Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

2008 m. veiklos ataskaita

TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................................................................. 2

1. ELEKTROS SEKTORIUS ............................................................................................................................................. 4

1.1. RINKOS APŽVALGA ........................................................................................................................................... 4

1.2. INVESTICIJOS ...................................................................................................................................................... 5

1.3. ELEKTROS SEKTORIAUS KAINODARA ......................................................................................................... 6

1.3.1. Finansiniai reguliuojamų įmonių rodikliai ...................................................................................................... 8

1.4. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI ........................................................................................................................... 10

2. GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUS ................................................................................................................................ 12

2.1. RINKOS APŽVALGA ......................................................................................................................................... 12

2.2. INVESTICIJOS Į GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIŲ ............................................................................................. 14

2.2.1. Dujų įmonių investicijos ir jų rodikliai ......................................................................................................... 14

2.2.2. Investicijų efektyvumo vertinimas ir kainodara ............................................................................................ 17

2.3. GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIAUS KAINODARA ............................................................................................. 18

2.3.1. Gamtinių dujų kainos .................................................................................................................................... 18

2.3.2. Kainos sudėtis ............................................................................................................................................... 18

2.4. DUJŲ SEKTORIAUS FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA ........................................................................ 22

2.5. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI ........................................................................................................................... 24

3. ŠILUMOS SEKTORIUS .............................................................................................................................................. 25

3.1. RINKOS APŽVALGA ......................................................................................................................................... 25

3.2. INVESTICIJOS Į ŠILUMOS ŪKĮ ....................................................................................................................... 27

3.3. ŠILUMOS SEKTORIAUS KAINODARA .......................................................................................................... 28

3.4. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI ........................................................................................................................... 34

4. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SEKTORIUS ................................................. 35

4.1. RINKOS APŽVALGA ......................................................................................................................................... 35

4.2. INVESTICIJOS .................................................................................................................................................... 37

4.3. KAINODARA ...................................................................................................................................................... 41

4.4. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI ........................................................................................................................... 44

5. TRANSPORTO TARIFŲ DERINIMAS ..................................................................................................................... 45

5.1. KELEIVIŲ VEŽIMO RINKA .............................................................................................................................. 45

5.2. KELIŲ TRANSPORTAS ..................................................................................................................................... 45

5.3 AUTOBUSŲ STOTYS .......................................................................................................................................... 47

5.4 GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS ...................................................................................................................... 47

5.5. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTAS .............................................................................................................. 48

6. DARBAS SU VARTOTOJAIS IR INFORMACINĖ VEIKLA .................................................................................. 49

6.1. SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) APŽVALGA ................................................................................................................. 49

6.2. INFORMACINĖ VEIKLA ................................................................................................................................... 50

6.3. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ..................................................................................................... 51

7. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS ............................................................................................................... 51

7.1. DARBO ORGANIZAVIMAS, KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS, FINANSAVIMAS IR LĖŠŲ PANAUDOJIMAS ....................................................................................................................................................... 53

1

ĮVADAS Nuolat keičiantis pasaulio rinkose kuro kainoms, joms pasiekus rekordines aukštumas ir vėl nukritus, 2008 metais energetikos sektorių ištiko šokas – taikomos kainos vartotojams nesiekė savikainos, būtinybė kelti paslaugų kainas didino nepasitenkinimą, augo grėsmė, kad ekonomikos recesijos metu gyventojai neišgalės atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Esant nestabiliai ekonominei situacijai, Komisija susidūrė su iššūkiu prognozuoti energetikos išteklių kainas ateinantiems metams, kartu įvertinti reguliuojamų įmonių finansinę padėtį bei paaiškinti gyventojams kainų didėjimo priežastis. Ypač sunkios derybos dėl būsimų kainų vyko su elektros energetikos įmonėmis. Dar metų viduryje AB „VST“ paskelbus apie ketinimus išmokėti akcininkams daugiau negu 600 mln. Lt siekiančius dividendus, Komisija atliko tyrimą dėl išmokamų lėšų pagrįstumo ir kainodaros trūkumų, kurie leido įmonėms perkainojus turtą gauti daug didesnį pelną negu yra nustatyta viršutinėse kainų ribose. Komisija, matydama įmonių galimybę pasipelnyti vartotojų sąskaita dėl ydingų Elektros energetikos įstatymo nuostatų, ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė įstatymo 43 bei 44 straipsnių pakeitimus, kurie apribotų galimą kainų augimą. Po ilgo ir įtempto visą rudenį trukusio darbo su AB „VST“, AB Rytų skirstomaisiais tinklais ir AB „Lietuvos energija“ Komisijai pavyko rasti kompromisą ir elektros energijos perdavimo bei skirstymo kainos 2009 metams nebuvo padidintos. Elektros energijos kainos vartotojams didėjo tik dėl išaugusių elektros energijos gamybos kainų. Skaičiuodama elektros energijos kainas 2010 metams, Komisija turės gerokai daugiau svertų, nes 2009 m. kovo 19 d. buvo priimtos Komisijos siūlytos Elektros energetikos įstatymo pataisos, kurios leis Komisijai spręsti, koks licencijuojamos veiklos turtas gali uždirbti įmonei pelną. Įstatyme numatyta viršutinių kainų ribų korekcija dėl efektyvumo, atliktų investicijų bei normatyvinio pelno viršijimo ir kt. 2008 metų rudenį buvo iš naujo įvertinti didžiausios šalies dujų įmonės AB „Lietuvos dujos“ veiklos rezultatai, ateinančių penkerių metų planai ir prognozės bei nustatytos viršutinės kainų ribos 2009 – 2013 metams. Komisijai apie 50 mln. Lt sumažinus planuojamas įmonės išlaidas, AB „Lietuvos dujos“ pateikė valdybos nustatytas ir nuo 2009 m. sausio 1 d. numatytas taikyti reguliuojamas gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir dujų kainas buitiniams vartotojams. Patikrinusi šias kainas, Komisija nustatė, kad konkrečios kainos suskaičiuotos klaidingai ir nurodė AB „Lietuvos dujos“ ištaisyti klaidas. Tačiau bendrovė per nustatytą terminą neištaisė Komisijos nurodytų trūkumų, todėl Komisijai teko pasinaudoti Gamtinių dujų įstatymo jai suteikta teise ir nuo 2009 m. sausio 1 d. vienašališkai nustatyti AB „Lietuvos dujos“ reguliuojamų paslaugų kainas bei dujų kainas buitiniams vartotojams. Sunkūs metai buvo šilumos tiekimo įmonėms. 2008 metais taikyta vidutinė šilumos kaina gyventojams buvo 17,87 ct/kWh, kai savikaina siekė net 20,94 ct/kWh. Sparčiai besikeičiančios energetikos žaliavų kainos ir pavėluotas šilumos kainų perskaičiavimas įmonėms neleido subalansuoti finansinių srautų, trūkstant apyvartinių lėšų teko už kreditus pirkti kurą. Komisija, inicijavo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma, atsižvelgiant į kuro kainų pokytį, šilumos kainas perskaičiuoti kiekvieną mėnesį. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje esminių pokyčių 2008 metais nevyko. Vis dar lieka neįgyvendinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostata dėl viešųjų vandens tiekėjų savivaldybių teritorijose paskyrimo. Šiuo metu vienoje savivaldybės teritorijoje veikia po keletą smulkių vandens tiekėjų, kurie negali užtikrinti tinkamos paslaugų kokybės, yra finansiškai nepajėgūs įgyvendinti plėtros projektų. Tik finansiškai bei vadyba

2

stiprios vandens tiekimo įmonės ateityje galės užtikrinti vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą visiems vartotojams už optimalią kainą. Komisija Susisiekimo ministerijai pasiūlė inicijuoti teisės aktų pakeitimą ir atsisakyti transporto sektoriaus keleivių vežimo reguliavimo. Komisijos nuomone, ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo rinkoje, ir keleivių vežimo geležinkelių transportu rinkoje paslaugų tarifai turėtų būti grindžiami laisvos rinkos kainodaros klausimais, ką numato ir Transporto veiklos pagrindų įstatymas. Kaip parodė dešimties metų patirtis, dėl konkurencijos rinkoje dauguma vežėjų maksimalių Komisijos suderintų tarifų dydžių netaiko. Besikeičiant ekonominei situacijai, atsirandant naujiems reguliuojamų rinkų santykiams, Komisijai 2009 metais teks spręsti naujai kylančias problemas bei surasti atsakymus į daugelį klausimų. Visų pirma turime rengtis Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir sukurti sąlygas elektros rinkai funkcionuoti. Komisija jau ne tik nustatinės kainas monopolinėms paslaugoms, bet ir bus rinkos taisyklių bei rinkos dalyvių tarpusavio santykių prižiūrėtoja. Šiemet būtina patvirtinti suvienodintus kainodaros bei investicijų vertinimo principus visiems reguliuojamiems energetikos sektoriams. Aiškiai apibrėžti monopolinių paslaugų kainodaros reguliavimo principai turėtų sumažinti įtampą tarp vartotojų ir tiekėjų bei galėtume tikėtis daugiau pasitikėjimo Komisija kaip kvalifikuota reguliavimo institucija. Jau parengtas atskiras Komisijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama stiprinti reguliuotojo instituciją bei detaliau reglamentuoti jos teises ir pareigas. Reguliuotojo stiprinimas yra pabrėžiamas ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Šiuo metu Komisijos funkcijos yra išdėstytos Energetikos, Šilumos, Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir kituose įstatymuose, todėl kartais kyla problemų dėl Komisijos darbo principų nuoseklaus ir vienodo apibrėžimo. Įstatymo projektu siūloma detalizuoti ir sutelkti viename teisės akte Komisijos galias, ginant vartotojų interesus, bei sukurti aiškų ir skaidrų reguliuojamų kainų nustatymo procesą. Siekiant, kad Komisijos sprendimai būtų kuo labiau pagrįsti ir objektyvūs, įstatymo projekte numatyta teisė pasitelkti nepriklausomus auditorius ir ekspertus, samdyti kitų sričių specialistus, šviesti vartotojus ir jų teises ginančias organizacijas ir t. t. Tikimės, kad įgyvendinant šiuos tikslus, Seimas pritars mišriam Komisijos finansavimui – dalis biudžeto būtų surenkama iš reguliuojamo sektoriaus, dalis gaunama iš valstybės biudžeto. Ši praktika yra plačiai taikoma kitose Vakarų Europos šalyse. Komisija ieškos sprendimų, padėsiančių gyventojams ir verslui lengviau išgyventi ekonominio nuosmukio situaciją. Todėl tikimės, kad Komisijos iniciatyvos keisti reguliavimo filosofiją bei principus bus sutinkamos palankiai, o kritika – konstruktyvi. Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys

3

1. E 1.1. R

Nuo gyvaliepopabadomirinkotarp tpasirnaudvisuosiūloBend• dvkurią• pakuri valan• vienergenerg

Kaip1 pav

2mėnemėne

ELEKTRO

RINKOS A

2001 metųavimo metaios 1 d. elekaigos efektyinuojantį iroje, t. y. didtiekėjų pardrinkti tiekėjądingai patieomeninių tio nepriklausdrai didmenvišalių sutarą daugiausiaapildoma arkonkurenci

ndą susumuiešuosius ingijos. Į šiagetikos siste

p kito elektveikslėlyje.

1 pav.

2008 metaiesį, kai prekesį (17,16 c

OS SEKT

APŽVALG

ų Lietuvojeis elektros e

ktros energijyvi konkurer pigų elektdmeninėje rduodant eleką pasinaudo

ekto elektroiekėjų parduomi tiekėja

ninėje elektrrčių elektroa lemia Ignarba aukcioniniu būdu n

uojant elektrnteresus atitas paslaugaemos rezerv

tros kaina a

Aukciono (

is aukcionokyboje buvct/kWh), ka

TORIUS

A

e pradėjo venergiją laisjos tiekėją

encija elekttros energijrinkoje, efektros energioja kasmet tos energijouodama ele

ai.

veikti elektrsvai rinkojelaisvai galė

tros rinkojejos gamintoktyvi konkuiją vartotojatie patys rins kiekio. Mektros energ

ros rinkoje yos energija, alinos AE go elektros enustatoma ros gamintojtinkančių p

as įeina atsvams užtikri

aukcione, l

(papildomos

o kainos labo daug pigi

ai dėl atomi

4

ros energije galėjo pirkėjo pasirinke Lietuvoje oją. Nesanturencija maams, taip pankos dalyviaMažo aktyvgija, nei rin

yra prekiaujkurios nup

gamybos kaienergija, kurrinkos oper

ojų pasiūlympaslaugų ensinaujinančiinti būtina e

lyginant su

s elektros en

bai svyravoios importuinės elektrin

4

jama trijų rūperkama apiina; ri sudaro apratoriaus or

mus. nergija, kuriių energijoelektros ene

vidutine e

nergijos) ka

o: mažiausiauotos elektronės remonto

os rinka. Pkti tik didie

kti visi vartbuvo sunk

t efektyviosažmeninėje at sunkiai įsai ir suvartovumo priežnkos sąlygo

ūšių elektroie 70 proc.

pie 12 proc.rganizuojam

i sudaro apos išteklių, ergijos gamy

elektros kai

ainos dinam

a kaina (6,os energijoso aukcione

Pirmaisiais eji vartotojaotojai. Tači

kiai įmanoms konkurencrinkoje, t. ivaizduojam

oja 11 - 13 pžastis – sąlomis skirst

s energija: visos elektr

visos elektmame aukc

pie 18 proctermofikac

yba ir kt.

ina Lietuvoj

mika 2006-20

56 ct/kWh)s, ir didžiaubuvo preki

elektros rinai. Nuo 200iau iki 2009

ma, turint vcijos gaminy. konkuren

ma. Realiai proc. viso šaąlyginai pigomajame ti

ros energijo

tros energijoione, kiekv

. visos elekcinių elektr

oje, pavaizd

008 m.

) buvo gegusia – rugpjiaujama bra

nkos 7 m. 9 m.

vieną ntojų ncija teise alyje

gesnė inkle

os, ir

os, ir vieną

ktros rinių,

duota

gužės jūčio angia

impotarpuSiekirinkoper dSkanĮgyvdarbo

ortuota eleku 2007 meta

Be šiveiki

1.2. I PagriturtoduomeksplPer 2260 40 prAB Rmeta2008AB „130 mAnalAB „dividlėšasNorselektinveskainu

iant užtikrioje, uždariudaug koncendinavijos endindami o grupių dėios veiklos iančią ir kon

INVESTIC

indinės inv rekonstruk

menimis skiloatuoti prie2002-2007 mln. Lt tinroc. visų inRytų skirsto

ais AB Rytų8 metus pre„VST“ - 14mln. Lt. lizuojant 20„VST“ invedendams išms, bet ir kitus AB „VSTtros energijosticijos kur uodavo dvig

ktros energiais siekė 9,7inti apsirūp

us Ignalinos entruota, todelektros rinšią užduotl bendros Bvisus 2009 nkurencinę

CIJOS

vesticijų krykciją ir atirstomuosiueš 5-20 metmetus AB

nklo rekonsnvesticijų. Pomieji tinklų skirstomi

eliminariais 44,4 mln. Lt

002-2008 mestavo geromokėti. ABs finansavim“ į skirstomos tiekimo pkas efektyvgubai brang

2 pav. Reg

ija. Vidutin72 ct/kWh.

nė aukcionoo kaina 200

pinimą elekAE, būtina

dėl bendrosnką yra ptį, Komisijo

Baltijos elekmetus bus elektros rin

yptys energtstatymą, nuose tinkluotų, didžioji dRytų skirs

trukcijai ir Per šį laikotalai – 1 mlrdeji tinklai iduomenim

t. AB „Lietu

metų turto nkai mažiau

B Rytų skirmo šaltiniusmąjį tinklą ipatikimumavesnės. AB giau nei AB

guliuojamų

5

ktros energa pripažinti,s trijų Baltijpagrindinis os atstovai

ktros rinkos aktyviai dis

nką Lietuvoj

getikos įmonnes skirstomose tik apie dalis (apie 4stomieji tink

atnaujinimarpį AB „Vd. Lt. Ypačinvestavo b

mis AB Rytųuvos energi

nusidėvėjimu negu turėjrstomieji tins. investavo mas, negalimaRytų skirsto„VST“.

monopolini

5

gija ir suku, kad Lietuvjos šalių elartimiausiųaktyviai d

ir Baltijos jskutuojama je jau 2010

nėse yra į masis tinkla

27 proc. a40 proc.) - pklai skyrė a

mui bei naujVST“ iš visoč mažai ABbeveik 100 ų skirstomieija“ investic

mo sąnaudaso nusidėvėj

nklai invest

mažiau, tiesia. Komisijoomųjų tinkl

ių įmonių in

08 metais b

urti efektyvvos elektroslektros rinkų metų už

dalyvauja Eungčių darbir dirbama,m. pradžioj

licencijuojaas yra gan

aukštos įtamprieš 30-50 apie 400 mjų vartotojųo investavo B „VST“ in

mln. Lt daeji tinklai icijos į perda

s ir atliktas jimo lėšų, oticijoms nau

iogiai teigtios atlikta anlų įsigyjami

nvesticijos 2

buvo 9,11 c

vią konkurs rinka yra tkos kūrimasždavinys el

Europos Kombe. , siekiant suje.

amoje veiknėtinai senmpos pastoč

metų. mln. Lt, o Aų prijungim

654 mln. Lnvestavo 20augiau nei Ainvestavo 2avimo tinklą

investicijao sutaupytaudojo ne ti

i, kad dėl tonalizė rodo, i įrenginiai

2002-2008

ct/kWh, kai

renciją elektam per mas ir integraclektros rinkmisijos sub

ukurti efekty

loje naudojas. 2007 mčių yra prad

AB „VST“ mui, tai yra Lt, kai tuo t04 metais. AB „VST“.57,1 mln. Lą 2008 m. s

s, matome,as lėšas nauik nusidėvėj

o galėjo blokad AB „Vir darbai ka

m.

i tuo

ktros aža ir cija į koje. burtų

yviai

jamo metų dėtos

apie apie

tarpu Tais

. Per Lt, o siekė

kad udojo ėjimo

ogėti VST“ artais

Palygšaliųgalimrodik

ginus Lietuų (tokių kaipma teigti, kklių lygis yr

a

* 1.3. E 2008600 kainonustanusidturėj„VSTper 9apie Lt, oAukšgalimįstatygalėjapie Komenergperdaenergproje

apibendrintų

* šaltinis – 4-t

uvos skirstomp Austrija, kad bendrasra panašus k

ELEKTRO

8 metų vasmln. Lt sieodaros trūkatyta viršutdėvėjimo sąo užtikrintąT“, kuri per900 mln. Lt 1,15 mlrd. nepanaudoštos paslaugmybe nebuvymo Komiso padidėti 90 mln. Lt.

misija, siekdgetikos įstaavimo ir skgijos kainų,ektus. Įmon

ų vidutinių n

th Benchmark

mųjų tinklųDidžioji Br

s Lietuvos kaip ir minė

ų operatoriųritanija, Ital2005-2007 ėtose Europo

ų tiekimo palija, Prancū

m. elektroos Sąjungos

OS SEKTO

arą AB „Vekiančius d

kumų, kurietinėse kainąnaudas nuą pinigų sraur 2004-200dividendų.Lt nusidėvė

otos nusidėvgų kainų virvo pasinausija nebūtų dar apie 15

dama, kad ratymo 43 irirstymo kai, visuomeni

nės, gindam

3 pav. ES šneplanuotų

king report on

ORIAUS KA

VST“ paskedividendus, e leido įmonnų ribose. uo perkainuutą ir galim8 metus už Į licencijuoėjimo lėšų, vėjimo lėšosršutinės rib

udota, tačiagalėjusi už

56 mln. Lt,

reguliuojamr 44 straipsinų ir jų viršinio tiekimo

mos savo int

6

alių skirstomilgų nutrau

quality of ele

AINODAR

elbus apie Komisija

nėms perkaSkirstomųj

uotos turto mybę divideždirbusi tik ojamos veikiš kurių AB

s - tai taip pbos taip pat au dėl tuo žkirsti tam AB Rytų s

mos įmonės snių pakeitšutinių ribųo paslaugos teresus ir si

6

mųjų tinklųukimų trukm

ectricity Suppl

atikimumo ūzija, Vokieos energijoss šalyse.

