uab mazuro ad vŠ „atnaujinkime miest “ v.kudirkos g.14,...

UAB MAZURO AD

Lapas Lapų Laida 014-5(9-1)-MD-TDP-SP,SA,SK-AR,TS,SŽ 1 40 0

UŽSAKOVAS

(statytojas)

VŠĮ „ATNAUJINKIME MIESTĄ“ V.Kudirkos g.14, Vilnius, įm.k. 300662245 (939-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Pašilaičiai“ a.k.126286780)

STATINIO GRUPĖ

Gyvenamosios paskirties pastatai (7.3)

STATINIO KATEGORIJA

Neypatingas statinys

STATINYS Daugiabutis namas Pašilaičių g.9(1), Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) projektas (Unikalus Nr.1099-0008-7021)

STATYBOS RŪŠIS

Atnaujinimas (modernizavimas)

ETAPAS Techninis darbo projektas (TDP) (Parengtas naudojant „ Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių katalogo“ mazgus)

DALIS II SP,SA,SK

TOMAS I

OBJEKTO Nr. 014-5(9-1)-MD-TDP

Projekto rengėjas

Direktorius

Č.Mazūras

UAB MAZURO AD

Projekto vadovas

Č.Mazūras Atestato Nr.A202

2014

UAB MAZURO AD


01. SP,SA,SK DALIES DOKUMENT Ų IR BRöŽINIŲ ŽINIARAŠTIS

Eil. Nr.

Žym÷jimas Laida Pavadinimas Pastabos Psl. Nr.

1 2 3 4 5 6 01 SP,SA,SK DZ SP,SA,SK dalies dokumentų ir br÷žinių

žiniaraštis. Tekstiniai ir kiti pavadinimai 2

02 SP,SA,SK DZ Statinio projekto sudedamųjų dalių žiniaraštis

3

03 SP,SA,SK DZ Dokumentų statinio projektui rengti žiniaraštis

3

04 SP,SA BR Bendrieji statinio rodikliai 4

05 SP,SA,SK ND Pagrindinių normatyvinių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliktas projektas žiniaraštis

4-7

06 SP,SA,SK AR SP,SA,SK aiškinamasis raštas 7-18

07 SP,SA,SK TS SP,SA,SK technin÷ specifikacija 18-37

08 SP,SA,SKSŽ SP,SA,SK Medžiagų žiniaraštis 38

09 SP,SA,SK.DŽ SP,SA,SK Br÷žinių žiniaraštis 40

ATEST.NR.

Projektuotojas: UAB MAZURO AD

PAREIGOS V.PAVARDö PARAŠAS DATA

Pavadinimas:

DAUGIABUTIS NAMAS PAŠILAI ČIŲ G.9(1), VILNIUJE ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTAS

A 202 PV/PDV Č.MAZŪRAS 2014 05 LAIDA

ARCHITEKTAS Č.MAZŪRAS

987 SK PDV R.MAZŪRIENö

Br÷žinio pavadinimas: AIŠKINAMASIS RAŠTAS

TECHNINö SPECIFIKACIJA SANAUDŲ ŽINIARAŠTIS

0

12632 PDV D.BALSYTö

LAPAS LAPŲ ETAPAS UŽSAKOVAS:

ABF VITI

Br÷žinio indeksas: 014-5(9-1)-MD-TDP-SP,SA,SK-AR,TS,SŽ

2

40

UAB MAZURO AD


02.STATINIO PROJEKTO SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ŽINIARAŠTIS Bylos Nr.

Projekto dalis Žymuo Pastabos

I Bendroji dalis BD II Sklypo sutvarkymo,Statinio architektūra, statinio

konstrukcijos SP,SA, SK

III Šildymas, v÷dinimas, karštas vandetiekis SV,VN IV Elektrotechnikos dalis (žaibosauga) E(Ž) V Pasirengimas statyboms ir statybos darbų

organizavimas SDO

VI Gaisrin÷ sauga GS

03.DOKUMENTŲ STATINIO PROJEKTUI RENGTI ŽINIARAŠTIS

Eil.Nr. Pavadinimas Žymuo Pastabos

01 Specialieji architektūros reikalavimai Nr.AR-723 02 Daugiabučio namo Pašilaičių g.9(1) Vilniuje atnaujinimo

(modernizavimo) projekto technin÷ užduotis

03 Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

04 Pastato energetinio naudingumo sertifikatas iki atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo Nr. KG-0344-0195

05 Daugiabučio Namo Pašilaičių g.9(1) atnaujinimo (modernizavimo)projekto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas 2013-10-29

06 Pavedimo sutartis

UAB MAZURO AD


04.BENDRIEJI EKONOMINIAI STATINIO RODIKLIAI

Pavadinimas Mato

vienetas Kiekis Pastabos

II. PASTATAI

1. Gyvenamieji pastatai :

1.1. butų skaičius: vnt 12 1.1.1. 1 kambario vnt - 1.1.2. 2 kambarių vnt - 1.1.3. 4 kambarių vnt. 12 1.2. bendrasis plotas: m2 1478,06 1.2.1. gyvenamasis m2 635,56 1.2.2. naudingasis m2 1022,38 1.2.3. pagalbinis m2 395,13 1.2.4. rūsių (pusrūsių) m2 470,03 1.3. pastato tūris: m3 6570 1.4. aukštų skaičius vnt. 3 1.5. pastato aukštis m 11,60 1.6. energetinio naudingumo klas÷ B 1.7. pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klas÷ B 1.8. kiti specifiniai rodikliai

05.PAGRINDINIŲ NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS

ATLIKTAS PROJEKTAS ŽINIARAŠTIS

Eil. Dokumento šifras Pavadinimas

1 2 3 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMAS 2. LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS 3. LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMAS 4. LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO REGISTRO ĮSTATYMAS 5. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS 6. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMAS 7. DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMA, PATVIRTINTA LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöS 2004

M. RUGSöJO 23 D. NUTARIMU NR. 1213 (ŽIN., 2004, NR. 143-5232; 2012, NR. 1-1) 8. DAUGIABUČIO NAMO ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTO RENGIMO TVARKOS APRAŠAS, PATVIRTINTAS LIETUVOS

RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2009 M. LAPKRIČIO 10 D. ĮSAKYMU NR. DL-677 (ŽIN., 2009, NR. 136-5963; 2011, NR. 139-6563)

UAB MAZURO AD


9. DAUGIABUČIO NAMO ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) STATYBOS TECHNINöS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ IR STATYBOS RANGOS

DARBŲ PIRKIMO TVARKOS APRAŠAS, PATVIRTINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. GEGUŽöS 27 D. ĮSAKYMU NR. DL-439 (ŽIN., 2009, NR. 136-5963; 2011, NR. 139-6563; 2012, NR. 74-3849)

10. VALSTYBöS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) TEIKIMO IR DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO

(MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS TAISYKLöS, PATVIRTINTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBöS

2009 M. GRUODŽIO 16 D. NUTARIMU NR. 1725 (SU PAKEITIMAIS) 11. KREDITO, PAIMTO DAUGIABUČIAM NAMUI ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI), IR PALŪKANŲ ARARL6L^NO JUŽ ASMENIS, TURINČIUS

TEISĘ Į BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJĄ, TVARKOS APRAŠAS 12. KAUPIAMOJO ĮNAŠO DAUGIABUČIAM NAMUI ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) APSKAIČIAVIMO METDIKA PATVIRTINTA LIETUVOS

RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. KOVO 9 D. ĮSAKYMU NR. D1-186 (ŽIN., 2010, NR. 31-1452) 13. BUTŲ IR KITŲ PATALPŲ SAVININKŲ BENDROSIOS NUOSAVYBöS ADMINISTRAVIMO PAVYZDINIAI NUOSTATAI 14. DAUGIABUČIO NAMO BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ APRAŠO PAVYZDINö FORMA, PATVIRTINTA LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS MINISTRO 2010 M. LAPKRIČIO 2 D. ĮSAKYMU NR. D1-895 (ŽIN., 2010, NR. 130-6663) 15. ATNAUJINAMŲ (MODERNIZUOJAMŲ) DAUGIABUČIŲ NAMŲ PROJEKTINIŲ ŠILUMINöS ENERGIJOS SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMO

METODIKA, PATVIRTINTA LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. SAUSIO 25 D. ĮSAKYMU NR. DL-71 (ŽIN., 2010, NR. 13-633)

16. STR 1.01.04:2002 STATYBOS PRODUKTAI. ATITIKTIES ĮVERTINIMAS IR CE ŽENKLINIMAS 17. STR 1.01.05:2007 NORMATYVINIAI STATYBOS TECHNINIAI DOKUMENTAI 18. STR 1.01.06:2010 YPATINGI STATINIAI 19. STR 1.01.07:2010 NESUDöTINGI STATINIAI 20. STR 1.01.08:2002 STATINIO STATYBOS RŪŠYS 21. STR 1.01.09:2003 STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL JŲ NAUDOJIMO PASKIRTĮ 22. STR 1.02.06:2012 STATYBOS TECHNINöS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ, IR TERITORIJŲ

PLANAVIMO SPECIALISTŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI, ATESTAVIMO IR TEISöS

PRIPAŽINIMO TVARKOS APRAŠAS 23. STR 1.02.07:2012 YPATINGO STATINIO STATYBOS RANGOVO, STATINIO PROJEKTO EKSPERTIZöS

RANGOVO IR STATINIO EKSPERTIZöS RANGOVO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI, ATESTAVIMO IR TEISöS PRIPAŽINIMO TVARKOS APRAŠAS.

24. STR 1.02.09:2005 TEISöS ATLIKTI PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMĄ ĮGIJIMO TVARKOS

APRAŠAS 25. STR 1.04.01:2005 ESAMŲ STATINIŲ TYRIMAI 26. STR 1.04.02:2004 INŽINERINIAI GEOLOGINIAI (GEOTECHNINIAI) TYRIMAI 27. STR 1.05.06:2010 STATINIO PROJEKTAVIMAS 28. STR 1.05.08:2003 STATINIO PROJEKTO ARCHITEKTŪRINöS IR KONSTRUKCINöS DALIŲ BRöŽINIŲ

BRAIŽYMO TAISYKLöS IR GRAFINIAI ŽYMöJIMAI. 29. STR 1.06.03:2002 STATINIO PROJEKTO EKSPERTIZö IR STATINIO EKSPERTIZö 30 STR 1.07.01:2010 STATYBĄ LEIDŽIANTYS DOKUMENTAI

(STATINIO PROJEKTO POPIERINIO VARIANTO PATEIKIMO TIKRINANČIOMS

INSTITUCIJOMS TVARKOS APRAŠAS)

31 STR 1.07.02:2005 ŽEMöS DARBAI 32 STR 1.08.02:2002 STATYBOS DARBAI 33 STR 1.09.04:2007

STATINIO PROJEKTO VYKDYMO PRIEŽIŪRA

34 STR 1.09.05:2002 STATINIO STATYBOS TECHNINö PRIEŽIŪRA 35 STR 1.09.06:2010 STATYBOS SUSTABDYMAS. SAVAVALIŠKOS STATYBOS PADARINIŲ ŠALINIMAS.

STATYBOS PAGAL NETEISöTAI IŠDUOTĄ STATYBĄ LEIDŽIANTĮ DOKUMENTĄ PADARINIŲ ŠALINIMAS

36 STR 1.10.01:2002 STATINIO AVARIJOS TYRIMAS IR LIKVIDAVIMAS 37 STR 1.11.01:2010 STATYBOS UŽBAIGIMAS 38 STR 1.12.05:2010

PRIVALOMIEJI STATINIŲ (GYVENAMŲJŲ NAMŲ) NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS

REIKALAVIMAI

39 STR 1.12.06:2002 STATINIO NAUDOJIMO PASKIRTIS IR GYVAVIMO TRUKMö

40 STR 1.12.07:2004 STATINIŲ TECHNINöS PRIEŽIŪROS TAISYKLöS, KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

STATINIŲ TECHNINIAMS PRIŽIŪRöTOJAMS, STATINIŲ TECHNINöS PRIEŽIŪROS

DOKUMENTŲ FORMOS BEI JŲ PILDYMO IR SAUGOJIMO TVARKOS APRAŠAS

UAB MAZURO AD


41 STR 1.12.08:2010 STATINIŲ NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

42 STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA

43 STR 2.01.03:2009

STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ-TECHNINI PROJEKTINöS VERTöS.

44. STR 2.01.06:2009 STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINö STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO 45. STR 2.01.07:2003 PASTATŲ VIDAUS IR IŠORöS APLINKOS APSAUGA NUO TRIUKŠMO 46. STR 2.01.08:2003 LAUKO SĄLYGOMIS NAUDOJAMOS ĮRANGOS Į APLINKĄ SKLEIDŽIAMO

TRIUKŠMO VALDYMAS 47. STR 2.01.09:2012 PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGETINIO NAUDINGUMO

SERTIFIKAVIMAS 48. STR 2.01.10:2007 IŠORINöS TINKUOJAMOS SUDöTINöS TERMOIZOLIACINöS SISTEMOS 49. STR 2.01.11:2012 IŠORINöS VöDINAMOS TERMOIZOLIACINöS SISTEMOS 50. STR 2.02.01:2004 GYVENAMIEJI PASTATAI 51. STR 2.02.04:2004 VANDENS öMIMAS, VANDENRUOŠA. PAGRINDINöS NUOSTATOS 52. STR 2.03.01:2001 STATINIAI IR TERITORIJOS. REIKALAVIMAI ŽMONIŲ SU NEGALIA REIKMöMS 53. STR 2.01.09:2012 ,,Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 54. STR 2.05.02:2008 STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. STOGAI. 55. STR 2.05.03:2003 STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI. 56. STR 2.05.04:2003 POVEIKIAI IR APKROVOS. 57. STR 2.05.05:2005 BETONINIŲ IR GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS 58. STR 2.05.06:2005 ALIUMININIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. 59. STR 2.05.07:2005 MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS 60. STR 2.05.08:2005 PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINöS NUOSTATOS 61. STR 2.05.09:2005 MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS 62. STR 2.05.10:2005 ARMOCEMENTINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS 63. STR 2.05.11:2005 GAISRO TEMPERATŪRŲ VEIKIAMŲ GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ

PROJEKTAVIMAS 64. STR 2.05.12:2005 BETONINIŲ IR GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ IŠ TANKIOJO SILIKATBETONIO

PROJEKTAVIMAS 65. STR 2.05.13:2004 STATINIŲ KONSTRUKCIJOS GRINDYS 66. STR 2.05.20:2006 LANGAI IR IŠORINöS ĮöJIMO DURYS 67. STR 2.07.01:2003 VANDENTIEKIS IR NUOTEKŲ ŠALINTUVAS. PASTATO INŽINERINES SISTEMOS.

LAUKO INŽINERINIAI TINKLAI. 68. STR 2.08.01:2004 DUJŲ SISTEMOS PASTATUOSE 69. STR 2.09.02:2005 ŠILDYMAS, VöDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS. 70. STR 2.09.04:2008 PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. ŠILUMOS POREIKIS ŠILDYMUI 71. STR 3.01.01:2002 STATINIŲ STATYBOS RESURSŲ POREIKIO SKAIČIAVIMO TVARKA. 72. GAISRINöS SAUGOS PAGRINDIMAI REIKALAVIMAI (2010-12-07 NR.1-338, ŽIN., 2010, NR.146-7510) 73. BENDROSIOS GAISRINöS SAUGOS TAISYKLöS (2010-07-27 NR.1-223; ŽIN., 2010, NR.99-5167; ŽIN.,

2010,NR.L01;NR.L00) 74. GYVENAMŲJŲ PASTATŲ GAISRINöS SAUGOS TAISYKLöS (2011-02-22 NR.1-64, ŽIN., 2011, NR.23-1138) 75. ŽELDINIŲ APSAUGOS, VYKDANT STATYBOS DARBUS, TAISYKLöS NR. DL-193 76. HN 33-1993 AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO

APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI 77. HN 36:1999 DRAUDŽIAMOS IR RIBOJAMOS MEDŽIAGOS 78. HN 42:2009 GYVENAMŲJŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ PATALPŲ MIKROKLIMATAS.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2009-12-29 ĮSAKYMAS NR.V-1081 (ŽIN., 2009, NR. 159-7219).

