1123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Vladas Minius

Kãi˜ vakarà,tòveliKãi˜ vakarà, tòveli,Tau uÏ stalo palikta vieta,kad tu gr∞Ï´s pasòdòtumir vis˜ valgi˜ paragautum,kaip liepia boãi˜ paprotys.Ar Tavo vòlò nepaklydomieste pilkuos betono blokuos,kur ms˜ giminò suskirdoir vòl kaip pauk‰ãiai i‰sisklaidò?O gal Tu vòl atgal sugr∞Ïai∞ savo tòvo senà gryãiàkaÏkur netoli Vabalninko?Bet gi jau jà seniai nugriovòir uÏarò kartu su soduir baltu diemedÏiu palangòj,kurio vis eilòmis ilgòjais.Ateik ‰∞ vakarà pas mus, tòveli,mes ∞Ïiebòm lange Ïvakut´,kad Tau lengviau mus bt˜ rasimieste pilkuos betono blokuosjau sòdinãius prie Kãi˜ stalo.

Vilnius, 1997 m.

Lai‰ko laisvòs kovotojams autorò -moksleivò, kuriai Baltijos Kelio dienàbuvo vos dveji metai

Mieli Lietuvos laisvòs kovotojai,Nuo sen˜ senovòs Lietuvos laisvòs kovotojai sie-

kò, kad laisvò nebt˜ ribojama. Istoriniuose ‰alti-niuose apstu fakt˜ kaip jie kovojo, kaip prie‰inosivokieãi˜, rus˜ ir soviet˜ okupacijoms, kaip veikòpogrindyje, mi‰kuose - taip siekdami savo valstybeilaisvòs, pripaÏinimo ir gerovòs. Juos demaskuoda-vo, Ïudò, tròmò kankino, persekiojo j˜ ‰eimas, sie-kò palauÏti kovingàjà dvasià, suÏlugdyti kilnius sie-kius ir tikslus kartais neÏmoni‰kiausiomis priemo-nòmis ir veiksmais. Taãiau i‰likusieji uÏsigrdino irt´sò savo kovas. Net ir pasiekus visi‰kà laisv´, ‰ienuostabs Ïmonòs palaiko laisvòs kov˜ dvasià, te-bestovi laisvòs grandinòje, budi.

Manau nesuklysiu tvirtindama, jog Baltijos KeliopradÏia buvo sunkiai pasiektas prasilauÏimas Lietu-vos istorijoje ir tai buvo didÏiausia ∞Ïanga ∞ Lietuvosi‰sivadavimo kelià. Tikrasis ms˜ Laisvòs rytas i‰au-‰o 1990 m. kovo 11 d., kada LR Atkuriamasis Seimaspriòmò Lietuvos nepriklausomybòs atkrimo Aktà.

Laisvòs kovotojai pasiekòsavo tikslà. Tai privalo ∞si-minti vis˜ laik˜ visos kar-tos!

Teko stebòti ‰iais me-tais Baltijos Kelio penkio-likmeãio minòjimà Ukmer-gòs plente. Susirinko i‰tiesdaug garbaus amÏiausÏmoni˜, kurie i‰gyvenoanà bais˜j∞ laikotarp∞, ta-ãiau neprarado vilties, ne-nuleido rank˜ siekiant uÏ-

sibròÏto tikslo. Drauge turime pastebòti ir dÏiaugtis,kad kartais nepelnytai nuvertinamas ms˜ jaunimasbuvo Kelio minòjime, t´sia jau istorija tapusià tradicijà.

Visais laikais buvo ir dabar Lietuvos Laisvòs Kovo-toj˜ Sàjunga turi bti budri, savo gretas papildyti jau-nais, patrioti‰kai nusiteikusiais Ïmonòmis, kad jie t´st˜nelengvà ir dar trap˜ Lietuvos laisvòs kelià ∞ ateit∞.

Sòkmòs mums visiems, budintiems Lietuvos lais-vòs sargyboje!

Su nuo‰irdÏiu tikòjimu Jumis,Jolita Zimnickytò

Vladas Minius gimò 1924 m. liepos 3 d. Tau-ragòje. Mokòsi Kauno

”Au‰ros” berniuk˜, Vil-

niaus Vytauto DidÏiojo (karo metais) gimnazijo-se, o baigò gimnazijà Tauragòje. 1944 - 1950m. studijavo Vilniaus universiteto medicinos fa-kultete (studij˜ metu atliko vieneri˜ met˜

”prak-

tikà” Vorkutos ”pataisos” lageryje). Baig´s uni-

versitetà dirbo Tuberkuliozòs institute, apgynòmokslin´ disertacijà plauãi˜ tuberkuliozòs chi-rurginio gydymo klausimais. Para‰ò 12 knyg˜,i‰ j˜ - 5 mokslo populiarinimo(

”Operacinòje dar

‰viesu”, ”·imtas medicinos m∞sli˜”,

”Tuberkulio-

zò vakar ir ‰iandien”), 3 mokslini˜ fantastini˜apsakym˜ rinkinius (

”Ø ÏvaigÏdes pasireng´”,

”Tamsi ‰viesa”, ”Sveikatos mugò”), vaikams -

”Ateik vòl, daktare”,

”Apie eÏ∞, gandrà, vorà”, ei-

lòra‰ãi˜ rinkin∞ (rankra‰tis - nuo 1939 iki 2004met˜). I‰vertò i‰ vokieãi˜, rus˜, prancz˜ kalb˜14 groÏinòs literatros ir mokslo Ïini˜ populia-rinimo knyg˜. Paskelbò spaudoje 200 moksli-ni˜, mokslo populiarinimo ir ∞vairi˜ visuomeneiaktuali˜ straipsni˜, kritini˜ replik˜, feljeton˜. At-gimimo pradÏioje ∞sijung´s ∞ Lietuvos Sàjd∞, ra-‰ò ∞ laikra‰ãius ir Ïurnalus aktualiais klausimais.Yra Tòvynòs Sàjungos narys.

