viešasis sektorius xxi amžiuje
TRANSCRIPT
Doc. Birutė Mikulskienė,
Mykolo Romerio universitetas,
Vadybos katedra
Viešojo sektorius XXI amžiuje
Mykolo Romerio
universitetas
• Kas tai?
– tai valstybės teikiamų paslaugų ir galimybių savo piliečiams
teikimo forma, kaip viešoji gėrybė
• Pvz.: – nacionaliniai parkai,
– mokesčiai,
– sveikatos apsauga,
– švietimas,
– nacionalinis saugumas ir pan.
Kas yra viešasis sektorius?
Viešasis sektorius
• Vyriausybės veikla ir jos pasekmės;
• bendrieji sprendimai ir jų pasekmės;
• vartojimas, investicijos ir išmokos ;
• Viešoji gamyba
• kai vyriausybė teikia gamybos priemones
• kai vyriausybei jos priklauso;
Viešasis sektoriusFunkcijos
• Institucijų kūrimas – viešajame sektoriuje kuriamos taisyklės ir normos, kurios
reglamentuoja viešojo sektoriaus funkcionavimą ir reprodukciją
• Paskirstymas – viešasis sektorius teikia paslaugas (viešąsias gėrybes), kurių teikti
privatus sektorius yra nesuinteresuotas
• Perskirstymas – viešasis sektorius uţtikrina socialinį teisingumą, mokesčių pagalba
sumaţindamas vienų asmenų pajamas ir jas perskirstydamas kitiems (uţtikrinamas rekomenduotinų gėrybių teikimas)
• Reguliavimas – viešasis sektorius sprendţia natūralios monopolijos ir netobulos
informacijos problemas
Viešojo sektoriaus dalisEkonomikoje
apie 25%
apie 10%
apie 40%
Pramoninio kapitalizmo era XIX a. pabaiga Industrinė visuomenė XX-XXI a.
• Viešojo valdymo sprendimų priėmimas tampa
vis sudėtingesniu ir sunkiau valdomu procesu.
• Priežastys:
– Globalizacija
• didina situacijos neapibrėžtumą.
– Augantis „tinklinės“ visuomenės vaidmuo.
• tinklinėje struktūroje asmeninė atsakomybė perduodama,
perkeliama dalyvių / visuomenės tinklui.
Viešasis sektoriusValdymas
• Koks veikimo tikslas?
– Priešingai nei privatus sektorius, viešojo sektoriaus veikimo
stimulas nėra finansinis pelnas.
• Siekti viešojo intereso realizavimo
• Viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.
• Viešasis interesas – daugumos interesas
– kaip racionalus ir visų pripaţįstamas, nustatomas nešališkai
– tai, ko siekia valstybė
– priešprieša privatiems ir grupiniams interesams
Viešojo sektoriaus veikimo tikslasViešasis interesas
Privatus ar viešas interesas?
Viešasis interesas
Privatus
interesas
Privatus
interesas
Viešasis interesas –
tai individualių interesų
superpozicija
Privatus ar viešas interesas?Prioritetinio intereso išsirinkimas
Viešieji interesai
Privatus
interesas
Privatus
interesas
Privatus
interesas
Privatus
interesas
Privatus
interesas
• Iššūkiai– tinkamai ir greitai reaguoti į pokyčius,
– pokyčius inicijuoti sąmoningai užkertant kelią
besiformuojantiems nepageidaujamiems.
– Pavyzdžiai
» pasaulinė finansų krizė 2008 m.,
» augantis gerovės valstybės poreikis.
Viešasis sektoriusValdymo iššūkiai
Politinis veiklos ciklasEkonominės konjunktūros ciklas
• Ko mes drauge norėtume siekti?• Naujovių,
• Spartos (greitų sprendimų, greitų rezultatų),
• Sukurtų prielaidų realiai atsakomybei rastis,
• Idėjų ir politikos tęstinumą.
• Veikimo tendencijos:
– Vadyba, paremta gerąja praktika,
• sprendimais, kurie pasiteisino kitoje erdvėje ar kitu
laikmečiu.
