2015 m. balandžio 18 d., šeštadienis • Nr. 32 (9464) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 0,72 Eur (2,49 Lt)

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

• Pavasaris Ringauduose, Parko gatvėje, įsikūrusiems gėlininkams Sil-vijai ir Vytautui Lisauskams prasideda po Naujųjų metų. Jau sovietmečiu jie augino šiltnamių augalus. Šio verslo neatsisakė ir tada, kai iš Lenkijos ir Olandijos į mūsų šalį plūstelėjo įvai-riausios želdinti skirtos gėlės.

• Nesukit sau galvos: linksmybes, tas, dvelkiančias pavasariu Dainavos krašte, smagiausiai apsakys tikros dzūkės – Vitalija Mockevičiūtė ir Ne-ringa Varnelytė! Dariaus Mockevi-čiaus ir Pauliaus Kovalenko, folkloro grupės „Ratilai“ narių padedamos.

• Venų ligos kamuoja nemažai žmonių. Viena venų plėtimosi prie-žasčių – stovimas darbas. Tačiau net jeigu kojų po darbo neskauda, į išsiplėtusias venas negalima ne-kreipti dėmesio. Gydytojai tvirtina, kad venų varikozė – ne vien este-tinė problema.

Šiandien skaitykite:

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SODYBA, 7 p.

SVEIKATA, 21 p.

(Užs. 89)

Vida TavorienėVL žurnalistė

Ką daryti su pievomis, iš ku-rių į gyvulių supirkimo įmones išvežamos karvės? Paprasčiau-sia išeitis – pievas ir ganyklas deklaruoti, gauti tiesiogines iš-mokas ir ūkininkauti sau be di-desnių rūpesčių „ant sofos“. Toks ūkininkavimas kol kas nepriimti-nas daugeliui Lietuvos žemdirbių, todėl jie norėtų keisti ūkininka-vimo kryptį: išarti pievas ir sėti javus ar kitas kultūras. Tačiau iš-arus daugiametes pievas ar ga-nyklas galima patekti į Briuselio nemalonę.

Situacija išskirtinė

Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centro duomenimis, per metus (nuo 2014 metų vasario 1 d. iki šių metų tos pačios datos) Lie-tuvoje 6,7 proc. sumažėjo pieninin-kystės ūkių. Tiesa, karvių per šį lai-kotarpį padaugėjo 0,8 proc. (bandas daugiausia didino stambesni ūkiai).

Pienininkystės ūkių mažėji-mo tendencija stebima jau ne vie-nus metus. Tai, sakoma, normalus procesas: mažesni ūkiai traukiasi iš rinkos, stambesni – stambėja. Pas-taruoju laiku situacija pieno ūkyje išskirtinė – ją paveikė ir Rusijos em-bargas, ir pieno perdirbėjų akibrokš-tai, ir pieno kvotų eros pabaiga.

Nukelta į 3 p.

Pakibo žaliasis Damoklo kardas

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Bendrovė jau ne vienus metus vėlavo atsiskaityti už superka-mus grūdus, tačiau šimtai lie-tuvių ūkininkų, sulaukę pasiū-lymo derlių parduoti šiek tiek brangiau nei vidutiniškai rinko-je, rizikavo. Vieniems pasisekė „išmušti“ skolas, o kiti pinigė-lius atgaus – negreitai. Geriau-siu atveju per teismo nustaty-tą bendrovės restruktūrizavimo laiką, o blogiausiu – paskelbus bendrovės bankrotą. Žinoma, jeigu, pardavus likvidųjį turtą, liks pinigų.

Netęsi pažadų

Smulkaus ūkio Biržų rajone savi-ninkė Svetlana Lopetienė šių metų sausį pardavė 7 t žirnių Kėdainių rajone veikiančiai UAB „Agrokon-traktas“.

Dabar džiaugiasi, kad neparda-vė daugiau. „Pagal sutartį bendrovė už žirnius turėjo atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iš saldžialiežuvių va-dybininkų girdėjau tik pažadus atsi-skaityti kitą dieną, po dviejų ar trijų dienų. Kartą telefonu atsiliepė ben-drovės vadovas ir pažadėjo atsiskai-tyti per savaitę, tačiau pažado ne-ištesėjo.