KalòdosKaÏkur ‰ià nakt∞ Kristus gimò,kaÏkur ‰iànakt suskambino varpai.Danguj suÏibo ÏvaigÏdòs deimantinòs,ir ta nauja, kur spindi begaliniai,karaliams kelià nu‰vietò tenai,kur guli Jis, maÏytis kdikòlis ,kur Gloria kartoja lpos piemenòli˜.Keliauja ten karaliai, ne‰a dovan˜Naujajam Vie‰paãiui, kurs karaliautiatòjo tyliai, be aid˜ir skambesio trimit˜, kur∞ tik jautisir avelòs savo kvòpavimu su‰ildò.Ir choras dangi‰k˜j˜ angel˜Jo garbei skambià giesm´ giedair dÏiaugiasi, kad i‰sipildò,kà skelbò lpos prana‰˜.·iandien Jis nuÏengò ãionaiir skelbia mums ramyb´, taikà,pripildo meile mums krtin´.·iànakt suskambino varpai -Kalòdos ·iauròj - Kristus gimò.

Vorkuta, 1945 m.

123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345”Varpui” ra‰o

2123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234561234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345612345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456

Nuk

elt a

∞ 3

p.

Prisimename, kad Baltijos Ke-lio idòjos autorius ir akcijos ini-ciatorius buvote Js. Kaip ‰i idòjakilo? Juk pana‰aus pavyzdÏio ne-teko girdòti.

”Baltijos kelio idòja kilo ankstyvà1989 m. pavasar∞, besiruo‰iant pami-nòti penkiasde‰imtàsias Molotovo-Ri-bentropo pakto metines. Prie‰ metustai sukakãiai Estijos, Latvijos ir Lietu-vos laikra‰ãiai jau buvo atspausdin´slapt˜j˜ protokol˜ tekstus, Vilniuje ∞vy-ko sandòrio sukakãiai skirtas didysismitingas, Taline - mokslinò konferen-cija ir mitingas, Rygoje - demonstraci-jos. Per tà laikà Sàjdis ir Estijos beiLatvijos liaudies frontai òmò glaudÏiaubendradarbiauti, todòl buvo galima pa-galvoti apie vieningà akcijà. GeguÏòsmònes∞ turòjo ∞vykti vis˜ trij˜ judòji-m˜ parlament˜ bendras posòdis - Bal-tijos asamblòja, kurioje rengòmòs pa-reikalauti i‰ SSRS vyriausybòs paskelbtiSoviet˜ Sàjungos - Vokietijos sutart∞ ne-tekusia galios. Taãiau reikòjo rasti b-dà, kuriuo savo valià galòt˜ i‰reik‰ti irvisi Estijos, Latvijos bei Lietuvos Ïmo-nòs. SàjdÏio Seimo taryboje ne kartàsvarstòme ∞vairius variantus, kol 1989m. balandÏio mònes∞ i‰kilo gyvosiosÏmoni˜ grandinòs per kra‰tus, kuriuospalietò Molotovo-Ribentropo paktas,idòja. Lietuvoje Sàjdis jau buvo orga-nizav´s pana‰ià akcijà 1988-j˜ ruden∞,kai Gyvybòs Ïiedu buvo apjuosta Ig-nalinos AE, protestuojant prie‰ jos tre-ãiojo bloko statybà (dabar turime btidòkingi Europos Sàjungai, kuri savolò‰omis padeda mums ∞vykdyti Sàj-dÏio, dar tada supratusio Ignalinos AE

mà, tolimesni˜ kontakt˜ perspektyvas,lietuvi˜-lenk˜ prie‰prie‰os ‰velninimà,didòjanãias ”Solidarumo” galimybesteikti SàjdÏiui metodin´ ir technin´pagalbà. Ta proga su Henryku Wuje-cu ir Januszu Onyszkiewiczium ap-svarstòme ir galimyb´ prat´sti planuo-jamà gyvàjà grandin´ per Lenkijà, kuritaip pat skaudÏiai nukentòjo nuo na-ci˜ ir komunist˜ sandòrio. Taãiau Lie-tuvà ir Lenkijà tuo metu skyrò SSSRvalstybinò siena, i‰rikiuoti Ïmones abi-pus jos ir pabandyti susijungti buvone tik techni‰kai sudòtinga, bet ir pa-vojinga, tad idòjos i‰plòsti gyvàjà gran-din´ visame komunist˜ ir naci˜ san-dòrio plote teko atsisakyti. Tik dar po

Ø Baltijos kelio pradÏià atsigr´ÏusI‰kilus publicistas, vidaus ir uÏsienio politikos

∞Ïvalgus ekspertas Vilius BraÏònas Baltijos Kelià∞vardijo nauju didÏiausiu pasaulio stebuklu; jis Ke-lià matò net gyvendamas tolimoje Floridoje. I‰ tik-r˜j˜ Kelias buvo neregòtas pavergt˜ taut˜ laisvòssiekio ∞knijimas, pasaulio akis ir ausis pasiek´steisòtas laisvòs ir nepriklausomybòs reikalavimas,kelias, kuriuo Lietuva, Latvija ir Estija òjo ∞ to sie-kio ∞gyvendinimà, kelias, kuris vedò ir ∞ blogio im-perijos grit∞.

