TAIP KALBöJO MŪSŲ SENOLIAI

ŽEMAITIŠKI ŽODŽIAI

POSAKIAI

IŠSIREIŠKIMAI

Pareng÷ Kretingos rajono savivaldyb÷s

Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos

Rūdaičių filialo vyr. bibliotekinink÷

Laimut÷ Kalniuvien÷

2007-2008

2

ŽEMAITIS NIKUMET NESOTARS DIEL KALBUOS NEI SO LIETOVIO,

NEI SO PRŪSO AR LATVIO. LIETOVA LAI BŪN LIETOVA,

MAIŠYTöJEE – MAIŠYTAISEES, VUO ŽEMAITEE – ŽEMAITEES.

Jurgis Pabr÷ža

3

TURINYS

Išsauguokem žemaitiu kalba ........................................................................................ 4

Kap liob rokout÷is žemaitee ......................................................................................... 6

Puosakee ......................................................................................................................... 21

Patarl÷s ÷r priežuodee................................................................................................... 22

Seniau žmuoniu vardus vad÷na ................................................................................... 23

Bodinkaa torieje tuok÷s palalpas ................................................................................. 25

Nediel÷s d÷inas ............................................................................................................... 25

Dainuškas ....................................................................................................................... 26

Pasakeel÷s ....................................................................................................................... 27

Žemait÷šk÷ anekduotaa ................................................................................................ 28

Kumet da bovuom maž÷ pypliokaa... .......................................................................... 29

Kou senuovie žemaitee daries?..................................................................................... 30

Prisiminkeem ................................................................................................................. 32

Papasakojo Rūdaičių kaimo gyventojai ...................................................................... 33

Naudota literatūra ......................................................................................................... 34

4

Išsauguokem žemaitiu kalba

Šiauliū universiteta studiju prorektuorios doc. dr. Pabrieža Jūzaps

Lietova yr unikalos krašts pasaulie pagal kalbas ar tarm÷s. Tuoki maža tauta – vuo

t÷ik skirtingu kalbū, tarmiū. Kalba – tautuos, kultūras, v÷sa bov÷ma pamatū pamats.

K÷ik ÷r kuok÷ st÷proma tū kalbū torem – t÷ik yr stipri ÷r Lietova. Š÷nd÷in aukštaa

iškiel÷ galvas galem drousee sakyt÷, ka tas žemaitiu pamats arba kert÷nis kūlis

(lietov÷škaa – akmou) kalba yr gyva, stipri ÷r taa kalbaa v÷s platiau atveram÷ vartaa

(spauda, kningas, rad÷j÷, televizij÷, muokykla). Bet negalem sustuot÷ ÷r v÷n tik

džaugt÷is. Nuorint tou pamatū pamata kalba išsauguot÷, reek b÷nt š÷ik t÷ik susivuokt÷,

kas ta kalba yr, iš kuo susided, kor tas anuos gyvybingoms ÷r unikaloms.

Žemaitiu kalba, kaap ÷r v÷sas k÷tas kalbas, susided iš keliū lygmenū: garsaa,

intuonac÷j÷s (fuonet÷ka), v÷suokiū fuormu variantaa (muorfuoluog÷j÷), sak÷niū sandara

(sintaks÷), žuodee (leks÷ka). V÷sūs tūs lygmenys žemaitiu kalba tor unikaliū dalyku.

Šiaur÷nee žemaitee tor k÷t÷ms lietovems nebūdingus garsus ou,÷i, pvz.: douna, jouks,

šou, d÷ina, k÷ims, v÷inioul÷ka, p÷imou. P÷it÷nee žemaitee yr išlaik÷ senuov÷škesni

nuos÷niu balsiu tar÷ma: kansnis, arba konsnis, kensti arba k÷nst÷. Pakankamaa gyvaa

vartuojama dviskaita: vedo arba vedv÷ enau, keikau, jodo arba jodv÷ enatau,

keikatau, do lito, dv÷ graž÷ merg÷. V÷ituo būtuoj÷ dažn÷n÷ laika tor pagalbini

veiksmažuodi liuob, liūb arba liob, liuob šuokt÷, liuob dainiout÷, liuob pas mergas

nuvažiout÷. Sakinies so past÷pr÷namasees žuodees žem÷n, šal÷n, lauk konkrečiau,

t÷ksliau nusakuoma veiksma situac÷j÷, laiks: to, žalty, spruogsti žem÷n, dielkuo aš

torio spruogt÷; vuo karštyb÷ bus – akys spruogst iš kaktuos lauk. D÷dlee suodros,

ekspersyvos yr žemait÷šks žuodyns: staibis „blauzda“, blezdinga „kregžd÷“, pluon÷ms

„smilkinys“, krupis „rupūž÷“, kuš÷ti „krut÷ti, jud÷ti“, liorkšt÷ „plep÷ti“, pyl÷ „antis“,

ledžinga „pačiūža“, slinks „tingus“. Vuo k÷ik daug v÷suokiausiu žuodiu žemaitee tor

5

aps÷leidosem, niekam t÷kosem žmuogou ap÷budint÷: aplamis, kliunkis, kloika,

kliuokvarnis, posgalvis, aviepeza, vepeza, lebeda, v÷štakis, senbezda, nūspruoga,

kūtv÷la, navala, nev÷spruotis, tr÷dmar÷.

Puoseliekem ÷r palaikykem tus brongius dalykus, katrus dar torem. Nesamuon÷,

ka šees teknuokrat÷j÷s ÷r civilizac÷j÷s laikaas reek atsisakyt÷ sava šaknū, etn÷niu

sav÷tomu. V÷inuodoms ÷r standart÷škoms būt÷ns kompiuterems. Bet žmuogos yr tuoks

sutv÷r÷ms, katros sugeb tuolerout÷ daug daugiau nuormu. ör pasauliou, ÷r aplink÷nems,

÷r patys sau būsem iduomesn÷, turtingesn÷ , prasmingesn÷ ne standart÷nio v÷inuodomo,

vuo kaap tik sav÷to sk÷rtingomo. V÷ins iš tokiū pamatiniu tuo sav÷ta skirtingoma kūliu

yr kalba, vuo mums – žemaiteems – žemaitiu kalba.