Naujų metodologijų poreikis
• Viešajame valdyme efektyvus sprendimas yra tas
išsirinktas sprendinys,
• kuris ne tik priimamas ir formalizuojamas, nes yra naudingas,
racionalus, mažinantis neapibrėžtumus ir atitinkantis tikslus,
bet ir turi prielaidų būti įgyvendintas, o jį įgyvendinus yra
pasiekiami užsibrėžti tikslai ir sukuriama pageidaujama ir
numatyta ateitis.
• Koks viešojo valdymo modelis gali realizuoti dalyvavimo
demokratijos poreikį?
Viešojo valdymo sprendimaiefektyvumo sąvoka
Viešojo sektoriaus sprendţiamų
problemų rūšys
Ar pakanka racionalių sprendimo būdų?
Nepadeda padaryti
inovacijos:
išrasti naujos
mikroschemos
Atrasti naujos vakcinos
Tačiau racionalus
sprendimas (taikant
standartizuotas taisykles ir
procedūras) sužlunga, kai
reikia:
Paaiškinti tendencijas
Rekomenduoti ateities
veiksmus
PRIEŠ
1
UŢ
1. Kompiuterių
mikroschemų gamyba
– per 5 metus
procesorių greitis
padidėjo nuo MHz iki
GHz
2. Naujos vakcinos
(praktiškai eliminavo
sudėtingiausias vaikų
ligas)
PadedaPatobulinti procesus
Optimizuoti sprendimus
2
• Valdymo situacijos:
– Aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtos problemos.
– Problemos aprašomos rizikos laipsniu.
• Sprendimo rizika – tai situacijos laimėjimo arba pralaimėjimo galimybė, kurią
galima tiksliai įvertinti
– Problemos, siejamos su neapibrėžtumu.
• Situacija, kurią keisdami galime tikėtis pasekmių, tačiau nėra būdų
suskaičiuoti ar kitaip numatyti pasekmių pasireiškimo tikimybės.
Neapibrėžtumo tipai:
– informacijos trūkumas
– neadekvatus situacijos supratimas
– prieštaringai formuluojami sprendimo pasirinkimai
Viešojo valdymo problemos
Problemų rūšys
I sudėtingumo lygio problemos
• statinės,
• paprastos,
• apibrėžtos
• viendimensinės,
• ribotas alternatyvų skaičius
• ribotas kriterijų ir parametrų skaičius
II sudėtingumolygio problemos
• vidutiniškai rizikingos
• vidutiniškai apibrėţtos
• statistiškaireikšmingos
III sudėtingumo lygio problemos
• rizikingos
• neapibrėžtos
• sprendţia ateities kausimus
• daugiamatės
• kompeksinės (tikslų,kriterijų, parametrų prasme)
• parametrai gali būti nepamatuojami
17
I lygio problemos
Sprendinys:
vienas
Metodai Imitacija Tiesinis
programavimas
Dedukcija
II lygio problemos
Sprendinys
tikimybinis
Metodai
Tikimybių teorija
Lošimų teorija
Sprendimų priėmimo "medţiai"
III lygio problemos
Sprendinys
pageidaujamas
Metodai
Kūrybingieji
Adaptyvūs
Ekspertų nuomonė
• Sprendimą gali priimti vienas asmuo, kuris turi reikiamų ţinių ir informacijos
I lygio problemos
• Sprendimą gali priimti vienas asmuo, kuris turi reikiamų ţinių ir informacijos, naudojantistikimybiniais dydţiais
II lygio problemos
• Daugelis sprendimų variantų gali būti tinkami, išrinkti kuris tinkamesnis gali tik sprendimo grupė
III lygio problemos
18
Viešojo sektoriaus veikimo prielaidos
Viešojo valdymo aplinka
Demokratijos poreikis
Skaidrumo ir atskaitomybės
poreikis
Kultūriniai skirtumai
– tiesioginė demokratija,
• siekis kartu spręsti socialinio sugyvenimo tvarką,
– kai kiekvienas pilietis tiesiogiai dalyvauja valdant valstybę nedidelėse
bendruomenėse,
– atstovavimo demokratija,
• kaip didelių valstybių valdymo forma,
– kai valstybei svarbius klausimus sprendžia išrinkti atstovai
» autentiškumą iškreipia (pvz., išrinktų atstovų atstovavimo
konkrečių interesų grupėms) tampa nebepakankama demokratijos
forma.
– dalyvavimo demokratija,
• kai visuomenė yra įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą.