Nukelta į 2 p.

Grūdus pirko, o atsiskaityti neskubėjoSkoloms bankui ir ūkininkams išaugus iki 656,28 tūkst. eurų, bendrovė nusprendė pa-sinaudoti restruktūrizavimo galimybe, nes tada skolų grąžinimas paskirstomas per ketverius metus.

Svetimų ir savų sukurtomis nepalankiomis aplinkybėmis žemės ūkio produkcijos rinkose ne-gailestingai plakami žemdirbiai šiemet jaučiasi patekę ir į naujų žaliųjų reglamentų spąstus.

Prieš sudarydami derliaus pardavimo sutartis su nauja įmone, ūkininkai pirmiausia turėtų pasidomėti jos reputacija. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Daugeliui ūkininkų didele pagunda tampa parduoti karves, o vėliau deklaruoti pievas ir ūkininkauti „ant sofos“. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2015 m. balandžio 18 d. • Nr. 32 (9464) Valstiečių laikraštisAktualijos

Grūdus pirko, o atsiskaityti neskubėjo Atkelta iš 1 p.

O paskutinis pokalbis telefonu su bendrovės direktorium apstulbino. Kai pareikalavau sumokėti pinigus, jis pakeltu balsu pareiškė neturintis pinigų spausdinimo mašinos ir pa-prašė, kad aš jam netrukdyčiau dirb-ti“, – pasakojo S.Lopetienė.

Po to pokalbio direktorius į tele-fono skambučius nebeatsiliepdavo. „Valstiečių laikraščiui“ pavyko prasi-brauti iki daugeliui ūkininkų nebe-pasiekiamo UAB „Agrokontraktas“ direktoriaus Gintauto Volkevičiaus.

„Paga l mano duomen i s S.Lopetienė žirnius pardavė sausio 20 dieną, o sausio 30 d. bendrovėje pradėtas restruktūrizavimo proce-sas, taigi dabar su ja atsiskaityti ne-begalime“, – paaiškino bendrovės direktorius.

Vis dėlto yra abejonių. Kau-no apygardos teisme nutartis dėl „Agrokontrakto“ restruktūrizavimo paskelbta 2014 m. lapkričio 27 d., o 2015 m. sausio 29 d. tik atmestas „Finastos“ skundas. Taigi bendro-vės vadybininkas, o ir pats direkto-rius šių aplinkybių negalėjo nežino-ti. Tačiau dėl tokio nedidelio kiekio, žinoma, neverta kreiptis į teismą. Nebent ūkininkė būtų principinga. Pavyzdžiui, vienas kėdainietis ūki-ninkas kreipėsi į teismą. Kai ieškinys jau buvo pateiktas, bendrovė skubiai jam grąžino per 20 tūkst. Lt skolą.

Pasitikėti galima, bet rizikinga

Tiesą sakant, S.Lopetienė padarė klaidą, kad, prieš sudarydama der-liaus pardavimo sutartį, nepatikrino šios bendrovės patikimumo. „Nesi-tikėjau, kad dėl tokios nedidelės su-mos bendrovė rizikuotų susigadinti vardą“, – stebėjosi ūkininkė.

Suklydo ne ji viena. Negalu-tiniais duomenimis, į „Agrokon-trakto“ tinklą pateko 174 ūkinin-kai. Vien pradelsti įsipareigojimai iki įmonės restruktūrizavimo by-los iškėlimo buvo 371 tūkst. eurų. Banko „Finasta“ duomenimis, per vienus metus „Agrokontrakto“ mo-kėtina suma ir trumpalaikiai įsipa-reigojimai buvo 656,28 tūkst. eurų, o tai yra daugiau nei 50 proc. įmo-nės turto. Be to, „Finastos“ duome-nimis, bendrovė pastaraisiais me-tais dirbo nuostolingai, pavyzdžiui, 2013 m. „Agrokontraktas“ patyrė per 700 tūkst. Lt nuostolių, o per aštuonis 2014 m. mėnesius – dar 256 tūkst. Lt nuostolių. „Agrokon-trakto“ direktorius „Valstiečių lai-kraščiui“ sakė, kad skola bankui „Fi-nasta“ tėra 152 tūkst. eurų, o banko duomenimis, bendrovės skola yra 255 tūkst. eurų, arba 23–24 proc. bendrovės nuosavo kapitalo ir įsi-

