viešųjų pirkimų tarnyba statyba...4 statyba 2014—2016 ir 2017—2018 metais ĮŽanga...

Viešųjų pirkimų tarnyba

STATYBA 2014—2016 ir 2017—2018 metais

STATYBA 2014—2016 ir 2017—2018 metais www.vpt.lrv.lt2

TURINYS

Trumpa apžvalga _ 3

Įžanga _ 4

Statybos darbų viešųjų pirkimų apimtis _ 5

Statybos darbų pasiskirstymas pagal pirkimo objektų kategorijas _ 13

Pirkimų vykdytojai _ 14

Didžiausios vertės pirkimai statybų sektoriuje 2017–2018 m. _ 17

Rangovai _ 20

„Vieno tiekėjo“ pirkimai _ 27

Pasiūlymų vertinimas _ 28

Žalieji pirkimai _ 30

Įžvalgos _ 31


373777

2014–2018 m. Lietuvoje statybos darbams išleidžiama per metus vidutiniškai 2,6 mlrd. Eur iš jų – apie 68 proc. įsigyjama per viešuosius pirkimus

SVV įmonės sudaro apie 52 proc. visų statybos sektoriaus sutarčių, kurių vertė siekia apie 77 proc.

visų šiame sektoriuje sudarytų sutarčių vertės

Vidutiniškai per metus statybos darbus įsigyja apie

370 pirkimų vykdytojų

Vidutiniškai per metus statybos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose

sutartis sudaro apie 680 rangovų

Vidutinė rangovo sudarytų sutarčių vertė per metus siekė

2,6 mln. Eur

Vidutinė pirkimų vykdytojo įsigytų statybos darbų vertė per metus

siekia apie 4,7 mln. Eur

Vidutinėsutarties vertė 0,9 mln. Eur

Vidutinė pirkimo trukmė apie 79 dienas

5252

370370370

680680680 2,62,62,6

4,74,7 0,90,90,9 797979€ €

€

4,7

52


ĮŽANGA

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pristato trečiąją pirkimų statybos sektoriuje apžvalgą.

Rengiant apžvalgą, buvo naudojami šie duome-nų šaltiniai:

• pirkimų vykdytojų Centrinėje viešųjų pir-kimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtų pirkimo procedūrų ataskaitų duomenys;

• skelbimų apie sudarytas sutartis duomenys, skelbiami „Europos Sąjungos oficialiojo lei-dinio“ internetinėje Europos viešiesiems pirkimams skirto priedo versijoje TED (angl. Tenders Electronic Daily);

• Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami duomenys.

Apžvalgoje palygintos statybų sektoriaus pirkimų tendencijos pagal pagrindinius pjūvius 2014–

2018 m.: pirkimų apimties dinamika, nustaty-ta, kaip keitėsi didžiausiems pirkimų dalyviams tenkanti statybų sektoriaus rinkos dalis, bendras pavienių rangovų ir rangovų–ūkio subjektų gru-pių skaičius, kokia buvo „vieno tiekėjo“ pirkimų CVP IS ir TED duomenimis dinamika, kokie buvo didžiausi statybos darbų pirkimai 2017–2018 m., kaip sekėsi dalyvauti užsienio įmonėms Lietu-vos statybų sektoriaus pirkimuose, kuriuo lai-kotarpiu buvo didžiausia Europos Sąjungos (to-liau – ES) finansavimo įtaka statybos sektoriaus pirkimuose, kaip dažnai statybos sektoriaus pirkimuose taikomi aplinkosaugos kriterijai, o pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų.

Galime pasidžiaugti, kad statybos sektoriaus pir-kimų konkurencinėje aplinkoje stebimi teigia-mi pokyčiai. Jei 2014–2016 m. apžvalgoje kons-tatavome nepakankamą konkurenciją statybos sektoriuje, didėjančios koncentracijos ir domi-nuojančios padėties tendencijas, 2017–2018 m. stebime didėjantį pasiūlymų kon kurencingumą, didesnį skaičių skirtingų rangovų, su kuriais sudaromos sutartys bei mažėjančią didžiau-siems pagal sudarytų sutarčių vertę 20 ir 10 ran-govų tenkančią pirkimų dalį.

Dėkojame Lietuvos Respublikos finansų ministerijai už įžvalgas, susijusias su ES investicijomis statybos sektoriaus pirkimuose 2014–2020 m. finansavimo lai-kotarpiu, Lietuvos Respub likos aplinkos ministerijai už komen-tarą dėl aplinkosaugos kriterijų taikymo tendencijų pirkimuose (žalieji pirkimai), Lietuvos staty-bininkų asociacijos įžvalgas apie situaciją statybos sektoriuje.


STATYBOS DARBŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ1 APIMTIS Bendrai šalyje statybos darbams

išleistų lėšų suma ir jų įsigyta dalis viešųjų pirkimų būdu didėja.

Kiek lėšų šalyje išleidžiama statybos darbams ir kaip keitėsi jų vertė2 2014–2018 m.?

1 Tarptautiniai ir supaprastinti (be mažos vertės) pirkimai pagal pirkimo pro-cedūrų ataskaitų, kurias pirkimų vykdytojai paskelbė CVP IS, duomenis.

2 https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/

Viešųjų pirkimų dalis, proc.

Vidutiniškai šalyje atlikti darbai

to meto kainomis, mlrd. Eur

2014 20172015 20182016 2014–2016 2017–2018

Viešųjų pirkimų statybos darbams įsigyti sudarytų sutarčių vertė, mln. Eur

Šalyje atlikti statybos darbai to meto kainomis, mln. Eur

Viešųjų pirkimų vertės dalis, proc.

