SPECTRUMVILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNALAS 1/2005

ISSN 1822-0347

Iš kur kilolietuviai

„Cheminis“ obuolysprieð natûralø:kas naudingiau?

Kada prireikia...dirbtiniø kepenø?

Transportui –ðiuolaikinëstechnologijos

Þargonas –bendrinës kalbos

prieðas,draugas,brolis?...

„Cheminis“ obuolysprieð natûralø:kas naudingiau?

Transportui –ðiuolaikinëstechnologijos

Kada prireikia...dirbtiniø kepenø?

Þargonas –bendrinës kalbos

prieðas,draugas,brolis?...

Arstudijuoti

sveika?

Arlietuviø

kalbaturi ateitá

Arlietuviø

kalbaturi ateitá

SPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMSPECTRUMVilniaus universiteto þurnalas

2005 VASARISNr. 2

LeidëjasVilniaus universitetas,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius

RedakcijaNijolë Bulotaitë

Donatas BagdonasLiana Binkauskienë

Indrë Dalia KlimkaitëOna Mackonytë

FotografaiVidas Naujikas

Leonardas SmilgevièiusDonatas Ðepetys

Dailininkas maketuotojasSkaidra Savickas

AdresasSPECTRUM,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius,

Vilniaus universitetas,Universiteto g. 3,LT-01513 Vilnius

Faksas(8~5) 2687096

Dël publikacijø ir reklamosþurnale kreiptis

el. paštuspectrum@cr.vu.lt

Leidinys platinamas nemokamaiSpausdino AB „Spauda“

Tiraþas 1500 egz.ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS,2005

Platinant ðio leidinio informacijànuoroda á SPECTRUM bûtina

Mieli skaitytojai,

2004-ieji Universitetui ir Lietuvai buvo sukakèiø metai. Tadir antràjá þurnalo „Spectrum“ numerá pradedame akimirko-mis ið Almae Matris jubiliejiniø renginiø. Pernai taip pat mi-nëjome ir Kalbos bei knygos metus, tad Universiteto moksli-ninkus pakvietëme diskutuoti apie lietuviø kalbos ateitá, ge-netikos specialisto prof. habil. dr. V. Kuèinsko teiravomës, iðkur kilæ lietuviai. Pasidomëjome intriguojanèiais lietuviðko(?) þargono tyrimais, kuriuos atlieka dr. E. Zaikauskas.

Paveldo rubrikoje toliau pristatome Universiteto turtus – ðákartà tai VU bibliotekoje saugomos judaikos knygos, Stepo-no Batoro universiteto regalijos ir Gamtos mokslø fakulteterasti unikalûs augalø pieðiniai. Þiemà visada opesni sveika-tos klausimai, tad psichoterapeutas doc. E. Laurinaitis pasa-koja apie studijø keliamà stresà ir jo áveikimo bûdus, medikaiatskleidþia gydymo „dirbtinëmis kepenimis“ privalumus irtrûkumus, o prof. habil. dr. J. R. Lazutka pasakoja apie natû-ralaus ir „cheminio“ maisto paslaptis.

Lietuvos mokslininkams tenka spræsti nemaþai klausimø, ku-rie aktualûs ir kitoms Europos ðalims. Prieð ketverius metusákurtoje VU Medþioklëtyros bazëje padedant uþsienio specia-listams aptvaruose veisiami kurtiniai ir kiti reti gyvûnai. Tuotarpu Universiteto matematikai kuria ðiuolaikines technolo-gijas, padësianèias spræsti transporto problemas ir ásilieti á ben-drà europinæ transporto erdvæ.

Kad þurnalas „Spectrum“ tikrai atspindëtø platø Universi-teto mokslininkø ir specialistø veiklos spektrà, labai laukia-me Jûsø nuomoniø ir indëlio kuriant þurnalà. Esame atviri pa-siûlymams ir idëjoms!

„Spectrum“ redakcija

„Dirbtinës kepenys“ -iðeitis belaukiant

kepenø transplantacijos

„Dirbtinës kepenys“ -iðeitis belaukiant

kepenø transplantacijos

TurinysVU 425Vilniaus universitetas atðventë425-eriø metø sukaktá 22222

Naujienos 44444

PerspektyvaSaulëtekio slënis:èia susitinka mokslas ir verslas 77777

ÞvilgsnisAr lietuviø kalba turi ateitá 88888

TyrinëjimaiIš kur kilo lietuviai 1212121212„Cheminis“ obuolys prieð natûralø:kas naudingiau? 1414141414Þargonas – bendrinës kalbosprieðas, draugas, brolis?... 1616161616

ÞmonësMenininkas ið Vilniaus,suþavëjæs amerikieèius 1818181818

PaveldasAtgyja keliø ðimtø metø pieðiniai 2020202020Vilniaus Stepono Batorouniversiteto regalijos 2222222222Terra incognita, arbaJudaika Universitetobibliotekoje 2424242424

SveikataAr studijuoti sveika? 2626262626Kada prireikia…dirbtiniø kepenø 3030303030

IniciatyvosRetus þvëris ir paukðèiussaugo aptvarai 3232323232

Lietuva ir ESTransportui –ðiuolaikinës technologijos 3434343434

AlumnaiNeatskleistø Visatos paslapèiø daryra labai daug… 3636363636

Knygos 3838383838Akademinës istorijos 3939393939Kontaktai, anonsai 4040404040

Moteris ir Visata

36

Lietuviø protëviaiLietuviø protëviaiLietuviø protëviaiLietuviø protëviaiLietuviø protëviai– ið A– ið A– ið A– ið A– ið Afrikfrikfrikfrikfrikos?os?os?os?os?

121212121230

Gal studijos – kenksmingasir nepakeliamas sunkumasjaunam žmogui?26

Amerikos prezidentui vardiná ginklà ir laikrodá VUFilologijos fakultete sukûrë menininkas ið Vilniaus1818181818

Gal studijos – kenksmingasir nepakeliamas sunkumasjaunam žmogui?

VU 425

2

ienas ið svarbiausiø VU jubilie-jiniø renginiø buvo iðkilmingaceremonija GRATULAMURÐv. Jonø baþnyèioje.

Jos metu Universiteto rektoriuiakad. B. Juodkai áteiktas skeptras –valdþios simbolis. Ði regalija minimanuo XVII a. pradþios, tik istorijos ver-petuose pradingo, o jubiliejaus progapagaminta skeptro kopija. Plyksint fe-jerverkams Universitetà sveikino gar-bingiausi Lietuvos þmonës. Lietuvos

Respublikos Prezidentas ValdasAdamkus Universitetui palinkëjo ðlo-vingos ateities, kuri yra verta jo gar-bingos praeities. Juk ið èia kylama áþvaigþdes.

P. Smuglevièiaus salëje pristatyti ju-biliejiniai leidiniai. Serijoje „FontesHistoriae Universitatis Vilnensis“ ið-leista vienuolika naujø knygø. Knygo-je „Academia et Universitas Vilnen-sis“ surinkti ir pateikti Vilniaus univer-siteto steigimo dokumentai. Ðios kny-gos yra iðleista 425 egzemplioriai, tiek,kiek Universitetui metø. Egzemplio-riai numeruoti, su rektoriaus akademi-ko Benedikto Juodkos paraðu.

Prie VU Maþosios aulos iškilmingaiatidaryta ðeðiø þymiø Vilniaus univer-siteto profesoriø ir auklëtiniø barelje-fø galerija. Skulptoriaus J. Jagëlos me-no dirbiniai skatins pasidomëti garsiømokslininkø asmenybëmis ir jø moks-liniais pasiekimais.

Vilniaus universitetas, minëdamas425-eriø metø jubiliejø, dviem uþsie-nio mokslininkams suteikë Garbësdaktarø vardus: profesoriui FrancisuiRobicsekui, JAV Ðiaurës KarolinosÐarlotës medicinos centro Ðirdies chi-rurgijos departamento vadovui, ir pri-vatinës, teisminio proceso ir lyginamo-sios teisës profesoriui Peteriui Gille-sui iš Vokietijos.

Jubiliejiniø renginiø ákarðtyje pasi-raðyta bendradarbiavimo su Torunësuniversitetu sutartis.

Vienas reikðmingiausiø jubiliejiniørenginiø – tarptautinë konferencija„Vilniaus universitetas Europoje: pra-eitis, dabartis, ateitis“. Konferencijo-je praneðimus skaitë ne tik þymûs Lie-tuvos istorikai ir Vilniaus universitetomokslininkai (prof. E. Gudavièius,prof. A. Bumblauskas, prof. E. Ulèi-naitë, prof. J. Vaitkus), bet ir Lenkijos,Rusijos, Vokietijos mokslo institucijøbei Centrinio Europos universiteto at-stovai. Konferencijoje buvo apþvelgta

Vilniaus universitetas atðventë425-eriø metø sukaktá

Seniausia Lietuvos aukðtoji mokykla garbingo jubiliejausproga atsinaujino, surengta daugybë iðkilmingø renginiø,parodø, moksliniø konferencijø bei studentiðkø ðvenèiø,iðleista solidþiø leidiniø.

V

Rektoriui áteikiama senojoskeptro kopija

Jubiliejinës parodos atidarymas Lietuvos dailës muziejuje

3

Europos universitetø istorija bei da-bartinës raidos tendencijos, analizuo-ta Vilniaus universiteto praeitis, áver-tintas Universiteto indëlis á Lietuvosir Europos mokslà bei kultûrà.

Lietuvos dailës muziejuje veikë pa-roda „Senasis Vilniaus universitetas:mokslo ir meno vertybës“. Visuome-në iðvydo iki ðiol neeksponuotus Uni-versiteto steigimo dokumentus, bran-giausias knygas ir meno kûrinius. Pa-roda aprëpë 1579–1832 metø Vilniausuniversiteto-jëzuitø akademijos, Lie-tuvos Didþiosios kunigaikðtystës vy-riausiosios mokyklos ir Imperatoriðko-jo universiteto gyvavimo laikotarpá.

VU sporto ir meno ðventëje studen-tai ir jø vadovai árodë, jog sportas në-ra vien kûno lavinimas, tai ir švietimodalis. Geriausi Universiteto sportinin-kai garsina savo Alma Mater pasauly-je aukštais pasiekimais.

Ðaunûs VU studentai jubiliejø ðven-të audringai: Vilniaus gatvëmis þygia-vo spalvinga ir triukðminga eisena. Stu-dentai Universitetui ir Vilniui padova-nojo fantastinæ roko operetæ „Nefor-matas“, kuri profesionalumu nustebi-no ne vienà meno þinovà.

Seniausias Lietuvos universitetasgarbingo jubiliejaus proga atsinaujino:suremontuoti centriniø VU rûmø ko-

ridoriai, Teatro salë, rekonstruotas pa-statas ðalia centriniø rûmø, kuriameásikurs Filosofijos fakultetas. Remon-to darbai vyko ir kai kuriuose fakulte-tuose: ðtai Gamtos mokslø fakulteteatnaujintas pagrindinis áëjimas, Che-mijos fakultete suremontuota Dauk-ðos auditorija. Tarsi ið naujo atgimëM. Daukðos kiemelis, kuriame ásikû-ræs Istorijos fakultetas. Paruoðtas irlaukia ágyvendinimo dar vienas inves-ticinis projektas – nauja VU bibliote-ka Saulëtekyje.

Minëdami garbingà jubiliejø apþvel-gëme nudirbtus darbus. Universiteto

rektorius akad. Benediktas Juodka vi-liasi, kad XXI a. mûsø Universitetuibus naujø laimëjimø ir klestëjimo lai-kas.

Jubiliejinëje sporto ðventëje

VU studentai pastatë fantastinæ roko operetæ „Neformatas“

Rekonstruojant Filosofijosfakulteto patalpas buvo atidengtiXIX a. puoðybos elementai

Filosofijos fakulteto studentai pasirengæ eisenai á Vingio parkà

Vido Naujiko nuotraukos

naujienos

4

2004 m. gruodþio 17 dienà Vilniausrotuðëje áteiktos ðventojo Kristoforostatulëlës – taip pagerbti labiausiai nu-sipelnæ Vilniaus miestui þmonës irástaigos. Tarp apdovanotøjø – Vilniausuniversitetas ir VU profesorius, habi-lituotas mokslø daktaras Vytautas Jo-nas Triponis.

Vilniaus universitetui garbingas ap-dovanojimas skirtas uþ nuopelnus ku-riant Vilniaus ávaizdá. Gausiai lanko-mas turistø ir þymiø Lietuvos sveèiøkaip unikalus senosios architektûrosansamblis ir reikðmingiausias moksloir kultûros paveldo objektas, Univer-sitetas gali pasigirti ir savo moksliniaispasiekimais – èia rengiami aukðèiau-sios kvalifikacijos ávairiø srièiø specia-listai. Vilniaus universiteto pastatø an-samblis atstovaus Lietuvai ir garsinsVilniaus vardà Briuselio parke „MiniEuropa“, kuriame bus galima pama-tyti þymiausius Europos Sàjungos ða-liø pastatus ir kitus istorinës ar kultû-rinës vertës objektus.

Profesorius Vytautas Jonas Triponisðv. Kristoforo statulële apdovanotas uþ

Áteiktos ðvÁteiktos ðvÁteiktos ðvÁteiktos ðvÁteiktos ðv. Kristoforo statulëlës. Kristoforo statulëlës. Kristoforo statulëlës. Kristoforo statulëlës. Kristoforo statulëlës

1529-øjø rugsëjo 29 d. Lietuvos Di-dþiojoje Kunigaikðtystëje ásigaliojo Pir-masis Lietuvos Statutas. 2004-aisiais is-torikai minëjo ðio ástatymø rinkinio475 metø jubiliejø. Vilnius – LietuvosStatuto lopšys, o Vilniaus universite-tas – pripaþintas Statuto tyrimo ir pub-likavimo centras. Todël bûtent èia átarptautinæ mokslinæ konferencijà„Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha“rinkosi mokslininkai ið Vokietijos,Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos irLietuvos, tarp jø – Statutø mokyklosLietuvoje kûrëjas prof. S. Lazutka,prof. D. Willoweitas, prof. A. Zakr-zewskis ir kt. Istorikai, teisës istorijosspecialistai, kalbininkai skaitë prane-ðimus ir diskutavo apie Pirmojo Sta-tuto ðaltinius, jo rengimà ir ásigalioji-mà, LDK teisinës kultûros plëtrà.

PPPPPaminëta Pirmojoaminëta Pirmojoaminëta Pirmojoaminëta Pirmojoaminëta PirmojoLietuvos StatutoLietuvos StatutoLietuvos StatutoLietuvos StatutoLietuvos Statuto

sukaktissukaktissukaktissukaktissukaktis

Vilniaus universiteto biblioteka paren-gë virtualià parodà „Architektûrinis Vil-niaus universiteto ansamblis“, supaþindi-nanèià su Vilniaus universiteto centriniaisrûmais. Pasiþvalgyti po kiemelius, aplan-kyti Ðv. Jonø baþnyèià, istorines Univer-siteto ir bibliotekos sales galima adresuhttp://www.mb.vu.lt/kiemeliai/index.html

Virtuali kelionë po VU kiemelius

Sukakties proga rusø kalba iðleistassolidus akademinis pirmojo LietuvosStatuto leidinys (þr. knygø apþvalgàpsl. 38). Galima dþiaugtis, kad Lietu-vos Statutu domisi ne tik istorikai – pa-dedant Lietuvos Bankui iðleista pro-ginë 50 litø moneta, skirta pirmojo Lie-tuvos Statuto 475-eriø metø sukakèiai,kuri ið karto tapo retenybe.

nuopelnus medicinai. Per keturiasde-ðimt profesinës veiklos metø profeso-rius Vytautas Jonas Triponis jau yra at-likæs daugiau nei deðimt tûkstanèiøoperacijø. Profesorius Vytautas Tripo-nis sukûrë ir iki ðiol vadovauja Krau-jagysliø centrui, kuris iðtisà parà tei-kia aukðèiausios kvalifikacijos pagal-bà kraujagysliø ligomis sergantiems vil-nieèiams.

Pirmasis prieð keturis deðimtmeèiuspradëjæs Vilniuje kurti kraujagysliøchirurgijos bazæ, profesorius iki ðiollaikomas visø tiek Vilniaus, tiek visosLietuvos kraujagysliø chirurgø moky-toju.

Vilniaus universiteto Botanikos sodas ágy-vendino Valstybës investicijø programos pro-jektà, skirtà sodo infrastruktûrai vystyti. Pagalprojektà rekonstruoti sodo elektros tinklai irpastatytas 600 kv. metrø modernus ðiltnamis.Pusë jo bus skirta ðiltnaminiø augalø kolekci-jai, o kita pusë – naujiems lauko augalams dau-ginti. Atlikta darbø uþ 425 tûkstanèius litø.

Botanikos sode – modernus šiltnamis

5

VU Istorijos fakulteto Archeologi-jos katedros prof. habil. dr. MykolasMICHELBERTAS iðrinktas Latvijosmokslø akademijos garbës daktaru.

**Santariðkiø klinikø Ðirdies chirurgi-

jos centro vadovas prof. VytautasSIRVYDIS iðrinktas Pasaulio ðirdiesir krûtinës làstos chirurgø draugijosprezidentu.

**Medicinos fakulteto dekanë profe-

sorë Zita Auðrelë KUÈINSKIENË ta-po Europos mokslo patariamosios ta-rybos (EURAB) eksperte. Ðios tary-bos uþdavinys – konsultuoti EuroposKomisijà bendrijos mokslo ir techno-logijø politikos klausimais.

**Europos Komisijos sprendimu 2004

metø liepos 24 dienà á Moksliná pla-taus vartojimo produktø komitetà ið300 kandidatø iðrinkta Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakulteto profe-sorë alergologë Rûta DUBAKIENË.Ðis komitetas – patariamasis EuroposKomisijos komitetas, ginantis varto-tojø teises. Sveikatos ir vartotojø tei-siø komisaras Davidas Byrne’as teigia,jog ðio komiteto nariai – pasaulinio ly-gio mokslininkai iš visos Europos.

Vienas ið 2004 metø rekto-riaus mokslo premijos laurea-tø prof. habil. dr. Arûnas Ra-manavièius – jaunosios moks-lininkø kartos atstovas. Chemi-jos fakulteto Analizinës ir ap-linkos chemijos katedroje dir-bantis prof. A. Ramanavièiusvykdo elektrai laidþiø polime-rø sintezæ ir taiko juos biologi-niuose jutikliuose. Jis vadovau-ja Chemijos fakultete vykdo-miems nanotechnologijø ir bio-nanotechnologijø srities pro-jektams „NanoBioEducation“,Nacionalinës aukðtøjø techno-logi jø programos projektui„NanoBioPolymers“, koordi-nuoja COST programos pro-

rektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatasjektà „Taikomoji biokatalizë: fer-mentø katalizuojamos stereoat-rankios ir aplinkos neterðianèiosreakcijos“.

Ðiais metais profesorius skaitëketuris praneðimus mokslinësekonferencijose uþsienyje, dalyva-vo vienos didþiausiø pasaulyjemokslinës konferencijos PIT-TCON 2004 (vykusios Èikagoje,25 tûkst. dalyviø) mokslinës pro-gramos komiteto veikloje, akty-viai dalyvauja ekspertinëje veik-loje Europos Komisijoje ir Lie-tuvoje.

Kitame „Spectrum“ numeryjeskaitykite prof. Arûno Ramana-vièiaus straipsná „Kur galima pri-taikyti „protingus“ polimerus?“.

naujienos

Filosofijos fakulteto Socialiniø stu-dijø centro 2000 metais pradëta veik-la, skirta kaimo plëtrai, toliau sëkmin-gai tæsiasi. Ið pradþiø buvo vykdomasprojektas, skirtas kaimo bendruome-niø socialinës atskirties maþinimui irsocialinës plëtros galimybiø paieðkai,vëliau regionø plëtrai pradëtos kryp-tingai taikyti ávairiø socialiniø inova-cijø technologijos: tyrimas dalyvau-jant, socialinë partnerystë ir skaitme-ninës bendruomenës. Projektas prasi-dëjo bendradarbiaujant su Baltijos-Amerikos partnerystës programa, Pi-

Akademinë bendruomenë padedaágyvendinti regionø plëtros projektus

lietiniø iniciatyvø centru ir Molëtø beiÐalèininkø savivaldybëmis. Ðiuo metuuþmegzti glaudûs santykiai su keliomisdeðimtimis kaimo bendruomeniø, taippat su savivaldybëmis, pamaþu auga irtarptautiniø partneriø tinklas. Atliktityrimai ir paraðyti bendri straipsniai suJAV Rytø Karolinos universiteto ko-legomis ið Sociologijos ir Socialiniodarbo katedrø, planuojami bendri pro-jektai Helsinkio universitete ásisteigu-siu Aleksanteri institutu, Jyväskylä uni-versitetu ið Suomijos, Latvijos univer-siteto Sociologijos katedra.

Jaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasprofprofprofprofprof. habil. dr. habil. dr. habil. dr. habil. dr. habil. dr. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –

rektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatasrektoriaus mokslo premijos laureatas

Jaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasJaunosios kartos mokslininkasprofprofprofprofprof. habil. dr. habil. dr. habil. dr. habil. dr. habil. dr. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –. Arûnas Ramanavièius –

Vido Naujiko nuotr.

Sausio mënesio þurnale „Science“pasakojama apie nustatytà sudëtingà foto-sintezës savireguliacijos mechanizmà. Ðá darbà paskelbë bendra Kalifornijos uni-versiteto bei Lorenco nacionalinës laboratorijos (Berklis) mokslininkø grupë,kurioje dirbo ir du lietuviai – dr. Donatas Zigmantas ir VU Teorinës fizikos ka-tedros prof. Leonas Valkûnas. Remiantis turimais eksperimentiniais duomeni-mis buvo iðkelta idëja, jog ðis vyksmas sietinas su chlorofilo ir pigmento zeaksan-tino kompleksu. Idëjai patikrinti buvo ruoðiami mutantai su prieð keletà metøBerklyje atrasto specialaus baltymo bei zeaksantino pigmentø trûkumu bei per-tekliumi. Taip pat su ðiomis sistemomis buvo atliekami sudëtingi spektroskopi-niai eksperimentai. Kryptingi tyrimai patvirtino hipotezæ, jog fotosintezës savi-reguliavimas yra iðties tiesiogiai susijæs su chlorofilo ir zeaksantino kompleksu.Prof. L. Valkûnui teko suformuoti dinaminius modelius bei atlikti reikiamus mo-delinius skaièiavimus. Ðie tyrimai leido nustatyti fotosintezës savireguliavimo vei-kimo mechanizmà. Tai atskleidþia plaèiais perspektyvas tyrimams, susijusiemssu dirbtinës fotosintezës programa.

Lietuviø mokslininkø straipsnis - þurnale “SCIENCE”

6

2004 m. VU Kvantinës elektronikos kate-dros specialistai, vadovaujami dr. Romual-do Danieliaus, bendradarbiaudami su MGF„Ðviesos konversija“ sukûrë pirmàjá patiki-mai veikiantá lietuviðkà femtosekundiná la-zerá, kuris generuoja trumpesnius kaip 10-13

sek. (<100 femtosekundþiø) trukmës impul-sus. Ðviesa per toká laikà nuskrieja 0,03 mili-metro. Lazeryje taip pat plaèiai naudojamaLietuvoje sukurta nauja mikrooptikos tech-nologija.

