1 psl.|

1. ĮVADAS

Viešųjų finansų tvarumas, taip pat

vadinamas fiskaliniu tvarumu, yra vyriausybės gebėjimas ilgą laiką tęsti

dabartinę išlaidų, mokesčių ir kitų susijusių sričių politiką be grėsmės

savo mokumui ir nerizikuojant

neįvykdyti kai kurių savo įsipareigojimų ar neskirti pažadėtų lėšų išlaidoms

padengti.

Pastaroji krizė atskleidė fiskalinio tvarumo svarbą, tačiau viešųjų finansų

tvarumas yra svarbus ne vien

išskirtinėmis aplinkybėmis. Jis svarbus kartų tarpusavio teisingumui ir jo

principai yra tinkami visada ir visoms vyriausybėms, nepriklausomai nuo jų

dabartinio įsiskolinimo lygio. Valstybės (valdžios sektoriaus) skolos valdymas ir

išlaikomas gebėjimas, kai reikia, išleisti obligacijas yra būtini tam, kad

ekonomika sklandžiai veiktų. Valstybėms

narėms svarbu gebėti prisitaikyti prie nenumatytų aplinkybių, kurių negali

valdyti vyriausybė, kaip antai, didelių verslo ciklo pokyčių ar ekonomikos

krizių. Atsargumo priemonių taip pat reikėtų imtis dėl riboto gebėjimo surinkti

mokesčius iš ekonomikos, politinių ekonomikos aspektų, komplikuojančių

fiskalinį konsolidavimą, ir kadangi yra

įrodyta, jog struktūrines reformas sėkmingiau vykdo tos šalys, kurių

pradinė fiskalinė būklė yra gera1.

1 Obstfeld, M. (2013), On Keeping Your Powder Dry: Fiscal Foundations of Financial

and Price Stability, IMES institute for

Tokiomis aplinkybėmis fiskalinės būklės

blogėjimas ir valstybės skolos didėjimas ES nuo 2008 m. kartu su visuomenės

senėjimo našta biudžetui yra problemos, kurios viena prie kitos prisideda, todėl

fiskalinio tvarumo didinimas yra neatidėliotinas politikos uždavinys. Nuo

2014 m. valstybės skolos ir BVP santykis bendru ES lygmeniu pradėjo mažėti,

tačiau dėl likusių krizės padarinių

valstybės skolos našta keliose ES valstybėse tebėra didelė.

Todėl ypač svarbu analizuoti valstybės

skolos raidos perspektyvas ir grėsmę fiskaliniam tvarumui euro zonos šalyse ir

visoje ES, kad būtų galima parengti

tinkamą politinį atsaką siekiant, kai reikia, didinti fiskalinį mokumą. Pastarojo

meto pokyčiai, ypač valstybių skolos krizė, dėl kurios kai kurioms ES šalims

tapo sunku dalyvauti rinkoje, patvirtino, kad su fiskaliniu tvarumu siejami ne vien

ilgalaikiai uždaviniai. Fiskalinius rezervus būtina atkurti laiku, kad jie sušvelnintų

naujus sukrėtimus, kai jų bus patirta, be

kita ko, dėl prognozuojamo palūkanų normų augimo.

monetary and economic studies, Bank of

Japan, Discussion Paper No. 2013-E-8; Fournier, M. and Fall (2015), Government Debt and Fiscal Frameworks, OECD Working

Paper, ECO/CPE/WP1(2015)7/ANN2; Eyraud, L and Wu, T (2015), Playing by the Rules: Reforming Fiscal Governance in Europe IMF

Working Paper WP/15/67.

EUROPOS SEMESTRO TEMINĖ INFORMACIJOS SUVESTINĖ

VIEŠŲJŲ FINANSŲ TVARUMAS

2 psl.|

Euro zonos ir ES bendrosios fiskalinės perspektyvos toliau gerėja2,

prognozuojama, kad deficito ir BVP

santykis3 2017 m. sumažės iki 1,1 proc. euro zonoje ir iki 1,2 proc. visoje ES ir ši

tendencija tęsis: 2019 m. deficito ir BVP santykis sieks 0,8 proc. euro zonoje ir

0,9 proc. visoje ES4. Esant mažesniam deficitui ir palankiam sniego gniūžtės

efektui, skolos ir BVP santykis euro zonoje ir visoje ES mažėja nuo 2014 m.

2017 m. jis turėtų siekti 89,3 proc. euro zonoje ir 83,5 proc. visoje ES ir toliau

mažėti – iki atitinkamai 85,2 proc. ir

79,8 proc. 2019 m. Tokias geras viešojo sektoriaus įsiskolinimo mažinimo

prognozes patvirtina nominaliojo BVP augimas ir palūkanų normos, kurios

pasiekė istorines žemumas. Tačiau įvairių ES šalių dabartinė ir būsima

ekonomikos ir biudžeto būklė yra labai skirtinga, todėl tinkamas politikos

priemonių, reikalingų fiskaliniam

tvarumui užtikrinti, derinys taip pat yra individualus ir priklauso nuo kiekvienos

šalies uždavinių5.

