uab „ŠiauliŲ vandenys“ dokumentai... · 2020-04-16 · 3.4.2. nuotekŲ tvarkymas ......
TRANSCRIPT
0
PATVIRTINTA
UAB „Šiaulių vandenys“ valdybos
2020 m. ___________________ d.
sprendimu Nr. ______
UAB „ŠIAULIŲ VANDENYS“
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
2020–2022 M.
balandžio 10
VS-9
1
TURINYS
I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS .................................................................................................... 2
II. SKYRIUS. IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ ................................................................................................ 3
2.1. TEISINIAI VEIKSNIAI ................................................................................................................................ 3
2.2. EKONOMINIAI VEIKSNIAI......................................................................................................................... 5
2.3. SOCIALINIAI VEIKSNIAI ........................................................................................................................... 7
2.4. TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI ................................................................................................................... 7
III. SKYRIUS. ĮMONĖS DABARTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ................................................................ 9
3.1. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS IR VALDYMAS .................................................................................. 9
3.2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI ......................................................................................................................... 10
3.3. KOKYBĖS, APLINKOS APSAUGOS, DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS, ENERGIJOS NAUDOJIMO
VADYBOS SISTEMOS ..................................................................................................................................... 12
3.4. BENDROVĖS VEIKLA .............................................................................................................................. 12
3.4.1. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMAS ....................................................................................................... 13
3.4.1.1. VANDENS GAVYBA IR RUOŠIMAS ................................................................................................... 13
3.4.1.2. VANDENS PRISTATYMAS ................................................................................................................ 13
3.4.1.3. GERIAMOJO VANDENS KOKYBĖ ...................................................................................................... 14
3.4.2. NUOTEKŲ TVARKYMAS ...................................................................................................................... 14
3.4.2.1. NUOTEKŲ SURINKIMAS .................................................................................................................... 14
3.4.2.2. NUOTEKŲ VALYMAS ....................................................................................................................... 15
3.4.2.3. NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO KONTROLĖ ............................................................................................... 15
3.4.2.4. DUMBLO TVARKYMAS .................................................................................................................... 15
3.4.3. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TVARKYMAS IR UŽTERŠTUMO KONTROLĖ .................................... 17
3.4.3.1. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ TVARKYMAS ............................................................................... 17
3.4.3.2. PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO KONTROLĖ .......................................................... 17
3.5. VEIKLOS RODIKLIAI .............................................................................................................................. 18
IV. SKYRIUS. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ .................................. 22
V. SKYRIUS. ĮMONĖS MISIJA IR VIZIJA ................................................................................................. 22
VI. SKYRIUS. STRATEGINIAI TIKSLAI .................................................................................................... 23
VII. SKYRIUS. STRATEGINIAI UŽDAVINIAI ........................................................................................... 23
VIII. SKYRIUS. PRIEMONIŲ PROGRAMA ................................................................................................ 24
PRIEDAI .......................................................................................................................................................... 31
2
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
UAB „Šiaulių vandenys“ strateginio veiklos plano (toliau – Strateginis veiklos planas) tikslas –
atsižvelgiant į esamą vandentvarkos būklę Šiauliuose, nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo paslaugų teikimo strateginius tikslus, uždavinius ir prioritetus 2020 - 2022 m., pagal
kuriuos bus rengiamos infrastruktūros atnaujinimo bei plėtros programos ir priemonės, užtikrinta
visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros
plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus
atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Strateginis veiklos planas parengtas vadovaujantis „Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų
programa“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88,
„Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042, „2015–2024 metų Šiaulių miesto strateginiu
plėtros planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu
Nr. T-325, „Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo
plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-39,
pakeitimu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu T-290,
Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, patvirtintu
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimu T-346, „Šiaulių rajono
savivaldybės teritorijos bendruoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m.
liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199, „Šiaulių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtros specialiuoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m.
kovo 25 d. sprendimu Nr. T-107, „UAB „Šiaulių vandenys“ strateginiu planu 2015-2020 m.“,
patvirtintu UAB „Šiaulių vandenys“ valdybos 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2–7, „UAB
„Šiaulių vandenys“ 2018–2020 metų veiklos planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2018 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. T-253 ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 3 d.
sprendimu Nr. T-216, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 13 d.
įsakymu Nr. A-375 patvirtintu „Raštu dėl Šiaulių miesto savivaldybės lūkesčių, susijusių su
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ 2019–2021 m. veikla“ ir kitų vandentvarkos
sektorių reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
Šį Strateginį veiklos planą sudaro:
1. Išorės veiksnių analizė.
2. Įmonės dabartinės situacijos analizė;
3. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė;
4. Įmonės misija ir raidos vizija;
5. Strateginiai tikslai;
6. Strateginiai uždaviniai;
7. Priemonių programa.
Strateginiame veiklos plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių
įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens
įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės
17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame „Nuotekų tvarkymo reglamente“, Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame „Paviršinių nuotekų
tvarkymo reglamente“ ir kituose, bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas
sąvokas.
3
II. SKYRIUS
IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ
2.1. Teisiniai veiksniai
UAB „Šiaulių vandenys“ (toliau – Bendrovė / Įmonė) pagrindinę veiklą – geriamojo vandens
tiekimą bei nuotekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas).
Pažymėtina, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. keitėsi „Nuotekų tvarkymo reglamentas“ ir
„Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas“, kuriais griežtinami reikalavimai nuotekų ir paviršinių
nuotekų išleidimui į gamtą, griežtinamos užterštumo normos.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 1 d.
priėmė nutarimą Nr. O3E-93, kuriuo patvirtino „Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų,
geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo
ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos
aprašas)“. Tvarkos aprašas reglamentuoja Bendrovės planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų
investicijų, susijusių su reguliuojama veikla, vertinimo ir derinimo Komisijoje ir įvykdytų
investicijų kontrolės tvarką. Vadovaujantis šiuo Tvarkos aprašu, bet kokia planuojama Bendrovės
investicija privalės būti suderinta su Komisija, Komisijai nesuderinus arba iš dalies suderinus
investicijos projektą, į reguliuojamos paslaugos kainą nusidėvėjimo sąnaudos įskaičiuojamos tik ta
apimtimi, kuria investicija buvo suderinta Komisijoje.
Pažymėtina, kad 2019 metais buvo suderintos ir nustatytos naujos UAB „Šiaulių vandenys“
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų
bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos bazinės kainos.
Nauji tarifai įsigaliojo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vandens paslaugos gyventojams pabrango 4 ct,
tačiau 2 ct atpigo mokestis už skaitiklio priežiūrą ir aptarnavimą. Įmonės ir organizacijos už
vandens paslaugas mokės 2 ct daugiau, o skaitiklio priežiūros mokestis pabrango nuo keliasdešimt
centų iki kelių eurų, priklausomai nuo eksploatuojamo vandens apskaitos prietaiso dydžio.
Nežymus paslaugų pabrangimas didelės įtakos nei gyventojams, nei įmonėms neturės, tačiau
bendrovei papildomos pajamos leis toliau atnaujinti vandentvarkos ūkį ir taip užtikrinti teikiamų
paslaugų kokybę. Nustatytos kainos galios trejus metus, tačiau, baigiantis pirmiesiems bazinių
kainų galiojimo metams, kainos bus peržiūrimos.
2018 m. sausio 12 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių objektų apsaugos įstatymas (toliau – Apsaugos įstatymas), kurio tikslas užtikrinti, kad
valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio
sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose
esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo
interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Įtraukiant
įmones, įrenginius ir turtą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus ir
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, buvo vertinamos grėsmės,
pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams, kaip tai suprantama Lietuvos
Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje. Šiame Apsaugos įstatyme
numatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbios įmonės skirstomos į tris
kategorijas, iš kurių pirmai kategorijai priskiriami viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų
tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
tvarka (UAB „Šiaulių vandenys“ viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Šiaulių
miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje paskirta Šiaulių miesto
savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-250, Šiaulių miesto savivaldybės
teritorijos paviršinių nuotekų tvarkytoja paskirta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m.
gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-356.) Taip pat Apsaugos įstatyme yra nustatyta, kurie
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, kuriuos būtina apsaugoti nuo visų
galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai priskiriama viešiesiems geriamojo vandens
tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba)
4
naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
Vadovaujantis Apsaugos įstatymo 15 straipsnio reikalavimais, nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbios įmonės (šiuo atveju Bendrovė) privalo parengti nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių įmonių saugumo planą (toliau – Saugumo planas), kuriame numatomos fizinio,
kibernetinio, personalo saugumo, informacinio slaptumo priemonės. Saugumo plane taip pat
nurodomas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti vykdant svarbią veiklą.
Parengtas Saugumo planas derinamas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu bei teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei. UAB „Šiaulių vandenys“ saugumo plano projektas yra parengtas, derinimo procedūros
su aukščiau minėtomis institucijomis atliktos, vyksta baigiamosios procedūros dėl UAB „Šiaulių
vandenys“ saugumo plano projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje tvirtinimui.
Pažymėtina ir tai, kad UAB „Šiaulių vandenys“ pagrindiniai veiklos tikslai ir kryptys
neatsiejamai susiję su „Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu“, patvirtintu
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042, „2015–2024 metų
Šiaulių miesto strateginiu plėtros planu“, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m.
rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-325, „Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtros specialiojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m.
sausio 29 d. sprendimu Nr. T-39, pakeitimu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017
m. liepos 27 d. sprendimu T-290, Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros
plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d.
sprendimu T-346, „Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu“, patvirtintu Šiaulių
rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T-199, „Šiaulių rajono vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu“, patvirtintu Šiaulių rajono
savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-107.
Aukščiau minimuose planuose numatyti šie pagrindiniai tikslai, kurie perkelti ir į Bendrovės
strateginį planą:
1. Aglomeracijos ribose siekti aprūpinti gyventojus teisės aktų reikalavimus atitinkančiu
geriamuoju vandeniu bei užtikrinti saugų ir aplinkai kuo mažiau kenksmingą nuotekų surinkimą bei
jų tvarkymą.
2. Modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – sudaryti
vystymosi sąlygas, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą
gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms mažiausiomis išlaidomis, padarant minimalią
žalą aplinkai.
3. Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimas.
4. Plėtoti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklus nustatytomis infrastruktūros plėtros
prioritetinėmis kryptimis, užtikrinant gyventojų ir kitų asmenų aprūpinimą saugiu visuomenės
sveikatai geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, užtikrinant darnią tinklų plėtrą.
5. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas, paviršinių nuotekų tvarkymo
infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra.
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2014-04-12 nutarimu Nr. 519 (toliau – Planas), atkreiptinas dėmesys į tai, kad kuriant
nuotekų dumblo tvarkymo infrastruktūrą, nebuvo išspręstas termiškai išdžiovinto ir granuliuoto
dumblo iš dumblo apdorojimo įrenginių naudojimo klausimas.
Šiai dienai galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad nuotekų dumblas, kuris atitinka teisės
aktuose nustatytus reikalavimus, gali būti naudojamas laukams tręšti. Tačiau Bendrovėje apdorotas
nuotekų dumblas dėl didelių sunkiųjų metalų koncentracijų negali būti naudojamas pagal šią
paskirtį. Bendrovė, siekdama kuo efektyviau išnaudoti Europos Sąjungos ir Valstybės lėšomis
sukurtus dumblo tvarkymo pajėgumus maksimaliai panaudojant dumblo energetinį potencialą ir
jame esančias maistines medžiagas, po ilgų derybų ir tikslingo bendradarbiavimo 2019 m. gruodžio
10 d., įvykdžiusi visas viešųjų pirkimų procedūras, pasirašė naujai susidarančio džiovinto dumblo
galutinio tvarkymo sutartį su AB „Akmenės cementas“.
Plane numatoma, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinės
paramos lėšomis būtų galima sutvarkyti sukauptą senąjį nuotekų valymo dumblą.
5
Siekiant sutvarkyti dumblo laikymo aikštelėse ar kitokiose talpyklose sukauptą senąjį dumblą,
2017 m. „Komunalinių nuotekų valymo metu susidariusio ir saugojimo aikštelėse sukaupto senojo
dumblo sutvarkymo galimybių studijoje“ (toliau – Studija) buvo išnagrinėtos Lietuvoje esančių
nenaudojamų senojo dumblo aikštelių sutvarkymo galimybės, apskaičiuota, kad visų nenaudojamų
senojo nuotekų dumblo aikštelių sutvarkymui ir uždarymui yra reikalingi apie 62,6 mln. Eur. Tokie
kaštai yra reikalingi tuo atveju, jei visas nuotekų dumblo aikšteles būtų nuspręsta sutvarkyti pagal
optimaliausią, šioje studijoje numatyta, sutvarkymo būdą. Pagal studijoje atliktą aikštelių
pavojingumo vertinimą buvo sudarytas dumblo aikštelių sąrašas pagal jų keliamą potencialų pavojų
aplinkai. Prie pačių pavojingiausių nuotekų dumblo aikštelių, kurios surinko daugiau kaip 15 rizikos
balų yra priskiriamos UAB „Šiaulių vandenys“ dumblo aikštelės Nr. 26 ir Nr. 27. Aikštelių rizikos
balas buvo apskaičiuotas tik siekiant įvertinti labiausiai pavojų aplinkai keliančias nuotekų dumblo
aikšteles, tačiau realybėje visos senojo nuotekų dumblo aikštelės kenkia aplinkai, todėl turėtų būti
siekiama sutvarkyti/uždaryti visas studijoje išnagrinėtas senojo dumblo aikšteles.
