – paskubëjau að.– Kaip kur, negi tau neaiðku, èia Eiðið-

këse, – piktokai atkirto Jasupovas.Tuoj pat suvokiau, kad geriau apie tai

toliau nekalbëti. Bet ir savavaliðkai iðeitinedera, pokalbá tæsti reikia. Negi tylësi at-sistojæs, kaip koks bailys.

– Èia Klepikovo portorgo pareiga, – ið-drásau priminti. Pajutau, kaip sublizgëjo Ja-supovo didelës rudo akys, dëbtelëjo neval-domos rankos, trûkèiojo nudribæ skruostaiir lûpos. Bet kà darysi, negi að atsipraðinë-siu, neáþeidæs. Ir ar verta su tokiais ginèytis,ar net savo nuomonæ reikðti, geriau nutylëti.

– O, kur tas Klepikovas? Að jo nera-dau? – Kiek aprimæs iðkoðë Jusupovas.

Po to kalba pakrypo kita linkme. Esà jisgirdëjæs apke kaþkokias mano reformasðvietimos baruose. Iðgirdæs toká vertinimà,negalëjau nutylëti, tad pasakiau, jog manopareiga gerinti ðvietimà ir yra jau apèiuo-piamø rezultatø, apie tai gerai þino manotiesioginis virðininkas drg. Ditkevièius.

Pasmotrim (pamatysim) – mostelëjæsranka, nutilo jis. Iðëjæs á gatvæ, prarijau darvienà kartëlá, iðgirdæs ið neraliuotos alko-holiu dvokianèios parigûno burnos prie-kaiðtus. Supratau, kad teks grumtis, tim ariðtversiu nepalûþæs. O tokie kaip að jiemstikrai nereikalingi. Bet reikia aukotis, ap-ginti be ginklo, kas mums brangiausia.

Naujieji 1947–1948 mokslo metai pra-sidëjo ramiai ir net pakiliai. Bendromis pa-stangimis 7 kaimo mokyklos atgavo lietu-viðkà statusà. Motiejus su A. Ditkevièiumiatsiuntë kelis patyrusius ir bûrelá jaunø mo-kytojø. Apgailestavome, kad Aldutë Karei-vaitë, palikusi Pabradæ dël svetimø grasi-nimø, gráþo á tà patá darbà gimtajame Aukð-tadvario valsèiuje. Kita vertus, nëra to blo-go, kas neiðietø á gerà. Motiejus áteikë pa-skyrimà buvusiam prieðkario Lietuvos ka-ro lakûnui B. Vidgaudaièiui (jis ir þmonakilæ ið Baltamiðkës netoli Vievio) á didelæButrimoniø baþnytkaimio mokyklà. O Pa-bradës mokyklos vedëja paskyriau, inteli-gentiðkà polonistæ, gerai mokanèià lietu-viø kalbà p. Irenà Malinovksà. Uþbëgda-mas á prieká, noriu pridurti, kad abi ðioskandidatûros pranoko mano lûkesèius. Pokeleriø metø I. Malivoska tapo þurnalo „Ta-rybinë moteris“ lenkiðkojo leidinio vyr. re-daktore, autoritetinga þurnaliste.

Netrukus vël prasidëjo neramios dienosir naktys. Ir ypaè po to, kai ugnis prarijoKlepikovo suorganizuoto pirmojo visamekraðte kolûkio Pulstokø kaimelyje darþinæsu ðienu ir aktyvisto gyvenamàjá namà. Jau-èiau, kaip niaukësi debesys ir virð mano gal-vos. Vis daþniau atvykdavo ávairûs V. Pie-rovo pasiuntiniai. Mane stebino jø elgesys,grasinimai susidoroti su nepatikimais. Ban-dë atleisti ið darbo vaikø darþelio vedëjàB. Nenartavièienæ uþ lietuviðkos grupës su-darymà. Bet tam pasiprieðino vykdomojokomiteto pirmininkas J. Serackis, ir vedëjaiðliko. Kurá laikà buvo ramu, o po to uþgriu-vo nauji iðpuoliai ir prieð V. Pauliukaitá. Na,o prieð mane vyko uþkulsinës atakos.

Taèiau pasitraukti ið kovos nesiruoðiau.Ir ðtai kur buvæs kur nebuvæs á Butrimoniøpagrindinæ mokyklà po pamokø ásiverþiatas pats arðusis Jusupovas. Mokyklos vedë-jas B. Vidgaudaitis nenorom ásileidþia ne-praðytà sveèià. Jau prieangyje pareigûnasrusiðkø keiksmaþodþiø serija uþsipuolëmokyklos vadovà. Ðis nesutriko, papraðënusiraminti ir graþiuoju iðeiti lauk. TadaJusupovas bandë jëga árodyti savo valdþià.Vidgaudaitis atsakë tuo paèiu, jis iðstûmë ási-brovëlá uþ durø, o kai ðis dar bandë prieðintis,parbloðkë ant þemës, ásakæs tuoj pat neðdintisið Butrimoniø. Tuomet pribëgæs virðininkovairuotojas, pakëlæs nukentëjusá nuo þemësneblaivø Jusupovà, ástûmë á maðinà.

Vakarop sunerimæs Vidgaudaitis moto-ciklu atburzgë pas mane. Bandþiau atvirai ið-siaiðkinti incidento kaltininkus, nors ir taipbuvo aiðku, jog konfliktà sukëlë Trakuose pa-garsëjæs tas nelabasis Jusupovas. Tik papra-ðiau Vidgaudaity ateityje jëgos nenaudoti.

– Að esu Lietuvos karininkas, tad Lietu-vos ir savo garbæ gyniau ir ginsiu,– ramiaiapreiðkë narsus mokyklos vedëjas.

Ðimelioná lauk ið EiðiðkiøTà patá vakarà pajutau, kad mano gyve-

nime greitai prasidës nauja audra. Ir netru-kus, rugsëjo 28 dienà, per mano gimtadie-ná, G. Klepikovo kabinete taip ir ávyko. Ku-rá laikà mano santykiai su partorgu buvovisai nutrûkæ, susitikti ar kalbëtis apieðvietimà ir kitus reikalus su neiðmananèiu irnet prieðiðkai nusiteikusiu prieð mane ir ap-skritai visus lietuvius ið tiesø nebuvo reikalo.

Ir ðtai staigmena, o gal ir neiðvengiamamûsø tarpusavio santykiø atomazga. Par-torgas telefonu per direktoriø V. Pauliukaitápakvietë mane pokalbio. Tai iðgirdæs, su-pratau, kad susitikimas bus neeilinis, o galnet piktas, arðus. Ir neklydau, taip ir ávyko.

Nenustebau, pro praviras duris pamatæs ap-skrities partinio tirono, pirmojo sektoriausVasilijaus Pierovo stambià, grëmëzdiðkà fi-gûrà. Vos tik perþengiau slenkstá, uþ parto-go uþstalës sëdëjæs ðoko kaip ágeltas, ir su-staugë kaip pikèiausias þvëris.

– Nuo ðio momento esi atleistas ið dar-bo,– net springdamas ðaukë sekretorius,–tuoj pat neðdinkis ið Eiðiðkiø, kad kvaponeliktø…

– Tau, banditui, tëvynës iðdavikui kalëji-me, o ne mokykloje, – kaip ámanydamas rë-kë Klepikovas, iðkëlæs grasinantá kumðtá.

– Von, nemiedelnno von! – (Lauk, tuojpat lauk), – ákaitæs iki raudonumo ðaukëPierovas. Pasipylë visa ámantriausiø rusið-kø keiksmaþodþiø gausybë.

Pritrenktas ir paþemintas, nepratariaunë þodþio. Suvokiau, jog tai tinkamiausiamano reakcija á prasidëjusá neþabotà iðpuo-lá. O tai juos dar labiau papiktino. Ir tuojpat abu partorgai kësinosi smûgiu á galvàatkerðyti uþ mano santûrumà ir jiems reið-kiamà nepagarbà. Tuomet iððokau laukanpro vaistinæ patekau á Pauliukaièiø butà.Namuose nieko nebuvo; net átartina pasida-rë. Nugriebæs savo portfelá su svarbiais doku-mentais, iðsideðdinau lauk pro kitas duris. Irten netikëtai sutikau kieme Èeslovà, kuris su-sijaudinæs bandë mane raminti, guosti.

Èesiuk, að iðvaþiuoju, mane iðvarë, susido-rojo, tad tvarkykis be manæs. Visi dokumentaiir sàskaitos mano raðomojo stalo stalèiuoseðvietimo skyriuje. Sëkmës! – ðûktelëjau.

Èeslovas iðgirdæs, paskutiniuosius atsi-sveikinimo þodþius, toliau bandë mane ra-minti, vyriðkai apkabinæs peèius. Bet að, pa-tyræs toká barbariðkà áþeidimà, buvau tvirtaiapsisprendæs ne tik iðvaþiuoti, bet gal ir pa-bëgti, kad vël nepatekèiau uþ grotø. Buvaulabiau susijaudinæs, negu 1945 m. kovo 14 d.,apstumdytas ir aprëktas kagëbisto Charlamo-vo ir uþdarytas á baisiuosius Zarasø rûsius.

Valdytis nepajëgiau. Staiga prasidëjo ne-malonus drebulys. Tad kiek tik jëgos leidopatraukiau á miestelio pakraðtyje neseniaiárengtà autobusø stotelæ. Pagal tvarkaraðtá,autobusas á Vilniø atvaþiuos ið Gardino tikpo 2 valandø. Dairiausi, nerimas pamaþëleblësta, bet savijauta vis dar bloga, galvojeûþia, burnoje sausa. Èia pat matau atvaþiuo-jantá „gaziukà“, sucypia stabdþiai, vairuo-tojas, pravëræs duris, kvieèia á vidø.

– Jûs kur? – paklausë jis,– gal á Vilniø?– Beveik á Vilniø, – atsakiau.Kurá laikà vaþiavome tylëdami, tik uþ

Tetënø ásiðnekëjome. Pasirodo, mes buvo-me ið matymo paþástami, ðis paslaugus vy-riðkis ne eilinis Eiðiðkiø pareigûnas, o vals-èiaus milicijos virðininkas Borysas Naru-ðevièius. Taip pat kaip ir að, atkeltas ið Tra-kø á aukðtesnes pareigas, prieð jo valià. Betkà darysi. Ið pradþiø jam atrodë, bus sunkupriprasti naujame darbe tarp nutautëjusiø.Taèiau nusivilti neteko, o dabar jau ruoðia-si ðeimà parsiveþti, tik ðtai lietuviðkos mo-kyklos kol kas nëra, teks ieðkoti iðeities.

– Girdëjau ir vertinu jûsø gerus dar-bus, – kalbëjo B. Naruðevièius. – Kaþin arpavyks iðsilaikyti, – abejojo jis.

– Mokykla, tai tikrai bus, tik be ma-næs, – tæsiau pokalbá, – kaip matote, iðva-þiuoju visam laikui. Neiðtvëriau…

Beiðnekant toliau paaiðkëjo, jog apiemano nesutarimus su Klepikovu jis jau yragirdëjæs. Pastarasis kelis kartus mane skun-dë ne tik jam, bet ir saugumo virðininkuiNavosiolovui, ir ypaè V. Pierovui. Dar tàrytà pas já buvo uþëjæ Pierovas su Klepiko-vu, kvietë Naruðevièiø á talka kaip reikiantnuskalpuoti J. Ðimelioná ir suraizgius ko-kià nors baudþiamàjà byla uþdaryti á cypæ.Bet virsininkas grieþtai atsisakë taip pasi-elgti be prokuroro sankcijos. Tada jis nu-sprendë kitokiu bûdu áveikti Ðimelioná.

– Gal nereiktø trauktis, juk jûs jokiø ásta-tymø nepaþeidëte. Prieðingai, jie savivaliau-ja, – teigë B. Narusevièius.

Vaþiuodami ásiðnekëjome plaèiau, su-siradome ir bendrø paþástamø, suartëjomeir netrukus paaiðkëjo, kad abu vaþiuojambeveik tuo paèiu keliu. Jis – á SenuosiusTrakus, að – á Lentvará.

Pajutau brolio petáMotiejaus namus simpatingo naujo pa-

þástamo dëka pasiekiau prieð saulëlydá.Brolienë kaime, prisëdusi ant laipteliø,skuto bulves vakarienei. Nustebo netikëtaipamaèiusi mane. Uþëjæs á vidø, pamaèiauMotiejø, bevartantá kaþkoká þurnalà.

– Kaip tu èia atsiradai? – átartinai pa-klausë jis.

– Blogai, – atsakiau ir, prisëdæs ðaliaMotiejaus, detaliau papasakojau apie pas-tarøjø dienø ávykius. Ðá kartà vël abu pasi-piktinome svetimøjø siautëjimu. Mano el-gesá brolis pateisino, nusprendëme ieðkotiiðeities pasitaræ su mumis palankiu A. Dit-kevièiumi. Bet pokalbá apie tai nutarëmeatidëti rytdienai, nes gimtadiená dera ðvæstigerai nusiteikus.

Po kuklios proginës vakarienës nuëjo-me gulti. Apie vidurnaktá paþadinæs dre-bulys krëtë iki paryèiø. Pajutau kaþkoká visdidëjantá nerimà ir net sunkiai suvokiamàbaimæ. Iðauðus Motiejus pakvietë netoli gy-venusià gyditojà Graþinà Navakauskienæ.Bet patyrusi medikë nepajëgë man padëti.Ið pradþiø átarë maliarijà, davë kaþkokiøvaistø ir, kai nepadëjo, suleido intraveninæampulæ. Ir tai nepadëjo. Tuomet gyditojadar ápylë nemaþà stikleká spirito, kurio ið-gërus po keliø minuèiø viskas manyje apri-mo ir netrukus uþmigau. Pabudau tik apievidudiená. Savijauta jau buvo nepakeièia-ma. Tada artimiausiu traukiniu iðvaþiavauá Vilniø pas bièiulá J. Juráà. Julius gana grei-tai iðblaðkë mano susirûpinimà ir nustatëtikslià diagnozæ – stiprus nervinis ðokas. Jis,kurá laikà specializavæsis ðioje srityje, dar tàpatá vakarà atliko tuomet nesuprantamasprocedûras ir jau kità dienàbendra savijautabuvo normali. Julius patarë porà dienø pa-bûvoti pas já, o esant tokiai bûklei á Eiðiðkesdaugiau negráþti ir kuriam laikui atsisakytikovos su tais piktais partiniais pareigûnais.