Galiausiai ES viešųjų finansų tvarumas yra labai susijęs su Sutartyse įtvirtintais

principais, su Stabilumo ir augimo paktu

(toliau – SAP) ir per Europos semestro procesą vykdomos daugiašalės priežiūros

procesu, kuris įeina į Komisijos bendrų veiksmų kartu su valstybėmis narėmis

programą.

Tolesnė šios informacijos suvestinės

struktūra yra tokia: 2 skirsnyje aprašomi su viešųjų finansų tvarumu susiję

uždaviniai, 3 skirsnyje aptariami

2 Europos Komisija (2017), 2017 m. rudens

Europos ekonominė prognozė. 3 Jis parodo nominalų biudžeto balansą. 4 Daugiau informacijos apie euro zonos ir ES

fiskalinę būklę žr. Europos Komisija (2016), 2017 m. metinė augimo apžvalga. 5 Ši informacijos suvestinė neapima Graikijos – pastaroji šalis įgyvendina

koregavimo programą. Programoje dalyvaujančių šalių makroekonominės ir biudžeto perspektyvos vertinamos dažniau

nei kitų valstybių narių. Šių šalių prognozių laikotarpis taip pat yra kitoks negu likusių valstybių narių ir prognozuojant daroma

prielaida, kad koregavimo programa bus visiškai įgyvendinta.

susijusios politikos svertai, o 4 skirsnyje nagrinėjama dabartinė politikos padėtis.

2. UŽDAVINIAI

Vertinant fiskalinį tvarumą reikia skirti deramą dėmesį dabartiniam ir būsimam

negrąžintos valstybės skolos dydžiui.

Valstybės, kurių skola didelė, yra pažeidžiamesnės dėl ekonomikos

nuosmukių ir palūkanų normų sukrėtimų. Neturint pakankamai didelio pirminio

pertekliaus (kurį gali būti sunku išlaikyti ilgesnį laiką), valstybės skola net ir be

visuomenės senėjimo gali būti nepakeliama. Todėl didelė negrąžinta

valstybės skola gali kelti grėsmę fiskaliniam tvarumui nepriklausomai nuo

ilgalaikių visuomenės senėjimo išlaidų.

2017 m. daugiau kaip pusėje ES šalių

valstybės skolos ir BVP santykis viršijo 60 proc. – Sutartyje nustatytą BVP ribą.

Tačiau jeigu jos visiškai laikytųsi SAP fiskalinių taisyklių, t. y. SAP scenarijaus,

tikėtina, kad iš esmės visų šalių skolos ir

BVP santykis 2028 m. būtų mažesnis negu pagal nesikeičiančios fiskalinės

politikos scenarijų (1 diagrama). Be to, jeigu būtų visiškai laikomasi SAP

fiskalinių taisyklių, iki 2028 m. būtų pasiekta, kad nė vienos valstybės narės

skolos ir BVP santykis nebedidėtų.

3 psl.|

1 diagrama. Bendrosios valstybės skolos projekcijos pagal SAP scenarijų, palyginti su atskaitos scenarijumi (nesikeičiančios fiskalinės politikos scenarijumi) (BVP proc.)

SAP scenarijus

Atskaitos scenarijus – nesikeičiančios fiskalinės politikos scenarijus

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Pastabos. Parengta pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės duomenis; bendrosios skolos projekcijas pagal

įvarius scenarijus galima sužinoti iš Komisijos atlikto kiekvienos šalies stabilumo programos vertinimo

http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/convergence/index_en.htm.

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

120

140

160

EE LU BG SE CZ LV DK MT SK LT DE NL PL SI IE FI AT HU ES 28 EA UK CY HR ES BE PT IT FR RO

2017–2028 m. pokytis

2017 m.

2028 m.

BVP proc.

Pikometai2023

Piko metai(2017)

Pikometai2018

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

120

140

160

BG LU SE DK CZ MT LV SK NL DE IE AT SI CY HU ES 28 HR EA UK BE ES PT IT EE LT PL FI RO FR

2017–2028 m. pokytis 2017 m. 2028 m.

BVP proc.