Šiuo metu „Ðviesos konversijoje“ jau at-liekami ðio lazerio technologinës plëtros dar-bai, gaminamas prototipas, lazerio konstruk-cija ruoðiama gamybai. Savo parametrais(impulsø trukme ir galia) lazeris lenkia ðiuometu pasaulyje egzistuojanèius analogiðkuslazerius.

2004 m. vykdant aukðtøjø technologijø programos projektà „Didelës energi-jos jonø srautais sutankintø optiniø dangø technologijø sukûrimas (Soptdan-gos)“, kuriame dalyvauja Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto, Fizikos irChemijos institutø bei Lietuvos lazeriniø bendroviø „Optida“ ir „Ekspla“ dar-buotojai, pirmà kartà Lietuvoje zoliø-geliø metodu pagamintos plonasluoksnësskaidrinanèios dangos ant stiklo padëklø. Ðá darbà atliko VU Chemijos fakulte-to darbuotojai, vadovaujami prof. A. Kareivos. Plonasluoksniø plëveliø forma-vimui naudotas ámerkimo bûdas papildys jau seniai Lietuvoje ásisavintà plonøplëveliø dengimà fizinio garinimo bûdu ir suteiks Lietuvos lazerinëms bendro-

vëms daugiau galimybiø gaminant skaidrinanèias dan-gas su optimaliais pa-rametrais.

1999–2003 m. VU Lazeriniø tyrimøcentre vykdant NATO programos„Mokslas taikai“ projektà sukurtas uni-kalus koherentinis spektrofotometras.Projekto direktoriai buvo prof. V. Sirut-kaitis (VU) ir dr. R. Eckardtas (Cleve-land Crystals Inc.). Sukurtas spektro-fotometras buvo panaudotas tiriant irjau plaèiai naudojamø, ir naujø netie-siniø kristalø sugertis ávairiø bangos il-giø spinduliuotei. 2004 m. pradëti tie-sinës ir netiesinës sugerties tyrimaiKDP ir DKDP kristaluose, kuriuos me-gadþiaulinës energijos lazerinëje infra-struktûroje naudoja Prancûzijos atomi-nës energijos centro, esanèio Bordo,

Sukurtas lietuviškas femtosekundinis lazeris

Sukurta sistema, leidþianti valdyti termobranduolinæ reakcijà

Naujas plonasluoksniø plëveliø dengimo metodasNaujas plonasluoksniø plëveliø dengimo metodasNaujas plonasluoksniø plëveliø dengimo metodasNaujas plonasluoksniø plëveliø dengimo metodasNaujas plonasluoksniø plëveliø dengimo metodas

naujienos

mokslininkai. Tai ambicingas kelis mi-lijardus eurø kainuosiantis projektas,kurio metu turëtø bûti sukurta lazeri-në sistema, leidþianti inicijuoti valdo-mà termobranduolinæ reakcijà. Áverti-nus VU Lazeriniø tyrimø centro dar-buotojø patyrimà bei technines galimy-bes, jie átraukti á didelës apertûros KDPir DKDP kristalø, naudojamø antrai irtreèiai neodimio stiklo lazerio harmo-nikoms generuoti, parametrø matavi-mus. Ðie matavimai atliekami siekiantiðsiaiðkinti jø átakà tokiø kristalø opti-nio paþeidimo mechanizmams bei no-rint sukurti patvaresnius ir ilgaamþið-kesnius harmonikø generatorius.

Studentai sukûrëbegarsá þadintuvà„Kutis“

2004 gruodá Ekonomikos fakultetostudentai, padedami Marketingo ka-tedros darbuotojø, surengë vienos die-nos parodà „Idëja 2004“, kurioje bu-vo pristatytos novatoriðkos idëjos ir re-klamos, sukurtos atliekant praktinesmarketingo kurso uþduotis. Buvo ga-lima pamatyti ir natûralià kavà maiðe-liuose, ir vienkartiná mobiløjá telefonà,taèiau daugiausia þiûrovø dëmesio su-silaukë „Kutis“ – begarsis vibruojan-tis þadintuvas. Ðis þadintuvas unikalustuo, kad þmogø pabudina ðvelniai, vir-pesiais stimuliuodamas pëdoje esan-èius jautrius taðkus.

SiO2 daleliø, ið kuriøformuojama zoliø-geliø danga, elektro-ninio mikroskoponuotrauka

KDP kristalas po optinio atsparumotestavimo

Fizikos fakulteto Kvantinës elektroni-kos katedros doktorantas Jonas Pocius

prie naujojo lazerio maketo

7

perspektyva

Saulëtekio slënis:èia susitinkamokslas ir verslas

2003 metø geguþæ Vilniaus universitetas tapo vienu iðvieðosios ástaigos „Saulëtekio slënis“, atsakingos uþ þiniøekonomikos branduolio (klasterio) sukûrimo projektà,steigëjø. Ðio projekto iniciatoriai – Þiniø ekonomikos fo-rumas ir Vilniaus miesto savivaldybë. Idëja Saulëtekio aka-deminá miestelá paversti þiniø ekonomikos branduoliu tam-pa vis realesnë ir pamaþu ágyvendinama.

„Saulëtekio slënio“ klasterio vizijayra mokslo ir studijø ástaigø, aukðtøjøtechnologijø ámoniø, ðalies ir vietosvaldþios institucijø dinamiðkos partne-rystës suformuota inovacijoms ir ver-slumui Lietuvoje palankiausia aplinka,kurioje kuriami aukðtos pridëtinësvertës ir pasaulio rinkose konkurencin-gi produktai bei paslaugos. Èia siekia-ma sukurti ðiuolaikiðkà aplinkà studi-joms ir moksliniams tyrimams, sutelk-ti aukðtøjø technologijø ir verslo pa-ramos ámones, plëtoti moksliniø ty-rimø komercializavimui palankià ap-linkà; pritraukti uþsienio ir šalies in-vesticijas mokslo tyrimams; sukurtisàlygas inovacijø kûrimui, technolo-gijø perdavimui bei naujø ámoniø at-siradimui; stabdyti vadinamàjá „protønutekëjimà“.

2004 m. spalá Vilniaus universitetas,Centrinë projektø valdymo agentûra(CPVA) ir Didþiosios Britanijos kom-panija „Centre for Strategy&Evalua-tion Services“ (CSES) pasiraðë triðalæpaslaugø teikimo sutartá dël þiniø eko-nomikos branduolio „Saulëtekio slë-nis“ plëtros dokumentacijos sukûrimo.CSES vadovaujamas konsorciumas iki2005 m. birþelio turës parengti iðsamià„Saulëtekio slënio“ þiniø ekonomikos

branduolio galimybiø studijà, èia nu-matomo ákurti mokslo ir verslo centroinvesticijø ir raidos planà.

Pasak „Saulëtekio slënio“ direkto-riaus A. Bagdono, numatoma, jogmokslo ir verslo centre ásikurs Intelek-tinës nuosavybës plëtros, Technologijødemonstravimo ir perdavimo centrai,moksliniø tyrimø laboratorijos, versloinkubatorius, teiksiantys paslaugasámonëms ir moksliniø tyrimø institu-cijoms. „Saulëtekio slënyje“ numato-ma telkti Vilniaus universiteto ir Vil-niaus Gedimino technikos universite-to mokslo ir studijø padalinius (VUMatematikos ir informatikos, Chemi-jos, Gamtos mokslø fakultetus, VGTUMechanikos ir Elektronikos fakultetusbei kitas ástaigas) bei aukðtøjø techno-logijø ámones ir verslo paramos insti-tucijas. Ðiuo metu abiejø universitetølëðomis yra rengiamas detalusis 62 hateritorijos planas.

Parengta pagalVðÁ „Saulëtekio slënis“

informacijà

þvilgsnis

Ar lietuviø kalbaturi ateitáKnygoje „Kalbos mirtis“ þymus britø lingvis-tas Davidas Crystalas teigia, jog tik 600 iðmaþdaug 6 000 pasaulio kalbø yra saugios,joms negresia iðnykimas. Ar lietuviai rûpi-nasi savo kalba, ar ji mums tebëra tokia patvertybë, pasididþiavimo ir savo vertës bei ið-skirtinumo simbolis, kaip buvo, tarkime, so-vietmeèiu? Ar mûsø kalba iðliks, ir nuo kotai priklauso, kam tai rûpi ar turëtø rûpëti?

8

9

„Spectrum“ nutarë pakalbinti Filo-logijos fakulteto dekanà profesoriøhabil. dr. Bonifacà STUNDÞIÀ, Litu-anistiniø studijø katedros vedëjà do-centæ Meilæ RAMONIENÆ, Teisës fa-kulteto Civilinës teisës ir proceso ka-tedros vedëjà docentà VytautàMIZARÀ bei Tarptautiniø santykiø irpolitikos mokslø instituto docentà Vy-tautà RADÞVILÀ.

Ar atliekami kokie nors tyrimai,kaip kitos kalbos ðiuo metu veikia lie-tuviø kalbà? Neseniai gynëmës (ir la-bai aktyviai) nuo rusø kalbos átakos,dabar akivaizdi anglø kalbos átaka,daugëja uþraðø anglø kalba. Kas lau-kia lietuviø kalbos? Ir koks likimaslaukia tarmiø? Ar jos nyksta?

Prof. B. Stundþia. Akivaizdu, jogtradicinës tarmës nyksta. Jos niveliuo-jasi, bet formuojasi kitokie kalbiniaivienetai, junginiai. Kol kalba gyva, busir skirtumø – vienaip kalbës Utenosapylinkëse, kitaip Pasvalyje.

Doc. M. Ramonienë. Kalba nuolatkinta, taip pat, sàveikaudamos su ben-drine kalba, kinta ir tarmës. Deja, nie-kas lietuviø kalbos padëties netiria.Akivaizdu, kad tarmës gyvos, bet joságauna naujø bruoþø.

Prof. B. Stundþia. Jeigu Lietuvosvalstybë iðsilaikys daugmaþ lietuviðka,lietuviø nesumaþës, tai ir kalba iðliks.O uþraðai anglø kalba – ne kalbos pro-blema, nes uþraðas inkorporuotas á fir-mos þenklà. Todël Kalbos komisija èianieko negali padaryti.

Doc. V. Mizaras. Teisinis klimatastais laikais, kai Lietuva kovojo su rusøkalbos átaka, buvo þymiai nepalankes-nis lietuviø kalbai. Tada neturëjomeKonstitucijos 14-ojo straipsnio, skel-bianèio lietuviø kalbà valstybine kal-ba. Be to, ðiandien ir Sutartyje dël Eu-ropos Sàjungos Konstitucijos yra nuo-stata, kad Europos Bendrija skatinavalstybes nares ir pati sudaro joms sà-lygas iðsaugoti savitumà. Savitumosamprata apima ir kalbà. Vertinant ðiasdvi pagrindines Lietuvos Respublikosir Europos Sàjungos Konstitucijos(nors pastaroji dar neásigaliojo ir ne-aiðku, ar ásigalios 2006-aisiais) nuosta-tas akivaizdu, kad teisës poþiûriu kal-bai skiriamas pakankamas dëmesys.Kita vertus, matyt, ne tik Lietuva jau-èia pavojø savo kalbai. Ðtai Prancûzi-ja, Belgija lygiai taip pat yra susirûpi-nusios savo kalbø ateitimi.

Jei jau lietuviø kalba iðsilaikë tada,kai teisiðkai buvo ignoruojama, tai da-bar pavojus maþesnis. Taèiau natûra-lu, kad bûdami Europos Sàjungoje á sa-vo kultûrà turime ásileisti ir kitas kul-tûras.

Keletas minèiø dël anglø kalbos var-tojimo prekës þenkle, apie kurá uþsi-minë prof. B. Stundþia. Jei uþraðas re-gistruojamas kaip prekës þenklas, taijis saugomas kaip atskiras intelektinësnuosavybës (pramoninës nuosavybës)objektas. Pagal Civiliná kodeksà Lie-tuvoje esanèiø juridiniø asmenø pava-dinimai turi bûti sudaromi laikantis lie-tuviø bendrinës kalbos normø, bet da-bar, kai esame Europos Sàjungoje, uþ-sienio valstybiø juridiniams asmenims,jø filialams ar atstovybëms negalimeuþdrausti naudoti jø pavadinimø.

Doc. Ramonienë. Manoma, kad jeiyra milijonas kalbos vartotojø, tai perartimiausià ðimtmetá kalbai nëra pavo-jaus iðnykti. Jei yra tik pusë milijonovartotojø – jau reikëtø susirûpinti.Mums reikëtø siekti iðsaugoti savo tar-mes, ypatingai jas globoti. Nemaþa da-lis kalbininkø laikosi nuomonës, kadtarmës – tai prasta kalba, ir jø paskir-tis – turtinti bendrinës kalbos aruodà.Jø manymu, tarmes reikëtø vartoti na-muose ir nekelti á vieðumà. Þemaièiai,kurie labai nori iðlaikyti savo tapaty-bæ, kurti savo tarmës raðtà, yra bara-mi, bandoma juos nutildyti. Nemanau,kad tai teisinga politika.

Genetikai prognozuoja, kad ástojæ áEuropos Sàjungà mes supanaðësimesu kaimynais, ypatumai iðnyks. Kaipmanote, kas iðtiks lietuviø kalbà po ke-liø ðimtø metø? Ar tikrai ji neiðnyks?

Prof. B. Stundþia. Viskas priklausysnuo individø, sàmoningai norinèiø bûtilietuviais ir kalbëti lietuviðkai; nuo to,ar jie mylës ir gerbs savo kalbà, kultû-rà, suvoks jos reikðmæ ir unikalumà.

Doc. M. Ramonienë. Svarbu, kaipbus formuojamos visuomenës nuosta-tos, nes ðiuo metu viskas paliekama sa-vi-eigai. Daþniausiai tik konservatyves-ni kalbininkai ar humanitarai pabaradël angliðkø þodþiø vartojimo, nors de-mokratijos laikais tie pabarimai ne-efektyvûs. Reikëtø platesniø diskusi-jø ðitais klausimais. Turëtø keistis mû-sø mentalitetas.

Doc. V. Mizaras. Jeigu palygintumelietuviø ir vokieèiø ástatymø teisinæ kal-bà, tai reikëtø konstatuoti, kad mûsøástatymø teisinë kalba nëra iðgryninta,daþnai perimami tiesioginiai vertiniaiið kitø kalbø. Taip yra todël, kad dau-

Doc. Vytautas Mizaras teigia, kad teisës poþiûriu kalbai skiriamaspakankamas dëmesys

Prof. habil. dr. B. Stundþia mano,kad kalbos likimas priklauso nuoindividø sàmoningumo

10

þvilgsnisgelyje teisës srièiø Lietuva neturi savøtradicijø. Kai atsirado nauji kodifikuotiaktai, jie buvo perimti ið kitø valstybiø,pasiskolinta net sakiniø konstrukcija.Tuo tarpu, pavyzdþiui, vokieèiai viskàpritaiko savo kalbai. Mûsø ástatymøleidëjai nëra suinteresuoti iðgrynintisavo kalbà.

Prof. B. Stundþia. Jûs uþvedëte kal-bà apie tai, kad ne kalbininkai, ne filo-logai, o ávairiø srièiø specialistai, ku-riantys terminus, lemia lietuviø kalbosateitá. Nëra ko nerimauti, kad kai ku-riø srièiø terminija nelabai lietuviðka,nes naujos terminologinës sistemos vi-sada turi daug svetimø elementø. Svar-bu, kad kalba gyvuotø, o terminologi-ja bûtø plëtojama.

Ástatymai saugo lietuviø kalbà, betar mes patys nusiteikæ jà iðsaugoti?

Prof. B. Stundþia. Kiekviena kalba,kiekviena tarmë – vis kitas poþiûris ápasaulá. Kuo maþesnë ávairovë, tuoskurdesnis gyvenimas. Taèiau ir angløkalba keièiasi. Neaiðku, kas anksèiauiðnyks: pavyzdinë anglø kalba ar lietu-viø. Australai, amerikieèiai kalba savaanglø kalba, lietuviai taip pat. O kurtikroji, pavyzdinë anglø kalba?

Doc. M. Ramonienë. Þmoniø, kuriemokëtø tik vienà kalbà ir su visais ben-drautø vienu kalbiniu kodu, yra labainedaug. Du treèdaliai þmonijos varto-ja ne vienà kalbiná kodà. Bendravomelietuviø ir rusø kalba, dabar ta dvikal-bystë krypsta á kità kodà. Bûsime dvi-kalbiai ar daugiakalbiai, kaip visa Eu-ropa.

Nemanau, kad mûsø kalbai gresia ið-nykimas. Galëtume daugiau dëmesioskirti dabartinës kalbinës situacijos ty-rimams: kas dabar vyksta, kokios ten-dencijos, gal galima kaþkà paveikti, nu-kreipti reikiama linkme.

Prof. B. Stundþia. Trûksta valstybësremiamø projektø. Reikëtø iðtirti vi-sos Lietuvos ðnekamàjà kalbà, kad þi-notume statistinius duomenis, supras-tume, kas vyksta, kaip niveliuojasi tar-mës ir kokia anglø kalbos átaka. Bettokiø duomenø neturime ir, atrodo, ar-timiausiu metu neturësime.

O kà mano politologai? Ar lietuviøkalba yra vertybë? Ar ji iðliks?

V. Radþvilas. Kiekviena þmoniø ben-drija privalo formuoti savo ypatumà,jei nori iðsiskirti ið kitø. Viskas priklau-so nuo to, koks vaidmuo èia skiriamaskalbai. Vertindamas lietuviø kalbosperspektyvas manau, kad viskas pri-klauso nuo þmoniø bendrijos, kuriðiandien vadinama lietuviø tauta, to-lesnio apsisprendimo.Yra nerimà ke-lianèiø poþymiø, nes ðiai situacijai ne-same pasiruoðæ dël daugybës prieþas-èiø. Norëèiau nurodyti veiksnius, ma-no manymu, nepalankiai veikianèiuskalbos raidà. Pirmas veiksnys – tai, kadðiandien nesuvokiami kalbai kylantyspavojai. Paradoksalu, taèiau padëtisbuvo geresnë tada, kai kalba buvo at-virai naikinama ir gniauþiama. Mûsømoderniajame pasaulyje bet kurá da-riná, taip pat ir kalbà, ámanoma iðlai-kyti sàmoningai dedant pastangas.Ðiandien daugybë þmoniø Lietuvojenesuvokia, kad ES skelbiamas princi-pas, jog ji nesirengia naikinti ar gniauþ-ti kitø kalbø, savaime nieko nereiðkia.Nëra jokiø garantijø, kad ES nebus defacto ágyvendintas principas, kurá gali-ma apibrëþti kiek perfrazavus ankstes-niø laikø nuostatà: kultûra europietið-ka savo turiniu, bet lietuviðka forma. Taigana pavojinga, nes viena svarbiausiøsàlygø kalbai iðlikti – kokià patirtá takalba iðsako. Akivaizdu, kad moder-

niajame pasaulyje vyksta þmogiðkospatirties niveliacija. Turime blaiviaivertinti faktà, kad á arenà áþengia „ci-vilizuoto barbaro“ tipas. Prisimenantdiskusijas, ar ES Konstitucijoje minë-tina krikðèionybë, reikia turëti omeny-je, kad tai labai svarbu ne tik valsty-bei, bet ir kalbai. Jei mûsø krikðèionið-kas paveldas tampa grynai privaèiu rei-kalu, tai iðnyksta iðtisas patirties klo-das, ir jam iðsakyti nebereikia tam tik-rø kalbos klodø. Ði globalizacijos ten-dencija tikrai grësminga, o mums dvi-gubai grësmingesnë, nes dar nesamesuvokæ nei jos mastø, nei galimø pa-dariniø.

Kitas veiksnys – norint iðlaikyti savokalbà, reikia þinoti, kam ji reikalinga.Jei mûsø bendruomenæ sudarys pilie-èiai, kuriø vienintelis interesas yra ge-resnis duonos kàsnis, tai kalba kurá lai-kà gali iðsilaikyti, bet anksèiau ar vë-liau ji bus uþdaryta buityje. Kalbos ið-likimui bus labai svarbu, ar bûdami Eu-ropos Sàjungoje mes save suvoksimetik kaip milþiniðkos imperijos pilieèius,ar Europos Sàjungà suvoksime kaipdariná, kuriame sieksime iðlaikyti vals-tybingumà, sieksime bûti valstybinetauta. Kitaip tariant, ar tapsime vul-gariais vartotojais, kuriems pakankaþargono, ar ieðkosime formos, kurimums leis bûti matomiems. Ði proble-ma nesuvokiama. Vienas populiariau-siø mitø – kaip okupacijos metais Lie-tuvà garsino mûsø sportininkai. Jeiguþiûrime olimpiadà, kur dalyvauja Di-dþiosios Britanijos komanda, kiek þiû-rovø þino, kiek ten yra anglø, o kiekvelsieèiø? Manau, faktiðkai ðiandiendar esame ne tauta, o etnosas. Dauge-liu atvejø mûsø mentalitetas – XIXamþiaus lygio. Akivaizdþiai skiriamësnuo Vakarø europieèiø, nes didelei da-liai þmoniø, ypaè jaunimui, bûti patri-otu tikrai nëra garbës reikalas. Tai ne-paprastai pavojingas veiksnys. Paðalin-ti jo neigiamà átakà galima tik labai va-linga ir sàmoninga valstybës ir ugdy-mo politika. Penkiolika nepriklauso-mybës metø rodo, kad nuostoliai ir ne-tektys buvo daug didesnës, nei manë-me ið pradþiø. Jei prasidës toks dar-bas, bus lengviau ir kalbininkams, nesðiandien jie jauèia labai menkà visuo-menës paramà.

Yra ir vilèiø teikianèiø þenklø. Tu-rint omenyje tai, kokie informacijossrautai, kokia svetimø þodþiø lavinauþgriûva mus kasdien kiekvienoje sri-

Doc. Vytautas Radþvilas:„Kalbai iðsaugoti reikia valingos irsàmoningos valstybës bei ugdymopolitikos“

11

Lietuvos Respublikos ðvietimo irmokslo ministerija, bendradarbiauda-ma su Vilniaus universiteto baltistais,Universiteto koordinuojamai progra-mai „Lituanistika pasaulio universite-tuose“ skyrë per 70 tûkst. litø. Palai-kydama ðià iniciatyvà, Uþsienio reika-lø ministerija padës Universiteto su-komplektuotus leidinius perduoti 24pasaulio lituanistikos ir baltistikos cen-trams ávairiose pasaulio ðalyse. Ðiuoscentrus artimiausiu metu pasieks per60 pavadinimø vadovëliø, pratybø,mokomosios medþiagos garso ir vaiz-do kasetëse, elektroninëse laikmeno-se lietuviø kalbos mokymuisi, specia-liosios ir groþinës literatûros, skirtostobulinti lietuviø kalbos ágûdþius.

