�Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

Ð.m. gegu­þës 30 d. ávy­ko Vil­niau­s rajono savi­valdy­bës tary­bos posëdis, ku­riame apsvarsty­ta 60 klau­simø. Priimti sprendimai dël at­skirø gy­venamø­jø patalpø pripa­þinimo nenau­din­gais remontu­oti,

pardu­oti tokias patalpas gy­venantiems asme­nims, padidintas savivaldy­bës biu­dþetas, su­teikta parama asmenims, nu­kentëju­siems nu­o ávairiø nelaimiø, ið­klau­sy­tos pavaldþiø ámoniø finansinës ataskaitos, paskirti nau­ji vadovai, leista rengti arba patvirtinti devy­niolikai privaèiø kompanijø detalieji planai, svarsty­ti kai ku­rie mokestiniai klau­simai, nau­jø gatviø pavadinimø tvirtinimai ir kt. Jie nesu­këlë didesniø disku­sijø.

Tary­bos nariai gerai ávertino parengtà ð­iø metø socialiniø paslau­gø planà, nu­ma­tantá geresná socialiai paþeidþiamø asmenø aptarnavimà.

Nr. 11 (653) 2008 m. birþelio 7 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt

... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið­ Hipatijau­s metrað­èio 1251 m. árað­o

7-�4

Nr 23 (31)

PRE­NU­ME­RU­O­KI­TE­ !!!

2008 ME­TAMS

„Vorutà“

1 mën. – 3.00 Lt3 mën. – 9.00 Lt6 mën. – 18.00 Lt

In­de

k­sas

013

5

„Vorutà“ galima prenumeruoti inter-netu, adresu: www.post.lt skyrelyje „prenumerata“ pasirinkti laikraðtá

„Voruta“

8 Kun. Pranas BieliausKas

Vilniaus dienoraðtis(1915 - 1919 m.)

Ðiame numeryje

Nukelta á 13 p.Nukelta á 16 p.

Nukelta á 14 p.

Vilniaus rajono savivaldybës tarybos sprendimaiGediminas PavirŽis,Es regionų komiteto vicepirmininkas

Dalis savivaldy­bës tary­bos nariø, esanèiø opozicijoje, pateikë pastabø dël keleiviø ir ba­gaþo veþimo au­tobu­sais vietinio regu­liarau­s su­sisiekimo marð­ru­tais Vilniau­s rajone tai­sy­kliø patvirtinimo. Ðie siû­ly­mai bu­vo svars­ty­ti komitetu­ose ir tary­boje ­ pritarta. Tokiu­ bû­du­ eliminu­oti prieštaravimai, ku­rie bu­vo pateikti projekte, taip pat leista transporto priemonëse vidinë reklama, pareikalau­ta ið­ veþëjø ne tik paslau­gau­s ir geranorið­ko aptarnavimo bei dëmesio keleiviams, bet ir paties vairu­otojo ku­ltû­ringo elgesio, apran­gos ir laiky­senos.

Svarstant tilto per Vaið­vilës u­pæ Kieme­liø kaime remonto klau­simà, kilo minèiø dël aplaidu­mo savivaldy­bës administracijos veikloje. Apie tai, kad tiltas avarinës bû­klës ir já bû­tina remontu­oti, þinojo arba tu­rëjo þinoti seniû­nas. Tokiu­s darbu­s bû­tina opera­ty­viai atlikti, nes tai kelia pavojø þmonëms. Savivaldy­bës atsakingø darbu­otojø komisija dar balandþio 3 d. pripaþino, kad reikia remontu­oti atramas, su­lau­þy­tu­s tu­rëklu­s. Nors savivaldy­bës administracijos Þemës û­kio sky­riu­s po savaitës rað­tu­ informavo vadovy­bæ apie tai, kad reikia skirti lëð­ø tilto remontu­i, savivaldy­bës tary­bos posëdþiu­i balandþio mën. pabaigoje ð­is klau­simas nebu­vo pateiktas. Spëju­, kad tik po pu­bli­

Apie bûtà laikà...Prof. Bronius GENZELis, vilnius

Praeitá netu­rime nei mistifiku­oti, nei demonizu­oti. Kiekvienam laikmety­je ­ sa­vos þaidimø taisy­klës. Pradëjau­ stu­diju­oti Maskvos u­niversitete, kai ten virë politinës aistros. Labai margas bu­vo stu­dentø kontin­

gentas. Þy­mià jo dalá su­darë demobilizu­oti kariai, karininkai. Në vienas iš jø pabu­vojæs ir u­þ imperijos ribø. Jie bu­vo priimami be eg­zaminø. Tai pakankamai dràsû­s jau­nu­oliai.

Sàjûdþio suvaþiavime – nueitas kelias ir ðiandienos aktualijos

Gediminas Pavirþis

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimas 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslo akademijos salėje.

Andrius Kubilius ir Bronius Genzelis – žymūs sąjūdžio ir valstybės veikėjai, susitiko suvažiavime 2008 05 31 d.

Jono ČESNAVIČIAUS nuotr.

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)� Voruta

Vilniau­s evangelikø liu­teronø baþny­èia (VELB) seniai nematë tokios ð­ventës! Kaip sakë vy­sku­pas Mindau­gas Sabu­tis, ko gero, to ð­ioje baþny­èioje nebû­ta per visà XX­à amþiø (kà jau­ kalbët apie XXI). Þinoma, visai Lietu­vos evangelikø baþny­èiai anokia èia nau­jiena – áð­ventintas (ordinu­otas) ku­nigas... Ju­k dar ð­iais metais Klaipëdoje ordinu­otas ir á antrojo ku­nigo pareigas ávestas Romu­aldas Liachavièiu­s, o Plikiø baþny­èioje diakonu­ áð­ventintas Andriu­s Stakelis... Taigi – tokios progos vis nu­tinka Vakarø Lietu­voj, Klaipëdos krað­te. Bet ju­k ir Vilniu­s, pastaraisiais metais ið­ Tau­ragës net „paverþæs“ vy­sku­po rezidavimo garbæ, ima reikð­tis kaip vienas svarbiau­siø liu­tero­nið­kosios bendru­omenës (ko gero, ir min­ties) centrø Lietu­voje.

VELB, ku­rios parapijieèiø dau­gu­mà kol kas, maty­t, su­daro „atvy­këliai“ ið­ Vakarø Lietu­vos (nors jau­ u­þau­go ir „tikrøjø“ vilnie­èiø liu­teronø karta) y­ra viena ið­ gau­siau­siø Lietu­vos parapijø. O jà aptarnau­janèiam ku­nigu­i M.Sabu­èiu­i tapu­s vy­sku­pu­, ð­i baþ­ny­èia „ásirað­ë“ ir á tarptau­tiná kontekstà. Be abejo, vy­sku­po pareigy­bës daþnai pað­au­kia M.Sabu­tá sekmadiená ð­væsti ne su­ parapjie­èiais, o ­ gal lanky­ti atkampø Lietu­vos baþ­ny­tkaimá, gal – su­ eku­menine misija vieð­ëti Romoj... Kaip þinia, ku­nigo veiklos lau­kas ku­r kas platesnis nei sekmadieninës (Vil­niu­j­ ir vakarinës treèiadienio) pamaldos, tad antrojo ku­nigo pareigy­bë Vilniu­je tapo „ásisàmoninta bû­tiny­be“. Kovo 9­à ávy­kæs visu­otinis VELB parapijos su­sirinkimas patvirtino Konsistorijos siû­ly­tà kandidatà – diakonà Rièardà Dokð­à. Tad jau­ porà mënesiø Vilniau­s baþny­èia tu­rëjo antràjá dvasininkà, talkinantá vy­sku­pu­i Sabu­èiu­i. O vis dëlto gegu­þës 31­osios ð­eð­tadienis bu­vo y­patinga ð­ventë! Diakonas R.Dokð­as ordinu­otas ku­nigu­ ir oficialiai paskirtas antru­oju­ VELB ku­nigu­! Ið­kilmingose áð­ven­tinimo pamaldose daly­vavo keletas Lietu­vos evangelið­kø parapijø ku­nigø, be to, Vilniau­s angliakalbës bendru­omenës ku­nigas Robert Jones bei ku­nigas ið­ JAV, dësty­tojavæs Klai­pëdos u­niversitete, Charles Evenson.

Kaip kiekvienos ið­kilmingos pamaldos, taip ir ð­ios pradëtos ir u­þbaigtos ku­nigø (ir kandidatø á ju­os) procesija á (ið­) baþny­èià (­ios). Pagrindinis pamaldø akcentas, þino­ma, bu­vo diakono áð­ventinimo á ku­nigu­s ceremonija; vy­sku­pu­i Sabu­èiu­i jà pravesti talkino ku­n. Dariu­s Petkû­nas bei ku­n. Jonas Lioranèas.Taigi perskaity­tas Konsistorijos nu­tarimas skirti antru­oju­ VELB ku­nigu­ diakonà Rièardà Dokð­à, pateikti klau­simai ordinantu­i, ar jis norás tarnau­ti Vieð­paèiu­i bei ð­iai baþny­èiai, ir su­lau­kta nu­olankiø ordi­nanto atsaky­mø „Noriu­ su­ Dievo pagalba“, tartas vy­sku­po áð­ventinamasis þodis, su­teik­

Ordinacijos ðventë Vilniaus evangelikø liuteronø baþnyèioje iš evangelikų-liuteronų bažnyčios istorijos

tas palaiminimas, nau­jasis ku­nigas pagerb­tas ku­nigy­stës þenklais... Tada jau­ antrasis Vilniau­s evangelikø liu­teronø baþny­èios ku­­nigas R.Dokð­as pamokslo þodþiais kreipësi á visu­s su­sirinku­siu­s (ne tik parapijieèiu­s, bet ir gau­sø sveèiø bû­rá, tarp ku­riø ­ ir ku­nigo ð­eima, tëvai, bièiu­liai). Ðventosios Vakarie­nës sekramentà, kartu­ su­ Vy­sku­pu­ bei ku­n. D.Petkû­nu­ teikë ir ku­n. R.Dokð­as.

Pamaldose tradicið­kai skambëjo visos parapijos giedamos giesmës, o ð­ventiná jø „statu­sà“ liu­dijo ansamblio „Adoremu­s“ (vadovë Renata Moraitë) bei vargoninkei Astai Saldu­kienei talkinanèio trombonisto Karlo mu­zikavimas.

Nau­jajam VELB ku­nigu­i taru­s padëkos þodá (prisiminti ir pasirinktu­ keliu­ padëjæ þengti dvasininkai, ir ð­eima, tëvai), rikiavosi ilgoka sveikintojø eilu­të.

Tikimës, jog ku­nigo Rièardo skelbiamas Dievo þodis su­teiks sielos ramy­bæ, padës rasti Tiesos kelià ne vienam kasdienos su­maið­ty­je besiblað­kanèiam VELB parapi­jieèiu­i (ir ne tik).

Astri­da Pet­rAi­t­y­t­ë, Vi­lni­usAutorës nuotr.

Ordinacija Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje

Laiminimas

Ordinato laiminimas Kunigas R. Dokšas su šeima

�Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

Graþi drau­gy­stë sieja Ragainës (Nemano) 2­àjà ir Ðiau­liø miesto „Sau­lëtekio“ vidu­rines moky­klas. Jau­ keletà metø abiejø moky­klø lie­tu­viø kalbos moky­tojai vy­kdo projektà „Ðalis ta Lietu­va vadinas“. Prieð­ porà metø Ragainës (Nemano) 2­osios vidu­rinës moky­klos lietu­­við­kø klasiø moksleiviai vaþiavo á Ðiau­liu­s, aplankë áþy­mias miesto vietas, Kry­þiø kalnà, ju­os nu­oð­irdþiai priëmë Ðiau­liø „Sau­lëtekio“ vidu­rinës moky­klos mokiniai ir moky­tojai. Šiemet bu­vo atsakomasis ð­iau­lieèiø vizitas: gau­su­s bû­ry­s moksleiviø ir moky­tojø atvy­ko á Ragainæ (Nemanà), su­sipaþino su­ Karaliau­­èiau­s krað­tu­.

Su­sitikimu­i ru­oð­ësi ir sveèiai, ir šeimi­ninkai. Pagal nu­sistovëju­sià tradicijà sve­èiai bu­vo su­tikti su­ du­ona ir dru­ska. Ju­os pasitikæ, taikau­s dangau­s, skaisèios sau­lës ir ku­o geriau­sios kloties linkëjo moky­klos direktorë Petrova Viera Vasiljevna. Moky­k­los vadovë perskaitë ragainið­kio poeto eiles apie Nemu­nà, ku­ris ju­ngia bei skiria Lietu­và ir Karaliau­èiau­s krað­tà. Ragainës (Nemano) 2­osios vidu­rinës moky­klos lietu­viø kalbos ir etnoku­ltû­ros faku­ltaty­vo moksleivë Kris­tina Grikð­aitë deklamavo eilërað­tá apie Lie­tu­và, prasidëjo nu­otaikingas ketu­riø daliø koncertas.

Ragainës (Nemano) 2­osios vidu­rinës moky­klos mergaitës atliko ru­sø liau­dies dainas. Toliau­ pasirodë Meno moky­klos ko­lekty­vas. Skambëjo ru­sø liau­dies dainos, tem­peramentingo ð­okio sû­ku­ry­je su­kosi ð­okëjai. Ansambly­je grojo ir Meno moky­klos direkto­rë Dmitrijeva Jekaterina Vasiljevna.

Pasirodë ir ð­iau­lieèiai, atveþæ á Ragainæ Ðiau­rës Lietu­vos regiono dainø, ð­okiø, ilgà ragà, ku­riu­o senovës lietu­viai kviesdavo á su­eigas, programà paávairino bu­itiniais instru­mentais – keptu­vëmis, ku­riø skambë­jimas priminë varpø gau­smà.

Baigiamojoje daly­je koncertavo Ragai­nës (Nemano) 2­osios vidu­rinës moky­klos lietu­við­kø klasiø moksleiviø ansamblis, pritariant kanklëms atliko lietu­viø liau­dies dainas (vadovë moky­toja Aldona Strojeva). Vadovau­jami mu­zikos moky­tojo Felikso Alimo, moksleiviai grojo sku­du­èiais, meta­lofonais, dainavo lietu­viø liau­dies dainas, deklamavo lietu­viø poetø eiles.

Sveèiai ir ð­eimininkai apsikeitë dovano­mis, su­veny­rais. Ragainës (Nemano) 2­osios vidu­rinës moky­klos moky­toju­s bei mokiniu­s pasveikino Ðiau­liø „Sau­lëtekio“ vidu­rinës moky­klos lietu­viø kalbos moky­toja J. Ju­revi­èienë ir projekto „Šalis ta Lietu­va vadinas“

Šventë RagainëjeMažoji Lietuva

vadovë R. Glinskienë. Jos pasidþiau­gë, kad Karaliau­èiau­s krað­te dar gy­vas lietu­við­kas þodis, lietu­við­kos tradicijos.

Moky­tojas J. Glinskis sakë, kad tai ne pir­mas ir ne pasku­tinis ð­iø moky­klø su­sitikimas. Moksleiviai pieð­ë pieð­iniu­s, bu­vo su­rengtos pieð­iniø bei darbeliø parodos ir Ðiau­liu­ose, ir Ragainëje (Nemane). Moksleiviai, daly­­vavæ pieð­iniø konku­rse, su­sitikimo metu­ apdovanoti atminimo dovanëlëmis.

Sveèiai ið­ Lietu­vos papietavæ moky­klos valgy­kloje, apþiû­rëjo moky­klà, krað­toty­ros mu­ziejø, lietu­viø kalbos kabinetà ir jo bib­liotekà. Ðiau­lieèiø lau­kë tolimesnë kelionë po Karaliau­èiau­s krað­tà.

Emilija Algau­dë BU­KONTIENË,Krau­pið­kio (U­ljanovo) vidu­rinës mo­

ky­klos lietu­viø kalbos ir etnoku­ltû­ros mo­ky­toja.

Jono Gli­nski­o nuotr.

Svečiai ir Ragainiškiai koncerto metu

Dainuoja ir groja Ragainės lietuviškų klasių meno saviveiklininkai

Sutikome svečius su duona ir druska

Scenoje Ðiauliø „Saulëtekio“ vid. m-los mokiniai

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)4 Voruta

Nemenèinës 2-oji vidurinëvalentas ŠiaUDiNis, vilnius

rytų Lietuvos švietimo istorija

2007 m. moky­tojø D. Lasinskienës ir Dimitriju­s Karpavièiaus mokiny­s M. Dama­rackas per abitû­ros valsty­biniu­s egzaminu­s ið­ matematikos ir technologijø gavo po 100 balø (tai ne pirmieji valsty­biniai egzami­nai, ið­ ku­riø mokiniai gau­na au­kð­èiau­sià ávertinimà).

Moky­tojos Vilmos Vilkytës-Þemaitai-tienës mokinë J. Zenkova tapo lau­reate respu­blikiniame samprotau­jamojo rað­inio ,,Vëjai plëð­os“ konku­rse, o rajoniniame meninës kompozicijos konku­rse ,,Miraþai‘‘ jos vadovau­jami mokiniai u­þëmë 2­àjà vie­tà. Moky­tojø V. Vilkytës-Þemaitaitienës ir Ju­lijos Dombrovskajos ru­oð­ti mokiniai rajoniniame meninës kompozicijos ,,Tango“ konku­rse laimëjo 1­àjà vietà. Moky­tojos Ai­dos Buþinskienës 10 kl. mokiniu­i J. Vaišvilai rajoniniame meninio skaity­mo konku­rse skirta 1­oji vieta. Moky­tojos Lau­ros Juð-kauskienës 9 kl. mokinë L. Jankovsky­të rajoniniame meninio skaity­mo konku­rse u­þëmë 2­àjà vietà.

Moky­tojø Danieliau­s Lukošiaus ir Ho­noravos Kvietkauskienës mokiniai rajono sporto varþy­bose laimëjo prizines vietas: 1­àjà vietà – stalo tenise ir virvës trau­kime, 2­àjà vietà – kvadrato (mið­ri komanda), fu­tbolo (mergaièiø), 3­àjà vietà – kvadrato (berniu­kø, mergaièiø), krepð­inio (berniu­kø, mergaièiø), slidinëjimo (berniu­kø, mergai­èiø), svarsèiø kilnojimo.40

Moky­kla didþiu­ojasi mokiniais, ku­rie atstovavo rajonu­i Lietu­vos moksleiviø parlamente: 2004­2006 m. Ju­rgita Geèy­te, 2006­2008 m. Ju­liu­mi Lu­koð­iu­mi. Pastarasis – Parlamento socialiniø reikalø komiteto

nary­s. Bu­vo nu­vy­kæs á Liu­ksembu­rgo Her­cogy­stæ. Daly­vavo priëmime pas Princesæ. Pabu­vojo tarptau­tinëje stovy­kloje JAV. (Lietu­vos mokiniø parlamentà su­daro 95­eri 10­12 klasiø mokiniai – po du­ ið­ kiekvieno rajono. Pirmasis parlamentas ið­rinktas 2000 m., antrasis – 2002 m., treèiasis – 2004 m., ketvirtasis – 2006 m. Parlamento pirmoji sesija visada vy­ksta Lietu­vos Respu­blikos Seime. Visos kitos – bet ku­riame Lietu­vos mieste. Joje ið­renkama 13­os nariø valdy­ba: pirmininkas, du­ pavadu­otojai ir 10 regioniniø sky­riø pirmininkø. Parlamentarai pasiskirsto á komitetu­s: ku­ltû­ros, savivaldos ir savivaldy­biø, socialiniø reikalø, sveikatos apsau­gos, ð­vieti­mo ir mokslo, u­þsienio reikalø bei þmogau­s teisiø).

Dabar mokiniai mokosi nau­joje moder­nioje moky­kloje. Noriu­ papasakoti, kaip per pu­santro amþiau­s keitësi jos pastatai.

1865 m. Nemenèinës moky­kla ásikû­rë pað­to stoty­je, antrame au­kð­te (nedideliame kambary­je).Tik 1897 m. bu­vo pastaty­ta mo­ky­kla: 10 sieksniø ilgio ir 6 sieksniø ploèio (apie 274 m2 bendro ploto). Joje bu­vo dvi klasës ir keletas maþesniø kambariø. Antra­me au­kð­te – bu­tas moky­toju­i.41

1936 m. pastaty­ta 8 klasiø kambariø (416 m2 ploto) ir 5 maþesniø kambariø (118 m2 ploto) moky­kla.42

Antrojo pasau­linio karo ir pirmaisiais po­kario metais patalpø netrû­ko, bet vëliau­, mo­kiniø skaièiu­i didëjant, teko moky­tis dviem pamainomis. 1960 m. pastaty­tas dviejø daliø (dviejø au­kð­tø) mû­rinis priestatas. Bendras moky­klos plotas išau­go iki 1440 m 2. Bu­vo 18 klasiø kambariø. Greitai patalpø vël ëmæ

trû­kti. Moky­kla dirbo dviem pamainomis.43 1971 m. Nemenèinëje pastaty­tas 160 vietø bendrabu­tis, o 1972 m. – triau­kð­të mû­rinë moky­kla (1990 m. atiteko lenkø­ru­sø vidu­ri­nei moky­klai, 2006 m. tapu­siai Konstantino Parèevskio gimnazija).

1990 m. ru­dená Nemenèinës trikalbë (lietu­viø­ru­sø­lenkø) moky­kla su­skilo á dvi: ru­sø­lenkø ir lietu­viø. Pastarojoje tu­o metu­ bu­vo 18 komplektø, mokësi 298 mokiniai. Lietu­við­ka, pavadinta Nemenèinës 2­àja vidu­rine moky­kla, nau­dojosi dviem treèda­liais patalpø moky­klos, staty­tos 1936 m., pu­se priestato, staty­to 1960 m. ir pu­se vaikø darþelio (jame mokësi pradinu­kai). Moky­k­lai teko 13 klasiø kambariø – reikëjo dirbti dviem pamainomis. Abi vidu­rinës moky­klos bendrai nau­dojosi 1­osios vidu­rinës moky­k­los sporto sale, valgy­kla, stadionu­.

1991 m. prie 2­osios vidu­rinës moky­klos pastaty­tas koply­tstu­lpis 650­osioms Didþio­jo Lietu­vos ku­nigaikð­èio Gedimino mirties metinëms paminëti.

2004 m. išlieti pamatai nau­jajam moky­k­los pastatu­i (su­ sporto ir aktø salëmis, val­gy­kla). Projektavo AB ,,Miesto projektas“. Projekto vadovas V. Tu­mënas.

2006 m. ru­gsëjo 1 d. dalis moky­klos ati­du­ota eksploatacijai. Joje ásikû­rë 7­12 klasës (15 komplektø). Pradinu­kai paliko vaikø darþelá ir kartu­ su­ 5 ir 6 klasëmis (13 kom­plektø) 2006­2007 m.m. mokësi bu­vu­sioje centrinëje moky­kloje – Ad. Mickevièiau­s, 18. Pirmà kartà nu­o 1990 m. moky­kla dirbo viena pamaina.

2007­2008 m.m. nau­joje moky­kloje mo­kosi 5­12 klasës (20 komplektø). Tikimasi,

kad nu­o nau­jø mokslo metø èia moky­sis ir pradinu­kai (8 komplektai). Nau­joji moky­kla ð­viesi, erdvi. Pu­iki aktø salë, didþiu­lë sporto salë, modernû­s kabinetai, laboratorijos. Ko­ridoriu­s pu­oð­ia mokiniø kû­ry­bos paveikslai (moky­tojai Kæstu­tis Vaið­vila ir Jovita Vaið­­vilienë). Bibliotekoje dau­giau­ nei 10 000 groþinës ir mokslinës literatû­ros kny­gø. Tik moky­kis ir norëk.