79. HN 98:2000 NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS 80. RSN 37-90 POŽEMINIŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ ĮVADŲ IR PASTATŲ ĮGILINTŲ PATALPŲ

VöDINIMO ĮRENGIMO TAISYKLöS 81. RSN 139-92 PASTATŲ IR STATINIŲ ŽAIBOSAUGA 82. RSN 156-94 STATYBINö KLIMATOLOGI J A. 83. RSN 26-90 VANDENS VARTOJIMO NORMOS 84. LST 1516:1998 STATINIO PROJEKTAS. BENDRIEJI ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI. 85. DT-5-00 SAUGOS IR SVEIKATOS TAISYKLöS STATYBOJE (2000-12-22 NR.346;

ŽIN. 2001, NR.3-74; 2011-06-28 NR.77-3785) 86. DARBOVIEČIŲ ĮRENGIMO BENDRIEJI

NUOSTATAI

87. LR DARBO KODEKSAS 88. ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO BENDROSIOS TAISYKLöS. ENERGETIKOS MINISTRO 2012-02-03 ĮSAKYMAS NR. 1-22 (ŽIN.,

UAB MAZURO AD


2012, NR. 18-816) 89. ELEKTROS LINIJŲ IR INSTALIACIJOS ĮRENGIMO TAISYKLöS. ENERGETIKOS MINISTRO 2011-12-20 ĮSAKYMAS NR. 1-309 (ŽIN.,

2012 NR. 2-58) 90. APŠVIETIMO ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLöS. ENERGETIKOS MINISTRO 2011-02-03 ĮSAKYMAS NR. 1-28 (ŽIN.,

2011,NR. 17-815) 91. ŠILUMOS TINKLŲ IR ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS (EKSPLOATACIJOS) TAISYKLöS. ENERGETIKOS MINISTRO

2010-04-07 ĮSAKYMAS NR.1-111 (ŽIN., 2010, NR. 43-2084) 92. ŠILUMOS TIEKIMO IR VARTOJIMO TAISYKLöS. ENERGETIKOS MINISTRO 2010-10-25 ĮSAKYMAS NR. 1-297 (ŽIN., 2010,

NR.127-6488; ŽIN., 2011, NR. 97-4575; ŽIN., 2011,NR. 130-6182) 93. DAUGIABUČIO NAMO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMOS PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI. APLINKOS IR ENERGETIKOS

MINISTRO 2010-07-10 ĮSAKYMAS NR. DL-595/1-201 (ŽIN., 2010, NR. 84-4442) 94. PASTATO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS ENERGETIKOS MINISTRO 2009-11-26

ĮSAKYMAS NR.1-229 (ŽIN., 2009, NR.143-6311; ŽIN., 2010, NR.23-1093; ŽIN., 2011, NR.97-4574; ŽIN., 2011, NR. 130-6180)

95. SPECIALIŲJŲ PATALPŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLöS. ŪKIO MINISTRO 2004-04-29

ĮSAKYMAS NR.4-140/D 1-232 (ŽIN., 2004, NR. 84-3051; EP NR.53) 96. SAUGOS TAISYKLöS EKSPLOATUOJANT ŠILUMOS ĮRENGINIUS. ŪKIO MINISTRO 1999-09-21 ĮSAKYMAS NR.316 (ŽIN. 1999,

NR.80-2372) 97. DŪMTRAUKIŲ NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLöS RSN 148-92. STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRO 1997-11-04

ĮSAKYMAS NR.244 (ŽIN. 1997, NR. 105-2660) 98. ĮRENGINIŲ ŠILUMOS ĮZOLIACIJOS ĮRENGIMO TAISYKLöS. ŪKIO MINISTRO 2005-01-18 ĮSAKYMAS NR.4-17 (ŽIN., 2005, NR.9-

299) 99. ŠILUMOS PERDAVIMO TINKLŲ ŠILUMOS IZOLIACIJOS ĮRENGIMO TAISYKLöS. ŪKIO MINISTRO 2007-05-05 ĮSAKYMAS NR. 4-170

(ŽIN., 2007, NR.53-2071). 100. MAKSIMALIOS ŠILUMOS SUVARTOJIMO NORMOS DAUGIABUČIŲ NAMŲ BUTAMS IR KITOMS PATALPOMS ŠILDYTI. VALSTYBINöS

KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLöS KOMISIJOS 2003-12-08 NUTARIMAS NR.03-105 (ŽIN., 2003, NR. 117-5390; EP NR.49) 101. ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ IR ŠILUMOS PUNKTŲ ĮRENGIMO TAISYKLöS. ENERGETIKOS MINISTRO 2011-06-17 ĮSAKYMAS NR.1-

160 (ŽIN., 2011,NR. 76-3673). 102. PASTATŲ KARŠTO VANDENS SISTEMŲ ĮRENGIMO TAISYKLöS, ŪKIO MINISTRO 2005-06-28 ĮSAKYMAS NR.4-253 (ŽIN., 2005,

Nr.85-3175)

06. SP,SA,SK DALI Ų AIŠKINAMASIS RASTAS

Esamos pad ÷ties charakteristika

Daugiabutis 12 butų 3a gyvenamasis namas Pašilaičių mikrorajone, Pašilaičių g.9(1) yra komplekse iš trijų pastatų, pastatytas 1990 metais pagal EPSS „Monolitas“ parengtą projektą. Kvartalo užstatymas suformuotas iš dviejų trjų ir vieno devynių aukštų pastatų apie vidinį kiemą , komponuojant kelias grupes kartu su kitais pastatis. Šiuo „ Daugiabučio namo Pašilaičių g.9, Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) techniniu darbo projektu“ atnaujinami (modernizuojami) tik du min÷tos urbanistin÷s kompozicijos trijų aukštų pastatai. Kiekviename iš trijų aukštų pastate yra po 12 vienetų keturių kambarių butai išd÷styti per du aukštus. Į÷jimai į butus yra iš lauko pirmuose aukštuose ir iš galerijos antruose aukštuose. Butai suplanuoti per du aukštus su 1,4m perkryčiu tarp atskirų buto dalių, kurias sujungia vidiniai atviri laiptai. Abu pastatus Pašilaičių g.9(1) ir Pašilaičių g. 9(2) jungia nešildoma galerija antro aukšto lygyje ir yra trys nešildomos laiptin÷s patekimui į antrą aukštą .Priešingoje vidinio kiemelio pus÷je kiekvienas butas esantis pirmo aukšto lygyje turi sienut÷mis atskirtus kiemelius ant grunto, o antro aukšto lygio butai – atvitrus balkonus. Dalis balkonų pirmame korpuse Pašilaičių g. 9(1) yra savavališkai įstiklinti ir (arba) prailginti (yra tik sprendimų peržiūr÷jimo vilniaus m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriuje dokumentas) . Pastato stogai plokšti su

UAB MAZURO AD


perkritimu per pastato ilgį ties vidine išilgine siena ir vidiniais laiptais. Lietaus vanduo nuo abiejų lygių surenkamas nuo žemesn÷s dalies stogo. Nešildomos laiptin÷s ir galerijos turi išorinį vandens nuvedimą lietvamzdžiais. Stogo konstrukcija sutapdintas stogas , dengtas bitumine rulonine danga, esamas šiltinimo sluoksnis iš surenkamų akyto betono plokščių 240-330mm storio. Stogo hidroizoliacija dalinai remontuota. Dalyje stogo įrengtas papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis, kuris statybos metu turi būti patikrinamas ir nustatoma jo šiluminiai parametrai tikslu įvesti statybos darbų šioje dalyje patikslinimus. Parapetai apskardinti cinkuota skarda, kuri yra paveikta korozijos. Parapeto aukštis yra nuo apie 40cm iki 120cm ties dekoratyviniais frontonais aukščiau esamos stogo dangos. Ant stogo žemutin÷s dalies sumontuotos vandens surinkimo įląjos. Lietaus vandens nuo stogo dangos nuvedimas -vidinis, špižiniais vamzdžiais. Ventiliacijos kanalai iš surenkamų betoninių blokų , virš stogo sumūryta ventiliacinių angų kamin÷lius apjungianti dengta mūrin÷ šachta su angomis ir betoniniais stogeliais, apskardintais cinkuota skarda arba dengti ruberoidu. (pav. 04,05,06,07) pateikiama esamos pad÷ties nuotraukos. Toks ventiliacijos sprendimas suformuoja neapšiltinto stogo dalis 2,12x1,4m 2vnt ir 1,3x1,2m 2vnt , per kurias vyksta stogo dalies peršalimas (apie 9,3m2). Šias stogo elementų dalis būtina apšiltinti.Rūsys nešildomas, jame įrengti gyventojų sand÷liai, bendro naudojimo patalpos, šilumos punktas, vandens apskaitos mazgas, įvadin÷ elektros skydin÷. Pamatai betoniniai, cokolių sienos iš betoninių blokų. Pastato išorin÷s sienos – keramzitbetonio 450mm storio monolitin÷s, apdailintos plonasluoksniu purškiamos apdailos sluoksniu. Rūsio patalpose n÷ra ekspluatuojamų langų ( šviesduob÷s užpildyta įvairiom atliekomis arba užkrauta akmenimis), perdanga nešiltinta. Patekimui į rūsio patalpas, kurios tarp pastatų 9(1) ir 9(2) susisiekia kaip viena erdv÷, naudojama šiaurin÷je dalyje esanti laiptin÷. Abiems 3a pastatams yra vienas šilumos mazgas ir viena elektros skydin÷. Patekimui į rūsio patalpas naudojama tik laiptin÷ esanti antro pastato Pašilaičių g. 9(2) kraštin÷je dalyje. Jungimosi dalyje tarp korpusų yra sienų, sijų ir kolonų yrimo požymiai. DNSB Nr.939 „Pašilaičiai“ pateiktame EPSS „Monolitas“ projektuotų pastatų Pašilaičių g.9 projekto korektūra MF.96-017, kuri parengta mokslo ir projektavimo firmos „Vilniaus monolitas“ , kur pastaboje Nr.2 lape 3 nurodyta: „ 2. būtina ant atsiv÷rusių plyšių užd÷ti gipso markutes ir steb÷ti deformacijų eigą. Apie naujai atsiradusias deformacijas informuoti projekto vyriausiąjį inžinierių. 1996.09.24“. Projektuotojo informuotas projekto užsakovas ABF „VITI“ 2014-05-26 raštu Nr.0424-G-348 kreip÷si į užsakovą VŠĮ „ Atnaujinkime miestą“, kad būtų pateikta informacija apie atliktus yrančių konstrukcijų steb÷jimus. Gauta informacija, kad balkonų prailginimo bei stiklinimo konstrukcijų įrengimas atliktas pagal architekto J. Balkevičiaus projektą, suderintą su tuomečiu Vilniaus m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriumi, tačiau nustaytas reikalavimas įrengti visų balkonų stiklinimą vienu metu nebuvo įvykdytas. Projektuotojas, negavęs prašomos informacijos apie sutvirtintų konstrukcijų steb÷seną, kaip numato technin÷s užduoties p.8.2.7 privalo organizuoti statinio ekspertizę, tikslu nustatyti min÷tų konstrukcijų stovį ir galimai reikalingas prevencines priemones rengiamame projekte. Apie tai užsakovas informuotas raštu.Šiame projekte d÷l užsakovo nepateiktos informacijos min÷tu klausimu sprendimai nenumatomi, tod÷l statybos eigoje turi būti atliekama statinio ekspertiz÷ ir atitinkama projekto korektūra.

UAB MAZURO AD


Pav. 01

Pav.02

Pav.03

UAB MAZURO AD


TECHNINIAME DARBO PROJEKTE PATEIKTI PROJEKTINIAI SPRENDIMAI

• Pastato atnaujinimo (modernizavimo) bendras apib ūdinimas

Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Pašilaičių g.9(1), Vilniuje atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas parengtas remiantis pagrindiniais projekto rengimą leidžiančiais dokumentais išvardintais dokumentų žiniaraštyje ( psl.4) ir patektais kitais dokumentais, kurių kopijos pateiktos projekto prieduose. Darbo eigoje Užsakovas neprieštaravo rengti techninį darbo projektą, naudojant „ Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių katalogo“ mazgus, kuriuos 2011m pareng÷ Č.Ignatavičius ir S.V. Skrodenis ir patvirtino „Būsto ir urbanistin÷s pl÷tros agentūra“. Fasadinių sienų ir cokolio šiltinimas numatomas naudojant polistireno putplastį, dalinai poliuretano plokštes ir struktūrinį spalvotą tinką išor÷s apdailai. Galerijos ir balkonų plotis yra minimalus, tod÷l siūloma dalinai naudoti efektyvesn÷s šilumos laidumo charakteristikos poliuretano plokštes. Rūsio perdangos šiltinimas pagal techninę užduotį nenumatomas. Numatomas stogo šiltinimas polistireno putplasčiu EPS100 pagal katalogo detales. Taip pat įrengiamos naujos stogo dangos, atnaujinamos lietaus vandens nuvedimo sistemos. Numatomas ventiliacijos sistemos pertvarkymas,valymas ir stogo elementų perdarymas,paaukštinimas apšiltinimas ir atnaujinimas. Numatoma butų langų, balkono durų ir langų dalinis keitimas (dalis langų yra pakeista į PVC r÷muose su stiklo paketais langais iki projekto rengimo) ir į÷jimo į butus dalinis durų keitimas. Numatomas šildymo sistemos bei karšto ir šalto vandens sistemų pertvarkymas, atliekant užduotyje numatytus darbus.

Pav. 04

UAB MAZURO AD


Pav. 05

Pav. 06

Pav. 07

UAB MAZURO AD


Techniniame darbo projekte vadovaujantis „Daugiabučio namo Pašilaiąių g.9(1) atnaujinimo (modernizavimo) projekto“ technine užduotimi bei kitais privalomais dokumentais priimta sekantys sklypo dalies ir statinio architektūro bei statinio konstrukcijų atnaujinimo (modernizavimo) energetinį efektyvumą didinantys sprendimai:

•••• Sutapdinto stogo atnaujinimo (modernizavimo) projek tavimas Numatomas šiltininti polistireno plokšt÷mis , įrengiant dviejų sluoksnių prilydomą ruloninę dangą. Suformuojami nuolydžiai pagal esamus parametrus , pamūrijami nauji v÷dinimo kanalų konstruktyvai, apšiltinami, apskardinami ventiliacijos kanalų stogeliai, įrengiami stogo v÷dinimo kamin÷liai, apskardinami parapetai , montuojama apsaugin÷ tvorel÷ stogo perimetru. Stogo elementai aukštinami 370-400mm , o ventiliacijos kanalai pakeliami 300mm virš paaukštintų parapetų lygio. Taip pat numatomas stogo vandens nuvedimo sutvarkymas, įlajų sumontavimas pakeliant iki naujo dangos lygio ir išvalymas nuo teršalų , nuvedimo grotelių išvalymas. Suskaičiuojamas apšiltinto stogo šilumos perdavimo koeficientas pagal techninę užduotį U= 0,167 W/(m2K) < 0,192 W/(m2

⋅K) •••• Atitvar ų šilumos laidumo atnaujinimo (modernizavimo) projektavimas

Išorinių atitvarų konstrukcijos projektuojamos ir šilumos laidumo kaičiavimai atliekami pagal STR 2.01.03:2009 „STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ PROJEKTINöS VERTöS“ p.p. 11,12,13 , STR 2.01.09:2012 ,,Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, STR 2.01.10:2007 „IŠORINöS TINKUOJAMOS SUDöTINöS TERMOIZOLIACINöS SISTEMOS‘,STR 2.05.01:2013 „PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS“reikalavimus. Stogas Stogo konstrukcija projektuojama kai vidaus temperatūra +20°C. Šilumos perdavimo koef. : U = 0,16⋅⋅⋅⋅k=0,16⋅⋅⋅⋅(20/( Qi - Qe)= 0,16⋅⋅⋅⋅(20/( 20 -(-0,7) )= 0,16⋅⋅⋅⋅0,966=0,155W/(m2

⋅⋅⋅⋅K) ; Apskaičiuojamos atskirų sluoksnių šilumin÷s varžos ir visumin÷ šilumin÷ varža.

