vadovelis vadapalo 2003m

Vilenas Vadapalas

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISS FAKULTETO TARYBA2003 M. BALANDIO 30 D. REKOMENDAVO PUBLIKUOTI I KNYGKAIP MOKYMO PRIEMON.

TARPTAUTINTEISPAGRINDINIAI DOKUMENTAI IR JURISPRUDENCIJA

Virelyje panaudota XVII a. neinomo dailininko vario gravirai Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto rinkini.Autorius dkingas Vilniaus universiteto bibliotekai, u suteiktgalimyb i gravir atspausdinti knygos virelyje.

VILNIUS EUGRIMAS 2003

UDK 341 Va21

TURINYS

Dokumentus i angl kalbos vert:Vilenas Vadapalas:1. Agresijos apibrimas. Jungtini Taut Generalins Asambljos 1974 m. gruodio14 d. rezoliucija 3314 (XXIX),2. Europos Bendrijos steigimo sutartis (itrauka),3. iaurs Atlanto sutartis,4. Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projektas,patvirtintas 53 Jungtini Taut Tarptautins teiss komisijos sesijoje (2001),5. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims (itrauka),6. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams irskoloms (itrauka),7. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928 m. rugsjo 13 d. sprendimas Fac-tory at Chorzow byloje (itrauka),8. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m. balandio 11 d. konsultacin ivada Repa-rations for Injuries Suffered in the Service of the United Nations byloje (itrauka),9. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimas United States Dip-lomatic and Consular Staff in Tehran (United States of America v. Iranj byloje(itrauka),

10. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1986 m. birelio 27 d. sprendimas Military andParamilitary Activities in and against Nicaragua (Nicaragua / United States ofAmerica) Merits byloje (itraukos),11. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary / Slovakia) byloje (itraukos),12. Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest Warrant of11 April 2000 (Democratic Republic of the Congo v. Belgium) byloje,13. Arbitrao 1978 m. gruodio 9 d. sprendimas Air Services Agreement of March 27,1946 behveen United States and France byloje (itrauka).Vilenas Vadapalas ir Mindaugas Vadapalas:1. Konvencija dl valstybi teisi ir pareig,2. Deklaracija dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykiusir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij. Generalins Asambljos 1970met spalio 24 dienos rezoliucija 2625 (XXV).Mindaugas Vadapalas:1. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 12,2. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos protokolas Nr. 13.Vilenas Vadupalas, 2003 O EUGRIMAS, 2003- d i! 'iISBN 9955-501-46-4

Pratarm 91. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS1.1Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai 141.1.1 Jungtini Taut Chartija421.1.2 Tarptautins teiss princip deklaracija: Deklaracija dltarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybisantykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini TautChartij. Generalins Asambljos 1970 met spalio 24 dienosrezoliucija 2625 (XXV) 421.1.3 Sien nelieiamumo principas: Saugumo ir bendradarbiavimoEuropoje pasitarimo, vykusio 1975 m. rugpjio 1 d.Helsinkyje, Baigiamasis aktas (itrauka) 511.2Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna521.2.1 Agresijos apibrimas: Jungtini Taut Generalins Asambljos1974 m. gruodio 14 d. rezoliucija 3314 (XXIX) dl agresijosapibrimo 521.2.2 Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna: TarptautinioTeisingumo Teismo 1986 m. birelio 27 d. sprendimasMilitary and Paramilitary Activities (Nicaragua / UnitedStates of America) byloje (itrauka) 561.3iaurs Atlanto sutartis 622. VALSTYB KAIP TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAS2.1 Pagrindins valstybi teiss ir pareigos: Montevideo konvencija dlvalstybi teisi ir pareig 68

TURINYS

2.2Valstybi teisi permimas 712.2.1 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims(itrauka) 712.2.2 Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybsnuosavybei, archyvams ir skoloms (itrauka) 762.3Aukiausij valstybs pareign imunitetai nuo usienio valstybibaudiamosios jurisdikcijos: Tarptautinio Teisingumo Teismo2002 m. vasario 14 d. sprendimas Arrest Warrant of 11 April 2000(Democratic Republic ofthe Congo v. Belgium) byloje (itrauka) 863. SUTARI TEIS3.1 1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 923.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimasGabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje 1244. DIPLOMATIN IR KONSULIN TEIS4.1 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki 1304.2 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki 1464.3. Tarptautinio Teisingumo Teismo 1980 m. gegus 24 d. sprendimasUnited States Diplomatic and Consular Staff in Tehran (UnitedStates of America v. Iran) byloje (itrauka) 1755. MOGAUS TEISS5.1 Tarptautin mogaus teisi chartija 1785.1.1 Visuotin mogaus teisi deklaracija 1785.1.2 Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas.... 1845.1.3 Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas 1955.1.4 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto fakultatyvusprotokolas2155.1.5 Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto antrasisfakultatyvus protokolas mirties bausmei panaikinti218

5.2 Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai2225.2.1 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijaT225.2.2 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijosprotokolas Nr. 12395.2.3 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijosprotokolas Nr. 42415.2.4 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijosprotokolas Nr. 62445.2.5 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijosprotokolas Nr. 72475.2.6 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijosprotokolas Nr. 122515.2.7 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijosprotokolas Nr. 132546. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE6.1 Pagrindiniai valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimusprincipai ir normos: Valstybi atsakomybs u tarptautins teisspaeidimus straipsni projektas, patvirtintas 53 Jungtini TautTarptautins teiss komisijos sesijoje (2001)2586.2 Valstybi atsakomybs formos tarptautinje teisminje, arbitrainjeir sutari praktikoje2736.2.1 Reparacija ir restitucija: Nuolatinio Tarptautinio TeisingumoTeismo 1928 m. rugsjo 13 d. sprendimas Factory at Chorzovvbyloje (itrauka)2736.2.2 Reparacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project (Hungary ISlovakia) byloje2736.2.3 Kompensacija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m.rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros Project(Hungary I Slovakia) byloje 2746.2.4 Satisfakcija: Tarptautinio Teisingumo Teismo 2002 m. vasario14 d. sprendimas Arrest Warrant of 11 April 2000 (DemocraticRepublic ofthe Congo v. Belgium) byloje (itrauka)2756.2.5 Atsakomosios priemons (represalijos): Arbitrao 1978 m.gruodio 9 d. sprendimas Air Services Agreement ofMarch 27,1946 between United States and France byloje (itrauka)2756.2.6 TURINYS

6.2.6 Atsakomj priemoni teistumo slygos: TarptautinioTeisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimasGabcikovo-Nagymaros Project (Hungary I Slovakia) byloje2766.2.7 Diplomatin gynyba: Tarptautinio Teisingumo Teismo 1949 m.balandio 11 d. konsultacin ivada Reparations for InjuriesSuffered in the Service of the United Nations byloje2786.2.8 Europos Sjungos piliei diplomatin gynyba: EuroposBendrijos steigimo sutartis (itrauka)278

PRATARME

7. TARPTAUTINI GIN SPRENDIMAS7.1 Tarptautini gin sprendimo priemons: Jungtini Taut Chartija(itrauka)2807.2 Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas 281

Rinkinyje pateikti pagrindiniai vieosios tarptautins teiss bendrosios dalies dokumentai. Skaitytojas ia ras universalias tarptautines sutartis, Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucijas, Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendim itraukas ir kai kuriuos kitus dokumentus.Rinkin sudaro septyni skyriai: (1) pagrindiniai tarptautins teiss principai, tarptautins taikos ir saugumo palaikymas, (2) valstyb kaip tarptautins teiss subjektas, (3) sutari teis, (4) diplomatin teis ir konsulin teis, (5) mogaus teiss, (6) valstybi atsakomyb tarptautinje teisje ir (7) tarptautini gin sprendimas. Tarptautins vieosios teiss srityje teisininkas daniausiai susiduria btent su iomis tarptautins teiss akomis ir institutais.Pagrindinius tarptautins teiss principus vis pirma parodo Jungtini Taut Chartija, Tarptautins teiss princip deklaracija, Montevideo konvencija dl valstybi teisi ir pareig. Tarptautini santyki istorija nuo 1945 met akivaizdiai rodo, kad nepaisant gili tarptautini krizi ir regionini kar, Jungtini Taut Chartija yra solidus norminis ir institucinis tarpvalstybini, santyki pagrindas. Pasibaigus tarptautiniams konfliktams, visada sugrtama prie pagarbos Jungtini Taut tikslams bei principams ir prie ios organizacijos tarptautins taikos ir saugumo palaikymo procedr. ios universalios sistemos principus geriausiai atspindi knygoje pateikta Tarptautins teiss princip deklaracija (Generalins Asambljos rezoliucija 2625 (XXV). Montevideo konvencija dl pagrindini valstybi teisi ir pareig tvirtina normas, nustatanias valstybs poymius (1 str.), federacins valstybs status (2 str.), normas, apibrianias valstybs pripainim ir jo pasekmes (3 ir 6 str.), ir normas, draudianias gyti usienio valstybi teritorij paeidiant tarptautin teis ir pripainti tokio gijimo teistum (11 str.). ios normos, kartu su Jungtini Taut sistemos normomis, jau se-

10

PRATARM

PRATARM

11

niai tapo bendrosios tarptautin teiss dalimi, tarptautiniais teisiniais paproiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str., nustatantis, jog Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, sudaro pagrind taikyti iuos principus ir normas Lietuvos teisinje sistemoje.Didel dmes skyriau jgos ir grasinimo jga draudimo normoms. Ryium su tuo pateikiu Deklaracij dl agresijos apibrimo (Generalins Asambljos rezoliucija 3314 (XXIX), taip pat ioje srityje svarbiausias Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo Nicaragua byloje itraukas.Teisininkui ypa svarbi tarptautini sutari teis, kodifikuota 1969 m. Vienos konvencijoje dl sutari teiss. ioje srityje reikia turti omeny tai, kad Lietuvos teisinje sistemoje taikomas monistinis tarptautini sutari ir nacionalins teiss norm tarpusavio santykio modelis: Lietuvos tarptautins sutartys veikia tiesiogiai nacionalinje teiss sistemoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d. Seimo ratifikuotas tarptautines sutartis inkorporuoja Lietuvos teisin sistem. Pagal Tarptautini sutari statymo 11 str. 1 d. visos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys tiesiogiai veikia ir tiesiogiai taikomos Lietuvos teisinje sistemoje, aiku, su slyga, kad vienos ar kitos sutarties normos sukuria teises ar nustato pareigas nacionalins teiss subjektams. Be to, Tarptautini sutari statymo 11 str. 2 d. pirmenyb atiduoda ratifikuotoms tarptautinms sutartims j kolizijos su statymais ir kitais teiss aktais situacijose. iuos principus btina inoti taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Skaitytojui, nagrinjaniam 1969 m. Vienos konvencij dl sutari teiss, taip pat bus naudingos Gabcikovo-Nagymaros bylos itraukos, pateikiamos ios knygos sutari teiss skyriuje.Rinkinyje pateikiami visi Tarptautins mogaus teisi chartijos dokumentai, Europos mogaus teisi konvencija ir jos protokolai.Atsakomybs tarptautinje teisje skyriuje skaitytojas ras Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekt, kuriame Jungtini Taut Tarptautins teiss komisija kodifikavo pagrindines valstybi atsakomybs tarptautinje teisje normas. Projektu jau ne kart rmsi Tarptautinis Teisingumo Teismas. iame skyriuje taip pat galima rasti nemaai princip ir norm, kurias taik tarptautins teismins ir arbitrains institucijos, sprsdamos valstybi atsakomybs bylas.Tarptautins jurisprudencijos pavyzdiai parinkti taip, kad paaikint tarptautins teiss taikym pagrindiniais i skyri klausimais. Pavyzdiui, Tarp-

tautinio Teisingumo Teismo sprendimas Nicaragua byloje paaikina pagrindinius karins jgos naudojimo draudimo bei savigynos klausimus.io rinkinio tikslas - pateikti skaitytojams pagrindinius tarptautins vieosios teiss dokumentus lietuvi kalba. Kartu reikia paymti, kad lietuvi kalba nra autentika kalba jokio ia pateikiamo dokumento, skaitant Jungtini Taut Chartij. Jungtini Taut oficiali dokument autentikomis kalbomis yra tik Jungtini Taut oficialios kalbos, Europos mogaus teisi konvencijos ir jos protokol - angl ir prancz kalbos. Todl kilus teisiniam ginui dl i dokument termin taikymo ir aikinimo vis pirma reikia vadovautis autentikomis j kalbomis.Pro f. habil. dr. Vilenas Vadapalas Rinkinio sudarytojas ir vertjasVilnius, 2003 met birelio 5 diena