Audra TrakuoseKai að lankiausi Vilniuje, V. Pierovas

sukëlë didelæ audrà Trakuose, pareikalavæsnedelsiant atleisti ið pareigø A. Ditkevièiø,kuris atmetë kaltinimus man ir atsisakëpaklusti jo reikalavimams. Tada V. Piero-vas suðaukë skubø biuro posëdá, kuriamedalyvavo ir A. Ditkevièius, po labai piktoir tendencingo paties pirmojo sekretoriauspraneðimo ir siûlymo nepelnytai susidoro-ti su manimi, pareikalauta grieþtai pa-smerkti ir patá A. Ditkevièiø. Uþvirë labaiarðios diskusijos. Dalyvavæ posëdyje lietu-viai partieèiai gynë mus ir reikalavo sudraus-minti ir nuðalinti ið darbo tikràjá ávykiø Ei-ðiðkëse kaltininkà A. Klepikovà, o rusakal-biai pylë paèias bjauriausias pamazgas antmûsø galvø. V. Pierovas vël nesitvardæs tren-kë kumðèiu á stalà ir pareikalavo, kad A. Dit-kevièius prisipaþintø klydæs ir atsipraðytø.Taèiau A. Ditkevièius, pareiðkæs grieþtà pro-testà, paliko posëdþiø salæ. Biuro nariai su-triko dël tokios vedëjo reakcijos. Pasimetëpats V. Pierovas ir kiti ji iðtikimi ðalininkai.Posëdis baigësi, bet konfliktas neuþgeso.

Gana greitai á áþulius Trakø partokran-tø veiksmus sureagavo ir pats liaudies ðvie-timo komisaras A. Knyva, jis iðdráso ne pa-þeminti pareigose A. Ditkevièiø, o paskyrëkur kas svarbesnes pareigas – komisariatoMokyklø valdybos virðininku, o að pasipra-ðiau pailkti mane ramybëje, iðmokëjus ati-tinkamas kompensacijas.

Prieglobstá suteikë Lietuvos Raudona-sis Kryþius.

Po savaitës kitos pailsëjæs brolio namuo-se, panorau kibti á darbus. Ilgai dairytis ne-prireikë. Nustebau, kad „áþymusis“ Trakøpartizanas P. Cijûnëlis, sutikæs Lentvaryje,pasiûlë ádarbinti jo redaguojamo laikraðtu-ko „Trakieèiø ðûkis“ redakcijoje.

Tæsinys. Pradþia Nr. 23

11Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

Lapkrièio mënesá Varënos rajono gyven-tojus pasiekë antroji Onos Vaðkelevièiûtës-Zakarauskienës knygos „Burokaraistis“ da-lis. Tai – pirmieji jos egzemplioriai. Gruo-dþio mënesá knyga atsidurs Lietuvos bib-liotekø kolektoriuje. Pirmoji jos dalis bu-vo iðspausdinta 2003 m. ir susilaukë nema-þo susidëmëjimo*. Knyga labai palankiaibuvo ávertinta dviejose (I d. – 2003 m.,II d. – 2007 m.) Varënos rajono Merkinësseniûnijos Burokaraisèio kaimo gyventojøbendruomenës sueigose. Pristatant antràjàjos dalá, þemdirbiai vos tilpo Varënos rajo-no bibliotekos skaitykloje. Atvyko ir auto-rë, rajono vadovai ir kiti sveèiai. Kuo kny-ga taip sudomino rajono visuomenæ, kuoádomi ir vertinga skaitytojui?

Visø pirma, ji stebina skaitytojà labaididele apraðomø ávykiø chronologine ap-rëptimi ir istorinës bei kitos faktografinësmedþiagos apie Dzûkijos kraðto kaimoþmoniø gyvenimà gausa. Pristatydamas ant-ràjà knygos dalá, jos aptarimo organizato-rius, Burokaraisèio kaimo bendruomenësatstovas, Vilniaus apskrities Adomo Mic-kevièiaus vieðosios bibliotekos (VAVB) di-rektorius Petras Zurlys, paþymëjo, kad au-torë, rinkdama medþiagà, atliko milþinið-kà darbà. Beveik penkiasdeðimt metø jánuosekliai kaupë faktus, todël þiniø apiekaimà èia randame nuo pat jo paminëjimoraðytiniuose ðaltiniuose (1561 m.) iki ðiø

Nauja knyga apie kaimo gyvenimà ir etnografijàVytautas RIMÐA, Vilnius

je ir dirbdami þemës ûkio darbus. Yra èiair maþosios tautosakos dalykø: senoviniømásliø pasakø, másliø galvosûkiø, liaudiesdainø, senoviniø paðmaikðtavimø ir kt.

Kalbëdamas apie leidiná (I ir II d.),VAVB bibliografas Vytautas Rimða itin pa-brëþë jo mokslinæ-istorinæ, etnografinæ,kraðtotyrinæ ir lingvistinæ (yra daug Dzûkøtarmës pavyzdþiø, sudarytas aiðkinamasisdzûkiðkø þodþiø þodynëlis) reikðmæ. Taigiði knyga – amþinas raðytinis paminklas ke-liø kartø Burokaraisèio kaimo þmonëmsir jø darbams. Ji prisodrinta faktø apie Dzû-kijos kaimo þmoniø likimus, buitá, darbus,ðvietimà, kultûrà, tarpusavio santykius,dvasiná pasaulá – tikëjimà, paproèius, iðmin-tá ir savimonæ. Kita vertus, knygoje surink-ta tiek daug etnografinës medþiagos, kad jipelnytai galëtø tapti gan rimtu ðaltiniu to-lesniems XIX a. pabaigos – XXI a. pra-dþios Dzûkijos kaimo þmoniø gyvenimo et-nokultûros tyrinëjimams. Pagaliau, knygàgali bûti geru pavyzdþiu pradedantiesiemsðalies kraðtotyrininkams, ketinantiems ra-ðyti savøjø kaimø istorijas.

Antrosios dalies redaktorius VladasBuragas sakë, kad ðio leidinio redagavimaspareikalavo nepaprasto kruopðtumo, nesèia be galo daug ávykiø. Nepaisant to, jisskatino visus dràsiau imtis kraðtotyros dar-bo ir, nieko nelaukiant, rengti savo kaimøbei miesteliø istorijas, nes pasikeitus þmo-

rokaraistá, jo þmones, ðimtmeèiais iðsaugo-jusius lietuviø kalbà, paproèius, kovojusiusprieð visokio plauko okupantus, uþ Nepri-klausomà Lietuvà, savo vaikams diegusiømeilæ þemei, dorovës principus“. Atliktasdarbas rodo, kad su ðiais savo siekiais kny-gos autorë sëkmingai susidorojo...

Ðiandien knyga „Burokaraistis“ (I –II d.) lygiomis teisëmis gali stoti á vienà gre-tà su tokiais moksliniais Lietuvos istorijos,kraðtotyros ir etnografijos darbais, kaipEduardo Volterio „Etnografinë iðvyka áLietuvà ir Þemaitijà 1887 metø vasarà“, Þe-mës ûkio akademijos prof. Jono Aleksos1932 m. atliktø sociologiniø tyrimø „Lie-tuvos kaimo moteris sodietë“, apëmusiø37-iø respublikos kaimø vidutiniø ûkiø mo-terø gyvenimà, apibendrinimais, LietuvosTSR MA Istorijos instituto 1958–1989 m.iðleista 14-kos tomø serija „Ið lietuviø kul-tûros istorijos“, tarp jø – Izidoriaus Butke-vièiaus, Vidos Kulikauskienës, Marijos Mi-liuvienës ir Angelës Vyðniauskaitës studija„Ðiuolaikinis Suvalkijos kaimas“ (serijost. 11, 1981 m.) ar kita jø knyga „Ðiuolaiki-nis Þemaitijos kaimas“ (t. 13, 1985 m.).

O. akarauskienës „Burokaraistis“ (I–II d.) istorinës ir etnografinës medþiagos gau-sa mums mena ir Lietuvos kraðtotyros drau-gijos Vilniaus kraðte surengtø kompleksiniøekspedicijø (vadovas Norbertas Vëlius) me-dþiagos pagrindu 1964–1971 m. iðleistà de-ðimtá moksliniø monografijø. Tarp jø – Zer-vynos 1964 m., Ignalinos kraðtas 1966 m.,Dieveniðkës 1968 m., Raudondvaris 1969 m.,Erþvilkas 1970 m., Dubingiai 1971 m. ir kt.

Visa tai rodo, kad iki ðiol Lietuvoje yraatliktas didelis istoriniø ir etnografiniø Lie-tuvos kaimo gyventojø tyrinëjimø moksli-nis ádirbis. Nemaþai ðia tema yra iðleistø irvertingø moksliniø leidiniø. Nepaisant to,mokytojos O. Zakarauskienës knyga „Bu-rokaraistis“ yra viena pirmøjø, kurioje taipplaèiai aprëpta, atskleista ir apraðyta vienoið Dzûkijos kraðto kaimø, taip pat– ir da-lies ðio regiono gyventojø istorija bei etno-kultûra. Tai didina ðios knygos mokslinæbei praktinæ reikðmæ ir kartu rodo, kad jiyra svarus ánaðas á bendrà Lietuvos istori-jos, kraðtotyros bei etnografijos aruodà.

Prie knygos pasirodymo daug prisidëjoBurokaraisèio kaimo bendruomenë, krað-tieèiai ir kiti rëmëjai. Tai – Kultûros minis-terija, Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mentas prie LR Vyriausybës, Kultûros irsporto rëmimo fondas, leidykla „Jandrija“,Varënos rajono savivaldybë, Varënos rajonosavivaldybës ir Vilniaus apskrities AdomoMickevièiaus vieðosios bibliotekos.

Yra prielaidø, kad leidinys nenugulsbibliotekø lentynose. Pastaruoju metu, visdidëjant Lietuvos gyventojø susidomëjimuisavo ðeimø, kaimø ir miesteliø istorijø ra-ðymu, knyga „Burokaraistis“ galëtø bûti la-bai pravarti kitoms gyventojø bendruome-nëms. Ir ne vien savuoju pavyzdþiu ar vienedukacine prasme, bet taip pat – ir metodi-niu atþvilgiu, ypaè visiems tiems, kurie ke-tina imtis savo giminës ar kaimo istorijøraðymo darbø.

Palinkëkime, kad ðis unikalus (tarytum,tai – pirmasis atvejis Lietuvoje, kai apie vie-

dienø. Gausu ir archyviniø dokumentø ko-pijø bei nuotraukø.

Kita vertus, labai plati ir ávairi yra kny-gos tematika. Jau pirmosios dalies redak-torius Alijuðas Grëbliûnas yra minëjæs, kadèia surinkta etnografinë medþiaga apie kai-mo þmoniø buities ir ûkio darbus (þemësdirbimà, derliaus nuëmimà, linininkystæ,bitininkystæ, naktigones ir kt.), vestuves irðeimø gyvenimà, liaudies medicinà, religi-nes ðventes, valgiø ir gërimø gaminimà, eti-ketà, prietarus. Daug vietos skirta Dzûkøtautosakai, spausdinamos unikalios vestu-viø ir krikðtynø dainos. Iðsamiai apraðytosBurokaraisèio kaimo XVII a. sodybos (gy-venamieji namai, pirtys, tvoros, apavas irdrabuþiai, kraièio skrynios), þmoniø tarpu-savio santykiai ir kt. Kartu spausdinamoskaimo þmoniø istorijos, pateikiami kaimosodybø iðsidëstymo 1934 ir 2000 m. planaiir daug kitos vertingos medþiagos (1 t., p. 4).

Antrojoje knygos dalyje skelbiami Bu-rokaraisèio kaimo vaikø ir anûkø pasako-jimai apie sunkius karo metø iðgyvenimus,neramius pokario laikus, kaimo þmoniø,stovëjusiø vienoje ar kitoje barikados pusë-je, sulauþytus likimus, tëvø rûpesèius dëlvaikø mokslo bei jø ateities, kaimo þmo-niø tarpusavio santykius, giminystës ryðius,neblëstanèià meilæ savo Tëvynei, kraðtui irjo þmonëms, ið kartos á kartà perduodamàpatriotizmà. Itin daug vietos skirta liaudiesmedicinai, gydomosioms þolelëms bei ki-toms gydymo (-si) priemonëms. Skyriuje„Senoliai pasakoja“ randame net liaudið-kosios etnokosmologijos þiniø. Tarp jø – kàsenoliai iðmanë apie gamtos reiðkinius, kaipjie ðias þinias ávairiais metø laikais taikëkasdieniniame savo gyvenime, ypaè buity-

niø generacijai, nebeliks kaime þmoniø,menanèiø praeities ávykius, senàsias kaimotradicijas, paproèius.

Labai palankiai knygà ávertino ir uþkruopðtø darbà autorei nuoðirdþiai dëkojoleidyklos „Jandrija“ direktorius Jonas En-drijaitis, Varënos rajono meras Vidas Mi-kalauskas, LR Seimo nariai – Aldona Sta-ponkienë ir Gediminas Jakovonis, Lietu-vos tautiniø maþumø ir iðeivijos departa-mento atstovas Alfonsas Kairys, Merkinësseniûnas Gintautas Tebëra, knygos autorësbuvusios bendradarbës – Druskininkøkraðto mokytojos ir kiti aptarimo dalyviai.Kartu „Burokaraistis“ autoræ O. Zakaraus-kienæ jie pasveikino su gimtadieniu. Kny-gos autorë, redaktoriai, leidëjai, taip pat irBurokaraisèio kaimo bendruomenës susi-tikimo organizatoriai buvo apdovanoti LRSeimo nariø, Varënos rajono savivaldybës,Vilniaus apskrities Adomo Mickevièiausvieðosios bibliotekos padëkos raðtais ir as-meninëmis dovanomis. O knygos autoreiO. Zakarauskienei uþ ilgametá darbà, kau-piant kraðtotyrinæ medþiagà ir raðant mi-nëtos knygos dvitomá, buvo áteikta iðskirti-në Lietuvos Respublikos Ministrø TarybosPirmininko Gedimino Kirkilo padëka beidovana – vardinis laikrodis.