Pirmasis esamas sluoksnis – gelžbetonis, d=200mm, λds =2,5 W/(mK); R1 = d1/λds = 0,2/2,5 = 0,08 m2

⋅⋅⋅⋅K/W.

Antrasis esamas sluoksnis – šilumos izoliacija dujų silikato, d=240mm, λdeds= 0,6 W/(m⋅K). R2 = d2/λds = 0,24/0,6 = 0,4 m2

⋅⋅⋅⋅K/W.

Trečiasis esamas sluoksnis -hidroizoliacija, d=4 mm, λds =0,17 W/(mK);

R3 = d3/λds =0,004/0,17=0,024 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Ketvirtasis sluoksnis -šilumos izoliacija polisterenas EPS 100 , d=220mm, λds =0,035 W/(mK);

R4 = d4/λds = 0,22/0,035 = 6.285 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Penktasis sluoksnis -hidroizoliacija, d=2x4=8 mm, λds =0,17 W/(mK);

R5 = d5/λds =0,008/0,17=0,047 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

UAB MAZURO AD


Stogo sumin÷ šilumin÷ varža :

RS = R1 + R2 + R3 +R4 + R5 = 6,836 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Vidinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rsi = 0.10 m2⋅⋅⋅⋅K/W .

Išorinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rse = 0.04 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Stogo visumin÷ šilumin÷ varža :

Rt = Rse + Rsi + Rs = 6,976 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Stogo šilumos perdavimo koeficientas:

U = 1/Rt =1/6,976=0,1430,1430,1430,143W/(m2K).

- TDP stadijoje priimame, kad jungčių skaičius viename kvadratiniame metre: max n = 4 (išd÷stymas 0,6m x 0,6m),

- jungties šilumos laidumo koeficientas λ = 17 W/(m⋅K) (nerūdijantis plienas); - vienos jungties skerspjūvio plotas A= 0,00003m2; - skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas šiltinančio sluoksnio storiui d=0,20 m; - struktūrinis daugiklis priimamas α =0,6.

∆U = (α ⋅ λ ⋅ n ⋅ A)/d = (0,6⋅17⋅4⋅0,00003)/0,22=0,006 W/(m2

⋅⋅⋅⋅K).

Šilumos perdavimo koeficientas, ivertinus šilumos nutek÷jimo per metalines jungtis :

U= 1/Rt +∆U=1/6.493+0,006=0,149 0,149 0,149 0,149 W/(m2K) < 0,155W/(m2⋅⋅⋅⋅K)

Stogo visumin÷ šilumin÷ varža ivertinus šilumos nutek÷jimo per metalines jungtis :

Rt =1/U= 6.711 m2⋅⋅⋅⋅K/W .

Sienos

Fasadai šiltinami iš išor÷s pagal varijantą A) ir variantą B). Putų polistireno plokšt÷mis, tinkuojant fasadą struktūriniu dekoratyviniu tinku. Angokraščiai numatomi šiltinti 30 mm storio polistireno plokšt÷mis, tačiau esami nekeičiami langai įstatyti skirtingu palikto remo pločiu. Kadangi tur÷tų būti išlaikyta fasado angų geometrija pagal vertikalę bei horizontalę , kai kuriose angose polistireno storis gali skirtis ir maž÷ti iki minimumo. Pagal užsakovo technine užduotimi numatytas darbų apimtis , nekeičiant esamų langų, dalyje pastato langų bei durų angokraščių techniškai neįmanoma užtikrinti pakankamo šilumos izoliacinio storio sluoksnio ir galimi papildomi šilumos nuostoliai. Šiltinant fasadą reikalinga atkreipti d÷mesį į balkonų tvirtinimo detales ir , esant reikalui, jas sustiprinti. Apšiltintų lauko sienų šilumos perdavimo koeficientas Uwn< 0,20 W/m2K. Cokolio ir rūsio požemin÷s dalies šiltinimas termoizoliacin÷mis polistireno EPS100 plokšt÷mis pagal duodamas detales ir skaičiavimo varijantą C). Cokolis šiltinamas prieš tai atlikus jo nuvalymą ir hidroizoliavimą, vientisai priklijuojant šilumos izoliacijos plokštes , įgilinant jas žemiau nuogrindos paviršiausne mažiau kaip 0,9 m. Išor÷s apdaila atliekama plonasluoksniu dekoratyviniu tinku. Storis pagal skaičiavimus. Cokolis ir fasado apatin÷ dalis (pirmas aukštas) dengiama sustiprintu I kategorijos atsparumo tinku ir atspariu grafiti dažams impregnantu. Apšiltinto fasado ir cokolio šilumos perdavimo koeficientas Ufgn < 0,20 W/(m2K). Termoizoliacinių sluoksnių šilumin÷s varžos apskaičiavimui naudojamos projektin÷s parinktų termoizoliacinių gaminių šilumos laidumo koeficiento vert÷s, apskaičiuojamos pagal reikalavimus. Įvertinta Sistemų termoizoliacinius sluoksnius kertančių tvirtinimo elementų įtaka sluoksnių šilumos perdavimui. Privaloma, kad būtų naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ar įvertinimą (ETĮ) ir CE ženklu ženklintos išorin÷s tinkuojamos sud÷tin÷s termoizoliacin÷s sistemos. Vykdant statybos darbus privalu laikytis pasirinktos sud÷tin÷s termoizoliacin÷s sistemos įrengimo

UAB MAZURO AD


reikalavimų. Sistemų tvirtinimo pagrindų paruošimui, Sistemų tvirtinimui, Sistemų atsparumo smūgiams reikalavimai (kategorijas pažymint br÷žiniuose), faktūros, spalvos ir kt. fasadų elementų sprendiniai parinkti suderinus su Užsakovu Projekto rengimo metu, vadovaujantis specialiaisiais architektūriniais reikalavimais bei norminių dokumentų reikalavimais.

•••• A) Sienos konstrukcija nev÷dinama, vidaus temperatūra +20°C. Šilumos perdavimo koef. : UN = 0,20⋅⋅⋅⋅k=0,20⋅⋅⋅⋅(20/( Qi - Qe)= 0,20⋅⋅⋅⋅(20/( 20 -(-0,7) )= 0,20⋅⋅⋅⋅0,966=0,193 W/(m2

⋅⋅⋅⋅K) ; Apskaičiuojamos atskirų sluoksnių šilumin÷s varžos ir visumin÷ šilumin÷ varža. Pirmasis sluoksnis – keramzitbetonis, d=450mm, λds =0,9 W/(mK); R1 = d1/λds = 0,45/0,9 = 0,5 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Antrasis sluoksnis – šilumos izoliacija iš polistereno EPS 70, d=180mm, λds = 0,039 W/(m⋅K). R2 = d2/λds = 0,18/0,039 = 4,615 m2⋅⋅⋅⋅K/W. Trečiasis sluoksnis – struktūrinis tinkas, s=40mm, λds =1,0 W/(mK); R3 = d3/λds = 0,04/1,0 = 0,040 m2

⋅⋅⋅⋅K/W. Sienos sumin÷ šilumin÷ varža : RS = R1 + R2 + R3 = 5.155 m2

⋅⋅⋅⋅K/W. Vidinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rsi = 0.13 m2

⋅⋅⋅⋅K/W . Išorinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rse = 0.04 m2

⋅⋅⋅⋅K/W .

Sienos visumin÷ šilumin÷ varža :

Rt = Rse + Rsi + Rs = 5.325 m2⋅⋅⋅⋅K/W .

Sienos šilumos perdavimo koeficientas:

U= 1/Rt =1/5.325=0,187 0,187 0,187 0,187 W/(m2K) .

Šilumos perdavimo koef. pataisa Ψ d÷l papildomo šilumos nutek÷jimo per metalines jungtis:

Ψ = (α ⋅ λ ⋅ n⋅ A)/d, - TDP stadijoje priimame, kad jungčių skaičius viename kvadratiniame metre: max n = 4 (išd÷stymas 0,6m x 0,6m),

- jungties šilumos laidumo koeficientas λ= 17 W/(m⋅K) (nerūdijantis plienas); - vienos jungties skerspjūvio plotas A = 0,00003m2; - skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas šiltinančio sluoksnio storiui d =0,17 m; - struktūrinis daugiklis priimamas α =0,6 .

Ψ = (α ⋅ λ ⋅ n ⋅ A)/d = (0,6⋅17⋅4⋅0,00003)/0,17=0,006 W/(m2

⋅⋅⋅⋅K).


U= 1/Rt + Ψ =1/5.325+0,006=0,193 0,193 0,193 0,193 W/(m2K) =UN=0,193 W/(m2⋅⋅⋅⋅K).

Sienos visumin÷ šilumin÷ varža ivertinus šilumos nutek÷jimo per metalines jungtis :

Rt =1/U= 5.181 m2⋅⋅⋅⋅K/W (pagal užduotį 3,5≤ R < 5,5 m2

⋅K/W).

UAB MAZURO AD


•••• B) Sienos konstrukcija nev÷dinama, vidaus temperatūra +20°C.

Šilumos perdavimo koef. : UN = 0,20⋅⋅⋅⋅k=0,20⋅⋅⋅⋅(20/( Qi - Qe)= 0,20⋅⋅⋅⋅(20/( 20 -(-0,7) )= 0,20⋅⋅⋅⋅0,966=0,193 W/(m2

⋅⋅⋅⋅K) ; Apskaičiuojamos atskirų sluoksnių šilumin÷s varžos ir visumin÷ šilumin÷ varža. Pirmasis sluoksnis – keramzitbetonis, d=450mm, λds =0,9 W/(mK); R1 = d1/λds = 0,45/0,9 = 0,5 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Antrasis sluoksnis – šilumos izoliacija iš poliuretano SPU H180, d=115mm, λds = 0,025 W/(m⋅K). R2 = d2/λds = 0,115/0,025 = 4,6 m2⋅⋅⋅⋅K/W. Trečiasis sluoksnis – struktūrinis tinkas, s=40mm, λds =1,0 W/(mK); R3 = d3/λds = 0,04/1,0 = 0,040 m2

⋅⋅⋅⋅K/W. Sienos sumin÷ šilumin÷ varža : RS = R1 + R2 + R3 = 5.14 m2

⋅⋅⋅⋅K/W. Vidinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rsi = 0.13 m2

⋅⋅⋅⋅K/W . Išorinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rse = 0.04 m2

⋅⋅⋅⋅K/W .


Rt = Rse + Rsi + Rs = 5.31 m2⋅⋅⋅⋅K/W .


U= 1/Rt =1/5.31=0,187 0,187 0,187 0,187 W/(m2K).

Šilumos perdavimo koef. pataisa Ψ d÷l papildomo šilumos nutek÷jimo per metalines jungtis:

Ψ = (α ⋅ λ ⋅ n⋅ A)/d, - TDP stadijoje priimame, kad jungčių skaičius viename kvadratiniame metre: max n = 4 (išd÷stymas 0,6m x 0,6m),

- jungties šilumos laidumo koeficientas λ= 16 W/(m⋅K) (nerūdijantis plienas); - vienos jungties skerspjūvio plotas A = 0,00002m2; - skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas šiltinančio sluoksnio storiui d =0,11 m; - struktūrinis daugiklis priimamas α =0,6 .

Ψ = (α ⋅ λ ⋅ n ⋅ A)/d = (0,6⋅17⋅4⋅0,00002)/0,11=0,006 W/(m2

⋅⋅⋅⋅K).


U= 1/Rt + Ψ =1/5.31+0,006=0,193 0,193 0,193 0,193 W/(m2K) =UN=0,193 W/(m2⋅⋅⋅⋅K).

Sienos visumin÷ šilumin÷ varža ivertinus šilumos nutek÷jimo per metalines jungtis :

Rt =1/U= 5.181 m2⋅⋅⋅⋅K/W (pagal užduotį 3,5≤ R < 5,5 m2

⋅K/W).

UAB MAZURO AD


•••• C) Šilumos perdavimo skai čiavimas per pastato išorin ÷s cokolin ÷s (rūsio) sienos konstrukcij ą

Šilumos perdavimo koef. : UN = 0,25⋅⋅⋅⋅k W/(m2

⋅⋅⋅⋅K) ; UMN ≤ 0,35⋅⋅⋅⋅k W/(m2⋅⋅⋅⋅K);

Apskaičiuojamos atskirų sluoksnių šilumin÷s varžos ir visumin÷ šilumin÷ varža.

Pirmasis sluoksnis – gelžbetonis, d=300mm, λds =2,5 W/(mK); R1 = d1/λds = 0,30/2,5 = 0,12 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Antrasis sluoksnis – apdailos išorinis sluoksnis, d=30mm, λds = 2,0 W/(m⋅K), R2= d2/λds = 0,03/2,0 = 0,015m2

⋅⋅⋅⋅K/W. Trečiasis sluoksnis – hidroizoliacijos sluoksnis (pagal SRT), R3= 0,04 m2

⋅⋅⋅⋅K/W.

Ketvirtasis sluoksnis – šilumos izoliacija iš polistereno EPS 100, d=170mm, λds = 0,035 W/(m⋅K).

R4 = d4/λds = 0,17/0,035 = 4.857 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Sienos sumin÷ šilumin÷ varža :

RS = R1 + R2 + R3 + R4= 5.032 m2⋅⋅⋅⋅K/W.

Vidinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rsi = 0.13 m2⋅⋅⋅⋅K/W .

Išorinio paviršiaus šilumin÷ varža - Rse = 0.04 m2⋅⋅⋅⋅K/W .


Rt = Rse + Rsi + Rs = 5.2 m2⋅⋅⋅⋅K/W .


U= 1/Rt =1/5.2=0,19 0,19 0,19 0,19 W/(m2K) <UMN=0,20 W/(m2⋅⋅⋅⋅K).

Galerijos ir balkonų dalyse nuo grindų iki durų ir langų viršaus numatoma naudoti poliuretano plokštes SPU H180, kurių geresnis šilumos laidumo rodiklis גd =0,025 W/mK sumažinat konstrukcijos storį iki 11,5cm.