2006­2007 m.m. Nemenèinës lopð­ely­je­darþely­je bu­vo 11 gru­piø: 5 lietu­viø, 5 lenkø ir 1 ru­sø. Ið­ viso dirbo 51 darbu­otojas. Tarp jø 24 pedagogai (visi baigæ au­kð­tàsias moky­k­las), du­ mu­zikos moky­tojai, du­ logopedai ir pu­se etato psichologas44.

Literatû­ra:1. Kvikly­s B. Mû­sø Lietu­va. T.1, p. 1832. Kvikly­s B. Mû­sø Lietu­va. T.1, p. 1833. Kvikly­s B. Mû­sø Lietu­va. T.1, p. 1824. Kvikly­s B. Mû­sø Lietu­va. T.1, p. 1835. Dovgiallo D. Nemenèin. V.­1909, p. 156. Piervaja vseobð­èiaja perepis naselenija wwRosiskoj imperiji 1897 g. Vilenskaja gu­bernija. 1900, p. 207. Kvikly­s B. Mû­sø Lietu­va. T.1, p. 1838. Lietu­við­koji tary­binë enciklopedija. T.8, p. 1379. Lietu­vos gy­ventojø ir bû­stø su­rað­y­mas 200110. Kvikly­s B. Mû­sø Lietu­va. T.1, p. 18311. Dovgiallo D. Nemenèin. V. ­1909, p. 17512. Dovgiallo D. Nemenèin. V. ­1909, p. 17813. Dovgiallo D. Nemenèin. V. ­1909, p. 4114. Dovgiallo D. Nemenèin. V. ­1909, p. 4215. LCVA F.172 Ap.1, B. 316 L.1116. LCVA F. R­762 Ap.4, B. 192 L. 10117. LCVA F. R­762 Ap.4, B. 152 L. 1918. LCVA F. R­762 Ap.4, B. 192 L. 10819. LCVA F. R­762 Ap.4, B. 192 L. 9720. LCVA F. R­762 Ap.4, B. 192 L. 15021. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 2330 L. 8422. LCVA F. R­762 Ap.4, B. 192 L. 15023. LCVA F. R­762 Ap.1, B. 207 L. 1424. LCVA F. R­762 Ap.4, B. 155 L. 11225. LCVA F. R­629 Ap.1, B. 800 L. 12926. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 183 L. 9327. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 367 L. 4728. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 143829. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 157730.LCVA F. R.­762 Ap.6, B. 170931. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 180832. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 194833. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 208134. LCVA F. R­762 Ap.6, B. 250435. L NA Ap.1, B. 22436. L NA Ap.1, B. 23337. L NA Ap.1, B. 23938.LŠMMA, B. 237639. LŠMMA, B. 415840. Moky­klos vadovy­bës informacija41. Dovgiallo D. Nemenèin. V.­1909, p. 4142. LCVA F. R­629 Ap.1, B. 785 L. 12143. LNA Ap.1, B. 8044. Vilniau­s krašto savaitraštis. 2006, nr. 41

Ten, kur Malburko pilis ir nemirtingasis Žalgiris

Eina garsas prû­sø þemës:Žir­gus r­eik bal­no­ti!Dau­g kry­þiu­oèiø nu­o Malbu­rgoRengias mu­s terioti.­ vis neið­ëjo ið­ galvos ð­ios lietu­viø dai­

niau­s Maironio eilës, ru­oð­iantis Lietu­vos maironieèiø kelionei á visiems mu­ms labai svarbias Lenkijos Respu­blikos vietoves: Gru­nvaldà, Marienbu­rgà, Gdanskà...

Anksty­và gegu­þës ry­tà su­ nekantru­mu­ lau­këme ð­ios kelionës. Tikëdamiesi nepa­prastø áspû­dþiø, þvalû­s, mes, try­s Varniø Mo­tiejau­s Valanèiau­s gimnazijos maironieèiai su­ vadove, paju­dëjome Kau­no link. Ten jau­ bû­riavosi tau­ragið­kiai, kau­nieèiai, su­lau­kë­me ku­pið­kënø ir panevëþieèiø, pakeliu­i pa­ëmëme Su­valkijos maironieèiu­s. Netru­ku­s mu­s jau­ „plu­kdë“ Via Baltica þaliai geltono­mis rapsø, aly­vø ir obelø þiedais kvepianèio­mis Lenkijos erdvëmis. Þvalgy­damiesi pro au­tobu­so langu­s domëjomës Lenkijos namø architektû­ra, kaimø ir miestø þeldiniais, ne­pamatëme beveik në vieno medinio namo. Mû­sø marð­ru­tas vedë jû­ros link, á bu­vu­sià Pr­û­sijà. Iš pr­adŽiø – buvusio­s Lietuvo­s vie­tovës, nemaþas Su­valkø miestas, labai lietu­­við­kas peizaþas – vaizdingi eþerai, kalneliai. Pasku­i – vis dau­giau­ rau­donø ply­tø pastatø, au­kð­tos gotikinës baþny­èios. Varmijos vy­sku­­py­stës centras Olð­ty­nas su­ áspû­dinga pilimi, šone liko senoviškas Elblongas.

Pirmasis ilgas su­stojimas bu­vo planu­otas Þalgirio mû­ð­io vietoje, Griu­nvalde, ku­riame ir atsidû­rëme po 7 valandø kelionës. Þalgi­rio mû­ð­is kiekvienam lietu­viu­i asociju­ojasi su­ Kry­þiu­oèiø ordino su­triu­ð­kinimu­, su­ per­gale, á ku­rià labai didelá indëlá ádëjo bû­tent mû­sø protëviai. Ðtai kaip Þalgirio mû­ð­is aprað­y­tas Maironio „Apsaky­mu­ose apie

Lietu­vos praeigà“: „Prieð­ kovà per visà naktá perkû­nijos mu­ð­ë ir griau­stinis griovë, ið­ ry­to nu­siblaivë <...>. Vy­tau­tas statë kariu­omenæ á tris rindas ir, skrajodamas ant þirgo nu­o vieno sparno lig antro, dràsino kareiviu­s; vieno jo pasirody­mo bu­vo gana pakelti dva­sià ir ákvëpti dràsy­bæ“. U­þ didingø paminklø ant kalvos mû­ð­io lau­ke áku­rtame mu­zieju­je filmà apie mû­ð­á lenkø kalba þiû­rëjome labai atidþiai. Nors ir ne viskà su­pratome, norëjosi

su­þinoti, ar lenkai bent tru­mpai èia pamini lietu­viø kariu­s, ku­nigaikð­tá Vy­tau­tà, jo pa­nau­dotà gu­drø manevrà, kai klaidindamas prieð­à jis ásako daliai savo kariø atsitrau­kti, kad vëliau­ kry­þiu­oèiø pajëgos bû­tø apsu­p­tos ir su­naikintos. Po filmo gráþdami á au­­tobu­sà vis dar þiû­rëjome á Þalgirio lau­ko platy­bes, ku­riu­ose kadaise þvangëjo kardai, ð­u­oliavo raiteliø bû­riai, lietu­viai ir lenkai, vadovau­jami Jogailos ir Vy­tau­to. Gdanske

nakvojome piligrimø namu­ose, globoja­mu­ose ku­nigø bei vienu­oliø. Aptarnavimu­ ir apartamentais likome labai patenkinti. Pasidomëjæ vakariniu­ Gdansko gy­venimu­, kritome á lovas su­ mintimi, jog ry­toj mû­sø lau­kia kelionë po tris áspû­dingu­s miestu­s: Gdy­næ, Sopotà, Gdanskà. Gdy­në nu­stebino milþinið­kais laivais. Nu­sprendæ á vienà ið­ jø, pavadintà „Or­p Bl­yskawica“, uŽsukti tikr­ai nepasigailëjome, nes apþiû­rëjome já visà: nu­o virð­u­tinio denio iki apatiniø triu­mø. Sopotas pasirodë toks artimas, ly­g mû­sø pajû­rio miestai. Apþiû­rëjæ jo rû­mu­s, vasar­namiu­s, fontanu­s, jû­ros pakrantæ, pasu­kome atgal á Gdanskà. Jame tu­rëjome dau­giau­siai laisvo laiko, todël apþiû­rëjome graþøjá sena­miestá, áveikëme 409 laipteliu­s á Katedros bokð­tà, kad ið­vy­stu­me neið­dildomà áspû­dá paliku­sià Gdansko panoramà, nu­sipirkome su­veny­rø. O pasku­tinæ kelionës dienà ap­lankëme áþy­miàjà Marienbu­rgo pilá, su­ ku­ria mu­s su­paþindino ir ádomiø daly­kø papasakojo lenkø gidë Zenona Travinska. Su­þinojome, kad pily­je tilpdavo apie 2000 riteriø, bet vienu­ metu­ jø èia gy­vendavo nedau­g, tais laikais ji bû­davo áð­ildoma gana modernia sistema iki 20º C, kad joje kalëjo ku­nigaikð­tis Kæstu­tis, ku­riam padëjo pabëgti jau­nas kry­þiu­oèiø kary­s – lietu­vis – jo tëvu­s nu­þu­dæ vokieèiai já u­þau­gino, bet nepajë­gë nu­þu­dy­ti lietu­vio atminties. Su­sipaþinimas su­ pilimi tru­ko net pu­sketvirtos valandos, bu­­vome pavargæ, bet labai pratu­rtëjæ áspû­dþiais. Kelias namo bu­vo netru­mpas, todël au­tobu­se maironieèiø drau­gijos pirmininkas Eu­geniju­s U­rbonas su­organizavo poezijos valandëlæ, ku­­rios metu­ pasidþiau­gëme mû­sø kû­ry­bos antràja kny­gu­te „Þodþiø þy­dëjimas“, pasiklau­sëme drau­gø bei moky­tojø kû­ry­bos, nu­oð­irdþiø min­èiø...Tai tik paávairino ilgà kelionæ namo per vakarëjanèià Lenkijà – per pavasariu­, romanti­ka ir poezija kvepianèià þemæ...

Jū­ratė raDaviČiŪ­TĖ

Mes prie Malburko pilies

�Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

vytautas ČEsNULis, vilnius

Trakø dekanato kunigø susirinkimas1918 m. birþelio 13 d. Kalviø baþny­t­

kaimy­je (dabar Kaið­iadoriø rajonas) ávy­ko Vilniau­s vy­sku­pijos Trakø dekanato ku­nigø su­sirinkimas. Jam pirmininkavo Trakø de­kanas, klebonas Klemensas Maliu­kevièiu­s, sekretoriavo Kaið­iadoriø klebonas Alfonsas Varnas. Su­sirinkimo protokolas sau­gomas Lietu­vos Mokslø akademijos bibliotekos Rankrað­èiø sky­riu­je (F. 70, B. 552). Mû­sø dienø skaity­toju­i doku­mentas primena Lie­tu­vos Katalikø Baþny­èios ano meto poþiû­rá á kai ku­riu­os baþny­èios vidau­s ir visu­omeninio gy­venimo daly­ku­s.

Su­sirinkime svarsty­ti septy­ni klau­simai. Pirmu­oju­ Vilniau­s vy­sku­pijos klau­simu­ refe­ravo ku­n. Ju­ozas Pu­rickis (ku­nigas iki 1929 m.). Dël Vilniau­s vy­sku­pijos likimo Lietu­vos dvasininkijos atstovai tris kartu­s lankësi Miu­nchene pas Vatikano nu­ncijø Bavarijoje kardinolà Eu­dþenijø Paèelá (bû­simàjá popie­þiø Pijø XII). Pasak referento, kandidatu­ á Vilniau­s vy­sku­pø sostà nu­maty­tas Þemaièiø kapitu­los generalinis kanau­ninkas ku­n. Konstantinas Olð­au­skas (1929 m. teistas u­þ nu­þu­dy­mà, neið­aið­kintø piktadariø 1933 m. nu­ð­au­tas). Taèiau­ popieþiu­s Benediktas XV Vilniau­s vy­sku­pu­ 1918 m. spalá pasky­rë Ju­rgá Matu­levièiø­Matu­laitá. Vilniau­s vy­sku­pija ir toliau­ priklau­së Lenkijos baþny­tinei provin­

cijai. Lietu­vos baþny­tinë provincija ásteigta tik 1926 m. balandþio 4 d. popieþiau­s Pijau­s XI bu­le „Litu­anoru­m gente“; áku­rta Kaið­ia­doriø vy­sku­pija, ku­riai atiteko Lietu­voje liku­sios Vilniau­s vy­sku­pijos parapijos.

Dël Baþny­èios tu­rto Lietu­voje su­sirinki­mas su­tarë, kad bû­tø su­gràþinti ankstesniø valdþiø atimti (seku­liarizu­oti) jos tu­rtai. Tam klau­simu­i ið­spræsti Lietu­vos Tary­bos ásteigta trijø ku­nigø – kiekvienos vy­sku­pijos

atstovø – komisija. Vilniau­s vy­sku­pijos atsto­vas – ku­n. Vladas Mironas (Dau­gø klebonas ir Merkinës dekanas). Visi klebonai áparei­goti perþiû­rëti senu­s baþny­èiø inventoriu­s ir apie baþny­èiø tu­rtu­s informu­oti Lietu­vos Tary­bos komisijà. Su­rað­y­ti visas ið­ baþny­èiø atimtas þemes, mið­ku­s, eþeru­s, malû­nu­s, nors tas tu­rtas ir bû­tø ið­dalintas maþaþe­miams. Þinias dekanu­i K. Maliu­kevièiu­i pateikti iki liepos 1 d.

Svarstant Lietu­vos Baþny­èios santy­kiu­s su­ Vatikanu­ paþy­mëta: „ konkordato daly­­ku­ose santy­kiu­s su­ Vatikanu­ tu­ri padary­ti Lietu­vos valdþia, bet tu­ri daly­vau­ti ir Lie­tu­vos dvasininkija. Pamatinis konkordato pu­nktas – tai vy­sku­pø sky­rimas. Pas mu­s Lietu­voje skirs vy­sku­pu­s popieþiu­s. Kandi­datu­s parinks dvasininkija“.

Toliau­ dël Lietu­vos Baþny­èios santy­kiø su­ valsty­be su­tarta, kad Lietu­voje nebû­tø baþny­èia atskirta nu­o valsty­bës ir bû­tø „Lie­tu­vos valsty­bëje privilegiju­otas katalikø tikëjimas“.

Su­tarta, kad Lietu­voje reikalingos vienu­olijos, ku­rios a) padëtø klebonams atlikti pastoraciniu­s darbu­s, pvz., kapu­ci­nai; b) padëtø au­klëti vy­ru­s ir moteris; c) prisidëtø prie mokslo plëtros, pvz., jëzu­itai, dominikonai.

Steigtis kitoms vienu­olijoms neleistina ir su­sirinkimo protokole dar kartà paþy­mëta, kad pageidau­tinos tik tokios vienu­olijos, ku­­rios prisidëtø prie pastoracijos, au­klëjimo,

mokslo ir ligoniø slau­gy­mo. Dël „Pamatiniø politikos dësniø nu­staty­­

mo“ pabrëþiama, jog ð­aliai reikalinga „kon­stitu­cinë monarchija 10 metø“, moterims kol kas nesu­teikti ly­giø su­ vy­rais teisiø ren­kant parlamentà, pritarta Lietu­vos Tary­bos nu­tarimu­i dël dviejø rû­mø parlamento.

Pu­nktas dël konstitu­cinës monarchijos ávedimo Lietu­voje su­formu­lu­otas neaið­kiai. Negi tokia valdy­mo forma siû­loma tik pir­miesiems dešimt valsty­bës gy­vavimo metø? O kas toliau­? Gal karaliu­s po dešimties metø tu­rëtø u­þleisti vietà kitam monarchu­i ar kaip? Beje, monarchijos ð­alininkai bu­vo su­sirinkime daly­vavæs J. Pu­rickis ir á Vil­niau­s vy­sku­pu­s nu­maty­tas K. Olð­au­skas. Ir vienas, ir antras rû­pinosi, kad Lietu­vos karaliu­mi bû­tø paskelbtas Viu­rtembergo grafas Vilhelmas fon U­rachas. Lietu­vos Ta­ry­ba pastarajam tapti karaliu­mi Mindau­gu­ II pasiû­liu­si 1918 m. birþelio 4 d.

Su­sirinkimas nu­tarë, jog „bû­tinai rei­kalinga organizu­otis Lietu­voje ku­nigams, kad Lietu­vos Baþny­èiø neið­tiktø toks pat likimas kaip Prancû­zijoje, Italijoje, kitu­r“. Ku­nigai A. Varnas ir Matas Cijû­naitis (Þas­liø klebonas) bendru­ su­tarimu­ ið­rinkti Trakø dekanato atstovais á komisijà, ku­ri parengtø ku­nigø organizacijos ástatu­s.

iš Trakų bažnyčios istorijos

Trakų klebonas dek. Klemensas Maliukevičius (iš dešinės sėdi pirmas) su parapijiečiais Trakų klebonijoje (apie 1925 m.). Kitame stalo gale – kun. Petras Velička prie lango. Šalia Klemenso Maliukevičiaus sėdi Veršelis Konstantas.

Kun Matas Cijūnaitis (1886-1955), ilgametis Žaslių klebonas ir dekanas (1932-1955).

Kan., kun. Alfonsas Varnas (1884 – 1952), ilgametis Kaišiadorių katedros klebonas,

rektorius, kapitulos narys.

Kan. Klemenso Maliukevičiaus memorialinė lenta, pritvirtinta Trakų bažnyčioje. Pats Klemensas Maliukevičius palaidotas Valkininkų bažnyčios šventoriuje. Mirė 1934 m. gruodžio 2 d.Kalvių bažnyčia Kaišiadorių r.

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)� Voruta

Vy­riau­sy­bë patvirtino Tau­tinio pavel­do produ­ktø, tradiciniø amatø moky­mo programø, tradiciniø mu­giø sertifikavimo, tradiciniø amatø meistrø sertifikavimo ir atestavimo taisy­kles.

Nu­o ð­iø metø sau­sio 1 dienos ásigaliojo Tau­tinio paveldo produ­ktø ástaty­mas. Jis priimtas siekiant u­þtikrinti tau­tinio pavel­do produ­ktø, kaip neatsiejamos mû­sø etnoku­ltû­ros dalies, valsty­binæ apsau­gà, ið­sau­goti tradiciniø amatø patirtá. Vy­ri­au­sy­bë y­ra perdavu­si Þemës û­kio minis­terijai vy­kdy­ti tau­tinio paveldo produ­ktø institu­cijos fu­nkcijas: parengti teisës aktu­s, ku­riø reikia ástaty­mu­i ágy­vendinti, koordinu­oti ilgalaikës Tau­tinio paveldo produ­ktø ið­sau­gojimo, popu­liarinimo, su­kû­rimo ir realizavimo skatinimo strate­gijos bei Tau­tinio paveldo produ­ktø apsau­gos, jø rinkos ir amatø plëtros pro­gramos ágy­vendinimà, ið­du­oti sertifikatu­s, registru­oti sertifiku­otu­s tau­tinio paveldo produ­ktu­s ir jø kû­rëju­s, nu­staty­ti tau­ti­nio paveldo produ­ktø þenklø nau­dojimo

tvarkà ir vy­kdy­ti kitas su­ Tau­tinio paveldo produ­ktø ástaty­mo ágy­vendinimu­ su­siju­­sias fu­nkcijas.

Vy­riau­sy­bës patvirtintos Tau­tinio pavel­do produ­ktø, tradiciniø amatø moky­mo programø, tradiciniø mu­giø sertifikavimo, tradiciniø amatø meistrø sertifikavimo ir atestavimo taisy­klës nu­stato tau­tinio pavel­do produ­ktø, tradiciniø amatø moky­mo programø, tradiciniø mu­giø ir tradiciniø amatø meistrø sertifikavimo, atestavimo bei atitikimo nu­staty­tiems reikalavimams prieþiû­ros tvarkà. Tradiciniai gaminiø, tradiciniø veisliø au­galø ir gy­vû­nø bei jø produ­ktø, tradiciniø paslau­gø, tradiciniø amatø meistrø atitikimas keliamiems reikalavimams tu­rës bû­ti paliu­dijamas su­teikiamu­ doku­mentu­ – sertifikatu­ ar paþy­mëjimu­. Ið­davu­s sertifikatà, tau­tinio paveldo produ­ktai, tradiciniø amatø moky­­mo programos, tradicinë mu­gës ir tradiciniu­ amatø meistrai bu­s registru­ojami tau­tinio paveldo produ­ktø ir tradiciniø amatininkø informacinëje sistemoje.

Siekiama iðsaugoti tautiná paveldà Senajame Daugėliškyje Ignalinos rajone bus įamžintas Povilo ir Myko-

lo Čibirų atminimas. Kaip redakciją informavo p. Birutė Čibiraitė-Biekšienė, bus statomas informacinis akmuo apie Čibirų pavardės kilmę Salelėje, Senajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone. Pavardės atsiradimo istorinė medžiaga išdėstyta P. ir M. Čibirų atsiminimo knygose. Šių metų birželio 30 d. sukanka 95-eri metai, nuo to laiko, kai gimė Povilas Čibiras ir 120 metų – kun. Kristupui Čibirui, tarpukario Vilniaus krašto lietuvių veikėjui.Visi, kas juos pažinojo, kviečiami atvažiuoti į Senąjį Daugėliškį š.m. birželio 29 d. 12 val.

VORUTOS inform.

Povilo ir Kristupo ŽibirŽ atminimui

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ 20-asis susiėjimas įvyks š.m. birželio 28 d., šeštadienį 11 val, Pjaulių kaime (kelyje iš Priekulės į Dreverną, Klaipėdos r. savivaldybė, Priekulės sen.) buvusios mokyklos kieme (dabar dail. Lino Jankaus namai-studija).Pasiteirauti: +37046277797 Jonas Jogutis

Vorutos inform.

LietuvininkŽ susiŽjimas

7Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

2008 06 07 Nr 25 (33)

„VORU­TOS“ KU­LTûROS PRIEDAS RyTø LIETU­VAI

Ar iðsaugosime A. Riomerio sodybà ateities kartoms?aleksandras aDaMKaviČiUs, vilnius

Þy­mau­s menininko Alfredo Riomerio, ku­rio palaikai ilsisi Trakø baþny­èioje, dvaro sody­ba Karolinove (Baltaru­sija) ð­iandien y­ra katastrofið­kos bû­klës. Po to kai 2003 metais ið­ jos á kitas patalpas bu­vo ið­kelta vietinë pradþios moky­kla, sody­ba liko be globos ir prieþiû­ros. Tai ir lëmë, kad gimtoji didþiojo menininko sody­ba ny­ksta tiesiog aky­se. Per pastaru­osiu­s penkeriu­s metu­s su­ny­ko dvaro sody­bà ju­osæs aptvaras, nu­griau­ta XIX am­þiu­je staty­ta arklidë. Jeigu­ artimiau­siu­ metu­ nebu­s imtasi paminklo konservavimo darbø, palaikis dvaro pastatas gali su­griû­ti.