Piko metai(2028)

Piko metai(2017)

4 psl.|

Vertinant fiskalinį tvarumą pagal Komisijos daugiamatį požiūrį

atsižvelgiama į ilgesnį laikotarpį ir kartu

vertinami labiau neatidėliotini uždaviniai ir rizika; tiek ilgesnio, tiek trumpesnio

laikotarpio analizė grindžiama tinkamais rodikliais, kuriais galima parodyti

tvarumo uždavinių dydį ir aprėptį. Tai tokie rodikliai6:

trumpalaikiai fiskaliniai

uždaviniai analizuojami taikant

rodiklį S0. Naudojant svertinių fiskalinių, finansinių ir

makroekonominio konkurencingumo rodiklių rinkinį pagal rodiklį S0,

remiantis jo komponentų parodomąja galia7 nustatomos fiskalinės krizės ir

6 Toliau nurodytų rodiklių išsamesni techniniai aprašymai pateikti naujausiame

skolos tvarumo stebėsenos dokumente „Debt Sustainability Monitor“ ir Europos Komisijos fiskalinio tvarumo ataskaitoje, žr. Europos

Komisija (2017), Debt Sustainability Monitor 2016, Directorate-General for Economic and Financial Affairs (DG ECFIN), European

Economy, Institutional Paper 063| 2017

(https://ec.europa.eu/info/publications/economy-finance/debt-sustainability-monitor-2016_en), ir Europos Komisija (2016), Fiscal

Sustainability Report 2015, DG ECFIN, European Economy, Institutional Paper 018/2016

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/eeip/pdf/ip018_en.pdf. 7 Naudojant sudėtinį rodiklį S0, pasveriama

ir įtraukiama daug įvairių ekonominių kintamųjų. Naudojami kintamieji yra (fiskalinėje srityje) biudžeto balansas, pirminis biudžeto balansas, pagal ciklą patikslintas

biudžeto balansas, stabilizuojantis pirminis biudžeto balansas, bendroji valstybės skola (jos dydis ir pokytis), trumpalaikė valstybės

skola, grynoji valstybės skola, bendri finansavimo poreikiai, valdžios sektoriaus išlaidų pokytis ir valdžios sektoriaus galutinio

vartojimo išlaidų pokytis (visi jie išreiškiami BVP procentine dalimi) kartu su palūkanų normos ir augimo rodiklio skirtumu; (finansų ir makroekonominio konkurencingumo srityje)

grynoji tarptautinių investicijų pozicija, grynosios namų ūkių santaupos, privačiojo sektoriaus skola, privačiojo sektoriaus kredito

srautas, trumpalaikė ne finansų bendrovių skola, trumpalaikė namų ūkių skola, einamosios sąskaitos 3 metų atgalinis

vidurkis (visi – kaip BVP proc. dalis), statybos (kaip pridėtinės vertės proc. dalis), realusis

gaunamas ankstyvas perspėjimas dėl rizikos vienų metų laikotarpiu;

vidutinės trukmės fiskaliniai uždaviniai vertinami pagal rodiklį

S18. Vidutinės trukmės tvarumo atotrūkio rodiklis S1 parodo, kiek

išankstinių fiskalinių pastangų reikia įdėti, kad skolos ir BVP santykis

(įskaitant bet kokias papildomas išlaidas, pvz., visuomenės senėjimo

išlaidas) iki 2032 m. sumažėtų iki

60 proc.9,10;

ilgalaikiai fiskaliniai uždaviniai vertinami naudojant rodiklį S2. Šis

ilgalaikio tvarumo atotrūkio rodiklis parodo, koks išankstinis ir nuolatinis

fiskalinis koregavimas yra reikalingas

skolos ir BVP santykiui stabilizuoti neribotu laikotarpiu, įskaitant ir

visuomenės senėjimo išlaidas11.

Šį rodiklių rinkinį naudoja Komisija vertindama ES šalių biudžetų planus

efektyvusis valiutos kursas prekiaujant su 35

prekybos partneriais ir taikant eksporto defliatorių (proc. pokytis per 3 metus), nominaliosios darbo vieneto sąnaudos (proc.

pokytis per 3 metus), pelningumo kreivė, realiojo BVP augimas ir BVP vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios

paritetais, kaip JAV lygio proc. dalis. 8 Vidutinės trukmės fiskalinių uždavinių vertinimas taip pat grindžiamas Europos

Komisijos atlikta skolos tvarumo analize (žr. 2015 m. fiskalinio tvarumo ataskaitą, nurodytą 6 išnašoje). 9 Šios fiskalinės pastangos vertinamos kaip

struktūrinio pirminio balanso (SPB) būklės pagerinimas, pasiektas per 5 metus po prognozės ir po to išlaikytas 10 metų. SPB

yra šalies biudžeto balansas prieš palūkanų mokėjimą, pakoreguotas dėl aplinkybių kaitos, kaip antai dėl su verslo ciklu susijusių

veiksnių ar vienkartinių arba laikinų priemonių. 10 Naujausius biudžetui tenkančių visuomenės senėjimo išlaidų vertinimus žr.