RA

ketinimus atliko tyrimainavus turtųjų tinklų

vertės ir nndų išsimok193 mln. L

klos sąnaudB „VST“ inpat yra įmon

leido įmonmetu galiokelio. Ir ta

skirstomųjų

nesipelnytųtimus bei pų nustatymo

kainos ir jųekdamos, k

ų operatorių mės (SAIDI)

ly 2008.

duomenis setija) duomes persiuntim

išmokėti amą dėl išmtą gauti dauįmonės, pr

nepanaudodkėjimui. ŠiaLt grynojo pdas per 2004nvestavo tik nės pelnas. nėms nepagrojančio ydiada AB „Ltinklų – 13

ų vartotojų pateikė svar

metodikos ų viršutiniųkad nebūtų

ų ) rodiklių pa

su kitų užsienimis (3 pmo patikim

akcininkamsokamų lėšųug didesnį riskaičiuoda

damos jų tua situacija ppelno, suge

4-2008 metukiek daugi

rįstai kelti kingo Elektr

Lietuvos ene34 mln. Lt

ų sąskaita, prstymui Elebei Visuom

ų ribų nustatapribota ga

alyginimas*

ienio pav.),

mumo

*

s daugiau nų pagrįstumpelną neguamos didžurto atstatypasinaudojoebėjo išsimous buvo įtraau nei 500

negu mo ir u yra iules

ymui, o AB okėti aukta mln.

kainas. Norros energetergija“ pajair AB „VST

rs šia tikos amos T“ –

pasiūlė Elekektros energmeninių elektymo metodalimybė užd

ktros gijos ktros dikos dirbti

daugprašybuvoKomenergnebusudarmetaIgnalct/kWelektir vėjbendpigimVidu

giau pelno, ymu uždrauo patenkinta

misija po ilgogija“ rado k

uvo padidintrytų papild

ais padidėjolinos atomi

Wh, tačiau trinių pagamėjo bei hidrodra vidutinėmas bei gam

Skaičelektsiūlypatviviršuir kt.2009

utinės elektr

pradėjo teiusti Komisijas. Komisijo ir įtemptokompromistos, nors įm

domus 5 ct/o nuo 33 ikinės elektri

dėl pabramintos elektoelektrinių ė elektros emybos kiekis

čiuojant eletros perdavytos Elektroirtinti licenutinių kainų

9 m. elektro

ros energijo

isminius prjai svarstytiijos iniciatyo darbo su Aą ir elektro

monės turėjo/kWh. Galuki 37 ct/kWinės elektroangusių dujtros energijgamybos są

energijos gs neatsvėrė

ektros enervimo ir skirs energetikoncijuojamojų ribų korekc

s energijos

s gamybos

rocesus. ABi kainų skaiyva keisti AB „VST“, os energijoso teisę pakeutinė elektr

Wh tik dėl os gamybosjų teko nuos kainas. Pąnaudos. Toamybos kakitų elektrin

4 pa

rgijos kainarstymo kainos įstatymo e veiklojecija dėl efek

kainos struk

7

kainos ir jo

B Rytų skiričiavimo mkainodaros AB Rytų sk

s perdavimolti paslaugųros energijoelektros ens kainą Koustatyti aukPabrangus įodėl 2009 m

aina, ir Ignnių gaminam

av. Gamybo

as 2010 mnoms, nes pataisos, ku naudojamktyvumo, at

ktūra yra pa

7

os dedamųjų

os kainų kiti

rstomieji timetodikų pak

principus kirstomaisiao bei skirstų kainas iki os kaina panergijos gamomisija sumkštesnes šilįrenginiamsmetams yraalinos gammos elektro

metams, Ko2009 m. kurios leis K

mo turto vtliktų invest

ateikta 5 pav

ų kitimas pa

mas

inklai kreipkeitimus ir

buvo sužlais tinklais itymo kainoviršutinių k

agal vienkamybos branmažino nuoluminių ir s, statybos da suskaičiuo

minamos eleos energijos

omisija turėkovo 19 d.

Komisijai nuvertės kriteticijų bei no

veikslėlyje.

arodytas 4 p

pėsi į teismšis jų prašy

lugdyta. Tair AB „Lietus 2009 metkainų ribų, ainį tarifą 2ngimo. Noro 6,58 iki

termofikacdarbams, diota 14,3 ct/kektros energ brangimo.

ės gerokai buvo priim

ustatyti ir teierijus. Įstatormatyvinio

aveikslėlyje

mą su ymas ačiau uvos tams o tai 2009 s VĮ 6,11

cinių idėjo kWh gijos

e.

daugiau svmtos Komiikti Vyriaustyme numa pelno viršij

vertų isijos sybei atyta ijimo

Elekt10-1215 pr 1.3.1 ReguišvesataskReguuždir

5 pav. Elektros energ

tros energij2 proc., skroc. visos el

1. Finansini

uliuojamų įsti iš neaudikaitas, šie rouliuojamų įrbtu pelnu p

jos gamybokirstymo palektros ener

iai reguliuo

įmonių finaituotų ataskodikliai galiįmonių neaparodytas 6

os kaina suaslaugos –rgijos kaino

ojamų įmon

ansiniai rodkaitų už 200i keistis. udituotas gpaveikslėly

gijos kainos

8

udaro apie apie 35-40

os, kurią pag

nių rodiklia

dikliai pate08 metus. T

grynasis pelyje.

s struktūra 2

8

35-40 proc0 proc., tiekgal vienkain

ai

eikti lentelėjTodėl, atliku

lnas 2008 m

2009 metais

c., perdavimkimo – apinį tarifą mok

ėje. 2008 mus įmonių a

metais ir p

s, ct/kWh

mo paslaugoie 1 proc. ka gyventoj

metais finanauditą ir pat

palyginimas

os kaina –ir PVM –ai.

nsiniai roditeikus ofici

s su 2007 m

apie apie

ikliai ialias

metų

Kaipskirsturėjvisuoveiklefekt

Fina

BenpelnVeikVeikVeikpardGryEBIBenkoeSkonuoLikvkoeNuoTurt

* - n

6 pav

p matome itomieji tinko ir geroomeninėse lą, tačiau ištyvinimas b

ansiniai rod

ndrasis ningumas klos pelningklos pelningklos sąnauddavimuose*ynasis pelninITDA ndrasis skoloficientas

ola/akcininkosavybė vidumo ficientas osavybės grto grąža evertinant n

v. Reguliuoj

š paveikslėklai dirbo nkai sumažkainose pr

šanalizavus buvo tik dek

1 lentelė. R

dikliai M

p

gumas pgumas* pdos * p

ngumas pm

os k

kų k

k

rąža pp

nusidėvėjim

ėlio, AB “Vnuostolinga

žėjęs elektrognozuota

jų finansinklaratyvus.

Reguliuojam

Mato vnt.

AB"Lietuenerg

proc. 29,

proc. 5,6proc. 18,

proc. 10,

proc. 4,2mln. Lt 208

koef. 0,1

koef. 0,2

koef. 0,7

proc. 2,1proc. 1,7

mo.

amų įmonių

9

VST” pelnaai dėl didesros energijgamybos k

nius rodikli

mų įmonių fi

2007

B uvos gija"

AB Rskirsto

tink

,6 42

69 8,,8 20

,7 22

26 6,

,5 200

9 0,2

24 0,3

74 0,3

4 2,67 1,9

ų grynasis p

9

as 2008 mesnių veikloijos suvartkaina. Norsius (1 lente

finansiniai ro

7 m.

Rytų omieji klai

AB"VS

,3 45,

5 7,9,3 34,

2 10,

8 6,3

0,7 369

24 0,3

31 0,4

39 1,7

62 3,297 2,2

pelnas 2007

etais smarks sąnaudų. tojimo augs įmonės t

elė) galima

odikliai 200200

B ST

AB"Lietuenerg

,1 27,2

99 5,8,9 15

,2 12,2

34 2,90

9,7 225

31 0,2

46 0,26

72 0,96

2 1,62 1,3

-2008 m.

kiai sumažėĮtakos įmo

gimas bei eigė efektydaryti išva

07-2008 m. 08 m. pagal

duomB uvos ija"

AB skirst

tin

2 4

8 -65 1

2 2

0 -6

,8 2

2 0

6 0

6 0

6 -33 -2

ėjo, o AB Ronių rodikl

aukštesnė yvinančios adą, kad vei

neaudituotumenis

Rytų tomieji

nklai

A"V

40 4

6,6 36,8 2

3,3 1

6,7

218 3

,29 0

0,4 0

,59

3,3 02,4 0

Rytų iams

nei savo iklos

us

AB VST

41,8

3,9 27,4

14,4

1

19,5

0,45

0,83

2

0,7 0,4

Kaip matyti iš pateiktos 1 lentelės, bendrasis įmonių pelningumas 2008 metais sumažėjo, tačiau tai buvo sąlygota perkamos elektros energijos kainų padidėjimo 2008 metais, palyginti su 2007 metais. Veiklos pelningumas mažėjo AB „VST“ ir ypač AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose. Jeigu, skaičiuodami veiklos pelningumo rodiklį, neįvertintume nusidėvėjimo sąnaudų, tai šis rodiklis mažėtų visose trijose įmonėse. Tačiau visose įmonėse padidėjo veiklos sąnaudų (nevertinant nusidėvėjimo) pardavimuose rodiklis, iliustruojantis, kaip efektyviai bendrovė valdo savo veiklos sąnaudas. Kaip matome, didžiausią veiklos sąnaudų kiekį pardavimuose turi AB Rytų skirstomieji tinklai. Išanalizavus kitus įmonių pateiktus ataskaitinius duomenis, galima daryti išvadą, kad 2008 metais, palyginti su 2007 metais, išaugo bendros sąnaudos, tenkančios vienai parduotai kilovatvalandei. AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose šios sąnaudos padidėjo net 31 proc., eliminavus nusidėvėjimo sąnaudų padidėjimą, veiklos sąnaudų padidėjimas vienos parduotos elektros energijos kilovatvalandei yra 13,7 proc. AB „VST“ sąnaudos vienai parduotai kilovatvalandei padidėjo 6 proc. Todėl galima daryti išvadą, kad įmonės didino savo veiklos sąnaudas, nepaisydamos to, kad buvo deklaruojamas sąnaudų efektyvinimas. Tik AB „Lietuvos energija“ perdavimo sistemos operatoriaus veiklos sąnaudos, nevertinant nusidėvėjimo sąnaudų, vienai perduotos elektros energijos kilovatvalandei mažėjo 5,1 proc. Bendrasis skolos koeficientas visose bendrovėse yra žemas, tai reiškia, kad bendrovės skolinasi nedaug. Skolos lygis nuosavybėje daugiausia išaugo AB „VST“, nes įmonė, išmokėdama akcininkams dividendus, pasinaudojo banko paskola.

1.4. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI Komisija pernai daugiausia vartotojų klausimų sulaukė dėl sąlygų ir kainos, norint prijungti naują objektą prie elektros tinklų. Sodininkų bendrijos buvo nepatenkintos, kad skirstomieji tinklai siūlo per mažą kainą, išperkant jų valdomą elektros tinklą. Gamybos ir paslaugų įmonės nenorėjo sutikti su elektros tarifų diferencijavimu į galios ir energijos dedamąsias bei abejojo, ar teisingai tarifai diferencijuojami pagal skirtingus įtampų lygius. Įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas reglamentuoja Ūkio ministerijos patvirtintos energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų taisyklės. Naujieji vartotojai turi padengti operatoriui 40 proc. prijungimo paslaugos sąnaudų. Likusią sąnaudų dalį dengia tinklų operatorius. Prijungimo paslaugos kaina gali būti nustatoma pagal vieną iš dviejų būdų – pagal Komisijos patvirtintus įkainius arba pagal naujojo vartotojo įrenginių prijungimo sąmatinę vertę (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal projekto faktinę vertę). Prijungimo įkainiai yra diferencijuoti tik pagal galią ir atstumą, tačiau iš tikrųjų prijungiant vartotoją atliekami labai įvairūs darbai, kurie nėra įvertinti atskirais įkainiais ir dažnai vartotojai, mokėdami pagal patvirtintą prijungimo įkainį, užmoka daugiau nei operatorius patiria sąnaudų, nes šis atlieka tik labai smulkius darbus. Todėl prijungimo įkainiai turėtų būti smulkiau diferencijuoti, kad apimtų kiek galima daugiau prisijungimo atvejų ir tiksliau atspindėtų su tuo susijusias sąnaudas. Daugiausia ginčų tarp vartotojo ir elektros tinklų įmonės kildavo tada, kai išduodant sąlygas prisijungimui, projektuotojai sąmatoje pateikdavo didesnę prisijungimo paslaugos kainą, nei faktiškai kainavo atlikti darbus. Kadangi sutartis sudaroma ir įmoka nustatoma pagal projekto sąmatinę vertę, tai naujasis vartotojas tinklų įmonei dažnai sumokėdavo daugiau nei 40 proc. faktinių prijungimo sąnaudų. Ši daug ginčų sukėlusi tvarka buvo pakeista ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. naujieji vartotojai moka 40 proc. faktinių prijungimo išlaidų. Tačiau manyti, kad iš ankstesnės prijungimo tvarkos pelnosi tinklų įmonės, nereikėtų. Nustatant viršutines elektros kainų ir paslaugų ribas, vartotojų įrenginių prijungimo pajamos yra atimamos iš

10

bendro skirstomųjų tinklų operatorių pajamų lygio, ir atitinkamai yra mažinamos viršutinės kainų ribos. Todėl naujiems vartotojams sumokėjus daugiau, pinga elektros energijos kaina galutiniams vartotojams. Komisija mano, kad vartotojų mokamas prijungimo prie tinklų mokestis turėtų ekonomiškai apriboti vartotojų galimybę nepagrįstai reikalauti didesnės nei reikia leistinosios galios ir neleisti neracionaliai plėtoti elektros tinklų, nes priešingu atveju visi esami elektros energijos vartotojai subsidijuoja naujai norinčius prisijungti vartotojus. Nerimsta diskusijos tarp vartotojų ir tiekėjų dėl galios dedamosios taikymo elektros tarifuose. Šiuo metu galios dedamoji yra taikoma visiems vartotojams, išskyrus buitinius pirmosios grupės vartotojus. Pagrindiniai galios dedamosios tikslai yra padengti pastoviąsias skirstomųjų tinklų sąnaudas ir siųsti vartotojams signalą racionaliai išnaudoti savo leistinąsias užsakytas galias. Pirmojo tikslo galios dedamosios taikymas nepasiekia, nes iš galios dedamosios gaunama tik labai nedidelė pajamų dalis, kai tuo tarpu pastoviosios sąnaudos skirstomuosiuose tinkluose sudaro apie 80 proc. visų sąnaudų. Todėl šiuo aspektu galima teigti, kad galios dedamosios dydis nėra per didelis. Galios dedamosios ir mokėjimo planų įvedimas vidutinės ir žemos įtampos tinklų vartotojams parodė, jog vartotojų skatinimas efektyviau išnaudoti turimas galias davė teigiamų rezultatų. Buvo atsisakyta nereikalingų perteklinių pajėgumų, o turimos leistinos galios išnaudojamos efektyviau. Per 2004-2008 metus AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose bendras apkrovimo koeficientas (vartotojų turimos galios išnaudojimas) vidutinės įtampos tinkluose padidėjo iki 23 proc. arba buvo atsisakyta apie 479 MW galios. Per 2006-2008 metus žemos įtampos tinkluose padidėjimas siekė 10,8 proc. arba buvo atsisakyta apie 116 MW leistinosios naudoti galios. AB „VST“ analogiški rodikliai būtų: 26 proc. arba 182 MW vidutinės įtampos tinkluose (nuo 2005 m.) ir 11,2 proc. arba apie 150 MW žemos įtampos tinkluose. Reikėtų pastebėti, kad atsisakoma vartotojų leistinoji galia reiškia, jog elektros tinklas yra išnaudojamas efektyviau, o prijungiant naujus vartotojus nereikia statyti naujų įrenginių, užtenka jau esamų. Dėl mokėjimų už leistiną galią atsiradę kasmetiniai pokyčiai rodė, kad didėjant elektros energijos suvartojimui, pajamų už galios dedamąją dalis bendrose pajamose mažėja, galių panaudojimo efektyvumas didėja, o vartotojai siekia efektyviau panaudoti tinklo galias. Tačiau reikėtų paminėti, kad perteklinių galių atsisakymas didesnis buvo tik pirmaisiais dvinario tarifo taikymo metais, o vėliau kasmet kisdavo apie 1-2 proc. ir praėjusiais metais efektas buvo nedidelis bei efektyvumas netgi pradėjo šiek tiek mažėti. Dėl to Komisija visuomeniniams tiekėjams pavedė peržiūrėti elektros tarifų struktūrą ir diferencijavimo principus bei parengti ir su Komisija suderinti elektros energijos kainų diferencijavimo metodikas. Elektros sektoriuje aktuali problema yra susijusi su sodininkų elektros tiekimo turto išpirkimu. Konfliktai kyla dėl to, kad, sodininkų manymu, išperkamo turto vertė, kurią nustato skirstymo bendrovės AB „VST“ ir AB Rytų skirstomieji tinklai, yra gerokai mažesnė, negu mano patys sodininkai. Prieš išperkant turtą elektros skirstymo bendrovėms sodų bendrijos turi pačios eksploatuoti savo elektros tinklą ir pačios surinkti mokesčius už suvartotą elektros energiją. Ši veikla yra pakankamai sudėtinga, nes sunku rasti bendrą kalbą visiems bendrijos nariams dėl tinklų atnaujinimo, be to, reikia samdyti atestuotus specialistus prižiūrėti tinklą, taip pat pasitaiko nesąžiningų vartotojų, už kurių grobstomą elektros energiją turi sumokėti likę vartotojai. Todėl dažnai sodininkų bendrijos prašo skirstomųjų tinklų išpirkti jų valdomą elektros tiekimo tinklą, tačiau nesutaria dėl kainos. Komisijos požiūriu, išperkamo sodininkų turto vertė turėtų būti tokia, kad dėl to nedidėtų kaina likusiems elektros vartotojams. Už brangiai įsigytą sodininkų elektros tiekimo tinklą tektų mokėti visiems likusiems elektros vartotojams, nes sąnaudos už įsigytą turtą yra tarifo sudėtinė dalis. Taip pat reikia įvertinti, kad tą turtą reikės eksploatuoti, rekonstruoti, statyti naujus apskaitos prietaisus, tačiau elektros suvartojimas dėl to nepadidės, t. y. elektros tinklų įmonė papildomų pajamų už tai

11

negasausiobjekpardureglatik Aobjek

aus. 2008 mio 1 d. sodiktai, skirti uoti energamentuojančAB Rytų sktuose, kai t

2. G 2.1. R 20083124sumakai d2964ketvi

2008šio slėmė2008dujų vartodvi į

GAMTINI

RINKOS A

8 metais gam4,85 mln. mažėjo todėl,dujų kainos4,85 mln. mirtį - iš LT

m. priimtosininkų bendenergijai pegetikos įmčius teisės askirstomuostuo tarpu A

8 metais gamskaičiaus 88ė vartojimo 8 metais, ka

tiekėjai: Aotojams, ir „įmonės duja

IŲ DUJŲ

APŽVALG

mtines dujam3 gamtinių kad mažia

s buvo mažm3 (95 proc.

