Vidutinių platumų Vidutinių platumų augalijaaugalijaGeografinės zonos, miškų juostosGeografinės zonos, miškų juostos

Mišrieji ir plačialapiai Mišrieji ir plačialapiai miškaimiškai

Europoje jie išplitę į pietus nuo Europoje jie išplitę į pietus nuo spygliuočių miškų ir siaura juosta spygliuočių miškų ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų.kalnų.

TaigaTaiga

Taiga Taiga − augalijos tipas, kuriame vyrauja − augalijos tipas, kuriame vyrauja spygliuočiai medžiai spygliuočiai medžiai (eglės, kėniai, maumedžiai, pušys).(eglės, kėniai, maumedžiai, pušys).

Taigos klimatiniTaigos klimatinių sąlygų diapazonas yra ų sąlygų diapazonas yra gan platokas: šilčiausio mėnesio gan platokas: šilčiausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo 14 iki 18 °C, temperatūra svyruoja nuo 14 iki 18 °C, kritulių − nuo 400 iki 600 mm, žiemos kritulių − nuo 400 iki 600 mm, žiemos šaltos, bet nevienodai sniegingos. Visur šaltos, bet nevienodai sniegingos. Visur didelis dirvos ir oro drėgnumas.didelis dirvos ir oro drėgnumas.

Taiga yra šiaurinio pusrutulio viduriniTaiga yra šiaurinio pusrutulio vidurinių ų platumų klimato juostos šiaurinėje dalyje platumų klimato juostos šiaurinėje dalyje ir užima didelius Eurazijosir užima didelius Eurazijos ir Š.  ir Š. Amerikos plotus.Amerikos plotus.

Pagal medžiPagal medžių lajos tankumą skiriama ų lajos tankumą skiriama tamsioji taiga (vyrauja eglės, kėniai) ir tamsioji taiga (vyrauja eglės, kėniai) ir šviesioji taiga (vyrauja maumedžiai, šviesioji taiga (vyrauja maumedžiai, pušys).pušys).

Lapuočių arba mišrieji miškaiLapuočių arba mišrieji miškai

Europoje jie išplitę į pietus nuo Europoje jie išplitę į pietus nuo spygliuočių miškų ir siaura juosta spygliuočių miškų ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų. Šioje miškų juostoje yra ir Lietuva. kalnų. Šioje miškų juostoje yra ir Lietuva.

Plačialapiai miškaiPlačialapiai miškai

Ši geografinė zona užima didžiausius plotus Europoje. Ši geografinė zona užima didžiausius plotus Europoje. Vakarų ir Vidurio Europoje jie driekiasi plačia juosta, Vakarų ir Vidurio Europoje jie driekiasi plačia juosta, tačiau tolstant į žemyno gilumą ir keičiantis klimatui ji tačiau tolstant į žemyno gilumą ir keičiantis klimatui ji siaurėja. Plačialapiams miškams būdingi klevai, liepos, siaurėja. Plačialapiams miškams būdingi klevai, liepos, kaštonai ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai, kaštonai ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai,

skroblai ir bukaiskroblai ir bukai. .

Lapuočių ir mišriųjų Lapuočių ir mišriųjų miškų gyvūnijamiškų gyvūnija

Šiuose miškuose paplitę daugelis taigos Šiuose miškuose paplitę daugelis taigos „gyventojų“: lūšys, lapės, vilkai, taurieji „gyventojų“: lūšys, lapės, vilkai, taurieji elniai, briedžiai, stirnos, barsukai, šeškai, elniai, briedžiai, stirnos, barsukai, šeškai, kiaunės. kiaunės.

StepėsStepės

Stepė – lyguma be Stepė – lyguma be medžių. Tai gali būti medžių. Tai gali būti pusdykumė, pusdykumė, apaugusi žole ar apaugusi žole ar krūmais arba abiem, krūmais arba abiem, priklausomai nuo priklausomai nuo metų laiko ir metų laiko ir platumos. platumos.

Didžiausia pasaulio stepiDidžiausia pasaulio stepių zona, dažnai vadinama ų zona, dažnai vadinama „Didžiąja stepe„Didžiąja stepe“, yra vidurio Rusijoje ir “, yra vidurio Rusijoje ir gretimose Vidurinės Azijos valstybgretimose Vidurinės Azijos valstybėse. Ponto ėse. Ponto stepė driekiasi nuo Ukrainosstepė driekiasi nuo Ukrainos  į vakarus link Uralo į vakarus link Uralo kalnųkalnų ir Kaspijos jūros.  ir Kaspijos jūros. Į rytus nuo Kaspijos jūros Į rytus nuo Kaspijos jūros stepės plyti Turkmėnijojestepės plyti Turkmėnijoje, Uzbekijoje ir Kazachstane iki, Uzbekijoje ir Kazachstane iki AltajausAltajaus, Kopet Dago ir Tian Šanio kaln, Kopet Dago ir Tian Šanio kalnų. Šiaurėje, į ų. Šiaurėje, į rytus nuo Uralorytus nuo Uralo, driekiasi miškais apaugusi Vakarų , driekiasi miškais apaugusi Vakarų Sibiro lygumos taiga, beveik siekianti Arkties Sibiro lygumos taiga, beveik siekianti Arkties vandenyną.vandenyną.

Stepių augalijaStepių augalija

Augalija paprastai aukštesnAugalija paprastai aukštesnė nei 30 cm: ė nei 30 cm: įvairūs žoliniai augalai, krūmai ir kaktusaiįvairūs žoliniai augalai, krūmai ir kaktusai..

GyvGyvūnija: korsakas (stepinė lapė), ūnija: korsakas (stepinė lapė), antilopė saigaantilopė saiga, lūšis, sakalas ir kt., lūšis, sakalas ir kt.

Ačiū už dėmesį! Ačiū už dėmesį!

Skaidres kūrė:Skaidres kūrė: Inga StankevičiūtėInga Stankevičiūtė IrIr Agnė Simanavičiūtė. Agnė Simanavičiūtė.