Neseniai Baltijos Kelio penkiolikmeãio proga dau-gelis vyko ∞ ”savo” stovòjimo vietas, prisiminò anàdienà i‰gyventà jausmà, prie kryÏiais ar koplytstul-piais paÏymòt˜ Kelio viet˜ dalinosi ∞spdÏiais, ap-Ïvelgò i‰silaisvinusi˜ taut˜ pòdsakà Kelyje iki ‰i˜ die-n˜. Paminòjo Kelià spauda, radijas, televizija. Pami-nòjo Kelià, tik neteko girdòti, kad kas bt˜ minòj´skelio pradÏià - Kelio idòjà, idòjos autori˜. O idòja irjos autorius buvo. Ir tokià idòjà galòjo pagimdyti tiklaisvòs tro‰kimu deganti ‰irdis, gera valia, ryÏtas ir∞sitikinimas, kad idòja bus ∞gyvendinta. Kad nemato-me idòjos autoriaus atvaizdo spaudoje, televizijoje,negirdime vie‰ai jo vardo keliolika met˜ - KGB ker‰-

to uÏ Baltijos Kelià i‰dava. Idòjos autorius, stebuk-lui prilyginamos akcijos iniciatorius ir organizato-rius Virgilijus âepaitis, pasitelkus purvasklaidà, bu-vo apdrabstytas purvinais, ne∞rodytais ∞tarimais, nu-‰alintas nuo aktyvios politinòs veiklos. Apmaudu irskaudu, kad, nekalbant apie politikus, kuriems anuo-met nepriklausomybòs siekis buvo svetimas, nei Lie-tuvos Persitvarkymo SàjdÏio bendraÏygiai, nei Bal-tijos Keliu nuòj´ de‰inieji nestojo mru atremti KGBker‰tà, apginti taur˜ idealistà, paliko j∞ apjuodintàpolitikos ‰alikelòje. O jis, nei nuoskaudai, nei apmau-dui nepasidav´s, nuòjo Baltijos Keliu, nuòjo gausintididÏiausià Lietuvos turtà - kultrà.

Minint Baltijos Kelio penkiolikmet∞ ties 16-ju ki-lometru nuo Vilniaus, prisiminòme Virgilij˜ âepait∞ir kartu su Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos na-riu Edvardu Buroku nusprendòme j∞ aplankyti. Vi-s˜ ‰vent˜j˜ dienos popiet´ Virgilij˜ radome tarp pa-veiksl˜ ir knyg˜ jaukiame, interjeru Vilniaus sena-miesãiui deranãiame savo bute. Mus svetingai suti-k´s, Virgilijus sutiko atsakyti ∞ kelis ms˜ klausi-mus. âia ir pateikiame savo klausimus ir atsaky-mus ∞ juos.

gròsm´ Lietuvai, priesakus). Taigi, i‰pradÏi˜ planavome nutiesti gyvàjàgrandin´ nuo Suomijos iki Rumunijos,per visas ‰alis, kurias palietò Moloto-vo-Ribentropo pakto slaptieji protoko-lai. Noròjome jà pavadinti ”Gyvàja sie-na” - tarsi atsitverdami ja nuo Soviet˜Sàjungos.

GeguÏòs pradÏioje Lenkijoje ∞sik-r´s Lietuvos mylòtoj˜ klubas buvo pa-kviet´s mane ∞ Var‰uvà skaityti paskait˜apie ∞vykius Lietuvoje. Taãiau tikrasiskelionòs tikslas buvo susitikimai su

”Solidarumo”, kuris tikòjosi birÏeliomònes∞ laimòti rinkimus ∞ Lenkijos Sei-mà, lyderiais. Su jais reikòjo aptarti dau-gyb´ klausim˜: Lietuvos lenk˜ proble-

Virgilijaus âepaiãio ‰eima Baltijos Kelio pradÏioje 1989 m.

31234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

met˜, 1990-aisiais, per SàjdÏio akcijà

”Europos kelias”, pagaliau pavyko bentkelioms valandoms pirmà kartà pra-lauÏti tà sienà.”

Kaip sekòsi idòjà skleisti Lietu-voje bei paskatinti jà ∞knyti Latvi-joje ir Estijoje?

”1989 m. geguÏòs viduryje Talinevyko Baltijos Asamblòjos posòdÏiai,buvo pasira‰ytas susitarimas dòl Sàj-dÏio ir Estijos bei Latvijos liaudies fron-t˜, kuriuo buvo numatyta sudaryti ‰i˜judòjim˜ tri‰al´ komisijà, ”kad bt˜ ga-lima plòtoti bendradarbiavimà, keistispatyrimu ir informacija, koordinuoti sa-vo veiklà”. Pertraukose tarp plenari-ni˜ Asamblòjos posòdÏi˜ vyko judòji-m˜ vadovybi˜ susitikimai. Viename j˜ir pasilòme gyvosios grandinòs Mo-lotovo-Ribentropo pakto 50-meãiui pa-minòti idòjà. Latviai ‰ià idòjà sutiko pa-lankiai, taãiau estams ji pasirodò perdaug romanti‰ka. Tiesa, estai po po-ros mònesi˜ pakeitò savo nuomon´.Kai liepos 15 d. Pernu mieste susirin-kome pirmajam Baltijos tarybos posò-dÏiui, Estijos liaudies frontas jau pa-teikò kruop‰ãiai paruo‰tà gyvosiosgrandinòs koncepcijà. Nutaròme orga-nizuoti ‰iam renginiui bendrà trij˜ res-publik˜ radijo laidà, i‰leisti plakatus,sukurti vienà emblemà ir pagamintibendrà Ïenkliukà. Btent estai pasi-lò gyvàjà Ïmoni˜ grandin´ pavadinti

”Baltijos keliu”. Tame Baltijos tarybosposòdyje buvo paskirti ir trys Baltijoskelio koordinatoriai. Man teko uÏduo-tis organizuoti ‰ià akcijà Lietuvoje.