Dovanojamomis lietuviðkomis kny-gomis galës naudotis studentai, dësty-tojai, jos padës sudominti norinèiuo-sius mokytis lietuviø kalbos ir skleistiþinias apie Lietuvà.

SOCRATES projektà LINGUA2,kuriuo siekiama sukurti ðiuolaikiðkànuotolinio kalbø mokymo ir mokymosimedþiagà, pirmà kartà koordinuojaLietuvos institucija – VU Lituanisti-niø studijø katedra. Ði institucija be-veik 15 metø dirba su uþsienieèiais, no-rinèiais mokytis lietuviø kalbos, ir turisukaupusi unikalios patirties. Projek-tui vadovauja katedros vedëjadoc. dr. Meilë Ramonienë. Nuotoli-nius penkiø kalbø kursus ið viso ren-gia penkiø ðaliø aðtuonios institucijos.

Šis projektas padës á svetimà ðalátrumpam atvykusiems SOCRATESprogramos studentams arba migran-tams susigaudyti sociokultûrinëje ap-linkoje ir susikalbëti paprastose kas-dienëse situacijose.

tyje, kalbos padëtis visai pakenèiama.Jei nebus suvokta, kad kalbos iðsaugo-jimas yra politika, nieko gero nebus.Ðiandien nëra valstybinës kalbos poli-tikos. Tai lemia skurdus finansavimasir daugybë kitø veiksniø. Kita vertus,tai liudija, kad mûsø valdantysis elitastautiðkai ir kalbiðkai yra nesusipratæs.

Ðiuolaikiniam þmogui barbarëjantdidþiøjø kalbø irgi laukia sunkûs lai-kai. Labai tikëtina, kad gali prasidëtinaujø kalbø formavimasis, ir tarmësèia gali suvaidinti savo vaidmená. Tailabai prieðtaringa tendencija. Yra po-þymiø, kad Europos Sàjunga naikinadabartinæ nacionalinæ valstybæ, kitavertus, valstybës naikinimas suteikiagalimybæ regionams formuoti savaran-kiðkus kalbinius-kultûrinius darinius.Atsiþvelgiant á Lietuvos maþumà, sun-kiai prognozuojamas migracijos ten-dencijas, galima tai skatinti, bet bûtøgerai, kad nereikëtø slopinti þemaièiøseparatistiniø nuotaikø.

Egzistuoja nuomonë, kad kalbø ny-kimas – jokia problema. Atvirkðèiai,bus lengviau bendrauti. Ar mes áver-tiname tai, kà turime? Ar ðiuolaikinisþmogus supranta kalbos reikðmæ?

Prof. B. Stundþia. Civilizacija spira-le gráþta á pirmykðèio, nors ðiek tiek ki-tokio þmogaus lygá, ir galbût kalbosmaþiau bereikës, viskà galima iðreikð-

trumpai

Dovana pasauliolituanistikoscentrams

Projektas norintiemsmokytis kalbø

ti þenklais, pieðiniais. Dabartinis þmo-gus beveik nebeskaito, neberaðo, ran-ka raðytà tekstà jau sunku áskaityti.Þmogus tingi dirbti rankomis, lûpomis.„Baro“ pilieèiams kalbos nereikia, uþ-tenka jusliø, lytëjimo. Sunku progno-zuoti kalbos raidà. Manau, kad kalbanuolat keièiasi ir keisis. Bus kalbos va-riantø, þargono. Lietuviø kalbos ið-moksta ir nemaþai uþsienieèiø, o uþLietuvos ribø ji jau dabar kai kur yratik ðeimos kalba. Tarkime, Londoneyra didelë lietuviø bendruomenë. Vai-kai truputá pramoksta lietuviø kalbossekmadieninëse mokyklëlëse, bet rei-këtø patyrinëti, kiek jie iðmoksta.

Doc. M. Ramonienë. Ispanijoje yralietuviø kolonijø, kuriø niekas netiria.Tarsi neþinome, kad jos yra. Daug kurapskritai nëra lietuviðkø mokyklø, betdaug jaunø þmoniø, auginanèiø maþusvaikus, kurie neturi kur mokytis. Jeivaikø niekas nemoko skaityti ir raðytilietuviðkai, jie turëtø nustoti vartotikalbà, jei niekas tuo nesirûpins. Mûsøvalstybë turëtø bûti suinteresuota, kadtokie vaikai nepamirðtø kalbos, ir vyk-dyti kalbos politikà.

Prof. B. Stundþia. Ðvietimo ir aukð-tojo mokslo ministerija pradëjo skelbtikonkursus ir siøsti lietuviø kalbos lek-torius, pvz., á Paryþiø, kad „nenumir-tø“ lietuviø kalbos mokymas. Bet to-kie atvejai – dar retenybë.

Doc. V. Mizaras. Daug kas priklau-so ir nuo þmoniø sàmoningumo. Tik-rai maþëja patriotizmo, ypaè tai aktu-alu kalbant apie jaunàjà kartà.

Doc. M. Ramonienë. Aiðku, kalbanegali bûti uþdara. Jei norime, kad mû-sø tauta garsëtø pasaulyje, mokslinin-kai turi skelbti informacijà kitomis kal-bomis. Þmonës turi iðeiti á pasaulá, betreikia kaþkaip laviruoti. Nelengva ið-laikyti kalbà ir iðsaugoti bei sukurti ter-minijà, nes tarybiniais metais buvomelabai uþdari.

Prof. B. Stundþia. Kartais þmonës,kelerius metus pagyvenæ uþsienyje, lie-tuviðkai jau nebemoka taisyklingai kal-bëti. Vieni gali idealiai iðmokti keliaskalbas, o kiti visomis kalbomis kalbëstuo paèiu akcentu. Kalbø þinojimas arvartojimas kaþin ar kelia koká nors pa-vojø gimtajai kalbai. Viskas priklausonuo þmogaus, nuo jo paþiûrø, noro,nes kalbos taip greitai negalima pa-mirðti.

Kalbino Nijolë BULOTAITËVido Naujiko nuotr.

Doc. Meilë Ramonienë mano, kadtrûksta lietuviø kalbos padëtiestyrimø Projektas norintiems

mokytis kalbø

Dovana pasauliolituanistikoscentrams

12

tyrinëjimai

Iš kur kilo lietuviaiNijolë BULOTAITË

Medicinos fakulteto Þmogaus ir medicininës genetikos ka-tedros vedëjas, VU ligoninës Santariðkiø klinikø Medicini-nës genetikos centro direktorius profesorius habil. dr. Vai-dutis KUÈINSKAS neseniai iðleido monografijà „Genomoávairovë: lietuviai Europoje“, sulaukusià nemaþo visuome-nës susidomëjimo. Knygoje remiantis naujausiais geneti-kos mokslo pasiekimais ieškoma atsakymo á klausimà, kasyra lietuviai, iš kur jie ir kuo skiriasi nuo kitø tautø.

Lietuviø protëviai – ið Afrikos?

Pagrindinë vyraujanti teorija yra tokia– þmonës á Europà atsikraustë ið Afri-kos. Profesorius teigia anksèiau ir patsnelabai ja tikëjæs, bet prieð 10 metø atsi-rado daugybë naujø faktø, patvirtinan-èiø ðià teorijà. Yra ir kita teorija, dau-giacentrë, kad þmonija atsirado keliosevietose. Bet labai sunku ásivaizduoti, kadiš ávairiø pasaulio vietø bûtø kilæ tokiepanaðûs þmonës. Mokslininkas tvirtina,jog atsakymà padëjo rasti genomo tyri-mai. Mitochondrinës DNR (tam tikragenomo dalis) ir Y-chromosomos, tai yravyriðkà linijà atspindinèios DNR, tyrimaileido suformuoti bûtent tokias idëjas.Lyg ir nieko naujo nesuþinojome, nes vi-sà laikà buvo aiðkinamasi, iš kur atsira-do þmogus. Anksèiau atlikti antropolo-giniai tyrimai, kaulø, kaukolës matavi-mai leido daryti prielaidas apie þmoniøkilmæ ir istorinæ raidà, bet taip aiðkiaikaip dabar ši teorija nebuvo suformuluo-ta.

Matyt, lietuviø protëviai atkeliavæ ási-kûrë ir ilgà laikà gyveno kaip atskiraþmoniø grupë. Kadangi kelis tûkstanèiusmetus gyveno gana uþdarai, ágavo tamtikrà savitumà, vëliau sukûrë ir kalbà.Manoma, kad indoeuropieèiø kalba irkultûra atsirado þymiai vëliau. Šitaip pa-maþu ir susiformavome tokie, kokie esa-me šiandien.

Ar lietuviai skiriasi nuokaimynø

Paklaustas apie lietuviø tautos geneti-nes ypatybes, profesorius teigë, jog etni-

ne prasme vargiai ar galima išskirtikaþkokias lietuviø ypatybes. TyrinëjantLietuvà matyti, kad kaimai vienas nuokito skiriasi þymiai labiau, genetinëávairovë gerokai didesnë, negu lyginantlietuvius su bendru europieèio ávaiz-dþiu ar atskiromis tautomis. Taigi sa-kyti, kad mes kaþkuo itin skiriamës, ne-galima. Genetinëje sistemoje moksli-ninkai dar nerado ypatingø skirtumø.Ádomiausia, pasak prof. V. Kuèinsko,jog tyrimai parodë, kad mûsø geneti-nës erdvës vieta ir geografinë vieta, ku-rià uþimame Europoje, daugmaþ su-tampa. Kita vertus, duomenys rodo,kad pagrindiniai tautø formavimosiveiksniai, matuojant ðimtais ar deðim-timis tûkstanèiø metø, buvo geografi-niai atstumai, o ne kalbos barjerai. Visdëlto lietuviai ðiek tiek skiriasi nuo ki-tø tautø. Naujausi tyrimai parodë, kadskiriamës nuo slavø ir nuo ugrofinø,bet tie skirtumai nëra labai ryðkûs. Lie-tuviø istorija, lyginant su ugrofinø, ge-netiðkai buvo kitokia. Nors genetiniaiskirtumai nedideli, bet individuali tau-tos istorija buvo pakankamai savita.

Atskirø tautø savitumams tirti nau-dojama metodologija, padedanti áver-tinti genetinës ávairovës skirtumus.Tam tikras genotipas arba haplotipasformuojasi istoriškai ir genetiškai.Vyksta mutacijos, o mokslininkai re-konstruoja, kaip galëjo susidaryti ðishaplotipas, kaip istoriðkai galëjo atsi-rasti bûtent toks genetinis variantas.Matydami visà pasaulio ávairovæ gene-tikai gali rekonstruoti, kaip susiforma-vo vienas ar kitas variantas ir kaip at-keliavo iki konkreèios vietos, kuo lie-tuviø genofondo kelionë skiriasi, pvz.,

nuo estø genofondo. Trûksta tik sta-tistiniø duomenø. Norint konkreèiairekonstruoti atskiro þmogaus kilmæ,reikëtø dešimt kartø duomenø. Pagaltoká pat principà rekonstruojama ir vi-sos tautos kilmë.

Ar genetikai gali patvirtinti archeo-logø duomenis apie XI–XII a. dëlmongolø-totoriø átakos sumaþëjusá lie-tuviø ûgá? Profesorius habil. dr. V. Ku-èinskas sako, jog ið genetiniø duome-nø apie ûgá negalime spræsti. Ûgis yragenetiškai nulemtas, bet, matyt, já le-mia keletas genø. Galbût ateityje busgalima rekonstruoti ir pagrásti ðá teigi-ná, bet ðiuo metu tai dar nëra iðtirta.Taèiau tyrimai parodë, kad lietuviø ge-nofonde, ypaè vyrø, yra pakankamairyðkus azijietiðkos kilmës komponen-tas. Taigi tikriausiai archeologø tyrimaiir teiginiai teisingi.

Ar mûsø tauta iðsigimsta?

Genetinis fondas visà laikà kinta,mutacija vyksta nuo pat pradþiø – ji yraevoliucijos variklis. Prieð tûkstantá ardu tûkstanèius metø þmoniø gyvenimotrukmë buvo stebëtinai trumpa – 25–30 metø. O dabar atsirado ligos, kuriøanksèiau nebuvo, pvz., Alzheimerio.Jos iðryðkëja vyresniame amþiuje.

Profesorius deda daug pastangø, kadLietuvoje bûtø pradëti þmogaus geno-mo tyrimai ir ávertinta, kokie esamedabar, kad vëliau galëtume pasakyti,kas pasikeitë. Ðiandien negalima saky-

Prof. V. Kuèinskas ramina, kad, jei ne-bus dramatiðkø aplinkos pasikeitimø,iðsigimimas lietuviams negresia

13

ti, kad lietuviai labai skiriasi nuo Cen-trinës ar Vakarø Europos tautø. Vie-nose ðalyse paplitæ vienos, kitose kitospaveldimos ligos, o lietuviai (nors darne viskas ištirta) pagal empirinius ste-bëjimus niekuo nesiskiria nuo europie-èiø. Neturi pagrindo ir nuomonë, kadmes iðsigimstame. Profesorius nurami-no, kad jei nebus dramatiðkø aplinkospasikeitimø, iðsigimimas tikrai negre-sia. Dabar, kadangi esame EuroposSàjungoje, niveliacija dar labiau padi-dës, nes daugës miðriø santuokø.

Prof. habil. dr. V. Kuèinsko vado-vaujama mokslininkø grupë atlieka irágimtø vaisiaus anomalijø tyrimus. Yragrupë paveldimø ligø, kurias galimadiagnozuoti iki kûdikio gimimo. Šiosligos susijusios su ðeimos genetine is-torija, jas gali sukelti chromosomø per-sitvarkymai ar atskirø genø mutacijos.Kai kurios chromosominës ligos, pvz.

kelti ne tik chromosomø persitvarky-mas, bet ir aplinkos veiksniai, kurie vei-kia moterá nëðtumo metu. Tas povei-kis irgi nulemtas genø. Dabar mano-ma, kad apie 3 procentus visø ágimtøanomalijø lemia bûtent aplinka.

Lietuvoje kartais neigiamai þiûrimaá prenatalinius genetinius tyrimus, tarsibûtø norima kaþkà iðnaikinti. Tai nei-giamai vertina Katalikø baþnyèia. Betjuk þmogui labai svarbu ið anksto þi-noti, ar vaikas turës ágimtø anomalijøir tam pasiruoðti, kad nebûtø ðoko. Jau16—20 nëðtumo savaitæ galima suþinotitiesà, todël ðeima turi galimybæ pasi-rinkti, turi laiko pasiruošti.

Ar greitai galësime„pataisyti“ genus?

Prieš 5–10 metø buvo viliamasi, kadbus galima ištaisyti anomalijas ir per-

kelti ar pakeisti genus. Dabar tuojau maþiau tikima. Jei kalbësimeapie genø taisymo galimybes, taièia dar neturime rimtø pasiekimø.Perkeliant genus kyla visokiø pro-blemø, atsiranda imuninis atsa-kas. Dël to kai kurie klinikiniai ty-rimai pasaulyje apskritai buvo su-stabdyti. Bet darbai tæsiami ir gal-vojama, kaip perkelti genà, kadbûtø galima iðvengti ligø. Tikimasiremiantis genø perkëlimo meto-dais sukurti vëþio gydymui tinka-mas technologijas, ir tokiu bûdusustabdyti vëþio vystymàsi. Ðian-dien jau þinoma, kad yra daugy-bë genø, kurie sergant vëþiu yrapakitæ. Jeigu sugebëtume atstatytità funkcijà, kurià prarado ar ágijogenai, tai galëtume sustabdyti li-gà. Ðioje srityje daug dirbama,taip pat tikimasi daug nuveikti gy-dant infekcines ligas, pvz., AIDS.Viliamasi, kad ateityje bus galimagydyti genø technologijos pagal-ba. Ir Lietuvoje biotechnologaikuria ávairias vakcinas, kitus pro-duktus, kuriuos vëliau mokslinin-kai taiko savo darbuose.

Naujausi lietuviøgenetikø projektai

Profesorius habil. dr. V. Ku-èinskas pasakojo, jog ðiuo metu jo

vadovaujamos katedros ir Medicininësgenetikos centro darbuotojai vykdo dutarptautinius projektus, kurie gali bû-ti labai svarbûs gydymui, diagnostikai,profilaktikai, genetiniø þiniø plitimuiLietuvoje ir genetiniø metodø ádiegi-mui ligø diagnostikoje. Vienas jø – ate-

rosklerozës genetiniai tyrimai. Ðá pro-jektà inicijavo Mokslo ir studijø fon-das. Tikimasi, kad mûsø genetikai ási-trauks á Europos tinklø veiklà, nes Eu-ropos mokslo fondas neseniai pakvie-të visas ðalis dalyvauti tokiame projek-te. Visi þinome, kad iðeminë ðirdies li-ga, miokardo infarktas yra viena ið daþ-niausiø mirties prieþasèiø, taèiau jospradþia yra aterosklerozë. Manoma,kad jos raidai svarbûs genai, bet darnëra iðtirtas jø veikimo mechanizmas.Projekte dalyvauja Universiteto kar-diologai, vadovaujami profesoriaus ha-bil. dr. A. Laucevièiaus, klinikinës che-mijos grupë, vadovaujama prof. ha-bil. dr. Z. A. Kuèinskienës. Ði profeso-rë visà gyvenimà tyrë aterosklerozæ,domëjosi aterosklerozës biochemija,klinikine chemija. Profesorës ha-bil. dr. Z. A. Kuèinskienës kartu suðvedø mokslininkais atlikti tyrimai su-këlë didelá susidomëjimà, buvo publi-kuojami pasaulinëje mokslinëje spau-doje.

Ðiame darbe dar dalyvauja Biotech-nologijos institutas, Matematikos ir in-formatikos institutas. Tikimasi, kadMedicininës genetikos centras ir VUMF Þmogaus ir medicininës genetikoskatedra pasieks gerø rezultatø.

Jau treti metai vykdomas ligø ir sin-dromø, susijusiø su lûpos ir gomurionesuaugimu, tyrimas. Vaikai, gimæ sunesuaugusia lûpa ar gomuriu, operuo-jami, defektas ištaisomas. Pasitaikosindrominiø atvejø, kai greta vieno bû-na ir dar keletas kitø defektø, paveik-tos visos organizmo sistemos. Šá tyri-mà atlieka visa grupë þmoniø, tarp jøir gydytojai genetikai. Kartu su kole-gomis iš Odontologijos instituto irKauno medicinos universiteto moks-lininkai bandë ávertinti, kiek tokiø vai-kø gimsta Lietuvoje. Pasirodë, kad jøpakankamai daug – maþdaug vienasvaikas ið 700 naujagimiø. Ðis defektasvienas ið daþnesniø Europoje. Papras-tai vaikas gimsta graþus, viskas savovietoje, bet kartais normali raida galiir sutrikti. Mûsø specialistai bando ieð-koti genø, lemianèiø galvos formavi-màsi. Ðis projektas atliekamas bendra-darbiaujant su uþsienio partneriais iðTaivano ir Latvijos.

Prof. habil. dr. V. Kuèinskas yra irLietuvos mokslø akademijos narysekspertas, Lietuvos bioetikos komite-to narys, Lietuvos mokslo tarybos eks-pertas, Lietuvos þmogaus genetikosdraugijos pirmininkas, daugelio tarp-tautiniø draugijø narys. Visø profeso-riaus atliekamø darbø bei jo vadovau-jamos katedros ir centro vykdomø pro-jektø nesugebëtume iðvardyti net at-skirame straipsnyje.

P. Repðio paminklinë lenta, skirtaþuvusioms baltø gentims atminti

Dauno sindromas, susijæs su gimdyvësamþiumi, todël daugelyje ðaliø visos vy-resnës nei 35 metø amþiaus gimdyvësyra tikrinamos, ar vaikas neturës Dau-no ar kitos chromosominës patologi-jos. Pasitaiko ir ágimtø smegenø ar stu-buro anomalijø. Apsigimimus gali su-

Vid

o N

aujik

o nu

otr.

14

tyrinëjimai

Chemiškai apdoroti produk-tai maþiau þalingi

Labai daþnai dël TV laidø, ávairiøpseudomokslo populiarintojø, „sveikogyvenimo bûdo“ propaguotojø átakosþmonës susidaro klaidingà nuomonæ,kad natûraliai gamtoje susintetinti arnatûraliuose produktuose esantys jun-giniai yra maþiau toksiðki ar kenksmin-gi nei junginiai, susintetinti chemijospramonës. Manoma, jog þmogaus su-kurti junginiai yra pavojingi aplinkaibei gyvûnams, taip pat ir þmogui. Ta-èiau daþnai yra prieðingai – gamtiniaijunginiai gali sukelti sunkius apsinuo-dijimus, navikines ligas ir kitus neigia-mus reiðkinius. Tuo tarpu þmogaus ku-riamø junginiø poveikis aplinkai irþmogaus sveikatai yra grieþtai kontro-liuojamas. Taigi beveik neámanomapradëti gaminti maistui vartojamà jun-giná, kuris bûtø toksiðkas ar kitaipkenksmingas. Kancerogenø (medþia-gø, skatinanèiø navikø susidarymà, t. y.sukelianèiø vëþá) yra daugelyje maistoproduktø, kuriuos vartoja þmogus, tikskirtingi kiekiai. Pasak profesoriaus

„Cheminis“ obuolys prieðnatûralø: kas naudingiau?

Ona MACKONYTË

Visuomenëje yra paplitusi nuomonë, jog, norëdami bûtisveiki ir darbingi, þmonës bûtinai turi vartoti maisto pa-pildus. Daugelis mano, kad ið parduotuviø ant stalo atke-liaujanèiame maiste kimðte prikimðta „chemijos“, kuriþalinga organizmui, tuo tarpu tik natûraliuose produk-tuose esama naudingø medþiagø, galinèiø apsaugoti nuovisø ligø. Taèiau daþnai yra visiðkai prieðingai – natûra-liais laikomi produktai þmogaus organizmui gali pridary-ti gerokai daugiau þalos nei „cheminis“ maistas. Apie na-tûraliø ir chemiðkai apdorotø produktø bei maisto papil-dø naudà ir þalà „Spectrum“ pasakojo profesorius ha-bil. dr. Juozas Rimantas LAZUTKA.

habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos,svarbu paþymëti, kad kancerogenai ga-li bûti ir þmogaus sukurti, ir gamtinëskilmës cheminiai junginiai, pavyzdþiui,cheminës medþiagos, kuriø turi mais-tiniai augalai ir vaistaþolës. Natûraliøkancerogeniniø junginiø yra visuosemaistiniuose augaluose: bulvëse, mor-kose, svogûnuose, pomidoruose, pu-pose, obuoliuose, kriauðëse, vyðnioseir daugelyje kitø. Daugiausia kenks-mingø medþiagø turi augalai. Natûra-liuose maisto produktuose yra jungi-niø, kuriuos augalai naudoja apsaugainuo kenkëjø arba nuo gyvûnø, mintan-èiø augalais. Kai augalas yra purðkia-mas cheminëmis medþiagomis, kadbûtø atsparesnis ligoms ir kenkëjams,jis gamina maþiau nuodø, kurie bûtøreikalingi gintis nuo aplinkos poveikio.Vadinasi, toká nupurkðtà augalà varto-jantis þmogus tø nuodø gauna maþiau,nei valgydamas natûralius produktus.Apskaièiuota, kad per dienà su auga-liniu maistu vidutiniðkai gaunamemaþdaug 1,5 g natûraliø pesticidø, otai yra beveik 10 tûkstanèiø kartø dau-giau, negu ðiame maiste yra þmogaussukurtø pesticidø likuèiø. Taigi nuomo-

në, jog bûsime sveikesni, jei rinksimësobuolá ið lietuviðko sodo vietoje „che-minio“, atveþto ið Lenkijos, nëra tei-singa.

