Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 6 (2444)

Š IESA

AlmA mAter kronikA

2014 gegužė

MEILĖ LUKŠIENĖ. Baigti tarptautiniai renginiai, skirti edukologės Meilės Lukšie-nės šimtmečiui paminėti. Lietuvos mokslų akademijoje, Švietimo ir mokslo ministeri-joje ir Seime surengta paskaitų, konsultacijų ir konferencijų. Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo metu prof. Marijonai Barkauskaitei įteiktas Meilės Lukšienės pre-mijos diplomas.

TAIKA. LR Seime vykusiame tarptauti-niame Taikos miestų forume „Kultūra – taikos pagrindas“, kurio vienas rengėjų – Lietuvos edukologijos universitetas, pranešimą „Este-tinis ir kultūrinis studentų ugdymas“ skaitė rektorius akademikas Algirdas Gaižutis.

VĖLIAVA. Kultūros dienos proga LEU surengta Taikos vėliavos pakėlimo ceremonija.

FOTOGRAFIJA. Galerijoje „Pozityvas-negatyvas“ atidaryta teatro ir kino pedago-gikos studento Igno Stanio ir Vaivos Lansko-ronskytės paroda „Sapnai“.

BIBLIOTEKA. Universiteto biblioteka įrengė grupinio darbo kambarį studentams. Nacionalinės bibliotekų savaitės „Bibliote-ka  – vienas pasaulis, daug istorijų...“ metu skaitytojams parodyta, kur saugomos knygos, surengta paroda „Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga“, vyko renginių „Biblioteka mokyto-jams“, paskaitų mokslininkams „Ką svarbu ži-noti mokslininkams apie autorių teises?“ ir kt.

MINISTRĖ. Socialinės edukacijos fa-kultete lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

POLONEZO AUTORIUS. Valdovų rū-muose surengtos LEU leidyklos išleistos doc. dr. R. Šmigelskytės-Stukienės monografijos apie Mykolą Kleopą Oginskį ir jo pasų kolek-ciją sutiktuvės.

ALUMNI. Į universitetą po kelerių metų pertraukos sugrįžta daugelis jo auklėtinių iš visos Lietuvos. Surengta „Absolventų diena“, aptarti jų atsiminimų knygos rengimo reikalai.

GALERIJA. „2003“ svečias architektas Albinas Purys, kuris eksponuoja savo pa-veikslus ir plakatus.

UKRAINA. Paskaitą apie Tarasą Šev-čenką Lituanistikos fakultete skaitė Neži-no N. Gogolio universiteto prof. Valentyna Kharkhun.

Ieva Urbonaitė – I kurso šokio edukologijos studentė, kuri 2014 m. tapo Lietuvos jaunimo iki 21 metų  Lotynų Amerikos šokių čempione.

„Mano laisvalaikis labai užimtas dėl treni-ruočių ir varžybų grafiko, o ir ateities planuo-se jo daugiau nenumatoma, todėl stengiuosi džiaugtis kiekviena minute, kurią galiu skirti sau, pasivaikščiojimams gamtoje ir išvykoms pas tėvus. Mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmi-mas – važinėjimas riedučiais. O gyvenime vado-vaujuosi mintimi, kad tu niekada nežinai, koks esi stiprus, kol tavo stiprybė netampa vieninteliu tavo pasirinkimu“, – pasakoja Ieva.

MENAI – ĮVADAS Į KULTŪRĄJuozas Skomskis

Tarptautinė mokslinė praktinė konferen-cija „Šiuolaikinio muzikos mokytojo edukaci-nė veikla“

Tradiciniame Lietuvos muzikos pedago-gų forume dalyvavo svečių iš Kinijos, JAV, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos univer-sitetų, kolegijų, daugelio vidurinių mokyklų mokytojų. Perskaityta daugiau nei 70 muzi-kos pedagogo veiklos, jų rengimo tobulinimo, bendrųjų kompetencijų, tradicijų ir inovacijų darnos, kūrybiškumo, integralumo ugdymo pranešimų. Surengta pokalbių, disputų, muzi-kos praktikumų.

Svečiai. Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Vy-tautas Juozapaitis, Juzef Kvetkovskij, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Laima Rutkaus-kienė, Vilniaus miesto savivaldybės darbuoto-jai Džeraldas Dagys, Virginija Naruškevičienė, kompozitorius ir dirigentas Jaroslavas Cecha-novičius ir kt. užsienio svečiai. Konferenciją ap-lankė ir buvęs universiteto dėstytojas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis.

Pranešimai. Prof. dr. Beth Bolton (Temple universitetas, Pensilvanija, JAV) – Ateities bal-sai – šiandienos vaikai, dr. Liu Jin-tao (Anyang

universitetas, Kinija) – Muzikos mokytojų ren-gimas Kinijoje, švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė (Muzikinio ugdymo vaid-muo įgyvendinant strateginius švietimo tikslus), Europos muzikos mokytojų asociacijos (EAS) nacionalinė koordinatorė doc. dr. Rūta Girdzi-jauskienė (Muzikinio ugdymo tendencijos Lietu-voje ir Europoje).

Praktikumai. Juos kūrybiškai ir įtaigiai demonstravo prof. Piotr Sutt (Kazimiero Di-džiojo universitetas, Bydgošč, Lenkija) – Kūry-biškumas, įkvėptas pasiekimų muzikoje, Beata Glaza-Sutt (Suzuki institutas, Gdanskas, Lenki-ja) – Meno pedagogo pareigos šauksmas: kaip pa-skatinti studentus dalyvauti muzikinėje veikloje (lengvas, džiuginantis ir patrauklus mokymas), prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė (Lietuvos mu-zikos ir teatro akademija) – Lietuvių tradicinė muzika ir jos kontekstai edukacinėje veikloje, prof. dr. Beth Bolton – Naujos dainos ankstyvo-je vaikystėje ir mokyklinė muzika: dainavimas, šokis, judesys, harmonija, lekt. Eglė Juozapai-tienė (Vilniaus kolegija) – Edukacinė pamoka: žaidžiame dainavimą arba dainuojame žaisda-mi, dr. Francesca Nicassio (Benenzon muzikos

terapijos centras, Italija) – Muzikinė veikla su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Katedra. Konferencijos koordinatorė Mu-zikos katedros vedėja doc. dr. Asta Rauduvaitė, sekcijų moderatoriai: prof. dr. Vida Palubinskie-nė, doc. dr. Henrika Šeškuvienė, doc. dr. Vilius Tavoras, doc. dr. Remigijus Vitkauskas, doc. dr. Jolanta Lasauskienė, doc. dr. Rasa Kirliauskie-nė, lekt. dr. Vaiva Jucevičiūtė-Bartkevičienė ir kt.

Tęsinys 2 psl.