Studijoje pažymima, kad Senojo nuotekų dumblo aikštelių sutvarkymui reikalingos didelės
investicijos. Komunalines nuotekas tvarkančios įmonės nebus pajėgios įgyvendinti šį projektą savo
lėšomis, todėl senojo nuotekų dumblo aikštelių sutvarkymui turėtų būti panaudotos Valstybės ir ES
struktūrinių fondų parama.
Pastarąją nuostatą kartu pažymi ir Lietuvos Respublikos 2014 m. gruodžio 1 d. Aplinkos
ministro įsakymo Nr. D1-967 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014−2020 metų plano
įgyvendinimo“ 1 priedo lentelės 20 punktas, kur dumblo aikštelių sutvarkymui nurodomas baigtinis
galimas finansavimo šaltinių sąrašas, apimantis Europos Sąjungos ir Valstybės paramą. Atkreiptinas
dėmesys, kad šiai dienai „senosios taršos“ sutvarkymo problema toliau Valstybės lygmeniu
nebesprendžiama – galimybių studijoje numatytų priemonių įgyvendinimas ir finansavimo skyrimas
atidedamas.
2.2. Ekonominiai veiksniai
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Šiaulių vandenys“ didžiąją dalį visų klientų sudaro gyventojai, t.
y. 73 proc. viso realizuoto šalto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekio (vertinant ir šaltą vandenį,
skirtą karšto vandens ruošimui, kuris yra parduodamas AB „Šiaulių energija“) tenka gyventojams,
vieni svarbiausių veiksnių, veikiančių UAB „Šiaulių vandenys“ veiklą, yra demografinė regiono
padėtis bei gyventojų disponuojamos pajamos ir perkamoji galia.
Demografinis kontekstas. Vienas svarbiausių aspektų yra gyventojai, kurie yra svarbiausi
teikiamų paslaugų vartotojai. Demografinės tendencijos šiuo požiūriu nėra itin palankios. Per 2014-
2019 m. laikotarpį Šiaulių miesto gyventojų sumažėjo 4 290, nuo 105 029 (2014) iki 100 739
(2019), kas sudaro 4,08 proc. Šiaulių m. savivaldybės gyventojų mažėjimo rodiklis per
analizuojamą laikotarpį stabilizavosi ir yra mažesnis už Lietuvos Respublikos gyventojų mažėjimo
rodiklį (4,76 proc.). Pažymėtina, kad 2019 m. gyventojų skaičius Šiaulių mieste padidėjo. Remiantis
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. liepos 1 d., Šiaulių miesto savivaldybėje
gyveno 100 739 gyventojų, lyginant su 2018 m. nuolatiniu gyventojų skaičiumi (100 401) tuo pačiu
laikotarpiu, gyventojų padaugėjo 0,34 proc.
Vidutinis namų ūkis 2018 m. Lietuvoje sudarė apie 2,18 asmens1, lyginant su 2015 m.
duomenimis (apie 2,25 asmens), sumažėjo 3,11 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento
skelbiamais duomenimis apie gyventojų ir būstų skaičių, Šiaulių mieste vidutinis namų ūkio dydis
2019 m. pradžioje sudarė 1,9 gyv./n.ū., o Šiaulių rajone 2,04 gyv./n.ū.
Ekonominis kontekstas. Vertinant ekonomines tendencijas, vienas svarbiausių rodiklių yra
bendrasis vidaus produktas, kuris geriausiai atspindi valstybės ekonomikos vystymosi tendencijas.
Augant bendrajam vidaus produktui plečiasi ekonomika ir valstybei atsiranda galimybė daugiau
lėšų skirti švietimui ir kitoms sritims. Taip pat dėl to didėja ir gyventojų perkamoji galia, todėl jie
gali skirti daugiau lėšų įvairiems savo poreikiams tenkinti, mažėja jiems tenkanti mokesčių našta
1https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-
salygos-2019/namu-ukiai/namu-ukiu-sudetis
6
(lyginant su uždirbamomis pajamomis) už komunalines paslaugas, taip pat ir už geriamojo vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis,
bendras vidaus produktas per 2019 m. išaugo 3,9 proc.2
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį (pašalinus indeksavimo
dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką), palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies
ūkyje padidėjo 8,6 proc.3
Per 2019 metus (2019 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m.
ketvirtuoju ketvirčiu, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių
mokesčių pasikeitimo įtaką) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse,
įskaitant ir Šiaulių mieste 4.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vieno namų ūkio disponuojamosios
pajamos 2018 m. sudarė vidutiniškai 1 063 Eur per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam
namų ūkio nariui – 487 Eur per mėnesį. Disponuojamosios pajamos, palyginti su 2017 m., padidėjo
10,4 proc.5 Tai viena iš priežasčių dėl kurios auga ir gyventojams parduodamo šalto geriamojo
vandens apimtys.
Yra laikomasi nuostatos, kad išlaidos už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas neturi
viršyti 4 proc. vidutinės šeimos pajamų. Vidutinio namų ūkio Šiaulių mieste išlaidos už vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas išlieka panašiame lygyje ir sudaro apie 1 proc.
disponuojamų pajamų.
Ekonominių tendencijų prognozuojami pokyčiai dėl COVID-19 įtakos. LR finansų ministerijos parengtame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 m.
6
prognozuojama, kad laikantis prielaidos, jog per pirmąjį šių metų pusmetį COVID-19 viruso
protrūkis bus suvaldytas, o nuo antros metų pusės ekonomika laipsniškai ims atsigauti, preliminariai
numatoma, kad 2020 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 1,3 procento, tačiau
jau 2021 ir 2022 metais BVP augtų vidutiniškai 2,2 proc. per metus. Vertinimas pateiktas, įvertinus
Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. patvirtiną ekonomikos skatinimo planą, kuris turėtų amortizuoti
COVID-19 krizės sukeltas neigiamas pasekmes šalies ekonomikai.
Sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą, o sumažėjusi užsienio paklausa
neigiamai veiks eksportuojančias įmones. Be to, mažesnė vidaus paklausa pasijaus paslaugų ir
prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas
paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos
sektorius taip pat susidurs su sunkumais. 2020 m. neigiamą poveikį darbo rinkai dėl COVID-19
viruso plitimo ir priemonių, kurių imtasi jam stabdyti, turės ekonominio aktyvumo sumažėjimas. Jį
švelnins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, kurių dalis skiriama išsaugoti
gyventojų darbo vietas ir pajamas.
COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas 2020 metais pakoreguos pastaruoju metu
susiformavusias darbo užmokesčio (DU) pokyčio tendencijas. Šiemet DU labiausiai augs viešajame
sektoriuje, o privačiajame sektoriuje labiau padidėjus nedarbo lygiui atlyginimų augimas sparčiai
lėtės. Darbo pajamų mažėjimo 2020 metais tendencijas prislopins Vyriausybės numatytos
ekonomikos skatinimo priemonės. 2020 m. DU galėtų augti 5,6 proc., tačiau DU augimo lėtėjimo
tendencijos užsitęs. 2021 metais DU šalyje augs lėčiau nei šiemet – 3,9 proc. Vėlesniais vidutinio
laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės, tačiau
bus lėtesnis nei stebėtas pastaraisiais metais ir išliks artimas 5 proc.
Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje
kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. DU didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji
galia augs visą vidutinį laikotarpį. Ją stiprins toliau mažėsiantis darbo jėgos apmokestinimas. Tačiau
COVID-19 viruso sukeltas ekonominis šokas, blėstantys pastaruoju metu vyravę optimistiniai
2 https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1137990/tadas-povilauskas-ekonomikos-augimas-paskutini-ketvirti-gerokai-
virsijo-prognoze 3 https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/02/26/per-metus-darbo-uzmokestis-salies-ukyje-isaugo-86
4 https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=7315693
5https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-
salygos-2019/namu-ukiu-pajamos/disponuojamosios-pajamos 6http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/LT_ver/Aktual%C5%ABs_valstyb%C4%97s_finans%C5%B3_duo
menys/ERS_aprasymas_2020_kovas.pdf
7
vartotojų lūkesčiai, mažėjantis užimtumas ir gyventojų skaičius sąlygos lėčiau augančias namų ūkių
vartojimo išlaidas. Scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas sulėtės nuo 3,2
proc. (2019 m.) iki 1 proc. (2020 m.). Vidutiniu laikotarpiu kasmet namų ūkių vartojimo išlaidos
galėtų augti po 2,9 proc. Nestabili išorės aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai slopins investicijų
plėtrą. Išlaidų pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui augimas gali sulėtėti nuo 7,4 proc. (2019
m.) iki 1 proc. (2020 m.). Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad siekdami optimizuoti pelnus
vidutiniu laikotarpiu Lietuvos verslininkai turėtų tęsti investicijas į veiklos automatizavimą,
technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias
priemones, todėl išlaidos pagrindinio fiksuoto kapitalo formavimui 2021–2023 metais turėtų augti
apie 3,7 proc. vidutiniškai per metus.
2.3. Socialiniai veiksniai
Socialinius pokyčius, kurie apima gyvenimo kokybę, gyventojų užimtumą ir pajamas, lemia
bendra valstybės ekonominė politika. Demografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės
socialinei ekonominei raidai. Pažymėtina, kad 2019 m. gyventojų skaičius Šiaulių mieste padidėjo
0,34 proc.
Per 2014-2019 m. laikotarpį bendroje Šiaulių m. savivaldybės gyventojų struktūroje įvyko tokie
pokyčiai: darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 1,7 proc. punkto (nuo 67,6 proc. (2014) iki 65,9
proc. (2019); vaikų nuo 0-15 metų amžiaus dalis padidėjo 0,3 proc. punkto (nuo 14,3 proc. (2014)
iki 14,6 proc. (2019); pensinio amžiaus gyventojų dalis padidėjo 1,4 proc. punkto (nuo 18,1 proc.
(2014) iki 19,5 proc. (2019).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. registruotas vidutinis nedarbas Šiaulių
mieste sudarė 6 proc., mažiausias iš penkių didžiausių šalies miestų. Užimtumo tarnybos prie
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 m. vidutinis
metinis bedarbių skaičius Šiaulių mieste – 3 761.
Lietuvos laisvos rinkos instituto7 duomenimis, vertinant 2019 m. Lietuvos savivaldybių indeksą
didžiosioms savivaldybėms, Šiaulių miestas patenka į geriausiai vertinamų savivaldybių trejetuką.
Stipriosios pusės – „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Mokesčiai“, „Biudžetas“, „Turto valdymas“,
„Administracija“.
Vertinant Šiaulių miesto ekonomikos rodiklius paminėtina, jog Lietuvos statistikos
departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) 2018 m. pabaigoje
Šiaulių mieste siekė 142,21 mln. Eur , o tai yra 2,46 proc. mažiau nei 2017 m. pabaigoje (145,79
mln. Eur). Pažymėtina, kad keičiasi pačių dirbančiųjų požiūris į darbo santykius – darbuotojai jau
nebesitiki išdirbti vienoje darbovietėje visą gyvenimą, kaip tai būdavo įprasta anksčiau, lengviau
keičia darbo vietas. Dažni pokyčiai darbo rinkoje skatina darbuotojų mobilumą, prisitaikymą prie
besikeičiančių darbo sąlygų. Įmonės savo ruožtu turėtų rūpintis ne darbuotojo išlaikymu
konkrečioje darbo vietoje, bet sudaryti galimybes išsaugoti jo užimtumą, aktyvų dalyvavimą darbo
rinkoje bendrai, suteikiant galimybes darbuotojui kelti kvalifikaciją, užtikrinti lanksčias ir patikimas
sutarčių sąlygas, užtikrinti lygias galimybes, suteikti saugias darbo sąlygas.
Socialinių veksnių tendencijų prognozuojami pokyčiai dėl COVID-19 įtakos. LR finansų ministerijos parengtame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 m.
prognozuojama, kad šalyje nedarbo lygis laikinai išaugs, jis sudarys 8,1 proc. užimtų gyventojų
skaičius sumažės 2 proc., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje.
Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6
proc., nedarbo lygis sumažės iki 7,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis
nuosaikiai mažės ir laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc. Vidutinio laikotarpio pabaigoje darbo
jėgos pasiūlą ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimo nesitikima.
2.4. Technologiniai veiksniai
7 https://www.llri.lt/siauliu-m-savivaldybe-2019-m
8
Vienas iš veiksnių, lemiančių kiekvienos ūkinės veiklos raidos pokyčius, įskaitant ir
vandentvarką, yra informacinių, automatizavimo sistemų plėtra, inovacijos, susijusios su naujų
medžiagų, technologijų bei proceso monitoringo priemonių kūrimu.
Modernios informacinių bei automatizavimo technologijų priemonės mažina darbo laiko bei
energetinių išteklių sąnaudas, padeda optimizuoti personalo darbą ir užtikrinti darnų technologinių
procesų valdymą. Naujų technologijų vystymasis suteikia naujas galimybes optimizuoti
vandentvarkos veiklos procesus.