51,9

1 309,1

2 522,5

1 424,1

2 474,7

1 932,8

2 278,9

1 918,7

2 563,7

2 143,4

2 999,6

65

73

57,5

84,8

74,871,5

2,4

2,8

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/


Statybos darbų viešųjų pirkimų dalis penkerių metų laikotarpyje pagal sudarytų sutarčių vertę siekė vidutiniškai 45 proc. nuo visų Lietuvoje įvykusių viešųjų pirkimų.

Statybos darbų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų šalyje įvykusių viešųjų pirkimų vertės 2014–2018 m.

Statybos darbų pirkimų sutarčių vertės dalis nuo bendros sudarytų

sutarčių vertės, proc.

2014 20172015 20182016 2014–2016 2017–2018

4151

Viešųjų pirkimų statybos darbams įsigyti sudarytų sutarčių vertė, mln. Eur

Viešųjų pirkimų vertė, mln. Eur

Viešųjų pirkimų statybos darbams įsigyti sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

28,9

42,3

51,7 50,8 50,41 309,1

4 531,0

1 424,1

3 363,8

3 738,0

1 932,8 1 918,72 143,4

3 774,7

4 254,4


Statybos darbų sektoriuje įvykusių viešųjų pirkimų skaičius augo, nors ben-dras įvykusių viešųjų pirki-mų skaičius mažėjo.

Statybos darbų įvykusių viešųjų pirkimų skaičiaus dalis nuo visų šalyje įvykusių viešųjų pirkimų skaičiaus 2014–2018 m.

2014 20172015 20182016

Įvykusių viešųjų pirkimų statybos darbams įsigyti skaičius

Įvykusių viešųjų pirkimų skaičius

Įvykusių viešųjų pirkimų statybos darbams įsigyti skaičiaus dalis, proc.

17,013,8 14,8

18,6

22,9

1 689

9 9239 605 9 293

9 172

7 999

1 327 1 3761 703 1 832

2014–2016 2017–2018

Statybos darbų sektoriuje ĮVYKUSIŲ pirkimų skaičiaus dalis

nuo bendro įvykusių pirkimų skaičiaus, proc.

15

21


Nuo 2019 m. birželio 11 d. keitėsi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata „Pirkimui skirtų lėšų suma, nusta-tyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose doku-mentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo doku-mentuose, perkančiajai organiza-cijai ekonomiškai naudingiausia-me pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organiza-cija gali pagrįsti šios kainos priim-tinumą ir suderinamumą su racio-nalaus lėšų naudojimo principu”.

Statybos darbų sektoriuje NEĮVYKUSIŲ pirkimų

skaičiaus dalis nuo bendro vykdytų pirkimų skaičiaus, proc.

16

27

2014–2017 (iki 06 30)

2017 (nuo 07 01)–2018

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam viešųjų pirkimų reglamen-tavimui, buvo įtvirtintos nepriimtino ir netinkamo pasiūlymo sąvokos, kas vienareikšmiškai įpareigojo pirkimų vykdytojus atmesti pasiūlymus dėl per didelės pasiūlytos kainos.

2017 (nuo liepos 1 d.)–2018 m., 73 proc. visų statybos darbų pirkimų baigėsi sutarties sudarymu, likusieji 27 proc. baigėsi nesėkmingai – su-tartys nebuvo sudarytos. 34 proc. šių pirkimų neįvyko dėl per didelių kainų. Viena iš priežasčių, lėmusių neįvyku-sių pirkimų dalies didėjimą – kainų augimas (žr. 9, 10 psl.).

Lyginant su „senojo“ regla men ta vimo laikotarpiu, 2014–2017 (iki birželio 30 d.) neįvykusių statybos sektoriaus pirkimų dalis siekė vidutiniškai 16 proc.


Darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų pokytis procentais

(20

17 m

.) S

ausi

s

(20

17 m

.) V

asa

ris

(20

17 m

.) K

ov

as

(20

17 m

.) B

alan

dis

(20

17 m

.) G

egu

žė

(20

17 m

.) B

irže

lis

(20

17 m

.) L

iep

a

(20

17 m

.) R

ug

pjū

tis

(20

17 m

.) R

ug

sėji

s

(20

17 m

.) S

pal

is

(20

17 m

.) L

apk

riti

s

(20

17 m

.) G

ruo

dis

(20

18 m

.) S

ausi

s

(20

18 m

.) V

asa

ris

(20

18 m

.) K

ov

as

(20

18 m

.) B

alan

dis

(20

18 m

.) G

egu

žė

(20

18 m

.) B

irže

lis

(20

18 m

.) L

iep

a

(20

18 m

.) R

ug

pjū

tis

(20

18 m

.) R

ug

sėji

s

(20

18 m

.) S

pal

is

(20

18 m

.) L

apk

riti

s

(20

18 m

.) G

ruo

dis

(20

19 m

.) S

ausi

s

(20

19 m

.) V

asa

ris

(20

19 m

.) K

ov

as

(20

19 m

.) B

alan

dis

(20

19 m

.) G

egu

žė

7,8

0

6,6

9,48,1 8,5

9,98,6 9,2

6,9

8,59,3

4,9

15 14,513,3

14,214,8

16,3

14,612,8

13,6

18,5

14,8

21,1

22,724,4

23

15,1

Statistikos departamento duomenimis, 2017-2019 metais sparčiai augo asmenų, dirbančių statybos sektoriuje, darbo užmokestis.


