Tatjana Rostovaite

KriokIiai ir lapu šlam~jimas

IžyInusis Ciles poetas, tarptautiniu Lenino ir NobeliopremijlI laureatas Pablas Neruda rusu kalba išleisto savo.kurybos dvitomio ižangoje raše:

"Aš sukuriau daug eilerašciu apie meile, apie mirti irgyvenima, aš paskyriau didesne savo poezijos dali atkak-liai Amerikos tautu _kovai. .. Taciau aš nemanau, kadpoezija turi buti ištisai politine. Penki poeto pojuciai tu-ri prasiskverbti i visus horizontus. Galbut jie dar neat-.rasti. . ."

Ivairus, vietom stebinantis netiketumais, prieštaringu-mais jo kurybos kontinentas. Jame turbut dar liko aist-.ringai ieškotu "ba1tlIju demiu", nežinom.u salu... NorsP. Neruda - vienas produktyviausiuju XX amžiaus poe-zijosparnase.

Lietu.vilI kalba išleistoje Nerudos rinktineje 1 skelbia-mi vertimai iš svarbiausiu poeto knygu, išskyrus "Simtasonetu apie meile". užtat jo pirmoji meiles lyrikos kny-.ga (anksciau išejusi atskiru leidiniu) perspausdinta išti-sai. Taigi atranka ne visai patenkino, nes P. Nerudos ku-ryba iki 50 metu pateikiama placiai - atskiromis knygo-mis, ciklais ("Pirmaprades odes"), poemomis ("Mišku kir-tejas tepabunda"), 0 tolesniam, itin idomiam ir vaisingamperiodui atstovauja keliolika eilerašciu.

Kažin ar kuris poetas yra susilaukes tokios garbes,kad kareiviai, specialiai pagamine popieriu, fronto saly-.gomis surinktu ir išspausdintu jo knyga, kaip padare1938 metais Aragono kovotojai. Bet ir to meto revoliuCl-

nes "kronikos" "Ispanija - širdy" išverstose skiltyse (ko-vine aistra, tragizmu, ekspresyvumu ji pranoko gedulin-gaji Peru poeto Sesario Valjecho tos pacios temos cik-la) pasigendame Pikaso "Gernika" primenanciu šiurpios-tapybos' strofu - "Ižeistoji žeme", rustaus ir sopulingo

I Neruda P. Poezija. V., 1972.

:376

Tekviem - "UŽIDUŠtuju kovotoju motinoms", patetiškaiTOmantinio heroju šlovinimo ~ "Granatu svaidytojai". Taiženklino poeto pasauležiuros luži.

Taciau košmariškas metaforinis "katalogas" "Almeri-ja", verstas iš originalo V. Karaliaus (šio vertejo inašas.rinktineje bene svariausias), gaudžia kaip siaubo, sielvar-to ir neapykantos reakcijai krioklys:

Patiekalas. vyskupui, patiekalas sutrintas, kartus,patiekalas iš plieno skeveldru, pelenu ir ašaru,-patiekalas, raudom ir griuvanciom sienom pagardintas,patiekalas vyskupui - kraujo dubuo iš Almerijos.

tt

Patiekalas bankininkui, patiekalas iš vaikišku laiminguskruostu,

pietu saulej jdegusiu, patiekalasjš sprogimu, siautejanciu vandenu, griuvesiu ir siaubo,patiekalas iš sulužusiu ašiu, sutryptu galvu,juodas patiekalas - kraujo dubuo iš Almerijos.

"Elementarios odes", skirtos paprastiems reišk!niams,gamtos gaivalams, rodo poeto posuki i daiktiška konkre-tuma ir kartu - mokslo atradimu poleki (viena ju skirtaatomui, kita... svogunui). Ju vertimu pluošte,- kur pir-maprade stichija ir. kasdiene egzistencija siejama su pro-gresyviosios žmonijos veikla, pasaulio perkurimu, 0 poe-to komunistii1iai idealai istabiai susilydo su jo siautulin-ga vaizduote,- pasigendame nebent kosminiu, savo pa-

. tosu labiau ~tliepianciu musu dienu heroikai: "Odes-saulei" ir ypac "Odes žvaigždems". Sios odes stebinafantastišku metaforu kaskadom, kuriose, šalia tradiciškes-niu, patetiškai puošniu, randame "racionaliai" ekscent-Tišku - pavyzdžiui, trokštama apvaisinti nenaudingas:žvaigždes, kad viena ju taptu vyno statine, kita - tiks-liausiu laikrodžiu fabriku. . .. Taciau ir pateiktos odes yra tarsi visos šios knygos

<iominantes, ypac pokalbis su perkamu-parduodamu oru,Su naikintoja ir ikvepeja ugnim ar dviveidžiu atomu, jo"siaubingos kaukes" tramdymas:

377

o kibirkštie beprote,isisiauski savo ikapes,sugrižki mineralu mantijair tapki akmeniu aklu!