Tenka su­ dideliu­ apgailestavimu­ konsta­tu­oti, kad ð­is vertingas palikimas niekam ne­reikalingas. O ju­k èia galima áku­rti ið­kilau­s menininko ir regiono istorijos ty­rinëtojo, áneð­u­sio nemaþà indëlá á baltaru­siø, lenkø, lietu­viø ku­ltû­ra, memorialiná mu­ziejø.

Tiesa, pastaru­oju­ metu­ Postavø rajono Vy­kdomajam komitetu­i, ku­rio teritorijoje y­ra A. Riomerio dvaro sody­ba, bu­vo nu­rody­­ta jà priþû­rëti. Taèiau­ klau­simas – ar bu­s tai daroma, o, svarbiau­sia, – ar laiku­ bu­s imtasi priemoniø ið­sau­goti ð­á istorijos ir ku­ltû­ros paminklà, lieka neatsaky­tas.

Ar galësime po deð­imties metø apie

didþiojo menininko gy­venimà ir kû­ry­bà pa­sakoti jo gimtojoje sody­boje, ar rody­sime paveikslëliu­ose, priklau­so ne tik nu­o laiko, bet ir nu­o mû­sø paèiø. Todël norëtøsi, kad visu­omenë net tik þinotø ð­ià opià problemà, bet ir akty­viai daly­vau­tø ið­sau­gant Alfredo Riomerio dvaro sody­bà Karolinove.

A. Riomerio kapo paminklinė plokštė Trakų bažnyčioje

A. Riomerio sodyba Karolinove.

Jėzus Kristus ir našlaitis Kamojų bažnyčioje.

Madona Pinsko katedroje1863-1864 m. sukilimo dalyvis Florianas

Danovskis

Riomerių koplyčia Trakų bažnyčioje

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)8 Voruta

Kun. Pranas BiELiaUsKas

Vilniaus dienoraðtis(1915.XII. 26 – 1919.XI.

t­æsi­nys. Pradþi­a Nr. 23 2007

t­æsi­nys ki­tame numeryje

vedë Vilniau­s Sky­riu­i jas ið­dalinti ð­elpia­miesiems po keletà skeltiniø. Ðaltis ­ 16,5 laipsnis.

Gruodis 12 diena. Ju­rgiu­i Kasu­laièiu­i ið­daviau­ leidimà á stoti á Lietu­vos kariu­o­menæ.

Gruodis 15 diena. Vy­sku­pas J. Matu­le­vièiu­s, asistu­ojamas Vy­sk. P. Karevièiau­s ir ku­n. K. Michalkevièiau­s, áð­ventino vy­sku­pu­ ku­n. E. O‘Ru­rkà46 .

4 val. „Tëvy­nës Sargo“ redakcijoje ávy­ko Krikð­èioniø demokratø partijos su­sirinki­mas. K. Bizau­skas padarë praneð­imà apie politinæ ð­iø dienø padëtá: Perskaitë keletà pu­nktø Laikinosios valdþios statu­to. Nu­o 1919 m. pradþios pradës veikti–Vilniau­s u­ni­versitetas ir jo Statu­tas. Kalbëjo apie konfe­rencijos su­ð­au­kimà, praneð­ë, kad á Valsty­bës Tary­bà áëjo þy­dai ir baltgu­dþiai, paaið­kino prieþastis, dël ku­riø valdþia nedaly­vavo vy­s­ku­po ingrese. Prû­sø lietu­vis papasakojo apie teny­kð­èiø lietu­viø veiklà.

Zitieèiø drau­gijoje kalbëtàsi eiliniais reikalais. Teklë Ðimonskaitë papasakojo, kaip jos ponia Ðmidtienë ru­oð­iasi riau­ð­ënø Vilniu­je. Savo svetainæ u­þleidþia ligoninei; su­þeistiesiems jau­ paru­oð­u­si tu­ri vaistinæ. Net ir lazdas droþia su­þeistiesiems ramsty­tis.

Dr. J. Basanavièiu­s ir M. Birþið­ka Ry­to drau­gijos su­sirinkime Ðv. Mikalojau­s salëje skaitë paskaitas.

Gruodþio 16 diena. Ðiandien paskelbti darbininkø politiniai streikai47 . Krau­tu­vës u­þdary­tos. Tû­kstantinë minia þy­dø ir dar­bininkø rau­donomis vëliavomis ir ið­û­kiais neð­ina praþy­giavo pro Centro komitetà á miesto salæ. „Tegy­vu­oja socialistø partija! Tegy­vu­oja vokieèiø kareiviø Tary­ba! Tegy­­vu­oja laisvë!“

Po kiekvieno tokio ð­û­kio ið­ minios aidëjo „u­ra“. Tai bu­vo 2 val. popiet. Ku­n. P. Doge­lis, K. Dau­noras, K. Bizau­skas, Jankau­skis, Simu­konis ir ku­n. M. Ru­dzis48 iš Centro ko­miteto balkono (Didþiàjà 12) visa tai ramiai stebëjome. Didelio áspû­dþio nedarë.

Kalbama, kad vokieèiø valdþia jau­ kelia­si á Kau­nà. Miesto aprovizacijos49 reikalu­s perdu­oda darbininkams.

5 val. pas J. E. vy­sk. J. Matu­levièiø vietos ku­nigø su­sirinkimas. Vy­sku­pas nu­rodë, kaip ku­nigai tu­ri elgtis – laiky­tis ramiai, nedary­ti jokiø ið­pu­oliø prieð­ niekà ir nevesti jokiø agi­tacijø. Pamokslai tu­ri bû­ti pozity­vû­s, dësty­ti tik tikëjimo tiesas. Su­ þmonëmis elgtis malo­niai. Taippat kalbant ar pamokslu­ose vengti visokiø „izmø“. Tai ið­dëstæs paklau­së ku­nigø nu­omonës apie dabartinæ padëtá.

Ku­nigas prof. Levickis patarë visose pa­rapijose su­rengti misijas, ku­nigas prof. M.

Reiny­s: Saky­ti tik pozity­viu­s pamokslu­s ir organizu­oti krikð­èionið­kà visu­omenæ mies­tu­ose ir sodþiu­ose.

Ku­nigo Songino nu­omone, ið­ saky­klø pamokslu­ose reikia aið­kiai ir dràsiai rëþti prieð­ bolð­eviku­s. Manifestacijos neaið­kios. Kiek socialistas Nagrodzkis bei kitos pana­ð­ios valgy­klos tû­kstanèiø belaisviø valgy­dina, tiek tu­ri savo pakalikø, kad jø pagalba pa­imtø krað­to valdþià á savo rankas. Laimë ir ramy­bë priklau­sy­s nu­o to, kokia bu­s valdþia ir kaip su­gebës tvarky­tis.

Ku­nigas S. Macejevièiu­s: „Ku­rti Krikð­èio­niø demokratø partijà. Ji bu­s stipri, ir mû­sø; siøsti ið­ Vilniau­s á sodþiø misionieriu­s.

Ku­nigas Kretovièiu­s Tu­ð­èios mû­sø baþny­­èios, nëra kam klau­sy­ti pamokslø. Reikia á sodþiø ir ten misionieriau­ti.

Ku­nigo Oleð­èiu­ko nu­omone, ið­ Ry­tø ir namie pavoju­s. Bû­tina akty­viai daly­vau­ti sàjû­­dy­je.

Ku­nigas Raèkau­skis: „Nepaisant nei tau­ty­bës, nei lu­omø skirtu­mo visiems reikia vieny­tis“.

Ku­nigas Ku­leð­a: „Lenkø komitete bu­vo kalbëta apie organizu­otu­mà. Nu­tarta tu­o reikalu­ ið­leisti atsið­au­kimà á visu­omenæ. Parengti ir schemas pamokslams. Leisti ati­tinkamo tu­rinio broð­iû­ras“.

Ku­nigas Diakau­skis: „Artimai su­ þmonëmis bendraau­ti. Ku­rti kooperacijas, sàju­ngas“.

Ku­nigas A. Bokð­èaninas50 : „Plësti ir orga­nizu­oti moky­klas, milicijà, komitetu­s“.

Ku­nigas Èerniau­skis: „Vy­sku­pas Novu­s Homo51 sëkmingai gali vesti misijas net ir paèiame Vilniau­s mieste, nepamirð­damas ir sodþiau­s“.

Ku­nigas Toloèko: „Ru­oð­ti vakariniu­s su­sirinkimu­s ir vesti disku­sijas ávairiomis temomis“.

Keletas ku­nigø y­ra ið­sitaræ, reikia siøsti misionieriu­s á sodþiø, nes èia baþny­èios y­ra tu­ð­èios, o tenai dar pilnos. Ðiu­o klau­simu­ að­ esu­ kitos nu­omonës. Jei mes tu­rime Vilniu­­je gerø misionieriø, tai kodël tu­ð­èios mû­sø baþny­èios? Jei mes siøsime á sodþiø savo misionieriu­s, ky­la klau­simas, ar nepasidary­s ir tenai tu­ð­èios. Sodþiau­s klebonai ir ku­nigai ne prasèiau­ u­þ mu­s moka dirbti baþny­tiná darbà ir, kai maty­s reikalà ar nepajëgs, paty­s mu­s pasikvies jiems padëti.

Ið­vada – J. E. vy­sk. J. Matu­levièiu­s stebës ir, jei reikës, pasiøs atitinkamu­s ku­nigu­s vesti misijas.

J. E. vy­sku­pas patarë ávesti visose baþny­­èiose vakarines pamaldas: litanijà ir palai­minimà Ðvè. Sakramentu­. Kilo klau­simas, kokia kalba rað­y­ti metriku­s. J. E. vy­sk. J. Matu­levièiu­s patarë rað­y­ti metriku­s loty­nø kalba, kaip y­ra daroma visame katalikið­ka­me pasau­ly­je.

Gruodþio 17 diena. Mieste ramu­. Tik kai ku­r vagy­s apiplëð­ia vienà kità krau­tu­væ, plëð­ikas gatvëje nu­rengia praeivá, girtu­oklis u­þkabina „prað­y­damos pað­alpos“. Antai pats maèiau­, kaip, 8 val. vakaro Ðv. Jono g. 19 mu­ð­ësi 10 vy­rø. Vagis kaip pamið­ëlis dau­­þë kitu­s vy­ru­s ir pats ð­au­kë „gorodovoj“52 . Vienam geleþiniø daiktø rankà su­þalojo, kitam ð­onkau­lá su­lau­þë.

„Laimës“ kooperaty­vo valdy­bos posë­dy­je tartasi apie kooperaty­vø atstovø ið­ provincijos su­ð­au­kimà. Norima centralizu­oti kooperaty­vo veikla.

Gruodþio 18 diena. Ðiànakt vagy­s, nu­­pjovë geleþines grotas, ásibrovë per langà á Katedros zakristijà ir jà apvogë. Ið­neð­ë 6 sidabrines mið­ioms skirtas tau­res, sidabriná laikrodëlá ir baþny­èioje rastà au­kso þiedà. Keletà ð­imtø ru­bliø su­rinktø pinigø bei Ju­os­tø dirbtu­vës, zitieèiø 1000 markiø, ku­rias laikinai bu­vau­ palikæs zakristijoje. Stalèiai ið­trau­ky­ti ir ið­mëty­ti ant grindø. Mat tai nak­èiai bu­vo pasamdy­tas nau­jas sargas, netikæs

þmogu­s, ku­ris, pabu­dëjæs porà valandø, nu­ë­jæs namo ir atsigu­læs. Tu­o metu­ apvogta.

Norëjau­ su­ru­oð­ti didesná vaikø vakarà. U­þ miesto salës nu­omà pareikalavo 500 ru­b. Magistrate interesantø nedau­g. Valdininkës skaito kny­gas.

Vakare Komisijos vakarams ru­oð­ti posë­dis, ku­riame daly­vavo J. Talmontas, Matu­lai­ty­të, A. Mièiû­nas. Nu­tarta vakarà ru­oð­ti.

Centro komiteto posëdy­je svarsty­ta, ku­r su­rasti pinigø ir produ­ktø.

Sklinda gandai, kad M. yèas ir A. Volde­maras nori ið­ Lietu­vos pabëgti53 .

Gruodþio 19 diena. Su­ darþininku­ Boliu­­ku­ vaþinëjau­ á Trinapolá apþiû­rëti patalpø seneliø bendrabu­èiu­i. Vokieèiams u­þëmu­s Vilniø ir ið­ Trinapolio pasitrau­ku­s Archijerë­ju­i54 vokieèiai ten ásitaisë ð­au­dy­mo praty­bø pu­nktà. O dabar jie ið­ èia jau­ pasitrau­kë ir patalpos liko tu­ð­èios. yra vilties mu­ms tas patalpas seneliø ir vaikø prieglau­dai u­þim­ti. Kambariai, atrodo, ð­viesû­s, ð­ilti. Sargas ið­pradþiø nenorëjo leisti mu­ms apþiû­rëti, bet triru­blæ rankon áspau­du­s,– visa parodë ir pasiþadëjo mu­s ásileisti be popø þinios. Kità dienà su­krovæ porà veþimø lovø (ið­ Se­natoriø g.55 , malkø, produ­ktø, áku­rdinome èia seneliu­s.

Gruodþio 21 diena. 6 val. atlaikiau­ Lie­tu­vaièiø ð­v. Zitos drau­gijos nariø intencija mið­ias Rarotas. Namø darbo dirbtu­vëje su­tvarkiau­ dau­g sàskaitø. Vakare zitieèiø valdy­bos posëdis. Nariaiblogos nu­otaikos. Mat ku­n. Legu­s pasakæs, kad lenkai mu­s dabar pakars, prieglau­das ið­vaiky­s. Bolð­evi­kai jau­ Ðvenèiony­se. Kitiems baiminantis að­ kaþkodël ramiai jau­èiau­si. Ju­k að­ dirbu­ ne sau­, o kitiems – liau­dþiai ir nieko netu­riu­ sau­ su­sikrovæs, nei dvarø ar namø prisipirkæs. Visi mano darbai visu­omenið­ki: kooperaty­­vas „Laimë“, Zitieèiø valgy­kla, ju­ostø dirb­tu­vë, skalby­kla, Komitetas ir prieglau­dos. Baþny­èioje einu­ savo tiesiogines pareigas. Vis dëlto pasitikiu­ ir Visagaliu­ Dievu­. Jo Gailestinga Apvaizda, jei ir leis skau­dþiai mu­ms paju­sti su­nku­mu­s, neleis þû­ti.

Vakare, manau­ sau­, pailsësiu­ atsigu­læs. Galva pavargu­s. Ku­r tau­. Dienos gandø su­er­zinti nervai nenu­rimsta. Vokieèiai krau­stosi, o bolð­evikai jau­ Ðvenèiony­se (500). Vargð­ë Tary­ba kaip po þeme. Laikrað­tis ministerijos pasky­rimu­s skelbia, o manatrodo, kad tai tu­ð­èias darbas. Ku­r mû­sø kariu­omenë ir jos vadai, ku­rie mu­s gintø. Pirma kalbëta: „Kai bu­s reikalas, ið­ þemës ið­dy­gs, bu­s“. Ðiandien ­ gy­viau­sias reikalas ir nëra. Su­ bolð­evikais artinasi plëð­ikavimai, kankinimai, o ne vie­nam gal ir mirtis. Parodos pinigø nemaþai ið­siveþa vokieèiai, ku­riø negalëjai ið­imti ið­ magistrato kasos. Kooperaty­vo „Laimë“ Komiso sky­riu­s nesu­tvarky­tas. Seneliø bendrabu­èio dalis Trinapoly­, dalis dar se­noje vietoje. Vokieèiai davë kiek produ­ktø, reikalau­ja greitai atsiskaity­ti. Ry­tdienai du­ pamokslëliu­s reikia paru­oð­ti: vienà 6 val. lenkið­kà, kità 8 val. lietu­við­kà.

Gruodþio 22 diena. Oras graþu­s, malo­nu­s, ð­alèio nëra. Tik „Novaja Era“56 savo þiniomis û­pà gadina. Vakare man beeinant á Zitieèiø drau­gijoà lenkas Parèevskis, pasi­vijæs mane sako: „Girdëjai, ið­ Berly­no atëjo ásaky­mas vokieèiø kariu­omenei kovoti su­ bolð­evikais”. Tai bene jau­ antras toks ása­ky­mas, bet ar jis bu­s ávy­kdy­tas. Kiti lenkai peikia savo diplomatu­s u­þ tai, kad nu­trau­kë ry­ð­iu­s su­ Ru­sija ir Vokietija. Dar kiti prieð­ þy­du­s varo: „psia maã, wszy­stkich ýy­dów trzeba wy­wiesiã“57 .

Gruodþio 24 diena. Mieste ramu­. Ry­tà 5 val. visame mieste u­þgeso elektra. Pasiro­do, elektros stoties darbininkai su­streikavo dël to, kad vokieèiai areð­tavo apie 150 bol­ð­evikø58 . Interesantø sky­riu­je maþai – visi ru­oð­iasi Kalëdoms.

Kû­èios. Kû­èias valgau­ Antakalnio prieglau­doje 5 val. 7 val. atëjæs á Zitieèiø drau­gijà radau­ J. E. vy­sku­pà J. Matu­levièiø. Já pasveikino zitietë Emilë Skëry­të, pati pa­ru­oð­u­si kalbà. Vy­sku­pas po to pasakë gana ilgà kalbà primindamas Kristau­s nu­opelnu­s dël vargo þmoniø ið­laisvinimo ið­ vergijos. Pa­sidalijo kalëdaièiais su­ visomis mergaitëmis. Jos pagiedojo „Sveikas Jëzau­ maþiau­sias“, „Gu­l ð­iandienà”.

Ið­ Zitieèiø drau­gijos nu­ëjau­ á stu­dentø (èiø) Kû­èias Domininkonø g. 12. valgy­klje. Tai bu­vo ateitininkø su­organizu­otos kû­èios. Èia radau­ ir vy­sk. J. Matu­levièiø jau­ beið­ei­nantá. Daly­vavo apie 60 moksleivijos. Visø nu­otaika atrodë gera.

Baigiant valgy­ti visi u­þtrau­këme „Sveikas Jëzau­ maþiau­sis“. Po to prasidëjo giesmës ir dainos. Pagiedojau­ J. Nau­jalio man su­ku­r­tàgiesmæ „Malda“. Po to giedojo A. Vaièiû­­tas59 , Endziu­lis, Ambroziejû­të, Èerneckaitë ir kt. Vadovavo Lau­rinaitis. Pabaigoje balsu­ su­kalbëjome „Tëve mû­sø“. Visu­s pakvieèiau­ eiti á Katedron ­ á Piemenëliø mið­ias.

Katedroje elektros nëra. Vy­sku­pas së­dëdamas soste rengësi laiky­ti mið­ias prie menkai teð­vieèianèios þvaku­tës. Tai liû­dna Betliejau­s þvaigþdu­të. Pradëju­s laiky­ti mi­ð­ias elektra pasirodë ir visø veidai nu­ð­vito dþiau­gsmu­. Vy­sk. J. Matu­levièiu­s po Evange­lijos pasakë ið­ saky­klos pamokslà. Katedroje þmoniø bu­vo nedau­g.

Gruodþio 25 diena. Ðiandien kiekvienas ku­nigas tu­ri teisæ laiky­ti trejas mið­ias. Að­ pamirð­æs po pirmøjø mið­iø priëmiau­ abliu­­cijà60 dël to kitø jau­ nebegalëjau­ laiky­ti. Anais metais ir prel. Baikai taip atsitiko. Jis tu­omet po vieneriø mið­iø atsigræþæs á þmones pasiaið­kino, dël ko nelaikàs kitø mið­iø: „Chùopiec, panie, nalaù, a ja, panie, i wy­piùem”61 .

Nu­otaika visø gera; mat vokieèiai, kaip girdëti, bolð­eviku­s nu­o Ðvenèioniø nu­stû­më. Dar kalbama, kad anglai su­ latviais ties Ry­ga ju­os gerokai pakû­lë.

Ðiandien Katedroje þmoniø kiek dau­­gëliau­. Þmonës po mið­iø nebëga taip, kaip kitais laikais. Visø mat aky­s nu­kreiptos á vy­sku­pà. Stengiasi arèiau­ jam prisiþiû­rëti. Kaip þolelës á sau­lu­tæ, visi linksta á Gany­tojà. Jis ramiai ið­eidamas ið­ Katedros visu­s laimi­na. Já ly­di miesto darbininkas ir sodþiau­s sermëgiu­s, be tau­ty­bës skirtu­mo. Seniai jau­ y­ra matæ þmonës vy­sku­pà ir jo laikomas ið­kilmingas pamaldas. Vargonai rëþia visu­ stipru­mu­ ir mano ð­irdá jau­dina, ir að­aros ið­ akiø verþiasi.

Gruodþio 26 diena. Zitieèiø drau­gijoje pasakæs tarnaitëms Kalëdø ð­ventëms tin­kantá pamokslëlá nu­ëjau­ á Valsty­bës teatrà (Rotu­ð­ës namai). Èia vaidina „Ðalapu­trá“ ir „Pramonës didvy­rá”. Dainu­oja M. Vaiè­kienë62 . Jos balsas graþu­s, tik kvëpavimas du­su­lingo þmogau­s. Skambina S. Èiu­rlio­nienë63 . Vaidintojai dar deklamavo po vienà eilæ. Programai pasibaigu­s scenoje pasirodë J. Pajau­jis64 . Jis labai su­sijau­dinæs, karð­tai ir að­triai prabilo á pu­blikà maþdau­g ð­iais þodþiais: „Þmonës veikia, dirba ávairiais bû­dais ir ávairiomis kry­ptimis: vieni rað­o poemas, dramas, kiti eiles, treti prozà – visi þadina savo tau­tieèiu­s prie darbo. Dar kiti rað­o su­tartis ir kitu­s doku­mentu­s, taèiau­ visa tai tik þodþiø darbas. Dabar gi mû­sø Tëvy­nei Lietu­vai toks kritið­kas ir svarbu­s momentas, kad reikalau­ja ið­ mû­sø jau­ ne tik þodþiø, bet rimto darbo, reikalau­ja, kad tie doku­mentai bû­tø anspau­du­oti, o anspau­du­o­ti krau­ju­! Ðimto metø engëjas vël artinasi á mû­sø krað­tà. Tat, vy­rai, kas tik gali, kieno gy­slose dar teka lietu­við­kas krau­jas, pas kà dar neu­þgeso Lietu­vos didvy­riø dvasia, – u­þ ginklo – á kovà u­þ Lietu­vos nepriklau­somy­bæ ir u­þ sostinæ Vilniø!! Mes neiname prieð­ dar­bininku­s, netveriame „baltosios gvardijos“, bet einame, kad ir po rau­dona vëliava, dël nepriklau­somos Lietu­vos, mû­sø brangios Tëvy­nës!..”

�Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

Prieš 20 metŽ (1988 m. birŽelio 3 d.) susikŽrŽ Lietuvos persitvarkymo sŽjŽdis.2008 m. geguŽŽs 31 d. Žvyko XI-asis sŽjŽdŽio suvaŽiavimas Vilniuje.

Žemiau spausdiname fotoreportaŽŽ iš suvaŽiavimo.

Kaip ir visu sąjūdžio suvažiavimo metu skambėjo dainos.

Atminimo lenta prie Lietuvos sąjūdžio būstinės, Vilniuje, Gedimino pr. 1. Vilniaus arkikatedros klebonas Ričardas Doveika pašventino naujai atidengtą lentą. Akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla sąjūdžio suvažiavime perskaitė pranešimą.