Medžiagų ir gaminių kainų pokytis procentais

(20

17 m

.) S

ausi

s

(20

17 m

.) V

asa

ris

(20

17 m

.) K

ov

as

(20

17 m

.) B

alan

dis

(20

17 m

.) G

egu

žė

(20

17 m

.) B

irže

lis

(20

17 m

.) L

iep

a

(20

17 m

.) R

ug

pjū

tis

(20

17 m

.) R

ug

sėji

s

(20

17 m

.) S

pal

is

(20

17 m

.) L

apk

riti

s

(20

17 m

.) G

ruo

dis

(20

18 m

.) S

ausi

s

(20

18 m

.) V

asa

ris

(20

18 m

.) K

ov

as

(20

18 m

.) B

alan

dis

(20

18 m

.) G

egu

žė

(20

18 m

.) B

irže

lis

(20

18 m

.) L

iep

a

(20

18 m

.) R

ug

pjū

tis

(20

18 m

.) R

ug

sėji

s

(20

18 m

.) S

pal

is

(20

18 m

.) L

apk

riti

s

(20

18 m

.) G

ruo

dis

(20

19 m

.) S

ausi

s

(20

19 m

.) V

asa

ris

(20

19 m

.) K

ov

as

(20

19 m

.) B

alan

dis

(20

19 m

.) G

egu

žė

-0,20

0,5 0,40,5 0,4

0,80,9

0,9

1,4 1,4 1,31,5

1,3

1,81,9 1,8

1,6

2,3

2,1

2,7

3

3,4 3,3

3,6

4,2 4,14

1,6

Statistikos departamento duomenimis, 2017-2019 metais nuosekliai augo statybinių medžiagų kainos.

Prieš pradėdamas vykdyti pirkimą, pirkimo vykdytojas privalo tinka-mai suplanuoti pirkimo vertę, pagal pirkimo paskelbimo metu rinkoje galiojančias realias kainas bei įvertinti kainų pokyčio tendencijas bei galima įtaką tiekėjų pasiūlymams. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-2019 m. laikotarpiu statybos kainos dėl statybinių medžiagų brangimo ir sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo augo labai sparčiai, pir-kimų vykdytojai ne visada spėjo tinkamai perskaičiuoti pirkimamas reikalingų lėšų dydį. Tarnyba pastebi, kad dažnai pirkimų vykdytojai pir kimui skirtas lėšas numato ne pagal realų poreikį, o pagal prieš kelis metus parengtų projektų skaičiuojamąsias kainas arba skirtą finansavimą.


Statybos darbų pirkimų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skaičiaus ir vertės dalis 2014–2018 m., proc.

CVP IS duomenimis, ES finansuojamų statybos darbų viešųjų pirkimų vertės dalis 2014–2018 m. laikotarpiu siekė apie 34 proc. visų šiuo laikotarpiu įvykusių viešųjų pirkimų vertės, pirkimų skaičius – apie 29 proc.

Didžiausia ES finansavimo įtaka viešuosiuose pirkimuose pagal sudarytų sutarčių vertę buvo juntama 2014 ir 2016 m.

2014 20172015 20182016

ES finansuojamų pirkimų vertės dalis, proc.

ES finansuojamų pirkimų skaičiaus dalis, proc.

47,1

27,2

17,1

27,7 26,1

46,3

28,2

37,9

31,228,3


Finansų ministerijos teigimu, Lietuvai 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu skirta 6,7 mlrd. eurų ES fondų lėšų. Vykdomų projektų vertė daugiau kaip 5 mlrd. eurų (75 proc. viso laikotarpio lėšų).

Šiuo metu investuota (išmokėta projektų vykdytojams) 2,6 mlrd. eurų (39 proc.) ES fondų lėšų. Investavimo tempo padidėjimas yra stebimas jau keli metai, pvz., per 2019 m. 9 mėnesius investuota 1,5 karto daugiau nei per tą patį 2018 m. laikotarpį. Investavimo tempas yra pakankamas, siekiant 2014–2020 m. ES investici-jas panaudoti iki 2023 m. pabaigos. Kadangi visi pro-jektai turi būti baigti įgyvendinti iki 2023 m., galime daryti prielaidą, kad statybos darbų pirkimų apimtys nuo 2021 m. mažės.

Atkreipiame dėmesį, kad 2014– 2020 m. finansavimo laikotarpyje mažiau investicijų yra nukreipta į didelės apimties infrastruktūrinius projektus, kuriems perka-mi statybos darbai.


STATYBOS DARBŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL PIRKIMO OBJEKTŲ KATEGORIJAS3 Pagal pirkimo objektų ka tegorijas

2017–2018 m. didžiausia statybos sektoriaus pirkimų lėšų dalis buvo išleista Statybos darbams ir Elektros laidų tiesimo ir įren gimo darbams, atitinkamai,

2015–2016 m. – Greitkelių, kelių tiesimo, jų pa matų ir dangos klojimo darbams,

2014 m. – Statybos darbams.

3 Pagal bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodus.

Statybos darbai

Greitkelių, kelių tiesimo, jų pamatų ir dangos klojimo darbai

Elektros laidų tiesimo ir įrengimo darbai

Kapitalinio remonto ir atnaujinimo darbai

Kelių remonto darbai

Kogeneracijos jėgainių statybos darbai

Įrenginių remontas ir priežiūra

Dujotiekio tiesimo darbai

2014 20172015 20182016

14,5

19,5

15,4

36,1

22,4

36,5

12,6

6,6

14,8

4,010,4

2,1

12,3

11,1

7,6

2,50,5

3,10,0

5,4

4,1

5,9

3,12,8

2,4

2,7

7,7

8,2

6,8

4,4

20,5

1,7

1,8

23,110,8


Pirkimų vykdytojų, sudariusių sutartis statybų sektoriuje, skaičius 2014–2018 m.