Europos Komisija (2015), The 2015 Ageing Report. Economic and budgetary projections for the EU 28 Member States (2013-2060),

DG ECFIN, European Economy, 3/2015. 11 Atliekant koregavimą pagal rodiklį S2 gali būti stabilizuota gana didelė skola, todėl labai

įsiskolinusiose šalyse jį reikia taikyti atsargiai, atsižvelgiant į SAP reikalavimus.

5 psl.|

pagal Stabilumo ir augimo paktą12. Remiantis šiais rodikliais galima įvertinti,

kiek didelių politikos permainų reikia

dabar arba ateityje ir koks politikos koregavimas (fiskalinis, struktūrinis ar

abiejų rūšių) yra reikalingas. Būtina analizuoti, kaip tvarumo uždavinys

turėtų būti vykdomas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Ši analizė atliekama

dviem etapais:

nustatoma, kiek reikšmingas yra

fiskalinio tvarumo uždavinys; nustatomas šio uždavinio pobūdis,

kad būtų galima parengti politiką, tinkamą esamai padėčiai ištaisyti. Tai

daroma atsižvelgiant į santykinius dabartinius ir būsimus deficito ir

skolos dydžius ir su visuomenės senėjimu susijusį spaudimą ES

ateityje didinti išlaidas, ypač

pensijoms, sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai13.

Fiskalinis tvarumas yra atskirai ir

neautomatiškai vertinamas kiekvienu laikotarpiu, atsižvelgiant į papildomus,

be kita ko, konkrečių šalių veiksnius ir

charakteristikas.

2.1. Trumpalaikiai fiskaliniai uždaviniai (rodiklis S0)

Kai rodiklio S0 vertės viršija nustatytą ribą, galima trumpalaikė fiskalinė rizika.

Konkrečios šalies trumpalaikę fiskalinę riziką galima tiksliau nustatyti

analizuojant pavienius kintamuosius ir jų vertes, lyginamas su jų ribinėmis

vertėmis. Tos šalys, kurių bendrojo rodiklio vertė 2017 m. viršija ribą (0,46),

rizikuoja ateinančiais metais patirti

fiskalinę krizę (2 diagrama).

12 Žr. Europos Komisijos atliktą stabilumo arba konvergencijos programų vertinimą – Ekonomikos ir finansų reikalų GD tarnybų

darbinius dokumentus: http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/convergence/index_en.htm. 13 Žr. Europos Komisija (2014), Identifying fiscal sustainability challenges in the areas of pension, healthcare and long-term care

policies, European Economy, Occasional Papers No 201|2014.

2.2. Vidutinės trukmės fiskaliniai uždaviniai (rodiklis S1)

Nustatant vidutinės trukmės fiskalinius uždavinius apskaičiuojamas reikiamas

nuolatinis fiskalinis koregavimas per penkerius metus po laikotarpio, kurį

apima prognozė (2019 m.), kad per ateinančius 15 metų (iki 2032 m.)

valstybės skola sumažėtų iki Sutartyje nustatytos 60 proc. ribos14. Rodiklio S1

ribinės vertės yra 0 ir 2,5 – jei S1 dydis

yra tarp šių verčių, tai rizika yra vidutinė. Jeigu rodiklis S1 nesiekia 0

arba viršija 2,5, rizika yra atitinkamai maža arba didelė. 3 diagramoje

parodytas rodiklis S1 pagal nesikeičiančios politikos scenarijų,

pradedant nuo biudžeto būklės 2019 m. (paskutiniais metais, kuriuos apima

Komisijos 2017 m. rudens prognozė).

2.3. Ilgalaikiai fiskaliniai uždaviniai

(rodiklis S2)

Pagal tvarumo rodiklį S2

apskaičiuojamas dabartinio ir būsimo biudžeto disbalanso dydis, taigi ir

viešiesiems finansams tenkanti našta. Kuo didesnės yra tvarumo rodiklio S2

vertės, tuo didesnė su fiskaliniu tvarumu susijusi rizika, taigi ir reikalingas

fiskalinis koregavimas. Jeigu rodiklis S2 viršija 6, rizika yra didelė, o jeigu jis

nesiekia 2, rizika yra maža. Iš istorijos

žinomi keli pavyzdžiai, kai tam tikrais laikotarpiais fiskalinė būklė (pirminis

balansas) buvo ilgam pagerinta iki 2 BVP procentinių punktų. Tačiau buvo labai

nedaug tokių laikotarpių, kai ilgai trukęs būklės pagerėjimas siekė 6 procentinius

punktus arba daugiau. Tais atvejais, kai dėl didelių visuomenės senėjimo išlaidų

atsiranda didelis tvarumo atotrūkis,

koreguojant politiką būtinai reikia struktūrinėmis reformomis sureguliuoti

ilgalaikes su senėjimu susijusių išlaidų tendencijas.