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą įtakojančius technologinius veiksnius ženklia
dalimi taip pat lemia ne tik technologinių inovacijų plėtra, bet ir vandentvarkos veiklą
reglamentuojantys teisės aktai. Tausojant aplinką bei mažinant nepagrįstą vartojimą, ieškoma
technologinių sprendinių, padedančių užtikrinti racionalų vandens vartojimą, nuotekų ir atliekų,
susidarančių nuotekų valymo metu, tvarkymą. Tokiems sprendiniams tapus lengvai įvaldomais
rinkoje, atitinkamai techninėmis normomis griežtinama teisinė bazė. Taip praktikoje faktiškai
įgyvendintos inovacijos užtikrina aplinkosauginiu, socialiniu bei ekonominiu požiūriu subalansuotą
vandentvarkos ūkio veiklą.
Kitas aspektas, lemiantis Bendrovės veiklos technologinį vystymąsi, yra siekis išlaikyti
konkurencingą paslaugų teikimo kainą rinkoje, vadovautis geriausiais prieinamais gamybos būdais
ir gerąja praktika.
Tarptautinės vandens tiekėjų asociacijos rekomenduojamas ir toleruotinas vandens nuostolių
lygis yra 8–12 proc. Bendrovės vandentiekio tinkluose patiriami vandens nuostoliai 2019 m. sudarė
10,2 proc. ir tai yra perpus mažiau nei 2016 m. (20,2 proc.). Šį reikšmingą pokytį įtakojo
vandentiekio tinklų rekonstrukcijos bei Bendrovės įdiegtos techninės/organizacinės priemonės
vandens netektims tinkluose valdyti t. y. skaitmeninis viso miesto vandentiekio tinklo hidraulinis
modelis ir nutekėjimų informavimo sistema, leidžianti ekonomiškai eksploatuoti, plėtoti bei
kontroliuoti vandentiekio sistemą, operatyviai reaguoti į gedimus, avarines situacijas, nustatyti
vandens nutekėjimo zonas ir mažinti vandens nuostolius. Ši priemonė tik patvirtina, kad vandens
nuostolių mažinimą užtikrinančios technologijos ir jų plėtra yra prioritetiniai vandentvarkos ūkio
veiklos elementai, kurie gerina vandens tiekimo sistemų efektyvumą, ekonominiu bei
aplinkosauginiu požiūriu užtikrina tvarų vandens naudojimą.
Bendrovė itin didelį dėmesį skiria aplinkosaugos problemoms. Pagaliau pavyko išspręsti taršaus
apdoroto džiovinto dumblo utilizavimo problemą. 2019 m. pabaigoje su AB „Akmenės cementas“
pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią bendrovė nuo 2020 m. vasario mėnesio perduos
deginti nuotekų valymo dumblo apdorojimo procese susidarantį džiovintą dumblą, apie 1500 tonų
per metus. Dėl dumblo užterštumo sunkiaisiais metalais, dumblas netinkamas nei tręšti, nei
miškininkystėje, nei rekultivuoti. AB „Akmenės cementas“ gamykloje džiovinto dumblo granulės
bus deginamos kaip alternatyvus kuras. Cemento gamybai bus naudojama šiluma, o po degimo – ir
pelenai. Taip apdoroto džiovinto dumblo problema bus išspręsta maksimaliai, nepaliekant jokių
atliekų ir neteršiant aplinkos. UAB „Šiaulių vandenys“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje išsprendusi
apdoroto džiovinto dumblo utilizavimo problemą, kuri šalyje nebuvo sprendžiama nuo pat 2012
metų, kai buvo pastatyti Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiai.
Požeminio vandens vandenvietės yra prioritetinis visos vandentiekio sistemos taškas, patikimai
aprūpinantis vartotojų tinklą kokybišku vandeniu. Lyginant su visa vandentiekio sistema, šie
objektai suvartoja daug elektros energijos. Todėl prioritetine kryptimi laikomas optimalaus
vandenviečių darbo režimo organizavimas, pasirenkant tinkamus vandens pakėlimo ir ruošimo
sprendinius, mažinant energetinių išteklių sąnaudas ir maksimaliai išnaudojant turimą techninį
potencialą.
Bendrovė eksploatuoja modernius nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginius. Siekiant
užtikrinti nepertraukiamą ir tinkamą dumblo apdorojimo ir nuotekų valymo procesų vykdymą, turi
būti vykdoma savalaikė įrangos techninė priežiūra ir kapitalinis remontą. Tik taip bus užtikrintas
nepertraukiamas ir tinkamas dumblo apdorojimo ir nuotekų valymo procesų vykdymas. Bendrovė,
keisdama susidėvėjusią įrangą ir vertindama eksploatuojamų įrenginių technologinę raida, renkasi
ekonominiu požiūriu naudingiausius sprendinius, taupančius energetinių išteklių sąnaudas,
užtikrinančius įrangos ilgaamžiškumą ir mažinančius atliekų susidarymą.
9
Išlaidos energijai sudaro reikšmingą bendrovės sąnaudų dalį. Poreikis racionaliau ir efektyviau
vartoti energiją, o taip pat papildomai pasigaminti energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir ją
panaudoti gamybiniuose procesuose, paskatino ieškoti sprendimų. 2019 m. buvo atlikta ,,UAB
,,Šiaulių vandenys“ atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybių studija“, kurioje
išanalizuoti galimi atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo būdai ir pateikti sprendiniai,
priimtiniausi bendrovei. Galimybės vertintos atskiruose bendrovės objektuose (Lepšių ir Birutės
vandenvietėse, nuotekų valykloje, gamybinėje bazėje), atsižvelgiant į esamą situaciją ir technines
sąlygas, o taip pat įvertintos reikalingos investicijos ir galimi papildomi finansavimo šaltiniai
sprendiniams įgyvendinti. Bendrovė, įvertinusi poreikius bei išanalizavusi galimybes, priims
galutinius sprendimus dėl energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos.
III. SKYRIUS
ĮMONĖS DABARTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ
3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas ir valdymas
UAB „Šiaulių vandenys“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
Vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. T-380
„Dėl pritarimo investuoti Šiaulių miesto savivaldybės turtą ir didinti nepiniginiu įnašu uždarosios
akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ įstatinį kapitalą“ bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-481 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m.
spalio 3 d. sprendimo Nr. T-380 „Dėl pritarimo investuoti Šiaulių miesto savivaldybės turtą ir
didinti nepiniginiu įnašu uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ įstatinį kapitalą“
pakeitimo“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 13 d.
įsakymu Nr. A-1794 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ įstatinio kapitalo
didinimo ir įstatų pakeitimo“ padidino įstatinį kapitalą 1 157 241,60 Eur, Šiaulių miesto
savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, išleidžiant 39 960 vnt. paprastųjų
nematerialiųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Bendrovės įstatinis
kapitalas padidintas iki 52 905 373,28 Eur. Jis padalytas į 1 826 843 vnt. nematerialiąsias 28,96 Eur
nominalios vertės vardines akcijas. Šios akcijos nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto
savivaldybei, jas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Šiaulių miesto savivaldybės
administracijos direktorius.
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis
valdymo organas - bendrovės vadovas, kuris vadinamas generaliniu direktoriumi. Stebėtojų taryba
nėra sudaroma.
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, kuris turi teisę
keisti ir papildyti bendrovės įstatus, rinkti ir atšaukti audito įmonę, metinių finansinių ataskaitų
auditui atlikti, bei valdybos narius, tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, didinti bei mažinti
įstatinį kapitalą, paskirstyti pelną bei spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus
klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų
kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Bendrovės visuotiniam
akcininkų susirinkimui Akcinių bendrovių įstatymo suteikiamas teises, vadovaujantis Šiaulių miesto
savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr. T-324 „Dėl akcijų perdavimo valdyti, naudoti ir
disponuoti jomis patikėjimo teise“, įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
direktorius, priimdamas sprendimus, kurie prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
Valdyba
Valdyba yra kolegialus valdymo organas, sudaromas iš šešių narių. Valdybą ketverių metų
laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Valdyba savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu,
bendrovės įstatais, Bendrovės valdybos darbo reglamentu, visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimais ir kitais teisės aktais.
Bendrovės vadovas
10
Bendrovės vadovas yra fizinis asmuo, vienasmenis Bendrovės valdymo organas. UAB „Šiaulių
vandenys“ vienasmenį valdymo organą – Bendrovės vadovą, kuris vadinamas Generaliniu
direktoriumi, renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba. Generalinis direktorius
organizuoja kasdienę Bendrovės veiklą, vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo
Bendrovės gamybinę-komercinę-finansinę veiklą, efektyviai naudoja Bendrovės turtą ir kt.
UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius yra Jonas Matkevičius, kuris Bendrovei
vadovauja nuo 2007 metų gruodžio mėnesio.
Bendrovės valdymo struktūra, patvirtinta UAB „Šiaulių vandenys“ valdybos 2019 m. gegužės
29 d. sprendimu Nr. 05-10, kuri įsigaliojo 2019 m. liepos 4 d.
3.2. Žmogiškieji ištekliai
Per 2019 m., modernizuojant technologinius procesus bei optimizuojant organizacinę struktūrą,
panaikinti 4 etatai. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 244 darbuotojai (neįskaitomi
darbuotojai, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti), iš kurių
3 vadovai, 102 specialistai ir 139 darbininkai.
Darbuotojų skaičiaus dinamika 2013-2019 m. pateikiama 1 grafike.
1 grafikas
277 274
270
262
256
248 244
240
250
260
270
280
2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Darbuotojų skaičius
Pastaba. Duomenys pateikiami kiekvienų metų gruodžio 31 d.
11
Bendrovės darbuotojų kvalifikacijos lygį apsprendžia jų išsilavinimas. 97 (39 proc.) darbuotojų
yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 63 (25 proc.) darbuotojai turi vidurinį išsilavinimą, 50 (20 proc.)
darbuotojai įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, 37 (15 proc.) darbuotojai įgiję profesinį išsilavinimą ir 3
(1 proc.) darbuotojai įgiję pagrindinį išsilavinimą.
Bendrovėje dirba didelę darbo patirtį turintys žmonės: 59 proc. visų darbuotojų Bendrovėje dirba
11 metų ir daugiau, vidutinis amžius – 51,29 metai.
Darbuotojams socialinės garantijos teikiamos, vadovaujantis 2018 m. gruodžio 20 d.
Kolektyvinėje sutartyje patvirtintomis nuostatomis, kurios esant poreikiui atnaujinamos.
Bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai yra nustatyti Bendrovės
kolektyvinėje sutartyje. 2018 m. gruodžio mėn. buvo peržiūrėtas ir nuo 2019 m. sausio 1 d.
padidintas Bendrovės darbuotojų darbo užmokestis. Administracijos vadovybės darbo apmokėjimas
vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, visuotinio akcininkų susirinkimo, Bendrovės
valdybos nustatyta tvarka. 2019 metų metinis Bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas – 1330
Eur. Bendrovės darbuotojų vidutinio atlyginimo informacija ketvirčiais pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė
Rodikliai 2019 m.
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
Vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis 1280 1336 1297 1406
specialistų 1543 1597 1538 1703
darbininkų 1077 1126 1109 1183
Išeitinės pašalpos ir kompensacijos už
nepanaudotas atostogas (Eur) 10318 12405 20166 7912
Darbuotojų skaičius paskutinę ketvirčio d. 248 247 246 244
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius 243 243 238 238
Siekiant efektyvinti bei optimizuoti darbo procesus, perskirstyti darbus, atsisakyti dubliuojamų
funkcijų, išgryninti darbuotojų funkcijas ir atsakomybes, UAB „Šiaulių vandenys“ valdyba 2018 m.
gruodžio 12 d. priėmė sprendimą nuo 2019 m. kovo 31 d. (įskaitytinai) panaikinti Saugos ir
sveikatos skyrių, Saugos ir sveikatos skyriaus viršininko ir specialisto etatus, nuo 2019 m. balandžio
1 d. įsteigiant vyresniojo saugos ir sveikatos specialisto pareigybę. 2019 m. gegužės 29 d.
Bendrovės valdyba priėmė sprendimą nuo 2019 m. liepos 3 d. (įskaitytinai), panaikinti finansų
direktoriaus ir projektų direktoriaus pareigybes bei nuo 2019 m. liepos 4 d. įsteigti plėtros
direktoriaus pareigybę. 2019 m. panaikintų etatų sąrašas pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė
Eil.
Nr. Skyrius Panaikinta pareigybė
Etatų
skaičius Ketvirtis
1. Saugos ir sveikatos skyrius Viršininkas 1 I
2. Saugos ir sveikatos skyrius Saugos ir sveikatos
specialistas
1 I
3. Administracija Finansų direktorius 1 III
4. Administracija Projektų direktorius 1 III
Viso: 4
Bendrovės mokymo politika – visų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Siekiant užtikrinti, kad
darbuotojų kvalifikacija ir kompetencijos atitiktų atliekamo darbo pobūdį, Bendrovėje kiekvienais
metais yra organizuojami įvairūs mokymai. 2019 m. darbuotojai dalyvavo įvairiuose tobulinimo
seminaruose, taip pat dalis darbuotojų buvo apmokyti ir atestuoti pagal profesinio mokymo,
profesinio sveikatos ir darbų saugos mokymo programas. Iš viso 2019 m. kvalifikaciją kėlė ir
profesines žinias tikrinosi 191 darbuotojas.