Kasmet tarptautinius ir supa-prastintus pirkimus (be mažos vertės) vykdo 2 400 pirkimų vykdytojų.

Vidutiniškai 370 pirkimų vykdytojų (apie 16 proc.) kasmet įsigyja statybos darbus.

PIRKIMŲ VYKDYTOJAI

2014 20172015 20182016

376

341

387

396

366


20 didžiausių pirkimų vykdytojų pagal sudarytų sutarčių vertę užimama statybų sektoriaus rinkos dalis 2014–2018 m. 20–ties didžiausių pirkimų

vykdytojų pagal sudarytų sutarčių vertę statybos darbams išleistų lėšų dalis 2014–2018 m. sudarė apie 72 proc. bendros statybų viešųjų pirkimų vertės.

2014 20172015 20182016

20 didžiausių pirkimų vykdytojų sudarytų sutarčių vertė, mln. Eur

20 didžiausių pirkimų vykdytojų sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

61,9

75,0

81,3

70,4 71,7

810,9

1 068,4

1 570,5

1 351,7

1 537,6


Didžiausi pirkimų vykdytojai pagal sudarytų sutarčių vertę

2016 m. pirkimų vykdytojai

vertė, mln. Eur

vertės da-lis, proc.


vertė, mln. Eur



vertė, mln. Eur


UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė

396,8 20,5% AB „Energijos skirstymo operatorius“

575,4 30,0% AB „Energijos skirstymo operatorius“

598,0 27,9%

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

296,1 15,3% Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

278,7 14,5% Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

186,1 8,7%

AB „Energijos skirstymo operatorius“

275,6 14,3% Kauno m. savivaldybės administracija

80,5 4,2% Vilniaus m. savivaldybės administracija

107,4 5,0%

Kauno m. savivaldybės administracija

236,5 12,2% Vilniaus m. savivaldybės administracija

70,5 3,7% Kauno m. savivaldybės administracija

107,1 5,0%

AB „Klaipėdos nafta“ 73,6 3,8% VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

59,1 3,1% Litgrid AB 93,8 4,4%

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 49,2 2,5% VĮ Lietuvos oro uostai 39,0 2,0% VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

77,6 3,6%

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

47,5 2,5% AB „Klaipėdos nafta“ 28,8 1,5% AB „Lietuvos geležinkeliai“ 69,2 3,2%

Klaipėdos m. savivaldybės administracija

28,7 1,5% Klaipėdos m. savivaldybės administracija

22,4 1,2% Šiaulių m. savivaldybės administracija

32,1 1,5%

Litgrid AB 22,4 1,2% UAB „Kauno vandenys“ 20,9 1,1% Klaipėdos m. savivaldybės administracija

29,9 1,4%

AB „Amber Grid“ 19,0 1,0% AB „Panevėžio energija“ 19,5 1,0% UAB Kauno kogeneracinė jėgainė

28,0 1,3%

10 didžiausių pirkimų vykdytojų

1 445,4 74,8% 10 didžiausių pirkimų vykdytojų

1 194,8 62,3% 10 didžiausių pirkimų vykdytojų

1 329,2 62,0%

Kiti (377) pirkimų vykdytojai 487,4 25,2% Kiti (386) pirkimų vykdytojai 723,9 37,7% Kiti (356) pirkimų vykdytojai 814,2 38,0%

Iš viso: 1 932,8 100,0% Iš viso: 1 918,7 100,0% Iš viso: 2 143,4 100,0%

2016 2017 2018


DIDŽIAUSIOS VERTĖS PIRKIMAI STATYBŲ SEKTORIUJE 2017–2018 M.

Eil. Nr.

Metai Pirkimo Nr.

Pirkimo vykdytojo pavadinimas

Pirkimo objekto pavadinimas

Laimėjęs rangovas

Sudarytų sutarčių vertė, mln. Eur

1 2018 189224 AB „Lietuvos geležinkeliai“

2017/PCPD-3.6 EITP projekto „Europinės vežės „Rail Baltic/Rail Baltica’“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas europinės vežės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos IR Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija rangos darbų pirkimas

Ūkio subjektų grupė: UAB „Hidrostatyba“; „Leonhard Weiss RTE“ AS; UAB „Autokausta“

66,3

2 2017 183587 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA Baltica) plė-tra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 45,15 iki 56,83 km rekonstravimas

Ūkio subjektų grupė: UAB „Fegda“; UAB YIT Infra Lietuva; Lemminkainen Infra OY;AB „Eurovia Lietuva“; Tiltų statybos UAB „Tilsta“; UAB „Hidrostatyba“

51,6

3 2017 180528 AB „Energijos skirstymo operatorius“

(7530) Tipinių elektros tinklų objektų projekta-vimo paslauga ir įrengimo darbai bei avariniai tinklo remonto ir techninės priežiūros darbai Šiaulių reg.

„Žilinskis ir Co“, UAB 12,1

Ūkio subjektų grupė: „Elektra ir Co“, UAB; UAB „Anykščių energetinė statyba“

12,1

AB „Statkorpas“ 6,1

UAB „Energika“ 6,1

UAB „Vytrita“ 12,1

Iš viso: 48,5


Eil. Nr.

Metai Pirkimo Nr.



Laimėjęs rangovas



(7655) Tipinių elektros tinklų objektų projekta-vimo paslauga ir įrengimo darbai bei avariniai tinklo remonto ir techninės priežiūros darbai Vilniaus II reg.

