• Bendrovė „Arvi cukrus“ su augintojais dar neatsiskaitė už supirktą praėjusių metų derlių, todėl Vilkaviškio ir Marijampolės žemdirbiai dar nepradėjo cukri-nių runkelių sėjos.

• Dauguma ūkininkų jau pa-sodino ankstyvąsias bulves. Au-gintojai neprognozuoja, kokios bus pirmųjų bulvių kainos, nes sandėliuose dar yra likę nemažai geros kokybės pernykščių.

• Mikrobangų krosnelėje ga-lima greitai ir patogiai paruošti maistą. Bet ar tiesa, kad mikro-bangų krosnelėse pašildytas ar virtas maistas yra labai pavojin-gas sveikatai?

Algimanta Žukauskienė – ele-gantiška ir inteligentiška žurnalistė. Dešimt metų ji vedė „Panoramą“, vėliau – laidas „Moterų laimė“, „Trumpas gyvenimas“, „Tarp mū-sų, moterų“, „Girių horizontai“. Kuo Algimanta gyvena šiandien?

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 7 p.

Šeštadienį VL su priedais:Bičių avilysSodybaŠeštadienis

2015 m. balandžio 22 d., trečiadienis • Nr. 33 (9465) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 0,55 Eur (1,89 Lt)

MOTERS PASAULIS, 13 p.

(Užs. 163)

Vida TavorienėVL žurnalistė

Pastaraisiais metais žirnių ir pupų plotai dvigubėja: 2013 m. jų buvo deklaruota apie 30 tūkst. ha, pernai – maždaug 60 tūkst. ha, ir šiemet jų gali būti pasėta taip pat dvigubai daugiau. Šios naudingos kultūros neatsitikti-nai sparčiai veržiasi į Lietuvos laukus: iš tiesiogines išmokas gaunančių ūkininkų reikalaujama griežtai paisyti sėjomainos ir au-ginti ankštines kultūras.

Nauja prievolė

„Ar mes kokie neišmanėliai, kad mums reikia nurodinėti, ką sėti ir sodinti savo laukuose? Anksčiau lie-pė visiems auginti kukurūzus (so-vietinį veikėją Nikitą Chruščiovą apžavėjusius augalus), o dabar pa-našiu metodu – pupas ir žirnius“, – naujus europinius reglamentus kri-tikavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus vadovas Zigman-tas Aleksandravičius.

Daug ūkininkų dabar žaliuoja dėl naujų žalinimo prievolių, tačiau, norėdami gauti tiesiogines išmokas, privalės jomis vadovautis. „Aišku, paklusime tiems nurodymams ir auginsime, gal ir naudos turėsime, tik apmaudu, kad iš mūsų atimama vis daugiau galių būti šeimininkais. Ar reikia visiems vienodai ūkinin-kauti, kai ir klimato sąlygos, ir dir-vožemis, galop ir tradicijos bei po-reikiai yra skirtingi? Prieš mėnesį Briuselyje apie tai diskutavome, iš-girdome ir juokingų, ir graudžių is-torijų. Daug kam kilo klausimas, kur

Nukelta į 3 p.

Į Lietuvos laukus veržiasi nauja madaPernai ūkininkai įsi-tikino, kad kone pri-verstinai skatinami auginti žirniai ir pu-pos buvo pelningi. Ar pavyks juos pelningai parduoti ir šiemet, kai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES šių ankštinių kultūrų bus pasėta gerokai daugiau, prognozuoti nesiima nei grūdų eksportuo-tojai, nei augintojai.

Nauji ES reglamentai ūkininkus verčia auginti ankštines kultūras. VL archyvo nuotraukos

2 2015 m. balandžio 22 d. • Nr. 33 (9465) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

dėsime pupas ir žirnius, kai visoje Europoje jų bus daug pasėta“, – pa-sakojo ūkininkas, europiečių kolegų būryje išgirdęs panašių, kaip ir mūsų augintojų, nuogąstavimų.

Po sėjos užpuolė šernai

Ruošdamasis sutikti naujos ma-dos vėjus iš Briuselio, kupiškėnas, kaip ir nemažai kitų šalies ūkininkų, dar pernai pabandė auginti ankšti-nes kultūras – pasėjo 50 ha žirnių. Šiemet padvigubino jų plotą ir dar pasėjo 50 ha pupų.