Pabrieža Jorgis priš daug metu raš÷: „Žemaitis nikumet nesotars diel kalbuos nei

so lietovio, nei so prūso ar latvio. Lietova lai būn Lietova, maišyt÷jee – maišytaisees,

vuo žemaitee – žemaitees“. Būkem t÷kr÷ ÷r tv÷rt÷ žemaitee! [3].

6

Kap liob rokout÷is žemaitee

Abar÷s – sand÷liai

Abiece – tapetai

Ablee – pjaustykl÷ kopūstams

Abl÷ks – metalin÷s sąsagos

Abraks – duonos riek÷ per visą kepalą

Abruozdaa – šventi paveikslai, kurie buvo kabinami ant sienos

Abrūsos – rankšluostis

Adyna – valanda

Alkierios – gerasis kambarys

Alūžna – išmalda

Ana – ji

Apara – virv÷

Apcūgas – repl÷s

Ap÷ntaas – v÷l

Apieravuot÷ – aukoti

Apspang÷s – įkaušęs nuo degtin÷s

Ats÷krag÷n÷s – galvą atlošęs

Atuožnee – atsargiai

Atuožnos – atsargus

Atvarslaa – vadžios

Babka – pyragas, kepamas Velykoms

Babkas lapaa – lauro lapai

Batv÷nis – burokas

Best÷j÷ – nenaud÷lis, negeras

B÷ški – truputi

7

Bezdis – alyva

B÷zūns – botagas

Bimbals – didelis puolantis vabalas

Blezdinga – kregžd÷

Blezdingel÷s – našlait÷s(g÷l÷s)

Bliuska – palaidin÷

Bodinks – trobesiai

Borgs (imt÷ on borgaa) – Skola, imti prekes skolon

Budelninks – žadintuvas

Buosos – metalinis kubilas

Buovyt÷is – žaisti

Casyn÷ – moters krūtin÷

C÷bol÷ – svogūnas

C÷pkas – repl÷s

Ciongs – skersv÷jis

Cyrolis – vievers÷lis

Cūds – teismas

Čekavuot÷ – kopūstus pjauti

Čerauninks – burtininkas

Čeverykaa – batai

Čiesos – laikas

Čiopryna – plaukai

Dagis – usnis

D÷šlios – stora kartis porai arklių pakinkyti

D÷vuons – lovaties÷

Dieviskel÷ – grandin÷l÷

Dyvuot÷is – steb÷tis

Dob÷ltaa – dvigubai

8

Doršliuoks – kiaurasamtis

Drobynas – kop÷čios

Drūkts – storas

Dudnuot÷ – kalb÷ti, bendrauti

Dumpekl÷s – vežimas iš plačių lentų m÷šlams vežti

Dzieguorios – laikrodis

Gadyn÷ – santvarka

Gard÷s – vežimas iš plonų virbų, šienui vežt

Gardynas – užuolaidos

Gaspad÷n÷ – šeiminink÷

Gelžkelis – geležinkelis

G÷mb÷ – pakaba

Goz÷ks – saga

Grabs – karstas

Grieks – nuod÷m÷

Griūšos – kriauš÷

Gruobaa – žarnos

Inomis – nuomininkas

Irinki – aplink

Išparceliout÷ – išparduoti, likviduoti

Išst÷p÷s – išalkęs

Išviet÷ – lauko tualetas

Jaus – daržin÷

Ješis - kirvis

Jopeel÷ – suknel÷

Jousta – šalikas

Kalvarats – verpimo ratelis

Karoun÷s – nenaud÷lis

9

Karuon÷ – bausm÷

Kaštavuot÷ – ragauti

Kaštout÷ – kainuoti

Kavuot÷ – sl÷pti

K÷jsalis – kelmas

K÷lbasos – dešra

Kepalušos – skrybel÷

Kepyn÷ – skustos virtos bulv÷s

Kertie – kampas

Ketvergs – ketvirtadienis

Kiaušee – kiaušiniai

Kiuocis – krepšelis

Kiūtint÷ – l÷tai eiti, slinkti

Klapčioks – patarnautojas mišioms

Kleckaa – virtinukai

Klepčee – spąstai

Kloika – niekam tikęs žmogus

Koisis –uodas

Kolieka – luošas

Kolytas maišelis – pagyrūnas

Konkolyn÷ – pieniška sriuba, laistyn÷

Kor÷, -÷ns – kalakut÷, -as

Kornieta – triūba

Korp÷s – bateliai

Korvis – būrelis (neigiama prasme)

Koskeel÷ – skarel÷

Košiet÷ – jud÷ti

Kozis – pagalys

10

Kraam÷, kramoolk÷ – galva

Kraas÷ – k÷d÷ su atlošu

Krežis – krepšelis

Kriaučius – siuv÷jas

Kriop÷ – rupūž÷

Kriuokt÷ – verkti

Krūzelis – puodukas

Kujatis – plaktukas

Kūlis – akmuo

Kuolyt÷is – girtis

Kuos÷na, kuošaliena – šaltiena

Kuožnos – kiekvienas

Kušint÷ – liesti

Kūtis – tvartas

Kvartūgs – prijuost÷

Kvietka – g÷l÷

Laakats – medžiagos skiaut÷

L÷b÷liorškis – kepenų paštetas

Ledžinga – pačiūža

L÷ktarna – nešiojama lempa

L÷nciūgs – grandin÷

Liekarst÷s – vaistai

Liever÷s – menkių pieniai

Lingyn÷ – supyn÷s

Liorbis – išsižioj÷lis

Lyver÷n÷ dešra – kepenin÷ dešra

Long÷n÷ – nešildomas kambarys

Lopt÷is – muštis

11

Luop÷šis – vaikiška lovel÷

Lūžninks – lauko tualetas

Macnos – stiprus (laipsniais)