Padëkojusi uþ apdovanojimus ir tokáplatø knygos „Burokaraistis“ aptarimà beipristatymà gimtojo kraðto þmonëms ir Va-rënos rajono visuomenei, leidinio autorëpriminë, kad siekti uþsibrëþto tikslo jà vi-suomet skatino meilë savo gimtajam krað-tui, pagarba jo þmonëms ir pasiðventimaskraðtotyros darbui. Jos þodþiais, ji norëjusi„<...> dabartiniam jaunimui ir ateinan-èioms kartoms papasakoti apie senàjá Bu-

Savo turiniu knyga taip pat yra labai ar-tima po Lietuvos nepriklausomybës atkû-rimo Petro Jonuðo ir Venanto Maèiekausiniciatyva pradëtos leisti knygø serijos „Lie-tuvos valsèiai“ kraðtotyros ir etnografijosleidiniams. Jau iðspausdinta 14 ðios serijosknygø. Tai – Sintautai 1996 m., Obeliai1998 m., Plateliai 1999 m., Ðirvintos 2000 .,Þiobiðkis 2000 m., Lygumai. Staèiûnai, Ve-liuona, Raguva (visos trys 2001 m.), Se-redþius 2003 m., Kvëdarna 2004 m., Papi-lë 2004 m., Tauragnai, Musninkai. Kerna-vë. Èiobiðkis, Laukuva (visos trys 2005 m.).

no kaimo gyvenimà paraðytos dvi knygos)etnokultûros leidinys susilauktø deramo ða-lies skaitytojø dëmesio ir ávertinimo. Juolabiau, kad kaip sakydavo Dzûkijos kaimosenoliai, „Saulës ir knygos vienoda paskir-tis – ðviesti ir ðildyti“.

* Vaðkelevièiûtë-Zakarauskienë, Ona. Burokaraistis: istorija, bui-

tis, paproèiai, liaudies medicina, prietarai, tautosaka / red. Alijuðas

Grëbliûnas. – Vilnius: Jandrija, 2003. 276 p. – Iliustr.

Vaðkelevièiûtë-Zakarauskienë, Ona. Burokaraistis 2: antroji kny-

ga / red. Vladas Buragas. – Vilnius: Jandrija, 2007. 240 p. – Iliustr.

Knygos autoræ sveikina Lietuvos tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento atstovas Alfonsas Kairys.Ið kairës: renginio vedëjas Petras Zurlys, knygos autorë Ona Zakarauskienë ir Alfonsas Kairys

Renginio vedëjas Petras Zurlys pradeda kaimo bendruomenës susitikimà ir knygosaptarimà. Sëdi knygos autorë Ona Zakarauskienë

Knygos aptarimo dalyviai – Burokaraisèio kaimo gyventojai ir sveèiai

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)12 Voruta

Fotografijos gerbëjams – Danos Buinickaitësparoda „Moterys“

Kitu þvilgsniu á moterø ðaláTrakø rajono savivaldybës vieðojoje bib-

liotekoje nauja Danos Buinickaitës-Zacha-revièienës fotografijos paroda. Ðá kartà jiskirta moterims, taip ir pavadinta – „Mo-terys“. Autorë jà fotografijos gerbëjams irþiûrovø teismui pateikë kur kas ankðèiau,negu prieð oficialø pristatymà. Tuomet vy-ko Ðiaurës ðaliø bibliotekø savaitës uþda-rymas, kur pagrindinë tema skirta tø ðaliø

moterø-raðytojø knygø pristatymams. Tà-syk vieðojoje bibliotekoje lyrine metaforaDanos „Moteris“ þiûrovams pristatë rengi-nio vedëja vieðosios bibliotekos vyr. bib-liotekininkë Marijolia Sedlikovska. Á ðá ren-giná susirinko graþus bûrelis fotografijosgerbëjø, Danos artimøjø, jos mama Trakømiðkø urëdijos buchalterë Gelena Buinic-kienë, sûnelis Arijus, vyras Artûras. Taippat bièiuliai, kolegos, þurnalistai: JuozasVercinkevièius, Kæstutis Petkûnas, Alfredas,Auðra ir Ûla Girdziuðai, Viktoras Neliubinas,Robertas Èuta, Juozas Daukðys, Rasa Junevi-èiûtë,Tomas Tervydis, Saulë Lementauskienë,Neringa Miðeikienë, bibliotekininkës, bei ki-ti, kurie parodos metu iðsakë savo mintis.

Su Danos fotoparoda þiûrovai buvo jaususipaþinæ, taigi...

Apie autoræParodos autorë yra jauna, perspektyvi

Trakø kraðto fotomenininkë ir þurnalistë.Gerai þinoma ne vien Lentvaryje ar Tra-kuose, bet jà paþásta kone viso rajono gy-ventojai, kaimieèiai„Trakø þemës“, „Voru-tos“ ir „Galvës“ laikraðèiø skaitytojai.

Dana Buinickaitë-Zacharevièienë yragimusi Trakø r. Baigë Lentvario M. Ðime-lionio vidurinæ mokyklà. Vilniaus Aukðte-sniojoje technologijos mokykloje ágijo fo-tografo-technologo specialybæ. Èia taip patmokësi nemaþai jos kolegø fotografijos pro-fesionalø, tapusiø þymiais fotomenininkais.Keletà metø dirbo IÁ „Su saule“ fotografe.

Vëliau susiþavëjo þurnalistika. Dirbo „Trakøþemës“ ir „Vorutos“ laikraðèio redakcijoje.Ðiuo metu neakivaizdiniu bûdu studijuojaVilniaus universitete þurnalistikà, dirba „Gal-vës“ laikraðèio redakcijoje. Ir autorës...

KûrybaKaip ir visi ðiø dienø fotografai fotogra-

fuoti pradëjo „muiline“, vëliau ásigijo ru-siðkà „Zenità“, jau ásiliedama á fotograføgretas. O ðiuo metu Dana dirba su profe-sionalia ðiuolaikine fototechnika.

Dirbdama surengë keletà personaliniø fo-tografijos parodø: 2002 m. Trakuose IÁ „Su sau-le“ – „Kitoks þvilgsnis“, þiûrovams pateikusi11 foto lakðtø, 2005 m. Trakø Kultûros rû-muose – „Þingsnis aukðtyn“. Praeitais metaissurengë net dvi parodas: Bitënuose (MaþojiLietuva, Pagëgiø sav.) – bendraautorë su foto-grafu E. Skipièiu – „Ðalia Martyno Jankaus irVydûno“ ir personalinë paroda religinetemetika praeitø metø gruodþio mënesá Tra-kø baþnyèioje „Trakø Madonos vaikø malda“.Be to, „Vorutos“ leidykla yra iðleidusi D. Bui-nickaites-Zacharevièienës 10 atvirukø su Tra-kø miesto, Kernavës bei Aukðtadvario baþny-èios vaizdais bei 2007 / 2008 m. „Trakø Ðvè.M. Marijos Apsilankymo baþnyèiai 600 me-tø“ kalendoriai, kur gausu autorës nuotraukø.Domisi savo kolegø – fotografø – kûryba: Lie-tuvos fotografijos tëvo Antano Sutkaus, Ame-rikos lietuvio Algimanto Kezio, panevëþiðkioAlgimanto Aleksandravièiaus ir kitø bei savokartos jaunø fotomenininkø kûryba.

Pasak Fotostudijos „Su saule“ savininkisSaulës Lementauskienës, jos rimtas kûrybi-nis þurnalistinis darbas susijæs su fotografijaprieð keletà metø prasidëjo „Trakø þemës“ir „Vorutos“ laikraðèiø redakcijoje ir tai ta-po jos gyvenimo bûdu.

Dana taip pat aktyviai dalyvauja ðaliesfotografø þurnale „Vyzdys“ rengiamuosekonkursuose. Ðiø metø pavasará miðkinin-kø surengtame konkurse pelnë antrà vietà.

Taigi...

Moterys – skubanèio laikotëkmëje

Nuotraukose áprasmintø moterø portre-tai – tai autorës geros draugës, bièiulës,bendradarbës, artimos mielos moèiutës,liaunos lietuvaitës Rasos ðventëje Kerna-vëje ir Trakuose, kultûros veikëjos, laukia-mos, besilaukianèios, mylimos, besimel-dþianèios, gedinèios artimøjø moterys. Pa-sak autorës, „jose daug emocijø, moterimsbûdingø kaukiø, vienur þaiþaruojanèios jau-nyste, kitur susimàsèiusios, liûdinèios, darkitur pamirðusios kasdienybæ sklando pa-debesiais. Tad menininkus ir traukia mote-rys kaip neiðsemiamas groþio aruodas.“

Fotografija jà þavi kaip nekasdieninëveikla, per kurià jai pavyksta á aplinkà pa-þvelgti kiek kitaip, kitu rakursu ir ðoktelikuo didesniu „Þingsniu aukðtyn“. Kas yralankæsis Danos fotoparodose, turbût paste-bëjo, jog nuo ðiuolaikinës spalvotosios fo-tografijos ji gráþta prie japonø stiliaus juo-dai baltos fotografijos ilgaamþiðkumo. Taippat ðiuolaikiðkai ir nepriekaiðtingai á kadràárëmintos, sutvarkytos kompozicijos bei akádþiugina ðvelnus apðvietimas.

Prie jos eksponuojamø nuotraukø nëra pa-vadinimø. Pasak A.Girdziuðo „... nuot-raukos pasakoja paèios apie savæ“, tad lan-kytojas lai pats ávertins Danos uþfiksuotusmoterø portretus, akimirkas nuo jaunystësdþiugesio iki senatvës raukðliø skubanèio lai-ko tëkmëje ir moters groþyje.

Vytautas ÞEMAITIS, Senieji Trakai

Da

no

s B

uin

icka

itë

s nuo

tr.

Da

no

s B

uin

icka

itë

s nuo

tr.

Da

no

s B

uin

icka

itë

s nuo

tr.

Parodos autorë su sûnumi Arijumi irvyr. bibliotekininke Marijolia Sedlikovska

pristato savo parodàPasaulinio garso balerina Maja Pliseckaja Trakuose 2005 metø rugsëjá dalyvauja Jurijaus

Sokolovskio biliardo klubo atidaryme

JAV Lietuviø bendruomenës kultûros tarybos pirmininkë Marija Remienë sveèiuose pasprofesoriø Antanà Kmieliauskà. 2006 m. rugpjûtis

Moèiutë Marija Beleckaitë-Buinickienë ið Daugø. 2007 m.

Vyt

auto

Þ

em

aiè

io

nuo

tr.

13Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

Vytautas DidysisVladas KAZLAUSKASMes iki ðiol netiksliai vadiname didþiausià-

já iki ðiø laikø Lietuvos valdovà, antràjá jos ka-raliø – Vytautu. Ilgà laikà to vardo aiðkinimasetimologiðkai man këlë nesupratimà: kaip su-prasti vyttautas? Tiesiog kaþkokia nesàmonë.

Skaitydamas A. Ðapokos knygà „Lietuvosistorija“, aptikau to mûsø valdovo antspau-do uþraðo iððifravimà (gaila, bet kitose kny-gose tokie iððifravimai nepateikiami (bent ma-no skaitytose) ir antspaudø uþraðø ðifravi-mas paliekamas paèiam skaitytojui, kas yraydinga, nes ne visi turi toká gerà regëjimà,kad galëtø tà uþraðà perskaityti). Taigi, psl.118 radau aiðkiai paraðyta Sigillum... Witow-di... (paryðkinta mano – V. K.). Iðvertus á lie-tuviø kalbà, tai bûtø Vytaudo... antspaudas... – ne Vytauto!

Kodël suklydo K. Bûga, netiksliai ávardin-damas tà didájá mûsø karaliø? Matyt já suklai-dino rusø (ar kitø kalbø) paraðymas su dusli-àja t: Vitovt. Taèiau dabar puikiausiai þino-me, kad dël redukcijos þodþio gale visi lietu-viø (taip pat ir rusø, lenkø bei vokieèiø) kal-bos skardieji priebalsiai virsta dusliaisiais(pvz., liet. jog [jok], rusø Smirnov á angløSmirnoff, kur dviguba ff reiðkia [f], nes anglaiþodþio gale skiria dusliuosius ir skardþiuo-sius priebalsius (vienà – f irgi iðtaria kaip [v]:prielinksná of kaip [?v], todël anglai ir raðoSmirnoff bei kitas rusø pavardes su –ff vie-toj – â þodþio gale pagal jø tarimà rusiðkai (susuduslëjusia galine priebalse), nes anglai tik –ff þodþio gale iðtaria [f]).

Tuo tarpu tokia redukcija tarp balsiø lietu-viø ir minëtose (rusø, lenkø, vokieèiø) kalbosenevyksta, nevyksta ir atvirkðèias reiðkinys – dus-liøjø priebalsiø suskardëjimas tarp balsiø, to-dël uþraðant vardà Witowdi antroji tarp balsiø(ow atitinka au) esanti raidë d uþraðyta tiksliaipagal tarimà, kaip ir („pirmoji“) t.

Formà Vytaudas paremia ir lenkø Witoùd[vitout], kur galinë d uþraðyta pagal kitus ðiovardo linksnius (su d): Witoùda etc.

Ypaè klaidinanti forma Vitovta ir panaðios(kiti linksniai) atsirado ið formos Vitovt, nelie-tuviams (rusams) neþinant tikrojo ðio vardo kil-mininko (su d: Vitovda), já pasidarius ið vardi-ninko (su redukuota galine – t) Vitovt.