1PAGRINDINIAI TARPTAUTINSTEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOSIR SAUGUMO PALAIKYMAS

14

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai

15

1.1 JUNGTINI TAUT CHARTIJA, PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI1.1.1 Jungtini taut chartija*Mes, Jungtini Taut Tautos, pasiryusiosigelbti bsimas kartas nuo karo rykts, kuris du kartus vienos kartos monms atne neapsakom kani, irvl tvirtinti tikjim pagrindinmis mogaus teismis, jo asmenybs orumu bei verte, lygiomis vyr ir moter, ir dideli bei ma taut teismis, irsudaryti slygas, kuriomis galt bti laikomasi teisingumo ir sipareigojim, numatyt tarptautinse sutartyse bei kituose tarptautins teiss altiniuose, irskatinti socialin paang ir kurti geresnes laisvo gyvenimo slygas,ir iais tikslaisbti pakanios ir taikiai gyventi kartu geros kaimynysts dvasia, irsuvienyti ms jgas tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti, ir,laikantis princip ir nustatant metodus, utikrinti, kad ginkl jga bt naudojama tik siekiant bendro tikslo, irpanaudoti tarptautines institucijas vis taut ekonominei bei socialinei paangai skatinti,nusprendme suvienyti ms pastangas iems tikslams pasiekti.Todl ms vyriausybs per atstovus, susirinkusius San Francisko mieste ir pateikusius patikrintus tinkamus galiojimus, pritar iai Jungtini Taut Chartijai ir ja steig tarptautin organizacij, pavadint Jungtins Tautos".* Valstybs inios, 2002-02-13, Nr. 15, publ. Nr. 557. Jungtini Taut Chartija Lietuvos Respublikos atvilgiu sigaliojo 1991 m. rugsjo 17 d., kai Lietuvos Respublika buvo priimta Jungtines Tautas.

I SKYRIUS. TIKSLAI IR PRINCIPAI1straipsnisJungtini Taut tikslai yra:1. Palaikyti tarptautin taik bei saugum ir imtis veiksming kolektyvini priemoni, siekiant ukirsti keli grsmei taikai ir j paalinti,sustabdyti agresijos veiksmus arba kitus taikos paeidimus bei taikiomis priemonmis, remiantis teisingumo ir tarptautins teiss principais, sureguliuoti arba isprsti tarptautinius ginus arba situacijas, dlkuri gali bti paeista taika.2. Pltoti draugikus taut santykius, grindiamus taut lygiateisikumoir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kit reikiam priemoni visuotinei taikai stiprinti.3. gyvendinti tarptautin bendradarbiavim sprendiant ekonominio, socialinio, kultrinio ir humanitarinio pobdio tarptautines problemas,ugdant ir skatinant pagarb visoms mogaus teisms ir pagrindinmslaisvms, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos bei religijos.4. Bti centru, vienijaniu taut veiksmus iems bendriems tikslams gyvendinti.2straipsnisOrganizacija ir jos nars, siekdamos gyvendinti 1 straipsnyje nurodytus tikslus, veikia remdamosi iais principais:1. Organizacija grindiama vis jos nari suverenios lygybs principu.2. Visos nars tam, kad visoms bt utikrintos teiss ir dl narysts Organizacijoje nauda, siningai vykdo pagal i Chartij j prisiimtussipareigojimus.3. Visos nars tarptautinius ginus sprendia taikiomis priemonmis taip,kad nekelt grsms tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui.4. Visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jgair jos panaudojimo tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais.5. Visos nars teikia Jungtinms Tautoms visokeriop pagalb bet kurioje veikloje, kurios ji imasi vadovaudamasi ia Chartija, ir susilaiko nuo pagalbos teikimo bet kuriai valstybei, prie kuri JungtinsTautos imasi prevencini arba prievartos veiksm.6. Organizacija utikrina, kad valstybs, kurios nra Jungtini Taut nars, remtsi iais principais, jei tai btina siekiant tarptautins taikosir saugumo.7.

17161. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS7. Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss kitis reikalus, kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nepareigoja nari tokius reikalus sprsti pagal i Chartij; taiau is principas netrukdo taikyti prievartos priemones pagal VII skyri.II SKYRIUS. NARYST3straipsnisPirminiai Jungtini Taut nars yra valstybs, kurios dalyvavo Jungtini Taut konferencijoje San Franciske steigiant tarptautin organizacij, arba anksiau - 1942 m. sausio 1 d. - pasira Jungtini Taut deklaracij, ir kurios pagal 110 straipsn pasira i Chartij ir j ratifikavo.4straipsnis1. Jungtini Taut nars gali bti visos kitos taikingos valstybs, kuriosprisiima ioje Chartijoje tvirtintus sipareigojimus ir kurios Organizacijos sprendimu gali ir nori iuos sipareigojimus vykdyti.2. Kiekviena tokia valstyb priimama Jungtini Taut nare GeneralinsAsambljos sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus.5straipsnisJeigu prie kuri nors Jungtini Taut nar Saugumo Taryba msi prevencini arba prievartos veiksm, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai rekomendavus, turi teis sustabdyti jos galimyb naudotis teismis bei privilegijomis, susijusiomis su naryste. Naudojimosi iomis teismis bei privilegijomis galimyb Saugumo Taryba gali vl grinti.6straipsnisJungtini Taut nar, sistemingai paeidiani ioje Chartijoje tvirtintus principus, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai rekomendavus, gali paalinti i Organizacijos.III SKYRIUS. ORGANAI7 straipsnis1. steigiami ie pagrindiniai Jungtini Taut organai: Generalin Asamblja, Saugumo Taryba, Ekonomin ir Socialin Taryba, Globos Taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Sekretoriatas.

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai2. Pagal i Chartij gali bti steigiamos reikalingos pagalbins institucijos.8 straipsnisJungtins Tautos niekaip neriboja vyr ir moter lygi galimybi uimti kurias nors pareigas pagrindiniuose ir pagalbiniuose jos organuose.IV SKYRIUS. GENERALIN ASAMBLJASudarymas9straipsnis1. Generalin Asamblj sudaro visos Jungtini Taut nars.2. Kiekvienai narei Generalinje Asambljoje gali atstovauti ne daugiaukaip penki atstovai.Funkcijos ir galiojimai10straipsnisGeneralin Asamblja gali svarstyti visus klausimus ir reikalus, pagal i Chartij priklausanius jos kompetencijai arba susijusius su ioje Chartijoje nurodytais kit organ galiojimais ir funkcijomis, ir, iskyrus 12 straipsnyje nurodytas iimtis, bet kuriuo i i klausim ar reikal teikti rekomendacijas Jungtini Taut narms arba Saugumo Tarybai, arba ir Jungtini Taut narms, ir Saugumo Tarybai.11straipsnis1.Generalin Asamblja gali nagrinti bendrus bendradarbiavimo palaikant tarptautin taik ir saugum principus, skaitant nusiginklavimo bei ginkluots reguliavimo principus, ir teikti su iais principais susijusias rekomendacijas narms arba Saugumo Tarybai, arba ir narms, ir Saugumo Tarybai.Generalin Asamblja gali svarstyti visus su tarptautins taikos ir saugumo palaikymu susijusius klausimus, kuriuos jai pateikia kuri nors Jungtini Taut nar ar Saugumo Taryba, arba kokia nors valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, pagal 35 straipsnio 2 dal, ir, iskyrus 12 straipsnyje nurodytas iimtis, gali teikti rekomendacijas iais klausimais suinteresuotai valstybei ar valstybms, arba Saugumo Tarybai, arba ir Saugumo Tarybai, ir suinteresuotai valstybei ar valstybms. Bet

18

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS


19

kur tok klausim, dl kurio btina imtis veiksm, Generalin Asamblja perduoda Saugumo Tarybai-prie svarstym arba po jo.3. Generalin Asamblja gali atkreipti Saugumo Tarybos dmes situacijas, galinias kelti grsm tarptautinei taikai ir saugumui.4. Siame straipsnyje nustatyti Generalins Asambljos galiojimai neapriboja bendros 10 straipsnio taikymo srities.12straipsnis1. Saugumo Tarybai vykdant ioje Chartijoje numatytas funkcijas, susijusias su kokiu nors ginu ar situacija, Generalin Asamblja neteikia jokios rekomendacijos dl io gino ar situacijos, jeigu SaugumoTaryba to neprao.2. Generalinis Sekretorius, Saugumo Tarybai pritarus, Generalinei Asambljai kiekvienoje jos sesijoje pranea apie visus su tarptautine taikair saugumo palaikymu susijusius klausimus, kurie tuo metu svarstomi Saugumo Taryboje, ir ta paia tvarka nedelsdamas pranea Generalinei Asambljai, o jeigu ji neposdiaja - Jungtini Taut narms,apie tai, kad Saugumo Taryba baig svarstyti iuos klausimus.13straipsnis1.Generalin Asamblja pradeda tyrimus ir teikia rekomendacijas, siekdama:a) prisidti prie tarptautinio politinio bendradarbiavimo ir skatinti tarptautins teiss pltr bei jos kodifikavim;b) remti tarptautin bendradarbiavim ekonominje, socialinje, kultros, vietimo bei sveikatos apsaugos srityse ir padti naudotismogaus teismis ir pagrindinmis laisvmis, nepaisant skirtingosrass, lyties, kalbos ir religijos.2.Kitos Generalins Asambljos pareigos, funkcijos ir galiojimai, susij su io straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais klausimais, nustatyti IX ir X skyriuose.14straipsnisRemdamasi 12 straipsnio nuostatomis, Generalin Asamblja gali rekomenduoti kiekvienos situacijos taikaus sureguliavimo priemones, nesvarbu, kokios jos susidarymo prieastys, jei, Asambljos nuomone, tai galt pakenkti bendrai gerovei arba taut draugikiems santykiams, skaitant ir situacij, kylani dl ios Chartijos nuostat, kuriose idstyti Jungtini Taut tikslai ir principai, paeidimo.