Demokratija
Demokratijos
poreikis
Skaidrumo ir atskaitomybės
poreikis
Kultūriniai skirtumai
• Dalyvavimo demokratija, kaip valdymo
forma, užtikrina
– piliečių teisę • dalyvauti renkant valstybės valdžią,
• dalyvauti šalies valdyme drauge su išrinkta valdžia.
• Dalyvavimo demokratijos turinį nusako:
Dalyvavimo demokratija
•sprendimo priėmimo metodai
•dalyvių visuma
•procesas (techniniai, procedūriniai aspektai, dalyvių sudėtis ir
metodologiniai aspektai, sąveikos tarp procedūrų)
Sprendimas: paremtas
mokslinėmis žiniomis
Sprendimas: Demokratinis
veikimas
Procedūrinė demokratija
Realios demokratija
Viešojo sektoriaus paskirtisLygybės netolygumų maţinimas
Kultūriniai skirtumai
dominuoja kolektyvizmas
• prieštaravimai yra
suvokiami kaip realybė,
• žmonės linkę vienodai
priimti abi skirtingas
reiškinio puses, linkę
ieškoti trečio galimo
sprendimo varianto.
Rytų kultūra
•orientuota į
individualizmą. • Institucijos yra
individų visuma,
• ieško to vienintelio
geriausio sprendinio
• Tokia institucija siekia
logiškai pagrįsti
sprendinius, kol
pagrindimuose
nelieka prieštaravimų.
Vakarų kultūra
21
Demokratijos
poreikis
Skaidrumo ir atskaitomybės
poreikis
Kultūriniai skirtumai
–vidinis aspektas– priklauso nuo
individo/individų
tarpusavio ryšių ir
taisyklių
–išorinis
aspektas– priklauso nuo
individo patirties
jam priklausant
socialiniams
vienetams
Kultūrinių skirtumų tyrimo teorija Tinklas-grupė
Izoliuotieji individai
(pvz. lošimų teorija)
Hierachistai
(pvz. ekspertų nuomonė)
Individualistai
(pvz. tiesinis programavimas)
Uždaros grupės
(pvz. grupiniai sprendimai)
Asimetrinis bendravimas
Simetrinis bendravimas
Rib
ota
s b
endra
vim
as
Neribota
s b
endra
vim
as
Kultūriniai aspektai-tinklas/grupė
Vadovas
Specialistas Specialistas Specialistas
D
M
X
B
A
A
Uždara grupė
Individualistų tinklas
Hierarchistai
?Mary
Fatalistai
4
26
• Suvokti ir gerbti esamus • Kultūrinius skirtumus
• Mažinti
– Sprendimų priėmimo dualumo pasireiškimą
• Sprendimo paruošimo ir priėmimo atskyrimo neapibrėžtumo valdymas
Viešojo sektoriaus paskirtisKultūrinių skirtumų
Viešojo sektoriaus iššūkiai
•Naujos vertybės (tradicinių socialinių institutų (šeima, klasė) reikšmės sumažėjimas);
•Tradicinių visuomenės autoritetų (mokykla, bažnyčia, žiniasklaida) sumažėjimas;
•Kultūriniai pokyčiai– nuo įsipareigojimo visuomenei prie savirealizacijos ir individualizmo;
•visuomenės senėjimas;
•Darni plėtra
•Informacinės technologijos
•Ekonomiškai aktyvių žmonių skaičiaus didėjimas;
•Viešojo biudžeto deficitas;
•Neigiamas piliečių požiūris į mokesčių didinimą;
•globalizacija;
•padidėję piliečių lūkesčiai dėl viešųjų paslaugų kokybės;
•besikeičiantis demokratijos suvokimas (atstovaujamoji vs. dalyvaujamoji)
•sprendimų priėmimo skaidrumo ir atskaitomybės poreikis;
•Lyderio krizė (nėra vieno teisingo sprendimo, nėra vieno žinančios teisingą pasirinkimą)
PolitiniaiEkonomini
ai
SocialiniaiTechnologi
jos
Kaip viešajam sektoriui veikti?
• Viešojo veikimo esmė
– formuoti veikimo
procedūras atsižvelgiant į
pagrindines vadybos
funkcijas.
Efektyvaus veikimo perspektyvos
Planavimas
(analizė, tikslai, alternatyvos)
Organizavimas
(metodo realizavimas)
Motyvavimas (dalyvių įtraukimas)
Stebėsena ir kontrolė
(interpretavimas)
Kokie esminiai principai?