Jau po trij˜ dien˜ SàjdÏio savaiti-nòje televizijos laidoje ”Atgimimo ban-ga” papasakojau apie Baltijos tarybos

tijos vadovybò i‰ pradÏi˜ taip pat gra-sino mums, kad SàjdÏiui teksià atsa-kyti, nes per tok∞ Ïmoni˜ susibrimàbtinai bsià auk˜. Tik gerokai vòliau,kai paai‰kòjo, kad Ïmonòs i‰ tikr˜j˜ruo‰iasi masi‰kai stoti ∞ Baltijos kelià,gavome patikinimà, kad jam nebuskliudoma. Verta prisiminti, kad Lietu-voje tuo metu a‰tròjo politinò padòtis.Rugpjãio viduryje Vilniaus Kaln˜ par-ke ∞vyko ”Jedinstvos” mitingas-protes-tas prie‰ ”tarybinòs armijos diskrimi-navimà”, lenk˜ gyvenamuose rajonuo-se partinò nomenklatra vis ar‰iau agi-tavo uÏ ”nacionalini˜ rajon˜” ∞steigi-mà, mus pasiekò Ïinios apie planuo-jamus streikus sàjunginio pavaldumo∞monòse, kuriuos organizavo gamyk-l˜ partiniai biurai.”

Kok∞ poveik∞ Lietuvos i‰laisvini-mui turòjo Baltijos Kelias?

”Iki 1989-j˜ vasaros Sàjdis, kurisanksãiau deklaravo suverenitetà atsi-naujinusios SSRS sudòtyje, jau buvo pa-rei‰k´s, kad galutinis jo tikslas - Lietu-vos nepriklausomybò. Soviet˜ Sàjungosvadovai ∞tikinòjo save ir visà pasaul∞,kad ‰∞ tikslà skelbia tik saujelò politini˜ekstremist˜, kuri˜ nepalaiko liaudis.Baltijos kelias akivaizdÏiai parodò, kad‰io tikslo siekia ne tik Sàjdis, Estijos irLatvijos liaudies frontai, bet ir visos trystautos. Baltijos kelias parodò trij˜ taut˜jògà ir organizuotumà ‰iame savoti‰ka-me referendume uÏ nepriklausomyb´.Be to, Baltijos kelias pralauÏò informa-cijos blokadà, nes jo vaizdai pateko ∞pirmàsias uÏsienio televizij˜ Ïini˜ mi-nutes ir pirmuosius laikra‰ãi˜ puslapius.Apie ms˜ taikià kovà uÏ nepriklauso-myb´ suÏinojo visas laisvasis pasaulis,ir mes i‰ karto pajutome paprast˜ Ïmo-ni˜ ir politik˜ paramà.”

Ar paminit Baltijos Kelio sukak-tis ir ar kas per sukaktis Jus prisi-mena, pamini?

”·∞met, praslinkus penkiolikai me-t˜ po t˜ atmintin˜ valand˜, gr∞Ïomesu Ïmona ir vaikais ∞ savo senà vietàBaltijos kelyje prie Arkikatedros var-pinòs ir vòl susikabinome rankomis sutais, kuriems Baltijos kelias tebeliekaviena reik‰mingiausi˜ akimirk˜ gyve-nime. Bent jau mus atmintis apie tai‰ildo ligi ‰iol.”

Ø paskutinio klausimo antràjà dal∞atsakymo i‰ Virgilijaus nesulaukòme. Øj∞, jei patys savigarbos jausmà turi, jeidedasi vykdà moralià politikà, jei ne tiksavo, bet ir bendraÏygi˜ garb´ ir oru-mà saugo, turòt˜ atsakyti Lietuvos Per-sitvarkymo SàjdÏio bendraÏygiai.

Kalbòjosi Algimantas Zolubas

posòd∞ ir pakvieãiau visus Lietuvos pi-lieãius dalyvauti Baltijos kelyje. SàjdÏioSeimo taryba sudarò Baltijos kelio ko-ordinacin∞ komitetà, vadovavus∞ lig ‰iolneregòto masto akcijos parengimo dar-bams. Gyvosios grandinòs trasa buvopadalinta ∞ atskiras atkarpas, kurias ko-ordinavo SàjdÏio Seimo nariai, buvopaskelbtas skirtos Baltijos keliui dainoskonkursas, pradòtos derybos su valdÏia,kad ji netrukdyt˜ Baltijos keliui. Kiek-vienas SàjdÏio tarybos posòdis prasi-dòdavo pasirengimo akcijai aptarimu,po to apie naujienas prane‰davau ”At-gimimo bangoje”, ir skambuãiai ∞ laidàrodò, kad Ïmonòs Baltijos kelio idòjàpalaiko. Ir palaiko ne tik ÏodÏiais, betir darbais. Ligi ‰iol prie magistralòs, ve-danãios ∞ Rygà, stovi Ïmoni˜ tà dienàpastatyti koplytstulpiai. Prisimenu ir kal-nus gòli˜, kurias sune‰ò Ïmonòs lak-nams ir kurios buvo i‰barstytos vir‰ Bal-tijos kelio naci˜ ir komunist˜ sandorioaukoms atminti.”

Kokio vertinimo sulaukòte i‰ ne-priklausomybòs ‰alinink˜ ir opo-nent˜?