Kitų konstrukcij ų šilumos laidumo sprendimai

Daugiabutis namas Pašilaičių g.9(1), Vilniuje turi atviras galerijas, nešildomas laiptines ir kolonas, kurios pastato šilumos izoliavimo sprendimus komplikuoja, nes formuojasi „šalčio tiltų „ atsiradimo prielaidos. Pastato naudotojai, vadovaudamiesi pragmatiniais tikslais yra pašalinę šildymo prietaisus iš laiptinių , kurių atitvarų šiltinimas lyg ir nelogiškas, bet būtinas, nes jų konstruktyvai ( perdangų plokšt÷s, sienos, grindys, stogo konstrukcijos, kolonos) iš keramzito betono ir sunkaus betono tampa papildomų „šalčio tiltų“ formavimosi vietomis. Projekte numatomas šių konstrukcijų bei atitvarų ir perdangų izoliavimas, kuris sumažintų

UAB MAZURO AD


šalčio tiltų formavimosi galimybę. Šiltinimas numatomas visame horizontalių konstrukcijų plote.

•••• LANGŲ STIKLINIMAS, ŠILTINIMAS IR DURYS

Langų įstiklinimas numatytas plastikiniais PVC blokais su vienos kameros stiklo paketais. Naujų įstiklinimo blokų, palangių bei nuolajų montavimas, pilna apdaila, palangių bei nuolajų įrengimas. Suremontuojamos esamų balkonų konstrukcijos, tvirtinimo detal÷s (jei reikia).. Butuose, kuriuose seni langai yra nepakeisti, numatomas langų ir balkono durų keitimas į PVC konstrukcijos su stiklo paketais į naujus vienetus.Naujų langų ir balkono durų šilumos perdavimo koeficientas UWD< 1,40 W/(M2K). Langų ir durų šilumos pralaidumo, oro ir garso izoliavimo, atsparumo v÷jo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio patvarumo, stiprumo reikalavimai nurodomi gaminių specifikacijoje, techninių reikalavimų skiltyje bei pastabose. Numatomas lauko metalinių durų keitimas 2vnt į÷jimo į laiptines ir 4vnt į÷jimo į technines patalpas bei cokolinį aukštą. Metalinių durų Uw 1,6-1,7 W/(m2

⋅K). Mechaninio patvarumo klas÷ ≤6. Užsakovo technin÷je užduotyje numatomas į÷jimo laiptų atnaujinimas , pritaikymas neįgaliesiems. Projekto rengimo eigoje gautas 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pašilaičiai” raštas d÷l į÷jimo laiptų pritaikymo neįgaliesiems poreikio atsisakymo.

Pabaigus fasado apdailos darbus, pagal sklypo sutvarkymo planą įrengiama nuogrinda bei sutvarkomos statybos metu pažeistos dangos bei visi teritorijos sutvarkymo elementai.

UAB MAZURO AD


07. SP,SA,SK DALI Ų TECHNINö SPECIFIKACIJA

TS 01 .Technin÷ specifikacij a. Bendriej i reikalavimai. TS 03.Technin÷ specifikacija. Sienų šiltinimas tinkuojamomis sud÷tin÷mis termoizoliacin÷mis sistemomis TS 04. Technin÷ specifikacija. Tinkavimo darbai. TS 05. Technin÷ specifikacija. Dažymo darbai. TS 06. Technin÷ specifikacija. Skardinimo darbai. TS 07. Technin÷ specifikacija. Stogo šiltinimo darbai. TS 08. Technin÷ specifikacija. Rūsio, laiptinių langų keitimo ir balkonų stiklinimo darbai. TS 09. Technin÷ specifikacija. Ardymo ir išmontavimo darbai. TS 10. Technin÷ specifikacija. Nuogrindos įrengimo darbai. TS 11. Technin÷ specifikacija. Mūro darbai. TS 12. Technin÷ specifikacija. Lauko durų pakeitimo darbai. TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 01 BENDRIEJI REIKALAVIMAI Bendri nurodymai darbų vykdymui ir medžiagoms. Darbus gali vykdyti atestuotos statybin÷s firmos ir apmokyti specialistai. Darbai vykdomi, suderinus su statytoju darbų eigą ir tvarką, nenutraukiant pastato eksploatacijos, turint leidimą darbų vykdymui. Už darbų saugą atsako rangovas. Darbų priežiūrą vykdo statytojo paskirtas statinio statybos technin÷s priežiūros vadovas. Rangos konkurso pasiūlymui turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys gaminių, medžiagų ir įrengimų technines charakteristikas, atitinkančias techninių specifikacijų reikalavimus. Statybos metu nerekomenduojama keisti medžiagas, gaminius ar įrengimus kitais, nei buvo numatyta techniniame darbo projekte ir rangos konkurso pasiūlyme. Darant pakeitimus gaunamas raštiškas statytojo, statinio statybos technin÷s priežiūros vadovo sutikimas. Visos atvežamos į statybos aikštelę medžiagos, gaminiai bei įrengimai turi tur÷ti pasus ir būti firminiame įpakavime. Medžiagos, gaminiai bei įrengimai turi būti sertifikuoti Lietuvos Respublikoje. Jei tokių n÷ra importin÷ms medžiagoms turi būti užsienio šalių sertifikatai, vietin÷ms medžiagoms įmon÷s paruošti standartai. Darbai vykdomi, vadovaujantis gamintojų nurodytomis instrukcijomis darbui su šiomis medžiagomis, gaminiais bei įrengimais. Bet kurio statybos darbų etapo vykdomi darbai turi būti atlikti iki galo, renovuota pastato dalis turi būti tinkama tolimesnei eksploatacijai. Atlikus renovacijos darbus neturi pablog÷ti kitų pastato dalių ir teritorijos elementų eksploatacin÷s savyb÷s. Jie turi būti palikti tokioje pat būkl÷je, kokioje buvo iki darbų pradžios. Visų statybinių medžiagų kiekius, reikalingus atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, rangovas (rangovai) ruošdamas rangos darbų pasiūlymą konkursui turi apsilankyti objekte ir pasitikslinti darbų kiekius. Techniniame darbo projekte panaudota „Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių katalogas 2011“, kurį patvirtino Būsto ir urbanistin÷s pl÷tros agentūra. Vykdant darbus privaloma vadovautis katalogo nurodymais br÷žiniuose bei tekstin÷je dalyje.

UAB MAZURO AD


TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 02

SIENŲ ŠILTINIMAS TINKUOJAMOMIS SUD öTINöMIS TERMOIZOLIACINöMIS SISTEMOMIS

Bendroji dalis.

Esamo pastato išorin÷s sienos šiltinamos , kai praleidžia dr÷gmę, dr÷ksta ir peršąla, jų eksploatacin÷ būkl÷ neužtikrina patalpos keliamų sanitarinių- higieninių reikalavimų:

• esama išorin÷s sienos šilumin÷ varža netenkina patalpoms keliamų šiluminių- techninių reikalavimų;

• kai išorinių sienų būkl÷ nepatenkinama d÷l įtrūkimų, paviršinių sluoksnių ištrup÷jimo ir irimo.

Šis pastatų išorinių sienų šiltinimo būdas taikomas pačių įvairiausių tipų pastatų sienoms ir ypač tinka tada, kai paviršiai nelygūs, yra paviršių sluoksnių ištrup÷jimai ir suskilin÷jusios sienos. Atliekant pastato sienų šiltinimą iš išor÷s pus÷s laikomasi šių pagrindinių bendrų reikalavimų:

• kiekvienu atveju vykdant šiltinimo darbus turi būti prisilaikoma pasirinktos išorinių sienų šiltinimo sistemos technologijos reikalavimų;

• pasirinkta šiltinimo sistema turi tenkinti Lietuvoje galiojančius konkrečius priešgaisrinius ir sanitarinius- higieninius reikalavimus;

• pirmo aukšto ir cokolio šiltinimo sluoksniui turi būti naudojamos medžiagos atsparios smūgiams, mechaniniams poveikiams ir reikia atlikti sienų tinko armavimą dvigubu tinkliuku;

• išorinių sienų paviršiaus nuvalomas nuo trupančių dalių (ar kitų medžiagų) likučių, didesni plyšiai ir įtrūkimai užglaistomi, kur reikia dedamas „rabico" tinklas ir sienų paviršius išlyginamas skiedinio pagalba. Jei reikia visiškai sutrup÷jusios apdailos paviršius pakeičiamas Po spaudimu nuplaunamos, visos pastato sienos su vandeniu, skystomis valymo priemon÷mis ir fungicidais nuo kerpių, grybelių ir pel÷sių. Išdžiuvusių sienų paviršius apdirbamas giluminiu gruntu;

• dekoratyviniai įgilinti rustai nuvalomi, išlyginamas paviršius su sienos paviršiumi. Dedant apšiltinimą tose vietose suformuojamas esamo dekoratyvinio rusto kontūras ir įgilinimas panaudojant efektyvesnio ir plonesnio storio poliuretano plokštes, tvirtinant ir dedant apdailą pagal pasirinktos sistemos technologiją.

• visi horizontalūs paviršiai: stogeliai, parapetai, palang÷s ir susijungimo su stogu vietos, apskardinamos plienine poliesteriu dengta arba cinkuota skarda.

Šilumos izoliacin÷s plokšt÷s turi atitikti joms keliamus reikalavimus (matmenų paklaida ± 5 mm, storio ± 1 mm). Apšiltinant pastato sienas papildomai iš išor÷s papildomo šiltinimo sluoksnio šilumin÷s varžos R vert÷ skaičiuojama pagal pateiktą metodiką . Šilumos izoliacin÷s medžiagos projektin÷s vert÷s nustatomos pagal STR 2.01.03:2009 reikalavimus . Naudojamos medžiagos turinčios Europos sąjungos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklinimą.

Darbų vykdymas.

UAB MAZURO AD


1. Prieš pradedant išorinių sienų šiltinimą būtina paruošti pagrindą: siena turi būti paruošta atlikti šiltinimo darbus pagal nurodymus bendrojoje specifikacijos Nr.02 dalyje.

2. Šilumos izoliacin÷s plokšt÷s pradedamos klijuoti nuo sienos apačios ant laikinos arba pastovios atramos (cokolinio profilio). Cokolinis profilis nuo cokolio viršaus nuleidžiamas 50 mm. žemyn, kad nesusidarytų šalčio tiltas ties perdangos plokšt÷s apačia. Cokolinis profilis gali būti tvirtinimas mūrvin÷mis kas 250 mm. Profilio sujungimas atliekamas specialiais tam skirtomis sujungimo detal÷mis arba padarant iškarpą metalin÷je juostoje ir sutvirtinant ją kniede.

3. Izoliacin÷s plokšt÷s priklijuojamos klijais ir sukiet÷jus klijams tvirtinamos fiksavimo smeig÷mis pagal šiltinimo sistemos gamintojo rekomendaciją. Izoliacin÷s plokšt÷s klijuojamos tiksliai suleidžiant, tarp jų negali būti tarpų. Neišvengiami plyšiai užpildomi lygiaverte medžiaga. Į plokščių sujungimo tarpus negali patekti klijų, kad neatsirastų šalčio tiltelių. Taip pat negalima plokščių kraštų aptepti klijais. Pažeista ir nekokybiška izoliacin÷ medžiaga sienų šiltinimui nenaudojama. Šiltinimo medžiagos plokščių eil÷s turi persidengti ne mažiau kaip vienu trečdaliu savo ilgiu (pločiu).

4. Fiksavimo smeig÷s (mechaniniai ankeriai) turi atitikti pasirinktos šiltinimo sistemos gamintojo reikalavimams. Fiksavimo smeigių kiekis yra nuo 4 - 10 vnt. / m , tai priklauso nuo pastato aukščio ir sutankinimo prie išorinių pastato kampų. Fiksavimo smeig÷s turi būti tokio ilgio, kad praeitų per šiltinimo medžiagos plokštę ir gerai įsitvirtintų sienoje. Plytų mūro, akyto betono, sienoje išgręžtos skyl÷s gylis turi būti ne mažesnis kaip 35 mm. Fiksavimo smeig÷ turi tvirtai laikytis savo vietoje, pagrindo medžiaga neturi būti suskaldyta. Įkalta fiksavimo smeig÷ neturi deformuotis. Fiksavimo smeig÷s kepur÷l÷ turi būti tolygiai prisispaudusi prie šiltinimo medžiagos. 5. Angokraščiuose izoliacin÷ medžiaga įleidžiama kaip parodyta angokraščio apšiltinimo mazge. Apipjausčius nereikalingą izoliacinę medžiagą aplink angokraščius, kampai papildomai apsaugomi kampu su tinkleliu, įklijuojant klijais. Kampai apie angas papildomai sutvirtinami stiklo audinio tinkleliu. Stiklo audinio tinklelio lopin÷lis 250 x 400 mm. klijuojamas įstrižai, su iškarpa 90° kampu. 6. Ant medžiagų pakuot÷s turi būti nurodyta medžiagos pagaminimo data, galiojimo laikas ir naudojimosi instrukcija. Klijai paruošiami maišant juos su švariu vandeniu pagal gamintojo nurodymus. Ant užnešto klijų sluoksnio vertikaliai klojamas armavimo tinklelis. Jo kraštas su kito tinklelio kraštu turi persidengti ne mažiau kaip 100 mm. Tinklelis turi prieiti iki pat kampų. Ant jų dedamas kampinis tinklelis, turintis užkloti į kampą suvestus tinklelius ne mažiau kaip 100 mm. Kampinis tinklelis gali būti dedamas ir prieš klijų mas÷s užnešimą ant šiltinimo medžiagos. Prieš dedant armavimo tinklelį klijinis skiedinys išlyginamas. Armavimo tinklelis pro jį neturi matytis. 7. Pilnai išdžiuvęs armavimo sluoksnis padengiamas dekoratyviniu apdailos tinku, kuris gali būti užneštas tiek rankiniu tiek mašininiu būdu panaudojant purkštuvus 8.Dekoratyvinis tinkas turi būti iš karto sumaišytas su norima spalva. Privaloma atlikti banduomosius pavyzdžius ir sderinti su nurodytais projekte. Fasado apdailai naudojama kompozicin÷ sistema, pagal pateiktą sertifikatą, turi užtikrinti ne žemesnę kaip B–s1, d0 degumo klas÷s standartą. Medžiagos. Be šilumos izoliacijos medžiagų atliekant pastato apšiltinimo darbus dar yra panaudojamos sekančios medžiagos: klijai, smeig÷s, armavimo tinklelis, cokolio profilis, kampų detal÷s, nulaš÷jimo profiliai, elastiniai tarpikliai sandūrose su skirtingais paviršiais. Šilumos izoliacijos medžiagos turi atitikti priešgaisrin÷s klas÷s B2 reikalavimus.

UAB MAZURO AD


TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 03 DAŽYMO DARBAI

Bendroji dalis.

Technin÷ specifikacija "Dažymo darbai, tinkuotų paviršių dažymas" naudojama šiais pastatų atitvarų renovacijos atvejais: - apšiltinant pastatą tinkuojama sistema; - remontuojant pastatų išorinių sienų paviršius, kai yra medžiagos paviršiaus sluoksnių, sandūrų pažeidimai; - atliekant patalpų remontą; - numatant dažyti į÷jimo į pastatą stogelius, balkonų plokščių briaunas ir t.t..

Darbų vykdymas. Tinkuotos sienos dažomos siekiant pagerinti pastato estetinę išvaizdą taip pat pagerinti jų

eksploatacines savybes. Eksploatacin÷s savyb÷s pager÷ja d÷l to, kad tinkamai parinkus dažus užpildomi keramzitbetonio ir akyto betono sienose esantys mikro plyšiai sumaž÷ja sienų vandens įgeriamumas, padid÷ja jų šilumin÷ varža. Prie dažymo galima priskirti ir sienų impregnavimą bespalviais skysčiais arba impregnuojančiais dažais. Impregnuoti pastatų fasadai neįgeria dr÷gm÷s, nesukaupia dulkių, nešvarumų, stipriai padid÷ja tokių paviršių ilgaamžiškumas, atsparumas šalčiui, jie netrūkin÷ja ir netrupa jų paviršiniai sluoksniai.

