triukŠmo valdymas lietuvoje · 2015-08-31 · savivaldybės ... vyriausybės 2006 m. birželio 14...

TRIUKŠMO PREVENCIJOS TARYBA

TRIUKŠMO VALDYMAS LIETUVOJE (2012–2013 M. ATASKAITA)

Vilnius 2014 m.

2

TURINYS

ĮVADAS ........................................................................................................................................................ 4

1. PIRMINĖ IR SUVESTINĖ TRIUKŠMO VALDYMO INFORMACIJA .................................................................... 6

1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė ................................................................................................................................. 6

1.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė ................................................................................................................................................... 16

1.2.1. Informacija apie triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus ....................................................................................................................... 16

1.2.2. Informacija apie aplinkos triukšmą............................................................................................ 16

1.2.3. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms teikiami gyventojų skundai dėl triukšmo ................ 27

1.2.4. Informacija apie Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimą ..... 30

1.2.5. Informacija apie Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimą ............... 31

1.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pavaldžių institucijų pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė ............................................................................................................................... 34

1.3.1. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ................................................ 34

1.3.2. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ............................................. 35

1.3.3. Civilinės aviacijos administracija ............................................................................................... 41

1.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė .. 58

1.5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė ...... 58

1.6.Savivaldybių triukšmo valdymo informacijos analizė ......................................................................... 58

1.6.1. Savivaldybių triukšmo valdymo informacijos pateikimas ........................................................... 59

1.6.2. Tyliųjų zonų nustatymas ........................................................................................................... 61

1.6.3. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas .................................................... 64

1.6.4. Triukšmo rodiklių tvirtinimas .................................................................................................... 65

1.6.5. Triukšmo prevencijos zonų tvirtinimas ...................................................................................... 72

1.6.6. Triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimas ir tvirtinimas ..................................................... 73

1.6.7. Teritorijų planavimo sprendiniai, susiję su triukšmo prevencija ............................................... 117

1.6.8. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas .................................................. 117

1.6.9. Muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmės nustatymas ...................................................................................................................................... 117

1.6.10. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių, įtrauktų į regionų plėtros planus, įgyvendinimas ........................................................................................................................................................ 132

1.6.11. Triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose organizavimas ................................... 135

3

1.6.12. Triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolė................................................................................................ 145

1.6.13. Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, informacijos apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones teikimas ................................................... 147

1.6.14. Savivaldybių pastabos ir pasiūlymai ...................................................................................... 148

1.7. Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo analizė ........................ 154

1.8. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimo analizė .................................. 156

1.8.1. Savivaldybės ........................................................................................................................... 156

1.8.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ............................................................... 159

1.8.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ............................................................................................ 160

1.8.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ...................................................................................................................................... 161

2. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI....................................................................................................................... 162

4

ĮVADAS

Triukšmo prevencijos tarybos 2012–2013 m. ataskaita apie triukšmo valdymą Lietuvoje – tai metinis leidinys, skirtas įvertinti gyventojų apsaugos nuo triukšmo būklę ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įvertinimo išvadas.

Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatų, Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 581 „Dėl Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos patvirtinimo“, ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos patvirtinimo“, įgyvendinimą.

Pagrindiniai triukšmo valdymo informacijos analizės uždaviniai:

1. įvertinti triukšmo valdymo Lietuvoje rezultatus;

2. įvertinti Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimą;

3. įvertinti Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimą;

4. pateikti išvadas.

Analizės duomenys ir rezultatai apima 2012–2013 m. laikotarpį (triukšmo prevencijos veiksmų planų informacija apima taip pat ir 2014 m. I-ą ketvirtį).

Triukšmo valdymo Lietuvoje 2012–2013 m. ataskaita parengta vykdant Triukšmo prevencijos tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1209 „Dėl Triukšmo prevencijos tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ 5.1 ir 5.2 papunkčių nuostatas.

Šioje ataskaitoje pateikta informacija yra gauta pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1305 „Dėl Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisyklių patvirtinimo“, nuostatas.

Pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar joms pavaldžios institucijos bei savivaldybės pagal kompetenciją parengtą praėjusiųjų metų triukšmo valdymo informaciją turi teikti Triukšmo prevencijos tarybai kasmet, iki einamųjų metų kovo 1 dienos.

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 157 „Dėl Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano patvirtinimo“, priemonėms įgyvendinti 2012 m. buvo numatyta 19 175 tūkst. litų (valstybės institucijoms – 465 tūkst. litų, savivaldybėms – 18 710 tūkst. litų), 2013 m. – 20 460 tūkst. litų (valstybės institucijoms – 265 tūkst. litų, savivaldybėms – 20 195 tūkst. litų).

5

Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plano patvirtinimo“, valstybės institucijoms 2012 m. buvo numatyta 80 tūkst. litų (Susisiekimo ministerijai – 55 tūkst. litų, Sveikatos apsaugos ministerijai – 25 tūkst. litų). Pagal Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos priede nustatytas specialiąsias tikslines dotacijas 2012 m., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių biudžetams buvo numatyta– 670 tūkst. litų preliminarus lėšų poreikis.

6

1. PIRMINĖ IR SUVESTINĖ TRIUKŠMO VALDYMO INFORMACIJA

1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė

Pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ar jos pavaldžioms institucijoms pavesta pateikti Triukšmo prevencijos tarybai informaciją apie išduotus leidimus naudoti triukšmą skleidžiančius įrenginius ir šių įrenginių skleidžiamo triukšmo atitiktį teisės aktais patvirtintiems ribiniams dydžiams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos pavaldžios institucijos informacijos apie triukšmo valdymą pagal kompetenciją Triukšmo prevencijos tarybai nepateikė, tačiau Aplinkos apsaugos agentūra interneto svetainėje http://gamta.lt/files/TIPK_irenginiai_2012-1.pdf viešai skelbia 2012 metų informaciją apie ūkinės veiklos vykdytojus, kuriems išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ir ar šiuose leidimuose yra informacijos apie įmonės skleidžiamo triukšmo lygius.

Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje viešai skelbiamame 2013 m. veikusių ir turėjusių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus įmonių sąraše nėra duomenų apie išduotuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose pateikiamą informacija apie įmonės skleidžiamo triukšmo lygius.

Išanalizavus 2007–2012 m. informaciją apie ūkinės veiklos vykdytojus, kuriems išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, nustatyta, kad 2007 m. ataskaitoje 23,12 proc. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose pateikiama informacija apie ūkinės veiklos keliamą triukšmą; 2008 m. – 40,78 proc.; 2009 m. – 46,55 proc.; 2010 m. – 50 proc.; 2011 m. – 58,5 proc.; 2012 m. – 58,2 proc. (99 iš 170); 2013 m. – informacija neskelbiama.

1 pav. 2007–2012 metų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai, kuriuose pateikiama informacija apie ūkinės veiklos ar įrenginių triukšmo lygį

02040

6080

100120

140160180200

2007 2008 2009 2010 2011 2012

TIPK leidimus turinčių įmonių skaičius

Skaičius leidimų, kuriuose pateikta informacija, susijusi su triukšmo lygiais

7

1 lentelė. 2012 metais veikusios ir turėjusios Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus įmonės

Eil. Nr.

Veikiantys TIPK taisyklių pirmojo priedo įrenginiai TIPK leidimas išduotas TIPK leidimas

galioja iki Pastabos Informacija susijusi su triukšmo lygiais leidime

1. Energetikos pramonė 1.1. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 1. UAB „Litekso“ filialas „Alytaus energija“

Alytaus RK 2006-03-06, atnaujintas 2012-04-24 neterminuotai Alytaus RAAD nėra

2. UAB „Litekso“ filialas „Druskininkų šiluma“ Druskininkų RK

2006-04-19 neterminuotai Alytaus RAAD nėra

3. UAB „Energijos sistemų servisas“ Kauno elektrinė

2006-12-29 neterminuotai Kauno RAAD nėra

4. UAB „Energijos sistemų servisas“ fil. Kauno Petrašiūnų elektrinė


5. „Kėdainių šilumos tinklų rajonas“ Panevėžio energija


6. AB „Klaipėdos energija“ Elektrinė 2007-11-05, atnaujintas 2013-01-17 neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 7. AB „Klaipėdos energija“ Rajoninė katilinė 2007-11-05, atnaujintas 2012-12-20 neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 8. AB „Klaipėdos energija“ Lypkių katilinė 2007-11-05, atnaujintas 2013-01-09 neterminuotai Klaipėdos RAAD yra 9. AB „Klaipėdos nafta“ 2005-12-31, atnaujintas 2010-12-27 neterminuotai Klaipėdos RAAD yra 10. UAB „Litekso“ Marijampolės RK 2004-12-31 neterminuotai Marijampolės RAAD yra 11. AB „Girių bizonas“ 2004-12-31 neterminuotai Marijampolės RAAD yra 12. AB „Panevėžio energija“ Panevėžio RK-1 2007-11-28 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 13. AB „Panevėžio energija“ Panevėžio RK-2 2007-11-28 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 14. AB „Panevėžio energija“ termofikacinė

elektrinė 2007-04-26 neterminuotai Panevėžio RAAD yra

15. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ Mažeikių katilinė

2006-12-29 neterminuotai Šiaulių RAAD yra

16. AB „Šiaulių energija“ Pietinė katilinė 2007-10-31 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 17. UAB „Utenos šilumos tinklai“ Utenos RK 2005-08-23, atnaujintas 2009-12-31 neterminuotai Utenos RAAD nėra 18. VĮ „Visagino energija“ 2011-11-29, atnaujintas 2012-12-13 neterminuotai Utenos RAAD yra 19. UAB „Vilniaus energija“ Elektrinė Nr.2 (E-2) 2004-12-31, atnaujintas 2012-12-31 2013-12-31 Vilniaus RAAD yra 20. UAB „Vilniaus energija“ Elektrinė Nr.3 (E-3) 2004-12-31, atnaujintas 2012-12-31 2013-12-31 Vilniaus RAAD yra 21. UAB „Vilniaus energija“ Nr. 8 (RK-8) 2004-12-31, atnaujintas 2011-01-11 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 22. AB „Pagirių šiltnamiai“ 2005-01-03, atnaujintas 2007-12-07 2012-12-31 Vilniaus RAAD nėra

8

Eil. Nr.



23. AB „Lietuvos elektrinė“ 2006-05-17, atnaujintas 2012-01-20 2013-12-31 Vilniaus RAAD yra 1.2. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai 24. AB „ORLEN Lietuva“ 2006-12-29 neterminuotai Šiaulių RAAD yra

2. Metalų gamyba ir apdirbimas 2.3.3. Įrenginiai, skirti deginimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą 25. UAB „Vakarų cinkas“ 2009-02-18 neterminuotai Vilniaus RAAD nėra

3. Naudingųjų iškasenų pramonė 3.1. Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną 26. AB „Akmenės cementas“ 2006-12-29, atnaujintas 2010-12-20 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 27. UAB „Naujasis Kalcitas“ kalkių gamybos

cechas 2005-12-30 neterminuotai Šiaulių RAAD yra

3.3. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti 28. UAB „Kauno stiklas“ 2006-12-29 neterminuotai Kauno RAAD yra 29. AB „Guartis“ 2007-12-28 neterminuotai Panevėžio RAAD nėra 3.4. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną 30. UAB „Paroc“ 2005-12-28, atnaujintas 2010-12-21 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m3 31. AB „Palemono keramika“ 2006-01-04, atnaujintas 2011-12-21 neterminuotai Kauno RAAD yra 32. AB „Rokų keramika“ 2007-06-04 2015-12-31 Kauno RAAD yra 33. AB „Tauragės keramika“ 2006-05-02, atnaujintas 2009-04-30 neterminuotai Klaipėdos RAAD yra 34. AB „Dvarčionių keramika“ 2005-12-05, atnaujintas 2010-03-01 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 35. AB „Švenčionėlių keramika“ 2007-01-03, atnaujintas 2011-09-01 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 36. UAB „Jašiūnų keramika“ 2007-12-29 neterminuotai Vilniaus RAAD nėra

4. Chemijos pramonė 4.1. Organinių medžiagų gamyba. Bazinių plastinių medžiagų gamyba 37. UAB „NeoGroup“ 2007-03-06, atnaujintas 2011-06-07 neterminuotas Klaipėdos RAAD yra 38. AB „Orion Global Pet“ 2007-09-18, atnaujintas 2011-12-15 neterminuotas Klaipėdos RAAD yra 4.1.2. Deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms

9

Eil. Nr.



39. UAB „Mestila“ 2006-11-02, atnaujintas 2010-12-27 neterminuotas Klaipėdos RAAD nėra 40. UAB „Arvi cukrus“ rapso perdirbimo įmonė 2007-09-18 neterminuotas Marijampolės RAAD yra 4.3. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti 41. 2004-12-28 neterminuotas Kauno RAAD yra 42. 2005-12-28 neterminuotas Kauno RAAD yra 43. 2007-11-05 neterminuotas Kauno RAAD yra

5. Atliekų tvarkymas 5.1. įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną 44. UAB „Naftos atliekų perdirbimo centras“

(NAPC) 2011-07-22 neterminuotas Kauno RAAD yra

45. UAB „Metalo laužas“ 2012-05-29 neterminuotas Kauno RAAD yra 46. UAB „Baltic Oil Company“

(buvęs„Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“)

2005-12-30, atnaujintas 2011-01-30 neterminuotas Klaipėdos RAAD yra

47. VšĮ „Grunto valymo technologijos“ 2005-12-30, atnaujintas 2011-02-02 neterminuotas Klaipėdos RAAD nėra 48. UAB „Vakarų buitis“ 2007-10-04 Klaipėdos RAAD nėra 49. UAB „Kuusakoski“ 2008-12-31 2013-12-31 Klaipėdos RAAD yra 50. UAB „Marijampolės atliekų tvarkymo

centras“ 2009-01-09 neterminuotai Marijampolės RAAD

51. UAB „Tomega“ naftos produktų regeneravimo bazė

2006-09-26 neterminuotai Šiaulių RAAD nėra

52. UAB „EMP Recycling“ 2007-01-24, atnaujintas 2011-02-08 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 53. UAB „Electrorecycling services“ 2006-01-20, atnaujintas 2009-07-09 neterminuotai Vilniaus RAAD nėra 54. UAB „Metransa“ 2006-02-22, atnaujintas 2009-08-10 2015-12-31 Vilniaus RAAD nėra 5.3. įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 t per dieną 55. UAB „Marijampolės švara“ 2005-11-29 2009-07-01 Marijampolės RAAD nėra 56. UAB „KRATC“ Klaipėdos regiono sąvartynas 2008-02-28, atnaujintas 2011-12-30 neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 57. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo

centras“ 2006-04-20, atnaujintas 2009-01-14 neterminuotai Klaipėdos RAAD

5.4. sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus 58. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo 2006-08-22 neterminuotai Alytaus RAAD nėra

10

Eil. Nr.



centras”, Alytaus regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas ir Inertinių atliekų sąvartynas, Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r.

59. Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras, Lapių regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas

2009-02-02 neterminuotai Kauno RAAD yra

60. VŠĮ „Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras“, Zabieliškio regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas


61. UAB „Kazlų Rūdos paslauga“ 2006-02-02 2009-07-01 Marijampolės RAAD nėra 62. UAB „Paslaugos šakiečiams“ 2006-03-06 2009-07-01 Marijampolės RAAD nėra 63. UAB „Ekoaplinka“ sąvartynas 2006-01-03 2009-07-01 Marijampolės RAAD nėra 64. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo

centras“, Jerubaičių sąvartynas 2006-11-09, atnaujintas 2008-11-12 neterminuotai Šiaulių RAAD nėra

65. UAB „Toksika“ Šiaulių filialo pavojingų atliekų deginimo įrenginys


66. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ Šiaulių regiono komunalinių atliekų sąvartynas Aukštrakių kaime


67. Panevėžio regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė

2009-07-14 neterminuotai Panevėžio RAAD

68. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ Mockėnų sąvartynas

2008-03-30, atnaujintas 2011-12-30 neterminuotai Utenos RAAD nėra

69. UAB „VAATC“ Kazokiškių sąvartynas 2011-10-17 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 6. Kitos veiklos rūšys

6.1. Pramonės įmonės, kuriose gaminama 6.1.2. popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną 70. AB „Klaipėdos kartonas“ 2007-11-19, atnaujintas 2011-12-22 neterminuotai Klaipėdos RAAD yra 71. UAB „Kauno popierius“ 2010-11-02 neterminuotai Kauno RAAD yra 72. UAB „Grigiškės“ 2005-01-03, atnaujintas 2010-01-04 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo

11

Eil. Nr.



pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną 73. UAB „Lino apdaila“ (buvęs UAB „Linas

Nordic“) 2007-12-20 neterminuotai Panevėžio RAAD nėra

6.4.1. skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną 74. UAB „Krekenavos mėsa“ 2004-12-30 2012-12-31 Kauno RAAD yra 75. UAB „Utenos mėsa“ 2005-03-14, atnaujintas 2009-02-27 neterminuotai Utenos RAAD nėra 6.4.2. įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos 6.4.2.1. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną 76. UAB „Mars Lietuva“ 2005-12-3, atnaujintas 2011-02-04 neterminuotai Klaipėdos RAAD yra 77. UAB „Agrovet“ 2008-12-31 2014-12-31 Klaipėdos RAAD nėra 78. UAB „Vilkyčių mėsa“ 2008-02-21 2012-12-31 Klaipėdos RAAD nėra 6.4.2.2. augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) 79. UAB „Arvi cukrus“ rapso perdirbimo įmonė 2007-09-18 neterminuotai Marijampolės RAAD 80. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ Kėdainių

padalinys 2006-01-09 2016-12-31 Kauno RAAD nėra

81. AB „Kretingos grūdai“ 2005-12-14 Klaipėdos RAAD nėra 82. AB „Amilina“ 2007-12-19 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 6.4.3. pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis) 83. UAB „Šilutės Rambynas“ 2005-12-30, atnaujintas 2011-02-04 neterminuotai Klaipėdos RAAD yra 84. UAB „Vilkyškių pieninė“ 2008-11-18, atnaujintas 2012-12-28 neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 85. AB „Pieno žvaigždės“ filialas Pasvalio sūrinė 2006-12-29 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 86. UAB „Rokiškio sūris“ 2005-12-30 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 87. AB „Žemaitijos pienas“ 2006-12-29 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 88. UAB „Rokiškio pienas“ 2007-01-27, atnaujintas 2010-12-17 neterminuotai Utenos RAAD yra 89. UAB „Marijampolės pieno konservai“

Kalvarijos cechas 2006-12-29 neterminuotai Marijampolės RAAD yra

6.5. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną 90. AB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2006-12-29 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 6.6. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip: 6.6.1. 40 000 vietų paukščiams 91. UAB „Domantonių paukštynas“, Muiželėnų

k., Alytaus r. 2006-04-29 neterminuotai Alytaus RAAD nėra

12

Eil. Nr.



92. Ūkininkės A.Jagminienės viščiukų – broilerių auginimo ūkis, Vydenių k., Vydenių sen., Varėnos raj.


93. Ūkininkės A. Jagminienės Krikštonių paukštynas (Lazdijų raj.)

2011-12-22 neterminuotai Alytaus RAAD

94. AB „Vilniaus paukštynas“ Butrimonių padalinys


95. UAB „Kaišiadorių paukštynas“ 2007-01-02 neterminuotai Kauno RAAD yra 96. UAB „Girelės paukštyno produktai“ 2009-11-23 neterminuotai Kauno RAAD yra 97. UAB „Girelės paukštynas“ 2007-01-02 neterminuotai Kauno RAAD nėra 98. UAB „Dovainonių paukštynas“ 2007-01-02, atnaujintas 2011-12-30 neterminuotai Kauno RAAD nėra 99. UAB „Dovainonių paukštynas“ Kairiškių

padalinys 2011-12-30 neterminuotai Kauno RAAD yra

100. UAB „Dovainonių paukštynas“ Prozariškių padalinys


101. UAB „Dovainonių paukštynas“ Morkūnų padalinys

2011-12-30 neterminuotai Kauno RAAD

102. UAB „Dovainonių paukštynas“ Paparčių padalinys


103. UAB „Kaišiadorių paukštynas“ Pajautiškių padalinys

2011-11-07 neterminuotai Kauno RAAD

104. S. Petkevičiaus įmonės „Petkus“ Triliškių padalinys


105. UAB „Mažeikių rugelis“ 2006-01-04, atnaujintas 2012-03-23 neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 106. Ūkininko Lino Jončo paukštynas 2012-03-05 neterminuotai Klaipėdos RAAD 107. UAB „Vievio paukštynas“ Buktos vištų

cechas 2005-03-01 neterminuotai Marijampolės RAAD nėra

108. ŽŪB „Ginkūnų paukštynas“ 2005-12-30, atnaujintas 2012-01-03 neterminuotai Šiaulių RAAD nėra 109. UAB „Anulėnų paukštynas“ 2005-12-30, atnaujintas 2012-01-18 neterminuotai Šiaulių RAAD nėra 110. UAB „Vyturys“ Telšių raj. 2005-12-30, atnaujintas 2012-01-02 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 111. UAB „Vyturio paukštynas“ 2005-12-30, atnaujintas 2012-01-02 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 112. UAB „Kaušėnų paukštynas“ paukštidės Nr.

1,2,3 2006-08-08, atnaujintas 2012-01-02 neterminuotai Šiaulių RAAD yra

13

Eil. Nr.



113. Ūkininko V. Sadaunyko paukštynas 2006-08-04, atnaujintas 2012-01-02 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 114. UAB „Jondara“, Micaičių paukštynas 2006-10-02 neterminuotai Šiaulių RAAD nėra 115. ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ 2007-01-19 neterminuotai Panevėžio RAAD nėra 116. UAB „Lietbro“ 2005-12-29 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 117. ŽŪB „Sparnai“ 2006-03-15, atnaujintas 2012-11-15 neterminuotai Panevėžio RAAD nėra 118. ŽŪB „Sparnai“ 2006-03-15, atnaujintas 2012-11-15 2013-01-01 Utenos RAAD nėra 119 AB „Vilniaus paukštynas“ 2006-01-03, atnaujintas 2012-01-23 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 120. AB „Vievio paukštynas“ 2006-01-03, atnaujintas 2011-12-23 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 121. UAB „Zujų paukštynas“ 2006-03-24, atnaujintas 2011-11-24 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 122. UAB „Agvika“ 2006-02-21, atnaujintas 2009-04-02

ir 2011-10-20 neterminuotai Vilniaus RAAD yra

123. UAB „Cestos maistas“ Puorių paukštynas 2006-01-03, atnaujintas 2011-03-27 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 124. AB „Zelvė“ 2004-12-30, atnaujintas 2010-03-16

ir 2012-01-16 neterminuotai Vilniaus RAAD yra

125. UAB „Alesnikų paukštynas“ 2011-12-30 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 6.6.2. 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršavedėms 126. Strielčiškių ŽUB (Varėnos r.) 2010-12-14 neterminuotai Alytaus RAAD yra 127. UAB „Ilgai“ 2010-11-10 neterminuotai Alytaus RAAD yra 128. UAB „Gudakiemis“ 2009-05-22, atnaujintas 2010-12-14 neterminuotai Alytaus RAAD yra 129. UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ 2006-08-01 neterminuotai Kauno RAAD yra 130. AB „Beržų kompleksas“ 2006-12-29 neterminuotai Kauno RAAD yra 131. ŽŪB „Vyčia“ 2007-03-14 neterminuotai Kauno RAAD yra 132. UAB „Dainiai“ 2007-01-01 neterminuotai Kauno RAAD yra 133. UAB „Sistem“ 2007-01-02 neterminuotai Kauno RAAD yra 134. Pauliukų ŽŪB 2007-10-31 neterminuotai Kauno RAAD yra 135. AB „Vingininkai“ 2005-12-30, atnaujintas 2010 m. neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 136. Ūkininko Kazimiero Baginsko Grabupių

kiaulių ferma 2005-01-04, atnaujintas 2011-03-22 neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra

137. UAB „Kontvainiai“ 2005-12-31, atnaujintas 2010 m. neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 138. UAB „Saerimner“ padalinys 08 (buvusi UAB

„Lekėčiai“) 2005-05-18 neterminuotai Marijampolės RAAD nėra

139. BLRĮ UAB „Sistem“ (buvusi UAB 2005-01-28 neterminuotai Marijampolės RAAD nėra

14

Eil. Nr.



„Balčiūnai“) 140. UAB „Saerimner“ padalinys 06 (buvusi

ŽŪKB „Kalvarijų bekonas“) 2005-07-27 2014-01-01 Marijampolės RAAD nėra

141. UAB „Sidabra“ (buvusi ŽŪB „Šešupė“) 2008-04-30 neterminuotai Marijampolės RAAD nėra 142. UAB „Eigirdžių agrofirma“ 2004-12-31, atnaujintas 2010-12-27 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 143. UAB „Saerimner“ Skabeikių padalinys 07 2006-12-27, atnaujintas 2010-12-28 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 144. UAB „Berka“ 2006-12-14, atnaujintas 2012-12-28 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 145. UAB „Saerimner“ Mūšos padalinys 03 2006-11-03, atnaujintas 2010-12-28 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 146. UAB „Kepalių bekonas“ 2005-12-29, atnaujintas 2010-12-27 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 147. UAB „Kepalių bekonas“ Šeduvos padalinys 2007-05-07, atnaujintas 2010-12-27 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 148. UAB „Litpirma“ 2005-12-29, atnaujintas 2010-12-28 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 149. ŽŪB „Gražionių bekonas“ 2005-05-30, atnaujintas 2010-12-27 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 150. UAB „Saerimner“ Sajas padalinys 2005-12-19, atnaujintas 2010-28 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 151. Stanislavos Krivickienės valstiečių ūkis 2008-07-04, atnaujintas 2012-12-27 neterminuotai Šiaulių RAAD yra 152. Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis AB

„Lietuvos veislininkystė“ 2012-04-23 neterminuotai Šiaulių RAAD yra

153. UAB „Pasodėlė“ (buvusi UAB „Krekenavos agrofirma“)

2008-04-25 neterminuotai Panevėžio RAAD nėra

154. UAB „Kupiškio Akmenlita“ 2007-12-28 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 155. UAB „Saerimner“(Pasvalio r.) 2005-12-29 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 156. UAB „Biržų bekonas“ 2005-11-28 neterminuotai Panevėžio RAAD yra 157. UAB „Žiobiškio kompleksas“ 2008-10-24 neterminuotai Panevėžio RAAD nėra 158. UAB „Anykščių Vosinta“ 2006-01-30, atnaujintas 2010-12-17 neterminuotai Utenos RAAD nėra 159. UAB „Saerimner“ 2006-12-08, atnaujintas 2010-12-15 neterminuotai Utenos RAAD nėra 160. UAB „Vikonas“ Piktagalys (buv „Jara“

Piktagalys) 2006-12-29 atnaujintas 2010-12-01 neterminuotai Utenos RAAD nėra

161 UAB „Naujasodžio agrofirma“ 2010-08-12 neterminuotai Utenos RAAD 162. UAB „Suginčiai“ 2012-06-14 neterminuotai Utenos RAAD 163. UAB „Cestos maistas“ 2004-12-31, atnaujintas 2010-12-20 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 164. UAB „Merkio agrofirma“ 2006-05-09, atnaujintas 2011-03-07 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 165. UAB „Vėjinė“ 2004-12-30, atnaujintas 2010-06-03 neterminuotai Vilniaus RAAD yra 166. Ūkininkas Č. Moroz 2010-12-02 neterminuotai Vilniaus RAAD yra

15

Eil. Nr.



6.7. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus 167. AB „Vakarų metalgama“ 2007-12-26, atnaujintas 2011-01-03 neterminuotai Klaipėdos RAAD nėra 168. UAB „Baltic premator Klaipėda“ 2005-12-30 neterminuotai Klaipėdos RAAD yra 169 UAB „Lietpak“ 2010-09-01 2015-12-31 Vilniaus RAAD yra 170. UAB „Elmoris“ 2012-04-26 neterminuotai Vilniaus RAAD yra

16

1.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė

Pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ar jos pavaldžioms institucijoms pavesta pateikti Triukšmo prevencijos tarybai informaciją apie patvirtintas triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus ir aplinkos triukšmą, Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimą.

1.2.1. Informacija apie triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.3.-VRM-02-V priemonės „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ valstybės projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“ 2013 m. parengtas ir paskelbtas metodinis leidinys „Triukšmo vertinimo ir valdymo modelis“. Modelį sudaro šios dalys: Triukšmo gyvenamojoje aplinkoje vertinimo ir valdymo, tiriant gyventojų prašymus, pareiškimus ar skundus tiesioginės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, modelis; Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo ir pakeitimo proceso triukšmo vertinimo ir valdymo modelis; Triukšmo valdymo priemonių taikymo pramoninės veiklos objektuose modelis; Esamos pramoninės veiklos triukšmo įvertinimo, taikant triukšmo matavimus ir skaičiavimus, modelis; Planuojamos ūkinės veiklos triukšmo įvertinimo modelis; Geležinkelio transporto, oro transporto, kelių transporto ir pramoninių objektų keliamo triukšmo matavimo geros praktikos vadovas. Metodinis leidinys skelbiamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos interneto svetainėje http://nvspl.lt/index.php?30141836.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos interneto svetainėje taip pat skelbiamas 2012 m. parengtas metodinis leidinys „Triukšmo rizikos sveikatai vertinimas“, kuris parengtas įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“.

1.2.2. Informacija apie aplinkos triukšmą

Įgyvendinant 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 101) (toliau – Aplinkos triukšmo direktyva) nuostatas, nuo 2007 m. Lietuvoje kas penkis metus sudaromi ar atnaujinami anksčiau sudaryti strateginiai triukšmo žemėlapiai didžiuosiuose miestuose (aglomeracijose), apie pagrindinius kelius ir pagrindinius geležinkelius. Aglomeracijose sudaromi kelių transporto, geležinkelių transporto, orlaivių transporto triukšmo bei triukšmo iš pramoninės veiklos zonų žemėlapiai.

2012–2013 metais strateginius aglomeracijų triukšmo žemėlapius sudarė ar atnaujino anksčiau sudarytus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atnaujino pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 milijonai transporto priemonių, strateginius triukšmo žemėlapius ir parengė naujus pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių, strateginius triukšmo žemėlapius. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos sudarė pagrindinių geležinkelių, kuriais per

17 metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkst. traukinių (geležinkelio kelio ruožas nuo Naujosios Vilnios iki Kaišiadorių), strateginius triukšmo žemėlapius.

Pagal strateginių triukšmo žemėlapių rezultatus pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėms sudarius strateginius triukšmo žemėlapius nustatyta, kad apie 78 tūkst. (apie 14 proc.) Vilniaus miesto gyventojų gyvena pastatuose, kurie yra veikiami vidutinio metinio dienos, vakaro ir nakties (paros) triukšmo rodiklio Ldvn ribinį dydį (65 dB) viršijančio kelių transporto triukšmo, Kauno mieste – apie 80 tūkst. (apie 25 proc.) gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 55 tūkst. (apie 34 proc.) gyventojų, Šiaulių mieste – apie 19 tūkst. (apie 16 proc.) gyventojų, Panevėžio mieste – apie 1 200 gyventojų.

2 lentelė. Atitinkamo kelių transporto triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB 70–74 dB >75 dB Vilnius 106 000 93 100 60 700 16 200 1 400 Kaunas 80 100 96 900 61 200 17 800 1 100 Klaipėda 39 700 43 300 38 000 13 500 3 500 Šiauliai 39 600 35 800 13 700 5 400 300 Panevėžys 66 000 12 600 1 200 <50 <50

2 pav. Atitinkamo kelių transporto triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose, proc.

Vidutinio metinio nakties triukšmo rodiklio Lnakties ribinį dydį (55 dB) viršijančio kelių transporto triukšmo veikiamuose pastatuose Vilniaus mieste gyvena apie 67 tūkst. (apie 12 proc.) gyventojų, Kauno mieste – apie 103 tūkst. (apie 33 proc.) gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 49 tūkst. (apie 30 proc.) gyventojų, Šiaulių mieste – apie 22 tūkst. (apie 18 proc.) gyventojų, Panevėžio mieste – apie 1 100 gyventojų.

3 lentelė. Atitinkamo kelių transporto triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

50–54 dB 55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB >70 dB Vilnius 91 100 54 300 12 300 1 000 <50 Kaunas 98 800 72 600 27 800 3 000 100

0

10

20

30

40

50

60

70

55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB 70–74 dB >75 dB

Gyv

ento

jų sk

aiči

us, p

roc.

Triukšmo lygis, dB

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

18

Klaipėda 44 200 34 400 11 900 2 200 200 Šiauliai 52 700 13 200 8 000 800 <50 Panevėžys 11 600 1 000 100 <50 <50

3 pav. Atitinkamo kelių transporto triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose, proc.

Vidutinio metinio dienos, vakaro ir nakties (paros) triukšmo rodiklio Ldvn ribinį dydį (65 dB) viršijančio geležinkelių transporto triukšmo veikiamuose pastatuose Vilniaus mieste gyvena apie 700 gyventojų, Kauno mieste – apie 100 gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 600 gyventojų, Šiaulių mieste – apie 100 gyventojų, Panevėžio mieste – iki 50 gyventojų.

4 lentelė. Atitinkamo geležinkelių transporto triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB 70–74 dB >75 dB Vilnius 3 800 1 800 600 100 <50 Kaunas 1 100 300 100 <50 <50 Klaipėda 1 500 900 300 300 <50 Šiauliai 1 200 300 100 <50 <50 Panevėžys 200 100 <50 <50 <50

Vidutinio metinio nakties triukšmo rodiklio Lnakties ribinį dydį (55 dB) viršijančio geležinkelių transporto triukšmo veikiamuose pastatuose Vilniaus mieste gyvena apie 1 500 gyventojų, Kauno mieste – apie 200 gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 1 000 gyventojų, Šiaulių mieste – apie 300 gyventojų, Panevėžio mieste – iki 50 gyventojų.

5 lentelė. Atitinkamo geležinkelių transporto triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

50–54 dB 55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB >70 dB

Vilnius 2 800 1 200 300 <50 <50 Kaunas 700 200 <50 <50 <50 Klaipėda 1 500 500 200 300 <50 Šiauliai 1 200 200 100 <50 <50 Panevėžys <50 <50 <50 <50 <50

05

101520253035404550

50–54 dB 55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB >70 dB

Gyv

ento

jų sk

aiči

us, p

roc.

Triukšmo lygis, dB

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

19

Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėms sudarant aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, buvo įvertintas Tarptautinio Vilniaus oro uosto, Zoknių aerodromo bei Stetiškių aerodromo orlaivių transporto triukšmas.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės sudaryto Tarptautinio Vilniaus oro uosto triukšmo strateginio žemėlapio duomenis, orlaivių transporto 55–59 dBA vidutinio metinio paros triukšmo lygio (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis Ldvn) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvena apie 9 000 gyventojų, 60–64 dBA – apie 4 500 gyventojų, 65–69 dBA – apie 2 300 gyventojų, 70–74 dBA – apie 400 gyventojų, didesnio nei 75 dBA – mažiau nei 50 gyventojų. Oro uosto 50–54 dBA vidutinio metinio nakties triukšmo lygio (nakties triukšmo rodiklis Lnakties) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvena apie 6 700 gyventojų, 55–59 dBA – apie 3 800 gyventojų, 60–64 dBA – apie 1 100 gyventojų, didesnio nei 65 dBA – mažiau nei 50 gyventojų.

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės sudaryto Zoknių aerodromo triukšmo strateginio žemėlapio duomenis, orlaivių transporto 55–59 dBA vidutinio metinio paros triukšmo lygio (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis Ldvn) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvena apie 2 000 gyventojų, 60–64 dBA – apie 2 000 gyventojų, 65–69 dBA – 200 gyventojų, didesnio nei 70 dBA – mažiau nei 50 gyventojų.

Pagal Panevėžio miesto savivaldybės sudaryto Stetiškių aerodromo triukšmo strateginio žemėlapio duomenis, orlaivių transporto 55–59 dBA vidutinio metinio paros triukšmo lygio (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis Ldvn) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvena apie 3 300 gyventojų, 60–64 dBA – apie 3 000 gyventojų, 65–69 dBA – apie 2 600 gyventojų, 70–74 dBA – apie 2 100 gyventojų, didesnio nei 75 dBA – apie 1 300 gyventojų.

Nakties metu Zoknių ir Stetiškių aerodromuose skrydžiai nevykdomi.

6 lentelė. Atitinkamo orlaivių transporto triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB 70–74 dB >75 dB Vilnius 9 000 4 500 2 300 400 <50 Šiauliai 2 000 2 000 200 <50 <50 Panevėžys 3 300 3 000 2 600 2 100 1 300

7 lentelė. Atitinkamo orlaivių transporto triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

50–54 dB 55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB >70 dB Vilnius 6 700 3 800 1 100 <50 <50 Šiauliai <50 <50 <50 <50 <50 Panevėžys <50 <50 <50 <50 <50

Vidutinio metinio dienos, vakaro ir nakties (paros) triukšmo rodiklio Ldvn ribinį dydį (55 dB) viršijančio pramoninės veiklos triukšmo veikiamuose pastatuose Vilniaus mieste gyvena apie 2 500 gyventojų, Kauno mieste – apie 6 800 gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 18 300 gyventojų, Šiaulių mieste – iki 50 gyventojų, Panevėžio mieste – apie 1 800 gyventojų.