Gas Stream

7 pav. Gam

se Energetidrijoms nuoerduoti ir (

monei už aktus. Reikėsiuose tinkl

AB „VST“ ti

ikos įstatymosavybės te(ar) skirstyt

kainą, nėtų pastebėtluose, kurieik 10 objekt

mo pataisosise priklausi, įrengti ik

nustatomą ti, kad sodine per 2008tų.

mtinių dujų 8,3 mln. m3

sumažėjimaaip ir keletąAB „Lietuv„Dujotekanas pardavė

SEKTOR

A

as importavų dujų, t. yau dujų pirkesnės, dalį ) buvo pirk

m AG. Gamt

mtinių dujų

ų buvo patie3 dujų buvoas pramonėsą ankstesnių

vos dujos“ na“ (28,2 prir smulkiem

1

RIUS

vo 5 Lietuvoy. 16 proc. ko AB „Ach

dujų padėjkta tiesiogiaitinių dujų im

importo rin

ekta 10 procparduota iš

s įmonėse. ųjų metų, d(70,9 proc.

roc.), tiekusms gamtinių

2

os dujų įmomažiau neg

hema“, be to į saugyki iš AAB „Gmporto daly

nkos dalys 2

se yra numsantys bendki šio Įstatypagal tur

ninkų turto 8 metais iš

c. mažiau neš saugyklos

dujas vartot.), kuri dujsi dujas tik ų dujų tiekė

onės. Iš visogu 2007 mto, AB „Lielą, o 2008 Gazprom“, oys parodytos

2008 metais

matyta, kaddrai naudojaymo įsigaliorto ir verišpirkimas

špirko sodi

egu 2007 ms. Dujų tiek

tojams tiekėas tiekė bunebuitiniamėjams (8 pa

o per metusmetais Dujų etuvos dujom. jas tieko 160 mln. s 7 pav.

s (mln. m3)

d nuo 2009ami energetojimo, gali rslo vertinsparčiau vy

ininkų turtą

m., t. y. 3213kimo mažėji

ė du pagrinuitiniams bms vartotojaav). AB „Ac

s buvo nupimporto k

s“ 2007 mekė. Iš šio kim3 2008 m

9 m. tikos būti

nimą yksta ą 84

irkta iekis etais, iekio

m. IV

3,18 mln. mimą daugiau

m3. Iš usiai

ndiniai gamei nebuitinams. Be to, chema“ ir U

mtinių iams šios

UAB

„Kau„HaubendGampatiegamtpatie

uno termofiupas“ (0,9 pdra Lietuvos

Gam1256dujų perdaapimGam5,4 p

BaltipriežvisosNorindujų dujasatskivykdLatvi

mtines dujas ekta 182,5 tinių dujų tekė 99,9 pro

mtinių dujų 6,65 tūkst. m

kiekis padiavimo apim

mtys sumažėjmtinių dujų proc. iki 108

fikacijos eleproc.) tiekės dujų sistem

ijos šalių gžastys – izos šalys yra pnt sukurti rsistemas, p

s į šį regionirta nuo gamdyti atskiri ijoje ir Suom

buitiniamsmln. m3, ttiekėjas buioc. namų ūkų perdavimm3 transporidėjo 3,4 pr

mtys Lietuvėjo 6,8 proc.skirstymo a

82,7 mln. m8 pav. Dujų

ektrinė“ visė dujas vietima.

sas gamtineinei Druski

es dujas vaininkų regio

gamtinių doliuota Baltipriklausomoealiai veiki

padidinti Latną galėtų tiemtinių dujųoperatoriai

mijoje tai tu

vartotojam. y. 5,7 proitiniams var

kiuose suvarmo sistema

rtuota tranzoc., tačiau doje sumažė. apimtys pas

m3. ų tiekimas ir

dujų rinka ijos šalių (įos nuo vieniančią Baltijtvijos dujų ekti keli išoų transportai. Gamtiniųuri būti pada

1

ms tiekė 5 doc. nuo visrtotojams yrtojamų dujų

transportuzitu į Kalindėl mažesniėjo 10,2 pro

sikeitė nežy

r vartojimas

šiuo metu įskaitant ir Sintelio dujų jos šalių rinsistemos pa

oriniai tiekėjavimo veikų dujų rinkaryta iki 20

3

dujų įmonėsso Lietuvojyra AB „Lių.

uota 4453,6ningrado sriio dujų suvaoc., palygin

ymiai – pal

s Lietuvoje

artojo savo ono dujų si

nefunkcioSuomiją) duų tiekėjo – Anką, reikia sajėgumą, paėjai. Be to, gklos, t. y. dka yra visi10 m. pabai

s. Iš viso buje suvartotoietuvos dujo

65 mln. mitį. 2008 martojimo en

nti su 2007

lyginti su 2

2008 metai

vidaus postemai, kur

onuoja. Tą ujų transpo

AAB „Gazprsujungti Lieastatyti suskgamtinių dudujų tiekimškai atvertaigos.

uitiniams vao dujų kiekos“. Ši ben

m3 gamtinimetais tranzinergetikos įm

metais. Iš

2007 metais

is (mln. m3)

oreikiams. Uri nesujungt

sąlygoja dortavimo sisrom“.

etuvos ir Lekystintų dujųujų tiekimo

mą ir transpa Lietuvoje

artotojams bkio. Pagrindndrovė 2008

ių dujų, išitu perduodmonėse benviso perdav

s, jos suma

UAB ta su

buvo dinis 8 m.

š jų damų ndros vimo

ažėjo

dvi pagrindstema ir tai,

dinės , kad

enkijos gamų terminalą,veikla turi

ortavimą tue ir Estijoj

mtinių , kad būti

urėtų je, o

Baltijos šalių rinkos sukūrimas ir veiklų atskyrimas užtikrintų dujų tiekimo saugumą ir patikimumą bei sudarytų galimybę kiekvienam dujų vartotojui laisvai pasirinkti dujų tiekėją ir ieškoti rinkoje pigesnių dujų. Nors Estija ir Lietuva yra atvėrusios gamtinių dujų rinkas, tačiau tai yra tik formalumas, kuris šiuo metu jokios naudos gamtinių dujų vartotojams neduoda. Be gamtinių dujų tiekimo klausimų, norint garantuoti gamtinių dujų rinkos veikimą, būtina užtikrinti skaidrų ir nediskriminacinį trečiosios šalies priėjimą prie gamtinių dujų transportavimo tinklų. Todėl reguliavimo institucijos privalo kontroliuoti, kaip dujų perdavimo sistemos operatoriai perdavimo sistemos aktualiuose taškuose, t. y. taškuose, kur galima fizinė sistemos perkrova, skelbia informaciją apie laisvas galias bei teikiamų paslaugų kainas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad Baltijos šalių dujų rinka realiai funkcionuos tada, kai ji bus sujungta su kitų ES šalių rinka, turės daugiau išorinių tiekėjų ir bus užtikrintas skaidrus bei nediskriminacinis trečios šalies priėjimas prie gamtinių dujų tinklų. 2.2. INVESTICIJOS Į GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIŲ 2.2.1. Dujų įmonių investicijos ir jų rodikliai Dujų sektoriuje pagrindinė investicijų dalis yra skiriama dujotiekių plėtrai ir naujų vartotojų prijungimui bei Nacionalinėje strategijoje numatytų Lietuvos energetikos saugumo priemonių įgyvendinimui. Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis, Komisijai pavesta įvertinti dujų įmonių investicijų pagrįstumą. Komisija 2008 metais suderino du investicijų projektus. Vienas iš jų – AB “Lietuvos dujos” projektas dėl kompresorių stoties ir magistralinio dujotiekio nuo Šakių iki Kaliningrado srities statybos ir Šakių dujų apskaitos stoties (DAS) išplėtimo. 2009 metais, uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir padidėjus gamtinių dujų suvartojimui, perdavimo sistemos operatorius turi būti pasirengęs transportuoti ne mažiau kaip 5 mlrd. m3 dujų per metus. Be to, AB „Lietuvos dujos“ yra gavusi AAB „Gazprom“ prašymą 2010 m. padidinti tranzitu perduodamų dujų kiekį iki 2,5 mln. m3 per metus. Įvertinusi padidėsiančius transportuojamų į Lietuvą ir perduodamų tranzitu dujų srautus, bendrovė planuoja didinti transportavimo pajėgumus. Projekto vertė – 268,5 mln. Lt, įgyvendinimo terminas – 2010 metai. Komisijos vertinimu šis projektas sudarytų galimybes 19 proc. sumažinti 2008 m. galiojančią perdavimo kainos viršutinę ribą. Antrasis investicijų projektas – UAB „Druskininkų dujos“ vykdoma Druskininkų miesto dujotiekio plėtra. Įgyvendinus šį projektą, prie skirstomojo dujotiekio bus prijungta per 1000 Druskininkų miesto buitinių vartotojų. Projekto vertė sudaro 1,99 mln. Lt, jis vykdomas iš skolintų lėšų. Investicijų projektas atitinka gamtinių dujų sektoriaus plėtros tikslus, t. y. suteikia Druskininkų miesto gyventojams galimybę naudoti patogų ir ekologišką kurą, pakeičiant juo brangesnes suskystintas dujas. Visi gamtinių dujų transportavimo magistraliniai ir pagrindinė dalis skirstymo vamzdynų priklauso AB „Lietuvos dujos“, todėl į dujotiekių plėtrą daugiausiai investuoja būtent ši įmonė. 2 lentelėje parodytos AB „Lietuvos dujos“ investicijos per 2005-2008 metus. 2008 metais į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklą įmonė investavo 107,6 mln. Lt, t. y. maždaug tiek pat, kiek ir 2007 metais. Gamtinių dujų tinklų plėtrai 2008 metais bendrovė išleido 69 proc. visų investicijoms skirtų lėšų, turto atstatymui ir rekonstrukcijai, dujų sistemų išpirkimui – 23 proc., naujo turto įsigijimui – 8 proc. Į Lietuvos vartotojams skirtų magistralinių dujotiekių statybą AB „Lietuvos dujos“ investavo 34,7 mln. Lt, o į skirstymo dujotiekių - 50 mln. Lt. Dalį lėšų skirstomajam dujotiekiui (28,8 mln. Lt) įmonė gavo iš naujų vartotojų prijungimo įmokų. Iš smulkesnių Lietuvos gamtinių dujų įmonių reikėtų išskirti UAB „Intergas“. Ši bendrovė turi teisę skirstyti gamtines dujas Druskininkų ir Mažeikių savivaldybės vartotojams. UAB „Intergas“ 2008 metais vykdė gamtinių dujų sistemos plėtrą Mažeikių savivaldybėje ir investavo 3,3 mln. Lt.

14

Apibendrinant viso dujų sektoriaus investicijas, yra suskaičiuotos santykinės investicijos, tenkančios produkcijos vienetui (vienam tūkstančiui kubinių metrų transportuojamų dujų) per 2005-2008 metus. Santykinių investicijų į perdavimo veiklą diagrama parodyta 9 pav. Šioje diagramoje parodytos tik pačios įmonės turimos ir iš išorės pritrauktos lėšos, t. y. nebuvo įskaičiuoti vartotojų sumokėti prijungimo prie perdavimo tinklų mokesčiai. Be to, nerodomos investicijos, kurios buvo priskirtos dujų transportavimui tranzitu.

2 lentelė. AB „Lietuvos dujos“ 2005 – 2008 m. investicijos

Rodikliai Mato vienetai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Iš viso

2005-2008 m. Nutiesta naujų

gamtinių dujų tinklų km 241 277 295 239,2 1052,2

Rekonstruota gamtinių dujų tinklų km 37 16 26 8,2 87,2

Išpirkta bendrojo naudojimo sistemų km 46 26 35,9 12,8 120,7

Prijungtų naujų vartotojų skaičius vnt. 4208 5177 5926 5866 15311

Investicijos į dujų transportavimą mln. Lt 130,5 121,7 107,3 107,6 467,1

Iš jų: dujų perdavimas mln. Lt 85,3 62,1 49,1 41,9 238,4

dujų paskirstymas mln. Lt 45,2 59,6 58,2 65,7 228,7 Investicijų

finansavimo šaltiniai:

mln. Lt 130,5 121,7 107,3 107,6 359,5

Iš jų: nuosavos lėšos mln. Lt 84,3 97,3 81,8 78,8 342,2 kitos lėšos mln. Lt 46,2 24,4 25,5 28,8 124,9

15

KaipbuvovartotransLietuVisoparodturimskirs„Intevartonors mažetokio

9 pav. Santykinės investicijos

p matyti iš 2o atliktos otojams. Šissportavimuiuvoje jau pa gamtinių ddyta 10 pav

mos ir skolitomųjų tink

ergas“ statė otojų prijung

2008 metaesnis negu os pačios da

2 lentelės i2005 m., s dujotiekis. Investicijo

akankamai idujų sektorv. Šioje diaintos lėšos,klų. Didžiaskirstomąjįgimo apimtais prie skir2007 meta

arbų apimty

ir iš 9 pav.kada buvo

s naudojamaos į perdaviišplėtoti ir ariaus santykgramoje, ka, t. y. neįskausios santyį dujotiekį Mtys. AB „Lirstomųjų tiis. Reikia ms pareikalav

1

, didžiausioo statomasas tiek dujųimo veiklą pateityje įmonkinių investaip ir perdakaičiuoti vaykinės inveMažeikių raietuvos dujoinklų prijunmanyti, kadvo jau daug

s į gamtiniųų dujų perdaavimo versląą

os investicijs magistralų tranzitui, palaipsniui nei reikės ti

6

icijų į gamavimo veiklartotojų sumesticijos buajone bei, auos“ investicngtų vartotod 2008 metiau lėšų.

jos į gamtinlinis dujotitiek Lietuvmažėja, ne

ik užtikrintimtinių dujų slos atveju, pmokėti mokuvo 2006 iugant šalies

cijos į skirstojų skaičiustais, išaugu

nių dujų peiekis stamb

vos vartotojaes magistrali jų saugią eskirstymo vparodytos tikesčiai už pir 2007 mes ekonomiktymo veikląs buvo než

us statybos

erdavimo vebiausiems ams skirtų iniai dujotie

eksploatacijąveiklą diagrik pačių įmprijungimą etais, kai U

kai, didėjo ną kasmet didymiai (1 pdarbų kaino

eiklą dujų dujų ekiai ą. rama

monių prie

UAB naujų dėja, roc.) oms,

2.2.2 GamsistemprivasuderGamir komažedujų gamttransŠiuo bus air jų Gammetųtvirtiplanukainųkompturtaperskįmonmetameta

10 pav. Santykinė

2. Investicij

mtinių dujų mas) ilgalaalo užtikrinrintų invest

mtinių dujų įoregavimui, esnį dujų ki

kiekio sumtinių dujų sportavimo k

metu Komapibrėžtos irodiklių kon

mtinių dujų sų reguliavimindama Viruojamų atlių ribas, ar tipromisinį vs (nuo jokaičiuojamonių ir vartotais planuojamais investuot

jų efektyvu

įstatyme nuaikėje perspnti šios nuoticijų monitoįmonės, teikneretai pikt

iekį nei tas mažinimo p

transportakainas, bus

misija rengiainvesticijų rntrolės mecsektoriuje v

mo perioduiršutinių ribųikti investicik pasibaigu

variantą, t. yo dydžio os kasmet, tojų interesumų atlikti inti į dujų sist

umo vertini

ustatyta, kapektyvoje neostatos įgyvoringą. kdamos duotnaudžiaudapats kiekis

padidėdavo avimo kainvertinami i

a Energetikrūšys bei nuchanizmai. viršutinės dui. Naujų invų skaičiavimcijų sąnaudus 5 metų rey. sąnaudospriklauso koreguojan

us, nes vartonvesticijų, otemos plėtrą

s investicijo

1

imas ir kain

ad naujos deturi didint

vendinimą,

omenis dujųavo – pateiks būdavo nu

kaina jau nų skaičiavinvesticijų pkos įmonių ustatyta grie

ujų perdavivesticijų romo metodik

dos ir kiekiseguliavimo s ir kiekis vskaičiuojam

nt kainas. Totojams nero įmonės yrą.

os į gamtiniių dujų skirsstymo versllą

nodara

dujų įmoniųi kainos esderindama

ų investicijoamiems vainvesticijų

os (prijungirtotojams. Tprojektus

ant ar plėtoTodėl Kombei vykdyd

ojant misija dama

ų transportavkdamos duourodytas deresamiems vimo metoprojektuose

7

investicijų ežtesnė inve

vimo kainųomenis kainrinant invesvartotojams

odiką ir npateikti ir j

mo, skirstyodikliai turi ką, susidūrės turėtų būperiodui. P

vertinamas, mas pelnasToks investreikia iš ankra skatinamo

derinimo iresticijų vert

ų viršutinių nos nustatymsticijų projes. Todėl Knustatė, kaau suderint

ymo kainos būti įvertinė su investūti vertinamo ilgų diskuskaičiuojan

s) ir nusiicijų vertinksto finansuos jau pirma

r vertinimotinimo bei d

ribų nustatymui nurodydektus. Dėl t

Komisija pakad skaičiuoi rodikliai.

ymui davo tokio keitė ojant

tvarką, kuderinimo tv

urioje varka

ribos nustanti šiose ribticijų vertin

mas, skaičiuusijų buvo nnt viršutinedėvėjimo

nimo modeluoti dujų įmaisiais regu

atomos penkbose. Komi

nimo dilemauojant viršutnuspręsta tas kainų ribasąnaudos

lis subalansmonių vėlesnliavimo per

kerių isija, a: ar tines

aikyti as, o būtų

suoja niais riodo

Siekdama išspręsti investicijų vertinimo problemą, Komisija yra pasiūliusi pataisas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektui, kad, koreguojant viršutines paslaugų kainų ribas, būtų vertinami su Komisija suderintų investicijų rodikliai. 2.3. GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIAUS KAINODARA

2.3.1. Gamtinių dujų kainos 2008 metais baigėsi didžiausios šalies dujų įmonės AB „Lietuvos dujos“ trejų metų trukmės kainų reguliavimo periodas. Todėl Komisija turėjo įvertinti praėjusio laikotarpio įmonės veiklos rezultatus, ateinančių penkerių metų planus bei prognozes ir nustatyti viršutines kainų ribas 2009 – 2013 metams. Viršutinėms reguliuojamos dujų veiklos kainoms nustatyti AB „Lietuvos dujos“ pateikė Komisijai labai ambicingus planus: 2009-2013 metams bendrovė suplanavo 1049 mln. Lt investicijas, (2,7 karto didesnes nei buvo planuota praėjusiam 2005-2008 metų periodui) ir 388 mln. Lt vidutines metines dujų veiklos sąnaudas (39,5 proc. didesnes negu 2008 metais). Išanalizavusi ir įvertinusi įmonės pateiktus duomenis, Komisija net 50,1 mln. Lt sumažino įmonės planuojamas metines sąnaudas. AB „Lietuvos dujos“ leista didinti gamtinių dujų viršutines ribas tik dėl planuojamų įgyvendinti investicijų, kurios užtikrins gamtinių dujų kainų buitiniams vartotojams tiekimo saugumą, bei dėl išaugusių sąnaudų technologinėms reikmėms ir darbo užmokesčiui. Sąnaudos technologinėms reikmėms (patiriami nuostoliai vamzdynuose) didėjo tik dėl pabrangusių importuojamų dujų kainų, darbo užmokesčio fondą leista šiek tiek didinti tik atsižvelgus į penkerių metų ateities perspektyvas. Komisijai nustačius viršutines AB „Lietuvos dujos“ kainų ribas, įmonė pateikė valdybos nustatytas ir nuo 2009 m. sausio 1 d. numatytas taikyti reguliuojamas gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir dujų kainas buitiniams vartotojams. Patikrinusi šias kainas, Komisija nustatė, kad konkrečios kainos suskaičiuotos klaidingai ir nurodė AB „Lietuvos dujos“ ištaisyti klaidas. Tačiau bendrovė per nustatytą terminą neištaisė Komisijos nurodytų trūkumų, todėl Komisijai teko pasinaudoti Gamtinių dujų įstatymo jai suteikta teise ir nuo 2009 m. sausio 1 d. vienašališkai nustatyti AB „Lietuvos dujos“ reguliuojamų paslaugų kainas bei dujų kainas buitiniams vartotojams.