15straipsnis1. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kasmetinius ir specialiuosius Saugumo Tarybos praneimus; iuos praneimus turi bti trauktatarptautins taikos ir saugumo palaikymo priemoni, kuri SaugumoTaryba nusprend imtis arba msi, ataskaita.2. Generalin Asamblja gauna ir nagrinja kit Jungtini Taut organ praneimus.16straipsnisGeneralin Asamblja atlieka tarptautins globos sistemos funkcijas, kurios jai priskirtos pagal XII ir XIII skyrius, taip pat tvirtina globos susitarimus dl teritorij, kurios nepripaintos strateginmis.17straipsnis1. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina Organizacijos biudet.2. Organizacijos nars turi padengti Organizacijos ilaidas pagal Generalins Asambljos paskirstym.3. Generalin Asamblja svarsto ir tvirtina visus finansinius bei biudetinius susitarimus su 57 straipsnyje nurodytomis specializuotosiomisagentromis ir svarsto j administracinius biudetus, kad galt teikti rekomendacijas suinteresuotoms agentroms.Balsavimas18straipsnis1. Kiekvienas Generalins Asambljos narys turi vien bals.2. Generalins Asambljos nutarimai svarbiais klausimais priimami dviej tredali balsavimo metu buvusi ir balsavusi Asambljos naribals dauguma. Tokie klausimai yra: rekomendacijos dl tarptautinstaikos ir saugumo palaikymo, nenuolatini Saugumo Tarybos nari rinkimai, Ekonomins ir Socialins Tarybos nari rinkimai, Globos Tarybos nari rinkimai pagal 86 straipsnio 1 dalies c punkt, nauj nari primimas Jungtines Tautas, narysts teisi ir privilegij sustabdymas, nari paalinimas i Organizacijos, globos sistemos funkcionavimo bei biudeto klausimai.3. Sprendimai kitais klausimais, skaitant sprendimus dl papildomklausim kategorij, kuriais sprendimas priimamas dviej tredalibals dauguma, priimami balsuojant buvusi ir balsavusi nari bals dauguma.4. 20



21

19straipsnisJungtini Taut nar, laiku Organizacijai nesumokjusi pinigins mokos, praranda teis balsuoti Generalinje Asambljoje, jeigu jos siskolinimo suma lygi jai nustatytos mokos sumai u dvejus pastaruosius metus arba j virija. Taiau Generalin Asamblja gali leisti tokiai narei balsuoti, jeigu nustatoma, kad moka laiku nesumokta dl nuo jos nepriklausani aplinkybi.Procedra20straipsnisGeneralin Asamblja renkasi eilines kasmetines sesijas ir specialisias sesijas, kurios suaukiamos dl susiklosiusi aplinkybi. Specialisias sesijas aukia Generalinis Sekretorius Saugumo Tarybos arba Jungtini Taut nari daugumos reikalavimu.21straipsnisGeneralin Asamblja pati nustato savo darbo tvark. Ji irenka kiekvienos sesijos Pirminink.22straipsnisGeneralin Asamblja gali steigti pagalbinius organus, kuri, jos nuomone, reikia jos funkcijoms atlikti.V SKYRIUS. SAUGUMO TARYBASudtis23 straipsnis1. Saugumo Taryb sudaro penkiolika Jungtini Taut nari. Kinijos Respublika, Pranczija, Taryb Socialistini Respublik Sjunga, Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst ir JungtinsAmerikos Valstijos yra nuolatins Saugumo Tarybos nars. Deimt kitJungtini Taut nari nenuolatinmis Saugumo Tarybos narmis renka Generalin Asamblja, atsivelgdama pirmiausia tai, kiek Jungtini Taut nars prisideda prie tarptautins taikos ir saugumo palaikymo ir kiek padeda siekti kit Organizacijos tiksl, taip pat teising geografin pasiskirstym.2. Nenuolatins Saugumo Tarybos nars renkamos dvejiems metams. Pirm kart renkant nenuolatines nares, po to, kai Saugumo Tarybos na-

ri skaiius padidintas nuo vienuolikos iki penkiolikos, dvi i keturi papildom nari renkamos vieneri met laikotarpiui. Tarybos nar, kurios galiojim laikas pasibaig, negali bti tuoj pat perrinkta kitai kadencijai. 3. Kiekvienai Saugumo Tarybos narei atstovauja vienas atstovas.Funkcijos ir galiojimai24straipsnis1. Siekdamos utikrinti greit ir veiksming Jungtini Taut veikl, josnars patiki Saugumo Tarybai pagrindin atsakomyb u tarptautinstaikos ir saugumo palaikym ir susitaria, kad, vykdydama savo pareigas, susijusias su ia atsakomybe, Saugumo Taryba veikia j vardu.2. Vykdydama ias pareigas, Saugumo Taryba remiasi Jungtini Tauttikslais ir principais. Konkrets Saugumo Tarybos galiojimai, suteiktiatsivelgiant ias pareigas, idstyti VI, VII, VIII ir XII skyriuose.3. Saugumo Taryba Generalinei Asambljai teikia svarstyti kasmetiniusir prireikus specialiuosius praneimus.25straipsnisJungtini Taut nars, remdamosi ia Chartija, sutinka paklusti Saugumo Tarybos nutarimams ir juos vykdyti.26straipsnisSiekdama prisidti prie tarptautins taikos ir saugumo tvirtinimo bei palaikymo, kad ginklavimuisi pasaulyje bt panaudota kuo maiau moni darbo ir ekonomini itekli, Saugumo Taryba, 47 straipsnyje nurodyto Karo tabo komiteto padedama, yra atsakinga u plan, kurie bus pateikti Jungtini Taut narms dl ginkluots reguliavimo sistemos sukrimo, parengim.Balsavimas27straipsnis1. Kiekviena Saugumo Tarybos nar turi vien bals.2. Saugumo Tarybos sprendimai procedriniais klausimais priimami devyni Tarybos nari bals dauguma.3. Saugumo Tarybos sprendimai visais kitais klausimais priimami devyni Tarybos nari bals dauguma, skaitant vieningai balsavusi visnuolatini Tarybos nari balsus, jei, priimant nutarimus, remiantis VIskyriumi ir 52 straipsnio 3 dalimi, gino alis balsuojant susilaiko.4. 22



23

Procedra28straipsnis1. Saugumo Tarybos darbas organizuojamas taip, kad ji galt funkcionuoti nuolat. Todl kiekviena Saugumo Tarybos nar vis laik turiturti atstov Jungtini Taut bstinje.2. Saugumo Taryba rengia periodinius posdius, kuriuose kiekvienai josnarei jos nuoira gali atstovauti arba vyriausybs narys, arba kurisnors kitas specialiai paskirtas atstovas.3. Saugumo Taryba gali rengti posdius ne vien Organizacijos bstinje, bet ir kitoje, jos nuomone, darbui labiau tinkamoje vietoje.29straipsnisSaugumo Taryba gali steigti pagalbinius organus, kurie, jos nuomone, reikalingi jos funkcijoms vykdyti.30straipsnisSaugumo Taryba pati nustato savo darbo tvark, kurioje taip pat numato savo Pirmininko irinkimo bd.31straipsnisKiekviena Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, be balsavimo teiss gali dalyvauti nagrinjant bet kok klausim Saugumo Taryboje, jei tik Saugumo Tarybai atrodo, kad svarstomas klausimas ypa susijs su ios nars interesais.32straipsnisBet kuri Jungtini Taut nar, kuri nra Saugumo Tarybos nar, arba bet kuri valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, jeigu tik ji yra Saugumo Taryboje nagrinjamo gino alis, svarstant gin kvieiama dalyvauti be balsavimo teiss. Saugumo Taryba valstybei, kuri nra Jungtini Taut nar, savo nuoira nustato tinkamas dalyvavimo slygas.

tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau, teismo sprendimu ir kreipda-mosi regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitarimais bei kitomis j nuoira pasirinktomis taikiomis priemonmis. 2. Saugumo Taryba, kai, jos nuomone, tai yra btina, reikalauja, kad alys gin sprst iomis priemonmis.34straipsnisSaugumo Taryba gali tirti bet kur gin ar bet kuri situacij, galini sukelti tarptautin nesantaik ar nesutarimus, kad nustatyt, ar utruks toks ginas arba tokia situacija negresia tarptautinei taikai bei saugumui.35straipsnis1. Kiekviena Jungtini Taut nar gali atkreipti Saugumo Tarybos arbaGeneralins Asambljos dmes bet kur 34 straipsnyje nurodyto pobdio gin ar situacij.2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali atkreipti Saugumo Tarybos arba Generalins Asambljos dmes kiekvien gin, kurioalis ji yra, jeigu dl io gino ji i anksto sutinka laikytis taikaus gin sprendimo tvarkos, numatytos ioje Chartijoje.3. Klausimai, apie kuriuos praneta Generalinei Asambljai pagal straipsn, sprendiami atsivelgiant 11 ir 12 straipsni nuostatas.36straipsnis1. Saugumo Taryba dl 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino arba panaaus pobdio situacijos gali bet kuriuo metu rekomenduoti tam tikr procedr arba sureguliavimo metodus.2. Saugumo Taryba atsivelgia kiekvien tokio gino sprendimo procedr, kuria alys jau naudojosi j sprsdamos.3. Pateikdama rekomendacijas pagal straipsn, Saugumo Taryba taippat atsivelgia tai, kad teisinio pobdio ginus alys paprastai turiperduoti sprsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui pagal Teismo Statuto nuostatas.4.

1. VI SKYRIUS. TAIKUS GIN SPRENDIMAS33 straipsnis1. alys bet kur gin, kuriam utrukus gali kilti grsm tarptautinei tai-< kai ir saugumui, pirmiausia turi stengtis isprsti derybomis, tyrimu,

37 straipsnis1. Jei alys 33 straipsnyje nurodyto pobdio gino neisprendia iame straipsnyje nurodytomis priemonmis, jis perduodamas sprsti Saugumo Tarybai.2. Jeigu Saugumo Taryba mano, kad usitss ginas gali kelti grsmtarptautinei taikai ir saugumui, ji sprendia, ar imtis 36 straipsnyje3. 24



25

nurodyt veiksm, ar rekomenduoti, jos nuomone, tinkamas gino sprendimo slygas.38 straipsnisNepaeidiant 33-37 straipsnio nuostat, Saugumo Taryba, jeigu visos kurio nors gino alys to prao, gali teikti alims rekomendacijas, kad is ginas bt isprstas taikiai.VII SKYRIUS. VEIKSMAI, KAI KYLA GRSM TAIKAI, JI PAEIDIAMA AR VYKDOMI AGRESIJOS AKTAI39straipsnisSaugumo Taryba nustato grsms taikai, jos paeidimo ar agresijos akto pavoj ir teikia rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni pagal 41 ir 42 straipsnius siekiant palaikyti arba atkurti tarptautin taik bei saugum.40straipsnisSiekdama ivengti situacijos pablogjimo, Saugumo Taryba, prie pateikdama rekomendacijas arba nusprsdama, koki 39 straipsnyje numatyt priemoni reikia imtis, gali- pareikalauti, kad suinteresuotos alys laikytsi, jos nuomone, btin arba pageidautin laikinj priemoni. ios laikinosios priemons nepaeidia suinteresuot ali teisi, pretenzij arba padties. Saugumo Taryba nedelsdama imasi priemoni, jei i laikinj priemoni nesilaikoma.41straipsnisSaugumo Taryba gali nusprsti, koki priemoni, nesusijusi su ginkluotosios jgos naudojimu, turi bti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat gali pareikalauti, kad Jungtini Taut nars taikyt ias priemones. Tai gali bti visikas arba dalinis ekonomini santyki, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo, radijo ir kitoki ryi bei susisiekimo nutraukimas, taip pat diplomatini santyki nutraukimas.42straipsnisJeigu, Saugumo Tarybos nuomone, 41 straipsnyje numatyt priemoni gali nepakakti arba jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jr bei sausu-

mos pajgomis, gali imtis veiksm, kuri reikia tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut nari oro, jr bei sausumos pajg operacijos.43straipsnis1. Visos Jungtini Taut nars, prisiddamos prie tarptautins taikos irsaugumo palaikymo, Saugumo Tarybos reikalavimu ir remdamosi specialiu susitarimu ar susitarimais, sipareigoja suteikti ginkluotsias pajgas, pagalb bei atitinkamas aptarnavimo priemones, skaitant tranzito teis, kurios btinos tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.2. Toks susitarimas ar susitarimai nustato ginkluotj pajg skaii irris, j parengt bei bendr j isidstymo viet ir teikiam aptarnavimo priemoni ir pagalbos pobd.3. Saugumo Tarybos iniciatyva derybos dl susitarimo ar susitarim turi vykti kuo trumpiau. Susitarimai sudaromi tarp Saugumo Tarybosir valstybi nari arba tarp Saugumo Tarybos ir valstybi nari grupi ir pateikiami ratifikuoti juos pasiraiusioms valstybms, remiantis j atitinkamomis konstitucinmis procedromis.44straipsnisNusprendusi panaudoti jg, Saugumo Taryba, prie pareikalaudama, kad Taryboje neatstovaujama valstyb nar, vykdydama pagal 43 straipsn prisiimtus sipareigojimus, suteikt savo ginkluotsias pajgas, turi pakviesti t nar, jai pageidaujant, dalyvauti priimant Saugumo Tarybos sprendimus dl jos ginkluotj pajg dalini panaudojimo.45straipsnisSiekiant sudaryti galimyb Jungtinms Tautoms imtis skubi karini priemoni, jos nari nacionalini karini oro pajg daliniai turi bti pasireng skubiems jungtiniams tarptautiniams prievartos veiksmams. i dalini dyd ir parengties laipsn bei j jungtini veiksm planus nustato Saugumo Taryba, Karo tabo komiteto padedama, kaip tai nurodyta specialiame susitarime ar susitarimuose, nurodytuose 43 straipsnyje.46straipsnisGinkluotj pajg panaudojimo planus sudaro Saugumo Taryba, Karo tabo komiteto padedama.