Sveikatos pagrindas –subalansuota mityba

Taisyklinga mityba turi didþiulæ áta-kà sveikatai ir atsparumui ligoms, tuotarpu netaisyklinga padaro daug dau-giau þalos nei gyvenimas uþterðtoje ap-linkoje. Anot profesoriaus Juozo Ri-manto Lazutkos, þmogui reikia suba-lansuotos mitybos, kad su maistu gau-tø pagrindiniø medþiagø, kuriø reikiaorganizmui. Dël gyvenamos vietos ar-ba maitinimosi tradicijø þmonës daþ-nai negauna jiems reikalingø vitami-nø ir mikroelementø. Pavyzdþiui, lie-tuviai nuo seno mëgo valgyti daug më-sos, bulviø, bet maþai þaliø darþoviøbei vaisiø. Taip pat yra nustatyta, kadmaistà kepant susidaro kenksmingosmedþiagos. Kuo aukðtesnë kepimotemperatûra, tuo didesni toksinø kie-kiai susidaro. Toksiðkumà galima su-maþinti. Paprasèiausias bûdas – iðpilti

15

kepant mësà susidariusá sultiná arbaruoðti maistà þemesnëje temperatûro-je. Pasak prof. J. R. Lazutkos, per pas-taruosius keletà ðimtmeèiø þmoniø ra-cionas labai pakito: dabar mes valgo-me pomidorus, kukurûzus, avokadus,kivius, geriame kavà, arbatà… Evoliu-cijos poþiûriu ðis laikotarpis labaitrumpas, todël þmonës seniai bûtø nu-sinuodijæ ðiais egzotiðkais maisto pro-duktais, jei nebûtø turëjæ sistemø, ku-rios apsaugo nuo bet kokiø cheminiøjunginiø, patenkanèiø á þmogaus orga-nizmà. Ir visiðkai nesvarbu, ar tie jun-giniai yra natûralios kilmës, ar susin-tetinti þmogaus.

Maisto papildø reikiane visiems

Cheminiai maisto papildai turëtøþmogui atstoti tai, ko trûksta su mais-tu. Taèiau problema yra ta, kad sunkunustatyti, ko tiksliai organizmui trûks-ta ir ar apskritai trûksta. Nepaneigia-ma, kad maisto papildø tikrai reikiasunkiai fiziðkai dirbantiems þmonëms,sportininkams, nëðèioms moterims,

sergantiems ar gyjantiems po ligos.Þmogus tiesiog turëtø stebëti, ar ge-rai jauèiasi. Jei taip – nieko nereikia.Organizmui þalingas ir persivalgymas,ir badavimas, ir per didelis kiekis mais-to papildø. Kai naudingø organizmuimedþiagø gaunama per daug, taip patnegerai. Dël papildø vartojimo moks-lininkai vis dar nesutaria – naudingatai ar þalinga. Suomijoje buvo atliktastyrimas. Þmonëms kasdien buvo duo-dama tam tikra sintetiðkai iðgauto ka-rotino dozë ir stebima, ar tai sumaþinsvëþiniø susirgimø tikimybæ. Yra mano-ma, jog bûtent ði medþiaga saugo nuovëþio. Deja, rezultatai buvo visiðkaiprieðingi – vartojantiems karotinà kaipmaisto papildà rizika susirgti vëþiu darpadidëjo. Tai parodo, jog chemiðkai ið-gauta gryna medþiaga daþnai neturi to-kio poveikio, koká ji turëtø suvartotaprodukte, komplekse su kitomis me-dþiagomis. Visas þmoniø vartojamasmaistas turi ir nuodø, ir naudingø me-dþiagø. Naudingosios neutralizuojanuodingøjø poveiká, taèiau negali bûtiatskiriamos. Karotinas kapsulëse nie-kada nebus toks naudingas, kaip or-ganizmo gautasis suvalgius morkà.

Vaistinëse mirgantys iðreklamuoti„stebuklingi“ maisto priedai visø pir-ma yra didelis ir pelningas verslas. Ne-bûtina ieðkoti iðgrynintø medþiagø, vis-ko yra maiste, tik patys þmonës turi at-sirinkti, kà ir kiek valgyti, kad jaustøsigerai.

Mokslininkai árodë, kad chemiðkaiapdoroti produktai turi maþiaunuodø nei natûralûs

Mokslininkai dar neturi vieningosnuomonës, ar þmonëms maistopapildai yra bûtini

16

ienas ið svarbiausiø þodynø uþ-daviniø – pateikti tikrà ir kuoiðsamesná kalbos vaizdà, uþra-ðyti tikrus kalbos faktus, kad

paskui juos bûtø galima tirti, tais tyri-mais remiantis kreipti kalbos raidà no-rima linkme (jei tai ið viso ámanoma),padëti visuomenei pritaikyti ðá svar-biausià visuomeninës bûties áranká sa-voms reikmëms... Tad ar iðleisti ir da-bar leidþiami lietuviø kalbos þodynaitinkamai atlieka savo priedermæ?!

Þargonas iðjudinair pagyvina bendrinæ

ðnekamàjà kalbà

Nepaisant to, kad vienoká ar kitokáþargonà vartoja, yra vartojæ ar bent pa-syviai moka didelë dalis mûsø visuo-menës, lig ðiol þargonybës, bent oficia-liai, vertinamos neigiamai, nuo þargo-no stengiamasis atriboti bendrinæ kal-bà, nors kai kuriø kalbø þargonai ne-maþai davë jø bendrinei kalbai, pvz.,rusø (keliaujanèiø prekeiviø – ofeniø,gulago kaliniø, net zekø). Þargono arslengo (neretai ðie terminai vartojamikaip sinonimai) savotiðkà vertæ yra kë-læs ne vienas þymus kalbininkas, raðy-tojas, pvz., ðtai kaip apie slengà raðëV. Vitmenas: „Slengas yra sveika tëk-më arba iðsiverþimas tø visà laikà kal-boje gyvø procesø, kuriø metu á pavir-

Þargonas –bendrinës

kalbosprieðas,

draugas,brolis?...

Dr. Egidijus ZAIKAUSKAS

Turbût tik nedaugelis lietuviø neþino þodþiø navarotas, krûtas,chebra, parintis, kompas ir pan., daugeliui suprantamos ir såvi-tos reikšmës tokiø þodþiø, kaip apakti, apšalti „nustebti“, atšokti„atsikabinti, neákyrëti“, èiuoþti „nešdintis“, dulkintis „lytiškai san-tykiauti“, grybauti „kà neteisingai daryti; nusiðnekëti“, kalti „gertisvaigalus“ ir pan. Vis dëlto bergþdþiai ieðkotume lietuviø kalbosþodynuose tokiø þodþiø ar reikðmiø. Ar tai ne lietuviø kalbos þo-dþiai? Anaiptol, net jei ir pasiskolinti ið kitø kalbø, kaip kad esa-me pasiskolinæ ir miestà, stiklà, pinigà, telefonà, kompiuterá ir kt.Tad kas gi yra, kodël þodynø kalba skiriasi nuo dalies tautos var-tojamos kalbos?!

ðiø iðplaukia putø ir dëmiø, daþniau-siai pasirodanèiø ir dingstanèiø, bet netaip retai pasiliekanèiø ir ásitvirtinan-èiø“ (Eco U. Tobulos kalbos paieðkosEuropos kultûroje). Þargonas – tikraipati judriausia lietuviø kalbos atmai-na. Viena ið þargono gyvavimo sàlygøyra nuolatinis atsinaujinimas, kurá ska-tina „iðlikimo instinktas“, socialinis ne-pasitenkinimas rutina, þargono varto-tojø kaip visuomeninës grupës norasskirtis nuo kitø grupiø ir kartu bendru-mo poreikis grupëje, originalumo irpatogumo siekis, pagaliau – mada.Þargonybiø ypaè pagausëja socialiniølûþiø metais, pvz., Atgimimo laikotar-piu. Nauji þodþiai ir frazeologizmai, se-mantiniai variantai dël nuolatinio sis-temø maiðymo, ypaè jaunø þmoniø,skverbiasi á bendrinæ kalbà ir jà iðjudi-na: viena vertus, griauna nusistovëju-sià ir nustatytà sistemà, kartu ir skati-na sutelkti jëgas (ir kalbos, ir kalbinin-kø) ir jai prieðintis, o dël to bendrinëskalbos tvarkybai skiriama daugiau dë-mesio. Antra vertus, þargonas pagyvi-na bendrinæ ðnekamàjà kalbà, kuri sta-barëtø be natûralaus vartotojø dalyva-vimo kalbokûros procese (sustabarë-jusi kalba yra maþiau vertinga ir ma-þiau funkcionali nei gyva, nuolat atsi-naujinanti kalba). Taigi nors daugumaþargonybiø bendrinei kalbai ir nepri-imtinos, þargonai jai reikalingi.

Bene vieninteliai Europojeneturime þargono þodyno

Akademiniame „Lietuviø kalbos þo-dyne“ þodis þargonas paaiškintas kaip„iškraipyta kalba“. Veikiausiai paþymi-nio iškraipyta objektas èia yra bendri-në kalba, taigi þargonas – iðkraipyta,nenorminë kalbos atmaina. AnotA. Pupkio, þargonas – profesinës kal-bos formos, kuriø skiriamasis poþymisyra aiðkus antinormiškumas (išryškin-

VVido Naujiko nuotr.

tyrinëjimai

17

ta autoriaus), tarnaujantis savo profe-sijos reikmëms tenkinti arba/ir siekian-tis jà daryti nesuprantamà kitø profe-sijø þmonëms (Pupkis A. Kalbos kul-tûros pagrindai). Todël suprantama,kodël bendrinës kalbos atþvilgiu þar-gonas laikomas neigiamu reiðkiniu.Deja, ne tik neigiamu, bet kartais ir ne-deramu mokslo objektu. Tai rodo ir pa-lyginti trumpa lietuviø kalbotyros is-torija: be keliø informaciniø V. Drovi-no straipsneliø, nedidukø skyreliø lek-sikologijos bei kalbos kultûros vado-vëliuose bei þinynuose ir jau ðá tûks-tantmetá pasirodþiusio rusø mokslinin-kës M. Zavjalovos straipsnio „Skoli-niai ið rusø kalbos dabartiniame lietu-viø þargone: jø semantinë „aura“ ir li-kimas“, specialiai lietuviø kalbos þar-gonui skirtø mokslo darbø daugiaukaip ir nëra. Lig ðiol neturime net irþargono þodyno ir tuo Europoje esa-me unikalûs. Ðtai pavyzdþiui, rusai perkeliolika potarybinio laikotarpio me-tø yra iðleidæ keliasdeðimt rusø kalbosþargono þodynø, o 2000 m. pasirodëper 30 000 leksikos vienetø (plg. Da-bartiná lietuviø kalbos þodynà sudaroapie 60 000 þodþiø lizdø!) Didysis rusøþargono þodynas (beje, rusø kalbos þar-gono leksikografija prasidëjo nuo nu-sikaltëliø, kaliniø, elgetø specifinësleksikos apraðø, pirmieji þodynai iðleis-ti daugiau kaip prieð ðimtà metø). Lie-tuvoje tokia padëtis susiklostë ið da-lies dël to, kad tarybinëje santvarkojeþargonas buvo ne tik neigiamas kalbos,bet ir neigiamas socialinis reiðkinys,nes þargonas – valdþios nekontroliuo-jamos kultûros kalba, taigi nuo jo pri-valëjo atsiriboti ir mokslininkai. Ke-liasdeðimt metø socialistinës santvar-kos suformavo poþiûrá, esà þargonasnevertas mokslininkø dëmesio, ir ðiopoþiûrio ne taip lengva atsikratyti nettada, kai pati santvarka jau kada su-

griuvusi. Antra vertus, daugiau kaipðimtmetá pagrindinis gramatikø, leksi-kologø, leksikografø tyrimø objektasbuvo tarmës, jas siekta kuo geriau ap-raðyti ir iðtirti, o þargonui gal tiesiogpritrûkæ jëgø ir pajëgø. Pastaruoju me-tu, kada visuomenëje gerokai padidë-jo socialiniø mokslø svarba, vis labiauiðryðkëja bûtinybë apraðyti ir tirti lie-tuviø kalbos þargonà, pirmiausia kaipsocialiná reiðkiná, kartu ir kaip kalbosfenomenà.

Þargonas – saviraiðkospriemonë

Bendrinës kalbos normos poþiûriu(teiktinas – galimas – peiktinas kalbosreiðkinys) þargonas vertinamas kaipþemiausia pakopa hierarchinëje struk-tûroje *prestiþinë bendrinë kalba – lite-ratûrinë kalba – ðnekamoji bendrinë kal-ba – þargonas. Þargonas nereguliuoja-mas raðytinëmis taisyklëmis: kalbos ko-misijos nutarimais, norminamaisiaisþodynais ir kt. Kaip tik dël vidinës lais-vës þargonas ið visø kalbos atmainø la-biausiai priimtinas jauniems þmonëms,kurie pasàmoningai ieðko naujø savi-raiðkos galimybiø, kartu prieðinasi ofi-cialiajai normai. Taip pat þargono var-totojams labai svarbus þaidimo, mëga-vimosi, ámantravimo kalba pradas. Tuogalima ið dalies paaiðkinti, kodël þar-gone taip gausu antrinës nominacijos,konotuotø þodþiø, frazeologijos, taippat tai, kodël daugelis þodþiø þargonegyvuoja labai trumpai. Kai kurios þar-gonybës vartojamos viso labo keliø de-ðimèiø þmoniø ir labai trumpai – iki nu-sibosta kaip þaidimas, pvz.: veronika„pieniðka deðrelë“ – vartotas vienokurso VU filologø lituanistø 1987–1991 m.; arba sukuriamos tam tikrojesituacijoje ir nepakliûva á platesnæ var-

tosenà, pvz.; la-buèiukas „švelnus pa-sisveikinimas (labas + buèiukas)“, pa-vartotas interneto pokalbiø svetainë-je. Paprastai tokiø þaidimo kalba, kal-bokûros galimybiø jauni þmonës neturi(arba nesuvokia turá) ðnekëdami ben-drine kalba ir ið to kyla poreikis suprie-ðinti þargonà su bendrine kalba, kurisanaiptol nenaudingas bendrinei kalbai.Taip pat þargonybës vartojamos norintkà pasakyti sàmojingai, naujai, pa-traukti dëmesá, pasipuikuoti. Ne pa-slaptis, kad þargonu, bendrinei kalbainepriimtinais keiksmais lengviau ið-reikðti ir neigiamus jausmus, parodytisavo paniekà, sustiprinti nemalonøáspûdá (net ir Dievo sukurtame pasau-lyje yra pragaras...). Þargonybës ryð-kiai nuspalvintos emocine-ekspresinespalva, tuo yra visiðka prieðingybë nu-melioruotai kanceliarinei ir grieþtaimokslinei kalbai. Kai kurie kalbinin-kai pripaþásta, kad ávairûs kanceliariz-mai ir reikia nereikia vartojamos daik-tavardinës konstrukcijos kur kas labiaukenkia mûsø kalbai nei visos þargony-bës, susina ir sekina dabartinæ mûsøkalbà (Pikèilingis J. Lietuviø kalbos sti-listika). Ekspresyvumu ir vaizdingumuypaè iðsiskiria þargoniniai frazeologiz-mai, kaip antai: pjauti grybà „neteisin-gai kà daryti, veikti“, malti ðûdà „nie-kus ðnekëti; meluoti“, knisti protà, pû-dyti britvom, makaronus ant ausø ka-binti „meluoti, apgaudinëti, kvailinti“,trinti subinæ á asfaltà „meluoti, apgau-dinëti; meilikauti“, ðaukti Ichtiandrà,Neptûnà gàsdinti, klozetà apsiþioti„vemti“ ir pan.

Taigi þargonas turi teisæ egzistuoti,bûti tiriamas ir tam tikru mastu netpuoselëjamas, nes tai savita specifinæpaskirtá ir vertæ turinti kalba, visø pir-ma – jaunimo ir tam tikrø grupiø savi-raiðkos ir bendruomeniðkumo forma-vimo priemonë.

Þargono þodþiai ir posakiai

Rinktiniai pavyzdþiai ið dr. E. Zaikausko duomenø bazës

Þodis, posakis„Gazovikas“„Geleþëtë“„Grûðë“„Ámyþti“„Iðdrapakuoti ðiknà“„Ištrenkti kaplius“„Kaèelintis“„Kaitinti“

Vartotojasurlaganaipaaugliai22 m. tarnautojasmoksleiviaimerginosstudentas20–22 m. vaikinaspaaugliai

Reikðmëpistoletaspeilisveidas, kuris buvo muðamasbëgti iðsigandus ið muðtyniøprimuðtisumuštitreniruotis, auginti raumenisbëgti

Vartojimo pavyzdys...„Gera tavo geleþëtë“„Na, parodyk savo grûðià“„Ámyþæs“ „Að tau taip ðiknà iðdrapakuosiu“ ...„Ten pat kaèelinuosi“„Kaitink ið èia“

18

þmonës

Menininkas ið Vilniaus,suþavëjæs amerikieèius

Nijolë BULOTAITË

2004 m. rugsëjá á Vilniø beveik po 25 metø pertraukos atvyko dai-lininkas Paulius Lantuchas. Universiteto 400 metø jubiliejaus progajis yra sukûræs laikrodá, puoðiantá Filologijos fakulteto koridoriøprie Slavø filologijos katedros. Paulius Lantuchas Lietuvoje buvoþinomas menininkas, dirbo ávairiose srityse: kûrë grafikos dar-bus, medalius, iliustravo knygas ir þurnalus. Duonai uþsidirbda-vo darydamas papuoðalus, kaip juvelyras ir iðgarsëjo. Minëtasislaikrodis buvo paskutinis P. Lantucho darbas Lietuvoje – tarsi me-nininko atsisveikinimas su Vilniumi.

Laikrodþio gamyba –kaip pogrindyje

Neseniai vieðëdamas LietuvojeP. Lantuchas buvo atëjæs apþiûrëti laik-rodþio. Pamatæs, kad ðis nebeturi ro-dykliø, norëjo susitikti su Universite-to ûkininkais ir susitarti dël naujø ro-dykliø gamybos. Senosios rodyklës bu-vo per sunkios, laikrodis vëlavo, ir kaþ-kas jas nuëmë. Menininkas paþadëjopagaminti naujas, gerokai lengvesnesrodykles ið kito metalo.

P. Lantuchas þurnalui „Spectrum“papasakojo, jog laikrodá sukûrë 1978metais, oficialiai jis buvo ámûrytas Fi-lologijos fakulteto sienoje 1979 metørudená, ðvenèiant Vilniaus universite-to 400 metø jubiliejø. Tø paèiø metølapkritá autorius iðvyko ið Lietuvos áJAV.

Dailininkas laikrodá Vilniaus univer-sitetui sukûrë doc. Albino Kentrospraðymu. Autorius pasakojo, kad jambuvo didelë garbë gauti toká uþsaky-mà: „Tai buvo labai atsakingas darbas.Laikrodis turëjo derëti prie Universi-teto architektûros. Padariau já per me-tus, dirbau neskubëdamas, viskà geraiapsvarstydamas. Buvo sudëtinga, nesoficialios liejyklos tokiems dideliemsliejiniams Lietuvoje nebuvo, o priva-tus verslas tais laikais buvo tolygus nu-sikaltimui. Dirbau kone pogrindyje.

Kai kurias dalis liejome pas skulpto-riø Petrà Garðkà, Dailës institute, ki-tas – pas senà meistrà Marianà“. Laik-rodis nulietas ið labai atsparios tech-ninës bronzos, o ið Dailës kombinatooficialiai teko pirkti labai brangiusprastos bronzos briketus, kad niekasneprikibtø.

Autorius dþiaugësi, kad laikrodispuikiai iðsilaikë. Jo viduje yra net dumechanizmai: vienas varo laikrodá, okitas – atsarginis. „Mechanizmus ne-oficialiai gavau ið savo paþástamø mies-to apðvietimo centre. Jie priþiûrëdavogatviø laikrodþius, ir man pagelbëjo“,– pasakoja dailininkas.

Menininkas pripaþásta, kad ir po 25metø ðá kûriná laiko vienu ið geresniøsavo darbø.

Prezidento George’o Bushokolekcijoje – du lietuvio

menininko graviruoti šautuvai

P. Lantucho meninæ karjerà JAV nu-lëmë senas draugas Leonidas Tarasiu-kas, buvæs Ermitaþo ginklø skyriaus ve-dëjas, tuo metu dirbæs „Metropolitan“muziejuje. Draugas rekomendavo dai-lininkà ginklø kompanijos savininkuiBillui Rugeriui, ir P. Lantuchas gavouþduotá – iðgraviruoti vardà ant ginklo.Kadangi darbas uþsakovui patiko, ju-velyras ið karto buvo priimtas á kom-panijà. Buvo nelengva, nes ðioje srity-je patirties neturëjo, reikëjo improvi-zuoti ir mokytis.

Vienas ið ádomesniø P. Lantuchopuoðtø ginklø susijæs su Iraku ir Lie-tuva. JAV prezidento G. Busho ðeimakompanijoje uþsakë pagaminti puoð-nø ðautuvà – gimtadienio dovanà pre-

Menininkas ið Vilniaus,suþavëjæs amerikieèius

Laikrodis, puoðiantis Filologijosfakulteto koridoriø, – paskutinisP. Lantucho darbas Lietuvoje

19

zidentui. „Karas dar nebuvo prasidë-jæs, bet Irake jau buvo sutelkta kariuo-menë, o Lietuvoje tuo metu prasidëjosausio ávykiai, ir að labai maþomis rai-delëmis uþraðiau ant ðautuvo: „Dþor-dþai, pirma bombarduok Bagdadà, otada Kremliø, padëk Lietuvai“. Gal-vojau, kad niekas nepamatys, bus slap-tas uþraðas, bet surado.“ Autorius tuo-met turëjo labai daug nemalonumø.Teko per deðimt dienø iðgraviruoti ki-tà ðautuvà. Bet kaþkas G. Bushui pa-pasakojo tà istorijà, ir jis pareikalavoir pirmojo ðautuvo. P. Lantucho darb-davys Rugeris atsileido.