Ūkio subjektų grupė: UAB „Elektromontuotojas“; UAB „Neiluva“

6,1

Ūkio subjektų grupė: UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija; UAB „Elektra“; UAB „Sautrana“

6,1

Ūkio subjektų grupė: „Zilinskis“, UAB; UAB „Energetikos objektų statyba“

6,1

UAB „Dažnis“ 6,1

UAB „Elmova“ 12,1

UAB „Eresta“ 12,1

Iš viso: 48,6

5 2018 391288 Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūra

UAB „Grinda“ 24,0

UAB „Lemminkainen Lietuva“ 24,0

Iš viso: 48,0

6 2018 359093 Kauno miesto savivaldybės administracija

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio svei-katinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo ir automobilių saugyklos statybos darbų pirkimas

KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi

46,0


(7569) Tipinių elektros tinklų objektų projekta-vimo paslauga ir įrengimo darbai bei avariniai tinklo remonto ir techninės priežiūros darbai Utenos reg.

Ūkio subjektų grupė: „Elektra ir Co“, UAB; UAB „Energetikos objektų statyba“

6,1

UAB „Anykščių energetinė statyba“ 6,1

UAB „Indastrus“ 12,1

UAB „Vadema“ 6,1


Iš viso: 42,5


Eil. Nr.

Metai Pirkimo Nr.



Laimėjęs rangovas


8 2017 187463 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 23,40 iki 35,40 km rekonstravimas

Ūkio subjektų grupė: AB „Kauno tiltai“; UAB „Alkesta“

36,9


(Nr. 7447) Tipinių el. tinklų objektų projektavi-mo paslauga ir įrengimo darbai, kurių vertė iki 35 000,00 EUR be PVM bei avariniai tinklo re-monto ir techninės priežiūros darbai, Kauno re-gione, Šakių r., Jurbarko r., Prienų r., Kaišiadorių r., Elektrėnų sav. (Gilučių sen., Kietaviškių sen.)


Ūkio subjektų grupė: UAB „Elektromontuotojas“; UAB „Dažnis“

9,1


Iš viso: 36,4


(7412) Tipinių elektros tinklų objektų projekta-vimo paslauga ir įrengimo darbai bei avariniai tinklo remonto ir techninės priežiūros darbai Alytaus reg.



UAB „Energika“ 12,1

UAB „Exto“ 6,1


Iš viso: 36,5

Iš viso: 461,3


RANGOVAI Statybos sektoriuje 2014–2018 m. laikotarpiu kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 680 rangovų.

2014–2018 m. laikotarpyje pas-tebima tendencija – mažėjo sta-tybos darbų konkursus laimėjusių rangovų – ūkio subjektų grupių, skaičius ir didėjo pavienių rangovų skaičius.

Rangovų, sudariusių sutartis statybos sektoriuje, skaičius pagal jų tipus 2014–2018 m.

2014 20172015 20182016

Pavienių rangovų skaičius

Ūkio subjektų grupės

Bendras rangovų skaičius

820

630588

688 678

529

291

428

202

391

197

256

432

542

136


2018 m. tiekėjų – ūkio sub jek-tų grupių skaičius ir jo pro cen-tinė dalis nuo bendro statybos sektoriuje sutartis sudariusių rangovų skaičiaus, buvo mažiausia per visą 2014–2018 m. laikotarpį – 136 (20 proc.)

Statybos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose laimėjusių rangovų procentinis pasiskirstymas

pagal jų tipus 2014–2018 m.

2014 20172015 20182016

Rangovų-ūkio subjektų grupių, sudariusių sutartis, skaičiaus dalis, proc.

Pavienių rangovų, sudariusių sutartis, skaičiaus dalis, proc.

35,5 33,532,1 37,2 20,1

79,9

62,866,564,567,9


2014–2018 m. laikotarpyje 2016 m. su ran-govais-ūkio subjektų grupėmis sudarytų sutarčių vertės dalis buvo didžiausia per visą laikotarpį – beveik 39 proc., o 2018 m. krito iki mažiau nei 18 proc. Tokį ženklų pokytį galimai lėmė Konkurencijos tary-bos 2017 m. UAB „Irdaivai“ ir AB Panevėžio statybos trestui (PST) skirta bauda už pa-teiktus bendrus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, taip ribojant konkurenciją.

Statybos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose laimėjusių rangovų sudarytų sutarčių vertės procentinis pasiskirstymas

pagal rangovų tipus 2014–2018 m.

2014 20172015 20182016

Rangovų-ūkio subjektų grupių sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

Pavienių rangovų sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

27,4 36,3 38,8 35,5 17,6

72,6

63,761,2

64,5

82,4

ATKREIPIAME DĖMESĮ, KAD daugeliu atveju tiekė-jų grupės dalyvavimas darbų pirkimuose gali būti labai naudingas, kadangi tokiu būdu mažesnės įmo nės, neturinčios reikalingos patirties, kompe-tencijų ar pajėgumų dalyvauti pirkime atskirai, gali jungtis ir teikti pasiūlymus kartu, dėl to padidėja konkurencija ir pirkimo vykdytojas turi galimybę geriausią pasiūlymą išrinkti įvertinęs didesnį skai-čių konkuruojančių pasiūlymų.