14 Rodiklis S1 (%60

20321S) parodo fiskalinį

atotrūkį, kai galutinis siektinas rezultatas yra

ne didesnė kaip 60 proc. BVP dydžio skola po 15 metų (iki 2032 m.).

6 psl.|

Tvarumo rodiklio S2, arba tvarumo atotrūkio, rezultatus galima dalyti į dvi

dalis:

pradinę biudžeto būklę (skolos dydį ir

iš pradžių buvusį struktūrinį pirminį balansą): kai kurių ES šalių

dabartinis biudžeto deficitas, atsižvelgiant jų skolos dydį ir jų

ilgalaikio ekonomikos augimo potencialą, yra per didelis, o tai, net

ir neatsižvelgiant į senėjimo poveikį,

reiškia, kad gali susidaryti didžiulė skola;

visuomenės senėjimo išlaidas, t. y. diskontuotą ilgalaikių su senėjimu

susijusių išlaidų pokytį. Šiuo atžvilgiu

ES šalys taip pat labai viena nuo kitos skiriasi: kai kurioms iš jų gresia

kur kas didesnis išlaidų augimas negu kitoms, daugiausia dėl jų

demografinės padėties ir pensijų sistemų ypatumų, tačiau taip pat dėl

kitų kategorijų išlaidų, pvz., sveikatos priežiūros ir ilgalaikės

priežiūros išlaidų.

2 diagrama. Rodiklis S0, išskaidytas į du subindeksus: fiskalinį indeksą ir finansinį bei

konkurencingumo indeksą

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Pastaba. Parengta pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės duomenis.

AT

BE

BG

CY

CZ

DE

DK

ES

EE

FIFR

UK

HR

HU

IE ITLT

LU

LV

MT

NL

PL PT

RO

SK

SI

SE

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,82017

m.

fin

an

sin

is ir

ko

nku

ren

c. in

de

ks

as

2017 m. fiskalinis indeksas

7 psl.|

3 diagrama. Rodiklis S1 ir jo komponentai (BVP proc. punktais)

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Pastaba. Parengta pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės duomenis. RSD – reikalaujamas skolos dydis;

VSI – visuomenės senėjimo išlaidos, skaidomos į ilgalaikės priežiūros (IP), sveikatos priežiūros (SP), pensijų ir

kitas išlaidas. PBB – pradinė biudžeto būklė.

4 diagramos horizontalioji ašis parodo pradinę biudžeto būklę (PBB), o

vertikalioji ašis – ilgalaikį komponentą (arba visuomenės senėjimo išlaidas).

Šalies, kuri nurodyta kairėje diagramos pusėje, PBB yra palanki; jeigu ji yra

žemiau nei 0, tai reiškia, kad tos šalies

biudžeto būklė padeda didinti fiskalinį tvarumą. Šalies, kuri nurodyta arčiau

koordinačių ašies apačios, ilgalaikės visuomenės senėjimo išlaidos yra

nedidelės.

Viršutinėje diagramos dalyje nurodytos

šalys gali gerinti savo fiskalinio tvarumo būklę ribodamos prognozuojamą su

visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimą, pvz., įgyvendindamos pensijų

reformas. Dešinėje pusėje nurodytos šalys gali gerinti savo fiskalinio tvarumo

būklę konsoliduodamos savo viešuosius

finansus. Kuo arčiau viršutinio dešiniojo diagramos kampo yra šalis, tuo didesnis

jos tvarumo atotrūkis. Įstrižomis linijomis žymimas tvarumo atotrūkio

dydis. Pavyzdžiui, visos ES bendras tvarumo atotrūkis yra 1,5 BVP

procentinio punkto.

5 diagramoje detaliau parodyti

visuomenės senėjimo išlaidų komponentai. Bendra visos ES sveikatos

priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų dalis yra reikšminga, o pensijų išlaidų

dalis atrodo nedidelė, tačiau yra didelių

skirtumų tarp valstybių. Kai kurių šalių fiskalinio tvarumo uždavinys daugiausia

siejasi su jų pensijų išlaidų tendencijomis, o kitose šalyse jis

daugiausia priklauso nuo sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų

tendencijų.

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

BG SE LU DK CZ MT EE SK LV NL DE IE CY AT LT PL HU HR SI ES28 FI EA UK RO ES BE FR PT IT

RSD VSI – kitos VSI – IP VSI – SP VSI – pensijų PBB S1

8 psl.|

4 diagrama. Išskaidytas tvarumo atotrūkis pagal rodiklį S2

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Pastaba. Parengta pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės duomenis.

5 diagrama. Rodiklis S2 ir jo komponentai: pradinė biudžeto būklė (PBB) ir visuomenės senėjimo išlaidos (VSI) (BVP proc. punktais)

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Pastaba. Parengta pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės duomenis.