26



27

47straipsnis1. steigiamas Karo tabo komitetas, kuris pataria ir teikia pagalb Saugumo Tarybai visais j dominaniais kariniais klausimais, susijusiaissu tarptautiniu taikos ir saugumo palaikymu, kai ji panaudoja savoinioje esanias ginkluotsias pajgas ir joms vadovauja, taip pat reguliuoja ginkluot ir sprendia galimo nusiginklavimo klausimus.2. Karo tabo komitet sudaro Saugumo Tarybos nuolatini nari Karotab virininkai ir j atstovai. Kiekviena Jungtini Taut nar, neturinti nuolatini atstov Komitete, turi bti Komiteto kvieiama dalyvauti jo veikloje, jeigu to reikia, kad Komitetas veiksmingai atliktsavo pareigas.3. Karo tabo komitetas, bdamas pavaldus Saugumo Tarybai, yra atsakingas u vis ginkluotj pajg, esani Saugumo Tarybos inioje, strategin vadovavim. Vadovavimo tokioms pajgoms klausimaituri bti isprsti vliau.4. Karo tabo komitetas su Saugumo Tarybos leidimu ir pasikonsultavs su atitinkamomis regioninmis institucijomis gali steigti regioninius pakomiteius.48straipsnis1. Visos Jungtini Taut nars arba Saugumo Tarybos sprendimu kai kurios i j turi imtis veiksm, kad bt gyvendinti Saugumo Tarybossprendimai dl tarptautins taikos bei saugumo palaikymo.2. Jungtini Taut nars gyvendina iuos nutarimus tiesiogiai, taip patsavo veiksmais per atitinkamas tarptautines institucijas, kuri narsjos yra.49straipsnisJungtini Taut nars turi vieningai teikti tarpusavio pagalb gyvendinant priemones, dl kuri sprendim prim Saugumo Taryba.50straipsnisJeigu Saugumo Taryba prie kuri nors valstyb imasi prevencini ar prievartos priemoni, bet kuri kita valstyb, nesvarbu, ar ji yra Jungtini Taut nar, ar ne, susidrusi su ypatingomis ekonominmis problemomis, kilusiomis dl mint priemoni vykdymo, turi teis konsultuotis su Saugumo Taryba dl i problem sprendimo.

51 straipsnisJokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Saugumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi, gyvendindamos i savigynos teis, ir kurios jokiu bdu nedaro takos Saugumo Tarybos galiojimams bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie, jos manymu, yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.VIII SKYRIUS. REGIONINIAI SUSITARIMAI52straipsnis1. Jokia ios Chartijos nuostata neukerta kelio sudaryti regionini susitarim ar steigti institucij tarptautins taikos ir saugumo palaikymo klausimams sprsti region mastu, jei tik tokie susitarimai ar institucijos bei j veikla suderinami su Jungtini Taut tikslais ir principais.2. Jungtini Taut nars, sudaranios tokius susitarimus arba steigianios tokias institucijas, turi dti visas pastangas, kad vietinio pobdio konfliktai, prie perduodant juos sprsti Saugumo Tarybai, bttaikiai isprendiami remiantis tokiais regioniniais susitarimais arbaper tokias regionines institucijas.3. Saugumo Taryba skatina, kad kuo daugiau vietinio pobdio ginbt taikiai sprendiama pagal tokius regioninius susitarimus arba tokiose regioninse institucijose tiek suinteresuot valstybi iniciatyva,tiek Saugumo Tarybai nurodius.4. is straipsnis jokiu bdu nepaeidia 34 ir 35 straipsni.53straipsnis1. Saugumo Taryba, jei tai tikslinga, naudojasi tokiais regioniniais susitarimais ar institucijomis vykdydama prievartos veiksmus. Taiau joki prievartos veiksm pagal iuos regioninius susitarimus arba per regionines institucijas, jei tam nepritar Saugumo Taryba, nesiima tol, kol Organizacijai, suinteresuotoms vyriausybms praant, gali bti suteikta teis sustabdyti tolesn prieikos valstybs agresij, iskyrus 107 straipsnyje numatytas priemones prie bet kuri prieik valstyb, kaip ji api-

28

I. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI. TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMAS


29

budinta io straipsnio 2 dalyje, arba priemones, numatytas regioniniuose susitarimuose, sudarytuose tam, kad bt ukirstas kelias bet kurios tokios valstybs agresyvios politikos atnaujinimui.2. Svoka prieika valstyb", vartojama io straipsnio 1 dalyje, taikoma tai valstybei, kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo bet kurios i Chartij pasiraiusios valstybs prieas.54 straipsnisSaugumo Taryba visada turi bti visikai informuota apie visus veiksmus, kuri imtasi ar ketinama imtis pagal regioninius susitarimus arba regioninse institucijose tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.IX SKYRIUS. TARPTAUTINIS EKONOMINIS IR SOCIALINIS BENDRADARBIAVIMAS55straipsnisSiekdamos sudaryti stabilumo bei gerovs slygas, btinas taikiems ir draugikiems taut savitarpio santykiams, pagrstiems taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principu, Jungtins Tautos padeda:a) kelti gyvenimo lyg, siekti visiko gyventoj uimtumo, geresni ekonomins bei socialins paangos ir pltros slyg;b) sprsti tarptautines ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos ir sujomis susijusias problemas; plsti tarptautin bendradarbiavim kultros ir vietimo srityse;c) siekti, kad visada bt gerbiamos mogaus teiss bei pagrindins laisvs ir j laikomasi, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos.56straipsnisVisos nars, bendradarbiaudamos su Organizacija, sipareigoja imtis bendr ir individuali veiksm, siekdamos 55 straipsnyje nurodyt tiksl.57straipsnis1. vairios specializuotosios agentros, steigtos tarpvyriausybiniais susitarimais ir turinios plai j steigiamuose aktuose nustatyt tarptautin atsakomyb ekonominje, socialinje, kultrinje, vietimo, sveikatos apsaugos ir kitose panaiose srityse, susiejamos su Jungtinmis Tautomis pagal 63 straipsnio nuostatas.

2. ios staigos, taip susietos su Jungtinmis Tautomis, toliau vadinamos specializuotosiomis agentromis.58straipsnisOrganizacija teikia rekomendacijas dl specializuotj agentr politikos bei veiklos koordinavimo.59straipsnisJungtins Tautos prireikus inicijuoja suinteresuot valstybi derybas dl nauj specializuotj agentr, reikaling siekiant 55 straipsnyje nurodyt tiksl, steigimo.60straipsnisAtsakomyb u iame skyriuje nurodytas Organizacijos funkcijas tenka Generalinei Asambljai ir Generalins Asambljos vadovaujamai Ekonominei ir Socialinei Tarybai, kuriai iam tikslui suteikiami X skyriuje nurodyti galiojimai.X SKYRIUS. EKONOMINE IR SOCIALINE TARYBASudtis61 straipsnis1. Ekonomin ir Socialin Taryb sudaro penkiasdeimt keturios Jungtini Taut nars, kurias renka Generalin Asamblja.2. Laikantis 3 dalies nuostat, atuoniolika Ekonomins ir Socialins Tarybos nari kasmet renkamos trejiems metams. Tarybos nar, kuriosgaliojim laikas pasibaig, gali bti perrinkta kitai kadencijai.3. Pirm kart renkant nars, po Ekonomins ir Socialins Tarybos nariskaiiaus padidinimo nuo vienuolikos iki penkiolikos, dvi i keturi papildom nari renkamos vieneri met laikotarpiui. Tarybos nar, kurios galiojim laikas pasibaig, negali bti perrinkta kitai kadencijai.4. Kiekvienai Ekonomins ir Socialins Tarybos narei atstovauja vienasatstovas.Funkcijos ir galiojimai 62 straipsnis1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali atlikti ar inicijuoti tyrimus ir rengti praneimus tarptautiniais ekonomikos, socialiniais, kultros, vietimo,

30



31

sveikatos apsaugos ir su jais susijusiais klausimais, taip pat bet kuriais iais klausimais teikti rekomendacijas Generalinei Asambljai, Jungtini Taut narms ir suinteresuotoms specializuotosioms agentroms.2. Ji gali tekti rekomendacijas, siekdama utikrinti mogaus teisi ir pagrindini laisvi gerbim bei laikymsi.3. Ji savo kompetencijos klausimais gali rengti konvencij projektus irteikti juos Generalinei Asambljai.4. Remdamasi Jungtini Taut parengtomis taisyklmis, ji gali auktitarptautines konferencijas savo kompetencijos klausimais.63straipsnis1. Ekonomin ir Socialin Taryba su bet kuria 57 straipsnyje nurodytaagentra gali sudaryti susitarimus, nustatanius slygas, kuriomis atitinkama agentra susiejama su Jungtinmis Tautomis. iuos susitarimus tvirtina Generalin Asamblja.2. Ji gali koordinuoti specializuotj agentr veikl, su jomis konsul-tuodamasi ir teikdama joms rekomendacijas, taip pat teikdama rekomendacijas Generalinei Asambljai ir Jungtini Taut narms.64straipsnis1. Ekonomin ir Socialin Taryba gali imtis atitinkam priemoni, kadgaut reguliarius specializuotj agentr praneimus. Taryba gali sudaryti susitarimus su Jungtini Taut nars ir su specializuotosiomisagentromis, kad gaut j praneimus apie priemones, kuri imtasi,kad bt gyvendintos jos bei Generalins Asambljos rekomendacijos jos kompetencijai priklausaniais klausimais.2. Taryba gali pateikti Generalinei Asambljai savo pastabas dl i praneim.65straipsnisEkonomin ir Socialin Taryba gali teikti informacij Saugumo Tarybai ir pastarosios praymu jai padeda.66straipsnis1. Ekonomin ir Socialin Taryba, siekdama gyvendinti Generalins Asambljos rekomendacijas, atlieka jos kompetencijai priklausanias funkcijas.

2. Taryba gali, Generalinei Asambljai pritarus, teikti paslaugas, jei toprao Jungtini Taut nars bei specializuotosios agentros.3. Taryba turi vykdyti ir kitas ioje Chartijoje numatytas funkcijas arbafunkcijas, kurias jai paveda Generalin Asamblja.Balsavimas67straipsnis1. Kiekviena Ekonomins ir Socialins Tarybos nar turi vien bals.2. Ekonomins ir Socialins Tarybos sprendimai priimami per balsavim buvusi ir balsavusi Tarybos nari bals dauguma.Procedra68straipsnisEkonomin ir Socialin Taryba sudaro komisijas ekonominiams ir socialiniams klausimams sprsti bei mogaus teisms remti, taip pat kitas komisijas, kurios gali bti reikalingos jos funkcijoms atlikti.69straipsnisEkonomin ir Socialin Taryba kvieia bet kuri Jungtini Taut nar be balso teiss dalyvauti svarstant tai narei ypa svarbius klausimus.70straipsnisEkonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti susitarimus, kad specializuotj agentr atstovai be balso teiss dalyvaut svarstant joje arba jos sudarytose komisijose sprendiamus klausimus, taip pat kad jos atstovas dalyvaut svarstant klausimus specializuotosiose agentrose.71straipsnisEkonomin ir Socialin Taryba gali sudaryti atitinkamus susitarimus, kad bt rengiamos konsultacijos su nevyriausybinmis organizacijomis dl j kompetencijai priskirt klausim sprendimo. Tokie susitarimai gali bti sudaromi su tarptautinmis ir, jei reikia, su nacionalinmis organizacijomis, pasikonsultavus su atitinkama Jungtini Taut nare.72straipsnis1. Ekonomin ir Socialin Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat savo pirmininko rinkimo tvark.