pareigojimų. Nors įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus duomenis, tačiau akivaizdu – pasitikėti „Agrokon-traktu“ galima, bet rizikinga.

Skolos bankams ir vagystė

Kaip įmonė nusirito iki dabarti-nės padėties? Tikėkimės, kad ben-drovės vadovas nepyks, bet susidaro įspūdis, kad jo vadovaujamai ben-drovei nesiseka jau nuo pirmų vei-klos metų. Štai nuo 2000-ųjų ben-drovė vertėsi didmenine prekyba šaldytais bei atvėsintais mėsos pro-duktais Lietuvoje ir užsienyje, ta-čiau, sumažėjus mėsos pardavimo apimčiai, įmonė nusprendė prekiau-ti ekologiškais javais ir ankštinėmis kultūromis.

„Bėdos prasidėjo nuo Ūkio ban-ko bankroto. Tada buvome privers-ti skubiai grąžinti paimtus kreditus, todėl pritrūkome apyvartinių lėšų. Po to kažkas pavogė iš Vokietijos gabentą mėsą. Vien dėl šios priežas-ties patyrėme 150 tūkst. Lt nuosto-lio“, – teisinosi G.Volkevičius.

Tačiau vadovas negali pagrįsti, kaip susikaupė per 2 mln. Lt sko-los. Kita bėda – kiekvieną mėne-sį bendrovė bankui „Finasta“ turė-jo grąžinti po 58 tūkst. Lt. Nejaugi vadovas nežinojo, kad skolas reikia grąžinti? Žinojo. Taip susidarė už-

daras ratas. Norėdama atsikratyti skolų, bendrovė turėtų didinti apy-vartą, tačiau to negali padaryti, nes trūksta lėšų žaliavai supirkti. Todėl įmonei priklausantis grūdų elevato-rius panaudojamas tik apie 50 proc., o „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, – dar mažiau.

Kaip bris iš skolų liūno?

Bankas „Finasta“ iš paskutiniųjų priešinosi „Agrokontrakto“ restruk-tūrizavimui, tačiau Lietuvos apelia-cinis teismas banko prašymui at-šaukti restruktūrizavimą nepritarė. Kas yra įmonės restruktūrizavimas? Tai procedūra, kuria siekiama iš-saugoti ir plėtoti įmonės veiklą, su-mokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagal-

bą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonės restruktūrizavimo trukmė nustatoma restruktūrizavimo pla-ne, tačiau ji negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Tiesa, teismas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę dar me-tams.

Ar bendrovės vadovas turi rea-lų planą išbristi iš skolų liūno? Tik įkyriai kalbinamas G.Volkevičius pasidalijo keliomis idėjomis.

„Mažinsime darbuotojų skaičių, parduosime dalį turto“, – tikino di-rektorius. „Parduosite? Ar turtas ne-užstatytas?“ – paklausėm bendrovės vadovo. „Neužstatytas, ne“, – neįti-kinamai atsakė G.Volkevičius.