Paviršių paruošimas ir darbų vykdymas. Visi paviršiai turi būti vientisi, švarūs, sausi ir lygūs. Tinkuotų paviršių dr÷gnumas < 8 %

betoninių ir gelžbetoninių < 4-6 % , medinių < 12 %. Dažomos patalpos temperatūra > 80 C, santykinis oro dr÷gnumas < 70 %. Išoriniai paviršiai nedažomi esant aukštesnei negu 270 C temperatūrai, esant tiesioginiams saul÷s spinduliams, taip pat lyjant arba esant šlapiam fasadui po lietaus, kai pučia v÷jas kurio greitis daugiau kaip 10 m/s, o taip pat kai yra apled÷ję, apšalę paviršiai.

Paviršių paruošimo nuoseklumas ir technologin÷s operacijos pateikiamos lentel÷se.

1 lentel÷. Darbų atlikimo eiliškumas ruošiant ir dažant išorinius paviršius. Technologin÷s operacijos Aliejiniai, sintetiniai ir emaliniai Valymas + Plyšių raižymas + Glaistymas + Svidinimas + Glaistymas + Svidinimas + Šlapinimas vandeniu - Nugruntavimas + Pirmasis dažymas + Antrasis dažymas +

Tinkuotų ir betoninių paviršių plyšiai išriev÷jami ir užtaisomi skiediniu, paviršiai lyginami, svidinami. Po to paviršiai gruntuojami, glaistomi ir svidinami (šlifuojami).

UAB MAZURO AD


Iš medinių paviršių pašalinamas silpnai besilaikančios šakos ir smalingi tarpeliai, skyl÷s užtaisomos mediniais kaiščiais, plyšiai ir nelygumai užglaistomi.

Nuo metalinių paviršių rūdys ir purvas nuvalomi metaliniais grandikliais ir šepečiais. Rūdys pašalinamos cheminiu rūdžių valikliu, po to paviršius nuplaunamas ir išdžiovinamas. Nuo naujų galvanizuotų paviršių, kurie bus dažomi, turi būti kruopščiai pašalintos tepalų d÷m÷s tirpiklio pagalba. Dulk÷s nuo paviršių nusiurbiamos.

Paruošti paviršiai prieš dažant turi būti gruntuojami pagal technologiją nurodytą gamintojo instrukcijoje.

Grunto dangos turi gerai įsigerti į paviršių, sujungimus, kampus ir kitas vietas, kur galimas dr÷gm÷s susikaupimas.

Kiekvieno sluoksnio danga turi pilnai išdžiūti, prieš dedant sekantį sluoksnį darbą turi priimti darbų vadovas.

Jeigu kitaip nenurodyta projekte tai paviršius turi būti dažomas du kartus ant paruošiamojo grunto sluoksnio.

Dažymo būdas.

Rangovas gali pasirinkti ir kitą paviršiaus paruošimo dažymui būdą, tačiau turi būti suderintas su užsakovu, projekto vadovu ir su statinio statybos technin÷s priežiūros vadovu.

Dažant pasirinktos firmos dažais, būtina griežtai laikytis tų rekomendacijų ir taisyklių, kurias pateikia gamintojai ar jų atstovai, kad užtikrinti patikimą ir ilgą dangos tarnavimo laiką. Dažymo teptukas turi būti parenkamas pagal darbų pobūdį ir pagal gamintojo rekomendacijas

Medžiagos.

Bet kokios sandaros gruntas, dažai išlyginamojo bei apdailos sluoksniams dažai turi būti iš vieno gamintojo. Medžiagos turi būti tiekiamos į statybos aikštelę jau paruoštos naudojimui. Jos pristatomos užantspauduotose konteineriuose su tokia informacija:

- gamintojo rekvizitai; - medžiagos pavadinimas ir savyb÷s; - pritaikymo sritys; - reikalavimai paviršiams, skiediklio tipui, dažymo būdui; - spalvos nuoroda pagal Europos standartus; - siuntos numeris ir pagaminimo data. Dažai turi gerai prasiskiesti ir tolygiai dengti dažomą paviršių. Naudoti akrilo arba latekso

emulsijas.

Dažymo rūšys.

Nuo tinkuotų ar betoninių paviršių nuvalomos dulk÷s ir kiti nešvarumai. Paviršiai išlyginami medine trintuve, plyšeliai išriev÷jami ir užtaisomi alebastru. Švarūs ir lygūs paviršiai nugruntuojami, o išdžiūvę paviršiai nuglaistomi. Išdžiūvusios užglaistytos vietos nušlifuojamos. Visos plokštumos ištisai nuglaistomos vienu sluoksniu, o išdžiūvusios v÷l nušlifuojamos. Nušlifuoti paviršiai glaistomi antrą kartą, išdžiovinami ir šlifuojami. Taip paruošti paviršiai gruntuojami. Gruntui išdžiūvus gruntuojami dar kartą su dažų pasluoksniu. Gruntui išdžiūvus paviršiai du kartus dažomi emulsiniais dažais.

UAB MAZURO AD


Darbų priežiūra.

Rangovas atsako už tinkamą darbų vykdymą ir kokybę. Visi paviršiai dažyti dažais turi atitikti bandomojo dažymo pavyzdžius ar patvirtintus etalonus.

2 lentel÷. Reikalavimai dangos sluoksniams. Techniniai reikalavimai Ribiniai

nuokrypiai mm Kontrol÷

Dažų dangos sluoksnių leidžiamas storis: - glaisto - 0,5 mm - dažų sluoksnio >0,25 mm

1,5 5 matavimai 50-70 m2 paviršiaus arba mažesnis paviršius su matomais defektais

Kiekvieno sluoksnio paviršiai turi būti lygūs, be nuotekų. Dažų sluoksnis turi būti tvirtai ir tolygiai sukibęs su dengiamuoju paviršiumi. Dažytų paviršių kokyb÷ turi būti vertinama tik dažams pilnai išdžiūvus. Rangovas privalo pateikti dažų pavyzdžius projektuotojams derinimui. Rangovas privalo pateikti Užsakovui visų naudojamų ne mažiau kaip 5% (gamykliniame įpakavime) visų rūšių dažų atsargai. 3 lentel÷. Reikalavimai baigtam paviršiui. Techniniai reikalavimai Leistini

nuokrypiai, mm Kontrol÷s būdai

Paviršiai padengti vandeniniais emulsiniais dažais turi - tono, be juostų, d÷mių, nuotekų, purslų ir ištrintų vietų. Vietiniai ištaisymai 3 m atstumu nuo paviršiaus neturi - Vizualin÷ apžiūra matomi Paviršiai padengti nevandeniniais dažais turi būti vieno - " matinio arba blizgančio paviršiaus Negali būti išsisluoksniavimo pūslių, raukšlių, dažų - " nelygumų, teptuko ar volelio žymių, neturi prasišviesti dažų sluoksniai Prid÷jus prie išdžiūvusio dažyto paviršiaus tamponą ir - Vizualin÷ apžiūra pabraukus, ant jo neturi likti dažų žymių Dviejų skirtingų spalvų paviršių sandūros linijos 2 Matuojant liniuote atskiruose ruožuose Dažytų paviršių skiriamųjų juostelių (apvadų) linijų 1 Matuojant liniuote gretimo kitos spalvos paviršiaus uždažymas (1 m ilgio

UAB MAZURO AD


TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 04 SKARDINIMO DARBAI Bendroji dalis. Specifikacijoje išskirti šie apskardinimo darbų atvejai:

• parapetų apskardinimas; • palangių apskardinimas; • balkonų stogelių, į÷jimo į laiptines aikštelių stogelių ir t.t. briaunų apskardinimas.

Medžiagos: privaloma, kad būtų naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ar įvertinimą (ETĮ) ir CE ženklu ženklintos medžiagos.

Apskardinimo darbams naudojami 0,51-0,7 mm storio ir didesni cinkuotos skardos lakštai (žiūr. 1 lentelę):

1 lentel÷. Cinkuotos skardos lakštai.

Matmenys (ilgis x plotis x storis), mm Mas÷, kg Lakštų skaičius

1420x710x0,51 4 20-21

1420x710x0,57 4,5 18-19

1420x710x0,63 5 16-17

1420x710x0,7 5,5 14-15

Cinkuotos skardos paviršius turi būti švarus, kraštai, turi būti lygus be jokių pažeidimų.

2 lentel÷. Cinkuotų plieno lakštų, padengtų spalvotu poliesteriu, taip pat profiliuotų gaminių iš jų,

rodikliai ir jų vert÷s. Rodiklio pavadinimas Matavimo vnt. Deklaruojama vert÷

Lakšto storis mm 0,5 □ 0.02

Atsparumas lankstymui - atsparūs

Atsparumas korozijai balai 0

Terminis atsparumas OC > 125

Atsparumas šalčiui > 50 > 50

Dangos sukibimas su pagrindu balai □ 2

3 lentel÷. Plieno lakštų, padengtų aliuminio ir cinko lydiniu ir spalvotu poliesteriu, taip pat profiliuotų

gaminių iš jų, rodikliai ir jų vert÷s. Rodiklio pavadinimas Matavimo vnt. Deklaruojama vert÷

Atsparumas lankstymui - atsparūs

UAB MAZURO AD


Atsparumas korozijai balai 0

Terminis atsparumas OC > 125

Atsparumas šalčiui > 50 > 50

Dangos sukibimas su pagrindu balai □ 2

Atsparumas nusitrynimui atitinka reikalavimus

Parapeto, palangių apskardinimas:

Išorinių skardinių palangių nuolydis turi būti didesnis nei 5 procentai, krašto užleidimas už fasado plokštumos 30-40mm (H40 mm), bet negali būti mažesnis kaip 20 mm. Palangių apskardinimas turi būti gerai pritvirtintas prie lango r÷mo ir gerai užsandarintas, būtina numatyti priemones apsaugančias nuo vibracijos. Garsą sugeriančios medžiagos turi atitikti priešgaisrin÷s klas÷s B2 reikalavimus, jos dedamos tarp sienos ir palang÷s apskardinimo (horizontali juosta). Kad būtų užtikrintas vandens nuvedimas nuo palang÷s šonų skardin÷ms palang÷ms užlenkiami kraštai. Reikalingas sandarinimas turi būti atliekamas be plyšių visuose kraštuose ir nepažeidžiant pastato apdailos d÷l temperatūrinių ilgio svyravimų. Parapetų paviršių nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 3 -5 procentai. Parapetų skarda tvirtinamai ant sumontuotų metalinių laikiklių su standumo briauna. Padengiant parapetus skarda, laštake būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi puses ne mažiau kaip 40 -80 mm. Mažiausias laštako profilio užleidimas ant sienos (vertikalia kryptim žemyn) turi būti ne mažesnis kaip 40 - 60 mm.

TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 05 STOGO ŠILTINIMO DARBAI Sutapdinto stogo apšiltinimo, hidroizoliacin÷s dangos ir apskardinimo įrengimas. Sutapdintas pastato stogas šiltinamas numatytu projekte polistireninio putplasčio plokšt÷mis EPS - 100, storis 220 mm. (Arba 180mm EPS – 100 ir 40mm kietos akmens vatos viršutinis sluoksnis.)

Pagrindiniai normatyviniai dokumentai ir nuorodos.

• STR 2.05.02:2008 "Statinių Konstrukcijos. Stogai" • Gaisrin÷s saugos pagrindiniai reikalavimai 2011-06-17 įsakymas Nr. 1-201 (Žin., 2011, Nr. 75-

3661). o STR 1.03.01:2000 Statybinių produktų sertifikatas.

• STR 1.01.04:2002 Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir ,,CE" ženklinimas. • STR 2.01.03:2003 Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių-techninių

� deklaruojamos ir projektin÷s vert÷s. • STR 2.01.09:2012 ,,Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo

sertifikavimas“ • STR 1.03.02:2002 Statybos produktų atitikties deklaravimas. • STR 1.08.02:2002 Statybos darbai

PASTABA: nustojus galioti nurodytiems dokumentams automatiškai galioja juos keičiantis. Bendrieji nurodymai.

Sutapdinto stogo apšiltinimo, hidroizoliacin÷s dangos ir skardinimo įrengimo darbai vykdomi laikantis techniniame darbo projekte nurodytų techninių sprendimų ir br÷žinių. Patvirtinto projekto sprendimų keitimai galimi tik suderinus su projektuotojo atstovu ir užsakovo (statytojo) atstovu.

UAB MAZURO AD


Rangovas darbus vykdo atsižvelgdamas į esamos dangos ir stogo elementų realią būklę. Darbai vykdomi tik sausu oru, ant sauso stogo dangos pagrindo ir prisilaikant naudojamų

hidroizoliacinių medžiagų firmos gamintojos reikalavimų temperatūriniam darbo režimui. Darbai vykdomi vadovaujantis stogų įrengimo taisykl÷mis ir medžiagų gamintojų paruoštomis instrukcijomis. Po darbų užbaigimo, stogas su visais jo elementais turi būti tinkamas ilgalaikei eksploatacijai. Dangos ir latakų nuolydžiai turi atitikti leidžiamą nuolydį naudojamai dangai. Hidroizoliacijos ir stogo įrengimo darbus atlikti leidžiama, kai oro temperatūra nuo +5° C iki +60° C. Reikalavimai ir nurodymai darbams ir medžiagoms. Paruošiamieji darbai.

Nuo sutapdinto stogo paviršiaus pašalinamos visos šiukšl÷s ir statybinių medžiagų likučiai. Jei ant stogo yra nenaudojamų konstrukcijų ar kitokių nereikalingų įrengimų, suderinus su užsakovu šie daiktai pašalinami nuo stogo. Remontuojama sena hidroizoliacin÷ danga, kad ji tiktų apšiltinimo ir naujos dangos įrengimui. Hidroizoliaciniame sluoksnyje susidariusios garo pūsl÷s, lietaus vanduo, sąnašos ir purvas turi būti pašalinti ir danga išdžiovinta dujiniu degikliu. Atšokusios vietos priklijuojamos tam skirta bitumine mastika. Paviršius gruntuojamas tose vietose, kur klijuojama nauja danga.

Išlyginami nelygumai. Koreguojamas sutapdinto stogo esamo pagrindo nuolydis sauso sm÷lio pagalba. Dangos nuolydžiai turi atitikti gamintojų rekomenduojamus naudojamai (konkrečiai parinktai) ruloninei dangai, bet ne mažesni nei 2,5 %. Nuolydžių suformavimui naudojamų medžiagų tūrio mas÷ < 800 kg/m . Stogo latakų, suformuotų apšiltinimo medžiagoje nuolydis į lietaus vandens surinkimo įlająs turi būti nemažesnis kaip 2,5 %.

Demontuojamos privedimų prie vertikalių dalių, v÷dinimo kanalų, parapetų skardos, v÷dinimo kanalų uždengimai. Gavus statytojo sutikimą, demontuojamos nereikalingos antenos, atotampos, laidai bei kita įranga.

Vykdant darbus, atmosferos krituliai neturi patekti ant montuojamos apšiltinimo medžiagos ir sutapdinto stogo konstrukcijos.

Sutapdinto stogo renovacijos darbų metu turi būti sumontuojami esamos stogo konstrukcijos v÷dinamo kamin÷liai.

Papildomos šilumos izoliacijos sluoksnio klojimo darbai.

Stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas po renovacijos (įrengus papildomą apšiltinimo sluoksnį) turi tenkinti STR 2.05.04:2005 reikalavimus taikomus gyvenamiesiems pastatams bei užsakovo technin÷s užduoties reikalavimus.

Įrengiant papildomą šilumin÷s izoliacijos sluoksnį darbai vykdomi taip pat, kaip ir įrengiant naują stogą.

Šilumin÷ izoliacija įrengiama iš dviejų sluoksnių. Apatinio ir viršutinio sluoksnio apšiltinimo plokščių sandūros neturi sutapti. Šilumos izoliacijos plokšt÷s išd÷stomos ir tvirtinamos smeig÷mis tarpusavyje ir kartu su esama stogo konstrukcija. Pastato perimetru apšiltinamas parapetas iš viršaus ir stogo pus÷s 40 mm. storio kietos akmens vatos plokšte.

Prie vedinimo kanalų pagrindo, esamų parapetų bei kitų vertikalių, virš stogo išsikišančių konstrukcijų (sienų), apatin÷s dalies būtina įrengti nuožulnų 45 ° kamp ą iš EPS100 plokšt÷s rulonin÷s dangos užvedimui.

Šilumos izoliacijos plokščių tvirtinimo detalių kiekiai parenkami pagal šilumos izoliacijos gamintojo rekomendacijas, bet turi būti ne mažesni nei šie minimalūs kiekiai: vidurin÷je stogo dalyje - >3 vnt./1 m stogo ploto, stogo kampuose - > 6 vnt./ 1 m stogo ploto. Kiekviena smeig÷ turi atlaikyti >0,6 kN j÷gą.

Apšiltinto stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U<0,16 W/m K.

Hidroizoliacin ÷s dangos įrengimas ant horizontali ų pavirši ų.

Sutapdintas stogas dengiamas prilydomąja 2-jų sluoksnių rulonine bitumine hidroizoliacine danga, modifikuota SBS tipo polimerais, su poliesterio pagrindu.

UAB MAZURO AD


Viršutinis dangos sluoksnis pilnai prilydomas prie apatinio dangos sluoksnio. Viršutin÷s dangos juostų siūl÷s įrengiamos per pusę apatin÷s dangos juostos pločio, kad apatin÷s ir viršutin÷s dangos juostų siūl÷s nebūtų viena ant kitos.

Nauja hidroizoliacin÷ danga klijuojama taip, kad užtikrintų stogo v÷dinimą ir būtų išvengiama naujų pūslių susidarymo. Dangos prilydimas neturi užkirsti kelio vandens garų išleidimui iš po hidroizoliacin÷s dangos visame stogo plote.

Dangos klijavimas vykdomas pagal dangos gamintojo nustatytą technologiją konkrečiam dangos tipui. Dangos siūl÷s ir rulonų sujungimai užleidžiami nuolydžio kryptimi galuose > 150 mm, išilgin÷s siūl÷s > 100 mm. Iš siūl÷s turi ištek÷ti bitumo apie 10 mm pločio juosta, kuri padengiama pabarstais.

Klojant stogo hidroizoliacinę dangą, tarp atskirų pastatų turi būti įrengiamos dangos deformacin÷s siūl÷s.

Laiptimių jungiamųjų stogelių esama hidroizoliacin÷ danga sutvarkoma, jei reikia formuojamas nuolydis sm÷lio pagalba. Įrengiama numatyta projekte šilumos izoliacija ir dviejų sluoksnių prilydoma rulonin÷ bitumin÷ hidroizoliacija. Kad nebūtų šalčio tiltų į pastato galines sienas, laiptinę jungiančios plokšt÷s apačia ir briaunos apšiltinamos ir apskardinama cinkuota skarda.

Hidroizoliacin ÷s dangos įrengimas ant vertikali ų pavirši ų.

Stogo dangos prijungimas prie parapetų, v÷dinimo kanalų, kamin÷lių, iš÷jimo ant stogo liuko ir kitų panašaus pobūdžio konstrukcijų vietose dedamas papildomas hidroizoliacijos sluoksnis, įrengiamas dangos sujungimas ir prileidimas su stogo danga. Pjaustant ruloninę dangą, naudojama liniuot÷ ir specialus dangai pjaustyti skirtas peilis. Rulonin÷s dangos vertikalus pakilimo aukštis nuo horizontalios dangos daugiau 300 mm. Horizontaliai montuojamos dangos dalis ant vertikalaus (45° kampu) paviršiaus užkeliama 60 - 100 mm. Papildomos dalys užleidžiamos vertikaliai >300 mm ir tvirtinamos mechaniškai. Šios dalys turi dengti horizontalų pagrindin÷s dangos paviršių >100 mm. Naujos hidroizoliacin÷s dangos užleidimo ant parapetų šonų ir viršaus turi būti hermetiškos. Visos dangos sujungimo su vertikaliais elementais vietos dengiamos korozijai atsparia cinkuota skarda ir sandarinamos.

Garo surinkimo ir pašalinimo įrengimas.

Šilumos izoliacijos sluoksnio džiovinimui ir v÷dinimui papildomai montuojami garo išleidimo kamin÷liai - ne mažiau 1 vnt. / 50 - 80 m stogo plotui. Kamin÷liai įrengiami aukštesn÷se sutapdinto stogo vietose. Kamin÷lio montavimo vietoje padaroma (išgręžiama) 150 mm skersmens anga iki buvusios garo izoliacijos virš perdangos. Įstatomas vamzdelis ir skyl÷ užpilama smulkios frakcijos keramzitu ar kita panašia medžiaga.

Garo surinkimo(stogo konstrukcijos v÷dinimo) kamin÷liai montuojami taip, kad surinktų garus ir v÷dintu esamą sutapdinto stogo konstrukciją ir naujai užd÷tą apšiltinimo medžiagos sluoksnį. Kamin÷liai montuojami mažiausiai 500 mm atstumu nuo vertikalių stogo konstrukcijų.

V÷dinimo kanal ų, liuk ų, parapet ų ir kit ų element ų remontas ir skardinimas.

Demontuojami seni skardinimai, uždengimai. Ventiliacijos kanalai paaukštinami pagal projekte nurodytą aukštį. Ant paaukštinto ventiliacijos kanalo dedama esama betonin÷ kepur÷, betono pagalba suformuojamas nuolydis. Ventiliacijos kanalo stogelis apskardinamas cinkuota skarda.

Visi metaliniai elementai, kurie lieka ant stogo nuvalomi nuo rudžių ir padengiami korozijai atspariais dažais. Nuotekų alsuoklių vamzdžiai virš naujos stogo dangos iškeliami 400 mm. aukščio. Jiems uždedamos kepur÷l÷s.

Visos stogo elementų sandūros su hidroizoliacine danga ar skarda turi būti sandarintos, klijuojant karštu bitumu atitinkamo skersmens rulonin÷s dangos flanšus. Flanšo vertikali dalis prispaudžiama prie vamzdžio ar atraminio stovo konstrukcijos.

UAB MAZURO AD


Daugiabučio namo parapetas, ventiliacijos kanalų stogeliai, į÷jimo į pastatą aikštelių ir viršutinių aukštų balkonų stogeliai apskardinami korozijai atsparia cinkuota skarda. Reikalavimai medžiagoms. Parapeto perimetru įrengiama apsaugin÷ tvorel÷.

• Stogo dangos turi atitikti LST 1351:1994 reikalavimus. • Stogui dengti naudojamos prilydomosios SBS bitumin÷s stogo dangos poliesterio pagrindu. • Danga turi būti atspari ultravioletinių saul÷s spindulių ir atmosferinių reiškinių pokyčiams. • Dirbant, esant žemai temperatūrai, medžiagų charakteristikos turi atitikti lankstumo prie

žemesnių temperatūrų sąlygas. • Mineralinių pabarstų sluoksnis (stambiagrūdis - viršutinei arba vienasluoksnei dangai ir

smulkiagrūdis - apatinei dangai) turi būti tolygus ir neturi nubyr÷ti. 1 lentel ÷. Techniniai reikalavimai. Leistini paviršiaus nukrypimai įrengiant rulonines ir kryptines izoliacijas bei stogus.

Leistini nukrypimai

Kontrol÷s metodas

Leistini paviršiaus nukrypimai įrengiant rulonines ir kryptines izoliacijas bei stogus.

horizontalioje plokštumoje išilgai nuolydžio; skersai nuolydžio ir ant vertikalių paviršių;

Plokštumos nuokrypa nuo užduoto nuolydžio (viso paviršiaus).

Konstrukcijos elemento storis (nuo projektinio).

Nelygumų skaičius (švelniai pereinančių ir nedidesnių kaip 150 mm) 4 m2 plote.

Gruntavimo sluoksnio storis, mm:

stogams su prilydoma danga - 0,7 gruntuojant sutvirt÷jusį išlyg. Sluoksnį -0,3;

gruntuojant sutvirt÷jusį išlyg. Sluoksnį pra÷jus 4 val

Įrengiant šiluminę izoliaciją iš plokščių. Pagrindo dr÷gnumas neturi viršyti:

iš surenkamų; iš monolitinių;

Izoliacijos padengimo stovis (nuo projektinio) Izoliacijos plokštumos

± 5 mm ± 10 mm

0,2 % 10 %

< 2

5 % 5 %

10 % 5 %

5- 10 % bet ne

daugiau 20

0.2 % ± 5 mm

±10 mm

Matavimų techninis apžiūr÷jimas, ne mažiau 5 matavimų kiekvienam 70

100 m2 paviršiaus arba mažesnio ploto paviršiuose, nustatomuose vizualin÷s apžiūros metu.

Matuojant ne mažiau 5 matavimų kiekvienam 50 - 70 m2 paviršiaus ploto. Matuojant kiekvieną 50 -

100 m2 paviršiaus ploto.

UAB MAZURO AD


nukrypimai nuo projektinio nuolydžio:

horizontaliai; vertikaliai;

Perkritimai tarp plokščių neturi viršyti 5

• Įrengtame stoge neturi būti pūslių, perpl÷šimų, sluoksnių pak÷limo, nepriglūdimo prie pagrindo. Turi būti kokybiškas konstrukcijų detalių ap÷jimas ir užsandarinsimas.

Reikalavimai apskardinimui.

• Parapetų apskardinimo metalo elementai turi būti padengti antikorozine danga, tvirtinimo detal÷s atsparios korozijai, visi mediniai elementai - antiseptikuoti.

• Skardiniams naudoti cinkuotą skardą. • Visos naudojamos medžiagos turi būti tinkamos ir skirtos stogų remontui ir tur÷ti tai

patvirtinančius duomenis.

Kiti reikalavimai.

• Šiems darbams galioja ir bendros technin÷s specifikacijos. • Darbai vykdomi ne žemesn÷je temperatūroje, negu nustatyta medžiagų, kurios naudojamos

šiems darbams gamintojų instrukcijose.

Priežiūrai ir kontrolei parodomi atlikti darbai.

• Paruošiamieji darbai. • Šilumos izoliacijos sluoksnis su suformuotais reikalaujamais nuolydžiais. • Pirmas rulonin÷s dangos sluoksnis. • Sumontuotos, bet dar nesandarintos įlajos ir v÷dinimo kamin÷liai • Skardinimų tvirtinimo laikikliai. • Baigti darbai.

PASTABA: Statybos darbų statinio statybos technin÷s priežiūros vadovas kviečiamas iš anksto, numatant atskirų darbų etapo pabaigą kiekvienoje stogo dalyje ar visam stogui. Technin÷ dokumentacija.

• Stogo plano schema su renovuojamų elementų išd÷stymu. • Principin÷s detal÷s. • Technin÷s specifikacijos. • Rangovo paruošta darbo dokumentacija detal÷ms pagal rangovo siūlomas medžiagas.

(rangovas, laim÷jęs konkursą, pasiruošia darbo br÷žinius pagal naudojamą hidroizoliacinę medžiagą ir juos prieš darbų pradžią suderina su statytoju arba jo įgaliotu atstovu).

Garantijos.

• Stogo renovacijos darbai turi būti pilnai atlikti ir turi atitikti gaisrin÷s saugos Broof (t1) ir stogo eksploatacijos reikalavimus.

• Rangovas pateikia atliktiems darbams garantinius dokumentus.

Normatyviniai standartai kurių kopijos pateikiamos pasiūlyme.

UAB MAZURO AD


TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 06 BUTŲ, RŪSIO, LAIPTINIŲ LANGŲ KEITIMO IR BALKON Ų STIKLINIMO DARBAI

Gyvenamųjų patalpų langai keičiami naujais, plastiko r÷mas su stiklo paketu, kuris užpildytas

inertin÷mis dujomis su vienu selektyvini stiklu. Naujų langų ir balkono durų šilumos perdavimo koeficientas UWD< 1,40 W/(M2K). Langų ir durų šilumos pralaidumo, oro ir garso izoliavimo, atsparumo v÷jo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio patvarumo, stiprumo reikalavimai nurodomi gaminių specifikacijoje, techninių reikalavimų skiltyje bei pastabose.

Pagrindiniai normatyviniai dokumentai ir nuorodos. • STR 2.05.20:2006 Langai ir išorin÷s į÷jimo durys • STR 2.05.01:2005 Pastatų atitvarų šilumin÷ technika. • STR 1.03.01:2000 Statybinių produktų sertifikavimas. • Gaisrin÷s saugos pagrindiniai reikalavimai 2011-06-17 įsakymas Nr. 1-201 (Žin., 2011, Nr. 75-

3661). STR 1.01.04:2002 Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir ,,CE" ženklinimas.

• STR 2.01.03:2003 Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamos ir projektin÷s vert÷s.

• HN 42:2004 Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas;

• STR 1.08.02:2002 Statybos darbai.

PASTABA: nustojus galioti nurodytiems dokumentams automatiškai galioja juos keičiantis.

Bendri nurodymai

• Langai iš plastikinių r÷mų su stiklo paketu ir selektyviniu stiklu (tarpas užpildytas dujomis).

• Balkonų atitvarai daromi iš fasadin÷s plokšt÷s ant esamos metalinio atitvaro konstrukcijos. • Darbus gali atlikti tik statybin÷s firmos, turinčios montavimui specialiai apmokytus specialistus. • Rangovas turi vykdyti darbus, atsižvelgdamas į esamą angų realią būklę ir išmatavimus. • Montavimo darbai vykdomi tik sausu oru ir esant atitinkamai oro temperatūrai. • Vykdant montavimo darbus, atmosferos krituliai neturi patekti į patalpas. • Rangovas pašalina iš objekto visas statybines šiukšles; • Langų ir balkonų stiklinimas turi būti pilnai išbaigti ir tinkami eksploatacijai. • Prieš prad÷damas darbus, keičiamu visų langų ir balkonų įstiklinimo geometrinius išmatavimus rangovas turi pasitikslinti objekte. Reikalavimai ir nurodymai darbams. Paruošiamieji darbai • Atliekami paruošiamieji darbai ir tikslinami matmenys vietoje, varstymo kryptys, medžiaga, vidin÷s palang÷s suderinamos su patalpų savininku raštiškai. • Langų keitimo ir balkonų stiklinimo sistemų montavimas. • Langai keičiami baltu PVC r÷mu su stiklo paketu (tarpas užpildytas dujomis, vienas stiklas selektyvinis).