BEBG

CZ

DK

DE

EE

IE

ES

FR

HR

IT

CY

LV

LT

LU

HU

MT

NLAT

PLPT

RO

SI

SKFI

SE

UK

EU

EA

-4

-2

0

2

4

6

8

-4 -2 0 2 4 6

Palankios ilgalaikės

projekcijosPalanki pradinė fiskalinė būklė Nepalanki pradinė fiskalinė būklė

Tvarumo atotrūkio nėra

(S2<0)

Yra tvarumo atotrūkis

(S2>0)

VSI (BVP proc.)

PBB (BVP proc.)

Nepalankios ilgalaikės

projekcijos

S2=0

S2=12S2=10S2=8S2=6S2=4

S2=2

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

CY HR IE SE IT DK PT BG LV FR ES DE EA ES28 EE CZ UK SK BE AT FI NL PL LT MT HU LU RO SI

VSI – kitos VSI – SP ir IP VSI – pensijų PBB S2

9 psl.|

3. POLITIKOS SVERTAI

Yra kelios atsakomosios politikos

priemonės, kurių būtų galima imtis, tarp jų fiskalinis konsolidavimas ir (arba)

struktūrinės reformos, ypač tokios, kuriomis mažinamos ilgalaikės biudžetui

tenkančios visuomenės senėjimo išlaidos.

3.1. Išeities taškas – valstybės biudžeto būklė

Valstybės biudžeto būklė yra pirmas

pagrindinis tvarumo rodiklių elementas. Ją vertinant neturėtų turėti įtakos

laikinieji veiksniai, todėl būtina atlikti

koregavimą dėl verslo ciklo poveikio valdžios sektoriaus balansui ir dėl bet

kokios vienkartinės priemonės poveikio.

Šis gautas pakoreguotas dydis yra struktūrinis pirminis balansas (SPB). 6

diagramoje parodyti ES šalių struktūriniai

pirminiai balansai – šalių vidurkiai nuo 2008 iki 2012 m. ir Komisijos 2019 m.

prognozės.

Bet kuri šalis, vykdydama fiskalinio tvarumo uždavinius, visų pirma turi

visiškai laikytis ES fiskalinių taisyklių – Stabilumo ir augimo pakto15. Patikimą

biudžeto būklę taip pat padeda užtikrinti

priemonės, kuriomis plečiama apmokestinimo bazė16.

15 Fiskalinės sistemos ir fiskalinė politika aptariamos atskiroje informacijos suvestinėje,

kurioje aprašomi Europos semestro keliami uždaviniai ir galimos atsakomosios politikos priemonės tuos uždavinius sprendžiant. 16 Žr. su tuo susijusią nedeklaruojamo darbo informacijos suvestinę.

10 psl.|

6 diagrama. Struktūrinis pirminis balansas (BVP proc., 2019 m., palyginti su 2008–2012 m. vidurkiu)

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Pastaba. Parengta pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės duomenis.

3.2. Ilgalaikis fiskaliniam tvarumui svarbus veiksnys – visuomenės

senėjimo išlaidos ir jų sudedamosios dalys

Visuomenės senėjimo išlaidos yra

esminės svarbos veiksnys, nuo kurio

priklauso ilgalaikis fiskalinis tvarumas. Vertinant tvarumą atsižvelgiama į

visuomenės senėjimo išlaidas per ilgesnį laikotarpį – iki 2060 m.17

Didžiausia šių išlaidų dalis yra valstybės

išlaidos pensijoms, sudarančios apie

11 proc. bendro ES BVP. Ir dabartiniai šių išlaidų dydžiai, ir prognozuojami

pensijų išlaidų pokyčiai nemažai skiriasi tarp šalių ir priklauso nuo įvairių pensijų

17 Su visuomenės senėjimu susijusių rūšių

išlaidos apima valstybinių pensijų išlaidas, sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir švietimo išlaidas, taip pat bedarbio pašalpas

(2015 m. ataskaita dėl visuomenės senėjimo).

sistemų ir tuo metu

-6

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

RO EE FR PL HU LV ES FI LT DK SI HR BE LU NL SK BG AT UK CZ SE IT PT CY MT IE DE

2008–2012 m. SPB vidurkis 2019 m. SPB

11 psl.|

pasiekto šalies pensijų reformos proceso etapo (7 diagrama).

Antra didžiausia viešųjų išlaidų dalis tenka sveikatos priežiūrai – jos sudaro

apie 7 proc. bendro ES BVP. Kartu su sveikatos priežiūra reikėtų atsižvelgti ir į

ilgalaikės priežiūros išlaidas. Abiejų rūšių

išlaidos kartu sudaro beveik 9 proc. ES BVP.