Majednos – keistas

Makals – padažas

Makaul÷ – galva

Maliava – dažai

Maliavuoks – piešinys

M÷its, m÷italis – tvirtas pagalys kam nors laikyti

M÷ntoris – grūstuvas

M÷rk÷ – padažas

Mitree – vikriai, greitai

Moškibuots – smulkus cukrus

Muost÷s, muosteel÷ – tepalas

Muotr÷ška – moteris

Mūris – krosnis su pakura, tinkama virti

Naabags – vargšas

Nabašt÷ks – lavonas

Natas – gaidos

Navala – nešvarus, niekam tikęs žmogus

Nediel÷ – savait÷

Nediel÷s deina – sekmadienis

Nert÷nis – megztinis

Nuognee – labai

Nupaišyt÷ – nupiešti

Okata – noras

Okatyt÷ – raginti

Okoliuoree – akiniai

12

Oksosos – actas

Ondou – vanduo

Ons – jis

Ontis (pl÷ks ontis) – atlapa (nuoga) krūtin÷

Opalis – upelis

Orkštyn÷ – maža, netikusi patalpa

Oš÷k÷nis – lepšis (grybas)

Oternings – antradienis

Otkorza – neišvaizdus žmogus

Otkorza – nevyk÷lis

Oustaa – ūsai

Ozbuons – ąsotis

Ožs÷geist÷ – užsinor÷ti

Ožtr÷ns – taukyn÷

Padrūkts – storokas

Pakajus – ramyb÷

Pakūta – atgaila

Pakūtavuot÷ – atgailauti

Palaikis – prastas, sunešiotas

Pal÷ndricos – nugarin÷ (karbonadas)

Palyč÷ – lentyna

Paluoce – patalpos

Pamačlyvos – padedantis, naudingas, geras

Pam÷l÷j÷ – gimin÷

Pam÷ljants – giminaitis

Panedielis – pirmadienis

Pap÷ruosos – cigaret÷

Paps – spenys, krūtis

13

Papunis – t÷vas

Parakv÷j÷ – parapija

Pariedka – vestuv÷s

Pasabnee – patogiai

Pasabnos – parankus

Pas÷strajyt÷ – pasipuošti

Pastalčios – stalčius

Pastauninks – viela aptvertas aptvaras gyvuliams laikyti

Pastrajee – puošnesni rūbai

Patuol÷i, patuoluokaa – tolokai

Pažyčiuot÷ – paskolinti

Pečios – krosnis (ingelsk÷nis pečios – plati krosnis, s÷in÷nis pečios – siaura, iš

dviejų plytų krosnis)

Pekla – pragaras

P÷lyč÷ – dild÷

P÷ndzelis – teptukas

Pernyč÷ – penktadienis

Pierninks – sausainis

Piest÷ – p÷ščiomis

Pyl÷ – antis

Pyliūtee – ančiukai

Plask÷ – užkandin÷ l÷kšt÷

Plincis – blynas

Pluon÷ms – smilkinys

Pluov÷nee – skalbimo milteliai

Po pasko – paskui ką nors

Poncerka – švarkas

Pončiaka – kojin÷

14

Pongoleelis – pluoštelis, ryšelis

Pontis – virv÷

Pormonaut÷ – valdyti arklius

Pormuons – važnyčiotojas

Portmana, portmanel÷ – pinigin÷

Posbotelk÷ – pus÷s litro degtin÷s butelis

Posmarškuonis – audeklas iš pus÷s vilnų ir pus÷s linų

Posnaagas – nagai (gyvulio)

Postret÷n÷ – 25 rubliai (vienas banknotas)

Prabavuot÷ – pabandyti

Prakvašt÷ – atsigauti

Pravadninks – pradininkas

Prem÷n÷ – prieškambaris

Pr÷š÷nink÷ – šaltas maisto kambarys

Pruociavuot÷ – stengtis dirbti

Pruočka – bažnyčios tarnait÷

Pruosos – lygintuvas

Pruoška – tablet÷ (vaistų)

Pūsts – tuščias

Rabauninks – pl÷šikas

Rabavuot÷ – pl÷šti

Ratavuot÷ – gelb÷ti

R÷itaa – šlaunys

R÷ktingaa – puikiai, šauniai

R÷ktings – puikus, šaunus

R÷ndavuot÷ – nuomoti

R÷ndelninks – nuomotojas

Riendielios – nedidelis puodas

15

Rinkis – lanko pavidalo geležis krosniai

Robežios – pasienis

Robežiout÷is – ribotis su kuom nors

Rokout÷is – kalb÷ti

Ruoda – kalba

Ruona – žaizda

Rūra – užpakalis

S÷rata – našlaitis

Sereda – trečiadienis

Sermiega – švarkas

Siedeen÷ – s÷dyn÷

Siedninks – čiužinys

Siednios – koridorius prie kito iš÷jimo

Sierčiokaa – degtukai

Siet÷÷nis – griežtis

Skaržyt÷ – skųsti

Skeinyč÷ – stiklin÷

Skrabals – senas, sukriošęs

Skrab÷÷n÷, skrab÷neel÷ – d÷ž÷, d÷žut÷

Skr÷blis – bulvių skustukas

Skreets – prijuost÷s priešakin÷ dalis

Skuoteert÷ – stalties÷

Skūra – oda

Slabnos – silpnas (apie ligonį)