Vytaudo etimologija aiðki ir paprasta:pirmoji vardo dalis aiðkinama tradiciðkai:ðaknis Vyt- randama tokiuose þodþiuose:vyt-urys (plg. þib-urys, ðvyt-urys, knyb-urys);Vyt-enis (plg. Lengv-enis, Rast-enis, Gird-enis); vyt-uras (plg. skud-uras, auk-uras,mut-uras). Vyt- reiðkia koká nors sukamàveiksmà: vyturys suka ratus danguje èiren-damas; Vytis – tai priprastas lietuviø ma-nevras ið pradþiø kovoje trauktis, po to ap-sisukti ir pulti; vyturas – vejamas ant kojos;Vytenis – darantis vytá (manevrà).

Antroji -aud- susijusi su þodþiu austi,audþia, audë, kuris reiðkia girdëjimà, triukð-mà, plg. lotynø audire – „girdëti“; ausis „ið“audsis; giria audþia – ðniokðèia, ðlama, ûþia;audra – garsus vëjas su lietumi. Vëliau austiágijo reikðmæ „daryti audiná“, greièiausiai dëlaudimo stakliø keliamo triukðmo.

Todël Vytaudas reikðtø „gráþtantis iðgirs-ti, paklausyti“ ir/ar „paûþti“ (gal „pa-triukðmauti“, o gal labiau „papuotauti“), net-gi „pagarsëti“, pvz., po sëkmingo þygio (á prie-ðø teritorijà ar bent po medþioklës).

Remdamasis anksèiau iðdëstytais sampro-tavimais, konstatuoju, kad antràjá Lietuvoskaraliø taip ir reikia vadinti: Vytaudas Didy-sis, þmoniø vardà Vytautas paliekant kaip pri-prastà, nors ir netikslø.

Taigi, artëjant ðio iki ðiol didþiausio Lietu-vos valdovo apgarsinimo Salyne Lietuvos ka-raliumi metiniø sukakèiai (2008 m. sukanka 610metø – A. Ðapoka „Lietuvos istorija“, psl. 121,122) bei mirties metiniø sukakèiai (2010.10.27. –580 ir 2030.10.27. – 600 metø, ten pat, 146 psl.)reikia susigràþinti tikràjá ðio toká graþø ir didøLietuvos „kilimà iðaudusio“ þmogaus vardà.

P.S. Beje, ir Jogailos kaip ir Ðvitrigailos,Kæsgailos ar Skirgailos vardà reikëtø tartisu tvirtagale priegaide antrajame skieme-nyje nuo galo (ne su tvirtaprade, kaip yradabar), nes tvirtapradá lietuviø dvibalsá ái sla-vai bûtø iðvertæ á oi {oj}, ir turëtume lenkið-kà Jagojùùo, o ne Jagieùùo, atsiradusá ið lietu-viðko tvirtagalio ai, kurá slavai suvokia kaip[ei] tipo garsà. Taigi: Jogailà (Jogailà), Ðvit-rigailà (Ðvitrigailà), Kæsgailà (Kæsgailà),Skirgailà (Skirgailà) ir pan.

Oðianèiø miðkø, spindinèiø eþerø ir vin-guriuojanèiø upeliø apsupty, istorinëse Tra-kø þemëse, vaizdingose Dzûkijos apylinkëseásikûræs jaukus, garsëjantis svetingais þmo-nëmis Dusmenø miestelis, subrandinæs Lie-tuvai ir Kiprà, Mikà Petrauskus, ir Teofili-jà Dragûnaitæ-Vaièiûnienæ. Dusmenys ir ra-ðytojo, Lietuvos tûkstantmeèio istorinio ro-mano laureato, asmeninio kûrybinio isto-riniø romanø projekto „Lietuvos istorija ro-manuose“, skirto Lietuvos tûkstantmeèiuiautoriaus, Jono Uþurkos gimtinë. Talentin-gi þmonës, tarsi, ir negali gimti kitur, todëlir dvigubai dþiugu, kad vis labiau laisvëjan-èioje Europos erdvëje á tautø istorijà bei

Istoriniø romanø kûrybinio projekto autorius –raðytojas Jonas Uþurka

Petras ÐATKUS, Vilnius

literatûrinæ panoramà talentingi kûrëjai ára-ðo savo tautos valstybingumo istoriná pus-lapá, prikelia ið ðimtmeèiø gûdumø istori-nius ávykius o tarp jø ir vienos ið Baltijosvalstybiø – Lietuvos – istorinæ panoramà.

Lietuviø istorinis romanas ilgai këlësiir prisikëlë tik dabar, po Nepriklausomy-bës atgavimo. Atsivërus ávairiems archyvi-niams fondams, atsirado galimybë gilintilig ðiol nei pakankamai artà istorinës lite-ratûros vagà bei paneigti tendencingai in-terpretuojamà Lietuvos garbingà ir didin-gà praeitá.

Raðytojas Jonas Uþurka, sumaniai pa-siremdamas istoriografiniais ðaltiniais beisavo talentu, pasitelkæs vaizduotæ bei me-niná meistriðkumà, atkuria Lietuvos vals-tybingumo raidà per Lietuvos valdovus,ypaè per galingà Gediminaièiø dinastijà.Lengvu stiliumi, sodria kalba, meniðkaisvaizdais J. Uþurkos romanuose pieðiamaLietuvos praeities panorama, rekonstruo-jama XIV–XV amþiø geopolitinë padëtis,valdovø siekiai, buitis, paproèiai ir ypaè ta-lentingai vaizduojami þygiai. Savitai sujun-gæs istorinæ faktologijà, ávykius, istoriniusðaltinius, loginæ meninës tiesos jungtá á vi-sumà, sukuria átikinamà vaizdingumo esa-ties fonà, situacijas, psichologiðkai moty-vuotus istoriniø asmenybiø paveikslus – jieir gyvybingai áþvalgûs, verþlûs, ir atkakliaisiekiantys tikslo, ir abejojantys, nepatiklûs,ir atsargûs, kaip ir juos supanti tø laikø ap-linka. Visa tai yra plaèios apimties roma-nuose „Gediminas – nevainikuotas kara-lius“, „Vytautas Didysis – nuo bëglio ikimonarcho“, „Sumaiðties metai“, „Tvanas –Lietuvos galybës griûtis“. Toks apibûdini-mas yra motyvuotas ne vien istoriniø as-

menybiø savastimi, bet ir iðoriniais fakto-riais – tereikia prisiminti, kokie galingi kai-mynai kvëpavo á nugarà: ir kryþiuoèiai, irkalavijuoèiai, ir Orda, ir ið nebûties kylantiMaskva. Be abejo, minëti romanai gali su-kelti ir kitoká kokio nors ávykio ar detalësvertinimà, bet èia tebûtø „juodojo“ ar „bal-tojo“ metraðtininko nuomonë, o kûrëjui lie-ka laisvë vaizduojamajá objektà ar ávyká at-kurti savitai. Minëti romanai tik dar labiauprapleèia skaitytojo istoriná akiratá á gar-bingà tautos valstybingumo raidà, á sàsajassu kaimynais, á daugelá bendrø iðtakø, pa-ryðkina faktà, kad mûsø tautos istorija itingarbinga, në kiek ne menkesnë uþ kitø per-dëtai populiarinamø.

Raðytojo J. Uþurkos romanai atsklei-dþia ne vien istorinius faktus ar lig ðiol ne-þinotus ávykius. Meniðkai per aplinkà, bui-tá, dialogus, pasitelkus savità kompozicinástiliø bei intrigà, atskleidþia istoriniø as-menybiø, kraðto valdovø, didþiøjø politikøbûdà, charakterius. Ir tai neatsitiktinai.

Savo biografijoje raðytojas J. Uþurka yraminëjæs: „<...> maèiau, kad yra daug þmo-niø be savo þemës, be savo Tëvynës, be sa-vo Dievo. Per tuos gyvenimo deðimtmeèiusiðmokau bûti dar grieþtesnis, nepakantes-nis melui, ypaè veidmainiavimui ir iðda-vystei“. Ðie þodþiai raðytojo pasakyti neðiaip sau, o remiantis savàja itin ádomaus irsudëtingo gyvenimo patirtimi. Jonas – tik-ras ir bene vienintelis mûsuose karo raðy-tojas, klampojæs ne tik tundra, ne tik karð-tais smëlynais, kalnuose ne tik uostæs tikrokaro dûmus, gelbëjæs skæstanèius ne tik Bal-tijos jûroje. Jonas pats yra Lietuvos kariuo-menës kûrëjas, Parlamento gynëjas, stovë-jæs su ginklu AT rûmuose per Sausio ávy-

kius, profesionalus karys, matæs platø pa-saulá, aktyvus visuomenininkas, taèiau visatai neuþgoþia raðytojo talento ir pasiðventi-mo istoriniø romanø kûrybai. Tai itin gar-binga, intelektuali asmenybë, turinti kà irpasakyti, ir paraðyti. Ar ne todël ir jo roma-nø istoriniai personaþai sietini irgi su pa-naðiom savybëm siekiant literatûrinio tiks-lo. Esu ásitikinæs, kad vien tik minëti raðy-tojo romanai nëra atsitiktinis kûrybos ak-tas o tæstinis pasiðventimas tautos istorijai,kultûrai bei meilë savo Tëvynei.

Pasirinkæs istorinio romano þanrà ir jampasiðventæs, raðytojas J. Uþurka prapleèiane tik mûsø skaitytojø akiratá, bet á istorinæpraeitá kvieèia keliauti ir kitø tautø skaity-tojus, kurie suras labai daug savitumo, nesðie romanai iðveda uþ vienos tautos rëmø,supaþindina ne tik su Europos gyvenimu, osu visa to meto plaèia geografija. Nors au-torius ir nesivaiko pigiø nuotykiø, lëkðtøtriukø bei banaliø iðsireiðkimø, taèiau joromanuose apstu ir intrigos, ir detektyvosiuþetø, gal kiek maþiau meilës scenø. Tai-naujoviðkai intelektulûs romanai, ne veltuskaitytojø graibstyte graibstomi, ðiuo metunedaþnas atvejis.

Esu ásitikinæs, kad raðytojo J. Uþurkosliteratûrinis projektas „Lietuvos istorija ro-manuose“ labai vertingas sumanymas, ku-ris prapleèia kultûros erdves tarp kaimy-nø, skatina raðytojà dar giliau arti istoriog-rafinæ vagà ir toliau tæsiant savo svarbø irvisiems reikalingà sumanymà – istorinioromano ciklà „Lietuvos istorija romanuo-se“, skirtà Lietuvos tûkstantmeèiui. Juk ra-ðytojui ðiemet gruodá sukanka tik ðeðiasde-ðimt, nuoðirdþiai sveikiname ir diþiuojamëssavo iðkiliu þemieèiu.

kinti bet kokià dviprasmybæ. Deja, atleido.Að netvirtinau, kad laiðke iðdëstyti moty-vai teisingi, bet jei savo pareigas þmogus,iðdirbæs 30 metø vienoje mokykloje, dëlávairiø, gal ir svarbiø, prieþasèiø jà paliekasavo noru, matyt reikëjo pasikviesti á tary-bos posëdá ir padëkoti.

Duodamas interviu savaitraðèiui „Lie-tuvos sveikata“, naudojausi tarybos patvir-tintu Vilniaus rajono asmens sveikatos prie-þiûros ástaigø antrojo restruktûrizavimoetapo planu 2007–2008 m. m. Taèiau val-danèiajai daugumai uþkliuvo tvirtinimas,kad Vilniaus rajono savivaldybë finansuo-jama panaðiai kaip ir kitos savivaldybës, matLietuvos lenkø rinkimø akcijos (tai parti-jos pavadinimas) vadovai teigia, kad rajo-nas ðiuo poþiûriu skriaudþiamas. Statisti-ka teigia, kad nuo 2004 m. iki ðiol Vilniausrajono savivaldybë lenkia Lietuvos savival-dybiø vidurká pagal metiniø biudþeto paja-mø rodikliø vykdymà. Taigi, lëðø likuèiusmetø pabaigoje neturinti jokiø skolø savi-valdybë galëjo naudoti papildomiems biu-dþeto poreikiams tenkinti. Tokiais rodikliaisreta Lietuvos savivaldybë gali pasigirti.

Minëtame restruktûrizavimo plane uþ-sibrëþti tikslai labai geri, bet nepatiko ma-no pareikðta abejonë dël optimistiðkai nu-teikianèiø skaièiø, dël menko dëmesio, ski-riamo pritraukti privaèius bendros prakti-kos gydytojus á nuoðalias vietas. Manau, taiaktualu visoms savivaldybëms, nes minë-tiems gydytojams nesudarius gerø darbo,gyvenimo sàlygø, daliai kaimo þmoniø galisutrikti gydymo paslaugø teikimas. Supran-tama, pagirtina, kad laikomasi Sveikatosapsaugos ministro ásakymø, bet juk tai mi-nimalûs reikalavimai ir niekas nedraudþiasavivaldybei kelti kartelæ aukðèiau. Argi dëltokios rekomendacijos reikia pykti? Dëlgreitosios medicinos pagalbos darbo min-tis buvo ta, kad glaudþiau bendradarbiautøstotis su kitø savivaldybiø greitosiomis. Da-

bar, kai yra nemaþai melagingø arba ne visa-da reikalingø iðkvietimø, ypaè svarbu, kadbûtø bendradarbiaujama su artimiausiø te-ritorijø savivaldybiø greitosiomis medicinospagalbos komandomis. Esmë ne ta, kad rei-kia ilgai laukti iðkviestos greitosios, tam ga-li bûti ir kitø rimø prieþasèiø. Svarbu, kadbûtø sudarytas geras bendradarbiavimo ryðys.Gerai, kad dabar toks derinimas atliktas.

Nepatiko mano vertinimas dël demo-kratijos rajone. Teko dalyvauti kitø savival-dybiø, Seimo, ES renkamø institucijø veik-loje, tad galiu palyginti. Deja, palyginimasne rajono savivaldybës naudai.