Kaip ir pensijų atveju, padėtis šalyse labai skiriasi dėl skirtingų sveikatos

priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų ir esamos tvarkos (8

diagrama). 7 diagrama. Valstybių išlaidos pensijoms (BVP proc., 2019 ir 2060 m.)

8 diagrama. Valstybių sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidos (BVP proc., 2018 ir 2060 m.)

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Pastaba. Parengta pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės duomenis.

Reformos, kuriomis šalinamos ilgalaikės

su fiskaliniu tvarumu susijusios rizikos priežastys, apima ir tas reformas,

kuriomis stengiamasi riboti visuomenės

senėjimo išlaidas ir įvairias jų sudedamąsias dalis.

Vykdant pensijų reformą patikslinama

amžiaus riba, nuo kurios galima gauti

-5,0

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

LV EE HR DK LT SE NL RO UK IE CY CZ BG SK PL ES HU FR DE MT FI BE PT LU IT EL AT SI EU

2019–2060 m. 2019 m. 2060 m.

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

14,0

16,0

18,0

CY BG LV EE RO LT HU PL HR CZ LU SK IE EL ES PT IT DE BE SI MT UK AT FR SE FI DK NL EU

2019–2060 m. 2019 m.

12 psl.|

pensiją, ir tikslinamas pensijos išmokos dydis18.

Pirmosios grupės reformų poveikis yra

pensijų sistemų aprėpties mažinimas. Jomis paprastai panaikinamos arba

apribojamos ankstyvojo išėjimo į pensiją sistemos ir kiti ankstyvo pasitraukimo iš

darbo rinkos būdai, didinamas teisės aktais nustatytas pensinis amžius (be

kita ko, jį automatiškai susiejant su vidutinės ir ilgalaikės tikėtinos gyvenimo

trukmės pokyčiais) arba suderinamas vyrų ir moterų pensinis amžius.

Antrosios grupės reformos yra

alternatyva pensijų sistemos aprėpties ribojimui: jomis mažinamas pensijos

išmokos santykinis dydis (apibrėžiamas kaip vidutinis pensijos dydis, sudarantis

tam tikrą vidutinio visoje ekonomikoje mokamo darbo užmokesčio dalį). Jeigu

išmokų santykiniai dydžiai yra labai dideli, palyginti ir su atitinkamu darbo

užmokesčiu, ir su kitomis ES šalimis, tai

gali reikšti, kad pensijų sistema yra per daug dosni. Taigi, mažinant mokėtinas

pensijų išmokas, galima reikšmingai sumažinti ar bent stabilizuoti valstybės

išlaidas pensijoms.

Sveikatos priežiūros ir ilgalaikės

priežiūros uždaviniai yra konkrečiau susiję su kiekviena šalimi. Tai reiškia,

kad išlaidų efektyvumas ir valdymas paprastai gerinami atskirai kiekvienu

konkrečiu atveju19.

4. DABARTINĖ POLITIKOS PADĖTIS

Šios informacijos suvestinėje

pateikiamose diagramose parodyti tiek uždaviniai, tiek politikos priemonės

(politikos svertai) iš tarpvalstybinės perspektyvos.

Dėl visuomenės senėjimo patiriamas spaudimas didinti viešąsias išlaidas,

tačiau visoje ES yra didelių su tuo

18 Pensijų politika aptariama atskiroje informacijos suvestinėje, kurioje aprašomi

Europos semestro keliami uždaviniai ir galimos atsakomosios politikos priemonės tuos uždavinius sprendžiant. 19 Sveikatos priežiūra aptariama atskiroje informacijos suvestinėje.

susijusių skirtumų. ES šalys vis aiškiau suvokia šią riziką, imasi politikos

priemonių ir jau padarė pastebimą

pažangą dėl prognozuojamo su senėjimu susijusių (ypač pensijų) išlaidų didėjimo.

Kaip matyti iš dviejų paeiliui 2012 ir 2015 m. paskelbtų ataskaitų dėl

visuomenės senėjimo, visos su senėjimu susijusios išlaidos nuo vieno iki kito

prognozavimo etapo sumažėjo, o tai reiškia, kad reformos šiose srityse iš

tiesų duoda rezultatų.

Tarp veiksmingiausių priemonių,

kuriomis mažinamos visuomenės senėjimo išlaidos, yra mechanizmai,

pagal kuriuos pensinis amžius ir (arba) pensijų išmokos automatiškai susiejami

su tikėtina gyvenimo trukme, kaip rekomendavo Komisija keliose metinėse

augimo apžvalgose20. Šiuo metu tokį

mechanizmą taiko beveik pusė ES šalių (9 diagrama). Euro grupė pritarė šiam

principui ir sutiko per 2018 m. atlikti pensijų tvarumo lyginamąją analizę21.