Fotografas ir sąjūdininkas Arnoldas Barisas sąjūdžio suvažiavime skaito parengtas rezoliucijas.

Susitiko sąjūdininkai. Iš kairės: Jonas Česnavičius, dr. Kazimieras Garšva ir Gervėčių klubo pirm. Alfonsas Augulis.

Generolas Jonas Kronkaitis ir Alfonsas Svarinskas turi ką prisiminti…Vienas iš Vilniaus rajono sąjūdžio kūrėjų Benediktas Ladyga su žmona atvyko į sąjūdžio

suvažiavimą.

Prie sąjūdžio būstinės susirinko gausus sąjūdininkų būrys. Su gėlėmis sąjūdžio tarybos narė Genutė Vaišnorienė.

Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)�0 Voruta

Ástojusieji degë noru mokytisTelšių mokytojų seminarijos mokiniai

Julius NOrKEviČiUs, vilnius

t­æsi­nys ki­tame numeryje

Lietuvos švietimo istorija

t­æsi­nys. Pradþi­a Nr. 8

Neilgai Ðvietimo ministerijoje moky­klø inspektoriu­mi dirbo ir 1953 m. laidos au­k­lëtinis Èeslovas Banevièiu­s. Prieð­ tai bu­væs Ðilu­tës rajono Sau­gø vaikø namø au­klëtojas, tos paèios gy­venvietës vidu­rinës moky­klos moky­tojas, direktoriau­s pavadu­otojas, di­rektoriu­s, Telð­iø rajono ð­vietimo sky­riau­s mo­kykl­ø inspekto­r­ius bei neakivaizdŽiai stu­dijavo ru­sø kalbà. Kaip moky­klø in­spektoriu­s, gana sëkmingai tempë gana atsakingà ð­vietimo barà – visu­otiná moky­mà, ne vieno daly­ko kontrolæ ir materialinæ pagalbà.

Kitose srityse nusipelnæ seminaristai

U­þrað­ø kny­gu­tëje y­ra ir dau­giau­ árað­ø apie tarny­bos laipteliais ð­oktelëju­siu­s semi­naristu­s. Tai ir Kostas Lileikis, ne vienà de­ð­imtmetá sëkmingai vadovavæs u­ostamiesèio ð­vietimu­i ir Domas Kau­bry­s, rû­pinæsis Se­dos, Gargþdø, Raseiniø, Kaið­iadoriø rajonø ð­vietimo­ku­ltû­ros, sporto reikalais, ir Stasy­s U­rbonas, dirbæs rajono bei respu­blikinëse sporto organizacijose, Pedagogø kvalifikaci­jos institu­te ty­ræs ir apibendrinæs moky­klø, pavieniø pedagogø patirtá respu­blikinëse ir sàju­nginëse parodose. Paþy­mëta ir Roþës Þu­lku­tës pavardë, ku­ri pedagoginio darbo karjerà pradëjo vaikø namø au­klëtoja, vë­liau­ bu­vo þemës û­kio techniku­me dësty­toja ir kaimo vidu­rinës moky­klos direktorës pos­te, su­ neilgu­ partinio darbo intarpu­.

Ne vienas Seminarijos au­klëtinis ið­varë gilià, plaèia vagà sporto arimu­ose. Bene þinomiau­sias – 1951 m. laidos au­klëtinis Marcelinas Zelba. Jis bu­vo geriau­sias savo­sios moky­klos sportininkas. Baigæs Kau­no kû­no ku­ltû­ros institu­tà, atsidavë rankiniu­i. Ið­garsëjo dirbdamas Skau­dvilës vidu­rinëje moky­kloje. Treniravo respu­blikos mokslei­viø rankininkø rinktinæ, Ðiau­liø komandà ir pelnë nu­sipelniu­sio trenerio vardà.

Ádomiai su­siklostë 1952 m. laidos absol­vento Antano Viktoravièiau­s gy­venimas. Nedidelës Lau­ko Sodos að­tu­onmetës moky­k­los direktoriu­s, ku­ris visomis ið­galëmis siekë stiprinti mokiniø teorijos ir praktikos ry­ð­iu­s, bene vienintelis su­organizavæs moksleivið­kà þemës û­kio artelæ, dabar saky­tu­me jau­nøjø û­kininkø su­sivienijimà. Savo kasdieniu­ dar­bu­ atkreipë Telð­iø rajono vadovø dëmesá ir bu­vo pakviestas dirbti vy­kdomojo komiteto pirmininko pavadu­otoju­ ð­vietimo, ku­ltû­ros ir sporto reikalams. Bet jam bu­vo ne prie ð­irdies toks kanceliarinis­biu­rokratinis dar­bas. Já visà laikà trau­kë realû­s darbai, todël ið­siprað­ë á varganà kolû­ká. Jo vadovavimo metais û­kio reikalai gerokai ð­oktelëjo ir jis bu­vo gerai þinomas ne tik rajone. A. Viktorovièiau­s vadovau­jamas û­kis daly­kið­­kai bendradarbiavo su­ miestelio vidu­rinës moky­tojais bei pagal ið­gales visokeriopai rëmë savàjà moky­klà. Jis bu­vo apdovanotas Garbës þenklo ordinu­.

Jo ku­rso drau­gas nu­o progimnazijos dienø Vacy­s Boru­sevièiu­s nesiekë tarny­bi­nës karjeros. Jos siekë jo au­klëtiniai. Bene toliau­siai nu­þengë Vy­das Gedvilas – moterø krepð­inio rinktinës – Eu­ropos èempioniø treneris, Kau­no kû­no ku­ltû­ros akademijos prorektoriu­s ir pagaliau­ Seimo vicepirminin­kas. V. Boru­sevièiau­s treniru­ojami Lu­okës fu­tbolininkai y­ra tapæ kaimo spartakiados èempionais.

Ðio energingo, sportu­i atsidavu­sio kaimo moky­tojo pristaty­mas nebu­s ið­samu­s, jeigu­ nepaminëtu­me to, kad V. Boru­sevièiu­s, dar moky­damasis Lu­okës progimnazijoje, palaikë ry­ð­iu­s su­ Þemaièiø apy­gardos, jo gim­tojo Beibelës kaimo apy­linkëse ásikû­ru­siais

mið­ko broliais. Jie lankësi vaikino tëvø na­mu­ose. Jis su­ jais nenu­trau­kë ry­ð­iø ir tapæs seminaristu­. Daþnai ið­ tëvið­kës gráþdavo su­ ry­ð­u­liu­ partizanø leidþiamos spau­dos, ku­rià platino bei patikëdavo patikimiems mokslo drau­gams. Á pogrindinæ spau­dà y­ra parað­æs ir minëtasis A. Viktorovièiu­s. Jam bu­vo pa­siû­ly­ta su­ku­rti bû­rio dainai tekstà.

Patriotiðkumas ir bausmëTai ne vieninteliai patriotið­ku­mo atvejai.

Ið­aið­kinu­s Telð­iø jau­nimo pogrindinæ orga­nizacijà Sibiro gu­lagø du­onos teko valgy­ti ir seminaristams Algirdu­i Bû­dai bei Ju­ozu­i Kabailai.

Telð­iø moky­tojø seminarija priglau­dë bëgantá nu­o areð­to Panevëþio moky­tojø seminarijos pogrindinës organizacijos „Pu­mpu­ras“ nará Alfonsà Varanau­skà. Vaikinu­i didþiau­sià áspû­dá padarë 1946 m. mokslo metø pradþia. Prieð­ pirmàjà pamokà netikëtai su­skambo giesmë „Marija, Ma­rija!“ Nu­stebæs jis su­prato, kad èia niekas neið­du­os. Baigæs seminarijà pradëjo moky­­tojau­ti Alsëdþiu­ose. Èia jau­nàjá moky­tojà slëgë neþinia, þmoniø nerimas, partizanø lavonai ant Alsëdþiø miestelio grindinio ir nedu­odantis ramy­bës KGB. Bëgdamas nu­o sau­gu­mo persekiojimø, A. Varanau­s­kas atsidû­rë Pakru­ojy­je. Dar vieneri darbo metai. Deja, pasku­tiniai. 1949 m. y­patingasis teismas já ir bendraminèiu­s u­þ akiø nu­teisë 25­iems metams. Bu­væs seminaristas nesle­pia, kad „prasidëjo nau­jas, pats su­nkiau­sias mano „mokslo“ laikotarpis Vorku­tos angliø kasy­klose. Alkanas, neþmonið­kai pavargæs, daþnai mintimis skrisdavau­ á Þemaitijos krað­­tà, ku­r tiek dau­g gerø þmoniø ir ku­rie, aið­ku­, neþinojo, ku­r að­ dingau­“ (23; 3).

Nevalia pamirð­ti ir Jono Pleð­kio. Jis nebaigë Moky­tojø seminarijos, nes bu­vo pað­alintas, kai mokiniø su­sirinkime per rankas pasiu­ntë direktorei laið­kelá. Skaièiu­­sieji sako, kad rað­telis ne politinio tu­rinio, o vertintinas kaip mokinio áþû­lau­s poelgio proverþis. Taèiau­ pað­alinimas áforminamas politiniu­ pagrindu­. Bet ne ð­iu­o savo poelgiu­ J. Pleð­ky­s ið­garsëjo. Vaikinas baigë au­kð­tàjà jû­reivy­stës moky­klà ir ágijo povandeniniø

laivø ð­tu­rmano specialy­bæ. Tarnau­damas áslaptintame kariniame daliny­je, nu­plu­kdë laivà iki Ðvedijos salø bei pasirað­ë politinio prieglobsèio. Pagal ð­ià istorijà amerikieèiai su­kû­rë kino filmà „Rau­donasis komisaras“. Marijona Venslau­skaitë Boy­le parað­ë kny­gà „Laisvës beieð­kant. Þmogu­s ið­ Rau­donojo Spalio“ apie su­dëtingà J. Pleð­kio pabëgimà bei su­dëtingà gy­venimà. Deja, ir ð­i trijø ð­im­tø pu­slapiø kny­ga neatsako á visu­s ið­kilu­siu­s klau­simu­s bei neatskleidþia aibës paslaptin­gø nu­ty­lëjimø.

Kai ku­riu­os seminaristu­s pats gy­veni­mas pastû­mëjo á kità profesijà. Ðtai 1945 m. laidos absolventæ Genu­tæ Zeleny­tæ, vien penketais baigu­sià seminarijà, paviliojo medicina. Ji nesigaili, kad mokësi seminari­joje: „Nu­odëmë bû­tø gailëtis!“. Prieð­ingai, sako, kad ð­ios „moky­klos diplomas tu­rëjo nemaþà reikð­mæ stojant á Vy­tau­to Didþiojo u­niversiteto Medicinos faku­lteto stomatolo­giná sky­riø ir, já baigu­s, dirbant stomatologe Telð­iu­ose“ (23; 3).

Literatû­ra visà laikà viliojo seminaristu­s. 1930 m. Seminarijà baigë jau­ þinoma poetë Valerija Valsiû­nienë. Ji ið­leido ne vienà eilërað­èiø rinkiná. Tik gaila, kad asmeninis gy­venimas bu­vo ganëtinai su­dëtingas ir prieð­­taringas. Bu­vo átariama tu­o, kad bendravo su­ sau­gu­mu­ (32). Jau­ moksleivës su­ole eiliavo ir rimavo Ona Dabu­lsky­të, Aldona Misony­të. Bet ð­iø merginø eilës taip pat ir liko literatû­riniais bandy­mais. Stasë Kerai­të­Kry­þau­skienë ð­iandien jau­ y­ra ið­leidu­si ne vienà poezijos kny­gu­tæ. Nevienoje Rietavo krað­to kû­rëjø rinktinëje eilërað­èiu­s spau­sdi­no ir Laima Meidû­naitë­Petru­ð­kevièienë. Tà patá galima pasaky­ti ir apie Jadvy­gà Vainorienæ, ku­ri 1950­aisias, pirmaisiais moky­tojavimo metais Lau­ksodoje ëmësi ku­rti ð­ventëms scenariju­s, literatû­riniu­s montaþu­s. Tinkamos medþiagos nebu­vo, tai ëmësi pati ku­rti. Tada ð­i bu­vu­si seminaristë ir parað­ë pirmàjá kû­rinëlá apie Lietu­vos par­tizanu­s. Nu­o tada J. Vainorienë ir nebepa­deda plu­nksnos (24; 10).

Eiliuoti paðauktiKai kas labai akty­viai reið­kæsis seminari­

joje, skelbæs eilërað­èiu­s moky­klos sienlaikrað­­ty­je bei pradëjæs moky­tojau­ti gerokai pritilo. Kad ir A. Viktorovièiu­s. Dar moky­damasis Lu­okëje, jis parað­ë „scenarijø vaidinimu­i ir moky­kloje su­ saviveiklininkais já pastatëme. „Tada bu­vau­ pavadintas jau­nu­oju­ rað­y­toju­ ir netgi gavau­ pasiû­ly­mà stu­diju­oti Maskvos literatû­ros institu­te. ...Rað­ëme su­ ku­rso drau­­gais straipsniu­s, eilërað­èiu­s á „Laisvës balsà“, „Maldà girioje“, ­ prisipaþino anû­kei Gied­rei“ (25; 6). Moky­damasis ketvirtame ku­rse daly­vavo laikrað­èio „Tiesos“ apsaky­mo konku­rse ir bu­vo ávertintas paskatinamàja premija. Dabar, po ilgos ty­lëjimo pertrau­­kos, kai u­þplû­sta minèiø, jau­smø spieèiu­s, su­eiliu­oja vienà kità posmà. Ir sako, kad jø nemaþai su­sikau­pë. Svajoja ju­os su­sirinkti, su­gru­pu­oti. Gal ir kny­gu­të ið­eitø.

Tokià mintá pu­oselëja ir A. Viktoravi­èiau­s ku­rso drau­gas Jonas Savickas. Prisimi­næs seminarijos laikø eiliavimo patirtá, dabar, ið­ëjæs á pensijà, daþnai palinksta prie popie­riau­s lapo. Tada minty­s rikiu­ojasi á grakð­èiu­s eilërað­èiu­s, saty­riniu­s posmu­s, poemas, o kartais, net á eiliu­otà epà apie gimtàjá kaimà, pamiltu­s Telð­iu­s ir tragið­ku­s broliø, partizanø likimu­s primenanèiu­s berþu­s.

Ið­ëjæ á u­þtarnau­tà poilsá, prisiminë jau­­ny­stës pomëgá Liu­cija Tu­mbrotaitë­Kerna­gienë, Domas Kau­bry­s. Jei pirmoji rað­o tik savo malonu­mu­i, paskaito vaikams, vaikai­èiams, ku­rso drau­gams per su­sitikimu­s, tai D. Kau­brio ne vienà eilërað­tá ið­spau­sdino Kaið­iadoriø rajono laikrað­tis. Atsisveikini­mas su­ moky­kla ir ið­ëju­si á u­þtarnau­tà poilsá, savotið­ka metrað­tininkë tapo Stasë Bru­þai­të­Semenavièienë. Jos nu­oð­irdþiu­s, ku­pinu­s meilës pasakojimu­s apie bièiu­liø, paþástamø, gerø drau­gø su­kaktis, reikð­mingu­s rajono ávy­kiu­s ir graþiu­s prasmingu­s renginiu­s spau­sdina apskrities laikrað­tis „Kalvotoji Þemaitija“, „Gimtinë“, kiti leidiniai. Jos pu­ikû­s pu­blicistiniai rað­iniai, pedagoginiai apmàsty­mai patenka ir á Tëvy­nës paþinimo drau­gijos rinktines. Ði bu­vu­si seminaristë ne vieneriu­s metu­s ið­radingai vadovavo moterø klu­bu­i „Mano namai“, sistemingai rengia savo au­klëtiniø su­sitikimu­s.

Grupė seminarijos absolventų – respublikinio mokytojų suvažiavimo dalyviai

��Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio atspindþiai 1988-1990 metais mûsø ir uþsienio sklaidojeDr. Juozas ČaPLiKas, vilnius

t­æsi­nys ki­tame numeryje

t­æsi­nys. Pradþi­a Nr. 9

1989 m. sau­sio 3 d. Lietu­vos persitvar­ky­mo Sàjû­dþio Seimo Tary­bos Pirmininkas ir sekretoriu­s kreipësi á Lietu­vos TSR AT Pirmininkas Vy­tau­tà Astrau­skà, atkreipda­mi jo dëmesá á visu­omenës su­sirû­pinimà Ásaku­ dël valsty­binës lietu­viø kalbos ir kitø kalbø vartojimo. Á 1988 m. gru­odþio 28 d. „Atgimimo bangà“ ir apskritai pastaru­oju­ metu­ gavome klau­simø, laið­kø ið­ ku­riø kai kà pacitu­osime: „Vakar, þiû­rint TV foru­mà „Kalba ir valsty­bë“, su­sidarë áspû­dis, kad lietu­viø kalbos padëtis maþai ku­o pasikeis, paskelbu­s jà valsty­bine“ (gru­pë darbininkø ið­ Lietu­vos VRS).

„Visi, kas tik tu­rite kokià galià, gelbëki­te ið­laisvintà lietu­viø kalbà nu­o praþû­ties, ku­ri jai gresia ið­ ru­oð­iamo Lietu­vos AT Prezidiu­mo Ásako (nu­o pat antro pu­nkto). Baisu­s paradoksas: Maskvos pripaþinta valsty­binë lietu­viø kalba taps su­naikinta. Kieno? Paèios Respu­blikos, mû­sø paèiø“ (Bru­ndþiø, Rasteikø ir kitos prijau­èianèios ð­eimos, Vilniu­s).

„Po vakary­kð­èio foru­mo „Kalba ir vals­ty­bë“ su­sidarë áspû­dis, kad ne tik vy­resnieji, bet ir paty­s akty­vieji Lietu­vos gy­ventojai nebu­s teisið­kai skatinami moky­tis lietu­viø kalbos. Prað­ome Sàjû­dá ir jo seimà padary­ti viskà, kad ru­oð­iamame ásake bû­tø kategorið­­kai akcentu­ojama, jog visi aptarnau­janèios ir vadovau­janèios sferos darbu­otojai iki 1991 m. tu­ri ið­mokti lietu­við­kai“ (Èepu­liø ir Bu­t­kevièiø ð­eimos, Vilniu­s).

„...Jei ð­eimoje bu­itinëje kalboje nau­doja­ma iki 500 þodþiø, tai pasiû­liu­s kitatau­èiams kasdien ið­mokti po vienà lietu­við­kà þodá, per metu­s neliks kalbos problemos“ (V. Krasau­s­kas, Vilniu­s) (ten pat).

Lietu­vos dailininkø sàju­ngos valdy­bos pir­mininkas B. Leonavièiu­s 1989 m. balandþio 17 d. ið­siu­ntë rað­tà LKP CK ir MT, ku­riame sakoma: „Tragedija, ið­tiku­si lietu­viø tau­tà sta­linistinio teroro metais, ­ viena skau­dþiau­siø Lietu­vos istorijoje. 1941­1953 metais vy­kdy­ti masiniai trëmimai, milijoninës þmoniø au­kos palietë beveik kiekvienà ð­eimà. Artëja birþe­lio 14 d. – pirmøjø masiniø trëmimø diena. Jos paminëjimas kiekvieno doro lietu­vio ð­venta pareiga. Tragedijos mastas reikalau­ja atitinkamo pagerbimo. Lietu­vos dailininkø sà­ju­nga pritaria Lietu­vos ku­ltû­ros ministerijos ir Respu­blikinio „Tremtinio“ klu­bo iniciaty­­vai paskelbti gedu­là birþelio 14 d. (ten pat, Ap. 272, B. 147, L. 73).

Su­tinkant ð­ià datà, Ku­ltû­ros ministerija nu­matë plaèià veiklos programà: su­rengti Vilniau­s Arkikatedroje B. Brazdþionio reli­ginës poezijos vakarà; Operos ir baleto teat­re – Brazdþionio poezijos vakarà; Vilniau­s istorijos ir etnografijos mu­zieju­je su­rengti parodà „1941­1953 metø tremtiniai; Vil­niau­s dailës parodø rû­mu­ose – parodà­ma­nifestacijà „Tremtiniø kû­ry­ba“.

Dau­g ir tu­riningø renginiø bu­vo nu­ma­ty­ta Kau­ne, kitu­ose Lietu­vos miestu­ose ir rajonu­ose, ku­ltû­ros ástaigose, mokslo ir moky­mo ástaigose. Iki birþelio 14 d. bu­vo nu­maty­ta su­rengti Vilniu­je mokslinæ konfe­rencijà „Lietu­va tremty­je“ ir kitø spalvingø renginiø. (ten pat, L. 84­85).

Po Lietu­vos Nepriklau­somy­bës paskelbi­mo, 1990 m. kovo 20 dienà „Lietu­vos ry­tas“ paskelbë Ju­ozo U­rbð­o laið­kà Lietu­vos Au­kð­­èiau­siosios tary­bos Pirmininku­i Vy­tau­tu­i Landsbergiu­i ir LKP CK pirmajam sekre­toriu­i Algirdu­i Brazau­sku­i. Jame sakoma: „Þmonës mato ir girdi, kad mû­sø politinis veþimas, nors ir nau­ju­tëlis, labai átartinai girgþda, jo ratai it netepti cy­pia, vis taiko išsu­kti iš tikro kelio.

Á tà patá veþimà esame su­sëdæ visi. Já vie­nà tetu­rime. Perlipæ á ð­alimais ar tolu­moje

grasinamai bildanèiu­s kitu­s veþimu­s, nu­va­þiu­otu­me ne á tau­tos tikslà, o á prieð­ingà nu­o jo pu­sæ, gráþtu­me á „namu­s nevalios“...

Dabartinio mû­sø politinio veþimo meist­rai y­ra Sàjû­dis ir savarankið­koji LKP. Sàjû­­dþio didþiu­liai nu­opelnai mû­sø kelionëje á Nepriklau­somy­bæ y­ra akivaizdû­s, nors ne­reikëtø u­þmirð­ti anksty­vesniø jo pirmtakø, gy­vy­be, lageriais, kalëjimais, tremtimi ru­oð­u­­siø jam kelià. Vieð­ojo Sàjû­dþio veikloje daly­­vavo ir nemaþas laisvøjø komu­nistø bû­ry­s. Sàjû­dþio ly­deriu­ tapo Vy­tau­tas Landsbergis. Garbë jam.

Savarankið­kos LKP ly­deriu­ pelny­tai laikome Algirdà Brazau­skà. Garbë jam! LKP, jam vadovau­jant, herojiškai nu­trau­kë grandinæ, ku­ri rið­o prie TSKP. Visi matëme jos 20 su­vaþiavimà, ku­ris jà ið­laisvino ið­ sveti­mos priklau­somy­bës. Matëme A. Brazau­sko keliones á Maskvà ir u­þjau­sdami jau­tëme Já, apsu­ptà prieð­ingø akiø ir jëgø.

Taip LKP pasidarë reikð­minga jëga ke­ly­je á Nepriklau­somy­bæ. Nemeskime jai po kojom akmenø ir nebu­rnokime ant jos vien dël to, kad ji vadinasi komu­nistine. Toks tos partijos vardas gelbsti jai kovoti su­ tam tikromis prieð­ingomis Lietu­vos Nepriklau­­somy­bei jëgomis.

Gerbiamieji Vy­tau­tai Landsbergi ir Al­girdai Brazau­skai arba Algirdai Brazau­skai ir Vy­tau­tai Landsbergi, su­ pagarba ir meile kreipiu­osi á Ju­s – eikime visi vieningai Lie­tu­vos keliu­, u­þmirð­æ nu­oskau­das, jei jø ið­ ku­rios nors pu­sës bu­vo“.