O štai redakcijos žiniomis, dide-lė turto dalis įkeista. Vadovas tiki-no, kad bendrovė gali parduoti kelis traktorius, kombainą, kitą techniką ir grąžinti ūkininkams skolas. Tai išeitis? O iš kur bendrovė gaus apy-vartinių lėšų, juk dabar ūkininkai derlių „Agrokontraktui“ parduos tik tada, kai jis sumokės iš anksto? Tai-gi ar tokiomis sudėtingomis veiklos sąlygomis įmanoma dirbti pelnin-

gai? Redakcijos žiniomis, bendrovė planuoja peržiūrėti teikiamų eleva-toriaus paslaugų įkainius. Pamanė-te, kad siekdami didesnės apyvartos juos sumažins? Klystate! „Agrokon-traktas“ planuoja kai kurių paslaugų įkainius didinti net iki 65 proc. ir, nepatikėsite, kaip tik dėl šios prie-žasties tikisi uždirbti daugiau paja-mų ir jas skirti skoloms grąžinti. Be kita ko, „Agrokontrakto“ vadovas planuoja dar vieną fantastišką ope-raciją – ketina Lietuvos ir Latvijos perdirbimo įmonėms tiekti mėsą. Kaip, iš kur, ar apsimokės? Tokių argumentų bendrovė kreditoriams dar nepateikė, tačiau pareiškė, kad bendrovė jau yra sudariusi sutartį dėl papildomo kiekio vištienos filė realizavimo Latvijoje.

Galimos pasekmės

„Agrokontrakto“ direktoriaus įti-kinėjimais jau patikėjo teismas, gal patikės ir ūkininkai, tačiau banki-ninkai jau dabar nepritaria restruk-tūrizavimo idėjai. Pasak bendrovės restruktūrizavimo administratoriaus Kęstučio Stankaus, per šešis mėne-sius kreditoriams bus pateiktas ben-drovės restruktūrizavimo planas. Ar kreditoriai jam pritars? Reikia su-rinkti du trečdalius balsų. Bankas, turintis 23–24 proc. balsų, tikėtina, restruktūrizavimui nepritars. Kokios pasekmės laukia bendrovės, jeigu restruktūrizavimo planas bus atmes-tas? „Kai atmes, tada ir svarstysime“, – sakė G.Volkevičius.

O administratorius K.Stankus pasakė tiesiai šviesiai: „Įstatymai nenumato pasirinkimo. Tada ben-drovei tektų parduoti turimą turtą ir pagal įstatymuose numatytą ei-liškumą grąžinti skolas.“

Įmonės balanse įrašyto turto vertė – 1,045 mln. eurų. Tiesa, ne-reikia manyti, kad už tokią sumą įmanoma turimą turtą parduoti. Ta-čiau G.Volkevičius įsitikinęs, kad skoloms grąžinti turto užteks.

Restruktūrizavimo atveju ūki-ninkai irgi neturėtų prarasti vilčių. Nors įmonė vis dar dirba nuostolin-gai, tačiau nuostoliai mažėja, taigi yra vilčių, kad kada nors įmonė pra-dės dirbti pelningai. Gal nuo 2017 m. liepos, kai „Agrokontraktas“ grą-žins skolą bankui? Dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo į teismą

Paskutinis pokalbis telefonu su bendrovės di-rektoriumi ūkininkę apstulbino: kai ji pareikala-vo sumokėti skolą, bendrovės vadovas pareiš-kė neturintis pinigų spausdinimo mašinos.

Negailėkite kelių eurų mokesčiui

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

UAB „Agrokontraktas“ pasta-raisiais metais supirko daug eko-logiškų grūdų, žinau, kad ne su vi-sais ūkininkais atsiskaitė. Papras-tai nukentėję ūkininkai nenori pri-sipažinti, kad susigundė vilionėmis šiek tiek brangiau parduoti derlių. O štai man tokie pasiūlymai visa-da sukelia įtarimų, todėl pasitikri-nu. Šiuo metu Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai „Agrokon-traktui“ grūdus parduoda tik tada, kai bendrovė sumoka iš anksto. Aš to reikalauju iš visų naujų supirkė-jų. Akivaizdu, kad smulkių ūkių sa-vininkams ypač trūksta informa-cijos apie tokių įmonių patikimu-mą. Kaip ją gauti? Nepagailėti ke-lių eurų nario mokesčiui, dalyvauti žemdirbių organizacijų veikloje.

Vargu ar bent kartą už produkciją neatsiskaitę supirkėjai sulauks naujų klientų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pilnatis.Saulė teka 6.43, leidžiasi 20.00.