2.3.2. Kainos sudėtis Galutinė gamtinių dujų kaina vartotojams yra sudaryta iš 4 dalių: perdavimo, skirstymo, tiekimo ir pačių dujų importo kainos. Perdavimo kainą sudaro dujų transportavimo magistraliniais tinklais sąnaudos; skirstymo kainą – dujų transportavimo skirstomaisiais tinklais sąnaudos; dujų tiekimo kainą – apskaitos ir įmokų iš gyventojų surinkimo sąnaudos (11 pav.) Skaičiuojant perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainas, pirmiausiai yra nustatomos šių kainų viršutinės ribos trejų (nuo 2008 m. – penkerių) metų laikotarpiui, o paskui tos kainos diferencijuojamos tarp vartotojų grupių pagal kiekvienos grupės sąnaudas. 11 pav. parodytos konkrečios kainos, kurios galiojo 2008 metais buitiniams vartotojams, vartojantiems dujas individualių namų apšildymui, t. y. suvartojantiems iki 20 000 m³ gamtinių dujų per metus. Vartotojams, kurie dujas vartoja tik dujinėms viryklėms, t. y. suvartoja iki 800 m³ dujų per metus, kainos formavimo schema yra analogiška, tik įskaičiuojama didesnė skirstymo kaina (0,50 Lt/m³) ir mažesnė perdavimo bei tiekimo kaina. Maždaug 70 % vidutinės gamtinių dujų kainos gyventojams sudaro dujų importo kaina.

18

Metinustaviduržemu2008pradė1300tik vperka

inė dujų piratytą tiekimrkis, krosniųutinė dujų d

8 metams bėjusi augti

0 Lt/tūkst. mvieną kartą amos iš AA

11

rkimo (impmo formulę,ų kuro (0,2

degimo šilumbuvo prognoi importuojm³ (12 pav.

per metusAB „Gazprom

pav. Gamti

porto) kaina į kurią įei) praėjusiųmos vertė.

a skaičiuojaina 1 proc. 6 mėnesių

ama pagal sieringumokainos vidu

ozuota vidujamų gamt). Kadangi

s, tai gyvenm“.

inių dujų ka

1

utinė 825,65tinių dujų buitiniams

ntojai visus

ainos buitini

9

5 Lt/tūkst. kaina spa

vartotojams metus už

iams vartoto

galiojančioo mazuto purkis, JAV d

m³ importoalio mėnes

ms kainą už dujas mok

ojams forma

ose dujų tiepraėjusių 6 dolerio ir eu

o kaina. Nusį jau buvdujas galim

kėjo mažiau

avimo schem

ekimo sutarmėnesių kauro santyki

uo vasario mvo didesnė ma perskaiču nei jos b

ma

rtyse ainos s bei

mėn. nei

iuoti buvo

12 pkainą

KomprognprognatliktKomprognSiekitarp varto826 metaGampadid

12 pav. 2008 m. fasu gyvent

av. diagramą, įskaičiuot

misija, skai

nozuojamą nozavo vidta 2008 m.

misija persknozuojamasiant išvengtfaktinių ir

otojams. KLt/tūkst. m

ais prie impmtinių dujų k

dėjo 24 proc

moje parodytą į gyvento

čiuodama AAB „Ga

dutinę 1001. lapkričio

kaičiavo šiąs kainas ir sti galimų neįskaičiuotų

Kadangi 200m³ importo kporto kainokainos gyvec. (13 pav.)

yta, kiek proojų mokestį

dujų kainazprom” du,08 Lt/tūksmėn., kai ą kainą, pasuskaičiavo etikslumų, pų kainų yra 08 metais kaina, o fa

os dar yra pentojams, pa

aktinių dujųtojams įskai

2

ocentų kiekuž dujas.

nas buitiniaujų kainų mst. m3 gamtfaktinė duj

akoreguodamvidutinę 90

prognozuojaįvertinamasį dujų k

aktinė kainapridėta 103alyginti su 2

ų importo kičiuota impo

kainų palygorto kaina

ginimas

kvieną mėnesį faktinė dujų imporrto kaina viiršijo

ams vartotmažėjimą. tinių dujų i

ujų importo ma ją paga02,89 Lt/tūk

0

ant gamtiniųs, skaičiuoj

kainą buitina sudarė ma3,45 Lt/tūks2008 metai

tojams 200AB „Lietuimporto kai

kaina buval vėlesnes

kst. m³ dujų ų dujų impoant kitų me

niams vartoaždaug 102st. m³ koms galiojusio

09 metamsuvos dujos“iną. Tokia

vo virš 130s mazuto iimporto ka

orto kainą, ketų dujų kaotojams bu

20 Lt/tūkst. mpensacija uomis kainom

s, atsižvelg“ 2009 metprognozė b

00 Lt/tūkst.ir krosnių ainą.

gė į tams buvo m³. kuro

kainų skirtuainas buitinuvo įskaiči

m3, todėl už 2008 mmis, vidutin

umas iams iuota šiais etus. iškai

1

Kaipsaugudujų tiekėAB 60 didujų Buitiparod

(ik

(iki

13 pav. Viduutinės kaino

p matyti iš umo užtikritiekimo su

ėjų metu, ka„Lietuvos ienų. Nuo 2kiekį. Dujų

inių vartotdytas 3 lent

Rodiklis

I grupės vartotojai

ki 800 kub. mper metus) II grupės vartotojai

i 20000 kub. per metus)

13 pav., į inimas. Kad

utrikimams (ai daliai Viddujos“ priv

2008 metų Aų kiekis saugojų vidutintelėje.

3 lentelė. B

Vidumet

suvartokub

m 8

m 27

os buitiniam

2009 metųdangi Lietuv(pavyzdžiui

durio ir Pietųvalo užtikr

AB „Lietuvogykloje busnis progno

Buitinių varuž duj

utinis tinis ojimas, b. m

su

3

01

ms vartotoja

2

ų kainą buitva priklausoi, kaip buvoų Europos vrinti nepertos dujos“ dus kasmet didozuojamas

rtotojų viduas pasikeiti

Vidutinis mėnesinis

uvartojimas, kub. m

7

225

ams pasikeit

1

tiniams varo nuo vienino atsitikę kovartotojų butraukiamą dujų saugykldinamas, komokėjimo

utinis prognoimas nuo 20

Vidutinmėnesisąskai2008 m

Lt

13,6

297,3

timas 2009

rtotojams įentelio išorinonflikto tarpuvo visiškaidujų tiekimloje laiko 10ol jis pasieks

pasikeitim

ozuojamas m009 m. nė inė ta m.

Vmsą

Nuosaus

6 1

3 3

m. lyginant

eina dar vienio dujų tiekp Ukrainos i nutrauktas

mą buitiniam0 dienų reiks 60 dienų r

mas už duj

mokėjimo

Vidutinė ėnesinė ąskaita o 2009 m. io 1 d., Lt

17,06

70,16

t su 2008 m

ena dedamokėjo, todėl e

ir Rusijos s dujų tiekimms vartotoj

kalingą gamreikalingą kas per mė

PadidėjimaLt

3,46

72,56

m.

oji – esant dujų

mas), jams

mtinių kiekį. ėnesį

as,

Gyvegamtdujų darytper mkiekįkarštKomįstatysuprabuitinnuommetuLatvikartuDažnperskdidėjTačiatiekėlaikobuvo

14 p

2.4. D

entojai, dujtinių dujų. 2kainoms, u

ti didelės įtmėnesį 200į teks mokėto vandens r

misija, matydymo pataisaantamiau, uniai vartoto

mone, optimus. ijoje ir Esti

us per metnesnio kainkaičiuodamjant, tiek jomau kad ir kiėjai neturėsotarpiui, Koo įskaičiuota

pav. Gamtin

DUJŲ SEK

as vartojant2008 metaisuž tokį patį ktakos šeimo8 metais viėti 370,16 Lruošimui bedama, kaip as, kurios leuž ką ir kiojai patys demaliausias v

ijoje dujų ktus, Estijojenų perskaios kainas, gms mažėjanek kartų pes papildomomisija patika (prognozu

nių dujų kai

KTORIAUS

tys tik dujins už tokį kiekiekį reikės

os biudžetuiidutiniškai mLt, tačiau šiei maisto ga

staigiai keieistų dažniauek mokėti. eklaruoja suvariantas du

kainos buitie – paprasičiavimo egreičiau įve

nt. r metus bus

mos naudoskrina, kiek

uota), ar var

inų buitinia

S FINANSI

2

nėms virykekį gyventojs mokėti 17,i. Gyventojamokėdavo 2iuo atveju daminimui. ičiasi kuro u perskaičiuĮvertinus

uvartotą dujujų kainas

iniams vartstai kartą pefektas patertindavo im

s nuspręsta s, nei vartrealiai dujų

rtotojai nesu

ams vartotoj

INIŲ ROD

2

klėms, per mojai mokėda,06 Lt, t. y. ai, dujas va297,3 Lt. Pdujos naudo

kainos pasauoti gamtinatsiskaitymjų kiekį ir įbuitiniams

totojams peper metus teiktas 14 mportuojam

leisti perskatotojai permų įmonė moumokėjo pap

jams palygin

DIKLIŲ AP

mėnesį viduavo 13,6 Lt.

3,46 Lt dauartojantys inPabrangus dojamos ne t

aulio rinkojių dujų kain

mo už dujasįrašo galioja vartotojam

erskaičiuojamsu galimypav. Ka

mų dujų kain

aičiuoti gammokės. Paokėjo už pepildomai.

nimas Latvi

PŽVALGA

utiniškai suv Nuo 2009 ugiau. Tokindividualių dujoms už ttik patalpų

e, inicijavonas – taip vs specifiką antį dujų tarms nustatyti

mos dažniaybe perskaiaimyninės nų pokyčiu

mtinių dujų asibaigus kerkamas duj

ijoje, Lietuv

vartoja 7 mmetų pasika suma netunamų šildy

tą patį suvašildymui, b

o Gamtinių vartotojams

(gamtinių rifą), Komii du kartus

au: Latvijojičiuoti dažnšalys, daž

us, tiek kain

kainas, iš tokainų galiojjas, kokia k

voje ir Estij

m3 m. eitus urėtų ymui, artotą bet ir

dujų būtų dujų

isijos s per

e du niau. žniau noms

o nei ojimo kaina

oje

2008toks veiklpelninuo palyg15 pskaič

8 metais didpelnas buv

lą ir nustatėingumas bu10,3 proc. ginimas perav. AB „Ličiuojamą nu

Detarūšių(4 len

BenpelnVeipelnVeipardGrypelnEBISkoSkonuo

15 pav

aliau pateiksų finansinę ntelė).

4 lentelėFinansiniai

rodikliai ndrasis ningumas iklos ningumas iklos sąnaudosdavimuose ynasis ningumas ITDA olos lygis ola/akcininkų osavybė

džiausią pelnvo 52,7 procė galimą pe

uvo tik 3,8 p2007 metardavimo, skietuvos dujousidėvėjimą

v. Gamtinių

sime tik ABatskaitomy

ė. AB „LietMato vnt.

%

%

s %

%

mln. Lt %

%

ną gamtiniųc. mažesnis elningumo proc. (2007ais iki 2,4 pkirstymo iros“ pelnas ą.

ų dujų įmonnegu 2007maržą. 200 m. jis siekproc. 2008 r tiekimo vskaičiuotas

nės gavo iš 7 metais, ne08 metais Akė 12,8 proc

metais. Gaeikloje 200

s pagal Kom

ų dujų įmon

B „Lietuvoybę analizę,

tuvos dujos“

Perdavima

95,2

5,4

91,6

3,0

64,5 15,9

20,7

2

nių pelnas pe

os dujos“ fines ši įmo

“ 2007 m. ir2007 m.

as Skirstym

91,2

9,6

82,6

8,3

45,1 18,5

24,4

3

erdavimo, s

inansinių roonė daro di

r 2008 m. fi

as Tiekima

15,4

12,8

2,6

10,8

103,243,2

75,9

tiekimo veis Komisija

AB „Lietuvc.), UAB „Damtinių dujų07 metais bmisijos prip

skirstymo ir

odiklių pagidžiausią įta

inansinių ro

s Perdavim

92,5

17,3

76,5

14,2

81,5 17,8

23,8

iklos – 62,0pradėjo reg

vos dujos“ tDujotekana“ų sektoriaubei 2008 mpažintą turto

r tiekimo ve

gal pateiktą aką viso se

odiklių palyg2008 m

mas Skirstym

83,8

-6,3

91,3

-3,8

25,8 22,2

31,8

0 mln. Lt, taguliuoti tiektiekimo vei“ pelnas nuk

us įmonių pmetais parodo dydį ir nu

eikloje

atskirų veiktoriaus ve

ginimas m. mas Tiekim

5,5

3,8

1,7

3,6

55,848,7

101,4

ačiau kimo iklos krito

pelno dytas uo jo

iklos eiklai

mas

4

Likvidumo koeficientas 0,4 0,7 1,4 1,1 0,6 1,2

Nuosavybės grąža % 0,3 1,9 41,7 1,7 -1,0 22,4 Turto grąža % 0,2 1,5 18,6 1,3 -0,7 10,8

2008 metais, palyginti su 2007 metais, AB „Lietuvos dujos“ pardavimų pajamos perdavimo veikloje išaugo 25,7 proc., o veiklos sąnaudos – 5 proc. Kaip matyti iš lentelės, nuo 91,6 proc. iki 76,5 proc. sumažėjusios veiklos sąnaudos leido įmonei padidinti grynąjį pelningumą nuo 3 proc. iki 14,2 proc., o pelnas iki mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) padidėjo nuo 64,5 mln. Lt iki 84,5 mln. Lt. Atitinkamai padidėjo ir nuosavybės bei turto grąža. Skirstymo veikla įmonei nebuvo tokia sėkminga: pardavimo sąnaudų augimas sudarė net 89 proc., o pardavimo pajamų – tik 3 proc. Be to, išaugo ir veiklos sąnaudos pardavimuose. Tokį ryškų sąnaudų padidėjimą lėmė darbo užmokesčio ir sąnaudų technologinėms reikmėms didėjimas (technologinėms reikmėms naudojamos tos pačios pabrangusios dujos). Dėl išaugusių sąnaudų skirstymo veikla įmonei tapo nuostolinga: grynasis pelningumas nuo 8,3 proc. smuktelėjo iki -3,8 proc., o EBITDA - nuo 45,1 mln. Lt sumažėjo iki 25,8 mln. Lt. Likvidumo koeficientas tiek 2007 metais, tiek 2008 metais buvo mažesnis už 1, o tai rodo, kad įmonei gali pritrūkti apyvartinių lėšų. Tiekimo veiklos pelningumas taip pat sumažėjo, nes 2008 m. visa tiekimo veikla jau tapo reguliuojama ir įmonė negalėjo taikyti pačios nusistatytų kainų.

2.5. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI Komisija gaudavo daug skundų dėl naujai dujofikuojamų kvartalų, kai vartotojai laukdavo iki bus atvestos dujos į kvartalą, o po to, pasinaudodami šia situacija, pigiai prisijungdavo prie dujų sistemos. Tam, kad būtų išvengta vartotojų piktnaudžiavimo tiesiant dujotiekius į naujai dujofikuojamus kvartalus, Komisija patikslino naujų vartotojų prijungimo metodiką ir numatė, kad dujų įmonė turi iš anksto įvertinti visus potencialius dujų vartotojus šiuose kvartaluose ir jiems nustatyti vienodą prisijungimo įkainį, kuris būtų taikomas trejus metus. Metodikoje numatyti naujų buitinių ir nebuitinių vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo principai. Naujo vartotojo prijungimo investicijos turi atsipirkti per nustatytą atsipirkimo laiką (nebuitiniams vartotojams – 10 metų, buitiniams – 20 metų) bei neturi didinti kainos esamiems vartotojams. Pagal naująją tvarką buitinių vartotojų prijungimo įkainis išskaidytas į dvi dalis – prijungimo įkainį, nepriklausantį nuo atstumo, ir kainą už kiekvieną už nutiestą dujotiekio metrą. Šis skaičiavimo principas išsprendė anksčiau taikytos kainodaros trūkumus, kai, mokėdami vienodą kainą, gyventojai, esantys arčiau dujų sistemos, padengdavo toliau gyvenančių vartotojų prijungimo sąnaudas. Metodikoje numatyta, kad pastovioji kainos dalis bei kaina už nutiestą dujotiekio metrą būtų skaičiuojama vienoda visiems buitiniams vartotojams, atsižvelgus į praėjusių metų faktinius rodiklius, t. y. kiek išleista investicijoms buitiniams vartotojams prijungti ir kiek nutiesta buitiniams vartotojams skirstomojo dujotiekio. Nebuitiniams vartotojams prijungimo kaina suskaičiuojama pagal kiekvienam vartotojui reikalingą dujų kiekį, dujų sistemos pajėgumą, prijungimo atstumą.

24

Nemažai vartotojų klausimų gauta ir dėl sprendimo panaikinti vienanarę gamtinių dujų kainą mažai dujų vartojantiems gyventojams. Nuo 2008 metų ūkio ministro įsakymu buvo nuspręsta pakeisti vartotojų skirstymą į grupes, t. y. buitinius vartotojus, suvartojančius iki 90 m³ gamtinių dujų per metus, prijungti prie vartotojų, suvartojančių iki 800 m³ dujų per metus ir šiai grupei taikyti dvinarę gamtinių dujų kainą. Iki 2008 metų vartotojams, per metus suvartojantiems iki 90 m³ dujų, buvo taikoma tik vienanarė kaina už gamtines dujas, t. y. jie nemokėjo fiksuoto

mėnesinio mokesčio, kuriuo apmokamos įmonės sąnaudos, nepriklausančios nuo dujų suvartojimo kiekio. Siekiant užtikrinti saugų ir patikimą dujų tiekimą, nepriklausomai nuo metų periodo, dujų tiekimo įmonė privalo eksploatuoti dujotiekius, juos prižiūrėti bei remontuoti, įrengti apskaitos prietaisus, mokėti darbuotojams atlyginimus, mokesčius valstybei ir t.t. Visos šios sąnaudos nepriklauso nuo vartotojų suvartojamo dujų kiekio. Gyventojas, vartodamas nedidelį gamtinių dujų kiekį ir atsiskaitydamas už dujas vienanariu tarifu, įmonei padengdavo tik nedidelę dalį pastoviųjų sąnaudų, tuomet likusias lėšas sąnaudoms padengti bendrovė turėjo surinkti iš daugiau dujų vartojančių gyventojų – vyko kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių. Todėl buitiniai vartotojai, suvartojantys iki 90 bei iki 800 m³ dujų per metus, buvo sujungti į vieną vartotojų grupę – iki 800 m³ dujų per metus, ir moka dvinarę kainą už suvartotas dujas.

