TURINYS

1 skyrius Ávadas

1.1 Kaip organizmai atpaþástami, vadinami, klasifikuojami? ................................. 61.2 Penkios gyvosios gamtos karalystës ................................................................. 10

2 skyrius Nei augalai, nei gyvûnai

2.1 Bakterijos – gausiausios Þemës gyventojos ..................................................... 142.2 Virusai gyvena kitø organizmø làstelëse ......................................................... 182.3 Grybø sandara ir mityba ................................................................................... 222.4 Kerpes sudaro dumbliai ir grybai ..................................................................... 262.5 Dumbliai – á augalus panaðûs organizmai ....................................................... 28 2.6 Pirmuonys – vienalàsèiai organizmai ............................................................... 30

3 skyrius Augalai

3.1 Samanos – paprastos sandaros augalai ............................................................ 363.2 Paparèiai, asiûkliai ir pataisai priklauso sporiniams induoèiams .................... 383.3 Plikasëkliai augalai neturi vaisiø ...................................................................... 423.4 Gaubtasëkliø augalø sëklas gaubia vaisius ...................................................... 46

4 skyrius Gyvûnai

4.1 Primityvûs daugialàsèiai gyvûnai – pintys ir duobagyviai ............................... 544.2 Kirmëliø pasaulis ............................................................................................... 564.3 Moliuskai – vandens ir sausumos gyventojai ................................................... 60 4.4 Nariuotakojø gausybë ....................................................................................... 624.5 Pasaulis priklauso vabzdþiams .......................................................................... 664.6 Þuvys – vandens stuburiniai gyvûnai ................................................................ 704.7 Varliagyviai: gyvenimas ir vandenyje, ir sausumoje ........................................ 744.8 Ropliai – sausumos gyvûnai .............................................................................. 764.9 Plunksnuoti skrajûnai ........................................................................................ 78

TURINYS

1 skyrius Ávadas

1.1 Kaip organizmai atpaþástami, vadinami, klasifikuojami? ................................. 61.2 Penkios gyvosios gamtos karalystës ................................................................. 10

2 skyrius Nei augalai, nei gyvûnai

2.1 Bakterijos – gausiausios Þemës gyventojos ..................................................... 142.2 Virusai gyvena kitø organizmø làstelëse ......................................................... 182.3 Grybø sandara ir mityba ................................................................................... 222.4 Kerpes sudaro dumbliai ir grybai ..................................................................... 262.5 Dumbliai – á augalus panaðûs organizmai ....................................................... 28 2.6 Pirmuonys – vienalàsèiai organizmai ............................................................... 30

3 skyrius Augalai

3.1 Samanos – paprastos sandaros augalai ............................................................ 363.2 Paparèiai, asiûkliai ir pataisai priklauso sporiniams induoèiams .................... 383.3 Plikasëkliai augalai neturi vaisiø ...................................................................... 423.4 Gaubtasëkliø augalø sëklas gaubia vaisius ...................................................... 46

4 skyrius Gyvûnai

4.1 Primityvûs daugialàsèiai gyvûnai – pintys ir duobagyviai ............................... 544.2 Kirmëliø pasaulis ............................................................................................... 564.3 Moliuskai – vandens ir sausumos gyventojai ................................................... 60 4.4 Nariuotakojø gausybë ....................................................................................... 624.5 Pasaulis priklauso vabzdþiams .......................................................................... 664.6 Þuvys – vandens stuburiniai gyvûnai ................................................................ 704.7 Varliagyviai: gyvenimas ir vandenyje, ir sausumoje ........................................ 744.8 Ropliai – sausumos gyvûnai .............................................................................. 764.9 Plunksnuoti skrajûnai ........................................................................................ 784.10 Plaukuoti gyvûnai, turintys pieno liaukas ..................................................... 82

5 skyrius Ekologija

5.1 Kas yra ekosistema? .......................................................................................... 885.2 Mitybos ryðiai ekosistemoje .............................................................................. 915.3 Populiacijos ........................................................................................................ 94 5.4 Ryðiai tarp rûðiø ................................................................................................. 965.5 Organizmai ir negyvoji aplinka ...................................................................... 1005.6 Þmoniø populiacija ......................................................................................... 1045.7 Þmoniø populiacijos poveikis gamtai ............................................................ 1085.8 Þmonija mokosi ið klaidø ................................................................................ 112

6 skyrius Gyvybës tæstinumas ir evoliucija

6.1 Gyvybës atsiradimas ........................................................................................ 1206.2 Gamtinë atranka ir evoliucijos istorija ........................................................... 1226.3 Evoliucijos árodymai ........................................................................................ 124