Darbuotojai dalyvavo saugos ir sveikatos darbe, finansinės atskaitomybės, bendrovės
pagrindinės veiklos, vadybos, pirkimų organizavimo, administracinės kalbos ir jos vartosenoje
dokumentuose, klientų aptarnavimo kokybės gerinimo bei kitais bendrovės veiklai aktualiais
12
klausimais. 5 darbuotojai lankėsi Vokietijos ir Latvijos miestuose organizuotose Bendrovės veiklą
atitinkančiose parodose ir įmonėse. Kiekvienais metais vykdomas Bendrovės specialistų metinis
vertinimas, nustatomas kursų bei seminarų poreikis ateinantiems metams, sudarant Bendrovės
darbuotojų mokymo planą.
Bendrovės darbuotojai mokomi pagal Bendrovėje paruoštas ir patvirtintas neformaliojo
mokymo programas, kurios parengtos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu,
Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais.
Darbuotojų žinios saugos ir sveikatos klausimais tikrinamos, išklausius atitinkamą mokymo
programą.
3.3. Kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, energijos naudojimo
vadybos sistemos
Bendrovė, siekdama harmonijos su gamta ir, kad teikiamos paslaugos bei vykdoma veikla
atitiktų aukščiausios kokybės reikalavimus, 2002 m. įdiegė kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos
sistemas, atitinkančias tarptautinių LST EN ISO 9001 ir LST EN ISO 14001 standartų
reikalavimus. 2008 m. buvo įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti
standarto LST 1977:2008 (BS-OHSAS 18001:2007) reikalavimus. Tinkamai funkcionuojanti
darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema padeda išvengti nelaimingų atsitikimų ir incidentų,
darbuotojų saugos ir sveikatos sutrikimų bei susirgimų profesinėmis ligomis. Siekiant gerinti
energetinį efektyvumą, 2014 m. įdiegta energijos naudojimo vadybos sistema, atitinkanti LST EN
ISO 50001:2011 standarto reikalavimus. Visos įdiegtos sistemos yra integruotos į vieningą sistemą.
Atsižvelgiant į tai, kad vis didėjantys elektros energijos, dujų, šilumos, medžiagų ir kiti kaštai
skatina ieškoti naujų sprendimų, kaip minimaliomis sąnaudomis pasiekti maksimalių rezultatų
taupant energiją, 2015 m. bendrovėje įdiegtas LST EN ISO 50001 „Energijos naudojimo vadybos
standartas“. Energijos naudojimo vadybos standartas (ENVS) integruotas į jau veikiančias vadybos
sistemas bendrovėje.
Vadovaujantis ISO standartais, Bendrovės veikla aprašyta 27 procedūrose, kurios reglamentuoja
įvairius įmonėje vykdomus procesus bei jų sąveiką. Procedūrų reikalavimai taikomi visai veiklai,
susijusiai su vandens išgavimu ir gerinimu, vandens tiekimu, nuotekų surinkimu, nuotekų valymu,
geriamojo vandens ir nuotekų kokybės kontrole, vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrenginių
projektavimu ir statyba.
Vadybos sistemų politikos, susijusios su bendrovės strategijoje numatytų iniciatyvų
įgyvendinimu:
dirbti efektyviai, skaidriai, tobulinti klientų aptarnavimą;
plėsti ir atnaujinti bendrovės valdomą vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo
infrastruktūrą;
mažinti tinkluose patiriamus nuostolius;
tausoti gamtinius ir energetinius išteklius, mažinant poveikį aplinkai;
vykdyti aplinkos apsaugos ir kitus bendrovės veiklą reglamentuojančius teisinius
reikalavimus;
tobulinti ISO sistemą.
Pagal nustatytą tvarką, kasmet bendrovėje atliekamas įdiegtų sistemų vidaus auditas, kurio metu
tikrinama visų bendrovės padalinių veikla. Audito metu užfiksuotos neatitiktys yra analizuojamos ir
šalinamos, taip užtikrinant vykstančių procesų nuolatinį gerinimą.
Vadybos sistemų priežiūrą bei nuolatinį tobulinimą užtikrina 29 apmokyti įmonės vidaus
auditoriai, atliekantys vidaus auditus įmonės padaliniuose.
2019 m. liepos 02-03 dienomis UAB „Šiaulių vandenys“ sėkmingai atliktas vadybos sistemų
antrasis priežiūros auditas pagal LST EN ISO 9001:2015, LST EN ISO 14001:2015, LST
1977:2008 (BS-OHSAS 18001:2007) ir LST EN ISO 50001:2011 standartų reikalavimus. Išorės
auditą atliko Vokietijos vadybos sistemų sertifikavimo įstaigos TÜV Thüringen e. V. padalinys
Lietuvoje UAB „TUV Uolektis“. Audito metu neatitikčių nenustatyta.
Sertifikatai galiojantys iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., įpareigoja tęsti nuolatinio aplinkos apsaugos
veiksmingumo ir teikiamų paslaugų gerinimo darbus Šiauliuose.
13
3.4. Bendrovės veikla
UAB „Šiaulių vandenys“ vykdoma pagrindinė veikla yra:
Vandens surinkimas, valymas ir tiekimas;
Nuotekų valymas ir dumblo tvarkymas;
Paviršinių nuotekų tvarkymas;
Nuotekų transportavimas asenizacijos transporto priemonėmis.
Bendrovė verčiasi ir kita Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiama veikla.
3.4.1. Geriamojo vandens tiekimas
3.4.1.1. Vandens gavyba ir ruošimas Bendrovė 2019 m. geriamąjį vandenį Šiaulių miestui ir daliai Šiaulių rajono gyventojų ir
įmonių tiekė iš Birutės, Lepšių ir Aukštrakių vandenviečių. Bubių vandenvietė nuo 2015 m.
gruodžio mėnesio neeksploatuojama (vandenvietė užkonservuota).
Išgautas požeminis vanduo ruošiamas vandens kokybės gerinimo įrenginiuose Birutės, Lepšių
vandenvietėse bei Rėkyvos vandens ruošykloje ir tiekiamas vartotojams (abonentams). Didžioji
dalis – 57,8 proc. – vandens išgaunama ir paruošiama Birutės vandenvietėje.
Aukštrakių vandenvietėje išgautas geriamasis vanduo tiekiamas Šiaulių miesto nuotekų
valyklai, UAB „Toksika“ bei VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.
3.4.1.2. Vandens pristatymas
2019 m. pabaigoje Bendrovė eksploatavo 626,8 km vandentiekio tinklų Šiaulių mieste,
Ginkūnų, Aukštelkės, Vijolių bei Jurgeliškių gyvenvietėse (Šiaulių rajonas). Eksploatuojamų tinklų
kasmet daugėja dėl įvykdytų ir dar vykdomų projektų. 2019 m. baigta vykdyti vandentiekio ir
nuotekų tinklų plėtra Šiaulių miesto Aukštabalio gyvenamojo rajono pietrytinėje dalyje. Vykdant
plėtrą, per 2019 metus nutiesta 1,91 km vandentiekio tinklų.
3 lentelė
Rodiklis Mato vnt. 2017 2018 2019
Vandentiekio tinklų ilgis km. 619,1 625,6 626,8
III kėlimo siurblinių skaičius vnt. 27 27 27
Vandens ėmimo kolonėlės vnt. 2 2 2
Iškvietimai dėl vandentiekio gedimų vnt. 3163 3378 3 298
Vandentiekio gedimai vnt. 845 669 540
iš jų su žemės kasimo darbais vnt. 116 118 118
Vandentiekio tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,11 0,09 0,07
Pakeista vamzdynų prieš vandens
skaitiklį
vnt. 68 67 26
Pakeista sklendžių vnt. 277 229 195
Rekonstruota vamzdynų m 829 660 1164,8
14
2019 m. Bendrovės lėšomis rekonstruota 1,16 km vandentiekio tinklų, iš jų 0,42 km ūkio būdu.
Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą vandentvarkos
projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimas Šiaulių mieste“ per 2019 m. buvo
rekonstruota 11,04 km vandentiekio tinklų.
2016 m. balandžio 1 d. su UAB „Kuršėnų vandenys“ pasirašyta geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų surinkimo tinklų, esančių Vijolių kaime, Šiaulių rajone, nuomos sutartis. Pagal šią sutartį
bendrovė, vykdydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, nuomos teise
naudojasi ir valdo 12,49 km geriamojo vandens tiekimo tinklų. 2019 m. Šiaulių miesto savivaldybė, kaip turtinį įnašą įstatinio kapitalo didinimui, bendrovei
perdavė valdyti nuosavybės teise dalį Šiaulių miesto savivaldybei priklausančių vandentiekio tinklų
(5,7 km).
3.4.1.3. Geriamojo vandens kokybė
Vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN
24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
Bendrovės Vandens tyrimų laboratorijos geriamojo vandens tyrimų padalinys pagal patvirtintą
Geriamojo vandens programinės priežiūros planą, suderintą su Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos Šiaulių departamentu, vykdo nuolatinę ir periodinę geriamojo vandens kokybės priežiūrą.
Nustatomi Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 nurodyti kontroliuojami rodikliai, kurių yra per
50 (mikrobiologiniai, indikatoriniai, toksiniai, fizikiniai – cheminiai). Geriamojo vandens kokybės
kontrolei Šiaulių mieste bei Ginkūnų, Rėkyvos ir Aukštelkės gyvenvietėse pasirinkti 79 nuolatinės
programinės priežiūros taškai, iš jų 11 taškų pasirinkta ir periodinei programinei priežiūrai, tarp jų
kontroliuojamos Birutės ir Lepšių vandenvietės bei Rėkyvos vandens ruošykla.
Minėtose vandenvietėse bei Rėkyvos vandens ruošykloje paruoštas vartotojams tiekiamas
geriamasis vanduo atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus pagal visus
indikatorinius ir toksinius rodiklius. Mikrobiologinės vandens taršos atvejų Šiaulių miesto bei
Ginkūnų, Rėkyvos, Aukštelkės gyvenviečių geriamajame vandenyje nerasta.
3.4.2. Nuotekų tvarkymas
3.4.2.1. Nuotekų surinkimas 2019 m. pabaigoje Bendrovė eksploatavo 629,4 km ilgio buitinių nuotekų tinklų Šiaulių mieste,
Ginkūnų, Aukštelkės bei Vijolių gyvenvietėse (Šiaulių rajonas) bei 61 nuotekų siurblinę, kuriomis
nuotekos nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą.
Vykdant plėtrą Šiaulių miesto Aukštabalio gyvenamojo rajono pietrytinėje dalyje, per 2019
metus nutiesta 4,15 km nuotekų tinklų.
2019 m. Šiaulių miesto savivaldybė, kaip turtinį įnašą įstatinio kapitalo didinimui, bendrovei
perdavė valdyti nuosavybės teise dalį Šiaulių miesto savivaldybei priklausančių nuotekų tinklų (4,4
km).
Didžiąją dalį nuotekų tinklų sudaro savitakiai tinklai. 2019 m. nuotekų tinkluose įvyko 1 262
gedimai, iš jų 32 su žemės kasimo darbais. Pagrindinės priemonės, siekiant mažinti gedimų skaičių,
yra nuolatinis nuotekų tinklų valymas, plovimas, tyrimas pažangia diagnostine įranga bei tinklų
rekonstravimas.
4 lentelė
Rodiklis Mato vnt. 2017 2018 2019
Nuotekų tinklų ilgis km 621,9 628,2 629,4
Nuotekų siurblinių skaičius vnt. 58 61 61
Iškvietimai dėl nuotakyno gedimų vnt. 2143 2374 2364
Nuotakyno gedimai vnt. 1520 1409 1262
iš jų su žemės kasimo darbais vnt. 6 27 32
Išvalyta ir išplauta nuotakyno tinklų m 26275 35933 19206
Rekonstruota nuotekų tinklų m 1085 183,5 686,1
15
Nuotekų tinklų 1 km avaringumas atv./km/mėn. 0,20 0,19 0,17
2019 m. rekonstruota 0,69 km nuotekų tinklų, iš jų 0,18 km ūkio būdu. Per 2019 m.,
įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą vandentvarkos
projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimas Šiaulių mieste“, rekonstruota 17,86 km
nuotekų tinklų.
Dėl vamzdžių įlūžimų, įtrūkimų, nelanksčių sandūrų tinklai užsikiša, vyksta gruntinio vandens ir
nuotekų infiltracija ir eksfiltracija. Infiltracija – lietaus, neapskaitytos paviršinės ir nesąžiningų
vartotojų išleidžiamos nuotekos padidina nuotekų, perpumpuojamų į nuotekų valymo įrenginius,
kiekį, o tuo pačiu ir jų eksploatacines sąnaudas. Dėl atliekamų tinklų rekonstrukcijos darbų
įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą vandentvarkos
projektą, taip pat atliekamų rekonstrukcijos darbų ūkio būdu ir dėl to mažesnio paviršinių nuotekų
bei gruntinio vandens patekimo į nuotekų surinkimo sistemą, nuotekų infiltracija, lyginant su
ankstesniais metais, sumažėjo 867,7 tūkst. m3 (23,4 proc.) – t. y., lyginant su 2018 m., jos užimama
dalis sumažėjo 6,5 procentinio punkto.
2019 m. nuotekų infiltracija sudarė 42,3 proc., t. y., į nuotekų valyklą atitekėjo 2 841,2 tūkst. m3
daugiau nuotekų, negu jų surinkta iš vartotojų ir abonentų.