Slinks – tingus

Slyduoks – kazl÷kas

Smagos – sunkus

Smatuons – grietin÷

16

Smuoks – kvapas

Smūtnos – liūdnas

Sniokis – smakras

Sobata – šeštadienis

Sob÷÷n÷ – užpakalis

Sobrost÷ – suskubti

Sokerka – saldainis

Sokriokt÷ – garsiai sušukti

Sopliopt÷ – (sakoma apie kiaulę) nor÷ti kuilio

Sopost÷ – sutinti

Sos÷spr÷čnyt÷ – pasipuošti

Sosieds – kaimynas

Soskis – niežai

Sostyr÷s – susitraukęs

Spakains – ramus

Spaviedn÷ – išpažintis

Spaviednyč÷ – klausykla

Sp÷lga – žiogelis

Spragtis – plaukų smeig÷

Spr÷ndžina – spyruokl÷

Staaniks – liemen÷l÷

Staibis – blauzda

Stalav÷nis peilis, v÷dels÷ – gerieji stalo įrankiai

Stavuot÷ – tur÷ti j÷gų, paj÷gti

Stypyn÷s – kojokai

Strainos – puošnus

Strapaks – ak÷čios

Str÷buoks – sovietų valdžios r÷m÷jas

17

Strielčios – medžiotojas, šaulys

Struošyt÷ – barti

Struošyt÷is – skub÷ti

Stuoraunos – darbštus, rūpestingas

Stuotkaa – indai

Suoda – kaimas

Suoks – uogien÷

Svadint÷ – sodinti

Svaraa – kilogramai

Sveibele – degtukai

Šakoms – tarpukojis

Šalbierka – liemen÷

Šal÷p – šalia

Š÷kšarkis – trumpas švarkelis

Š÷paalis – spintel÷

Šieps – spinta

Šimtmet÷nis – šimto metų, labai senas

Škuobaa, škuobelee – šonkauliai

Šlaamas – šiukšl÷s

Šleeb÷ – suknel÷

Šlied÷s – rog÷s

Šlipsos – kaklaraištis

Šlūžyt÷ – tarnauti

Šmakals – padažas

Šmokolis – verslas (šmokoli vara – užsiima verslu)

Šmokolninks – spekuliantas

Šmolt÷ – koš÷, padažas

Šmuots – gabalas

18

Šnapš÷ – degtin÷

Šnapš÷n÷ – degtin÷s parduotuv÷

Šniūrs – virv÷

Šol÷n÷ – šulinys

Šot÷nys – virtos skustos bulv÷s su m÷sa

Špags – varn÷nas

Španga – plaukų smeig÷

Špijuons – seklys

Štarkos – j÷gų žyd÷jime, stiprus

Švaks – prastas

Tamburka – vašelis

Taronkis – didel÷ pintin÷

Tauzyt÷ – pliurpti, kalb÷ti niekus

Tavuors – prek÷s

Tek÷nis – ratas

T÷vs – plonas

Tyčiuoms – tyčia

Tyčiuot÷is – pravardžiuotis

Tyvoliout÷ – plūduriuoti

Torielka – l÷kšt÷

Tratavars – šaligatvis

Tr÷ist÷ – viduriuoti

Tr÷kuojatis – mažas katilas

Tr÷kuos – didelis katilas

Trūbaa – pučiamieji muzikos instrumentai

Truopnee – tvirtai, tikrai

Tūbaa – veltiniai

Tujau – tuoj pat

19

Tump÷n÷s – kumštin÷s pirštin÷s

Tuora – tvora

Tūtis – žindukas

Ūlyč÷ – gatv÷

Uoš÷ka – ožka

V÷deels÷ – šakut÷

Vedo – mudu

Vedv÷ – mudvi

V÷gada – patogumas

Veiziet÷ – žiūr÷ti

V÷nčiavuot÷is – tuoktis (bažnyčioje)

V÷rt÷n÷ – eil÷

Vesel÷ – vestuv÷s

Viedros – kibiras

Vieratis – ÷riukas

Vomboul÷ – kaman÷

Votegs – botagas

Vuožaut÷ – galvoti

Zaaras – greitu laiku, gretai

Zabuova – žaislas

Zelkuorios – veidrodis

Zlast÷s – pytis

Zopa – sriuba

Zuopka – sofa

Zuov÷skee – vyriai

Žard÷ina – aptvaras kieme naminiams paukščiams laikyti

Žek÷ – kojin÷

Žekiets – švarkas

20

Žekryšis – raištis kojin÷s pritvirtinimui

Žekstaibis – prisegama kojin÷

Žielavuot÷ – gail÷ti

Eilieraštee

Žemait÷šks būds

Alkierie tievs anon d÷ina Kal÷ du cviekus i s÷ina... Kap t÷n bova, kap nabova, T÷k nu kriesla ons nugriova! Ons ÷š lieta acikiel÷, Spyr÷ i nooversta gieli, Pasitryn÷ šuona v÷ina ö ap÷ntaa pri tuos s÷inas! Aš j÷miau anuo galiet÷: „Gal tau reektom pagoliet÷, Liekarstvū kuokiū ÷šgeert÷ A pakruokt, a aps÷tvert÷?“ Tievs atriež÷: „T÷j kruok÷maa – Buob÷šk÷ ožsi÷m÷maa! Na pagol žemaiti būda Gūdžuot÷is diel kuožna š...! Doukš kūjaati! – uns mon saaka. – ö nepainiuokees ont taaka! Jee daa luosi kor nereektom: Būs kas ronkuo – tas ÷ kaktuo!”

Genis Pranis Žemaičiou Tv÷rčiau sospausk, žemaiti, ronkuo žombi ör g÷l÷ vaga ÷švarik par sava šali, Vuo tava žem÷s pūdimu veliena rombi, Būk tv÷rts, – tanapalaužei tava gal÷. Ka ÷šlek gerv÷s, naktis praded šalčio dvelkt÷ ör golbe auksa konkalus padengie skombint÷, Tep ÷lgo rondas ÷r tep sunke dvasiuo alkt÷, ör v÷s nuledos galva et÷ paskou žombi. Tv÷rčiau suspausk, žemaiti, ronkuo žombi ör vaga ÷švarik par v÷sa žem÷ plat÷, G÷liau ismeik nuoraga, dalgi linksmiau skombink, Te v÷sos sviets tavi ÷r tava žem÷ mata.