Ir Amerikoje – ne pyragai…

Kai Rugerio kompanija iðsikëlë áArizonà, dailininkas P. Lantuchas pra-dëjo dirbti privatiems uþsakovams irgalerijoms. Graviravo ginklus, kûrë pa-puoðalus, knygø virðelius, medalius.„Buvo nelengva. Reikëjo iðlaikyti na-mà, mokëti uþ privaèià dukters mokyk-là, individualø sveikatos draudimà. Te-ko ieðkoti iðeities, nes dukra ástojo netik á labai gerà, bet ir á labai brangøJeilio universitetà. Radau partnerá, sukuriuo kartu dirbome ðeðerius metus.Mums sekësi neblogai, papuoðaluspirkdavo per 20 parduotuviø, tarp jøir „Neiman Marcus“. Bet po rugsëjo11-osios pasidarë labai sunku, juvely-rø verslà iðtiko katastrofa. Nemaþai di-

zaineriø pasitraukë ið ðio verslo, nesuþsakovai nebeleido pinigø papuoða-lams, parduotuvës nebepirko ið dizai-neriø, dizaineriai nebegalëjo pirktibrangakmeniø ir aukso, þodþiu, visagrandinë sutrûko. Dabar padëtis tai-sosi, bet ne taip sparèiai, kaip norëtø-si“, – pasakoja menininkas.

Dailininkas sulaukë kvietimo vado-vauti graviravimo skyriui pas buvusiodarbdavio Billo Rugerio sûnø. Pasi-kvietë dirbti tris paþástamus juvelyrus,iðmokë juos graviruoti ginklus ir da-bar atlieka uþsakymus parduotuvëmsir turtingiems uþsakovams.

Nostalgija jaunystës miestuiVilniui

Po dvideðimt penkeriø metø gráþus áLietuvà, menininkà uþplûdo daug jaus-mø, teko patirti ir nusivylimø, irdþiaugsmo. Nebeliko senojo Vilniaus,paprasto, apðepusio… Juvelyras prisi-mena, kai ið kiemo iðeidavo kokia bo-bulë su ðlepetëmis, þinodavai, kad josprotëviai tame kieme gyveno keletàðimtø metø. Dabar viskas kitaip – gat-vëse pilna nepaþástamø þmoniø. Daugjaunimo, bet tas jaunimas svetimas.Daug paþástamø þmoniø labai pasikei-të, daug draugø mirë. O ðtai Vilniausuniversitetas menininkui atrodo iðsau-gojæs savo aurà ir menkai tepasikeitæs.

Menininkas uþsuko á Vilniaus uni-

versiteto bibliotekos grafikos kabine-tà ir padovanojo keletà savo naujø dar-bø: ofortø ir vario raiþiniø. Iki 2004 m.gruodþio 6 d. bibliotekoje veikë Pau-liaus Lantucho darbø paroda, kuriojebuvo eksponuojama vienuolika ofor-tø ir trys ekslibrisai, sukurti 1967–1987metais. Grafikos kabineto vedëjas Li-nas Jablonskis mano, kad turima Pau-liaus Lantucho grafikos darbø kolek-cija – viena didþiausiø Lietuvoje.

Ið P. Lantucho darbø kolekcijos

Dailininkas P. LantuchasVilniø aplankë po 25 metø

Rim

o K

udel

io n

uotr

.

20

Ona MACKONYTË

Laiko apgadintuose tvirto popie-riaus lakðtuose uþfiksuotos augalørûðys, tarp kuriø yra jau iðnykusiø ar-ba átrauktø á Raudonàjà knygà þolynø.Kai kurie pieðiniai dvipusiai: vienojepopieriaus lakðto pusëje pavaizduotasaugalas, kitoje – grybas. Restaurato-riø uþduotis bus tas puses atskirti.Pieðiniø autoriai nëra þinomi, taèiaupo kai kuriais pieðiniais randama vie-

no pieðëjo pavardë, viename – darboatlikimo data. Kai kuriø pieðiniø kam-putyje gerai matyti vandens þenklai.Vienoje ið augalø kolekcijos daliø yrauþraðas, jog Universitetas piešiniusperëmë ið Vilniaus farmacininkø drau-gijos.

Yra duomenø, kad XIX a. Univer-siteto herbariume darbavosi garsûsuþsienio ðaliø mokslininkai. Galbût èia

Atgyja keliø ðimtø metø

VU Gamtos mokslø fakulteto Botanikos ir genetikos kate-droje restauravimo darbø laukia keli ðimtai unikaliøpieðiniø, kuriuose vaizduojami augalai. Iki 1992 metø apiejuos nieko neþinota.

paveldas

21

paveldas

dirbo ir lietuviðkø ðilagëliø pieðëjasprancûzas J. C. Philibertas, kurio pa-raðas datuojamas 1823 m. Nors augaluspieðë ne profesionalûs dailininkai, ogamtos tyrinëtojai ir mokslininkai,pieðiniai yra unikalûs, atlikti be galokruopðèiai, su smulkiomis detalëmis, re-alistiðku braiþu. Daþnas pieðinys gali op-tiðkai suklaidinti, nes susidaro áspûdis,kad popieriuje ne pieðinys, o tikro dþio-vinto augalo aplikacija. Pieðta augali-niais daþais, kurie ir po keliø ðimtø metøiðsaugojo sodrias spalvas ir atspalvius.

Lëðø pieðiniams restauruoti skyrë Lie-tuvos nacionalinë UNESCO komisija.Sëkmingai restauravus darbus ketinamasurengti parodà, galbût iðleisti albumà,kalendoriø su augalais, atvirukø.

pieðiniai

22

1918 m. gruodþio 28 d. Lenkø tauti-nis komitetas iðleido ásakà apie Vil-niaus universiteto atkûrimà. Ðio komi-teto ágaliotas Edukacinis komitetas

Vilniaus Stepono Batoro1919 m. sausio 4 d. iðrinko Vilniausuniversiteto rektoriø ir senatà bei pa-vedë jiems tvarkyti visus su Universi-teto atkûrimu susijusius rûpesèius. Pir-muoju rektoriumi tapo prof. J. Zie-mackis, o á pirmàjá atkuriamo Univer-siteto senatà buvo paskirti Varðuvosuniversiteto Teisës ir politiniø mokslø

dekanas prof. A. Parèevskis, Liublinouniversiteto Humanitarinio fakultetodekanas prof. S. Ptaðyckis ir kt. Uni-versiteto atidarymo iðkilmëms surengtibuvo ákurta komisija, kuriai vadovau-ti paskirtas grafas Antanas Tiðkevièius.1919 m. spalio 11 d. universitetas bu-vo iðkilmingai atidarytas. Vilniaus fo-tografas Janas Bulhakas áamþino pir-màjá atkurto Vilniaus universiteto se-natà: pagal ðimtmetinæ tradicijà, ati-tinkanèià momento svarbà, rektorius,stovintis senato viduryje, deðinëje ran-koje laiko Universiteto skeptrà, prie-ðais já ant staliuko guli Universiteto at-kûrimo bulë. Tikslià medinæ paauk-suotà istorinio skeptro kopijà pagal ið-likusià ikonografinæ medþiagà, vado-vaujant profesoriui Ferdinandui Ruð-èicui, atkûrë Daugelavièius. Ðis medi-nis skeptras susidëjo ið trijø daliø. Iðli-ko ir á VUB Mokslo muziejø patekotik dvi: apatinë ir vidurinioji. 2001 m.VUB direktorës Birutës Butkevièienësiniciatyva juvelyras Kazimieras Bari-ðauskas pagal iðlikusià ikonografinæmedþiagà atkûrë trûkstamà skeptrodalá su Vyèiu. 2001 m. skeptras buvoeksponuotas VUB Baltojoje salëje,2002 m. – Torunës universitete (Len-kija).

Vëlesniais metais, suteikus Vilniausuniversitetui Stepono Batoro vardà,buvo atsisakyta ir istorinio skeptro(Vytis pakeistas Stepono Batoro figû-ra). Ðá skeptrà 1929 m. Universitetuijubiliejaus proga padovanojo Kroku-vos Jogailos universitetas.

1919 m. prof. Ferdinandas Ruðèicassuprojektavo naujà Stepono Batorouniversiteto rektoriaus grandinæ, kuribuvo pagaminta ið ðlifuoto kriauðësmedþio. 1929 m. Vilniaus miesto ma-gistratas ðià grandinæ nuliejo ið baltometalo ir jubiliejaus proga padovano-jo Universitetui. Ði rektoriaus grandi-në sukomponuota ið herbinio Erelio(su vilko dantimis – Batorø giminësherbu), herbinio Vyties ir septyniø me-dalionø, kurie simbolizuoja rektoriausvaldþià, paremtà ðeðiø fakultetø deka-nø valdþia. Emblemos iðdëstytos pagalfakultetø svarbà ir jø vietà Universite-to struktûroje. Grandinës centre – pa-

Vytautas GRICIUS

paveldas

Dail. Eugenijus Kazimierovskis.Vilniaus Stepono Batoro universiteto

rektoriaus Marjano Zdziechovskioportretas (1932)

Vilniaus Stepono Batorouniversiteto1919 m. ir 1929 m. skeptrai,rektoriaus grandinë (1929)

23

universiteto regalijosties rektoriaus emblema: du sukryþiuo-ti skeptrai ðermuonëliø kailiø fone.Virð jø – rektoriaus biretas. Kompozi-cijà puoðia palmës ðakø vainikas.

Pagal ðià emblemà 1929 m. buvo su-kurtos dekanø grandinës. Humanita-rinio fakulteto: smëlio laikrodis, kurásupa savo uodegà ásikandæs þaltys, am-þinybës simbolis. Grandinæ puoðia ked-rinës puðies ðakelës. Teologijos fakul-teto: amþinoji ðviesa. Grandinæ puo-ðia gluosnio ðakos (gluosnis – ganyto-jø medis) ir baltos lelijos. Teisës ir vi-suomeniniø mokslø fakulteto: svars-tyklës ir kalavijas. Grandinæ puoðia pu-ðis (pastovumo simbolis) ir balti chri-zantemø þiedai (objektyvumo simbo-lis). Matematikos-gamtos fakulteto:ratas ið besisukanèiø kometø. Grandi-næ puoðia liepø ir saulëgràþø þiedai.Medicinos fakulteto: amfora su þalèiu.Grandinæ puoðia liepos ðakelës ir var-pos. Dailës fakulteto: mergaitës galva(motyvas ið Ðv. Petro ir Povilo baþny-èios ornamentikos). Grandinæ puoðiaroþës ir berþo ðakelës. Vëliau buvo su-kurta ir Þemës ûkio skyriaus dekanograndinë: saulë, þerianti aplink spin-dulius. Grandinæ puoðia maumedþioðakelës ir rugiagëliø þiedai. 1939 m. šisskyrius tapo savarankišku fakultetu.

1919 m. Ferdinandas Ruðèicas sukû-rë ir auksiná rektoriaus þiedà. Já por-tretuose ant deðinës rankos didþiojopirðto mûvi visi Stepono Batoro uni-versiteto rektoriai. Deja, ðis þiedas irrektoriaus togos neiðliko. Jas galimepamatyti tik rektoriø portretuose, ta-pytuose þymiø prieðkario Vilniaus dai-lininkø, Stepono Batoro universitetoprofesoriø Benedikto Kubickio (nuta-pë pirmojo Stepono Batoro universi-teto rektoriaus Mykolo Siedleckio(1921) ir faktiðkojo Universiteto orga-nizatoriaus, prorektoriaus Juzefo Zie-mackio (1926) portretus), LiudomiroSlendzinskio (nutapë rektoriø VitoldoStanevièiaus (1935) ir Aleksandro Vui-cickio (1939) portretus). Stepono Ba-toro universiteto rektoriø portretus ta-pë ir Vilniaus dailininkai Tadas Go-domskis (nutapë rektoriø VladislovoDzievulskio (1931), Alfonso Parèev-skio (1931), Kazimiero Opoèinskio

(1934) portretus) ir Eugenijus Kazi-mierovskis (nutapë rektoriaus Marja-no Zdziechovskio (1932) portretà). Ðiedarbai buvo skirti Universiteto repre-zentacijai ir kabëjo ant rektorato ko-ridoriaus sienø.

Vilniaus universiteto rektoriaus Be-nedikto Juodkos ir VUB direktorës Bi-rutës Butkevièienës rûpesèiu SteponoBatoro universiteto insignijos, rekto-riø portretai ir Senato baldai ekspo-nuojami Vilniaus universiteto Tarybossalëje. Ið portretø þvelgia orûs mokslovyrai. Portretai iðkilmingi, paradiniai,pabrëþiantys momento svarbà. Pagar-

ba rodoma ne tik rektoriaus asmeniui,bet ir paèiam Vilniaus universitetui, jotradicijoms ir istorijai. Rektoriai dëviraudonos spalvos togas, raudonus bi-retus, ant deðinës rankos didþiojo pirð-to mûvi rektoriaus þiedà, ant kaklo –rektoriaus grandines (Vilniaus miestodovana Universitetui), rankoje laikoistorinio Vilniaus universiteto skeptro1919 m. kopijà (dail. Ferdinandas Ruð-èicas), po 1927 m. – skeptrà su Stepo-no Batoro figûra. Vilniaus SteponoBatoro universiteto regalijos – istori-nis Vilniaus universiteto palikimas.

Dail. Liudomiras Slendzinskis. Vil-niaus Stepono Batoro universitetorektoriaus Vitoldo Stanevièiausportretas (1935)

Vilniaus Stepono Batoro universiteto fakultetø simboliai. USB Senato stalas,juodo medþio intarsija (1930–1932)

Vilniaus Stepono Batoro universitetoHumanitarinio fakulteto dekanograndinë (1929–1930)

Vido Naujiko nuotr.

paveldas

24

TTTTTerra incognita,arba Judaika Universiteto bibliotekoje

Þydai apsigyveno Lietuvoje XIVamþiuje. Pamaþu vystësi ir formavosisavitas þydø tipas, gyvenimo ir màsty-mo bûdas, taip pat ypatingas dvasinisklimatas, iðgarsinæs Lietuvà ir padova-nojæs pasauliui didájá Talmudo þinovàVilniaus Gaonà Elijahà, esperanto kal-bos kûrëjà Lazará Zamenhofà, genia-liausià XX a. smuikininkà Jaðà Chei-fecà, garsø dailininkà Isaakà Levitanà,þymøjá skulptoriø Markà Antokolská irdaugelá kitø. Lietuvos þydai þinomi vi-same pasaulyje kaip litvakai. Þydø ci-vilizacija suklestëjo Lietuvoje iki Ant-rojo pasaulinio karo. Jø kalba jidið –painus vokieèiø, hebrajø ir slavø kal-bø elementø junginys – garsëja savohumoru, ironija, ekspresyvumu ir pa-saulinio lygio literatûra. Tarp dviejøkarø Vilnius klestëjo kaip jidið Tëvynëir buvo vadinamas „Jeruscholajim deLite“ – „Lietuvos Jeruzale“.

Vilniaus universitete –dëmesys judaikai

Vilniaus universitetas ir jo bibliote-ka nuo pat jos ákûrimo (1570) tapo netik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos beikaimyniniø ðaliø kultûros centru.

Iki 1940 metø Vilniaus universitete

veikë Jidið katedra. Vilniaus JIVO ins-tituto siûlymu tuometinis Vilniaus uni-versiteto rektorius V. Birþiðka paskyrëþymø filologà, Lenkijos þydà NoachàPrilucká katedros vedëju.

1993 m. Vilniaus universitete pirmàkartà po Antrojo pasaulinio karo Lie-tuvoje ir Rytø Europoje buvo organi-zuota I tarptautinë mokslinë konferen-cija „Judaika ir þydø civilizacija“. Ji su-rengta Vilniaus universiteto Judaikoscentro, ákurto 1991 m., inauguracijosproga. 1997 m. VU ávyko tarptautinëkonferencija, skirta 200-osioms Gao-no mirties metinëms – „Vilniaus Gao-nas ir þydø kultûros iðtakos“.

1999 m. Judaikos centras buvo per-organizuotas á Kultûriniø bendrijø stu-dijø centrà (KBSC), kurio pagrindinistikslas – skatinti pagarbà ávairioms tau-tinëms maþumoms, supaþindintiplaèiàjà visuomenæ su kultûromis, ku-riø istorinë praeitis ir kultûrinis pavel-das daþnai nesulaukdavo pelnytodëmesio. KBSC tiria þydø, karaimø,romø, sentikiø, totoriø ir kt. kultûrinápaveldà Lietuvoje.

2001 m. Vilniaus universitete ákurtasVilniaus jidið institutas, KBSC asoci-juota institucija, kuriam vadovauja Iz-raelio, Amerikos, VU atstovai. Pirmàkartà po Antrojo pasaulinio karo Vil-niuje vël duris atvërë universitetinisinstitutas, skirtas jidið kalbai, literatûraiir kultûrai studijuoti.

Judaika Vilniausuniversiteto bibliotekoje

Nuo XVI amþiaus Vilniaus univer-siteto biblioteka kaupë judaikos ir ka-raimø literatûrà. Èia saugomi leidiniaijidið, hebrajø kalbomis, spausdinti Lie-tuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt.XIX a. Vilnius tapo vienu ið garsiau-siø pasaulyje knygø hebrajø ir jidið kal-

bomis leidybos centrø. Ðiame miesteRomø spaustuvëje iðleistas garsusisTalmudas. Ádomu tai, kad XVIII a. pa-baigoje ir XIX amþiuje þydø leidyklosir spaustuvës produkcijos kiekybe irkokybe pranoko daugelá Europos mie-stø.

Didesnæ dalá ðiø Vilniuje, kituoseLietuvos miestuose ir Rytø Europojespausdintø þydø knygø galima rastiVilniaus universiteto bibliotekos rin-kiniuose. Tarp jø yra retø, unikaliøknygø, rankraðèiø, periodiniø leidiniø.Izraelio mokslininkas MenachemasM. Feldmanas, tyrinëjantis þydø lei-dyklas, naudojosi ir Vilniaus universi-teto bibliotekos ðaltiniais.

Taèiau judaikos fondas neiðvengëRytø Europos bibliotekoms bûdingolikimo. Penkiasdeðimt metø didelëðios kolekcijos dalis buvo priskirta„specialiajam fondui“, prieinama tikskaitytojams su specialiais leidimais.Knygos hebrajø, jidið kalbomis, nesant

Neveltui Vilnius buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“.Èia buvo jauèiamas tautos sostinës alsavimas, èia jungësi visos

dvasinio tautos gyvenimo gijos.Ben-Zion DinurBen-Zion DinurBen-Zion DinurBen-Zion DinurBen-Zion Dinur (1884–1973)

Elona MALAIÐKIENË,Jelena ADAMSK AJA

25

ðiø kalbø specialistø, apraðytos lenkø,lietuviø, rusø ar vokieèiø kalbomis.1989–1990 m. „specialusis fondas“ bu-vo atvertas visuomenei.

Istorikus turëtø sudominti karaimi-kos kolekcija (apie 3 tûkst. pavadi-nimø), joje esantys unikalûs leidiniaihebrajø, jidið ir kitomis kalbomis iðShymono Shishmano ir Abrahamo Fir-kovicziaus asmeniniø rinkiniø.

Bibliotekos Retø spaudiniø skyriujesaugomø „Bibliotheca Academiae Vil-nensis“, „Orientica“, Joachimo Lele-welio kolekcijø sudëtyje yra daugybëretø judaikos leidiniø.

Rankraðèiø skyrius saugo unikalias

1995 m., galima suþinoti korteliø ka-taloguose.

Tvarkant senas knygas buvo ap-rašytas labai retas XVI amþiuje Kon-stantinopolyje išleistas leidinys – Bas-hijaci „Aderet Eliyahu“. Frankfurtoknygø mugëje buvo eksponuojamabibliotekos Rankraðèiø skyriuje saugo-ma Izaoko Trakieèio „Chizzuk emuna“rankraðtinë knyga (apie 1585 m.,XVIII a. kopija), sulaukusi mugës lan-kytojø susidomëjimo ir patraukusi ka-raimø leidiniø tyrinëtojø dëmesá. Tarpjø buvo ir Stefanas Schreineris, Tiubin-geno universiteto Institutum Judaicumprofesorius, kuris glaudþiai bendradar-biauja su Vilniaus universitetu ir jo bib-lioteka.

Didelis bibliotekos pasiekimas –iðsaugota prieðkarinë periodika jidiðkalba, taip pat katalogas, kuriame ap-raðyta apie 160 pavadinimø 1921 –1940 metais leistø periodiniø leidiniø.Tai unikali kolekcija, kuria naudojasiLietuvos ir uþsienio specialistai.

Þydø kultûros paveldo apsauga ir aktualinimas

Þydø kultûros paveldas Lietuvoje, ji-dið kalbos ánaðas á Europos bei pasau-lio kultûrà yra milþiniðkas. Ið judaikosspecialistø, kurie nuolat bendradar-biauja su Universitetu ir biblioteka, pa-minëtini prof. Dovidas Katzas (JAV),dr. Yvesas Plasseraud (Prancûzija),prof. Stefanas Schreineris (Vokietija)ir doc. Anna Vershik (Estija). Á Vil-niaus universitetà ir bibliotekà rinktiinformacijos tiriamiesiems ir mokslodarbams atvaþiuoja mokslininkai išJAV, Šveicarijos, Airijos, Izraelio, Ja-ponijos, Rusijos.

Prof. Gershonas Greenbergas (JAV)2002 metais kartu su savo kolege RûtaPuiðyte (Lietuva) naudojosi bibliote-kos kolekcijomis ir uþ didþiulæ pagalbàdëkojo bibliotekos darbuotojams.2003 m. raðtiðkà padëkà bibliotekai pa-reiðkë Holokausto memorialinio mu-ziejaus direktorius Vadimas Altzkanas.

Biblioteka labai rûpinasi savo misi-ja – saugoti ir aktualinti kultûros pa-veldà, skleisti informacijà apie bib-liotekoje sukauptus turtus.

1993 m. organizuota paroda „Judai-ka VUB po specfondo atidarymo“. Ási-mintinas pastarøjø metø ávykis – pa-roda, skirta Onai Ðimaitei – bibliote-kininkei, publicistei, Vilniaus getoþydø gelbëtojai, Pasaulio tautø teisuo-lei. VU Simono Daukanto kiemelyjeOnai Ðimaitei buvo atidengta memo-rialinë lenta.

judaikos asmenines kolekcijas: Bori-so Kokenajos (1893–1967), SemitosKushul (XIV–XX a. – 28 vienetai),Shymono Firkovicziaus (1731–1971 –51 vienetas), Shymono Shishmano(XX a.).

1990 metais pradëta kaupti Judaikoskolekcija, apimanti naujai iðleistusspaudinius ir atskirø asmenø ar insti-tucijø dovanotus rinkinius, tarp jø Ja-cobo Lossos (Didþioji Britanija) ko-lekcija, Izraelio eksporto instituto do-vanotos knygos, Pietø Afrikos Respub-likos Þydø kultûros federaci jos,Þibunto Mikðio (Prancûzija), A. Þvir-blio (Izraelis) ir R. Misiûno (JAV) rin-kiniai. Vilniaus universiteto Judaikoscentro ákûrëjo profesoriaus MeyerioShubo knygos taip pat praturtino ðiàkolekcijà.