RytojŠiandien

Šiandien vyraus lietus, bus 3–6 laipsniai šilumos. Rytoj didelių pokyčių nebus. Naktį numatomi krituliai, dažniausiai sniegas, šals iki 2 laipsnių. Dieną trumpo lietaus išvengti nepavyks, oras šils iki 2–7 laipsnių. Pirmadienį dar labiau vės. Naktį bus 1–3 laipsniai šilumos, o dieną – 2–4 laipsniai šilumos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +3 +7°

Naktį: +2 +4°

Dieną: +4 +6°

Naktį: +2 +4°

PorytDieną: +2 +4°

Naktį: +1 +3°

kol kas kreipėsi tik vienas ūkinin-kas, kuriam „Agrokontraktas“ buvo skolingas per 20 tūkst. Lt. Naujau-siomis žiniomis, bendrovė su ūki-ninku atsiskaitė.

Atsargumo išmokė patirtis

Problemų bendradarbiaujant su „Agrokontraktu“ patyrė daug ūki-ninkų. Paprašėme jų pasidalyti savo patirtimi – kokias jie padarė išvadas? „Valstiečių laikraštis“ jau rašė apie aktyvų Biržų krašto ūkininką Arvy-dą Džiulną. Prieš 5–7 metus „Agro-kontraktas“ išbandė ir jo kantrybę. Pinigus ūkininkui pavyko atgauti po kelis mėnesius trukusių gaudynių.

„Pasimokiau. Dabar derlių par-duodu tik patikrintiems supirkė-jams. Kolegoms ūkininkams patar-čiau dažniau skaityti laikraščius ir, prieš sudarant sutartį su nauju su-pirkėju, pasiteirauti informacijos iš kitų ūkininkų, be to, daug informa-cijos galima rasti internete“, – pata-rė A.Džiulna.

Problemų su „Agrokontraktu“ ir dar keliomis bendrovėmis turėjo ir šalyje žinomas avių augintojas Jūris Milišiūnas. „Ant supirkėjų kaktos neparašyta, kad jie yra sukčiai. Be to, kai kurie supirkėjai nukenčia kaip tarpininkai ir nebegali atsiskaityti su grūdų augintojais. Viena ben-drovė ir iš manęs „nusinešė“ apie 60 tūkst. Lt, ir gaudyk vėją laukuose“, – sakė J.Milišiūnas ir pritarė kole-gai, kad bendradarbiauti reikia su šešėlio neturinčiomis bendrovėmis.

Kėdainių krašto ūkininkų są-jungos pirmininkas Virmantas Iva-nauskas pritarė J.Milišiūnui: „Pa-siūlymų parduoti grūdus Kėdainių rajono ūkininkai sulaukia tikrai daug. Kaip išvengiame apgavysčių? Tiesiog daugiau bendraujame, pa-sitariame.“

32015 m. balandžio 18 d. • Nr. 32 (9464)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Visa ši spekuliacinių ir objekty-vių aplinkybių raizgalynė iš peties smogė pienininkystės ūkiams. Tad nemažai ir tvirčiau ant kojų stovė-jusių ūkių pasidavė. Dar daugiau to-kių, kurie kasdien svarsto: skambin-ti į gyvulių supirkimo įmonę ar dar palaukti.

Nemažai ūkininkų, atsikandę nūnai nuostolingos pieno gamy-bos (šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, vidu-tinė natūralaus pieno kaina suma-žėjo daugiau kaip 37 proc.), norė-tų arti ganyklas ir sėti javus. Tačiau virš jų pakibo žaliasis Damoklo kar-das. Vienas iš vadinamųjų žalinimo reikalavimų draudžia liesti daugia-metes (laikytas iki 5 m.) ganyklas ir pievas.

Naujose Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiš-kos ir tiesioginių išmokų adminis-travimo bei kontrolės taisyklėse nurodyta, kad privaloma išlaikyti daugiamečių ganyklų ar pievų plo-tą (2012 m. deklaruotą ir pridėjus 2015 m. naujai deklaruotą), t. y. ne-galima arti ar keisti jo paskirties. Nepaklusus šiems reikalavimams, rizikuojama netekti dalies išmokų.