„Pernai neblogai išaugo ir kai-na buvo palanki – apie 700 litų už toną, – atvirai kalbėjo Z.Aleksand-ravičius. – Bet reikia įvertinti, kad praėjusiais metais buvo pasiūla. Ne-žinia, kaip bus šiemet, nes ankštinės kultūros visur masiškai sėjamos. Ar nekris kaina, ar nebus padidinti ko-kybės reikalavimai, kai bus iš ko pa-sirinkti?“

Ankštinėmis kultūromis pernai nenusivylęs kupiškėnas pastebėjo, kad šiemet tikėtis panašios sėkmės neiš-eina ne tik dėl kainų, bet ir dėl besi-keičiančių gamtos sąlygų. Anot jo, ankštinėms kultūroms, ypač žirniams, kulti reikia gerų orų. Jei tokiu metu užeitų lietūs, gali pražūti visas derlius.

Netikėtas rūpestis atsirado vos pasėjus ankštinius augalus. „Užpuo-lė šernai, viską tiek iškniso, kad teks atsėti. Net neįtarėme, kad gali taip atsitikti. Kolegos skambina, bėdoja. Paprašėme medžiotojų, kad baidytų šernus, tačiau šie gyvūnai tiek suį-žūlėjo, kad nei medžiotojų, nei duji-nės patrankos nebijo“, – apie nelauk-tą ūkininkų vargą pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus vadovas. Z.Aleksandravičius įvardijo dar vieną problemą, kuri anksčiau ar vėliau iškils ankštinių kultūrų augin-tojams: „Nei pupoms, nei žirniams nėra oficialiai įregistruotų beicų, va-dinasi, jų sėklos neapsaugotos nuo kenkėjų ir ligų.“

Augina be prievartos

Biržų rajono ūkininkui Kęstučiui Armonui reikalavimas dalį ūkio ploto skirti ankštinėms kultūroms emocijų nekelia. Jis jau 20 metų augina žirnius, o pastaraisiais me-tais – ir pupas. „Ankštinės kultūros ir naudingos, ir pelningos. Jos pra-turtina dirvą azotu, todėl labai tin-ka sėjomainai. Ir parduoti jas buvo nesunku, atvirkščiai – jų stigo. Ir da-bar grūdų eksportuotojai siunčia ži-nutes, kad superka pupas“, – sakė ūkininkas.

Jo laukuose pupos ir žirniai užima apie ketvirtadalį viso dirbamo ploto, nors reikalaujama, kad ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms (nuo šių metų tai – juodasis arba žaliasis pūdymas ir azotą kaupiantys auga-lai) būtų skirta 5 proc. ploto. „Šiemet sėją pradėjome, bet negalime baigti. Pasipylė lietūs, dirvos įmirko, tad ne-galime judėti, laukiame, kol pradžius,

pašils“, – kalbėjo palankaus sėjai oro laukiantis K.Armonas.

Ūkininkas įvardijo ir ankštinių kultūrų auginimo trūkumus. Nukultų žirnių ir pupų iškart neparduosi, nes juos reikia išdžiovinti. Žirnius dar įmanoma būtų išdžiovinti be džiovyklos, o pupų – tikrai ne. Jos nuimamos rugsėjį, kai derliaus drėgnis – iki

20 proc., tad būtina aktyviai džio-vinti.

Augalininkystės ūkio savininkas taip pat minėjo, kad rizikingiausias metas, kai žirniai subręsta. Užė-jus smarkesniam lietui, augalai gali būti priplakti prie žemės. „Nuosto-lių būna, bet neprisimenu, kad būtų pražuvę 100 proc. derliaus“, – nesi-skundė biržietis.

Pralenkė rapsus

Pastaraisiais metais ankštines kultūras auginę žemdirbiai pripa-žino, kad, nepaisant auginimo trū-kumų, žirniai ir pupos tapo patrauk-lesni už rapsus: mažiau lėšų įdėjus į hektarą gauta daugiau pelno. Iš tik- rųjų rapsų, pirmiausia vasarinių, plotai Lietuvoje pradėjo trauktis. Viena iš priežasčių – Europos Ko-misijos draudimas naudoti pestici-dus (dėl kenksmingumo bitėms), kuriais buvo beicuoti rapsai, norint apsaugoti juos nuo kenkėjų ir ligų.