Jeigu tiekėjas, įvertinęs pirkimų sąlygas – staty-bos darbų pobūdį bei apimtis, turi realią galimybę dalyvauti darbų pirkime atskirai (atitinka minima-lius kvalifikacijos reikalavimus, turi pakankamai pajėgumų), o vis tiek teikia bendrą pasiūlymą su konkurentu, toks susitarimas dalyvauti kartu gali būti pripažintinas kaip pažeidžiantis konkurencijos teisės reikalavimus.

https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/3279_0fd9fd-d7122ab171b00236b44b06a7b7.pdf

https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/3279_0fd9fdd7122ab171b00236b44b06a7b7.pdf

https://kt.gov.lt/uploads/docs/docs/3279_0fd9fdd7122ab171b00236b44b06a7b7.pdf


Jei 2014–2016 m. stebėjome 20 didžiausių rangovų užimamos statybų rinkos dalies pagal sudarytų sutarčių vertę augimą nuo 47 iki 70 proc., 2017–2018 m. ji ženkliai mažėjo: 2017 m. siekė 50 proc., 2018 m. – 47 proc.

Kaip 2014–2018 m. keitėsi didžiausių rangovų (be rangovų – ūkio subjektų grupių) pagal sudarytų sutarčių vertę

laimėtų pirkimų vertės dalis?

2014 20172015 20182016

20 didžiausių rangovų sudarytų sutarčių vertė, mln. Eur

20 didžiausių rangovų sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

60,8

70,2

50,0

47,146,5

442,7

1 003,3

652,2

911,5

606,1


20 didžiausių rangovų uži-mama statybos sektoriaus dalis 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m., mažėjo nuo 59 iki 49 proc., atitinkamai, 10 didžiausių rangovų – nuo 47 iki 34 proc.

2017–2018 m., lyginant su praėjusiu laikotarpiu, didėjant pavienių rangovų, laimėjusių statybos darbų konkursus, skaičiui, mažėjo lyderiaujančių rangovų sudarytų sutarčių vertės dalis, skaičiuojant nuo visų statybos sektoriuje sudarytų sutarčių vertės.

10 didžiausių rangovų (be rangovų – ūkio subjektų grupių)

sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis, proc.

20 didžiausių rangovų (be rangovų – ūkio subjektų grupių)

sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis, proc.

59

47

34

49

2014–20162014–2016 2017–20182017–2018


Didžiausi rangovai (be rangovų–ūkio subjektų grupių) pagal sudarytų sutarčių vertę

Laimėję rangovai 2016 m. vertė,

mln. Eur

vertės dalis, proc.


mln. Eur



mln. Eur


AB „Kauno tiltai“ 265,0 18,5% „Žilinskis ir Co“ UAB 101,9 7,8% „Žilinskis ir Co“ UAB 183,3 9,5%

Rafako S.A. 181,1 12,7% UAB „Vytrita“ 65,8 5,0% UAB „Vytrita“ 85,1 4,4%

UAB „Kauno keliai“ 158,0 11,1% AB „Panevėžio keliai“ 57,6 4,4% UAB „Lemminkainen Lietuva“ 68,7 3,6%

AB „Panevėžio keliai“ 50,2 3,5% UAB Kamesta 46,3 3,6% UAB „Tetas“ 60,5 3,1%

UAB „Tetas“ 49,1 3,4% UAB „Biseris“ 34,8 2,7% AB „Kauno tiltai“ 47,4 2,4%

UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija

36,7 2,6% AB „Kauno tiltai“ 34,7 2,7%KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi

46,0 2,4%

UAB „Šiaulių plentas“ 30,7 2,1% UAB „Lemminkainen Lietuva“ 31,4 2,4% UAB „Šiaulių plentas“ 45,7 2,4%

UAB „Vytrita“ 26,9 1,9%UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija

27,8 2,1% AB „Panevėžio statybos trestas“ 36,1 1,9%

AB „Panevėžio statybos trestas“ 26,5 1,9% AB „Klaipėdos energetika“ 27,7 2,1% UAB „Elektromontuotojas“ 33,8 1,7%

UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 22,7 1,6% AB „Eurovia Lietuva“ 26,4 2,0% AB „Klaipėdos energetika“ 32,7 1,7%

10 didžiausių rangovų sudarė 846,9 59,3% 10 didžiausių rangovų sudarė 454,4 34,9% 10 didžiausių rangovų sudarė 639,3 33,0%

Kiti (381) rangovai sudarė 582,1 40,7% Kiti (422) rangovai sudarė 849,4 65,1% Kiti (532) rangovai sudarė 1 295,5 67,0%

Iš viso: 1 429,0 100,0% Iš viso: 1 303,8 100,0% Iš viso: 1 934,8 100,0%

2016 2017 2018


Užsienio įmonės sudaro tik la-bai nedidelę dalį Lietuvos staty-bų sektoriuje sudarytų sutarčių vertės. 2018 m. ši dalis didėjo, tačiau tesiekė apie 4 proc. staty-bų sektoriuje išleistų lėšų.

Didžiausios vertės 2018 m. užsienio įmonių laimėti pirkimai statybų sektoriuje:

1. Kauno miesto savivaldybės administraci-jos vykdytas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėti-mo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo ir automobilių saugyklos statybos darbų pirkimas, po kurio buvo sudaryta 46 mln. Eur vertės sutartis su užsienio įmone KAYI Insaat Sanayi ve Ti-caret Anonim Sirketi (Turkija).

2. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdytas Objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos akva-torijos gilinimas iki -14,5 m gylio“ I gilini-mo darbų etapo pirkimas, po kurio sudaryta apie 16 mln. Eur vertės sutartis su Van Oord Dredging and Marine Contractors bv (Ny-derlandai).