Atsisako pieno gamybos

Tokie Europos Komisijoje pa-tvirtinti nurodymai, kaip įgyvendin-ti žalinimo taisykles, žemdirbiams atrodo absurdiški. „Gyvulininkystė darosi neperspektyvi. Kiek ūkinin-kai ateina į seniūniją konsultuotis dėl naujų reikalavimų, beveik visi bėdoja dėl pievų arimo. Daug jų at-sisako pieno gamybos, nori verstis augalininkyste, todėl draudimas arti daugiametes pievas jiems nesupran-tamas“, – ūkininkų nuotaikas per-davė Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos seniūnės pavaduotojas Saulius Sarcevičius.

Anot jo, per dešimtmetį seniūni-joje iš buvusių 600 pieno gamintojų liko vos apie 10, kurie laiko daugiau

nei 3 karves. Taigi ir pievų bei ga-nyklų nebereikia.

Išmokos bus sunkiau pasiekiamos

Nerimas dėl išartų ištuštėjusių pievų ir ganyklų sklando ir tarp Bir-žų rajono ūkininkų. „Kai kas nori keisti ūkininkavimo kryptį, sėti ja-vus. Bet dabar taip lengvai to ne-padarys, nes gali sulaukti sankci-jų“, – naujas sąlygas ne ūkininkų naudai vertino Biržų rajono žem-dirbių asociacijos vadovas Zenonas Prašmantas.

Šiemet, anot jo, tiesioginės išmo-kos bus sunkiau pasiekiamos. Mat naujo fi nansinio laikotarpio tiesio-ginių išmokų struktūra iš esmės ski-riasi nuo ankstesnės. 2014 m. tie-sioginę paramą sudarė dvi dalys: pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus. Nuo šiemet bus daugiau naujovių – išmokos bus sudarytos iš penkių dalių: pagrindi-nės, už pirmuosius hektarus, žalini-mo, susietosios paramos ir išmokos, skirtos jaunajam ūkininkui. Kiekvie-ną dalį lydi tam tikri reikalavimai.

„ES nurodo išlaikyti žalius plo-tus, naujoji tvarka jau patvirtinta, tad nori nenori teks prisitaikyti“, – pokyčių nesitiki Biržų rajono ūki-ninkus vienijančios organizacijos vadovas.

Jis svarstė, kad ūkininkams gal-būt nereikėtų blaškytis nuo vienos ūkininkavimo krypties prie kitos, nes ilgalaikio stabilumo nėra nei gy-vulininkystėje, nei augalininkystėje: „Pieno kainos labai krito, todėl, su-prantama, pieno gamintojai labai mėtosi. Bet situacija pasitaisys, to-dėl reikia gerai apgalvoti, ar parduo-ti karves. Geriausia, kai ūkis mišrus, tada vienos srities pelnas kompen-suoja kitos nuostolius.“

Nusipirko ir apribojimus

Žalieji apribojimai gali sužlug-dyti ne tik gyvulininkystės atsisakyti sumaniusiųjų planus. Į šiuos spąstus

pakliuvo ir tie ūkininkai, kurie pas-taraisiais metais pirko žemės auga-lininkystei plėtoti.

„Žmonės investavo pinigus, už hektarą pievos sumokėjo po 15 tūkstančių litų, o dabar negali arti ir sėti javų ar kitų kultūrų. Pasirodo, kad žemę nusipirko kartu su apri-bojimais. Niekas net nepagalvojo, kad bus draudžiama arti pievas“, – karsakiškiečių problemas dėstė S.Sarcevičius.

Pasak jo, Karsakiškio seniūnijo-je yra daug aktyvių ūkininkų, kurie konkuruoja dėl žemės. Pasiūla ma-žesnė nei paklausa, todėl ir žemės kaina aukšta. O jei brangiai nusi-pirkus gabalėlį, negalima jo dirbti, investicijos eina perniek.