Rapsų eksportuotojai mato ir kitą priežastį. Bendrovės „Agrokon-cerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas mano, kad ūkininkai rapsų sėja mažiau dėl kritusios jų kainos: „Dabar rapsai nėra tokie pelningi, kaip buvo prieš 3–5 metus. Pasta-raisiais metais augintojai uždirbda-vo minimaliai arba balansavo ties nuliu.“

Z.Aleksandravičius įsitikinęs, kad jei nepavyks susitarti su biti-ninkais ir nebus atšauktas beicų draudimas, rapsus gali ištikti linų likimas: „Vasarinius rapsus sės retas žemdirbys. Visoje Europoje jų plo-tai sumažėjo apie 16 proc. O žiemi-nius irgi rizikinga auginti dėl dažnų iššalimų.“

Didės eksportas

Tikėtina, kad kupiškėnas dėl rapsų likimo per daug karščiuoja-si, tačiau juos į šalį tikrai nustums žirniai ir pupos. Pernai į Skandina-viją, Vokietiją ir kitas Europos ša-lis ankštines kultūras išvežę grūdų eksportuotojai žirniams ir pupoms jau dairosi rinkų ir už Europos ribų.

„Taip, mums ankštinės kultūros – dar nauja prekė ir žaliava. Tačiau per pastaruosius trejus metus jų kiekiai rinkoje didėja. Pagrindinė jų pirkė-ja – Europa, bet jei derliaus bus užau-ginama vis daugiau, teks galvoti apie didesnes pardavimo galimybes“, – sakė „Agrokoncerno grūdų“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad pupos ir žirniai, kaip ir kitos pašarinės kultūros, mažiau likvidūs (mažiau galimybių parduoti) nei, pavyzdžiui, kviečiai. Tiesa, anot K.Šimo, tarp pašarinių ir maistinių žirnių ir pupų – mini-mali riba, todėl, priklausomai nuo gauto derliaus, pardavimo galimy-bės išauga. Vis dėlto tai nėra labai populiari prekė.

Pernai už ankštines kultūras eks-portuotojai siūlė apie 700 litų (už ekologiškas – gerokai brangiau) už toną. Šiemet kai kurios bendro-vės nurodo panašią kainą – apie 200 eurų už toną. „Agrokoncerno grūdų“ direktorius nesiryžo progno-zuoti, kas šiemet dėsis žirnių ir pupų

rinkoje: „Kol kas sunku spėlioti, nes nežinoma, kiek jų deklaruota. Taip pat reikia įvertinti, kiek ir kokios kokybės derliaus bus nuimta. Gali būti, kad jau šiemet neišvengsime tam tikro pertekliaus ir didesnius kiekius eksportuojančių šalių par-davėjai ims piginti.“

Manoma, kad šiemet ankštinių kultūrų eksportas gali išaugti iki 100 tūkst. tonų. Prieš keletą metų jų eksportuota vos 10–15 tūkst. tonų.

Plinta ligos

Mokslininkai džiaugiasi, kad reg- lamentais skinamas kelias ankšti-nėms kultūroms. Anot jų, ūkininkai, ilgai sėdami vis tas pačias pelningas kultūras, visai nualins dirvas. „Ilgai taip tęstis negali. Daugėja patogenų, kurie sukelia ligas, todėl vis daugiau reikia naudoti įvairių naujų che-minių priemonių. Sėdami žirnius, pupas sumažinsime ligų ir kenkė-jų plitimą, praturtinsime dirvože-mį biologiniu azotu, kurį kaupia ankštinės kultūros“, – naujus reika-lavimus palankiai vertino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties direk-torė Stanislava Maikštėnienė.

Anot mokslininkės, Joniškėlio bandymų stoties laukuose jau per-nai buvo pradėtos diegti žalinimo technologijos. Žirniai jau seniai čia buvo auginami, o pernai pasėta ir pupų. „Ir ką? Gavome ne ką men-kesnį už vasarinių kviečių derlių – apie 5 tonas pupų iš hektaro. Parda-vėme po maždaug 650 litų už toną ir dar pakankamai pasilikome sėk-lai: jei kam reikia, galime parduoti. Dar reikia įvertinti, kad tai bus ge-ras priešsėlis, nes dirva praturtinta biologiniu azotu“, – naują kultūrą gyrė S.Maikštėnienė.