Užsienio įmonės Lietuvos statybos sektoriuje

2015 20182016 2017

Užsienio įmonių statybos sektoriuje sudarytų sutarčių vertė, mln. Eur

Statybos darbų vertė, mln. Eur

Užsienio įmonių sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

1,5

10,0

0,1

3,7

1 424,1

21,5

193,6

2,2

79,4

1 932,8 1 918,7

2 143,4


„VIENO TIEKĖJO“ PIRKIMAI

Lietuvos „Vieno tiekėjo“ pirkimai, TED duomenimis 2014–2018 m.

2014 20172015 20182016

Lietuva

Latvija

Estija

Vidutiniškai

Linear (Lietuva)

36,9

33,3

20,0

4,5

N. d.2,0

10,79,1

8,2

5,5

9,3 10,38,6

2,8

17,6

12,310,9

8,9

5,44,0

Tarp Baltijos šalių, TED duome-nimis, 2014–2016 m. laikotarpiu Lietuva „pirmavo“ pagal tarptau-tinių pirkimų sutarčių, sudarytų gavus pasiūlymą tik iš vieno ran-govo, skaičiaus dalį (vidutiniškai 30 proc.), tačiau 2017–2018 m. tokių sutarčių dalis Lietuvoje sumažėjo iki 9 proc.

2014–2016 2017–2018

„Vieno tiekėjo“ pirkimų, TED duomenimis, skaičiaus dalis, proc.

30

9


PASIŪLYMŲ VERTINIMAS 2017 ir 2018 m. pirkimų vykdytojai, vertindami ekonomiškai naudin-giausius pasiūlymus statybų sekto-riuje, pradėjo dažniau rinktis ne vien kainos kriterijus:

2017–2018 m. kokybės kriterijų tai-kymas sudarė vidutiniškai 39 proc. statybos darbų pirkimų pagal vertę ir apie 23 proc. pagal pirkimų skaičių.

Tuo tarpu 2014–2016 m. laikotarpiu ekonominio naudingumo kriterijų taikymas pagal vertę siekė apie 15 proc., pagal skaičių – apie 4 proc.

Kaip dažnai 2014–2018 m. pirkimų vykdytojai naudingiausius pasiūlymus atrinko ne vien pagal kainos kriterijus?

Įsigaliojus naujajam viešųjų pirkimų regla-men tavimui, pirkimų vykdytojams įtvirtinta prievolė, kad pirkimų, kuriuos atliekant eko-nomiškai naudingiausias pasiūlymas išren-kamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais ka-lendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros pirkimų vykdytojų pirkimų vertės. Ekonominio naudingumo kri-terijus pradėtas taikyti kur kas daž niau, tačiau vertinimo kriterijai dažnu atveju subjektyvūs.

2014 20172015 20182016

Sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

Įvykdytų pirkimų skaičiaus dalis, proc.

1,8

6,0

11,7

26,2

39,7 38,6

4,1

7,3

19,8

27,0


1. Pasirinkti ekonomi nio nau din gumo ver-ti ni mo kriterijai, jų teikiama nauda kelia abejonių. Pvz., darbų metodologijos aprašy-mas faktiškai atspindi tik pačių tiekėjų vi-daus veikloje taikomas taisykles, reglamenta-vimą, tačiau pirkimų vykdytojai, kaip paaiš-kėjo, negali įvertinti, ar tai iš tikrųjų suteikia pamatuojamą naudą jau sutarties vykdymo etape.

2. Ekonominio naudin-

gumo vertinimo kri-terijų balų skyrimo tvarkos aprašymai yra nekonkretūs, nelei-džiantys objektyviai skirti balus tiekėjams, kas prieštarauja Lie-tuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, neužtikrina skaidraus viešųjų pir-kimų vykdymo.

4. Esant situacijai, kai tie-kėjų pateiktų pasiūly-mų apimtis – aprašant atitikimą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams – sudaro po kelis šimtus puslapių, visų tiekėjo pasiūlyme nurodytų elementų perkėlimas į pirkimo sutartį jei ir yra forma-liai įmanomas, tai su-tarties vykdymo etape sunkiai įgyvendinamas ir sunkiai užtikrinama tokio įgyvendinimo priežiūra, kas lemia, kad lėšos naudojamos neracionaliai.

Tarnyba pastebi, kad Pirkimo vykdyto-jai dažnu atveju neįvertina realios kon-kretaus kriterijaus ekonominės vertės, neskaičiuoja, kokią pridėtinę vertę pasirinktas kriterijus duoda konkretaus pirkimo atveju.

2019 metais atlikusi sisteminį trijų pir-kimų vykdytojų darbų viešųjų pirkimų, kuriuose pasiūlymai buvo vertinami pagal kainos ir kokybės kriterijų, tikri-nimą, Tarnyba nustatė tokias pasikarto-jančias neigiamas tendencijas:

3. Nustatomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai skirti ne tik laimėtojui nustatyti ar pasiūlymams palyginti vykdant viešojo pirki-mo procedūras, tačiau privalo būti perkelti į sutarties vykdymo etapą. Neįtvirtinus ekonominio naudingu-mo vertinimo kriterijų sudarytose pirkimo sutartyse, pirkimų vyk-dytojai neįgyvendina tokių kriterijų nustaty-mo tikslo, t. y. sutarties vykdymo etape gauti tam tikrą ekonominę naudą (pvz., geresnę kokybę, trumpesnius terminus ir pan.). Tai reiškia, kad pasiūlymo pranašumai, dėl kurių jis išrenkamas laimė-toju, neatsispindi ir neužtikrinami sutarties vykdyme.