20 8 lentelė. Atitinkamo pramoninės veiklos triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB 70–74 dB >75 dB Vilnius 1 900 200 300 100 <50 Kaunas 5 900 300 400 200 <50 Klaipėda 16 000 1 000 1 200 <50 100 Šiauliai <50 <50 <50 <50 <50 Panevėžys 1 100 200 300 200 <50

50 dB vidutinio metinio nakties triukšmo rodiklio Lnakties lygį viršijančio pramoninės veiklos triukšmo veikiamuose pastatuose Vilniaus mieste gyvena apie 2 300 gyventojų, Kauno mieste – apie 5 700 gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 13 700 gyventojų, Šiaulių mieste – iki 50 gyventojų, Panevėžio mieste – apie 1 000 gyventojų.

9 lentelė. Atitinkamo pramoninės veiklos triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius aglomeracijose

50–54 dB 55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB >70 dB Vilnius 1 500 500 200 100 <50 Kaunas 4 000 1 300 300 100 <50 Klaipėda 9 400 2 300 1 000 900 100 Šiauliai <50 <50 <50 <50 <50 Panevėžys 200 200 200 200 200

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos organizavo pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių, strateginių triukšmo žemėlapių sudarymo darbus. Lietuvoje buvo sukartografuotas 28 pagrindinių kelių ruožų, kurių bendras ilgis apie 570 km, triukšmas.

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenis, už aglomeracijų esančių pagrindinių kelių 55–59 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis Ldvn) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvena apie 7 300 gyventojų, 60–64 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio triukšmo – 3 900 gyventojų, 65–69 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio triukšmo – 1 000 gyventojų, didesnio nei 70 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio triukšmo – mažiau nei 50 gyventojų.

Už aglomeracijų esančių pagrindinių kelių 50–54 dB vidutinio metinio nakties triukšmo lygio (nakties triukšmo rodiklis Lnakties) triukšmo veikiamuose pastatuose gyvena apie 4 800 gyventojų, 55–59 dB vidutinio metinio nakties triukšmo lygio triukšmo – 1 900 gyventojų, didesnio nei 60 dB vidutinio metinio nakties triukšmo lygio triukšmo – mažiau nei 50 gyventojų.

Sudarius geležinkelio kelio ruožo Naujoji Vilnia–Kaišiadorys triukšmo strateginį žemėlapį, nustatyta, kad šalia geležinkelio gyvena apie 2 700 gyventojų, kurių gyvenamųjų pastatų fasadus veikia didesnio nei 55 dB lygio vidutinio metinio paros triukšmo lygio Ldvn geležinkelio transporto triukšmas. Šalia geležinkelio kelio ruožo Naujoji Vilnia–Kaišiadorys gyvena apie 600 gyventojų, kurių gyvenamojoje sklinda triukšmo ribinius dydžius viršijantis didesnio nei 65 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio Ldvn geležinkelio transporto triukšmas. Didesnio nei 50 dB lygio nakties metu važiuojančių traukinių triukšmas (Lnakties triukšmo rodiklis) sklinda teritorijoje, kurioje gyvena apie 1 800 gyventojų. Triukšmo ribinius dydžius

21 viršijančio (didesnio nei 55 dB Lnakties) pagrindinių geležinkelių transporto triukšmo veikiamuose pastatuose gyvena apie 1 100 gyventojų.

Su Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo triukšmo strateginio kartografavimo rezultatais Europos Sąjungos valstybėse visuomenė detaliau gali susipažinti Europos aplinkos agentūros interneto svetainėje http://noise.eionet.europa.eu/.

Pagal 2014 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos valstybių aglomeracijų triukšmo strateginių žemėlapių suvestinius duomenis, didesnė nei Lietuvos aglomeracijose didesnio nei 55 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) kelių transporto triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių dalis yra Liuksemburgo (90,92 proc.), Bulgarijos (84,44 proc.) ir Belgijos (77,22 proc.) aglomeracijose. Lietuvos aglomeracijose 67,51 proc. gyventojų gyvena pastatuose, ties kurių fasadais sklinda didesnis nei 55 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) kelių transporto triukšmas.

Lietuvos aglomeracijose 18,65 proc. gyventojų gyvena pastatuose, ties kurių fasadais sklinda didesnis nei 65 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) kelių transporto triukšmas. Daugiau nei Lietuvoje: Bulgarijoje – 27,65 proc., Ispanijoje – 24,26 proc., Šveicarijoje – 24,21 proc., Liuksemburge – 24,07 proc., Estijoje – 20,32 proc., Rumunijoje – 18,65 proc..

Pagal 2014 m. birželio 10 d. duomenis, aglomeracijų kelių transporto triukšmo strateginių žemėlapių Europos aplinkos agentūrai dar nepateikė Kipras, Graikija, Vengrija, Makedonija, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija. Lichtenšteine aglomeracijų nėra. Prancūzijos aglomeracijų kelių transporto triukšmo strateginių žemėlapių duomenys apima tik aglomeracijas, kuriose gyvena nuo 100 iki 250 tūkst. gyventojų. Šios ataskaitos 4 ir 5 paveiksluose taip pat nėra Nyderlandų Karalystės aglomeracijų kelių transporto triukšmo strateginių žemėlapių duomenų, nes Nyderlandų Karalystė Europos aplinkos agentūrai dar nepateikė bendro aglomeracijose gyvenančių žmonių skaičiaus.

4 pav. Europos Sąjungos valstybių, Norvegijos ir Šveicarijos aglomeracijų kelių transporto triukšmo didesnio nei 55 dB ir didesnio nei 65 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius, proc. (2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros duomenys)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Gyv

ento

jų sk

aiči

us, p

roc.

> 55 dB, Ldvn > 65 dB, Ldvn

22

5 pav. Europos Sąjungos valstybių, Norvegijos ir Šveicarijos aglomeracijų kelių transporto triukšmo didesnio nei 50 dB ir didesnio nei 55 dB vidutinio metinio nakties triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius, proc. (2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros duomenys)

10 lentelė. Europos Sąjungos valstybių, Norvegijos ir Šveicarijos aglomeracijų kelių transporto triukšmo vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius (2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros duomenys)

55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB 70–74 dB >75 dB Airija 365 500 177 000 155 300 97 600 13 800 Austrija 690 900 409 200 347 200 72 300 3 100 Belgija 72 000 10 500 5 900 1 600 400 Bulgarija 571 100 887 700 553 900 145 600 10 300 Čekijos Respublika 333 400 202 700 128 900 43 400 6 600 Danija 399 100 264 500 189 000 96 400 4 200 Estija 92 200 116 300 78 000 24 100 1 500 Islandija 16 500 14 900 9 400 4 800 500 Ispanija 1 016 800 1 190 000 980 900 421 400 34 900 Jungtinė Karalystė 4 185 100 1 812 700 1 526 700 1 068 100 141 600 Kroatija 14 800 11 400 8 300 3 200 100 Lenkija 2 043 500 1 633 700 1 087 100 494 900 95 900 Lietuva 331 400 281 700 174 800 52 900 6 300 Liuksemburgas 38 500 35 100 18 800 7 600 100 Malta 16 500 14 400 18 300 5 900 900 Norvegija 323 700 221 400 146 200 73 500 6 700 Olandija 1 422 600 1 124 400 510 000 42 500 100 Prancūzija 758 900 660 700 399 700 153 400 18 800 Rumunija 122 700 86 200 70 600 30 300 4 000 Suomija 282 800 224 300 105 900 32 800 1 100 Švedija 562 600 287 200 156 400 36 800 7 200

0

10

20

30

40

50

60

70

Gyv

ento

jų sk

aiči

us, p

roc.

> 50 dB, Lnakties > 55 dB, Lnakties

23

Šveicarija 833 400 689 400 545 000 342 200 65 200 Vokietija 2 189 600 1 415 900 1 003 400 427 600 53 800

11 lentelė. Europos Sąjungos valstybių, Norvegijos ir Šveicarijos aglomeracijų kelių transporto triukšmo vidutinio metinio nakties triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius (2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros duomenys)

50–55 dB 55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB >70 dB Airija 210 700 178 100 103 300 34 500 3 700 Austrija 450 400 365 500 95 600 7 300 800 Belgija 18 600 6 200 1 700 600 <50 Bulgarija 776 100 763 200 193 600 22 300 1 200 Čekijos Respublika 220 400 139 800 55 900 9 900 700 Danija 313 000 196 700 135 400 14 800 100 Estija 115 500 87 500 26 400 3 000 <50 Islandija 16 200 11 000 6 800 2 600 200 Ispanija 1 253 600 1 044 200 519 400 75 700 2 900 Jungtinė Karalystė 2 717 800 1 756 400 1 220 900 177 100 7 700 Kroatija 12 100 9 000 4 300 200 <50 Lenkija 1 748 300 1 118 800 575 800 200 200 19 700 Lietuva 298 400 175 500 60 100 7 000 300 Liuksemburgas 39 000 18 600 8 300 100 <50 Malta 14 400 19 200 6 000 1 400 <50 Norvegija 252 000 171 200 100 000 25 600 900 Olandija 1 111 000 546 000 85 300 400 <50 Prancūzija 723 800 397 700 156 300 26 100 900 Rumunija 90 900 72 300 40 100 7 800 700 Suomija 537 500 115 000 41 000 3 200 <50 Švedija 328 300 170 300 51 500 7 700 1 200 Šveicarija 670 100 523 800 311 000 50 300 11 700 Vokietija 1 633 300 1 075 700 489 600 74 700 3 800

Pagal 2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros parengtus Europos Sąjungos valstybių aglomeracijų pramoninės veiklos triukšmo strateginių žemėlapių suvestinius duomenis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, triukšmo iš pramoninės veiklos zonų veikiamų gyventojų dalis didžiausia Lietuvos aglomeracijose.

Pagal 2014 m. birželio 10 d. duomenis, aglomeracijų pramoninės veiklos zonų triukšmo strateginių žemėlapių Europos aplinkos agentūrai dar nepateikė Kipras, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Makedonija, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija. Lichtenšteine aglomeracijų nėra. Prancūzijos aglomeracijų pramoninės veiklos triukšmo žemėlapių duomenys apima tik aglomeracijas, kuriose gyvena nuo 100 iki 250 tūkst. gyventojų. Šios ataskaitos 6 paveiksle taip pat nėra Nyderlandų Karalystės aglomeracijų pramoninės veiklos triukšmo strateginių žemėlapių duomenų, nes Nyderlandų Karalystė Europos aplinkos agentūrai dar nepateikė bendro aglomeracijose gyvenančių žmonių skaičiaus.

24

6 pav. Europos Sąjungos valstybių ir Norvegijos aglomeracijų triukšmo iš pramoninės veiklos zonų didesnio nei 55 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) ir didesnio 50 dB vidutinio metinio nakties triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius, proc. (2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros duomenys)

12 lentelė. Europos Sąjungos valstybių ir Norvegijos aglomeracijų triukšmo iš pramoninės veiklos zonų vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius (2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros duomenys)

55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB 70–74 dB > 75 dB Austrija 4 200 800 200 100 100 Belgija 600 200 <50 <50 <50 Bulgarija 3 600 600 100 200 <50 Čekijos Respublika 700 100 <50 <50 <50 Danija 200 <50 <50 <50 <50 Estija 6 000 2 100 500 <50 <50 Islandija 700 <50 <50 <50 <50 Ispanija 8 700 3 500 2 000 200 300 Jungtinė Karalystė 56 700 23 900 13 100 5 700 8 000 Kroatija 900 100 <50 <50 <50 Lenkija 40 800 3 100 900 <50 <50 Lietuva 24 900 5 900 2 200 500 100 Malta <50 <50 <50 <50 <50 Norvegija 100 <50 <50 <50 <50 Olandija 67 700 3 300 600 <50 <50 Prancūzija 6 700 2 900 1 300 <50 <50 Rumunija <50 <50 <50 <50 <50 Suomija 1 800 100 <50 <50 <50 Švedija <50 <50 <50 <50 <50 Vokietija 27 500 6 100 3 400 200 200

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Gyv

ento

jų sk

aiči

us, p

roc.

> 55 dB, Ldvn > 50 dB, Lnakties

25

13 lentelė. Europos Sąjungos valstybių ir Norvegijos aglomeracijų triukšmo iš pramoninės veiklos zonų vidutinio metinio nakties triukšmo lygio (Lnakties triukšmo rodiklis) veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius (2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros duomenys)

50–55 dB 55–59 dB 60–64 dB 65–69 dB > 70 dB Austrija 700 100 <50 <50 <50 Belgija 400 100 <50 <50 <50 Bulgarija 2 500 400 <50 200 <50 Čekijos Respublika <50 100 <50 <50 <50 Danija 200 0 <50 <50 <50 Estija 4 400 1 400 200 <50 <50 Islandija 700 <50 <50 <50 <50 Ispanija 3 700 1 800 300 200 <50 Jungtinė Karalystė 53 500 20 400 12 900 4 800 6 900 Kroatija 300 <50 <50 <50 <50 Lenkija 12 700 1 100 100 <50 <50 Lietuva 15 100 4 300 1 700 1 300 300 Malta <50 <50 <50 <50 <50 Norvegija 100 <50 <50 <50 <50 Olandija 700 400 200 <50 5 200 Prancūzija 3 500 200 <50 <50 <50 Rumunija <50 <50 <50 <50 <50 Suomija 900 <50 <50 <50 <50 Švedija <50 <50 <50 <50 <50 Vokietija 12 800 2 300 1 200 100 200

Sudarius triukšmo strateginius žemėlapius, Aplinkos triukšmo direktyva Europos Sąjungos valstybes įpareigoja per metus sudaryti veiksmų planus triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti. Vykdant šiuos įpareigojimus, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tokius veiksmų planus turėjo sudaryti iki 2013 m. liepos 18 d.

Atsižvelgiant į Aplinkos triukšmo direktyvos įpareigojimus, šios ataskaitos rengimo metu Lietuvoje sudaryti pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų triukšmo prevencijos veiksmų planai.

Įgyvendinus pagrindinių kelių triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirto veiksmų plano priemones, tikimasi, kad triukšmo sumažėjimą patirs apie 900 gyventojų. Įgyvendinus pagrindinių geležinkelių triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirto veiksmų plano priemones, tikimasi, kad triukšmo sumažėjimą patirs apie 1 200 gyventojų. Įgyvendinus Vilniaus miesto triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirto veiksmų plano priemones, tikimasi, kad triukšmo sumažėjimą patirs apie 10 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus Kauno miesto triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirto veiksmų plano priemones, tikimasi, kad triukšmo sumažėjimą patirs apie 20 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus Klaipėdos miesto triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirto veiksmų plano priemones, tikimasi, kad triukšmo sumažėjimą patirs apie 17 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus Šiaulių miesto triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirto veiksmų plano priemones, tikimasi, kad triukšmo sumažėjimą patirs apie 6 tūkst. gyventojų.

26 Įgyvendinus Panevėžio miesto triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirto veiksmų plano priemones, tikimasi, kad triukšmo sumažėjimą patirs apie 8 200 gyventojų.

Pagal Aplinkos triukšmo direktyvos nuostatas, veiksmų planai valstybėse turėjo būti sudaryti iki 2013 m. liepos 18 d., tačiau tokie dokumentai laiku patvirtinti tik Panevėžyje ir Kaune. Kiti veiksmų planai patvirtinti vėluojant: pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planas patvirtintas 2013 m. rugpjūčio 14 d., Šiauliuose – 2014 m. birželio 26 d., Klaipėdoje – 2014 m. spalio 23 d., Vilniuje – 2014 m. gruodžio 3 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planas parengtas, tačiau nepatvirtintas. Pagal Aplinkos triukšmo direktyvos 1 straipsnio nuostatas, pagal triukšmo kartografavimo rezultatus valstybės narės patvirtina veiksmų planus, kaip užkirsti kelią aplinkos triukšmui ar prireikus bent jį sumažinti atitinkamose vietovėse, o ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti žmonių sveikatai, ir kaip išlaikyti tinkamą aplinkos triukšmo lygį ten, kur jis toks yra.

Triukšmo prevencijos veiksmų planų suvestinių ataskaitų Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikimo galutinis terminas buvo 2014 m. sausio 18 d. Dėl laiku nepatvirtintų triukšmo prevencijos veiksmų planų Europos Komisija prieš Lietuvą galės inicijuoti Europos Bendrijos steigimo sutarties 225 straipsnio pažeidimo procedūrą.

Triukšmo strateginis kartografavimas ir veiksmų planavimas yra nuolatinis, kas penkerius metus atliekamas darbas. Kitą kartą triukšmo strateginiai žemėlapiai turės būti atnaujinti iki 2017 m. birželio 30 d., triukšmo prevencijos veiksmų planai – iki 2018 m. liepos 18 d.

Europos Komisijos statistikos agentūra EUROSTAT kasmet atlieka gyventojų apklausas apie nusiskundimus triukšmu. Pagal apklausų duomenis, 2013 metais 14,1 proc. Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad kenčia dėl kaimynų ar dėl iš gatvės sklindančio triukšmo. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, triukšmu mažiau nei Lietuvoje skundėsi Kroatijos (10,0 proc.), Estijos (10,8 proc.), Bulgarijos (11,1 proc.), Islandijos (11,6 proc.), Norvegijos (11,7 proc.), Slovėnijos (12,3 proc.), Švedijos (12,4 proc.), Vengrijos (12,5 proc.), Suomijos (13,4 proc.), Lenkijos (14 proc.) gyventojai. Europos Sąjungos (ES-28) vidurkis – 19 proc.

7 pav. Dėl kaimynų ar dėl iš gatvės sklindančio triukšmo besiskundžiančių gyventojų skaičius Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

10

12

14

16

18

20

22

24

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Gyv

ento

jų sk

aiči

us, p

roc.

Metai

ES-27 (ES-28)

Lietuva

27 1.2.3. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms teikiami gyventojų skundai dėl triukšmo

Rengiant šią ataskaitą buvo kreiptasi į visuomenės sveikatos centrus apskrityse dėl jų aptarnaujamose teritorijose 2012 ir 2013 metais gautų gyventojų skundų dėl triukšmo (stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo bei infragarso ir žemo dažnio garsų). Visi visuomenės sveikatos centrai apskrityse pateikė 2012 m. ir 2013 m. gautų gyventojų skundų ataskaitas.

Pagal visuomenės sveikatos centrų apskrityse informaciją, pastebimas gyventojų skundų dėl triukšmo (stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo bei infragarso ir žemo dažnio garsų) skaičiaus didėjimas 2013 metais, palyginti su 2012 metų duomenimis.

8 pav. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse 2011–2013 m. gauti skundai dėl stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo

49 50

71

177

144159

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

2011 2012 2013

Pagrįsti skundai

Nepagrįsti skundai

28

9 pav. VSC apskrityse 2011/2012/2013 m. gauti skundai dėl infragarso ir žemo dažnio garsų keliamo triukšmo

14 lentelė. Visuomenės sveikatos centrų (VSC) apskrityse ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) 2012 m. gauti skundai dėl stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo

Visuomenės sveikatos centras apskrityje

Bendras skundų skaičius

Pagrįsti skundai, skaičius (proc.)

Atlikta skundų kontrolė, skaičius

Nenagrinėta skundų, skaičius

Persiųsta nagrinėti kitoms institucijoms, skaičius

Gauti persiųsti skundai, skaičius

Alytaus VSC 8 2 (25) 7 1 0 3 Kauno VSC 28 12 (42,8) 22 4 2 1 Klaipėdos VSC 32 5 (15,6) 16 16 2 7 Marijampolės VSC 4 0 (0) 2 2 1 2 Panevėžio VSC 9 3 (33) 7 1 1 1 Šiaulių VSC 8 3 (37,5) 3 2 0 1 Tauragės VSC 1 0 (0) 1 0 0 0 Telšių VSC 3 3 (100) 1 2 0 0 Utenos VSC 7 2 (30) 3 3 3 1 Vilniaus VSC 88 22 (25) 38 7 4 6 VVSPT 8 1 (12,5) 1 7 7 0 Iš viso: 196 50 (25,77) 101 45 20 22

15 lentelė. Visuomenės sveikatos centrų (VSC) apskrityse 2013 m. gauti skundai dėl stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo








Alytaus VSC 6 2 (50) 4 2 0 0 Kauno VSC 53 16 (30,2) 26 23 2 15

37 8

1011

33

0

5

10

15

20

25

30

35

2011 2012 2013

Skundai dėl infragarso ir žemo dažnio garsų

Pagrįsti skundai

Nepagrįsti skundai

29 Klaipėdos VSC 26 4 (15) 16 9 0 8 Marijampolės VSC 9 1 (12,5) 8 1 0 2 Panevėžio VSC 8 2 (25) 6 1 0 2 Šiaulių VSC 18 6 9 5 0 6 Tauragės VSC 3 0 0 1 0 3 Telšių VSC 1 0 0 1 0 0 Utenos VSC 6 0 5 1 0 1 Vilniaus VSC 100 40 (40) 48 3 7 39 Iš viso: 230 71 (30,9) 122 47 9 76

16 lentelė. Visuomenės sveikatos centrų (VSC) apskrityse ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) 2012 m. gauti skundai dėl infragarso ir žemo dažnio garsų keliamo triukšmo








Alytaus VSC 1 1 (100) 1 0 0 0 Kauno VSC 0 0 0 0 0 0 Klaipėdos VSC 2 0 1 1 0 0 Marijampolės VSC 0 0 0 0 0 0 Panevėžio VSC 1 1 (100) 1 0 0 0 Šiaulių VSC 0 0 0 0 0 0 Tauragės VSC 1 0 1 0 0 0 Telšių VSC 0 0 0 0 0 0 Utenos VSC 2 2 (100) 2 0 0 0 Vilniaus VSC 8 3 (37,5) 5 0 0 0 VVSPT 2 0 0 1 1 1 Iš viso: 16 7 (43,75) 11 2 1 0

17 lentelė. Visuomenės sveikatos centruose (VSC) apskrityse 2013 m. gauti skundai dėl infragarso ir žemo dažnio garsų keliamo triukšmo








Alytaus VSC 0 0 0 0 0 0 Kauno VSC 3 2 (66,6) 2 1 0 1 Klaipėdos VSC 5 0 5 0 0 0 Marijampolės VSC 1 0 1 0 0 0 Panevėžio VSC 0 0 0 0 0 0 Šiaulių VSC 1 0 0 0 0 0 Tauragės VSC 0 0 0 0 0 0 Telšių VSC 0 0 0 0 0 0 Utenos VSC 5 1 (20) 4 0 0 0 Vilniaus VSC 26 5 (37,5) 9 0 0 9 Iš viso: 41 8 (19,5) 21 1 0 10

30 1.2.4. Informacija apie Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimą

Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai 2012 metais buvo numatyta įgyvendinti dvi priemones, kurios abi įgyvendintos. Pagal Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių planą šio priemonių plano priemonėms įgyvendinti lėšų neskirta, todėl jos įgyvendintos kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis.

18 lentelė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai numatytų Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plano 2012 metų priemonių įgyvendinimas

Priemonės pavadinimas Priemonės įgyvendinimas 2012 metais 1.2. Tobulinti specialistų kvalifikaciją triukšmo kartografavimo srityje – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose ir kursuose

Priemonei įgyvendinti lėšų neskirta, todėl priemonė įgyvendinta kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.3.-VRM-02-V priemonės „Viešųjų politikų reformos skatinimas“ valstybės projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“ buvo įsigyta geografinių informacinių sistemų (GIS) programinė įranga, kuria naudotis buvo apmokyti du Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos darbuotojai. Mokymai truko 14 dienų ir apėmė šiuos mokymo modulius: ArcGIS Desktop II: Įrankiai ir Funkcionalumas; ArcGIS Desktop III: GIS Darbo eiga ir Analizė; Duomenų gamybos ir redagavimo metodai; Žemėlapių kūrimas ir publikavimas naudojant ArcGIS; Žemėlapių kūrimas ir publikavimas naudojant ArcGIS; Darbas su 3D GIS naudojant ArcGIS; Analizė naudojant ArcGIS Desktop. Mokymuose įgyta kompetencija taikoma tvarkant strateginių triukšmo žemėlapių erdvinių duomenų rinkmenas Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo ataskaitoms Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikti.

4.2. Kasmet atlikti už triukšmo strateginį kartografavimą atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos lyginamąją analizę ir informuoti visuomenę apie jos rezultatus

Parengta „Už triukšmo strateginį kartografavimą atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos lyginamoji analizė (2012 m. ataskaita)“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. gruodžio 20 d. raštu pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

31

Detalesnė informacija apie Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimą kitose institucijose pateikta šios ataskaitos 1.7 skyriuje.

1.2.5. Informacija apie Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimą

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 157 „Dėl Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai 2012–2013 metais buvo numatyta įgyvendinti šešias priemones. Visos priemonės įgyvendintos.

Pagal Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių planą šio priemonių plano priemonėms įgyvendinti lėšų neskirta, todėl jos įgyvendintos kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis.

19 lentelė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavestų Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2012–2013 metų priemonių įgyvendinimas

Priemonės pavadinimas Priemonės įgyvendinimas 2012–2013 metais 3.1. Tobulinti triukšmo prevencijos srities specialistų kvalifikaciją – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose ir kursuose

Priemonei įgyvendinti lėšų neskirta, todėl priemonė įgyvendinta kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių įstaigų darbuotojai 2012 m. kovo 19–23 d. dalyvavo Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro Rygoje (Latvija) organizuotuose tarptautiniuose mokymuose dėl gebėjimų stiprinimo aplinkos ir sveikatos srityje. Mokymai buvo skirti aplinkos ir sveikatos sektoriaus specialistų gebėjimams stiprinti kai poveikio sveikatai vertinimas įtraukiamas į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo procesus. Mokymų metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios įstaigos darbuotojas skaitė pranešimą (pranešimo pavadinimas angl. „The Case of Wind Farm Health Impact Assessment in Lithuania“) apie vėjo elektrinių triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų poveikio sveikatai vertinimą. Įgyvendindama 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.3.-VRM-02-V priemonės „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ valstybės projektą „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2013 m. vasario 27 d. Vilniuje organizavo apskrito stalo diskusiją su visuomenės sveikatos centrų apskrityse atstovais, skirtą aptarti

32 Priemonės pavadinimas Priemonės įgyvendinimas 2012–2013 metais

rengiamo triukšmo vertinimo ir valdymo modelio ataskaitą ir aptarti triukšmo vertinimo ir valdymo tikslines problemas, susijusias su triukšmo vertinimu ir valdymu Lietuvoje. Renginio metu buvo skaityti pranešimai: „Projekto „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“ veiklos „Triukšmo vertinimo ir valdymo modelio parengimas“ pristatymas“; „Pramoninės veiklos triukšmo įvertinimo, taikant triukšmo sklidimo skaičiavimo metodus, modelio pristatymas“; „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo proceso triukšmo vertinimo ir valdymo modelio pristatymas“.

3.2. Organizuoti mokytojų, teritorijų planavimo, transporto organizavimo, visuomenės sveikatos, vidaus reikalų, policijos pareigūnų ir specialistų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą triukšmo prevencijos klausimais

Priemonei įgyvendinti lėšų neskirta, todėl priemonė įgyvendinta kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldaus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro organizuotuose profesinio tobulinimo kursuose „Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 2013 m. spalio 2 d. buvo skaityta paskaita „Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas: reglamentavimas, triukšmo sklidimo aplinkoje apskaičiavimas“.

3.3. Organizuoti triukšmo valdymą vykdančių institucijų darbuotojų seminarus triukšmo prevencijos klausimais

Priemonei įgyvendinti lėšų neskirta, todėl priemonė įgyvendinta kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis. 2012 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje buvo organizuota apskrito stalo diskusija, skirta triukšmo strateginius žemėlapius sudarančių įstaigų ir įmonių atstovus supažindinti su naujausiais turimais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateiktais aplinkos triukšmo direktyvos antrojo įgyvendinimo etapo triukšmo strateginio kartografavimo rezultatais, pristatyti naujausią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turimą informaciją apie suderintųjų triukšmo įvertinimo metodų (angl., Common Noise Assessment Methods in Europe, CNOSSOS-EU) rengimą. 2013 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldus Vilniaus visuomenės sveikatos centras organizavo seminarą-viešąją konsultaciją „Fizikinių ir kitų aplinkos veiksnių poveikio visuomenės sveikatai įvertinimas teritorijų planavimo ir statinių projektų rengimo metu“, kurio metu buvo skaityti pranešimai „Bendrieji triukšmo vertinimo reikalavimai“ ir „Triukšmo vertinimo praktiniai klausimai“.

33 Priemonės pavadinimas Priemonės įgyvendinimas 2012–2013 metais 4.1. Pagal kompetenciją teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir jos pavaldžios įstaigos raštu, el. paštu ar telefonu pagal kompetenciją teikia triukšmo valdymo informaciją suinteresuotiems asmenims. Aktuali triukšmo valdymo informacija, leidiniai skelbiami institucijų interneto svetainėse.

4.2. Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą

Priemonei įgyvendinti lėšų neskirta. Priemonė įgyvendinta kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis. 2012–2013 metais Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimo proga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir jos pavaldžios įstaigos parengė informacinius pranešimus žiniasklaidai, kurie buvo skelbiami institucijų interneto svetainėse.

4.3. Organizuoti informacinės medžiagos apie triukšmo žalą parengimą ir pateikimą per visuomenės informavimo priemones, mokymo įstaigas

Priemonei įgyvendinti lėšų neskirta, todėl priemonė įgyvendinta kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų turimomis galimybėmis. 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras dalyvavo Lietuvos radijo laidoje „Raktas“, kurioje kalbėjo apie triukšmo žalą ir apie Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. gegužės 31 d. parengtą Valstybės audito ataskaitą „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“. 2012 metais buvo parengtas ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbtas straipsnis „NoiseWatch“ – naujoji interaktyvi paslauga gyventojams“ apie naujausią Europos aplinkos agentūros interaktyvią informacinę sistemą suteikiančią galimybę gyventojams savarankiškai vertinti juos supančios aplinkos triukšmingumą. Straipsnyje taip pat buvo pateikta ir informacija apie triukšmo žalą. 2013 metais buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldaus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje paskelbtas straipsnis „Pakankamas dėmesys ausims padės išvengti klausos sutrikimų“. 2013 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje paskelbtas pranešimas „2013 metų Europos garsinės aplinkos apdovanojimai“.

Detalesnė informacija apie Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimą kitose institucijose pateikta šios ataskaitos 1.8 skyriuje.

34 1.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pavaldžių institucijų pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė

Pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ar jos pavaldžioms institucijoms pavesta pateikti Triukšmo prevencijos tarybai triukšmo valdymo informaciją apie pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir oro transportą.

1.3.1. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. kovo 4 d. raštu Nr. 242(1.20) informavo Triukšmo prevencijos tarybą techniškai aptarnaujančią instituciją, kad siekiant sumažinti geležinkelių transporto keliamą triukšmą 2012 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendino šias priemones:

1. Rimkų geležinkelio stotyje įrengta 149 m ilgio bei 4 m aukščio triukšmo mažinimo užtvara; 2. Tarpstočiuose Vilnius–Kirtimai–Valčiūnai, Valčiūnai–Jašiūnai–Stasylos–V.S., Vilnius–Paneriai I II,

Paneriai–Lentvaris I, Kaišiadorys–Pravieniškės–Palemonas I, Jiesia–Mauručiai I, Mauručiai–Jūrė–Kazlų Rūda I, Radviliškis–Šilėnai II, Radviliškis–Pagėgiai nušlifuota 134,7 km ilgio bėgių.

2012 m. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos sudarė geležinkelio kelio ruožo Naujoji Vilnia–Kaišiadorys strateginį triukšmo žemėlapį. Šis žemėlapis panaudotas sudarant pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planą. Su pagrindinių geležinkelių strateginius triukšmo žemėlapiu galima susipažinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos internetinėje svetainėje http://www.vgi.lt/triuksmo-valdymas.

20 lentelė. Pagrindiniai geležinkelio ruožai, kuriais per 2012 m. važiavo daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių

Eil. Nr. Geležinkelio linijos pavadinimas Linijos ilgis, km Iš viso traukinių per metus 1 Paneriai–Lentvaris 9 46166 2 Lentvaris–Kaišiadorys 49 35941 3 Vilnius–Paneriai 9 36051 4 Vilnius–N. Vilnia 9 32391

Sudarius pagrindinių geležinkelių strateginius triukšmo žemėlapius nustatyta, kad didesnio nei 55 dBA pagrindinių geležinkelių transporto Ldvn triukšmo lygio veikiamuose pastatuose gyvena apie 2 700 gyventojų. Didesnio nei 50 dBA pagrindinių geležinkelių transporto Lnakties triukšmo lygio veikiamuose pastatuose gyvena apie 1 800 gyventojų. Pagal strateginio triukšmo kartografavimo rezultatus, zonoje, kurioje triukšmo lygis viršija nustatytas triukšmo ribines vertes, gyvena 1 206 gyventojai. Planuojant triukšmo prevencijos veiksmus, buvo nustatytos problematiškiausios teritorijos ir išanalizuotos galimybės dėl triukšmo prevencijos priemonių jose įgyvendinimo per ateinančius penkerius metus.

Parengtas pagrindinių geležinkelių triukšmo mažinimo veiksmų planas visuomenei skelbiamas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje http://www.vgi.lt/. Vadovaujantis Aplinkos triukšmo direktyvos nuostatomis taip pat pateikiama suvestinė informacija, apibūdinanti svarbiausius strateginio triukšmo žemėlapio ir veiksmų plano dalykus.

Pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų plano priemonėms įgyvendinti reikia apie 113 mln. litų. Tikėtina veiksmų plano įgyvendinimo pabaiga 2018 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinus pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planą tikimąsi, kad triukšmo sumažėjimą patirs 1 206 gyventojai.

35

Pagal pateiktą informaciją akustinio efektyvumo įvertinimas bus analizuojamas kito strateginio triukšmo kartografavimo laikotarpio metu.

Informacija apie triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirtą veiksmų planą skelbiama interneto svetainėje http://www.vgi.lt/images/foto/docs/Triuksmo_valdymas/Triuksmo_prevencijos_veiksmu_planas.pdf.

1.3.2. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. (6.10)2-1214 informavo Triukšmo prevencijos tarybą techniškai aptarnaujančią instituciją, kad vykdant pagrindinių automobilių kelių aplinkos triukšmo tyrimą, analizę ir strateginį kartografavimą pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos reikalavimus, parengti strateginiai pagrindinių automobilių kelių triukšmo žemėlapiai, statistiniai duomenys ir ataskaita.

2012 m. buvo vykdomas antrasis strateginio triukšmo kartografavimo etapas (2007–2012 metai). Antrojo triukšmo strateginio kartografavimo etapo strateginiuose triukšmo žemėlapiuose pateikiama 2011 m. situacija. Triukšmas kartografuojamas 570,25 km ilgio visų pagrindinių kelių, t. y. tų kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 mln. transporto priemonių, tinkle (28-iuose kelių ruožuose).

10 pav. Kartografuojami pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 mln. automobilių, ruožai valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių tinkle

36

21 lentelė. Kartografuojami pagrindinių kelių ruožai ir duomenys apie eismą juose (2011 m. situacija)

Europinis kelio numeris

Kelio ruožas Pradžia, km Pabaiga, km Ilgis, m VMEI, mln.

aut. / metus VMPEI, aut. / parą LA, % SA, % Vvid.