2016 m. balandžio 1 d. su UAB „Kuršėnų vandenys“ pasirašyta geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų surinkimo tinklų, esančių Vijolių kaime, Šiaulių rajone, nuomos sutartis. Pagal šią sutartį
bendrovė, vykdydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, nuomos teise
naudojasi ir valdo 12,57 km nuotekų surinkimo tinklų.
3.4.2.2. Nuotekų valymas
Beveik visos tinklais surenkamos nuotekos (99,6 proc.) yra biologiškai ir chemiškai išvalomos
rekonstruotoje Šiaulių m. nuotekų valykloje (Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių
rajonas). 2011 m. Šiaulių miesto nuotekų valykloje rekonstruota nuotekų biologinio valymo
grandis, t. y., veikliojo dumblo reaktorius. Patobulinus nuotekų valyklos veikliojo dumblo
reaktoriaus technologinį procesą, bendrasis azotas nuotekose išvalomas iki 10 mg/l (iki
rekonstrukcijos buvo 18 mg/l), o bendrasis fosforas – iki 1,0 mg/l (buvo 1,5 mg/l).
Šiaulių miesto nuotekų valykla pagal išvalymo rodiklius atitinka visus šiai dienai šalies ir
Europos Sąjungos keliamus reikalavimus nuotekų valymui. Per 2019 m. Šiaulių m. nuotekų valymo
įrenginiuose buvo išvalyta 6 718,3 tūkst. m3 nuotekų. Labai maža dalis surenkamų nuotekų (apie
0,4 proc.) yra valomos Aukštelkės biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose per 2019
m. buvo išvalyta 26,1 tūkst. m3 nuotekų.
4 grafikas
3.4.2.3. Nuotekų užterštumo kontrolė 2019 m. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginių nuotekų tyrimai buvo vykdomi pagal
patvirtintą UAB „Šiaulių vandenys“ aplinkos monitoringo programą ir nuotekų valymo įrenginių
technologinio proceso stebėsenos planą. Pagal monitoringo programą bendrovės Vandens tyrimų
laboratorijos Nuotekų tyrimų padalinys, turintis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos agentūros
leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus
ir tyrimus, nustatė per 30 komponentų nuotekose, paviršiniame vandenyje ir dumble (vandenilio
jonų koncentracija (pH), skendinčios medžiagos, bendrasis fosforas, fosfatai, bendrasis azotas,
8 002,8
8 431,8
7 620,3
6 744,4
6000
6500
7000
7500
8000
8500
9000
2016 2017 2018 2019
Išvalytų nuotekų kiekis (tūkst. m3)
16
amonio azotas, nitritų azotas, nitratų azotas, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), cheminis
deguonies sunaudojimas (ChDScr), chloridai, šarmingumas, chromas, varis, nikelis, cinkas,
gyvsidabris, kadmis, švinas ir kt.).
Tyrimų metu išleidžiamų nuotekų iš Šiaulių miesto ir Aukštelkės nuotekų valyklų po biologinio
valymo leistinų normų viršijimų nenustatyta, nuotekų valymo įrenginių išvalymo efektyvumas
atitinka projektinius reikalavimus ir galiojančias nuotekų išvalymo normas.
3.4.2.4. Dumblo tvarkymas Nuotekų valymo procese susidaro pirminis ir perteklinis dumblas, kuriame yra ne tik daug
naudingų augalams maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Sprendžiant
dumblo tvarkymo problemą, bendrovė 2012 m. rugsėjo mėnesį įgyvendino ES Sanglaudos fondo
finansuotą investicinės programos dumblo tvarkymui Lietuvoje projektą, sukurdama nuotekų
valymo dumblo, susidarančio Šiaulių regione, apdorojimo pajėgumus. Įrenginys suprojektuotas
Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidarančiam ir iš aplinkinių rajoninių valyklų atvežtiniam
(Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio) dumblui tvarkyti.
Dumblo apdorojimo technologinė schema paremta nuotekų valymo metu susidariusio pirminio
bei perteklinio dumblo pūdymu anaerobiniu būdu, išgaunant biodujas bei generuojant elektros ir
šilumos energiją. Po pūdymo dumblas džiovinamas iki 92 proc. sausumo, formuojant išdžiovinto
dumblo granules. Išdžiovintas dumblas iki 2020 m. pradžios buvo kraunamas į didmaišius ir
sandėliuojamas nuotekų valyklos teritorijoje esančiose stoginėse bei sandėliavimo aikštelėse.
Dumblo apdorojimo technologinė schema paremta energetinio potencialo išnaudojimu ir atliekų
kiekio mažinimu. Pūdant dumblą yra išgaunamos biodujos, o iš jų generuojama elektros ir šilumos
energija. Be to, apdorojimo metu dumblas netenka apie 39 proc. masės, vertinant pagal sausą
medžiagą. Apdorojant (pūdant) dumblą, per 2019 m. išgauta 5 269,7 MWh biodujų nuotekų
valykloje ir 5 784,6 MWh biodujų įsigyta iš Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno.
Naudojant biodujas, 2019 m. pagaminta 3 953 MWh šilumos ir 4 001,5 MWh elektros energijos. Iš
viso 2019 m., naudojant biodujas ir gamtines dujas, pagaminta 7 153,9 MWh šilumos ir 4 001,5
MWh elektros energijos.
5 lentelė
Veiklos rodikliai Mato vnt. 2018 2019
Sutvarkyto dumblo kiekis t SM 1 758,7 2 052,8
Sunaudota biodujų MWh 10 496,9 11 054,3
iš jų Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne
išgautos biodujos MWh 5 108,0 5 784,6
Sunaudota gamtinių dujų MWh 2 862,8 3 894,9
Kogeneracinėje jėgainėje pagaminta šilumos energijos MWh 6 561,5 7 153,9
Kogeneracinėje jėgainėje pagaminta elektros energijos MWh 3 624,0 4 001,5
Siekiant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kartu su gamtinėmis dujomis bei
biodujomis, išgautomis dumblo apdorojimo procese, kogeneracinėje jėgainėje deginamos Šiaulių
regiono nepavojingų atliekų sąvartyne susidarančios ir UAB „Enodus“ tiekiamos biodujos. Dėl šios
priežasties 2019 m. pasigaminta daugiau šilumos ir elektros energijos, kuri naudota
technologiniuose nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo procesuose. Atitinkamai dėl tos pačios
priežasties, sumažintos gamtinių dujų technologiniams poreikiams skirtos sąnaudos.
Atsižvelgiant į tai, kad 2009–2012 m. įgyvendintame projekte „Šiaulių dumblo apdorojimo
įrenginių statyba“ nebuvo numatytas galutinis džiovinto dumblo panaudojimas, Bendrovė
nuosekliai ieškodama ekonomiškai ir technologiškai efektyviausių galutinio dumblo sutvarkymo
būdų 2012 m. parengė galimybių studiją. Studijoje išnagrinėjus kelias alternatyvas nustatyta, kad,
vertinant teisiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektais, labiausiai priimtinas galutinio apdoroto
dumblo sutvarkymo metodas yra monodeginimas vietoje, išnaudojant džiovinto dumblo energetinį
potencialą nuotekų valyklos komplekso energetiniams poreikiams patenkinti.
2013–2014 m. tęsiant pasirinktai alternatyvai realizuoti reikalingų dokumentų parengimo
darbus, parengti planuojamos ūkinės veiklos – Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiuose apdoroto
17
nuotekų dumblo galutinio sutvarkymo – poveikio aplinkai vertinimo bei poveikio visuomenės
sveikatai vertinimo dokumentai.
Įgyvendinus projektą, būtų pasiektas ir aplinkosauginis, ir ekonominis efektas, t. y. būtų
išspręsta aktuali dumblo utilizavimo problema. Atliekant galutinį džiovinto dumblo utilizavimą toje
pačioje vietoje, nereikėtų papildomo dumblo transportavimo, dėl ko būtų išvengta papildomų
transporto teršalų emisijų, taip pat būtų pašalinta priklausomybė nuo gamtinių dujų ir iš dalies
elektros energijos tiekimo. Tokiu būdu būtų išvengiama sąnaudų didėjimo dėl dujų / elektros kainų
augimo, o tuo pačiu ir kainų vartotojams (abonentams) didinimo.
Vertinant tai, kad valstybė 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu neparodė iniciatyvos
finansinės paramos skyrimui dumblo deginimo įrenginių statybai Šiaulių miesto nuotekų valyklos
teritorijoje, projekto įgyvendinimo galimybių realizavimas atidedamas nenumatytam laikotarpiui.
Bendrovė trumpalaikėje perspektyvoje išsprendė apdoroto džiovinto dumblo utilizavimo problemą,
2019 m. gruodžio 10 d. pasirašiusi su AB „Akmenės cementas“ paslaugų teikimo sutartį, pagal
kurią Bendrovė nuo 2020 m. vasario mėn. perduoda deginti nuotekų valymo dumblo apdorojimo
procese susidarantį džiovintą dumblą cemento gamykloje. Deginti planuojama perduoti visą naujai
susidarančių dumblo granulių kiekį, t. y. apie 1500 tonų per metus, iki 8 proc. drėgnumo išdžiovinto
dumblo.
Siekiant ištuštinti visas dumblo granulių saugyklas, yra numatyta per artimiausius 4 – 6 metus
nuo 2012 m. sukauptą ir drėgmės kokybinių parametrų neatitinkantį dumblą perduoti VšĮ „Šiaulių
regiono atliekų tvarkymo centras“ sąvartyno sekcijų apželdinimo darbams.
3.4.3. Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymas ir užterštumo kontrolė
3.4.3.1. Paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymas 2019 m. pabaigoje Bendrovė eksploatavo 262,6 km Šiaulių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų
tinklų bei keturias paviršinių nuotekų valyklas (Kalinausko g., Industrinio parko (Aviacijos g.)
teritorijoje, naftos produktų skirtuvas, esantis Vilniaus g. ties Prūdelio tvenkiniu).
2019 m. Šiaulių miesto savivaldybė, kaip turtinį įnašą įstatinio kapitalo didinimui, bendrovei
perdavė valdyti nuosavybės teise dalį Šiaulių miesto savivaldybei priklausančių nuotekų tinklų
(49,2 km).
Paviršinės nuotekos surenkamos nuo 1701 ha teritorijos. Surinktos paviršinės nuotekos
pašalinamos į atvirus vandens telkinius (Talkšos, Ginkūnų, Rėkyvos ežerus ir Prūdelio tvenkinį) per
104 išleistuvus.
2019 m., kaip ir kiekvienais metais, buvo intensyviai vykdoma paviršinio vandens išleistuvų,
šulinių, liukų, surinkimo grotelių priežiūra ir remonto darbai.
6 lentelė
Rodiklis Mato
vnt. 2017 2018 2019
Paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginiai
(metinis projektinis debitas)
tūkst.
m3
1131,8 1216,2 1216,2
Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ilgis km 262,1 262,1 262,6
Kolektorių šuliniai vnt. 7264 7264 7264
Kontroliuojami išleistuvai monitoringo
programą
vnt. 9 9 15
Gatvių atkarpose paviršinių nuotekų šulinėlių
su pajungimais valymas
km 51,97 54,12 65,76
Išvalyta kolektorių trasų km 15,87 23,29 22,94
Suremontuota šulinių, pakeista liukų, trapų vnt. 275 329 309
Išsiaiškinta nelegalių prisijungimų vnt. 1 9 1
Nustatyta ir pašalinta gedimų vnt. 638 658 594
iš jų gedimai su žemės kasimo darbais vnt. 13 34 21
18
2019 m. Bendrovės lėšomis ūkio būdu nutiesta ir rekonstruota 0,189 km paviršinių nuotekų
tinklų. Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą
vandentvarkos projektą „Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas,
paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra“ per 2019 m. rekonstruota
4,87 km paviršinių nuotekų tinklų.
3.4.3.2. Paviršinių (lietaus) nuotekų užterštumo kontrolė Paviršinių nuotekų kontrolė vykdoma pagal taršos šaltinių išleidžiamų į aplinką teršalų
monitoringo planą. 2019 m. pagal taršos leidimą buvo kontroliuojama iš 15 lietaus nuotekų
išleistuvų į paviršinius vandens telkinius ir 24 pramonės įmonių iš 46 išleistuvų ištekančios
paviršinės (lietaus) nuotekos, patenkančios į miesto lietaus nuotekų tinklus. Pagal aplinkos
monitoringo programą lietaus nuotekose buvo tiriami šie parametrai: vandenilio jonų koncentracija
(pH), skendinčios medžiagos, cheminis deguonies suvartojimas (ChDScr), biocheminis deguonies
sunaudojimas (BDS7), naftos produktai.
2019 m., kaip ir kiekvienais metais, buvo vykdoma teršalų, patenkančių į Talkšos ežerą su
paviršinėmis nuotekomis, kontrolė. Tam papildomai buvo imami nuotekų mėginiai iš 8 išleistuvų.
Gautos taršos rodiklių vertės neviršijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teisės aktuose
nustatytų verčių.
3.5. Veiklos rodikliai
Bendrovės pagrindinė veikla yra geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių
nuotekų tvarkymo bei nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugų
teikimas.
2019 m. parduota 3 724,8 tūkst. m3 geriamojo vandens ir sutvarkyta 3 873,7 tūkst. m
3 nuotekų
bei 2 570,7 tūkst. m3 paviršinių nuotekų.