Vertejas V. Karalius iš tiesu cia netausojo kurybinesugnies, temperamento ir i š r a din g u m 0 (kas, verciantNeruda, man regis, svarbiausia). Šias P. Nerudos odestarytum vainikuoja "Ode Leninui", kurios penki frag-mentai išspausdinti rinktines pabaigoje (A. Mikutos ver-timas): .

Buvo žmones - tiktai tyrinetojai,kiekvienas - gW knyga ir mokslo aistros.Kitu gi sielos dorybe - judesys.Du sparnus turejo Leninas:judesi ir išmintj,mintimis jis kure,spejo paslaptis,pleše kaukesnuo tiesos ir žmogaus,jis buvo visur,vienu metu - visur.

Antraja P. Nerudos gyvenimo puse ir kartu antraji jokurybos etapa pradeda rinkinys "Estravagario" (poetosukurtas sudurtinis žodis iš savoku ,;keistas" ir "valka-tiškas"; lietuviškai pandoma versti kitokia forma - "Eks-travagancijos"). Cia jau retai girdi krioklio užima - ei-les tai sruva tarsi inoringa kalnu ar mišku upe, ieškantiišeities, besirausianti po buties šaknimis, tai išsilieja mas-Iaus liudesio sietuva ar suputoja ironija... Tai filoso-fiškiausia, problemiškiausia P. Nerudos knyga. Jo brai-žas pastebimai keiciasi kovoje su "katalogizavimu", be-saikiu vaizdu varijavimu, patetiška retorika; dažniaugriebiamasi sudetingos, tolimos asociacijos, paradokso,potekstes. Musu verteju demesio ypac bfitu verta' glo-baline hiperbole - "Staltiese visiems", subtili susirupini-mo pasaulio taikos likimu valandele - "Na, patylekime".3i8

majakovskiškai ekscentriškas, valiukiškas sergancio poe-to iššukis mirciai - "Gomurys", protestas prieš buitiesIutina, asmenybes standartizacija, daiktu valdžia - "Ypa-tingas nuovargis", pagaliau niuriu kafkišku spalvu rege-jimas, savotiškas tos rušies šedevras - "Sapnas trauki-ny", lyg ir nebudingas "aiškiajam" optimistui Nerudai.:Bet tai ne indiferentiškos savistabos, pasamones vaizdi-:niu fiksavimas, 0 XX amžiaus sun'aus SOS ties susveti-mejimo, vienatves aklaviete. " Išeities ieškoma kontemp-liavime, žmogaus ir gamtos harmonijoje.

o vis delto tokiam socialiam poetui, kaip P. Neruda,brangesne "žmogaus ir žmoniu" harmonija. Todel taip.atvirai, su autoironišku priekaištu jis apnuogina priešta-.ravima tarp tykaus susikaupimo, poilsio gamtos gleby-je palaimos ir žmogaus-komunisto pareigos nenumaldo-mai tikrovei, savo liaudžiai. (Ar ne analogiškas kolizijasišgyVena ir musu poezija?) . .

Recenzuojamoje rinktineje to meto poeto pasaulejau-tos dramatiškas prieštaringumas, tam tikras dualizmas lygir nuglaistytas, pabrežiamas aktyvus filosofinis pradas,

. pažinimo troškulys; gana žvaliai skaIIlba ekscentriškigroteskiniai motyvai ("Prašau tylos", "Tai kiek' gyVe-nam?", "Pro uždara burna iskrenda muses", "Apie manobloga išsiauklejima" - vis V. KaraliCJUs vertimai). Išimtisudaro nebent elegiškas ofortas "Senutes ant okeanokranto", nuotaikingai atkurtas Eug. Matuzeviciaus. Kagi, turi racijos ir toks parinkimas - matyt, bendra tonaleme V. Karaliaus polinkiai, menine individualybe. Ištiesu, autoironiškas paradoksas, iššukis buržuaziniam eti-ketui, konformizmui ir vertime kupinas užkreciamo, grau-dokai smagaus iniršio, paivairina rinktines. konteksta ne-tiketom gaidom:

. . . manes ieškokit, kur aš nesu.Jei turi! laiko ir burna,pasikalbekit su mano atvaizdu.