Susirūpinę ir tie, kurie ketina ateityje parduoti savo pievas. Jeigu jų neleis arti, o gyvulininkystei bus nepalankios sąlygos, žemę gali būti sunkiau parduoti.

Pievos masiškai ariamos?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pra-monės departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specia-listas Antanas Karbauskas pripaži-no, kad ūkininkų nerimas pagrįstas. Jis pabrėžė, kad reikalavimas išlai-kyti daugiametes pievas ir ganyklas galioja dar nuo 2005 m. – beveik nuo stojimo į ES. Tačiau iki šiol į tai buvo žiūrėta laisviau.

O šiemet visose ES valstybėse įsigalioja žalinimo reikalavimai, ku-rių laikymasis turės įtakos beveik trečdaliui tiesioginių išmokų dydžio. Vienas šių reikalavimų – išlaikyti daugiametes pievas ir ganyklas.

A.Karbauskas nuramino, kad kol kas nereikėtų panikuoti: pirmiau-sia bus skaičiuojama, ar atitinkamas plotas daugiamečių pievų ar gany-klų bus išlaikytas Lietuvos mastu. Kaip jis bus apskaičiuojamas?

„Atspirtis – 2012 m. deklaruoti daugiamečiai plotai, prie kurių bus pridedami 2015 m. deklaruotos daugiametės pievos ir ganyklos. Jei paaiškės, kad šie plotai visoje Lie-tuvoje sumažėjo ne daugiau kaip 5 proc., tada niekam jokių problemų nekils, išmokos nebus niekam ma-žinamos. Bet jei nuo 2012 m. to-kių plotų bus suarta daugiau kaip 5 proc., tada tiems, kurie suarė, teks juos atkurti“, – aiškino ŽŪM at-stovas.

Vadinasi, pirmiausia bus įvertinta, ar nenusižengta visos šalies mastu. Jei taip atsitiktų, žemdirbiams bus leista pasitaisyti. Pareiškėjas, neišlai-kęs daugiamečių ganyklų arba pie-vų, jas privalės atkurti tame pačiame arba kitame plote iki kitų metų de-klaravimo. Jei to nepadarys, rizikuos prarasti dalį išmokų. Daugiamečių pievų ir ganyklų plotai bus kasmet skaičiuojami po deklaravimo.

Ūkininkai prognozuoja, kad ir pernai, ir užpernai buvo suarta daug daugiamečių pievų, todėl jau šiemet pasipils pranešimai, įspėjantys, jog jas reikia atsėti. A.Karbauskas siūlė neburti iš kavos tirščių ir sulaukti deklaravimo duomenų, nors pripa-žino, kad nerimo yra. „Mus pasiekia prieštaringos žinios: vienur, sako,

pievos masiškai ariamos, kitur – at-kuriamos. Taigi gali būti, kad viskas išsilygins ir šiemet nereikės atsė-ti“, – sakė jis.

Gali prišaukti teismus

Dėl daugiamečių pievų ir kitų žalinimo reikalavimų ūkininkai da-bar atakuoja ŽŪM specialistus. Su-sitikimuose su žemdirbiais ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direkto-rius Rimantas Krasuckis patarė elg-tis protingai: „Jei yra gera derlinga žemė, tai ir arkite ją. Kai išarsime daugiau nei leista, tada ir žiūrėsime, kur galima būtų tą žalumą atkurti.“

Jis taip pat pastebėjo, kad draudi-mas arti pievas gali pasibaigti teis-muose: „Jei ūkininkas nusipirko že-mės, kurią pardavėjas deklaravo kaip daugiametes pievas, tačiau žemės pirkimą lydinčiuose dokumentuose nurodyta, kad tai yra ariama žemė, teisybės gali tekti ieškoti teisme.“

Kovoja su klimato kaita

A.Karbauskas pripažino, kad draudimas arti daugiametes pievas, ypač dabar, kai pieno gamintojai iš-gyvena krizę, yra per griežtas, ta-čiau galimybių, kaip jį sušvelninti, nemato.