”Svarbiausia buvo ∞tikinti akcijosreikalingumu aktyviuosius SàjdÏio da-lyvius. Jau pirmajame koordinacinia-me pasitarime pasigirdo bals˜, kad ak-cija gali nepavykti, nes Lietuvoje esàatslgusi politinò ∞tampa, apmir´ ry-‰iai tarp SàjdÏio grupi˜, Ïmonòs pra-deda bijoti dalyvauti akcijose, nebe-nori pasira‰inòti po protesto lai‰kais.Kita vertus, radikalesnòs organizacijos(Lietuvos Laisvòs Lyga, ”Jaunoji Lietu-va”) taip pat agitavo prie‰ ‰ià akcijà,tvirtindami, kad geriau apjuosti gyvuo-ju Ïiedu rus˜ karines bazes. Kompar-

Pas Virgilij˜ âepait∞ sveãiuojasi Algimantas Zolubas

Atk

elta

i‰ 2

p.

4123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234561234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345612345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456

Vilius BraÏònasIstorija ‰iuo metu m-

s˜ tautà pastatò prie‰ dviantitautines ∞takas: prie‰Rusijos globalin∞ mesio-nizmà kaimynystòje irprie‰ Vakar˜ globalistin∞kosmopolitizmà EuroposSàjungoje (ES). Priverstibògti nuo Vakar˜ paramauÏaugintos rusi‰kos me‰-kos ∞lindome ∞ socialisti-ni˜ kosmopolitini˜ ES vil-k˜ olà. Blogiausia tai, kad me‰kos naguose dar yrauÏsilik´ komunistinòs okupacijos met˜ nuskurdinti irsupurvinti tautinio rbo skvernai. T˜ skvern˜ ∞sikabi-n´s Lietuvon GAZPROM duj˜ vamzdÏiais ∞‰liauÏò Arch-angelsko rusas su uÏmoju jà valdyti.

Neai‰kiais pinigais Archangelsko partijà sukr´s iri‰garsin´s neai‰kus rusas, gal∞s Lietuvà surusinti, pasi-telkò (”Darbo” skraiste prisidengusi˜) keliolikà neÏiniakaip staiga milijonieriais tapusi˜ net lietuvi‰kom pavar-dòm neai‰ki˜ verslinink˜. Staiga, per keletà met˜, teisò-tais ir garbingais metodais praturtòti galima tik tokiamedideliame kra‰te kaip JAV ir tai tik padarius kok∞ norsrinkai svarb˜ i‰radimà ar atradimà. Todòl neturtingame,i‰ komunizmo griuvòsi˜ prisikelianãiame kra‰te kaip Lie-tuva, ”staigs milijonieriai” turòt˜ paai‰kinti skurdÏiams,kuriuos turtingus (irgi staiga) jie padaryti Ïada, i‰ kienoki‰eni˜ j˜ ki‰enòn subyròjo milijonai lit˜. Antraip tenka∞tarti, kad tie litai atsirado nuskurdinant skurdÏius. Tadkyla klausimas - kokiais tikslais, dargi po Archangelskovòliava, valdÏion verÏiasi didÏturãiais staiga tap´ politi-niai ”Pilypai i‰ kanapi˜”?

Be pavojaus, kad tokie staiga praturtòti i‰mok´ politi-kai gali taip pat staiga susidoroti su Lietuvos iÏdu, ypaãsu ES fondais, tokie materialistiniai politikai ypaã pavo-jingi dar susilpninant okupanto susilpnintà tautos dvasià.Be tvirtos tautos, kaip valstybòs branduolio, neilgai galii‰silaikyti ir valstybò. Tai yra vienas kovos uÏ tautà fron-tas, kurio apkasuose turi gynimosi pozicijas uÏimti kiek-vienas save lietuviu, o dargi patriotu, laikàs tautietis.

Kitas, ne taip ai‰kus, bet lygiai gròsmingas, antitauti-nis frontas yra ES savaime ∞ tautin´ sàmon´ skverbiantiskosmopolitizmas. PamaÏu gali i‰nykti ir tautiniai simbo-liai Lietuvoje ir tautinòs kalbos naudojimas Briuselyje. Jau

i‰nyksta, pavyzdÏiui, lietuvi‰ka trispalvò nuo automa‰in˜registracijos numeri˜.

Tai yra frontas, kuriame irgi reikia ∞sitvirtinti ir ko-voti gynimosi pozicijose. Pirmiausia btina suprasti, kadmes dabar esame nebe toje ES, ∞ kurià prie‰ keletàmet˜ taikòmòs. Daug europieãi˜, ne vien mes, buvo-me apgauti manydami, jog yra formuojama ES pagalNicos susitarimà, jog ES bus ”laisvos rinkos” nepriklau-som˜ valstybi˜ draugi‰ko bendravimo sàjunga, nors irãia jau buvo uÏslòpta supervalstybòs i‰ galingo centroBriuselyje i‰sivystymo daig˜. Tokie daigai pamaÏu, glo-balist˜ patyliukais laistomi ir tr´‰iami, klestòjo nuo pat1957 met˜ ”Romos Sutarties”. Øsidòmòtina, kad jau 1955m. JAV, Konektikuto valstijos Stamfordo mieste globa-list˜ priedangos vietinòs organizacijos konferencijojebuvo svarstomas… ES klausimas. 1955 metais!