2019 m. geriamojo vandens pardavimai 39,8 tūkst. m3 (1,1 proc.) didesni, nuotekų tvarkymo
paslaugų apimtys 17,9 tūkst. m3 (0,5 proc.) mažesnės nei 2018 m., sutvarkytų paviršinių nuotekų
kiekis 462,2 tūkst. m3 (21,9 proc.) didesnis nei 2018 m.
Bendrovės paslaugų klientai yra suskirstyti į tris grupes – gyventojai, ūkio-buities ir pramonės
įmonės. Vertinant pardavimus šiuose atskiruose sektoriuose, gyventojų realizacija sudaro apie 53
proc. viso realizuoto šalto vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekio. Įvertinus ir šalto vandens, skirto
karšto vandens ruošimui, kuris parduodamas AB „Šiaulių energija“ pardavimų apimtis, gyventojų
užimama paslaugų dalis sudaro 73 proc. viso realizuojamo kiekio.
3 611,9 3 685,0 3 724,8 3 842,0 3 891,6 3 873,7
2 576,8
2 108,4
2 570,7
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
2017 m. 2018 m. 2019 m.
Paslaugų teikimo apimtys, tūkst. m3
Geriamojo vandens tiekimas Nuotekų tvarkymas Paviršinių nuotekų tvarkymas
19
tūkst. m3 proc.
Geriamojo vandens tiekimas, tūkst. m3
3 724,8 3 685,0 39,8 1,1%
gyventojams 1 945,0 1 925,3 19,8 1,0%
ūkio-buities įmonėms, organizacijoms 1 503,7 1 503,1 0,6 0,0%
pramonės įmonėms 276,1 256,7 19,4 7,6%
Nuotekų tvarkymas, tūkst. m3
3 873,7 3 891,6 -17,9 -0,5%
gyventojams 2 079,9 2 066,8 13,2 0,6%
ūkio-buities įmonėms, organizacijoms 1 477,2 1 490,3 -13,1 -0,9%
pramonės įmonėms 316,6 334,5 -18,0 -5,4%
Paviršinių nuotekų tvarkymas, tūkst. m3
2 570,7 2 108,4 462,2 21,9%
Pardavimai 2019 2018Pokytis
Lyginant geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų apimtis pagal sektorius, ataskaitinių
metų vandens pardavimai augo visuose sektoriuose, tačiau sutvarkytų nuotekų apimtys didėjo tik
gyventojų sektoriuje, tuo tarpu ūkio-buities įmonių, organizacijų bei pramonės įmonių sektoriuose
jų išleista buvo mažiau.
Gyventojų sektoriaus realizacijos augimą (geriamojo vandens – 1,0 proc., nuotekų – 0,6 proc.)
lėmė išaugęs individualių namų vartotojų skaičius. Vartotojų skaičiaus augimą sąlygojo Bendrovės
nuosekliai įgyvendinamos priemonės, didinančios vandens paslaugų prieinamumą, t. y.
vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimas iki vartotojo nuosavybės teise valdomų sklypų ribų,
taip pat šviečiamojo pobūdžio priemonės, raginančios vartotojus naudotis centralizuota geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūra miesto teritorijose, kur tokia infrastruktūra yra
išvystyta.
Per 2019 m. ūkio-buities sektoriaus įmonių vandens sunaudojimas išliko praėjusių metų lygyje,
tačiau sutvarkytų nuotekų kiekis sumažėjo 0,9 proc. Pramonės įmonių sektoriuje parduota vandens
7,6 proc. daugiau (19,4 tūkst. m3) dėl didesnio pramonės įmonių vandens sunaudojimo. Tačiau
išleistų nuotekų apimtys 2019 m. buvo mažesnės net 5,4 proc. (18,0 tūkst. m3).
Sutvarkytų paviršinių nuotekų paslaugų apimtys 2018 m. tiesiogiai priklausė nuo iškritusio
kritulių skaičiaus. Tačiau nuo 2019 m., pasikeitus paviršinių nuotekų kiekio skaičiavimo tvarkai,
paviršinių nuotekų kiekis skaičiuotas pagal vidutinį daugiametį kritulių kiekį, kas lėmė ataskaitiniais
metais didesnį apskaitytą paviršinių nuotekų kiekį (2018 m. faktinis kritulių kiekis buvo 505,9 mm,
tuo tarpu 2019 m. vertintas vidutinis daugiametis 600 mm kritulių kiekis).
Per 2019 m. UAB „Šiaulių vandenys“ visų veiklų pajamos sudarė 9 572,1 tūkst. Eur.
Pagrindinės veiklos pajamos sudarė 9 226,6 tūkst. Eur ir, palyginus su 2018 m., jos padidėjo
208,5 tūkst. Eur (2,3 proc.).
Per ataskaitinius metus 43,2 tūkst. Eur (0,5 proc.) gautos didesnės pajamos už geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, 133,9 tūkst. Eur daugiau pajamų už paviršinių
nuotekų tvarkymą, 26,2 tūkst. Eur daugiau pajamų iš pardavimo veiklos (geriamojo vandens
apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio veiklos) bei 5,2 tūkst. Eur už
nuotekų transportavimą asenizacijos transporto priemonėmis. 2019 m. didesnes pagrindinės veiklos
pajamas lėmė išaugusios teikiamų paslaugų apimtys, prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungus
naujiems individualių namų vartotojams, nuo 2019 m. pasikeitusi paviršinių nuotekų kiekio
skaičiavimo tvarka bei nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pradėtos taikyti naujos su Valstybine energetikos
reguliavimo taryba suderintos ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 21 d.
sprendimu Nr. T-181 bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr.
T-234 nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei atsiskaitomųjų
apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos, paviršinių nuotekų tvarkymo
paslaugų bazinės kainos.
20
tūkst. Eur proc.
Pardavimo pajamos, tūkst. Eur 9 226,6 9 018,1 208,5 2,3%
Pardavimo veiklos pajamos 672,5 646,3 26,2 4,1%
Pajamos už geriamojo vandens tiekimą, iš jų: 3 358,1 3 326,2 31,9 1,0%
pajamos iš vartotojų 1 709,3 1 694,2 15,1 0,9%
pajamos iš abonentų 1 648,9 1 632,0 16,9 1,0%
Pajamos už nuotekų tvarkymą, iš jų: 4 576,8 4 565,5 11,3 0,2%
pajamos iš vartotojų 2 356,0 2 314,8 41,2 1,8%
pajamos iš abonentų 2 220,8 2 250,7 -29,9 -1,3%
Pajamos už nuotekų transportavimą
asenizacijos transporto priemonėmis21,5 16,3 5,2 31,8%
Pajamos už paviršinių nuotekų tvarkymą 597,7 463,9 133,9 28,9%
Pardavimai 2019 2018Pokytis
Per 2019 m. UAB „Šiaulių vandenys“ uždirbo 291,7 tūkst. Eur pajamų iš kitos veiklos, teikiant
papildomas paslaugas – filtrato iš Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno tvarkymas,
geriamojo vandens ir nuotekų laboratoriniai tyrimai, vandentiekio ir nuotekų tinklų remonto darbai,
mechanizmų nuoma ir kitos paslaugos.
Taip pat bendrovė gavo 53,8 tūkst. Eur finansinės veiklos pajamų, kurias sudarė iš tiekėjų gauti
delspinigiai ir baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sankcijos už sutartinių nuotekų
užterštumo normų viršijimą bei iš pirkėjų gauti delspinigiai, priskaičiuoti už praleistą skolos
apmokėjimo terminą.
Bendrovės sąnaudos 2019 m. siekė 9 068,3 tūkst. Eur. Pagrindinės veiklos sąnaudos, lyginant su
2018 m., išaugo 198,4 tūkst. Eur (2,3 proc.) ir sudarė 8 799,5 tūkst. Eur.
Didžiąją dalį visų pagrindinės veiklos sąnaudų (apie 85 proc.) sudaro pastoviosios sąnaudos,
kurios būtinos turimo ilgalaikio turto eksploatacijai bei klientų aptarnavimui, siekiant užtikrinti
kokybišką ir reikalavimus atitinkantį paslaugų teikimą. Ir tik maža dalis – apie 15 proc. sąnaudų yra
kintamos (elektros energija, dujos, technologinės medžiagos, mokesčiai už valstybinius gamtos
išteklius, taršą), priklausančios nuo vartotojams ir abonentams patiekto geriamojo vandens bei
sutvarkytų nuotekų kiekio.
Pagrindinės veiklos sąnaudose didžiausiąją dalį visų sąnaudų sudaro ilgalaikio turto
nusidėvėjimo ir amortizacijos bei darbo apmokėjimo sąnaudos. Tokia sąnaudų struktūra bei
sąnaudų pasiskirstymas būdingas ir kitose Lietuvos vandentvarkos įmonėse.
Pastaba. Siekiant kontroliuoti sąnaudas ir analizuoti jų pokyčius, veiklos ataskaitų sudarymo tikslais dėl skirtingo
sąnaudų grupavimo kai kurių sąnaudų dydžiai gali skirtis nuo finansinėse ataskaitose pateikiamų skaičių.
Pagrindinės veiklos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sąnaudos 2019 m. siekė
3798,1 tūkst. Eur, lyginant su 2018 m. jos išaugo 137,5 tūkst. Eur, nes nuo 2019 m. pradžios
darbuotojams vidutiniškai 4,5 proc. padidinti atlyginimai. Tačiau ženklesnį šių sąnaudų augimą
349,6
1 164,2
3 660,6
1 886,9
624,7
436,0
479,0
352,0
1 046,6
3 798,1
2 040,6
639,2
470,7
452,3
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000
Mokesčiai
Kitos sąnaudos
Darbo užmokestis su įmokomis soc.
draudimui
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir
amortizacija
Elektros energija, šildymas
Dujos, kuras
Medžiagos
Pagrindinės veiklos sąnaudų detalizacija (tūkst. Eur)
2019 2018
21
kompensavo darbuotojų skaičiaus mažinimas (2018 m. sumažinta vienuolika darbuotojų etatų, 2019
m. – 2 darbo vietos).
Bendrovė 2019 m. patyrė 153,7 tūkst. Eur didesnes ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir
amortizacijos sąnaudas dėl naujai įsigyto turto ir atliktų remonto bei rekonstravimo darbų,
įgyvendinant veiklos plane numatytas priemones.
2019 m. dujų suvartojimas išaugo 20,1 proc., padidėjus šilumos poreikiui, atliekant suplanuotus
vieno iš dumblo pūdytuvų valymo darbus. Tai sąlygojo technologinio kuro sąnaudų išaugimą 46,9
tūkst. Eur. Tuo tarpu kuro transportui ir darbo mašinoms sąnaudos sumažėjo 12,3 tūkst. Eur tiek dėl
mažesnės vidutinės kainos, tiek dėl mažesnio kuro sunaudojimo.
Elektros energijos, centralizuoto šildymo sąnaudos per 2019 m. padidėjo 14,5 tūkst. Eur iki
639,2 tūkst. Eur. Nors per ataskaitinius metus šiluminės energijos kaina padidėjo 2,6 proc., o
elektros energijos kaina – daugiau nei 12 proc., šių sąnaudų augimas, lyginant su praėjusiu
ataskaitiniu laikotarpiu, nėra žymus dėl 11 proc. mažesnio įsigytos elektros energijos kiekio. Tam
įtakos turėjo ir kogeneracinėje jėgainėje pagamintas 10,4 proc. didesnis nei 2018 m. elektros
energijos, suvartotos nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo technologiniuose procesuose, kiekis.
Medžiagų sąnaudų sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo 32,4 proc. mažesnis gedimų skaičius
tinkluose (su žemės kasimo darbais), kurių likvidavimui sunaudota atitinkamai mažiau medžiagų.
Mokesčių sąnaudų padidėjimą lėmė didesnės mokesčio už valstybinius gamtos išteklius
sąnaudos dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius indeksavimo koeficiento augimo.
Kitos sąnaudos per ataskaitinius metus sumažėjo, patyrus mažiau sąnaudų remonto ir
eksploatacijos darbams, programinės įrangos aptarnavimui, vandens apskaitos prietaisų keitimo
sąnaudoms, reklamai, skelbimams, reprezentacijai, atliekų išvežimui ir kt.
Teikdama papildomas paslaugas, bendrovė patyrė 211,3 tūkst. Eur sąnaudų, iš kurių 14,5 tūkst.
Eur buvo fontanų, perduotų valdyti UAB „Šiaulių vandenys“ turto patikėjimo teise, remonto ir
priežiūros sąnaudos.
Finansinės-investicinės veiklos sąnaudos ataskaitiniais metais 26,4 tūkst. Eur didesnės dėl
palūkanų sąnaudų, 2018 m. paėmus paskolą vandentvarkos projekto „Vandentiekio ir nuotekų
tinklų rekonstravimas Šiaulių mieste“ įgyvendinimui.
2019 m. pelno mokesčio sąnaudos sudarė 55,8 tūkst. Eur.
