Tarpžinybinio bendradarbiavimo svarba sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius

klausimus

• 2013 m. vasaris

1

Pranešimo gairės

Apie ką kalbame, kai sakome “bendruomenė”, “vietos bendruomenė”, “bendruomenės organizacija”, “bendruomenės centras”,...?

Kokie klausimai yra aktualūs vietos bendruomenėms ir kas juos sprendžia?

Koks yra (turėtų būti) bendruomenių (organizacijų) vaidmuo sprendžiant joms svarbius klausimus?

Tarpžinybinio bendradarbiavimo tikslas, galimybės ir ribos ...

Sąvokos Bendruomenė žymi tam tikrą ryšį tarp ją sudarančių

subjektų: „bendruomenė – istoriškai susiformavusi grupė žmonių, susijusių tarp savęs gamybiniais santykiais; kolektyvas, kurį sieja bendri interesai“; „bendruomeninis – bendruomenei priklausantis, susijęs su bendruomene“ (Lietuvių kalbos žodynas).

Bendruomenės sąvoka siejama su gyvenamąja erdve, gyvenamųjų vietovių

(teritorinės) bendruomenės; siejama su bendrų interesų vienijamais asmenimis.

3

Vietos bendruomenė - žmonės gyvenantys apibrėžtoje

teritorijoje, kurioje juos sieja socialiniai tarpusavio ryšiai ir organizacijų

infrastruktūra, o taip pat bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie

priklauso tai pačiai žmonių grupei.

Funkcionali vietos bendruomenė - grupė žmonių,

gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir atliekančių tam tikrus veiksmus tos

vietos labui, dėl ko atsiranda bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie

priklauso tai pačiai žmonių grupei.

4

Bendruomeninė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios steigėjai ir nariai yra vietos bendruomenės gyventojai, ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Bendruomenės centras – bendruomeninė (nevyriausybinė) daugiafunkcinė organizacija kartu su kitomis vietinėmis (vietos bendruomenėje veikiančiomis) organizacijomis ir gyventojų grupėmis veikianti vietos bendruomenės gyventojų bendriesiems interesams ir tikslams įgyvendinti.

Bendruomenių organizacijos – tai kaimiškose vietovėse, miesteliuose ir miestuose veikiančios vietos bendruomeninės organizacijos, taip pat religinės bendruomenės ir bendrijos (SADM Bendruomenių socialinės plėtros programa)

5

Vietos bendruomenėms aktualius klausimus gali spręsti

Vietos bendruomenėje veikiančios ir jos gyventojų poreikius tenkinančios savivaldybės (valdomos) įstaigos;

Vietos bendruomenės/bendruomeninės organizacijos;

Vietos bendruomenėje veikiančių valdžios įstaigų ir bendruomenės (nevyriausybinių) organizacijų tinklas

Kodėl kalbame apie vietos bendruomenes?

Demokratijos pagrindas;Pilietinės visuomenės ląstelė;Subsidiarumo principo įgyvendinimo sąlyga;Asmens tapatybės apsauga globalioje

visuomenėje;Asmens savirealizacija ir pripažinimas.

7

Bendruomeninių organizacijų vaidmuo

Socialinis kapitalas suvokiamas kaip esamų ar potencialių bendruomenėje esančių

resursų aktyvavimas/išnaudojimas pasitelkiant santykių tinklus, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą;

apima ryšius, santykius, vertybes, organizacijas, kurie įtakoja žmonių bendravimą ir susitelkimą;

yra viešoji gėrybė, todėl jis yra prieinamas nepriklausomai nuo asmens socialinio statuso, pajamų, išsilavinimo ar pan. Jis nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda gali padidėti jį intensyviai vartojant;

Socialinio kapitalo tyrimuose įvairių formų bendruomeninės organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis bendrų vertybių bei ryšių išryškinimą ir išlaikymą.

8

Bendruomenių/bendruomeninių organizacijų sąjūdis

9

Bendruomenių organizacijų sąjūdžio Bendruomenių organizacijų sąjūdžio veiksniaiveiksniai

1. Konstruktyvus atsakas į kaimo bendruomenių socialinę atskirtį

2. “Epidemijos efektas”

3. Lūkesčiai susiję su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos galimybėmis (LEADER+, anksčiau EQUAL)

10

Bendruomeninių organizacijų veiklų Bendruomeninių organizacijų veiklų apibendrinimasapibendrinimas

1. Vietos bendruomenės telkimas – 60-80%.

2. Kultūrinės ir švietimo veiklos organizavimas – 30-40%.

3. Veiklos socialinių paslaugų srityje – 20-30%.

4. Verslo iniciatyvos – 9%.

BendruomenBendruomenių organizacijųių organizacijų veiklų dinamikaveiklų dinamika

Pirmieji veiklos metai

2 – 3 veiklos metai

3 – 4 veiklos metai

Kultūrinės veiklos plėtra, bendruomenės narių švietimas

Socialinių paslaugų teikimas

Organizacijų ir tinklų

sustiprėjimas

Organizacijų bumas

Pirmosios organizacijos

Ekonominė veikla, kooperacija

Alternatyvios organizacijos

ir tinklai

4-6 veiklos metai

Bendruomenės telkimas ir viešosios erdvės plėtra

Bendruomeninių organizacijų raidos Bendruomeninių organizacijų raidos modelio elementaimodelio elementai

INSTITUCIJOSVisuomenės ar bendruomenės gyvenimo kartu

taisyklės, kurios gali būti formalios ir neformalios. Apibrėžia mainų – politinių, socialinių ar ekonominių – paskatų struktūrą.