„Labai maža tikimybė, kad tokio reikalavimo būtų atsisakyta. Jis ga-lioja visose šalyse. Mes turime su-prasti, kad iš ES biudžeto gauname daug paramos, todėl norime ar ne, turime laikytis nustatytų sąlygų“, – samprotavo ŽŪM specialistas.

Taigi, kas duoda pinigus, tas rašo ir žaidimo taisykles. ES dokumen-tuose nurodyta, kad daugiamečių pievų išlaikymo tikslas – sumažin-ti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką ir taip kovoti su klimato kaita.

Aktualijos

A.Karbauskas pripažino, kad draudimas arti daugiametes pievas, ypač dabar, kai pieno ga-mintojai išgyvena krizę, yra per griežtas, tačiau galimybių, kaip jį sušvelninti, nemato.

Aminorūgščių ir mikroelementų kompleksai papildomam tręšimui per lapus

Terra Sorb® Foliarir

Terra Sorb® Foliar ir Terra Sorb® Complex – išskirtiniai produktai, nes:•jųsudėtyjeyra net 18 nepakeičiamų augalui būtinų laisvųjų L-α-aminorūgščių!•aminorūgštysgaunamosfermentinėshidrolizėsbūdu,užtikrinančiu šimtaprocentinįlaisvųjųL-α-aminorūgščiųkiekį.

STRESO VALDYMO SISTEMA

Parodos „Ką pasėsi...“ medalio laimėtojas

Terra Sorb

Gamintojas:Atstovas Lietuvoje:

Padeda augalams atsigauti po trumpalaikių užmirkimų.

Gerina maisto medžiagų absorbciją ir judėjimą augale.

Skatina augalų žydėjimą ir vaisių užmezgimą.

Tel. +370 686 66958, www.kustodija.lt

(Užs. 129)

Pakibo žaliasis Damoklo kardas

Ne vienas ūkininkas atsisakytų nuostolingos pieno gamybos, tačiau vienas iš žalinimo reikalavimų draudžia liesti daugiametes ganyklas ir pievas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Sveikata

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

8 p.7 p.

21 p.

Pavasaris Ringauduose, Parko gatvėje, įsikūru-siems gėlininkams Silvi-jai ir Vytautui Lisauskams prasideda po Naujųjų metų. Jau sovietmečiu jie augino šiltnamių augalus.

Nijolė Baronienė

Kas dešimtas Valstybi-nės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTP-SI) statybos valstybinės priežiūros pareigūnų per-nai surašytas savavališkos statybos aktas – dėl įvai-rių užtvarų.

Albinas Čaplikas

Gėles sėja ir sodina jau vasarį

Venų ligos kamuoja ne-mažai žmonių. Viena venų plėtimosi priežasčių – stovimas darbas. Tačiau net jeigu kojų po darbo neskauda, į išsiplėtusias venas negalima nekreipti dėmesio.

Klementina Puolikaitė-Guobė

11 p.

Kas apsakys dzūkų linksmybes?

21 p.

Skaudančiomis kojomis toli nenukeliausi

Iškylos nebeapkars

Būdas, padėjęs Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai įkopti į operos meno aukštumas, yra kietas, suvalkietiškas: tokiai moteriai nepavadovausi, ji pati žino, ką daro!

Gailutė Jankauskienė,Raminta Jonykaitė

Kad tvora nekeltų rūpesčių

Sušilus orams vis dažniau skubame į gamtą, leidžia-mės į keliones. Kiekvieną kartą prisidedame pilnus krepšius maisto. Deja, kuo karštesnė diena, tuo grei-čiau genda maisto pro-duktai.

Klementina Puolikaitė-Guobė

Šią nedidelę salą, kurią per dieną be vargo galima ap-važiuoti automobiliu, sun-ku pavadinti Kanarų per-lu. Veikiau tai juodosios pemzos gabalėlis Atlan-to vandenyne, mat salos kraštovaizdį daugelį tūks-tantmečių formavo vei-kiantys ugnikalniai..

Rūta Klišytė

Pasaka padeda kovoti su realybės drakonais

19 p.