> Konferencijos atidarymas. Svečiai ir vadovai. Seimo nariai prof. Vytautas Juozapaitis (antras iš kairės), Juzef Kviatkovskij, Dalia Teišerskytė (dešinėje)

> Muzikos katedros vedėja doc. dr. Asta Rauduvaitė (trečia iš kairės) su ŠMM atstove L. Rutkauskiene, EMM asociacijos koordinatore R. Girdzijauskiene bei pranešėjais iš Kinijos, JAV, Italijos – dr. Liu Jin- tao, prof. dr. Beth Bolton ir dr. Francesca Nicassio

> Jaunimo valandėlė ir muzika

> Muzika ir vaikai

2 Vertybės Š IESA 2014 gegužė

Tęsinys. Pradžia 1 psl.

KONFERENCIJA: „ŠIUOLAIKINIO MUZIKOS MOKYTOJO EDUKACINĖ VEIKLA“

Pasiilgę sekmadienio varpų

Prof. Vytautas Landsbergis, Eu-ropos Parlamento narys: „1957  m. į tuometinį Vilniaus valstybinį peda-goginį institutą mes, jauni muzikai, atėjome dirbti, turėdami aiškius tiks-lus. Laikas buvo slogus. Bet suprato-me, jog Lietuvai reikia kito gyveni-mo, nes mokysime ateities kūrėjus, kursime grožio pasaulį, kuriame ga-lima išgirsti savo sielą, kad jaunimas suprastų tai, kas gražiausia. Tam, kad liaudies daina nuolat skambėtų mokyklose, kad ji skelbtų apie meilę gyvenimui. Tai atvanga, galimybė palaikyti gėrio, dorovės dvasią. Ta-čiau tuometinė karinė jėga, smurtas viską naikino. Tik nesunaikino mo-kytojo, jo siekių, jausmų, tikėjimo ateitimi. Filosofijos išmintis byloja: niekas negali kito išmokyti muzikos. Bet mokinys gali išmokti. Ir išmoks-ta, išgirdęs savo vidaus balsą. Šiuose žodžiuose slypi muzikos mokytojo misija – pažadinti gėrio siekį. Muzi-ka – tai ir žaidimas, ir džiugesys, ir bendravimas. Tai gyvenimo raktas. Kai žmonės turi muziką, turi dide-lį turtą. Muzika visada kalba apie meilę. Apie meilę kitam. Apie vilties meilę, meilę šeimai, savo kraštui, kurį eini ginti. Mokytojas ateina į muziką, tikėdamas jos reikšme dėl to, kad ją myli. Muzika daro gėrį. Tegul apie tai mums visiems skelbia sekmadienio varpai“.

Prof. Vytautas Juozapaitis, Sei-mo narys: „Kultūros bendraminčių maža. Kultūra privalo būti aukščiau-

siame valstybės lygmenyje. Politika ir švietimas yra kultūros sudedamo-sios dalys. Turime suprasti, ką mes privalome ginti, saugoti ir puoselėti. Muzikos kalba lavina jauną, moko jį mąstyti. O mąstantis žmogus yra lais-vas žmogus. Ar toks žmogus šiandien reikalingas visuomenei? Mėginkime į tuos klausimus atsakyti, neprarasda-mi vilties“.

Poetė Dalia Teišerskytė, Seimo narė: „Be jūsų ir be muzikos pasau-lis būtų daug tylesnis, tuštesnis, ma-žiau įdomus, mažiau gilus ir mažiau svarbus. Ant mokytojų pečių uždėta be galo didelė našta. Nešate atsako-mybę prieš žmoniją, prieš vaiką, iš kurio bandote išugdyti žmogų – kul-tūringą ir dvasingą. Žmogų, reika-lingą valstybei, tarnaujantį tėvynei. Tai pareiga. Kaip galima nevertinti mokytojo  – tavo dangaus atvėrėjo. Kol yra žmonių, girdinčių muziką, tol gyvenimas nėra prarastas. Kas yra muzika? Štai kelios eilėraščio eilutės: Ji – skrybėlė nuo saulės. Pirštinaitės sužvarbusiems pirštams. Apsiaustas ant gedulo laužo. Tvarstis ant žaiz-dos. Restorano žibintas alkanam. Ji – jūržolė, kuriomis apsisiautus ateina ramybė. Jūs gimę šiam pasauliui gra-žinti ir nešti į jį gėrį. Pasėk į savo sielą saulės sėklų. Pavasarį sudygs daigai gležni. Ir iškeliauk prieš laiko tėkmę ten, kur jaunystė laigo nerami, ten, kur rožynuose paukšteliai gieda. Bijok sausros, kad nenuvystų mintys. Tegul virš jūsų visada būna muzika. Tikra. Tyli. Prasminga. Ir kiekvienam reika-linga kaip kasdienė duona“.

> Muzikinio ugdymo problemų analizė praktinio darbo sekcijose

> Muzikos ritmai. Prof. Piotr Sutt iš Lenkijos. Jam talkina Muzikos katedros studentės

STUDI‘14: TRYS SAULĖTOS STUDENTŲ DRAUGYSTĖS IR

IŠRADINGUMO DIENOSŠventės programa aidėjo ir šėlo

nuo ,,Fux‘ų stovyklos‘13“ dalyvių susitikimo ir įspūdžių iš pirmųjų studijų metų, jaukaus „Dainuo-jamosios poezijos vakarėlio“ iki orientacinių varžybų ,,Vilnius ki-taip“ – puikios progos pakeliauti po Vilnių su draugų kompanija. Nuo mankštos kūnui (varžybos tinkli-nio, krepšinio aikštelėse, gatvės šo-

kiai), galvai (,,Protmūšio“ finalas) iki pasimatymų valandos „Sėsk. Kalbėk. Lėk“ visų aukštųjų moky-klų studentams ir svečiams. Nuo LEU magistrantūros studijų mugės, studentų susitikimo su mokytojais, mūsų absolventais, iki viešnagės „Žaliojo universiteto“ širdyje – oranžerijoje – ir pažinties su įspū-dingais atogrąžų augalais. Šventė

> Marijonas Mikutavičius. Valanda su žvaigžde

„STUDI‘14“ uždaryta klube ,,Sea-cret“ su jaunimo grupe ,,Studentų gatvė“ ir smagiu „Biplan“ koncertu.

O šiemetinis mūsų studentų svečias buvo populiarių jaunimo dainų au-torius ir dainininkas, TV laidų ve-

dėjas, žurnalistas Marijonas Miku-tavičius.

„Šviesos“ informacija

3Š IESA 2014 gegužėStudijos

PREMIJOS STUDENTAMS

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskyrė 2013 m. premijas ir pagyrimo raštus LMA premijų konkursams pristatytų darbų auto-riams.