ŽALIEJI PIRKIMAI Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pastebi neraminančias tendencijas dėl žaliųjų viešųjų pir-kimų statybos srityje apimčių ma-žėjimo. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija, šį instrumentą siekia integruoti į minėtose srityse kuria-mus priemonių planus ar paketus. Pastaruoju aspektu reikšmingą poveikį žaliųjų viešųjų pirkimų ap-imtims turėtų šiuo metu baigiamas rengti Lietuvos Respublikos nacio-nalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, kuriame žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas staty-bos srityje yra vienas planuojamos politikos priemonių.

Kaip dažnai taikomi aplinkosaugos kriterijai statybos darbų pirkimuose?

2014 20172015 20182016

Žaliųjų pirkimų sudarytų sutarčių vertės dalis, proc.

Įvykusių žaliųjų pirkimų skaičiaus dalis, proc.

12,0

8,711,1

22,2

28,7

14,1

8,9

4,08,3

2,9


ĮŽVALGOS

Statybų sektoriuje įvykusių pirkimų apimtis 2017–2018 m. laikotarpiu, lyginant su ankstes-niuoju 2014–2016 m. laikotarpiu, didėjo ir pagal skaičių, ir pagal sudarytų sutarčių vertę. Jei 2014–2016 m. statybos sektoriuje įvykusių pirki-mų skaičius sudarė apie 15 proc. visų šalyje įvyku-sių pirkimų, tai 2017–2018 m. – jau 21 proc. (augo 6 proc.) Statybų sektoriuje sudarytų sutarčių ver-tės dalis nuo visų šalyje įvykusių viešųjų pirkimų vertės 2014–2016 m. siekė vidutiniškai 41 proc., o 2017–2018 m. – apie 51 proc. (išaugo 10 proc.). Augo bendrai šalyje atliktų statybos darbų apimtis. Jei 2014–2016 m. laikotarpiu to meto kai-nomis buvo išleista vidutiniškai 2,4 mlrd. Eur per metus, 2017–2018 m. – vidutiniškai 2,8 mlrd. Eur.

Didėjo statybos darbų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo bendrai šalyje atliktų statybos darbų vertės: 2014–2016 m. siekė vidutiniškai 65 proc., 2017–2018 m. – 73 proc.

Pagal pirkimo objektų kategorijas statybų pirki mų sudarytų sutarčių vertės pasiskirs ty mas 2014–2018 m. laikotarpiu keitėsi. Jei 2015– 2016 m. didžiausia statybos sektoriaus pirkimų lėšų dalis buvo išleista Greitkelių, kelių tiesimo, jų pamatų ir dangos klojimo darbams, tai 2017–2018 m. – dau-giausia buvo išleista Statybos darbams ir Elektros laidų teisimo ir įrengimo darbams.

Statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje 2017–2018 m., palyginti su 2014– 2016 m., stebimi teigiami pokyčiai:

• 20-ties didžiausių4 rangovų sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m., keitėsi nuo 59 iki 49 proc. – sumažėjo 10 proc.; 10-ties didžiau-sių5 rangovų sudarytų sutarčių statybos sek-toriuje vertės dalis 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m., keitėsi nuo 47 iki 34 proc. – su-mažėjo 13 proc.;

• daugėjo pavienių, statybos sektoriaus pirki-muose laimėjusių, rangovų skaičius ir mažėjo tiekėjų – ūkio subjektų grupių įtaka. Šis pokytis itin ryškus 2018 m.: pavienių rangovų sudarytų sutarčių vertė sudarė daugiau nei 80 proc. visų statybos sektoriuje įvykdytų pirkimų vertės, 2014–2017 m. – apie 66 proc., atitinkamai, ran-govų-ūkio subjektų grupių sudarytų sutarčių vertės dalis 2018 m. mažėjo iki 18 proc., kuomet 2014–2017 m. siekė apie 35 proc.;

• mažėjo „Vieno tiekėjo“ pirkimų. TED duomeni-mis, 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m. laikotarpiu, tokių pirkimų skaičiaus dalis ma-žėjo vidutiniškai nuo 30 iki 9 proc. (sumažėjo 21 proc.).

Užsienio įmonių sudarytų sutarčių vertės dalis Lietuvos statybos sektoriaus pirkimuose kol kas labai nedidelė. 2014–2018 m. laikotarpiu didesnės vertės sutartys su užsienio įmonėmis buvo sudarytos tik 2016 ir 2018 m.: 2016 m. siekė 10 proc. visos statybų sektoriuje sudarytų sutarčių vertės, 2018 m. – apie 4 proc.

Statybos darbų sektoriuje, 2017–2018 m., palygin-ti su 2014–2016 m., žymiai dažniau pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų: 2014–2016 m. tokių pirkimų dalis pagal vertę siekė apie 15 proc., 2017–2018 m. – 39 proc. visos pirkimų vertės, ati-tinkamai, pagal pirkimų skaičių augo nuo vidu-tiniškai 4 iki 23 proc. Nors statistika rodo gerė-jančias tendencijas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijai dažnai išlieka apta-kūs, subjektyvūs, sunkiai įgyvendinami sutarties vykdymo etape.

Viešųjų pirkimų tarnyba, įgyvendindama Euro pos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Viešų-jų pirkimų efektyvumo didinimas metodi nė mis priemonėmis“ (projekto Nr. 10.1.2-ESFA-V-916- 01-0004) ir bendradarbiaudama su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų aso-ciacija parengė „Statybos darbų pirkimo gaires“.

4 Pagal sudarytų sutarčių vertę. 5 T. p., kaip 4.

http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/darbu_gaires.pdf

viešųjų pirkimų tarnyba statyba...4 statyba 2014—2016 ir 2017—2018 metais ĮŽanga...

Documents