Suprantu, kad mano pozicijà galimavertinti ávairiai, bet tai ir yra demokratinispoþiûris, su kuo að sutinku ir vertinu.

Negimtø ðis straipsnelis, jei ne ávykis2007-12-07 savivaldybës tarybos posëdyje,kuriame buvo sudaroma antikorupcinë ko-misija. Jos narius delegavo tarybos komi-tetai. Buvau maloniai nustebintas, kad á ðiàkomisijà buvo deleguoti ne vien valdanèio-sios partijos nariai. Deja, tarybos posëdyjebuvo nutarta persvarstyti ir balsuoti dël at-skirø kandidatûrø. Neliko konservatoriausJ. Vasiliausko, o solidarizuodamasis su to-kiu akibrokðtu, atsisakë komisijoje dalyvau-ti ir liberaldemokratas V. Kaðëta.

Nemanau, kad ði komisija rajono savi-valdybëje svarbi ir turës daug darbo, bet toksjëgos demonstravimas, nepalankiø daugu-mai tarybos nariø ignoravimas nedidina pa-sitikëjimo ir demokratijos tarybos veikloje.

Taip, demokratija yra daugumos valdþia.Ji visada bus teisi, bet ne visada teisinga.Tarybos stiprybë bûna tada, kai ásiklauso-ma á maþumos balsà, pritraukiama á bendràsavivaldybës uþdaviniø sprendimà, juolab,niekas ið mûsø nenori blogo ir niekas nëragarantuotas kokia situacija bus ateityje.

Gediminas PAVIRÞISVilnius, 2007-12-17

Demokratijos supratimas

Jonas Uþurka

Atkelta ið 1 p.

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)14 Voruta

GERVËÈIØ KRAÐTO LIETUVIAI – JIE MOKËSILIETUVIØ KALBOS

Valentas ÐIAUDINIS, Vilnius

Tæsinys. Pradþia Nr. 13

Tæsinys kitame numeryje

L a u r i n a v i è i u s Bronius, g. 1913m.1937m. baigë Vilniaus Vytauto Didþiojogimnazijà, o 1944m. – Vilniaus kunigø se-minarijà. Kunigavo Ðvenèionyse, Ceiki-niuose, Kalesninkuose, Ðvenèionëliuose(èia 1959m. baigë statyti baþnyèià). 1968 –1981m. klebonavo Adutiðkyje. 1979m. ta-po Helsinkio grupës nariu. 1981m. lapkri-èio 24d. neaiðkiomis aplinkybëmis tragið-kai þuvo Vilniuje. Palaidotas Adutiðkyje.1988m. lapkrièio 25d. palaikai perkelti iriðkilmingai perlaidoti Ðvenèionëliø baþny-èios ðventoriuje.

1998m. rugpjûèio 21d. Lietuvos Res-publikos Prezidento dekretu kunigas Bro-nius Laurinavièius apdovanotas Vyèio Kry-þiaus II laipsnio ordinu (po mirties). \

Pastaba: 1975m. rugpjûèio 1d. 35 vals-tybës, jø tarpe JAV, SSRS, Vatikanas, pasi-raðë Saugumo ir bendradarbiavimo Euro-poje Baigiamajá Aktà.

1976m. lapkrièio 25d. Lietuvoje ásikû-rë Helsinkio grupë, kurios tikslas rinkti irfiksuoti þinias, susijusias su þmogaus ir tau-tø teisiø bei laisviø paþeidimais, ir perduo-ti jas á uþsiená. Grupës iniciatorius ir neofi-cialus vadovas buvo Viktoras Petkus. Na-riai – kun. Karolis Garuckas, fizikas, moks-lø daktaras E. Finkelðteinas, poetë, raðyto-ja, pedagogë O. Poðkienë, poetas, vertëjasTomas Venclova. 1977m. Viktoras Petkusbuvo nuteistas. Á uþsiená iðvaþiavo E. Fin-kelðteinas ir Tomas Venclova. Á jø vietà sto-jo gydytojas Algimantas Starkevièius, inþi-nierius Vytautas Vaièiûnas ir darbininkasMeèislovas Jurevièius. 1979m. mirë kun.Karolis Garuckas. Jo vietà uþëmë kun. Bro-nius Laurinavièius.

L a u r i n a v i è i u s Stanislovas, g.1941m. 1958m. baigë Gervëèiø rusø bal-tarusiø vid. mokyklà, po to – Vilniaus tech-nikos mokyklà. Dvejus metus tarnavo ka-riuomenëje. Baigæs tarnybà keletà metø dir-bo Kazachstane. 1969 – 1972m. mokytoja-vo Gervëèiø vid. mokykloje, vëliau Ðirvin-tø rajono Kiaukliø aðtuonmetëje. 1973m.baigë istorijà Vilniaus universitete.1974-1983m. –Ukmergës internatinës mokyklosdirektoriaus pavaduotojas Nuo 1983m. ikiðiol dirba Ukmergës vaikø globos namø di-rektoriumi. 2001-2005m. LSDP Ukmer-gës skyriaus pirmininkas. Ukmergës rajo-no Tarybos pirmininkas. 1997- 2004m.Ukmergës rajono savivaldybës Tarybos na-rys. 2000-2003m. rajono savivaldybës val-dybos narys,ðvietimo,kultûros ir sporto ko-miteto pirmininkas.

L a u r i n a v i è i u s Vaclovas, g. 1930m.1951m. baigë Vilniaus I-àjà berniukø vid.mokyklà. 1958m. – Vilniaus universitetemedicinà. Nuo to laiko iki 1972m. dirboEiðiðkiø ligoninëje gydytoju, o nuo 1972m.iki mirties (1987m.) – Ðalèininkø ligoni-nës vyr. gydytojo pavaduotoju.

L a u r i n a v i è i u s Vytautas baigëGervëèiø rusø baltarusiø vid. mokyklà, poto Vilniaus universitete ekonomikà. Gyve-na ir dirba Vilniuje.

S t u r l y t ë Marytë, g. 1950m.Baigë vidu-rinæ mokyklà, 1973m. Vilniaus universitete -ekonomikà. Gyvena ir dirba Vilniuje.

GiriosA u g u l y t ë (Lukðienë) Svetlana gimë

1978 metais. 1995 m. baigë Gervëèiø vi-durinæ mokyklà. Tais paèiais metais ástojoá Vilniaus aukðtesniàjà pedagogikos mo-kyklà, kurià baigë 1999m.,

ir . . .? . . . Dabar Rimdþiûnø lietuviøvidurinës mokyklos direktorë.

B u c k u t ë Lionë, g. 1948m. Baigusivid. mokyklà, 1967m. ástojo á Vilniaus pe-dagoginá institutà, kuriame 1972m. baigërusø kalbà ir literatûrà. Dirba Vilniuje.

B u c k u t ë Ona, g. 1963m. 1986m.Vilniaus pedagoginiame institute baigë ru-sø kalbà ir literatûrà.

D r ë m a i të Marija, g. 1966m. 1988m.Vilniaus universitete baigë rusø kalbà ir li-teratûrà.

C h m e l i a u s k a i t ë (Miðkinienë)Malvina, g. 1926m.

1943m. rudená Malvina, nors jau turë-dama septyniolika metø, pasiryþo mokytisir1944m. pavasará baigë Gervëèiø lietuviøprogimnazijos tris klases. Rudená iðvykomokytis á Vilniaus antràjà mergaièiø gim-nazijà. 1949m. baigë Vilniaus antràjà mer-gaièiø gimnazijà, o 1956m. ásigijo matema-tikos mokytojos specialybæ Vilniaus Peda-goginiame institute. 1956m. rudená pradë-jo mokytojauti Vievio rajone (dabar Kai-ðiadoriø rajonas) Kietaviðkiø vidurinëjemokykloje. Èia sukûrë ðeimà.Nuo 1965m.iki 1981m. mokytojavo Trakø rajone.1981m. iðëjo á pensijà.

1991m. nuvyko á gimtàjá Gervëèiø krað-tà. Nusipirkos namus Pelegrindos kaime.Dirbo Giriø baltarusiø aðtuonmetëje mo-kykloje, dëstë lietuviø k.

Kai 1995m. ið Rimdþiûnø á Girias per-sikëlë 5 – 8 lietuviðkos klasës, jose Malvinadëstë fizikà ir matematikà. 1996m. spaliomënesá lietuviðkø klasiø moksleiviai gráþoá Rimdþiûnus. Malvina Rimdþiûnø lietu-viø vidurinëje mokykloje dëstë namø ruo-ðà mergaitëms, o baltarusiø vidurinëje mo-kykloje – lietuviø kalbà. 1998m savo so-dyboje Pelegrindoje ëmë kurti etnografinámuziejø. Jame atsirado: mintuvai, linøbrauktuvës, ðepeèiai, rateliai (kalvaratai),apmetimo stovai, audimo staklës ir kt. Ðio-mis staklëmis Malvina iðaudë nemaþai au-diniø tautodailës motyvais:

Tautiðkà giesmæ – Lietuvos himnà,Baltarusijos himnà,uþraðas su gerve, pagal tautodailininkës

Janinos Aleknienës pieðiná, - ,,Gervëèiai“,,Vieðpaties maldà“ (Tëve mûsø),Sveikinimà Gervëèiø klebonui Leonui

Nastiukui jo penkiasdeðimtmeèio proga,Paveikslà ,,Trakø pilá“ ir t.t.Malvinos austa ,,Lietuviø tautinë gies-

më“ kabo ir Baltarusijos lietuviø bendruo-menës buveinëje Minske, o taip pat Rim-dþiûnø lietuviø vidurinëje mokykloje (kar-tu su Baltarusijos himnu)..

Malvina sukûrë eilëraðèiø. 2006m. ið-leido eilëraðèiø knygutæ vaikams ,,Nendri-në kepurë“. Tais pat metais iðleido ir antrà-jà knygà ,,Mano Gervëèiai“.

Eilëraðèiuose apdainuojama Gervëèiøkraðto groþis, meilë Tëvynei, lietuviø kalbai.

,,Pievomis vingiuojaUpë Aðmena.Èia Gervëèiø kraðtas –Tëviðkë mana.“ (Eil. ,,Mano sapnai“)

,,Virþiø medø renkaBitës ir kamanës,Èia ne per seniausiaiMeðkos, stirnos ganës.“ (Eil. ,,Mano ðilojai)

,,Esam Gervëèiø kraðto þmonës –Sala lietuviø Gudijoj.Sunku gyventi be Tëvynës,Savo motulës Lietuvos.“ ...

,,Mes lietuviø kalbàVisà laikà gynëm,Nes labai mylëjomLietuvà Tëvynæ.“ (Eil. ,,Kaip motulës pienas“)

,,Mylëjom mes savo gimtinæ,Josios laukus, þalius miðkus.Dar labiau Lietuvà Tëvynæ,Kuri taip traukë mus visus.“ (Eil. ,,Ger-

vëèiø giesmë“ - Gervëèiø himnas)K a r m a z a i t ë Aldona, g. 1944m.

1961m. baigë Marijampolio vid. internati-næ mokyklà. 1970m. – Vilniaus pedagogi-niame institute matematikà. Dirba Kaiðia-doriø raj. Paparèiø vid. mokykloje.

K a r m a z a i t ë (Galinaitienë) Alina,g. 1947m. 1965m. baigë Marijampolio vid.internatinæ mokyklà, o 1972m. – Vilniausuniversitete medicinà. Dirbo Ðakiuose, Vil-niaus infekcinëje ligoninëje...

K a r m a z a i t ë Liongina, g. 1950m.1968m. baigë Trakø internatinæ mokyklà.4 metus studijavo Vilniaus universitete fi-zikà. Perëjo mokytis á VISI ir 1977m. jábaigë. Ágijo radioelektronikos specialybæ.Dirba ,,Sodroje“.

K a r m a z a i t ë Marytë, g. 1955m.Baigë Vilniaus I-àjà internatinæ mokyklà.1979m. – Vilniaus universitete pediatrijà.Dirba Kaiðiadoryse okuliste.

K a r m a z a i t ë (Bruneizerienë) Rima,g. 1956m. Baigë Vilniaus I-àjà internatinæmokyklà (Dzûkø g.), 1981m. – Vilniausuniversitete bibliotekininkystæ. Gyvena irdirba Vilniuje.

K a r m a z a Stasys, g. 1951m. BaigëVilniaus I-àjà internatinæ mokyklà. 1974m.– Vilniaus universitete ekonomikà. Dabar„Lietuvos kino“ generalinis direktorius.

K a s e v i è i e n ë (Chmeliauskaitë)Jadvyga, g. 1929m. Puiki organizatorë. Ak-tyvi Giriø kaimo ansamblio „Þilvitis“ dai-nininkë. Yra koncertavusi Pelesoje, Pele-kuose, Astrave, Minske... Ne kartà koncer-tavo Vilniaus rotuðëje, Mokytojø namuo-se... Jai nestinga nei fantazijos, nei suma-numo. Svetinga. Kiekvienà apsilankiusámaloniai priima, pavaiðina.

K u c k a i t ë Janina, g. 1944m. BaigëMarijampolio vid. internatinæ mokyklà,1967m. – Vilniaus pedagoginiame institu-te matematikà.

L u k ð a Jonas, g. 1957m. baigë Gele-þinkelio transporto technikumà ir VGTU.Gyvena ir dirba Vilniuje.

L u k ð a Vaclovas – buvæs pirmasis Ger-vëèiø kraðto Lietuviø bendruomenës pir-mininkas. Daug prakaito iðliejo, kad Rim-dþiûnø lietuviø kultûros ir ðvietimo cen-tras priklausytø Gervëèiø kraðto lietuviøbendruomenei. Tam pritarë netgi Lietuvosvadovai......Miræs.

L u k ð a Vytautas, g. 1981m. Baigë Rim-dþiûnø lietuviø vid. mokyklà. 2004m. – VGTUmagistro laipsniu. Gyvena ir dirba Vilniuje.

P e t r i k a i t ë Janë, g. 1942m. BaigëMarijampolio vid. internatinæ mokyklà.1965m. – Vilniaus pedagoginiame institu-te rusø kalbà ir literatûrà.