Nuo 1995 m. visos naujos publikaci-jos átraukiamos á bibliotekos elektro-niná katalogà ir apraðomos hebrajø irjidið kalbomis. Apie knygas, iðleistas iki

Judaikos knygoms reikiaypatingos prieþiûros

Viena ið didþiausiø problemø biblio-tekoje – knygø iðsaugojimas. Bibliote-kos darbuotojai stengiasi tausoti retasknygas. Jos restauruojamos ir skaitme-ninamos. Tai daug pastangø irkruopðtumo reikalaujantis darbas, ku-riam reikia ir dideliø finansiniø re-sursø. 2004 metø pabaigoje bibliotekaparengë projektà „Senosios hebrajøraðtijos paminklai“, kurá pateikë RytøEuropos þydø kultûros ir istorijos ty-rimø centro programai „Þydai Balti-jos valstybëse“. Projekto esmë – iðsau-goti unikalià XIV a. rankraðtinæ knygà– Senàjá Testamentà, paraðytà perga-mente senàja hebrajø kalba, parengtiir iðleisti skaitmeninæ ðio rankraðèiofaksimilæ. Tai leistø pristatyti unikalødokumentà platesniam tyrinëtojø irstudijuojanèiøjø ratui.

Nors Vilniaus universiteto bibliote-ka deda visas pastangas, kad bûtø su-kurtos tinkamos spaudiniø saugojimosàlygos, dalis senøjø knygø ir ran-kraðèiø (tarp jø ir judaikos) yra pras-tos bûklës. Retø leidiniø ir rankraðèiøkolekci ja kelia mokslininkø susi-domëjimà, tad bûtina jà iðtirti, uþtik-rinti tinkamas saugojimo sàlygas.

Tikslinga bûtø derinti visø Vilniausuniversiteto padaliniø, sauganèiø ir ty-rinëjanèiø þydø kultûros paveldà –Kultûriniø bendrijø studijø centro, Ji-dið instituto, Orientalistikos centro irbibliotekos – veiksmus. Bendromisvisø padaliniø judaikos specialistø pa-stangomis bûtø galima sukurti vie-ningà Judaikos fondà.

Judaika – bendra Universiteto ir bi-bliotekos istorija, atmintis ir pasi-didþiavimas. Gyvenant naujoje Euro-poje, ypaè svarbu plëtoti ir puoselëtitolerancijà kitoms kultûroms.

Raimundo Malaiðkos nuotr.

26

sveikata

Studijos – išbandymasjaunuoliui

Vilniaus universiteto Psichiatrijosklinikos doc. med. dr. Eugenijus Lau-rinaitis sutinka, kad studijos – didelisiðbandymas. Tai tarsi egzaminas, kuráne visi sëkmingai iðlaiko. Studijø tvar-

Arstudijuotisveika?

Liana BINK AUSKIENË

Studijos aukðtojoje mokykloje daugeliui asocijuojasi su lais-ve: laisve rinktis, kà studijuoti, kaip studijuoti ir kur studi-juoti. Nuo þmogaus charakterio priklauso ir poþiûris á studi-jas – vieni mokosi rimtai ir siekia aukðtumø moksle, kiti „plau-kia“ pasroviui. Taèiau ir vieni, ir kiti neretai tampa psichote-rapeutø pacientais. Psichoterapeutas, grupiø analitikas, Vil-niaus universiteto Psichiatrijos klinikos doc. med. dr. Euge-nijus LAURINAITIS pastebi, kad kas treèias ar ketvirtas besi-kreipiantis á psichoterapeutus pacientas yra studentas.Tai gal studijos – kenksmingas ir nepakeliamas sunkumasjaunam þmogui?

Doc. med. dr. Eugenijus Laurinaitis

Donato Ðepeèio nuotr.

27

ka, su kuria susiduria kà tik ið mokyk-los atëjæ jaunuoliai, ið esmës skiriasinuo mokyklinës sistemos. Mokyklojemokinys kasdien tikrinamas: ar atlikonamø darbus, ar iðmoko privalo-muosius dalykus. Aukðtojoje mokyk-loje jaunuoliams suteikiama laisvë, irdaþnas nuo jos apsvaigsta. Anot psi-choterapeuto E. Laurinaièio, „pasige-ria“ nuo laisvës. „Sesija – tarsi pagi-rios. Paaiðkëja, kad ta laisvë jam pa-darë meðkos paslaugà.“ Gydytojas tei-gia pastebëjæs, kad þymiai stipriau iranksèiau uþ laisvës simptomus studen-tus pradeda kankinti daug rimtesnissveikatos sutrikimas – stresas. Didelástresà jauni þmonës patiria ne tik dëldidelio mokslø krûvio. Atvykusius mo-kytis á Universitetà ið kitø miestø, ra-jonø, kaimø gniuþdo iðsiskyrimas sunamais, áprastos socialinës aplinkos –tëvø, draugø, mamytës kepsniukø, sa-vo kambario kvapo – praradimas.

Gyvenimas bendrabutyje – taip patdidelis stresas: jaunuoliams reikia ið-mokti gyventi kartu su savo bendraam-þiais, kuriø áproèiai, charakteriai, po-

linkiai, gyvenimo bûdas kitokie. Prisi-taikymas ir bandymas ásitvirtinti tikraidaug kainuoja.

Á stresus reaguojameskirtingai

Taèiau ne kiekvienas liûdintis stu-dentas – potencialus psichoterapeutøpacientas. Dr. E. Laurinaitis iðskiriakelis studentø liûdesio lygius – pakan-kamai normalaus lygio iðsiskyrimo liû-desys, kai studentas ar studentë paliû-di, gailëdamiesi savo buvusio gyveni-mo, bet „neiðkrenta“ ið normalaus gy-venimo ritmo, galiausiai susigriebia,pradeda produktyviai mokytis, gebasiekti rezultatø. Taèiau yra ir liûdesys,kuris pamaþu virsta depresija. Tokiemsþmonëms jau reikalingi psichoterapi-nis gydymas arba psichologo pagalba.Tai skirtingi dalykai. Psichologine pa-galba vadiname pagalbà þmogui, ku-rio bëda arba nepasitenkinimas savogyvenimu dar nepatenka á ligø sàraðà.Tai yra normalaus, sveiko þmogaus

reakcija á sunkø gyvenimà ar nepalan-kiai susiklosèiusias aplinkybes. Tuo tar-pu psichoterapija vadinamas toks dar-bas, kai gydomas þmogus, turintis pa-kankamai rimtø simptomø, liudijanèiøesant sutrikimà. Taigi vieniems þmo-nëms reikia tik trumpalaikës, aiðkiaiorientuotos psichologinës pagalbos, ki-tiems – þymiai daugiau.

Kodël taip skirtingai þmonës reaguo-ja á panaðius reiðkinius? „Šitoká sutri-kimà, arba „iškritimà iš konteksto“,sàlygoja þmogaus asmenybë, visa jo is-torija, gyvenimo patirtis. Neretai ta pa-tirtis bûna tokia menka, kad jaunasþmogus dar neturi rezerviniø galimy-biø áveikti gyvenimo stresus, kurie já ið-tinka iš pirmo þvilgsnio paprastose si-tuacijose. Vienas dalykas aiškus – nie-kada negalima sakyti þmogui: „Kodëltu tai imi á galvà?“. Visi esame skirtin-gi ir nevienodai reaguojame á stresus.Vienam iðsiskyrimas su tëvais yra lais-vë, dþiaugsmas, apie kurá svajojo jaudeðimt metø, kitam – toks sunkumas,kokio jis dar neásivaizdavo: jaunuolisvisada gyveno su tëvais ir net nesuvo-kia, kaip galëtø gyventi be jø. Tokiamþmogui labai nelengva“, – teigiadr. E. Laurinaitis.

Donato Ðepeèio nuotr.

28

Kaip pasireiðkia psichinëssveikatos sutrikimai

Studentø psichinës sveikatos sutri-kimø simptomai – kaip standartiniøsveikatos sutrikimø: atsiranda neri-mas, panikos priepuoliai, pasireiðkia irpsichosomatiniai simptomai, pradedakaþkur kaþkà skaudëti – tai kûno re-akcija á psichologiná stresà. Stresas vei-kia ir bendrà organizmo bûklæ. Psicho-terapeutas siûlo paþiûrëti á þmoniø vei-dus kasdieniame gyvenime: kai liûdna– lûpø kampuèiai nusileidþia þemyn,akys liûdnos, kai linksma – þmogus ðyp-sosi, trykðta energija. Þmogaus vidausorganai lygiai taip pat reaguoja á ávai-rias psichines bûkles. Kai þmogø ka-muoja liûdesys, sutrinka miegas, jisjauèiasi pavargæs, negali sutelkti dëme-sio, kankina vangûs kûno skausmai –tai liûdesio ir depresijos „normalûs“palydovai kûne.

Psichoterapeutas yra pastebëjæs, kadakademinio jaunimo psichologinæ bû-senà veikia þiemos ir pavasario sesijos,taip pat esama psichiniø susirgimø for-mø, susijusiø su metø ritmu. Rudenágerokai padaugëja pacientø, besiskun-dþianèiø depresija, pavasará tokiø ligo-niø maþiau.

Kaip sëkmingai studijuoti, kad ne-tektø kreiptis á psichiatrus? Gydytojassako: „Patarimø neduosiu, bet pasaky-siu ðtai kà: jeigu jau tenka turëti rei-kalø su mumis, tai geriau ateiti anks-èiau. Juk bet koks ásisenëjæs negalavi-mas gydomas þymiai sunkiau negunaujas, su kuriuo galima greièiau irefektyviau susitvarkyti. Gyvenimas

nuolat atridena mums akmenø, ne vi-sada pakeliamø, gyvenimas visada stip-resnis uþ mus, ir jeigu jau patekote átokià situacijà, tai reikia ne kentëti, nebandyti iðtverti, nesugniuþti, o tiesiogieðkoti pagalbos. Jeigu pagalba busveiksminga, bus nepalyginamai geriau,negu sulûþti nuo to svorio. Norëtøsi,kad mûsø studentai suvoktø, kad simp-tomai, kurie juos kankina, ið tiesø pa-sireiðkia visai jauniems, sveikiemsþmonëms, o tai reiðkia, kad kûno kal-tinti dël to daþniausiai nereikëtø – galvertëtø ið karto kreiptis pagalbos á psi-choterapeutus“.

Fakultetuose – skirtingastudijø atmosfera

Studentai kalba, kad Vilniuje atmo-sfera geresnë negu kitø ðalies miestøaukðtosiose mokyklose. Kà èia lygintimiestus, kai akivaizdu, jog net skirtin-guose mûsø Universiteto fakultetuo-se studijø atmosfera visiškai skirtinga.Gydytojas dr. E. Laurinaitis „Spec-trum“ pasakojo apie tyrimà, kurá maþ-daug prieð dvylika metø atliko VU Me-dicinos fakulteto psichoterapeutømokslinis bûrelis. Šio tyrimo rezulta-tai mums ádomûs ir ðiandien. Jauniejimokslininkai tyrë, kaip keièiasi studen-tø depresiðkumas ir nerimastingumasper mokslo metus trijuose fakultetuo-se: Medicinos, Fizikos ir Gamtosmokslø. Paaiðkëjo, kad maþiausiai ne-rimastingi ir depresyvûs buvo geogra-fai, šiek tiek labiau – fizikai, o labiau-siai – medikai. Treèdalio Medicinos fa-kulteto studentø depresija ir nerimas-

tingumas buvo tokio lygio, kad juos jaureikëtø gydyti. Labai liûdino tai, jog poþiemos sesijos ir po mënesio atostogømaþdaug pusës tiriamø studentø neri-mas arba depresija iðlikdavo tokie patdideli. Tik pusë bûsimøjø medikø su-gebëdavo per atostogas „pataisyti“sveikatà. Fizikai sveikai nerimavo irsveikai liûdëjo. O ðtai geografø neri-mas, kuris šiek tiek iðryðkëdavo darprieð sesi jà, per sesi jà išnykdavo.„Drástu tvirtinti, kad medicinos studi-jos, mûsø tyrimo duomenimis, sukeliadidþiausià stresà“, – komentuoja ilga-metis psichoterapeutø bûrelio vadovasdr. E. Laurinaitis.

Tyrimo duomenys buvo paskelbtimokslinës draugijos konferencijoje. Poto buvo dedama daug pastangø, kadMedicinos fakultete studentams bûtøsumaþintas auditorinis krûvis. „Ma-nau, kad dabar, palyginti su tuo, kaipbuvo prieš 10–12 metø, auditoriniskrûvis gerokai sumaþëjæs. Taèiau ne-þinau, ar sumaþëjo reikalavimai, arnuo to sumaþëjo stresas. Tyrimus darteks atlikti“, – teigia gydytojas. Neartidirvonai ðioje srityje ir psichologams– jie panaðiø tyrimø nëra kol kas atli-kæ.

Studentai – specifinëþmoniø grupë, kuriai reikia

ypatingo dëmesio

Studentai, psichoterapeuto poþiû-riu, labai specifinë þmoniø grupë.Dr. E. Laurinaitis sako, kad mokiniai,stodami á aukðtàjà mokyklà, turi pasi-tikrinti sveikatà ir árodyti, kad yra svei-ki. Tuo tarpu vos ástojæ á aukðtàjà mo-kyklà daugelis pradeda ieðkoti ligø.„Liga yra pateisinama prieþastis nelan-kyti paskaitø, galiausiai ja prisidengusgalima gauti akademines atostogas.Sveikata panaudojama kaip pateisini-mas visai kitokioms gyvenimo proble-moms spræsti. Štai èia ir prasideda bë-da – mes visi tarsi tikime tuo, apie kàjau þinome, kad tai yra netiesa. Tai mû-sø moralinës nesveikatos pradþia. Jei-gu Universiteto statute bûtø numaty-ta, kad þmogus turi teisæ trumpam nu-traukti mokslus dël bet kokiø prieþas-èiø ir vëliau vël sugráþti, tada nereikë-tø melo, kuris ið tikrøjø nuodija þmo-gø“, – svarsto dr. E. Laurinaitis.

Gyvenimas jauniems þmonëms pa-teikia daug iððûkiø. Studentai daþnai

Tyrimø duomenimis, medicinos studijos sukelia didþiausià stresà

Don

ato

Ðepe

èio

nuot

r.

29

kenèia, ir dël to kyla daug psichologi-niø problemø. Tenka iðkæsti ne tik ið-siskyrimà su tëvais ir sava aplinka,mokslø sunkumus, bet ir pakæsti skir-tingus dëstytojus, prisitaikyti prie jø ke-liamø reikalavimø.

Pagaliau yra dar viena problema –studentai yra visuomenës dalis, kuri ið-gyvena karðèiausius jausmus. Jaunys-të – poravimosi metas, merginos ne-retai pastoja, teka, gimdo vaikus.„Skirtingø fakultetø ir dëstytojø poþiû-ris á ðeimas kurianèius studentus labainevienodas. Að, kaip psichoterapeutas,manau, kad vaikas yra svarbiau uþ dvidisertacijas. Disertacijà gali paraðyti irkas nors kitas, o mano vaiko nepagim-dys niekas. Ir jeigu studentës, kol yrajaunos, drásta gimdyti, tai yra skatinti-na ir sveikintina. Deja, kiek þinau, dëlkitokio poþiûrio vël kyla problemø, osu jomis – ir sunkumø. Be to, jaunøþmoniø neaplenkia ir nelaimës, kartaisprarandami patys artimiausi þmonës.O mûsø, dëstytojø, gebëjimas suprastiir uþjausti taip pat labai skirtingas.“

Europos universitetøstudentai pagalbà randa

þinybiniuose psichikossveikatos centruose

Ar studijuoti sveika? Psichoterapeu-tas dr. E. Laurinaitis juokauja, kad gy-venti nëra sveika, nes gyvenimas – tailytiniu keliu perduodama liga su ðim-taprocentiniu mirtingumu. „Pats

mokslas ir mokymasis ne taip smarkiaikenkia, kaip mes norëtume manyti. Oštai kaip mes tame moksle norime sa-ve parodyti – jau kita kalba. Tai pri-klauso nuo daugelio faktoriø: charak-terio, asmeniniø savybiø, gyvenimo fi-losofijos, áproèiø ir daugybës kitø da-lykø“, – sako dr. E. Laurinaitis. Taèiau,gydytojo nuomone, kol kas studijavi-mo psichohigienai, t. y. mokëjimuisveikai studijuoti, yra skiriama labaimaþai dëmesio. Bendraudamas su Eu-ropos mokslininkais psichoterapeutaisdr. E. Laurinaitis pastebëjo, kad mû-

sø studentai nesiskiria nuo Euro-pos universitetuose besimo-

kanèiø. Taèiau daugelyjepasaulio universitetø yraþinybiniai psichikos sveika-tos centrai, skirti studen-tams. Dr. E. Laurinaitispasakoja, jog juose be at-

lygio dirba jauni darstudijuojantys psicho-terapeutai arba psi-chologai, kuriuos pri-

þiûri dëstytojai. Tai idë-ja, verta mûsø Univer-siteto vadovybës dë-mesio. Nes tik þmo-gus, kuris sveikai gy-vena ir jauèiasi svei-kas, gali pasiðvæsti

rimtiems irsvarbiems

darbams.

30

sveikata

Kada ir kaip pradëta ieðkoti pakaitaløkepenims?

Apie dirbtines kepenis kalbama jaulabai seniai. 1959 metais Japonijoje bu-vo atlikta kryþminë hemodializë tarppaciento ir ðuns – þmogaus kraujas„pervarytas“ per šuns kepenis. Prieð20–30 metø Lietuvoje kaip dirbtinëskepenys buvo panaudotos kiaulës ke-penø làstelës – buvo iðgelbëta vienagarsi menininkë, kuri buvo apsinuodi-jusi sunkiaisiais metalais.

Vis dëlto prof. habil. dr. B. Dainysgalvojo apie kepenø transplantacijà ireksperimentavo persodindamas kiau-lës kepenis. Þmogaus ir kiaulës orga-nai yra labai panaðûs, tad ruoðiantistransplantacijai buvo naudojamos ðiøgyvûnø kepenys.

Kada prireikia dirbtiniø kepenø?Pirmiausia kai kepenys paþeistos –

tarkime, þmogus serga virusiniu hepa-titu, daugelá metø vartojo alkoholá.Taip pat dirbtiniø kepenø prireikia, kaiapsinuodijama tam tikrais medika-mentais, sergant ûminiu uþdegimu.Juk viskas, kas patenka á organizmà,yra detoksikuojama ir nukenksmina-ma kepenyse. Jeigu jos dël lëtinës li-gos negali ðito padaryti, tai þmogus

Kada prireikia... dirbtiniø kepenø?2004-øjø kovà Vilniaus universiteto Santariðkiø kli-nikose pradëjo veikti kepenø pakaitinës terapijosaparatas – mechaninë detoksikacijos sistema, va-dinamosios „dirbtinës kepenys“. Sistemos pavadi-nimas – molekulinë adsorbento recirkuliacijos sis-tema (MARS). Ði metodika taikoma tuomet, kai kitikepenø nepakankamumo gydymo bûdai yra neefek-tyvûs.Apie pirmà kartà Baltijos ðalyse taikytà metodà þur-nalui „Spectrum” pasakojo Gastroenterologi-jos, nefrologijos, urologijos ir abdominali-nës chirurgijos klinikos docentëdr. Danutë SPEIÈIENË.

þûsta.Taèiau gali bûti ir taip, kad þmogus

daugelá metø serga lëtine kepenø liga,kuri progresuoja, ir jau reikia transp-lantuoti organà. O jo reikia laukti il-gai – kartais mënesá ar du, tris, kartaisir metus… Dirbtinës kepenys padedaprieð transplantacijà – jos reikalingoskraujui valyti, kol savos kepenys ðiektiek atsistatys. Kepenø persodinimooperacija sunki, tad pacientas turi bû-ti geros bûklës. Uþsienyje mechaninëdetoksikacijos sistema naudojama irkai kepenys po persodinimo dël kokiønors prieþasèiø nefunkcionuoja.

Kokios krau jo valymo sistemos yranaudojamos?

Yra skirtingø. Gali bûti imamos gy-vos kepenø làstelës, embrioninës ke-penø làstelës, ir kraujas perfuzuojamaspro tas kepenø làsteles. Kepenø làste-lës yra unikalios, netgi paimtos ið þmo-gaus ir patalpintos ne organizme at-lieka visas funkcijas, detoksikuoja. To-kios kraujo valymo sistemos pasaulyjeyra naudojamos seniai, jø yra ávairiømodifikacijø, naudojami ðaldyti hepa-tocitai. Ðios sistemos, dar vadinamosbioreaktoriais, yra labai sudëtingos irbrangios; deja, rezultatai nëra tokie ge-

ri, kokiø tikimasi, ypaè ûmiø kepenønepakankamumo atvejais.

Sistema, kurià gavome mes, unikalituo, kad jai nereikia kepenø làsteliø, onaudojamas kraujo baltymas albumi-nas. Pasirodo, kad toksinai yra linkæprie jo prisijungti. Albuminas tiesiog„suriða“ toksinus ir paðalina juos ið or-ganizmo. Paskui ðis baltymas MARSkontûre apvalomas nuo toksinø ir vëlcirkuliuoja. Atliekama keletas kraujovalymo seansø.

Kokie, Jûsø manymu, pirmosios ope-raci jos rezultatai?

Pirmoji operacija pavyko labai ge-rai. Penkiasdeðimtmetis vyras sirgo ke-penø ciroze ir dar labai ûmiu kepenøuþdegimu, buvo toksinis paþeidimas.Ið ligoninës pacientas iðëjo sveikas.Dirbtinës kepenys palaikë jo gyvybætuo periodu, kai niekaip kitaip tø ðla-kø ir toksinø buvo negalima paðalintiið organizmo. Jei kepenø valymo sis-temà bûtume turëjæ anksèiau, bûtumegalëjæ iðgelbëti daugiau ligoniø.

Kiek ligoniø klinikose laukia kepenødonorø?

Sàraðe jø nëra daug. Taèiau tai pir-miausia susijæ su psichologiniais daly-kais. Mûsø spauda neraðo apie tai, kad

31

vienas ar kitas iðgyveno po kepenø per-sodinimo. Pacientui yra labai sunkupasiryþti persodinimui. Jie daþnai sa-ko: „Kiek Dievas man davë, tiek ir ið-gyvensiu…“. Tuo tarpu ligoniø, sergan-èiø lëtinëmis kepenø ligomis, kuriemsreikëtø transplantacijos, yra labaidaug. Taèiau tokiø, kurie ryþtasi ðiaioperacijai, dabar turime tik penkis.

Kam labiausiai pagelbëtø iðbandytaMARS metodika?