E85 A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (I ir II etapai) 18,11 95,52 77410 7,13–9,63 19537–26373 80,6–85,4 14,6–19,4 95,7–106,6

E85, E67 (I ir II etapai) 102,90 235,65 132750 3,13–8,28 8581–22692 77,4–84,9 15,1–22,6 100,1–124,0 E85 (I ir II etapai) 281,86 304,89 23030 3,31–6,99 9066–19137 81,8–89,0 11,0–18,2 93,6–112,8 E262 A6 Kaunas–Zarasai–

Daugpilis (I ir II etapai) 5,95 30,84 24890 3,88–6,96 10631–19058 89,1–89,7 10,3–10,9 69,2–79,7

E262 A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (I ir II etapai) 130,66 134,12 3460 4,08 11167 96,3 3,7 49,1

E272 A2 Vilnius–Panevėžys 9,27 78,45 69180 3,25–11,89 8897–32589 85,6-94,0 6,0–14,4 56,6–108,9 E28 A3 Vilnius–Minskas 6,69 11,95 5260 4,68 12819 86,8 13,2 79,9 E67 A5 Kaunas–

Marijampolė–Suvalkai 5,57 63,73 58160 3,63–7,06 9943–19354 79,7 20,3 75,9–94,2

E272 A9 Panevėžys-Šiauliai 5,00 8,49 3490 3,09 8453 86,2 13,8 82,9 E272 A9 Panevėžys-Šiauliai 53,04 56,75 3710 4,01 10973 88,1 11,9 60,1 E272 A9 Panevėžys-Šiauliai 70,61 75,70 5090 3,56 9752 89,4 10,6 69,2 E67 A10 Panevėžys–

Pasvalys–Ryga 9,00 23,30 14300 3,13 8578 75,7 24,3 89,2

E272 A11 Šiauliai–Palanga 2,65 23,91 21260 3,05 8369 87,0 13,0 88,6

E272 A11 Šiauliai–Palanga 144,43 146,41 1980 4,71 12891 93,5 6,5 72,1 E77 A12 Ryga-Šiauliai–

Tauragė–Kaliningradas 59,43 68,34 8910 3,24–4,17 8886–11431 89,4–92,9 7,1–10,6 77,9–86,9

E77 A12 Ryga-Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 151,67 157,45 5780 4,84 13271 95,0 5,0 59,0

E272 A13 Klaipėda–Liepoja 0,00 24,77 24770 3,43–7,61 9386-20838 93,0–93,3 6,7–7,0 84,9–91,6 – A14 Vilnius–Utena 10,66 21,17 10510 4,04 11055 92,9 7,1 69,5 E85 A15 Vilnius–Lyda 10,65 11,41 760 3,75 10270 93,3 6,7 83,6 E28 A16 Vilnius–Prienai–

Marijampolė 18,02 29,49 11470 3,70 10134 90,9 9,1 84,4

– 102 Vilnius–Švenčionys– 16,30 21,09 4790 3,05 8346 93,8 6,2 88,0

37

Europinis kelio numeris

Kelio ruožas Pradžia, km Pabaiga, km Ilgis, m VMEI, mln.

aut. / metus VMPEI, aut. / parą LA, % SA, % Vvid.

Zarasai – 122 Daugpilis–Rokiškis–

Panevėžys 104,63 106,15 1520 3,31 9080 89,2 10,8 88,8

– 128 Valkininkų g. st.–Daugai–Alytus 39,21 44,14 4930 3,53 9661 86,8 13,2 89,6

– 130 Kaunas–Prienai–Alytus 5,82 34,37 28550 3,06–6,68 8389–18291 90,0–93,2 6,8–10,0 48,5–82,4

– 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 8,49 10,54 2050 3,84 10513 93,6 6,4 44,8

– – 210,87 228,83 12200 3,15-3,60 8626–9853 89,0-92,5 7,5–11,0 75,6–87,7 – 164 Mažeikiai–Plungė–

Tauragė 139,38 142,15 2770 3,44 9436 95,0 5,0 48,7

– 168 Klaipėda–Kretinga 7,86 9,37 1510 4,09 11213 94,6 5,4 75,1 VMEI – vidutinis metinis eismo intensyvumas, mln. automobilių per metus VMPEI – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, automobilių skaičius per parą LA – lengvieji automobiliai SA – sunkieji automobiliai Skaičiavimams buvo naudojami faktiniai 2011 m. (sausis – gruodis) eismo intensyvumo ir greičio matavimų duomenys. Duomenis pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. E67 (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha) E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas) E77 (Pskovas–Ryga–Šiauliai–Karaliaučius (Kaliningradas)–Varšuva–Krokuva–Budapeštas) E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis) E262 (Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezekne–Ostravas) E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga–Klaipėda).

38

Kartografuojami pagrindinių kelių ruožai – užmiesčio keliai. Jų koridoriai nėra tankiai užstatyti. Kartografuojamai teritorijai būdingas tipiškas gyvenviečių, išsidėsčiusių prie kelio ar netoli kelio, tinklas. Kartografuojami keliai kerta Garliavos (13 322 gyv.), Tauragės (29 124 gyv.), Trakų (5 725 gyv.), Utenos (33 860 gyv.), Vievio (5 142 gyv.) miestus ir Karmėlavos miestelį (2 886 gyv.) bei patenka į Jonavos (34 954 gyv.), Palangos (17 623 gyv.), Priekulės (1 725 gyv.), Radviliškio (20 339 gyv.) miestus ir į Kairių (1 158 gyv.), Pumpėnų (952 gyv.) miestelius. Prie nagrinėjamų kelių yra kitų miestų, miestelių, kaimų, pavienių sodybų.

Didelė pagrindinių užmiesčio kelių (>3 mln. aut./m.) ruožų dalis tiesiasi neapgyvendintomis teritorijomis. Tai – agrarinės paskirties žemės, miškai.

22 lentelė. Kartografuojamų pagrindinių kelių ryšys su aglomeracijomis

Aglomeracija Kartografuojami keliai, kurie ribojasi su aglomeracija ar prasideda nuo aglomeracijos ribos

Vilniaus A1, A2, A3, A14, A15, A16, 102 Kauno A1, A5, A6, 130, 141 Klaipėdos A1, A13, 141, 168 Šiaulių A9, A11, A12 Panevėžio A9, 122

39

23 lentelė. Įvertintas bendras skaičius žmonių, gyvenančių ne aglomeracijose, būstuose, kuriuos veikia nurodytų Lnakties verčių intervalų triukšmas 4 m aukštyje virš žemės paviršiaus ties „triukšmingiausiu“ fasadu

Kelio ruožas Pradžia, km

Pabaiga, km

50–54 dB Lnakties veikiamų žmonių skaičius (šimtais)




>70 dB Lnakties veikiamų žmonių skaičius (šimtais)

A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 18,11 95,52 14 1 0 0 0 A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 102,90 235,65 3 1 0 0 0 A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 281,86 304,89 0 0 0 0 0 A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 5,95 30,84 6 4 0 0 0 A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 130,66 134,12 2 0 0 0 0 A2 Vilnius–Panevėžys 9,27 78,45 1 0 0 0 0 A3 Vilnius–Minskas 6,69 11,95 1 0 0 0 0 A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 5,57 63,73 3 4 0 0 0

A9 Panevėžys–Šiauliai 5,00 8,49 0 0 0 0 0 A9 Panevėžys–Šiauliai 53,04 56,75 2 0 0 0 0 A9 Panevėžys–Šiauliai 70,61 75,70 1 0 0 0 0 A10 Panevėžys–Pasvalys-Ryga 9,00 23,30 0 0 0 0 0

A11 Šiauliai–Palanga 2,65 23,91 1 0 0 0 0 A11 Šiauliai–Palanga 144,43 146,41 2 0 0 0 0 A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 59,43 68,34 0 0 0 0 0

A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 151,67 157,45 4 1 0 0 0

A13 Klaipėda–Liepoja 0,00 24,77 0 0 0 0 0 A14 Vilnius–Utena 10,66 21,17 0 0 0 0 0 A15 Vilnius–Lyda 10,65 11,41 0 0 0 0 0 A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 18,02 29,49 1 0 0 0 0

102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 16,30 21,09 0 0 0 0 0

122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžy 104,63 106,15 0 1 0 0 0

40

Kelio ruožas Pradžia, km

Pabaiga, km





>70 dB Lnakties veikiamų žmonių skaičius (šimtais)

128 Valkininkų g. st.–Daugai–Alytus 39,21 44,14 0 0 0 0 0

130 Kaunas–Prienai–Alytus 5,82 34,37 4 3 0 0 0 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 8,49 10,54 1 0 0 0 0

– 210,87 228,83 0 3 0 0 0 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 139,38 142,15 2 1 0 0 0

168 Klaipėda–Kretinga 7,86 9,37 0 0 0 0 0

41

24 lentelė. Įvertintas bendras visame kartografuojamame plote skaičius žmonių, gyvenančių ne aglomeracijose, tokiuose būstuose, kuriuos veikia nurodytų Ldvn ir Lnakties verčių intervalų triukšmas 4 m aukštyje virš žemės paviršiaus ties „triukšmingiausiu“ fasadu

Triukšmo veikiamų žmonių skaičius 55–59 dB Ldvn 60–64 dB Ldvn 65–69 dB Ldvn 70–74 dB Ldvn

Iš viso: 7327 3770 1133 38 Būstuose su specialia izoliacija 86 120 22

Triukšmo veikiamų žmonių skaičius ― 50–54 dB Lnakties 55–59 dB Lnakties 60–64 dB Lnakties

Iš viso: ― 4770 1900 91 Būstuose su specialia izoliacija ― 86 120 22

25 lentelė. Įvertintas bendras visame kartografuojamame plote skaičius žmonių, gyvenančių ne aglomeracijose, tokiuose būstuose, kuriuos veikia viršnorminių Ldvn (>65 dB) ir Lnakties (>55 dB) verčių triukšmas 4 m aukštyje virš žemės paviršiaus ties „triukšmingiausiu“ fasadu

Triukšmo veikiamų žmonių skaičius 65–69 dB Ldvn 70–74 dB Ldvn Iš viso: 1133 38 Būstuose su specialia izoliacija 120 22 Triukšmo veikiamų žmonių skaičius 55–59 dB Lnakties 60–64 dB Lnakties Iš viso: 1900 91 Būstuose su specialia izoliacija 120 22

Kartu su strateginiu triukšmo kartografavimu pradėtas ir sistemingas valstybinės reikšmės automobilių kelių triukšmo valdymas: parengta ir patvirtinta „Automobilių kelių triukšmo ilgalaikė strategija“ (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-165). Įvertinus pirmojo etapo (2006–2007 metų) pagrindinių kelių triukšmo strateginius žemėlapius, parengtas ir patvirtintas 2009–2013 m. pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planas. Planas yra vykdomas.

Įvertinus parengtus antrojo triukšmo strateginio kartografavimo etapo, t. y. visų pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 mln. transporto priemonių, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-351 patvirtintas 2014–2018 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planas. Planas skelbiamas interneto svetainėje http://www.lakd.lt/lt.php/triuksmo_valdymas/triuksmo_prevencijos_veiksmu_planai/15818.

1.3.3. Civilinės aviacijos administracija

Civilinės aviacijos administracija 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 12R-541 ir 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 12R-823 pateikė Triukšmo prevencijos tarybą techniškai aptarnaujančiai įstaigai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų monitoringo 2012 m. ataskaitas. Buvo pateiktas triukšmo poveikio oro uostų apylinkėse įvertinimas pagal 2012 metų triukšmo kontrolės sistemos duomenis bei triukšmo sklaidos žemėlapius.

Civilinės aviacijos administracija 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. 12R-532 pateikė Triukšmo prevencijos tarybą techniškai aptarnaujančiai įstaigai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų triukšmo monitoringo 2013 m. ataskaitas. Buvo pateiktas triukšmo poveikio oro uostų apylinkėse įvertinimas pagal 2013 m.

42

2.3.3.1. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto triukšmo monitoringas 2012 ir 2013 metais

Tarptautinio Vilniaus oro uosto valdomas sklypas yra 326,4351 ha. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto triukšmo kontrolės sistemą sudaro 4 stacionarūs triukšmo matavimo taškai bei centrinė sistema, į kurią patenka informacija tiek iš matavimo taškų, tiek iš radiolokacinės sistemos. Matavimo taškų vietos:

1. Dailidžių g. (Antakalnis), apie 4,5 km išilgai nutolęs nuo kilimo ir tūpimo tako;

2. Birbynių g. (Rasos), apie 2 km išilgai nutolęs nuo kilimo ir tūpimo tako;

3. Sakalaičių g. (Salininkai), apie 2 km išilgai nutolęs nuo kilimo ir tūpimo tako;

4. Sodų bendrija (Salininkai), apie 3,5 km išilgai nutolęs nuo kilimo ir tūpimo tako.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo takas 2013 m. dažniau naudotas 20-a kryptimi. Skrydžių skaičius žiemos ir vasaros sezonų metu Tarptautiniame Vilniaus oro uoste yra gana stabilus. Lyginant skrydžių statistiką su 2012 m. matoma, kad 2013 m. didėjo atvykimų ir išvykimų skaičius 02-a kryptimi. Atvykimų 02-a kryptimi augimas yra teigiama tendencija, kadangi šioje kilimo tūpimo tako pusėje lėktuvai praskrenda virš rečiau apgyvendintų vietovių. Išvykimų 20-a kryptimi skaičius beveik 2 kartus didesnis, nei išvykimų 02-a kryptimi, tai taip pat teigiamas faktorius dėl jau anksčiau minėtos priežasties.

2012 m. 3-iame matavimo taške, kuris yra Salininkuose Sakalaičių gatvėje, nakties metu triukšmo lygiai (daugiau nei 55 dBA) gegužės, birželio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, atitinkamai Lnakties – 56,9 dBA, 55,1 dBA, 57,2 dBA ir 56,4 dBA. Šios ataskaitos 11–15 paveiksluose pavaizduota bendra triukšmo matavimų rezultatų tendencija per 5 metus. Iš esmės vidutinis triukšmingumas nelabai skiriasi. Šiek tiek ryškiau skiriasi 2010 m. triukšmingumas 4-ame matavimų taške, tačiau tai greičiausiai susiję su triukšmo sistemos darbo sutrikimais.

Šios ataskaitos 11 paveiksle palyginti pateikiami Ldvn dydžiai orlaivių triukšmo matavimo stotyse 2012 ir 2013 metais. Stoties M01 Ldvn informacijos už 2012 m. nėra dėl nepakankamų matavimo duomenų, tačiau lyginant kitų stočių duomenis matoma, jog stotyse M02 ir M03 Ldvn triukšmo rodiklio lygis 2013 m. buvo mažesnis nei 2012 m., nors skrydžių skaičius lyginant su šiais metais buvo didesnis. Stotyje M04 triukšmo rodiklio Ldvn lygis didėjo 0,5 dBA. Didesnė nei 65 dB Ldvn vertė 2013 m. nebuvo viršyta nei vienoje stacionarioje triukšmo stebėsenos stotyje.

Oro uosto triukšmo žemėlapių modeliavimo rezultatai sutampa su tiesioginių triukšmo stebėsenos stotyse išmatuotais triukšmo lygiais. Jeigu imtume atskirai triukšmingiausius metų mėnesius (pvz. vasaros metu), tai triukšmo žemėlapio kontūrai būtų truputį didesni. Pagal triukšmo kontrolės sistemos sugeneruotus triukšmo sklaidos žemėlapius buvo įvertintas padidintoje triukšmo zonoje gyvenančių gyventojų skaičius.

Pagal Tarptautinio Vilniaus oro uosto 2012 m. triukšmo stebėsenos ir kartografavimo rezultatus per didelio triukšmo zonoje (Ldvn > 65 dBA; Lnakties > 55 dBA) yra 492 namai, t.y. 184 namais daugiau nei 2011 m. Toks skirtumas gali būti ir dėl preliminaraus namų skaičiavimo (skaičiavimai atliekami, naudojantis triukšmo žemėlapiais ir „google maps“ programa). Dauguma šių namų nėra gyvenamosios paskirties, tai sodo nameliai, kur gyventojai dažniausiai būna tik šiltuoju metų laiku. Ligoninių, mokyklų, darželių bei kitų triukšmui jautrių pastatų šioje zonoje nėra.

43

Pagal Tarptautinio Vilniaus oro uosto 2013 m. triukšmo stebėsenos ir kartografavimo rezultatus per didelio triukšmo zonoje (Ldvn > 65 dBA) yra 257 namai, t.y. 95 namais daugiau nei 2012 m. Padidinto triukšmo nakties metu zonoje (Lnakties > 55 dBA) yra 433 namai, t.y. 103 namais daugiau nei 2012 m.

11 pav. Tarptautinio Vilniaus oro uosto triukšmo stebėsenos duomenys 2012–2013 metais

M01 M02 M03 M04Ldvn 2012 metai 61,0 63,1 58,7Ldvn 2013 metai 64,7 60,1 62,6 59,2

55,056,057,058,059,060,061,062,063,064,065,066,0

Ldvn

, dB

44

12 pav. Tarptautinio Vilniaus oro uosto 5 metų triukšmo stebėsenos duomenys (Ldvn triukšmo rodiklis) stotyje Nr. 1

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Metinisvidurkis

2008 m. 53,0 48,3 47,6 51,6 50,9 47,5 48,8 53,2 50,5 45,8 45,7 46,5 49,12009 m. 43,0 43,6 45,2 34,1 37,6 46,9 47,1 44,9 44,7 45,4 43,7 50,5 43,92010 m. 49,8 50,4 52,5 50,6 52,6 53,1 50,1 52,2 52,8 52,3 52,1 47,3 51,32011 m. 49,1 48,9 48,3 50,9 52,4 51,5 51,4 51,9 51,6 51,9 51,2 54,3 51,12012 m. 49,5 49,9 51,1 51,2 52,2 52,7 50,8 52,1 52,2 52,1 51,7 50,8 51,4

30,0

35,0

40,0

45,0

50,0

55,0

60,0

Ldvn

, dB

45



2008 m. 63,8 61,5 58,9 61,1 63,7 61,8 56,6 58,3 60,1 60,62009 m. 56,5 57,1 56,9 57,2 59,1 58,8 58,7 54,9 57,2 58,0 56,7 61,9 57,82010 m. 56,8 61,4 61,4 63,3 63,8 63,5 62,7 48,5 60,22011 m. 60,1 57,4 57,5 60,6 59,8 60,6 60,7 61,1 62,3 61,7 59,9 62,5 60,42012 m. 58,5 59,8 60,3 61,2 61,3 61,0 60,4 59,2 62,4 55,8 61,8 60,1 60,2

45,0

47,0

49,0

51,0

53,0

55,0

57,0

59,0

61,0

63,0

65,0

Ldvn

, dB

46



2008 m. 60,4 60,8 60,5 62,0 63,0 62,6 64,0 62,0 60,0 60,6 60,9 61,52009 m. 58,8 58,5 59,3 61,2 61,9 62,1 61,9 59,8 58,5 57,6 60,02010 m. 57,3 58,0 60,2 59,7 61,4 61,2 60,9 61,7 60,7 60,4 59,0 57,2 59,82011 m. 57,5 54,6 56,5 59,6 62,2 62,1 61,9 62,7 62,4 62,2 61,1 61,3 60,32012 m. 57,4 56,3 49,3 60,2 63,5 62,6 61,3 60,9 64,1 63,3 61,9 62,0 60,2

45,0

47,0

49,0

51,0

53,0

55,0

57,0

59,0

61,0

63,0

65,0

Ldvn

, dB

47



2008 m. 56,8 57,7 56,7 59,5 61,5 61,4 59,3 60,9 54,2 54,6 56,2 58,12009 m. 55,0 53,7 55,6 55,9 57,6 58,7 58,6 56,1 56,6 54,1 54,6 56,02010 m. 55,3 52,3 58,5 59,5 59,1 59,1 58,2 56,8 56,6 53,4 52,6 51,82011 m. 52,9 53,2 54,1 56,3 58,8 59,3 58,4 58,4 57,3 56,8 56,9 54,5 56,42012 m. 54,1 57,7 59,3 60,0 57,3 55,2 58,8 58,3 57,1 58,2 56,9 53,1 57,2

50

52

54

56

58

60

62

64

Ldvn

, dB

48

2.3.3.2. VĮ „Kauno aerouostas“ orlaivių triukšmo monitoringas

VĮ „Kauno aerouostas“ įsikūręs Karmėlavos miestelyje, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km šiaurės rytų kryptimi nuo Kauno miesto. Maža dalis Kauno oro uosto valdomo žemės sklypo patenka į Jonavos rajono savivaldybės teritoriją, nuo Jonavos miesto per 17 km pietvakarių kryptimi. Bendras oro uosto teritorijos plotas – 438,372 ha. Kauno oro uosto kilimo-tūpimo tako ilgis – 3250 m, plotis – 45 m. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis su Kauno oro uosto teritorija ribojasi ar yra šalia teritorijos 54 žemės sklypai, iš kurių 13 yra kitos paskirties, 35 – žemės ūkio paskirties, 6 – miškų ūkio paskirties. Šalia Kauno oro uosto teritorijos yra 2 pastatai, kuriems nėra suformuotų žemės sklypų.

Karmėlavos gyvenvietėje gyvena apie 2 886 gyventojus, veikia Balio Buračio gimnazija (Vilniaus g. 67) – apie 982 m į Šiaurę nuo kilimo tūpimo tako ir apie 93 m nuo šiaurinės oro uosto teritorijos ribos, Karmėlavos ambulatorija (Vilniaus g. 9) – apie 412 m į Šiaurės vakarus nuo Kauno oro uosto teritorijos ribų, Karmėlavos lopšelis-darželis „Žilvitis“ (Vilniaus g. 71) – apie 989 m į Šiaurę nuo oro uosto kilimo tūpimo tako ir apie 82 m nuo šiaurinės oro uosto teritorijos ribos.

Pagal pateiktą informaciją triukšmo žemėlapiai kiekvienais metais patalpinami į VĮ „Kauno aerouostas“ internetinę svetainę www.kaunas-airport.lt, kur su jais gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys.

VĮ „Kauno aerouostas“ orlaivių triukšmo stebėsenai naudoja 4 stacionarias ir vieną mobilią triukšmo matavimo stotį.

MP01 – įrengta įmonės teritorijoje, gaisrinės patalpose, veikia nuo 2005 m.; MP02 – mobili orlaivių triukšmo kontrolės ir monitoringo stotis, naudojama skundų tyrimams nuo

2005 m.; MP03 – įrengta oro uosto vakaruose Domeikavos seniūnijoje, Smiltynių kaime, Kauno rajone,

UAB „Agnapolio dvaras“ priklausančiuose pastatuose. Stotis nuo KTT galo nutolusi 4,7 km. Įrengta pirmo plėtros etapo metu, 2006 m.

MP04 (Didysis Raistas). Įrengta Rytų kryptimi nuo KTT, Užusalių seniūnijoje, Didžiajame raiste. Nuo KTT galo stotis nutolusi 3,4 km. Įrengta pirmo plėtros etapo metu, 2006 m.

MP05 (VST). Įrengta 3 km išilgai KTT, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pastatuose, esančiuose Kauno dalinio taktiko ir specialaus parengimo centro šaudykloje.

Pagal stacionarių orlaivių triukšmo stebėsenos stočių 2013 m. duomenis didžiausia apskaičiuota metinė vertė Ldvn triukšmo rodiklio vertė buvo pasiekta orlaivių triukšmo stebėsenos stotyje MP05 ir siekė 52,40 dBA. Atitinkamai orlaivių triukšmo monitoringo stotis MP01 2013 m. užfiksavo 52,30 dBA dydžio Ldvn, stotis MP03 – 43,20 dBA, o MP04 stotis – 49,30 dBA.

Didžioji dalis išvykimų iš VĮ „Kauno aerouostas“ 2013 m. buvo vykdomi apytikriai ties kilimo-tūpimo tako ir riedėjimo tako susidūrimo vieta, t.y. maždaug 900 m nuo kilimo-tūpimo tako galo. Besileidžiantys orlaiviai kilimo-tūpimo taką ratais paliečia taip pat ne pačiame jo gale, o tik maždaug 600 m atstumu nuo galutinio taško. Šie duomenys buvo įvertinti braižant orlaivių triukšmo žemėlapius. Iš triukšmo žemėlapių matoma, kad gyvenamieji namai nepatenka į zoną, kurioje triukšmo lygis siekia daugiau nei 65 dBA.

49

16 pav. Kauno oro uosto triukšmo stebėsenos duomenys (Ldvn triukšmo rodiklis) 2007–2013 metais

MP01 MP03 MP04 MP052007 m. 23,2 45,2 61,4 50,42008 m. 53,3 43,1 47,1 49,12009 m. 53,0 43,3 47,4 51,12010 m. 54,7 44,8 55,7 55,22011 m. 53,4 44,7 55,6 50,52012 m. 59,9 47,0 54,5 52,32013 m. 52,3 43,2 49,3 52,4

20

25

30

35

40

45

50

55

60

65

Ldvn

, dB

50

17 pav. Kauno oro uosto triukšmo stebėsenos duomenys (Ldvn triukšmo rodiklis) 2007–2013 metais stotyje MP01

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis2007 m. 33,62008 m. 49,2 54,3 52,9 55,1 52,5 53,1 51,9 53,0 55,6 51,6 53,6 53,42009 m. 51,2 52,2 53,7 51,8 51,3 52,4 53,9 54,3 54,42010 m. 51,7 52,6 53,6 57,6 57,4 55,8 53,9 50,3 53,72011 m. 56,0 55,2 47,2 52,6 53,0 53,4 55,2 56,02012 m. 55,7 55,0 53,9 52,7 53,3 52,7 68,2 55,9 55,5 53,2 51,62013 m. 48,1 47,9 46,6 51,2 54,1 53,7 54,5 53,4 53,1 54,4 52,0 50,8

30

35

40

45

50

55

60

65

70

Ldvn

, dB

51


Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis2007 m. 39,7 42,3 42,2 49,3 46,4 45,6 43,7 43,6 45,8 44,0 43,3 41,92008 m. 42,9 44,2 42,8 44,2 44,8 44,8 42,8 42,5 41,4 40,3 42,6 41,82009 m. 40,5 41,0 43,6 41,2 46,9 43,6 43,8 42,9 42,9 43,2 43,9 43,12010 m. 40,7 41,3 43,3 43,8 45,5 45,9 45,7 45,4 47,1 45,2 46,3 42,92011 m. 43,4 43,2 44,8 39,3 45,4 44,3 44,5 46,4 45,6 45,5 45,52012 m. 45,2 43,2 45,6 47,2 45,1 43,0 45,8 45,3 48,02013 m. 37,5 34,9 37,2 42,3 44,1 44,6 45,5 44,5 44,7 44,4 43,6 42,4

30

32

34

36

38

40

42

44

46

48

50

Ldvn

, dB

52


Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis2007 m. 45,0 53,3 70,9 57,9 57,8 56,2 35,2 52,8 46,3 42,62008 m. 43,8 44,7 48,7 46,3 46,4 44,8 43,6 49,4 45,5 49,3 46,92009 m. 47,2 42,1 43,3 47,0 42,1 50,3 50,7 46,92010 m. 45,5 44,4 46,1 52,0 55,4 50,4 47,2 46,4 63,8 56,4 57,6 45,32011 m. 44,6 47,8 46,4 55,4 64,1 47,4 56,3 49,3 48,8 48,1 48,12012 m. 46,9 49,1 58,3 55,8 46,8 45,1 47,5 54,4 50,8 46,0 46,82013 m. 55,9 49,1 51,0 45,4 47,4 44,2 47,6 45,8 42,3 45,1

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

Ldvn

, dB

53


Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis2007 m. 48,2 52,2 52,8 48,1 47,22008 m. 48,7 49,6 48,2 52,1 50,9 50,0 48,0 47,4 48,6 47,8 48,82009 m. 47,3 47,6 50,2 53,4 51,3 54,1 54,3 53,8 44,0 48,3 49,32010 m. 46,0 45,2 47,6 54,8 58,4 55,1 56,0 56,1 55,9 59,0 53,92011 m. 54,1 54,4 49,1 45,1 53,3 48,9 45,6 48,7 49,5 47,7 45,72012 m. 45,0 56,5 49,3 52,5 49,8 47,6 55,9 46,6 54,62013 m. 54,0 51,8 51,7

40

42

44

46

48

50

52

54

56

58

60

Ldvn

, dB

54

2.3.3.3. VĮ „Tarptautinis Palangos oro uostas” orlaivių triukšmo monitoringas

VĮ „Tarptautinis Palangos oro uostas“ įkurtas Palangos miesto šiaurinėje pusėje, apie 6 km atstumu nuo miesto centro, šalia magistralinio kelio A13 Palanga–Liepoja.

Arčiausiai oro uosto teritorijos esančios gydymo įstaigos yra: Palangos greitosios medicinos pagalbos skyrius 2,15 km atstumu ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninė 2,4 km atstumu. Arčiausiai oro uosto teritorijos esantys darželiai ir mokyklos yra lopšelis-darželis „Nykštukas“ 3,86 km atstumu, Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla 3,91 km atstumu, lopšelis-darželis „Žilvinas“ 4,04 km atstumu, Palangos senoji gimnazija 4,14 km atstumu. Arčiausiai oro uosto teritorijos esantys viešbučiai yra pietų pusėje: viešbutis „Medūza“ 1,68 km atstumu, viešbutis „Palangos perliukas“ 1,88 km atstumu, viešbutis „Vanagupė“ 1,9 km atstumu.

Triukšmo kontrolės sistemą sudaro 2 stacionarios, 1 mobili orlaivių keliamo triukšmo matavimo stotys bei centrinė tarnybinė stotis. Abi stacionarios triukšmo matavimo stotys yra išdėstytos išilgai kilimo tūpimo tako (toliau – KTT) – pirmoji yra Palangoje ir nutolusi nuo KTT apie 4 km, o antroji Monciškėse, nutolusi nuo KTT apie 2 km. Triukšmo matavimo stotis:

M 01 – stacionari orlaivių triukšmo kontrolės ir monitoringo stotis Palangoje; M 02 – stacionari orlaivių triukšmo kontrolės ir monitoringo stotis Raganės vaikų poilsio stovykloje; M 03 – mobili orlaivių triukšmo kontrolės ir monitoringo stotis.

2012 m. stotyje M02 užfiksuoto triukšmo lygis lyginant su kitų praėjusių metų dienos ir vakaro laiku yra sumažėjęs. Matavimo stotyje M01 2012 m. užfiksuotas triukšmas nestipriai sumažėjo visą parą. Ldvn lygis, lyginant su 2011 m., yra sumažėjęs, tačiau lyginant su 2008 m. Palangos miesto pusėje išaugo virš 2 dBA. 2012 m. didesnis triukšmo lygis per parą yra fiksuojamas matavimo stotyje M02. Tokį kitimą nulėmė šia kryptimi vykdomų kilimo/tūpimo operacijų skaičius ir atitinkamai skridimas žemesniame aukštyje, lyginant su Palangos miesto kryptimi.

Ldvn 65 dBA lygis ne tik neuždengia gyvenamųjų teritorijų, bet ir nepatenka toliau už oro uosto KTT ribų. Todėl metinės paros triukšmo viršijimo normos nefiksuojamos. Galima tvirtinti, kad triukšmo stotims artimose teritorijose dėl orlaivių skrydžių sukeliamas vidutinės metų paros triukšmo lygis yra mažesnis už miesto aplinkoje įprastai vyraujantį vidutinį triukšmo lygį (nuo 50 dBA ir daugiau). Nakties laikotarpiu Lnakties 55 dBA lygis yra tik nežymiai pastebimas ant KTT ploto.

2012 m. pabaigoje buvo gautas vienas gyventojo skundas dėl per didelio skrydžių triukšmo Palangos mieste, šalia esančios triukšmo stoties M01, tačiau tokį skundą dėl fiksuojamų sistemoje triukšmo lygių galima vertinti kaip neadekvatų ir susijusį su konkretaus skrydžio ir tam tikro paros laiko atveju, kuris konkrečiai nebuvo įvardintas.

Metinis Ldvn rodiklis stacionariose orlaivių triukšmo matavimo stotyse 2013 m. buvo mažesnis lyginant su 2012 m. ir siekė 35,10 bei 37,50 dBA atitinkamai M01 ir M02 stotyse.

55

21 pav. Tarptautinio Palangos oro uosto triukšmo stebėsenos duomenys 2012–2013 metais stebėsenos stotyse M01 ir M02

M01 M02Ldvn 2012 metai 36,5 38,7Ldvn 2013 metai 35,1 37,5

33,0

34,0

35,0

36,0

37,0

38,0

39,0

Ldvn

, dB

56

22 pav. Tarptautinio Palangos oro uosto 2013 m. triukšmo stebėsenos duomenys stotyje M01

Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis GruodisLdienos 37,6 37,8 36,8 34,5 36,2 29,9 33,8 29,0 41,7 38,7 38,3Lvakaro 28,1 27,9 24,6 26,9Lnakties 35,5 37,9 35,0 34,8 31,3 26,3 24,3 24,3 29,3 36,6 33,8Ldvn 36,1 37,0 35,4 33,8 34,6 29,8 31,6 27,0 38,9 37,2 36,5

20

25

30

35

40

45

L, d

B

57

23 pav. Tarptautinio Palangos oro uosto 2013 m. triukšmo stebėsenos duomenys stotyje M02

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis GruodisLdienos 22,3 36,8 39,7 36,4 37,3 36,5 41,7 38,7 40,6 37 39,4 48,8Lvakaro 20,2 35,4 38 19,3Lnakties 35,8 37,1 36,6 35,5 36 28,8 17 35,6 39,9 36,3Ldvn 19,4 35,7 38 35,7 35,9 35,5 39,7 35,7 40,1 37,6 37,7 45,8

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

L, d

B

58

1.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė

Pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavesta pateikti Triukšmo prevencijos tarybai informaciją apie nustatytus pažeidimus, nurodytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 424 „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimas“ ir 183 „Viešosios rimties trikdymas“ straipsniuose bei informaciją apie triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į rengiamus regionų plėtros planų projektus.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija informacijos apie triukšmo valdymą 2012 ir 2013 m. Triukšmo prevencijos tarybai nepateikė.

1.5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktos triukšmo valdymo informacijos analizė

Pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavesta pateikti Triukšmo prevencijos tarybai informaciją apie triukšmo prevencijos reikalavimus, nustatytus traktorių ir žemės ūkio technikos atitiktį ir techninę būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir šių reikalavimų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 18 d. rašte Nr. 2D-845(12.6) pateiktoje informacijoje Triukšmo prevencijos tarybai teigiama, kad traktorių ir žemės ūkio mašinų techninę atitiktį reglamentuojančiuose teisės aktuose 2012 m. nebuvo nustatytų naujų reikalavimų, susijusių su triukšmo prevencija. Toliau buvo atliekama esamų reikalavimų laikymosi kontrolė. Tikrinant eksploatuojamų traktorių ir žemės ūkio mašinų techninę būklę, be kita ko, buvo kontroliuojama, kaip laikomasi reikalavimų, susijusių su triukšmo prevencija. Vykdydami šiuos darbus, savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai 2011–2012 m. patikrino 143 tūkst. traktorių ir savaeigių mašinų techninę būklę. Šios mašinos atitinka joms taikomus techninius reikalavimus, tarp jų ir susijusius su keliamo triukšmo lygiu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija informacijos apie triukšmo prevencijos reikalavimus, nustatytus traktorių ir žemės ūkio technikos atitiktį ir techninę būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose, 2013 m. Triukšmo prevencijos tarybai nepateikė.

1.6.Savivaldybių triukšmo valdymo informacijos analizė

Pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles, savivaldybėms pavesta pateikti Triukšmo prevencijos tarybai informaciją apie Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimą, nustatytas tyliąsias zonas, parengtus teritorijų planavimo sprendinius, susijusius su triukšmo prevencija, atliktą teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, patvirtintas triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles ir jų įgyvendinimą, patvirtintus triukšmo savivaldybės teritorijose rodiklius, nustatytą muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja fiziniai ir juridiniai asmenys, trukmę, patvirtintas gyvenamųjų vietovių

59

teritorijas, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, parengtus ir patvirtintus savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus ir jų įgyvendinimą bei informaciją apie triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių, įtrauktų į regionų plėtros planus, įgyvendinimą.

Savivaldybės taip pat teikia informaciją apie triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose rezultatus. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės papildomai teikia informaciją ir apie savo aglomeracijos strateginius triukšmo žemėlapius.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė savivaldybėms unifikuotą pavyzdinę savivaldybės triukšmo valdymo informacijos ataskaitos–klausimyno formą. Ši forma buvo paskelbta Vilniaus visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje. Nustatytu laiku negavus iš savivaldybių užpildytų triukšmo valdymo informacijos ataskaitų–klausimynų savivaldybėms buvo išsiųsti priminimai:

1) Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 7 d. raštu Nr. (12-77)-2-679 ir 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. (12-77)-2-928. Apie savivaldybes, kurios neatsakė į priminimus buvo informuoti Vyriausybės atstovai apskrityse (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 7 d. raštas Nr. (12-77)-2-1184 ir 2013 m. kovo 15 d. raštas Nr. (12-77)-2-1318).

2) Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 25 d. raštu Nr. 12(12.77)-2-2396 ir 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 12(12.77)-2-3441. Apie savivaldybes, kurios neatsakė į priminimus buvo informuoti Vyriausybės atstovai apskrityse (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 17 d. raštas Nr. 12(12.77)-2-4924).

3) Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 12(12.77)-2-6555 buvo kreiptasi į Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m. ir Kauno m. savivaldybes dėl Aglomeracijos triukšmo prevencijos veiksmų plano suvestinės informacijos.

1.6.1. Savivaldybių triukšmo valdymo informacijos pateikimas

Iš 60 savivaldybių informaciją apie triukšmo valdymą 2012 m. pateikė 58 (96,7 proc.), 2013 m. – 59 (98,3 proc.) savivaldybės. Šioje ataskaitoje pateikiama savivaldybių triukšmo valdymo informacija apima laikotarpį iki 2014 m. I ketvirčio pabaigos. 2012 m. triukšmo valdymo informacijos nepateikė: Akmenės r. ir Mažeikių r. savivaldybės. 2013 m. triukšmo valdymo informacijos nepateikė Jonavos r. savivaldybė. Šios ataskaitos 21 paveiksle pateikta savivaldybių triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai kaita per 5 metus.

60

24 pav. Savivaldybių triukšmo valdymo informacijos pateikimas per 5 metus

26 lentelė. Savivaldybių triukšmo valdymo informacijos pateikimas 2009–2013 m.