P e t r i k a i t ë Marytë Vilniaus pedago-giniame institute baigë matematikà. Gyve-na ir dirba Vilniuje.

R a v a i t y t ë Marytë baigë Gervëèiøbaltarusiø vid. mokyklà ir VGTU. DirbaVilniuje.

R a v a i t y t ë Ramutë baigë Gervëèiøbaltarusiø vid. mokyklà ir VU finansus irkredità. Dirba Vilniuje.

S k u r k a i t ë Marytë, g. 1951m.1969m. baigë Marijampolio vid. internati-næ mokyklà, o 1974m. – Vilniaus universi-tete finansus ir kredità. Dirba Vilniuje, ban-kø sistemoje.

Ð ë m y t ë Marytë, g. 1947m. 1965m.baigë Mielagënø vid. mokyklà, o 1970m. –Vilniaus universitete matematikà. Ðiuo me-tu dirba UAB „Liregus“ vadybininke.

U r b a n a v i è i û t ë Marytë, g. 1947m.Mokësi Marijampolio vid. mokykloje in-ternate. Baigë Maskvos kooperacijos uni-versiteto filialà Vilniuje. Gyvena ir dirbaVilniuje. Gervëèiø klubo pirmininko pa-vaduotoja. Aktyvi saviveiklininkë.

U r b a n a v i è i û t ë Marytë, g. 1962m.1983m. Vilniaus universitete baigë buhal-terijà. Gyvena ir dirba Vilniuje.

U r b a n a v i è i û t ë (Ravaitienë) Jadvy-ga ,g. 1944m. 1962m. baigë Marijampoliovid. internatinæ mokyklà. 1967m. – Vilniauspedagoginiame universitete matematikà.Dvejus metus dirbo Dûkðte. Vëliau – iki ðiol– Marijampolio vid. mokykloje.

U r b a n a v i è i û t ë Sabina, g. 1955m.Baigë Marijampolio vid. internatinæ mokyk-là. 1978m. – Vilniaus pedagoginiame uni-versitete matematikà. Mokytojauja Kaune.

GudininkaiJ a d z e v i è i u s Edvardas ,g. 1943m.

1962m. baigë Marijampolio vid. internati-næ mokyklà. 1967m. – Lietuvos ÞÛA me-chanizacijà. Visà laikà gyvena ir dirba Ute-nos rajone.

J a d z e v i è i u s Viktoras, g. 1953m.(tëvelis ið Gëliûnø, motina ið Gudininkø).1971m. baigë Marijampolio vidurinæ inter-natinæ mokyklà, o 1976m. – Lietuvos kûnokultûros institutà. Dirbo Molëtø sporto mo-kyklos direktoriumi. Nuskendo.

KnystuðkësB u c k u s Algirdas, g. 1939m. 1958m.

baigë Minsko politechninæ mokyklà, tar-navo kariuomenëje. 1973m. baigë Vilniauspolitechnikumà. Nuo 1973m. – Vilniausautobusø parko autokolonos virðininkas.

B u c k u s Juozas, g. 1947m. Baigë Ger-vëèiø rusø baltarusiø vidurinæ mokyklà, vë-liau – þurnalistikà Maskvoje. Dirbo ,,Vaka-riniø naujienø“ redakcijoje Vilniuje. Po1990m. gráþo á tëviðkæ, dirbo. 1998m. spa-lio 4d. þuvo namuose per gaisrà.

K a l t a n a i t ë Danutë, g. 1941m. BaigëVilniaus I internatinæ mokyklà, 1961m. –Vilniaus universitete lietuviø kalbà ir lite-ratûrà. Mokytojavo Giriø aðtuonmetëje,Knystuðkiø ir Rimdþiûnø pradinëse mo-kyklose, dëstë lietuviø kalbà. 1971m. mi-rë. Palaidota Giriø kapinëse.

K a r m a z a i t ë (Valterbergienë) Regi-na, g. 1955m. Baigë vidurinæ mokyklà,1978m. – Vilniaus pedagoginiame institu-te rusø kalbà ir literatûrà.

K u c k a i t ë Birutë, g. 1939m. 1939m.,bûdama ðeðiø mënesiø, su tëvais persikëlëá Vilniø. Apsigyveno Uþupyje. 1941m. të-vams gimë ir antra dukrelë – Nijolë. Abilankë vidurinæ mokyklà.

Birutë, sulaukusi 17 metø, ásidarbino Vil-niaus radijuje, vëliau – operatore televizijoje.Vakarais baigë Vilniaus darbo jaunimo vidu-rinæ mokyklà. 1987m. pradëjo tapyti. 1988m.tapo Tautodailininkø sàjungos nare. 2006m.jai suteiktas Meno kûrëjos statusas.

Birutë savo kûriniuose vaizduoja gim-tinæ, jos þmones (ypaè artimuosius), Ger-vëèiø kraðto gamtà. Jos gimtinë – tai na-mas, klëtis, ðulinys, tvartai, kluonas, pa-upyje – pirtis. Medyje gandralizdis su pore-le gandrø, þydintis arba brandinantis vai-sius sodas. Pirkios viduje lova, stalas, suo-lai, krosnis ir bûtinai – katinas.

Tapë ir Vilniø – Auðros vartø koplyèià,Ðv. Onos baþnyèià. Surengë 13 personali-niø parodø: Gardine, Minske, o likusiasVilniuje. 2006m. 32 jos paveikslus ásigijoLietuvos dailës muziejus. Jos paveikslø ási-gijo Anglijos, JAV, Kanados, Prancûzijos,Vokietijos ir, þinoma, Lietuvos meno kûri-niø mëgëjai.

2004m. vasario 5d. Astrave buvo atida-ryta Birutës tapybos darbø paroda, skirtaVasario 16 paminëti. Tai buvo jos 11 perso-nalinë paroda ,,Skrendantis katinas“. Pa-rodà suorganizavo Gervëèiø kraðto lietu-viø bendruomenës pirmininkas VladasBublevièius.

K u c k a i t ë (Augulienë) Birutë,g.1957m. Baigë Vilniaus I internatinæ mo-kyklà ir Vilniaus universitete ekonomikà.

15Voruta 2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)

Jonas JAKIMAVIÈIUS, Vilnius

Jonas Basanavièius – nuo nacionalinioatgimimo iki Vasario 16-osios akto

Liûdnai pagarsëjusioje spaudos draudi-mo gadynëje, suþibo tamsioje Lietuvos pa-dangëje J. Basanavièiaus „Auðra“, áþiebusiviltá ðviesesnës ateities, davusi lietuviø tau-tai tikëjimà, kad lietuviø tauta turës ateitá,áþiebusi karðtà Tëvynës meilæ. Tie dalykaiyra svarbiausi, kad tauta nepraþutø, iðlai-kytø savo gyvybæ. J. Basanavièius ir kiti„auðrininkai“ karðta Tëvynës meile palietëdar gyvas lietuviø ðirdis ir paþadino plaèiumastu busti tautiniam atgimimui,patiemssukrusti tautinës gyvybës iðsaugojimui.

Po dvideðimt penkeriø metø ëmë ðvistiLietuvai ir ðviesesnis rytas, o dar po dvide-ðimtmeèio ðviesi, saulëta diena ásidienojo.

Siekiant paryðkinti Vasario 16-osiosreikðmæ, prasminga bûtø paþvelgti á lietu-viø nacionaliná atgimimà, kuris ir buvo vai-nikuotas Vasario 16-osios aktu ir naciona-linës valstybës sukûrimu. Daugelis áþymiømûsø veikëjø áneðë svarø indëlá á ðá tautosprisikëlimo darbà. Tarp jø Jonas Basanavi-èius, „Auðros“ ákûrëjas, tautos savimonësþadintojas, vienytojas, ðvietëjas, idëjinis,organizacinis ir politinis vadovas. Prasmin-ga bûtø paþvelgti á tai, kà á lietuviø nacionali-ná atgimimà áneðë bûtent Basanavièius, koksbûtent jo dalyvavimo nacionaliniame atgimi-me bûdas, kokie svarbiausi nuveikti darbai.

J. Basanavièiaus laidotuviø dienà buvotarti tokie þodþiai: „Dr. J. Basanavièiuskaip Mozë vedë mus ið tyrumø paþadëto-jon þemën, laisvojon Lietuvon…“ /1/ Prisi-minkime kaip bûtent J. Basanavièius vedëlietuvius, koks vadovas jis buvo. Kuo gi Ba-sanavièius panaðus á Mozæ, kuris vedë þydøtautà ið Egipto vergijos á laisvos tautos bû-vá. Ðv. Raðte uþraðyti Mozës þodþiai „Ga-linga ranka Vieðpats iðvedë mus ið Egipto,ið vergijos namø. Kai faraonas kietaðirdið-kai uþsispyrë neleisti mums iðeiti…“ Iðëji-mo knyga 13, 15. /2/

Iðëjus á laisvæ Mozë paskelbë ið Dievosavo tautai pirmuosius ástatymus. Ðie ásta-tymai Dekalogo vardu sudaro mûsø civili-zacijos pagrindà. O mûsø nacionalinio at-gimimo patriarchas J. Basanavièius vedëlietuviø Tautà ið þiaurios carizmo priespau-dos, kai buvo uþdarytas Vilniaus Universi-tetas, uþdrausta lietuviø spauda, á laisvos,kultûringos tautos bûvá. Vëliau, jau po Va-sario 16-osios akto, kai buvo leista nusista-tyti patiems kraðtui Konstitucijà, jau kartusu visa Lietuvos Taryba priëmë pirmuosiusástatymus, kurie ir nustatë Lietuvos Valsty-bës pagrindus. Tai patvirtina teisininkasMindaugas Maksimaitis veikale „LietuvosValstybës Taryba, kaip Konstitucinis Insti-tutas“ Jurisprudencija. 21/ 13/ tomas. Vil-nius, 2001, p. 24–26. /3/

Gráþæs á Lietuvà 1905 m. Basanavièiusjau turëjo autoritetà lietuviø inteligentø tar-pe kaip „Auðros“ ákûrëjas. Jo patarimo dël„Varpo“ steigimo klausë V. Kudirka. OVilniuje, parvykus Lietuvon, jau ëjo pirmasP. Vileiðio lietuviðkas laikraðtis „Vilniausþinios“. Nuo 1901 m.jau buvo atgautaÐv. Mikalojaus baþnyèia, pirmoji baþnyèiaVilniuje su pamaldomis lietuviø kalba. Pir-mas didis þygis, padaræs J. Basanavièiø re-aliu lietuviø vadovu, buvo Vilniaus Didþio-jo Seimo suorganizavimas.

J. Basanavièius, jau prieð organizuoda-mas Vilniaus Seimà, turëjo savo Lietuvosateities vizijà, ateities programà. Ta vizijajis sugebëjo átikinti pirmiausiai Vilniaus in-teligentø grupæ, susitelkusià apie „Vilniausþinias“. Tuo pat metu J. Basanavièius para-ðë atvirà memorandumà caro valdþiai dëlLietuviø tautos padëties ir jos reikalavimø.Tai buvo labai dràsus memorandumas. Ja-me sakoma:

„<...> lietuviø tauta paskutiniame 25-metyje atbudo ið amþino snaudulio ir pas-

kutiniu laiku tautiðkoji sàmonë paplito povisà Lietuvà. Lietuviai dabar didþiuojasi sa-vo kalba, bûdu ir paproèiais, didþiai bran-gina istoriðkàsias savo tradicijas ir rûpinasinuosekliai lygiai kaip ir kitos apðviestosEuropos tautos, ágyti tautiðkà savarankið-kumà <...>“. „Geisdami kuo plaèiausios,þmogui ágimtos, laisvës ir sykiu norëdami,kad kitos tautos, kartu su jais gyvenanèios,galëtø tuo naudotis, lietuviai reikalauja sa-vo tëvynei plaèios autonomijos su ásteigia-muoju Seimu senovës Lietuvos sostapylëjeVilniuje, idant apie savo ðalies reikalus pa-tys galëtø tartis“ /4/. Panaðiai ir Mozë rei-kalavo faraono: „Leisk mûsø tautà á laisvæ“.

Ádomu, kad net kai kuriems lietuviø vei-këjams ið pradþiø ir autonomijos reikalavi-mas neatrodë priimtinas.Kai BasanavièiusPetrapilyje kreipësi á tenykðèià lietuviø lab-dariø draugijà, praðydamas sukviesti pla-tesná lietuviø inteligentø susirinkimà Lie-tuvos autonomijos klausimui aptarti, dau-guma susirinkimo dalyviø ðiam Basanavi-èiaus sumanymui nepritarë. Jie árodinëjo,kad neturint nei vadovëliø, nei pakanka-mai paruoðtø mokytojø, nei ekonominiøástaigø ir gautà autonomijà sunku bûtø ið-laikyti. Panaðiai kiti teigë, kad Lietuva ne-turinti pakankamai inteligentø. Basanavi-èius ðiuos abejojanèius þmones taip átiki-næs: „Kol neturime savø vadovëliø, moky-simës ið svetimø. Bet uþtat visà savo gyve-nimà patys tvarkysimës. Prisiminkime Bul-garijà: pradþioje ji nieko neturëjo – nei ástai-gø, nei valdininkø, nei mokyklø, nei moky-tojø. O dabar iðaugo á modernià valstybæ.“ /5/ Ðie Basanavièiaus þodþiai paveikë visàdraugijos valdybà ir ji priëmë rezoliucijàreikalauti Lietuvai plaèios autonomijos.

Sukaupta per 25 metus nepriklausomosBulgarijos atstatymo patirtis, matyt, buvoBasanavièiui vienas ið svarbiausiø argu-mentø formuojant nepriklausomos Lietu-vos ateities vizijà, tvirtas ásitikinimas, kadLietuva gali, kaip ir kitos Europos ðalys –Èekija, Serbija, Bulgarija – atgauti savo lais-væ ir savarankiðkai susitvarkyti, remdama-si pripaþástama tautø apsisprendimo teise.Didþiojo Vilniaus Seimo suorganizavimuBasanavièius pasireiðkë kaip gabus politi-kas, tautos derintojas, vienytojas.