Pana‰us tarptautinis krinys - ”Free Trade Area of theAmericas” (FTAA) - bandoma sukurti ir Amerikos Ïemy-ne, panaikinant Piet˜ ir ·iauròs Amerikos valstybi˜ sie-nas ir taut˜ skirtumus. Todòl 2004 m. rugsòjo 6 d. (”Spe-cialioje”) laidoje apie FTAA buvo i‰spausdintas mano (4puslapi˜) straipsnis, pavadintas The ”New European So-viet”. Tai yra ∞spòjimas JAV patriotams ginti savà konstitu-cijà ir valstyb´ nuo FTAA steigòj˜, nes tai pamaÏu i‰virst˜∞ tai, ∞ kà virsta ES. Øsidòmòtina, kad mano straipsnio pa-vadinimas paimtas i‰ buvusio SSRS diktatoriaus M.Gor-baãiovo 2000 m. Londone padaryto parei‰kimo, kad ESbus ”naujas Europinis sovietas”, ∞vykdysiantis jo ”bendr˜Europi‰k˜ nam˜” (”nuo Atlanto iki Uralo”) vizijà. Tadnuostabu, kad kai kurie lietuvi‰ki Maskvos globalizmosiekimu apkaltinti pagrindo teik´ ir teikià antieuropiniaineva ”antiglobalistai” taip smarkiai prie‰inosi Lietuvos na-rystei NATO ir ES. Galòjo palaukti Gorbio ”vizijos” i‰sipil-dymo ir nesiprie‰inti ES.

Deja, Lietuvos patriotai ir laisvòs mylòtojai dòl ES na-rystòs turòjo sunkià problemà. Kad i‰sprdus i‰ MS(Maskvos Sàjungos) traukos, teko pasirinkti kovà uÏ tautàir Lietuvà, laisvomis rankomis, atsidrus ES viduje. Kaipjau prie‰ keletà met˜ esu ra‰´s ir vie‰ai sak´s, bet ku-riuo atveju privalome stiprinti tautin´ dvasià ir tikòjimàbei spirtis net per ES antireliginòs ir antitautinòs Konsti-tucijos nepatvirtinimà. Yra toki˜ bals˜ ir kitose ES narò-se. Ypaã ∞sidòmòtinas Anglijos stiprus pasi‰iau‰imas prie‰Briuselio tironi‰kas tendencijas.

Tad ms˜ laisvòs kova dar nebaigta. Dabar turimekovoti dviem frontais ir tòvynòs labui laimòti.

Kova uÏ tautà dviejuose frontuose

123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345”Varpo” informacija

Po ilgesnòs pertraukos spalio pabaigoje ∞vyko komisi-jos posòdis, kuriame buvo pateiktas Vilniaus Savivaldy-bòs ∞sakymo projektas ”Dòl valstybòs sostinòje esanãiosLuki‰ki˜ aik‰tòs funkcij˜ strategini˜ nuostat˜ ∞gyvendini-mo darb˜, grafiko vykdymo”. Pagal pateiktà darb˜ grafi-kà turi bti paskelbtas paminklo ”Laisvò” ir informaciniocentro programos (vizijos) konkursas iki 2005-05-01, okonkurso rezultat˜ tvirtinimas - iki 2005-09-01. Iki 2005-10-01 turi bti parinktas techninio projekto rangovas, oprojekto ∞gyvendinimas turi baigtis 2008 metais.

Planuojamos lò‰os konkursui 180 tkst. lit˜ turòt˜ b-

ti patvirtintos dar ‰iais metais. Paminklo statybai numato-ma skirti 20 milijon˜ lit˜. Ø bendrà projektà ∞eit˜ ir infor-macinio centro (buvusi˜ KGB rm˜) projektavimas.

Svarstytas Vilniaus miesto savivaldybòs sprendimoprojektas dòl Luki‰ki˜ aik‰tòs vizijos. Kadangi aik‰tòsvizijos detalizavime, komisijos nario Lietuvos istorijos ins-tituto direktoriaus P. NikÏentaiãio iniciatyva, 1918 - 1940met˜ laikotarpis nebuvo ∞trauktas, komisijos nario JonoBuroko iniciatyva, palaikius daugumai komisijos nari˜,komisijos pirmininkas A. ·altenis uÏtikrino, kad tas lai-kotarpis ∞ projektà bus ∞trauktas.

5123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567812345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456781234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678

Petras Girdzijauskas·iemet per Vòlines pagerbòme paskutinòj poilsio

vietoj Tuskulòn˜ dvaro kolumbariume 724-ias 1945 -1947 m. bol‰evikinio teroro aukas.

Gedulingas apeigas pradòjo Kultros ministerijos at-stovas B. BrazdÏionio eilòra‰ãiu, valstybinòs instituci-jos ir visuomeninòs organizacijos, ∞spdingai skambantJoanos Gedminaitòs atliekamai ”Ave Maria”, padòjo vai-nikus. Kaip ir dera per Vòlines, pagiedota Vis˜ ‰vent˜-j˜ litanija, susirinkusieji kartu su ”Aidijos” choru gie-dojo ”Vie‰paties angelà”, Lietuvos himnà, ”Marija, Ma-rija”. Monsinjoras Gintaras Gru‰as perskaitò maldà uÏmirusiuosius, kalbòjo ministras pirmininkas AlgirdasBrazauskas. Susikaupusi tkstantinò pagarbos proce-sija praòjo per kolumbariumà su nuÏudyt˜j˜ karstais.