21

Rimkien÷ Nijol÷ Žemait÷ška ruoda Sveik÷, Žemaitiu puona, bajuora, Pas÷rokoukem š÷nd÷in mes duora. Ar mes dar giv÷, ar mes dar galem, A b÷rst iš mūsa galvieliu spale? Spaud÷ križiuoka, smaug÷ maskuole, Bet atsilaik÷ žemaite bruole, Išlaik÷ sava papruotius, kalba ör š÷nd÷in sava Tievine gelbie. Pri parlam÷nta stuojuom kap s÷ina ör nepabūguom tanka nie v÷ina. Tou pat÷ ž÷ima Kalnus g÷iduojuom – Klausies net Vitauts, baise divuojies. ör kor, sakin÷t, mūsa st÷prib÷? Mūsa st÷prib÷ – mūsa v÷inybie! Vesk, kon÷gaikšti, sava tarnist÷ I Žemait÷j÷s kon÷gaikštist÷!

Valatkien÷ Alina Diekou Diekou, tau, Diev÷, ož aukštoji dongo, Ož saul÷s š÷l÷ma, šv÷isa, Diekou ož jūra, Nemona brongi ör muotinu skelbta t÷isa. Diekou ož švelni viej÷ dvelk÷ma, Ciroliu g÷ism÷ onkstiba ör ož b÷teliu l÷ipuos dūzg÷ma, Medo, kap ašara tira. Diekou tau, Diev÷, ož laisva Tievin÷, Dainas, kalba senuoliu, Nuors anon trip÷, v÷st÷ik nepamine P÷kt÷ polka tū maskuoliu. Giva ÷r š÷nd÷in ta kalba lietoviu, Giva žemaitiu šneka. Diekou Tau, Diev÷, Ka esam kap bov÷n – Nasonaikint÷ laika tiekmie.

Puosakee

V÷ina varna nu m÷ita,– k÷ta i v÷ita.

Guobs gruoba ryn.

Paskot÷nis kap ratu tek÷nis.

A l÷pontiuu y?

B÷tik lyn – m÷keem daa.

Pjaun be peil÷, dor be ylas.

Smarv÷ kap iš bruoguos buosa.

Koisee kap str÷buokaa pol.

Akys kaap vomboul÷s.

22

Pol kap nasrus ÷šdeg÷s.

Kap ÷š sv÷lksnee.

öšst÷p÷s kap šou.

L÷p i skreeta.

Kam÷na gal÷ on g÷mbal÷.

Tievaa, paimk šniūra – douk taa mergaa per pat rūra.

öšv÷r÷ mamaal÷ apizdaruovius cepalionus. Vo r÷ibyb÷, vor÷byb÷ – iesk by bagali.

Ap÷p÷li s÷lk÷ so oksoso.

Uona Uona l÷pk per tuora. Gausi vyra bajuora.

Tyliek pliorza. Gausi per morza.

Borna borna, nebūk dorna. P÷lk i kakla kap i pekla.

V÷ina merga nos÷vyl÷, ontra – komel÷ nospyr÷, tret÷ – velns pagaava, ni kaileel÷

nebegava.

Et÷ i m÷ška, – b÷jau v÷lka. V÷ins v÷lks – nepav÷lks, p÷nk÷ šeš÷ nesot÷lps.

Brazd kap velns po kaulinyč÷.

Kyla gausi sunkee nešdams.

Vo karštyb÷ – akys spruogst iš kaktuos.

Bezde skani smuoka skled.

Patarl÷s ÷r priežuodee Kas pruotings, tas baguots.

Dorna ÷ bažničiuo moš.

Galva tor tik tam, ka i sob÷n÷ lapu neprib÷rto.

Nu žiuoploma vaistuu nier.

D÷rbk so galvo, vuo ne so sob÷n÷.

Plūdorou kap šūds ont vond÷ns.

So gondraas k÷lsi, so varnuoms kr÷si.

23

Kiaul÷ sarmatas netor.

Taršk kap prdžiūv÷ lapaa.

Veizas kiaul÷s akimis.

K÷inuo ronkas joudas, tuo saaž÷n÷ balta.

Skob kap pl÷ks i p÷rti.

Laksta kap i sob÷n÷ ignibts.

Šuok÷nie kap varlie ont l÷ntuos.

Šūda l÷nk ne diel baim÷s, vuo diel smarv÷s.

Meil÷ ož trida baisesn÷.

Kap šou šol÷nie: ni išl÷pt÷, ni išlakt÷.

Seniau žmuoniu vardus vad÷na

Adomas – Adis

Aleksandras – Leksis

Aniceta – Anyc÷

Anicetas – Ancis

Antanas – Ont÷

Augustinas – Gostis

Barbora – Baš÷, Barb÷

Benediktas – Benius

Bernadeta – Bernus÷

Boleslovas – Bolis

Bronislava – Branis÷

Domininkas – Duom÷

Emilija – Myl÷

Eugenija – Oug÷

24

Feliksas – Peliksis

Ildefonsas – Dapis

Irena – Ren÷

Izidorius – Z÷d÷

Jadvyga – Jadz÷

Jonas – Ješis

Juozas – Joz÷

Kazimieras – Kaz÷

Kotryna – Kuotr÷

Leonas – Lev÷, Levusis, Liausis

Liucija – Lioc÷

Liudas – Liodvis

Liudvika – Liodvis÷

Motiejus – Mateušos

Monika – Man÷

Ona – An÷, Uon÷

Salom÷ja – Saliūn÷

Skolestika – Skuol÷

Stanislovas – Stašis

Teodora – Tavuos÷

Uršul÷ – Orš÷

Valerija – Valiūn÷

Viktorija – V÷kt÷, V÷ktus÷

Vincentas – V÷nc÷

Vytautas – Vytis

Vladas – Bladis

Zenonas – Zenius

25

Bodinkaa torieje tuok÷s palalpas

Alkierios – geras kambarys.