Suvaþiavimo suðaukimu Basanavièiusnorëjo átikinti visà lietuviø tautà priimtilaisvos Lietuvos ateities vizijà, pasitarti irbendrai demokratiðkai priimti tikslus iruþdavinius, nes „keliai kuriais mums kai-po tautai reikës eiti, kaip arèiausiame lai-ke, taip ir tolimesnëje ateityje, nëra dar vi-sø bendrai paskirti“ /6/. Bendrà visø tiks-là – Lietuvos autonomijos reikalavimà pa-tvirtino suvaþiavimo rezoliucijos. Vëliau,jau 1917 m. Vilniaus konferencijoje ðis lais-vës troðkimas virto bendru visiems lietu-viams, Nepriklausomos, demokratiniais pa-grindais sutvarkytos, Lietuvos, etnografinë-se ribose reikalavimu jau vokieèiø valdþiai.

Svarbiausias J. Basanavièiaus darbasLietuvai – „Lietuviø mokslo draugijos“ákûrimas, jos suorganizavimas ir pirminin-kavimas jai iki gyvenimo pabaigos. Dar1882 m. Basanavièius kvietë, kad patys lie-tuviai steigtø mokslo draugijà mûsø kalbai,tautinei kultûrai puoselëti. Basanavièius vi-sada rûpinosi „kà Lietuvai gera padaryti“.Reikëjo lietuviø tautà plaèiai þadinti, rei-këjo jos istorinæ savimonæ gaivinti, reikëjojà apðviesti mokslu ir mokyklomis, kad jikaip atgimusi, save suvokianti, kultûringatauta vël jaustøsi pilnavertë tarp Europostautø ir galëtø ágyti sau prideramø teisiø.Basanavièius suprato, kad dabar Lietuvaituri ateiti kultûros periodas, kurio atëjimàbuvo sutrukdþiusi caro Rusijos priespau-da. „Mokslo, ðviesos ir vël mokslo“. Ðis ðû-

kis lydëjo já iki pat L.M.D. ásteigimo. „Ba-landþio 7 d. buvo viena svarbiausiø lietu-viø atgimimo istorijoje diena – LietuvosMokslo Draugijos ásteigimas Vilniuje“ /7/raðo J. Basanavièius autobiografijoje.

Ði draugija subûrë lietuvius inteligen-tus, iðëjusius mokslus ávairiuose universi-tetuose, bendram moksliniam darbui tirtiLietuvà ir lietuviø tautos kultûrà. Laisvaitautai reikia turëti savo mokslininkø ávai-riose mokslo srityse. Prieð tai daugelismokslininkø nueidavo tarnauti svetimomstautoms. Daþnai tiek rusø, tiek vëliau vie-nas ið vokieèiø argumentø dël Lietuvos ne-priklausomybës buvo „juk lietuviai neturisavo inteligentø, kaip jûs sugebësite patystvarkytis“. Basanavièius organizuoja ben-drà lietuviðko ðvietimo darbà. Buvo stei-giamos mokyklos, o joms reikëjo ruoðti va-dovëlius, taip pat reikëjo ruoðti mokytojø.Mokslo draugija greitai tapo ðviesos, sklin-danèios á visà kraðtà, centru. Draugija su-darë komisijas lietuviðkiems vadovëliamsrengti. Ðiam darbui vadovavo mokslinin-kai, vëliau tapæ Signatarais: P. Klimas,M. Birþiðka, A. Smetona, K. Bizauskas. Va-dovëliams ruoðti ir leisti komisija atlikomilþiniðkà darbà. Iki 1915 m.buvo iðleista56 vadovëliai,o 1915–1921 m. 115 vado-vëliø lietuviðkoms mokykloms. LietuviøMokslo Draugija tapo savotiðka pirmàjaðvietimo ministerija Lietuvai, dar nesantLietuvos valstybës. Ji per mokslà, ðvietimàplaèiu mastu ugdë lietuvai inteligentus, bû-simus veikëjus. Daugelis L.M.D nariø vë-liau tapo svarbiais mokslo, kultûros, ðvie-timo darbuotojais, sudarë pagrindà atkur-tam Vilniaus ir nacionaliniam VytautoDidþiojo Universitetui.

Svarus Basanavièiaus indëlis yra ir á Lie-tuvos Baþnyèios „atlietuvinsimo“ darbà. Jisákûrë draugijà „...Dël lietuviø kalbos teisiøBaþnyèiose“. Raðë memorandumus rusø

valdþiai, Popieþiui apie lietuviø kalbospadëtá Lietuvos Baþnyèiose. Kartu su susi-pratusiais lietuviais kunigais dirbo dël lie-tuviðkø pamaldø, dël lietuvio vyskupo pa-skyrimo Vilniuje, dël Lietuvos Baþnyèiosatskyrimo nuo Lenkijos Baþnyèios. Kas ga-liausiai buvo ir pasiekta Popieþiui savo bu-le „Lituanorumgentis“ ákuriant LietuvosBaþnytinæ provincijà 1926 m. ir jà suorga-nizuojant arkivyskupui Jurgiui Matulaièiui.Baþnyèia bendrai Lietuvos istorijoje suvai-dino þymø vaidmená iðlaisvunant tautas. Iðesmës tikroji tautos ir þmogaus laisvës tei-së yra kilusi ið evangelinio Kristaus moky-mo. Brolybës, lygybës idëja kilo ið ásakymo„mylëk savo artimà kaip save patá“. Kris-tus atëjo „skelbti belaisviams iðvadavimo“.Iki Krikðèionybës Europoje buvo vergovi-në santvarka. Su jo mokymo mðviesa pa-laipsniui Europos mentalitete visiems þmo-nëms buvo pripaþinta laisvës teisë. Taigi èiairgi Basanavièius prisidëjo, kad ðviesa gim-tàja kalba pasiektø plaèiuosius tautossluoksnius.

Basanavièius taip pat suprato ir ekono-minës tautos paþangos reikðmæ. Jis draugesu kitais ásteigë „Vilijos“ bendrovæ þemësûkio maðinoms gaminti, o vëliau ir „Ce-mento“ bendrovæ, rûpinosi prekybos, pra-monës, þemës ûkio pakëlimu.

„Begyvendamas Bulgarijoje jis turëjoprogos gerai suprasti, kaip pavergta tautapradeda organizuotis ir kuriomis priemo-nëmis gali sëkmingai tvarkyti savo

reikalus...“ /8/. „Pridëkime dar prie to,kad Basanavièius pirmas gerai nusimanëkas yra „teisingi, vadinasi, demokratiðkirinkimai“ /9/, ir daugelyje lietuviø organi-zacijø vadovavo, pirmininkavo, gaunamevaizdà tikro tautos vadovo, vakarietiðkos,europietiðkos, demokratinës kultûros ug-

dytojo, vedanèio tautà á kultûringos, lais-vos, pilnavertës tautos bûvá.

Kai Vilniaus 1917 m.rugsëjo 18–23 d.konferencija, pasitarusi dël Lietuvos atei-ties, bendru sutarimu nutarë, kad laisvaitautai reikia turëti ir savo nepriklausomà,demokratiniais pagrindais sutvarkytà, vals-tybæ, tada J. Basanavièius jau kartu su visaLietuvos Taryba vedë lietuviø tautà á Paþa-dëtàjà þemæ. Basanavièiaus vizijos reikðmëformuojant nepriklausomos Lietuvos atei-tá tebebuvo didelë. Ðtai memorandume vo-kieèiø valdþiai 1917 m. matome Basanavi-èiaus argumentus:

„Lietuviø tauta reikalauja bûsimos vals-tybës atstatymui tik ið senø senovës jos gy-venamø þemiø, bûtent tose ribose, kuriasremdamiesi etnografijos dësniu, esame jaupaþymëjæ. Tariamoji inteligentø bei virðu-tiniø luomø stoka, kaip rodo laimingas Bul-garijos augimas, visai nesutrukdytø atkurtiLietuvos. Dar prieð karà lietuviø giminë,palyginti yra iðleidusi daug inteligentijos...Naujai susidariusios sàlygos iðvaduotoje ða-lyje duos naujø inteligentø, kaip tai visuo-met yra buvæ naujai ásteigtose valstybëse. /10/ Dabar jau visa Lietuvos Taryba praðoVokietijos valdþios lyg Mozë su Araonu„leiskite lietuviø tautà á laisvæ“.

Galiausiai simboliðka, kad tautos pa-triarchui, garbës vadovui teko pirmininkau-ti istoriniam Vasario 16-osios vienybës po-sëdþiui, kuriame vienbalsiai buvo priimtasNepriklausomos Lietuvos Valstybës atkû-rimo aktas. Taigi tikrai J. Basanavièius kar-tu su visais mûsø tautos vadovais lyg Mozëvedë lietuviø tautà laisvon Lietuvon.

Naujausio mûsø nacionalinio atgimimometu vël buvo aktualus ðis palyginimas apie

Mozæ ið Iðëjimo knygos /Iðëjimo kny-ga 12, 16/, kai mes ëjome ið nelaisvës1988–1991 m. Po ilgos sovietinio melookupacijos mes rëmëmës tiktai mûsø Die-vo Tiesa. Vyko neprievartinë, taiki kovauþ Tiesà, „èia Lietuva, lietuviø tauta suDievu, o ne Sovietø sàjunga.“ Ir Tiesa nu-galëjo melà, anø dienø terminologija „fak-tai galiausiai stipresni uþ melà“. Iðëjæ iðmelo sistemos nelaisvës ar jau tikrai pa-siekëme savo galutiná tikslà. O gal dar te-beklaidþiojame dykumose, tikrà tikslà, tie-sà, Lietuvà, pametæ. Pamenate kaip visikartu dainavome, skandavome:

„Lietuva, Lietuva – bus laisva“. Betar jau ið tikrøjø visiðkai sugráþome á Lie-tuvà ið dykumø ir tyrø. Ar visiðkai sugrá-þome á mûsø namus, mûsø kultûrà, eu-ropietiðkà demokratijà, mûsø kalbà, mû-sø tikybà, mûsø Tëvynæ. Ar ið tikrøjø vi-si tarnaujame Lietuvai, tautos laisvei irgerovei. O gal dar visiems reikia atsi-naujinti ir ið tiesø pasiaukoti Lietuvosatkûrimui. Bûkime laisva tauta laisvojeTëvynëje. Visuomet atminkime Vasario16-ajà, mûsø iðëjimo á laisvæ dienà, ir josprasmæ perduokime mûsø vaikams.

Naudotos literatûros sàraðas:

1.Adolfas Nezabitauskis, „Jonas Basanavièius“. Vilnius, „Vaga“,1990. p. 505.

2.Ðv. Raðtas. Jðëjimo knyga, 13, 15.3.Mindaugas Maksimaitis, Lietuvos Valstybës Taryba kaip Kon-

stitucinis Institutas, Jurisprudencija.Mokslo darbai.21./13/ tomas.Vil-nius. Lietuvos Teisës Universitetas, 2001, p. 24–26.

4. „Memorandumas grafui S. J. Vitei, Ministrø Tarybos Pirmi-ninkui, 1905.10.31–11.02 d.“ Publikacija, Kn. Didysis Vilniaus Seimas.E. Motieka. Vilnius, 2005, p. 276.

5. Adolfas Nezabitauskis, Jonas Basanavièius, Vilnius, 1990, p. 228.6.Atsiðaukimas á lietuviø tautà, 1905.10.27. Publikacija, kn. Di-

dysis Vilniaus Seimas.Vilnius, 2005, p. 270.7.J. Basanavièiaus autobiografija, Lietuviø Tauta, V. Vilniuje 1936,

p. 151.8.Adolfas Nezabitauskis, Jonas Basanavièius, p. 447.9. Ten pat, p. 450.10.Jonas Basanavièius „Dël Vasario 16 d. paskelbtos Lietuvos

nepriklausomybës“ Kn. Nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimas

1917–1922 m., Vilnius, Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 2001, p. 8.

2007 m. gruodþio 22 d. Nr. 24 (642)16 Voruta

© „Voruta”, 2007. Leidþiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. aðtuoniolikti leidimo metai.Laikraðtis iðeina kas antrà ðeðtadiená. Apimtis – 4 sp. l.Rinko ir maketavo „Vorutos” leidykla. Redakcijos adresas: Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.:(8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66, (8 605) 19 302Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevièius, el. p. redaktorius@voruta.lt

Spausdino AB „Spauda”, Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius. Tiraþas 1500 egz.

Redakcinë kolegija:

Tomas Baranauskas, dr. Kazimieras Garðva, Vytautas Gocentas, dr. Viktoras Jencius, dr. Napaleonas Kitkauskas,prof. dr.Arnoldas Piroèkinas, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, adv. Vytautas Zabiela, akad. prof. habil. dr.Zigmas Zinkevièius, archit. Dainora Juchnevièiûtë-Vaivadienë

Prenumeratos

indeksas 0135

Ieva Jankutë, LietuvaTadas Stomma, JAVMarija Remienë, JAVBronius Saplys, Kanada

© „Voruta“ 2007. Visa medþiaga (raðiniai) pateiktalaikraðtyje „Voruta“ yra IÁ – Juozo Vercinkevièiausleidyklos „Voruta“ (ámonës kodas LT281160790)nuosavybë. Laikraðtá ar jo straipsnius kopijuoti irplatinti be raðtiðko sutikimo draudþiama.

Spaudos radijo ir televizijosrëmimo fondasVilniaus kraðto lietuviøsàjunga iðeivijoje

Laiðkams: „Voruta", Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai,LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66El. paðtas: redaktorius@voruta.lt Interneto svetainë: http://www.voruta.lt

Redakcija: Aleksandras Adamkavièius, Martynas Buivys,Jurgita Brasiûnaitë, Albina Treèiokienë, Graþina Zaleckytë,Birutë Þemaitaitytë, Juozas Vercinkevièius

Visos prekiø þenklo teisëssaugomos

Voruta

Pastaruoju metu skaitytojus pasiekë neviena knyga, pasakojanti apie mokyklà. Ávai-raus amþiaus autoriai dalijasi prisiminimaisapie mokymosi metus, juos á þiniø pasaulávedusius mokytojus. Kartu iðsamiai ar pa-èiais bendriausiais potëpiais bando nusa-kyti tuometinæ savo mokyklos, gimtinës arnet viso kraðto bûklæ.