Savivaldybė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 1. Akmenės r. + – + – + 2. Alytaus m. + + + + + 3. Alytaus r. + + + + + 4. Anykščių r. + + + + + 5. Birštono + + + + + 6. Biržų r. + + + + + 7. Druskininkų + + + + + 8. Elektrėnų + – + + + 9. Ignalinos r. – + + + + 10. Jonavos r. – + – + – 11. Joniškio r. + + – + + 12. Jurbarko r. + – + + + 13. Kaišiadorių r. + + + + + 14. Kalvarijos + + + + + 15. Kauno m. + + + + + 16. Kauno r. – + + + + 17. Kazlų Rūdos + + + + + 18. Kelmės r. – + + + + 19. Kėdainių r. + + – + + 20. Klaipėdos m. + + + + + 21. Klaipėdos r. + + + + + 22. Kretingos r. + + + + + 23. Kupiškio r. + + – + + 24. Lazdijų r. + + + + + 25. Marijampolės + – – + + 26. Mažeikių r. + + + – +

52 5247

58 59

8 813

2 1

0

10

20

30

40

50

60

70

2009 2010 2011 2012 2013

Nepateikusių informacijossavivaldybių skaičius

Pateikusių informacijąsavivaldybių skaičius

61

Savivaldybė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 27. Molėtų r. + + + + + 28. Neringos + + + + + 29. Pagėgių – – + + + 30. Pakruojo r. + + + + + 31. Palangos m. + + + + + 32. Panevėžio m. + + + + + 33. Panevėžio r. + + + + + 34. Pasvalio r. + + + + + 35. Plungės r. + + + + + 36. Prienų r. – + – + + 37. Radviliškio r. + + + + + 38. Raseinių r. + + + + + 39. Rietavo + + – + + 40. Rokiškio r. + + – + + 41. Skuodo r. + – + + + 42. Šakių r. + + + + + 43. Šalčininkų r. + + – + + 44. Šiaulių m. + + + + + 45. Šiaulių r. + – – + + 46. Šilalės r. + + + + + 47. Šilutės r. + + – + + 48. Širvintų r. + + + + + 49. Švenčionių r. + + + + + 50. Tauragės r. + + + + + 51. Telšių r. + + + + + 52. Trakų r. + + + + + 53. Ukmergės r. – – – + + 54. Utenos r. + + + + + 55. Varėnos r. + + + + + 56. Vilkaviškio r. + + + + + 57. Vilniaus m. + + + + + 58. Vilniaus r. + + + + + 59. Visagino + + + + + 60. Zarasų r. – + – + +

1.6.2. Tyliųjų zonų nustatymas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, savivaldybių tarybos įpareigotos nustatyti tyliąsias zonas.

Išskiriamos trys tyliųjų zonų kategorijos:

1. tylioji aglomeracijos zona – zona, kurioje bet kurio šaltinio skleidžiamo triukšmo Ldvn ar kito triukšmo rodiklis neviršija nustatyto dydžio;

62

2. tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų skleidžiamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo triukšmo ar rekreacinės veiklos triukšmo;

3. tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos triukšmo.

Analizuojant 2012 ir 2013 m. savivaldybių triukšmo valdymo informaciją, pastebimas situacijos gerėjimas, beveik visos savivaldybės nustatė ir patvirtino tyliąsias viešąsias zonas ir daugiau nei pusė – tyliąsias viešąsias ar gamtos zonas. Tyliųjų aglomeracijos zonų nenustatė tik Šiaulių miesto savivaldybė.

Tyliosios aglomeracijų zonos

Kadangi aglomeracijos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme apibrėžiamos kaip miestai, turintys daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, tyliosios aglomeracijos zonos nustatomos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų savivaldybėse.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2012 m. pradžioje Panevėžyje gyveno 98 612 gyventojų, 2013 m pradžioje – 97 589 gyventojai, todėl Panevėžio miestas nebeatitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme pateikto aglomeracijos apibrėžimo (aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą) ir aglomeracijoms numatytos triukšmo valdymo procedūros Panevėžio miestui gali būti netaikomos.

Vilniaus miesto tyliosios aglomeracijos zonos patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1-341. Kauno miesto savivaldybėje tyliosios aglomeracijos zonos patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-546. Klaipėdos miesto savivaldybėje tyliosios aglomeracijos zonos patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-159. Šiaulių miesto savivaldybėje tyliosios aglomeracijos zonos nėra patvirtintos.

Tyliosios viešosios zonos

Pagal 2007–2014 m. I ketv. savivaldybių duomenis, tyliąsias viešąsias zonas yra patvirtinusios 55 savivaldybės (16 iš jų šias zonas pasitvirtino arba atnaujino 2012–2014 m. I ketvirtį).

Tyliosios gamtos zonos

Pagal 2007–2014 m. I ketv. Savivaldybių duomenis, iš 60 savivaldybių tyliąsias gamtos zonas yra patvirtinusios 39 savivaldybės (18 iš jų šias zonas pasitvirtino arba atnaujino 2012–2013 m. laikotarpiu).

63

25 pav. Tyliųjų viešųjų ir gamtos zonų nustatymas savivaldybėse

27 lentelė. Tyliųjų zonų nustatymas savivaldybėse

Savivaldybės pavadinimas Tyliosios viešosios zonos Tyliosios gamtos zonos

1. Vilniaus m. Patvirtintos Patvirtintos 2. Kauno m. Nepatvirtintos Patvirtintos 3. Klaipėdos m. Patvirtintos, atnaujinta 2013-06-27, T1-159 Patvirtintos 2013-06-27, T1-159 4. Šiaulių m. Nepatvirtintos Nepatvirtintos 5. Panevėžio m. Patvirtintos Nepatvirtintos 6. Akmenės r. Patvirtintos Nepatvirtintos 7. Alytaus m. Patvirtintos Patvirtintos 8. Alytaus r. Patvirtintos Patvirtintos 9. Anykščių r. Patvirtintos Patvirtintos 2012-11-29, TS-371 10. Birštono Patvirtintos Patvirtintos 11. Biržų r. Patvirtintos Patvirtintos 12. Druskininkų Patvirtintos Nepatvirtintos 13. Elektrėnų Patvirtintos Patvirtintos 2013-03-27, TS-54 14. Ignalinos r. Patvirtintos Patvirtintos 15. Jonavos r. Patvirtintos 2012-03-29, 1TS-93 Patvirtintos 2012-03-29, 1TS-93 16. Joniškio r. Patvirtintos Nepatvirtintos 17. Jurbarko r. Patvirtintos Patvirtintos 2013-03-28, T2-67 18. Kaišiadorių r. Patvirtintos atnaujinta 2012-10-25, V-17-336 Patvirtintos 2012-10-25, V-17-337 19. Kalvarijos Patvirtintos Patvirtintos 2012-12-20, T-26-7 20. Kauno r. Patvirtintos 2012-12-20, TS-479 Nepatvirtintos 21. Kazlų Rūdos Patvirtintos Patvirtintos 22. Kelmės r. Patvirtintos Nepatvirtintos 23. Kėdainių r. Patvirtintos atnaujinta 2012-10-26, TS-312 Patvirtintos 2012-10-26, TS-312 24. Klaipėdos r. Patvirtintos 2013-03-28, T11-141 Nepatvirtintos

0

10

20

30

40

50

60

2011 m. 2012 m. 2013 m.

4954 55

2631

39

Tyliųjų viešųjų ir gamtos zonų nustatymas savivaldybėse

Savivaldybių skaičius, kuriosenustatytos Tyliosios viešosioszonos

Savivaldybių skaičius, kuriosenustatytos Tyliosios gamtoszonos

64

Savivaldybės pavadinimas Tyliosios viešosios zonos Tyliosios gamtos zonos

25. Kretingos r. Nepatvirtintos Nepatvirtintos 26. Kupiškio r. Patvirtintos 2012-10-25, TS-315 Nepatvirtintos 27. Lazdijų r. Patvirtintos Patvirtintos 28. Marijampolės Patvirtintos Patvirtintos 29. Mažeikių r. Nepatvirtintos Nepatvirtintos 30. Molėtų r. Patvirtintos 2012-12-20, B1-201 Nepatvirtintos 31. Neringos Patvirtintos Patvirtintos 32. Pagėgių Patvirtintos Patvirtintos 2013-03-26, T-65 33. Pakruojo r. Patvirtintos Patvirtintos 34. Palangos m. Patvirtintos atnaujinta 2014-01-30, T2-15 Nepatvirtintos 35. Panevėžio r. Nepatvirtintos Nepatvirtintos 36. Pasvalio r. Patvirtintos 2012-11-28, T1-241 Nepatvirtintos 37. Plungės r. Patvirtintos Patvirtintos 38. Prienų r. Patvirtintos 2013-01-31,T3-7 Nepatvirtintos 39. Radviliškio r. Patvirtintos Nepatvirtintos 40. Raseinių r. Patvirtintos 2012 09 27 (1.1),TS-361 Patvirtintos 2012 09 27 (1.1),TS-361 41. Rietavo Patvirtintos Patvirtintos 42. Rokiškio r. Patvirtintos Nepatvirtintos 43. Skuodo r. Patvirtintos Patvirtintos 44. Šakių r. Patvirtintos atnaujinta 2012-09-27, T-341 Patvirtintos 2012-09-27, T-341 45. Šalčininkų r. Patvirtinta 2013-02-27, T-669 Patvirtinta 2013-02-27, T-669 46. Šiaulių r. Patvirtintos Patvirtintos 47. Šilalės r. Patvirtintos atnaujinta 2013-05-30, T1-170 Patvirtintos 2013-05-30, T1-170 48. Šilutės r. Patvirtintos Nepatvirtintos 49. Širvintų r. Patvirtintos 2013-02-21, 1-28 Patvirtintos 2013-02-21, 1-28 50. Švenčionių r. Patvirtintos Patvirtintos 51. Tauragės r. Patvirtintos Patvirtintos 2013-02-20, 1-631 52. Telšių r. Patvirtintos Patvirtintos 53. Trakų r. Patvirtintos Patvirtintos 54. Ukmergės r. Patvirtintos Patvirtintos 2013-10-31, 7-269 55. Utenos r. Patvirtintos Patvirtintos 56. Varėnos r. Patvirtintos Patvirtintos 2012-12-27, T-VII-565 57. Vilkaviškio r. Patvirtintos Patvirtintos 2012-10-30,B-TS-468 58. Vilniaus r. Patvirtintos Patvirtintos 59. Visagino Patvirtintos Nepatvirtintos 60. Zarasų r. Patvirtintos Nepatvirtintos

1.6.3. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, savivaldybių tarybos įpareigotos tvirtinti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles. Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles patvirtino visos savivaldybės.

65

1.6.4. Triukšmo rodiklių tvirtinimas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, savivaldybių tarybos įpareigotos tvirtinti triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius.

Iki 2014 m. kovo 1 d. 54 iš 60 savivaldybių patvirtino triukšmo rodiklius teritorijose.

Ignalinos r. sav., Joniškio r. sav., Kelmės r. sav., Klaipėdos r. sav., Panevėžio r. sav. ir Zarasų r. sav. nepateikė duomenų apie jų savivaldybėse patvirtintus triukšmo rodiklius.

12 savivaldybių: Alytaus r. sav., Biržų r. sav., Druskininkų sav., Kauno r. sav., Mažeikių r. sav., Neringos sav., Palangos m. sav., Panevėžio m. sav., Pasvalio r. sav., Prienų r., Šiaulių m. sav., Trakų r. sav., Vilniaus r. sav., specialūs triukšmo rodikliai nepatvirtinti, šių savivaldybių triukšmo rodikliai ir ribinės vertės atitinka HN 33:2011 triukšmo ribinius dydžius.

28 lentelė. Savivaldybių patvirtinti triukšmo rodikliai

Savivaldybės pavadinimas

Triukšmo rodiklis ir ribinė vertė Taikymo sritis

1. Akmenės r. sav. 55 dBA Tyliosiose zonose. 2. Alytaus m. sav. 55 dBA Tyliosiose gamtos zonose visą parą

Kitose tyliosiose viešose vietose pagal HN 33:2011 3. Alytaus r. sav. HN 33:2011 - 4. Anykščių r. sav. Maksimalus garso lygis

iki 55 dBA Ikimokyklinių ir švietimo įstaigų teritorijose nuo 6 iki 18 val., kitose tyliosiose zonose – nuo 22 iki 6 val.

5. Birštono sav. 50 dBA ekvivalentinis garso lygis

Tyliosiose viešosiose zonose: religinių namų, laidojimo namų ir kapinių teritorijos, ikimokyklinio ugdymo įstaigų teritorijos.

40 dBA ekvivalentinis garso lygis visą parą

Tyliosiose gamtos zonose: centrinis miesto parkas tarp Tyliosios ir Algirdo gatvių.

6. Biržų r. sav. HN 33:2011 - 7. Druskininkų sav. HN 33:2011 - 8. Elektrėnų sav. 90 dBA, Ldienos Atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių renginių

metu sklindantis garsas neturi viršyti. 85 dBA, Lvakaro 60 dBA, Lnakties 70 dBA, Ldienos Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų

aplinkoje (veikiamoje transporto sukelto triukšmo) sklindantis garsas.

65 dBA, Lvakaro 60 dBA, Lnakties 70 dBA, Viešoje vietoje skleisti garsinę informaciją ar reklamą

darbo dienomis ir savaitgaliais galima nuo 8val. iki 18 val.

65 dBA Nuo 18 val. iki 20 val. 85 dBA Maitinimo ir kultūrinės paskirties pastatų salėse

estradinių ar kitų pramoginių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu.

45 dBA Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamųjų patalpų, visuomeninės paskirties pastatų miegamųjų kambarių, stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatų bei jų aplinkoje, nakties metu automobiliuose leisti muziką, esant atviroms automobilių durims arba atviriems automobilių

66



langams. 9. Ignalinos r. sav. - - 10. Jonavos r. sav. 55 dBA Ldvn Tyliojoje viešojoje zonoje

50 dBA Ldvn Tyliojoje gamtos zonoje 11. Joniškio r. sav. - - 12. Jurbarko r. sav. 50 dBA Tyliosiose zonose nuo 22 iki 6 val.

60 dBA Švietimo įstaigų teritorijose nuo 6 iki 22 val. 13. Kaišiadorių r. sav. 50dBA LAeqT Tyliosiose viešosiose zonose 14. Kalvarijos sav. 55 dBA maksimalus

garso lygis dieną Tyliosiose viešosiose zonose

50 dBA maksimalus garso lygis vakare 45 dBA maksimalus garso lygis naktį

15. Kauno m. sav. 50 dBA Ldvn Tyliosiose zonose Ldvn 65 dBA - Ldienos 66 dBA - Lvakaro 61 dBA - Lnakties 55 dBA -

16. Kauno r. sav. HN 33:2011 - 17. Kazlų Rūdos sav. 65 dBA dieną nuo 6 iki

18 val. Tyliosiose viešosiose zonose ir tyliosiose gamtos zonose.

60 dBA vakare 55 dBA naktį

18. Kelmės r. sav. - - 19. Kėdainių. r. sav. 50 dBA Tyliosiose gamtos zonose.

70 dBA nuo 6 iki 18 val.

Tyliosiose viešose zonose .

65 dBA nuo 18 iki 22 val. 60 dBA nuo 22 iki 6 val.

20. Klaipėdos m. sav. 50 dBA Ldvn Tyliosios aglomeracijos zonos. Tyliosios viešosios zonos.

40 dBA Ldvn Tyliosios gamtos zonos. 65 dBA Ldvn Triukšmo prevencijos zonos, veikiamos transporto

triukšmo. 55 dBA Ldvn Triukšmo prevencijos zonos, veikiamos pramoninio

triukšmo. 21. Klaipėdos r. sav. - - 22. Kretingos r. sav. 50 dBA Ldvn Tyliosios viešosios zonos

40 dBA Ldvn Tyliosios gamtos zonos >65 dBA Ldvn Triukšmo prevencijos zonos

23. Kupiškio r. sav. 45 dBA 55 dBA

Tyliosiosios zonos (nuo 6 val. iki 18 val. ir nuo 18 val. iki 22 val.).

55 dBA Švietimo įstaigų teritorijos (nuo 6 val. iki 18 val.). 24. Lazdijų r. sav. 70 dBA Tyliosios viešosios zonos (diena, vakaras ir naktis).

65 dBA

67



60 dBA 50 dBA maksimalus garso lygis dieną, vakare ir naktį

Tyliosios gamtos zonos (diena, vakaras ir naktis).

25. Marijampolės sav. 65 dBA maksimalus garso lygis dieną

Tyliosiose zonose

60 dBA maksimalus garso lygis vakare 55 dBA maksimalus garso lygis naktį

26. Mažeikių r. sav. HN 33:2011 - 27. Molėtų r. sav. 55 dBA LAeqT Tyliosiose zonose

VšĮ Molėtų ligoninės teritorijoje nuo 18 iki 6val., švietimo įstaigų teritorijose Molėtų mieste nuo 6 iki 18 val.

28. Neringos sav. HN 33:2011 - 28. Pagėgių sav. 60 dBA maksimalus

garso lygis Tyliosiose zonose naktį: VšĮ Pagėgių pirminio sveikatos priežiūros centro teritorija; Ikimokyklinių ir švietimo įstaigų teritorijos; Religinių namų ir kapinių teritorijos; Pagėgių vaikų globos namų teritorija; Pagėgių Palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių namų 1 ir 2 korpusų teritorija.

70 dBA maksimalus garso lygis

Ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo mokyklų teritorijose (diena).


Ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo mokyklų teritorijose (vakaras).

30. Pakruojo r. sav. 55 dBA Tyliosiose zonose 22 iki 6 val. Švietimo įstaigų teritorijose nuo 6 iki 18 val.

31. Palangos m. sav. HN 33:2011 - 32. Panevėžio m. sav. HN 33:2011 - 33. Panevėžio r. sav. - - 34. Pasvalio r. sav. HN 33:2011 - 35. Plungės r. sav. 55 dBA maksimalus

garso lygis Tyliosiose zonose

36. Prienų r. sav. HN 33:2011 - 37. Radviliškio r. sav. 55 dBA Tyliosiose zonose 38. Raseinių r. sav. 50 dBA LAeqT Tyliojoje viešojoje zonoje – VšĮ Raseinių ligoninės

teritorija 40 dBA LAeq, 24h Tyliojoje gamtos zonoje, Blinstrubiškių miško

biosferos poligonas 39. Rietavo sav. 55 dBA Lnakties Tyliosiose zonose 40. Rokiškio r. sav. 55 dBA nuo 6 iki

18 val. Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos.


68



55 dBA Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas.


Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo.

65 dBA nuo 18 iki 22 val. 60 dBA nuo 22 iki 6 val. 60 dBA nuo 6 iki 18 val.

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą.

55 dBA nuo 18 iki 22 val. 50 dBA nuo 22 iki 6 val. 85 dBA Maitinimo ir kultūros paskirties pastatų salėse

estradinių ir kitų pramoginių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu.


Atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu.


41. Skuodo r. sav. LAF max9 70 dBA 6–18 val. LAF max9 65 dBA 18–22 val. LAF max9 60 dBA 22–6 val. Ldienos 56 dBA 6–18 val. Lvakaro 50 dBA 18–22 val. Lnakties 50 dBA 22–6 val.

42. Šakių r. sav. 70 dBA Lmax nuo 6–18 val.

Tyliosiose viešosiose zonose

65 dBA Lmax nuo 18–22 val. 60 dBA Lmax nuo 22–6 val. 50 dBA maksimalus garso lygis

Tyliosiose gamtos zonose

43. Šalčininkų r. sav. 55 dBA nuo 6 iki 18 val.

Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos. 50 dBA nuo 18 iki

22 val. 45 dBA nuo 22 iki 6 val. 55 dBA Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose

vyksta mokymas ir (ar) ugdymas. 70 dBA nuo 6 iki 18 val.

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros

69




paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo.








44. Šiaulių r. sav. 55 dBA Tyliosiose zonose nakties metu 55 dBA Ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų

teritorijoje dienos metu 45. Šiaulių m. sav. HN 33:2011 - 46. Šilalės r. sav. 50 dBA ekvivalentinis

garso lygis (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.)

Viešosios įstaigos Šilalės rajono ligoninės teritorija; Ikimokyklinių ir švietimo įstaigų teritorijos;

60 dBA ekvivalentinis garso lygis (nuo 6.00 val. Iki 22.00 val.)

Religinių namų ir kapinių teritorijos; Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namų teritorija; Viešosios įstaigos Kaltinėnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės teritorija; Kaltinėnų senelių globos namų teritorija; Kvėdarnos parapijos senelių globos namų teritorija; Šilalės rajono socialinių paslaugų namų teritorija.

47. Šilutės r. sav. 70 dBA maksimalus garso lygis

VšĮ Šilutės PSPC teritorija

60 dBA maksimalus garso lygis dieną

VšĮ Šilutės ligoninės teritorija

55 dBA maksimalus garso lygis vakare 50 dBA maksimalus garso lygis naktį 70 dBA Pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų

teritorijos

70



70 dBA maksimalus garso lygis dieną 65 dBA maksimalus garso lygis vakare 60 dBA maksimalus garso lygis naktį

Ikimokyklinių ir švietimo įstaigų teritorijos; Šilutės senelių namų teritorija bei Šilutės pensionato teritorija

48. Širvintų r. sav. 60 dBA Ldienos Viešosios zonos 55 dBA Lvakaro 50 dBA Lnakties

49. Švenčionių r. sav. Ld.v.n. <45 dBA Tylioji gamtos zona <60 dBA (diena) Tylioji viešoji zona <55 dBA (vakare) <50 dBA (naktis) <70 dBA (diena) Triukšmo prevencijos zona (gyv. pastatų aplinkoje

veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo). <65 dBA (vakaras) <60 dBA (naktis) <60 dBA (diena) Triukšmo prevencijos zona (gyv. pastatų aplinkoje

išskyrus transporto sukeliamą triukšmą). <55 dBA (vakaras) <50 dBA (naktis)

50. Tauragės r. sav. 70 dBA maksimalus garso lygis

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų teritorijos; VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teritorija Tauragės mieste

60 dBA maksimalus garso lygis nuo 6 iki 18 val. 50 dBA maksimalus garso lygis nuo 22 iki 6 val.

1. VšĮ Tauragės apskrities ligoninės teritorija Tauragės mieste, 2. Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės teritorija Tauragės rajono savivaldybėje, Skaudvilėje, 3. Religinių namų ir kapinių teritorijos

70 dBA maksimalus garso lygis nuo 6 iki 18 val. 60 dBA maksimalus garso lygis nuo 22 iki 6 val.

1. Ikimokyklinių ir švietimo įstaigų teritorijos, 2. Globos namų teritorijos, 3. Reabilitacijos centrų teritorijos, 4. Adakavo pensionato teritorija Tauragės rajono savivaldybėje, Skaudvilės sen., Adakavo k.

*51. Telšių r. sav. Neviršijant leidžiamo ribinio lygio pagal HN 33-1:2003

1. Tyliosiose viešose zonose nustatytu paros metu 2. Tyliosiose gamtos zonose

52. Trakų r. sav. HN 33:2011 - 53. Ukmergės r. sav. 65 dBA Viešosiose vietose, visuomeniniuose pastatuose ir jų

teritorijose 60 dBA 55 dBA 50 dBA Tyliosiose gamtos zonose

54. Utenos r. sav. 40 dBA maksimalus garso lygis

Nuo 22 iki 6 val. tyliojoje gamtos zonoje


Nuo 22 iki 6 val. tyliosiose viešosiose vietose

55. Varėnos r. sav. 55 dBA nuo 6 iki 18 val.

Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji

71




kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos.

45 dBA nuo 22 iki 6 val. 55 dBA Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose

vyksta mokymas ir (ar) ugdymas.


Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo.

65 dBA nuo 18 iki 22 val. 60 dBA nuo 22 iki 6 val. 60 dBA nuo 6 iki 18 val.







56. Vilkaviškio r. sav. Ldienos 65 dBA Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinka Lvakaro 60 dBA

Lnakties 55 dBA

Ldvn 50 dBA Tyliųjų gamtos zonų aplinka

Ldvn 50 dBA Prevencijos zonose esančių Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinka.

57. Vilniaus m. sav. <55 dBA Ldvn Tylioji aglomeracijos zona

<56 dBA Ldienos ir Lvakaro Tylioji viešoji zona

<45 dBA Ldvn Tyliosios gamtos zonos

<60 dBA Ldvn Triukšmo prevencijos zona

<50 dBA Lnakties

58. Vilniaus r. sav. 50 dBA Ldvn Tylioji viešoji zona

40 dBA Ldvn Tyliosios gamtos zonos

HN 33:2011 - 59. Visagino sav. 55 dBA VĮ Visagino savivaldybės ligoninės ir kapinių

teritorijos 60. Zarasų r. sav. Nepatvirtinti -

72

*Telšių r. sav. patvirtinusi triukšmo rodiklius savivaldybės teritorijoje vadovaujantis netekusia galios higienos norma

1.6.5. Triukšmo prevencijos zonų tvirtinimas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, savivaldybių tarybos įpareigotos tvirtinti triukšmo prevencijos zonas.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme triukšmo prevencijos zona apibrėžiama kaip gyvenamosios (-ųjų) vietovės (-ių) teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

2013 m. iš 60 savivaldybių 27 savivaldybės nepatvirtino ar nepateikė informacijos apie tai, ar yra patvirtinusios triukšmo prevencijos zonas, 11 savivaldybių patvirtino triukšmo prevencijos zonas 2013 m.

26 pav. Triukšmo prevencijos zonos savivaldybėse 2013 m.

14%

23%

18%

45%

Triukšmo prevencijoszonas iki 2012 m.patvirtinusių savivaldybiųskaičius

Triukšmo prevencijoszonas 2012 m.patvirtinusių savivaldybiųskaičius

Triukšmo prevencijoszonas 2013 m.patvirtinusių savivaldybiųskaičius

Triukšmo prevencijoszonas iki 2014m.nepatvirtinusių arbanepateikusių informacijossavivaldybių skaičius

73

29 lentelė. Triukšmo prevencijos zonų tvirtinimas

Savivaldybė

Savivaldybės sprendimo patvirtinimo data

Savivaldybės sprendimo numeris

Savivaldybė

Savivaldybės sprendimo patvirtinimo data

Savivaldybės sprendimo numeris

1. Akmenės r. 2012-11-29 T-257 31. Palangos m. - - 2. Alytaus m. 2006-05-25 T-98 32. Panevėžio m. - - 3. Alytaus r. - - 33. Panevėžio r. - - 4. Anykščių r. 2012-11-29 TS-371 34. Pasvalio r. 2012-11-28 T1-241 5. Birštono 2012-10-16 TS-174 35. Plungės r. - - 6. Biržų r. 2012-11-29 T-268 36. Prienų r. - - 7. Druskininkų - - 37. Radviliškio r. 2012-10-11 T-369 8. Elektrėnų 2013-03-27 TS-54 38. Raseinių r. 2012-09-27 (1.1)TS-361 9. Ignalinos r. - - 39. Rietavo - - 10. Jonavos r. - - 40. Rokiškio r. - - 11. Joniškio r. 2009-05-18 T-170 41. Skuodo r. 2013-01-31 T9-2 12. Jurbarko r. 2013-03-28 T2-67 42. Šakių r. - - 13. Kaišiadorių r. 2012-10-25 V17-337 43. Šalčininkų r. - - 14. Kalvarijos 2012-11-28 T-25-12 44. Šiaulių m. - - 15. Kauno m. 2007-10-25 T-546 45. Šiaulių r. - - 16. Kauno r. - - 46. Šilalės r. 2013-05-30 T1-170 17. Kazlų Rūdos 2012-11-28 TS IV(22)-1672 47. Šilutės r. - - 18. Kelmės r. 2012-11-29 T-362 48. Širvintų r. - - 19. Kėdainių r. 2013-05-31 TS-169 49. Švenčionių r. 2013-01-31 T-14 20. Klaipėdos m. 2012-12-20 T2-334 50. Tauragės r. 2013-02-20 1-631 21. Klaipėdos r. 2008-09-25 T11-469 51. Telšių r. - - 22. Kretingos r. 2012-10-26 T2-388 52. Trakų r. 2013-08-29 S1-226 23. Kupiškio r. - - 53. Ukmergės r. - - 24. Lazdijų r. - - 54. Utenos r. - - 25.Marijampolės 2012-10-29 1-703 55. Varėnos r. - - 26. Mažeikių r. - - 56. Vilkaviškio r. 2013-01-30 B-TS-541 27. Molėtų r. - - 57. Vilniaus m. 2011-12-14 1-341 28. Neringos 2008-12-03 T1-244 58. Vilniaus r. 2011-12-23 T3-515 29. Pagėgių 2013-03-26 T-65 59. Visagino 2013-01-31 TS-5 30. Pakruojo r. - - 60. Zarasų r. 2008-06-30 T-151

1.6.6. Triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimas ir tvirtinimas

Pagal iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakciją, savivaldybių tarybos įpareigotos tvirtinti savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus.

Analizuojant savivaldybių pateiktas triukšmo valdymo informacijos 2013 m. ataskaitas pastebima, kad iki 2014 m. kovo mėn. nėra pasirengusios ar pasitvirtinusios triukšmo prevencijos veiksmų planus tik 8

74

savivaldybės iš 60 (Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kelmės r., Pakruojo r., Palangos m., Prienų r.). 43 proc. savivaldybių triukšmo prevencijos veiksmų planus parengė ir patvirtino 2012–2014 m. I ketv. laikotarpiu.

27 pav. Triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimas ir tvirtinimas savivaldybėse

42%

23%

18%

2% 15%

Iki 2012 m. triukšmoprevencijos veiksmų planąpasirengusių ir patvirtinusiųsavivaldybių skaičius

2012 m. triukšmo prevencijosveiksmų planą pasirengusių irpatvirtinusių savivaldybiųskaičius



Triukšmo prevencijos veiksmųplaną nepasirengusių irnepatvirtinusių savivaldybiųskaičius

75

30 lentelė. Triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimas ir tvirtinimas savivaldybėse

Savivaldybė Triukšmo prevencijos veiksmų plano priemonės pavadinimas

Įgyvendinimo data

Priemonės įgyvendinimo išlaidos, Lt

Triukšmo sumažėjimą patyrusių ar patirsiančių žmonių skaičius

Triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimas ir patvirtinimo dokumentai

1. Akmenės r. Organizuoti gyventojams sveikatos ugdymo mokymą akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai

2013 - 1 000 2009-03-18 Nr. T-67

Atlikti triukšmo matavimus nustatytose tyliosiose zonose

2009–2013 m. - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimų

Nuolat - -

Organizuoti nustatytų gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones, priežiūrą

Nuolat - -

Analizuoti ataskaitas apie triukšmo šaltinius ir jų valdymą

Gavus informaciją

- -

2. Alytaus m. Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus triukšmo klausimais

2013–2015 m. - - 2013-02-28 Nr. T-24

Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą

Kartą per metus

- -

Teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais.

Kartą per metus ir esant poreikiui

- -

Organizuoti visų amžiaus grupių gyventojams sveikatos ugdymo mokymą, akcentuoti triukšmo įtaką sveikatai.

2013–2015 m. - -

Triukšmo lygio matuoklio įsigijimas iš savivaldybės biudžeto lėšų.

2014 m. 600 litų -

3. Alytaus r. - - - - 2008-07-02 Nr. K-170 4. Anykščių r. Planuoti visuomenės sveikatos rėmimo

spec. programoje lėšas vykdyti triukšmo stebėseną nustatytose tyliosiose zonose,

2013 m. 871,2 litų 1 000 vaikų, 500 suaugusių 2009-06-25 Nr. TS-242

76


Įgyvendinimo data




esant gyventojų nusiskundimams Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo sav. teritorijoje

2013 m. išnagrinėti 4 skundai

- 10

Informuoti gyventojus apie savivaldybės atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityje

2013 m. - -

5. Birštono - - - - - 6. Biržų r. Pasikeitus teisės aktams,

reglamentuojantiems triukšmo valdymą, teikti siūlymus Savivaldybės tarybai

Nuolat - - 2012-11-29 Nr. T-268

Numatyti Visuomenės sveikatos rėmimo spec. programoje lėšas akustiniam triukšmui matuoti savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose triukšmo prevencijos zonose

2013 m. I–II ketvirtis

- -

Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą triukšmo valdymo srityje, organizuoti apskrito stalo diskusijas

2012–2015 m. - -

Nustatyti kompensacinių priemonių reikalingumą triukšmui mažinti prie mokyklų, ligoninių, kur viršijamas didžiausias leistinas triukšmas

Nuolat - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl stacionaraus triukšmo šaltinių Biržų r. savivaldybės teritorijoje

Nuolat - -

Informuoti gyventojus apie Biržų r. savivaldybėje atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityje

Nuolat - -

Organizuoti švietimo ugdymo įstaigose sveikatos užsiėmimus, akcentuoti triukšmo įtaką sveikatai

Nuolat - -

77


Įgyvendinimo data




Išduodant ir pratęsiant leidimus koncertinei veiklai vykdyti užtikrinti, kad triukšmas neviršytų leistinų ribinių dydžių

Nuolat - -

Derinant TIPK (taršos integruotos prevencijos kontrolės) leidimus atsižvelgti į ūkio objektų skleidžiamą triukšmą.

Nuolat - -

7. Druskininkų - - - - 2006-12-01 Nr. T1-320 2011-04-29 Nr. T1-58

8. Elektrėnų - - - - - 9. Ignalinos r. - - - - 2012-11-22 Nr. T-178 10. Jonavos r. - - - - 2012-03-29 Nr. 1TS-94 11. Joniškio r. Transporto srautų reguliavimas kelio

ženklais Pagal poreikį Nenumatyta Nenustatyta 2009-05-18 Nr. T-170

Žvyrkelių ir gatvių, padengtų žvyro danga, asfaltavimas

2013 m. 766 000 litų 500

12. Jurbarko r. Organizuoti gyventojams sveikatos ugdymo mokymus, akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai

2013 m. 2 000 litų - 2012-09-27 Nr. T2-268

Jurbarko rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ištisinės asfalto dangos įrengimas

2012–2013 m. 1 000 000 litų 7000

Tyliųjų zonų stebėseną 2013 m. 4 000 litų - Kelių bei gatvių su žvyro danga rekonstrukcija

2012–2013 m. 3 200 000 litų 12000

Triukšmo stebėsenos monitoringas 2013 m. 5 000 litų - 13. Kaišiadorių r. Kaišiadorių r. sav. triukšmo prevencijos

veiksmų programos įgyvendinimo 2009-2013 m. priemonių planas

2013 m. 10 000 litų 5 proc. 2009-03-26 Nr. V17-85

14. Kalvarijos Organizuoti racionalų transporto eismo gatvių tinkle reguliavimą: statyti kelio

2013 m. - - 2010-09-02 Nr. T-70-8

78


Įgyvendinimo data




statinius, kelio ženklus, šviesoforus Nustatyta tvarka visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuose pastatuose, viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose

2013 m. - -

Vykdyti triukšmo prevenciją nustatytose tyliosiose zonose.

2013 m. - -

15. Kauno m. Kauno miesto triukšmo prevencijos ilgalaikės strategijos patvirtinimas

2014 m. - - 2013-12-23 Nr. T-709

Patvirtintos triukšmo prevencijos ilgalaikės strategijos nuostatų perkėlimas į Kauno miesto 2016-2020 m. strateginį planą.

2014–2015 m. - -

Patvirtintų triukšmo prevencijos strateginių nuostatų bei akustinio planavimo nuostatų integravimas į miesto teritorijos bendrąjį planą.

2014–2015 m. - -

Patvirtintų triukšmo prevencijos strateginių nuostatų bei akustinio planavimo nuostatų integravimas į kitus teritorijų planavimo dokumentus.

2014–2018 m. - -

Patvirtinti reikalavimus (tvarką) triukšmo strateginio žemėlapio atnaujinimui.

2014–2015 m. - -

Atnaujinti triukšmo strateginį žemėlapį. 2017–2018 m. 200 000 litų - Parengti Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2024 m.

2018 m. 200 000 litų -

Patvirtintų triukšmo prevencijos strateginių nuostatų bei akustinio planavimo nuostatų integravimas į projektavimo sąlygas.

2014–2018 m. - -

Patvirtintų triukšmo prevencijos strateginių nuostatų įvertinimo

- - -

79


Įgyvendinimo data




reikalavimai rengiant ir įgyvendinant pagrindinių gatvių, kelių, geležinkelių, oro uostų, aerodromų, pramonės ir energetikos objektų investicinius projektus. Triukšmo monitoringo ir kontrolės sistemos kūrimas

2014-–2018 m. - -

Akustinių sienučių Pašilės g. (ties ugdymo įstaiga), Baltų pr. (ties Panerių g. Viaduku), vakariniame aplinkkelyje, Vaidoto g. (ties mokykla), Užnemunės g. Techninių projektų rengimas.

2014 m. 284 000 litų -

Suprojektuotų sienučių įrengimas 2015–2016 m. 4 060 900 litų - Akustinės sienutės Piliakalnio g. Šalia geležinkelio efektyvumo modeliavimas

2014 m. 5 000 litų -

Akustinės sienutės Piliakalnio g. Šalia geležinkelio suprojektavimas ir įrengimas (jei bus nustatyta, kad sienutė bus efektyvi).