32



33

2. Ekonomin ir Socialin Taryba aukiama, kaip nustatyta jos darbo tvarkoje, kurioje numatytos nuostatos dl posdi suaukimo jos daugumos nari reikalavimu.XI SKYRIUS. DEKLARACIJA DL PRIKLAUSOM TERITORIJ73straipsnisJungtini Taut nars, bdamos atsakingos ar prisiimanios atsakomyb u teritorij, kuri tautos dar nra pasiekusios visikos savivaldos, valdym, pripasta i teritorij gyventoj interes pirmumo princip ir laiko savo venta pareiga kuo daugiau prisidti keliant gyventoj gerov pagal ia Chartija nustatyt tarptautins taikos ir saugumo sistem, siekdamos:a) utikrinti, tinkamai atsivelgiant i taur kultr, j politin, ekonomin, socialin ir vietimo paang, kad bt teisingai elgiamasisu jomis ir kad jos bt saugomos nuo piktnaudiavim;b) pltoti savivald, tinkamai atsivelgiant i taut politinius siekius,ir padti joms spariai vystyti laisvas politines institucijas remiantiskiekvienai teritorijai ir jos tautoms bdingomis specifinmis aplinkybmis ir skirtingu pasiekim lygiu;c) stiprinti tarptautin taik ir saugum;d) remti konstruktyvias raidos priemones, skatinti mokslo tyrinjimus,bendradarbiauti vienai su kita ir prireikus su specializuotosiomis tarptautinmis institucijomis, kad bt pasiekti iame straipsnyje nurodyti socialiniai, ekonominiai bei mokslo tikslai; ire) Generaliniam Sekretoriui informacijos tikslais, bet su tokiais apribojimais, kuri reikia saugumo ir konstituciniais sumetimais, reguliariaiperduoti statistin ir kitoki specialij informacij apie ekonomines,socialines ir vietimo slygas teritorijose, u kurias jos yra atitinkamai atsakingos, iskyrus teritorijas, kurioms taikomos XII ir XIII skyri nuostatos.74straipsnisJungtini Taut nars taip pat sutinka, kad j politika, susijusi su teritorijomis, kurioms taikomos io skyriaus nuostatos, kaip ir j metropolijose, turi bti pagrsta bendru geros kaimynysts principu, tinkamai atsivelgiant likusio pasaulio interesus bei gerov socialinje, ekonominje ir prekybos srityse.

XII SKYRIUS. TARPTAUTIN GLOBOS SISTEMA75straipsnisJungtins Tautos kuria j vadovaujam tarptautin globos sistem valdyti ir priirti teritorijoms, kurios gali bti trauktos j vlesniais atskirais susitarimais. ios teritorijos toliau vadinamos globojamosiomis teritorijomis".76straipsnisAtsivelgiant ios Chartijos 1 straipsnyje idstytus Jungtini Taut tikslus, pagrindiniai globos sistemos udaviniai yra ie:a) stiprinti tarptautin taik ir saugum;b) remti globojamj teritorij gyventoj politin, ekonomin ir socialin paang bei j laimjimus vietimo srityje, taip pat j spari pltrsiekiant savivaldos ir nepriklausomybs, kiek tai manoma kiekvienosteritorijos ir jos taut specifinmis slygomis bei atsivelgiant itaut laisvai ireikt vali ir kiekvieno globos susitarimo slygas;c) skatinti pagarb visoms mogaus teisms ir pagrindinms laisvms,nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ir religijos, ir skatinti pasaulio taut tarpusavio priklausomybs pripainim; ird) utikrinti vienod slyg sudarym visoms Jungtini Taut narms beij subjektams socialinje, ekonominje ir prekybos srityse, taip pat vienod poir juos, siekiant teisingumo, atsisakant ketinimo vykdytianksiau idstytus udavinius ir laikantis 80 straipsnio nuostat.77straipsnis1.Globos sistema apima tokias toliau ivardyt kategorij teritorijas, kurios j trauktos pagal globos susitarimus:a) teritorijas, iuo metu valdomas vadovaujantis suteiktu mandatu;b) teritorijas, atimtas i prieik valstybi dl Antrojo pasaulinio karo, irc) teritorijas, savanorikai trauktas globos sistem valstybi, atsaking u j valdym.2.Klausimas, kokios i pirmiau ivardyt kategorij teritorij ir kokiomis slygomis turi bti trauktos globos sistem, bus vlesnio susitarimo dalykas.78straipsnisGlobos sistema neapima teritorij ali, tapusi Jungtini Taut narmis; j tarpusavio santykiai grindiami suverenios lygybs principu.

34



35

79straipsnisGlobos slygas kiekvienai teritorijai, kuri turi bti traukta globos sistem, taip pat visus pakeitimus ar pataisas nustato tiesiogiai suinteresuotos valstybs, taip pat valstybs, kurioms suteikti mandatai, pagal turimus galiojimus, jei teritorijas pagal mandat valdo Jungtini Taut nar, ir jie turi bti patvirtinti 83 ir 85 straipsniuose nustatyta tvarka.80straipsnis1. Jei kitaip nenustatoma atskirais globos susitarimais, sudarytais pagal77, 79 ir 81 straipsnius, kuriais kiekviena teritorija traukiama globos sistem, ir, kol ie susitarimai bus sudaryti, jokia io skyriaus nuostata negali bti aikinama kaip pakeiianti bet kurios valstybs ar tautos teises arba galiojanius tarptautinius susitarimus, kuri alimis yraJungtini Taut nars.2. io straipsnio 1 dalis neturi bti aikinama kaip duodanti pagrindsustabdyti ar atidti derybas bei sudaryti susitarimus dl mandatiniar kitoki teritorij traukimo globos sistem, kaip tai numatyta77 straipsnyje.81straipsnis globos susitarim visada turi bti trauktos slygos, kuriomis remiantis bus valdoma teritorija, taip pat nurodyta administracija, kuri valdys globojamj teritorij. Tokia administracija, toliau vadinama valdanioji administracija", gali bti tiek viena, tiek daugiau valstybi arba pati Jungtini Taut Organizacija.82straipsnisBet kuriame globos susitarime gali bti nurodomas strateginis regionas arba regionai, kuriuos gali eiti visa globojamoji teritorija, kuriai taikomas susitarimas, arba jos dalis, nepaeidiant jokio specialaus susitarimo ar susitarim, sudaryt remiantis 43 straipsniu.83straipsnis1. Visas Jungtini Taut funkcijas, susijusias su strateginiais regionais,skaitant globos susitarim slyg bei j pakeitim ar patais tvirtinim, atlieka Saugumo Taryba.2. Pagrindiniai tikslai, idstyti 76 straipsnyje, taikomi kiekvieno strateginio regiono gyventojams.3. Saugumo Taryba, laikydamasi globos susitarim slyg ir nepaeisdama saugumo reikalavim, naudojasi Globos Tarybos parama, vyk-

dydama tas Jungtini Taut globos sistemos funkcijas, kurios susijusios su strategini region politiniais, ekonominiais, socialiniais ir vietimo klausimais.84straipsnisValdanioji administracija turi garantuoti, kad globojamoji teritorija padt palaikyti tarptautin taik ir saugum. iam tikslui ji, vykdydama savo sipareigojimus Saugumo Tarybai, taip pat susijusius su vietos gynyba ir teiss bei tvarkos palaikymu globojamojoje teritorijoje, gali panaudoti savanoriksias ginkluotsias pajgas ir pasinaudoti globojamosios teritorijos infrastruktra ir suteikta pagalba.85straipsnis1. Jungtini Taut funkcijas, susijusias su globos susitarimais visuose regionuose, nepriskirtuose prie strategini, skaitant globos susitarim slyg ir j pakeitim bei patais tvirtinim, atlieka Generalin Asamblja.2. Globos Taryba, vadovaujama Generalins Asambljos, padeda Generalinei Asambljai atlikti ias funkcijas.XIII SKYRIUS. GLOBOS TARYBASudtis86straipsnis1.Globos Taryb sudaro ios Jungtini Taut nars:a) Jungtini Taut nars, kurios valdo globojamsias teritorijas;b) Jungtini Taut nars, ivardytos 23 straipsnyje, nors jos ir nevaldo globojamj teritorij;c) kit Jungtini Taut nari, Generalins Asambljos irinkt trejiems metams, skaiius, kurio gali prireikti siekiant utikrinti, kadbendras Globos Tarybos nari skaiius br lygiai paskirstytas tarpt Jungtini Taut nari, kurios valdo globojamsias teritorijas, irt, kurios j nevaldo.2.Kiekviena Globos Tarybos nar skiria vien ypa kvalifikuot asmen, kuris jai atstovaut Globos Taryboje.Funkcijos ir galiojimai87straipsnisGeneralin Asamblja ir jos vadovaujama Globos Taryba, vykdydamos savo funkcijas, gali:

36



37

a) svarstyti ataskaitas, kurias teikia valdanioji administracija;b) priimti peticijas bei jas nagrinti, konsultuodamosi su valdanija administracija;c) periodikai lankyti atitinkamas globojamsias teritorijas su vadovaujania administracija suderintais terminais, ird) imtis mint ir kit veiksm pagal globos susitarim slygas.88straipsnisGlobos Taryba parengia anket apie kiekvienos globojamosios teritorijos gyventoj politin, ekonomin, socialin bei vietimo paang, o kiekvienos globojamosios teritorijos, priskirtos Generalins Asambljos kompetencijai, valdanioji administracija, remdamasi ia anketa, Generalinei Asambljai kasmet rengia praneimus.Balsavimas89straipsnis1. Kiekviena Globos Tarybos nar turi vien bals.2. Globos Tarybos sprendimai priimami balsavimo metu buvusi ir balsavusi Tarybos nari bals dauguma.Procedra90straipsnis1. Globos Taryba nustato savo darbo tvark, taip pat savo pirmininkorinkimo tvark.2. Globos Tarybos posdiai prireikus aukiami pagal taisykles, kuriosenumatyta, jog jie aukiami jos nari daugumos reikalavimu.91straipsnisGlobos Taryba prireikus naudojasi Ekonomins ir Socialins Tarybos bei specializuotj agentr pagalba, sprsdama jas dominanius klausimus.

93straipsnis1. Visos Jungtini Taut nars ipso facto yra Tarptautinio TeisingumoTeismo Statuto alys.2. Valstyb, kuri nra Jungtini Taut nar, gali bti Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto alis pagal slygas, kurias kiekvienu atskiruatveju nustato Generalin Asamblja, remdamasi Saugumo Tarybosrekomendacija.94straipsnis1. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja vykdyti TarptautinioTeisingumo Teismo sprendim kiekvienoje byloje, kurios alis jiyra.2. Jeigu kuri nors bylos alis nevykdo Teismo sprendimu jai nustatytosipareigojimo, kita alis gali kreiptis Saugumo Taryb, kuri prireikus gali pateikti rekomendacijas arba imtis sprendimui vykdyti reikaling priemoni.95straipsnisi Chartija nekliudo Jungtini Taut narms patikti sprsti savo nesutarim kitiems teismams, remiantis esamais ar bsimais susitarimais.96straipsnis1.Generalin Asamblja ar Saugumo Taryba gali prayti TarptautinTeism pateikti konsultacin ivad bet kokiu teiss klausimu.2.Kitos Jungtini Taut institucijos ir specializuotosios agentros, kurioms Generalin Asamblja gali bet kuriuo metu duoti leidim, taippat gali prayti Teism pateikti konsultacin ivad j veikloje ikylaniais teiss klausimais.

XIV SKYRIUS. TARPTAUTINIS TEISINGUMO TEISMAS92 straipsnisTarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindin Jungtini Taut teismo institucija. Jis veikia pagal pridedam Statut, kuris yra pagrstas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutu ir yra ios Chartijos sudtin dalis.

XV SKYRIUS. SEKRETORIATAS97 straipsnisSekretoriat sudaro Generalinis Sekretorius ir toks personalas, kurio gali prireikti Organizacijai. Generalin Sekretori skiria Generalin Asamblja Saugumo Tarybai rekomendavus. Generalinis Sekretorius yra vyriausiasis Jungtini Taut administracijos pareignas.