LMA premija už geriausius aukš-tųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirta bakalaurui Ričardui Dedialai už mokslinį darbą „Lietuvos santykiai su Vokiečių ordinu: tarp karo ir taikos (1263–1315 m.)“ (darbo vadovas lekt. Tomas Baranauskas).

LMA pagyrimo raštai aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyviams: magistrei Ligi-tai Neverauskienei už mokslinį darbą „Howardo Gardnerio ugdymo mode-lio teoriniai ir praktiniai pagrindai“ (darbo vadovė prof. Ona Monkevičie-nė), bakalaurei Laurynai Žilionytei už mokslinį darbą „Lietuvos konsulatai Didžiojoje Britanijoje ir jos domini-jose 1925–1940  m.“ (darbo vadovė dr. Sandra Grigaravičiūtė), magistrui Valdemarui Avižen už mokslinį dar-bą „Ultragarsinio lituoklio konstravi-mas ir tyrimas“ (darbo vadovas prof. Piotr Vasiljev).

„Šviesos“ informacija

KELIAI Į PAŠAUKIMĄ MOKYTI IR UGDYTIJuozas Skomskis

Pokalbis apie studentų pedago-ginės praktikos sistemą, jos kaitą ir reikšmę specialistų kokybei kelti.

Lietuvos pedagogų profsąjunginiai tyrimai skelbia, jog 70 proc. mokytojų patiria smurtą mokyklose. 18 proc. iš jų – tiesioginį, skaudų, fizinį. Į tokią dirvą sėti gėrio sėklos eina studentas...

Dalyvauja Akademinių reikalų direkcijos direktorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Peda-goginių praktikų organizavimo sky-riaus vadovė dr. Rasa Bobinienė, Is-torijos fakulteto prodekanė doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė ir Ugdymo mokslų fakulteto Pradinio ugdymo katedros doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė.

Dr. Rasa Bobinienė. Anksčiau universitetas turėjo vieną aštuonių savaičių trukmės praktiką. Jos pri-valumas tas, kad studentas eidavo į mokyklą, jau turėdamas visą teorinį pedagogikos, psichologijos ir dalyko didaktikos bagažą. Vėliau įvesta ke-tverių metų praktika – nuo I kurso, kai studentas stebėjo mokyklos dar-bą, vėliau turėjo galimybę būti mo-kytojo asistentu, padėjėju ir pagaliau galėjo savarankiškai vesti pamokas. Tačiau tyrimai koregavo ir šią siste-mą: dabar mūsų studentai eina į trijų pakopų pedagoginę praktiką nuo II kurso. Atliekamos psichologijos, edu-

kologijos, sveikatos ugdymo ir dalyko didaktikos užduotys. Pedagoginių studijų pabaigoje studentai rengia analitinį rašinį – esė arba apibendrina tiriamąjį pedagoginės praktikos dar-bą baigiamajame pedagoginių studijų darbe, kuris yra tarsi įvadas į moky-klos ir ugdomojo proceso didaktikos tyrimą.

Doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė. Universitete susiformavusi tradici-ja, kad kiekvienas studentas sudaro praktikos trišales sutartis su jo pasi-rinkta mokykla. Stebėtojo ir asistento praktikoms atlikti dažniausiai renka-si pažįstamą aplinką – savo gimtąją mokyklą, kuri labai didžiuojasi, kad auklėtinis renkasi mokytojo profesi-ją. Antrosios ir trečiosios praktikos, kai studentas jau dirba savarankiškai, siunčiame į mums gerai pažįstamas Vilniaus mokyklas, su kuriomis pa-laikomi labai glaudūs ryšiai: rengia-mos konferencijos, bendri projektai, leidžiami leidiniai. Labai svarbus mokyklos ir universiteto grįžtamasis ryšys. Svarbu, kad jis nuolat stiprėtų. Daugelį metų rengiame susitikimus su istorijos pedagoginių praktikų va-dovais mentoriais. Apibendrinama studentų praktikos baigiamųjų darbų patirtis, mokytojams perduodamos visos ugdymo naujienos, mokslo ty-rimų naujovės. Tokie susitikimai ko-reguoja ir mūsų programas, didakti-kas. Jų rezultatas – pakeistas istorijos

pamokų planas, sukurti alternatyvūs pamokų modelių variantai.

Doc. dr. Rita Makarskaitė-Pet-kevičienė. Mentorius – dalyko mo-kytojas, pašauktas dalytis su prak-tikantu džiaugsmais, rūpesčiais ir problemomis, kartu kurti, modeliuo-ti. Deja, ne visada praktikantas tokį sutinka. Pasitaiko, kad studentą mo-kytojui direktorius paskyrė, nes šiam reikės atestuotis, ir studentas moky-tojui „uždirbs“ rodiklį. Arba šis mo-kytojas niekada studento praktikanto neturėjo, tad duodama jam pabandyti ir pan. Tuomet ir pristingama tokių geranoriškų kontaktų ir kompeten-cijų. O tai gali turėti įtakos visiems praktikos rezultatams: įspūdžiams, pašaukimui dirbti, aukotis. Kai pati-riame, kad studentas ne ten pateko, ieškome kito mokytojo. Žinoma, tai reti atvejai.

Tyrimai, apklausos rodo, jog ne kiekvienas mokytojas šiandieninėje mokykloje jaučiasi gerai. Dažnas į klasę žengia su baime būti mokinių paniekintam, nesuprastam, ignoruo-jamam, o dažnai prieš pamoką pabar-tam administracijos arba išklausiu-siam priekaištų į mokyklą atvykusių tėvų ir pan. Visgi turime pasidžiaug-ti, kad Ugdymo pagrindų katedros studentų, tik ką grįžusių iš baigia-mosios praktikos, vertinimai geri. Kai kurie jau pakviesti dirbti moky-tojais. Kartu su Šiaulių universitetu

> Dr. Rasa Bobinienė: „Praktikos tikslas – stiprinti darbo mokykloje motyvaciją“

> Doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė: „Gimtojoje mokykloje studentas visada laukiamas“

> Doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė: „Mokytis iš patirties yra būsimo mokytojo sėkmės pagrindas“

> Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė: „Patiko. Norime būti mokytojais“

apklausėme 124 LEU ir ŠU studentus, atlikusius pedagoginę praktiką. Kaip didžiausias pedagoginės praktikos stiprybes respondentai nurodo asme-ninį tobulėjimą ir kompetencijų įgiji-mą; savarankišką darbą su mokiniais ir bendradarbiavimą su pedagogais, kitais įstaigos darbuotojais; pažintį su pedagogo veikla ir mokyklos „vir-tuve“; švietimo problemų pažinimą; naujų patirčių įgijimą. Dalis paste-bi, jog pedagoginės praktikos laikas netgi per trumpas. Ir tik 20 pasigedo nuoširdesnio mentorių dėmesio prak-tikantui.

Doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė. Studentai žavisi Jūrate Litvinaite ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazi-ja, Jūrate Šačkute ir Žirmūnų gim-nazija, Gerosios Vilties vidurinės mokyklos istorijos mokytoja Liucija Pabedinska, Mikalojaus Daukšos ir Naujininkų vidurinių mokyklų is-torikais Andriumi Poručiu ir Vaida Porutiene. Pirmiausia užpildomas są-rašas, norinčių atlikti praktiką į šias mokyklas, pas šiuos mokytojus. Kita vertus, mūsų tyrimai patvirtino ir tai, kad studentas pedagoginės praktikos metu patiria, kokia yra šiandieninės mokyklos realybė, mokiniai, jų tėvai, šeimos. Studentai privalo žinoti, kad mokykla – dalis visuomenės kultūros, kad kitur daug pamokos laiko reikės paskirti tvarkai ir ramybei įvesti, kad prireiks daug jėgų tramdyti klasę. O

kitur iš jo pareikalaus perskaityti ne vieną monografiją, kad atsakytų į žin-geidžių mokinių klausimus.

Doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Su Lietuvos progimna-zijų ir gimnazijų direktorių asociacijų vadovais jau pradėjome derybas dėl savanorių, kurie nori padėti mokyto-jams, kurie dirbti mokykloje ne vien praktikos metu. Tokie pedagoginių studijų studentai gali būti priimti mokytojų asistentais. Tai nauja abi-pusio bendradarbiavimo galimybė propaguoti šiuolaikines metodikas ir technologijas, telkti mokytojus naujai užklasinei veiklai vykdyti. Universi-tete studentai yra skatinami ugdyti darbo su mokiniais praktinius įgū-džius, naudojant skirtingas veiklos formas. Viena iš jų – savimoka (mu-tual learning), kurios metu studentai savarankiškai, naudodami savo kūry-binį potencialą, interesus, nevaržomi nurodymų, gali dirbti su mokiniais, tarpusavyje dalytis gerąja patirtimi. Kita iniciatyva, kuri bus diegiama universitete artimiausiu metu, – praktinių įgūdžių lavinimo centras, kuriame glaudžiai bendradarbiaus studentai, mokytojai, dėstytojai. Šis trikampio principas turėtų aktyvinti studentų praktinių įgūdžių lavinimą: mokytojai dalijasi savo gerąja patir-timi, pateikdami įvairius pamokų si-tuacijų pavyzdžius, iškeldami kylan-čias pedagogines problemas, kurias studentai patys bando spręsti, veda savo sugalvotus pamokų fragmentus, naudodami įvairius metodus. Dės-tytojai dalyvauja kaip konsultantai, kurie praktines žinias papildo nau-jausiomis mokslinėmis žiniomis. Tai leis studentams tvirčiau jaustis ne tik pedagoginių praktikų metu. Tai ne alternatyva pedagoginei prakti-kai mokykloje, o erdvė mokymuisi bendradarbiaujant. Tokiose gyveni-mo laboratorijose gimsta, formuojasi mokytojas. Šiam procesui reikia lai-ko. Mūsų universiteto studentai įgyja dalykinių, pedagoginių, psichologijos žinių ir mokosi jas taikyti mokykloje nuo pat studijų pradžios. Pedagogi-nės praktikos ir studijų kaitai kryptį duoda tyrimai, studentų, mokytojų, mokyklų direktorių apklausos, dis-kusijos prie apskritojo stalo. Tikime, kad tik kartu su mokykla galime kur-ti stiprią akademinę bendruomenę, kuri sėkmingai mokys mūsų vaikus.

4 Kampas saviems Š IESA 2014 gegužė

AčIŪ, MAMA

STUDENTŲ ATSTOVYBĖ: NUO STUDENTAVIMO IKI AKADEMINIO ATSTOVAVIMO

Greta Ališauskaitė

LEU SA Akademinių ir socialinių reikalų komiteto koordinatorė

„ISTORIKŲ DIENOS‘14“ – PARTIZANŲ ŠŪVIŲ AIDAIS

LEU IF SA

„LITUANISTŲ DIENOS‘14“ Laura Bendaravičiūtė

LEU LF SA narė

> LEU SA susitikimas su LEU Ūkio direkcijos direktoriumi G. Žygaičiu ir bendrabučių valdytoja E. Kelminskiene

Universiteto bendruomenės na-riai dažniau pastebi studentų nefor-malias veiklas, todėl norisi priminti ir vieną pagrindinių įgyvendinamų Studentų atstovybės (toliau SA) funk-cijų – atstovauti studentams dalyvau-jant valdymo organuose, užtikrinti studijų ir mokymosi aplinkos kokybę.

Amžina studentų temaVienas aktualiausių klausimų vi-

sais laikais – studentų bendrabučiai, todėl buvo surengti trys susitikimai su LEU Ūkio direkcijos direktoriu-mi Gintautu Žygaičiu ir bendrabu-čių valdytoja Elena Kelminskiene. Jų metu studentai diskutavo, išsakė esamas problemas, lūkesčius, buvo apžiūrėti bendrabučiai. Situacija ben-drabučiuose pagerėjo. SA kartu su bendrabučių tarybų atstovais paren-gė naują Bendrabučių tarybos darbo reglamentą, pagal kurį tikimasi įga-linti studentus prisidėti prie gyveni-mo sąlygų gerinimo ir užtikrinimo. Jį patvirtino Ūkio direkcija. Vykęs bendrabučių taupumo konkursas at-skleidė taupiausius – III bendrabučio gyventojus, kurie gavo prizą.

Studijų kokybės kėlimasSocialinės edukacijos (buvusio

Socialinės komunikacijos instituto), Istorijos ir Lituanistikos fakultetų SA vykdė studentų apklausas apie studijų kokybę, akademinę aplinką. Rezultatus pristatė savo fakultetų administracijai ir akademinei ben-druomenei. Atsirado idėja tokias an-

ketas parengti ir naudoti visoms SA. Poreikis dėl laisvalaikio zonų įrengi-mo universitete pradėtas spręsti. SA, bendradarbiaudama su studijų pro-rektore prof. dr. Vilija Saliene, Ūkio direkcija, biblioteka, rengia projektą tokioms erdvėms įrengti. SA kartu su Akademinių reikalų direkcija pradėjo aktyvų bendradarbiavimą dėl aka-deminio sąžiningumo universitete. Bendraujant su Lietuvos studentų sąjunga (LSS), kitų aukštųjų mokyklų atstovais, buvo pasidalyta patirtimis, idėjomis dėl akademinio sąžiningu-mo puoselėjimo ir kėlimo. Priemonės ir darbai bus skelbiami ir vykdomi jau pavasario semestro ir sesijos metu. Vienas iš žingsnių matomas LEU tin-klalapyje. Studijų skyrelyje jau sukur-ta atskira kategorija informacijai apie akademinį sąžiningumą universitete.