2015 m. 445 000 litų -

Suformuoti gyvenamuosius pastatus nuo triukšmo apsaugančius želdynus Nuokalnės g., šalia miesto aplinkkelių pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų plano 2014-2018 m. siūlymus

2016–2017 m. 200 000 litų -

Kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos kitų institucijų vykdomuose projektuose numatytos triukšmo mažinimo ir apsaugos nuo triukšmo priemonės

2014–2018 m. - -

Sukurti ir patvirtinti programą, pagal kurią būtų dalinai kompensuojamas triukšmo taršos zonose esančiuose privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose

2014-2015 m. - -

80


Įgyvendinimo data




(įskaitant renovuojamus daugiabučius) diegiamos triukšmo mažinimo priemonės Programos įgyvendinimas. 2015–2018 m. 1 540 000 litų - Kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos kitų institucijų vykdomuose projektuose numatytos garso izoliacijos pastatuose įrengimo priemonės

2014–2018 m. - -

Užtikrinti, kad miesto bendrajame plane numatytos teritorijos Kazliškiuose, būtų užstatomos laikantis akustinių reikalavimų.

2014–2018 m. - -

Įgyvendinti miesto strateginiuose dokumentuose numatytus gatvių rekonstrukcijos ir įrengimo projektus, siūlyti taikyti tylesnes gatvių dangas.

2014–2018 500 000 litų -

Įdiegti eismo valdymo sistemą 2015–2016 m. - - Eismą draudžiančių ir ribojančių ženklų reikalavimų vykdymo prevencija (ypač Senamiestyje).

2014–2018 m. 100 000 litų -

Įrengti eismo greitį ribojančius ženklus Rotušės aikštėje ir jos prieigose

2014–2015 m. 10 000 litų -

Plėtoti dviračių takų tinklą bei gerinti jų būklę

2014–2018 m. - -

Įrengti pėsčiųjų gatves 2014–2018 m. - - Įsigyjant naujas miesto viešojo transporto priemones, tiekėjų atrankai taikyti ir siūlomo transporto skleidžiamo triukšmo kriterijų

2014–2018 m. - -

Valdyti transporto srautus remiantis mieste sukurtų sistemų duomenimis

2014–2018 m. - -

Šalinti gatvių dangų defektus, užtikrinti 2014–2018 m. - -

81


Įgyvendinimo data




lygias gatvių dangas Riboti eismo greitį ir į miesto tyliąsias zonas patenkančių gatvių ruožuose

2014–2018 m. 60 000 litų -

Įrengti technines eismo greitį ribojančias priemones miesto tyliosiose zonose

2014–2018 m. 50 000 litų -

Eismą ribojančių ženklų reikalavimų vykdymo prevencija miesto tyliosiose zonose

2014–2018 m. 200 000 litų -

Transporto priemonių techninės būklės patikra, miesto tyliosiose zonose ir kitose miesto vietose

2014–2018 m. 80 000 litų -

16. Kauno r. Atlikti triukšmo analizę Kauno r. savivaldybės viešosiose vietose

2012 m. - - 2008-04-24 Nr. TS-142

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo

Nuolat - -

Patekti siūlymus Savivaldybės tarybai dėl tyliųjų viešųjų zonų

2012 m. gruodis

- -

17. Kazlų Rūdos - - - - - 18. Kelmės r. Aplinkos triukšmas mūsų rajone

(straipsnis) 2013 m. lapkritis

- - -

19. Kėdainių r. Atlikti triukšmo matavimus nustatytose tyliosiose zonose

2009–2013 m. 3 000 litų 3 000 2008-09-26 Nr. TS-251

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Kėdainių sav. teritorijoje

- - -

Atlikti triukšmo stebėseną nustatytose tyliosiose zonose

2011–2013 m. 3 000 litų 3 000

20. Klaipėdos m. Parengti ir patvirtinti Klaipėdos miesto strateginiai triukšmo žemėlapiai (10 vnt.)

2012 m. 270 000 (VB)+12 354 (SB) litų

- 2010-09-30 Nr. T2-286

Parengti ir patvirtinti Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos zonų žemėlapiai

2012 m. - -

82


Įgyvendinimo data




Vykdyta Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių įgyvendinimo kontrolė, gyventojų skundų buitinio ir gatvių triukšmo matavimai gyvenamojoje aplinkoje.

2013 m. 5 000 litų -

Patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje triukšmo prevencijos zonų rodikliai

41305 - -

Nustatytos 3 tyliosios viešosios zonos 41452 - - Patvirtintas Klaipėdos miesto tyliųjų zonų identifikavimo ir triukšmo prevencijos planavimo tvarkos aprašas.

41464 - -

Teikta gyventojams informacija apie triukšmo žalą sveikatai (mokyklose paskaitos, lankstinukai; darbuotojams, gyventojams informacija, lankstinukai).

2013 m.

21. Klaipėdos r. Teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos ir kontrolės klausimais

2013 m. - 51 642 gyventojai 2008-09-25 Nr. T11-469

Klaipėdos r. sav. vietinės reikšmės kelių ištisinės asfalto dangos įrengimas (paprastasis remontas)

2013 m. 613 446 140 litų

51 642 gyventojai

Kelių bei gatvių su žvyro danga rekonstrukcija

2013 m. 1 134 006 940 litų

51 642 gyventojai

22. Kretingos r. Nustatyti aplinkos triukšmui jautrias vietas (mokyklas, ligonines, gyvenamuosius namus), kuriuose triukšmas viršija didžiausią leistiną ribą ir įdiegti jose prevencijos priemones triukšmui mažinti

2013 m. gegužės mėnuo

2 314 litų Atlikus akustinio triukšmo tyrimus, nustatyto zonos, kuriose triukšmas viršija ribas arba yra arti jų, t. y. teritorija apie viešąsias įstaigas Kretingos ligoninę, Kretingos PSPC ir Kretingos PSC (Žemaitės al. 1); M. Daujoto ir S. Daukanto pagrindinių mokyklų teritorijos;

2009-03-26 Nr. T2-105

83


Įgyvendinimo data




Pranciškonų gimnazijos teritorija, Melioratorių ir Klaipėdos gatvės Kretingos mieste.

Specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, ir gyventojų mokymas

2013 m. - Specialistai apmokyti nebuvo, kadangi mokymai mokami ir brangūs.

Informacijos apie triukšmo valdymo priemones sklaida

2013 m. - Apie triukšmo valdymą informacija patalpinta savivaldybės tinklalapyje: http://www.kretinga.lt/sanitarija

23. Kupiškio r. Numatyti 2012–2013 m. Kupiškio r. savivaldybės biudžete lėšas triukšmo matavimams.

2012 m. IV ketvirtis

- - 2012-10-25 Nr. TS-317

Numatyti gyvenamąsias teritorijas, gyvenamuosius visuomeninės paskirties pastatus, kur turėtų būti vykdomi triukšmo lygio matavimai.

2012 m. IV ketv. 2013 m. I ketv.

- -

Atlikti triukšmo lygio matavimus parinktose galimo triukšmo šaltinio vietose Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje.

2012 m. IV ketv. 2013 m. I ketv.

- -

Nustatyti vietas ir keliamo triukšmo šaltinius, viršijančius leistinas HN 33:2011.

2012 m. IV ketv. Ir 2013 m. I ketv.

- -

Nustatytose vietose, kur triukšmas viršija leidžiamus didžiausius ribinius dydžius, organizuoti triukšmo mažinimo ir prevencines priemones.

2013 m. I – II ketvirtis

- -

Peržiūrėti ir, esant reikalui, teikti siūlymus Tarybai dėl Savivaldybės priimtų triukšmą reglamentuojančių teisinių

Nuolat - -

84


Įgyvendinimo data




dokumentų keitimo, pildymo ir jų parengimo. Informuoti gyventojus apie Savivaldybėje atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityje.

Nuolat - -

Operatyviai spręsti iškilusias padidėjusio triukšmo problemas Kupiškio r. sav. teritorijoje.

Nuolat - -

Nustatyti, kiek žmonių gyvena geležinkelių sanitarinėje apsaugos zonoje Kupiškio r. savivaldybės teritorijoje.

2013 m. I ketvirtis

- -

Pateikti siūlymą Kupiškio r. savivaldybės tarybai dėl tyliųjų zonų Kupiškio r. savivaldybės teritorijoje nustatymo.


- -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Kupiškio r. savivaldybės teritorijoje.

Nuolat - -

24. Lazdijų r. Organizuoti racionalų transporto eismo reguliavimą gatvių, kelių tinkle.

Pagal poreikį - - 2011-03-01 Nr. 5TS-1389

Organizuoti gyventojams sveikatos ugdymo mokymą, akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai

Nuolat - -

Išduodant sąlygas, leidimus statybų, remonto darbams reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai įgyvendintų LR triukšmo valdymo įstatymo nuostatas

Nuolat - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Lazdijų r. savivaldybės teritorijoje

Nuolat - 2

Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą triukšmo valdymo srityse

Nuolat - -

25.Marijampolės Organizuoti racionalų transporto eismą 2013 m. 1 968 000 litų - 2009-12-21 Nr. 1-1044

85


Įgyvendinimo data




gatvių tinkle reguliavimą: statyti kelio ženklus, šviesoforus ir t.t. Nustatyta tvarka visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyv. pastatuose, privačiose valdose ir bendro naudojimo pastatuose

2013 m. Nustatyta 183 ATP (paskirta baudų už 10180 litų)

-

Vykdyti triukšmo stebėseną nustatytose tyliosiose zonose

2013 m. Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa „Garso slėgio lygių nustatymas Marijampolės savivaldybėje“ (3 369 litų)

Stebėsena atlikta 37 kontroliniuose taškuose.

26. Mažeikių r. - - - - 2013-03-01 Nr. T1-62 27. Molėtų r. Vykdyti triukšmo stebėseną

(monitoringą) nustatytose tyliosiose zonose

2013 m. 264,96 litų - 2012-12-20 Nr. B1-202

28. Neringos Vykdyti tyliųjų gamtos ir tyliųjų viešųjų vietų triukšmo stebėseną

2013 m. 2 000 litų - 2008-12-03 Nr. T1-244

Organizuoti racionalų transporto eismo reguliavimą gatvių, kelių tinkle, numatyti ir statyti kelio ženklus, kelio statinius

2012 m. 124 961 litų 400

Renovuoti kelių dangas 2013 m. 2 463 039,58 litų

800

Įgyvendinti triukšmo prevenciją, organizuojant kultūrinius renginius

2013 m. - 1 000

Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos paminėjimą

2013 m. - -

86


Įgyvendinimo data




29. Pagėgių Pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems triukšmo valdymą, teikti siūlymus Savivaldybės tarybai.

Nuolat - - 2012-08-30 Nr. T-149

Išduodant teritorijų planavimo sąlygas, leidimus statybų, remonto darbams, reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai įgyvendintų Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas

Nuolat - -

Viešai svarstant teritorijų planavimo dokumentus, triukšmo prevencijos priemones laikyti prioritetu

Nuolat - -

Atlikti triukšmo matavimus nustatytose tyliosiose zonose ir vykdyti triukšmo stebėseną (monotoringą)

2013 m. 5 000 litų -

Nustatyti, kiek žmonių gyvena geležinkelių sanitarinėje apsaugos zonoje

2012m.–2013m.

- -

Teikti siūlymus dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose turėtų būti įgyvendinama triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės

2012m.–2013m.

- -

Diegti kompleksines priemones aplinkos triukšmui mažinti gyvenamųjų vietovių teritorijose

Nuolat - -


2012m.–2013 m.

- -

Organizuoti triukšmo matavimų tyrimus pagal gyventojų skundus ir pagal reikalą

Pagal poreikį - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo sav. teritorijoje

Nuolat - -

Organizuoti racionalų transporto eismo 2012m.–2013 - -

87


Įgyvendinimo data




reguliavimą gatvių, kelių tinkle – numatyti ir statyti kelio statinius

m.

Organizuoti gyventojams sveikatos ugdymo mokymus, akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai

2012m.–2013 m.

- -

Teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais

Nuolat - -

Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą triukšmo valdymo srityje, organizuojant apskrito stalo diskusijas

Nuolat - -

Užtikrinti ir koordinuoti tinkamą Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimą

Nuolat - -

30. Pakruojo r. - - - - - 31. Palangos m. - - - - - 32. Panevėžio m.

Panevėžio miesto aplinkos triukšmo įvertinimas ir valdymas.

2014–2018 m. 250 tūkst. litų Prognozuojama, kad, įgyvendinus Panevėžio miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014–2018 m., 12,4 % viršnorminio aplinkos triukšmo veikiamų gyventojų patirs triukšmo lygio sumažėjimą (iki 2016 m.).

2013-06-27 Nr. 1-215

Tyliųjų zonų išskyrimas (Peržiūrėti ir koreguoti išskirtą Berčiūnų viešąją tyliąją zoną. Apsvarstyti jos statuso keitimą, atlikti zonavimą, išskiriant buferinę jos apsaugos zoną. Įvertinti galimybę mieste įsteigti daugiau tyliųjų zonų. Atlikti potencialioms tyliosioms zonoms zonavimą (tylaus/pasyvaus poilsio zona, aktyvaus poilsio zona, apsauginė buferinė zona). Įvertinti galimybę Skaistakalnio parke steigti tyliąją/-iąsias zonas, teikti atitinkamą planavimo pasiūlymą). Patvirtinti (pakeisti Tarybos sprendimą dėl Berčiūnų zonos) išskirtas tyliąsias zonas.

2014 m. 140 tūkst. litų

88


Įgyvendinimo data




Įgyvendinti triukšmo prevenciją teritorijų planavimo procese (išduodant sąlygų sąvada, kelti reikalavimus, kad būtų taikomi akustinio planavimo ir projektavimo principai).

2014–2018 m. -

Įveisti triukšmą slopinančius želdinius. Teikti informacija apie želdinių reikalingumą triukšmo prevencijos zonoje, apie triukšmą sulaikančių želdinių formavimą.

2014–2018 m. 3 102,5 tūkst. litų

Prižiūrėti dviračių ir kito bevariklio transporto takus

2014 m. 30 tūkst. litų

Vykdyti Panevėžio miesto tyliosios viešosios zonos triukšmo monitoringą

2014–2018 m. 1–2 tūkst. litų kasmet

Vykdyti Panevėžio miesto aplinkos monitoringą pagal parengtą programą

2014–2018 m. 250 tūkst. litų

Informuoti pramoninio triukšmo šaltinių valdytojus apie fiksuojamą leistino triukšmo lygio viršijimą ir reikalauti papildomų priemonių gretimybių gyvenamosios aplinkos apsaugai. Vėliau vykdyti priemonės kontrolę pagal TPVP-07. Prioritetinės konfliktinės įmonės: AB „Amilina“ (J.Janonio g. 12); pramonės įmonės, esančios adresu J.Janonio g. 30 (reikalingi išsamūs matavimai); UAB „Elitėja“ (Lentpjūvių g. 4).

2014–2018 m. -

Nuolat informuoti miesto bendruomenę apie aplinkosaugos aktualijas ekologinės informacijos stende, esančiame Laisvės aikštėje

2014–2018 m. 10 tūkst. litų

89


Įgyvendinimo data




Teikti informaciją aktualiomis aplinkos apsaugos (triukšmo prevencijos) temomis

2014–2018 m. 15 tūkst. litų

Remti švietimo, kitų įstaigų ir organizacijų vykdomus aplinkosaugos švietimo projektus (apie triukšmo prevenciją)

2014–2018 m. 150 tūkst. litų

Organizuoti Europos judriosios savaitės renginius

2014–2018 m. 15 tūkst. litų

Parengti (aiškų ir) išsamų informacinį leidinį dėl pastatų išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogų) akustinių savybių gerinimo, atliekant pastatų renovaciją . Leidinyje pateikti aiškią informaciją gyventojams, kaip galima ir kaip jie patys galėtų apsaugoti savo būstus ir gyvenamąją aplinką nuo triukšmo. Pateikti patarimus besirenkantiems ar statantiems savo būstą.

2014–2018 m. 4 tūkst. litų

Vykdyti kokybišką gatvių priežiūrą. 2014–2018 m. 6 000 tūkst. litų

Taikyti tylesnes gatvių dangas. 2014–2018 m. - Plėtoti bevariklio transporto sistemą. 2014–2018 m. - Darniai plėtoti gatvių tinklą, perskirstyti automobilių transporto triukšmo taršą.

2014–2018 m. 8 000 tūkst. litų

Mažinti automobilių srautus jautriose zonose (ekonominė priemonė).

2014–2018 m. -

Išduoti tinkamus projektavimo sąlygų sąvadus rengiamiems miesto gatvių dalių rekonstravimo techniniams projektams, kelti sąlygas taikyti akustinio planavimo ir projektavimo principus.

2014 m. 3 000 tūkst. litų

2014–2018 m.

90


Įgyvendinimo data




Darniai plėtoti visuomeninio keleivinio transporto sistemą.

2014–2018 m. -

Triukšmą mažinančių išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogų) įrengimas ugdymo įstaigoms.

2014–2018 m. 13 766,2 tūkst. litų

33. Panevėžio r. - - - - - 34. Pasvalio r. Numatyti Pasvalio rajono savivaldybės

2013 m. biudžete lėšų momentiniam triukšmui matuoti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytuose tyliosiose viešosiose, triukšmo prevencijos zonose

2013 m. I ketvirtis

- - 2012-10-24 Nr. T1-217

Organizuoti triukšmo matavimus nustatytose tyliosiose viešosiose, triukšmo prevencijos zonose

2013 m. - -

Išduodant sąlygas , leidimus statybų, remonto darbams reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai įgyvendintų LR Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas

Nuolat - -

Organizuoti racionalų transporto eismo reguliavimą gatvių, kelių tinkle

Pagal poreikį - -

Nustatyti mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų teritorijas, kuriose viršijami triukšmo ribiniai dydžiai

2013 m. - -

Įrengti kompensacines priemones triukšmui mažinti prie mokyklų ir ligoninių, kur viršijamas didžiausias leistinas triukšmas

Pagal poreikį - -

Teikti siūlymus dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose turėtų būti įgyvendinta triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės

Nuolat - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų Nuolat - -

91


Įgyvendinimo data




skundus dėl triukšmo Pasvalio r. sav. teritorijoje Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą triukšmo valdymo srityje, organizuojant apskrito stalo diskusijas

Nuolat - -

Informuoti gyventojus apie savivaldybėje atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityje

Nuolat - -

Organizuoti gyventojams sveikatos ugdymo mokymą, akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai

Nuolat - -

35. Plungės r. - - - - 2011-07-28 Nr. T1-205 36. Prienų r. - - - - - 37. Radviliškio r. Nustatyti pagrindines triukšmo

problemas ir priežastis Radviliškio rajone - - - 2008-12-18 Nr. T-553

Atlikti triukšmo matavimus nustatytose tyliosiose zonose

2009–2013 m. 4 000 litų metams

-

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje

Nuolat - -


Nuolat - -

Analizuoti ataskaitas apie triukšmo šaltinius ir jų valdymą

Gavus informaciją

- -

38. Raseinių r. Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Raseinių r. savivaldybės teritorijoje

Pagal poreikį - Visi rajono gyventojai (36 056) 2013-12-27 Nr. (1.1)TS-462

Organizuoti racionalų transporto eismo reguliavimą, gatvių, kelių tinkle

Pagal poreikį - Visi rajono gyventojai (36 056)

92


Įgyvendinimo data




Vykdyti triukšmo stebėseną (monitoringą) nustatytose tyliosiose zonose

2014–2015 m. 2 000 litų Visi rajono gyventojai (36 056)

Teikti siūlymus dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose turėtų būti įgyvendintos triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonės

Pagal poreikį - Visi rajono gyventojai (36 056)

Išnagrinėti galimybes įrengti poilsio nuo triukšmo patalpas Raseinių r. bendrojo lavinimo mokyklose

2014 m. - Visi rajono gyventojai (36 056)

Organizuoti visų amžiaus grupių gyventojams sveikatos ugdymo mokymą, akcentuoti triukšmo įtaką sveikatai

2014–2015 m. - Visi rajono gyventojai (36 056)

39. Rietavo - - - - 2008-08-28 Nr. T1-206 40. Rokiškio r. Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų

skundus dėl keliamo triukšmo Rokiškio r. savivaldybės teritorijoje, esant būtinumui organizuoti triukšmo matavimo tyrimus.

2013 m. - - 2008-10-31 Nr. TS-10.185

Teikti siūlymus dėl gyv. vietovių teritorijų, kuriose turėtų būti įgyvendintos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.

2013 m. Savivaldybės biudžete numatyta 30 000 litų.

Rokiškio r. sav. tarybos 2012-06-29 sprendimu Nr. TS-7.148 patvirtinta Rokiškio r. sav. aplinkos oro kokybės ir triukšmo monitoringo programa 2012–2017 m. Atlikus triukšmo matavimus, bus sprendžiama, kur reikalinga įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones.

Reaguojant į gyventojų skundus, viešąją rimtį trikdantiems asmenims takyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones.

2013 m. - Surašyti 78 teisės pažeidimo protokolai viešąją rimtį trikdantiems asmenims.

Teikti visuomenei informaciją triukšmo valdymo ir prevencijos klausimais.

2013 m. 1 200 litų Triukšmo prevencijos mokymai vykdyti švietimo įstaigose. Viso

93


Įgyvendinimo data




dalyvavo 3 000 dalyvių (moksleiviai, suaugusieji).

Organizuoti nustatytų tyliųjų viešųjų zonų stebėseną

2013 m. - Stebėseną vykdo Rokiškio r. sav. visuomenės sveikatos biuras

41. Skuodo r. Patvirtinti triukšmo valdymo ir prevencijos darbo grupę

2013 m. I ketv. - - 2013-01-31 Nr. T9-2

Nustatyti Skuodo m. triukšmo prevencijos zonas ir pateikti Skuodo r. sav. tvirtinti

2013 m. I ketv. - -

Nustatyti ir pateikti Savivaldybės tarybai tvirtinti tyliųjų zonų (viešųjų ir gamtos) triukšmo rodiklius

2013 m. I ketv. - -

Peržiūrėti ir esant reikalui papildyti sav. teisinius ir strateginius dokumentus, reglamentuojančius triukšmo valdymą

nuolat - -

Planuoti visuomenės sveikatos rėmimo specialioje programoje lėšas momentiniam triukšmo matavimui patvirtintose zonose ir atrinktose viešosiose erdvėse

Kasmet I ketv. - -

Organizuoti momentinio triukšmo matavimus patvirtintose zonose ir atrinktose viešosiose erdvėse

Kasmet I ketv. - -

Vertinti rajone diegiamų triukšmo prevencijos priemonių efektyvumą

Nuolat - -

Peržiūrėti, esant reikalui papildyti nustatytų pagrindinių triukšmo keliamų problemų šalinimo priemones Skuodo m. ir r.

Kasmet II ketv. - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Skuodo r. teritorijoje

Nuolat - -

94


Įgyvendinimo data




Informuoti gyventojus apie savivaldybės atliktą darbą triukšmo prevencijos ir valdymo srityje

Kasmet IV ketv.

- -

42. Šakių r. Vykdyti triukšmo stebėseną nustatytose vietose

2013 m. 3 324 litų Rajono gyventojai 2009-11-26 Nr. T-373

Informacijos sklaida internete ir vietinėje spaudoje

2013 m. - Rajono gyventojai

Lankstinukai 2013 m. 200 litų Rajono gyventojai Seminaras 2013 m. - Administracijos darbuotojai

43. Šalčininkų r. Peržiūrėti ir esant reikalui papildyti sav. teisinius ir strateginius dokumentus, reglamentuojančius triukšmo valdymą

2012 m. IV ketv.

- - 2012-10-30 Nr. T-545

Peržiūrėti ir esant reikalui papildyti nustatytas pagrindines triukšmo sukeliamas problemas Šalčininkų r.

2013 m. I ketv. - -

Numatyti Šalčininkų r. sav. 2013 m. biudžete lėšų triukšmui matuoti savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose tyliosiose zonose, atrinktose viešosiose vietose ir esant gyventojų nusiskundimams dėl triukšmo (išskyrus buitinį ir triukšmą darbo vietoje)

2012 m. IV ketv.

- -

Organizuoti momentinio triukšmo matavimus patvirtintose tyliosiose zonose ir atrinktose viešosiose vietose

2013 m. III ketv.

- -

Vertinti rajone diegiamų triukšmo prevencijos priemonių efektyvumą

2013 m. IV ketv.

- -

Informuoti gyventojus apie rajono savivaldybėje atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityje

2013 m. I ketvirtis

- -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus triukšmo klausimais

Nuolat - -

95


Įgyvendinimo data




Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą

2013 m II ketvirtis

- -

Išduodant ir pratęsiant fiziniams ir juridiniams asmenims leidimus komercinei veiklą išsiaiškinti ar vykdant veiklą triukšmas neviršys leistinų ribinių verčių

Nuolat - -

44. Šiaulių m. Gatvių dangos taisymas ir remontas Bačiūnų g Pramonės, Dubijos, Draugystės pr., P. Višinskio g., Lieporių g., Gegužių g., Poilsio g., Dainų g., Bačiūnų g., Varpo g. nuo Vilniaus g. iki Gluosnių g., Dvaro g. nuo Aušros al. iki Žemaitės g., Aušros al., J. Basanavičiaus g., Tilžės g., Architektų g., Trakų g., Žemaitės g.

2014–2018 m. - 6 000 2014-06-26 Nr. T-175

Pietinio aplinkkelio įrengimas 2014–2018 m. - Žvyruotų gatvių priežiūra, naujų asfalto dangų įrengimas

2014–2018 m. -

Visuomeninio transporto techninės būklės gerinimas

2014–2018 m. -

Viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimas (pritraukiant daugiau gyventojų naudotis visuomeniniu transportu)

2014–2018 m. -

Viešojo transporto maršrutų optimizavimas, plėtra

2014–2018 m. -

Mažiau triukšmingų ir naujų autobusų įsigijimas

2014–2018 m. -

Elektra varomo ir/ar hibridinio autobuso įsigijimas

2014–2018 m. -

Elektromobilių pakrovimo vietų įrengimas

2014–2018 m. -

96


Įgyvendinimo data




Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtra

2014–2018 m. -

Transporto eismo organizavimo specialiojo plano parengimas triukšmo ir aplinkos oro taršos mažinimo aspektu

2014–2016 m. -

Miesto gatvių, sankryžų pralaidumo didinimas eismo organizavimo priemonėmis

2014–2018 m. -

Stacionarių greičio matuoklių triukšmo prevencijos zonose įrengimas

- -

Transporto eismo intensyvumo matavimų atlikimas

2014–2016 m. -

Visuomeninės paskirties pastatų langų keitimas, renovavimas

2014–2018 m. -

„Tylos patalpų” įrengimas švietimo įstaigose

2014–2016 m. -

Triukšmą absorbuojančių užtvarų planavimas

2014–2018 m. -

Triukšmą absorbuojančių užtvarų įrengimas

2014–2018 m. -

Krovininio transporto eismo ribojimas atskirose gatvėse ar jų atkarpose, eismo laiko ribojimas

2014–2018 m. -

Lengvojo transporto eismo ribojimas atskirose gatvėse ar jų atkarpose

2014–2018 m. -

Centrinės Šiaulių miesto dalies automobilių stovėjimo apmokestinamos teritorijos plėtimas

2014–2018 m. -

Skrydžių procedūrų laikymasis, jų koregavimas, kontrolė (skrydžių aukščio, kilimo, tūpimo procedūrų nustatymas, kontrolė)

2014–2018 m. -

97


Įgyvendinimo data




Triukšmo kontrolės sistemos diegimas 2014–2018 m. - Visuomenės informavimas (atvirų durų dienų ir kitų renginių organizavimas)

2014–2018 m. -

Pramoninio parko vystymas 2014–2018 m. - Įmonių iškėlimas iš centrinės miesto dalies, gyvenamųjų rajonų

2014–2018 m. -

Ilgalaikių triukšmo prevencijos nuostatų 2015–2024 metų strateginiame plėtros plane suformavimas

2014–2015 m. -

Triukšmo prevencijos priemonių įtraukimas į strateginius veiklos planus

2014–2018 m. -

Triukšmo prevencijos nuostatas integruoti į teritorijų planavimo specialiuosius ir detaliuosius planus

2014–2018 m. -

Techninių projektų atitikties, triukšmo valdymą reglamentuojantiems LR teisės aktams, tikrinimas

2014–2018 m. -

Kai atliekami statybos darbai, susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama, projektavimo užduotyse reikalavimo įrašymas, kad pastatų (patalpų) bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi nepablogėti ir atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas E garso klasei

2014–2018 m. -

Vertinimas, ar triukšmo valdymo priemonės įgyvendinamos pagal visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus

2014–2018 m. -

Triukšmo problemų identifikavimas ir 2014–2018 m. -

98


Įgyvendinimo data




sprendimas Triukšmo prevencijos taisyklių papildymas, nustatant reikalavimus tyliosioms zonoms išsaugoti (pvz. fejerverkų naudojimo laiko apribojimas)

2014–2015 m. -

Poreikio 50 m atstumu apie tyliojoje zonoje esantį triukšmo šaltinį nustatyti mažesnį triukšmo lygį išanalizavimas ir teikimas tvirtinti tarybai

2014–2015 m. -

Gyventojų ir žiniasklaidos informavimas apie neigiamą triukšmo poveikį sveikatai ir triukšmo mažinimo galimybes bei priemones

2014–2018 m. -

Visų amžiaus grupių gyventojų supratimo apie triukšmą bei jo neigiamą poveikį sveikatai ugdymas

2014–2018 m. -

Interaktyvių ir operatyvių visuomenės informavimo priemonių apie aplinkos triukšmo valdymą ir dalyvavimą rengiant triukšmo prevencijos priemonių informacines sistemas, diegimas

2014–2018 m. -

Informacinio pobūdžio ženklų (kaip vaizdinės priemonės) statymas šalia ligoninių, mokyklų, darželių, senelių namų – su informaciniu turiniu rekomenduojančiu netriukšmauti.

2014–2015 m. -

Triukšmo kartografavimo/matavimo, poveikio sveikatai tyrimų duomenų pateikimas visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje „Šiaulių miesto gyventojų sveikatos būklė“

2014–2018 m. -

Gyventojų informavimas apie 2014–2018 m. -

99


Įgyvendinimo data




savivaldybėje atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityje Tarptautinės triukšmo suvokimo dienos paminėjimas

2014–2018 m. -

Diskusijų, institucijų bendradarbiavimo triukšmo valdymo srityje skatinimo inicijavimas ir organizavimas

2014–2018 m. -

Stebėsenos vykdymas triukšmo prevencijos ir tyliosiose zonose

2014–2018 m. -

Diegiamų triukšmą mažinančių priemonių efektyvumo vertinimas

2014–2018 m. -

Šiaulių miesto suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo atlikimas

2014–2018 m. -

Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolės (triukšmo vykdant statybos darbus kontrolė, buitinio triukšmo, renginių metu keliamo triukšmo ir pan.) vykdymas

2014–2018 m. -

Viešosios rimties trikdymo kontrolės įgyvendinimas

2014–2018 m. -

Reikalavimo, kad triukšmo šaltinių valdytojai parengtų triukšmo prevencijos veiksmų planus, įgyvendinimas

2014–2018 m. -

45. Šiaulių r. Peržiūrėti ir esant reikalui papildyti sav. teisinius ir strateginius dokumentus, reglamentuojančius triukšmo valdymą

2012 m. IV ketv.

- - 2012-09-13 Nr. T-213

Peržiūrėti ir esant reikalui papildyti nustatytas pagrindines triukšmo sukeliamas problemas Kuršėnų mieste ir r.

2013 m. I ketvirtis

- -

Numatyti Šiaulių r. sav. 2013 m. biudžete 2012 m. IV 4 000 litų -

100


Įgyvendinimo data




lėšų momentiniam triukšmui matuoti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose tyliosiose zonose, atrinktose viešosiose vietose ir esant gyventojų nusiskundimams dėl triukšmo (išskyrus buitinį ir darbo vietoje esantį triukšmą)

ketvirtis

Organizuoti momentinio triukšmo matavimus patvirtintose tyliosiose zonose ir atrinktose viešosiose vietose.

2013 m. III ketvirtis

- -

Vertinti rajone diegiamų triukšmo prevencijos priemonių efektyvumą.


- -

Informuoti gyventojus apie rajono savivaldybėje atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityje

2012 m. IV ketv. 2013 m. IV ketv.

- -

Sprendžiant orlaivių keliamo triukšmo problemas aplink Šiaulių oro uostą r. sav. administruojamoje teritorijoje, bendradarbiauti su Lietuvos kariuomenės KOP I aviacijos bazės vadovybe

Nuolat - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus triukšmo klausimais.

Nuolat - -

Išduodant ir pratęsiant fiziniams ir juridiniams asmenims leidimus komercinei veiklai išsiaiškinti, ar vykdant veiklą triukšmas neviršys leistinų ribinių verčių.

Nuolat - -

Parengti 2013 m. triukšmo valdymo informaciją ir ją pateikti Triukšmo prevencijos tarybai.

2014m. I ketvirtis

- -

46. Šilalės r. Peržiūrėti ir esant reikalui imtis priemonių dėl Šilalės rajono savivaldybės teisės aktų ir kitų strateginių dokumentų,

Nuolat - - 2014-02-20 Nr. T1-54

101


Įgyvendinimo data




reglamentuojančių triukšmo valdymą, papildymo. Organizuoti, kad būtų numatyta lėšų Šilalės rajono savivaldybės 2014 m. biudžete triukšmui matuoti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose tyliosiose zonose, atrinktose viešosiose vietose ir esant gyventojų nusiskundimams dėl triukšmo (išskyrus buitinį ir darbo vietoje esantį triukšmą).

2014 m. - -

Organizuoti triukšmo matavimus patvirtintose tyliosiose zonose ir atrinktose viešosiose vietose

2014 m. Pagal poreikį, daugiausiai 2 500 litų

Triukšmo tyliosiose viešosiose ir prevencijos zonose dirbantys/gyvenantys žmonės (ne mažiau kaip 6 000).

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus, prašymus ir rengti atsakymus triukšmo klausimais

Nuolat - -

Vertinti Šilalės rajone diegiamų triukšmo prevencijos priemonių efektyvumą

2014 m. - Triukšmo tyliosiose viešosiose ir prevencijos zonose dirbantys/gyvenantys žmonės (ne mažiau kaip 6 000).

Optimizuoti transporto eismo reguliavimą gatvėse, keliuose.

Pagal poreikį Pagal poreikį, daugiausiai 2 500 litų

-

Teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais.

Karta per metus informacinis straipsnis vietinėje spaudoje ir esant poreikiui

- -

Organizuoti Tarptautinės triukšmo 2014 m. - -

102


Įgyvendinimo data




supratimo dienos paminėjimą Organizuoti gyventojams sveikatos ugdymo mokymus akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai.

2014 m. Pagal poreikį iš bendrųjų asignavimų.

-

47. Šilutės r. Išduodant sąlygas, leidimus statybų, remonto darbams reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai įgyvendintų LR Triukšmo valdymo įstatymo 14 str. 1 ir 2 d. nuostatas

Nuolat - Nėra duomenų 2009-01-29 Nr. T1-788

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Šilutės r. sav. teritorijoje

Nuolat - -

Planuoti poilsio nuo triukšmo patalpų įrengimą Šilutės r. gimnazijose, vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose

2009–2013 m. - -

Teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais

5k. metuose - -

Reaguojant į gyventojų skundus , viešąją rimtį trikdantiems asmenims taikyti ATPK ir kituose teisės aktuose numatytas poveikio priemones

Nuolat - -

48. Širvintų r. Teikti siūlymus sav. tarybai tyliųjų viešųjų bei tyliųjų gamtos zonų nustatymo

2013 m. - 100 2013-01-31 Nr. 1-9

Nustatyti tyliąsias gamtos zonas 2013 m. - 100 Organizuoti triukšmo matavimus tyliosiose viešosiose bei tyliosiose gamtos zonose

- - -

Išduodant sąlygas, leidimus statybai, remonto darbams reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai įgyvendintų LR triukšmo valdymo įstatymo nuostatas

Nuolat - 100

Organizuoti racionalų transporto eismo Pagal poreikį - -

103


Įgyvendinimo data




reguliavimą gatvių, kelių tinkle – numatyti kelio statinius, kelio ženklus Nustatyti mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų teritorijas, kuriose viršijami triukšmo ribiniai dydžiai

- - -

Įrengti kompensacines priemones triukšmui mažinti prie mokyklų ir ligoninių, kur viršijimas didžiausias leistinas triukšmas

- - -

Teikti siūlymus dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose turėtų būti įgyvendinta triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės

Nuolat - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Širvintų r. teritorijoje

Nuolat - -

Informuoti gyventojus apie sav. atliktą darbą triukšmo valdymo ir prevencijos srityse

Nuolat - -

Parengti triukšmo valdymo informaciją ir ją pateikti triukšmo prevencijos tarybai

Kasmet - -

Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą triukšmo valdymo srityje

Nuolat - -

49. Švenčionių r. Organizuoti racionalų transporto reguliavimą gatvių, kelių tinkle

2013 m. 1 940 500 litų - 2013-01-31 Nr. T-13

Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės miestų gatvių asfalto ištisinės dangos įrengimas (paprastasis remontas)

2013 m. 1 231 700 litų -

Švenčionių rajono savivaldybės kelių bei gatvių rekonstrukcija

2013 m. 776 600 litų -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Švenčionių r.