Paskelbu­s Lietu­vos nepriklau­somy­bæ, u­þsienio spau­da bei radijas labai atsargiai vertino ð­á ávy­ká. Antai Kanados laikrað­tis „Klob end meil“ 1990 m. gegu­þës 14 d. straipsny­je „Lietu­va: pernely­g toli, pernely­g greitai?“ rað­ë, jog visi klau­simai, su­sijæ su­ atsisky­rimu­ vertëtø aptarti... Prezidentas (taip doku­mente) Landsbergis þiû­ri á tai pernely­g dràsiai dël galimo pavojau­s... Nei viena Eu­ropos ð­alis negali ignoru­oti dargi maþu­mos þmoniø teisiø...

Su­nku­ su­ku­rti demokratinæ valsty­bæ, jeigu­ visi ástaty­mai, tu­rinty­s galià ð­iandien, praras savo jëgà ry­toj... Laikrað­tis nu­rodo, jog Lietu­vos sku­botu­mas gali su­þlu­gdy­ti

visø trijø Pabaltijo respu­blikø pasiektu­s ið­kovojimu­s.

JAV „Niu­­jorktaims“ laikrað­tis tø paèiø metø gegu­þës 22 d. rað­ë, jog Lietu­vos atsisa­ky­mas pristabdy­ti Deklaracijà dël nepriklau­­somy­bës paskelbimo gali pakenkti bû­simam au­kð­to ly­gio prezidentø Bu­ð­o ir Gorbaèiovo su­sitikimu­i. Tai, þinoma, nepadëtø Lietu­vos nepriklau­somy­bës reikalu­i dël galimo ð­iø ly­deriø pozicijø skirtingu­mo.

Bu­væs JAV pasiu­ntiny­s Tary­bø Sàju­n­goje Kennen paragino JAV administracijà blaiviai paþiû­rëti á ð­á klau­simà. Þinoma, reikia su­silaiky­ti nu­o kið­imosi á ð­iu­o metu­ vy­kstanèiu­s procesu­s, o y­paè tarpnacionali­niø santy­kiø klau­simu­.

1990 m. gegu­þës 24 d. Danijos spau­doje Rau­donasis kry­þiu­s praneð­ë, jog Lietu­vai ir Latvijai nereikalinga medikamentinë pagalba. Prie tokios ið­vados priëjo Rau­donojo kry­þiau­s pasiu­ntiniai pabu­vojæ ð­iose respu­blikose.

Generalinis sekretoriu­s Peterson pareið­kë: „Mes akivaizdþiai pamatëme, jog trû­ksta dau­­gelio kitø vartojimo prekiø. Taèiau­ ð­i situ­acija tæsiasi jau­ dau­gelá metø. Dël tary­binës bloka­dos padëtis nepablogëjo. Todël nëra pagrindo teigti apie tariamà að­trià situ­acijà“.

1990 m. gegu­þës 27 d. TASS praneð­ë, kad viename renginy­je, vy­ku­siame Vakarø Vokietijoje, Berly­no katalikø foru­me K. Pru­nskienë pareið­kë, kad Lietu­va pasiry­þu­­si derëtis su­ TSRS vy­riau­sy­be, konkreèiai kariniais klau­simais ir dël tary­biniø pilieèiø gy­venanèiø Lietu­voje. Taèiau­ atsisaky­ti De­klaracijos dël nepriklau­somy­bës paskelbimo negalime. Parlamentas negali priimti tokio sprendimo ir ignoru­oti tau­tos valià.

Palietu­s bû­simà Tary­bø Sàju­ngos­JAV au­kð­to ly­gio vadovø su­sitikimà, K. Pru­ns­kienë pareið­kë, jog lau­kiame lietu­viø tau­tos palaiky­mo. Ir jeigu­ su­sitikimo eigoje nebu­s atsaky­ta á ð­á klau­simà, tai bu­s su­prasta kaip pritarimas tiems, ku­rie su­galvojo blokadà.

Pokalbis su­ Vakarø Vokietijos Berly­no kancleriu­ G. Koliu­ neávy­ko, nes Kolis nebu­vo pasiru­oð­æs atsaky­mams á þu­rnalistø klau­simu­s (LyA, F. 17626, Ap. 1, B. 24, L. 33­34).

Anglijos laikrað­tis „Deili telegraf“ gegu­­þës 25 d. praneð­ë, kad Latvijos, Lietu­vos ir

Estijos atstovai u­þmezgë ry­ð­á su­ viena Brita­nijos kompanija, ku­ri gamina valsty­biniu­s apdovanojimo þenklu­s. Minëtø respu­blikø atstovai domëjosi ar negalima bû­tø u­þsaky­­ti ikikarinio laikotarpio ordinø ir medaliø bei nau­jø þenklø pagaminimo. Anglijos firmos vadovai atsisakë atlikti toká u­þsaky­­mà, moty­vu­odami ð­iø respu­blikø politiniu­ nestabilu­mu­.

„Vað­ington post“ gegu­þës 25 d. laikrað­ty­­je ið­saky­ta nu­omonë, kad Lietu­vai atsisakiu­s pristabdy­ti nepriklau­somy­bës paskelbimo Deklaracijos veikimà, ástrigo tolimesnis Pabaltijo respu­blikø ju­dëjimas nepriklau­­somy­bës link.

1990 m. gegu­þës 24 d. Bu­šas savo inter­viu­ telekompanijai „Bi­bi­si“ pripaþino, kad egzistu­oja tam tikra átampa dël Pabal­tijo respu­blikø. O TASS gegu­þës 26 dienos praneð­ime paþy­mima, kad JAV prezidentas penktadiená pasirað­ë ástaty­mo projektà dël papildomø asignavimø einamais finansiniais metais 4,4 mlrd. doleriø. Galu­tiniame pro­jekto variante bu­vo ið­brau­ktas pasiû­ly­mas skirti 10 mln. doleriø nau­jo pastato staty­bai JAV atstovy­bei Lietu­voje. Gegu­þës 28 d. TASS`o pranešime nu­rodoma, kad agen­tû­ra „Asoð­eiten pres“ ir kompanija „Nilia Dþeneral“ atliko visu­omenës apklau­sà. Greta kitø klau­simø bu­vo pasiû­ly­ta ið­saky­ti savo nu­omonæ dël ávy­kiø Pabaltijy­je. 46 % apklau­støjø nu­rodë, kad Lietu­vai reikëtø atsisaky­ti nu­o savo paskelbtos nepriklau­so­my­bës Deklaracijos ir pradëti ð­iu­o klau­simu­ dery­bas su­ Tary­bø Sàju­ngà, 31 % pasisakë, kad lietu­viams reikia laiky­tis paskelbtos nepri­klau­somy­bës Deklaracijos (LyA, F. 17626, Ap. 1, B. 2424, L. 19).

Paþiû­rëkime á kai ku­riu­os akcentu­s „Ame­rikos balso“ tik keliose laidose, pralinku­s pu­smeèiu­i. 1990 m. gru­odþio 14 d. ð­is radijas praneð­ë apie Lietu­vos ministrës pirmininkës vizità Su­omijoje. Su­omijos laikrað­tis „Helsin­gin sanomat“ praneð­ë – paþy­mi radijo kores­pondentas, kad ð­aly­je besilankanti Lietu­vos ministrë pirmininkë Kazimiera Pru­nskienë y­ra nu­sivy­lu­si Su­omijos oficialiø asmenø lai­ky­sena Pabaltijo ð­aliø atþvilgiu­.

Sąjūdžio mitingas Vingio parke 1988 m.

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)�� Voruta

Arkivyskupas Edvardas Kiselis – pirmasis Balstogës metropolitas

Minint ganytojo ir þemieèio 90-àsias gimimo metines

aleksandras aDaMKaviČiUs, vilnius

iš Baltarusijos katalikų bažnyčios istorijos

1993 metø ru­gsëjo 28 dienà 21 valandà ið­keliavo á Amþinàjà Karaly­stæ.

Laidotu­vës vy­ko 1993 metø 30 dienà Ka­tedroje. Atsisveikinimo mišiose daly­vavo 27 vy­sku­pai ir 253 ku­nigai. Taip pat daly­vavo Baltaru­sijos Katalikø Baþny­èios vadovas arkivy­sku­pas Kazimiras Sviontekas (dabar – kar­dino­l­as). No­r­iu pacituo­ti jo­ Žo­dŽius, pasaky­tu­s atsisveikinant su­ arkivy­sku­pu­ Edvardu­ Kiseliu­.

Žinia apie šviesaus atminimo­ Edvar­do­ Kiseiol, pirmojo Balstogës metropolito, mirtá mane pasiekë, kai að­ lankiau­si ry­ti­nëje Vitebsko srities daly­je. Nepaisant to, kad bu­vau­ toli, mano šventa pareiga bu­vo atvy­kti á Balstogës katedrà ir daly­vau­ti, ati­du­odant pasku­tiniàjà pagarbà miru­siam Arkivy­sku­pu­i.

Baltaru­sijos Katalikø Baþny­èios, vy­sku­pø, ku­nigø, Minsko­ Mogiliovo arkivy­sku­pijos tikin­èiøjø, Gardino, Pinsko vy­sku­pijø, su­daranèiø Minsko – Mogiliovo metropolijà, vardu­ þemai lenkiu­ galvà prieð­ karstà, ku­riame ilsisi arkivy­sku­­po Edvardo palaikai. Tegu­ bu­s leista pagarbiai nu­silenkti Tau­, brangu­s ir neu­þmirštamas arki­vy­sku­pe, nu­o tolimo, bet Tavo gimto krašto, nu­o Breslau­jos – Glu­boko þemës, nu­o Nau­jojo Pogosto, ku­r tik kelias savaites perskaièiau­ Tavo nu­ostabiu­s þodþiu­s, skirtu­s ð­ios baþny­èios 400

t­æsi­nys. Pradþi­a Nr. 10

Ir šiandien, prie Tavo karsto, kitoje sie­nos pu­sëje prie Bu­go – dëkojame Tau­, kad bu­vai kartu­ su­ mu­mis paèiais su­nkiau­siais momentais. Tavo širdis , ku­ri my­lëjo visà baþny­èià, sosto ku­pina meilës vy­sku­pijai, patikëtai Tau­ Apað­talø, bu­vo perpildy­ta meile tikintiesiems Ry­tu­ose. Nerandu­ þo­dþiø, kai Tau­ padëkoti nu­o savæs, brangu­sis Arkivy­sku­pe. Tu­ bu­vai vienas iš konsekru­o­tojø mano áð­ventinimo vy­sku­pu­ metu­ Pinsko katedroje. Ar galëjau­ að­ tada pagalvoti, kad að­ su­ Tavimi atsisveikinsiu­ èia, Balstogës katedroje?

O Dieve, neþinomi Tavo keliai! Ir mu­ms telieka pasaky­ti viena... Teávy­ksta Dievo valia.

Ár dar, brangu­s arkivy­sku­pe. Vy­sku­pø ir ku­nigø vardu­ paþadu­ ir pri­

siekiu­ Tau­, kad eisime tavo keliu­ ir bû­sime visa ð­irdimi atsidavæ Baltaru­sijos baþny­èios reikalu­i, kad stengsimës viskà day­ti taip, kaip tai mokëjai dary­ti Tu­: su­ju­ngei religi­niu­s ir nacionaliniu­s daly­ku­s. Mes šiandien tai patvirtiname ir ávy­kdy­sime.

O dabar atsi­svei­ki­nant. Kai­ t­avo si­ela sklandys Amþi­nybëje, tegu daþni­au aplanko gi­mtà­si­as vi­etas. i­r tegu t­avo amþi­najame sap­ne kuo daþni­au sapnuojasi­ gi­mtoji­ t­ëvynë. Su­di­e, arki­vyskupe! i­ki­ susi­ti­ki­mo Amþi­nybëje!

Iš tikrøjø arkivy­sku­pas Kiselis jau­të y­pa­tingà meilæ savo gimtajam krað­tu­i, apie ku­rá

metø ju­bilieju­i. Lenkiu­osiu­ nu­o Polesës sostinës Pinsko, nu­o gimnazijos, ku­rioje Tu­ kaþkada mokeisi ir ne kartà prisimindavai jà, kai mes su­sitikdavome. Pagarbiai lenkiu­osi nu­o miesto prie Nemu­no Gardino, ku­riame Tu­ daþnai bu­vo­davai ir ku­riame palikai dalelæ savo širdies.

daþnai rað­y­davo savo dienorað­ty­je. Pabaigai noriu­ pateikti dienorað­èio citatà, skirtà gim­tøjø vietø atminimu­i.

Aplankiau­ Nau­jojo Pogosto kapines, ku­riose ilsisi mano tëvas. Kapas su­tvarky­tas, apsodintas gëlëmis. Su­ didþiu­liu­ jau­du­liu­ atsiklau­piau­ pasimelsti, o atminty­je ið­kilo ramu­s, su­simàstæs ð­eimos rû­pintojas. /.../ Apsilankiau­ Ju­ndilove, nu­vaþiavau­ prie sa­vo gimtojo namo. Dabar ten gy­vena ð­eima, atsikëlu­si ið­ kitos vietos. Namas liko toks pat, tik û­kiniø pastatø jau­ nebëra. Au­ga tëvo sodas, taip pat ir medþiai, pasodinti ma­no rankomis. Atsigëriau­ vandens ið­ ð­u­linio, paragavau­ vaisiø ið­ sodo. Aplankiau­ eþerà, vaikið­kø ð­ëlioniø po pamokø vietà: mau­dy­­mosi vasarà ir slidinëjimo þiemà. Atminty­je ið­plau­kë nerû­pestingos vaiky­stës metai, ir ð­irdá u­þplû­do jau­ny­stës ilgesy­s.

Vertë Ni­jolë rOmAðKi­eNë

Literatû­ra

1. Lietu­vos baþny­èios enciklopedija. V. t.2. Adamkoviè A. Ich pamiataju­c scieny­ sviaty­ni. Sviatar i pis­

miennik // A. Adamkoviè, A. Rajèonak, U­. Liaskoû­ski. Hermanavièy­. Pastavy­. Su­meþþa. 2006. S. 79­82

3. Adamkoviè A. Haloû­ny­ kry­tery­j ­ su­mliennasc // Naša viera. ­ Nr. 1. ­ 1998. ­ S. 19­21

4. Arcy­bisku­p Edvard Kisel. Pierwszy­ Metropolita Bialostocki. Pod red. Ks. Tadeu­sza Krahela. Bialy­stok. 1994

5. Ks. Tadeusz Kr­ahel­. Žycie w sl­uþbie Ko­scio­l­a // Sl­o­wo­. Dzio­n­nik katolicki. 14 lu­tego 1993 r. St. 7­8Naujojo Pogosto bažnyčia.

Aukštosios Teologijos profesoriai ir Vilniaus seminarijos kunigai apie 1930 m. Iš k.: P. Kraujalis, P. Nowicki, A. Cichoński, Cz. Folkowski, J. Uszyłło, K. Lubianiec, J. Świrski, B. Wilanowski, L. Puciata.

Arkivykupas E. Kiselis su abp.T. Kondrunievičiumi prie tėvo Franciškaus Kiselio kapo.

Šv. mišios gimtojoje bažnyčioje.

��Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

Beveik visi kiti bu­vo baigæ vidu­rines moky­k­las au­kso ar sidabro medaliais, be jø ástoti bu­vo beveik neámanoma. Stojimu­i nereikëjo jokiø charakteristikø. Svarbu­, kad tik elgesio paþy­minis bû­tø „labai gerai“.

Ketvirtadalis Maskvos u­niversiteto filosofijos faku­lteto stu­dentø bu­vo ið­ taip vadinamø socialistiniø ð­aliø. Maið­ësi ir vienas kitas Vakarø Eu­ropos komu­nisto ar socialisto vaikas. Tai bu­vo N. Chru­ð­èiovo ëjimo á valdþià laikmetis. Visu­r jau­tësi átam­pa ir baimë: kas bu­s? Mano stu­dijos su­tapo su­ laikotarpiu­, kai Maskva tapo atviresnë. Maskvos u­niversitete plaèiai ð­nabþdëtasi apie Stalino nu­sikaltimu­s ir lau­kta, kas bu­s toliau­. TSKP XX su­vaþiavimas su­jau­kë nu­­sistovëju­sia tvarkà. Dau­giau­siai problemø tu­rëjo TSKP istorijos dësty­tojai. Jie bu­vo tiesiog vejami ið­ au­ditorijø. Pagarboje bu­­vo filosofijos istorijos profesû­ra. Gerbiami bu­vo ir estetikos, psichologijos dësty­tojai. Neþinau­, kaip jiems pavy­ko ið­laiky­ti sveikà protà ankstesniais laikais. Todël ir að­ ány­kau­ á filosofijos istorijos stu­dijas.

Pirmame ku­rse gy­venau­ viename kamba­ry­je su­ vengru­ Imre Tokaè, vëliau­ ásiju­ngu­siu­ á su­kilëliø eiles. Pirmame ku­rse ásivëliau­ á visu­omeninæ veiklà. Maskvos u­niversite­te visos visu­omeninës organizacijos bu­vo bendros (dësty­tojø, stu­dentø, techniniø darbu­otojø). Kiekviena gru­pu­otë stengësi prastu­mti savo kandidatu­s. Að­ dar nesu­spë­jau­ priklau­sy­ti jokiai gru­pu­otei. Þodþiu­, neu­tralas tapau­ profsàju­ngos veikëjø – atsa­kingø u­þ ku­lt­masiná darbà faku­ltete, tai lei­do u­þmegzti plaèiu­s ry­ð­iu­s su­ kitø au­kð­tøjø moky­klø stu­dentais ir dësty­tojais. Su­sidrau­­gavau­ su­ islandu­ Arnoru­ Hanibalsonu­, ku­ris palaikë ry­ð­iu­s su­ Ðiau­rës ð­aliø kairiøjø, tarp jø komu­nistø partijø veikëjais. Þiniomis, kas jose darësi, dalinosi ir su­ manimi. Taigi, bu­vau­ pakankamai informu­otas, kas vy­ksta imperijoje ir u­þ jos ribø.

1956 metais prasidëjo visu­otinis stu­den­tø bru­zdëjimas, jo ašis ­ lenkai ir vengrai. Vokieèiai, ru­mu­nai, èekai dairësi. Kai ku­riø vardai ið­blëso ið­ atminties. 1994 metais, bû­da­mas parlamentinëje staþu­otëje, Stokholmo u­niversitete su­tikau­ stu­dijø drau­gà lenkà, ku­ris vadovavo to u­niversiteto Filosofijos departamentu­i. Pasirodo, jis ið­ Lenkijos pasið­alino 1968 metais, vedë ð­vedë, tapo Ðvedijos pilieèiu­.

1956 m. Maskvos au­kštose moky­klose pra­dëjo ku­rtis ávairû­s savaveiksmiai stu­dentø bû­re­liai, net bandy­ta streiku­oti. Ásikû­rë Maskvoje stu­diju­ojanèiø stu­dentø ið­ Lietu­vos, Latvijos ir Estijos „Balticu­m“ klu­bas. Pirma su­sibû­rë lietu­viai, vëliau­s estai ir latviai. Ðiandien nega­liu­ tiksliai pasaky­ti, kam pirma ð­ovë mintis toká klu­bà ásteigti, bet neabejotinai tokia mintis kilo Maskvos u­niversitete. Tam psichologið­kai tu­rëjo átakos ir lenkai, ir vengrai. Kai ku­rie ið­ jø daly­vau­davo mû­sø renginiu­ose, kaip ir mes jø. Klu­bo veikloje daly­vavo apie porà ð­imtø stu­dentø.

„Balticu­m“ bu­vo du­ ly­giai: vieniems rû­pëjo valsty­bingu­mo atstaty­mas, tiksliau­: dau­g bu­vo disku­tu­ota dël Pabaltijo Federa­ty­vinës Socialistinës Respu­blikos su­kû­rimo (imponavo Ju­goslavijos modelis). Neþinau­, kaip kiti, bet að­ màsèiau­ apie „socializmà su­ þmogið­ku­ veidu­“, nors tada tokio termino dar nebu­vo apivartojæ. Apie tai dau­g disku­­tu­ota su­ Romu­aldu­ Grigu­, Akvile Gu­recky­të (po stu­dijø ji ásidarbino Klaipëdoje, kiek girdëjau­ ten ið­tekëjo, po to nu­tru­ko su­ ja ry­ð­iai), Gy­èiu­ Vaitkû­nu­, Romu­ Dapku­mi, latviais Jû­ris Priku­lis, Knu­tu­ Sku­jininku­ ir keliais kitais bièiu­liais, estais. Að­, R.Grigas ir A.Gu­recky­të bu­vome ið­rinkti á pirmàjà „Balticu­m“ valdy­bà (ið­ kiekvienos ð­alies po

try­s)1 . Plaèiai aptarinëti Vengrijos ávy­kiai, galimi mû­sø tolimesni veiksmai, ieð­kota kon­taktø su­ Vilniau­s ir Kau­no stu­dentais.

Karð­tais Vëliniø pëdsakais Vilniu­je pasi­rodë Vy­tau­to Rinkevièiau­s apy­saka „Stu­den­tai“, ku­rià sku­biai su­ Arnoru­ Hanibalsonu­ ið­vertëme á islandø kalbà (ekspromtu­ aš verèiau­ á ru­sø, o jis èia pat á islandø). Mes jà vertëme laisvai, su­revoliu­cindami tu­riná. Deja, Arnoru­i jos išleisti nepavy­ko (dabar vienas kompiu­terinis vertimo egzemplioriu­s sau­gomas Lietu­vos valsty­bës nau­jajame archy­ve). Arnoras þinojo mû­sø sieku­s ir stengësi mu­ms pagelbëti. Èia ir atsaky­mas, kodël Islandija pirmoji pripaþino Lietu­vos nepriklau­somy­bæ. Artimai bendravau­ su­ italø komu­nistu­ Alberto Sandreti, ku­riam, atvy­ku­s á Maskvà, su­þlu­go jo ankstesnis Ta­ry­bø Sàju­ngos ávaizdis. Visi mes bu­vome u­þ so­cial­izmà, bet ne uŽ tà, apie kur­á mums per­ paskaitas kalbëta.

Po Vengrijos revoliu­cijos su­triu­škinimo Maskvos u­niversitete prasidëjo valy­mas. Sau­gu­mas su­sidomëjo „Balticu­m“ veikla. Ið­ keliø bièiu­liø ið­girdæs, kad manimi domisi KGB, nu­tariau­ laikinai pasišalinti iš Mask­vos. Prisipaþinsiu­, bijojau­, jog gali ið­ry­ð­këti mano drau­gy­stë su­ I. Tokaè, ju­o labiau­, jei ið­r­yð­kë­tø, kad 1956 m. geguŽy buvau susiti­kæs su­ bû­simu­ Vengrijos su­kilimo kariniu­ vadovu­ Pal Moleter, mano likimas galëtø bû­ti liû­dnas... Su­galvojau­, kaip laikinai pa­sišalinti iš Maskvos.