Bene iðsamiausiai, o momentais gero-kai smulkmeniðkai apie tai pasakoja agro-nomas Gustavas Gontis. Atsisveikinæs suMarijampolës þemës ûkio technikumo (da-bar kolegija) vadovo këde, pasinërë á kûry-bà. Ir ðiandien pedagogas ar net septyniasprisiminimø knygas jau suskaièiuoja. Tai„Iðëjo berniukai...“, „Neðëm ðviesà“, „Tie-sos þingsniais“, „Klaidþioja tiesa gyvenimovingiuose“, „Vinkðnënø kaimo istorijos“,„Sugriautos tvirtovës“, „Laisvës kibirkðtë-lë arba Rietavo romanas“. Jas iðleido Ma-rijampolës „Ramonos“, Ðiauliø „Saulës del-tos“ leidyklos.

Mokyklai, pedagogikos klausimams au-torius daugiausia dëmesio skiria knygoje„Sugriautos tvirtovës“. Vienkiemiø ûkinin-kø visapusiðko gyvenimo ikikarinëje Lie-tuvoje, karo, pokario metø atspindys, pa-teiktas per vienos gausios ðeimos likimà,kartu seka ir autoriaus kelià á þiniø pasaulápradþios mokykloje, gimnazijoje, Dotnuvosþemës ûkio akademijoje. Nepamirðtami irsusitikimai su tokiomis asmenybëmis, kaipRuokis, Tabolis, Petrauskas, Kriðèiûnas,Tonkûnas, ið jø gautos pamokos. Labai taik-lios pastabos apie mokytojø elgesá su mo-kiniais, jø bûdo bruoþus, darbo stiliø. Ap-skritai gana ðiltai atsiliepia apie juos, norsir pavadina, sakykim, Stasiukas-kirvukas.Tai sako pagarbiai, be ironijos. Labai ádo-miai prisimena jau tada gerai þinomà po-età Stasá Anglická, Ðiauliø gimnazijoje jámokiusá vokieèiø kalbos. Autoriui bene la-biausiai ástrigo ðio dalyko brandos egzami-nas: „Vokieèiø kalbos mokytasi visus að-tuonerius metus. Kaþkas iðeina, bet þodþiøtrûksta... Klasës draugas atsiunèia „ðpargal-kà“. Ar tai iðsigelbëjimas? Kaþkokia viltisyra, bet ... Prieina mokytojas Anglickis.

– Atiduok.Atsistojo Gustë, atiduoda „ðpargalkà“,

visas uþkaista. „Iðvarys dabar... Liksiu ant-riems metams“, – màsto.

– Sësk. Raðyk toliau, –sako mokytojas.Kà raðyti po tokio smûgio? Nerimas dël

raðinio, jo ávertinimo lydëjo vaikinà iki egza-mino þodþiu, kuris vyko po keliø dienø. Ap-rimo, kai „iðtraukë“ Gustë bilietà. Atsisëdoruoðtis. Viskas aiðku. Apgalvojo atsakymus.Pats suprato: atsakë gerai. Ðirdy apsidþiaugë.Nusiðypsojo ir mokytojas Anglickis.

– Gerai iðlaikei. Kaip tu èia iðmokai?– Iðmokau. Sëdëjau nuo saulës iki sau-

lës, – pasakë ir linksmas iðëjo ið klasës“. Oskaitytojas be papildomø aiðkinimø supra-to, kaip pagarbiai kalbama apie reiklø, prin-cipingà mokytojà, sugebantá priversti mo-kiná mokytis, o nelaimëje uþjauèiantá, galnet ðiek tiek tëviðkai nuolaidþiaujantá.

Paminëta knyga, sakyèiau, namø, ðei-mos – tëvo ir motinos pedagogikos pagrin-dø vadovëlis. Ir Gustavas Gontis ðio vado-vëlio neiðklausë, bet, nuo maþumës, dirb-damas visus namø ir ûkio darbus, nepri-ekaiðtingai iðmoko, giliai á ðirdá ir atmintáákrito namø pedagogikos kiekvienas dës-nis, kiekviena rekomendacija. Ir kaip rodoknygoje „Laisvës kibirkðtëlë“ iðpasakotiprisiminimai, jis sëkmingai ðiuo ið vaikys-tës atsineðtu turtu naudojosi pedagogo, mo-kyklos vadovo darbe. Skaitytojai atkreipiadëmesá á G. Gonèio tiesø, graþø, dalykiðkàbendradarbiavimà su dëstytojais, mokomo-

jo ûkio darbuotojais, moksleiviais. Neliksnepastebëtas ir jo pedagoginis talentas, su-gebëjimas kiekvienà, net paèià paprasèiau-sià uþduotá iðsamiai, suprantamai paaiðkin-ti, parodyti, o paskui be priekabiø kontro-liuoti, kaip jà atlieka.

Ðvietimu besidominèiojo dëmesá at-kreips ir ið vaikystës nuoðirdþiai draugau-janèiu su sportu, o dabar nepailstanèio spor-to entuziasto – propaguotojo, rëmëjo, Aust-ralijoje gyvenanèio Antano Laukaièio „Gy-venimo sûkuriuose“. Autorius nuoðir-dþiais, átaigiais prisiminimais perbëga nevienà deðimtmetá – nuo ikikarinio Leipa-lingio iki Australijos, stabtelëdamas Kre-tingoje, Kaune, Reicho darbo tarnyboje,fronto kautynëse, karo suniokotoje Vokie-tijoje, pabëgëliø stovyklose. Paminëjau tikryðkiausius punktus, o smulkø kelionësmarðrutà susidarys kiekvienas skaitytojas.Apie kà jis bepasakotø, nemaþai dëmesioskiria sportui, kurio nepamirðo ir paèiaissunkiausiais jo gyvenime pokario metais.Tad knyga savotiðka ikikarinës Lietuvosmokyklos sporto istorija. Ið jos puslapiø aið-këja, kokias turëjo sàlygas sportuoti besi-mokantis jaunimas, kurios sporto ðakos bu-vo populiarios, rengiamos varþybos, jø da-lyviai, kas vadovavo sportiniam judëjimui.Tarp eiluèiø perskaitai, uþ kà autorius dë-kingas sportui, kuris gelbëjo iðsisukti net iðpaèiø nedëkingiausiø padëèiø.

Vaizdþiai, átikinamai Antanas Laukai-tis pasakoja apie mokymàsi Kretingos pran-ciðkonø gimnazijoje, gyvenimo sàlygas ben-drabutyje, èia vyravusià tvarkà. Daug vie-tos skiriama Kauno mokyklos gyvenimuivokieèiø okupacijos metais. Pagarbiai, ðil-tai jis pasakoja apie savo mokytojus, bendra-vimà su jais. Atrodo, kad autorius visus dau-giau ar maþiau mylëjo, gerbë, todël në vienoypatingai neiðskiria. Grakðèiai, o kartais tal-kon pasikvietæs subtilià paðaipëlæ, jis pasa-koja apie moksleiviø laisvalaiká, pasilinks-mino vakarus, pirmuosius pasimatymus, jau-natviðkas iðdaigas, slaptus pirmuosius moks-leiviðkus „robaksus“ okupuotame Kaune.Jaudinantys prisiminimai apie pirmà paþintásu tarybiniu saugumu, bandymà já verbuotiir kaip iðsisukta nuo ðios grësmës.

Doc. dr. Romualda Dobranskienë savoketvirtàjà knygà „Ugdymo patirties verty-bës“ skiria pedagogams ir mokslininkams,moksleiviams ir jø tëvams, studentams, pla-èiajai visuomenei. Èia surinkti trisdeðimtmetø autorës spaudoje skelbti raðiniai apiemokyklos gyvenimo dvasià, galimybes in-dividualybës plëtotei, kûrybos galioms, ge-bëjimams pasireikðti. Ne viename raðinyjeieðkoma atsakymo, kaip patenkinti prigim-tines reikmes, kaip antai: saviraiðkos, mei-lës, pagarbos, prasmës, kûrybos, tvarkos irdarnos poreikius. Knygoje iðryðkëja ugdy-mo teorijos ir praktikos, idëjø ir realybës,þmogiðkøjø, krikðèioniðkøjø ir ðvietimovertybiø gyvenimo tikrovëje, nacionalumoir globalumo, tradicijos ir naujovës, laikoir þmogaus santykis dabartyje.

Autorë knygà pradeda samprotavimaisapie ðvietimo istorijà Ðilutës kraðte, remian-tis istoriniais ðaltiniais, liudininkø pasako-jimais. Toliau konkreèiais faktais grindþiamokyklos, esanèios pertvarkø sûkuryje,bûklæ, vertybes, problemas, diskusijas apiegalimus jø sprendimo bûdus. Ðiltais, nuo-ðirdþiais pasakojimais skaitytojà patrauksknygos treèiasis skyrius, kuriame sukauptiraðiniai, kurie beveik dvideðimt metø raðy-ti Ðilutës rajono laikraðèio skyreliui „Pe-dagoginiai paðnekesiai“. Tematika labaiávairi, jà diktavo autorës pastebëtos, nugirs-tos gyvenimiðkos situacijos, pastabos apie

mokiniø elgesá gatvëje, mokykloje, namuo-se. Èia aptariami ir jaunimo profesijos pa-sirinkimo, pedagoginio bendravimo, peda-goginio tëvø ðvietimo klausimai ir pan. Ðieraðiniai turëjo átakos dorovinio vaikø auk-lëjimo ðeimoje tobulinimui.

Ypatingo skaitytojo dëmesio sulauksknygos skyrius „Mokyklos savivaldos prak-tika“. Èia apibendrinama ne vienà deðimt-metá Ðilutës 1-osios vidurinës mokykloskaupta patirtis, remiantis mokyklos gyve-nimo dienoraðèiu, metodiniais biuleteniais,mokiniø raðiniais, laiðkais, mokslininkø,kolegø atsiliepimais. Pasak prof. Leonà Jo-vaiðà, ðis skyrius apibendrina knygos auto-rës ir jos vadovaujamos bendruomenës su-kurtas, juos ir mokyklà iðgarsinusias ðvieti-mo kasdienos veiklos naujoves. Ryðkiausiaið jø – ágyvendintas saviraiðkos ir savivaldosugdymo principas, sukëlæs pedagoginës vi-suomenës didá susidomëjimà, diskusijas.

Knyga baigiama skvarbiu RomualdosDobranskienës þvilgsniu á praeities kultû-riná palikimà, knygos egzistavimo ir kûry-bos vietà þmogaus gyvenime, þmogiðkuo-sius santykius. Spausdinami buvusiø mo-kiniø, þurnalistø mintys apie pedagoginiodarbo prasmæ.

Solidþià monografijà „Karo pedagogi-ka Lietuvoje (1918–1940 m.)“ parengë Ge-nerolo Jono Þemaièio Lietuvos karo aka-demijos mokslininkai Algirdas Aþubalis,Rolanda Kazlauskaitë-Markelienë, Audro-në Petrauskaitë, Bronius Puzinavièius, Fe-liksas Þigaras. Kai kas abejoja dël jø „nukal-tos“ sàvokos „karo pedagogika“. Ji jau labaidviprasmiðka. Pasigirdo siûlymø ðià moks-lo ðakà vadinti karinio rengimo ar net kariorengimo pedagogika. Ar siûloma nauja edu-kologijos sàvoka prigis, parodys laikas.

Prisiminimø þvilgsnis á mokyklàJulius NORKEVIÈIUS, Vilnius

Per daug nesigilinant á naujos sàvokospavadinimà, tenka pripaþinti, kad monog-rafija ádomi, èia sukaupta begalo vertingamedþiaga. Autoriai iðsamiai iðnagrinëjo ka-rininkø rengimo Lietuvoje 1919–1940 m.sistemà, aptarë pagrindinius istorinius tikmûsø kraðtui bûdingus lietuvio kario ren-gimo pedagogikos ðaltinius. Nepamirðo vi-sapusiðkai iðanalizuoti psichologines, etni-nes, dorovines karininkø rengimo proble-mas, kaip paminëtø reikalavimø laikoma-si kasdienos praktikoje. Taip pat plaèiai ap-tarë kareiviø ir karininkø iðsilavinimo beikultûros lygio këlimà, kitaip sakant – an-dragoginæ Lietuvos kariuomenës veiklà.Apþvelgë ir gerosios pedagoginës patirtiesperëmimo ið kitø valstybiø klausimus. Kny-ga baigiama septyniø asmenø, kurie domë-josi kario rengimu mûsø ðalyje, biografijo-mis. Ypaè vertinga autoriø atlikta jø siûlo-mø darbo metodø analizë, paminima, kurðiø kûrëjø pedagoginës mintys skelbiamos.

Ádomiø minèiø apie mokymàsi gimna-zijose, mokytojø rengimà, mokytojo darbosunkumus pokario metais, pedagoginës irmokslinës tiriamosios veiklos derinimà bu-vusiuose technikumuose bei kitais mokyk-los, ávairiø kartø moksleiviø gyvenimo klau-simais galima perskaityti Bronës Berþiûnie-nës, Aldonos Gaigalaitës, Vytauto Merkio,Zofijos Aleksandravièiûtës-Navickienës „Jøtestamentai vykdomi“, Jono Rudoko „Mes –laimingi þmonës“, Janinos Semaðkaitës „Pro-tëviø þemës ðauksmas“. Labai ðiltai JonasDagys „Á praeitá atsigræþus“ prisimena Bir-þø gimnazistø saviðvietos bûrelius, klubus,visuomeniniø organizacijø teminius susirin-kimus, kurie darë didelá poveiká jaunimo tau-tiðkumo plëtrai, pasaulëþiûros formavimui-si, saviðvietai, sàmonëjimui.