Nuolat - -

104


Įgyvendinimo data




savivaldybės teritorijoje Savivaldybės tarybai teikti tvirtinti rajono savivaldybės Triukšmo prevencijos veiksmų planą, Triukšmo prevencijos zonas, Triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius

2013 m. - -

50. Tauragės r. Organizuoti gyventojams sveikatos ugdymo mokymą akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai

Kartą metuose 200 litų 600 2012-08-22 Nr. 1-459

Tauragės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ištisinės asfalto dangos įrengimas (paprastasis remontas)

Per 2013 metus

10 000 litų 4 500

Kelių bei gatvių su žvyro danga rekonstrukcija

Per 2013 metus

7 000 litų 1 500

51. Telšių r. Patvirtintos triukšmo prevencijos Telšių r. savivaldybės viešose vietose taisyklės

Nuo 2006-11-06

- - 2006-11-16 Nr. Nr. 464

Patvirtintos Renginių organizavimo viešojo naudojimo teritorijose taisyklės

Nuo 2008-09-25

- -

52. Trakų r. Išduodant leidimus statybų, remonto darbams, numatyti priemones, kad triukšmo šaltinių vykdytojai įgyvendintų Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Nuolat - - 2013-08-29 Nr. S1-226

Atlikti aplinkos triukšmo stebėseną triukšmo prevencijos ir tyliosiose zonose.

1 kartą per metus

15 000 litų -

Numatyti Trakų rajono savivaldybės biudžete lėšas triukšmui matuoti Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose tyliosiose zonose, atrinktose viešosiose vietose ir esant gyventojų nusiskundimams dėl triukšmo (išskyrus

1 kartą per metus

- -

105


Įgyvendinimo data




buitinį ir darbo vietoje esantį triukšmą). Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus triukšmo klausimais.

2013–2018 m. - -

Esant reikalui planuoti mažiau triukšmingo transporto eismą miesto gatvėmis ir (ar) keliais

2013–2018 m. - -

Peržiūrėti savivaldybės teisinius dokumentus, reglamentuojančius triukšmo valdymą, ir prireikus teikti pasiūlymus savivaldybės tarybai

2013–2018 m. - -

Identifikuoti aplinkos triukšmo šaltinių savininkus ir bendradarbiaujant su jais koordinuoti apsaugos nuo triukšmo sprendimus

Nuolat - -

Informuoti apie triukšmo prevencijos priemones ir triukšmo valdymo reikalavimus kaimo turizmo, nakvynės, turistinių paslaugų, maitinimo paslaugų teikėjus

Nuolat - -

Organizuoti Trakų rajono savivaldybės bendradarbiavimą su triukšmo šaltinių valdytojais (Automobilių kelių direkcija, Valstybine geležinkelių inspekcija ir Civilinės aviacijos administracija) sudarant atitinkamą darbo grupę

2013–2018 m. laikotarpyje

- -

Išsiaiškinti kiek žmonių ir pastatų patenka į geležinkelių triukšmo poveikio zoną Lentvario seniūnijos geležinkelio ruože.

2014 m. - -

53. Ukmergės r. Sudaryti triukšmo prevencijos darbo grupę

2013 m. I ketv. - - 2012-12-20 Nr. 7-303

Numatyti lėšas Ukmergės r. savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo

Kiekvienais metais

5 000 litų -

106


Įgyvendinimo data




specialiojoje programoje triukšmo matavimams nustatytose tyliosiose zonose ir esant gyventojų nusiskundimams dėl triukšmo (išskyrus buitinį ir darbo vietose) Pateikti sprendimo projektą Savivaldybės tarybai dėl triukšmo prevencijos ir tyliųjų zonų nustatymo ir patvirtinimo

2013 m. III ketv.

- -

Nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijų sąrašą, kuriose turėtų būti organizuojamas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimas

2013 m. IV ketv.

- -

Analizuoti ataskaitas apie triukšmo šaltinius, jų valdymą ir užtikrinti informacijos pateikimą Triukšmo prevencijos tarybai laiku

Kiekvienais metais kovo 15 d.

- -

Organizuoti seminarus, konferencijas, diskusijas triukšmo prevencijos klausimais

Per metus 1 000 litų -


Nuolat - -

54. Utenos r. Atlikti aplinkos triukšmo stebėseną Kasmet 5 300 litų Rajono bendruomenė ir svečiai 2009-05-28 Nr. TS-187 Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Utenos r. sav., esant reikalui taikyti ATPK ir kituose teisės aktuose numatytas poveikio priemones

Nuolat Bendrieji sav. asignavimai

-

Informuoti apie triukšmo prevencijos priemones, taisykles kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių, turistinių paslaugų

Nuolat - Rajono bendruomenė ir svečiai

107


Įgyvendinimo data




teikėjus Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą

Kasmet paskutinį balandžio trečiadienį

Bendrieji Utenos r. sav. Visuomenės sveikatos biuro asignavimai

Išdalinta 200 egz. lankstinukų apie triukšmo poveikį sveikatai

55. Varėnos r. Vykdyti triukšmo stebėseną (monitoringą) nustatytose tyliosiose zonose

2013–2018 m. pagal skiriamas lėšas

10 000 litų per metus

- 2013-02-26 Nr. T-VII-626

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Varėnos r. savivaldybėje

2013–2018 m. - -

Apsaugos nuo triukšmo sąmoningumo didinimas (visuomenei teikiama informaciją apie triukšmą ir jo žalingą poveikį sveikatai)

2013–2018 m. 5 000 litų per metus

-

Triukšmo prevencijos tarybai teikti informaciją apie triukšmo valdymą Varėnos rajone

Kasmet iki einamųjų metų kovos 1 d.

- -

Vykdyti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę

Nuolat - -

Nustatyti triukšmo prevencijos zonas, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones

2014–2018 m. 10 000 litų -

Viešąją rimtį trikdantiems asmenims, taikyti ATPK ir kituose teisės aktuose numatytas poveikio priemones

Nuolat - -

Peržiūrėti Savivaldybės teisinius dokumentus, reglamentuojančius triukšmo valdymą ir prireikus teikti

Nuolat - -

108


Įgyvendinimo data




siūlymus Varėnos r. savivaldybės tarybai Organizuoti racionalų transporto eismo reguliavimą gatvių tinkle

2013–2018 m. pagal skiriamą lėšų kiekį

1 000 000 litų -

Išduodant statybos leidimus, derinant ir rengiant teritorijų planavimo dokumentus kontroliuoti, kad bus laikomasi triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų.

Nuolat - -

Varėnos rajono savivaldybės mokyklose įrengti poilsio nuo triukšmo patalpas


50 000 litų -

Gatvių, kelių rekonstravimas (asfaltavimas)


2 500 000 litų -

56. Vilkaviškio r. Nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijas, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones

2012 m. gegužės – gruodžio mėn.

- - 2009-11-27 Nr. B-TS-1006

Teikti informaciją triukšmo valdymo klausimais sav. interneto tinklalapyje

2013 m. balandžio mėn.

- -

Teikti informaciją žiniasklaidai triukšmo valdymo klausimais (1 informacinis pranešimas)

2013 m. gegužės mėn.

- -

Teikti informaciją bendruomenei apie žalingą triukšmo poveikį (150 vnt. lankstinukų)

2012 m. gruodžio mėn.

150 litų -

109


Įgyvendinimo data




57. Vilniaus m. Vykdyti Vilniaus aglomeracijos strateginį triukšmo kartografavimą ir stebėseną, kontrolę, rezultatų viešinimą, plėtoti efektyvią informacinę sistemą ir tinkamą infrastruktūrą2012 m. 6 teritorijose rengiant SPAV prie naujų pastatų numatytos priemonės (sienutės, langai)

2012–2014 m. 213 000 litų 2012 m. atliktas Vilniaus aglomeracijos strateginis automobilių, geležinkelių, orlaivių transporto triukšmo kartografavimas, rezultatų kaupimas informacinėje sistemoje ir viešinimas Interneto svetainėje. Užtikrinta, kad naujai suplanuotose teritorijose, gyv. namų zonose, prie naudojimui priimtų naujų pastatų pagal aprobuotus statybų projektus nebūtų viršijamos triukšmo lygio ribinės vertės ir nedidėtų gyventojų, patiriančių neigiamą triukšmo poveikį ( 300 gyv.)

2010-01-27 Nr. 1-1379

Formuoti ir palaikyti Vilniaus m. Sav. triukšmo valdymo sistemą, pirmiausia orientuotą į triukšmo prevenciją ir galutinį rezultatą

8 400 litų

Toliau plėtoti koordinuoto eismo sistemą pagrindiniuose automobilių transporto koridoriuose

2012 m. 3 513 941,1 litų

Plėtojant ir vykdant priežiūrą koordinuojant eismo sistemų pagr. automobilių transporto gatvėse, didėja saugumas, atsiranda galimybė valdyti eismo srautus.

Suformuoti greitojo eismo gatvių tinklą, siekiant nukreipti automobilių srautus nuo miesto centro, gyvenamųjų rajonų. Vykdyti Vakarinės ir šiaurinės greitojo eismo gatvių projektavimą ir statybą

2012 m. atlikta 90 547 219,11 litų

2012 m. įvykdyta 51,63% Vakarinės greitojo eismo gatvės statybos darbų.

Sistemingai vykdyti gatvių dangų tvarkymo darbus, likviduojant duobes, dangos nelygumus, klojant mažiau triukšmo keliantį asfaltą.

2012 m. 26 996 500 litų

Vykdant gatvių tvarkymo darbus, didėja eismo srautų greitis, mažėja triukšmas.

Plėtoti viešąjį transportą, didinti jo 2012 m. 1 350 000 litų Ekologiškų autobusų įsigyjimas

110


Įgyvendinimo data




patrauklumą, siekiant sumažinti automobilių srautą miesto gatvėse; atnaujinti troleibusų, autobusų parkus

Vilniaus m. (I etapas)

58. Vilniaus r. Kaupti ir analizuoti informaciją apie triukšmo šaltinį, teikti pasiūlymus triukšmo prevencijos priemonių planui

- - - 2012-12-07 Nr. T3-469

Esant reikalui organizuoti triukšmą patiriančių gyventojų grupių sveikatos stebėseną, teikti pasiūlymus triukšmo prevencijos priemonių planui ir triukšmo rodikliams mažinti

- - -

Kontroliuoti padidintą buitinį, gatvės, geležinkelių keliamą triukšmą, analizuoti priežastis, teikti siūlymus triukšmui mažinti

2013 m. pavasarį atlikti matavimai pagirių k., birželio mėn. Gineitiškių k. (Zujūnų sen.), lapkričio mėn. Maišiagalos mstl. Ir Grigaičių k. (Šatrininkų sen.)

271 litų -

Analizuoti transporto srautus Vilniaus r. keliuose ir gatvėse, važiuojamos dangos būklę bei teikti siūlymus

- - -

Planuoti rajono teritorijos užstatymą pagal plotų klasifikacijas (pramonės, eismo, gyvenamųjų, poilsio, sveikatos priežiūros, ugdymo, prekybos ir kt.) teikti pasiūlymus triukšmo prevencijos

- - -

111


Įgyvendinimo data




priemonių planui Kaupti ir analizuoti triukšmui valdyti būtinus duomenis: apie valstybinės reikšmės keliais, gatvėmis pravažiuojančių transporto srautų dydį, vidutinį srauto greitį, krovininių ir lengv. automobilių bei autobusų srauto greitį

- - -

Miestų ir miestelių bendruose planuose teikti teritorijos gyvenamoji, poilsio zonos, ligoninės, mokyklos, prekybos ir pramogų, pramonės ir kt.); prognozuojant tyliųjų ir apsauginių želdynų zonų ribas

- - -

Planavimo procese numatyti technines priemones triukšmui mažinti triukšmo šaltiniuose; reikalauti garso perdavimo sumažinimo priemonių taikymo

- - -

Rinkti informaciją apie triukšmo taršos šaltinius ir jo parametrus

- - -

Nustačius viršijamo triukšmo objektus, nustatyti triukšmo ribinį dydį ir zonas

Maišiagalos mstl. Mokyklos, Kiemelių g., Grigaičių k. (Šatrininkų sen.) Pergalės g. – lapkritis. Teikimas Vilniaus r. sav. Tarybai paskelbti triukšmo

- -

112


Įgyvendinimo data




prevencijos zonomis.

Rinkti duomenis apie triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančius ir dirbančius asmenis, kur viršijami triukšmo ribiniai dydžiai (dBA) pagal triukšmo Vilniaus r. sav. teritorijoje rodiklius

Atlikti 4 triukšmo fizikiniai matavimai dienos/nakties metu Gineitiškių k., Pagirių k., Maišiagalos mstl., Grigaičių k.

- -

Būstų (namų), veikiamų tam tikra rodiklio verte apibūdinamo triukšmo galimo žmogaus sveikatai poveikio vertinimas

Buvo atliktas tyrimas Pagirių k. gyvenamajame name dėl transporto skleidžiamo triukšmo, bet leistini dydžiai viršyti nebuvo.

- -

113


Įgyvendinimo data




Tikslinti ir keisti triukšmo šaltinių naudojimo trukmę, veiklos pradžios ir pabaigos laiką: -išduodant licencijas prekybai alkoholiu ir kitai veiklai; Nustačius gyventojų skundų ir prašymų pagrįstumą, reikalauti, kad sumažintų triukšmo sklaidą iki leistinų dydžių. Vykdyti triukšmo stebėseną (monitoringą) nustatytose tyliosiose zonose

- - -

Nustatyti muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę

- - -

Kontroliuoti pastatytų ir rekonstruotų objektų priėmimą

- - -

Kaupti ir analizuoti informaciją apie triukšmo šaltinį, teikti pasiūlymus triukšmo prevencijos priemonių planui

- - -

Esant reikalui organizuoti triukšmą patiriančių gyventojų grupių sveikatos stebėseną, teikti pasiūlymus triukšmo prevencijos priemonių planui ir triukšmo rodikliams mažinti

- - -

Kontroliuoti padidintą buitinį, gatvės, geležinkelių keliamą triukšmą, analizuoti priežastis, teikti pasiūlymus triukšmui mažinti

- - -

Analizuoti transporto srautus Vilniaus r. keliuose ir gatvėse, važiuojamos dangos būklę bei teikti siūlymus

- - -

59. Visagino Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl keliamo triukšmo Visagino

Nuolat - - 2013-01-31 Nr. TS-4

114


Įgyvendinimo data




savivaldybės teritorijoje, esant būtinumui organizuoti triukšmo matavimo tyrimus Supažindinti visuomenę su Visagino savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plano 2013–2018 m. projektu

2013 m. - -

Reaguojant į gyventojų skundus, viešąją rimtį trikdantiems juridiniams bei fiziniams asmenims taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones

Nuolat - -

Teikti visuomenei informaciją triukšmo valdymo ir prevencijos klausimais

Pagal poreikį - -

Organizuoti nustatytų tyliųjų viešųjų bei triukšmo prevencinių zonų stebėseną

Nuolat - -

Išduodant sąlygas, leidimus statybų, remonto darbams, pareikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai įgyvendintų Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 str. 1 ir 2 dalies nuostatas

Nuolat - -


Pagal poreikį - -

Analizuoti ataskaitas apie triukšmo šaltinius ir teikti siūlymus dėl triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo

Nuolat - -

60. Zarasų r. Peržiūrėti savivaldybės teisinius dokumentus, reglamentuojančius triukšmo valdymą, prireikus teikti sprendimo projektus Zarasų r. sav. tarybai

Pagal poreikį - - 2012-11-26 Nr. T-284

Išduodant sąlygas, leidimus statybų, remonto darbams, pareikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai įgyvendintų Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo

Nuolat - -

115


Įgyvendinimo data




įstatymo 13 str. 1 ir 2 dalies nuostatas. Nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijas, kuriose turėtų būti įgyvendintos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės ir teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai

2013 m. - -

Atlikti aplinkos triukšmo stebėseną ir nustatyti triukšmo prevencijos zonas

Iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

- -


2013 m. - - Pagal poreikį - -

Nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl triukšmo Zarasų r. sav.

Nuolat - -

Išnagrinėti galimybes įrengti poilsio nuo triukšmo patalpas Zarasų rajono bendrojo lavinimo mokyklose

2013 m. - -

Nustatyti gyvenamųjų vietų teritorijas kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones

2013 m. spalio 1 d.

- -

Informuoti apie triukšmo prevencijos priemones, taisykles kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių, turistinių stovyklų paslaugų teikėjus, mokyklas

Nuolat - -

Atlikti gyventojų skundų dėl aplinkos ir buitinio triukšmo analizę, parengiant pasiūlymus problemoms spręsti

Iki gegužės 1 d.

- -

Teikti triukšmo valdymo informaciją Triukšmo prevencijos tarybai

Kasmet iki kovo 1 d.

- -

Darbuotojams, triukšmo prevencijos srities, organizuoti tobulinimo kursus

Pagal poreikį - -

Organizuoti visų amžiaus grupių gyventojams sveikatos ugdymo mokymą, akcentuoti triukšmo įtaką sveikatai

2013 - -

116


Įgyvendinimo data




Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos paminėjimą

41388 - -

Inicijuoti ir organizuoti diskusijas, skatinant institucijų bendradarbiavimą triukšmo valdymo srityje

Kartą metuose - -

Nustatyti, kiek žmonių gyvena geležinkelių sanitarinėje apsaugos zonoje

Iki 2013 gegužės 1 d.

- -

117

1.6.7. Teritorijų planavimo sprendiniai, susiję su triukšmo prevencija

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, savivaldybių vykdomosios institucijos įpareigotos rengti teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą, atlikti teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Pagal 2012 m. ir 2013 m. savivaldybių pateiktas ataskaitas visos savivaldybės vadovaujasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis.

1.6.8. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, savivaldybių tarybos įpareigotos tvirtinti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles patvirtino visos savivaldybės. Per 2013 m. ir iki 2014 m. kovo 1 d. 15 savivaldybių tarybų patvirtinto naujas triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles.

31 lentelė. Per 2013 m. ir iki 2014 m. kovo 1 d. 15 savivaldybių tarybų patvirtinusios naujas triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles

Savivaldybė Savivaldybės tarybos sprendimo data

Savivaldybės tarybos sprendimo numeris

Akmenės r. 2013-11-23 T-221 Elektrėnų 2013-02-13 TS-14 Joniškio r. 2013-10-10 T-172 Kauno m. 2013-02-28 T-95 Kelmės r. 2013-11-26 T-360 Klaipėdos r. 2013-03-28 T11-151 Mažeikių r. 2013-11-29 T1-368 Pakruojo r. 2013-11-21 T-286 Palangos m. 2014-01-30 T2-15 Panevėžio m. 2013-02-28 1-37 Panevėžio r. 2014-01-23 T-14 Prienų r. 2013-01-31 T3-8 Radviliškio r. 2013-11-21 T-641 Šiaulių m. 2014-01-30 T-20 Šiaulių r. 2013-12-12 T-265

1.6.9. Muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmės nustatymas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, savivaldybių vykdomosios institucijos įpareigotos nustatyti muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę.

Įgyvendindamos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo savivaldybėms pavestas funkcijas, Savivaldybės pateikė informaciją apie muzikinių ir kitų renginių leidžiamą laiką ir trukmę.

118

4 savivaldybės iš 60 savivaldybių (Joniškio r., Mažeikių r., Prienų r. ir Rietavo) nėra nustačiusios muzikinių ir kitų renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ar fiziniai asmenys, trukmės arba nepateikė apie tai duomenų.

2013–2014 m. 8 savivaldybės iš 60 savivaldybių (Elektrėnų, Kauno m., Klaipėdos r., Kretingos r., Marijampolės, Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m.) nustatė muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę.

119

32 lentelė. Muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmės nustatymas

Savivaldybė Data Sprendimo numeris Renginio pavadinimas ar tipas (pagal teisės aktą) Nustatytas leidžiamas laikas ir trukmė

Akmenės r. 2010-08-25 T-180 Viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kt. renginiuose.

Triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 8.00 val. iki 22 val., tačiau atskirais atvejais šis laikas gali būti pailgintas Savivaldybės administracijos leidimu.

Alytaus m. 2011-06-01 DV-378 Renginiai viešoje vietoje Nuo 6 iki 24 val. Renginiai nepilnamečiams Iki 22 val.

Alytaus r. 2006-06-27 K-157 Alytaus rajono viešosiose vietose organizuojami muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti visuomenei skirti renginiai

Triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 8.00 val. iki 24.00 val., išskyrus renginius, skirtus vaikams ir asmenims iki 18 metų, kuriuose triukšmo šaltiniai gali būti naudojami iki 22.00 val.

Anykščių r. 2012-11-29 TS-372 Viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose visuomenei skirtuose renginiuose

Nuo 8.00 val. iki 23.00 val. jeigu administracijos direktoriaus įsakymu nenustatyta kita renginio trukmė.

Birštono 2012-10-26 TS-173 Koncertai (lauko sąlygomis), asmeninės šventės Iki 22 val. (išskyrus metines ir tradicines šventes)

Biržų r. 2007-11-29 T-243 Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kt. renginiai

Gali vykti nuo 8.00 val. iki 22.00 val. (trukmė gali būti pailginta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar seniūnijos atskiru leidimu). Ribojamai numatyti Triukšmo prevencijos Biržų rajono viešosiose vietose taisyklėse.

Druskininkų 2009-09-28, 2010-09-20

T1-217, T1-167

Renginiai gali vykti nuo 8.00 val. iki 23.00 val., išskyrus Kurorto šventę, Joninių, kalėdinius, naujametinius ir kitus savivaldybės bei valstybinių švenčių renginius. Kitas renginių laikas gali būti nustatomas tik Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

8.00 val. – 23.00 val.

Nepilnamečiams skirti renginiai gali trukti ne ilgiau kaip iki 22 val.

Iki 22.00 val.

Elektrėnų 2013-02-13 TS-14 Koncertai, sporto renginiai, mugės, festivaliai, kiti komerciniai pramoginiai renginiai

Gali vykti nuo 8.00 val. iki 23.00 val.

Nepilnamečiams skirti renginiai Iki 22.00 val. Ignalinos r. 2003-11-18 T-132 Renginiai poilsio ir švenčių dienomis Nuo 8.00 val. iki 2.00 val.

Renginiai darbo dienomis Iki 24.00 val. Renginiai vaikams iki 14 m. Iki 22.00 val.

120


Renginiai asmenims iki 18 m. Iki 24.00 val. (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.) ir iki 23.00 val. (nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.)

Jonavos r. 2012-03-29 1TS-94 Savivaldybės viešosiose vietose organizuojami muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai, kuriuose planuojamas dalyvių skaičius mažiau nei 500 žmonių Savivaldybės viešosiose vietose organizuojami muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai, kuriuose planuojamas dalyvių skaičius daugiau nei 500 žmonių

Triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 valandų. Triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Tačiau šis laikas gali būti prailginamas vadovaujantis Renginių organizavimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos taisyklėmis.

Joniškio r. – – – – Jurbarko r. 2008-02-28 T2-44 Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kt.

renginiai I-IV nuo 8.00 val. iki 22.00 val. V-VI nuo 9.00 val. iki 23.00 val. VII nuo 9.00 val. iki 21.00 val.

Kaišiadorių r. 2007-07-26 V17-110 Įvairūs atrakcionai, cirkas, įrengti arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, ugdymo įstaigų ir stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų

8.00 val. iki 22.00 val.

Naudoti triukšmo šaltinius lauko kavinėse, kurios yra arčiau nei 100 m nuo gyvenamųjų namų

Draudžiama

Viešosiose vietose triukšmo šaltiniai 8.00 iki 22.00 val., trukmė neturi viršyti 4 valandų. Kalvarijos 2009-06-18 T-46-29- Visi renginiai viešose vietose, išskyrus Joninių,

Kalėdinius, naujametinius. Gali vykti nuo 8 val. Iki 23 val. Administracijos direktorius gali išduoti leidimą organizuoti renginį ir kitu laiku.

Kauno m. 2013-02-07 T-57 Kauno miesto viešosiose vietose organizuojami renginiai

Nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Kalėdiniai, naujametiniai, miesto ir valstybinės reikšmės renginiai

Dėl renginio laiko pratęsimo sprendimą priima Nuolatinė renginių organizavimo Kauno viešosiose vietose komisija.

Kauno r. 2008-04-24 TS-141 Kauno rajono savivaldybės viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose

Nuo 8.00 iki 22.00val., penktadieniai, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 8.00 iki 23.00 val.

Kazlų Rūdos 2010-04-02 TS 31-889 Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai, kuriuose planuojamas dalyvių skaičius –

Nuo 8.00 val. iki 22.00 val., triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 valandų.

121


mažesnis nei 1000 žmonių Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai, kuriuose planuojamas dalyvių skaičius – didesnis nei 1000 žmonių

Triukšmo šaltinių naudojimo laikas ir trukmė derinama su Savivaldybės administracija

Kėdainių r. 2012-10-26 TS-311 Laikinosiose prekybos vietose naudoti garsinę informaciją ir reklamą, jei tai trukdo viešąją rimtį, viršija leidžiamus triukšmo ribinius dydžius arba sukelia dirginimą.

Savivaldybės viešosiose vietose visą parą draudžiama

Stacionariose prekybos vietose naudoti lauko garsinę informaciją ir reklamą, jei tai trikdo viešąją rimtį, viršija leidžiamus triukšmo ribinius dydžius arba sukelia dirginimą.

Draudžiama

Vykdyti prekių pristatymo ir krovos darbus prekybos įstaigose, kurios įsikūrusios arčiau nei 100 m nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų, gydymo įstaigų, jei tai trikdo viešąją rimtį, viršija leidžiamus triukšmo ribinius dydžius arba sukelia dirginimą.

Draudžiama

Viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose triukšmo šaltinis neturi viršyti triukšmo ribinių dydžių nustatytų HN 33:2011

Vadovautis HN 33:2011

Kelmės r. 2009-06-26 T-258 Kelmės r. savivaldybės viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Nuo 8.00 val. iki 22.00 val., triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 val. Šis laikas gali būti pailgintas atitinkamos seniūnijos atskiru leidimu.

Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti


Arčiau nei 300 m atstumu nuo ligoninių įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti nuo 10 val. iki 18 val.

Nuo 10.00 val. iki 18.00 val., tačiau šis laikas gali būti pailgintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atskiru leidimu.

122


Klaipėdos m. 2011-12-22 T2-410 Renginiai mieste Nuo 8 val. iki 23 val. Renginiai vaikams ir nepilnamečiams Nuo 8 val. iki 22 val. Grojimas ir garso transliavimas Nuo 9 val. iki 22 val. penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais

nuo 9 val. iki 23 val. Klaipėdos r. 2013-03-28 T11-151 Muzikiniai, reklaminiai, informaciniai ir kiti

renginiai Žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai įrengti ne arčiau nei 200 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų, gydymo įstaigų

Nuo 9.00 val. iki 22.00 val. Penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 val. iki 23 val. Triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 val. ir nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Nuo 9.00 val. iki 22.00 val.

Kretingos r. 2005-04-28 2013-06-27

T2-120 T2-201

Kretingos m. šventė Dvaro šventės Joninės Kalėdos Naujieji metai

Nuo 8.00 val. iki 23.00 val. (atskiru seniūno arba seniūno sudarytos komisijos sprendimu renginys gali vykti ilgiau nei iki 23.00 val.)

Kupiškio r. 2008-02-14 TS-43 Viešose vietose organizuojamuose muzikiniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose

Nuo 8 val. Iki 22 val. Trukmė ne daugiau 4 valandų.

Lazdijų r. 2006-03-28 5TS-1169 Fejerverkai, civilinės pirotechnikos priemonės ir kiti garsiniai prietaisai

Iki 22.00 val., išskyrus švenčių dienomis ir masinių renginių metu, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas

Marijampolės 2013-11-25 1-404 Visi renginiai viešosiose vietose, išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius renginius.

Gali vykti nuo 8 val. iki 23 val. Komisijos siūlymu Administracijos direktorius gali išduoti leidimą organizuoti renginį ir kitu laiku. (2013 m. Lapkričio 25 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-404 “Dėl Renginių organizavimo Marijampolės savivaldybės viešosiose vietose tvarkos aprašo patvirtinimo” 21 p. „Renginiai viešosiose vietose gali vykti nuo 8 val. iki 23 val., išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius renginius”.

Renginiai viešosiose vietose, skirti nepilnamečiams.

Negali tęstis ilgiau kaip : Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. – 22 val.; Nuo spalio 1d. iki balandžio 30 d. – 21 val.

Mažeikių r. – – – – Molėtų r. 2009-11-26 B1-189 Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti

renginiai Nuo 8 val. iki 23 val.

123


Neringos m. 2012-11-22 T1-219 Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai

Nuo 9 val. iki 22 val., ne ilgiau kaip 6 val.

Renginiai, kuriuose naudojamas triukšmo šaltinis ir kuriam išduotas leidimas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka

Savivaldybės administracijos direktorius gali pratęsti renginio laiką, bet ne vėliau 2 valandos nakties.

Pagėgių m. 2006-07-04 T-813 Pagėgių savivaldybės viešosiose vietose organizuojami muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai (koncertai, spektakliai, šventės, mugės, akcijos, varžybos ir kt.).

Nuo 8 val. iki 23 val. (vaikams ir nepilnamečiams skirti renginiai iki 22 val. Renginių laikas gali būti pratęstas tik savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (laikas nurodomas leidime). Trukmė priklauso nuo Savivaldybės administracijos leidimo.

Grojimas ir garso transliavimas. Nuo 9 val. iki 22 val., penktadieniai, šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 val. iki 23 val.

Palangos m. 2010-11-25 T2-319 Visi viešose vietose organizuojami renginiai. Išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius ir kitus valstybinius renginius.

Nuo 8 val. iki 24 val.

Vaikams ir nepilnamečiams skirti renginiai. Renginių laikas gali būti pratęstas tik savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu


Pakruojo r. 2013-11-21 T-286 Pakruojo rajono viešosiose vietose organizuojamuose renginiuose.

8.00–22.00 darbo dienomis, 8.00–23.00 penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais

Gyvenamųjų namų kvartaluose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus darbo dienomis leidžiama naudoti

6.00 val. iki 21 val. darbo dienomis, 10 val. Iki 18 val. Švenčių ir poilsio dienomis. Triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus leidžiama naudoti avarijų likvidavimo atvejais.

Pasvalio r. – – Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai

Savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 8.00 val. iki 23.00 val. Darbo dienomis ir darbo išvakarėse – iki 22.00 val. (trukmė gali būti pailginta seniūnijos seniūno leidimu). Ribojimai numatyti Triukšmo prevencijos Pasvalio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse.

Panevėžio m. 2005-12-12 A-1115 Viešosiose vietose organizuojami renginiai (išskyrus Jonines, kalėdinius, naujametinius, miesto ar valstybinius renginius)


Panevėžio r. 2009-12-03 T-278 Masiniai renginiai Nuo 8 val. iki 22 val. Plungės r. 2010-12-23 T1-299 Koncertų ir kitos salės estradinių renginių metu,

kino filmų demonstravimo metu Maksimalus garso lygis 85 dBA visą parą

124


Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu

Maksimalus garso lygis 90 dBA 6–18 val. Maksimalus garso lygis 85 dBA 18–22 val. Maksimalus garso lygis 60 dBA 22–6 val.

Prienų r. – – – – Radviliškio r. 2013-11-21 T-641 Viešose vietose organizuojamuose muzikiniuose,

informaciniuose, reklaminiuose ir kt. renginiuose, planuojamuose mažiau nei 1 tūkst. žmonių

Triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 8 val. iki 22 val., nuo 9 val. Iki 23 val. Penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Šie laikai gali būti prailginti Savivaldybės administracijos seniūnijos atskiru leidimu. Triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 val.

Viešose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kt. renginiuose, planuojamuose daugiau nei 1 tūkst. žmonių

Nuo 8 val. iki 22 val., nuo 9 val. Iki 23 val. Penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Šis laikas gali būti prailgintas Savivaldybės administracijos seniūnijos atskiru leidimu. Triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 val. Pailginti triukšmo šaltinio naudojimo trukmę gali Savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu.

Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai


Arčiau nei 300 m atstumu nuo ligoninių įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai


Raseinių r. 2012-08-29 (1.1)TS-335

Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai.




Viešose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kt. renginiuose


Rietavo – – – – Rokiškio r. 2010-11-25 TS_11.190 Renginių organizavimo Rokiškio rajono

savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Renginiai rajone gali vykti iki 22 val. Renginių trukmė pratęsiama Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ne ilgiau 4 val. Nepilnamečiams skirtas renginys gali trukti ne ilgiau kaip iki 22 val.

Skuodo r. 2011-07-12 A1-420 Vasario 9 d. Ylakių sen. Tradicinė žiemos sporto 12–19 val.

125


šventė (ant Kalčių ežero) Vasario 12 d. Visose Skuodo rajono seniūnijose užgavinės

12–19 val.

Balandžio 25 d. Krakių k. Tradicinė vyšnių sodinimo akcija

10–20 val.

Gegužės 23 d. Šačių sen. (ant Ryklės kalno) Poetinė – literatūrinė popietė “Pakalnutės skelbia žinią”.

16–22 val.

Gegužės 26 d. Skuodo parke (prie fontano) Švč. Trejybės atlaidai. Liaudiškų kapelijų šventė.

12–18 val.

Gegužės 31 d. Barstyčių sen. Puokės k. (prie Barstyčių akmens) Folkloro šventė „Pri didioje kūlė“

19–24 val.

Birželio 16 d. Aleksandrija (prie bažnyčios) Šv. Antano atlaidų šventė

12–24 val.

Birželio 16 d. Ersloje (prie koplyčios) Aloyzo atlaidai

13–18 val.

Birželio 23 d. Skuodo jaunimo slėnyje Joninių (Rasos) šventė

16–24 val.

Liepos 5 d. Šliktinėje (prie buvusio darželio) Vasaros šventė

15–24 val.

Liepos 6 d. Skuodo parke (prie fontano) Vasaros šventė

18.30–21 val.

Liepos 20 d. Ylakiuose (prie bendruomenės namų) 760 Skuodui

18–24 val.

Liepos 20 d. Šauklių k. Sūrių šventė 19–24 val. Liepos 27 d. Lenkimų poilsiavietėje Oninių šventė 13–24 val. Liepos 27 d. Udraliuose Vasaros šventė 19–24 val. Rugpjūčio 2 d. Mosėdyje 760 Mosėdžiui 15–24 val. Rugpjūčio 10, 11 d. Apuolės piliakalnyje Senovės karybos ir amatų festivalis

11–24 val.

Rugpjūčio 15 d. Skuodo parke gėlių fiesta – 2013 13–18 val.

126


Rugpjūčio 17 d. Ylakiuose Šv. Roko atlaidų šventė Rugpjūčio 18 d. Notėnuose Obuoliniai atlaidai 11–24 val.

Rugsėjo 14 d. Narvydžių bendruomenės namų kiemelyje Cepelinų šventė

12–24 val.

Rugsėjo 28 d. Prie Skuodo turgaus Skouda boužės joumarks

11–24 val.

Šakių r. 2009-10-29 T-358 Viešieji renginiai Nuo 8 val. iki 24 val., išskyrus naujametinius, Joninių ir vasaros šventes, kurių organizatoriai – rajono savivaldybės kultūros įstaiga. Renginių nepilnamečiams laikas nuo 8 iki 23 val.

Šalčininkų r. 2006-11-28 T-1454 Muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose, planuojamuose mažiau nei 1000 žmonių

Nuo 8 val. iki 22 val., triukšmas neturi viršyti 4 valandų.

Muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose, planuojamuose daugiau nei 1000 žmonių

Nuo 8 val. iki 22 val., šis laikas gali būti prailgintas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus leidimu.

Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai



Nuo 10 val. iki 18 val., šis laikas gali būti prailgintas Šalčininkų r. savivaldybės administracijos direktoriaus leidimu.

Šiaulių m. 2014-01-30 T-20 Muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose, planuojamuose mažiau nei 1000 žmonių

Nuo 8.00 val. iki 22.00 val., triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 valandų.

Muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose, planuojamuose daugiau nei 1000 žmonių

Triukšmo šaltinių laikas ir trukmė nustatomi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-327 patvirtintų Masinių renginių organizavimo Šiaulių mieste taisyklių nustatymo tvarka išduotame leidime, atsižvelgiant į renginio specifiką.