Už universiteto ribųSA aktyviai bendradarbiauja su

LSS dėl akademinių, socialinių klau-simų, dalyvauja mokymuose su kitų aukštųjų mokyklų studentų atstovais, patys rengia mokymus LEU. Oficialią poziciją SA išreiškė po dalyvavimo debatuose dėl aukštojo mokslo finan-savimo alternatyvų Kauno techno-logijos universitete. Pastebėjimai ir nuomonė buvo pareikšti LSS, kurie atstovauja visiems Lietuvos studen-tams, ir debatų moderatoriui prof. Algiui Krupavičiui, kuris pažadėjo gauti ir atsiųsti debatuose dalyvavu-sių interesų grupių atstovų atsakymą į išsakytus pastebėjimus.

Lietuvos edukologijos universite-to Istorijos fakulteto Studentų atsto-vybė (toliau IF SA) kvietė į tradicinį renginį „Istorikų dienos“. Šiais metais šventėje buvo minimas partizaninio karo 1944–1953 m. pradžios septy-niasdešimtmetis Lietuvoje.

Tris dienas trukusiu renginiu IF SA siekė sudominti ne tik fakulteto ar universiteto bendruomenę, bet ir visuomenę (ypač jaunimą). No-rėdama įgyvendinti šį tikslą, IF SA paskelbė trumpametražio filmuko ir esė konkursą moksleiviams. Šventės atidarymo metu dalyvavusiems kon-kurse buvo suteikta galimybė prista-tyti savo darbus, kurių sulaukta iš visos Lietuvos moksleivių, tačiau ne visi galėjo atvykti į renginį. Atsiim-ti prizo už geriausią filmuką atvy-ko Vilniaus Antakalnio gimnazijos moksleivė Ūla Veserckaitė. Atidary-mo šventėje koncertavo LEU dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“, įspūdin-gu pasirodymu nudžiugino IF teatro grupė (rež. IV  kurso taikomosios istorijos spec. studentė Austė Abraš-kevičiūtė).

Pagrindinis pirmosios renginio dienos akcentas – trijų istorikų ve-damos paskaitos-diskusijos. Kalbėjo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų departamento vyr. specia-listas Darius Juodis (tema „LLKS Tarybos deklaracijos parengimas ir raida“), „Trakinių partizanų“ stei-gėjas Norbertas Černiauskas (tema „Partizanai: nuo vaizdinio iki įvaiz-džio“), LEU dokt. Mindaugas Nefas (tema „Partizaninio karo diskursai šiandien“). Antrąją renginio dieną organizatoriai ragino dalyvauti eks-kursijoje į Lietuvos gyventojų geno-cido ir rezistencijos tyrimų centrą. Vėliau Istorijos fakulteto studentai tradiciškai dalijosi patirtimis, įgyto-mis praktikų, studentų mainų pro-gramų metu Europos universitetuose, kurios įamžintos IF leidinyje „Mūsų vasaros“. Šiemet leidiniui sukanka penkeri metai. Jį pristatė fakulteto prodekanė doc. dr. Sandra Grigaravi-čiūtė. Minint archeologinę, etnogra-finę praktikas, žodį tarė ir dėstytojai prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė, prof. dr. Jonas Mardosa, lekt. dr. Povilas Bla-

ževičius. Režisierius Justinas Lingys kalbėjo tema „Rezistencinis laiko-tarpis: moterys vyrų šešėlyje“, kurią gvildeno kurdamas dokumentinių filmų ciklą „Moterys vyrų šešėliuo-se“. Vienas iš pirmojo ciklo filmų yra skirtas Lietuvos partizanų fotografei Gražinai Pigagaitei. Be to, studentai turėjo galimybę išvysti ir dokumenti-nį filmą apie kitą partizanų gyvenimo pusę – jų vaikų likimus. Vakare stu-dentai ir dėstytojai skaitė ištraukas iš partizanų kūrybos, o iškart po skaiti-nių visi atėjusieji buvo kviečiami į dar neseniai kino teatruose šmėžavusio V. V. Landsbergio dokumentinio fil-mo „Trispalvis“ peržiūrą.

Trečiąją dieną organizatoriai garantavo azartišką nuotaiką: visus norinčius kvietė į protmūšį „Miško broliai“. Vyko mažasis ir didysis krep-šinio varžybų finalai IF dekano taurei laimėti, kurią pasiglemžė ALUMNI komanda, dėstytojams palikusi II-ąją vietą. Garbingą III-ąją vietą užėmė pirmakursių komanda. Šventės už-darymą vainikavo grupės „Bluesre-turns“ pasirodymas bare „Artistai“.

Balandžio 28–30 dienomis LEU II rūmai buvo pilni šurmulio ir geros nuotaikos. Ją visiems dovanojo Litua-nistikos fakulteto Studentų atstovybė (LF SA), jau antrą kartą (po 14 metų pertraukos) organizuojanti lituanistų dienas – patį svarbiausią LF renginį me-tuose. Net tris dienas vykusi šventė šie-met stebino renginių gausa ir įvairumu.

Šventė prasidėjo iškilmingu ir nuo-taikingu atidarymu. Šiltu žodžiu visus sveikino Lituanistikos fakulteto de-kanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prodekanas doc. dr. Dainius Vaitiekū-nas ir LF SA V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Po sveikinimų visi lituanistai ir jų draugai būriavosi lauke, kur buvo nufotografuotas gyvasis LF simbolis. Tą dieną vidiniame kiemelyje IV kurso kalbos redaktorių grupė davė redaktoriaus priesaiką, o vėliau buvo atidaryta nuotraukų paroda ir prista-tyta Lituanistikos fakulteto istorija, vyko diskusija apie lituanisto ateitį su LEU LF absolventais: žurnalistu Au-gustu Balsiu, LEU LF dekane Žydro-ne Kolevinskiene ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos lietuvių kalbos mokytojais Audriumi Gabniu ir Ra-mune Žilionyte. Tačiau tuo viskas ne-sibaigė. Visi norintys buvo kviečiami vakare atvykti į Marijos ir Jurgio Šla-pelių muziejų, kur „Meno alchemijos“ aktoriai parodė specialiai lituanistų dienoms pastatytą spektaklį ,,Skylė, 21 gramą sverianti“, nustebinusį savo ori-ginalumu ir netikėta pabaiga.

Antrąją dieną LEU LF mokslo draugija visų laukė prie LEU II rūmų

įėjimo ir maloniai kvietė iliustruoti pačias gražiausias Kristijono Do-nelaičio ,,Metų“ citatas, o trečiosios pertraukos metu ,,Literatų arka“ su-rengė viktoriną, kurioje buvo galima pasitikrinti savo žinias apie poetus, dar daugiau apie juos sužinoti. Į su-sitikimą su studentais atvyko labai įdomi asmenybė – muzikantas, dai-nų autorius, roko grupės „Bix“ narys, „Tangomanijos“ vedėjas, TV projektų „Dangus“, „Lietuvos talentai“, „X fak-torius“ prodiuseris, projekto „LT Uni-ted“ dalyvis Saulius Urbonavičius-Samas, kuris papasakojo apie savo darbą, veiklas ir televizijos subtilybes.