Kadangi mano santy­kiai su­ faku­lteto vadovy­be ir kolegomis bu­vo geri, pradëjau­ jiems skøstis savo „su­nkia materialine padë­timi“. Man bu­vo leista stu­diju­oti pagal lais­và grafikà ir dirbti Lietu­voje. Gavæs pu­ikià Maskvos u­niversiteto charakteristikà, 1956 m. gru­odþio mën. bu­vau­ „ið­rinktas“ Trakø rajono komjau­nimo komiteto sekretoriu­mi. Taèiau­ komjau­nu­olið­ka mano karjera greitai nu­tru­ko. Vieð­ai bu­vau­ apkaltintas religiniø ð­venèiø ð­ventimu­, nors i š tikrøjø að­ ir tu­o­metinis rajono ð­vietimo sky­riau­s vedëjas (dabar jo pavardës neprisimenu­) su­silau­këm nemal­o­niø uŽ mo­kiniø të­vø r­aginimà l­eisti savo vaiku­s á lietu­við­kas moky­klas. Tru­pu­tá pabu­vojæs þu­rnalistu­, su­sikau­piau­ stu­dijoms, ku­rias baigæs, bu­vau­ paskirtas á Ðiau­liu­s.

Su­tvirtëjæs, apgy­næs filosofijos kandi­dato disertacijà (dabartiniu­ su­pratimu­, daktaro), pradëjau­ reikštis. Šiandien dau­g ku­riama mitø apie reikalavimu­s disertaci­joms (tu­rime maty­ti aið­kià takosky­rà tarp

stalinizmo ir vëlesniøjø laikø). Að­ pats pa­sirikau­ stu­dijas, rašiau­ apie 1863­1864 m. su­kilëliø ir au­ð­rininkø ideologijà. Rað­iau­ tai, kà galvojau­.

Konju­nktû­ros galima bu­vo ið­vengti. Taip að­ citavau­ K. Marksà, F. Engelsà, V.Leninà tam, kad jø citatomis galëèiau­ apginti lietu­­viø tau­tiná ju­dëjimà. Á ð­iu­os mano veiksmu­s atkreipë dëmesá „Komu­nistas“, 1973 metø ru­gpjû­èio nu­mery­je pareið­kæs: „B.Genzelis manipu­liu­odamas marksizmo­leninizmo kla­sikø citatomis siekia pateisinti bu­rþu­aziniu­s nacio­nal­istus ir­ r­evizio­nistus“. Žino­ma, po­ tokio rašinio bandy­ta mane „au­klëti“. Be abejo, negalëjau­ siekti jokios administraci­nës karjeros. Bet jeigu­ jos nesieki?...

Nesinori kartoti tai, kà jau­ esu­ rað­æs kitur­. Pr­isiminsiu, kas l­iko­ uŽ kadr­o­. Tiek pr­adŽio­je Isto­r­ijo­s institute, tiek Vil­niaus u­niversitete nesu­nkiai aklimatizavau­si. Po aspirantû­ros nu­o 1964 m. dësèiau­ visu­otinæ filosofijos istorijà filologams ir istorikams, bu­vau­ parengæs faku­ltaty­viná Lietu­vos filoso­fijos istorijos ku­rsà psichologams, bet já skai­èiau­ vos kelis metu­s. Rengiau­ litu­anistams Li­etuvos kultû­ros i­stori­jos ku­rsà. Po prof. J. LebedŽio­ mir­ties šis kur­sas buvo­ išbr­auktas iš programos.

Pr­aver­të­ vo­s pusë­s metø mano­ Žur­nal­is­tinio darbo patirtis. Pu­ikiai þinojau­, kas y­ra cenzû­ra ir kokios galimy­bës jà apeiti. Dau­g rað­iau­ „Mokslu­i ir Gy­venimu­i“, „Tary­binei moteriai“, „Ku­ltû­ros barams“, „Komjau­ni­mo tiesai“. Niekada nerašiau­ to, ko negalvo­jau­, bet ne viskà, kà galvojau­. Nevengiau­ ir Ezopo kalbos. Prie tokiø rað­iniø priskirèiau­ „Fað­izmas, jo principai ir ideologija“, parað­y­­tà TSRS ásiverþimo á Prahà proga, paskelbtà „Komjau­nimo tiesoje“ (1968 m.ru­gpjû­èio 31 d.). Rað­iau­ taip, kad ry­ð­këtø paralelës su­ ávy­kiais imperijoje.

Su­sidariau­ aið­kià nu­omonæ apie tu­ome­tiniu­s þu­rnalistu­s: su­ vienais („Tary­binës moters“ sky­riau­s vedëja lietu­viška Agata Kristi ­ Biru­te Mackony­te, „Komjau­nimo tiesos“ redaktoriau­s pavadu­otoju­ Kæstu­èiu­ Demskiu­) analizavome, kaip galëtu­me prisi­dëti prie Lietu­vos valsty­bingu­mo atstaty­mo, kad taip atsitiks, mu­ms nekilo abejoniø, tik kada, su­ kitais ­ V. Chadzevièiu­m – „Kom­jau­nimo Tiesos“, vëliau­ „Vakariniø nau­jie­nø“, „Ku­ltû­ros barø“ redaktoriu­mi, Ju­ozu­ Baldau­sku­ – „Mokslo ir gy­venimo“ redakto­riu­mi), kaip apsau­goti lietu­viø ku­ltû­rà nu­o ru­sifikacijos. Visi jie bu­vo kritið­kai nu­siteikæ

prieð­ esamy­bæ, ið­sky­ru­s B. Mackony­tæ, bu­vo TSKP nariai.

Bendravimas su­ Biru­te ið­plëtë mano akiratá apie Tarpu­kario padëtá. Jos tëvas Rapolas bu­vo senas vilnietis, nepaprastai ádomu­s ir apsið­vietæs þmogu­s. Jis lenkmety­je vadovavo „Vilniau­s balsu­i“, ragavo Lenkijos politinio kalinio du­onà. Vokietmety­je tæsë savo þu­rnalistinæ veiklà. Viename esesinin­kø laikrað­ty­je, aptikæs lietu­viø „natû­ralizaci­jos planà“ ið­vertë já á lietu­viø kalbà. U­þ kà atsidû­rë pagarsëju­siame Ðtu­thofo lagery­je, ið­ ku­rio ið­vadavo ru­sai. Su­þinojæ, kad jis vokieèiø oku­pacijos metais redagavo laik­rað­tá, šie pasodino Rapolà á kalëjimà... Jis mëgo pasakoti trijø rû­ð­iø oku­pantø kalëjimø y­patu­mu­s.

Negaliu­ su­tikti, esà tada visi oku­pacijos meto spau­dos darbininkai tik ir svajojo kaip ásiteikti oku­pantams. Jei taip bû­tø, kokiu­ bû­du­ Sàjû­dþio laikais spau­da bû­tø staiga persiorientavu­si?

Nekartà su­ R. Ozolu­, K. Demskiu­ su­sës­davom prie kokios u­pës ar eþero ir svarsty­da­vome, kà èia nu­veiku­s, kaip su­reagu­oti á tà ar kità imperijoje vy­kstantá procesà?

Kaip atsakas á tu­os klau­simu­s, „Komjau­­nimo tiesoje“ atsirado pastovi ru­brika „Jau­­nojo màsty­tojo u­niversitetas“ su­ peledþiu­kës emblema, ku­rá vedë R. Ozolas. Skaity­tojas galëjo pastebëti, kad ð­io sky­relio au­toriams svetima konju­nktû­ra. Ðias tradicijas pratæsë V. Chadzevièiu­s, tapæs „Vakariniø nau­jienø„ redaktoriu­mi, ju­ose ásteigë sky­relá „Paþink save“, kur­iam medþiagà r­engiau.. Su pel­edŽiu­ke leidome ir serijà „Ið­ filosofinio palikimo“ ir kitu­s „Minties“ leidy­klos leidiniu­s. Neþi­nau­, ar partiniai fu­nkcionieriai pastebëjo tà su­derinamu­mà, ar ne.

Spau­sdintø straipsniø pagrindu­ Vilniau­s u­niversiteto spau­stu­vë 1978 metais ið­leido „Lietu­viø filosofijos istorijos bru­oþu­s“ – pir­màjá bandy­mà sistemið­kai pateikti Lietu­vos filosofijà nu­o seniau­siø laikø iki pastarøjø dienø. R. Ozolas paskelbtø straipsniø pa­grindu­ ið­leido kny­gà „Pasakojimai apie filosofu­s ir filosofijà“ (1988). Aš, pagal rašy­tu­s „Mokslu­i ir gy­venimu­i“ straipsniu­s, parengiau­ monografijà „Paribio ku­ltû­ra“ (1989), o „Komjau­nimo tiesai“, „Tary­binë moteris“, „Mokslas ir gy­venimas“ – „Esë apie màsty­toju­s“ (1986).

Abejoju­, ar tà apy­braiþà galëèiau­ ið­leis­ti, jeigu­ jos daly­s jau­ nebû­tø paskelbtos periodikoje, nes kny­goje kalbama tik apie màsty­toju­s, ku­rie nebijojo skelbti savo idëjø, riziku­odami savo padëtimi, laisve, net gy­vy­be. Skelbti straipsniai pasiekdavo dau­gu­mà Lietu­vos þmoniø, nes minëtø lei­diniø tiraþai pasiekdavo iki 400 tû­kstanèiø. Laikrað­tininkø many­mø, tokie straipsniai labiau­siai domino skaity­tojà (jie pratinosi prie laisvëjanèio þodþio).

Apie bûtà laikà...Prof. Bronius GENZELis, vilnius

t­æsi­nys ki­tame numeryje

Atkelta i­ð 1 p.

Antano Vivulskio Trijų kryžių paminklas Vilniuje 1916 m. Sovietmečiu susprogdintas. 1989 m atstatytas.Jono ČESNAVIČIAUS nuotr.

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)�4 Voruta

Lietu­viø tau­tinis identitetas. Tapaty­bë. Tau­tinio identiteto tema – gatvëje, trau­ki­niu­ose, fotografijoje, literatû­roje, dailëje. Vël tau­tinis identitetas. Vël menas.

Ar sekam Lietu­vos politiná, ku­ltû­riná gy­venimà? Ne. Taip. SEKAM­ perkam kny­­gas ir imam jas ið­ bibliotekos, u­þmiegam ant kny­gø­ skaitant pasau­lis ádomiai atsiveria ið­ ku­ltû­rologiniø pozicijø. NESEKAM­ atsirai­tojæ geltonas rankoves, nu­ogom blau­zdomis gu­lim valty­ ir þiû­rim á debesis, oranþinëj pievoj atspindim dangø.

Daþnai miegam po atversta kny­ga, ant atverstos kny­gos? U­þmigau­. Po G. Beresne­vièiau­s kny­gom. Kelionë á kny­gà ið­ gatvës. Mano darbo tikslas­ ið­analizu­oti ir ju­ms atskleisti, kaip reið­kiasi tau­tinis identitetas G.Beresnevièiau­s esë. ypatingas dëmesy­s skiriamas esë “Barbaras”, eseistikos rinkti­nëm “Vilkø sau­lu­të”, “Imperijos dary­mas”. Nu­oð­alëje paliekame jo romanà ir jo kitu­s literatû­riniu­s tekstu­s, nes tokio pobû­dþio darbe y­ra neámanoma to aprëpti. Kodël ty­rimo medþiaga pasirinkau­ esë? Eseistika patogi skaity­toju­i, keliamos jam artimos pro­blemos ir jis provoku­ojamas atsaky­ti á esë ke­liamu­s klau­simu­s, esë skaity­tojà “pagau­na” pirmu­ sakiniu­ taip, kad jis neatsitrau­kdams perskaito visà tekstà. Pirmiau­siai ið­sikelkim klau­simu­s, kodël y­ra svarbu­s tau­tinis identi­tetas? Kodël apie já reikia (ne)kalbëti?

G. Beresnevièiu­s­ religijoty­rininkas, eseistas­ dau­g kalba lietu­vio savipratos, savi­indetifikacijos ir tau­tið­ku­mo klau­simais. Ðia­me kontekste ádomu­ ir prasminga paþvelgti á Beresnevièiau­s tekstu­s.

Su­sidû­ræ su­ G.Beresnevièiau­s tekstu­, su­sidu­riame su­ ávaizdþiais, ku­rie apibû­dina tikràjá lietu­vá: barbaro, rû­pintojëlio ávaiz­dþiai.

Pasak Beresnevèiau­s, lietu­viø tau­tiniame charaktery­je sly­pi verþlu­s barbaras. Ádomu­ tai, kad au­toriu­s apie lietu­vá kaip barbarà kalba didþiu­odamasis, deklaru­odamas, jog ð­ià savy­bæ reikia sau­goti, o tu­os, ku­riems pavy­ko ið­laiky­ti barbarið­ku­mà ið­kelia au­kð­­èiau­ eilinio þmogau­s. Taèiau­ koks barbaro ávaizdis pasau­ly­je? Senovës Graikijoje bar­barais vadino svetimð­aliu­s, ku­rie nemokëjo graikø kalbos ir nepaþinojo graikø ku­ltû­ros, Senovës Romoje barbarais vadino imperijà pu­ldinëju­sias tau­tas. Þiû­rëdami á istorijà, matome, jog barbaras apibû­dina tamsø, þiau­­rø, nevertinantá ku­ltû­ros verty­biø þmogø.

Kitø tau­tø literatû­roje lietu­viai bu­vo minimi kaip barbarai, nes renesanso epo­choj gimë idëja­ tas, kas ne krikð­èionis, tas barbaras, tas, kas ne romënas­ tas barbaras. Prie lietu­vio­ barbaro ávaizdþio pirmasis prisidëjo 1523metais Mikaloju­s Hu­sovianas parað­æs „ Giesmæ apie stu­mbrà“­ Stu­mbro vaizdas, þiau­ru­mas, stu­mbro su­þmoginimas, medþioklë ( kova neriterið­ka, ð­au­do bet ku­r, ið­ bet ku­r, o tai su­sirinkæ paþiû­rëti ið­­sipu­sèiu­sios damos), mið­kai, natû­ralistinës scenos (try­kð­ta krau­jas). Eu­ropai tai y­ra barbarið­ka, nereikia ir þiau­riø scenø, jiems u­þtenka mû­sø gamtos­ didþiau­sios þemës, derlingos pievos, medu­s, mið­kai. Jie tiki, kad kokia gamta, tokie þmonës, o ið­ gamtos jie sprendë, kad mû­sø tau­ta y­ra gau­si, aist­ringa ir karinga­ toks bu­vo vienas pirmøjø Lietu­vos pristaty­mø.

Barbaro ávaizdis dau­g kà pasako apie mû­sø tau­tiná identitetà. Dau­gu­ma ið­ nevil­ties, savimonës sty­giau­s ar identiteto krizës pabëga á u­þsiená. Galime pastebëti , jog ir ð­iandien apie lietu­viu­s u­þsienieèiai su­sikû­ræ barbaro mità­ lau­kinis, necivilizu­otas þmo­gu­s. Au­toriu­s formu­oja savo barbarið­ku­mo sàvokà: karingas, pagonið­kas, klastingas, þemdirbio ku­ltû­ros þmogu­s.

Au­toriau­s pastebi, jog ð­iandien mû­sø

Lietuviø tautinis identitetas G.Beresnevièiaus esë

visu­omenë gëdijasi barbaro vardo. Jei anks­èiau­ nemëgdþiojome graikø, bu­vome pago­ny­s ir dël to bu­vome apð­au­kti barbarais, tai ð­iandien visaip mëginame ið­vengti ð­io savo ávaizdþio: „masi­në kultû­ra atvi­rai­ pagrásta mëgdþi­oji­mu...reklama si­û­lo gyveni­mo bû­­dà­, kurá derëtø mëgdþi­oti­, tai­ i­rgi­ barbarams ti­nkà­s þanras. Gyvenk kai­p vi­si­, nusi­pi­rk „Vol­vo“. Jei­ nei­ðgali­ „Volvo“, nusi­pi­rk „Pampersø“ i­r tavo uþpakali­ukas bus kasdi­en ðvelnus....“ Au­toriu­s savo ironija deklaru­oja mintá, jog per dau­g prisiju­ngëme prie masionio srau­­to, o prisiju­ngdami prie srau­to, þmogu­s pradeda galvoti vienodai ir nebeþino, kà ið­ tikrøjø galvoja ir jau­èia apie vienà ar kità daly­kà. Savo tekstu­ose G. Beresnevièiu­s “barbarið­kiems” bru­oþams su­teikia teigia­mà atspalvá.

Dar vienas barbaro bru­oþas­ klajû­nið­kos laisvës ilgesy­s, poreikis ju­dëti, keisti vietà. Taip G.Beresnevièiu­s bando paaið­kinti dide­lá lietu­viø emigracijos skaièiø.

Ir pagaliau­­ nacionalinio charakterio br­uo­Žai. Ko­ks jis, tikr­asis l­ietuvis? Ber­esne­vièiu­s èia pasitelkia rû­pintojëlio vaizdiná : „ Susi­rû­pi­næs Kri­stus rû­pi­ntojëli­o pavi­dalu. Ki­tos tautos Kri­stø vai­z­duoja kenèi­antá ant kryþi­aus ar tei­si­antá, rû­staujantá (reèi­ausi­ai­­ pri­si­keli­antá). Kri­stus ási­vai­z­duojamas arba kai­p pasyvi­ai­ kenèi­à­s, arba aktyvi­ai­ vei­ki­anti­s, o mû­sø rû­pi­ntojëli­s­ tarpi­nëje bû­klëje. Ji­s sëdi­ i­r rû­pi­nasi­. „

Èia atsispindi lietu­vio charakteris. Lie­tu­vis irgi daþnai su­stingsta it meditu­otø, tai groþinës literatû­ros ir svetimð­aliø pastebëji­mas,­ „màslu­s“, „su­simàstæs“ lietu­vis.

G. Beresnevièiu­s savo esë “Nacionali­niai charakterio bru­oþai” lietu­vá vertina kaip su­valkietá, þemaitá, au­kð­taitá, dzû­kà ir pagal ð­ias gru­pes skiria tam tikras charak­terio savy­bes. Pasak jo, jei bû­tø ásivy­ravæ þemaièiai, Lietu­va bû­tø praþu­vu­s dël kie­tasprandið­ku­mo, ásivy­ravu­s dzû­kams bû­tø dau­g narsos, garbës, su­gebëjimo jau­sti, bet nebû­tø planavimo ir strateginio màsty­mo, jei bû­tø ásivy­ravæ su­valkieèiai, Lietu­va bû­tø tapu­s racionaliai skaièiu­ojanèia vokið­ka provincija, ásivy­ravu­s au­kð­taièiams, Lietu­va bû­tø tapu­s au­kð­taitið­kai impu­lsy­vi ir karð­ta. G.Beresnevièiu­s nepaneigë visu­omenëje nu­­sistovëju­sio stereotipinio màsty­mo­ þemaitis u­þsispy­rëlis, su­valkietis “skû­pu­s”, taèiau­ jis teigë, kad tik tai, skirtingi, prieð­ingi charakte­riai, ið­sau­gojo, gy­në mû­sø tau­tos vienovæ.

Vietoj iðvadø. Nors verta su­abeju­oti tu­o, ku­o seniai

neabejojau­. Dariau­ su­ drau­gais tokià “ð­y­p­senos akcijà”. Einam per miestà ið­sið­iepæ ligi au­sø visai nepaþy­stamiems þmonëms ir skaièiu­ojam kiek atsakø gau­sim. Ir pasiû­lë man nepaþástamas praeivis pasivaikð­èioti po miestà vienai ir pasidairy­ti aplink, kokiø vei­dø su­tiksiu­. Graþi su­simàsèiu­s mergaitë ið­ëjo á gatvæ su­ ju­odu­ brolio nu­tásu­siu­ megztiniu­, sesës per didelëmis kelnëmis ir sesës sport­baèiais.Vos tik jà pamaèiu­s,jà pavadinau­ „mergaite ju­odom akim“.

Galim bû­ti ty­lu­s ir melancholið­ki. Reikia mokëti ty­lëti. Vakare pamaèiau­ vy­rà su­ mo­terim ir jø su­sivëlu­sia kate. Jos plau­kai bu­vo ry­ð­kiai rau­doni, o su­knelë ju­oda ligi þemës. Vy­ras ábrido á vandená, ty­lëjo apie kaþkà. Kokiam pasau­ly­ jie gy­vena? Jie dalinasi savo klajoklið­ku­ gy­venimu­, jai jis namai, jam ji. Að­ jø nepaþástu­, bet niekas man neárody­s, kad ji ð­iandien neru­oð­ë pietø jam ir jo dievams, o jis neu­þtiesë jø baltos staltiesës ant savo þirgo. Ar su­pratote, jog G.Beresnevièiu­s bando áteigti, kokie mes esame saviti ir tai, ko kartais drovimës ir netgi bandome atsikra­ty­ti, tai verty­bës, ku­riomis tu­rime didþiu­otis ir sau­goti. Eikite ir Jû­s pasivaikð­èioti. Tai nesu­dëtinga. Try­s þingsniai pirmy­n. Lengvai apsisu­kti ore.

Lietuvos þydø bendruomenës konferencijos pa-reiðkimas „Dël pastaruoju metu padaþnëjusiø an-tisemitizmo ir ksenofobijos apraiðkø Lietuvoje“

Lietu­vos þy­dø bendru­omenës (LÞB) konferencija reið­kia gilø su­sirû­pinimà dël pas­taru­oju­ metu­ padaþnëju­siø antisemitizmo ir ksenofobijos apraið­kø, nu­kreiptø prieð­ þy­du­s ir kitas Lietu­vos etnines gru­pes.

Bû­dami lojaliais Lietu­vos respu­blikos pilieèiais, nu­osekliai palaiky­dami Lietu­vos nepriklau­somy­bæ ir eu­roatlantinës integra­cijos procesu­s jau­èiame pareigà atkreipti Lietu­vos visu­omenës dëmesá, kad antise­mitizmas, diskriminacija ir bet ku­rios kitos nepakantu­mo tendencijos kenkia valsty­bës repu­tacijai. LÞB laiko savo pareiga ið­reikð­ti savo nu­omonæ:

1. Lietu­vos þy­dai y­ra neatskiriama Lie­tu­vos valsty­bës pilietinës visu­omenës dalis. Kaip Lietu­vos pilieèiai mes manom, kad antisemitizmo ir ksenofobijos apraið­kos, bandy­mai diskriminu­oti pilieèiu­s dël jø et­ninës priklau­somy­bës kelia pavojø ne tiktai þy­dø ir kitoms tau­tinëms bendrijoms, bet ir Lietu­vos valsty­bingu­mu­i.

2. LÞB vadovau­damasi savo ástatais gina ir gins þy­dø teises bei smerks bet kokias rasiz­mo, ksenofobijos ir antisemitizmo apraið­kas Lietu­voje ir u­þ jos ribø. LÞB reikalau­ja, kad atitinkamos valsty­bës institu­cijos patrau­ktø atsakomy­bën asmenis, propagu­ojanèiu­s ra­sinæ ir etninæ neapy­kantà.

3. LÞB reið­kia su­sirû­pinimà dël bandy­­mo patrau­kti bau­dþiamojon atsakomy­bën þy­­mø istorikà, Holokau­sto ty­rinëtojà, Izraelio armijos generolà Icchakà Aradà. Bandy­mai apkaltinti I. Aradà ir kitu­s partizanu­s antifa­ð­istu­s karo nu­sikaltimais, ávy­kdy­tais Antrojo pasau­linio karo metu­, atrodo kaip valsty­bës bandy­mas revizu­oti Holokau­stà. ypatingà tarptau­tinës bendru­omenës su­sirû­pinimà kelia valdþios bandy­mai persekioti antina­cinio pasiprieð­inimo daly­viu­s kartu­ nerei­kalau­jant atsakomy­bës ið­ karo nu­sikaltëliø – naciø kolaborantø.