3. ŠILUMOS SEKTORIUS

3.1. RINKOS APŽVALGA

Lietuvoje stambiausias šilumos tiekėjas yra įmonių grupė „Dalkia“, kuri valdo UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ 9 filialus. Įmonių grupei „Dalkia“ priklausančios įmonės 2008 metais patiekė 39 proc. visos Lietuvos vartotojams reikalingos šilumos. Perpus mažesnis šilumos tiekėjas yra AB „Kauno energija“ (patiekė 17 proc. viso šilumos kiekio), AB „Klaipėdos energija“ pagal gamybos apimtis užima trečią vietą Lietuvoje (tiekia 10 proc. šilumos). AB „Panevėžio energija“ yra vienintelė regioninė įmonė, šilumą tiekianti Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Zarasų, Pasvalio ir Kupiškio miestų bei rajonų vartotojams (8 proc. visos patiektos šilumos). 2008 metais keitėsi teisinė aplinka, reglamentuojanti šilumos sektoriaus valdymą. Pagal naująjį Šilumos ūkio įstatymą Komisija reguliuoja tik tų šilumos tiekėjų veiklą, kurie per metus parduoda daugiau kaip 10 GWh šilumos. Taip pat Komisijai pavesta nustatyti šilumos kainas nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurių pagamintą šilumos energiją superka šilumos tiekėjai ir ją parduoda vartotojams. Komisija šiuo metu šilumos bazines kainas yra nustačiusi 55 įmonėms – 51 šilumos tiekėjui ir 4 nepriklausomiems šilumos gamintojams. Toliau šioje ataskaitoje yra pateikiami tik Komisijos reguliuojamų šilumos tiekėjų duomenys. Komisijos reguliuojami šilumos tiekėjai praėjusiais metais aptarnavo 621 tūkstantį vartotojų, iš jų net 97 proc. sudaro namų ūkiai. Kaip matyti iš 16 pav., kasmet šilumos tiekėjai patiekia 9-10 tūkst. GWh šiluminės energijos. Pastaruosius dvejus metus stebimas nežymus į tinklus patiektos šilumos kiekio mažėjimas (apie 4 proc. kasmet) dėl aukštesnės vidutinės metinės oro temperatūros, sumažėjusių nuostolių renovavus šilumos perdavimo tinklus, decentralizavus grupinius šilumos punktus nebeeksploatuojant karšto vandens tinklų, daugiau įdiegus automatizuotų šilumos punktų ir pan.

25

200817 pvamztinklįmontinkluatkreneįm

8 metais 83roc. Vakarųzdynų techną šilumos k

nės ir toliauus (apie 10

eipti dėmesmanoma.

17 pav. Š

16 pav

3 proc. į tių šalyse eknologiniai škiekio. Iš 17u kasmet ma00 mln. Lt į, kad visiš

ilumos perd

v. Patiektos

nklus patieksploatuojamšilumos per7 pav. akivaažina nuostkasmet), n

škai išveng

davimo tink

į tinklą šilu

2

ekto šilumomų šiuolaikrdavimo nuaizdu, kad oolius. Nuo

nuostoliai suti šilumos

kluose susid

umos kiekis

6

os kiekio bukinių, optimuostoliai sudoptimalus l2004 metų umažėjo 3 perdavimo

darančių nuo

2004-2008

uvo parduomalaus dydž

daro apie 1ygis Lietuvvis daugiauprocentiniatinkluose s

ostolių poky

metais

ota, nuostolžio, su gera 10-12 proc.voje dar nepu investuojaais punktaissusidarančių

ytis 2004-20

liai sudarė termoizoli

nuo patiekpasiektas, taant į perdavs. Tačiau reų nuostolių

008 metais

apie acija kto į ačiau vimo eikia ų yra

3.2. INVESTIC

Nuo šilumKomKomderinprižiūkuriuilgo tiekėEuroSąjunnegainstitvartotiekimpriim Invesmaži191 biokuperdaNuo atnau

Kaip 2-2,skaič

2008 metų

mos ūkyje. Šmisija, kitaipmisijos pritanimo laikasūrėtojas, gauos objektuprocedūriniėjo investiciopos Sąjungngos param

ali priimti sptucijų darbootojams naumo patikim

mti sprendim

sticijos šiluinimui arbamln. Lt. Pruru kūrenamavimo veikl2004 metų

ujina po 45

18 pav. Ši

p matome 15 ct skiria čius viršijo 3

CIJOS Į ŠI

ų, įsigaliojuŠilumos tiep šios sąnaarimo, todėls. Komisijaali geriau nus yra pagrįsio svarstymijoms, gali tgos struktūrimai gauti, pprendimo, ko nesuderin

udingų invesmumą. Todėlmą dėl šilum

umos ūkyjea tiekimo praėjusiais mmi katilai, klai, t. y. šiluų yra renovkm arba 2 p

ilumos tiekė

18 pav., šiinvesticijom3 centus, ta

ILUMOS ŪŪKĮ

us naujam Šekimo įmonaudos nebusl atsiradus a pritaria umatyti, kursti. Tačiau p

mo įvairiuostekti išvis ainių fondų lprivalo pat

kol negavo snamumo gasticijų projel būtina grie

mos ūkio inv

Šilumos ūknės privalo is įskaičiuojbūtinybei gnuomonei, r būtina skirpriimti politse komitetuatsisakyti kalėšas. Šilumteikti Komisavivaldybėali kartais tektų, kurie aežčiau nusavesticijų.

kio įstatymuinvesticijas jamos į šilugauti saviva

kad savivrti lėšų ir artinį savivald

uose. Todėlai kurių promos tiekimoisijos pritarės tarybos ptekti atsisakatpigintų šil

akyti terminu

e, kaip ir patikimumuimetais 33 prkondensacinumos tinklųvuota apie proc. eksplo

ėjų investici

ilumos tiekms. 2007 mčiau tai buv

2

kituose eni didinti. 2roc. investicniai ekonomų atnaujinim

10 proc. voatuojamų t

ijos 2004-2

kėjai vienai metais dėl invo vienkartin

7

nergetikos 008 metaiscijų skirta šmaizeriai, d

mui teko 65 visų perdavitinklų.

008 metais

kilovatval

nvesticijų į nis brangiai

ui, keitėsi inderinti su

umos kainąaldybės sutvaldybė, kar šilumos tidybės tarybuždelsus p

ojektų, nes do įmonės, terimą investatvirtinto inkyti centrallumos gamyus, per kiek

sektoriuoses šilumos tišilumos gam

didinantys kproc. visų fimo tinklų.

vienai kilov

andei pagaPanevėžio i kainavęs p

nvesticijų dsavivaldybeą. Anksčiautikimą, pailaip vietinisekėjo norai

bos sprendimpritarti siūlodalis jų atsieikdamos paticijoms. Tnvesticijų pllizuotai tiekybą arba pak laiko vieto

e, yra skiriekėjai faktmybai, t. y

katilų efektyfaktiškai atl Paprastai

vatvalandei

aminti vidutermofikaci

projektas.

derinimo tve ir tik po tu užtekdavogėjo invest

s šilumos i investuoti mą užtrunkaomoms šiluiperka tik garaišką Euračiau Komlano. Dėl dvkiamos šiluadidintų šiluos savivalda

riamos sąnatiškai inves. pastatyti nyvumą. Šiluliktų investikasmet tiek

pagaminti

utiniškai kainę elektrin

varka to su o tik ticijų ūkio į kai a dėl umos gavus opos

misija viejų umos umos a turi

audų stavo nauji umos icijų. kėjai

smet nę šis

3.3. Š

ŠILUMOS

Skaičinvesbūtinnusta Pagrisudaršilumpraėjkainasurea(19 p

20081.594 ŠilumsąnaukuriokiekisąnauIš 20perka

čiuojant šilusticijoms dnos sąnaudoato, kokią su

indinė ir diro nuo 50 i

mą yra gamtjusių metų as gali persaguoti į rinpav.).

SEKTORI

8 metais šilu4,3 mln. Lt.

mos tiekėjųudas sudaroos kinta prikio. 2008 meudos – 944,0 pav. pateamos šilum

umos kainądidinti tiekimos pagamintumą įmonė

idžiausia sąiki 70 proc.tinės dujos,pabaigoje.

skaičiuoti dunkos pokyč

19 pav. Š

IAUS KAINODARA

ą, yra atsižvmo patikimti bei patiekgalėtų uždi

velgiama į dmumą ar atkti šilumą virbti pelno (

du pagrinditnaujinti įrevartotojui.

(pelno norm

umos tiekėja. Vadinasi, š

ų sąnaudas o kuro, pirklausomai netais šios sąn,3 mln. Lt, keiktos šilum

mos sąnaudos

ąnaudų dalis visos kain, kurių kainŠilumos tieu kartus pečius ir taikė

Šilumos sav

ai gavo 1.36šilumos tiek

sąlyginai grktos šilumnuo reikiamąnaudos sudakurios ir nulmos sąnauds sudarė 68

2

s yra skiriamos, priklaus

na 2008 metekėjai nuo 2r metus. Toė vidutinę

vikaina ir vi

61,1 mln. Lkėjams sąna

galima skirmos, elektromo pagamint

arė 1.118,6 lėmė bendrądų struktūrproc. visų s

8

ma kurui įssomai nuo ktais buvo re2008 metų odėl augant17 proc. m

dutinė kain

inius dalykuenginius beTvirtindam

ma yra griežt

t pajamų, oaudoms pad

rstyti į kintos energijosti ir patiektmln. Lt arbą sąnaudų aros matyti, sąnaudų.

sigyti. Kurokuro rūšies.ekordiškai apagal Šilum

t kuro kainomažesnę šil

na 2004-200

us: kiek lėšei kokios y

ma šilumos ktai reguliuoj

sąnaudų padengti trūko

tamąsias ir s ir vandeni į šilumos

ba 70 proc. vaugimą.

kad 2008

o dedamoji . Pagrindiniaukšta ir pramos ūkio įsoms tiekėjaumos kainą

08 metais

šų reikia įmyra pagrįstokainą, Komjama).

atyrė 17 pro233,2 mln.

pastoviąsians technoloperdavimo visų sąnaud

metais vid

šilumos kaiis kuras gamadėjo mažėtstatymą šilui negalėjo lą nei savik

monei os ir

misija

inoje minti ti tik umos laiku kaina

oc. daugiau, Lt.

, t. y.

as. Kintamąogijai sąnau

tinklus šiludų, iš kurių

ąsias udos, umos kuro

dutinės kurro ir

Kadaturi lrūšiųpastekainodidesm3, 2rinkopraėjsumapožiū

angi gamtinlemiamos įų (dujų, mazebimas ryškos augimas snė nei 2002007 metaisos kaina 20jusių metų pažėjimas kūriu yra ribo

20 pav. Š

nės dujos šilįtakos šilumzuto ir medikus gamtinių

pasiekė pi8 metų prads – 475,9 L008 metais pabaigoje a

kuro sąnaudojamas.

21 pav. V

Šilumos tiek

lumos tiekėjmos tiekėjų ienos) rinkoų dujų bei miką, kai impdžioje. 2008

Lt/tūkst. m3

buvo stabiatpigo, tačiadoms įtako

idutinių kur

kimo veiklos

2

ėjų kuro balkuro sąnau

os kainos 20mazuto kainporto kaina8 metais gamarba 69 proli ir tik meau tiekėjai šos beveik

ro rinkos ka

s sąnaudų st

9

anse sudaroudoms. Iš 2004-2007 mnų šuolis. 20a siekė 1.34mtinių dujųoc. mažesnetų pabaigošios kuro rūneturėjo. M

ainų dinami

truktūra 200

o didžiausią21 pav. ma

metais didėjo008 metais 42,0 Lt/tūksų vidutinė knė. Kaip maoje šiek tiekūšies naudojMazuto na

ka 2004-20

08 metais

ą dalį, tai duatyti, kad po tolygiai ir spalio mėnst. m3, t. y.aina buvo 1

atome iš 21 k sumažėjoja tik 4 pro

audojimas a

008 metais

ujų kainos dagrindinių tik 2008 m

n. gamtinių . buvo 60 p1.170,9 Lt/tū

pav., medi. Nors maz

oc., todėl kaaplinkosaug

dydis kuro

metais dujų

proc. ūkst. ienos zutas ainos giniu

Komšilumšilumperkakurių(23 p

misijos atlikmos tiekimomos gamybaamos šilumų didžiausiąpav.), todėl

kta analizė o veiklos sąai naudojam

mos sąnaudoą dalį naudopagaminti v

22 pav. Š

parodė, kaąnaudų stru

mo kuro struos sudarė 7ojamo kurovieną kilova

ad priklausouktūra (22 uktūroje gam3 proc. visų (85 proc.) atvalandę ka

omai nuo nir 23 pav.)mtinės dujoų sąnaudų sudarė bio

ainavo pigia

Šilumos tieksudaro a

3

kėjų, kurių kapie 90 proc

0

kuro struktū., sąnaudų s

naudojamo ). 2008 metos sudarė da(22 pav.). Tkuras, kuroau.

ūroje gamtinstruktūra

kuro rūšietais šilumoaugiau nei 9Tuo tarpu š

o sąnaudos

nės dujos

es kinta bes tiekėjų, k

90 proc., kušilumos tieksudarė 47 p

endra kurių uro ir kėjų, proc.

Pateigerokvidutct/kW

iktame 24 pkai skiriasitinė šilumo

Wh arba 49

24

23 pav. Š

pav. matytii. Šilumos s kaina buvproc. maže

pav. Šilum

ilumos tiekapie

kėjų, kurių k

, kad gamtigamybai g

vo 29,81 ct/snė.

mos gamybojšilumo

3

85 proc., sąkuro struktū

ines dujas igamtines du/kWh, bioku

je biokurą ios kainos 2

1

ąnaudų struk

ir biokurą vujas deginanurą deginan

ir gamtines 009 m. kov

ūroje biokuraktūra

vartojančiosnčiose įmo

nčiose – 19,

dujas vartojvo 1 d.

as sudaro

se įmonėse onėse 2009 ,96 ct/kWh,

jančių įmon

šilumos kam. kovo m

, t. y. bevei

nių

ainos mėn. ik 10

Komregulnes regulKaipPastoir varir sosąnauneūkKaipsąnauinfliaproc.Vadiveikltačia

Apibnepanuos2007įmon

misijos, kaipliuojamų įmiš Rusijosliavimas, ta

p minėta, šioviosios sąnrtotojams p

oc. draudimudas Komis

kiškumo patp pavaizduoudos nuo 2acijos augim., galima teiinasi, Komilą vykdė ef

au būtina išl

bendrinant gadengė patirtolingai. P

7 metais (26nės – UAB „

p energetikomonių išlaid perkamų

aip pat ir Koilumos tiekėnaudos – taipatiekto šilu

mo įmokos, sija kontrolitirtos per didota 25 pav2004 metų mas sudarė igti, kad dėlsijai pavyko

fektyviai. Kaikyti pusia

os kainų redos kitoms

dujų kainomisija, įtak

galima sakyrtų 1.594,3

Praėjusiais 6 pav.). Ne„Vilniaus en

ėjų sąnaudai tokios sąn

umos kiekioremonto iriuoja ir priždelės sąnau

eguliuotojo,su kuru ne

noms bei rkos neturi.

, pagrindinesusijusiomrinkoje par

v., šilumos padidėjo 3beveik 30 pl Komisijoso apsaugoti

Komisija ir tausvyrą tarp

25 pav.

yti, kad 200 mln. Lt smetais šilu

et pusę visųnergija“, AB

3

as sudaro nnaudos, kuri. Jas sudaro

r kitos paslžiūri, kad į dos. savikainą

5 proc., tačproc. ir vidus taikomų revartotojus

toliau skatinp sąnaudų m

Kuro ir kitų

08 metais šąnaudų. 20umos tiekėų nuostolių B „Kauno e

2

ne tik kintamias įmonės po nusidėvėjiaugos, mokšilumos kai

labiausiai čiau įvertinutinis darboeguliavimo nuo nepagrna įmones

mažinimo ir

ų sąnaudų s

is uždavinyms reikmėmrduodamų

šilumos tiek008 metais ėjai patyrė2008 metai

energija“ ir

mosios, betpatiria neprimas (amortkesčiai, palūiną nebūtų

didino kurnus tai, kado užmokestimetodų pas

rįstų išlaidų,kiekvienaistiekimo pat

santykis

ys – stebėtms (pastovio

kitų kuro

kėjų gautosvisos šilumė du kartuis patyrė diAB „Klaipė

t ir pastoviriklausomaitizacija), daūkanos ir tįtrauktos ne

ro sąnaudod nuo 2004is Lietuvojestoviosios s, ir šilumos s metais efetikimumo u

i, kad nediosios sąnaud

rūšių kain

s 1.361,6 mmos tiekimous daugiau idžiausios šėdos energij

osios sąnau nuo pagam

arbo užmokt. t. Būtent epagrįstos i

os. Pastovio4 metų prade didėjo apisąnaudos netiekimo įm

ektyvinti vežtikrinimo.

idėtų dos), noms

udos. minto kestis

šias r dėl

osios džios ie 60 ekito.

monės eiklą,

mln. Lt pajao įmonės d

nuostolių šilumos tiekja“.

amos dirbo

nei kimo

Kaipteisėgalėjšilumlaiko

KaipsąnautinklVartoturėj

p minėta, 20s aktai būtųusios susim

mos tiekimootarpį šilumo

s

26 pav.

p matome išudas priskyai“ ir UAB otojų nepado labai dau

008 metais ų leidę dažnmažinti sąno įmonių vos vartotoja

27 pav. Šskaičiuojant

Šilumos tie

š 27 paveikyrus ne prie„Mažeikių

dengtų kuroug įtakos,

daugiausia nesnį šilumonaudas ir išveiklos rez

ai apmokės

ilumos tiekt, kad nepad

kslėlio, atlike nuostolio, šilumos tin

o sąnaudų prkad nuo 2

ekimo veiklo

3

nuostolių aos kainų pevengti nuo

zultatą 200nepadengta

imo įmoniųdengtos kuro

kus įmonių o prie atei

nklai“ 2008 roblemos iš009 m. sau

os rezultatai

3

atnešė gamterskaičiavimstolio. 27 p

08 metais, as kuro sąna

ų veiklos rezo sąnaudos

i 2004-2008

finansinių ityje būsimųmetais uždišvengė Taliusio mėn.,

tinių dujų kmą, dalis šilpav. kaip pjei skaičiu

audas.

zultatas 200bus apmokė

8 metais

rodiklių anų pajamų, tirbo pelno. no ir Rygosnukritus g

kainos augimlumos tiekimpavyzdį patuotume, kad

08 metais, ėtos ateityje

nalizę, ir netai UAB „J

s šilumos tigamtinių du

mas. Tačiaumo įmonių teikiame dvd per atein

e

u, jei būtų viejų nantį

epadengtas Jonavos šilu

kuro umos

iekėjai, todėujų kainai,

ėl tai pigo

centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Norint būti visiškai tiksliems, įvardinsime ir kitas priežastis, kodėl Taline ir Rygoje šilumos kainos yra mažesnės, nei šiuo metu Vilniuje. Vilniuje, Taline ir Rygoje šiluma gaminama deginant gamtines dujas. Vilniuje apie 90 proc. šilumos pagaminama termofikacinėje elektrinėje, Taline 53 proc. ir Rygoje apie 70 proc. šilumos nuperkama iš termofikacinės elektrinės. Atlikta analizė parodė, kad yra trys pagrindinės priežastys, kodėl Taline ir Rygoje šilumos kainos mažėja, o Vilniuje – ne. Pirma. Taline ir Rygoje šilumos kainos perskaičiuojamos kartą per ketvirtį (kai kuro kainos kinta intensyviau – perskaičiuojamos ir kartą per mėnesį). Vilniuje nuo 2007 m. liepos mėn. šilumos kaina keitėsi tik vieną kartą, Taline – 8 kartus, Rygoje taip pat 8 kartus. Vadinasi, kaimyninėse šalyse šilumos vartotojai mokėjo sąnaudomis pagrįstas kainas tada, kai nuolat brango gamtinės dujos ir kitas kuras, vilniečiams taikoma tuo metu šilumos kaina buvo mažesnė nei savikaina. Taigi pagrindinė šilumos kainų mažinimo priežastis – laiku perskaičiuotos šilumos kainos Taline ir Rygoje. Antra. Nors gamtines dujas Baltijos valstybėms AAB Gazprom parduoda vienodomis kainomis, UAB „Vilniaus energija“ perkamų dujų kaina yra didesnė nei Talino bei Rygos šilumos įmonių. Talinas perka dujas apie 20 proc. pigiau, Ryga – apie 10 proc. pigiau. Tokia situacija susidarė todėl, kad Latvija turi Inčiukalnio dujų saugyklą, kurioje laikomos iš anksto sukauptos pigesnės dujos bei palanki Talino šilumos gamintojui sutartis su vietiniu dujų tiekėju. Trečia. Talino ir Rygos termofikacinės elektrinės dirba optimaliu režimu, t. y. visa jų pagaminama elektros energija yra superkama, o Vilniaus elektrinei garantuota, kad bus nupirkta tik apie 60 proc., todėl blogėja gamybos ekonominiai rodikliai. Komisija inicijavo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma, atsižvelgiant į kuro kainų pokytį, šilumos kainas perskaičiuoti kiekvieną mėnesį. Jei šilumos kainos būtų perskaičiuojamos kas mėnesį pagal realiai perkamo kuro kainas ir susidariusi ankstesnio laikotarpio vartotojų skola būtų išdėstyta ilgesniam periodui, tai prognozuojama, kad įmonių, kurių kuro balanse 80-90 proc. sudaro gamtinės dujos, šilumos kainos vartotojams turėtų sumažėti iki 15-20 proc. 3.4. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI Iki šiol diskutuojama, kaip turėtų būti atskiriamos sąnaudos tarp šilumos ir elektros energijos kogeneracinėje elektrinėje. Šilumos ir elektros energijos gamyba kogeneracinėse jėgainėse yra technologiškai ir ekonomiškai susipynusi, todėl neįmanoma tiesiogiai paskirstyti turto ir eksploatacinių sąnaudų tarp abiejų energijos rūšių. Dėl to sąnaudų paskirstymui tarp šilumos ir elektros energijos gamybos yra naudojami sutartiniai metodai. Sąnaudų paskirstymas tarp šilumos ir elektros gamybos turi apsaugoti šilumos vartotojus, kad jiems nebūtų perkeliama elektros ūkio išlaikymo našta ir tai nedidintų šilumos kainų. Tačiau ir visi Lietuvos elektros energijos vartotojai neturėtų subsidijuoti pvz. Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos šilumos vartotojų. Šį principą Komisija garantuoja taikydama Alternatyvaus šilumos šaltinio metodą, pagal kurį šilumos gamybos kainą kogeneracinėje elektrinėje prilygina šilumos gamybos kainai efektyvioje katilinėje. Kadangi nuo 2010 metų, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, keičiasi situacija elektros rinkoje, Komisija pradėjo rengti naują Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką. Toliau vyksta ginčai, kas yra karšto vandens tiekėjas – šilumos tiekimo įmonė ar geriamojo vandens tiekimo įmonė. Šiuo metu iš Komisijos reguliuojamų šilumos tiekėjų maždaug pusė jų vartotojams parduoda centralizuotai paruoštą karštą vandenį, likusios vartotojams parduoda tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti vartotojai perka iš geriamojo vandens tiekėjo. Komisijos nuomone, toks apsirūpinimo karštu vandenių būdas, kai nėra karšto vandens tiekėjo, yra labai problemiškas, nes vartotojai nežino tikrosios karšto vandens kainos, nesudaromos karšto vandens tiekimo sutartys, todėl nėra atsakingo asmens ir pan.