ORGANIZACIJOSTai bendro tikslo vienijamų individų grupės

(ekonominės, politinės, visuomeninės ir pan. organizacijos).

I etapas – vietos bendruomenės telkimasI etapas – vietos bendruomenės telkimas

Instituciniai pokyčiaiInstitucinių konfliktų nėra;Fiksuojama socialinės atskirties viešosios erdvės svarba; Nuo marginalizuotos (kaimo) bendruomenės link aktyvios ir

įtraukiančios (kaimo) bendruomenės. Organizacijų pokyčiai

Steigiasi pirmosios miestelių bendruomeninės organizacijos;

Telkiamos miestelių bendruomenės (bendruomenių šventės, talkos ir pan.).

II etapas – bendruomeninės centras, kaip II etapas – bendruomeninės centras, kaip kultūros organizatoriuskultūros organizatorius

Instituciniai pokyčiaiKonfliktas su tiekiamąja, t.y. organizuota iš viršaus į apačią

kultūros samprata;Formuojasi įtraukiantis kultūrinės veiklos tinklas; Kas yra kultūra? Nuo tiekiamosios link įtraukiančios

kultūrinės veiklos sampratos. Organizacijų pokyčiai

Bendruomeninės organizacijos stiprėja, pradeda formuotis bendruomeninių organizacijų tinklai;

Organizacijos imasi telkiančios kultūrinės veiklos, formuojasi švietimo ir savišvietos rateliai.

III etapas – bandymai teikti socialines III etapas – bandymai teikti socialines paslaugaspaslaugas Instituciniai pokyčiai

Konfliktas su institucionalizuojančia ir atskiriančia socialinių paslaugų sistema;

Įtraukiantis bendruomeninis socialinių paslaugų tinklas; Nuo institucionalizuojančios socialinių paslaugų

sistemos link bendruomeninių socialinių paslaugų modelio.

Organizacijų pokyčiaiStiprėja ir bendruomeninės organizacijos, ir

bendruomeninių organizacijų tinklai;Bendruomeninės organizacijos privalo įgyti naujų

kompetencijų, kurių reikia teikiant socialines paslaugas.

IV etapas – ekonominės kooperacijos pradžia?IV etapas – ekonominės kooperacijos pradžia?

Instituciniai pokyčiaiKonfliktai su monopoliniu verslu;Alternatyvaus verslo ir įvairių kapitalo formų

pripažinimas; Nuo stereotipinės verslo sampratos link platesnės

verslo ir antreprenerystės sampratos. Organizacijų pokyčiai

Bendruomenių veikla diversifikuojasi; pradeda steigtis alternatyvūs pilietinio dalyvavimo tinklai;

Alternatyvūs maisto tinklai, ūkininkų turgeliai, “Sūrininkų namai” ir pan.

Vietos bendruomenių funkcionalumui svarbios

prielaidos

18

POŽIŪRIO IR NUOSTATŲ KAITA

Pagrindiniai vietos bendruomenių veikėjai turi atpažinti, skatinti ir palaikyti vietos bendruomenėje kylančias ir jos gerovei skirtas iniciatyvas, padėti jas įgyvendinti

Bendruomeninės organizacijos - svarbūs vietos bendruomenių veikėjai, turintys savo išskirtinę misiją

19

ESMINĖS SĄLYGOS VEIKLAI

Bendruomeninės organizacijos turi turėti sąlygas, užtikrinančias: nors minimalų, bet tęstinį ir planuojamą kasdienės veiklos finansavimą;galimybę veikti patalpose, tinkamose vykdyti įvairiapusę (daugiafunkcinę) veiklą;galimybę įgyti ir stiprinti kompetencijas (lyderystės ugdymas)

20

Perėjimui iš 2 (kultūrinės veiklos) etapo į 3 (socialinės veiklos) etapą reikia

ilgalaikio įsipareigojimo pagalbos reikalingiems vietos bendruomenės nariams;

stipresnės organizacinės struktūros ir socialinei veiklai pritaikytų patalpų;

tinkamą kompetenciją turinčių darbuotojų (ir savanorių);

aiškesnių tokios veiklos (ilgalaikio) finansavimo perspektyvų

SĄLYGOS PLĖTRAI

Bendruomeninės organizacijos – vietos bendruomenei reikalingų paslaugų teikėjos

(paslaugų prieinamumas ir efektyvumas,bendruomeninių organizacijų finansinis stabilumas ir savarankiškumas)

Vietos bendruomenės veikėjų bendradarbiavimas ir parterystė

(efektyvesnis kompleksinių problemų sprendimas, didesnių resursų ir įsipareigojimų reikalaujančių projektų įgyvendinimas, geresnis vietos bendruomenės resursų planavimas ir panaudojamas).

22

Valdžios institucijų užduotis stiprinti pačios vietos bendruomenės paskatas ir galias

pasirūpinti vietos poreikių tenkinimu; veikti subsidiariai, t.y. atiduoti tiek atsakomybės

bendruomenei, kiek ji galėtų prisiimti; pasiūlyti adekvačius bendruomenės įsitraukimo mechanizmus;

suvaldyti žinybinį varžymąsi dėl įtakos bendruomenei (kova už išteklius bendruomenės poreikiams);

Ieškoti tarpžinybinio bendradarbiavimo modelių, siekiančių ne tik ir ne tiek aprūpinti bendruomenes, kiek įgalinančių jas pasirūpinti savo poreikiais.