5 skyrius Ekologija

5.1 Kas yra ekosistema? .......................................................................................... 885.2 Mitybos ryðiai ekosistemoje .............................................................................. 915.3 Populiacijos ........................................................................................................ 94 5.4 Ryðiai tarp rûðiø ................................................................................................. 965.5 Organizmai ir negyvoji aplinka ...................................................................... 1005.6 Þmoniø populiacija ......................................................................................... 1045.7 Þmoniø populiacijos poveikis gamtai ............................................................ 1085.8 Þmonija mokosi ið klaidø ................................................................................ 112

6 skyrius Gyvybës tæstinumas ir evoliucija

6.1 Gyvybës atsiradimas ........................................................................................ 1206.2 Gamtinë atranka ir evoliucijos istorija ........................................................... 1226.3 Evoliucijos árodymai ........................................................................................ 124

Áþan ga

26 27

Iðtirk mokyklos aplinkos oro uþ terð tu màTau rei kës: lupos. Ap þiû rëk ke lio li ka me dþiø ka mie nø. Jei gu ant jø au ga le ka no ra ar ba ker piø ið vi so në ra, o me dþio ka mie nas pa deng tas þa lia dum bliais � oras la bai uþ terð tas. Jei ra dai sie ni næ gel ton ker pæ ir put løjá plyn ke þá � oras uþ-terð tas vi du ti nið kai. Jei ra dai uo si næ ra ma li nà ir so di næ bried ra gæ � oras be-veik ne uþ terð tas.Pagal tyrimo rezultatus nu­statyk mokyklos apylinkos

gniu þu lu

Kerpiø gniuþulas su­darytas ið vienalàsèiødumbliø arba melsva­bakteriø ir grybø hifø.Gniuþule esantys grybaiið aplinkos ima vandenáir neorganinius jungi­nius.Gniuþule esantys þalia­dumbliai arba melsva­bakterës fotosintetina.Kerpës ypaè jautrios oro uþterðtumui.

1. Lietuvos miðkuose auganèios kerpës: elninë ðiurë (A), islandinë kerpena (B), kedenë (C).

2. Kerpës gniuþulo pjûvis

3. Ðià uolà „nuspalvino” ávairiø rûðiø kerpës

A

B

C

4. Kerpës – pagrindinis ðiauriniø elniø maistas

5. Teritorija, kurioje pasklido radioaktyviosios medþiagos

Uosinë ramalinaSodinë briedragë

Putlusis plynkeþis

Sieninë geltonkerpë

Lekanora

Þaliadumbliai

2.42.4

28 29

kolonijiniais

1. Kûdra þydi

2. Valkèiadumblio sandara

7. Valkèiadumblio dauginimasis dalijimosi bûdu

Uþ si au gink dum bliø stik lai ny jeTau rei kës

Ið tvenkinio á ðvarø stiklainápasemk vandens.Vandená su stiklainiu pastatyká saulëtà vietà vienai ar dviem savaitëms.Stebëk, kaip keisis vandensspalva.Patyrinëk vandená pro lupàarba mikroskopà.

Þaliadumbliai yra vienalàsèiai, kolonijiniai ir daugialàs­èiai.Visi dumbliai turi chloroplastø, todël patys gaminasi or­ganinius junginius.Raudondumbliai ir rudadumbliai yra daugialàsèiai.Ið dumbliø gaunamas medþiagas naudoja ir þmonës.

4. Siûlinio dumblio mauragimbës làstelës3. Kolonijinis dumblis – maurakulis

8. Medþiagø, gaunamø ið jûros dumbliø, naudojimas

6. Lietuvoje maisto produktai su jûros kopûstais þymimi specialiuþenklu.

Protistø karalystë

2.52.5

36 37

rizoidus

Samanos neturi rëtiniø ir vandens indø

AugAlø kArAlystë

1. Geguþliniai ir jø sporø dëþutës

2. Miðko samanos: geguþlinis (A), plunksnë (B), ðilsamanë (C)

Samanos yra priski­riamos augalams, nes dauguma jø turi rizoi­dus, stiebà ir lapus, o làstelëse yra pigmentochlorofilo.Vanduo ir jame iðtirpæjunginiai samanose judane indais, o skverbiasi ið làstelës á làstelæ.Samanos dauginasi spo­romis.Ið kiminø susidaro dur­pës.Samanos sulaiko drëg­mæ miðko paklotëje ir pelkëse.