Joniškėlio bandymų stoties di-rektorė prasklaidė ūkininkų nerimą dėl to, kad nėra kuo beicuoti žirnių ir pupų sėklų: „Šios kultūros ne taip dažnai grįžta į tuos pačius laukus, todėl mažiau rizikos, kad išplis li-gos. Tiesa, tinkamu laiku nenukulti žirniai gali išgulti, o tada gali išplisti pašaknio ligos.“

Grūdus keičia į mėšlą

„Kodėl manoma, kad ūkininkai – patys sau priešai?“ – sakė kritikos dėl nualintų dirvų nenorintis pri-imti Z.Aleksandravičius. Anot jo, ūkininkai galvoja ir apie savo vai-kus, ir apie anūkus, kuriems norėtų palikti ūkius. „Daug kas ieško ga-limybių, kaip pagerinti dirvožemį. Mūsų ūkis sudarė sutartį su galvijų augintojais ir keičia grūdus, šiaudus į mėšlą. Taip kasmet patręšiame po nemažą plotą dirvų. Taip pat taria-mės su kiaulininkystės ūkiu, kuris gali duoti srutų“, – sakė stambaus augalininkystės ūkio savininkas, įsi-tikinęs, kad prievarta siūlomi ūki-ninkavimo būdai prie gero neveda.

Be žirnių ir pupų, į azotą kau-piančių augalų, už kurių auginimą bus mokamos žalinimo išmokos, są-rašą įtraukti ir vikiai, lęšiai, lubinai, dobilai, esparcetai, barkūnai, liucer-nos, gargždeniai, ožiarūčiai, seradė-lės. Į šį sąrašą nepateko sojos, nors jos Lietuvoje auginamos. Pernai jų deklaruota daugiau kaip 2 200 ha.

Aktualijos

Jaunatis.Saulė teka 6.03, leidžiasi 20.33.

RytojŠiandienDieną: +13 +18°

Naktį: +3 +8°

Dieną: +10 +15°

Naktį: +2 +6°

PorytDieną: +15 +20°

Naktį: +5 +9°

Lietaus debesys visiškai pasitrauks iš Lietuvos. Dieną saulė orą įšildys iki 10–15 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį ir penktadienį nelis, giedrą dangų paįvai-rins pavieniai balti debesys. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį oras atvės iki 2– 6 laipsnių šilumos, ketvirtadienio dieną temperatūra kils iki 13–18 laipsnių. Penktadienio naktis bus jau šiltesnė – 3–8 laipsniai šilumos, dieną džiugins 15– 20 laipsnių šiluma, tik prie jūros išliks apie 13 laipsnių.

orai.lt, VL inf.

Mokslininkai džiaugiasi, kad reglamentais ski-namas kelias ankštinėms kultūroms. Anot jų, ūkininkai, ilgai sėdami vis tas pačias pelnin-gas kultūras, visai nualins dirvas.

Į Lietuvos laukus veržiasi nauja mada

ES šalių ūkininkai nuogąstauja, kad užaugintų žirnių nebus kur dėti. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32015 m. balandžio 22 d. • Nr. 33 (9465) Valstiečių laikraštis Aktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Naujasis ES paramos laikotar-pis žemdirbiams pažėrė daug naujovių. Tik neįsigilinęs gali pa-daryti išvadą, kad nauji reikala-vimai paprasti. Bet kai pradedi gilintis, iškyla labai daug niuan-sų, kuriuos paaiškinti gali tik spe-cialistai.

Kas moka, tas ir muziką užsako

Dėl naujų reikalavimų norintie-siems gauti ES paramą teks pasuk-ti galvą, jei jie sumanys, tarkime, iš kaimyno nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės. Nuo šiol prieš perkant žemę patartina sužinoti, kokia žemės ūkio veikla toje žemėje galima užsiimti, jei nenorima pra-rasti dalies ES paramos. Problemų jau dabar gali kilti ir tiems ūkinin-kams, kurie šįmet nusipirko žemės iš gyvulininkyste užsiėmusio ūki-ninko, tą plotą suarė ir ketina au-ginti grūdines kultūras. Kokios pa-sekmės?