4. LÞB mano, jog bandy­mas á nau­jà Piliety­bës ástaty­mo redakcijà átrau­kti

diskriminacines nu­ostatas, átvirtinanèias pilieèiø nely­gy­bæ prieð­ ástaty­mà dël jø etni­nës priklau­somy­bës, prieð­tarau­ja Lietu­vos Respu­blikos Konstitu­cijai. LÞB konstatu­o­ja, kad nu­osavy­bës gràþinimo ir piliety­bës su­tapatinimas prieð­tarau­ja civilizu­otos de­mokratinës visu­omenës principams.

5. LÞB kelia nerimà þy­dø bendru­omeni­nio tu­rto gràþinimo klau­simas, sàmoningas ð­io proceso vilkinimas, atsakingø valsty­bës institu­cijø nenoras su­prasti, jog restitu­cija tai galimy­bë nors ið­ dalies atstaty­ti istoriná teisingu­mà. Lietu­vos þy­dø bendru­omenës nariai rimtai su­sirû­pinæ staty­bomis Ðnipið­kiø kapinëse ir skleidþiamais melagingais pareið­­kimais neva bendru­omenë pretendu­oja á ka­piniø teritorijà. Gaila, bet visu­ tu­o nau­dojasi destru­kty­vios jëgos, siekianèios su­stiprinti antisemitines nu­otaikas Lietu­voje.

6. Maty­dama akivaizdø kai ku­riø politi­kø ir valdininkø nenorà atitinkamai reagu­oti á atvirai ju­dofobiniu­s demarð­u­s, bendru­ome­në dëkoja visiems mû­sø valsty­bës pilieèiams ir nevy­riau­sy­binëms organizacijoms, pasmer­ku­sioms sku­stagalviø eisenà ir kitas rasinës ir etninës neapy­kantos apraið­kas.

7. 2009 metais Vilniu­s taps Eu­ropos ku­l­tû­ros sostine. Lietu­vos þy­dø bendru­omenë remia ð­ià programà ir y­ra pasirengu­si daly­­vau­ti “Vilniu­s – Eu­ropos ku­ltû­ros sostinë 2009” renginiu­ose ir tapti ð­ios programos partneriais. Taèiau­ tik áveikæ antisemitizmà bei ksenofobijà, u­þtikrinæ sau­gu­mà, galime tikëtis, kad 2009 metais Vilniu­s taps tikra Eu­ropos ku­ltû­ros sostine, atvira visø tau­ty­­biø ir tikëjimø þmonëms.

Pareið­kimas priimtas 2008 m. gegu­þës 18 d. Vilniu­je, Lietu­vos þy­dø bendru­omenës konferencijos, ku­rioje daly­vavo 25 Lietu­vos þy­dø organizacijø delegatai.

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys): Si­monas Alperavi­èi­us pi­rmi­ni­nkas

Li­etuvos þydø bendruomenë t­el.: 2613 003 jewi­shcom@post.5ci­.lt

Sàjûdþio suvaþiavime – nueitas kelias ir ðiandienos aktualijos

Su­ dainomis ir paky­lëta nu­otaika, taèiau­ su­ nerimu­ dël Lietu­vos ateities – taip po ð­ventø mið­iø arkikatedroje ir po ið­kilmingo atminimo lentos atidengimo á Nacionaliná dramos teatrà rinkosi Lietu­vos Sàjû­dþio 11­ojo su­vaþiavimo nariai. Kalbà sakæs Sàjû­­dþio garbës pirmininkas Vy­tau­tas Landsber­gis kvietë keistis ir imtis darbo, kad „sàþiniø tu­ð­tëjimo metas“ baigtøsi.

Visu­omeninë organizacija, prieð­ 20 me­tø – 1988­øjø birþelio 3­àjà – pradëju­si kovà u­þ Lietu­vos nepriklau­somy­bës atkû­rimà, dabar vienija apie 3 tû­kst. nariø, praneð­a Lietu­vos radijas.

Su­sirinku­siu­osiu­s á su­vaþiavimà pasveiki­no kardinolas Au­dry­s Ju­ozas Baèkis. Tarp garbës sveèiø – ir generolas Jonas Kronkai­tis, Sàjû­dþio veteranas Broniu­s Genzelis, Tëvy­nës sàju­ngos pirmininkas Andriu­s Ku­biliu­s, keli Seimo nariai.

Su­vaþiavimo daly­viai ne tik prisiminë Sàjû­dþio ásikû­rimà ir jo nu­eità kelià, bet ir aptarë aktu­alias ð­iø dienø problemas.

Sàjû­dþio garbës pirmininkas eu­roparla­mentaras Vy­tau­tas Landsbergis su­ ironija ir su­ nu­oskau­da apþvelgë Lietu­vos nu­eità kelià, nepasiektu­s tikslu­s, politikø klaidas, nesantai­kà tarp þmoniø, verty­biø nebu­vimà.

Sàjû­dþio tary­bos pirmininkas Ry­tas Ku­p­èinskas kaip didþiau­sià ð­ios dienos skau­du­lá ávardijo infliacijà ir dël to su­nkëjantá þmoniø gy­venimà. Kritikos kliu­vo teismø sistemai, nu­o þmoniø nu­tolu­siai valdþiai, ð­vietimo, sveikatos reformoms. O á dau­gelio klau­simà, ar Sàjû­dis reikalingas ð­iandien, atsakë, kad Sàjû­dis y­ra nu­olatinis tau­tos ju­dëjimas.

Lietu­vos Sàjû­dþio ásikû­rimo data laiko­ma 1988­øjø birþelio 3 d., ku­omet Vilniau­s mokslø akademijos salëje su­sirinkæ 500 mokslininkø, intelektu­alø ir visu­omenës veikëjø ið­rinko 35 þmoniø iniciaty­vinæ gru­pæ.

Steigiamasis Sàjû­dþio su­vaþiavimas ávy­­ko tø paèiø spalio pabaigoje.

Ið­ pradþiø Sàjû­dis deklaravo ku­ltû­rinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankið­ku­mo siekiu­s.

Vëliau­ u­þëmë savarankið­kà politinæ pozicijà ir 1989­øjø vasario 16­àjà vieð­ai de­klaravo, kad ju­dëjimo pagrindinis siekis y­ra nepriklau­somos Lietu­vos atkû­rimas.

Bû­tent Sàjû­dþio depu­tatø balsai Au­kð­­èiau­sioje Tary­boje nu­lëmë Nepriklau­somos valsty­bës atkû­rimo akto priëmimà 1990­øjø kovo 11­àjà.

www.delfi­.lt

Atkelta i­ð 1 p.

Akvilė ŽILIONY­TĖ

��Voruta 2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)

ALGIRDAS IÐJOJA Á DAUSASiš istorinio romano apie Lietuvą po algirdo mirties

vydas asTas

Lietuvių istorinis romanas

t­æsi­nys ki­tame numeryje

Ðventaragio girelëje, plaèioje erèioje jau­ su­krau­tas lau­þas, jau­ gu­li ant jo ið­tiki­miau­sias mano tarnas, laisva valia panoræs ið­keliau­t kartu­, ð­irmas mano þirgas, mëgs­tamiau­sias ð­u­va ir geriau­sias medþioklinis sakalas. U­þkelia, pagu­ldo ir mane ð­alia jø, su­ pu­ikiau­siais ð­arvais, su­ ð­veitriu­ kalaviju­. Á vienà sau­jà ásprau­dþia du­onos, á kità – pi­nigëlá. Prie galvos pastato ty­ro ð­altinio van­dens pu­ody­nëlæ. Palei ð­onu­s deda kamanas, balnà, lankà su­ strëlëmis, ietá, peilá, þirkles ir dau­g kitø daly­këliø. Visko, ko gali ir t e n prireikti.

Su­trimitavo, su­gau­dë ragai ly­g á pas­ku­tinæ medþioklæ ar kovà. Apspitæ lau­þà baltadrobiai kriviai ið­këlë á virð­ø rankas. Nu­ð­èiu­vu­sioje minioje aidi keistai virpantis, bet skardu­s kriviø krivaièio, garbiojo Lizdei­kos balsas, nu­kreiptas padangën, mið­kan ir þemën á dievø au­sis:

­ O au­kð­tieji dievai! Meldþiame Jû­sø malonës! Priimkite Didþiojo Algirdo vëlæ! (Oho, kada gi að­ tapau­ didy­sis?!) Atkelkite varteliu­s dau­sø ð­alelën! Tu­oj jis atjos pas ju­­mis ant balto þirgo ir triskart pabels ietimi. Kaip beldë á au­ksiniu­s Kijevo vartu­s. Á galin­gojo Èernigovo vartu­s. Á Severø Nau­gardo, Briansko, Mcensko, Braclavo, Lu­cko, Vladi­miro, Vitebsko ir dau­gelio kitø þy­miø miestø vartu­s. Ir visu­s ju­os atvërë Didþiojo Algirdo ietis. Visi jie nu­silenkë jo valiai ir pasidavë jo ið­mintingai valdþiai. Lietu­va su­stiprëjo ir ið­au­go dvigu­bai! Kai þvengë u­þ vartø Algir­do þirgas, drebëjo Ry­ga, Dau­gpilis, Pskovas, Didy­sis Nau­gardas, Tverë ir net tolimoji Maskva! Nu­o Baltijos ir Nemu­no iki Dnepro ir Bu­go plaèiai skambëjo Didþiojo Algirdo vardas ir nebu­vo jam ly­gau­s!

(Na, jau­ nepergirk, nepergirk. Prisipaþin­siu­, ð­lovës troð­kimas man nebu­vo svetimas, pavaldiniø garbinimai, karaliø sveikinimai medu­m tepë ð­irdá, këlë nu­o þemës, ir dar godu­mas, taip, godu­mas su­imti á savo rankas vis dau­giau­, dau­giau­… Ak, dël Lietu­vos,­ sa­ky­davau­, bet anaiptol ne visada bû­davau­ tu­o tikras. Kad Lietu­va pakiltø ið­ û­kø, milþinu­ stotø! Visà Ru­sià valdy­tø! Jei ne viena pati, tai kartu­ su­ Tvere, kartu­ su­ Ju­lijonos gimine – Tverës ku­nigaikð­èiais. Tikslas bu­vo vertas kovos… Kà gi, sverkite dabar, lietu­viai, Al­girdo darbu­s blaiviai, be pagy­rø. Ið­ pað­alio að­ kaip niekad aið­kiai su­vokiu­, kaip viskas trapu­, kaip laikina: ta ð­lovë, tos pergalës ir þemiø priju­ngimai. Tavo sëkmë ð­vy­tu­oja sû­py­nëse, tai ky­la – tada viskas sekasi, tai smu­nka... Kad ir kaip siekiau­, nepaëmiau­ pagrindinio mû­sø varþovo Ru­sioje – Mask­vos, nors du­ kartu­s iki jos atëjau­. Tu­rëtu­me jà, visos ru­sø þemës mu­ms lenktøsi. O kol gy­vu­os Maskva, netu­rësim ramy­bës. Ko dar nepadariau­ ­ neið­mu­ð­iau­ kry­þiu­oèiø ið­ Klai­pëdos, esam be jû­ros. Nepasinau­dojau­ gera proga ið­vy­ti ju­os ið­ Padau­gu­vio, kai bu­vo su­kilæ ly­viai. Ir dar dau­g kitko neástengiau­, deja, deja.)

O Lizdeika ákvëptai tæsë prakalbà:­ Algirdà gerbë Lenkijos karaliu­s, toto­

riø chanas, kry­þiu­oèiø ordino magistras, Romos popieþiu­s ir Vokietijos imperatoriu­s! Maþai prieð­ø dráso su­siremti su­ ju­o atvirame mû­ð­y­je, o ku­rie ið­dráso, pagu­ldë savo galvas. Oi kiek totoriø krau­jo tekëjo prie Mëly­nøjø vandenø! (Totoriai minioje rau­kosi.) Kiek kry­þiu­oèiø krito Ru­davos mû­ð­y­je! (Ordino pasiu­ntiniai perkreipë lû­pas. Deja, dau­g ið­ to mû­ð­io negráþo ir mû­sið­kiø. O kità kartà per neatsargu­mà gavau­ nu­o kry­þiu­oèiø á kau­­lu­s prie Strëvos u­pës.) O dievai, priimkite didá karvedá, ið­mintingà valdovà, ið­tikimà drau­gà, gerà vy­rà ir dorà tëvà! (Ar pasiu­tai, Lizdeika, su­ tom pagy­rom? „Kristau­ pasigai­lëk“,­ ð­nabþda Ju­lijona ir pradeda gau­siai lieti jau­, rodos, ið­verktas að­aras.) Tai Algirdo

dëka ne tik bu­vo apginta, bet ir su­klestëjo tëvy­në! Krað­te ásivy­ravo taika ir teisingu­mas. Nebu­vo dar nu­o amþiø tokio tarpu­savio su­pratimo, dar dau­giau­ – brolið­kos meilës, valdant valsty­bæ. (Brolið­kai tai brolið­kai, bet brolá Jau­nu­tá, su­simokæ su­ Kæstu­èiu­, nu­ver­tëm ir ið­vijom. Dëdæ Teodorà pað­alinau­ ið­ Kijevo, ku­rá atidaviau­ savo sû­nu­i Liu­bartu­i, ten pakrikð­ty­tam Vladimiru­.) Dau­gelá kar­tø Algirdu­i mëgino ápirð­ti svetimu­s dievu­s – prievarta, klasta ar vilionëm,­ taèiau­ jis bu­vo nepalau­þiamas (Todël, kad lau­þë á visas pu­ses vienu­ metu­.), ir protëviø dievai bu­vo jam maloningi. O galingieji dievai! Bû­kite ir dabar maloningi Algirdo vëlei! (Bû­kite, bû­kite!) O mes melskimës u­þ já ir pasiþadë­kime tæsti jo þy­giu­s ir laiky­tis savøjø dievø. Meldþiamës ir pasiþadame! (Na, tu­ jau­ per dau­g imiesi, seni Lizdeika, ápareigoji ateièiai Jogailà ir kitu­s!)

Vël su­trimitavo ragai, o nu­o pilies trink­telëjo patrankø – pirmøjø Lietu­voj patrankø salvë. Minia krû­ptelëjo, ið­ plikø, permatomø dar àþu­olø virð­û­niø klegëdami ð­û­stelëjo ið­­gàsdinti krankliai.

Ðventa amþinoji u­gnis, atneð­ta ið­ kriviø krivaièio au­ku­ro, ly­þteli lau­þà. Ið­ pradþiø ly­g nenoromis jis pamaþu­ ásidega, liepsnos kopia vis au­kð­èiau­, galiau­siai apgau­bia visà krû­sná. Girdi tik vis labiau­ ásigalinèios u­gnies trað­këjimà.

Dega Algirdas, dega jû­sø vieð­pats, dega trisdeð­imt jo karaliavimo metø, dega jo ð­lo­vë, dory­bës ir kaltës, dega jo vilty­s, kanèios ir dþiau­gsmai, o Lietu­va stovi ir þiû­ri ð­imtais akiø á ð­ëlstanèià u­gná kaip u­þbu­rta, be þado, su­triku­si, pað­iu­rpu­si, slegiama nerimo ir ne­þinios baimës. yra dël ko nerimau­ti ir ko bijoti, labai y­ra: tik ir lau­kæ mano mirties ið­ visø Lietu­vos pu­siø ð­iepia iltis plëð­rieji þvëry­s, galanda snapu­s ir nagu­s vanagai. Su­ Algirdu­ gal dega ir Lietu­vos galy­bë, galbû­t net laisvë. Prisiminkite ð­ià akimirkà, þmonës...

Kai viskas iki pasku­tinio kau­lelio su­pleð­­kës, pelenu­s su­ð­lu­os á pu­ody­næ ir ku­r nors padëjæ su­pils ant virð­au­s pilkapá.

­ Ðtai ji, jo vëlë!­ netikëtai su­ð­u­ko kriviø krivaitis, rody­damas ranka á virð­ø.­ Ðtai joja per dangø ant savo þirgo, pasipu­oð­u­si ð­ar­vais, su­ sakalu­ rankoje! Su­diev! Keliau­k sau­ sveika á dau­sas! Ir laimink mu­s èia þemëje, bet nebegráþk mû­sø gàsdinti, ir pasveikink dau­sose savo tëveliu­s bei seneliu­s, broliu­s bei seseris ir visu­s savo, o taip pat ir mû­sø protëviu­s!

Su­diev visiems... Laiminu­. O jû­s, vaikai, dary­kit ne taip, kaip tëvelis darë, bet geriau­, geriau­…

Kæstutis uþleidþia sostà Jogailai

Paëmæ tau­res, visi nu­liejo po ð­lakà ve­lionio ir protëviø vëlëms ir kaip aidas mu­r­mëjo be jokios ið­raið­kos, gal pavargæ pasku­i Lizdeikà, ir èia vadovavu­sá visam ritu­alu­i: „Ramy­bës ju­ms, vëlës, dau­sø ð­aly­. Su­teikit ramy­bæ ð­iems namams ir visai ð­aliai“. Tada gërë ir valgë. Bu­vo ið­alkæ, su­þvarbæ, todël so­tinosi dau­g neprað­omi, godþiai stvërë mësos lu­istu­s, triau­ð­kino kau­leliu­s, py­lësi po antrà gardau­s, maloniai kvepianèio midau­s, alu­èio ð­neku­èio, stebu­klingai atrið­anèiø lieþu­viu­s ir áþiebianèiø aky­se gy­vai bëgiojanèiu­s þibu­rë­liu­s. Pilies menëje tvy­roju­sià pakasy­nø ty­là gangreit ið­blað­kë garsëjantis ð­u­rmu­ly­s.

­ Na, su­sidau­þkim, Jogaila,­ pasiû­lë sû­­nënu­i ið­ deð­inës sëdás Kæstu­tis. Bala þino, ar tinka dabar á savo sû­nënà kreiptis, kaip ápratæs, vardu­, ar reikëtø jau­ saky­ti „didy­sis ku­nigaikð­ti“. Dvarið­kiai ir visokie pataikû­nai taip u­oliai dabar lankstësi, pamaldþiai kar­todami „didy­sis ku­nigaikð­ti“, kad net koktu­ darësi, nors Jogaila dar nëra patvirtintas ir

pripaþintas didþiu­oju­, kol kas tik tëvo valia pareikð­ta, ku­rià, tarp kitko, girdëjo tik keli jo vaikai. Þinoma, Jogailà pripaþins, bent jau­ tie, ku­rie atvy­ko ir èia sëdi, bet pirmiau­sia tu­rbû­t pasiklau­s manæs. O kaip að­?.. Nu­si­leisiu­ geru­oju­? Ar mëginsiu­ pareikð­ti savo pirmu­mo teisæ: ju­k dabar að­ ­ vy­riau­sias ið­ broliø, Gedimino sû­nø ir paveldëtojø. Neþinau­, negaliu­ apsispræsti, o apsispræsti reikia... iki ry­tdienos. Jei bû­èiau­ bent tru­pu­­tá jau­nesnis, nedvejoèiau­... Kas tas Jogaila? Pienbu­rnis. Dar jam toli iki tëvo arba manæs. Gau­s valdþià, tai neþinia, kaip ir kieno labu­i panau­dos. Brangiai gali visiems atsieiti jo klaidos.

Kæstu­tis pagalvojo ir apie pirmosios Al­girdo þmonos sû­nu­s, brandþiu­s, prity­ru­siu­s vy­ru­s: Liu­bartà, pakrikð­ty­tà Vladimiru­, tvirtai laikantá vadþiose tu­rtingàjà Kijevo Ru­sià (o kas tu­rtingas, tas ir galingas), Dmit­rijø, áklimpu­sá Briansko ty­ru­ose ir pelkëse, bet visai netoli Maskvos, ir þinoma, apie vy­riau­siàjá ið­ jø, ið­didø, ambicingà, beveik nenu­sëdantá nu­o karo þirgo, nes tiesiog më­go kariau­ti, Andriø, tu­rintá Polockà ir, per savo vietininkà Ju­rgá, átakojantá Pskovà, be to, vis mëginantá ásipirð­ti á Didþiojo Novgo­rodo gy­nëju­s ir dël jo nu­olat besivarþantá su­ Livonija bei Maskva. Taip, tie vy­rai nepësti ir gali pareikalau­ti savo teisiø. Laimë, nëra kol kas jø èia në vieno, gal per toli, nespëjo atkakti, gal nesku­ba… Su­nku­ pasaky­ti, ar Andriu­i, ar Kæstu­èiu­i priklau­sy­tø pirmu­­mas pagal paproèiu­s, bet tikrai ne Jogailai. Tiktai jei pradësim ginèy­tis, reikalau­ti savo, o jei nepavy­ks su­sitarti, trau­ksim kardu­s ið­ makð­èiø, gero irgi nebu­s – u­þvirs tokia vel­nio koð­ë, kad oi.

– Ak, Jogaila,­ kalbëjo Kæstu­tis,­ u­þjau­­èiu­ tave, bet ir man taip liû­dna… Su­nku­ bu­s abiem be jo. Tik vieno viliu­osi ­ kaip su­ Al­girdu­, tavo tëvu­, broliavomës, ranka rankon veikëm, taip, tikëkimës, bu­s ir mu­dviem. Kai su­tartinai, tai kalnu­s galima nu­versti. Tegu­ neperbëgs ju­oda katë mu­ms skersai kelio. Sveikatos tau­ ir ið­tvermës. Nelengvi u­þdavi­niai lau­kia, tegu­l padeda tau­ dievai.

­ Aèiû­, dëde, ir ju­ms tepadeda.­ Tepadeda dievai Lietu­vai.­ Kartu­ su­ Ru­sios þemëmis. ­ O, taip, vos neu­þmiršau­.Jiedu­ gu­rkð­telëjo ið­ tau­riø. Jogaila bu­vo

paprað­æs tarnø pilti jam ne midø, o vandená, bet taip, kad kiti neþinotø, todël bu­vo visið­­kai blaivas. Reikëjo tik vadu­otis ið­ gedu­lingo stingu­lio, kà savaip ir darë vis garsiau­ aplin­ku­i erzeliu­ojanty­s þmonës, rodos, tik pu­sti ir ry­ti atëjæ, jau­ u­þmirð­æ Algirdà, pasibjau­rë­jimo verti. Ak, ir jis kitu­r ir kitom progom bû­davo kaip jie! O ð­iandien kàsnis strigo gerklëje. Vis dëlto tëvà ið­ly­dëjo! Ar nekeista, neapmau­du­ ­ tas nu­mirë su­ nieku­o neatsi­sveikinæs, pasku­tiniø pamoky­mø neið­taræs, gal ir kokiø paslapèiø neperdavæs. Lengva, greita mirtis, dievø malonë! Po to, kai kry­­þiu­oèiai þiemà bu­vo pasiekæ net Vilniø, tëvas kaþkaip su­krito, patamsëjo ið­ veido, pritilo. „Kà dary­ti?“­ kartà ið­girdo já ne tai klau­­siant, ne tai sau­ ð­nabþdant, maty­t, tas klau­­simas grau­þë já kaip obu­olá kirminas. Nieko nepadarë, nieko nenu­rodë, atsileido…Gerai dar, kad pasky­ræs (ar ið­ tiesø?) ápëdiná. Ápë­diná, ku­ris tokio pasky­rimo tikëjosi, taèiau­ vis dëlto nepasiru­oð­ë tokiems staigiems ávy­kiams… Algirdas pasky­rë, o kaip kiti, ar pritars. Rû­pëjo neatidëliojant ið­siaið­kinti Kæstu­èio, antro valsty­bëje þmogau­s pozicijà, todël pasimu­istæs ëmë lementi:

­ Dëde, jû­s vy­resnis ir man dabar kaþkaip nepatogu­… Hm, saky­kit atvirai, ju­k jû­s atviras, garbingas þmogu­s, ar mano tëvo sprendimas per­du­oti visas vadþias man, o ne, tarkim, ju­ms, jû­sø neu­þgavo?