Sąnaudų pokytis dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei uždirbtas didesnis grynasis pelnas turėjo
įtakos bendrovės pelningumo rodikliams: EBITDA padidėjo 8,4 proc., EBITDA marža išaugo nuo
26,6 proc. iki 28,2 proc., bendrojo bei grynojo pelningumo rodikliai padidėjo atitinkamai 0,4 ir 0,2
procentiniais punktais. Turtui išaugus 7,0 proc., turto pelningumo rodiklis nors ir ataskaitiniu
laikotarpiu buvo uždirbta 5,4 proc. daugiau grynojo pelno, išliko 2018 metų lygyje, tuo tarpu
nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio reikšmė sumažėjo, nuosavam kapitalui padidėjus 13,6 proc.
Bendrovės turtas per 2019 m. išaugo 7 299,4 tūkst. Eur arba 7,0 proc. Tam didžiausios įtakos
turėjo materialiojo ilgalaikio turto vertės padidėjimas dėl naujai įsigyto turto ir atliekamų darbų,
įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Šiaulių
vandenys“ lėšomis finansuojamus vandentvarkos projektus. Taip pat 2019 m. Šiaulių m.
savivaldybė, kaip turtinį įnašą įstatinio kapitalo didinimui, bendrovei perdavė vandentiekio, nuotekų
ir paviršinių nuotekų tinklus. Perduotas turtas apskaitoje užregistruotas turto vertintojų nustatyta
rinkos verte 6 284,5 tūkst. Eur.
22
Pagrindiniai finansiniai rodikliai 2019 2018
tūkst. Eur proc.
Pajamos iš viso 9 572,1 9 349,7 222,5 2,4%
Pardavimo pajamos 9 226,6 9 018,1 208,5 2,3%
Sąnaudos iš viso 9 068,3 8 866,7 201,6 2,3%
Pagrindinės veiklos sąnaudos 8 799,5 8 601,1 198,4 2,3%
EBITDA (1) 2 601,9 2 400,9 201,0 8,4%
Bendrasis pelnas (nuostoliai) 1 863,1 1 785,6 77,5 4,3%
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 503,8 482,9 20,9 4,3%
Grynasis pelnas (nuostoliai) 448,0 425,1 22,9 5,4%
tūkst. Eur proc.
Visas turtas 112 135,4 104 836,0 7 299,4 7,0%
Pirkėjų įsiskolinimas 1 065,8 1 033,2 32,6 3,2%
Nuosavas kapitalas 55 058,8 48 451,2 6 607,6 13,6%
Trumpalaikės skolos tiekėjams 2 616,5 922,6 1 693,9 183,6%
p.p.
EBITDA marža (2) 28,2% 26,6% 1,6% 1,6 p.p.
Bendrasis pelningumas 20,2% 19,8% 0,4% 0,4 p.p.
Grynasis pelningumas 4,9% 4,7% 0,1% 0,2 p.p.
Turto pelningumas (ROA) 0,4% 0,4% 0,0% 0,0 p.p.
Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) 0,8% 0,9% -0,1% -0,1 p.p.
tūkst. Eur proc. /p.p.
Nuosavo kapitalo lygis (proc.) 49,1% 46,2% 2,9% 2,9 p.p.
Investicijos (tūkst. Eur) 10 447,3 8 648,3 1 799,0 20,8%
Pelningumo rodikliai
Kiti finansiniai rodikliai
Pokytis
Pelno (nuostolių) ataskaitos rodikliai (tūkst. Eur)
Turto rodikliai (tūkst. Eur)
Pirkėjų įsiskolinimas padidėjo 32,6 tūkst. Eur.
Nuosavo kapitalo pokytį (padidėjimą 6 607,6 tūkst. Eur) lėmė: įstatinio kapitalo didinimas
akcininko turtiniu įnašu 6 284,5 tūkst. Eur bei įstatinio kapitalo didinimas iš šiam tikslui
suformuoto 664,4 tūkst. Eur pelno rezervo, suformuotų rezervų likučio, lyginant su 2018 m.,
sumažėjimas 364,9 tūkst. Eur bei nepaskirstytojo pelno padidėjimas 23,6 tūkst. Eur. Nuosavas
kapitalas per metus išaugo iki 55 058,8 tūkst. Eur ir sudarė 49,1 proc. bendrovės turto.
Trumpalaikės skolos tiekėjams, lyginant su 2018 m., padidėjo 1 693,9 tūkst. Eur iki 2 616,5
tūkst. Eur. Trumpalaikių skolų tiekėjams likučio padidėjimą, lyginant su 2018 m. gruodžio 31 d.,
lėmė 860,3 tūkst. Eur skola rangovams už 2019 m. gruodžio mėn. atliktus statybos darbus, vykdant
projektus, bei 1 292,1 tūkst. Eur skola pagal šias sutartis nuo statybos darbų vykdymo pradžios
atidėti mokėjimai. Skolos rangovams bus apmokėtos pagal pateiktus mokėjimo prašymus, gavus
finansavimą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (1 175,1 tūkst. Eur) ir Šiaulių miesto
savivaldybės (42,4 tūkst. Eur), bei bendrovės lėšomis, panaudojant 934,9 tūkst. Eur paskolos sumą.
2019 m. pabaigoje bendrovė laiku neapmokėtų skolų tiekėjams neturėjo.
IV. SKYRIUS
STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
Stiprybės: 1. Pakankami techniniai pajėgumai ir ištekliai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų
plėtrai.
2. Kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai.
3. Įdiegtos kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei energijos naudojimo
vadybos sistemos.
4. Pastatyti (rekonstruoti) modernūs įrenginiai ir įdiegtos šiuolaikinės technologijos:
4.1. Birutės, Lepšių vandenvietės;
4.2. Rėkyvos vandens gerinimo įrenginiai;
4.3. nuotekų valykla;
4.4. dumblo apdorojimo įrenginiai;
4.5. pagrindinė nuotekų perpumpavimo stotis;
4.6. informacinės sistemos;
23
4.7. įdiegtas skaitmeninis viso miesto vandentiekio tinklo hidraulinis modelis ir vandens
nutekėjimų informavimo sistema.
5. Atestuota ir turinti leidimus teikti klientams paslaugas, susijusias su pagrindine įmonės
veikla.
6. Įdiegtos pažangios atsiskaitymo už paslaugas sistemos.
Silpnybės: 1. Dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų yra visiškai susidėvėję.
2. Apie 50 proc. siekianti infiltracija nuotekų tinkluose.
3. Mažas pramonės įmonių vandens suvartojimas, sudarantis tik apie 7 proc. visų pardavimų.
4. Neišspręsta sukaupto senojo dumblo problema.
5. Nesukurti apdoroto (džiovinto) dumblo galutinio sutvarkymo pajėgumai.
6. Didėjantis darbuotojų amžiaus vidurkis.
Galimybės:
1. Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų apimtis.
2. Naudotis Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų parama vandentvarkos sektoriui.
3. Išnaudoti apdoroto (džiovinto) dumblo energetinį potencialą.
4. Bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis ir bendruomene sprendžiant klausimus,
susijusius su įmonės veikla.
5. Stiprinti įmonės organizacinę kultūrą.
Grėsmės:
1. Neužtikrinti tinkamos paslaugų kokybės vartotojams ir abonentams dėl nusidėvėjusių
vandentiekio ir nuotekų tinklų.
2. Sukelti neigiamą poveikį aplinkai dėl nesprendžiamos senojo dumblo problemos ir
susidėvėjusių nuotekų tinklų.
3. Gauti finansines sankcijas dėl kaupiamo ir laiku nesutvarkomo apdoroto (džiovinto) dumblo
bei dėl sukaupto senojo dumblo tvenkinių.
4. Ribota džiovinto dumblo granulių galutinio sutvarkymo paklausa gali sukurti neproporcingą
šios atliekos tvarkymo kaštų augimą.
5. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų augimas, mažėjant vandens
pardavimo ir nuotekų tvarkymo apimtims dėl gyventojų skaičiaus aptarnaujamoje teritorijoje
mažėjimo.
V. SKYRIUS
ĮMONĖS MISIJA IR VIZIJA
1. Misija – užtikrinti patikimas ir kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas
klientams, patiriant mažiausias sąnaudas ir darant minimalų poveikį aplinkai.
2. Vizija – auganti, socialiai atsakinga, pažangos siekianti, gerinanti teikiamų paslaugų kokybę,
įmonė, kurioje gera dirbti.
VI. SKYRIUS
STRATEGINIAI TIKSLAI
1. Užtikrinti visiems klientams kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
2. Didinti eksploatuojamo vandentvarkos ūkio efektyvumą.
3. Gerinti aplinkos ekologiją.
4. Stiprinti darbuotojų motyvaciją.
5. Formuoti objektyvią nuomonę apie bendrovę.
6. Siekti, kad grynojo pelno marža nebūtų mažesnė nei 2 proc. bei teigiamos nuosavo kapitalo
grąžos.
24
7. Siekti išlaikyti stabilias teikiamų paslaugų bazines kainas (kiek tai priklauso nuo bendrovės
priimamų sprendimų ir racionalaus išteklių valdymo bei optimalaus veiklos organizavimo,
nevertinant kitų, nuo bendrovės valios nepriklausančių veiksnių, nulemtų ir neišvengiamų sąnaudų
pokyčio).
VII. SKYRIUS
STRATEGINIAI UŽDAVINIAI
1.1. Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
1.2. Užtikrinti geriamojo vandens kokybę, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktais
nustatytus reikalavimus.
1.3. Atnaujinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą teikiamų paslaugų
užtikrinimui naudojamą turtą.
1.4. Atnaujinti ir plėtoti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
2.1. Įdiegti bei taikyti pažangias valdymo technologijas ir priemones.
2.2. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiuose mechaninio nuotekų valymo grandyje
padidinti stambiųjų nešmenų atskyrimo efektyvumą.
2.3. Mažinti vandens netektis daugiabučiuose namuose.
2.4. Didinti teikiamų paslaugų apimtis.
3.1. Išspręsti apdoroto (džiovinto) dumblo galutinio sutvarkymo problemą, išnaudojant dumblo
energetinį potencialą.
4.1. Tobulinti darbuotojų skatinimo / motyvavimo sistemą bei ją įgyvendinti.
4.2. Užtikrinti nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
5.1. Nuolat informuoti vartotojų bendruomenę apie bendrovės veiklą.
5.2. Sužinoti visuomenės nuomonę apie įmonę.
5.3. Plėtoti bendradarbiavimą su vartotojų bendruomene.
Atskiri uždaviniai 6 ir 7 punktuose nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti nėra
formuluojami, kadangi prie šių tikslų pasiekimo kompleksiškai prisideda 1 ir 2 punkte nustatytiems
tikslams pasiekti iškelti strateginiai uždaviniai ir numatytos priemonės jiems įgyvendinti.
24
VIII. SKYRIUS. PRIEMONIŲ PROGRAMA
1 tikslas. Užtikrinti visiems klientams kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Strateginiai
uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai Rezultato rodiklis
Orientacinis lėšų
poreikis, tūkst. Eur Lėšų šaltinis
Įgyvendinimo
terminai
1.1. Plėtoti
vandens
tiekimo ir
nuotekų
tvarkymo
infrastruktūrą
1.1.1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra
Šiaulių miesto Lieporių–Šventupio
gyvenamajame rajone
VT – 7,2 km
NT – 5,8 km
Sudaryta galimybė prisijungti:
98 esamų namų ūkių;
107 perspektyvinių namų ūkių
1 119 ŠV 2020–2021
1.1.2. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra
Šiaulių miesto Jotvingių, Žiemgalių, Bartų,
Tyravos gatvėse
3,3 km Priemonė pilna apimtimi bus
įgyvendinta (užbaigta) 2023
metais, todėl šio laikotarpio
plane rezultato rodiklis
nenustatomas
360 ŠV 2022
1.1.3. Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų
(įvadų ir išvadų) įrengimas iki žemės sklypo
ribos Šiaulių mieste
Sut – 271 vnt. Sudaryta galimybė prisijungti
271 namų ūkių
1 073 ŠV 2020–2022
1.1.4. Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų
(įvadų ir išvadų) įrengimas iki žemės sklypo
ribos Ginkūnuose
Sut – 8 vnt. Sudaryta galimybė prisijungti
8 namų ūkių
27 ŠV 2020–2022
1.1.5. Slėginių nuotekų tinklų Bačiūnų g.
statyba
NT – 6,7 km Užtikrintas patikimas nuotekų
sistemos funkcionavimas
770 ŠV 2020–2022
1.2. Užtikrinti
geriamojo
vandens
kokybę,
atitinkančią
Lietuvos
Respublikos
teisės aktais
nustatytus
reikalavimus
1.2.1. Birutės vandenvietės vandens gerinimo
įrenginių aeracijos talpų pneumatinių uždorių
keitimas
PU – 1 kompl.
Geriamojo
vandens kokybės
atitiktis Lietuvos Respublikos
higienos normos
HN 24: 2017
reikalavimams –
100%
6
ŠV 2020
1.2.2. Laboratorinių prietaisų įsigijimas
(atnaujinimas)
KP – 1 vnt.
DžS – 1 vnt.
VakS – 2 vnt.
AutP – 2 vnt.
AD – 2 vnt.
VV – 1 vnt.
LTS – 3 vnt.
Spekt – 1 vnt.
M – 1 vnt.
ATB – 5 vnt.
Autokl – 1 vnt.
NM – 1 vnt.