„Jei tame plote buvo daugiame-tė pieva, labai tikėtina, kad nauja-jam savininkui teks tą pievą vėl at-kurti, kitaip jis už tą plotą negaus žalinimo išmokos“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis spe-cialistas Antanas Karbauskas.

Tiesa, yra viena išlyga: taip nu-tiks, jei Lietuvoje daugiamečių pie-vų ir ganyklų sumažės daugiau kaip 5 proc. Kita vertus, niekas ūkininko neprivers to daryti, nes žemė yra jo nuosavybė. Tačiau jei jis nori gauti ES išmoką už žalinimą, teks prisi-minti kalambūrą: „Kas moka, tas ir muziką užsako.“

Teks įrodyti, kad esi aktyvus

Norintieji gauti didesnę nei 500 eurų ES išmoką pirmiausia tu-rės įrodyti, kad yra aktyvūs ūkinin-kai. Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kurios reikalavo itin griežto akty-vaus ūkininko apibrėžimo, kad ES parama vadinamųjų sofos ūkininkų nepasiektų. Kol kas to pasiekti ne-pavyko. Tačiau kai kuriems žemės savininkams, kurie anksčiau gau-

davo išmokas, tik kartą nušienavę plotą, nuotaika pabjurs. Nuo šiol išlaidų bus daugiau, o kai kuriems neapsimokės savo plotuose taip ūki-ninkauti. Pirmiausia tokiam žemės savininkui teks įrodyti, kad metinė tiesioginių išmokų suma bus ne ma-žiau kaip 5 proc. visų ne žemės ūkio veiklos pajamų. Be to, reikės įrody-ti, kad pagrindinė veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vyk-dymas, ir dar įrodyti, kad vykdoma žemės ūkio veikla nėra nereikšmin-ga, t. y. pajamos iš žemės ūkio veik- los – ne mažiau kaip 33 proc. visų pajamų.

„Tarkime, pievos turės būti nu-šienautos arba visiškai nuganytos iki liepos 15 d. Be to, visą vegetacijos laikotarpį laukuose neturės būti aug- meniją stelbiančių, sustabarėjusių, sėklas subrandinusių arba išbarsčiu-sių piktžolių“, – sakė A.Karbauskas. Pastarasis reikalavimas – neatsitik-tinis. Tikėtina, kad šįmet teks tu-rimą plotą nušienauti jau ne vieną, bet du kartus, nes jei plotą patikri-nus bus rasta daug piktžolių, para-ma tokiam ūkiui nebus skiriama. Taigi vadinamieji sofos ūkininkai turės daugiau išlaidų. „Be kita ko, žolės nebus galima smulkinti. Pievą bus galima tik arba nuganyti, arba nušienauti ir šieną išvežti“, – pridūrė A.Karbauskas.

Ūkininkus perspės deklaravimo sistema

Žalinimo išmoka sudarys apie 30 proc. visų tiesioginių išmokų. Taigi rizika verta dėmesio. Neįvyk-džiusieji žalinimo reikalavimų tiek paramos praras ir tol jos negaus, kol neįgyvendins tų reikalavimų. Ža-linimo reikalavimai nebus keliami mažesniems negu 10 ha ariamos že-mės turintiems ūkiams bei tiems, kurių valdą sudaro daugiausia pie-vos ir pūdymai. Žinoma, „žaliais“ ūkiais bus laikomi ekologiniai ūkiai. Kiti ūkiai pirmiausia turės laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kri-terijų. Pirmasis – dėl daugiamečių pievų ir ganyklų. Sakysite, juk tai – labai paprasta. Neskubėkite. Pir-miausia todėl, kad plotas, daugiau kaip penkerius metus deklaruotas kaip pieva, sistemoje automatiškai taps daugiamete pieva, ir ateityje šiame plote ūkininkas jau negalės,

pavyzdžiui, auginti grūdinių kultū-rų ir gauti ES išmoką.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio rajono skyriaus pir-mininkė Lilija Šermukšnienė įsiti-kinusi, kad daug ūkininkų apie šiuos spąstus sužinos, tik į juos įkliuvę. L.Šermukšnienė tikino, kad žemės ūkio ministrė pažadėjusi rasti gali-mybę apie gresiantį pavojų ūkinin-kus įspėti iš anksto, t. y. prieš dekla-ruojant. Apie tokią galimybę mums papasakojo Žemės ūkio ir maisto

produktų rinkos informacinės siste-mos Geografinių informacinių sis-temų skyriaus vadovė Raminta Vit-kauskienė: „Deklaruojant sistema perspės ūkininką, kad, penktus me-tus deklaruodamas pievą, jis kitąmet jau nebeturės teisės šiame plote au-ginti kitos kultūros.“