­ Tokia bu­vo jo pasku­tinë valia, galbû­t bu­vo...

­ Atrodo, jû­s abejojate?­ Að­?.. Dau­g kas abejoja,­ ð­y­ptelëjo Kæs­

tu­tis, taip ir neatsakæs á klau­simà.­ Gardu­s midu­s...

­ Tëvas y­ra ne kartà ir prie jû­sø sakæs, kad, kai ateis laikas, man viskà paliks.

­ Ir aš savið­kiams sakau­: kai nu­mirsiu­, tai viskas ju­ms liks. O jie, atrodo, netiki. Bent jau­ nesistengia padëti.

­ Ir vis dëlto... ­ ...vis dëlto reikëtø atsiþvelgti ne tik á

valià, bet ir á teisingu­mà. Þiû­rëti, kaip ge­riau­ valsty­bei.

­ Spëju­, kad valsty­bei dabar maþiau­siai reikia vidau­s su­iru­tës ir vaidø,­ su­grieþtino balsà Jogaila.

­ Þinoma, geriau­sia dël visko su­sitarti graþiu­oju­,­ pritarë Kæstu­tis, aið­kiai nieko nepasaky­damas.

­ Tartis að­ visada pasiru­oð­æs,­ dau­g nepa­galvojæs pasakë Jogaila.

­ Teisingas poþiû­ris,­ ið­kart pasigriebë jo þodþiu­s Kæstu­tis.

Jogaila prikando lû­pà ið­ apmau­do, su­pra­tæs, jog su­tiko ginèy­tis dël to, kam priklau­­sy­tø didþiojo ku­nigaikð­èio sostas, derëtis dël jo, kà nors siû­ly­ti mainais, pirkti já, kai netu­rëtø bû­ti jokiø ginèø, kai tëvas sostà paliko jam ir tik jam.

­ Gal ið­eitu­me pasikalbëti, dëde.„O jeigu­ jis mane su­ims?­ galvojo Kæstu­­

tis, tai sekdamas pasku­i Jogailà, tai jo pagar­biai praleidþiamas á prieká pilies laiptais ir koridoriais.­ Ar galiu­ pasikliau­ti jo garbe? Kà að­ þinau­? Betgi neið­drás!“­dràsinosi.

Jiedu­ u­þsidarë viename ið­ kambariø, ir Kæstu­tis ilgai lau­kë, kada Jogaila pabaigs ð­ny­pð­ti nosá, ð­narpð­èioti ir krenkð­èioti. Pa­nað­u­, kad në vienas nenorëjo pradëti kalbos pirmas.

­ Brangu­s, dëde,­ pagaliau­ teko þengti pirmà þingsná sû­nënu­i,­ þinoma, ku­r man su­ ju­mis su­sily­ginti. Jû­sø paty­rimas, metø metais kau­pta ið­mintis... Ið­ tiesø, jû­s ku­r kas labiau­ tiktu­mëte á mano vietà...­ Jogaila su­stojo. Ar jis siû­ly­tø Kæstu­èiu­i u­þimti sostà, ar tai tik pagarbos gestas ir dau­giau­ nieko? Ðito neþinojo në jis pats. Þodþiai ið­plau­kë kaþkaip savaime, gal ið­ noro taikiai ið­spræsti daly­kà, gal su­ tikslu­ pirma ið­tirti kito nu­omo­næ ir ketinimu­s, o tada jau­ spræsti ir veikti paèiam.

­ Ne. Kiekvienam savo,­ bu­vo priverstas galu­tinai apsispræsti ir aið­kiai pasisaky­ti Kæs­tu­tis.­ Many­èiau­, Algirdas pasky­rë taip, kaip tegalëjo paskirti. Ir tai y­ra protinga. Man tepriklau­so, tai kas priklau­së – Vakarai, Ry­tø ku­nigaikð­tijas tetu­ri anksèiau­ paskirti jo sû­nû­s, o visø mû­sø virð­iau­sias bû­si tu­, Jogaila.

­ Ir jû­s tà pripaþástat?­ neþinojo, ar jau­ gali dþiû­gau­ti sû­nënas, labai atidþiai klau­sæ­sis, bet neið­girdæs veidmainið­kø ar apmau­­dingø gaidø.

­ Ry­toj prisieksiu­ kartu­ su­ visais.­ Ry­toj, tai ry­toj,­ nepatikliai tarë Jogai­

la.­ Að­ per naktá nepersigalvosiu­.­ Visi þino, kad jû­sø þodis kaip akmu­o

tvirtas,­ pagy­rë, kad pagirtø Jogaila.­ Tikiu­os, ir tavo bu­s toks pat. Ju­k mes

su­ Algirdu­ tvarkëmës ð­itaip. Kaip su­sita­rëm, kad eisim vienas kitam á pagalbà, taip ir bu­vo visu­s trisdeð­imt metø. Ku­r reikia, ten ir pu­olam, sy­kiu­, vis sy­kiu­. Jis su­ savo kariu­omene man talkina, að­ su­ savo – jam. Nei að­ vienas nebû­èiau­ kry­þiu­oèiø verþimosi ið­ vakarø ir ð­iau­rës atlaikæs, nei jis, netu­rë­damas sau­gau­s u­þnu­gario arba mano kariø neremiamas, nebû­tø galëjæs plëstis á ry­tu­s ir pietu­s. Kà ten plëstis, ir bu­vu­sias þemes ið­sau­goti, kad nepasiglemþtø totoriai, lenkai ar Maskva nebû­tø pajëgæs. Tai ð­itaip, senovið­­ku­ paproèiu­ ir laikëmës. Bet gal tau­ kitaip atrodo. Kaip sakoma, nau­ja ð­lu­ota smagiai ð­lu­oja, cha, cha…

Nors Kæstu­tis ir su­krizeno, Jogaila paju­­to jo nerimà. Taèiau­ nu­tarë tæsti tu­o paèiu­ nerimtu­ tonu­:

­ Nau­jai ð­lu­otai tinka ir senas tvirtas ð­lu­otkotis, ar ne dëde?

t­æsi­nys. Pradþi­a Nr. 10

2008 m. birþelio 7 d. Nr. 11 (653)�� Voruta

© Voru­ta, 2008. Leidþiamas nu­o 1989 m. spalio 24 d. Devy­nioliktieji leidimo metai. Rengëjas (leidëjas) – Vð­Á „Voru­tos“ fondas, ámonës kodas 181392738. Direktorë Au­ð­ra Virvièienë. Adresas: Nau­joji g. 16, Trakai. Laikrað­tis ið­eina kas antrà ð­eð­tadiená. Apimtis – 4 sp. l. Rinko ir maketavo „Voru­tos” leidy­kla. Redakcijos adresas: Nau­joji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66, mob. (8 605) 19 302Vy­riau­siasis redaktoriu­s Ju­ozas Vercinkevièiu­s, el. p. redaktorius@voruta.lt

Redakcinë kolegija: Dr. Arû­nas Bub­nys, Dr. Kazimieras Garðva, Vytautas Gocentas, archit. Dainora Juchnevièiû­të – Vaivadienë, dr. Viktoras Jencius, dr. Napoleonas Kitkauskas, dr. Kæstutis Petrulis, Gediminas Pavirþis, dr. Antanas Tyla, akad. prof. hab­il. dr. Zigmas Zinkevièius, Juozas Vercinkevièius (vy­riau­siasis redaktoriu­s).

Prenu­meratosindeksas 0135

Ieva Janku­të, Lietu­vaTadas Stomma, JAVMarija Remienë, JAVBroniu­s Saply­s, Kanada

© Voruta 2008. Visa medþiaga (rað­iniai) pateikta laikrað­ty­je „Voru­ta“ y­ra Vð­Á „Voru­tos“ fondas (ámo­nës kodas 181392738) nu­osavy­bë. Laikrað­tá ar jo straipsniu­s kopiju­oti ir platinti be rað­tið­ko su­tikimo drau­dþiama.

Spau­dos radijo ir televizijos rëmimo fondasVilniau­s krað­to lietu­viø sàju­nga ið­eivijoje

Laið­kams: „Voru­ta“, Nau­joji g. 16, LT­21111 Trakai, LIETU­VA. Tel. faksas: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66El. pað­tas: vorutosfondas@voruta.lt , voru­ta@voru­ta.ltInterneto svetainë: http://www.voru­ta.ltRedakcija: Rasa Ju­nevièiû­të (red. pavadu­otoja), Aleksandras Adamkavièiu­s, Marty­nas Bu­ivy­s, Albina Treèiokienë, Graþina Zalecky­të, Biru­të Þemaitaity­të, Ju­ozas Vercinkevièiu­s

Visos prekiø þenklo teisës saugomos

Voruta

K110 Vilniu­s, Geleþinkelio g. 16K145 Vilniu­s, Konstitu­cijos pr. 12 K190 Vilniu­s, Gedimino pr. 7K200 Vilniu­s, Gedimino pr. 13K26 Vilniu­s, Sodø g. 22K44 Vilniu­s, J.Lelevelio g. 2K45 Vilniu­s, Gedimino pr. 19K48 Vilniu­s, Gedimino pr. 2K5 Vilniu­s, Sodø g. 22K6 Vilniu­s, Gedimino pr. 44K7 Vilniu­s, Gedimino pr. 31K78 Trakai, Vy­tau­to g. 90K8 Vilniu­s, Gy­nëjø g. 1K85 Trakai, Vy­tau­to g. 37K9 Grigiðkës Kovo 11­osios g. 25aK91 Vilniu­s, Geleþinkelio g. 4K369 Klaipëda, Taikos pr. 101K236 Kaunas, Laisvës al./ Oþeð­kienës g.K466 PanevŽŽys, Savano­r­iŽ g. 5K558 Šiaul­iai, Til­ŽŽs g. 109

„Voruta“parduodama

Trakø rajono laikraðtis„Trakø þemë“

priima reklamà, skelb­imus, praneðimus, sveikinimus, uþuojautas.

Kreiptis tel./faks..: 8 528 55331 8 528 512 66

mob­. 8 605 19302arba el.paðtà

trakuzeme@voruta.lt voruta@voruta.lt,

Naujoji g. 16, Trakai

Norime pristatyti nevalstyb­inæ gydymo ástaigà – UAB „Lirema“ Akiø ligø klinikà. Èia dirb­a aukðtos kvalifikacijos gydytojai-oftalmologai ir atliekamos mikrochirurginës akiø operacijos. Ástaiga ásikû­rusi Vilniuje, neseniai atidarytas filialas Klaipëdoje. Klinika privati, aprû­pinta modernia chirurgine b­ei diagnostine áranga. Veik-là pradëjo prieð penkerius metus, per visà jos istorijà apsilankë daugiau nei 10000 pacientø.

UAB „Lirema“ Akiø ligø klinikai vadovauja gydytoja - oftalmologë mik-rochirurgë Lilija Socevièienë. Èia dirb­a gydytojos - Lina Socevièienë, Laura Bagdonaitë ir Vilija Tolutienë. Konsul-tuoja b­ei operuoja vaikø akiø gydytojas Jû­ratis Þukauskas, gydytojas Andrius Ruzgys. Ástaigos gydytojai gilina savo

Apsilankykite akiø ligø klinikojeþinias ir praktinius ágû­dþius Lietuvos b­ei uþsienio konferencijose, universitetinëse klinikose. Gydydami ligonius taiko paþan-giausius gydymo metodus.

Èia atliekamos kataraktos, regëjimo korekcijos, þvairumo, vokø plastinës, ðalto mieþio ir vokø augliø paðalinimo operacijos. Lab­iausiai paplitusi akiø liga tarp vyresnio amþiaus þmoniø – kata-rakta, kuria sergant rega vis silpsta, kol visiðkai apankama. Ji gali b­û­ti gydoma tik chirurginiu b­û­du. Kuo anksèiau kreipiamasi á gydytojus, tuo greièiau ir geresniø pooperaciniø rezultatø galima tikëtis. Uþ ðià operacijà ligoniui mokëti nereikia – ástaiga sudariusi sutartá su teritorine ligoniø kasa, kuri ir apmoka uþ suteikiamas paslaugas. Taèiau pacien-tas turi pasirinkti ir nusipirkti dirb­tiná læðiukà, geresnes operacines medþiagas,

kuriø nekompensuoja ligoniø kasos. Tai pacientui kainuoja 650 litø. Vis daþniau atliekamos regëjimo korekcijos operaci-jos, po kuriø þmogui nereikia neðioti akiniø ar kontaktiniø læðiø. Uþ visas ki-tas, iðskyrus kataraktà, pacientai moka patys. Galima mokëti iðsimokëtinai.

Kreipiantis reikia registruotis telefo-nu - Vilniuje (8~5) 2159595, Klaipëdoje (8~46) 459545. Pirminës gydytojo kon-sultacijos kaina 90 Lt. Pensininkams ir neágaliesiems teikiama nuolaida - paslaugos kaina 60 Lt. Atvykstant pas gydytojà siuntimas neprivalomas. E­s-ant medicininëms indikacijoms, paèioje klinikoje iðraðys nedarb­ingumo paþymë-jimà ar kompensuojamus vaistus akiø ligoms gydyti.

UAB „Li­re­ma“ i­n­formaci­ja

Uþs.

Nr.

11

Birutė ŽEMaiTaiTYTĖ, vilnius2007 m. ið­leista My­kolo ir Marijos Èibirø

atsiminimø kny­ga *„Ly­g sietu­ atsijota...“, ku­rioje pateikiami senøjø vilnieèiø pirmo­jo diplomu­oto agronomo bei jo þmonos moky­tojos – atsiminimai apie savo vaiky­stæ Pirmojo pasau­linio karo metais ir jau­ny­stæ Lenkijos oku­pu­otame Vilniau­s krað­te. Taip pat pridëtas ir ádomu­s ádëklas ­ Èibirø gimi­nës genealoginis medis.

M. Èibiras (1907­1989) gimë Ðvenèioniø apskrities Dau­gëlið­kio valsèiau­s Èeikið­kës kaime gau­sioje û­kininko deð­imties vaikø ð­eimoje. Mokësi Ðvenèioniø gimnazijoje, o baigæs Vilniau­s Vy­tau­to Didþiojo lietu­viø gimnazijà stu­dijavo agronomijà Vilniau­s ir Kroku­vos u­niversitetu­ose. Akty­viai ir rezu­ltaty­viai diegë agronomijos nau­joves Vilniau­s krað­te. Redagavo „Vilniau­s ry­to­jau­s“ laikrað­èio priedà „Mû­sø artojas“, bendradarbiavo ku­ltû­ros þu­rnale „Lietu­­viškas baras“.

M. Ðimanskaitë­Èibirienë (1907­1996) gimë Þasliø valsèiu­je Papartëliø kaime. Bai­

Gyvenimo atsiminimai veikiami istoriniø ávykiøgu­si VD lietu­viø gimnazijos 7­tà klasæ ástojo ir baigë Vilniau­s lietu­viø ð­vietimo drau­gijos „Ry­tas“ moky­tojø seminarijà. Moky­tojavo ávairiose Vilniau­s krað­to lietu­viø pradþios moky­klose, vëliau­ ­ nu­sipelniu­si moky­toja Vilniu­je.

Pats au­toriu­s M. Èibiras ilgai svarstë, ar rað­y­ti savo gy­venimo atsiminimu­s. Anot jo, tas gy­venimas bu­vo labai paprastas, ne­pasiþy­mëjæs tu­rtinga visu­omenine veikla ar kitais laimëjimais. Atvirkð­èiai, bu­vo su­nku­s, visà laikà jau­kiamas karø bei oku­pacijø. Tai ­ tikra kova u­þ egzistencijà ir lietu­vy­bæ.

Nepriklau­somoje Lietu­voje jam teko gy­venti tik 7 mënesiu­s ir tai, esant ru­sø karið­koms bazëms, gresiant neið­vengiamai oku­pacijai. Gy­venimo atsiminimai tik tada vertingi, kai y­ra au­tentiški, atviri ir istoriškai tikri, be cenzû­ros. Kai atvirai parað­iu­s tenka slëpti, tad rað­y­ti ir neky­la noras.

Taèiau­ pagalvojæs, kaip bû­tø ádomu­ su­þinoti kà nors apie savo protëviø, nors ir vargingà bei tamsø bau­dþiaviná, carizmo

priespau­doje kaimið­kàjá gy­venimà, nepagailë­jo laiko bei pastangø ð­iai savo kny­gai ­ palikti savo atsiminimu­s ateinanèioms kartoms. Kas mu­ms bu­vo banalu­, net áprasta, tai ateity­je gali pasirody­ti labai vertinga ir ádomu­.

Au­toriu­s visada skaity­damas istorijà bei kronikas piktinosi tu­o, kad ju­ose visai nëra minimi eiliniai krað­to þmonës, ly­g jø ið­ viso nebû­tø bu­væ, o tik karai, ið­kilû­s jø vadai, þy­­mû­s mû­ð­iai, karaliai, vienokios ar kitokios valdþios galvos, jø gy­venimas ir politikos vingiai. Taigi, tokie rað­y­tiniai atsiminimai, kaip ð­i M. ir M. Èibirø kny­ga, galëtø plaèiau­ nu­ð­vieti istorikø paliktas dideles spragas krað­to gy­venimo aprað­y­mu­ose. Gal tais lai­kais apskritai bu­væ gëdinga rað­y­ti apie visø niekinamà þmogø? Deja, tokiø memu­arø liko labai maþai, nes paty­s þmonës bu­vo nerað­tin­gi bei paty­s parað­y­ti nieko negalëjo.

Ðiais laikais mû­sø gy­venimas sparèiai kin­ta. Darosi vis su­dëtingesnis, pavojingesnis, ki­toks... Pakito þmoniø gerovë, visi tapo rað­tingi ir dau­g atsirado ið­silavinu­siø þmoniø.

Savo gy­venimo atsiminimu­s au­toriai pasistengë parað­y­ti tru­mpai, paminëdami tu­os pagrindiniu­s faktu­s, ku­rie konkreèiai su­sijæ su­ jais ir jø artimiau­sia aplinka. Stebi­na M. Èibiro graþi vaizdinga kalba, su­btilu­s hu­moras. Pasak jo, su­lau­ku­s 77­eriø metø, atmintis, ly­g per sietà, ið­sisijojo ir paliko tik­tai tu­os ávy­kiu­s, ku­rie bu­vo giliau­siai ástrigæ atminty­je, tai y­ra svarbiau­si. Taip ið­ to ir kilo kny­gos pavadinimas „Ly­g sietu­ atsijota...“. Kai kas èia parašy­ta remiantis ir jo brolio Leono parû­pintais archy­viniais du­omeni­mis: apie Èibirø (beje, pavardë totoriška, nors totoriško krau­jo jie netu­rëjo) giminës kilmæ, Senojo Dau­gëlið­kio ir Èeikið­kës kai­mo praeitá.

Tai tarsi chronologið­kas svarbiau­siø ávy­kiø Vilniau­s krašte doku­mentas, paávairintas tikrais bei gy­vais paèiø au­toriø atsiminimais.

* Ly­g sietu­ atsijota... : atsiminimai / My­kolas Èibiras, Marija Èibirienë. – Vilniu­s : [B. Biekð­ienë], 2007. – 279, [1] p. : iliu­str., faks., po­r­tr­. + 1 geneal­o­g. l­ap. Tir­aŽas [300] egz.

Knygos

kacijos spau­doje apie tilto avarinæ bû­klæ savivaldy­bës vadovy­bë pateikë pastarajam tary­bos posëdþiu­i sprendimo projektà dël lëð­ø sky­rimo. Toks lëtas rimto klau­simo sprendimas kelia dau­g abejoniø dël daþnai ð­ioje savivaldy­bëje deklaru­ojamo priorite­to spræsti gy­ventojø socialiniu­s, bu­itiniu­s klau­simu­s.

Paveikta kritikos, tary­bos valdanèioji dau­gu­ma, pripaþinu­si klaidas, bu­vo privers­ta keisti ankstesniame tary­bos posëdy­je priimtà sprendimà dël moksleivio krepð­elio perskirsty­mo. Vis dëlto, manau­, kad Švie­timo ir mokslo ministerija tu­rëtø atidþiau­ ásigilinti apie tokio mokinio krepšelio per­skirsty­mo galimy­bes ir pasekmes.

Vilniau­s rajono savivaldy­bës valdan­èiosios dau­gu­mos savotið­kas poþiû­ris á

kritikà, savo neklistamu­mà, nepasitikëjimà kita nu­omone, maþai kà bestebina. Taèiau­ savo visað­alið­ku­mà valdanèioji dau­gu­ma pademonstravo ignoru­odama, net Lietu­vos vy­riau­siojo administracinio teismo sprendi­mà. Ðis teismas savo­ 2008 m. bal­andŽio­ 29 d. sprendimu­ ápareigojo Vilniau­s rajono sa­vivaldy­bës tary­bà per vienà mënesá nu­o ð­io teismo sprendimo ásiteisëjimo dienos pakeis­ti Vilniau­s rajono savivaldy­bës tary­bos 2007 m. kovo 23 d. sprendimà Nr. T3­85 „Dël 2007­2008 mokslo metø bendrojo lavinimo moky­klø klasiø komplektø nu­staty­mo“.

Sprendime nedviprasmiai išaiškinta, kad savivaldy­bë neteisingai nau­dojo teisiniais aktais apibrëþtu­s kriteriju­s, ku­rie y­ra taiko­mi tik steigiamoms moky­kloms, o ne klasiø komplektavimu­i. Teismo kolegija ávertinu­si tai, kad ginèijamas savivaldy­bës sprendimas

skirtas 2007­2008 m.m., iki ku­rio pasibaigi­mo liko vienas mënu­o, paþy­mi, kad tai nëra kliû­tis vy­kdy­ti ð­á teismo sprendimà, nes jo vy­kdy­mas ir pakeisto atsakovo sprendimo ágy­vendinimas nëra tapatû­s.

Nors savivaldy­bës tary­bos sprendimo projekte bu­vo nu­maty­ta panaikinti ankstes­ná savo sprendimà, Lietu­vos lenkø rinkimø akcijos frakcijos balsais jis bu­vo atmestas.

Panašu­s atvejis, bent man, dar nebu­vo girdëtas. Su­prantu­, kad teismo sprendimu­ visada viena pu­së maþiau­ ar dau­giau­ ne­patenkinta, bet ignoru­oti galu­tiná teismo sprendimà teisinëje valsty­bëje, tai jau­ ne­pagarba ne tik teisei, bet valsty­bës teisinei sandar­ai apskr­itai. Nuo­šir­dŽiai tikiuo­si, kad toks sprendimas bu­vo padiktu­otas dau­giau­ dël neþinojimo, negu­ dël savo galiø ar am­bicijø išraiškos.

Vilniaus rajono savivaldybës tarybos sprendimaiGediminas PavirŽis,Es regionų komiteto vicepirmininkas

Atkelta i­ð 1 p.