34

Komnepaapsirsiekdkaršt

misija yra nasinaudojo rūpinimo kadama skatinto vandens t

4. GSEK

4.1. R

LietuUAB„Kauvandįmonkapittuo, sociatiekėkenkKomkontrtiekėkomiviso pasla

GERIAMOKTORIUS

RINKOS A

uvoje vandB „Vilniausuno vandendenys“ – apnių akcininktalui. Menkkad ši veik

alinė paslauėjui keliamiksmingas žmmisijos funkc

roliuoti, kaėjai pagal tiisijos regulrinkoje par

auga naudoj

ne kartą išįstatymų n

arštu vandennti konkurentiekėją, karš

OJO VANS

APŽVALG

denį tiekia s vandenysnys“, UABptarnauja 70kas yra va

kas privataukla nėra ve

uga, ir vartot aukšti reik

monių sveikcija - derint

aip jos taikiekiamo geriavimo sritįrduoto vanjasi vis daug

ir nuot

šsakiusi savnumatyta tniu būdo, knciją karštošto vandens

vo pozicijąteise ir n

karšto vandeo vandens ūks kainas nus

ą dėl karštepasirinko

ens tiekėjas kyje ir užtiktato visiems

NDENS T

A

ir nuotekas“, UAB „

B „Sūduvos0 proc. varlstybė (sav

us kapitalo serslas įprastojai įmoneikalavimai ukatai ir nuoteti geriamojo

komos. Komriamojo vanį. Komisijodens. Nuo giau vartoto

28 pavtekų tvarkym

3

TIEKIMO

as tvarko a„Aukštaitijos vandenys“rtotojų. Bevvivaldybės) susidomėjimstine prasmi apmoka ti

užtikrinti vaekos neteršto vandens tmisija kainndens apimtos reguliuoj

2004 m. gojų (28 pav.

v. Geriamojomo paslaugų

5

O IR NUO

apie 342 įmos vandeny“, UAB ,,Dveik visų vir tik apie

mas vandenme. Vandens

k būtinąsiasandens paslati gamtos. tiekimo ir n

nas suderinotis ir aptarnamos ir ko

geriamojo v)

o vandens tių apimčių d

to vandenskaršto va

yra šilumokrinti vartos šilumos ti

OTEKŲ T

monės. Didys“, AB ,,KDzūkijos v

vandens tieke 1 proc. ris sektoriums tiekimas s sąnaudas. augų kokyb

nuotekų tvaro 119 vandnaujamų varontroliuojamvandens tiek

iekimo dinamika 20

s tiekėjo –andens tieks tiekėjas. Ttojams galiekėjams.

TVARKY

džiausi vanKlaipėdos vvandenys“, kimo ir nuoinkos prikl

mi galėtų būir nuotekų Svarbus da

bę, t. y. van

rkymo pasldens tiekimrtotojų skai

mos įmonės kimo ir nuo

004-2008 m

– kol vartokėjo arba Todėl Komimybę pasir

MO

ndens tiekėjvanduo“, UUAB ,,Šia

otekų tvarklauso privačūti paaiškina

tvarkymasalykas - vannduo neturi

augų kainasmo įmonių, ičių nepatentiekia 97 p

otekų tvark

m.

otojai kito

isija, rinkti

jai - UAB aulių

kymo čiam amas s yra ndens

būti

s bei kiti

nka į proc.

kymo

Tačia95 pLietugeriapaslatvarkgamy

Kaipaprūppaslaekonvartorengiplanuatskinuote BendnebutiekimGeriavandvartonei v

au 7 – 9 proroc. Lietuv

uvos vandeamuoju vanaugos. Norinkymo paslaybinių pajėg

p matyti iš pinant šiuoauga, tad gnomiškai paotojus prie iant savivalus, reikia rairai gyvenvekos būtų c

dros geriamuvimas lemimo bei nuamojo vand

dens tiekėją,otojams priiviena iš jų

oc. augimasvos gyventojentvarkos ūndeniu apsint aprūpinti

augas, reikigumų užtek

29 pa

s per penkerojų naudotųūkio plėtrosirūpina iš i likusius vaia naujų v

ks ir prijungu

rius metus nųsi centralizus strategijašachtinių šartotojus cenandentiekious naujus v

nėra pakankuotai teikia

a. Šiuo meulinių ir jintralizuotai

o ir nuotekartotojus (2

29 pav. to metu esagalimybių agrįsta. Blopagrindiniųldybės teritasti raciona

vietei apsimentralizuota

mojo vandenia tai, kad vuotekų tvardens tiekimo, kurio finaimtinas kainų nenustatė

av. Vandensgamybini

tik apie puamą vartotoplėsti vartogiausia paų vandens ttorijoje vanaliausius spmokėtų turėai vežamos

ns tiekimo vienoje savirkymo įmoo ir nuotekų

ansinio ir vanas. Nors keė viešojo v

3

s gavybos irių pajėgumų

usė įmonių ojų skaičiųotojų skaičadėtis yra tiekimo ir nndens tiekimrendimus irėti savo grį valyklą.

bei nuotekivaldybės teonių, o savų tvarkymoadybinio pajelios savivavandens tie

6

r nuotekų vų dinamika

kamas, kad iamomis pasetu apie 1 iems neteiki teikiamu vkų tinklų, o29 pav.).

turimų gaų geriamuočių pakank

kaimo tipnuotekų tvamo ir nuotr galbūt vieręžinį bei n

kų tvarkymoeritorijoje vvivaldybė

o įstatyme, pajėgumo užtldybės pareekimo terit

valymo įreng2004-2008

iki 2014 meslaugomis, k

mln. Lietukiamos nuovandeniu ir so vandens

amybinių paoju vandenika. Tačiau po gyvenviearkymo sistekų tvarkymetoj tinklų nuotekų su

o strategijoveiklą vykdnesiima inparinkti kontektų įgyvenengė infrastrtorijų ir ko

ginių m.

etų daugiau kaip tai numuvos gyvenotekų tvarksuteikti nuotiekėjų tur

kaip mato ntojų kymo otekų rimų

ajėgumų yriu bei nuobet kuri p

etėse, bet temų labai mo infrastrsujungimo

urinkimo du

ra išnaudojotekų tvarkplėtra turi prijungti šbrangu. To

ruktūros plėį vieną sist

uobę, iš ku

jama kymo

būti šiuos odėl, ėtros temą urios

os savivaldydo keletas smniciatyvos, nkurso tvarkndinti plėtrruktūros plėonkurso tv

ybės lygmemulkių vankaip numa

ka vieną vią bei garanėtros planus

varka nepar

enyje ndens atyta iešąjį ntuoti s, bet rinko

savivir vaateitytiekimsavik

valdybės vieadybinį stipyje tik regiomo bei nuokainai ir jos

30 pUABmažeišvalsąnaunei dper psavik 4.2. I Vanddiegisumaparaivandparamlaikodaug

30

ešojo vandeprinimą, t. yoninė įmonėotekų tvarky

dinamikai,

pav. akivaB „Aukštaitiesnė, palyglanti (IV, Vudos sukurt

daug vandenpenkerius mkainos varto

INVESTIC

dens ūkyje imui, vandeažinti avarijiškas gauti

dens tiekimomos plėtraiotarpį skyrė giau kaip 95

0 pav. Vand

ens tiekėjo. y. regioninįė galėtų vartymo paslau parodyta 3

Todėl kalbį viešojo vtotojus sąly

ugomis. Kok0 pav.

ėti apie toleandens tiek

yginai nebrakią įtaką tu

izdžiai maijos vandeninti su IV

V grupės) tiems pajėguns tiekiančiometus padidotojai už tok

CIJOS

didžioji invens paslaugjų skaičių, Europos Sąo įmonėmsi bei kitiemvirš 730 m

proc. Lietu

dens tiekimo

atyti mastonys“, UAB grupės įmoįmonė įgyvumams aptaose įmonėsedėjo tik apikią pačią pa

vesticijų dagų kokybės

infiltraciją ąjungos fons nuo 2004ms investicimln. Lt. Iki uvos gyvent

3

o įmonių gr

o ekonomij„Dzūkijos vonėmis. Tovendina didarnauti ir išle. Kaip matie 11 proc.slaugą mok

alis yra skirgerinimui, bei netekti

ndų paramą 4 metų panijų projekta2015 metų

tojų naudotų

7

rupių vidutin

esnį įmoniųkėjo parinkiangiai aprūpuri įmonės t

jos įtaka svandenys“) dėl kai neddžiulius invlaikyti, o patome 30 pav., o IV gru

ka brangiau.

riama inframažiau lėšųs. Vandensinvesticijų audota dauams. Valstyturėtų būtiųsi centraliz

nė savikain

ų stambinimimą, dar an

pinti kokybiteikiamų pa

savikainai. vidutinė pa

daug vandevesticijų praslaugų saviv. I grupės

upės išaugo

astruktūros pų - esamų t

s tiekimo įmprojektams

ugiau kaip ybės biudže investuotazuotai teikia

na 2004-200

mą, jų ekononkstoka. Taškomis vanaslaugų apim

I grupės aslaugų sav

ens parduodrojektus, žeikaina kyla įmonių pas

o net 38 pr

plėtrai, nautinklų renov

monės ypačs. Kaip mat2,9 mlrd. letas vandens dar 1 mlramomis pas

08 m.

minį ačiau ndens mtys

įmonių (pvikaina 85 pdanti ir nuoenkliai padikur kas dau

slaugų savikoc. Dėl did

pvz., proc. otekų idėja

ugiau kaina delės

ujų technolovacijai, siekč aktyviai tetome iš 31 plitų tarptautns ūkiui perd. litų tam,laugomis.

ogijų kiant eikia pav., tinės er šį , kad

Paskrezul32 pa(tinkinves1 mlpriju

kutinius penltatų, būtinav. matome

klas pailgėjosticijoms skln. naujų vaungimui bei

31 pav. Va

nkerius metuna efektyvie, kad per po 25 proc.),kiriamų lėšartotojų. Vavandens išg

ir nuo

andens ūkio

us buvo akai panaudo

penkerius m, tačiau prijšų reikėtų cadinasi, iki gavimo pajė

32 pav. Getekų tinklų

investicijų dinamika 2

3

ktyviai inveoti Europo

metus buvo njungti tik 7centralizuotšiol investiėgumų pana

eriamojo vabei prijungi

8

stuota į vans Sąjungosnutiesta api0 942 naujtai teikiamocijos į plėtr

audojimui.

andens tiekiimų dinami

2004-2008 m

ndens ūkį, s, valstybėsie 2 230 kmi vartotojaiomis paslaurą turėjo ma

imo tinklų ika 2004-20

m., mln. Lt

tačiau norins bei savi

m geriamojo, tad su likugomis apražai įtakos

008 m.

nt pasiekti valdybių lė

o vandens tikusiu 1 mlrdrūpinti dar naujų varto

gerų ėšas. inklų d. Lt apie

otojų

Dar matoprisijVadisavivobjektūkstnuotereikaprisij

prastesnė yome, kad nujungė tik 46

Nem(renonuotesavivatstatvandmetu

Atna

inasi, vartovaldybių prktus prie gatančių. Be tekos (jeigualavimų tvajungimą.

mažiau svarbovavimą). Kekų surinkvaldybėms tymui, o de

dens tiekimous padidėjo.

33 pav. A

yra nuotekuotekų suri6064 nauji v

aujinus tinkl

otojai neskrisijungimo atvėse įrengto, nėra grieu per parą arkyti mažo

bios investicKaip matomkimo tinkluneleidus di

engti išauguo ir nuotekų

Avarijų skaič

kų surinkiminkimo tinkvartotojai, o

lus, mažėja

kuba jungtsąlygos n

gtų tinklų, tuežtų reikalavišleidžiami s apimties

mo tinklų pklų pailgėjoo tai perpus

cijos yra ir me iš 33 pavuose. Paskidinti kainų

usias kitas sų tvarkymo

čius, tenkan

ir geriamoj

3

tis prie cenėra priimtiuri nemažaivimų, kaip

mažiau nenuotekas n

plėtros padėo 31,1 procmažiau neg

į vandens tv., nuo 2004kutiniais mų, vandens ąnaudas (pv

o paslaugų t

ntis 1 km va

o vandens n

9

entralizuotainos, t. y. i investuoti,turi būti tvaegu 5 kub.ebuvimas s

tiekimo bei 4 metų gero

metais avartiekimo įm

vz., elektrosteikimo pat

andentiekio

ėtis. Iš 32 c. arba 1 7gu vandens t

netektys (34

ai nutiestų vartotojas,

, kartais sumarkomos gy m). Ekon

stabdo tinkl

nuotekų tvokai sumažrijų įvyko monės lėšas energijos)tikimumas p

ir nuotekų t

pav. pateik19 km. Tačtiekime.

4 pav.).

tinklų, ne, norintis pmos siekia nyventojų, smominio intelų plėtrą ir

varkymo tinžėjo avarijų

šiek tieks privalėjo ). Tačiau gaper pastaru

tinklui 2004

ktos diagračiau prie ti

es išduodaprisijungti net keliasdemulkių vartoereso ir grinaujų varto

nklų atnaujinvandentiek

k daugiau, skirti ne t

alima teigti,uosius penke

4-2008 m.

amos inklų

amos savo

ešimt otojų iežtų otojų

nimą kio ir

nes turto , kad erius

PasautinklurekomKalbprikl

34 pav.

ulinė vandeuose sudaromendacijas

bant apie inlauso nuo kr

Vandens netekčių ir in

ens tiekėjų o mažiau nnetikslinga

nfiltraciją į ritulių kieki

asociacija, negu 20 proa investuoti nuotekų su

io per metus

nfiltracijos į

4

vertindamaoc., tai šis rį tinklų atna

urinkimo tins ir kiek tų k

į nuotekų tinnklus dinammika 2004-22008 m.

a vandens tirodiklis yra aujinimą, ka

0

nklus, reikėkritulių pate

ekėjų veiklpatenkinam

ai netektys ėtų pasakytienka į nuote

ą, nustatė, kmas. Pagal mažesnės ni, kad šis rekų vamzdy

kad jei netePasaulio ba

negu 14 procrodiklis dauynus.

ektys anko c.

ugiau

4.3. KKAINODAARA

SkaičdedapagriSavivinfra(3-5 planoišsampatikbūsim

Ge

čiuojant geramosios: lėšindinės veikvaldybės sa

astruktūros metams) įm

o įgyvendinmiau informkimumo užtmus kaštus b

eriamojo vanndens tiekimmo ir nuotekkų tvarkym

riamojo vanšos, skirtos klos būtinosavo teritoriplėtros pl

monių veikns šiuo kai

muoti vietos tikrinimas kbūtina paly

ndens tiekimvandentvar

sios sąnaudoijose turi planus. Vanklos ir plėtrinų galiojimvisuomenę

kainuoja ir tginti su tikė

4

mo ir nuoterkos ūkio inos. parengti gendens tiekėros planus, mo laikotarpę apie numatai turi įtakėtina nauda.