Kaip veikia?
Viešasis sektoriusSprendimo procesas
• Struktūrizavimas.• Etapai padeda struktūriškai suvokti kompleksinę problemą
• Nuoseklumas.• eiga turi būti nuosekli, pati problema nagrinėjama etapais, fazėmis,
kurios yra susietos loginiais ryšiais.
• Pagrįstumas.– Sprendinio priėmimo eiga turi atitikti nagrinėjamos problemos specifiką,
o rengiamas sprendinys, kaip sprendimo rezultatas, turi būti pagrįstas.
Problemos formuluojamos atsižvelgiant į iškeltus ir skaidriai apibrėžtus
tikslus.
Sprendimo proceso principai
• Metodologiškumas (racionalumas).– universalūs ir standartizuoti metodai.
• Atsikartojamumas.– Analogiškose situacijose, esant kitoms sąlygoms identiškoms,
sprendimai privalo atsikartoti.
• Skaidrumas.– Skaidrumą formuoja sprendinių priėmimo eigos viešumas, naudojamų
metodų aiškumas, nuolatinė pasekmių stebėsena, priimto sprendimo
peržiūrėjimas ir tobulinimas.
Sprendimo proceso principai
34
1 fazė
Planavimas
Problemos analizė
Tikslų ir siekiamų rezultatų formulavimas
Dalyvių nustatymas
Dalyvių konsolidavimas bendrai
sprendinio paieškai
2 fazė
Sprendimo rengimas
Tikslų patikslinimas
Metodų pasirinkimas
Sprendinio paieška
Sprendinio įteisinimas
3 fazė
Įgyvendinimas
Priemonės sprendiniui įgyvendinti
Stebėsena ir kontrolė
Kodėl jų reikia?
Kas jie tokie?
Viešasis sektoriusDalyviai
• Dalyviai – tai tie, kurie
– gali būti suinteresuoti sprendimo eiga,
– gali būti suinteresuoti sprendimo rezultatais
– tiesiogiai ar netiesiogiai paliesti sprendinį
įgyvendinus.
Kas jie tokie?
Žinių generavimasDalyvių įtaka
Žinios
K1
t1
t2
Laikas
K2
t3
Na
uji d
aly
via
i
Nauj
i d
aly
via
i
Na
uji d
aly
via
i
Suinteresuotų dalyvių tipologija
2Savarankiškas
1 Potencialūs
3Reikalaujantys
7Tikrieji
6Priklausomi
4 Dominuojantys
5Pavojingi
ĮTAKA
POREIKIS
GREITIEMS
POKYČIAMS
TEISĖTUMA
S/PAGRĮSTU
MAS
8
Nesuinteresuotieji
Ar viešajam sektoriui reikia remtis
standartizuotais metodais ir
procedūromis?
Kaip pažinsime realybę?
• Sprendžiant viešojo sektoriaus problemas, retai
galime rasti tokių situacijų, kurios gali būti
išspręstos
– vieno metodo siūlomomis priemonėmis.
• Metodologija
– Dažniausiai tik metodų rinkinys, kuris yra kryptingai ir
tikslingai projektuojamas į visą demokratinio
sprendimo procesą, gali suteikti reikiamo racionalumo
ir sprendimo atsikartojamumo..
Metodas ar metodologija
II dalis: Metodai
Kūrybingiejimetodai
Daugiakriteriaimetodai
Situacijospaţinimometodai
Ilgalaikės ateitiesprognozavimo
metodai
1.Uţ ir prieš metodas
2. Daugiakriterė
sprendimų analizė
3. Kepnerio-Trego
analizė
4. Hierarchinės analizės
metodas
5. Kaštų-naudos analizė
1. Minčių lietus
2. SSGG analizė
3. Jėgos lauko analizė
4. Šešių mąstymo tipų
metodas.
5. Morfologinė analizė
1. Pareto analizė
2. Tikslinės grupės
1. Delfi
2. Kelrodis
3. Scenarijų metodas
• Taikant šį metodą, yra
– užtikrinama, kad ribotas viešojo finansavimo biudžetas yra panaudojamas
efektyviausiu būdu.