Geruoji truoba sveteems ÷ maš÷nuorou pavaišint÷ – svetain÷.

Jaus – daržin÷.

Kamara mergiems a vaikeems m÷iguot÷ – nešildomas kambarys, paprastai esantis

kitame pastato gale ar kitame pastate.

Kam÷ns – ilgas koridorius, dalijantis visą namą skersai.

Kokn÷ (kam÷ne) – virtuv÷, naudojama vasarą valgiui virti.

Kūtis – tvartas.

Long÷n÷ – dažniausiai šaltas kambarys miegoti.

Oblad÷ – vasarin÷ virtuv÷.

Ontruobis – namo antras aukštas, dažniausiai negyvenamas.

Ožpeč÷n÷ – virtuv÷ ir gyvenamas kambarys kartu.

Paluocee – patalpos.

Prem÷n÷ – koridorius prieš įeinant į šildomas patalpas.

Pr÷šinink÷ – šaltas kambarys maisto produktams, jovalui žiemą.

Prioongis – jau naujesniais laikais pastatytas priestatas prie į÷jimo.

Siednios – mažytis koridorius prie gerojo iš÷jimo.

Nediel÷s d÷inas

Panedielis – pirmadienis

Oterninks – antradienis

Sereda – trečiadienis

26

Ketvergs – ketvirtadienis

Pernyč÷ – penktadienis

Sobata – šeštadienis

Nediel÷s d÷ina – sekmadienis

Dainuškas

***

Juosiau juosiau i torgeli, nus÷p÷rkt÷ pyrageli. P÷rksiau d÷deli – nesoiesiau,

p÷rksiau maaža – nepriiesiau, p÷rksiau v÷dot÷÷ni, kap raatu tek÷÷ni.

***

Atliek÷ varna, pakiel÷ sparna. Biek÷t vakaa paveiziet÷ š÷kna kap l÷ktarna.

***

Gondr÷ gondr÷, ga ga ga, taava pati – ragana. Išvažiava žagaruu – parvažiava be

naguu.

***

Obags on t÷lto siediej÷, i baltas pleksn÷s veizieje. Skan skan būt valgyt÷, bet negal

sogaudyt÷. Nedouk dounas – sotropinso. Nedouk m÷ltu – ÷šdolkinso. Douk pininguu ÷

laš÷niuu – gausi dongou š÷lta v÷ita. (Užgav÷nių ubagų giesmel÷).

***

Mūsa moz÷kontus kat÷naa papjuov÷. ö ronkel÷s, ÷ kuojel÷s pel÷s ÷šnešiuoj÷.

***

R÷it rataa, r÷it ratokaa. R÷it maž÷jee tek÷nokaa.

***

Liob šuokt÷ liob dainiout÷, liob pri mergiu nuvažiout÷. Vo daba pasena ožpečiou

gyvena.

27

***

V÷sa kaima šonys luoj÷, kad polic÷j÷ atjuoj÷. Šuok÷t merg÷s ratavuok÷t,

samaguona pakavuok÷t.

***

Mergas terbas – bezdalaa, vyraa mūraa – oužoulaa.

***

– Ož tabuoka lapa – mergu ciela kapa. Ož tabuoka rūkstonti – mergu ciela

tūkstonti.

***

– Vo ož merguos sena sijuona – vaikiu ciela milijuona (Erzinimas).

Pasakeel÷s

***

Seko seko pasaka: v÷lks paš÷ka ašaka ont rauduono kūlio. On tou kūlio bova

bažnyčeel÷. Vo tuo bažnyčelie – koplyčeel÷. Vo tuo koplyčelie – žyds baronkas kep÷.

Aš ož tou baronka knapt. Žyds mon ož roonka capt. Aš – ont stuoga. Žyds nuspruoga.

***

Boova aveel÷ m÷toleel÷. ö viel – nu galeel÷. Boova aveel÷ m÷toleel÷. ö viel – nu

galeel÷. Boova aveel÷... (Pasaka be galo).

***

Puons p÷rka paršeeli. Paršeelis padvies÷. Puons pastat÷ paminkla. Paminkl÷

paraš÷: Puons p÷rka paršeeli. Paršeelis padvies÷. Puons pastat÷ paminkla. Paminkl÷

paraš÷: Puons p÷rka... (Pasaka be galo).

28

Žemait÷šk÷ an÷kduotaa

***

Vuo a ž÷na tamsta, kou dara suvalkietis, aukštaitis, dzūkelis ÷ žemaitis, ka an÷ms

paruoda špyga?

Suvalkietis, tuoks ÷šlaikyts, ramos žmuogos, išvyd÷s tuo špyga, mošt÷is nepol, bet

v÷sos ÷s÷t÷mp÷s ÷štrat÷n:

– Kvailas kaip čebato aulas!

Aukštaitis jau neb÷šlaika ÷ tam, katros paruod÷ špyga, kert i ausi ÷š dešinies.

Dzūkelis baise gers žmuogos, bet dar karštesnis ož aukštaiti, kert ÷ ÷š dešinies, ÷

÷š kairies.

No, ruoda špyga žemaitiou. Tas veiziej÷, veiziej÷, veizieji ÷ ÷šsteniej÷:

– A tata mon ruoda?...

***

Važioun do žemaite ÷š turgaus nom÷i. V÷ins ÷š anū okat÷j: – Ale jimkiav ÷ padainioukiav. Gera, pritar anam ontrasis, bet kažkap netyčiuoms pasok kuoj÷, ÷ ta tik šmaukšt i

ratu tek÷ni. – Kuoj÷, kuojel÷ rat÷! – ka sokriuoks ons k÷ik begaliedams so baisiausio

nutes÷mo. – Kuoj÷ rat÷!.. – dainiuodams pritar anam draugs.