UAB MAZURO AD


• Montavimo darbai vykdomi, laikantis darbų vykdymo instrukcijų, nustatytų langų keitimo ir balkonų stiklinimo sistemų gamintojų ar tiek÷jų reikalavimų ir rekomendacijų, taip pat statybos normų reikalavimų šiems darbams vykdyti. Langų keitimo sistemos tvirtinamos pagal gamintojo patvirtintą instrukciją. • Tarpai tarp sienos ir stiklinimo staktos sandarinami sandarinimo putomis, kurios iš lauko padengiamos besiplečiančiu tarpikliu, o iš vidaus įrengiama garo izoliacija ir užtinkuojama apdailos juostel÷. • Langų keitimo sistemų apdaila atliekama pagal gamintojo ar tiek÷jo rekomendacijas. Techniniai reikalavimai gaminiams. Bendri reikalavimai • Visos, atvežamos į statybas, medžiagos turi tur÷ti pasus, atitikties deklaracijas (langų, balkonų stiklinimo sistemų gaminiai, pagalbin÷s medžiagos) ir būti firminiame įpakavime. • Langų ir balkonų stiklinimo r÷mai, turi būti pagaminti iš neperšąlančio PVC profilio Lietuvos klimato sąlygose, su standumo intarpais ir ilgaamžio. • Stiklai turi būti suklijuoti į stiklo paketą su inertinių dujų užpildu. Stiklas turi būti padengtas selektyvine danga.

Minimal ūs techniniai reikalavimai PVC profiliui.

PVC langų profiliai turi būti pagaminti pagal EN ISO 9001 iš medžiagų atitinkančių RAL-GZ 716/1 arba adekvačių normų reikalavimus. Profilių gamintojas nustato garantijas baltiems profiliams ne mažiau kaip 5 metai. PVC profilių gamintojas privalo sužym÷ti profilius nurodydamas ant jų savo pavadinimą arba normos pavadinimo sutrumpinimą (žymę) bei profilių pagaminimo datą. PVC profilių sutvirtinimo armatūra - metalin÷, atspari korozijai. PVC profiliai ir sandarinimo medžiagos neturi būti radioaktyvios, turi neišskirti į aplinką sveikatai potencialiai pavojingų medžiagų bei privalo atitikti LR Sveikatos Apsaugos ministerijos ne maisto prek÷ms keliamus reikalavimus. PVC langų profilių liepsnos plitimo koeficientas turi būti lygus nuliui. langų staktos profilio storis turi būti ne mažesnis kaip 70 mm; langai turi būti armuoti visu perimetru cinkuoto plieno profiliais, kurių sienel÷s storis - ne mažesnis kaip 1,5 mm; PVC konstrukcijų stiklo paketai - vienkameriniai su vienu selektyviniu (žemos emisijos) stiklu, užpildyti argono dujomis, kurių šilumos pralaidumo koeficientas Ust ne didesnis nei 1,4 W/m2K; Langų furnitūra (apkaustai) - metalin÷, atspari korozijai pagaminta pagal EN ISO 9001. PVC profiliai privalo būti nepralaidus vandeniui (pagal per. EN 1027), kai oro sl÷gis Ap yra

iki 450 Pa. •PVC langų kampinio sujungimo stiprio riba turi būti:

- staktoms, ne mažiau 5700 N - varčioms, ne mažiau 4800N

•Langų garso izoliavimo rodiklis (pagal STR 2.01.07:2003 turi atitikti B klas÷s garso izoliavimo reikalavimus).

Langų patikimumas turi būti ne mažesnis nei 5000 varstymų.

Kiti aukščiau nenurodyti PVC langų rodikliai turi atitikti LST 1514:1998 reikalavimus. Konkurso dalyvis privalo pateikti numatomų sumontuoti konstrukcijų techninį aprašymą, atitikties sertifikatus, bandymų protokolus, ataskaitas, higienos pažym÷jimus bei komplektuojančių dalių gamintojų garantijas ir sertifikatus. Langų ir balkonų stiklinimo sistemos turi būti sertifikuotos Lietuvoje arba tur÷ti atitikties deklaracijas.

Minimalūs reikalavimai lauko ir vidauspalang÷s.palang÷ms.Laminuotos vidaus palang÷s.

UAB MAZURO AD


Jos gaminamos su snapeliu iš impregnuotų, vandeniui atsparių medžio drožlių plokščių ir iš abiejų pusių apdengiamos 0,7 mm. storio laminato sluoksniu. Palang÷s privalo būti stiprios ir kietos, kad galima būtų stov÷ti valant langus, statyti karštą virdulį, stumdyti daiktus ir nesubraižyti paviršiaus. Tokių palangių paviršiui neturi kenkti saul÷s spinduliai. Jas galima plauti švelniomis skalbimo priemon÷mis. Laminuotos palang÷s iš dr÷gmei atsparios MDP daromos 18 mm storio.. Priekin÷ briauna pastorinta iki 36 mm ir užapvalinta R-6 mm., spalva ir medžio imitacijos tipas derinamas su buto savininku.

Vidaus palangių montavimas ir jungimai.

Palang÷s montuojamos didesn÷s nei lango anga.

Sumontavus palanges, plyšiai užtaisomi sandarinimo putų mase. Palang÷s montuojamos su 1% nuolydžiu į patalpos pusę. Palangių išor÷s kraštas tvirtinamas prie laikiklių, padarytų iš metalinių kampučių 63x40x4. Laikikliai prie sienų prišaudomi mūrvin÷mis. Palang÷ prie kampučio prisukama medsriegiais. Laikikliai gruntuojami ir nudažomi sienų spalvos metalui skirtais dažais. Įvairių palangių montavimo technologijos yra skirtingos, tod÷l jas montuojant vadovautis gamintojo instrukcijomis.

Jei palang÷s iškyša daugiau nei 150 mm, reikia numatyti papildomų tvirtinimo priemonių. Papildomos apsaugos priemon÷s turi užtikrinti kritinių (lietaus) ir v÷jo apkrovos atlaikymą. Išsipl÷timo siūles reikalinga daryti mažiausiai kas 3000mm. Siūles reikia daryti taip, kad kritulių vanduo būtų nukreiptas į išorę. Išor÷s palang÷s iš plienin÷s skardos dengtos poliesteriu.

Išor÷s palangių kampai ir briaunos nušlifuojami. Visos fasade matomos briaunos užlenktos 180 kampu. Palang÷s turi būti tinkamai įvertintos. Visi produktai privalo tur÷ti atitikties deklaracijas ir sertifikuoti pagal privalomuosius sertifikavimo rodiklius. Nuolydis neturi būti mažesnis nei 5 o į lauko pusę. Krašto užleidimas už fasado plokštumos 30-40 mm; jis negali būti mažesnis nei 20 mm. Palang÷s turi būti pakankamai gerai pritvirtintos prie r÷mo ir gerai užsandarintos. Būtinos priemon÷s apsaugančios nuo vibracijos. Garso izoliacin÷ juosta turi atitikti priešgaisrin÷s klas÷s B2 reikalavimus. Jos dedamos ant palang÷s apatin÷s pus÷s. Išor÷s palangių montavimas ir jungimai.

Išor÷s palang÷s galin÷ dalis turi būti prijungta prie sienos taip, kad lietaus vanduo nepatektų po palange.

Palang÷s galas turi būti įleistas į sieną.

Palang÷ nuo sienos turi būti atskirta naudojant besiplečiančią juostą arba hermetiką. Šoninis palang÷s prijungimas daromas taip, kad funkcin÷s plokštumos (apsauga nuo atmosferos poveikio, vidaus ir išor÷s atskyrimas) nenutrūkstamai eitų per visą sujungimą. Sandarinama be plyšių kampuose ir nepažeidžiant pastato.

Kiti reikalavimai. Šiems darbams galioja ir techninio darbo projekto bendrosios technin÷s specifikacijos. Statinio techniniam prižiūr÷tojui priduodami atlikti darbai. Baigti darbai. Technin÷ dokumentacija. Įstiklinimo schemos. Technin÷s specifikacijos. Rangovo paruošta detalių darbo dokumentacija pagal rangovo siūlomas medžiagas. Normatyvai ir standartai, kurių kopijos pateikiamos pasiūlyme. Medžiagų kokyb÷s sertifikatai su bandymų protokolais.

UAB MAZURO AD


Darbų vykdymo technologiniai aprašymai. 1 lentel ÷. Leistini gamini ų nuokrypiai plastikiniams langams/gaminiams/.

LEISTINI GAMINIŲ NUKRYPIMAI

MATUOJAMIEJI

GAMINIO

VARDINIŲ MATMENŲ INTERVALAI

GAMINIŲ VARDINIŲ MATMENŲ NUOKRYPIAI

Vidiniai staktų ir r÷mų (varčių) matmenys

Iki 630 Nuo 630 iki

+1,0

Nuo 1600 +2,0 Išoriniai r÷mų (varčių) matmenys Iki 630 -1,0

Nuo 630 iki 1600 -1,5

Nuo 1600 -2,0 Išorinių staktų matmenys Iki 1000 2,0

Nuo 1000 30

Iki 2000 5,0 Langų plokštumas ir tiesumas Nuo 2000 iki 1000 1,5

Nuo 2000 iki 1600 2,5

Nuo 1600 iki 1000 3,5 Langų elementų įstrižainių

skirtumas Nuo 1000 iki 1600 2,0

Nuo 1600 3,0

TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 07 ARDYMO IR IŠMONTAVIMO DARBAI

Darbų vykdymas ir kontrol÷

Konstrukcijų išmontavimas ir ardymas turi būti atliekamas etapais pagal vykdomų darbų eigą. Išmontavimo darbų etapus, terminus ir laiką Rangovas turi iš anksto suderinti su Užsakovu ir technin÷s priežiūros inžinieriumi bei gauti jų leidimą šių darbų vykdymui. Vykdant išmontavimo ir ardymo darbus turi būti:

Laikomasi saugos darbo normatyvų reikalavimų vadovaujantis Lietuvoje galiojančiu norminiu dokumentu DT 5-00 Saugos ir sveikatos taisykl÷s statyboje. Statybin÷s atliekos žemyn turi būti nuleidžiamos uždarais latakais, vamzdžiais, d÷ž÷se-konteineriuose arba panašiais nepavojingais būdais. Mesti statybines atliekas be latakų leidžiama tik iš ne didesnio kaip 3 m. Vieta į kurią metamos šiukšl÷s turi būti aptverta. Transporto ir p÷sčiųjų jud÷jimo keliai, pri÷jimai prie darbo vietų turi būti valomi ir tinkamai prižiūrimi. Nepažeistos neardomos konstrukcijos ir elementai (stiprumas, pastovumas, forma ir apdaila).

Įvykus bet kokiems neardomų konstrukcijų pažeidimams, Rangovas privalo nedelsiant sustabdyti darbus ir informuoti technin÷s priežiūros inžinierių. Kitu atveju Rangovas ir priežiūros inžinierius privalo veikti pagal Lietuvos statybų griūčių tyrimo taisykles. Pagal tyrimų išvadas Rangovas turi suprojektuoti ir atlikti atstatymo ar sustiprinimo darbus. Visas išlaidas dengia Rangovas. Išmontuodamas ir išardydamas esamas konstrukcijas ir elementus, Rangovas privalo kartu išmontuoti ir visus jų tvirtinimo, sandarinimo ir apdailos elementus, pašalinti visas paviršiaus (apdailos) medžiagas netinkamas pagal naują projektą, o esamus paviršius tinkamai paruošti naujai

UAB MAZURO AD


apdailai. Naudoti darbo technologijas ir įrankius, keliančius kuo mažiau dulkių. Kad nekiltų dulkių, ardomus gaminius - dr÷kinti. Paliekam ų pastat ų būkl÷

Pabaigus darbus, Rangovas turi pašalinti visas medžiagas ir šiukšles, išvalyti purvą. Visi aptaškymai ar nuvarv÷jimai turi būti pašalinti visais įmanomais būdais. Pastatai ir statiniai turi būti švarūs.

TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 08 NUOGRINDOS ĮRENGIMO DARBAI

Bendroji dalis: Pastato cokolin÷s dalies ir nuogrindos remontas atliekamas: Kai nuogrindos n÷ra visai arba yra jos pažeistos dalys; Kai nuogrinda pasvirusi į pastato pusę. Aukščiau išvardintiems pažeidimo atvejams taikomos šios remonto priemon÷s: Naujos nuogrindos iš šaligatvių plytelių įrengimas.

Grunto iškasimas

Iškasų dydis turi būti toks, kad sustačius klojinius ar sumontavus pamatus, atstumas iki dugno krašto apačioje būtų ne mažiau kaip 0,6 m. Didžiausias leistinas iškasos šlaito nuolydis nustatomas pagal saugumo technikos reikalavimus ir rangovo pateiktus skaičiavimus, suderinus su statybos technin÷s priežiūros inžinieriumi. Kasant duobes, turi būti numatytos technin÷s priemon÷s greta esančių statinių pastovumui išsaugoti. Užterštas gruntas pašalinamas gamtosaugai nepavojingu būdu, pagal galiojančias gamtosaugines taisykles. Prieš pradedant šalinti užterštas atliekas ar užterštą neleistinos koncentracijos teršalais gruntą, būtina suderinti su atitinkamomis institucijomis pašalinimo arba nukenksminimo planą. Grindinio įrengimas Kelių ir takų įrengimui vadovautis KTR 1.01:2008 Automobilių keliai, STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikm÷mis. Gruntas

Gruntas po dangos konstravimo turi būti sutankintas, nes jis turi praleisti vandenį. Pagrindai rengiami ant išlygintos ir sutankintos žem÷s sankasos. Sankasos gruntų iškyloms sumažinti po danga, priklausomai nuo gruntų savybių ir dangos pad÷ties, įrengiamas pagrindas iš skaldos,sm÷lio. Pagrindai Teisingai išklotos dangos plytel÷s viena su kita tampriai susijusios. Plyteles veikianti apkrova perduodama grindinio pagrindui, tod÷l grindinio kokyb÷ priklauso nuo pagrindo kokyb÷s. Nors tamprūs plytelių tarpusavio ryšiai apsaugo paklotą nuo irimo, tačiau galimos pagrindo deformacijos vis tiek turi poveikį dangai. Pagrindas klojamas ant sutankinto grunto. Pagrindo storis pirmiausia priklauso nuo prognozuojamos apkrovos dydžio . Jeigu danga skirta tik p÷stiesiems, ji gali būti klojama ant vandeniui pralaidaus 10 cm storio sluoksnio pagrindo ir 3-5 cm pakloto. Pagrindai turi būti tinkamai sutankinti ir atitikti DAT.KP-95 „Automobilių kelių tiesimo ir pri÷jimo taisykl÷s. Kelių pagrindai „ reikalavimus. Paklotą po plytel÷mis reikia įrengti taip, kad prieš lyginant plyteles būtų pakilusios virš reikiamo aukščio maždaug 1 cm. Danga Klojant dangą būtina išlaikyti tarp plytelių 3-5 mm pločio tarpus. Siūl÷s labai svarbios dangų statiškumui. Trinkelių dangos paviršiaus skersinis nuolydis netur÷tų viršyti 2,5 %. Nuogrinda įrengiama iš betoninių bortelių ir šaligatvio plytelių. Šalygatvio plytel÷s 0,5x0,5 m. Šaligatvio bortai montuojami į betono masę.