• Efektyvumas gali būti tiek – finansinė nauda,
– sukurtų paslaugų prieinamumo laipsnis
– netiesioginė finansinė nauda,
– veiklos svarbia visuomenei.
• Tenka pasirinkti tarp
– racionalių rinkos sprendimų (kai rinkos ekonominės rekomendacijos prieštarauja
socialiniams poreikiams) ir
– viešųjų poreikių tenkinimo už pateisinamas investicijas.
MetodaiKaštų – naudos analizės metodas
• Kriterijai:
– Ekonominis pagrįstumas.
• Siūlomas sprendinys yra ekonomiškai efektyvus, jei finansinė nauda viršija
finansines išlaidas, reikalingas naudai pasiekti.
– Pareto kriterijus
• rekomenduojama išsirinkti tokį sprendinį, kuris bent vienam asmeniui
suteikia didesnę naudą, nei galėtų suteikti kitas sprendinys ir tuo pačiu
nepakenkti kitiems dalyviams. Pareto kriterijus papildo ekonominio
pagrįstumo kriterijų ir suteikia daugiau lygiateisiškumo.
– Kaldoro kriterijus
• rekomenduojama pasirinkti tą programą, kuri remdama naudos gavėjus,
suteikia jiems naudos perteklių ir tuo pertekliumi kompensuoja tiems
visuomenės nariams, kurie naudos negavo.
– Balsavimas.
MetodaiPvz. Kaštų – naudos analizės metodas
Viešojo sektoriaus požiūris į sprendimus
Įrodymais grįsta politika/vadyba
Kiekybiniai , Moksliniai tyrimai
Apžvalgos, požiūrių ir funkcionavimo, elgsenos tyrimai.
Kurioziniai duomenys
Tarptautinės patirties duomenys
Sisteminės apžvalgos ir meta-
analizės, Konsultacijos.
Atviro koordinavimo metodas
geroji praktika
kolegų vertinimas
diskursas
abipusis mokymasis
patirties perėmimas
Įžvalga
Ilgalaikės ateities projekcija
Dalyvavimas
Socialinių tinklų suformavimas
Bendrai suvokiami įsipareigojimai
Būsimi veiksmai
Me
tod
ai
Meto
do
log
ija
• Tikslas – tobulinti viešojo administravimo sistemą • Uždavinys – tobulinti viešojo administravimo sistemos stebėsenos mechanizmą
• Tobulinti viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo ir sprendimų
priėmimo procesus
• Tikslas – tobulinti viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą • gerinti asmenų, kurie kreipiasi į viešojo administravimo institucijas ir įstaigas,
aptarnavimą
• didinti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę naudojant
informacines ir ryšių technologijas
• Tikslas – kurti profesionalią, į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotą
valstybės tarnybą• tobulinti valstybės tarnybos valdymą
• stiprinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus ir gerinti jų įvaizdį
Kokia yra realybė?
• Platus tikslas ir sisteminis požiūris (sistema vietoj išimčių grandinės)
• Kūrybiškumas
• Orientacija į kritines pavojingiausias vietas
• Dirbti ir mokytis, geroji praktika
Žinios:
• Skaidrumas
• Nepaslėptos dienotvarkės
• Atvirumas ir viešumas
• Atviras ir kūrybiškas metodų pasirinkimas
• Sprendimų atsikartojamumas
Pasitikėjimas:
• Harmoningas procesas (lygiagretumas ir nuoseklumas derinamas)
• Pamatuotas bet subalansuotas biudžetas
• Laiko apribojimai
Resursų efektyvus naudojimas:
• Ateities matymas
• Susieti pageidaujamą ateitį su dabartiniais veiksmais
• Rizikos analizė
• Stebėsena (silpnųjų signalų)
Orientacija į ateitį:
• Atitinkamas ir prasmingas dalyvavimas mokymosi tikslais
• Pajėgų mobilizavimas ir pasiruošimas veikti
Dalyvavimas:
Išvados
Viešosio vadybos modelis
Partnerystė
Dalyviai
Procesas
Erdvė kūrybiškumui
Ţinių diversifikavimas
Įsipareigojimai veikti
Atsakomybė
Pasitikėjimas
Abipusis
supratimas
Atsakomybės
pasidalinimas
InformuotumasAtvirumas
Skaidrumas
Erdvė racionalumui
AČIŪ UŢ DĖMESĮ