***

A ž÷na, kuoks st÷pros, k÷its ÷ riktings yr žemaitis? Pasiklausyk kap bova.

Kažkuok÷i neprietelee m÷šk÷ sot÷ka žemaiti. Jiem÷ anou ÷ pakuor÷. Pratintaliava

vargšos tris d÷inas ÷ tris naktis. Kažkas ej÷ pro šali ÷ noleeda tou žemaiti. Noleists

žemaitis nieka nesak÷, tiktaa kakla čiopiniej÷ ÷ teep keikt÷is pradieg÷:

– Rokšmiž÷s! Pakart÷ nuoriej÷. Ale v÷inam, ž÷naa, baisee nobuodee – neprat÷s. ö

jiest÷ baisiausee ožs÷nuoriejau. Vuo dar tuos mos÷s givat÷s kap so adatoms bada...

– Nos÷spjuov÷ ÷ noej÷.

29

***

Žemaitis ein l÷ipto par V÷nta ÷r pašn÷bžduoms v÷s šnek:

– V÷nta, V÷nta, to mon šv÷nta... Ka parej÷, ats÷soka ÷ saka:

– No, to ÷ šniuokšti kap rupūž÷...

Kumet da bovuom maž÷ pypliokaa...

Kumet da buvuom maž÷ pypliokaa, liuobam d÷dle laukt÷ p÷rmuoj÷ leda. Netuol÷j

no mūsa bova nemaža pelk÷. Par vasara ana liuob ÷šdžiūt÷. Vo rodeni – prilys. ö ka

pašals, – leds kaap st÷klos. Ana nebova g÷li. Ka kartaas pas÷truopidava ÷lūžt÷ – ond÷ns

lig bombaa.

No ka jau tas leds š÷ik t÷ik sotv÷rties, liuob sobiegt÷ sosiedu vakaa: Stasis, Joz÷,

Adis, Ont÷, Ješis, Stasiūn÷, Baliūn÷, Myl÷...

No ÷ šliūkštiniejiem lig sotem÷ma. V÷in÷ toriej÷ po ledžinga, k÷t÷ daviesso

klumpes. Aš toriejau ledžinga ÷š sena viedra kompa pritv÷rtinta pri l÷ntelee ÷ kertekli.

Pas÷r÷šo po deš÷n÷ kuoj÷ ledžinga, po kair÷ – kertekli, ÷ aidaa ÷š v÷ina pelk÷s gala ÷

k÷ta. Bova tuoks biednos vaikelis – Jozel÷. Ons netoriej÷ n÷ batu, n÷ klumpiu. Žek÷s

noplyšos÷s, ožkolne kiaur÷, vo pas÷buovyt÷ ont ledo dedle nuoriej÷. Tad liuob pas÷r÷št÷

so aparuoms l÷ntgalelius, ÷ v÷st÷ik gera bova.

Je pu tuokiu l÷nksmybiu vakaraas imsem kuosiet÷, čiaudiet÷, smorgliuot÷is,

mama tujau atkaitins ond÷ns ÷ l÷ips merkt÷ kuoj÷s ÷ tou karšta ond÷ni. Pri nuos÷j

prispaus karšta lakata, magaryčiuoms poudelati l÷ipž÷idiu erbetas – ÷ ryta meta po

nakt÷is sluogas n÷ znuoka.

Rimeikis Levuons [4]

30

Kou senuovie žemaitee daries?

Senuovie žmuonis apdaruu liob nap÷rkt÷, v÷skon liob patys pas÷daryt÷. P÷rka tik

paastrajus, be katrum aps÷et÷ nagaliej÷: poikesnius gozekus, d÷ržus, koskel÷s

muotr÷škuoms. Paskiau, kap jau pradieje i bažnyč÷ et÷ so bataas, pradiej÷ p÷rkt÷ ÷ skūra

anims siūt÷. Da preita omžiaus pradiuo žemaitee patys sava nomūs pas÷darydava

mater÷juola i išeig÷nems, i nom÷neems apdarams.

Senuovie žmuonis liob apdaryt÷ l÷naa i aavis. L÷nuu kuožnos trupnos

gaspaduorios liob siet÷ api aktaara. Mažne v÷sus liob pardout÷. L÷naa gaspaduorou liob

neešt÷ d÷deliausius piningus. Sav÷i – apdarams siūt÷ – liob pas÷l÷kt÷ t÷k nad÷del÷ daali

l÷nuu. Aviuum liob laikyt÷ api dešimt÷. Anuum v÷lna sunauduot÷ apdarou, vo meesa –

sujiest÷. Unt pardav÷ma rets žemaitis aviuum taaug÷na.

Kol ats÷dūr÷ unt žmuogaus nogaras, i l÷naa, i v÷lna turiej÷ ÷lga keeli nueet÷.

V÷suu p÷rma l÷nus reek ÷šmynt÷ i nubraukt÷, paskiau een k÷ts d÷delee ÷lgs i

suunkos darbs – anuum šokav÷ms. Ton daarba liob d÷rbt÷ t÷k muotr÷škas. Šokoučiu liob

tv÷rtint÷ pri k÷dal÷s, unt anuo met÷ sauj÷ l÷nuu i trauk÷. Teep liob daryt÷ daug sykiu.Je

nuories išaust÷ pluonesn÷ druob÷, da šokoudava i par jiekeli, vo patee pluoneusee

druobelee da liob paršokout÷ i par šer÷÷ni.

öššokavus l÷nus, anus reek veerpt÷. Padaryta koudieli liob kabynt÷ unt kalvaraata

i iš anuo veerpt÷ siūla. Siūlus v÷j÷ i g÷j÷s, vo anas v÷r÷na. Skaalb÷ – ka balteesn÷s i

minkšteesn÷s būtom. Kartaas liob i malivuot÷.