3.Kimininë pelkë

A B C

4. Kimino lapo mikroskopinë sandara

Iðtirk kiminus mikroskopuTau reikës

Kimino lapelá padëk ant ob jek ti nio stik le lio, uþ la ðink van dens la ðà ir uþ denk den-giamuoju stikleliu. Pa ruoð tà më gi ná ste bëk mik-ro sko pu.Nu pieðk ma ty tà vaiz dà sà-siu vi ny je ir pa þy mëk ki mi no la po làs te les.

skaidriosios làstelës siurbia vandená

þaliosios làstelës fotosintetina

76 77

4.8 Ropliai – sausumos gyvûnai4.8 Ropliai – sausumos gyvûnai Nuodingieji dantys

Kiauðiniai su lukðtu – galimybë veistissausumoje

gyvavedyste

Sausa nelaidi oda saugo roplius nuo iðdþiûvimo ir ámirki­mo.Ropliai kvëpuoja plauèiais, kurie yra daug sudëtingesninegu varliagyviø.Ropliai turi nuodinguosius dantis. Jie padeda gaudytigrobá ir apsiginti nuo plëðrûnø.Ropliai dauginasi sausumoje. Jie deda kiauðinius arba yra gyvavedþiai.

1. Vienintelë Lietuvoje gyvenanti nuodinga gyvatë – angis

8. Ið kiauðiniø ritasi drieþiukai5. Ropliø kûnà dengia raginiai þvynai

4. Krokodilas3. Vikrusis drieþas

2. Balinis vëþlys

7. Gyvatë uodþia lieþuviu, perneðdama kvapiøjø medþiagø molekules iki jutimo organo

6. Angis turi nuodø liaukas ir nuodinguosius dantis

94 95

POPULIACIJA DIDËJAPOPULIACIJA MAÞËJA

�����������������

������� ��������� ���������

konkurencija2. Kið kius uþ puo lë pa ra zi tai ir li gø su kë lë jai

3. Pa gau së jo plëð rû nø

Populiacijos dydis yra jà sudaranèiø individøskaièius.Populiacijos tankis – tai individø skaièius plotoarba tûrio vienete.Populiacijos dydþiopokyèius lemia gimsta­mumas, mirtingumas,imigracija ir emigracija.Yra veiksniø, stabdanèiøpopuliacijos augimà, t. y. gamta pati reguliuojapopuliacijos dydá.

5. Individø skaièiaus kiðkiø populiacijoje grafikas (II)

���� ���� ���� ���� ���� ����������

���������������

���� ���� ���� ���� ���� ����������

���������������

Populiacijos dydis ir tankis

populiacijos dydá

populiacijos tanká

Dël ko kinta populiacijos dydis

gimstamumo mirtingumo

imigracija emigracija

1. Paðiliø miðke (Panevëþio rj.) 1997 m. gyveno tik 20 stumbrø. Tai labai maþa populiacija.

Kaip apskaièiuoti gims ta mu mà ir mir tin gu mà

1. Su ma þë jo mais to

4. Veiksniai, stabdantys kiðkiø populiacijos augimà

2. Populiacijos dydis priklauso nuo gimstamumo, mirtingumo, imigracijos ir emigracijos.

6. Tauriøjø elniø dvikova

reguliuoja

Kon ku ren ci ja dël pa te liø

3. Individø skaièiaus kiðkiø populiacijoje grafikas (I)

5.3 Populiacijos5.3 Populiacijos

120 121

Kodël atsirado gyvybë

Kaip atsirado gyvybë

cheminës evoliucijos

„pirminiusultiniu”

agregatais

biologinë evoliucija

1.Vartotojø klestëjimo laikotarpis

2.Gamintojø atsiradimas

3.Dujinio deguonies susidarymas atmosferoje

Gyvybë Þemëje atsiradosusidarius palankiomssàlygoms: atmosferaneturëjo deguonies,buvo gausu neorgani­niø junginiø ir energijosðaltiniø.Susidarius pirmosiomslàstelëms prasidëjo bio­loginë evoliucija.Biologinë evoliucijavyko trimis etapais:suklestëjo vartotojai,atsirado gamintojai,atmosferoje susikaupëdaug deguonies.Ið deguonies susidaræsozono sluoksnis leidogyviesiems organiz­mams apsigyventi sau­sumoje.

Kaip atsirado gyvybë?

2. Baltymo molekulë. Turëjo praeiti ðimtai milijonø metø, kol ið paprastø organiniø junginiø susidarë tokios sudëtingos molekulës.

1. Taip atrodë Þemë prieð 4 mlrd. metø. Iliustracijoje pavaizduotos dujiniø medþiagø molekulës, ið kuriø buvo sudaryta pirmykðtë atmosfera.

6.16.1