1

mo paslaugų kainodaross schema

ekų tvarkymnfrastruktūr

mo kainą, yros plėtrai b

yra dvi pagbei atnaujin

grindinės kanimui, ir įm

ainos monių

riamojo vaėjai, sudarynumato, kopiu. Svarstatomus darb

kos galutinei.

andens tiekydami kainokią dalį satant plėtros bus, nes teiki kainai, ku

kimo ir nuonų galiojimavivaldybės

planus, lakiamų pasla

urią moka v

otekų tvarkmo laikotars infrastruktabai svarbu augų gerini

vartotojai. T

kymo rpiui tūros

kuo mas,

Todėl

Įmonįmon

nių pagrindnių veiklos l

Reikveiklvandnesutneįmnuosnesup Geriaišaugužmosaviv

Situavandnedidužtik

kėtų atkreiptlos efektyv

dens tiekėjų,teikė galim

manoma varekliai peržprantamų k

amojo vandgo 16,2 prookesčio ir valdybių del

35 p

dinės veiklolyginamąją

acija, kai taidens tiekimodeliam pelnkrinti gerą p

ti dėmesį į tvumo užduo, kurie nuo

mybės tiekėrtotojams pžiūrint teikkainų šuolių

dens tiekimooc. vieneto

kitos sąnlsimo nusta

pav. Vanden

os būtinosioanalizę, ska

os sąnaudosaičiuojami i

s nustatomoir nustatomi

ikomos kaino įmonių peningumo rodpaslaugų kok

tai, kad tik lotis, bus p2001 metų ėjui peržiū

paaiškinti, kiamų pasla.

o ir nuotekųo. Per tą laaudos. Tač

atyti kainas,

ns tiekimo į

nos yra žemelningumo dikliui, įmokybę, tiekim

4

laiku perskapakankamainėra perskaūrėti kainų,kodėl kainaaugų kaina

ų tvarkymo aikotarpį pačiau reikiataip ir liko

įmonių savi

mesnės nei terodiklių (mnės nėra pa

mo patikimu

2

aičiavus kaii lėšų infraaičiavę kain, padarė ,,a iškart did

as, galima

paslaugų saabrango ele

a pažymėtiskirtumas t

ikaina ir vid

os atliekanti veiklos efe

eikiamų pasmažesnis neakankamai pumą.

inas galima astruktūros nų. Savivald,meškos padinama 50-išvengti v

avikaina (35ektros ener, kad dėl tarp taikomo

dutinė kaina

t panašių vektyvumo ro

slaugų saviki 10 proc. lpajėgios inv

tikėtis, jogatnaujinim

dybės, kurioaslaugą” sa-70 proc. i

vartotojams

5 pav.) per prgija, kuras

politinių os kainos ir

a 2004-2008

vandens tiekodikliai.

kaina, neleidlaikomas ne

vestuoti į tu

g įmonės vykmui. Tačiauos per 6-9 mau, nes beir daugiau.

nepriimtin

penkerius ms, išaugo dsprendimų

r savikainos

8 m.

kimo

kdys u yra metus eveik

Tik nų ir

metus darbo

bei s.

džia tikėtis eigiamu). Erto atnaujin

gerų Esant nimą,

IšanaįmonpenkvandKitasvandduomekondeng

Pagriyra kviduj

alizavus sanės sugebėjkerius metusdentvarkos ūs - pagrindi

dens tiekimmenų, (37 pnominę padgiama nuosto

37 pav. V

36 pav. Van

indinės priekaršto vandje bei delsim

antykinius vjo kontrolis šios galimūkis bus nepinės veiklos

mo ir nuotepav.) geriamdėtį gelbsti olinga veikl

Vandentvar

ndentvarko

ežastys, kodens tiekėjasmu perskaič

vandens tieiuoti sąnau

mybės mažėjpakankamais pelningumekų tvarkym

mojo vandenfinansine

la).

rkos įmonių

dėl įmonės s, tai yra kačiuoti kainas

s įmonių ve

4

ekimo įmonudas, turėjo

o ir jeigu toi atnaujinam

mo - rodiklimo paslaugns tiekėjai j

veikla (pv

ų pagrindinė

dirbo nuosas turi prisiis, kai taikom

eiklos pelnin

3

nių veikloso realių gaokios tendenmas ir nebuss iliustruojagų pardaviau daugelį

vz., nepana

ės veiklos pe

ngumas 200

stolingai, suimti nuostoma kaina ne

s pelningumalimybių atncijos išlikss užtikrinama, kiek pelnmų litui. Kmetų dirba

audotais am

elnas (nuost

04-2008 m.

usijusios su lius dėl kar

esiekia savik

mo rodikliutnaujinti tus ateityje, ky

mas veiklos tno tenka vieKaip matonuostoling

mortizacinia

tolis) 2004-

neišspręstaršto vandenkainos.

us, matyti, urtą, tačiau yla pavojus,tęstinumas.enam geriamme iš pateai. Įmonės

ais atskaitym

-2008 m.

kad per

, kad mojo eiktų savo mais

a problema,ns tiekimo n

, kas namo

Daugpašilšilumskaitpade(37 pDelsisąnau

gelyje savivldytą šaltą vmos tiekėjastiklių rodmengti geriam

pav.) parody

Geriabūti namųviena

Vienpaslavandįtaką 4.4. P Norslėšoskainogeriaį tai,visuo

iant perskaudos bei kt.

amojo vandprieinamosų ūkio biudam namų ūk

valdybių taivandenį (vans su geriamenis, kurie d

mojo vandenytų nuostoli

nas namų ūkaugą per mdens ir suteią mokėjimo

PROBLEM

s kainodarojs, tačiau labos taikymoamojo vande, kad nėra ose butuose

aičiuoti kain., savikaina

dens tiekim ir įperkam

džetui, t. y.kio nariui pe

38 pav. Ge

ikomas prinndenį tiekia

mojo vandendažnai nesuns tiekėjui iių.

ncipas, kad a vandens įmns tiekėju

utampa su įvš savo lėšų

karšto vandmonė, o šiluatsiskaito pvadiniu nam, dėl ko van

kio narys, mėnesį moka

ikiamų nuodydžiui tur

MINIAI KL

je labai aišbai dažnai io pradžios. ens apskaitofizinių gal

e įrengti ger

nas, kai brapralenkia ta

o ir nuotekmos. Todėl n

kiek piniger mėnesį (3

eriamojo vavienam

per parą vaa 11,37 Lt.tekų paslau

ri šių paslau

LAUSIMAI

škiai atskirtiškyla problDaugelis v

os prietaisailimybių vieriamojo van

4

angsta pagraikomą kain

kų tvarkymonorėtume pgų išleidžiam38 pav.).

andens tiekim namų ūki

artodamas 6. Kadangi vugų kiekis Lugų kaina.

I

ta pardavimlemų dėl gevartotojų mi butuose ir enu metu (nndens apska

4

rindiniai ganą ir įmonė

o paslaugosarodyti, koma geriama

mo ir nuoteio nariui per

dens tiekėjoumą pašildympagal butuomo apskaitondens tiekėj

63 litrus gevieno namųLietuvos mi

mo veikla ireriamojo va

mano, kad ptik po to tanuo pirmosaitos prietai

avybos ištekpradeda dir

s, kaip bendkia vandenajam vande

ekų tvarkymr mėn.

o nėra, o gymui šilumo

ose įrengtų s prietaisu. jai patyrė a

eriamojo vaų ūkio nariiestuose yra

r jos vykdyandens apskpirmiausia aikoma pards pardavimisų, Komisi

kliai, auga rbti nuostoli

dro interesos paslaugų

eniui ir nuo

mo išlaidos

yventojai gs įmonė). Tkaršto vanSkirtumą t

apie 80 proc

andens, vidio suvartojaa labai pan

ymui užtikrikaitos prietaturi būti įr

davimo kainmo kainos ta

ijos nuomon

darbo, remingai.

o paslaugos,kainų įtaka

otekų tvarky

auna Todėl ndens enka

centų

montų

, turi a yra ymui

dutiniškai užamas geriamašus, didžia

ž šią mojo ausią

inti numatoaisų įrengimrengti (pakena. Atsižvelgaikymo diene, vartotoj

omos mo ir eisti) giant enos) as ir

tiekėjas turėtų pasirašyti papildomą susitarimą prie sutarties, kuriame numatomi tiekėjo įsipareigojimai dėl geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo. Tačiau dažnai vandens tiekėjai delsia įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisus butuose ir neinformuoja vartotojų apie pasirengimą vykdyti pardavimo veiklą. Visa tai kelia teisėtą vartotojų pasipiktinimą.

5. TRANSPORTO TARIFŲ DERINIMAS Vyriausybė, siekdama atsisakyti keleivių vežimo kainų reguliavimo funkcijų, 1998 metais pasiūlė transporto kainų reguliavimo pakeitimus ir nuo 1998 metų pabaigos, įsigaliojus Kelių transporto kodekso 16 str., Geležinkelio transporto kodekso 34 str., Vidaus vandenų transporto kodekso 30 str. pataisoms, Komisijai buvo pavesta derinti keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais, vidaus vandenų transportu tarifų maksimalius dydžius, o nuo 2002 metų ir vežėjams autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifų maksimalius dydžius. Kaip parodė dešimties metų patirtis, Komisijos reguliuojami keleivių vežimo tarifai turi tik nedidelę įtaką keleivių vežimo rinkai, kadangi keleiviai, vykstantys reguliariaisiais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu sudaro tik 4 proc. visų besinaudojančių vidaus viešuoju transportu keleivių. Be to, Komisijos vaidmuo reguliuojant transporto tarifus apsiriboja tik maksimalių tarifų derinimu, o transporto licencijuojamų veiklų priežiūrą ir kontrolę vykdo kitos institucijos. Dažnai veiklos, kurios tarifų maksimalius dydžius įmonės privalo derinti su Komisija, pajamos sudaro tik nedidelę dalį visos įmonės veiklos pajamų, o dėl konkurencijos rinkoje dauguma vežėjų maksimalių Komisijos suderintų tarifų dydžių netaiko. Komisijos nuomone, nėra prasmės konkurencinės rinkos sąlygomis nustatyti keleivių vežimo paslaugas teikiančių vežėjų maksimalių tarifų, todėl tikslinga atsisakyti šios rinkos reguliavimo.

5.1. KELEIVIŲ VEŽIMO RINKA

2008 metais visų susisiekimo rūšių vidaus viešojo transporto priemonėmis buvo pervežta beveik 408 mln. keleivių. Didžiausią lyginamąją dalį – net 98,4 proc. – turėjo kelių transporto vežėjai, kurie keleivius veža vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais. Geležinkelio transportu buvo pervežta 1 proc. visų keleivių, vandens transportu – 0,6 proc. 2008 metais visų susisiekimo rūšių vidaus viešojo transporto priemonėmis važiavo 13 proc. keleivių mažiau, negu 2007 metais. Tam turėjo įtakos metų antroje pusėje pradėję ryškėti ekonomikos recesijos požymiai ir tai buvo pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kada keleivių skaičius buvo mažesnis palyginti su praėjusiu atitinkamu laikotarpiu. Iki šiol keleivių skaičiaus mažėjimo tendencija buvo būdinga tik geležinkelių transportui. Šiuo metu keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu paslaugas teikia 55 vežėjai, iš kurių: 53 kelių transportu, 1 – geležinkelių transportu ir 1 vidaus vandenų transportu, o paslaugos vežėjams bei keleiviams yra teikiamos 51 autobusų stotyje.

5.2. KELIŲ TRANSPORTAS

Keleivių vežimo paslaugas kelių viešuoju transportu tolimojo susisiekimo reguliariaisiais maršrutais 2008 metais teikė 53 vežėjai. Per metus tolimojo susisiekimo maršrutų skaičius sumažėjo nuo 406 iki 388. Per tą patį laikotarpį autobusų rida šiais maršrutais sumažėjo 3 proc. ir per 2008 metus vežėjų autobusai nuvažiavo 61,8 mln. km. Analizuojant keleivių, vykstančių tolimojo susisiekimo maršrutais, skaičių, pastebima, kad 2008 metais jis sumažėjo iki 11,2 mln., t. y. sumažėjo daugiau kaip 6 proc., o keleivių apyvarta – beveik 10 proc. Maršrutų ir keleivių

45

skaičkomptai suNorsvežimtarifųdideskeleisuderdarboaugimpusmkainosąnaupastamaršpelnimaže

čiaus mažėjpensacijos uudarė 21 prs, kaip jau bmą tolimojoų augimas snis. Pagriniviams tarifrinimo, buvo sąnaudų, mas. 2008 m

metį 20 procos išliko pudos per maraisiais mešrutais veiklinga, o visųesnis, negu

Kelemetuvienokaip 2008reisametatoliaupabavežan

39 p

imui įtakosuž keleivių,roc. vežėjų gbuvo minėt

o susisiekim(39 pav.).

ndinės priežfus, buvo pvo sąnaudų

kurios karm. pasižymc. brango, oanašios kai

minėtą laikoetais buvo dlos pajamoų vežėjų vei2007 metai

ivių vežimous padidėjo o keleivio vir 2007 m.

8 metais Kais tolimojo ais, 2008-aiu išliko sk

aigoje galiojnt keleivius

pav. Keleivvidutinių s

neabejotin turinčių teigautų visų pta, keleivių

mo maršrutaPalyginti s

žastys, dėl priversti kraugimas. D

rtu sudaro mėjo ypač do per antrąjip 2007 motarpį padididesni už s 2008 metiklos bendras.

ai turėjo praisę į lengvatpajamų už kų apyvarta pis išaugo 8,su 2007 mkurių vežėj

reiptis į KoDaugiausia į

vidutiniškadideliu kuroąjį pusmetį . pradžiojedėjo beveikvidutines stais siekė bas rezultatas

adėjęs lėtėttas, vežimąkeleivių vežper metus s,5 proc. Paja

m., 2008 mejai didino tomisiją dėlįtakos sąnau

ai apie 55 po kainų kitimnet 34 proc. Kaip matk 20 proc. sąnaudas. Kbeveik 132 s – 5927,5 t

o kelių trannuo 1,81 L

važiavimo ir buvo 56,4

Komisija 46 susisiekimosiais dauguirtumas tar

ojo 2005-20s paprasto t

vių vežimo ksąnaudų ir v

nsportu tolimLt iki 2,04 tolimojo su4 km. įmonėms

o maršrutaiuma vežėjų rp vidutinių008 metais tipo autobus

4

kelių transpvidutinių tar

mojo susisieLt, o pajam

usisiekimo

suderino kis didesniusmaksimalių

ų faktinių irKomisijos

sais – 18-26

6

portu tolimojifų dinamik

i ekonomiką, 2008 metažimą tolimosumažėjo, tamų didėjimetais vidutitaikomus tal didesnių udų augimuproc. visų mu: dyzelinc. atpigo irtyti iš 39 p

VidutiniaiKeleivių vež

mln. Lt. Štūkst. Lt pe

ekimo maršmos nuo 1,9maršrutais

keleivių vež maksimalių Komisijor suderintųvežėjams

6 ct už 1 ke

ojo susisiekika 1999 – 20

kos augimasais siekė bevojo susisiektačiau pajammo priežastiinis tarifas arifus ar, nmaksimalių

ui turėjo sąnkeleivių ve

nis kuras per metų gale pav., viduti taikyti taržimo tolimo

Ši veikla 32elnas, tačiau

šrutais 1 rid90 Lt iki 2,atstumas 2

žimo kelių us tarifų dys suderintųų tarifų dyd

suderinti meleivio kilom

imo maršrut008 metais

s. Vežėjų gaveik 28 mln

kimo maršrumos už keleis buvo taikbuvo 20 p

norėdami dių tarifų dynaudų kuruežimo sąnaer pirmąjį mdyzelinio

inės 1 kel.rifų dydžiaojo susisiek2 įmonėse bu 117,7 tūks

dos kilometr,13 Lt. Tuo2008 metais

transportu ydžius. Kaipų tarifų dyddžių (40 pamaksimalūs metrą, veža

tais

autos n. Lt, utais. eivių

komų proc. dinti

ydžių ui bei audų, metų kuro . km

ai tik kimo buvo st. Lt

ro sąnaudoso tarpu vidus išliko pan

s per utinis našus

reguliariaip ir ankstesnžių netaikė

av.). 2008 mtarifų dyd

ant minkšto

isiais niais , bei metų džiai:

tipo

autob16-2

busais 7 ct, o veža

4

5.3 A Kaipautobkartųpastaatnaupirmišlaikpajamderinkeleiautobmaks

5.4 G 2008keleiskaičpenkvietinarba 14 pautompradėpriklplėtrKeleišaugapyv

40 pav. Vid

AUTOBUS

p jau buvo busų stočių ų įvažiavo araisiais meujinimą. Na

ma kategorijkymas jų samų, dėl didnimo į Komivinio transpbusų stotysesimaliais dy

GELEŽINK

8 metais geivių. Palygičius išliko bkiolika metųniais maršru

proc. Be tomotrisė - tarėjo kursuotilausančiam ai 2008 metivių vežimo

go beveik 1varta ir vidu

ant ekspresa

dutiniai kele

Ų STOTYS

minėta, šiusąnaudos 2į Lietuvos etais stočiųaujai pastatyja bei buvoavininkams desnių vežė

misiją 2008 mporto kompe tarifus, vaydžiais.

KELIŲ TR

eležinkelių inti su 2007beveik toksų buvo diutais dėl to

o, spalio mrp Vilniaus i naujieji dvturtui atnautais buvo sko vietinio s12 proc. ir utiniškai 5 p

ais – 20-30 c

eivių vežimo

S

uo metu ke2008 metaisautobusų s

ų savininkaiytai Alytauso atidarytayra nuostoėjams autobmetais kreippanija. Kitųadovaujasi g

RANSPORT

transportu 7 metais, ke pats, o kel

idinamas mišaugo nuo

mėnesį pradėgeležinkeli

viaukščiai trujinti ir modkirta apie 70usisiekimo siekė 27,5

proc. didesn

4

ct.

o kelių trans

eleivius ir vs siekė 12,5stotis, kurioi pradėjo rūs autobusų sa nauja Kėlingas ir nebusų stotyspėsi tik Vilnų stočių savgaliojančiai

TAS

vietinio sueleivių, vykleivių apyv

maršrutų sk15,2 mln. v

ėjo kursuotio stoties ir raukiniai tardernizuoti, 0 mln. Lt. traukiniais mln. Lt. P

ni taikyti ke

7

sportu tolim

vežėjus apt5 mln. Lt, veos suskirstyūpintis autostočiai 2008dainių auto

egautas pajase teikiamųniaus autobuvininkai, nus 2002 ir 2

usisiekimo kstančių ABvarta išaugokaičius ir dvagono kilo

ti specialiatarptautiniorp Vilniaus keleivių ve

pajamos 20ajamų augieleivių veži

mojo susisie

tarnauja 51ežėjų autob

ytos į 4 katobusų stoči8 metais buobusų stotiamas kompeų paslaugų usų stoties vstatydami v

2005 metų K

traukiniais B „Lietuvoso 6 proc. 20dažnumas. ometrų iki 1

ai įsigytas vo Vilniaus o

ir Kauno. Vežimo paslau

008 metais,imui įtakos imo tarifai.

kimo maršr

–

rutais tarifaii

autobusų busai daugiategorijas. Pių būkle ir

uvo suteiktais. Nors daensuoja iš ktarifų mak

valdytoja – vežėjams paKomisijos su

stotis. Benau kaip 1,9 Pažymėtina,

investuoti a aukštesnė, augumos stkeleivių vežksimalių dy

UAB Tolimaslaugų teikuderintais t

ndros mln. kad į jų t. y.

točių žimo ydžių mojo kimo arifų

pervežta bs geležinkel008 metais

Keleivinių 17,3 mln. va

vieno vagooro uosto, o Vien keleivugos kokyb

beveik 4,1 liai“ traukinpirmą kartą

traukinių agono kilom

ono traukinymetų pabai

vių vežimo ūbei, komfort

mln. niais, ą per

rida metrų

ys – igoje ūkiui tui ir

, palyginti sturėjo padVidutinis k

su 2007 medidėjusi kelekeleivių vež

etais, eivių žimo

tarifadotacvežimsąnau

as 2008 m. cijų už vismo vietiniaudos – beve

Iš k2008keleiankstgeležDėl 5,5 mmetųmaks

5.5. V

KeleatlikotūkstmetabuvoAB „augimir kobuvošaliesumaDidžtranskeleiTais neatl

buvo 11,7 suomeninių ais traukiniaeik 30 proc.

keleivių ve8 metais deivių vežimotesniais mežinkeliai“ kešalyje susid

mln. Lt dotaų pradžioje simalius tar

VIDAUS V

ivius ir trano 28984 reit. keleivių. ais pervežtųo pervežta v„Smiltynės mą 2008 m

ompensacijao mažesnės.s ekonomikažėjusi gyvežiausią 200sporto priemivių, turinči

pačiais mlygintiną ke

41 pav. Kesąnau

ct. AB „Liįsipareigoj

ais sąnaudo (41 pav.).

ietuvos geljimų vykdyos išaugo n

ežinkeliai“ ymą. Per tąnet 37 proc

ežimo vietengė tik 19o vietiniaisetais, viduteleivių vežidariusios ekacijų. Todėkreipėsi į

rifus.