Reikalavimai dėl klimato kaitos

Panagrinėkime vieną situaciją: visa ūkininko žemė daug metų buvo apsėta žolėmis, tai buvo gyvulinin-kystės ūkis, ir štai ūkio savininkas sumanė pasitraukti iš gyvulininkys-tės, suarti savo pievas ir auginti ja-vus. Ar jis taip galės pasielgti? Pasak A.Karbausko, dėl tokių galimų si-tuacijų EK energingai diskutuota ir,

tikėtina, tokių diskusijų bus ateity-je. Tačiau šiuo metu toks ūkininkas neturi galimybių pakeisti ūkininka-vimo krypties ir gauti ES paramą. Beje, šis reikalavimas nepatiks ne tik užsiimantiesiems gyvulininkyste.

„Šis reikalavimas ne mažiau svar-bus ir užsiimantiesiems augalinin-kyste, nes jiems bus sunkiau įsigy-ti žemės, kurią dirbdami gautų ES paramą“, – sakė LŪS Jurbarko rajo-no skyriaus pirmininkas Raimundas Jovarauskas.

Daugeliui gali kilti noras dar kartą pasišaipyti iš valdininkų Briu-selyje sumanymo. Tačiau šį kartą nepavyks. Naujų reikalavimų ima-masi dėl globalių gamtosaugos rei-kalų, kuriuos visi jau pastebime. „Šių reikalavimų Briuselis tikrai neatsisakys, nes siekiama mažin-ti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, taip bus bandoma pristab-dyti sparčią klimato kaitą“, – sakė A.Karbauskas.

Pūdymai ir pasėlių įvairovė

Ūkininkams patartina išsamiau pasidomėti ir pūdymo kriterijais, jei jie nori atitikti ekologiniu po-žiūriu svarbios vietovės (EASV) reikalavimus. Pasak A.Karbausko,

ūkininkai turės pasirinkti arba juo-dąjį, arba žaliąjį pūdymą. Pasirinkus juodąjį pūdymą, žemė bus dirbama ir išliks geros agrarinės būklės rei-kalavimas, kad ją reikia apsėti iki lapkričio 1 d., be to, šiame pūdyme negalima naudoti cheminių prie-monių, t. y. su piktžolėmis teks ko-voti mechaniškai.

„Jei pasirinksite žaliąjį pūdymą, cheminių priemonių apribojimas nebus taikomas. Tačiau žaliajame pūdyme gali būti auginami tik žo-

liniai augalai arba baltyminiai žoli-niai augalai, ir jie iki rugsėjo 15 d. turi būti įterpiami į dirvą. Žaliojo pūdymo apsėti nereikės“, – sakė A.Karbauskas.

Ūkininkams teks pasidomėti ir pasėlių įvairinimo galimybėmis, žinoma, ne bet kokiomis. Laikan-tis pasėlių įvairinimo reikalavimų, 10–30 ha ariamos žemės turintys žemdirbiai privalės auginti bent du skirtingus pasėlius, o turintiesiems daugiau kaip 30 ha ariamos žemės reikės auginti bent 3 skirtingus pa-sėlius. Išimtys bus taikomos tik tais atvejais, kai pievos ar ganyklos ūkyje sudarys daugiau kaip 75 proc. viso arba ariamos žemės ploto, arba kai pareiškėjas vykdys pasėlių rotaciją, keisdamasis valdomais plotais su ki-tais pareiškėjais.

Galvasopis dėl žalinimo reikalavimųJei ūkininkai norės gauti ES išmoką už žali-nimą, jiems teks prisiminti kalambūrą: „Kas moka, tas ir muziką užsako.“

„Kai kuriems žemės savininkams, kurie anksčiau gaudavo ES išmokas, tik kartą nušienavę plotą, nuotaika pa-bjurs, nes nuo šiol išlaidų bus daugiau“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas A.Karbauskas. Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Naujų žalinimo reikalavimų Briuselis imasi dėl globalių gamtosaugos reikalų: bus siekiama mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką ir taip pristabdyti sparčią klimato kaitą.