Pirmiausia tiems, kurie laukiatransplantacijos. Moterims serganèi-oms pirmine biliarine ciroze, kuriomspradeda atsirasti gelta, periodiðkai rei-këtø atlikti ðià procedûrà, kad jø bûk-lë nepablogëtø. Pasitaiko Vilsono liga,kuria susergama dël vario apykaitossutrikimø, ðia liga serga jauni þmonës.Viena ið sunkiø ðios ligos formø – þai-binis hepatitas, kai vyksta hemolizë, irligoniai daþniausiai mirðta ðios krizësmetu. Jiems tebûna 20–27 metai. Jauyra apraðyti keli pacientø iðgelbëjimoatvejai MARS árangos pagalba.

Naudojant MARS aparatà paðalina-mas bilirubinas, tulþies rûgðtys, feno-lai, azoto oksidai, vaistai, amoniakas,nes jie lengvai prisijungia prie albumi-no. Juos paðalinus ligonio bûklë page-rëja, atsistato ðirdies, inkstø veikla,dingsta smegenø paþeidimai. Kepenysatsistato, taèiau lieka su defektais, irjas reikia gydyti toliau.

Apie gydymo MARS áranga problemas„Spectrum“ kalbëjosi su Anesteziolo-gijos-reanimatologijos centro 1-ojoReanimacijos ir intensyvios terapijosskyriaus vedëju gydytoju GintautuKËKÐTU.

Kuo gi ypatingos dirbtinës kepenys irkokios ðio gydymo alternatyvos?

Tai yra brangi procedûra, Europojelabiau iðreklamuota nei pas mus. Patsaparatas kainuoja apie 100 tûkst. Lt,o seansas – apie 12 tûkst. litø, ne-skaièiuojant albumino. 600 ml albu-mino (20 proc.) kainuoja 1000 litø irdaugiau, nes lietuviðkasis neatitinkaES standartø. Vieno seanso neuþ-tenka, reikia maþdaug 4—6, taigi su-ma labai išauga.

Pasaulyje taikoma apie 40 ávairiømodifikacijø dirbtiniø kepenø. Ka-dangi jas naudoti ið tikrøjø itin bran-gu, mes radome kità metodikà, ku-rià naudoja ir japonai – bilirubino ab-sorbcinæ sistemà. Jai taip pat reikia pa-kaitiniø inkstø terapijos aparatø, bet

nereikia jokios sudëtingos aparatûros,ir procedûros kaina yra keturis kartusmaþesnë nei gydant su MARS. Proble-ma ta, kad nei vieno, nei kito metodoligoniø kasos kol kas nekompensuoja,nors bilirubino absorbcinë sistema Ja-ponijoje kompensuojama nuo 1993metø. Alternatyva tokia – ar visas bili-rubino absorbcinis kursas, ar vienaMARS procedûra kainuos 15 tûkst. li-tø.

Ið ko sëmëtës patirties?Kai taikëme dirbtines kepenis

(MARS), buvo atvaþiavæs daktaras iðMaskvos, pirmàkart padëjo sujungtikontûrà. Tai sudëtinga, nes reikia in-tegruoti du aparatus ir dar praplautisistemà. Bilirubino absorbcinë sistemapaprastesnë. Pasaulyje tokioms proce-dûroms medikai ruoðiasi specialiuosekursuose, taèiau mes turime iðmoktisavarankiðkai, nors uþ tai nëra atlygi-nama ar kitaip skatinama.

Kaip dirbtinës kepenys taikomos pa-saulyje ir su kokiomis problemomis su-siduriama pas mus?

Pasaulyje tokia metodika pradëtataikyti prieð deðimt metø 30-yje pasau-lio ðaliø ir 160-yje medicinos centrø.Ðiuo metodu buvo gydoma apie 3300

ligoniø, atlikta 16 tûkst. procedûrø. Ta-èiau tai nëra kaþkokie áspûdingi skai-èiai. Mums reiktø ir su susiþavëjimuðûktelëti, ir realiai ávertinti. Pagrindi-në problema – kaip kompensuoti gy-dymà. Dalá gydymo iðlaidø realiausiabûtø átraukti á transplantacijos progra-mas, nes ðitos metodikos padeda ligo-niui sulaukti transplantacijos. Vienà li-goná sergantá ûmine kepenø liga visið-kai iðgydëme – tai galëtø bûti pigesnëtransplantacijos alternatyva daliai ligo-niø. Jeigu kalbame apie kepenøtransplantacijà, tai reikia pripaþinti,kad ðios operacijos Lietuvoje iki ðiolvyko nelabai sëkmingai. Persodinti ke-penis sudëtingiau nei inkstus, nes ke-penys iðlieka gyvybingos ne daugiauporos valandø.

Taigi lyginant su kepenø transplan-tacija, gydymas pakaitinës terapijosmetodais þymiai pigesnis. Iki ðiol ke-penø transplantacija buvo vienintelismetodas, padedantis iðgyventi. O ji kai-nuoja apie 300 tûkst. litø, be to, po tovisà gyvenimà taikoma imunosupresi-ja ir kontrolë – pakankamai brangusmonitoringas.

Kalbino Donatas BAGDONAS

Pasaulyje taikoma apie 40 ávairiø modifikacijø dirbtiniø kepenø. Gyd. Gin-tautas Këkðtas prie aparato MARS.

Leo

nard

o Sm

ilgev

ièia

us n

uotr

.

iniciatyvos

32

Vilkai – nykstantys gyvûnai

Apie vilkus esama keliø nuomoniø.Vieni teigia, kad ðiø plëðrûnø daug irgalime juos medþioti, kiti sako, kad vil-kams gresia iðnykimas, todël bûtina uþ-drausti jø medþioklæ, juolab kad dau-gelyje Europoje ðaliø vilkai nebeme-dþiojami. Aplinkos ministerijos patei-kiamø oficialiø apskaitø duomenys ro-do, kad vilkø skaièius Lietuvoje stabi-lus. Atlikus apskaità paaiðkëjo, kad vil-kai, nors ir uþklysta á beveik visus di-desnius miðkø masyvus, nuolat ten ne-gyvena. Ðie þvërys per kelias paras nu-bëga deðimtis kilometrø, todël tie pa-tys vilkai bûdavo suskaièiuojami keliøklubø medþioklës plotuose. Ir jø skai-èius apskaitø duomenyse bûdavo ge-rokai iðpûstas.

Lûðis iðsaugoti galima tik imantis ra-dikaliø priemoniø, tad labai svarbu þi-noti, kuriuose regionuose ir kiek ðiø

þvëriø gyvena laisvëje. Atlikus tyrimusiðsiaiðkinta, kad vilkai ir lûðys per pas-taruosius trejus metus gyveno ar buvopastebëti 121 miðke. Taèiau ðiø plëð-rûnø bûklë ðalyje tikrai kritiðka – pra-ëjusià þiemà vilkai pastebëti tik 54 mið-kuose ar jø masyvuose, o ir suskaièiuo-ta jø vos 111! Ðie þvërys gyvena atski-romis, izoliuotomis grupuotëmis, todëlsumaþëja galimybë laisvai kryþmintis.Kasmet Lietuvoje sumedþiojama dau-giau nei treèdalis visos vilkø populia-cijos, todël jø medþioklæ reikëtø uþ-drausti bent vieneriems metams. Vil-kus auginti bandyta ne kartà, taèiau ne-laisvëje vilkø elgsena tiek pasikeièia,kad vëliau jie nebepritampa prie savogentainiø, gali kryþmintis su ðunimis,o jø palikuonys pradeda puldinëti na-minius gyvulius, nebebijo þmogaus,tampa neatsargûs.

Lûðis imta veisti nelaisvëje

Lûðiø padëtis ðalyje dar blogesnë neivilkø – jos iðlikusios tik ðiaurinëje ir va-karinëje Lietuvos dalyse. Ðiems baikð-tiems ir atsargiems þvërims didelá pa-vojø kelia trikdymas veisimosi bei jau-nikliø vedþiojimo laikotarpiu, ypaè pa-vojingas brakonieriavimas statant kil-pas. Praëjusiø metø pabaigoje plaèiainuskambëjusi pamestinukø lûðiukø is-torija sukëlë atgarsá visuomenëje. Vil-niaus universiteto Medþioklëtyros ba-zëje pradëtas ágyvendinti lûðiø iðsau-gojimo projektas, kurio tikslas – veistilûðis nelaisvëje, o uþaugusius jaunik-lius iðleisti á miðkus. Tam mûsø bazëje,padedant rëmëjams Valdui Danilevi-èiui bei Vytautui Ðidlauskui, árengtasvisus reikalavimus atitinkantis aptva-ras, kuriame dabar ir gyvena Panevë-þyje bei Ðilutës rajone sugauti prieþmoniø atklydæ lûðiukai.

Lietuvoje kurtiniø prieðas –mangutas,

Vokietijoje – lapë

Kitas gyvûnas, kurio iðlikimu rûpi-nasi daugelio Europos ðaliø mokslinin-kai, – kurtinys. Kodël ðie nuostabûsmiðko paukðèiai Lietuvoje tapo rete-nybe? Teisybës dëlei galima pasakyti,kad kurtiniai ðalyje nykti pradëjo jausenokai. Po Pirmojo pasaulinio karo jieiðnyko ið Ðimoniø girios, vëliau paukð-èiø vis maþëjo, kol apie 1960–1970 me-tus liko apie tûkstantá. Prie negandøprisidëjo tuo laiku pradëjæ plisti man-gutai. Paukðèiø sumaþëjo kone per pu-sæ. „Lietuvos faunoje“ teigiama, kad1985 m. ðalyje buvo 413 kurtiniø, ið jødidþioji dalis – net 311 paukðèiø – gy-veno pietrytiniame ðalies pakraðtyje –Varënos, Ðalèininkø ir Ðvenèioniø ra-jonuose. Kurtiniø maþëjo ir toliau, ne-gelbëjo nei daugiau nei prieð 3 deðimt-meèius ásigaliojæs draudimas juos me-dþioti, nei áraðymas á ðalies Raudonàjàknygà. Bandyta paukðèius ásiveþti iðsvetur. Ið Rusijos atveþti ir á Ðimoniøgirià paleisti kurtiniai keletà metø lai-

Retus þvëris ir paukðèius saugo aptvaraiEgidijus BUKELSKIS

Mûsø ðalyje pastaraisiais metais sparèiai maþëja kai kuriø lau-kiniø þvëriø ir paukðèiø. Visuomenëje pasigirsta nerimastingøbalsø, raginanèiø intensyviau globoti vilkus, lûðis ir kai ku-riuos paukðèius, taèiau ilgai net nebuvo þinoma, kiek ðiø retøgyvûnø dar turime savo miðkuose. 2004 m. Vilniaus universi-teto Gamtos mokslø fakulteto biologai, kartu su Kauno þemësûkio universiteto miðkininkais atlikæ vilkø ir lûðiø apskaità,nustatë, kad ðalies miðkuose gyvena tik apie 40–50 lûðiø ir nedaugiau kaip 120–150 vilkø. Kodël taip atsitiko, kad ðiems plëð-rûnams gresia iðnykimas? Kà daryti, kad juos iðsaugotume?

33

kësi brandþiuose puðynuose, suteikda-mi viltá, kad èia iðliks ir veisis. Deja,paukðèiai á laisvæ buvo paleidþiami vi-siðkai tam nepasirengæ ir greitai tapolengvu plëðrûnø grobiu.

Nyksta ðie taigos paukðèiai ir kitoseðalyse. Ðtai Vokietijoje prieð keletà me-tø ðalies vyriausybë kurtiniø iðsaugoji-mui, dirbtiniam veisimui ir iðleidimuiá laisvæ skyrë virð milijono markiø. Ðiedarbai ið pradþiø buvo labai sëkmingi.Pvz., Harco kalnø nacionaliniame par-ke, kuriame lankiausi praëjusiø metølapkritá, buvo sukurta gyvybinga 50–100 paukðèiø populiacija. Taèiau ir èiakurtiniai pradëjo sparèiai nykti. Moks-lininkai nustatë, kad Vokietijoje pa-grindinis kurtiniø prieðas yra lapë. Per-nelyg didelë jø gausa neleidþia ðiemsant þemës perintiems paukðèiams pa-plisti ir veistis be þmogaus pagalbos.Lieka vienintelë iðeitis – kurtinius veis-ti dirbtinai ir nuolat papildyti nykstan-èià laukiniø paukðèiø populiacijà.

Kurtiniai gerai jauèiasiir aptvare

Net ir optimistiðkiausiais skaièiavi-mais ðiuo metu Lietuvos miðkuose gy-vena ne daugiau kaip 150–200 kurti-niø. Praëjusiø metø rudená Medþiok-lëtyros bazëje Ignalinos rajone áreng-tas pirmasis Lietuvoje specialus kurti-niø veislynas. Ið Vokietijos atsiveþti 5pirmieji kurtiniai, kurie tiek morfolo-giðkai, tiek genetiðkai labai artimi Lie-tuvoje gyvenanèiam kurtiniui ir pri-klauso tam paèiam porûðiui (Tetraourogalus major). Vokieèiø specialistøvertinimu, mûsø aptvarui Vokietijojeneprilygsta në vienas! Kad atveþtieji

paukðèiai gerai jauèiasi aptvare, liudi-ja ir jø iðvaizda – iðdidûs dairosi á ðaliaesantá Aþvinèiø miðkà, lyg tikëtø, kadjø palikuonys netolimoje ateityje pa-vasariais èia kels tuoktuves.

Suprantama, kad reikia iðspræsti darlabai daug problemø: kaip paukðèiusmaitinti, kad jie savaime veistøsi, kaipiðsiritusius jauniklius paruoðti gyveni-mui laisvëje, kaip sumaþinti plëðrûnø.Savo þodá turës tarti ir mokslas – pri-valësime paleidþiamus á laisvæ paukð-èius identifikuoti genetiðkai, kad atei-tyje galëtume pasakyti, jog mûsø dar-bas nenuëjo veltui. Norisi tikëti, kadir po deðimties, dvideðimties metø Lie-tuvos giriose galësime groþëtis ðiaisnuostabiais paukðèiais, o pavasaráklausytis jø uþburianèios tuoktuviøgiesmës.

Danieliai turëtø taptimûsø miðkø puoðmena

Elniniai þvërys aptvaruose Lietuvo-je pradëti auginti jau XIV amþiuje.Kryþiuoèiø pasiuntinys K. H. Kyburgas1397 metais apraðë ðalia Vilniaus esan-tá þvërynà, kuriame buvo auginamistumbrai, elniai. Vëliau daug kur priedvarø ásteigtuose aptvaruose augintidanieliai ir taurieji elniai. Per Pirmàjápasauliná karà dauguma ðiø aptvarø su-nyko, á laisvæ pasprukæ danieliai buvoiðgaudyti plëðrûnø ar sumedþioti, ta-èiau taurieji elniai ðiaurinëje ðalies da-lyje iðliko ir ið jø pradëjo formuotis da-bartinë ðiø þvëriø kaimenë laisvëje.Tauriøjø elniø ðalyje ðiuo metu suskai-èiuojama virð 10 tûkst., jiems pavojusnegresia.

Vieni graþiausiø elniniø þvëriø – da-

nieliai. XX amþiaus 7 deðimtmetyjedanieliai buvo auginami valstybiniuo-se aptvaruose. Vëliau dalis þvëriø bu-vo paleidþiama á laisvæ. Dabar ðaliesmiðkuose suskaièiuojama tik apie 300danieliø. Tokio lëto danieliø plitimoprieþastis gali bûti ir artimas kryþmi-nimasis. Mokslininkai mano, kad bû-tina dalá aptvaruose iðaugintø þvëriøpaleisti á laisvæ. Kasmet paleidþiant álaivæ naujus þvëris, jø pagausëtø. Vil-niaus universiteto Medþioklëtyros ba-zëje Ignalinos rajone ið 2004 m. kovomënesá Vokietijoje ásigytø dvylikos da-nieliø jau sulaukëme septyniø palikuo-niø. Visi ðie þvërys dabar gyvena ap-tvare ir, tikimës, sëkmingai sulauks pa-vasario. Tada jie bus paþymëti, paim-tas kraujas genetiniams tyrimams, irgyvûnai paleisti á laisvæ Aukðtaitijosnacionaliniame parke. Kaip rodomoksliniai tyrimai, danieliai beveik ne-konkuruoja dël maisto su kitais elni-niais þvërimis, daro þymiai maþesnæ þa-là miðkui nei taurieji elniai.

Mokslininkø rûpestis –kaip iðsaugoti nykstanèius

gyvûnus

Visø nelaisvëje auginamø þvëriø irpaukðèiø prieþiûra, maitinimo racionøapskaièiavimas, gyvûnø adaptavimasislaisvëje, jø stebësena – bûsimø studen-tø biologø moksliniø darbø temos. Perketverius Medþioklëtyros bazës egzis-tavimo metus sukûrëme prielaidas kaikuriø gyvûnø iðsaugojimui. Netolimo-je ateityje – didþiøjø apuokø aptvaras.Ðie gyvûnai be þmogaus pagalbos taippat neiðgyvens.

Lûðis bandoma veisti nelaisvëje Kurtiniai – reti paukðèiai Lietuvos miðkuose

34

Transportui –Dr. Algimantas JUOZAPAVIÈIUS

Jau neásivaizduojame savo gyvenimo bemodernaus transporto – tai patogu,ðiuolaikiðka ir suteikia mûsø gyvenimuimobilumo. Taèiau kartu labai opios irtransporto keliamos problemos. Euro-pos keliuose kasmet ávyksta apie1 300 000 transporto avarijø, kurioseþûva 40 000 þmoniø ir 1 700 000 susi-þeidþia. Europos Sàjunga kelia tikslà iki2010 metø dukart sumaþinti avaringu-mà keliuose. Kuriamas vadinamasis„nulinio avaringumo“ scenarijus, kuristurëtø bûti ágyvendintas 2020 metais. Benaujausiø informaciniø technologijø ðiouþdavinio iðspræsti neámanoma.

Lietuva ir ES

Europos Sàjungos gyvybingumaspriklauso ir nuo transporto

efektyvumo

Nuo transporto efektyvumo labai pri-klauso visos ES gyvybingumas. Trans-porto saugumo ir jo valdymo bei ðiøproblemø sprendimo pagrindiniai prin-cipai yra iðdëstyti specialiai sudarytojebaltojoje knygoje „European TransportPolicy for 2010“. Joje pabrëþiama ku-riamø vadinamøjø pasyviø transportosaugumo sistemø – elektroniniø stabi-lumo programø (ESP) ir adaptyvausmarðruto valdymo (ACC) – svarba. To-kios sistemos gali pagerinti saugumàkeliuose ir ið dalies spræsti transportovaldymo problemas.

Ateitis priklauso kooperatyviosiomssistemoms. Ðios sistemos, sujungtos ávisumà, daug efektyvesnës nei paskiros.Todël ES Bendrojoje programoje yrapaskelbta bendra valstybës ir verslo ini-ciatyva „eSafety“, kurios paskirtis yraskatinti intelektualiø integruotø saugu-mo sistemø kûrimà, vystymà ir diegi-

mà. Ðios iniciatyvos tikslai tokie: kurtitransporto poreikiø valdymo sistemas,siekiant efektyviau iðnaudoti turimà in-frastruktûrà; projektuoti ir diegti atvi-ras interaktyvias ir kintamo masteliosistemas, leidþianèias efektyviai eksplo-atuoti ðiuolaikinius jutiklius, jø progra-minæ árangà; tirti ir diegti atviras inte-raktyvias ir kintamo mastelio sistemas,naudojanèias pozicionavimo technolo-gijas ir sensorius; integruoti atviras in-teraktyvias ir kintamo mastelio siste-mas á transporto valdymà; kurti trans-porto ávykiø analizës ir ypaè transpor-to ávykiø prieþasèiø analizës sistemas,integruojant dabar egzistuojanèius ESðaliø duomenø ðaltinius; plëtoti ir in-tegruoti internetines sistemas „eSafetyInitiative“ ir „eSafety Forum“.

Lietuva neturi vizijos, kaipgerinti transportà ir situacijà

keliuose

Ávairios ES valstybës skirtingai atsi-liepia á ðià ir kitas panaðias iniciatyvas.Kai kurios ðalys narës (Austrija, Di-dþioji Britanija, Italija, Olandija, Pran-cûzija, Ðvedija, Vokietija) turi nacio-nalines transporto tyrinëjimø progra-mas. Europos Sàjungos finansuojamaprograma „ERA-NET Transport“ ska-tina ir remia bendrus skirtingø nacio-naliniø veiklos srièiø tyrinëjimus. Lie-tuva kol kas tokios programos neturi,nëra ir vizijos, kaip gerinti situacijà ke-liuose bei integruoti jà á bendrà euro-pinæ transporto erdvæ.

Mokslininkai tiesia pagalbosrankà

Vilniaus universiteto Matematikos irinformatikos fakulteto bei KTU irVGTU mokslininkai kartu su mobiliø-jø telekomunikacijø operatoriumi „Bi-të GSM“, siekdami padëti spræsti trans-porto problemas, pasiûlë Valstybiniammokslo ir studijø fondui projektà „Vie-ðosios informacijos ir transporto mo-bilûs sprendimai (VITMOS)“. Ðis pro-

jektas finansuojamas nuo 2003 metøpaskutinio ketvirèio.

VITMOS projekto tikslas – siekti,kad kroviniai bûtø kuo efektyviau beisaugiau perveþami. Tai tiesiogiai atitin-ka Europos Sàjungos direktyvas trans-porto srityje. Projektu siekiama sukur-ti „inteligentiðkà“ keliø transporto sek-toriø, kuris skatintø tobulinti esamasbei kurti naujas transporto paslaugas,papildyti trûkstamas perveþimo jung-tis, paðalinti grûstis keliuose. Kaunotechnologijos universiteto mokslinin-kai kuria transporto priemoniø sekimotechnologijas panaudojant mobiliàsiaskomunikacijas, integruojant ir derinantjas su esamomis ir ateities kartø pozi-cionavimo sistemomis. Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto mokslinin-kai tiria transporto judëjimà ir krovi-niø perveþimø technologijas, jø pagrin-du kuria ir siûlo naujas.

VU Matematikos ir informatikos fa-kulteto mokslininkai kuria, projektuo-ja ir diegia daugialypës paskirties trans-porto vieðosios informacijos mobiliuo-sius portalus ir transporto informaci-jos portalus. Per ðiuos portalus numa-toma valdyti ir vykdyti transporto sis-temø pagrindines funkcijas. Abu por-talai skiriami tiek tiesioginiam naudo-jimui (per internetines ir mobiliøjø te-lefonø narðykles), tiek integravimui ákitas sistemas, panaudojant populiariusjungimosi standartus (vadinamuosiusweb servisus).

Kadangi ateityje portalai veiks kaiptransporto kooperatyviosios sistemosarba jø pagrindu bus galima kurti koo-peratyvias sistemas, jie yra tikslingaiprojektuojami – jø pagrindu numato-ma kurti transporto srautø modeliavi-mo sistemà, skirtà atlikti transporto ar-ba kroviniø srautø monitoringui ke-liuose. Ði modeliavimo sistema turifunkcionuoti lygiagreèiø ir paskirstytøskaièiavimø (GRID) pagrindu. Porta-lai taip pat turi leisti sukurti pozicijosvietovëje pagrindu funkcionuojanèiaspaslaugas (LBS), integruojanèias teks-to, garso, balso, vaizdo ir kitokià infor-macijà.