Tuskulòn˜ aukos - ‰audymo kameros, kuri buvo∞rengta MGB rsiuose i‰dava. Apie jas liudija KGBarchyve atrasti dokumentai - mirties nuosprendÏiaibei nuosprendÏi˜ vykdymo paÏymos. Vienas tos ka-meros budeli˜, kur∞ globojo Lietuvos Respublikos VSDvadovas, pastarajam suteikò Ïini˜ apie auk˜ uÏkasi-mo vietà, liudijo, kad vykdant mirties nuosprend∞ bu-vo taikomas netikòtumo faktorius; ‰audymo kamerosprieangyje stovòjo stalas, uÏ kurio sòdòdavo vienas

ar daugiau ãekist˜, jie atvestàj∞ mirtininkà apklausda-vo keletu nereik‰ming˜ klausim˜, toliau liepdavo ei-ti pro kitas duris, j∞ dargi pastumdavo priÏiròtojas ∞‰audymo patalpà. I‰ uÏ dur˜ i‰‰ok´s budelis i‰‰auda-vo aukai ∞ pakau‰∞, nugriaudavo jà prie ∞dubos krau-jui nutekòti (kraujas i‰ jos tekòjo tiesiai ∞ kanalizaci-jà). Po egzekucijos vandeniu buvo nuplaunamos grin-dys, kad kita atvesta auka nepastebòt˜ kraujo ir nesi-prie‰int˜. Egzekucijos vykdavo iki paryãi˜; dar nakt∞nuÏudytieji buvo sukraunami ∞ specialiai parengtàsunkveÏim∞ ir veÏami uÏkasti ∞ Tuskulònus. Atkas´auk˜ palaikus, archeologai rado ne tik kulk˜ perver-tas kaukoles, bet ir perdurtas bukais kietais ∞nagiais(gal lauÏtuvais), sukneÏintas bei sulauÏytus galni˜kaulus. Iki ‰vio ∞ pakau‰∞ ar po jo? Ar tai budeliopuota su lauÏtuvu, plaktu ant parkritusios aukos, arkontrolinis veiksmas taupant ‰ovin∞?

Taip buvo naikinami pasiprie‰inimo bol‰evikineiokupacijai vyskupai, kunigai, karininkai ir eiliniai par-tizanai bei pasiprie‰inimo organizacij˜ dalyviai.

Psichologas Jung pastebi: ”Tie, kurie atmeta krik‰-ãionyb´, sugr∞Ïta ∞ senàj∞ brutalumà, pasirei‰kiant∞ visasavo galia”. KPSS-ininkai, ãekistai ir kiti tos sistemosatstovai atmetò ne tik krik‰ãionyb´, paÏabojusià senàj∞pasaulio brutalumà, bet ir Ïmoni‰kumo aprai‰kas. Likonepasotinamais barbarais, sadistais, prievartautojais.

Pana‰˜ ãekist˜-barbar˜ siautòjimà Ïinome Raini˜mi‰kelyje. Ten aukos buvo atkastos po keli˜ dien˜, irpasimatò j˜ i‰niekinimo brutalumas: nuskalpuoti, per-pjauti i‰ilgai lieÏuviai ir suri‰ti viela uÏ pakau‰io, nu-pjauti lyties organai suki‰ti ∞ burnas ir kt. Brutalumàliudijanãios nuotraukos yra i‰lik´. Ar nebuvo atlieka-mi tokie veiksmai su ‰iomis aukomis? Juk ta pati mo-kykla ir ta pati organizacija - KPSS. Paslapties, matyt,neatskleisime, nes KPSS likuãiai valdÏioje dangsto bu-delius (net paskiria valstybines pensijas).

Tuskulòn˜ dvaro kolumbariumo aukos - rstus liu-dininkas ne tik bsimoms kartoms, bet ir ‰i˜ dien˜ trok‰-tantiesiems Ryt˜ imperijos valdytojo ”tvirtos rankos”.

Tuskulòn˜ bol‰evikinio teroroaukos - ms˜ skausmas

2004 m. gruodÏio mòn. 3 d. 16 val.Moksl˜ Akademijos MaÏojoje salòje (Gedimino pr. 3)

vyks renginys

”Tuskulòn˜ tragedija”skirtas pasiprie‰inimo aukoms atminti.

Dalyvauja: generolas J. Jurgelis,hb. dr. doc. R.Jankauskas, hb. dr. prof. A. Garmus,

architektas M.·aliamoras,genocido auk˜ muziejaus direktorius E.Peik‰tenis,

renginio vedantysis archeologas hb. dr. V.Urbanaviãius.Renginio organizatoriai

Lietuvos Moksl˜ Akademija ir Mokslinink˜ rmaiPrie Tuskulòn˜ kolumbariumo

6123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234561234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345612345678901234567890123456789012123456789012345678901234567890121234567890123456789012345678901212345678901234567890123456789012123456

Baigiasi eilinio Lietuvos Seimo kadencija. LR Seimo valiakasmet - pavasar∞ ir ruden∞ prisimename nacistin∞ Lietuvosvalstybòs Ïyd˜ genocidà, holokaustu vadinamà. GraÏu, ta-ãiau yra ir kitas, garsiai neminimas. Prie‰ 60 met˜, 1944 me-t˜ spalio 16d., su Karaliauãiaus kra‰to puolimu prasidòjonepripaÏintas etninòs Lietuvos - MaÏosios Lietuvos gyvento-j˜ sovietinis genocidas. I‰einantieji Lietuvos tarnai - seim-nai neuÏmir‰o pasirpinti savo ateitimi - uÏsitikrinti riebiusi‰eitinius atlyginimus. UÏmir‰o vienà - kad bdami Seimeturòjo dirbti Lietuvos, o ne savo naudai. Vienas i‰ nenudirb-t˜ darb˜ - uÏ Lietuvos valstybòs rib˜ likusioje ms˜ tautosetninòje Ïemòje - prasidòjusio genocido auk˜ atminimo die-nos ∞teisinimas. Seimo daugumos nesujaudino Ïiauriai i‰Ïu-dyt˜ maÏlietuvi˜ bei lietuvi˜ ir prs˜ kilmòs vokieãi˜ kan-ãia. Kad toks istorijos ignoravimas netapt˜ juodaja ms˜tautos gòdos dòme MaÏosios Lietuvos reikal˜ taryba (MLRT),kaip ir kasmet, ‰∞ spal∞, Vilniuje surengò MaÏosios Lietuvosgyventoj˜ genocido auk˜ atminimo vakarà.