Šiaulių r. 2005-04-28 T-129 Renginiai (koncertai, sporto renginiai, mugės, festivaliai, kiti savivaldybės ar kitų įstaigų, įmonių, organizacijų organizuojami nekomerciniai

Jei po 22.00 val. bus šaudomi fejerverkai ar atliekami kiti veiksmai, trikdantys savivaldybės gyventojų rimtį, gali būti leidžiami tik specialiai apie tai nurodžius išduotame, renginiui organizuoti, leidime

127


renginiai). (pagal Renginių organizavimo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje tvarką. Nustatytose tyliosiose zonose draudžiama nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (išskyrus švenčių dienomis, taip pat per masinius renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas leidimas) fejerverkai, civilinės pirotechnikos priemonės ir kiti garsiniai prietaisai (pagal Triukšmo prevencijos Šiaulių rajone viešosiose vietose taisykles).

Šilalės r. 2010-12-09 T1-303 Vieši renginiai mieste Nuo 8 val. iki 24 val. Vaikams ir nepilnamečiams skirti renginiai Nuo 8 val. iki 22 val. Penktadieniais ir šeštadieniais Nuo 9 val. iki 24 val. Sekmadieniais Nuo 9 val. iki 23 val., jei pirmadienis darbo diena, o grojimas ir garso

transliavimas tol, kol vyksta renginys. Neleidžiama organizuoti renginių Šilalės miesto ar rajono miestelių gatvėse darbo dienomis ir darbo laiku. Išimtys daromos didelių švenčių metu ir valstybės paminėtinų datų arba reikšmingų valstybės ar miesto įvykių progomis, Administracijos direktoriaus įsakymu.

Šilutės r. 2006-04-27 2006-11-30 2009-06-25

T1-1091 T1-1380 T1-1026

Masinių renginių organizavimas ir laikas aptartas Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1091. Vieši renginiai rajone gali vykti nuo 8 val. iki 22 val., išskyrus Joninių, kalėdinius, naujametinius ar valstybinius renginius. Jų laikas nustatomas atskiru Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu visų renginių laikas gali būti pratęsiamas, išskyrus nepilnamečiams skirtus renginius. Renginių laikas uždarose patalpose neribojamas, išskyrus nepilnamečiams skirtus renginius (nuo 8 val. iki 22 val.) Renginių laikas aptartas ir savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-1380 „Dėl triukšmo prevencijos Šilutės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse. Jose numatytos triukšmo prevencijos priemonės viešose vietose: triukšmo šaltinių valdytojų

128


atsakomybė, triukšmingų transporto priemonių ir mechanizmų naudojimo ribojimas gyvenamųjų namų kvartaluose, triukšmo šaltinių naudojimo Šilutės rajono viešosiose vietose organizuojamuose masiniuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose laiko ir trukmės kontrolė, triukšmo šaltinių valdytojų pareigos vykdant įgaliotų pareigūnų reikalavimus tikslinant ir keičiant triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių pradžios ir pabaigos laiką, viešosios rimties trikdymo kontrolė.

Širvintų r. 2011-01-28 1-15 Viešosiose vietose organizuojami masiniai muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai

Nuo 8 val. Iki 22 val., penktadieniais, šeštadieniais, švenčių dienomis nuo 8.00 iki 23.00 val.

Švenčionių r. 2009-09-21 K22-33a Švenčionių rajono miestų (Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės) kultūros centrų ir jų filialų diskotekų darbo laikas

Žiemos laikotarpiu iki 1 val. nakties. Vasaros metu iki 2 val. nakties.

Ukmergės r. 2007-03-21 7-292 Muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose, planuojamuose mažiau nei 1000 žmonių.

Nuo 8 val. iki 22 val., triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 val.

Muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose, planuojamuose daugiau nei 1000 žmonių.

Nuo 8 val. iki 22 val. Šis laikas gali būti pailgintas raštu suderinus su Savivaldybės administracijos direktoriumi.

Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai

Gali veikti nuo 8 val. Iki 22 val.

Tauragė r. 2004-02-11 1-384 Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai

Nuo 8 val. Iki 22 val., penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 8 val. Iki 23 val.

Telšių m. 2008-09-25 T1-353 Vieši renginiai

Nuo 8 val. iki 22 val. vakaro ir vasaros laiku, švenčių dienomis bei savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais) iki 24 val.

Vieši renginiai vaikams ir nepilnamečiams Iki 22 val. Kalėdų, Naujų metų, Joninių renginiai Laikas neribojamas Kasmetinis Varniuose vykstantis tradicinis bliuzo festivalis

Laikas neribojamas

129


Trakų r. 2009-01-29 S1-21 Trakų rajono savivaldybės viešose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose,

Nuo 8 val. iki 22 val., triukšmo šaltinio naudojimo trukmė neturi viršyti 4 val.

planuojamuose mažiau nei 1000 žmonių Trakų rajono savivaldybės viešose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose, planuojamuose daugiau nei 1000 žmonių Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų. Švietimo įstaigų, bibliotekų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai

Nuo 8 val. iki 22 val., jų laikas gali būti pailgintas Savivaldybės renginių organizavimo komisijos atskiru leidimu, pasirašant atskirą susitarimą, vadovaujantis Renginių organizavimo Trakų rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėmis, patvirtintomis Savivaldybės tarybos sprendimu.



Gyvenamųjų namų kvartaluose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus leidžiama naudoti avarijų likvidavimo atvejais

Nuo 10 val. iki 18 val., tačiau šis laikas gali būti pailgintas Savivaldybės renginių organizavimo komisijos atskiru leidimu.

Varėnos r. 2008-04-15 T-VI-307 Ugdymo įstaigų teritorijose vykdomi komerciniai renginiai Kiti viešosiose vietose vykdomi komerciniai renginiai


Vilkaviškio r. 2010-10-22 B-TS-1292 Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai, kuriuose planuojamas dalyvių skaičius mažesnis nei 1 000 žmonių.

Nuo 8 val. iki 22 val. triukšmo šaltinio naudojimo trukmė neturi viršyti 4 val.

Muzikiniai, informaciniai, reklaminiai ir kiti renginiai, kuriuose planuojamas dalyvių skaičius didesnis nei 1 000 žmonių.

Triukšmo šaltinio naudojimo laiką ir trukmę nustato Savivaldybės administracijos direktorius, suderinus su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio r. policijos komisariato viršininku.

Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų, gydymo įstaigų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai.


Vilniaus m. 2008-07-16 1-582 Viešosiose vietose vykstantys renginiai 8 val. – 22 val. Kalėdiniai, naujametiniai, miesto ir valstybinės reikšmės ar kiti renginiai

Gali trukti ilgiau nei iki 22 val., tačiau šių renginių laikas nustatomas Administracijos direktoriaus įsakymu

130


Renginiai uždarose patalpose Laikas neribojamas Nepilnamečiams skirti uždarose patalpose vykstantys renginiai

Gali trukti ilgiau kaip iki 22 val.

Joninių šventė Žirmūnų seniūnijos paplūdimio zonoje

18–23 val.

Joninių (Rasos) šventė prie Ozo ežero 12–24 val. Joninių šventė Lazdynuose 17–24 val. Šventė „Kalėdos Vilniuje 2012“ 8–24 val.

Vilniaus r. – – Šventės, renginiai, festivaliai ir sąskrydžiai rajono administraciniuose vienetuose (kaimuose, miesteliuose

Kiekvienam renginiui, vykusiam 2013 m. laikotarpiu buvo nustatytas konkretus leidžiamas laikas (nuo 8 iki 2 val.) ir trukmė.

Utenos r. 2009-04-23 TS-141 Koncertai, sporto renginiai, mugės, festivaliai, nepilnamečiams skirti renginiai.

Renginiai gali vykti darbo, poilsio ir švenčių dienomis nuo 8 val. iki 23 val., išskyrus Joninių, naujametinius, miesto gimtadienio šventės renginius. Norėdami prailginti renginių laiką, organizatoriai turi gauti Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą. Uždarose patalpose renginių laikas neribojamas, išskyrus nepilnamečiams skirtus renginius. Viešosiose vietose nepilnamečiams skirti renginiai leidžiami nuo 8 val. iki 22 val. Renginių, kurių metu viešosiose vietose atliekama muzika, organizatoriai privalo užtikrinti, kad triukšmo lygis neviršytų leistinos, Lietuvos Respublikos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

Visagino 2008-03-20 TS-49 Viešosiose vietose organizuojami įvairūs renginiai Nuo 6 val. iki 22 val. Joninių, kalėdiniai, naujametiniai, Country festivalis, kavinės/restoranai, miesto/savivaldybės ar valstybiniai renginiai

Iki 3 – 4 val. (suderinus su savivaldybės direktoriumi)

Diskotekos jaunimui Nuo 20 val. iki 24 val.

Zarasų r. 2008-06-30 T-151 Zarasų rajono savivaldybėje tvarką viešuosiuose renginiuose reglamentuoja taisyklės, patvirtintos Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio

Minėtų taisyklių, patvirtintų 2011 m., 12 punkte nurodoma - ,,renginiai gali vykti darbo, poilsio ir švenčių dienomis nuo 8.00 iki 23.00 val.‘‘, 13 punkte - ,,norėdami prailginti renginių laiką,

131


27 d. sprendimu Nr. T-153 ,,Dėl viešųjų renginių organizavimo Zarasų rajone taisyklių patvirtinimo“ (tokios taisyklės 2011 m. buvo tobulinamos, tačiau panaši tvarka galioja jau nuo 2004 m., kai buvo patvirtinta pirmoji viešųjų renginių organizavimo Zarasų rajone tvarka).

organizatoriai turi gauti rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą sutikimą“. Taisyklės galioja Zarasų rajono viešose vietose organizuojamiems renginiams. 2012 m. renginiams išduota 24 leidimai, Administracijos direktoriaus įsakymų renginių laikui prailginti parengta – 16, dažniausias renginių laikas iki 01.00 val., ilgiausiai renginius leidžiama organizuoti iki 03.00 val.(Joninės, festivalis ,,Galapagai“, festivalis ,,Mėnuo juodaragis“);

132

1.6.10. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių, įtrauktų į regionų plėtros planus, įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis savivaldybių vykdomosios institucijos įpareigotos įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus.

133

33 lentelė. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių, įtrauktų į regionų plėtros planus, įgyvendinimas

Savivaldybė Regiono plėtros plano priemonės pavadinimas Informacija apie priemonės įgyvendinimą Druskininkų

Buvo vykdomas Druskininkų sav. tarybos 2006 m. liepos 1 d. Sprendimas Nr. T1-181 „Dėl automobilių tilto su pėsčiųjų ir dviračių juosta per Nemuno upę statybos ir gretimų teritorijų inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros specialiojo plano”

Tiltas pastatytas.

Kauno r. Strateginių triukšmo žemėlapių ir veiksmų plano sudarymas, gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, nustatymas bei triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimas.

-

Kretingos r. Mokyklų ir darželių renovacija: Rūdaičių darželio pastato rekonstrukcija 2013 m. panaudota 57 301,88 Lt Jokūbavo mokyklos pastato rekonstrukcija Projektas įgyvendintas už 807 529,94 Lt Kartenos vidurinės mokyklos Kalniškių pradinio ugdymo skyriaus remontas

2013 m. panaudota 8 785,93 Lt

Kretingos miesto lopšelio-darželio Žilvitis rekonstrukcija Projektas įgyvendintas už 648 511,60 Lt VšĮ Kretingos ligoninės pastatų rekonstravimas 2013 m. panaudota 200 000 Lt

Skuodo r. Skuodo r. savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T9-124 patvirtintas Skuodo miesto bendrasis planas

Siekiant mažinti oro taršos ir triukšmo įtaką žmogaus sveikatai, mieste suformuoti stabilius apsaugos želdynus nuo magistralinių gatvių ir gamybinių rajonų. Nustatyti nepriklausomo monitoringo taškus tarp geležinkelio, pramonės ir gyvenamųjų teritorijų, kur būtų pastoviai matuojama oro tarša, triukšmas ir teikiama informacija visuomenei. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu būtina įrengti triukšmo mažinimo apsaugines priemones, o esant būtinybei parengti triukšmo mažinimo Skuodo r. keliuose specialųjį planą.

Skuodo r. sav. tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T9-217 patvirtintas Skuodo r. teritorijos bendrasis planas

Atstumas nuo magistralinio naftotiekio vamzdžio ašies iki pastatų, skirtų žmonėms nuolat būti ir dirbti, turi būti pakankamas, kad apsaugotų jų sveikatą nuo įrenginių skleidžiančio triukšmo, vibracijos, oro taršos, nemalonių kvapų, taip pat įvykus magistralinio naftotiekio avarijai.

Šakių r. Įgyvendinti savivaldybės transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros priemones.

„Šakių r. sav. susisiekimo infrastruktūros modernizavimas. (II etapas). Darbai“, vykdomi rangos darbai. „Šakių r. sav. susisiekimo infrastruktūros modernizavimas. (III etapas).

134

Savivaldybė Regiono plėtros plano priemonės pavadinimas Informacija apie priemonės įgyvendinimą Darbai“, finansavimo ir administravimo darbai.

Šiaulių m. Atlikti triukšmo kartografavimą (matavimą) ir parengti Šiaulių miesto strateginį triukšmo žemėlapį.

Įgyvendinta 2012 m.

Parengti triukšmo mažinimo ir prevencijos veiksmų planą ir jį įgyvendinti.

Planuojama įgyvendinti 2014 m.

Šilutės r. Apskrities savivaldybių miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimas, monitoringo sistemos sukūrimas ir diegimas.

2013 m.

Savivaldybių transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra. 2013 m. Eismo valdymo sistemų ir eismo saugumo priemonių rengimas ir diegimas miestų ir miestelių gatvėse.

2013 m.

Regiono viešojo transporto organizavimo sistemos tobulinimo (įskaitant naujų transporto rūšių diegimą) galimybių studijų rengimas.

2013 m.

Savivaldybių teritorijų detaliųjų planų rengimas. 2013 m. Gyvenviečių viešosios ir inžinerinės infrastruktūros bei kraštovaizdžio sutvarkymo ir išvystymo specialiųjų planų parengimas.

2013 m.

Daugiabučių namų renovacija. 2013 m. Utenos r. Prevencinių projektų įgyvendinimas. Policijos įgyvendintos prevencijos priemonės.

Krašuonos upės krantinių miesto centre kompleksinis sutvarkymas. Parengtas techninis projektas. Projektas bus pradėtas įgyvendinti 2014 m. Į šią teritoriją įeina tylioji viešoji zona – Atgimimo ąžuolynas Krašuonos mikrorajone.

135

1.6.11. Triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose organizavimas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, savivaldybių vykdomosios institucijos įpareigotos organizuoti triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą.

Iš 60 savivaldybių 29 savivaldybės tiek 2012 m. tiek 2013 m. nepateikė duomenų apie organizuojamos triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą.

5 savivaldybės 2013 m. triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose neatliko, nes 2012 m. triukšmo viršijimų nebuvo nustatyta.

34 lentelė. Triukšmo stebėsenos (monitoringo) vykdymas nustatytose tyliosiose zonose

Savivaldybės pavadinimas Rezultatai Priemonei įgyvendinti panaudotos lėšos, finansavimo šaltiniai

1. Akmenės r - - 2. Alytaus m. Įvertinus akustinių triukšmo

tyrimų rezultatus , nustatyta, kad triukšmo ribiniai dydžiai tyliosiose zonose neviršijami (ekvivalentinis garso slėgio lygis nuo 28 dBA iki 55 dBA), maksimalus garso slėgio lygis nuo 32,7 iki 62,9 dBA)

Tyliosiose gamtos zonose visą parą. Kitose tyliosiose viešose vietose pagal HN 33 matavimus atliko Alytaus m. sav. Visuomenės sveikatos biuras iš LR SAM lėšų

3. Alytaus r. Kadangi nebuvo gauta nusiskundimų dėl keliamo triukšmo, taip pat nustatytose tyliosiose zonose neatsirado papildomų triukšmo šaltinių, kurie galėtų viršyti nustatytus dydžius, triukšmo garso lygis tyliosiose zonose nebuvo tirtas

4. Anykščių r. Nustatytose tyliosiose viešosiose zonose atliekami triukšmo matavimai 2k./metus- šiltuoju ir šaltuoju metų laiku. 2012 m. matavimus atliko NVSPL fizinių veiksnių tyrimo skyrius. 1 tyrimas atliktas 2012-07-24, antrasis 2012-11-30. Triukšmo lygis neviršijo ribinių dydžių . Ikimokyklinių ir švietimo įstaigų teritorijose nuo 6 iki 18 val. max garso lygis leidžiamas iki 55 dBA, kitose tyliosiose zonose – nuo 22 iki 6 val. iki 55 dBA, tyrimų metu gauti viršijimai prie Kavarsko (11 ir 13 dBA) ir Troškūnų Kazio Inčiūros vid. mokyklų (13 ir 11 dBA), mažiausi prie Anykščių savivaldybės ligoninės (5 ir 8

Iš VSRSP skirta 662,4 Lt

136


dBA.) 2013 m. matavimus atliko UAB „SDG”. 1 tyrimas atliktas 2013-07-30, antrasis 2013-12-05. Triukšmo lygis neviršijo ribinių dydžių, išskyrus prie Anykščių A. Vienuolio progimnazijos viršytas maksimalus garso slėgio lygis (1,7 ir 0,5 dBA). Didžiausi triukšmo lygio viršijimai gauti prie gyvenamojo namo A. Vienuolio g. 11, Anykščiai, kur triukšmo šaltinis – transporto triukšmas ir prie gyvenamojo namo Liudiškių g. 23, Anykščiai. Matuojant šaltuoju metų laiku, viršytas maksimalus garso slėgio lygis prie gyvenamojo namo J. Biliūno g. 8, Anykščiai. Atsižvelgiant į Anykščių rajono sav. tarybos sprendimą dėl tyliųjų zonų nustatymo, „ikimokyklinio ir švietimo įstaigų teritorijose nuo 6 val. Iki 18 val. maksimalus garso lygis leidžiamas iki 55 dBA, o kitose tyliosiose zonose – nuo 22 val. iki 6 val. maksimalaus garso lygis leidžiamas iki 55 dBA”. Tyrimų metų, matuojant šiltuoju metų laiku, šis rodiklis buvo viršytas tik prie Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos, matuojant šaltuoju metų laiku maksimalus garso slėgio lygis viršytas visuose objektuose.

Iš VSRSP skirta 871,2 Lt vykdyti triukšmo stebėseną nustatytose tyliosiose zonose.

5. Birštono Prie VšĮ „Tulpės” sanatorijos ir AB sanatorijos „Versmė”, esančioje B. Sruogos ir N. Silvanavičiaus sankryžoje, nes čia veikia Birštono mineralinio vandens pilstymo cechas. Triukšmo lygis buvo arti maksimalių normų.

Aplinkos apsaugos lėšos

6. Biržų r. - - 7. Druskininkų - - 8. Elektrėnų - - 9. Ignalinos r. Tyliosios zonos yra miškingoje

vietovėje, todėl buvo nuspręsta, kad atlikti matavimus nėra tikslinga

-

137


10. Jonavos r. Atlikta 60 triukšmo matavimų (nustatyti ekvivalentinis ir maksimalus garso slėgio lygis dBA nustatytose tyliosiose gamtos ir tyliosiose viešose zonose dienos, vakaro ir nakties metu. Tyliosiose zonose išmatuoti garso slėgio lygiai neviršijo nustatytų ribinių dydžių.

3 200 Lt VSPRSP (savivaldybės lėšos)

11. Joniškio r. - - 12. Jurbarko r. - - 13. Kaišiadorių r. 1. Tyrimų metu nustatyta, kad

didžiausia triukšmo problema yra Kaišiadorių m. Žaslių g. ir Žiežmariuose Žaslių g. Neatitikimai nustatyti 2 matavimų metu (dienos ir vakaro). Triukšmo šaltinis – intensyvus kelių transporto srautas. 2. Leistino maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygiai Kaišiadorių r. nakties metu neviršijo leistinų normų. 3. Maksimalus triukšmo lygis (dienos ir vakaro) buvo viršytas 20 proc. Visų matavimų. Ekvivalentinis triukšmo lygis buvo viršytas 16,6 proc. visų matavimų. 4. Triukšmo šaltinis- intensyvus kelių transporto srautas


14. Kalvarijos - - 15. Kauno m - - 16. Kauno r. - - 17. Kazlų Rūdos Pagal HN 33:2011 atliktų

matavimų triukšmo ribiniai dydžiai 2 iš pasirinktų taškų viršijo LAeqT slėgio lygio ribinius dydžius, keturiuose taškuose – maksimalaus garso slėgio lygio ribinius dydžius. Reikalinga vykdyti ilgalaikį monitoringą, nes atlikti vienkartiniai akustiniai triukšmo matavimai neatspindi realios situacijos.

Savivaldybės lėšos

138


18. Kelmės r. Atlikus aplinkos triukšmo lygio matavimus 7 Kelmės r. sav. stebėsenos objektuose paaiškėjo, kad ekvivalentinio triukšmo lygio ribų dienos, vakaro ir nakties metu neviršijo HN 33:2011 nustatytų ribų, tačiau maksimalios triukšmo vertės viršytos dienos ir vakaro metu. Dienos metu didžiausia vertė gauta Raseinių ir B. Laucevičiaus g. gyvenamosios zonos teritorijoje (70 dBA), vakaro metu didžiausia vertė, viršijanti ribinį dydį – Kelmės laidojimo namų aplinkoje (70,1 dBA) ir Raseinų ir B. Laucevičiaus g. gyvenamosios zonos teritorijoje (66,3 dBA). Pagrindinis šaltinis – transporto eismo sukeliamas nuolatinis ir kartotinių garso įvykių triukšmas.

Visuomenės sveikatos specialiosios programos lėšos

19. Kėdainių. r. Tyliosiose zonose kasmet atliekami ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo lygių matavimai dienos, vakaro ir nakties metu. Nakties ir vakaro metu visose visuomeninės paskirties teritorijose ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo lygis atitiko HN 33:2011 reikalavimus. Informacija apie tyrimų rezultatus pateikta savivaldybės administracijai, gyventojams ir žiniasklaidai.


20. Klaipėdos m. Atliktas 1 matavimas tyliojoje zonoje 2012 m. spalio mėn. (L AeqT

): LTLdienos 65,3 dBA; LTLvakaro 66,3 dBA; LTLnakties 52,5 dBA ir L AFmax : LTLdienos 78,5 dBA; LTLvakaro 76,4 dBA; LTLnakties 77,2 dBA.

476 Lt VSPRSP (savivaldybės lėšos)

Atliktas 1 matavimas tyliojoje zonoje 2013 m. lapkričio mėn. (L AeqT ): Liepojos g. – Ldienos 61,3 dBA; Lvakaro 57,8 dBA; Lnakties 56,6 dBA. P. Komunos g. prie „Ąžuolyno” gimnazijos – Ldienos 69,8 dBA; Lvakaro 66,9 dBA; Lnakties 57,6 dBA. I. Simonaitytės g. parke – Ldienos

476 Lt Savivaldybės aplinkos apsaugos specialioji rėmimo programa.

139


65,2 dBA; Lvakaro 65,2 dBA; Lnakties 50,5 dBA.

21. Klaipėdos r. Monitoringas Klaipėdos rajono tyliosiose zonose (Gargždų parkas ir Priekulės Vingio parkas) 2013 m. vykdytas pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu. Ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo lygio vertės nebuvo viršijamos. Ekvivalentinis triukšmo lygis Gargždų parke siekė 42-57 dBA. Maksimalus triukšmo lygis Gargždų parke siekė 54-66 dBA. Ekvivalentinis triukšmo lygis Priekulės Vingio parke siekė 43-50 dBA. Maksimalus triukšmo lygis Priekulės Vingio parke siekė 51-56 dBA.

Klaipėdos r. sav. teritorijos aplinkos monitoringo programa 2011-2015 metams.

22. Kretingos r. - - 23. Kupiškio r. 2013-11-15 NVSPL Šiaulių skyrius

atliko garso lygio matavimus 12 taškų. 7 taškuose garso slėgio lygis 2-7 dBA viršijo leidžiamus ribinius dydžius. 2014 m. matavimai bus kartojami.

Savivaldybės lėšos.

24. Lazdijų r. - - 25. Marijampolės 2009 m. triukšmo matavimai buvo

atliekami 43 kontroliniuose taškuose (72 matavimai). Viršijimai nustatyti miesto miegamuosiuose rajonuose 5 taškuose (8 matavimai).

5 000 Lt

2010 m. triukšmo matavimai buvo atliekami 22 kontroliniuose taškuose (44 matavimai). Viršijimai nustatyti miesto miegamuosiuose rajonuose 3 taškuose (4 matavimai).

3 000 Lt

2011 m. triukšmo matavimai buvo atliekami 35 kontroliniuose taškuose (46 matavimai). Viršijimai nustatyti socialinių globos įstaigų teritorijose – 1 taškas, religinių namų teritorijose – 1 taškas, kapinių teritorijose – 1 taškas (3 matavimai).

3 000 Lt

140


2012 m. triukšmo matavimai buvo atliekami 22 kontroliniuose taškuose (48 matavimai). Viršijimai nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose 1 taškas, socialinės globos įstaigų teritorijose – 1 taškas, Marijampolės sankryžų zonose – 5 taškai (10 matavimų).

3000 Lt savivaldybės VSRSP

2013 m. triukšmo matavimai buvo atliekami 37 kontroliniuose taškuose (53 matavimai). Ekvivalentinio ir maksimalaus garso lygio viršijimai nustatyti religinių namų ir kapinių teritorijose – 1 taškas, socialinių globos įstaigų teritorijose – 1 taškas (4 matavimai).

3369 Lt

26. Mažeikių r. - - 27. Molėtų r. Triukšmo lygis tyliosiose zonose

2012 m. neviršijo leidžiamų ribų.

460,12 Lt Aplinkos apsaugos rėmimo spec. programos lėšos

Triukšmo lygis tyliosiose zonose 2013 m. neviršijo leidžiamų ribų.

264,96 Lt AA rėmimo spec. programos lėšos.

28. Neringos. 2012 m. triukšmo lygis tyliosiose zonose nuo 32 dBA iki 44 dBA. Iš 17 atliktų tyrimų 1 tyrimas siekė 55 dBA (skambant bažnyčios laikrodžiui 21 val. )

2 000 Lt

2012 m. – 45 dBA Ldienos Tyliosios gamtos zonos

Triukšmo lygis tyliosiose zonose – ekvivalentinis garso slėgio lygis (4 tyrimai) siekė nuo 42 dBA iki 46 dBA. Maksimalus garso slėgio lygis (6 tyrimai) buvo nuo 56 dBA iki 74 dBA. Visi maksimalaus garso slėgio viršijimai nustatyti Katalikų bažnyčios laikrodžiui mušant valandas.

800 Lt

29. Pagėgių Įgyvendinant pagėgių savivaldybės TPVP 2013 m. sudaryta sutartis su NVSPL dėl triukšmo matavimų atlikimo viešosiose tyliosiose zonose Pagėgių savivaldybės teritorijoje triukšmo matavimai numatytomi 2014 m. sausį–balandį

2013 m. Iš visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudota – 3926 Lt triukšmo matavimams atlikti viešosiose tyliosiose zonose.

30. Pakruojo r. - -

141


31. Palangos m. Triukšmo lygis tyliosiose viešosiose zonose atitinka HN 33:2011 patvirtintus rodiklius

9 000 Lt

32. Panevėžio m. 2012 m. vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais monitoringo metu parke nustatyti triukšmo lygiai neviršija triukšmo ribinių dydžių, nors apie parką transporto priemonių srautas sąlyginai didelis. Atliekant pravažiuojančio transporto priemonių stebėjimą Barčiūnų miško parke iš Klaipėdos g. pusės ir 50 m. atstumu statmenai geležinkeliui, nustatyta, kad pagrindinę pravažiuojančio transporto priemonių dalį sudaro lengvieji automobiliai 73,4 proc., sunkiojo transporto kiekis – 19,5 proc.

1 274,00 Lt

33. Panevėžio r. - - 34. Pasvalio r. Dėl lėšų trūkumo 2013 m.

savivaldybėje triukšmo stebėsena nebuvo vykdoma.

-

35. Plungės r. - - 36. Prienų r. - - 37. Radviliškio r. Radviliškio r. sav. teritorijoje 2012

m. birželio 25-28 dienomis atlikti aplinkos triukšmo lygio matavimai, aplinkos triukšmui jautrių zonų aplinkoje (viešosiose tyliosiose zonose, mokyklų, ligoninių, slaugos ir globos namų aplinkoje). Tyrimai atlikti 28–ose triukšmo matavimo vietose. Atlikus triukšmo lygio matavimus Radviliškio r. sav. teritorijoje, aplinkos triukšmui jautrių zonų aplinkoje HN 33:2011 normuojamos ekvivalentinio triukšmo lygio vertės viršijimų nenustatyta. Nustatyta, kad, kaip ir daugelyje Lietuvos rajonų, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransportas bei gyventojų veikla. Pažymėtina, kad Radviliškio miesto teritorijoje itin

6 350 Lt.

142


jaučiamas ir Radviliškio miesto geležinkelio stoties mazge vykdomos veiklos poveikis (įspėjamieji signalai, traukinio sąstato formavimo keliamas triukšmas, pravažiuojančių traukinių keliamas triukšmas ir kt.). Siekiant sumažinti neigiamą triukšmo poveikį gyventojams, rekomenduotina prie geležinkelio pastatyti triukšmą mažinančias sieneles. Radviliškio r. sav. teritorijoje 2013 m. lapkričio 11–15 dienomis atlikti aplinkos triukšmo lygio matavimai, aplinkos triukšmui jautrių zonų aplinkoje (viešosiose tyliosiose zonose, mokyklų, ligoninių, slaugos ir globos namų aplinkoje). Tyrimai atlikti 29-iose triukšmo matavimo vietose. Atlikus triukšmo lygio matavimus Radviliškio r. sav. teritorijoje, aplinkos triukšmui jautrių zonų aplinkoje, matavimo vietų, kuriose viršijami triukšmo rodiklių ribiniai dydžiai, skaičius miesto aplinkoje kito nuo 5 iki 29 %. Daugiausiai max triukšmo viršijimų gauta dienos metu, o ekvivalentinio triukšmo – vakaro ir dienos metu. Nustatyta, kad Radviliškio r. sav. teritorijoje, pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransportas bei gyventojų veikla. Pažymėtina, kad Radviliškio m. teritorijoje itin jaučiamas ir Radviliškio m. geležinkelio stoties mazge vykdomos veiklos poveikis. Siekiant sumažinti neigiamą triukšmo poveikį gyventojams, rekomenduotina prie geležinkelio pastatyti triukšmą mažinančias sieneles.

4000 Lt

38. Raseinių r. VšĮ Raseinių ligoninės teritorijoje: 58–41 dBA LAeqT ir 69–57 dBA LAF

max

2013 m planuoja lėšas iš aplinkos apsaugos specialiosios programos ir savivaldybės

143

Savivaldybės pavadinimas Rezultatai Priemonei įgyvendinti panaudotos lėšos, finansavimo šaltiniai biudžeto

39. Rietavo - - 40. Rokiškio r. Tyliosiose viešosiose zonose dėl

keliamo triukšmo pažeidimų neužfiksuota, todėl triukšmo lygis nebuvo matuotas

-

41. Skuodo r. 2012-05-25, 2012-08-21 ir 2012-10-12 atlikti garso slėgio matavimai 5 tyliosiose zonose dėl autotransporto ir aplinkos triukšmo: 1. Visuomeninės paskirties teritorijoje prie P. Žadeikio gimnazijos garso slėgis ekv. 56 dBA, max 75 dBA; 2. Visuomeninės paskirties teritorijoje prie Bartuvosvidurinės mokyklos garso slėgis ekv. 50 dBA, max 68 dBA; 3.Visuomeninės paskirties teritorijoje prie Skuodo PSPC garso slėgis ekv. – 52 dBA, max – 68 dBA. 4. Visuomeninės paskirties teritorijoje prie Skuodo kaimo verslų , amatų ir paslaugų mokyklos garso slėgis ekv.– 56 dBA, max – 75 dBA. 5. Visuomeninės paskirties teritorijoje prie Skuodo r. savivaldybės garso slėgis ekv – 56 dBA, max – 75 dBA. 2013 m. matavimai nebuvo atliekami, nes 2012 m. atlikus matavimus triukšmo viršijimų nebuvo nustatyta.

Matavimus atliko NVSPL Klaipėdos skyrius Lėšos iš Klaipėdos r. sav. visuomenės sveikatos biuro 1392,0 Lt

42. Šakių r. 2012 m. atlikta 90 matavimų, triukšmo lygiai neviršijo leistinų normų

5 281 Lt, VSRSP lėšos

2013 m. atlikta 60 matavimų, triukšmo lygiai neviršijo leistinų normų

3 324 Lt, VSRSP lėšos

43. Šalčininkų r. - - 44. Šiaulių r. Vykdoma 2 424 Lt, savivaldybės biudžeto

lėšos 45. Šiaulių m. - - 46. Šilalės r. Triukšmo lygiai vienose tyliosiose

zonose yra truputį padidėję, Savivaldybės biudžetas

144


kitose – sumažėję, tačiau neviršija ribinių verčių Triukšmo ribiniai dydžiai viršijami pavieniais atvejais ir labai nežymiai.

47. Šilutės r. - - 48. Širvintų r. - - 49. Švenčionių r. - - 50. Tauragės r. - - 51. Telšių r. - - 52. Trakų r. - - 53. Ukmergės r. Prie ASPĮ atlikti 4 matavimai, LAeqT

42–49 dBA Prie ugdymo įstaigų atlikti 42 matavimai, LAeqT 36–47dBA Kapinių teritorijose atlikti 8 matavimai, LAeqT 32–43 dBA Tyliosiose gamtos zonose atlikti 6 matavimai, LAeqT 32–39 dBA

-

54. Utenos r. Tyrimai atliekami 9 vietose, tarp jų tyliojoje zonoje – Ąžuolijos botaniniame-zoologijos draustinyje ir 1 tyliojoje viešoje vietoje – Atgimimo ąžuolyne Krašuonos mikrorajone. Ąžuolijos botaninis-zoologinis draustinis liko mažiausiai triukšminga vieta.

5 300 Lt savivaldybės VSRSP

55. Varėnos r. - - 56. Vilkaviškio r. Vykdyta stebėsena Tyliojoje

viešoje zonoje Vilkaviškio ligoninės teritorijoje (Maironio g. 25) 2012-07-11 (L AeqT ): LTLdienos 53,3 dBA; LTLvakaro 50,9 dBA; LTLnakties 36,5 dBA ir (L AFmax ): LTLdienos 56,3 dBA; LTLvakaro 59,7 dBA; LTLnakties 42,2 dBA; 2012-09-15 (L AeqT ) (LTLdienos 50,2 dBA; LTLvakaro 49,2 dBA; LTLnakties 41,7 dBA) ir (L AFmax ) (LTLdienos 59,7 dBA; LTLvakaro 59,4 dBA; LTLnakties 49,7 dBA).

-

Vykdyta stebėsena prie via Baltica kelio Kybartuose Basanavičiaus gatvėje 2012-07-11 (L AeqT ): LTLdienos 66,5 dBA; LTLvakaro 65,0 dBA; LTLnakties 53,8 dBA ir (L AFmax ): LTLdienos 77,7 dBA; LTLvakaro 69,8 dBA; LTLnakties 60,1 dBA;

-

145


2012-09-15 (L AeqT ): LTLdienos 66,2 dBA; LTLvakaro 67,5 dBA; LTLnakties 57,6 dBA ir (L AFmax ): LTLdienos 77,4 dBA; LTLvakaro 81,0 dBA; LTLnakties 64,3 dBA.

Vykdyta stebėsena prie via Baltica kelio Virbalyje Vilniaus gatvėje 2012-07-11 (L AeqT ): LTLdienos 67,9 dBA; LTLvakaro 70,1 dBA; LTLnakties 58,4 dBA ir (L AFmax ): LTLdienos 77,7 dBA; LTLvakaro 76,0 dBA; LTLnakties 68,7 dBA; 2012-09-15 (L AeqT ): LTLdienos 63,4 dBA; LTLvakaro 66,3 dBA; LTLnakties 57,7 dBA ir (L AFmax ): LTLdienos 75,3 dBA; LTLvakaro 78,6 dBA; LTLnakties 67,7 dBA.

-

Vykdyta stebėsena prie via Baltica kelioAlvite, Virbalyje, Kybartuose ir Vilkaviškyje prie prekybos centrų “Norfa”, “Maxima” ir “Vilkasta”.

-

Nustatytas viršytas triukšmo dydis Kybartuose ir Virbalyje prie Via Baltica kelio, todėl 2013 m. Savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintos triukšmo prevencijos zonos.

-

57. Vilniaus m. Atliktas triukšmo modeliavimas. 27 000 Lt (be monitoringo) iš Visuomenės sveikatos programos vykdymo ir biudžeto lėšų tikslinio naudojimo.

58. Vilniaus r. - - 59. Visagino - - 60. Zarasų r. - -

1.6.12. Triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolė

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas savivaldybių vykdomosios institucijos įpareigotos vykdyti triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę.

Informaciją apie triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę pateikė tik 4 savivaldybės iš 60 (Šilalės r., Kauno r., Klaipėdos m., Palangos m.).