Laboratorinių tyrimų rodiklių
kokybės užtikrinimas
59,5 ŠV 2020–2022
25
1.3. Atnaujinti
vandens
tiekimo ir
nuotekų
tvarkymo
infrastruktūrą
bei kitą
teikiamų
paslaugų
užtikrinimui
naudojamą
turtą
1.3.1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų
rekonstravimas ir remontas Šiauliuose
VT ir NT – 5,35 km
LŠ – 360 vnt.
UAF – 570 vnt.
Visiškai susidėvėjusio tinklo
dalies sumažėjimas: VT - nuo
12,03% iki 11,71% , NT – nuo
32,23% iki 31,68%
1 434,93
ES, ŠV
2020–2022
1.3.2. Vandentiekio ir nuotekų tinklų
rekonstravimo darbai Ginkūnuose
VT – 0,41 km Vandentiekio tinklų iš privačių
namų valdų į valstybinę žemę
iškėlimas, sudaryta galimybė
ateityje prisijungti 14 namų
ūkių
86 ŠV 2020–2022
1.3.3. Nuotekų perpumpavimo siurblinių
rekonstravimas
NS – 1 vnt.
Užtikrintas patikimas nuotekų
sistemos funkcionavimas
40 ŠV 2020
1.3.4. Nuotekų siurblinių įrangos
atnaujinimas
Sm – 2 vnt.
Sr – 14 vnt.
RMŠ – 1 vnt.
EU – 4 vnt.
K– 1 vnt.
Sep – 1 vnt.
Užtikrintas nepertraukiamas
technologinis procesas
448
ŠV 2020–2022
1.3.5. Trečio vandens kėlimo siurblinių
rekonstravimas
VS – 4 vnt. Elektros energijos
ekonomija iki 30%
72
ŠV 2020–2021
1.3.6. Įrangos atnaujinimas vandenvietėse DS – 4 vnt.
K – 2 vnt.
Sr – 6 vnt.
Užtikrintas nepertraukiamas
technologinis procesas
132
ŠV 2021–2022
1.3.7. Birutės vandenvietės 10 kV skirstyklos
narvelių keitimas USN – 7 vnt.
Užtikrintas nepertraukiamas
elektros tiekimas
70
ŠV 2022
1.3.8. TV diagnostikos laboratorinės įrangos
įsigijimas ir atnaujinimas TVK – 1 vnt.
TVDVR – 3 kompl.
Užtikrintas nepertraukiamas TV
diagnostikos laboratorijos darbo
procesas bei kokybiškas
informacijos pateikimas
30 ŠV 2022
1.3.9. Nuotekų valyklos darbui užtikrinti
skirtų įrenginių įsigijimas ir atnaujinimas
Sm – 1 vnt.
Mš – 3vnt.
Sr – 2vnt.
GA – 2vnt.
KĮ – 1 vnt.
ŠK – 1 vnt.
O – 1 vnt.
Užtikrintas nepertraukiamas
technologinis procesas
88
ŠV 2020-2021
1.3.10. Nuotekų valymo įrenginiuose esančių
koroduotų metalinių konstrukcijų keitimas
Si– 35 m
SKŠ – 35 m
V– 9 m
Užtikrintas nepertraukiamas
technologinis procesas
15 ŠV 2020
1.3.11. Dumblo centrifugų atnaujinimas,
remontas ir restauravimas
C – 3 vnt. Užtikrintas nepertraukiamas
dumblo apdorojimo procesas
95 ŠV 2020-2021
26
1.3.12. Nuotekų valykloje esančių
automatizavimo sistemų atnaujinimas
SC-1000 – 4 kompl.
TĮ – 6 vnt.
PLV – 2 vnt.
PS – 1 kompl.
Užtikrintas nepertraukiamas
technologinis procesas
205 ŠV 2020–2022
1.3.13. Radialinio sėsdintuvo remontas RS – 1 vnt. Gelžbetoninių ir metalo
konstrukcijų remontas,
prailgintas tarnavimo laikas
80 ŠV 2022
1.3.14. Transporto priemonių įsigijimas,
atnaujinimas
PPMF – 1 vnt. 30
KA – 1 vnt. 25
TPS – 1 vnt. 19
GE – 1 vnt. 15
PAT – 1 vnt. 5
KF – 1 vnt. 42
KombF – 1 vnt. 25
SŽ – 1 vnt.
Užtikrintas nepertraukiamas
technologinis procesas
169
ŠV 2020–2022
1.4. Atnaujinti
ir plėtoti
paviršinių
nuotekų
tvarkymo
infrastruktūrą
1.4.1. Paviršinių nuotekų tvarkymo
infrastruktūros rekonstravimas ir statyba
PNT – 2,43 km
Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio
surenkamam paviršiniam
(lietaus) vandeniui tvarkyti,
įrengta ir (ar) rekonstruota
infrastruktūra – 607 ha (bendras
suminis 2018-2020 m.
laikotarpio priemonės
įgyvendinimo rezultato rodiklis)
1 085,5
ES, ŠMS, ŠV
2020–2022
Viso: 7 464,9
2 tikslas. Didinti eksploatuojamo vandentvarkos ūkio efektyvumą.
Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai Rezultato rodiklis Orientacinis lėšų
poreikis, tūkst. Eur Lėšų šaltinis
Įgyvendinimo
terminai
2.1. Įdiegti bei
taikyti
pažangias
valdymo
technologijas ir
priemones
2.1.1. Kompiuterinės ir programinės įrangos
atnaujinimas
KDV iki 23 vnt.
PLK iki 7 vnt.
SRV – 6 vnt.
LIC – 7 vnt.
GEO – 6 vnt.
Užtikrintas nepertraukiamas
administracinis bei
technologinis procesas
91 ŠV 2020–2022
27
2.2. Šiaulių
miesto nuotekų
valymo
įrenginiuose
mechaninio
nuotekų
valymo
grandyje
padidinti
stambiųjų
nešmenų
atskyrimo
efektyvumą
2.2.1. Laiptuotų grotų pakeitimas
perforuotomis
G – 1 vnt. Iki 10% efektyvesnis nešmenų
atskyrimas (atskaitos taškas –
2019 m. susidaręs nešmenų
kiekis)
82 ŠV 2020
2.3. Mažinti
vandens
netektis
daugiabučiuose
namuose
2.3.1. 15 mm diametro C klasės šalto
vandens skaitiklių daugiabučių namų
butuose įrengimas
AP – 2235 vnt. Mažinti komercinius vandens
nuostolius, siekiant, kad
metinės komercinės šalto
vandens netektys
daugiabučiuose namuose
neviršytų 8,5 %
19 ŠV
2020-2021
2.4. Užtikrinti
vartotojų ir
abonentų
suvartojamo
vandens
apskaitą
2.4.1. Vandens skaitiklių keitimas vartotojų
ir abonentų objektuose
AP – 23488 vnt. Tiksli, teisės aktų reikalavimus
atitinkanti, suvartoto vandens
kiekio apskaita
240 ŠV 2020-2022
2.5. Didinti
teikiamų
paslaugų
apimtis
2.5.1. Inicijuoti vartotojų ir abonentų,
aglomeracijos ribose naudojančių vandenį iš
individualių vandens išgavimo šaltinių
(gręžinių), prisijungimą ir naudojimąsi
centralizuota vandens tiekimo infrastruktūra
Vandens pardavimo
apimčių augimas
Vandens pardavimo apimčių
padidėjimas apie 65 tūkst. m3/
metus
- - 2020-2022
2.5.2. Didinti teikiamų geriamojo vandens ir
nuotekų tvarkymo paslaugų apimtis sudarant
naujas sutartis su namų ūkiais
Naujos geriamojo vandens ir
nuotekų tvarkymo sutartys su
150 namų ūkių per metus
Viso: 432
28
3 tikslas. Gerinti aplinkos ekologiją.
Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai Rezultato rodiklis Orientacinis lėšų
poreikis, tūkst. Eur Lėšų šaltinis
Įgyvendinimo
terminai
3.1. Išspręsti
apdoroto
(džiovinto)
dumblo
galutinio
sutvarkymo
problemą,
išnaudojant
dumblo
energetinį
potencialą
3.1.1. Džiovinto dumblo perdavimas cemento
pramonei, atliekų deginimo ar kitiems
bendrojo deginimo įrenginiams
Perduoto dumblo
kiekis ~ 5500 t
Išspręsta dalies dumblo
sutvarkymo problema
73 ŠV 2020–2022
Viso: 73
4 tikslas. Stiprinti darbuotojų motyvaciją.
Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai
(metams)
Orientacinis lėšų poreikis
tūkst. Eur (metams) Lėšų šaltinis Įgyvendinimo terminai (metams)
4.1. Tobulinti
darbuotojų
skatinimo /
motyvavimo
sistemą bei ją
įgyvendinti
4.1.1. Darbuotojų skatinimas/motyvavimas
reglamentuotas bendrovės Kolektyvinėje
sutartyje
1 - - IV ketvirtis
4.1.2. Metinis specialistų vertinimas 1 - - I ketvirtis
4.1.3. Renginiai, sporto šventės 3 4,3 ŠV Pagal planą
4.2. Užtikrinti
nuolatinį
darbuotojų
kvalifikacijos
kėlimą
4.2.1. Metinis mokymų planas 1 15 ŠV Pagal planą
4.2.2. Metinio mokymų plano vykdymas:
seminarai, konferencijos, profesinis
mokymas.
50 ŠV Pagal planą
4.2.3. Patirties dalijimasis kitose
vandentvarkos įmonėse
5 0,5 ŠV Pagal poreikį
Viso: 19,8
5 tikslas. Formuoti objektyvią nuomonę apie bendrovę.
Uždaviniai Priemonės Fiziniai rodikliai
(metams)
Orientacinis lėšų poreikis
tūkst. Eur (metams) Lėšų šaltinis Įgyvendinimo terminai (metams)
5.1. Nuolat
informuoti
5.1.1 Straipsniai laikraščiuose, interneto
naujienų portaluose
20 9 ŠV Pagal poreikį
29
vartotojų
bendruomenę
apie
bendrovės
veiklą
5.1.2. TV reportažai (esant poreikiui)
5.1.3. Informacija bendrovės interneto
svetainėje
20 - ŠV Nuolat
5.1.4. Kitos reklaminės priemonės (skrajutės,
bukletai, kt.)
Bukletai, skrajutės 3 ŠV Pagal poreikį
5.2. Sužinoti
visuomenės
nuomonę apie
įmonę
5.2.1. Atlikti abonentų ir vartotojų apklausą 1 - ŠV I ketv.
5.3. Plėtoti
bendradarbiav
imą su
vartotojų
bendruomene
5.3.1. Ekskursijos bendrovės objektuose 30 grupių 1,5 ŠV Nuolat
5.3.2. Renginiai visuomenei 1 2 ŠV Pagal poreikį
Viso: 15,5
Iš viso: 8 005,2
Priemonių programoje naudojami žodžių trumpinimai:
Autokl – autoklavas
AD – automatiniai dozatoriai
AP – apskaitos prietaisas
ATB – automatinė titravimo biuretė
AutP – automatinės pipetės
C – centrifuga
DS – darbo stotys
DSS – darbuotojų sauga ir sveikata
DžS – džiovinimo spinta
ES – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos
EU – elektrifikuoti uždoriai
G – grotos
GA – generatorių aušintuvai
GE – griebtuvas ekskavatoriui
GEO – geoinformacinių sistemų licencijos ir jų
palaikymas
K – oro kompresorius
KA – komercinis automobilis
KDV – kompiuterinės darbo vietos ir jų priedai
KF – krovininis furgonas
KĮ – konvejerių įdėklai
KombF – kombinuotas furgonas
KP – kaitinimo plytelė
LIC – antivirusinės, projektavimo ir kt.
licencijos ir jų palaikymas
LŠ – liukai, šuliniai
LTS – laboratorinė traukos spinta
M – makfarlandometras
Mš – maišyklė
NS – nuotekų siurblinė
NM – nešiojamas pH/laidumo matuoklis
NT – nuotekų tinklai
O – orapūtė
PAT – priekaba aptvėrimo elementų
transportavimui
PLK – planšetiniai kompiuteriai
PLV – programuojamas loginis valdiklis
PNT – paviršinių nuotekų tinklai
PPMF – padidinto pravažumo mažas
furgonas
PU – pneumatinių uždorių keitimas
PS – priešgaisrinė signalizacija
RMŠ – rezervinis maitinimo šaltinis
RS – radialinio sėsdintuvo remontas
SC-1000 – antrinis matavimo prietaisas
Si – sijos
SKŠ – smėliagaudžių karuselės šukos
Sm – smulkintuvas
Spekt – spektrofotometras
Sr – siurbliai
Sut – sutartys
Sep – įvadinės sklendės pavaros keitimas
SŽ – savaeigė žoliapjovė
ŠK – šilumokaitis dumblo džiovyklai
ŠMS – Šiaulių miesto savivaldybės lėšos
SRV – serveriai, duomenų saugyklos ir jų
priedai
ŠV – UAB „Šiaulių vandenys“ lėšos
TĮ – technologinė įranga
TPS – traktorinė priekaba
TVK– TV diagnostikos kamera
TVDVR– TV diagnostinės įrangos
vežimėlio ratai
UAF – uždaromoji armatūra ir fasoninės dalys
V – velenas
USN – uždarų skirstyklų narveliai
VakS – vakuuminis siurblys
VS – vandentiekio siurblinė
VT – vandentiekio tinklai
VV – vandens vonelė
____________
0
PRIEDAI