Trečioji ir kartu paskutinė šven-tės diena prasidėjo 7.00 val. Iš anks-to sudaryta grupė žmonių keliavo į buvusio LEU LF studento Modesto

Naudžiaus darbovietę – LRT televi-ziją, kur buvo galima pamatyti, kaip kuriama TV laida „Labas rytas, Lie-tuva“. Taip pat vyko susitikimas su buvusiais LF SA vadovais: Juliumi Žėku, Arūnu Dagiu ir Laura Žvingyte ir dabartiniais LF SA nariais. Jo metu jauniausi LF SA turėjo galimybę dar labiau su ja susipažinti ir sužinoti, kokia ši studentų organizacija buvo anksčiau. ,,Lituanistų dienų 2014“ renginius vainikavo šokių ir žaidimų vakaras, kurio metu nebuvo nuobo-džiaujančių, nes visi įsitraukė į links-mybių sūkurį.

Lituanistikos fakulteto studentai ir dėstytojai labai džiaugiasi šiomis trimis dienomis, kurių metu vyko daug įdomių renginių, paįvairinusių fakulteto kasdienybę.

> Konkurso „Ačiū, mama“ laimėtojos Gintarė Mikėnaitė ir jos mama Danguolė

LEU SEF SA II kurso studentai organizavo konkursą „Ačiū, mama“, kuris buvo skirtas Motinos dienai paminėti. Dalyviai siuntė gražiausias, įsimintiniausias nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti kartu su mama. Taip pat kiekvienas dalyvis turėjo parašy-ti, kuo jam svarbi užfiksuota akimir-

ka nuotraukoje. Fotografijos buvo įvertintos Facebook socialiniame tinkle, o geriausių nuotraukų autoriai apdovanoti prizais.

Konkursą rėmė UAB „Fotofabri-kas“, Vilniaus kamerinis teatras, pra-mogų agentūra „Vaiduokliai“.

„Šviesos“ informacija

> LEU LF gyvasis simbolis

> Atidarymo šventė

5Š IESA 2014 gegužėMokykla

LAIMĖS ŽIBURIO BEIEŠKANT...Brigita Meškonytė

LF SMD narė

ANGLŲ FILOLOGIJOS STUDENTAI – TARPTAUTINIUOSE VANDENYSE!Jurgita Norvaišaitė

> Akimirkos iš konferencijos

> LEU komanda gavo LETTA projekto pažymėjimus

Lietuvos edukologijos universite-to Filologijos fakulteto keturiolika III kurso anglų filologijos studentų turė-jo unikalią galimybę dalyvauti inten-syvioje Erasmus programoje „Anglų kalbos mokymas per menus“ Vokie-tijoje, Oldenburgo mieste. Studentai, lydimi Anglų kalbos didaktikos ka-tedros lektorės Loretos Andziulienės ir vedėjos padėjėjos Jurgitos Norvai-šaitės, Oldenburgo universitete buvo supažindinti su Vokietijos švietimo sistemos ypatumais ir gavo progą ap-silankyti keliose mokyklose, stebėti, kaip vyksta mokymosi procesas, da-lyvauti tiek teoriniuose, tiek prakti-niuose užsiėmimuose.

Mokymasis per menus (LETTA – The Learning through teaching the Arts) pradėtas įgyvendinti Kanadoje daugiau nei prieš 20 metų, integruo-

jant menus į bendrąsias ugdymo pro-gramas. Buvo pastebėta, kad menų įtaka kognityviniams, socialiniams įgūdžiams yra didelė. Pedagoginė LTTA sėkmė paskatino integruoti menus ir į anglų kalbos mokymą(si). Intensyviosios programos tikslas  – ištirti galimas LTTA modelio pro-gramas, mokant anglų kaip užsienio kalbos (EFL) Europos mokyklose (http://englische-fachdidaktik.com/Gehring2/content/our-focus-letta). Projekte dalyvavo keturių šalių stu-dentai: Vokietijos, Lietuvos, Lenki-jos ir Turkijos. Savo šalyse studentai mokosi anglų filologiją su pedagogine pakraipa.

Oldenburgo universitete studen-tai turėjo galimybę susipažinti vieni su kitais, pristatyti savo šalies švie-timo sistemą ir papasakoti apie tai,

kaip yra mokoma menų. Tiek dalyko didaktikos kurso metu, tiek praktiko-je įgyta patirtis padėjo kuriant pamo-kų planus, susijusius su anglų kalbos mokymu per menus. Grupės buvo tarptautinės, todėl patirties pasidali-jimas, atskleidžiant šalių panašumus ir skirtumus, leido sukurti origina-lius pamokų planus. Anot M. Make-jevos, mūsų šalyje menams bendro-jo ugdymo mokyklose yra skiriama labai nedaug pamokų. Šio projekto metu buvo sužinota, kaip vaikus su-pažindinti su menais (muzika, daile) ir kaip juos mokyti anglų kalbos.

Projekto metu buvo siekiama ne tik teoriškai supažindinti su anglų kalbos mokymu per menus (ren-giant pristatymus, pamokų planus), bet ir aplankyti Oldenburgo miesto mokyklas. Projekto dalyviai turėjo

Balandžio 11-ąją vykusi IV na-cionalinė moksleivių ir studentų konferencija kvietė savo rašomuo-siuose darbuose (kūrybiniuose, tiriamuosiuose, kursiniuose, ba-kalauro ar magistro) ieškoti lai-mės žiburio, taip paminint Jono Biliūno 135-ąsias gimimo metines. Gražią pavasario dieną studentai ir dėstytojai iš Lituanistikos fa-kulteto, moksleiviai ir mokytojai iš Vilniaus Radvilų ir Vilniaus Simo-no Daukanto, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo ir Trakų r. Rūdiškių bei

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijų skubė-jo ruoštis savo pranešimų prista-tymui. Jau ketvirtą sykį vykstanti konferencija pritraukė rekordinį skaičių dalyvių, pranešimai buvo skaitomi trijose sekcijose. Prane-šimai buvo patys įvairiausi: nuo moksleivių paruoštos Kristijono Donelaičio „Pavasario linksmybių“ muzikinės interpretacijos iki stu-dentės magistrantės paruošto pra-nešimo „Tinginystė – darbo paro-dija, arba „miegi, miegi, o pailsėti nėra kada“.