Seimas vakar 79 balsais „už“, vie-nam parlamentarui balsavus „prieš“ ir 4 susilaikius priėmė valstybės po-litikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pataisas. „Iki 2008 m. merų atlyginimai maždaug prilygo Seimo narių atlyginimams. Manau, po tiesioginių merų rinkimų, kai ti-kimės, kad mero funkcijos bus dar išplėstos, labai logiška pakelti atly-ginimą maždaug iki Seimo nario, nes savivaldos lygiu merai dirba la-bai svarbų ir atsakingą darbą“, – už pataisas balsuoti ragino Seimo So-cialinių reikalų ir darbo komiteto

vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė.

Iki 100 tūkst. gyventojų turin-čių savivaldybių merams pareigi-nė alga kils nuo 1,3 tūkst. eurų iki 2,3 tūkst. eurų. Tokios savivaldybės vicemerams vietoje 1,1 tūkst. eurų bus mokama 1,9 tūkst. eurų alga. Didesnių savivaldybių vadovams pareiginis atlyginimas kils nuo 1,5 tūkst. eurų iki 2,6 tūkst. eurų. To-kių savivaldybių vicemerams alga augs nuo 1,3 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.

Didinti savivaldos vadovų al-gas pasiūlė Seimo Valstybės valdy-

mo ir savivaldybių komiteto nariai socialdemokratė Milda Petraus-kienė, „darbietis“ Valentinas Bu-kauskas ir „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava. Iniciatoriai pabrėžė, kad dabartinis savivaldos vadovų atlygis – per mažas, savivaldybių vadovų pareiginės algos koeficien- tas nuo 2004 m. nebuvo peržiū-rėtas, o kitų šalies valstybės poli-tikų atlyginimai didėjo. Šių metų kovą Lietuvoje vyko savivaldybių tarybų ir pirmieji tiesioginiai merų rinkimai.

BNS inf.

Didės naujai išrinktų merų atlyginimai

scanpix.ee nuotrauka

Cukrinių runkelių augintojai – nežinioje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šviežių lietuviškų bulvių skanausime birželį

Moters pasaulis

13 psl.

Bendrovė „Arvi cukrus“ su augintojais dar neatsiskaitė už supirktą praėjusių metų derlių. Todėl Vilkaviškio ir Marijampolės žemdirbiai dar nepradėjo cukrinių runkelių sėjos. .

Jolita Žurauskienė

Istorijos vingiai Užsienyje

Dauguma ūkininkų jau pasodino ankstyvąsias bulves. Augintojai nepro-gnozuoja, kokios bus pir-mųjų bulvių kainos, nes sandėliuose dar yra likę nemažai geros kokybės pernykščių.

Jolita Žurauskienė

Pogrindinis kapitalizmas prie sovietų

12 psl.

Tirpstantis prestižas – iškilmių veidrodyje

7 psl.7 psl.

13 psl.

Greitai paruoštas maistas – lyg nuodų dozė

Mokosi mėgautis gyvenimu

6 psl.

Mikrobangų krosnelė-je galima greitai ir pa-togiai paruošti maistą, ypač šiandien, kai visiems trūksta laiko. Bet ar tiesa, kad mikrobangų krosne-lėse pašildytas ar virtas maistas yra labai pavojin-gas sveikatai?

Klementina Puolikaitė-Guobė

Algimanta Žukauskienė – elegantiška ir inteligentiška žurnalistė. Dešimt metų ji vedė „Panoramą“, vėliau – laidas „Moterų laimė“, „Trumpas gyvenimas“, „Tarp mūsų, moterų“, „Girių horizontai“. Kuo Algimanta gyvena šiandien?

Sovietmečiui būdingą kokybiškų prekių deficitą padėdavo įveikti plataus masto šešėlinė ekonomika. Aktyvų to meto šešėlinės ekonomikos dalyvį Vulfą Gurvičių kalbino laida „Nelaisvės anatomija“.

Artėjančios 70-ųjų perga-lės Antrajame pasaulinia-me kare metinių iškilmės Rusijoje suteiks progą pamatyti, kaip pasikeitė Kremliaus politinė įtaka pasaulyje.

Arvydas Praninskas