Tai rodo, kad šie mechanizmai teikia

dvejopos naudos: automatiniu susiejimu

didinamas pensijų sistemų tvarumas ir kartu jų pakankamumas. Per ilgesnį

darbinį gyvenimą sumokėdami daugiau įmokų, žmonės užsitikrina didesnes

pensijas.

20 Žr. Europos Komisija (2016), 2017 m. metinė augimo apžvalga. 21 Euro grupė (2017), Structural reform

agenda - thematic discussions on growth and jobs: benchmarking pension sustainability, 144/17, 2017 3 20, ir Euro grupė (2016),

Common principles for strengthening pension sustainability, 2016 m. birželio 16 d. http://www.consilium.europa.eu/lt/press/pre

ss-releases/2016/06/16-eurogroup-pension-sustainability/.

13 psl.|

9 diagrama. Veiksmingos pensijų tvarumo didinimo priemonės

Pastaba. Visoje sąlyginių nustatyto dydžio įmokų sistemoje išmoka susiejama su tikėtina gyvenimo trukme pagal anuiteto veiksnį. * Pensijų išmokos kinta kartu su tikėtina gyvenimo trukme pagal „proratizacijos“ koeficientą; tai yra reglamentuojama teisės aktais iki 2035 m., bet ne ilgiau. ** Pensiniam amžiui įtakos turi tik du trečdaliai to laikotarpio, kuris pridedamas prie ilgėjančios tikėtinos gyvenimo trukmės. *** Automatinė balansavimo priemonė taikoma papildomų pensijų sistemai.

*** Dėl to sprendimą priima parlamentas.

Šaltinis – Komisijos tarnybos.

Data: 2017 11 22

Šalis

Automatinio

suderinimo

mechanizmas

Tvarumo veiksnys

(išmoka susieta su

tikėtina gyvenimo

trukme)

Pensinis

amžius

susietas su

tikėtina

gyvenimo

trukme

Priimti teisės

aktai

Italija X X 1995 ir 2010

Latvija X 1996

Švedija X X 1998 ir 2001

Lenkija X 1999

Prancūzija* X 2003

Vokietija X 2004

Suomija X X 2005 ir 2015

Portugalija** X X 2007 ir 2013

Graikija*** X 2010

Danija**** X 2011

Ispanija X X 2011 ir 2013

Nyderlandai X 2012

Kipras X 2012

Slovakija X 2012

Lietuva X 2016

14 psl.|

5. NUORODOS

Eyraud, L. ir Wu, T. (2015), Playing by the rules: Reforming fiscal governance in

Europe. IMF Working Paper No 15/67.

Euro grupė (2017), Structural reform agenda - thematic discussions on growth and

jobs: benchmarking pension sustainability, 144/17, 20.3.2017, http://www.consilium.europa.eu/sk/press/press-releases/2017/03/20/eurogroup-

statement-structural-reform-agenda/.

Euro grupė (2016), Common principles for strengthening pension sustainability,

Statement of 16 June 2016, http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/06/16-eurogroup-

pension-sustainability/.

Europos Komisija (2017), Autumn 2017 European Economic Forecast, Directorate-General for Economic and Financial Affairs, European Economy, Institutional Paper

047/2017.

Europos Komisija (2017), Debt Sustainability Monitor 2016, Directorate-General for

Economic and Financial Affairs, European Economy, Institutional Paper 063/2017, https://ec.europa.eu/info/publications/economy-finance/debt-sustainability-monitor-

2016_en.

Europos Komisija (2016), Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,

Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui,

Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2017 m. metinė augimo apžvalga“, 2016 11 16, Briuselis, COM(2016) 725,

http://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/annual-growth-survey-2017.

Europos Komisija (2016), Fiscal Sustainability Report 2015, Directorate-General for Economic and Financial Affairs, European Economy, Institutional Paper 018/2016.

Europos Komisija (2015), The 2015 Ageing Report. Economic and budgetary projections for the EU 28 Member States (2013-2060), Directorate-General for

Economic and Financial Affairs, European Economy 3/2015.

Europos Komisija (2014), Identifying fiscal sustainability challenges in the areas of pension, health care and long-term care policies, Directorate-General for Economic

and Financial Affairs, European Economy, Occasional Papers No 201/2014.

Europos Komisija (2012), The 2012 Ageing Report. Economic and budgetary

projections for the EU 28 Member States (2013-2060)', Directorate-General for Economic and Financial Affairs, European Economy 2/2012,

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2012/pdf/ee-2012-2_en.pdf.

Fournier, J. M. ir Fall, F. (2015), Government debt and fiscal frameworks, Annex 2

The government debt limit, OECD Working Paper, ECO/CPE/WP1(2015)7/ANN2.

Obstfeld, M. (2013), On keeping your powder dry: Fiscal foundations of financial and

price stability. IMES institute for monetary and economic studies, Bank of Japan Discussion Paper No 2013-E-8.