38



39

98straipsnisGeneralinis Sekretorius ias pareigas eina visuose Generalins Asambljos, Saugumo Tarybos, Ekonomins ir Socialins Tarybos bei Globos Tarybos posdiuose ir atlieka kitas i institucij jam patiktas funkcijas. Generalinis Sekretorius pateikia Generalinei Asambljai metin Organizacijos darbo ataskait.99straipsnisGeneralinis Sekretorius turi teis atkreipti Saugumo Tarybos dmes bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti grsm tarptautins taikos ir saugumo palaikymui.100straipsnis1. Eidami savo pareigas, Generalinis Sekretorius ir Sekretoriato personalas neturi prayti arba gauti nurodym i jokios Organizacijai paalins vyriausybs ar valdios. Jie turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, kurie galt pakenkti j, tik Organizacijai atsaking tarptautinipareign, padiai.2. Kiekviena Jungtini Taut nar sipareigoja gerbti iimtinai tarptautin Generalinio Sekretoriaus ir Sekretoriato personalo pareig pobdir nemginti daryti jiems takos, kai jie atlieka savo pareigas.101straipsnis1. Sekretoriato personal skiria Generalinis Sekretorius pagal Generalins Asambljos nustatytas taisykles.2. Atitinkamas personalas priimamas nuolatiniam darbui Ekonomin irSocialin Taryb, Globos Taryb, ir, kai reikia, kitas Jungtini Tautinstitucijas. is personalas yra Sekretoriato dalis.3. Priimant dirbti Sekretoriato personal ir nustatant tarnybos slygas, svarbiausia turi bti vadovaujamasi btinumu utikrinti, kad darbuotojai labai gerai dirbt, bt kompetentingi ir siningi. Parenkant personal,turi bti tinkamai atsivelgiama kuo platesn geografin pasiskirstym.XVI SKYRIUS. VAIRIOS NUOSTATOS102 straipsnis1. sigaliojus iai Chartijai, Jungtini Taut nar kiekvien sudaryt tarptautin sutart ir kiekvien tarptautin susitarim turi kuo greiiau registruoti Sekretoriate ir paskelbti.

2. Jeigu tokia tarptautin sutartis ar tarptautinis susitarimas neregistruoti pagal io straipsnio 1 dal, n viena j alis negali jais remtis n vienoje Jungtini Taut institucijoje.103straipsnisJeigu Jungtini Taut nari sipareigojimai pagal i Chartij prietarauja j sipareigojimams pagal kok nors kit tarptautin susitarim, j sipareigojimai pagal i Chartij turi pirmenyb.104straipsnisOrganizacija kiekvienos nars teritorijoje turi tok teisnum ir veiksnum, kokio reikia jos funkcijoms atlikti bei siekti jos tiksl.105straipsnis1. Organizacija kiekvienos savo nars teritorijoje naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kuri btinai reikia jos tikslams pasiekti.2. Jungtini Taut nari atstovai bei jos pareignai taip pat naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kuri btinai reikia, kad galt savarankikai atlikti savo funkcijas, susijusias su Organizacijos veikla.3. Generalin Asamblja gali duoti rekomendacijas, siekdama nustatytiio straipsnio 1 ir 2 dali taikymo detales, taip pat iam tikslui Jungtini Taut narms gali silyti sudaryti konvencijas.XVII SKYRIUS. SAUGUMO PRIEMONS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU106straipsnisKol pradeda galioti 43 straipsnyje nurodyti specialieji susitarimai, kurie, Saugumo Tarybos nuomone, suteikia jai galimyb pradti eiti savo pareigas pagal 42 straipsn, Keturi valstybi deklaracijos, pasiraytos Maskvoje 1943 met spalio 30 dien, alys ir Pranczija pagal ios deklaracijos 5 punkto nuostatas Organizacijos vardu konsultuosis tarpusavyje ir, kai reikia, su kitomis Jungtini Taut narmis dl bendr veiksm, kuri gali prireikti tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti.107straipsnisi Chartija jokiu bdu nepanaikina veiksm, kuri msi arba kuriuos sankcionavo po Antrojo pasaulinio karo u tokius veiksmus atsakingos vyriausybs prie bet kuri valstyb, kuri per Antrj pasaulin kar buvo bet

41401. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS IR SAUGUMO PALAIKYMASkurios valstybs, pasiraiusios i Chartij, prieas, teistumo, taip pat nesustabdo toki veiksm.XVIII SKYRIUS. PATAISOS108straipsnisios Chartijos pataisos sigalioja visoms Jungtini Taut narms po to, kai jos priimamos Generalinje Asambljoje dviej tredali nari bals dauguma ir jas pagal atitinkamas konstitucines procedras ratifikuoja du tredaliai Jungtini Taut nari, skaitant visas nuolatines Saugumo Tarybos nares.109straipsnis1. Siekiant perirti i Chartij, gali bti suaukta Jungtini Taut nariGeneralin konferencija dviej tredali Generalins Asambljos nari bals dauguma ir bet kuri septyni Saugumo Tarybos nari bals dauguma nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje. Kiekviena Jungtini Taut nar Konferencijoje turi vien bals.2. Bet koks ios Chartijos pakeitimas, rekomenduotas Konferencijos dalyvi dviej tredali bals dauguma, sigalios, kai j pagal atitinkamas konstitucines procedras ratifikuos du tredaliai Jungtini Tautnari, skaitant visas nuolatines Saugumo Tarybos nares.3. Jeigu tokia Konferencija nebus suaukta iki Generalins Asambljosdeimtosios kasmetins sesijos nuo ios Chartijos sigaliojimo, pasilymas suaukti toki Konferencij traukiamas ios GeneralinsAsambljos sesijos darbotvark, ir Konferencija aukiama, jei taip nusprendiama Generalins Asambljos nari paprasta bals daugumair septyniais bet kuri Saugumo Tarybos nari balsais.XIX SKYRIUS. RATIFIKAVIMAS IR PASIRAYMAS110 straipsnis1. i Chartij j pasiraiusios valstybs turi ratifikuoti pagal j atitinkamas konstitucines procedras.2. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtini Amerikos ValstijVyriausybei, kuri pranea apie kiekvien deponavim Chartij pasiraiusioms valstybms, taip pat ir Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, kai jis bus paskirtas.

1.1 Jungtini Taut Chartija, pagrindiniai tarptautins teiss principai3. i Chartija sigalioja, kai Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst, Jungtins Amerikos Valstijos, Kinijos Respublika,Pranczija, Taryb Socialistini Respublik Sjunga bei dauguma kitChartij pasiraiusi valstybi deponuoja savo ratifikavimo dokumentus. Ratifikavimo dokument deponavimo protokol parengia Jungtini Amerikos Valstij Vyriausyb ir perduoda jo kopijas visoms Chartij pasiraiusioms valstybms.4. i Chartij pasiraiusios valstybs, kurios j ratifikuoja po jos sigaliojimo, tampa Jungtini Taut narmis nuo tada, kai deponuoja atitinkamus ratifikavimo dokumentus.111 straipsnisi chartija, kurios tekstai angl, ispan, kin, prancz ir rus kalbomis yra autentiki, deponuojama Jungtini Amerikos Valstij Vyriausybs archyvuose. i Vyriausyb tinkamai patvirtintas Chartijos kopijas perduoda vis kit j pasiraiusi valstybi vyriausybms.TAI PATVIRTINDAMI, Jungtini Taut nari vyriausybi atstovai pasira i Chartij.PRIIMTA tkstantis devyni imtai keturiasdeimt penktj met birelio dvideimt etj dien San Franciske.TARPTAUTINIO TEISMO STATUTAS (r. ios knygos 7 skyri)1.1.2 Tarptautins teiss princip deklaracija:*Deklaracija dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij. Generalins Asambljos 1970 met spalio 24 dienos rezoliucija 2625 (xxv)Generalin Asamblja,Primindama savo 1962 met gruodio 18 dienos rezoliucij 1815 (XVII), 1963 met gruodio 16 dienos rezoliucij 1966(XVIII), 1965 met gruodio* Versta i: Resolutions adopted by the General Assembly during its Twenty-fifth Ses-sion, 15 September - 17 December 1970. General Assembly. Official Records: Twenty-flfth Session. Supplement No. 28 (A/8028). United Nations, New York, 1971, pp. 121-125

42



43

20 dienos rezoliucij 2103 (XX), 1966 met gruodio 12 dienos rezoliucij 2181 (XXI), 1967 met gruodio 18 dienos rezoliucij 2327 (XXII), 1968 met gruodio 20 dienos rezoliucij 2463 (XXIII) ir 1969 met gruodio 8 dienos rezoliucij 2533 (XXIV), kuriose ji patvirtino tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, progresyvaus vystymo ir kodifikavimo svarb,Inagrinjusi praneim Specialaus komiteto dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, kuris posdiavo enevoje nuo 1970 met kovo 31 iki gegus 1 dienos,Pabrdama Jungtini Taut Chartijos aukiausi svarb tarptautins taikos ir saugumo palaikymui bei valstybi draugik santyki ir bendradarbiavimo vystymui,Giliai sitikinusi, kad Deklaracijos dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij primimas Jungtini Taut dvideimt penktj metini proga prisids prie taikos pasaulyje stiprinimo ir ubr svarbi rib tarptautins teiss ir valstybi santyki vystymesi, skatindama teiss virenyb tarp taut ir ypa pasaulin taikym princip, tvirtint Chartijoje,Nordama, kad Deklaracijos tekstas bt visuotinai platinamas,1. Patvirtina Deklaracij dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij, kurios tekstas pridedamas prie ios rezoliucijos;2. Reikia savo padk Specialiam komitetui dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim, u jo darb, apvainikuot Deklaracijos parengimu;3. Rekomenduoja, kad bt imamasi vis pastang, kad Deklaracija taptvisuotinai inoma.

1883-oji plenarin sesija, 1970 met spalio 24 dienaPRIEDAS.DEKLARACIJA DL TARPTAUTINS TEISS PRINCIP, LIEIANI DRAUGIKUS VALSTYBI SANTYKIUS IR J BENDRADARBIAVIM PAGAL JUNGTINI TAUT CHARTIJPreambulGeneralin Asamblja,Vl patvirtindama, kad pagal Jungtini Taut Chartij tarptautins taikos ir saugumo palaikymas bei draugik santyki ir bendradarbiavimo tarp taut vystymas yra vieni i Jungtini Taut pamatini tiksl,Primindama, kad Jungtines Tautas sukrusios tautos yra pasiryusios reikti tolerancij ir gyventi tarpusavio taikoje kaip geros kaimyns,Turdama omenyje tarptautins taikos, pagrstos laisve, lygybe, teisingumu ir pagarba pagrindinms mogaus teisms, palaikymo bei stiprinimo svarb, o taip pat draugik santyki tarp taut, nepriklausomai nuo j politini, ekonomini bei visuomenini sistem ar j isivystymo lygi, reikm,Turdama omeny taip pat Jungtini Taut Chartijos aukiausi svarb skatinant teiss virenyb tarp taut,Laikydama, kad siningas tarptautins teiss princip, lieiani valstybi draugikus santykius ir bendradarbiavim, laikymasis bei valstybi prisiimt pagal Chartij sipareigojim vykdymas gera valia turi didiausios reikms tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti bei kitiems Jungtini Taut tikslams pasiekti,Paymdama, kad nuo Chartijos primimo dienos pasaulyje vyk didiuliai politiniai, ekonominiai bei socialiniai pokyiai ir mokslo paanga padidino i princip bei j veiksmingesnio taikymo Valstybi veikloje, kad ir kurioje srityje ji bebt vykdoma, reikm,Primindama nusistovjus princip, kad kosmin erdv, taip pat Mnulis ir kiti dangaus knai, negali tapti nacionalinio pasisavinimo objektu nei skelbiant joms suverenias teises, nei naudojimosi jais ar j umimo bdais, nei jokiais kitais bdais, o taip pat turdama omeny tai, kad Jungti-