"Ciles akmenys" - vel nauja, bet vidujai desningametamorfoze. Kelioneje laukinemis okeano pakrantemis,jsigilinant i save'pirmapradeje gamtos didybeje, ruscia(

379

gresmingame jos grožyje, gimsta stoiško "akmeninio" pa-saulevaizdžio fantazijos - tukstantmetes keistu formu uo-los atgyja, personifikuojasi, tarsi ikunydamos žmogaus.geneze, jo etines, menines savimones pradžia, spalvin-gas ir žaismingas liaudies legendas. Nors rinktineje pa-sigendame tokiu filosofiniu šedevru, kaip "Akla statu-la", užtat siužetinis "Portretas uoloje" (kuriame jauti ver-libro meistro - vertejo V. Bložes modernistini potepi) iš-reiškia žmogaus - žuvusio revoliucionieriaus - nemir-tinguma, atgimima akmenyje bei kitu atmintyje - ir gra-žina skaitytojo mintis i dramatiška musu epochos tikro-ve. Sitaip nauju pavidalu, tarpininkaujant gamtai, atau-ga poeto ryšiai su žmonija.

"Isia Negros memoriale" tuos saitus lyg apgaubia ele-giška ukana, prisiminimu šlamesys, poetui su meile ta-pant savo šeimos portretus; stiprina juos gilesnis ispanuliaudies kovu apmastymas, tolesnis buties šaknu ieškoji-mas prieštaringo amžiaus džiunglese. Gaila, kad iš šitosknygos rinktinen pateko vos vienas kitas, be kontekstomažai ka tepasakantis eileraštis,- 0, pavyzdžiui, toks ku-rinys, kaip "Žiaurioji ugnis", butu prasmingu aidu užbai-

. ges vertimu pluošta iš knygos "Ispanija - širdy" (tuo la-biau kad skyriu ir datu atsisakyta).. P. Neruda yra kalbejes: "Majakovskio jega, švelnu-mas ir iniršis iki šiol tebera ryškiausi musu poetines epo-chos požymiai". P. Neruda nemažai paveldejo ir iš Ma-jakovskio, 0 siekiant toliau - ir iš Vitmeno, ir iš ispanubei Lotynu Amerikos tautu poetiniu lobiu. Taciau jo irjega, ir iniršis (vyraves anksciau aptartuose kuriniuose),ir švelp.umas - saviti. Tas švelnumas kaip medžiu šlame- .

jimas - vienoks nakti, kitoks rytmeti, dar kitoks audrossiautime - patikliai apgobia mus ir labiausiai keri, guo-džia jo meiles lyrikoje.- 1. Valbasys ,,20 eilerašciu apiemeile. .." vertime (versta iš portugalu kalbos), atrodo,nuoširdžiai isigyveno i originalo emocijas, nuotaikas, in-strumentuote. Cia gražiai derinasi kuniškos aistros,džiaugsmo, gaivališkumo ir ilgesio, egzaltuotos dvidešimt-mecio poeto melancholijos kontrastas. Išgyvenimu fonasdažniausiai audringas, permainingas ("pušynu plotai, luž-tancios, ošiancios bangos <...> kai liudnas vejas šuo-380

1iuoja, žudydamas drugelius.. .") - gal todel toks ryškustylos, giliausio intymumo, susiliejimo, troškimas, tarpaispasiekias apoteoze, tarsi prasismelkias pro Saliamono"Giesmiu giesmes" kolorito metaforas bei epitetus:

Baltoji bite, medum apsvaigusi tu duzgi mano sielojeletomis ruko spiralemis.-------------------Užmerk gilias sa~lO akis. Nuplasnok už nakties ribu.Apnuoginl( savo kuna, siaubingoji statula!-------------------

Tavo krutys panašios i baltas sraiges,i tavo iscias atskrido prisnusti šešeliu peteliške.Ak iylincioji!

Gaivališku praradimo sielvartu, dramatiškos melodi-jos forie pagauna audringa "Nevilties daina", vainikuo-janti strofas apie meile.

Bet šiame cikle išryškeja ir kai kurie trukumai,. bu-dingi ne vien 1. Valbasio vertimams. Eavyzdžiui:

Ak, viska prarijai kaip šalta toluma,kaip jura, kaip laikas, viskas tavyje paskendo.

Del nevykusios sintakses atsiranda nelogiškas palygi-nimas, dviprasmybe. (Reikia skaityti: .., kaip jura, kaiplaikas. . . Viskas tavyje paskendo.)

Regis, del pažodiškumo atsirado pernelyg imantrus,nesklandus vaizdas V. Karaliaus vertime, kad. ir šitoks:

I

I

It,.

tI

.1

. . .ar atmeni mano nama su balkonais, kurbirželio šviesa skandinoi a v 0 b u r n 0 j 9 e les.