VANDENŲ

nsporto prieisus pagal tvPervežtų k

ų keleivių skvasaros sezo

perkėla“ išetais lėmė g

as už neatly Srautų ma

ka, sumažėjuentojų perka8 metais p

monių kėlimių teisę į le

metais net eleivių ir tr

eleivių vežimudų ir vidut

tinio susis9,5 proc. šis traukiniaitiniams tarimas ir toliakonominės l, siekiant bKomisiją s

TRANSPO

emones per varkaraštį, tkeleivių skakaičių. Kaipono metu. š pagrindingautos dide

ygintiną kėliažėjimo prieusios statybamoji galia,pagrindinės mą, o tuo tarengvatas, kė

36 proc. ransporto p

4

mo vietinio tinių tarifų d

iekimo traios veiklos is veiklos rifams išlieau lieka nuosituacijos nbent iš daliesu prašymu

ORTAS

Kuršių mart. y. beveik aičius 2008p ir anksčia

nės veiklos esnės pajamimą. Transpežastys buvobos Neringo, lėmusi len

veiklos parpu pajamoėlimą, sudartiesioginės

priemonių, n

8

susisiekimodinamika 20

praėjusiais ą patį laiko., tuo tarpu

aukiniais gišlaidų, o rezultatas

ekant mažeostolingas. numatyta, kes kompens

u padidinti

rias kelianti3 proc. ma

8 metais buau, didžioji

2008 m. umos už kelei

porto priemo palyginti oje (sunkiojngvųjų automajamų dalį,

os už keleivrė tik apie

veiklos pnumatytų K

o traukiniai000-2008 m

metais gavotarpį bendu vieno kel

gautos pajabendras A– 122,6 m

esniems už

kad 2009 msuoti išaugukeleivių ve

i AB „Smiltažiau, negu uvo beveik dalis keleiv

uždirbo 14,6vių kėlimą,

monių perkėšaltas vasao transportomobilių perk, t. y. 49

vių kėlimą, į15 proc. pa

pajamų sudKelių prieži

s vidutinių metais

vo 25,9 mlndrosios keleeivio kilom

amos, įskaAB „Lietuvomln. Lt nu

savikainą,

metais įmonusias sąnaudežimo vieti

tynės perkė2007 metai3 proc. di

vių ir transp

6 mln. Lt p, neatlygintilimo pajam

aros sezonaso perkelta 7kėlimo srauproc., sudaįskaitant koagrindinės vdarė lėšos iūros ir plė

n. Lt eivių

metro

aitant dotaos geležinkuostolis. Ka, AB „Lie

acijas, keliai“ aip ir etuvos

nei bus skirdas, įmonė iniais trauk

rta tik 2009

kiniais

la“ 2008 mis, perkėlė 2desnis už 2porto priem

metais 2477 2007

monių

pajamų. Pajinus perkėli

mos 2008 ms, lėtėjanti v7 proc. mažutų mažėjimarė pajamoompensacijaveiklos pajasąnaudoms

ėtros progra

jamų imus

metais visos žiau), mą.

s už as už amų. s už amos

finansavimo įstatymo 10 straipsnio 5 punkte, kėlimą kompensuoti. Įmonės pagrindinės veiklos 2008 metais rezultatas – 728 tūkst. Lt nuostolis. AB „Smiltynės perkėla“ 2008 metais taikė 0,95 Lt (be PVM) keleivių kėlimo keltais tarifą, o galiojo 2007 m. balandžio mėn. Komisijos suderintas maksimalus tarifo dydis – 1,19 Lt už vieno keleivio kėlimą.

6. DARBAS SU VARTOTOJAIS IR INFORMACINĖ VEIKLA 6.1. SKUNDŲ (PRAŠYMŲ) APŽVALGA Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Komisija nagrinėja vartotojų skundus vadovaudamasi patvirtinta Išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Skundai, neatitinkantys šios tvarkos reikalavimų, nagrinėjami vadovaujantis Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Komisijoje tvarka. Komisija taip pat ikiteismine tvarka nagrinėja rinkos dalyvių ginčus. 2008 metais Komisija išnagrinėjo 170 įvairaus pobūdžio gyventojų skundų ir prašymų. Daugiausia – per 100 – vartotojų skundų gauta dėl veiklos šilumos ūkio sektoriuje. Vartotojai skundėsi dėl šilumos tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą, atsijungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, atsisakymo sudaryti šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, dėl šilumos paskirstymo metodo teisėtumo. Elektros energetikos sektoriuje vartotojai skundėsi dėl elektros tiekimo kainų ir tarifų taikymo, dėl naujų vartotojų prijungimo įkainių apskaičiavimo, elektros tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo. Gamtinių dujų sektoriuje daugiausia problemų buvo dėl paskirstymo ir tiekimo sutarčių pasirašymo bei gamtinių dujų tiekimo kainų taikymo termino. Komisijos gauti skundai dėl apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, dėl daugiabučių namų eksploatavimo ir priežiūros įkainių pagrįstumo buvo išnagrinėti pagal kompetenciją bendradarbiaujant su Valstybine energetikos inspekcija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos ar atitinkamos savivaldybės administracija. Tarnybinis bendradarbiavimas su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ar įstaigomis sudarė galimybes visapusiškai bei efektyviai spręsti vartotojų skunduose keliamas problemas ir turėjo teigiamos reikšmės vartotojų teisių gynimui. Gautų skundų skaičius per paskutinius penkerius metus svyravo (žiūrėti 42 pav.). Vartotojų pateikiamų skundų bei paklausimų pagausėja, Komisijai nustačius didesnes energijos išteklių kainas arba pakeitus reguliavimo tvarką.

49

4

6.2. I KiekvisuotarpmKompasieradijaiškiSiekdtinklinstitsukurubriklausposėtinkl KomaptarįmonkartuskaitE.Ma

INFORMA

kvienų metųomenės nerimiestiniais a

misija ypač ektų aiški io laidose irino kainų podama kuo alapio wwtucijos, aso

urti patraukikos, nuolasimus pateidžius ir juoalapį aplank

misija kiekvrimą, kuriamnių, žiniasklu su konferetė NDX Ealdeikis, Lie

42 pav. Gyv

ACINĖ VEI

ų pradžia bimu dėl rekautobusais tstengėsi, k

ir teisinga ir televizijosokyčių priež

išsamiau iww.regula.lt

cijuoti vartkliausią sveat atnaujinaikiami greitose svarstokiusių intere

vienais metme dalyvaujlaidos atstoencija, skirtEnergija getuvos ener

ventojų skun

IKLA

būna susijuordiškai kytarifų dydžiųkad vartotojinformacija

s forumuosežastis. ir operatyv

atnaujinimtotojai, moketainės stru

ama aktualiti atsakymaomus klausiesantų skaič

tais gegužėuja vartotojuovai. 2008 mta elektros

generalinis rgetikos inst

ndų ir paklau

5

usi su pokylančių degaų kėlimo, djus ir visus

a. Komisijoe, asociacijų

viau informmui. Buvo kslo įstaigouktūros vai informacii, sudaryta imus. Susidčius.

ės mėn. vus ginančių metais Komenergetikosdirektorius

tituto moksl

usimų 2004

0

yčių ir naualų kainų, dėdėl didesnių s besidomis nariai ir ų organizuo

muoti vartotapklausto

s, stengtasiariantą. Tinija, į elektgalimybė u

domėjimą r

veiklos rezuorganizacij

misijos atass aktualijoms J.Staškevlininkai ir n

4-2008 meta

ujienų laukėl įmonių plų sąskaitų už

nčius įvykiskyrių spec

ojamuose re

tojus, Komos reguliuoji išsiaiškintnklalapis btroniniu būužsisakyti inrodo tai, ka

ultatams įvjų, valstybėkaitos prist

ms aptarti. Kvičius, Eu

nepriklausom

ais dinamika

kimu. Praėjulanuojamo kž šildymą iriais energetcialistai akt

enginiuose,

misija didelįojamos įmoi informacij

buvo papilddu vartotojnformaciją ad nuolat a

vertinti orgės institucijųtatymas buvKonferencij

uropos Parmi ekspertai

a

usieji prasikeleivių vež

r karštą vandtikos sektotyviai dalyvdavė interv

į dėmesį sonės, valstijos poreikiudytas naujojų užduodaapie Komi

auga Komi

ganizuoja vų, reguliuojvo organizujoje praneširlamento ni.

idėjo žimo denį.

oriuje vavo

viu ir

skyrė tybės us ir omis amus sijos sijos

viešą jamų uotas imus narys

6.3. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS Komisija yra Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER), Europos elektros ir dujų reguliuotojų darbo grupės (ERGEG) ir Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (ERRA) narė. Komisijos darbuotojai dalyvauja šių asociacijų darbo grupėse. Komisija nuolat pateikia atnaujintus duomenis ERRA interneto puslapiui, kas ketvirtį parengia informaciją ERRA leidžiamam naujienų biuleteniui. Metų pradžioje Komisijoje lankėsi ERRA prezidentas G.Szorenyj, buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos. 2008 metais Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys buvo išrinktas atstovauti ERRA, organizuojant Pasaulinį energetikos forumą. Gegužės mėn. Vilniuje vyko Europos Sąjungos remiamas renginys - Baltijos šalių elektros rinkos mini forumas, kuriame buvo diskutuojama dėl naujos atominės elektrinės statybos bei galimų elektros jungčių su Lenkija ir Švedija. Komisija kartu su ERRA spalio mėn. Vilniuje organizavo Vidurio ir Rytų Europos energetikos reguliavimo institucijų pirmininkų posėdį, renginyje dalyvavo apie 40 svečių iš 22 šalių. Energetikos reguliuotojų pirmininkų posėdžio metu buvo aptartos aktualiausios Vidurio ir Rytų Europos energetikos problemos, patvirtintas ERRA veiklos planas, kuriame prioritetas numatytas reguliavimo institucijų darbuotojų mokymams.

7. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS 2008 metais keitėsi Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir organizacinė valdymo struktūra. Nuo lapkričio mėnesio pagal Energetikos įstatymo pataisas Komisija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 1 d. Komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi Daną Janulionį paskyrė Komisijos pirmininko pavaduotoju. Ateityje pareigūnus - Komisijos pirmininką ir jos narius –pagal minėto įstatymo pataisas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu skirs Seimas. Antrąjį savo veiklos dešimtmetį pradėjusi skaičiuoti Komisija visada siekė tapti šiuolaikiška, atitinkančia Europos Sąjungos šalių, turinčių geriausias energetikos rinkos reguliavimo tradicijas, institucija. Komisijos organizacinė valdymo struktūra 2008 metais atitiko Energetikos, Kainų ir sektoriniais įstatymais bei jų lydimaisiais teisės aktais priskirtų pagrindinių funkcijų vykdymą.

51

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos grafinė struktūra

Siekdami pagerinti Komisijos administracijos valdymą, Komisijos nariai kartu su administracijos darbuotojais 2008 metais ne kartą svarstė institucijos valdymo organizavimo klausimus. Komisija 2008 metų pradžioje patvirtino naują Darbo reglamentą ir naują valdymo struktūrą. Ataskaitinių metų pabaigoje Komisijoje dirbo 54 darbuotojai: 5 valstybės pareigūnai, 45 valstybės tarnautojai ir 4 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Per 2008 metus konkurso būdu į darbą Komisijoje buvo priimti 7 valstybės tarnautojai. Iš darbo minėtais metais savo noru išėjo 2 valstybės tarnautojai. 2008 metais Komisija į darbą priėmė 2 pakaitinius valstybės tarnautojus. Minėtais metais pagal darbo sutartis į darbą Komisijoje buvo priimti 3 darbuotojai. Atleisti – 2 darbuotojai. Komisijoje ataskaitinių metų pabaigoje dirbo 32 moterys ir 22 vyrai. Iš 54 Komisijos darbuotojų 53 turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (98 %). 2009 m. gruodžio mėnesį pagal profesinį išsilavinimą Komisijos darbuotojai buvo pasiskirstę taip: ekonomika – 23 (43 %); technologijos mokslai – 10 (19 %); teisė – 9 (16 %); vadyba ir verslo administravimas – 6 (11 %); kitas išsilavinimas – 6 (11 %). 8 darbuotojai turi po 2 aukštojo mokslo diplomus.

52

7.1. DARBO ORGANIZAVIMAS, KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS, FINANSAVIMAS IR LĖŠŲ PANAUDOJIMAS Darbo organizavimas Komisija darbą organizuoja vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Pagrindinis iš jų yra Komisijos darbo reglamentas. Kassavaitiniuose Komisijos narių bei skyrių vedėjų pasitarimuose aptariami per savaitę atlikti darbai ir numatomos būsimos užduotys. Pasitarimuose nusprendžiama, kokius klausimus būtina išnagrinėti tvarkomuosiuose Komisijos posėdžiuose, kuriems klausimams nagrinėti būtina organizuoti viešuosius svarstymus, kokia yra oficiali Komisijos pozicija konkrečiu klausimu. Komisijos ir administracijos darbuotojų išanalizuoti klausimai įrašomi į viešojo Komisijos posėdžio darbotvarkę. Uždari Komisijos posėdžiai organizuojami Komisijos vidaus darbo organizavimo klausimais arba tada, kai to reikalauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios konfidencialios informacijos naudojimą. Kvalifikacijos kėlimas Organizuojant kvalifikacijos tobulinimą, didelis dėmesys yra skiriamas specialių profesinių žinių bei administracinių ir vadybinių įgūdžių tobulinimui. Daugelis Komisijos darbuotojų savo profesines žinias tobulino dalyvaudami UAB „Ekonomikos mokymo centras“, UAB „Auditorių aljansas“, Socialinių mokslų kolegijos mokslo ir verslo centro bei kitų mokymo įstaigų parengtose valstybės tarnautojų įvadinio bei tęstinio mokymo programose, specialiai Komisijos darbuotojams parengtuose mokymo kursuose „Sąryšis tarp šilumos kainų reguliavimo ir įmonės finansų”, „Komisijos taikoma įmonių finansinio pajėgumo vertinimo metodika“, „Investicijų projektų vertinimas“, „Užsienio bendrovių, veikiančių dujų, elektros bei šilumos segmentuose, finansinė analizė ir palyginimas su Lietuvos analogiškomis įmonėmis (AB „Lietuvos dujos“, AB „VST“, AB „Lietuvos energija“)”. 2 darbuotojai kėlė kvalifikaciją ir baigė kursus nuotoliniu būdu, 6 darbuotojai dalyvavo Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (ERRA) Centrinio Europos Universiteto (CEU) organizuojamuose mokymuose, 1 darbuotojas dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Komunalinis įmonių reguliavimas ir strategija“ bei „Praktinis lyderiavimas politinėje aplinkoje“, 2 darbuotojai dalyvavo Budapešte rengiamuose mokymuose naujiems Komisijos nariams, 1 darbuotojas dalyvavo Florencijoje vykusiuose energetikos įmonių reguliavimo mokymo kursuose. 3 Komisijos darbuotojai tobulino anglų kalbos įgūdžius. Specialios žinios buvo plečiamos dalyvaujant konferencijose ir seminaruose užsienyje. 2008 metais 12 Komisijos darbuotojų buvo sudarytos galimybės dalyvauti tarptautiniuose seminaruose, konferencijose ir darbo susitikimuose. Komisijos darbuotojai specialiąsias žinias tobulino Budapešte vykusiame seminare „Elektros energetikos rinkos“, Energetikos reguliavimo ir investavimo konferencijoje, Prahoje vykusioje konferencijoje „Naujas požiūris į energetikos sektorių: saugumo, patikimumo bei konkurencinės rinkos skatinimas“, Varšuvoje vykusiame forume „Lenkijos-Lietuvos elektros tinklų jungties nauda elektros rinkai lyginant su investicijų suma“, Briuselyje vykusiame Europos verslo viršūnių susitikime „Žalioji ekonomika: nauja energija verslui“, Europos Komisijos ir Europos elektros ir dujų reguliuotojų darbo grupės jungtinėje konferencijoje „Regioninės iniciatyvos – Europos kelias link energijos rinkos integracijos“, konferencijoje „Energijos vartotojų teisių skatinimas“, konferencijoje „Šildymas be globalinio atšilimo: centralizuotai teikiama šiluma aprūpinami pastatai, neišskiriantys anglies dvideginio“. Komisijos darbuotojai aktyviai dalyvavo ir kituose su energetikos sektoriumi susijusiuose renginiuose. Komisija yra Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) ir Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (ERRA) narė. Komisijos darbuotojai yra šios asociacijos Teisinio reguliavimo, Licencijavimo/Konkurencijos ir Tarifų/kainodaros komitetų nariai.

53

FinaValstregulvykdrodikužmoVyribiudžfunkcinstit

ansavimas i

SiekiperiotarnapradžužimKomdalyvpatikaukš2008Respminėkompdaug

tybinė kainliavimo bei

dymui Lietuklių patvirtiokesčiui - 2ausybė Komžetą sudarėcijoms vyktucijomis.

ir lėšų pana

iant užtikrinodiškai peržautojų ir džioje buvo

mti 49 etatai misijos naria

vavo užsienkrinimus. Tčiau minėti

8 m. gruodpublikos Ryėtų patalpų piuterių, sa

giau kaip 20

nų ir energei rinkos prieuvos Respubinimo įstat2800 tūkst. misijai papiė 4675,3 tūkkdyti finan

nti Komisijžiūrimi parearbuotojų, patvirtintas(iš 55).

ai ir valstynyje organiarptautinių ems tikslamdžio mėn. yšių regulia

smulkaus augos ir pri0,0 tūkst. Lt.

audojimasetikos kontrežiūros progblikos 2008tymu KomiLt, turtui į

ildomai skykst. Lt valsnsavimas n

rolės komisgramą, fina metų valstyisijai buvo sigyti – 86

yrė 300 tūkstybės biudžnėra pakan

sija vykdo eansuojamą iybės biudžeskirti 467tūkst. Lt. P

st. Lt darbožeto asignavnkamas, ly

os veiklos eeigybių aprdirbančių

s 61,5 etato

ybės tarnautizuojamose reguliuotoj

ms 2008 metKomisija

avimo tarnyremonto daiešgaisrinės.

43 pav. VK

5

efektyvumąrašymai, stepagal darb, iš jų 48 b

tojai, vykdkonferenci

jų organizatais išleista persikėlė

ybos gautasarbai Komis signalizac

KEKK lėšų p

4

ą bei tinkameigiamos nabo sutartis, buvo užimti

ydami rinkijose bei seacijų dotacij247,3 tūkstį naujas, administra

isijai kainavcijos bei te

panaudojim

energetikos iš valstybėseto ir saviva5 tūkst. LtPadidėjus m užmokesčivimų. Visomyginant su

mą administaujos ir nai

pareigybės. 2008 m. p

kos priežiūreminaruose,joms (nariot. Lt. pagal pana

acines patalvo 25,0 tūkelefono tink

mas 2008 m.

ir vandenss biudžeto. aldybių biudt asignavim

minimaliai miui. 2008 mms Komisij

Lietuvos

travimo funikinamos las. Ataskaitipabaigoje K

ros ir kontr, atliko prižo mokesčiu

audos sutarlpas Algirdkst. Lt., o pklų pertvar

s sektorių kŠios progradžetų finans

mų, iš jų dmėnesinei a

metais Komijos nustatyt

analogiško

nkcijų vykdyaisvos valstinio laikota

Komisijoje b

rolės funkcžiūrimų įmi) sumokėti

rtį iš Lietudo g. 27. Dpersikraustyrkymo darb

kainų amos sinių

darbo algai, isijos toms omis

ymą, tybės arpio buvo

cijas, monių

i bei

uvos alies ymo, bai -

2008energiš vaįrangPažy30,0 patog

8 metais Kogetikos konalstybės biugos bei jų ymėtina, kad

tūkst. Lt agesnė vartot

Ataskmatemate

omisija ilgalntrolės komiudžeto asiglicencijų į

d 2008 metatnaujino Ktojams bei k

kaitinio laierialiojo turerialiojo turt

4

laikio turto isijos kompgnavimų įsiįsigyta už tais Komisiomisijos inkontroliuoja

įsigijimui ppiuterių ir pigijo turto 37,8 tūkst.ija, įgyvend

nterneto sveamoms įmo

parengė invrograminėsuž 85,9 tū Lt, komp

dindama Vaetainę, kuri onėms.

ikotarpio prto, 153,8 to ir 3,5 tūk

44pav. Nauj

abaigoje Ktūkst. Lt

kst. Lt vertės

5

jai įsigytas t

Komisijos b– nemater

s atsargų.

5

turtas 2008

esticijų proj įrangos atnūkst. Lt. Kpiuterinės įralstybės konatitinka tei

balanse buvrialiojo tur

m., tūkst. L

jektą „Valsnaujinimas

Kompiuterinrangos už ntrolės rekoisės aktų re

vo 1311,1 trto, 294,4

Lt

stybinės kain2008 metaiės program48,1 tūkst.

omendacijaseikalavimus

nų ir is“ ir

minės . Lt. s, už , yra

tūkst. Lt vtūkst. Lt

vertės ilgala- trumpala

aikio aikio