Konferencijos geriausiųjų pra-nešimų autoriai buvo apdovanoti naujausiąja V. Martinkaus knyga „Estezė ir vertinimai. Esė apie li-teratūros kūrinio pajautą, straips-niai ir recenzijos“. Apdovanojamai buvo skiriami atskirai už literatū-rologijos arba kalbotyros darbus. Literatūrologijos krypties apdo-vanojimai įteikti: I vietos – Rimai Kasperionytei (lyginamosios lietu-vių filologijos II kurso magistran-tei), II vietos – Gretai Botyriūtei (IV kurso studentei), III vietos  –

Šarūnei Stonienei (literatūrolo-gijos II kurso magistrantei). Kal-botyros krypties apdovanojimai įteikti: I vietos – Danutei Valen-tukevičienei (kalbotyros II kurso magistrantei), II vietos – Gintarei Mikėnaitei (lyginamosios lietuvių filologijos II kurso magistrantei), III vietos – Vitalijai Subačiūtei (lyginamosios lietuvių filologijos II kurso magistrantei), paskati-namoji premija skirta Agnei Mac-kevičiūtei (IV kurso studentei). Puikiai pasirodę moksleiviai taip

pat buvo apdovanoti knygomis ir diplomais. Renginio pabaigo-je Lituanistikos fakulteto dekanė Žydronė Kolevinskienė kartu su prodekanu Vidu Valskiu įteikė padėkas žmonėms, kurie prisidėjo prie konferencijos organizavimo: Lituanistikos fakulteto Studentų mokslo draugijos narėms, dėstyto-jams ir mokytojams, konsultavu-siems rengiant pranešimus.

„Dalyvavimas mokslinėje konferencijoje turi daug privalu-mų: studentas gali gilintis į jam įdomią, reikšmingą sritį ir savo atradimais pasidalyti su kitais. Jis bus išklausytas ir išgirs profe-sionalių patarimų. Labai smagu matyti susidomėjusius veidus, kai skaitai savo pranešimą. Juk tai, ką tyrinėji, tau atrodo taip svarbu, tiek daug norisi pasakyti! Taip pat įdomu paklausyti kitų pranešėjų. Prapleti ne tik savo žinias įvairiose sferose, bet, lygindamas kitų pra-nešimus su savuoju, matai, kur tau dar reikia tobulėti. Smagu ieškoti, atrasti ir pasidalyti!“ – teigia LF III k. studentė Indrė Šadvilaitė, kuri skaitė pranešimą tema „Tautinės pasaulėžiūros ženklai partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštyje“.

aplankyti skirtingas mokyklas ir ste-bėti skirtingus dalykus: anglų kalbos, menų pamokas (dailės, muzikos ir kt.). Anglų filologijos studentas Pau-lius Pupinis teigė, kad net geografijos pamokas mokytoja vedė anglų kalba, nes mokiniai laisvai kalba angliškai, o ir jie galėjo suprasti, kas vyksta pamo-kos metu. Robertas Daškevič, Gintarė Petuškaitė buvo ne tik pasyvūs stebė-tojai, bet ir aktyvūs dalyviai dramos pamokoje. G. Petuškaitė minėjo, kad projektas paliko didelį įspūdį, nes buvo daug įvairios veiklos, kuri rėmė-si ne vien teorija. K. Krasauskaitė mi-nėjo, kad vykdama į projektą nesiti-kėjo per dvi savaites įgyti daug naujų žinių ir rasti didelį būrį naujų draugų. O tų žmonių nuomonę, kurie dar tu-rėjo abejonių dėl mokytojo profesijos, šis projektas tikrai pakeitė.

„Mokydamiesi anglų kalbos per menus, mokiniai mokosi ne tik už-sienio kalbos, bet ir gauna papildomų žinių apie menus. Darydami užduo-tis, susijusias su menais, įgyja ne tik dalykinių, bet ir bendrųjų kompe-tencijų. Aktyvūs mokymo metodai padeda vaikams visiškai įsitraukti į veiklą, todėl jie net nepajaučia kalbos mokymosi. Mokiniai galvoja, kad tai tik žaidimas, bet kartu jie įgyja ir ži-nių. Džiaugiuosi, jog viską galėsiu pa-naudoti praktikoje kitais metais arba jau tuomet, kai būsiu kvalifikuota mokytoja“, – teigė E. Doftartaitė.

Studentai įgytą patirtį galės pri-taikyti ne tik teoriškai, bet ir prak-tiškai, dirbdami su vaikais, nes menų integravimas gali padėti vaikui atsi-skleisti, aktyviau dalyvauti pamokos metu, integruotis į klasę.

Puslapį rengia LEU Sporto centras

6 Sportas Š IESA 2014 gegužė

KREPŠINIO TURNYRAS LEU SPORTO SALĖJE

Tautvydas Babravičius

LIETUVOS STUDENTŲ KROSAS

NETIKĖTA PERGALĖSimona Arlauskaitė

AEROBINĖ GIMNASTIKALigita Lisauskaitė

POKALBIS SU IŠTIKIMIAUSIU SPORTO SIRGALIUMIRamūnė Motiejūnaitė

> Akimirka iš salės krepšinio turnyro

Mūsų universiteto krepšinio sa-lėje įvyko trys prieš tris (3 × 3) salės krepšinio turnyras, kuriame daly-vavo dešimt Lietuvos studentų lygos komandų. Jos buvo suskirstytos į du pogrupius po penkias komandas. Mūsų universitetui atstovavo LEU-1 komanda, kurioje žaidė K. Šilins-kas, V.  Šermokas, G. Povilavičius ir V. Starkus, ir LEU-2 komanda, kuriai atstovavo P. Kamarauskas, A.  Ma-lichinas, A. Čybas ir G. Bražionis. Deja, antroji komanda neįveikė gru-pių etapo ir nepateko į tolimesnes ko-

vas. Pirmoji mūsų komanda puikiai rungtyniavo savo pogrupyje ir užėmė pirmąją vietą bei pateko į finalą. Fina-le LEU-1 komanda po atkaklios kovos rezultatu 12 : 15 nusileido KTU-1 eki-pai, kuri ir triumfavo šiame turnyre.

Keturios geriausios šio turnyro komandos buvo apdovanotos me-daliais ir iškovojo kelialapius į didįjį finalą, kuris vyks Kaune. Didžiajame finale susigrums po keturias ekipas, kurios kovos dėl kelialapio į pasaulio trys prieš tris (3 × 3) salės krepšinio čempionatą.

Lietuvos studentų kroso varžy-bose merginos įveikė 1 ir 2 km dis-tancijas, o vaikinai – 3 ir 5 km. Dėl greičiausių ir ištvermingiausių vardų kovojo septyni universitetų studentai.

Geriausiai iš mūsų universiteto sekėsi SSF absolventei Ritai Bitautai-tei. Ji 1 km distanciją įveikė per 3:38 ir iškovojo II-ąją vietą. Iš dalyvavu-sių vaikinų geriausiai sekėsi Lukui Žiurinskui (GMTF III k.), kuris 3 km distanciją įveikė per 10:52 ir iškovojo V-ąją vietą.