Del tos pacios bedos pasitaiko ir daugiau stilistiniu-intonaciniu atžvilgiu šlubuojanciu eiluciu, kad ir tokiainversija:

. . . ir nuo tada - ugnis,fl.,ar a kas - nuo i a d a,ir kraujas-nuo tada.

381

Skaitant balsu, itin žeidžia klausa kai kuriu vertimuritminis nevientisumas: poetine fraze tarpais mešlungiš-kai trukcioja, intonacija tampa suvaržyta, nenaturali. At-kuriant daininga ispaniška verlibra, duota sau per daug-laisves. Ritminiai-ihtonaciniai lužiai, kaitaliojant beveiktaisyklinga baltaji jamba su triskiemenio ar kito, ban-guojancio metro eilutemis, krinta i akis ir kai kuriose"Odese". (Šia prasme vientisiausias, itaigiausias bene"Odes vasarai" vertimas.) Beje, panašus musu versifika-cijos negalavimai buvo išryškeje verciant ir iš prancu-zu kalbos, pavyzdžiui, E. Verharno verlibra.

Gal todel daugiau laimi (ypac deklamatoriu akyse):nepriekaištingai skambantys, baltuoju jambu atliktiE. Matuzeviciaus vertimai, kuriu stambiausias, idejiškaireikšmingiausias - poemos "Mišku kirtejas tepabunda/.vertimas. Kaip ir V. Karaliaus "Almerijoje", cia deramai,pagauliai išryškintas P. Nerudos politinis patosas, nu-kreiptas prieš imperializmo "aštuonkoji kraugeri",- tadir antraja poemos publikacija skaitome, jausdami tiekpilietini, tiek est~tini pasitenkinima. .

Taciau ir tradicinio jambo naudojimas - gana proble-miškas (tai liecia ne tik kai kuriuos E. Matuzeviciaus,bet ir centriniu leidyklu publikuotus rusiškus P. Nerudosyertimus). Kartais juo vaizdas labiau "suveržiamas ", 0mintis pateikiama tiesmukai, vertimas praranda origi-nalo betarpiškumo kerus - nebematyti to tarsi apnuogin-to poetinio mastymo proceso, i kuri itraukiamas ir patsskaitytojas. Štai kad ir nesudetingos formos eileraštyapie Kuba:

La isla estaba OSCUlacomo elluto,pelo izalon la luz como ban del a,no, tenian mas almas que la aUlora,y ecta dOlmia mln bajo la tie I I a:entonoces comenzaron en silenciola 1ucha y el camino, hacia la es tIe 11a.

("La Gesta"; kirciai autoriaus)

382

~ir.

Sala kaip skausmo gedulas juo d a,bet išskleide kaip veliavq ji šviesa.Ju ginklas buvo tik viena aušra,bet iI jinai kažkuI po žemem snaude.Jie nutale tyledami tad apradeti lwvq, siekt savos žvaigždes.

(,,:I.ygdarbi5")

Melodinga akcentine šešiu eiluciu strofa (vyraujant5 pedu sinkopiui) su moteriškomis (3 rimuotornis) klauzu-lemis išversta, kaip matome, vertejui iprastu baltuojupenkiapedžiu jambu, kaitaliojant moteriškas klauzules suvyriškomis (2 iš ju sustiprinus lyg ir ats;tiktiniu, "kietu"rimu. beje, nedisonuojanciu su žY810 atmosfera). lietu-viu ir ispanu kalbos - poliariškai skirtingos, ir keista-cia butu reikalauti formos ekvivalentiškumo. Bet jeigufonetiškai neimanoma perteikti originalo muzikos, gal:tatai galima kompensuoti bent intonacineje-ritmineje.sandaroje? Skaitydamas originala, tarytum jauti, koks pa-slaptingas, didis vyksmas yra revoliucijos užuomazga irgimimas, kaip viskas tvinksta, kyla,- 0 vertime šis ju-'Umas lyg ir dingsta, kadangi ekviritmijos problema -viena sunkiausiai sprendžiamuju.

~

I

f':

Nepaisant pastebetu spragu ir nelygumu, nuolatostraukia paimti i rankas ta kuklia Pablo Nerudos "Poezi-ja", prisiminti viena kita labiau sujaudinusia strofa arpoeto bruoža, išryškinta gyvame, spalvingame knyga ly-dinciame Alberto Laurinciuko ese "Poezijos ugnis ir ge-les", pagaliau - pasigereti kad ir nespalvotomis (ieskyrus:superviršeli), bet didžia dali dramatizmo bei ekspresijosišsaugojusiomis Davydo Alvaro Sikeiroso paveikslu rep-Todukcijomis,- juk jos mums, šiaurieciams, palengvinakelia i jo draugo poezijos gelmes.

1973