44



45

nse Tautose is klausimas jau buvo svarstomas siekiant sukurti atitinkamas nuostatas,Bdama sitikinusi, kad valstybi sipareigojimo nesikiti kitos valstybs vidaus reikalus grietas laikymasis yra esmin slyga tam, kad bt utikrinta, jog tautos viena su kita gyvent taikoje, kadangi bet koki kiimosi form praktika ne tik paeidia pai Chartijos dvasi ir raid, bet ir skatina sukrim situacij, kurios gresia tarptautinei taikai ir saugumui,Primindama valstybi pareig susilaikyti j tarptautiniuose santykiuose nuo karins, politins, ekonomins ar kokios nors kitos formos prievartos, nukreiptos prie bet kurios valstybs politin nepriklausomyb ar teritorijos vientisum,Laikydama, jog ypa svarbu, kad visos valstybs susilaikytj tarptautiniuose santykiuose nuo jgos panaudojimo ar grasinimo jga prie bet kurios valstybs teritorijos vientisum ar politin nepriklausomyb ar bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais,Laikydama taip pat svarbiu tai, kad visos valstybs sprst j tarptautinius ginus taikiomis priemonmis sutinkamai su Chartija,Vl patvirtindama sutinkamai su Chartija suverenios lygybs pamatin svarb ir pabrdama, kad Jungtini Taut tikslus galima pasiekti tik tada, kai valstybs naudojasi suverenia lygybe ir visikai laikosi io principo reikalavim savo tarptautiniuose santykiuose,Bdama sitikinusi, kad taut pajungimas usienio priespaudai, dominavimas joms ar j eksploatavimas sudaro didiausi klit tarptautins taikos ir saugumo skatinimui,Bdama sitikinusi, kad taut lygiateisikumo ir laisvo apsisprendimo principas sudaro esmin indl iuolaikin tarptautin teis, ir jo veiksmingas taikymas turi didiausi reikm draugikiems santykiams tarp valstybi, pagrstiems pagarba suverenios lygybs principui, skatinti,Ir todl, bdama sitikinusi, kad bet koks bandymas, kuriuo siekiama i dalies ar visikai paeisti valstybs ar alies nacionalin vienyb ar teritorijos vientisum, yra nesuderinamas su Chartijos tikslais ir principais,Nagrindama Chartijos nuostatas j visumoje ir atsivelgdama Jungtini Taut kompeteting organ priimtas atitinkamas rezoliucijas, lieianias i princip turin,Laikydama, kad i princip progresyvus vystymas ir kodifikavimas:(a) principo, pagal kur valstybs j tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios vals-

tybs teritorin nelieiamyb ar politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais,(b) principo, pagal kur valstybs sprendia savo tarptautinius ginus taikiomis priemonmis taip, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai,saugumui ir teisingumui,(c) pareigos pagal Chartij nesikiti reikalus, kurie priklauso bet kuriosvalstybs vidaus jurisdikcijai,(d) valstybi pareigos bendradarbiauti tarpusavyje pagal Chartij,(e) taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo,(f) valstybi suverenios lygybs principo,(g) valstybi sipareigojim, priimt pagal Chartij, siningo vykdymoprincipo,tokiu bdu utikrindamas j veiksmingesn taikym tarptautinje bendrijoje, skatint Jungtini Taut tiksl gyvendinim,prisids prie Jungtini Taut tiksl gyvendinimo skatinimo taip, kad utikrins j veiksmingesn gyvendinim,Inagrinjusi tarptautins teiss principus, lieianius draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim,1. Ikilmingai skelbia iuos principus:S, PAGAL KUR VALSTYBS J TARPTAUTINIUOSE SANTYKIUOSE SUSILAIKO NUO GRASINIMO JGA AR JOS PANAUDOJIMO TIEK PRIE BET KURIOS VALSTYBS TERITORIN NELIEIAMYB AR POLITIN NEPRIKLAUSOMYB, TIEK BET KURIUO KITU BDU, NESUDERINAMUsu Jungtini Taut tikslaisKiekviena valstyb privalo savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tiek prie bet kurios valstybs teritorin nelieiamyb ar politin nepriklausomyb, tiek bet kuriuo kitu bdu, nesu- ^ derinamu su Jungtini Taut tikslais. Toks grasinimas ar jgos panaudojimas yra tarptautins teiss ir Jungtini Taut Chartijos paeidimas ir niekad negali bti naudojamas kaip priemon tarptautiniams klausimams sprsti.Agresyvus karas yra nusikaltimas taikai, sukeliantis atsakomyb pagal tarptautin teis.Sutinkamai su Jungtini Taut tikslais ir principais valstybs turi pareig susilaikyti nuo agresyvi kar propagandos.

46



47

Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo grasinimo jga ar jos panaudojimo tikslu paeisti egzistuojanias kitos valstybs tarptautines sienas arba naudoti tai sprsti tarptautinius ginus, skaitant teritorinius ginus ar problemas, lieianias valstybi sienas.Tokiu pat bdu kiekviena valstyb privalo susilaikyjijnuojgrasinirno jga ar jos panaudojimo tikslu paeisti tarptautins demarkacijos linijas, tokias, kaip tarptautiniame susitarime ar pagal j nustatytas paliaub linijas, kai i valstyb yra tokio susitarimo alis, arba kuri i valstyb privalo laikytis kitokiu pagrindu. Taiau tai negali bti aikinama tokiu bdu, kad paeist suinteresuot ali pozicijas dl to, kad toki linij nustatymas bei tokio nustatymo pasekms gali turti special reim ar bti laikini.Valstybs sipareigoja susilaikyti nuo represalij, kuri metu naudojama jga.Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo bet koki prievartini veiksm, kuriais atimt i taut j teis apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb, idstyt nuostatose, konkretizuojaniose lygiateisikumo bei apsisprendimo principus.Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuojamos ar skatinamos organizuoti nereguliarios pajgos ar ginkluotos gaujos bei samdiniai, ketinantys siverti kitos valstybs teritorij.Kiekviena valstyb privalo susilaikyti nuo veiksm, kuriais organizuojami, skatinami ar remiami pilietinio karo ar teroristiniai veiksmai kitoje valstybje ar juose dalyvaujama arba leidiama savo teritorijoje organizuoti veiksmus iais tikslais, jeigu tokie veiksmai susij su grasinimu jga ar jos panaudojimu.Valstybs teritorija negali bti karins okupacijos objektu panaudojus jg paeidiant Chartijos nuostatas. Valstybs teritorija negali bti kitos valstybs gijimo objektu grasinant jgaTar j panaudojus. Joks teritorijos gijimas, atsirads grasinant jga ar j panaudojus negali bti pripaintas teistu. Taiau visa tai negali bti aikinama kokiu nors bdu palieiant:(a) Chartijos ar kokio nors tarptautinio susitarimo, kuris buvo sudarytas"prie Chartij ir yra teistas pagal tarptautin teis, nuostatas; ar(b) Saugumo Tarybos kompetencij pagal Chartij.Visos valstybs gera valia vykdys derybas tam, kad kuo skubiau bt sudaryta universali sutartis dl bendro ir visiko nusiginklavimo, veiksmingai kontroliuojamo tarptautiniu mastu, o taip pat sieks imtis tinkam priemoni, kad sumaint tarptautines tampas bei stiprint pasitikjim tarp valstybi.Visos valstybs turi siningai vykdyti j sipareigojimus pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas tarptautins taikos ir

saugumo palaikymo srityje, ir siekti, kad Jungtini Taut saugumo palaikymo sistema, pagrsta Chartija, bt veiksmingesn.Niekas aukiau idstytose nuostatose negali bti aikinama taip, kad kokiu nors bdu iplst ar susiaurint Chartijos nuostat, lieiani atvejus, kai jgos panaudojimas yra teistas, turin.Principas, pagal kur valstybs sprendia savo tarptautinius ginus taikiomis priemonmis taip, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumuiKiekviena valstyb sprendia savo tarptautinius ginus su kitomis valstybmis taikiomis priemonmis taip, kad nesukelt grsms tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui.Todl valstybs turi siekti savo tarptautinius ginus sprsti j anksiausiose stadijose ir teisingai derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitrau, teisminiu nagrinjimu, kreipimsi regioninius organus ar susitarimus ar kitomis taikiomis priemonmis j nuoira. Siekdamos tokio sureguliavimo, alys turi susitarti dl toki taiki priemoni, kurios atitikt gino aplinkybes bei prigimt.Gino alys privalo, jei joms nepavykt pasiekti sureguliavimo viena ar kita taikia priemone, toliau siekti isprsti gin kitomis tarpusavyje sutartomis priemonmis.Valstybs, tarptautinio gino dalyvs ir kitos valstybs turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, kurie apsunkint padt, sukeldami pavoj tarptautins taikos ir saugumo palaikymui, o taip pat turi veikti pagal Jungtini Taut tikslus ir principus.Jarptautiniai ginai turi bti sprendiami valstybi suverenios lygybs pagrindu ir pagal laisvo j sprendimo priemoni pasirinkimo princip. Vienos ar kitos sprendimo procedros laisvas pasirinkimas ar sutikimas su ja, taikant j esamiems ar bsimiems ginams, kuri alimis jos yra ar bus, negali bti laikomas nesuderinamu su suverenia lygybe.Niekas aukiau idstytose nuostatose nepaeidia ir nenukrypsta nuo atitinkamai taikytin Chartijos nuostat, ypa t, kurios lieia taik gin sprendim.Principas, lieiantis pareig pagal Chartij nesikiti reikalus, kurie priklauso bet kurios valstybs vidaus jurisdikcijaiJokia valstyb ar valstybi grup neturi teiss kitis, tiesiogiai ar netiesiogiai, o ir jokiu pagrindu kokios nors kitos valstybs vidaus ar usienio

48

1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI, TARPTAUTINS TAIKOS [R SAUGUMO PALAIKYMAS


49

reikalus. Ryium su tuo ginkluota intervencija ir visos kitos kiimosi ar bandym grasinti formos, nukreiptos prie valstybs teisin asmen ar prie jos politinius, ekonominius ar kultrinius sudedamuosius elementus, yra tarptautins teiss paeidimas.Jokia valstyb neturi naudoti ar skatinti naudoti ekonominio, politinio ar kitokio pobdio priemones tam, kad verst kit valstyb paklusti sau, kai pastaroji valstyb naudojasi savo suvereniomis teismis ir gauti ijos kokios nors ries naud. Taip pat jokia valstyb neturi organizuoti, remti, kurstyti, finan-jsuoti ar toleruoti perversminink, terorist ar ginkluot veikl, kad prievarta nuverst kitos valstybs reim ar kitsi pilietin kov kitoje valstybje.Jgos naudojimas siekiant atimti i taut j tautin tapatum yra j neatimam teisi bei nesikiimo principo paeidimas.Kiekviena valstyb turi neatimam teis pasirinkti savo politin, ekonomin, socialin ir kultrin sistemas, be jokio kitos valstybs kiimosi.Niekas aukiau idstytose nuostatose neturi bti aikinama taip, kad paliest atitinkamas Chartijos nuostatas, lieianias tarptautins taikos ir saugumo palaikym.Valstybi pareiga bendradarbiauti tarpusavyje pagal ChartijValstybs turi pareig bendradarbiauti tarpusavyje vairiose tarptautini santyki srityse nepriklausomai nuo j politini, ekonomini bei socialini sistem skirtum, tam, kad bt palaikoma tarptautin taika ir saugumas, skatinamas tarptautinis ekonominis stabilumas bei paanga, taut gerov ir tarptautinis bendradarbiavimas, laisvas nuo diskriminacijos, pagrstos iais skirtumais.iam tikslui:(a) valstybs bendradarbiauja su kitomis valstybmis, palaikydamos tarptautin taik ir saugum;(b) valstybs bendradarbiauja skatindamos visuotin pagarb ir mogausteisi bei pagrindini laisvi laikymsi vis asmen atvilgiu, taip patpaalindamos vis form rasin diskriminacij bei vis form religin nepakantum;(c) valstybs, laikydamosi suverenios lygybs ir nesikiimo princip, tvarko savo tarptautinius santykius ekonominje, socialinje, kultrinje,technikos bei prekybos srityse;(d) valstybs - Jungtini Taut nars - turi pareig imtis bendr ir individuali veiksm bendradarbiaudamos su Jungtinmis Tautomis pagal atitinkamas Chartijos nuostatas.