MLRT pirmininkas Vytautas ·ilas kalbòjo apie sovietinioMaÏosios Lietuvos gyventoj˜ genocido pripaÏinimo klausi-mà. Suprantama, jo pripaÏinti 1946 m. Niurnbergo procesenenoròjo soviet˜ pusòs generalinis prokuroras, SSRS uÏsienioreikal˜ komisaro pavaduotojas Andriejus Vi‰inskis. 1989 m.per mònes∞ trukusià pasninkavimo akcijà Vilniaus Katedrosaik‰tòje sovietinio genocido MaÏojoje Lietuvoje pasmerkimoproblemà i‰kòlò Ïinomas disidentas Petras Cidzikas. Tuometsovietinòs Lietuvos AT Prezidiumas buvo sudar´s komisijà,kuri genocido klausimu, Ïinoma, nieko nenusprendò. 1994m., artinantis sovietinio genocido 50-ãiui, MaÏosios Lietuvosreikal˜ taryba kreipòsi ∞ LR Seimà silydama ”pasmerkti iki‰iol nutylimà MaÏosios Lietuvos bol‰evikin∞ gyventoj˜ geno-cidà, pavesti Lietuvos gyventoj˜ genocido ir rezistencijos tyri-mo centrui j∞ tirti ir kasmet spalio mònes∞ minòti MaÏosiosLietuvos gyventoj˜ genocido dienà”. Keitòsi Seimo ir jo komi-tet˜ vadovai, o rezultatas buvo toks pats kaip ir sovietmeãiu- MaÏosios Lietuvos gyventoj˜ auk˜ ignoravimas.

Apie 1944 met˜ spalio tragi‰k˜j˜ ∞vyki˜ ‰iaurinòje Ryt-

prsi˜ dalyje gyvus liudininkus vakare kalbòjo Lietuvinink˜bendrijos “MaÏoji Lietuva” seimelio narys Vytautas Gocen-tas. Jis stebòjosi - kai prie‰ kelis metus Afrikoje buvo i‰Ïudy-ta 30 tks. Ïmoni˜, visame pasaulyje buvo kalbama, kad tai- baisus genocidas. MaÏojoje Lietuvoje i‰Ïudyta de‰imterio-pai daugiau gyventoj˜, bet to niekas nenori pripaÏinti geno-cidu. Prane‰òjas priminò, jog nelaukiant genocido centromalonòs svarbu uÏra‰yti likusi˜ gyv˜ liudytoj˜ atsiminimus.Jis perskaitò 84 met˜ Lidijos Auk‰telienòs i‰ Rusnòs pasako-jimà, kaip 1944 m. spalio 9-àjà i‰ Klaipòdos kra‰to keliubesitraukianãius Ïmones uÏpuolò rus˜ tank˜ brys ir vaÏia-vo tiesiai per juos.

Prisiminimais apie fizin∞ vietos gyventoj˜ naikinimà dali-nosi draugijos ”Edelweis-Wolfskinder” (Karaliauãiaus kra‰tovaik˜, kuriems i‰gyventi padòjo lietuviai, draugija) pirmi-ninkò Alfreda KaÏukauskienò. Ji su mama ir teta slapstòsinetoli Karaliauãiaus. Mama buvo Ïiauriai raudonarmieãi˜ i‰-prievartauta ir nuÏudyta. Jai, i‰badòjusiai mergaiãiukei, pa-vyko nusigauti iki Kauno ir taip i‰gyventi. Istorijos moksl˜daktarò Nastazija Kairik‰tytò pasakojo kaip, dirbdama ar-chyvuose, rado duomen˜ apie NKVD, veiklà, prievarta ver-buojant vietos gyventojus ∞ informatorius ir vykdant morali-n∞ MaÏosios Lietuvos gyventoj˜ naikinimà.

Pasauliui vie‰inti sovietinio genocido faktà kar‰tai raginosocialini˜ moksl˜ daktarò, informatikò prof.Ona Voverienòbei Ïinomas publicistas antikomunistas Vilius BraÏònas. Jieteigò, kad reikia maÏiau tikòtis i‰ valdÏios institucij˜, o dau-giau remtis savo jògomis, visuomene, rengti konferencijas irt.t. Vakarà praskaidrino Lietuvos nacionalinio operos ir baletoteatro artisto, klaipòdi‰kio Andriaus Vai‰kno viola bei jaun˜-j˜ daininink˜ televizijos konkurso ”Dain˜ dainelò” laureaãi˜,Trak˜ Vokòs folkloro ansamblio ”Vija” solisãi˜ Ernestos Jan-kauskaitòs ir Giedròs Balãinaitòs lietuvi˜ liaudies dainos.

Atminimo vakaro dalyviai priòmò Rezoliucijà dòl MaÏo-sios Lietuvos gyventoj˜ genocido atminimo dienos ∞teisini-mo ir Parei‰kimà dòl Ïudyni˜ MaÏojoje Lietuvoje tyrimo.

Vytautas Mikla‰eviãius

Lietuvos seimo nepripaÏintasJAU 60 METˆ ØVYKDYTAM SOVIETINIAM MAÎOSIOS LIETUVOS GYVENTOJˆ GENOCIDUI

Alfreda KaÏukauskienò Vytautas ·ilasVytautas Gocentas