Atsinaujinančių energijos šaltinių projektų finansavimo galimybės

per Klimato kaitos specialiąją programą Vitalijus Auglys

Aplinkos ministerjos Taršos prevencijos departamento

direktorius

ES pirmieji “žalinimo” reikalavimai: 20/20/20 Direktyva

2009 m. balandžio 23 d. buvo patvirtintas ES energetikos ir klimato kaitos teisės aktų paketas, kuriame nustatyti teisiškai įpareigojantys tikslai palyginti su 1990 m.:

• iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį

• iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir

• 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

planasNumatytas ambicingas ES tikslas palyginti su

1990 m. lygiu: iki 2020 m. – 20 proc.iki 2030 m. – 40 proc.iki 2040 m. – 60 proc.iki 2050 m. - 80 proc., sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir taip įgyvendinti

ilgalaikį Europos įsipareigojimą prisidėti prie kovos su klimato kaita

Lietuva, ruošdamasi Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimui iki 2050 m., sieks prisidėti įgyvendinant ES pagrindinį ilgalaikį tikslą - iki 2050 m.

sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 80 proc., palyginus su 1990 m. lygiu.

Žalioji investavimo sistema (ŽIS) Lietuvoje

• Valstybės, kurios turi nustatytosios normos vienetų (NNV) perteklių, privalo sukurti žaliąją investavimo sistemą- finansinį mechanizmą lėšų, gautų už parduotus NNV, panaudojimui ir projektų igyvendinimui

• Lietuvoje ŽIS sukurta 2009 m., patvirtinus Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą, kuriuo sukuriama Klimato kaitos specialioji programa

6

Klimato kaitos specialioji programa (KKPS)

KKSP lėšos gaunamos:

1. Už nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų (NNV) pardavimus;

2. Už aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL);

3. Už ekonomines baudas;

4. Kitos teisėtu būdu gautos lėšos (fizinių asmenų dotacijos);

7

KKSP lėšų panaudojimo kryptys:

• Ne mažiau kaip 40% - energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams;

• Ne mažiau kaip 40% - atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti;

• Likusi dalis - kitiems projektams, kurių įgyvendinimo rezultate nepasiekiamas kiekybiškai apskaičiuojamas išmetamų ŠESD kiekio mažinimas, tačiau stiprinami instituciniai gebėjimai, atliekami mokslo tiriamieji darbai ir gerinamas visuomenės informuotumas.

* Lėšų panaudojimo kryptys tikslinamos kasmet tvirtinant KKSP lėšų metinę panaudojimo sąmatą

8

Subsidijos PaskolosInvesticijos

Į akcinį kapitalą

Ūkinės veiklos nevykdantys

subjektai

Ūkinę veiklą vykdantys subjektai

Įmonės / akcinės bendrovės

Paramos būdas

Pareiškėjas

Paramos dydis Max 80% projekto sumosMin ŠESD sumažinimas – 2kg CO2e

už 1 paramos Lt.

Taikoma de minimis Max 80% paskolos dydžioMin ŠESD sumažinimas –

2kg CO2e/ 1 Lt.

neribojamasMax 50% akcijų

Min ŠESD sumažinimas – 2kg CO2e/ 1 Lt.

Projektų įgyvendinimo trukmė

Paskolų atsipirkimas3+3 metai12/18/36 mėnesiai

Investavimo periodas 2m.-5m.

Fondo veikimo trukmė 7m.+2m.

Atsipirkimas 0% 0% Per investiciją~10%

Per metus

KLIMATO KAITOS SPECIALIOSIOS PROGRAMOS FINANSAVIMO SĄLYGOS

Ūkinę veiklą vykdantys

subjektai, pajamų negeneruojantys

projektai

Papildomi kaštai -Banko marža už prisiimtą skolinimo riziką max 3%

Investicinei valdymo įmonei max 3%

Pranašumai Vyriausybės prioritetų įgyvendinimas ir investicijos klimato

kaitos projektus

Finansinė injekcija palengvinant paskolų gavimą klimato kaitos

projektams

Rizikinga, tačiau turi didžiausią finansinės grąžos potencialą ir galimybė pritraukti papildomas

investicijas

Iki 5 mln. Lt Iki 690 tūkst. Lt

Reikalavimai projektams, finansuojamiems iš KKSP

• CO2 sumažinimas 1 investuojamam litui (investicijos dydį ribojantis faktorius);

• paraiškos teikimo stadijoje preliminarūs CO2 sumažinimo paskaičiavimai projekto įgyvendinimo laikotarpiu;

• Kasmet teikiamos ataskaitos apie pasiektus CO2 sumažinimus;

• Finansinė ataskaita projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje ;

10

Paraiškų priėmimas ir vertinimas

Klimato kaitos specialiosios programos projektų atrankos

komitetas

LR aplinkos ministro įsakymu skiriamas

finansavimas projektams

Kvietimas teikti paraiškas (LAAIF ir AM interneto svetainėse)

LAAIF - paraiškų administracinis, techninis- aplinkosauginis vertinimas (pagal vertinimo kriterijus, vertinimo balų suteikimas ir suvestinės)

Finansavimo kryptys

Paraiškų priėmimo sąlygosTerminai

Metinė Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo sąmata ir KKSP sąmatą

detalizuojantis planas

ŠESD sumažinimas

Rekomendacijos

11

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas

• LAAIF – KKSP administruojanti biudžetinė įstaiga

• Pagrindinės funkcijos: 1) kvietimo teikti paraiškas skelbimas ir priėmimas;2) paraiškų administracinis ir techninis-

aplinkosauginis vertinimas;3) projektų vykdytojų ataskaitų surinkimas;4) vykdomų projektų stebėsena;5) ataskaitų NNV pirkėjams rengimas;

Projektai, finansuojami iš 2011 m. sudarytų NNV sandorių

• 59 mln. Lt - biomasės katilų įrengimui visuomeninės paskirties pastatuose (17 mln. Lt) ir centralizuotą šildymą regionuose teikiančiose šilumos tiekimo įmonėse (42 mln.);

• 90 mln. Lt - ekologiško viešojo transporto įsigijimui;• 48 mln. Lt – visuomeninės paskirties pastatų

renovacijai;

• Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos) įdiegimas daugiabučiuose pastatuose, kurie turi pasiekę D energinio naudingumo klasę (paramos dydis - 15 proc. tinkamų išlaidų);

• Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos) įdiegimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose (paramos dydis - 30 proc. tinkamų išlaidų);

• Parama skiriama, jeigu projektai nėra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas ir pastatai pastatyti iki 1993 m.;

• Biomasės ruošos iš miško kirtimo atliekų projektų finansavimas, kompensuojant 15 % tinkamų išlaidų;

AEI projektai, finansuojami KKSP lėšomis 2012 m.

14

Žalioji ekonomika yra valstybės

prioritetas

Ačiū už dėmesį!

Vitalijus AuglysAplinkos ministerijos

Tarsos prevencijos departamento direktorius