Gaatavus siūlus liob r÷ist÷ i stakl÷s. Siediedama staklies, audiej÷ liob d÷rbt÷ i so

ronkom, i so kuojiem, i so gaalva – jok reikiej÷ derint÷ aud÷÷ma raašta. Aust÷ liob tik pri

d÷inuos šv÷isuos, ton daarba muotreškas liob d÷rbt÷ pu dešimt÷ adynu par d÷ina.

Daugeusee laika liob atymt÷ verp÷ms, pri kalvaraatu muotr÷škas liob praleest÷

v÷sa ž÷ima. Bet tas daarbs boova žymee l÷ngviesnis nagu aust÷.

31

öšausta marer÷juola liob balynt÷. Nabal÷na t÷k tuo , ÷š katruo sioova Maaišus,

terbal÷s i d÷vuonus. Balynt÷liob teep: do a tris sykius par d÷ina liob merkt÷ mater÷juola

i vondini i t÷ist÷ saulie unt žolyna.

L÷n÷neems apdaraams siūt÷ kriaučiaus navad÷÷na – v÷skon liob siūt÷ pati

gaspad÷n÷. öš stuoreesn÷ l÷na liob siūt÷ vyr÷škus maaršk÷nios, apat÷n÷s keeln÷s,

muotr÷šk÷nios maršk÷nios, b÷lyzna, vo iš pluonuosdruob÷s – poikius abrūsus,

skuotert÷s.

Avis liob k÷rpt÷ do sykius par metus. Tam toriej÷ asablyvas av÷k÷rp÷s ž÷rkl÷s.

V÷lnas nu pap÷lviuu i nu kuoju boova prastesn÷s. öš anuum liob neert÷ pončiakas, vo ÷š

geruuju v÷lnu liob daryt÷÷ m÷÷la.

Nuk÷rptas v÷lnas reikiej÷ pašyt÷, vo ÷špašytas – sošokout÷. Tas darbs boova

nuognee ÷lgs. Sošokoutas v÷lnas liob veerpt÷, vyt÷ i g÷j÷s i dažyt÷. Tonkeusee – p÷lkaa,

ka v÷sa v÷lna būtom v÷inuokios spalvuos.

V÷lnuonius siūlus liob aust÷ teep pat kaap i l÷n÷nius. öšausts mater÷juols

vad÷nuos m÷lu. M÷÷la reikiej÷ soveelt÷ – liob merkt÷ i š÷÷lta vond÷ni, mynniuot÷ i

vartyt÷.

V÷lnuonius apdarus liob siūt÷ i nomus pavadints kriaučius. Uns pas gaspaduoriu

aps÷stuodava keliuoms nedieliuoms – pakol apsiūs v÷sa šeimyna. Gaspaduoree

kriaučiou i anuo giželeems liob ožleest÷ gerooj÷ truoba, vo an÷i gaspaduorems liob daug

naujynu pripasakuot÷. Taas laikaas kriaučius bova kap dabaa i laikraštis – v÷skon api

v÷sus ž÷nuoj÷.

Vagol Aleksandra Pakaln÷šk÷ kninga „Žemaitee“ pagatav÷j÷ Lina Liūnien÷ [2].

32

Prisiminkeem...

Paatys pirm÷jee gyventuojee mūsa žemie apsigyvena api X tūkst. priš Kr÷stu.

Istuorikaa saaka, kad mes atsiraduom iš Baltu gent÷is, katra mūsa žemelie gyvena

V-VII omžiou.

Žemait÷j÷ p÷rma kaarta paminieta 1219 m. v÷inam metraštie. I tik ana v÷ina

teturiej÷ savaronk÷škas seniunij÷s teis÷s ÷š v÷su etniniu gropiu Lietuvio. Vuo kok÷i t÷i

mūsa žemaitee bova pirmesni kap keti lietove. Vuo a ž÷nuoje, ka nu XV omžiaus

lotynaa ÷ vokietee mūsa krašta vad÷na Samogitia.

33

Papasakojo Rūdaičių kaimo gyventojai:

Baltriukien÷, Aniceta. Gim. 1922 m. Tuzų kaime, Kretingos rajone.

Kalnien÷, Stas÷. Gim. 1940 m. Rūdaičių kaime, Kretingos rajone

Katkuvien÷, Gražina. Gim. 1951 m. Kvecių kaime, Kretingos rajone

Liepien÷, Ona. Gim. 1929 m. Jazdų kaime, Kretingos rajone

Lukauskas, Stasys. Gim. 1957m. Rūdaičių kaime, Kretingos rajone

Lukauskien÷, Adolfina. Gim. 1927 m. Jazdų kaime, Kretingos rajone.

Meškien÷, Ona. Gim. 1939 m. Tuzų kaime, Kretingos rajone

Petrauskien÷, Ona. Gim. 1926 m. Laukžem÷s kaime, Kretingos rajone

Užraš÷

Kretingos rajono savivaldyb÷s

M. Valančiaus viešosios bibliotekos

Rūdaičių filialo vyr. bibliotekinink÷

Laimut÷ Kalniuvien÷, 2007 m.

34

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Labas Žemaitija, 2006, spalio 16, p.10.

2. LIŪNIENö, Lina. Kou senuovie žemaitee daries? Vakarų Lietuva, 2007 rugs÷jo

18 – 24, p. 2.

3. PABRIEŽA, Jūzaps. Išsauguokem žemaitiu kalba. Vakarų Lietuva, 2007,

balandžio 17-24, p. 3.

4. RIMEIKIS, Levuons. Kumet da bovuom maž÷ pypliokaa... Vakarų Lietuva, 2007,

rugs÷jo 25 – spalio 1, p. 3.

5. Sava muotinu kalbo... : žemaitiu poez÷j÷s rinkt÷n÷. Vilnius: Žemaitiu kultūras

draug÷j÷s redakc÷j÷, 1998, 222 p.

6. Vakarų Lietuva, 2007, gruodžio 11-17, p. 3.

7. Vakarų Lietuva, 2007, lapkr. 13-19, p. 3.