35

Donato Ðepeèio nuotr.

ðiuolaikinës technologijos

alumnai

36

Kodël pasirinkote fizikà? Ar nemano-te, kad astrofizika, kurioje Jûs padarëtestulbinanèià karjerà, yra itin vyriðkasmokslas?

Jau vidurinëje mokykloje jauni þmo-nës mëgina suprasti, kokie mokslai la-biausiai traukia. Bandþiau ir að. Be abe-jo, labai padëjo mokytojai, kurie paste-bëjo, kad man labiausiai sekasi tikslie-ji mokslai. Labai nustebau, kai aðtun-toje klasëje gavau pasiûlymà pereiti ásustiprintos fizikos ir matematikos mo-kyklà, taèiau suvokiau, kad tai yra þen-klas, kuris rodo, koká gyvenimo keliàrinktis. Tiesa, mane traukë ir teisë, nesmielai skaitydavau detektyvus, jauèiautikrà pasitenkinimà, kai nusikaltëliaibûdavo surandami ir baudþiami. Visdëlto ðio mokslo nepasirinkau, nes tuometu atrodë, jog teks labai daug mo-kytis atmintinai, o man tai nepatiko.Norëjau, kad mokslas, kurá pasirinksiu,bûtø aiðkus ir savaime suprantamas.Tokia buvo fizika.

Kartà teko dalyvauti respublikiniømoksleiviø techninës kûrybos rûmø 50metø jubiliejuje. Nepatikësite, bet pra-dëjau ðvilpti, kai vienoje sveikinimokalboje iðgirdau, kad ðie rûmai – ber-

niukø, o mergaitës èia yra tik puoðme-na. Juk nëra vyriðko arba moteriðkomokslo. Ir moterys, ir vyrai gali astro-fizikà studijuoti vienodai sëkmingai.

Papasakokite apie VU Teorinës fizikosir astronomijos institutà – kokie tyrimaiten atliekami, kuo uþsiimate?

Mûsø institute dirba didþiausias Lie-tuvoje astronomø kolektyvas, veikiavienintelë Lietuvoje astronomijos ob-servatorija, turinti tris teleskopus, vie-nas jø – didþiausias Ðiaurës Europoje.Tyrinëjame Paukðèiø Tako galaktikos irjos kaimyniø struktûrà bei cheminæevoliucijà. Pasitelkæ fizikos dësnius in-terpretuojame fotometrinius ir spektri-nius þvaigþdþiø stebëjimus – taip þvel-giame á þvaigþdþiø gelmes, modeliuo-jame milijardus metø trunkanèià jøevoliucijà. Domina ir artimesni dan-gaus objektai. Lietuvos astronomøaruoduose – jau 20 atrastø kometø,prie ðimto artëja atrastø asteroidø skai-èius. Dirbame ne tik su Lietuvoje ar ki-tose pasaulio ðalyse esanèiais antþemi-niais teleskopais, bet ir su skriejanèiaiskosmose. Ðiuo metu dalyvaujame pro-jekte – padedame parengti dar vienà

Neatskleistø Visatos paslapèiøGraþina Tautvaiðienë – VU absolventë, gamtos mokslø, habili-

tuota fiziniø mokslø ir fiziniø mokslø astronomijos krypties dak-tarë. Nuo 2002 m. – VU Teorinës fizikos ir astronomijos institutovyriausioji mokslo darbuotoja, VU profesorë. Tarptautinës astro-nomø sàjungos narë, Europos astronomø sàjungos narë steigëja,Amerikos astronomø sàjungos premijos laureatë (1994). Moksli-niø tyrimø sritis – þvaigþdþiø atmosferos cheminës sandaros tyri-mas, cheminë Galaktikos evoliucija. Periodinio leidinio „Lietuvosdangus“ redaktoriø kolegijos narë. Staþavosi Ðiaurës ðaliø teori-nës fizikos NORDITA institute, skaitë paskaitas Ðvedijos Lundoir Ousalos observatorijose bei Gëteborgo universitete, SuomijosTurku ir Oulu universitetuose, Danijos Kopenhagos observatori-joje ir Arhuso universitete bei daugelyje kitø pasaulio universite-tø. Daugiau nei 70 moksliniø publikacijø autorë, daugelio tarp-tautiniø konferencijø dalyvë. 2003 m. Graþina Tautvaiðienë tapoNacionalinës mokslo premijos laureate. Nuo 2003 m. – VU Teori-nës fizikos ir astronomijos instituto direktorë, Astronomijos ob-servatorijos vedëja.

Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktorë prof. Graþina TAUTVAIÐIENË

Vido Naujiko nuotr.

37

liø moksliniø idëjø. Lietuvos astrono-mai bendradarbiauja su kolegomis iðAnglijos, Èilës, Danijos, Italijos, JAV,Kanados, Suomijos, Ðvedijos, Ðveica-rijos, Vatikano ir kitø ðaliø.

Ar astronomijos mokslas Lietuvoje galisëkmingai plëtotis?

Astronomijos mokslas Lietuvoje gy-vuoja daugiau kaip 250 metø; tai lei-dþia uþtikrintai sakyti, kad astronomi-ja èia turi stiprius pamatus. Reikia tikpuoselëti tai, kas pasiekta, semtis pa-tirties pasaulyje ir nebijoti naujoviø.Mokslas labai sparèiai progresuoja, la-bai svarbu, kad astronomø gretas nuo-lat papildytø jauni ir kûrybingi þmonës.Neatskleistø Visatos paslapèiø dar yralabai daug.

Kà Jums reiðkia Vilniausuniversitetas?Mano nuomone, VU rengia geriau-

sius Lietuvos specialistus, ši aukštojimokykla suteikia galimybæ jaunamþmogui pasirinkti vienà ið daugelio siû-lomø specialybiø. Kaþkada astronomi-ja privertë mane Kaunà iðkeisti á Vil-niø. Ðiam pokyèiui ryþausi net nedve-jodama. Þinojau, kad á VU ástoja ge-riausi, o man visada patiko bûti vienaið jø.

Koks Jûsø ryðys su Vilniaus universi-tetu šiandien?

Ðiandien að kartu su kitais Universi-teto dëstytojais ugdau Lietuvai jaunuo-sius mokslininkus. Man labai patinkabendrauti su studentais. Á institutà jieateina jau pirmaisiais studijø metais.Daugelis jø astronomija domëjosi darmokydamiesi mokykloje ir yra tvirtaipasiryþæ tapti mokslininkais. Tokiemsgalima patikëti rimtus mokslinius dar-bus, kuriuos vainikuoja pirmosios jømokslinës publikacijos ir praneðimaitarptautinëse konferencijose.

Kaip vertinate šiuo metu Vilniaus uni-versitete sparèiai besikurianèias alumnødraugijas, buvusiø studentø norà vël bû-ti VU bendruomenës dalimi?

Dar neþinia, kaip glaudþiai alumnødraugijoms pavyks bendradarbiauti suUniversitetu. Taèiau tikra teisybë, kadvisada malonu sutikti buvusius dësty-tojus ar kurso draugus. Þinoma, tokiødraugijø nauda bûtø didelë, jei jø veik-loje aktyviai dalyvautø ir buvæ, ir da-bartiniai studentai. Kol kas alumnai at-lieka daugiau fakultetø rëmëjø vaidme-ná. Studijø metais að aktyviai dalyvau-davau Fizikø dienose, dabar ði ðventë– mano ðeimos ðventë. Jei bus ir dau-giau jaunystës prisiminimus paþadinan-èiø renginiø, ilgiau iðliksime jauni.

Ar VU parengia gerus fizikus, ar jie ten-kina mokslo institutø reikalavimus?

Fizikos fakultete parengti studentaipuikiai tinka darbui mokslo institutuo-se. Universitetinës studijos – dar tik di-delio mokslinio kelio pradþia, daug kàreikia iðmokti studijuojant doktoran-tûroje ir po jos. Mokslininkai mokosivisà gyvenimà.

Jûsø linkëjimai Vilniaus universitetui.Linkiu Vilniaus universitetui ir toliau

likti iškiliausiu Lietuvos universitetu!

Kalbino Liana BINKAUSKIENË

Europos kosminës agentûros erdvë-laivá GAIA astronominiams stebëji-mams. Daug dëmesio skiriame jaunø-jø astronomø ugdymui – 2005 m. orga-nizuosime jau treèiuosius tarptautiniusastrofizikos aukðtuosius kursus, ku-riuose patirties semsis 22 magistrantaiir doktorantai ið Baltijos ir Ðiaurës ða-liø. Leidþiame tarptautiná mokslo þur-nalà „Baltic astronomy“, apie mokslàvisuomenei suprantama kalba raðomekasmetiniame leidinyje „Lietuvos dan-gus“.

Kokios perspektyvos atsiveria astrono-mijai ir astronomams Lietuvai ástojus áES?

Lietuvos astronomams atsivërë tik-rai plaèios galimybës. Europinës moks-lo plëtros programos leidþia dalyvautiávairiuose konkursuose, atlikti stebëji-mus visais vidutinio dydþio teleskopaisir net gauti finansavimà stebëjimø ke-lionëms. Sunkiau prieinami tik didþiau-sieji 8–10 m skersmens teleskopai, nesLietuva kol kas negali skirti reikiamofinansinio ánaðo. Taèiau ir juos ámano-ma pasiekti, jei bendradarbiaujama suuþsienio astronomais ir turima origina-

Prof. Graþina Tautvaiðienë prienulinio laiko dienovidinio

Grinvièo observatorijoje Anglijoje

Nuotr. ið asmeninio albumo

dar yra labai daug…

knygos

38

Stasë Matulaitytë.Senoji Vilniaus universiteto

astronomijos observatorija irjos biblioteka

Vilniaus universiteto leidykla, 2004

Tai knyga iš serijos „Fontes Histo-riae Universitatis Vilnensis“, skirtaVU 425-osioms ir observatorijos 250-osioms metinëms. Joje nagrinëjamasenosios Vilniaus universiteto astro-nomijos observatorijos raida nuo ákû-rimo 1753 m. iki uþdarymo po gaisro1882 metais. Apþvelgiama þymiausiøto meto Universiteto astronomø(O. Krygerio, M. Poèobuto, J. Snia-deckio, P. Slavinsko) veikla, iðsamiaiapraðomi observatorijos stebëjimøþurnalai, kurie nuðvieèia visus pagrin-dinius to meto astronomijos darbus,taip pat pajamø ir iðlaidø knyga, ob-servatorijos biblioteka ir jos komplek-tavimo ðaltiniai. Ávade apþvelgiamatiek pasaulinë, tiek lietuviðka litera-tûra, kurioje galima rasti þiniø apieLietuvos astronomijà bei senàjà ob-servatorijà; supaþindinama su XVI–XVIII a. astronomijos laimëjimais.

Stanislovas Lazutka, IrenaValikonytë, Edvardas

Gudavièius.Pirmasis Lietuvos Statutas

(1529 m.)Margi raštai, 2004

Jau daugiau kaip du ðimtmeèius ne-slûgsta daugelio ðaliø mokslininkø su-sidomëjimas Pirmuoju Lietuvos Statu-tu – lietuviø, baltarusiø, ukrainieèiø,ið dalies ir rusø bei lenkø teisës ir kul-tûros paminklu. Ði þymiø Vilniaus uni-versiteto istorikø parengta publikaci-

Vytautas Lesèius.Lietuvos kariuomenë

Nepriklausomybës kovose.1918–1920.

Generolo Jono Þemaièio Lietuvoskaro akademija, Vilniausuniversitetas, 2004

Ði VU Istorijos fakulte-to doc. dr. Vytauto Les-èiaus monografi ja yra1998 m. iðleistos studijos„Lietuvos kariuomenë1918–1920“ tæsinys. Èiaapþvelgiamas neilgas, ta-èiau gausus ávykiø, sudëtin-gas bei svarbus laikotarpis.Iðsamiai aptariamos lietu-viø pastangos átvirtinti irapsaugoti 1918 metais at-

ja rusø kalba – akademinis leidinys, ku-riame neiðlikusio originalo tekstas atkur-tas remiantis iðsamia 9 þinomø XVI a.nuoraðø paleografine bei tekstologineanalize. Tai beveik 40 metø trunkanèiøtyrinëjimø vaisius.

Pirmasis Lietuvos Statutas, priimtasVilniaus Seime 1529 metais, – tam tikraLietuvos valstybës bajorø konstitucijosir pagrindiniø teisës ðakø ástatymø sà-vado simbiozë. Analogiðkus ástatymørinkinius turëjo visos feodalinës valsty-bës, taèiau lietuviðkasis skiriasi ne tik kurkas didesne apimtimi, bet ir visas teisësðakas aprëpianèiu turiniu, teisinës min-ties branda ir gana aukðta juridinës kal-bos kultûra. Tai didingas savo epochosástatymø leidybos paminklas, kokio tuo-

metinë Europaneturëjo.

Knygoje pa-teikta dviejøðimtmeèiø Pir-mojo LietuvosStatuto tyrinëji-mo istorija, at-skleidþiamos is-torinës Statutokodifikavimoaplinkybës beiprieþastys, ávar-dyti jo kûrëjai, apibûdinta kalba; pa-teikiamas trikalbis Pirmojo LietuvosStatuto þodynas. Knygos tekstà paávai-rina 77 spalvotos ir juodai baltosA. Þviliaus iliustracijos.

Lietuviðkieji kontrafakciniai leidiniai 1865–1904 m. Bibliografijosrodyklë

Vilniaus universiteto leidykla, 2004

2004-aisiais minint lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis atgavimo 100-metá, surengta nemaþai renginiø ir iðleista leidiniø,skirtø ðiai sukakèiai paminëti. Vienas jø – IzabelësÈerniauskienës sudaryta bibliografijos rodyklë „Lie-tuviðkieji kontrafakciniai leidiniai“, 1865–1904 m. Ðieleidiniai uþima iðskirtinæ vietà lietuviø spaudos isto-rijoje, byloja apie sudëtingà lietuviðkos knygos spaus-dinimo ir platinimo kelià. Kontrafakcinei spaudai bû-dingas visø ar kai kuriø leidinio duomenø slëpimas,nenurodant autoriaus, prisidengiant slapyvardþiais,klaidingai þymint spausdinimo vietà, spaustuvæ, me-tus. Knygoje suregistruoti 833 kontrafakciniai spau-diniai, parodytas ðiø leidiniø kiekis to meto spaudo-je, jø leidimo raida; pateiktos knygø antraðtiniø pus-lapiø, viršeliø, iliustracijø nuotraukos.

gautà kraðto Nepriklausomybæ bei su-kurti lietuviðkà kariuomenæ. Tuo me-tu á Lietuvos þemes verþësi trys galingiprieðai – Sovietø Rusija, bermontinin-kai bei imperialistinë Lenkija. Nors jë-gos buvo nelygios, auganti ir stiprëjan-ti, visos tautos remiama jauna Lietu-vos kariuomenë sugebëjo vienus gro-

bikus sulaikyti, kitus polemtingø mûðiø iðvyti iðLietuvos.

1918–1920 m. vyku-sios Nepriklausomybëskovos – iki ðiol maþainuðviestas kuriamos ka-riuomenës reiðkinys.Atsiþvelgdamas á temosaktualumà autorius sie-kia pateikti skaitytojuikuo iðsamesná bei vien-tisesná visos Lietuvoskariuomenës dalyvavi-mo kovose vaizdà.

39

Populiarinti mokslà nesunku

Jaunas specialistas, paskelbæs kelismokslinius straipsnius, gavo uþsakymàparaðyti mokslo populiarinimo straips-ná. Sutrikæs jis kreipësi á prof. Tadà Iva-nauskà patarimo, kaip raðyti tokástraipsná. „Vaikeli, – tarë profesorius.– tai visai nesunku. Raðyk taip, kad pie-muo suprastø ir joks profesorius ne-prikibtø…“

akademinës istorijos

S. B. Jundzilas ir kava

1805 m. kovo mënesá „Vilniaus die-noraðtyje“ botanikos profesoriusS. B. Jundzilas (1761–1847) paskelbëstraipsná „Apie senus ir naujus kavostaupymo bûdus“. Jis raðo, kad kavospasaulyje suvartojama vis daugiau irdaugiau. Nors jos plantacijø plotai vispleèiami, rinkos kaina nuolat kyla: matkava ið aristokratø salonø pasiekë ir vi-durinës klasës bei darbininkø stalà.Mokslininkai, augalø þinovai senokaidairosi jos pakaitalø arba bent tinka-mø priedø. Ðtai ir Vilniaus kavinëse ákavà maiðomi ávairûs dþiovinti paskru-dinti vaisiai arba patiekiama „pokavu-të“ – antrà kartà uþplikyti tirðèiai. To-liau profesorius aptaria visus autori-tetø siûlomus augalus – ne vienas jøauginamas ir Universiteto botanikossode (dabar – Sereikiðkiø parkas). De-ja, cikorija, þemës rieðutai, dryþutis,italiðkasis þir-nis, lipikas,cukrinis run-kelis neturinei kavos aro-mato, nei sko-nio, juolabþmogaus „ner-vus ir visà kû-nà“ teigiamaiveikianèiø ka-vos savybiø.Taigi kavà galipakeisti tik kava…

Uþ galimybæ pasinaudoti sukauptamedþiaga dëkojame

prof. dr. L. KLIMKAI

Rektoriaus gudrybës

Universiteto rektorius Simonas Ma-levskis (1759–1832) kiek ámanydamasrûpinosi Universiteto finansiniais rei-kalais. Kartà Vilniaus pirkliai þydai iðUniversiteto kasos pasiskolino dutûkstanèius sidabro rubliø (tais laikaisiðties nemaþà sumà), uþstatu palikda-mi sidabro dirbiniø. Procentus buvosutarta mokëti ið anksto. Po kurio lai-ko mieste pasklido gandas, kad Uni-versitetas apvogtas. Þydai, greitai su-rinkæ skolintà sumà, atbëgo „iðpirkti“uþstato, tikëdamiesi nemaþos kompen-sacijos. Koks buvo jø nusivylimas, kai,padëjus pinigus ant stalo, rektoriusS. Malevskis kuo ramiausiai ið spintosiðëmë ir atidavë sidabrà! Procentai pa-pildë Universiteto kasà, o gandais, at-rodo, bus pasirûpinæs pats rektorius…

„Prima aprilis“senajame Vilniuje

Senieji vilnieèiai dar prisimena, kadPilies g. 29 pastatas vadintas Frankonamu. Nuo pat XIX a. pradþios èia gy-veno Vilniaus universiteto profesoriai,1812 m. buvo apsistojæs Napoleono ar-mijos intendentas A. M. Beilis, visampasauliui þinomas Stendalio literatû-riniu pseudonimu. Taèiau vardà ðiamnamui padovanojo prof. Jozefas Fran-kas (1777–1842), labai gyvybingasþmogus, þaiþaruojantis sàmoju ir iðmo-nëmis. Sakoma, kad ir balandþio pir-mosios pokðtai Vilniuje nuo jo prasi-dëjæ.

Profesorius J. Frankas savo namuo-se apgyvendindavo á Vilniø gastroliøar ilgesniam atvykusius muzikantus,solistus. Tàkart sveèiavosi þymus dai-nininkas Tarkvinis. Tai buvo mielas sto-ruliukas italas, atliekantis soprano par-tijas. Kaip þinoma, tuo metu italø ope-ra solistus iðsiaugindavo ið vaikystëjekastruotø Neapolio berniukø.

Studentø iðdaigos

Vienà kartà studentai atneðë profe-soriui Janui Priuferiui, þinomam en-tomologui, Universiteto Zoologijoskatedros vedëjui, vabalà ir papraðë jáapibûdinti. Po keliø dienø gavo raðtið-kà profesoriaus atsakymà ir… perskai-të ne vienà lotyniðkà vabalo pavadini-mà, o penkis. Pasirodo, studentai bu-vo davæ profesoriui ne paprastà vaba-là, o suklijuotà ið penkiø skirtingø va-balø – prie vieno vabalo krûtinës buvopriklijuota kito galva, treèio sparnai irdviejø skirtingø vabalø kojos…

Saulës dëmës

Viena dama pasidejavo vilniðkiui ast-ronomui P. Smyslovui, kad negalëjusiiðklausyti jo paskaitos apie Saulës dë-mes.

„Tai gana speciali tema, – paguodëastronomas. – Vargu ar paskaita bûtøbuvusi jums ádomi.“ – „Kaip tai spe-ciali? Pati svarbiausia: vos tik pavasarásaulë pradeda skaisèiai ðviesti, man antveido atsiranda dëmiø!“

Ir ðtai kartà vakaroti profesoriaussvetainëje susirinkusi draugija aptari-nëjo Europoje plintantá „Prima apri-lis“ paprotá iðkrësti pokðtø draugamsir paþástamiems. „Tik visiðki naivuoliaigali pakliûti ant tokios meðkerës“, –pareiðkë rimtuolis profesorius AndriusSniadeckis. Bet netruko ateiti ir balan-dþio pirmoji… A. Sniadeckis gaunaper pasiuntiná toká raðtelá ið kolegosJ. Franko: „Nelaimë mano namuose –ðá rytà Tarkvinis, neatsargiai skusdama-sis barzdà, persipjovë gerklæ. Bièiuli,gelbëk!“ Gydytojas atbëgo sukaitæs iruþdusæs. Jozefas Frankas nuoðirdþiaipadëkojo kolegai uþ paslaugumà, kar-tu pridurdamas, kad, deja, italø sop-ranams barzdos neauga net balandþiopirmàjà…

ProfesoriusJ. Frankas

Arûnas RAMANAVIÈIUS

„Kur galima pritaikyti „protingus”polimerus?“

Arûnas RAMANAVIÈIUS

„Kur galima pritaikyti „protingus”polimerus?“

ANONSAI

Jokûbas SÛDÞIUS„Paukðèiø Tako galaktika“

PetrasHenrikas

VAITKEVIÈIUS

„Kaip messuvokiame

pasaulá“

Kitame numeryje skaitykite:

Arûnas BUKANTIS„Klimato pakitimai:ko galime tikëtis?“

Visus VU akademinës bendruomenësnarius, susirengusius á kelionæ, ragina-

me nepamirðti fotoaparato ir Jumsmielo suvenyro su VU

þenklu. Áamþinkite tai egzotiðkose arlabiausiai ásimintinose vietovëse.Nuotraukas siøskite „Spectrum“

redakcijai el. paštu spectrum@crspectrum@crspectrum@crspectrum@crspectrum@cr.vu.lt.vu.lt.vu.lt.vu.lt.vu.lt.....Bûtina nurodyti nuotraukos autoriauspavardæ, trumpai apraðyti nuotraukosturiná. Þurnale atspausdintos nuotrau-

kos autorius bus apdovanotas specialiuprizu. Keliaukite, fotografuokite

ir siøskite mums. „Spectrum“ redakcija

Juozo Karmazos(Ekonomikos fakulteto IV k. studento,

VU SA viceprezidento) nuotr.

Skelbiamas fotografijø konkursas „VU atributika – uþ Lietuvos ribø“

Kuprinë su VU þenklu „pabuvojo“ Pietø Italijoje.

41