Valstybs, skatindamos tarptautin kultrin bei vietimo paang, bendradarbiauja ekonominje, socialinje, kultrinje, o taip pat mokslo bei technologij srityse. Valstybs bendradarbiauja skatindamos ekonomin augim pasaulyje ir ypa besivystaniose alyse.Taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principasDl taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo, tvirtinto Jungtini Taut Chartijoje, visos tautos turi teis laisvai, be kiimosi i svetur, nustatyti savo politin status ir vykdyti savo ekonomin, socialin ir kultrin vystymsi, o kiekviena valstyb turi pareig gerbti i teis sutinkamai su Chartijos nuostatomis.Kiekviena valstyb turi teis skatinti tiek bendrais, tiek individualiais veiksmais taut lygiateisikumo ir apsisprendimo princip sutinkamai su Chartijos nuostatomis, ir remti Jungtines Tautas, vykdant Chartijos Jungtinms Tautoms priskirt atsakomyb ryium su io principo gyvendinimu tam,_kad:~""(a) skatint draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi; ir (b) nedelsiant padaryt gal kolonializmui, rodydama deram pagarb suinteresuot taut laisvai ireiktai valiai;o taip pat turdama omenyje tai, kad taut pajungimas usienio priespaudai, dominavimui ir eksploatacijai sudaro tiek io principo pa-HeTdim, tiek neigim pagrindini mogaus teisi, o tai prietarauja Chartijai.Kiekviena valstyb turi pareig skatinti tiek bendrais, tiek individualiais veiksmais visuotin pagarb mogaus teisms ir pagrindinms laisvms sutinkamai su Chartija.Suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas, laisvas jos susijungimas ar apsijungimas su nepriklausoma valstybe, arba kitokio politinio statuso atsiradimas, kur laisvai nustat tauta, yra ios tautos apsisprendimo teiss gyvendinimo bdai.Kiekviena valstyb turi pareig susilaikyti nuo bet koki jgos veiksm, kuriais i aukiau minim taut bt atimama j teis apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb, kuri detalizuojama io principo nuostatose. ios tautos savo akcijose prie tokius jgos veiksmus, o taip pat pasiprieinimo veiksmuose, kuriais siekiama gyvendinti j apsisprendimo teis, turi teis siekti ir gauti pagalb vadovaudamosi Chartijos tikslais ir principais.

50



51

Kolonija ar kitokia nesavavaldi teritorija turi pagal Chartij kitok status, skirting nuo valstybs, kuri valdo j, teritorijos statusas; ir toks ypatingas ir skirtingas statusas pagal Chartij egzistuos tol, kol kolonijos ar nesa-vavaldios teritorijos tauta negyvendins savo teis apsisprendim sutinkamai su Chartija, ypa su jos tikslais ir principais.Niekas aukiau idstytose principuose negali bti aikinama tokiu bdu, kad leist ar skatint kokius nors veiksmus, kuriais bt skaidomai arba visikai ar i dalies paeidiami suverenios ir nepriklausomos valstybs teritorijos vientisumas ar politin vienyb, kai i valstyb veikia laikydamasi aukiau apibrto taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo ir todl turi vyriausyb, atstovaujania visai tautai, kuri priklauso iai teritorijai, nedarydama joki skirtum dl rass, tikjimo ar odos spalvos.Kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, kuriais siekiama suskaidyti kitos valstybs ar alies nacionalin vienyb ir teritorijos vientisum.Valstybi suverenios lygybs principasVisos valstybs naudojasi suverenia lygybe. Jos turi lygias teises bei pareigas ir yra lygiateiss tarptautins bendrijos nars, nepaisant ekonominio, socialinio, politinio ar kitokio pobdio skirtum.Skyrium pamus, suvereni lygyb apima iuos elementus:(a) teiss poiriu valstybs yra lygios;(b) kiekviena valstyb naudojasi nedalomomis visiko suvereniteto teismis;(c) kiekviena valstyb turi pareig gerbti kitos valstybs, kaip teisinio subjekto, status;(d) valstybs teritorijos vientisumas ir politin nepriklausomyb yra nelieiami;(e) kiekviena valstyb turi teis laisvai pasirinkti ir vystyti savo politin,socialin, ekonomin ir kultrin sistemas;(f) kiekviena valstyb turi pareig vykdyti savo tarptautinius sipareigojimus visikai ir siningai ir gyventi taikoje su kitomis valstybmis.Valstybi sipareigojim, priimt pagal Chartij, siningo vykdymo principasKiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti sipareigojimus, jos prisiimtus pagal Jungtini Taut Chartij.Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti savo sipareigojimus pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas.

Kiekviena valstyb turi pareig siningai vykdyti savo sipareigojimus pagal tarptautines sutartis, galiojanias pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus ir normas.Kai sipareigojimai pagal tarptautines sutartis prietarauja Jungtini Taut nari sipareigojimams pagal Jungtini Taut Chartij, sipareigojimai pagal Chartij turi virenyb.BENDROJI DALIS2.Pareikia, kad:Aukiau idstyti principai, juos aikinant ir taikant, yra tarpusavyje susij ir kiekvienas principas turi bti aikinamas kit princip kontekste.Niekas ioje Deklaracijoje negali bti aikinama taip, kad kaip nors paeist Chartijos nuostatas ar valstybi nari teis ir pareigas pagal Chartij arba taut teises ir pagal Chartij, atsivelgiant i teisi konkretizavim ioje Deklaracijoje;3.Skelbia toliau, kad:Chartijos principai, idstyti ioje Deklaracijoje, sudaro pamatinius tarptautins teiss principus, ir ryium su tuo kvieia visas valstybes vadovautis iais principais j tarptautinje veikloje ir vystyti j tarpusavio santykius i princip grieto laikymosi pagrindu.1.1.3 Sien nelieiamumo principas:Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, vykusio 1975 m. rugpjio 1 d. Helsinkyje, Baigiamasis aktas (itrauka)*III. Sien nelieiamumasDalyvaujanios valstybs laiko nelieiamomis visas viena kitos sienas, kaip ir vis valstybi Europoje sienas, ir todl jos dabar ir ateityje vengs bet kuri pasiksinim tas sienas.Jos atitinkamai vengs ir bet koki reikalavim ar veiksm, kuriais siekiama ugrobti bei uzurpuoti bet kurios dalyvaujanios valstybs teritorijos dal arba vis teritorij."* Taikos, saugumo ir bendradarbiavimo labui: 1975 m. liepos 30 - rugp. 1 dienomis Helsinkyje vykusio saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo rezultatai. Vilnius: Mintis, 1975, p. 20. Lietuvos Respublika tapo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos nare 1991 m. rugsjo 10 d. ir kartu Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, vykusio 1975 m. rugpjio 1 d. Helsinkyje, Baigiamojo akto signatare.

52


1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna

53

1.2 AGRESIJOS APIBRIMAS. GINKLUOTAS UPUOLIMAS, AGRESIJA IR SAVIGYNA

3. Kvieia visas valstybes susilaikyti nuo agresijos akt ar kitokio jgospanaudojimo, prieingo Jungtini Taut Chartijai ir Deklaracijai dltarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykiusir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij;34. Atkreipia Saugumo Tarybos dmes Agresijos apibrim, pateiktemiau, ir rekomenduoja, kad ji turt, kai reikia, atsivelgti Apibrim kaip vadovaujanias gaires nustatant agresijos akto buvimpagal Chartij.5.

3. 1.2.1 Agresijos apibrimas:Jungtini Taut Generalins Asambljos 1974 m. gruodio 14 d. Rezoliucija 3314 (XXIX)*Komitetas: 6Balsavimas: priimta be balsavimoNuorodos: 3105(XXVIII), 2967(XXVII), 2781 (XXVII), 2644(XXV), 2549(XXIV), 2420(XXIII), 2330(XXII), 1181(XII), 895(IX), 688(VII), 599(VI)Generalin Asamblja,Inagrinjusi Specialaus agresijos apibrimo komiteto, kuris buvo steigtas pagal jos 1967 met gruodio 18 dienos rezoliucij 2330(XXII), praneim, lieiant jo septintos sesijos, vykusios nuo 1974 met kovo 11 iki balandio 12 dienos, darb, kuris apm taip pat ir Agresijos apibrim, Specialaus komiteto priimt konsensusu ir jo rekomenduot priimti Generalinei Asambljai,2Giliai sitikinusi, jog Agresijos apibrimo primimas pasitarnaus tarptautins taikos ir saugumo stiprinimui,1. Priima Agresijos apibrim, kurio tekstas pridedamas prie ios rezoliucijos;2. Ireikia savo dkingum Specialaus agresijos apibrimo komitetuiu jo darb, kurio metu buvo paruotas Agresijos apibrimas;* Versta i: Resolutions adopted by the General Assembly during its Twenty-ninth Ses-sion, 17 September - 18 December 1974. General Assembly. Official Records: Twenty-ninth Session. Supplement No. 31 (A/9631). United Nations, New York, 1975, p. 142-144.2 Official Records of the General Assembly, Twenty-ninth Session, Supplement No. 19 (A/9619 and Corr. 1).

2319-oji plenarin sesija 1974 met gruodio 14 dienaPRIEDAS.AGRESIJOS APIBRIMASGeneralin Asamblja,Remdamasi tuo, kad vienas pagrindini Jungtini Taut tiksl yra palaikyti tarptautin taik ir saugum bei imtis efektyvi kolektyvi veiksm tam, kad bt ivengta grsmi taikai, o kilusios paalintos, kad agresijos aktai ir kitokie taikos paeidimai bt panaikinti,Primindama, kad Saugumo Taryba pagal Jungtini Taut Chartijos 39 straipsn nustato bet kokio grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto buvim ir teikia rekomendacijas arba nusprendia, koki priemoni reikia imtis pagal 41 ir 42 straipsnius, kad bt utikrinta ar atkurta tarptautin taika ir saugumas,Taip pat primindama valstybi pareig pagal Chartij sprsti j tarptautinius ginus taikiomis priemonmis, kad nebt sukeltas pavojus tarptautinei taikai, saugumui ar teisingumui,Turdama omenyje, kad niekas iame Apibrime negali bti aikinama taip, kad kokiu nors bd bt paliestas Chartijos nuostat dl Jungtini Taut organ funkcij ir gali, turinys,Taip pat atsivelgdama tai, kad agresija yra rimiausia ir gavojimiau-sia neteisto jgos panaudojimo^forma situacjpje,=jkaLegzistuoj vairiausi fttrtTSasinib"naikinimo ginklai, kurf gali sukelti pasaulinio konflikto grsm bei visus jo katastrofikus padarinius, todl iuo metu turi bti nustatytas agresijos apibrimas,Resolution 2625 (XXV), annex.

54


1.2 Agresijos apibrimas. Ginkluotas upuolimas, agresija ir savigyna

55

Vl patvirtindama valstybi pareig nenaudoti ginkluotos jgos tam, kad i taut bt atimta j teis laisv apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb ar paeisti teritorin vientisum,Vl patvirtindama tai, kad valstybs teritorija negali bti paeista, tapdama, net laikinai, karins okupacijos ar kitoki jgos priemoni, kuri imtsi kita valstyb, paeisdama Chartij, objektu, ir kad ji negali tapti kitos valstybs gijimo objektu dl toki priemoni panaudojimo ar grasinimo jomis,Vl patvirtindama Deklaracijos dl tarptautins teiss princip, lieiani draugikus valstybi santykius ir j bendradarbiavim pagal Jungtini Taut Chartij, nuostatas,Bdama sitikinusi, kad agresijos apibrimo primimas, atgrasinaniai veikdamas galim agresori, supaprastint agresijos akt nustatym ir j nubaudimo priemoni taikym bei palengvint nukentjusij teisi bei teist interes gynim ir pagalbos jiems suteikim,Tikdama tuo, kad nors agresijos akto vykdymo klausimas turi bti sprendiamas vertinant kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, vis dlto yra tikslinga suformuluoti pamatinius principus, leidianius priimti tok sprendim,Priima Agresijos apibrim:41straipsnisAgresija yra valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut Chartija, kaip nustatoma iame Apibrime.Aikinamoji pastaba: iame apibrime terminas valstyb":(a) naudojamas nelieiant pripainimo klausimo ir to, ar valstyb yraJungtini Taut nar;' "(b) apima, ten kur tinkama, svok valstybi grup".2straipsnisTai, kad valstyb pirma panaudoja ginkluot jg paeisdama Chartij, sudaro agresijos akto prima facie rodym, nors Saugumo Taryba gali pagal4 3 ir 5 straipsnio aikinamsias pastabas galima rasti Specialaus komiteto agresijos apibrimo klausimu praneimo 20 punkte (Off

vadovelis vadapalo 2003m

Documents