UAB MAZURO AD


TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 09

FIBO BLOKŲ DARBAI SKIEDINYS IR MŪRO STIPRUMAS

Fibo blokeliai mūrijami paruoštu mūro mišiniu Vetonit M100/600 arba cemento-

sm÷lio skiediniu, kurio tūrinis santykis atitinkamai yra 1:5-1:6 arba kalkių cemento skiediniu. Naudojant kalkių cemento skiedinį, rekomenduojama mūryti ne daugiau kaip 5 - 6 eiles per dieną, kadangi tokia siena turi ilgesnį rišimosi laiką. Skiedinys gali būti klojamas dviguba siūle, paliekant oro tarpelį blokelio viduryje. Šis būdas reikalauja mažai skiedinio ir panaikina "šalčio tiltelius" siūl÷se. Oro tarpelį galima formuoti mente arba naudoti specialią skiedinio klojimo d÷žę. Rekomenduojamas siūl÷s storis 8-15 mm. galutinis mūro stiprumas priklauso nuo skiedinio stiprumo. Mūro armavimas

Remiantis Lietuvoje galiojančiomis Europos normomis EN 1996-1-1-(Eurocode 6), bet koks mūras privalo būti armuojamas. Armavimui gali būti naudojama speciali fibo bi-armatūra arba 6-8 mm rifliuota viela. Fibo blokelių nešančią ir nenešančia sieną rekomenduojama armuoti 100, 150 mm pločio fibo mūrą:

• armuojama viena juosta, • virš pirmos mūro eil÷s, visu perimetru; • priešpaskutin÷je mūro eil÷je, visu perimetru; • kas trečioje eil÷je, visu perimetru; • virš ir po anga, armatūrą užleidžiant 10 - 15 cm nuo angos kraštų; Vidutin÷ armatūros išeiga 3-4 m/m2

200, 250 mm pločio fibo mūras:

• armuojama dviem juostom, • virš pirmos mūro eil÷s, visu perimetru; • priešpaskutin÷je mūro eil÷je, visu perimetru; • kas penktoje eil÷je (kas metrą), visu perimetru; • virš ir po anga, armatūrą užleidžiant 10 - 15 cm nuo angos kraštų; • eil÷je po apkrova (g/b perdengimo plokšt÷mis), apkrovos zonoje; Vidutin÷ armatūros išeiga 3-4 m/m2 Apdirbimas

Fibo blokelis - lengvai apdorojama medžiaga. Jį galima pjaustyti, skaldyti ar frezuoti. Statyboje mūro darbams užtenka kirvio, plaktuko guminiu galu. Jei blokeliuose norime išpjaustyti kokius nors fragmentus arba išfrezuoti griovelius komunikacijoms (elektros instaliacija ir pan.) - siūloma naudot rankini kietadanti pjūklą arba diskini pjovikli. Vykdant itin didel÷s apimties mūro darbus, galima naudoti ir kapojimui skirtą giljotiną. Fibo blokeliai yra pilnaviduriai, tod÷l nekils problemų sienoje įrengiant angas, neatsiras nuostolių skaldant. Horizontalių sienos išpjovų gylis negali būti didesnis kaip 1/3 blokelio pločio. Tinkuojant išpjovas, būtina naudot armavimo tinklelį. Ankeravimas į mūrą Tvirtinimas į blokelį taipogi paprastas - tiesiai į jį galima sukti lengvam betonui skirtus savisriegius. Jų ilgis turi būti ne mažesnis kaip 60 mm. Priešsukimą nereikia gręžti skyl÷s. Tvirtinant išorines konstrukcijas, vert÷tųpasirinkti nerūdijančius savisriegius. Yra atlikti

UAB MAZURO AD


ištraukimo j÷gos iš fibo blokelių bandymai kartu su rinkoje esančiais tvirtinimo detalių gamintojais, gauti rezultatai pateikti sekančioje lentel÷je:

fibo mūras 3 M Pa 5 M Pa

Tvirtinimo elementas

rovimo j÷ga, kN 1,3 1,3 1,3

4,34 4,34 4,34 5,64 5,64 5,64

Sienos pririšimas

Fibo sienos pririšimas mažaaukšt÷je ir daugiaaukšt÷je statyboje. Pririšimas yra rekomenduojamas padidintose v÷jo apkrovos zonose bei save nešančios sienos leistinam aukštingumui pasiekt. Pririšimo būdai galimi du vertikalus pririšimas prie kolonų bei sienų ir horizontalus pririšimas prie perdengimo plokščių. Vertikalus pririšimas. Mūras yra rišamas prie sienų. Ant sienų iš rifliuotos 6 mimdiam. armatūros įrengiami„ūsai" kurie yra privirinami prie įd÷tin÷s detal÷s, v÷liau yra įleidžiami į mūro siūlę. „Ūso" ilgis > 880 mm. Sienoje ankeriai įrengiami gręžimo-kalimo arba kitais būdais.Galimi ir kiti mūro pririšimo būdai.

TECHNINö SPECIFIKACIJA TS 10 LAUKO DURŲ PAKEITIMO DARBAI.

Bendroji dalis:

Technin÷ specifikacija „Lauko durų pakeitimas naujomis" naudojama šiuo pastatų atitvarų atnaujinimo (modernizavimo) atveju:

• Keičiant esamas į÷jimo duris naujomis; • Keičiant balkonų duris naujomis.

Langai ir durys turi būti gaminami pagal LST L 1514:2004 standarto, STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorin÷s į÷jimo durys" ir darbo br÷žinių, patvirtintų nustatyta tvarka, reikalavimus; Langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas turi atitikti nurodytą STR 2.05.01:2005 pastatų atitvarų norminį šilumos perdavimo koeficientą. Langų ir durų oro pralaidumo klas÷ turi atitikti nurodytą STR 2.05.01:2005 klasę, kuri pateikta 3 lentel÷je, skyriuje „Pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai"; Langų ir durų garso izoliavimo rodiklis turi atitikti LST L 1514:2004 reikalavimus.

Medžiagos:

Durų šilumos perdavimo koeficientas turi atitikti nurodytą STR 2.05.01:2005 pastatų atitvarų norminį šilumos perdavimo koeficientą, kuris pateiktas 5 lentel÷je, skyriuje „Pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai".

Metalin÷ms durims naudojami profiliai turi tur÷ti intarpus, leidžiančius išvengti ištisinių šalčio tiltelių. Spalvos turi atitikti RAL spalvų skalę.

Išorin÷s durys stiklinamos vienos kameros stiklo paketu, pagamintu iš atsparaus dūžiui stiklo, balkonų durys stiklinamos vienos kameros stiklo paketu dengtu iš patalpos pus÷s selektyvine danga.

UAB MAZURO AD


Evakuacijos keliuose durys turi tur÷ti sandarinančius tarpiklius ir durų pritrašk÷jus. Darbų vykdymas:

• Galimi du durų staktos įstatymo į angą būdai: • Durų staktos tvirtinimas panaudojant metalines plokštes ir putų poliuretaną; • Durų staktos įtvirtinimas angoje specialiomis skečiamosiomis mūrvin÷mis su

sraigtais. • Durų į angą įstatymo technologija panaudojant putų poliuretaną sekanti:

Prieš durų įstatymą anga išvaloma nuo tinko likučių ir dulkių. Parenkamas atitinkamas tarpas tarp varčios apatin÷s briaunos ir patalpų grindų dangos (durims be slenksčių) ir, jeigu yra būtinumas, stakta trumpinama. Montuojant duris su staktos praplatinimo tašeliais, tašelius reikia sud÷ti ant paguldyto durų bloko taip, kad nebūtų tarpų tarp staktos ir tašelių. Tašeliai tvirtinami vinimis.

Stakta sienos angoje fiksuojama mediniais pleištais intarpais ir išramstymo tašeliais. Išramstant tipinę staktą, išramstymo tašelių ilgis ir intarpų storiai turi būti 5 mm didesni už varčios plotį. Išramstant staktą praplatinimo tašelių ilgių ir intarpų storiai turi būti taip parinkti, kad nebūtų tarpų.

Naudojant staktos įtvirtinimo angoje poliuretanų pagalba būdą, galima vietoje išramstymo tašelių panaudoti durų varčių su būtinais tarp staktos ir varčios sietais intarpais. Kad nebūtų apgadinti staktų ir jų praplatinimo tašelių paviršiai, būtina kad intarpų paviršiai būtų kieti, slidūs ir be aštrių briaunų.

Fiksuojant stakt ą, turi b ūti įvykdomi šie reikalavimai:

Gulsčiuko pagalba būtina užtikrinti staktų plokštumų vertikalumą: Įstrižain÷s turi būti suvienodintos. Tam tikslui naudojamas gulsčiukas arba kampin÷ liniuot÷ ir parenkamas atitinkamas intarpo storis. Turi būti išlaikomi vienodi tarpai tarp staktos ir varčios (apie 2mm) Teisingai pastatytas staktas angoje tvirtinamos putų poliuretano pagalba, patogiausia naudoti dvikomponentį arba vienkomponentį putų poliuretaną, pateiktą balion÷liuose. Vienas balion÷lis išpurškia iki 45 litrų. putų, tod÷l jo užtenka dviejų durų blokų viso perimetro užsandarinimui. Esant didesnei darbų apimčiai tikslinga naudoti purškimo pistoletą. Prieš naudojant poliuretanines putas, būtina atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją. Reikiaatkreipti d÷mesį, kad prieš sandarinimą paviršiai turi būti sudr÷kinti.

Išlindęs pro plyšius putų perteklius, lengvai apipjaunamas peiliu, po to atviri poliuretano paviršiai nudažomi kartu su durų paviršiais arba uždengiami apvadais. Taikant šį įtvirtinimo būdą, staktų apačią (be slenksčių) reikia papildomai tvirtinti vinimis (varžtais). Išramstymo tašeliai ir intarpas išimami pilnai sukiet÷jus poliuretanui.

Naudojant staktų įtvirtinimo antrą būdą, staktos tvirtinamos angoje ne mažesn÷mis kaip 10x100 mm mūrvin÷mis su sraigtais, gręžiant skylę per durų staktą ir pleištą tiesiog į mūrą ar betoną. Tarpas tarp staktos ir angos paviršių užkemšamas akmens, stiklo vata, putų polistirolo pastomis arba specialiomis stiklo vatos juostel÷mis polietileniniame apvalkale. Apkamšoma visų durų perimetru. Angokraščiai tinkuojami arba aptaisomi tam tikslui skirtais apvadais. Bendrasis viso pastato bei atskirų atitvarų pralaidumas orui turi būti ne didesnis už lentel÷je nurodytas vertes. Leistinosios oro pralaidumo vert÷s m3 /(m2 h).

Atitvar

a

Leistinas pralaidumas orui, kai sl÷gių skirtumas 50 Pa

Langai ir durys 5,0 Atitvaros (išskyrus langus ir duris)

0,8

Bendrasis viso 3,0

UAB MAZURO AD


08. MEDŽIAGŲ IR DARBŲ ŽINIARAŠTIS

Eil.Nr. Pavadinimas ir technin÷ charakteristika Mato vnt.

Kiekis m3 Kiekis m2

1 2 3 4 5 ARDYMO – ĮRENGIMO DARBAI

1 Tvarkomos –atstatoma teritorija M2 1900,0 2 Įrengiama nuogrinda iš bet.plytelių M2 92,0 3 Nuardomas senas ir įrengiamas naujas

parapeto skardinimas 900mm pločio su tvirtinimo elementais pagal detales br÷ž. SASK10

m 106,0

4 Ventiliacijos kamin÷lių ardymas ir įrengimas pagal detales br÷ž. SASK10

vnt 12

5 Stogo ventiliacijos kamin÷lių įrengimas vnt 6 6 Senų įlajų ardymas ir naujų įrengimas vnt 2 7 Latakų ardymas ir naujų įrengimas pagal

esamą sistemą m 45,24

8 Esamų lietvamzdžių ardymas ir naujų įrengimas 9,4m aukščio

vnt 2

9 Laiptini÷s ir galerijos parapetų ardymas ir naujų įrengimas

m 20,00

10 Esamų vent. šachtų ardymas ir atstatymas su stogelių skardinimo darbais

vnt 4

11 Apsaugin÷ tvorel÷ ant stogo su tvirtinimo elementais

m 106,0

POLISTIRENO KIEKIAI FASADO, BALKON Ų IR STOGO ŠILTINIMUI 1 Rūsio sienų šiltinimas EPS 100 s-170 mm m3/m2 28,16 165,68 2 Fasado sienų šiltinimas EPS 70 s-180 mm M3/m2 135,76 798,63 3 Balkonų šiltinimas EPS 70 s-100 mm M3/m2 7,46 74,62 4 Balkonų grindų šiltinimas s-30 mm M3/m2 1,04 34,98 5 Galerijos šiltinimas EPS 70 s-100 mm M3/m2 5,45 54,46 6 Galerijos grindų šiltinimas s-30 mm M3/m2 1,52 50,66 7 Parapetų viršutin÷s dalies ir iš stogo pus÷s

šiltinimas kieta akmens vata s-40mm M3/m2 7,42 174,18

8 Stogo šiltinimas EPS 100 s-180mm+k.a.v. s-40mm

M3/m2 111,68 507,64

9 Ventiliacijos kamin÷lių ir liukų šiltinimas k.a.v.s-40mm h-1000mm

M3/m2 1,2 12,0

10 Langų angokraščių šiltinimas EPS 70 s-30mm M3/m2 6,23

207,82

11 BENDRAS POLISTIRENO KIEKIS PASTATUI M3/m2 315,92 2080,67

POLIURETANO KIEKIAI BALKON Ų IR GALERIJOS ŠILTINIMUI 1 Balkono sienos poliuretano plokšt÷ s-115 mm M3/m2 4,73 41,10

UAB MAZURO AD


2 Galerijos sienos poliuretano plokšt÷ s-115 mm M3/m2 7,21 62,66 3 BENDRAS POLIURETANO KIEKIS M3/m2 11,94 103,76

PALANGIŲ SKARDINIMAS

1 Skardin÷ palang÷ 140 cm plotis pagal vietą VNT./m 48 67,2 2 Balkonu duru isorinis slenkstis 80 cm VNT/m. 12 9,6 3 Skardin÷ palang÷ 100 cm plotis pagal vietą VNT./m 3 3 4 Skardin÷ palang÷ 120 cm plotis pagal vietą VNT./m 12 14,4 5 Skardin÷ palang÷ 75 cm plotis pagal vietą VNT./m 12 9 6 Skardin÷ palang÷ 45 cm plotis pagal vietą VNT./m 12 5,4

Stogo dangos kiekis 1 Dviejų sl. Ritinin÷ stogo danga pastatui pagal

TS su parapetais M2 570,0

2 Dviejų sl. Ritinin÷ stogo danga laiptin÷ms pagal TS su parapetais

M2 162,0

PASTABA: langų ir durų specifikacija duota lape SASK12. Sklypo sutvarkymo darbų kiekiai duoti br÷ž.:SP01.

UAB MAZURO AD


9. BRöŽINIŲ ŽINIARAŠTIS SP,SA,SK DALIAI

Br÷ž. Nr. Lapų sk. Br÷žinių pavadinimas Pastabos Laida SP-01 1 Sklypo sutvarkymo planas M l: 250 0 SA-01 1 Rūsio aukšto planas M 1:150 0 SA-02 1 1 aukšto planas M 1:150 0 SA-03 1 2 aukšto planas M 1:150 0

SA-04 1 3 aukšto planas M 1 150 0

SA-05 1 Stogo planas M 1:150 0

SA-06 1 Fasadas tarp ašių 4-17, S-Z M 1:150

0

SA-07 1 Fasadas tarp ašių 17-4,Z-S M1:150

0

SA-08 1 Pjūvis 1-1 M 1:150 0

SA-09 7 Sienų šiltinimo mazgai 0

SA-10 5 Stogo šiltinimo mazgai 0

SA-11 1 Kiti šiltinimo mazgai 0

SA-12 2 Langų , balkonų langų bei durų specifikacija

0

uab mazuro ad vŠ „atnaujinkime miest “ v.kudirkos g.14,...

Documents