146

35 lentelė. Triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolė

Savivaldybė Kontrolės vykdymo priežastis Kontrolės objektas Priimti sprendimai ir priemonės

triukšmui mažinti Šilalės r. Gyvenamųjų ir

visuomeninių pastatų statyba / rekonstrukcija.

Rekonstruojami arba statomi gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai.

Išduodamo statybos leidimo dokumente nustatomas darbų vykdymo laikas, apribojimai tam tikriems darbams atlikti.

Kauno r. Gamybinis triukšmas Gyvenamųjų namų kvartaluose triukšmingos transporto priemonės ir mechanizmai

Triukšmingų mechanizmų naudojimo laiko ribojimas: Darbo dienomis nuo 6.00 iki 18.00 val. Šeštadieniai nuo 10.00 iki 18.00 val Sekmadieniais ir švenčių dienomis draudžiamas išskyrus avarijų šalinimo atvejus

Klaipėdos m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsniu leidimus statyti naujus statinius, rekonstruoti statinius ir leidimus atnaujinti (modernizuoti) pastatus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2012 m. išduota 190 vnt. statybą leidžiančių dokumentų statyti, rekonstruoti bei modernizuoti pastatus ir 341 vnt. rašytinių pritarimų atlikti pastatų, patalpų kapitalinį remontą, paprastą remontą, griauti statinius, statyti bei rekonstruoti nesudėtingus pastatus. 2013 m. išduota 307 vnt. statybą leidžiančių dokumentų statyti, rekonstruoti bei modernizuoti pastatus ir 361 vnt. rašytinių pritarimų atlikti pastatų, patalpų kapitalinį remontą, paprastą remontą, griauti statinius, statyti bei rekonstruoti nesudėtingus pastatus.

Pateiktuose techniniuose projektuose numatytos akustinio komforto klasės, taip pat numatytos akustinio triukšmo mažinimo priemonės bei daugiabučių namų kapitalinio remonto projektuose yra numatyti grindų įrengimo sprendiniai ties demontuojamomis atitvaromis.

Palangos m. Kontroliuoti statybų, Statybų, remonto, Triukšmo prevencijos viešose vietose

147

Savivaldybė Kontrolės vykdymo priežastis Kontrolės objektas Priimti sprendimai ir priemonės

triukšmui mažinti remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą

rekonstrukcijos ar kitokia veikla

taisyklėse numatyta statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokios veiklos (išskyrus avarijų likvidavimą), apribojimai: nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. gali būti vykdoma darbo dienomis nuo 9.00 iki 19.00 val.; nuo birželio 1d. iki rugpjūčio 31 d. gali būti vykdoma darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00. Draudžiama dirbti triukšmą keliančiais prietaisais, kurie neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 325. Statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokia veikla (išskyrus avarijų likvidavimą), kurios skleidžiamas triukšmas trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę šeštadieniais ir sekmadieniais bei švenčių dienomis draudžiama.

1.6.13. Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, informacijos apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones teikimas

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, įpareigoti teikti informaciją savivaldybių institucijoms apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Informaciją apie triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, informacijos apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones, pateikė tik 4 savivaldybės. Savivaldybės pateikė informaciją apie darbų vykdymo laiką ir kitas sąlygas, kurių turi laikytis triukšmo šaltinių valdytojai.

36 lentelė. Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, informacijos apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones, teikimas

Savivaldybė Objektas, dėl kurio buvo teikta informacija

Trumpa informacija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones

Kauno r. Triukšmo šaltinių valdytojai Planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės

148

Savivaldybė Objektas, dėl kurio buvo teikta informacija

Trumpa informacija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones administracijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę, triukšmo mažinimo priemones.

Klaipėdos m. 2012 m. priimta 373 vnt. prašymų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (pateikta techninių projektų statyti naujus, rekonstruoti ar modernizuoti pastatus) ir 460 vnt. prašymų rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti (atlikti pastatų, patalpų kapitalinį ar paprastą remontą, griauti pastatus, statyti bei rekonstruoti nesudėtingus pastatus). 2013 m. priimta 498 vnt. prašymų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (pateikta techninių projektų statyti naujus, rekonstruoti ar modernizuoti pastatus) ir 483 vnt. prašymų rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti (atlikti pastatų, patalpų kapitalinį ar paprastą remontą, griauti pastatus, statyti bei rekonstruoti nesudėtingus pastatus).

Pateiktuose patalpų ir pastatų techniniuose projektuose yra numatytas statybos darbų vykdymo laikas – nuo 8 iki 18 val. (tik darbo dienomis). Butų remonto projektuose yra numatyti grindų įrengimo sprendiniai ties demontuojamomis atitvaromis. Numatyta, kad planuojami sprendiniai nepablogins buto patalpų bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės. Reikalaujama, kad projekto sprendiniai užtikrintų atitikimą ribinės smūgio garso izoliavimo klasifikavimo vertėms.

Skuodo r. Prekybos centras Maxima, Vytauto g. 15/ Mosėdžio g. 2, Skuodas

Vytauto g. 15/Mosėdžio g. 2, Skuodas, statybas vykdė UAB „DIVERTA“. Triukšmo šaltinis – pilnu pajėgumu veikiančių šaldymo, vėdinimo sistemos įrenginių ir aplinkos keliamas triukšmas. Matuota 12.00 val. – ekvivalentinis garso slėgis 53 dBA, maksimalus garso slėgis – 57 dBA. 21.00 val. – ekvivalentinis garso slėgis 43 dBA, maksimalus garso slėgis 46 dBA. Prie gyvenamojo namo pastatyta triukšmą mažinanti akustinė sienelė.

Šilalės r. Visi statomi ar rekonstruojami gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai.

Išduodant dokumentą sąlygose nustatyti bendrieji reikalavimai statybos ar rekonstrukcijų darbų vykdymui, tame tarpe ir reikalavimai statybos ar rekonstrukcijos darbams atlikti.

1.6.14. Savivaldybių pastabos ir pasiūlymai

Pagrindinės savivaldybių pateiktos pastabos:

1. Nėra subjekto, kuris koordinuotų triukšmo valdymą Lietuvoje. 2. Sudėtinga triukšmo kontrolė savivaldybėse nakties metu dėl triukšmo matavimo prietaisų

neturėjimo.

149

3. Neaišku, iš kokių triukšmo šaltinių valdytojų ir kada reikalauti, kad jie rengtų, derintų, tikslintų triukšmo prevencijos planus ir atsiskaitytų už įgyvendinimą.

4. Aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių ir triukšmo prevencijos planų rengimui išleidžiami šimtai tūkstančių litų, tačiau triukšmas nemažėja.

5. Nenustatyti bendri reikalavimai savivaldybių triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimui. 6. Trūksta metodinio vadovavimo, mokymų. 7. Iki šiol nereglamentuotas triukšmo kontrolės vykdymas ir kt.

13 savivaldybių iš 60 pateikė savo pasiūlymus, kaip galima būtų pagerinti triukšmo valdymo situaciją Lietuvoje.

37 lentelė. Savivaldybių pastabos ir pasiūlymai triukšmo prevencijos srityse

Savivaldybės pavadinimas Pastabos Pasiūlymai

1. Akmenės r. - Organizuoti savivaldybių specialistams seminarus triukšmo prevencijos klausimais.

2. Alytaus m. - - 3.Alytaus r. Alytaus rajono savivaldybė – kaimiško tipo savivaldybė,

kurioje nėra pramoninio centro ar kitų identifikuotų triukšmo šaltinių, tačiau 2013 m. buvo gauti 2 skundai dėl keliamo triukšmo. Viename jų buvo skundžiamasi dėl nestacionarių triukšmo šaltinių (garsiakalbių keliamo triukšmo), triukšmo lygio matavimai nebuvo atlikti, buvo kreiptasi į triukšmo valdytoją ir garsiakalbių keliamas triukšmas bus sumažintas. Kitu atveju, buvo skundžiamasi dėl grūdų džiovyklos keliamo triukšmo, buvo atlikti triukšmo lygio matavimai, kuriuos atlikus paaiškėjo, kad triukšmo lygis šiek tiek viršija triukšmo ribinius dydžius. Buvo kreiptasi į triukšmo valdytoją, prašant sumažinti triukšmo lygį. Triukšmo valdytojas informavo, kad grūdų džiovykla veikia tik 2–3 rugpjūčio mėnesio savaites, kurių metu bus ieškoma galimybių sumažinti ventiliatorių keliamą triukšmą.

-

4. Anykščių r. - - 5. Birštono - - 6. Biržų r. - - 7. Druskininkų Triukšmo valdymo įstatymo 6 str. nustato, kad visą parą

triukšmo kontrolę atlieka Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos viešojo administravimo institucijos. Problema yra tai, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyrius ir Druskininkų policijos komisariatas neturi įrangos triukšmo lygio įvertinimui – specialistai su įranga turi atvykti iš Alytaus visuomenės sveikatos centro, o tai apsunkina triukšmo kontrolę savivaldybėje nakties metu.

Trūksta informacijos apie gerąją praktiką triukšmo valdymo srityje skirtingose savivaldybėse. Nelikus apskričių, reikia triukšmo mažinimo darbų, kuriuos vykdytų kelios savivaldybės kartu.

8. Elektrėnų - - 9. Ignalinos r. - - 10. Jonavos r. - -

150


11. Joniškio r. - - 12. Jurbarko r. - - 13. Kaišiadorių r. - - 14. Kalvarijos Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013

metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane, lėšos numatytos savivaldybių triukšmo valdymo priemonėms įgyvendinti, nebuvo skirtos. Dėl nepakankamo finansavimo ne visos triukšmo valdymo funkcijos savivaldybėje buvo įgyvendintos.

Siekiant efektyvaus atsako į aplinkos ir sveikatos problemas, būtina skirti atitinkamą finansavimą.

15. Kauno m. - - 16. Kauno r. - - 17. Kazlų Rūdos - - 18. Kelmės r. - - 19. Kėdainių. r. - - 20. Klaipėdos m. 1. Šalyje nėra subjekto, kuris tinkamai koordinuotų šią

sritį. Sveikatos apsaugos ministerijos siunčiami raštai, ataskaitų formos, užklausimai ir kt. savivaldybėse vykdymui nukreipiami Sveikatos apsaugos skyriams. Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai nevykdo eismo srautų paskirstymo gatvėmis, nedalyvauja žemėtvarkos planavime ir urbanistinėje plėtroje, techninių prieštriukšminių priemonių taikyme, garso sklaidos mažinimo procesuose ir kt., todėl pateikiama informacija neatitinka padėties. 2. Neaišku, iš kokių triukšmo šaltinių valdytojų ir kada reikalauti, kad jie rengtų, derintų, tikslintų triukšmo prevencijos planus ir atsiskaitytų už įgyvendinimą. 3. Aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių ir triukšmo prevencijos planų rengimui išleidžiami šimtai tūkstančių litų, tačiau triukšmas nemažėja. 4. Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai nevykdo Triukšmo valdymo įstatymu ir Aplinkos ministro 2002-06-29 įsakymu Nr. D1-330 priskirtos triukšmo valdymo kompetencijos. 5. Nenustatyti bendri reikalavimai savivaldybių triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimui. 6. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 3 punktu ir siekdama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, Klaipėdos m. savivaldybės administracija parengė, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija suderino ir pateikė Susisiekimo ministerijai derinti įsakymo projektą dėl krovininių traukinių eismo apribojimo naktimis 22–6 val. AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio keliu Nr. 201, Klaipėdoje nuo birželio 1 d. iki gyventojų iškeldinimo iš Nemuno g. 113 ir Nemuno g. 133 gyvenamųjų namų. Tačiau tam pritarta nebuvo.

1. Paskirti atsakingą valstybinio administravimo subjektą, kuris koordinuotų triukšmo valdymo veiklą, koordinuotų ir kontroliuotų triukšmo valdymui iš valstybės biudžeto tikslinių lėšų skyrimo būtinumą ir įsisavinimo rezultatus, padėtų savivaldybėms organizuoti veiklą šioje srityje. 2. Parengti ir patvirtinti detalią triukšmo kontrolės metodiką. 3. Unifikuoti reikalavimus savivaldybių rengiamiems triukšmo prevencijos veiksmų planams, jų įgyvendinimui ir atskaitomybei.

151


7. Nenustatyti bendri reikalavimai savivaldybių triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimui. Trūksta šios srities metodinio vadovavimo, tikslinių mokymų. 8. Neaišku, ar ūkinei komercinei veiklai priskiriama geležinkelio pervežimų, jūrinio uosto krovos veikla, restoranų, kavinių ir kito pramogų verslo veikla. 9. Triukšmo šaltinių valdytojams neišduodami leidimai – higienos pasai. 10. Iki šiol nereglamentuotas triukšmo, kylančio iš statybos ir remonto veiklos, kontrolės vykdymas savivaldybėse. 11. Neatsižvelgiama į ankstesniais metais teiktas pastabas ir pasiūlymus.

21. Klaipėdos r. - - 22. Kretingos r. - Siūlome organizuoti

mokymus triukšmo valdymo klausimais vakarų regione bei mažesne nei siūloma dabar, kaina.

23.Kupiškio r. - - 24. Lazdijų r. - Kasmetinėje ataskaitos

formoje pateikti informaciją apie tai, kas atlikta tik tais metais.

25.Marijampolės

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane, lėšos, numatytos savivaldybių triukšmo valdymo priemonėms įgyvendinti, nebuvo skirtos. Dėl nepakankamo finansavimo ir ribotų žmogiškųjų išteklių, ne visos teisės aktais reglamentuotos triukšmo valdymo funkcijos savivaldybėse įgyvendinamos efektyviai ir kokybiškai.

Būtina skirti atitinkamą finansavimą ne tik nacionaliniu, bet ir vietos (savivaldybių) lygmeniu. Reikėtų organizuoti mokymus, seminarus savivaldybėse dirbantiems specialistams triukšmo valdymo klausimais.

26. Mažeikių r. - - 27. Molėtų r. - - 28. Neringos - - 29. Pagėgių - - 30. Pakruojo r. - - 31. Palangos m. - - 32.Panevėžio m. - - 33. Panevėžio r. - - 34. Pasvalio r. - - 35. Plungės r. Dėl lėšų trūkumo nevykdoma triukšmo stebėsena

(monitoringas) nustatytose tyliosiose zonose Reikėtų daugiau organizuoti triukšmo prevencijos srities specialistams kvalifikacijos kėlimo kursų, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti rengiamuose seminaruose,

152


mokslinėse ir praktinėse konferencijose.

36. Prienų r. - - 37. Radviliškio r. - Organizuoti savivaldybių

specialistams kvalifikacijos kėlimo, mokymo kursus, seminarus triukšmo prevencijos klausimais. Skirti lėšas triukšmo prevencijos programos įgyvendinimui visoms savivaldybėms, o ne tik didžiųjų miestų savivaldybėms.

38. Raseinių r. - - 39. Rietavo - - 40. Rokiškio r. Organizuoti mokymus

triukšmo prevencijos klausimais visuomenės sveikatos specialistams.

41. Skuodo r. Nėra subjekto, kuris koordinuotų šią sritį. Skuodo r. nėra triukšmo matavimo prietaisų.

Centralizuotai aprūpinti savivaldybes triukšmo matavimo prietaisais.

42. Šakių r. - - 43. Šalčininkų r. - Organizuoti mokymus

Triukšmo valdymo klausimais, kaip tinkamai vykdyti stebėseną, kaip sudarinėti Triukšmo valdymo prevencijos planus

44. Šiaulių r. - - 45. Šiaulių m. - - 46. Šilalės r. - - 47. Šilutės r. - - 48. Širvintų r. - - 49.Švenčionių r. - - 50. Tauragės r. - - 51. Telšių r. - - 52. Trakų r. - - 53. Ukmergės r. - - 54. Utenos r. - - 55. Varėnos r. - - 56. Vilkaviškio Triukšmo stebėsena ir prevencinės priemonės yra

finansuojamos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, o finansavimo iš valstybės nėra.

Skirti tikslinę dotaciją triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti.

57. Vilniaus m. - -

153


58. Vilniaus r. - - 59. Visagino - - 60. Zarasų r. - -

Dažniausiai pateikiamos pastabos ir siūlymai susiję su savivaldybės specialistų kompetencijos, įgyvendinant triukšmo valdymo funkcijas, tobulinimu ir mokymų trūkumu. Savivaldybės pažymi metodinių rekomendacijų trūkumą.

Didžioji dalis savivaldybių skundžiasi triukšmo prevencijos įgyvendinimo finansavimu ir prašo skirti valstybės finansavimą triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti. Savivaldybės taip pat skundžiasi garso lygio matavimo įrangos trūkumu.

Kitos savivaldybių minimos pastabos ir pasiūlymai susijusios su teisės aktų nuostatų tobulinimu.

154

1.7. Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo analizė

Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo analizė apima Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plano 2012 metų priemonių įgyvendinimą.

Pagrindinis Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos tikslas – užtikrinti Aplinkos triukšmo direktyvos įpareigojimų triukšmo strateginio kartografavimo srityje įvykdymą.

Sudaryti pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų triukšmo strateginio kartografavimo duomenys ir strateginiai triukšmo žemėlapiai buvo pateikti Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai.

Paskutinis triukšmo strateginio kartografavimo ataskaitų pateikimo Europos Komisijai terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 30 d. ir pagal Europos Komisijos 2013 m. lapkričio mėn. parengtos Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo apžvalgos rezultatus, visų privalomų triukšmo strategių žemėlapių duomenų Europos Komisijai dar nebuvo pateikusios Austrija, Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė. Taigi galima manyti, kad iš 27 Europos Sąjungos valstybių (neskaitant tik nuo 2013 m. į ES įstojusios Kroatijos) tik viena Lietuva Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikė visus reikalaujamus triukšmo strateginio kartografavimo duomenis.

Taigi galima spręsti, kad Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa įgyvendinta sėkmingai.

Sėkmingam Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimui daugiausia įtakos turėjo specialiosios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėms.

38 lentelė. Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo 2008–2012 metų priemonių plano 2012 metų priemonių įgyvendinimas

Priemonės pavadinimas Vykdytojai Priemonės įgyvendinimas 1.2. Tobulinti specialistų kvalifikaciją triukšmo kartografavimo srityje – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse–praktinėse konferencijose ir kursuose

Susisiekimo ministeri-ja; Sveikatos apsaugos ministerija; Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės

Informacija apie priemonės įgyvendinimą Sveikatos apsaugos ministerijoje pateikta šios ataskaitos 1.2.4 skyriuje (30 psl.). Informacija apie priemonės įgy-vendinimą Susisiekimo ministe-rijoje ar jos pavaldžios įstaigose, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse nežinoma.

1.5. Teikti už triukšmo strateginį kartografavimą ir ataskaitų Europos Komisijai rengimą atsakingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms oficialius žemėlapius ir georeferencines duomenų bazes

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Informacija apie priemonės įgy-vendinimą yra nežinoma.

155

Priemonės pavadinimas Vykdytojai Priemonės įgyvendinimas 1.7. Teikti savivaldybėms geležinkelių ir orlaivių transporto eismo duomenis, kurių reikia triukšmui modeliuoti

Susisiekimo ministerija Informacija apie priemonės įgy-vendinimą yra nežinoma.

1.8. Sudaryti sąlygas atlikti matavimus, kurių reikia karinių orlaivių keliamam triukšmui nustatyti rengiant triukšmo modelius

Krašto apsaugos minis-terija


3.1. Teikti už triukšmo strateginį kartografavimą atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų prašymu statistinę informaciją apie gyventojų ir būstų skaičių

Statistikos departa-mentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausy-bės


4.1 Teikti informaciją apie triukšmo lygius ir triukšmo veikiamų gyventojų skaičių

Susisiekimo ministeri-ja, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savi-valdybės

Informacija apie triukšmo lygius ir triukšmo veikiamų gyventojų skaičių teikiama Lietuvos auto-mobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valsty-binės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų savivaldybių ir Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos interneto svetai-nėse.

4.2. Kasmet atlikti už triukšmo strateginį kartografavimą atsakingų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos lyginamąją analizę ir informuoti visuomenę apie jos rezultatus

Sveikatos apsaugos ministerija

Parengta „Už triukšmo strateginį kartografavimą atsakingų valsty-bės ir savivaldybių institucijų veiklos lyginamoji analizė (2012 m. ataskaita)“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. gruodžio 20 d. raštu pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

4.3. Aiškiai ir suprantamai pateikti visuomenei parengtus triukšmo strateginius žemėlapius – skelbti per viešąsias telekomunikacijų priemones (interneto tinklalapius, elektronines duomenų bazes).

Susisiekimo ministeri-ja, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savi-valdybės

Triukšmo strateginiai žemėlapiai skelbiami Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės geležin-kelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Vilniaus, Kauno, Klai-pėdos, Panevėžio miestų savi-valdybių ir Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos interneto svetainėse.

156

1.8. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos įgyvendinimo analizė

1.8.1. Savivaldybės

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, savivaldybių vykdomosios institucijos įpareigotos įgyvendinti Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą.

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane 2012–2013 m. savivaldybėms buvo numatytos šios priemonės:

Įgyvendinti triukšmo prevenciją teritorijų planavimo ir statinių akustikos projektavimo procese; Nustatyti mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų teritorijas, kuriose pagal triukšmo strateginio

kartografavimo rezultatus viršijami triukšmo ribiniai dydžiai; Mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose namuose ar šalia jų, kur triukšmo strateginio

kartografavimo rezultatai rodo, kad viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, pasirengti įdiegti aplinkos triukšmo mažinimo priemones (nustatyti šių priemonių poreikį, jas suprojektuoti, atlikti kitus veiksmus);

Mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose namuose ar šalia jų, kur triukšmo strateginio kartografavimo rezultatai rodo triukšmo ribinių dydžių viršijimą, įdiegti aplinkos triukšmo mažinimo priemones;

Įdiegti triukšmo mažinimo priemones tyliosioms zonoms išsaugoti; Vykdyti triukšmo stebėseną (monitoringą) nustatytose tyliosiose zonose; Optimizuoti transporto eismo reguliavimą gatvėse – statyti kelio statinius, kelio ženklus,

atitinkamai reguliuoti šviesoforus ir panašiai; Organizuoti nustatytų gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo

prevencijos priemones, priežiūrą – vykdyti triukšmo stebėseną (monitoringą) iki ir po triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo, vertinti diegiamų priemonių efektyvumą, vykdyti diegiamų triukšmo prevencijos priemonių darbų kontrolę;

Tobulinti triukšmo prevencijos srities specialistų kvalifikaciją – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose ir kursuose;

Organizuoti visų amžiaus grupių gyventojams sveikatos ugdymo mokymą, akcentuoti triukšmo įtaką sveikatai;

Pagal kompetenciją teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais; Įdiegti interaktyvias ir operatyvias visuomenės informavimo apie aplinkos triukšmo valdymą ir

dalyvavimo rengiant triukšmo prevencijos priemones informacines sistemas.

Triukšmo prevencijos teritorijų planavimo ir statinių akustikos projektavimo procese įgyvendinimas

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 1.3 priemonę („Įgyvendinti triukšmo prevenciją teritorijų planavimo ir statinių akustikos projektavimo procese“) turėjo įgyvendinti Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendina Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m. savivaldybės, duomenų apie šios priemonės įgyvendinimą nepateikė Panevėžio m. savivaldybė.

Mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų teritorijų, kuriose pagal triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, nustatymas

157

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2.2 priemonę („Nustatyti mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų teritorijas, kuriose pagal triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus viršijami triukšmo ribiniai dydžiai“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendina Klaipėdos m., Kupiškio r., Molėtų r., Rokiškio r., Skuodo r., Šiaulių m., Šilalės r., Trakų r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r., Vilniaus m. savivaldybės, visos kitos savivaldybės duomenų apie šios priemonės įgyvendinimą nepateikė.

Aplinkos triukšmo mažinimo priemonių poreikio nustatymas, projektavimas ir kiti veiksmai mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose namuose ar šalia jų, kur triukšmo strateginio kartografavimo rezultatai rodo, kad viršijami triukšmo ribiniai dydžiai

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2.3 priemonei („Mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose namuose ar šalia jų, kur triukšmo strateginio kartografavimo rezultatai rodo, kad viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, pasirengti įdiegti aplinkos triukšmo mažinimo priemones (nustatyti šių priemonių poreikį, jas suprojektuoti, atlikti kitus veiksmus)“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendina tik 6 savivaldybės iš 60. 54 savivaldybės duomenų nepateikė arba priemonės neįgyvendina.

Aplinkos triukšmo mažinimo priemonių įdiegimas mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose namuose ar šalia jų, kur triukšmo strateginio kartografavimo rezultatai rodo triukšmo ribinių dydžių viršijimą

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2.5 priemonę („Mokyklose, ligoninėse, gyvenamuosiuose namuose ar šalia jų, kur triukšmo strateginio kartografavimo rezultatai rodo, kad viršijami triukšmo ribinių dydžių viršijimą, įdiegti aplinkos triukšmo mažinimo priemones“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendino tik 9 savivaldybės iš 60. 51 savivaldybė priemonės neįgyvendino arba nepateikė duomenų.

Triukšmo mažinimo priemonių tyliosioms zonoms išsaugoti diegimas

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2.6 priemonę („Įdiegti triukšmo mažinimo priemones tyliosioms zonoms išsaugoti“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendino tik 5 savivaldybės iš 60. 55 savivaldybės priemonės neįgyvendino arba nepateikė duomenų.

Vykdoma triukšmo stebėsena (monitoringas) nustatytose tyliosiose zonose

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2.7 priemonę („Vykdyti triukšmo stebėseną (monitoringą) nustatytose tyliosiose zonose“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendino 30 savivaldybių iš 60. 30 savivaldybių priemonės neįgyvendino arba nepateikė duomenų.

Transporto eismo reguliavimo optimizavimas gatvėse – kelio statinių, kelio ženklų statymas, atitinkamas šviesoforų reguliavimas ir panašiai

158

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2.8 priemonę („Optimizuoti transporto eismo reguliavimą gatvėse – statyti kelio statinius, kelio ženklus, atitinkamai reguliuoti šviesoforus ir panašiai“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendino 20 savivaldybių iš 60.

Nustatytų gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones, priežiūros organizavimas (triukšmo stebėsenos (monitoringo) iki ir po triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo vykdymas, diegiamų priemonių efektyvumo vertinimas, diegiamų triukšmo prevencijos priemonių darbų kontrolės vykdymas)

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2.9 priemonę („Organizuoti nustatytų gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones, priežiūrą – vykdyti triukšmo stebėseną (monitoringą) iki ir po triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo, vertinti diegiamų priemonių efektyvumą, vykdyti diegiamų triukšmo prevencijos priemonių darbų kontrolę“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendino 8 savivaldybės iš 60.

Triukšmo prevencijos srities specialistų kvalifikacijos tobulinimas (sąlygų dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose ir kursuose sudarymas)

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 3.1 priemonę („Tobulinti triukšmo prevencijos srities specialistų kvalifikaciją – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose ir kursuose“) turėjo įgyvendinti Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybės. Nė viena savivaldybė šios priemonės neįgyvendino arba nepateikė duomenų.

Visų amžiaus grupių gyventojų sveikatos ugdymo, akcentuojant triukšmo įtaką sveikatai, mokymų organizavimas

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 3.4 priemonę („Organizuoti visų amžiaus grupių gyventojams sveikatos ugdymo mokymą, akcentuoti triukšmo įtaką sveikatai“) turėjo įgyvendinti visos savivaldybės. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendino 13 savivaldybių iš 60.

Informacijos triukšmo valdymo klausimais teikimas

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 4.1 priemonėje savivaldybėms numatyta priemonė: „Pagal kompetenciją teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais“. Iš pateiktų savivaldybių triukšmo valdymo informacijos 2012–2013 m. ataskaitų-klausimynų matyti, kad šią priemonę įgyvendino ir visuomenei informaciją triukšmo valdymo klausimai teikė 25 savivaldybės iš 60. 35 savivaldybės priemonės neįgyvendino arba nepateikė duomenų.

Interaktyvių ir operatyvių visuomenės informavimo apie aplinkos triukšmo valdymą ir dalyvavimo rengiant triukšmo prevencijos priemones informacinių sistemų diegimas

159

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 4.4 priemonę („Įdiegti interaktyvias ir operatyvias visuomenės informavimo apie aplinkos triukšmo valdymą ir dalyvavimo rengiant triukšmo prevencijos priemones informacines sistemas“) turėjo įgyvendinti Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. savivaldybės. Visos minėtos savivaldybės priemonę įgyvendino.

Kauno miesto savivaldybė informavo, kad informacija apie triukšmo valdymą teikiama savivaldybės interneto svetainėje http://aplinka.kaunas.lt.

Klaipėdos miesto savivaldybė informavo, kad informacija apie triukšmo valdymą teikiama savivaldybės interneto svetainėje www.klaipeda.lt (interaktyvus žemėlapis – http://maps.klaipeda.lt/flexviewer/).

Panevėžio miesto interaktyvus triukšmo žemėlapis skelbiamas interneto svetainėje http://www.panevezys.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/ekologijos-skyrius/aplinkos-apsauga-266/triuksmo-zemelapis.html.

Šiaulių miesto savivaldybė informavo, kad informacija apie aplinkosaugos renginius Šiaulių mieste, triukšmo ribinius dydžius, triukšmo kartografavimo ir matavimų rezultatus gyventojams pateikiama Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos interneto svetainėje http://www.matl.lt.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo apie atnaujintą Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos informacinę interneto svetainę www.aplinka.vilnius.lt Sukurta interaktyvi GIS interneto aplikacija, į kurią integruoti triukšmo strateginiai žemėlapiai. Atnaujinus aplinkos informacinį tinklalapį buvo sukurta nauja skiltis, skirta triukšmo valdymo informacijai visuomenei skelbti.

1.8.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane 2012–2013 m. Sveikatos apsaugos ministerijai buvo numatyta įgyvendinti šias priemones:

Tobulinti triukšmo prevencijos srities specialistų kvalifikaciją – sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, mokslinėse-praktikinėse konferencijose ir kursuose.

Organizuoti mokytojų, teritorijų planavimo, transporto organizavimo, visuomenės sveikatos, vidaus reikalų, policijos pareigūnų ir specialistų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą triukšmo prevencijos klausimais.

Organizuoti triukšmo valdymą vykdančių institucijų darbuotojų seminarus triukšmo prevencijos klausimais.

Pagal kompetenciją teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais. Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą. Organizuoti informacinės medžiagos apie triukšmo žalą parengimą ir pateikimą per visuomenės

informavimo priemones, mokymo įstaigas.

Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendino visas numatytas priemones. Detalesnė informacija apie Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimą pateikta šios ataskaitos 1.2.5 skyriuje (31 psl.).

160

1.8.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plane 2012–2013 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos buvo numatyta įgyvendinti šias priemones:

Pagal Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo antrojo etapo triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus parengti triukšmo prevencijos veiksmų planus.

Įvertinus parengtus antrojo triukšmo strateginio kartografavimo etapo, t. y. visų pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 mln. transporto priemonių, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-351 patvirtintas 2014–2018 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planas. Planas skelbiamas interneto svetainėje http://www.lakd.lt/lt.php/triuksmo_valdymas/triuksmo_prevencijos_veiksmu_planai/15818.

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. atliko strateginį triukšmo kartografavimą ir parengė triukšmo sklaidos žemėlapius, kurie bus naudojami sudarant triukšmo prevencijos veiksmų planą. Su triukšmo sklaidos žemėlapiais galima susipažinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos internetinėje svetainėje http://www.vgi.lt/triuksmo-valdymas. Informacija apie numatoma triukšmo prevencijos veiksmų plano parengimo datą nepateikta.

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos parengė pagrindinių geležinkelių triukšmo mažinimo veiksmų planą. Informacija apie triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirtą veiksmų planą skelbiama interneto svetainėje http://www.vgi.lt/images/foto/docs/Triuksmo_valdymas/Triuksmo_prevencijos_veiksmu_planas.pdf.

Pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planas parengtas, tačiau nepatvirtintas.

Organizuoti pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 6 mln. transporto priemonių, triukšmo prevencijos veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-165, įgyvendinimą.

Įvykdytos šios pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau nei šeši milijonai transporto priemonių, triukšmo prevencijos veiksmų plano 2009–2013 metams priemonės:

1. Informacija apie pagrindinių kelių triukšmo valdymą visuomenei teikiama pagal Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisykles.

2. Parengta „Tylių/tylesnių dangų naudojimo Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių tinkle galimybių studija“.

3. Parengtas ir patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V–88 „Dėl dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ patvirtinimo“ patvirtintos „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR–T 10“.

161

4. Giraitės, Jakų, Sudmantų, Moluvėnų kaimuose, Žiežmarių miestelyje pastatytos akustinės sienutės.

5. Įgyvendintos priemonės pavienių sodybų, patenkančių į triukšmo prevencijos zoną A1 kelio 19,00–44,50 km ruože, gyvenamiesiems pastatams (langų keitimas ir/ar želdiniai).

6. Sukurta, pildoma ir palaikoma triukšmo mažinimo priemonių duomenų bazė.

7. 2012 metais parengti visų pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių, strateginiai triukšmo žemėlapiai ir patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3-785.

Įvykdomos šios pagrindinių kelių, kuriais per metus važiuoja daugiau nei šeši milijonai transporto priemonių, triukšmo prevencijos veiksmų plano 2009–2013 metams priemonės:

1. Statomas Karmėlavos miestelio aplinkkelis (Parengtas Karmėlavos aplinkkelio specialusis planas, vadovaujantis patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita).

2. Giraitės kaime statoma akustinė sienutė (Parengtas kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 94,0−107,0 km ruožo, į kurį patenka Giraitės k., rekonstrukcijos specialusis planas, vadovaujantis patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita).

3. Žiežmarių ir Moluvėnų kaimuose statomos akustinės sienutės.

4. A1 kelio 19,00−44,50 km ruožo aplinkoje esančiose sodybose įrengiami geriau triukšmą izoliuojantys langai, šalia sodybų įveisiami želdiniai.

1.8.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano 2012–2013 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos buvo numatyta įgyvendinti šią priemonę:

Pagal kompetenciją teikti visuomenei informaciją triukšmo prevencijos klausimais.

Informacijos apie priemonės įgyvendinimą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos negauta.

162

2. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2012–2013 m. triukšmo valdymo informacijos Triukšmo prevencijos tarybai nepateikė. Iš savivaldybių triukšmo valdymo informacijos už 2012 m. Triukšmo prevencijos tarybai nepateikė Akmenės r. sav. ir Mažeikių r. sav., už 2013 m. – Jonavos r. sav. Šiose valstybės ir savivaldybių institucijose Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisyklių nuostatos neįgyvendinamos, visa informacija apie atitinkamų Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuojamų triukšmo valdymo funkcijų įgyvendinimo efektyvumą yra nežinoma, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiama triukšmo valdymo ataskaita yra nepakankamai išsami.

2. Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo antrasis (2008–2012 metų) etapas įgyvendintas, sudaryti aglomeracijų, pagrindinių kelių ir pagrindinių geležinkelių strateginiai triukšmo žemėlapiai, šių žemėlapių duomenys skelbiami visuomenei, triukšmo strateginio kartografavimo ataskaitos pateiktos Europos Komisijai.

3. Sėkmingam Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimui daugiausia įtakos turėjo specialiosios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėms.

4. Pagal 2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros skelbiamus suvestinius triukšmo strateginio kartografavimo duomenis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybių aglomeracijomis, didesnė nei Lietuvoje aglomeracijų kelių transporto triukšmo veikiamų gyventojų dalis (gyventojų, gyvenančių pastatuose, ties kurių fasadais sklinda didesnis nei 55 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) triukšmas, dalis palyginti su bendru gyventojų skaičiumi aglomeracijose) yra tik Liuksemburgo (90,92 proc.), Bulgarijos (84,44 proc.) ir Belgijos (77,22 proc.) aglomeracijose. Lietuvos aglomeracijose 67,51 proc. gyventojų gyvena pastatuose, ties kurių fasadais sklinda didesnis nei 55 dB vidutinio metinio paros triukšmo lygio (Ldvn triukšmo rodiklis) kelių transporto triukšmas.

5. Pagal 2014 m. birželio 10 d. Europos aplinkos agentūros parengtus Europos Sąjungos valstybių aglomeracijų pramoninės veiklos triukšmo strateginių žemėlapių suvestinius duomenis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, triukšmo iš pramoninės veiklos zonų veikiamų gyventojų dalis didžiausia Lietuvos aglomeracijose.

6. Dalis Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano priemonių vykdytojų neįvykdė numatytų priemonių arba Triukšmo prevencijos tarybai nepateikė informacijos apie šių priemonių įvykdymą. Dažniausia problema su kuria susidūrė priemonių vykdytojai – finansavimo trūkumas. Informacijos stoka apie priemonių įgyvendinimą ir jų kontrolę trukdo atlikti išsamią Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos analizę.

7. Savivaldybių 2012–2013 metų triukšmo valdymo informacijos analizė parodė, kad Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programa nesudarė prielaidų savivaldybių institucijoms įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones.

triukŠmo valdymas lietuvoje · 2015-08-31 · savivaldybės ... vyriausybės 2006 m. birželio 14...

Documents