Komandinėje įskaitoje LEU mer-ginų komanda iškovojo III-ąją, o vai-kinų – VI-ąją vietas.

> SSF absolventė Rita Bitautaitė

Norėtume papasakoti apie vieną ištikimiausių sporto sirgalių. Jį beveik kiekvienas varžybas galime pamatyti mūsų universiteto sporto salėje. Nesvar-bu, ar tai krepšinis, ar rankinis, ar tin-klinis, ar futbolas – jis visada stebi varžy-bas. Įdomu tai, kad niekas jo nepažįsta, todėl ir pakalbinome šį sporto sirgalių.

Papasakokite trumpai apie save.Esu Kęstutis Valatkevičius. Gi-

miau 1953 metais Rusijoje. Užaugau Dzūkijoje, Varėnos rajone. Išsilavini-mas – profesinis.

Visada matome Jus universite-to sporto salėje. Kas Jus skatina čia lankytis?

Mane domina visos sporto šakos. Ateinu čia dėl varžybų gausos. O apie būsimas varžybas sužinau iš skelbi-

mų, kuriuos perskaitau universitete. Taip pat visą informaciją galiu išvysti televizijoje arba rasti internete.

Kuo domitės be sporto?Domiuosi politika, skaitau knygas. Kokiomis sporto šakomis domitės?Man įdomios visos komandinės

sporto šakos.Kaip manote, kokios žmogaus

savybės yra svarbiausios sporte?Sportininkas turi būti mąstantis,

šaltakraujiškas.Gal ir pats sportavote? Jei taip,

tai kaip sekėsi? Lankiau lengvosios atletikos tre-

niruotes. Turėjau I jaunių atskyrį. Taip pat žaidžiau tenisą.

Ar turite vaikystės svajonę?Taip. Ginti Lietuvos garbę. > Kęstutis Valatkevičius

Garliavos sporto centre vyko XX-asis jubiliejinis Lietuvos Res-publikos aerobinės gimnastikos čempionatas, kuriame rungėsi jau-nimo, jaunių, jaunučių ir vaikų grupės. Dalyviai iš visos Lietuvos

paruošė net 129 rungtis. Iš jų sep-tyniose dalyvavo ir mūsų aerobinės gimnastikos rinktinės nariai. Jau-nimo grupėje rungėsi tarp aštuonių komandų. Galime pasidžiaugti, kad LEU studentai bendroje įskaitoje

> Aerobinės gimnastikos čempionato dalyviai

užėmė II-ąją vietą. Vyrų vienete: II vieta – Tomas Kizelis (SSF, II k.), III vieta – Viačeslav Filipovič (SSF, II k.). Mišrioje poroje: III vieta – Li-gita Lisauskaitė (SSF, IV k.), Viačes-lav Filipovič (SSF, II k.).

LEU tinklininkai, pakilę iš dug-no, nustebino tinklinio pasaulį. Prieš RSTL atkrintamąsias varžybas LEU vyrų tinklinio rinktinė buvo paskuti-nėje Vilniaus zonos vietoje. Atkrinta-mosiose varžybose susitiko su Šiaulių universitetu, kurį du kartus įveikė rezultatu 3:0 ir iškovojo kelialapį į finalinį ketvertą. Ketvirtuke LEU ko-manda įtemptai kovojo su VGTU ko-

manda, tačiau rezultatu 3:2 LEU tin-klininkai palaužė savo priešininkus. Kitą dieną vyko finalas, kuriame LEU susitiko su VU komanda. Finalas taip pat buvo nelengvas, tačiau mūsų ko-mandos noras nugalėti buvo stipres-nis. Jie iškovojo RSTL čempionato aukso medalius. Antrąją vietą užėmė VU komanda, trečią – VGTU, o ke-tvirta vieta atiteko MRU komandai.

> Iš kairės stovi: Edgaras Vobolevič, Laurynas Grainys, Marius Klusevičius, Ruslanas Nikitinas, Andrius Gaidys, trenerė Renata Šalkuvienė. Iš kairės tupi: Ilja Gorban, Andžėjus Savostenok, Vilius Aleksandravičius (komandos kapitonas)

Tomis pačiomis dienomis vyko ir moterų pusfinaliai ir finalai. Auksą iškovojo LSU, sidabrą – VDU, bron-za atiteko KTU, o ketvirtoji liko VU komanda. LEU moterų tinklinio ko-manda nepateko į finalinį ketvertą. Atkrintamosiose varžybose pralai-mėjusios VDU komandai čempionate dalijasi V–IX vietomis.

7Š IESA 2014 gegužėPatirtis

REFLEKSIJA TEATRO PAMOKOJE – MENAS IR MOKYMOSI PROCESO BŪTINYBĖ

Vytautas Kontrimas

PIRMAS ŽINGSNIS Į ŽVAIGŽDESBirutė Vitytė, Vytautas Kontrimas

IR SUSKRIDO SIELOS PAUKŠTELĖSBirutė Vitytė

> Margąją dangaus karalystę šlovino Ugniaus Vaiginio vadovaujamas orkestras „Trimitas“

> Šoko mokytojos Agnės Rickevičienės mokinės

Vilniaus Žemynos gimnazijos kolektyvas pasakojo, kaip įkvėp-ti paslaptingo paukščių pasaulio mokiniai ėmė stebėti jų gyvenimą, fiksuoti nuostabiausias akimirkas, o grįžę namo ar atėję į dailės pa-moką ėmėsi kartoti tai, ką stebėjo, spalvomis išlieti tai, kas juos įkvė-pė. Taip gimė gausybė puikių dar-bų ir idėja surengti integruotą dai-lės ir biologijos projektą-konkursą bei respublikinę parodą „Sielos paukštė“.

Ši idėja sutelkė net aštuonias skir-tingų Lietuvos miestų mokyklas, dvy-lika dailės mokytojų. Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir mūsų Ugdy-mo mokslų fakulteto Meninio ugdymo ir Dailės katedros bei Gamtos, mate-matikos ir technologijų fakulteto Tech-nologijų katedra. Parodą atidarė, svei-kinimo žodžius tarė, parodos dalyvius ir nominantus sveikino gausus būrys svečių ir universiteto darbuotojų: Vil-niaus miesto savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto departamento di-

rektorius Gintaras Alfonsas Petronis, Vilniaus miesto savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto departamento Švie-timo skyriaus vadybinės ir pedagogi-nės veiklos išorės audito poskyrio vyr. specialistas Valentinas Šapalas, mūsų universiteto Ugdymo mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Ona Monkevičienė, Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto dekanas prof. dr. Virginijus Sruoga, Technologijų katedros vedėja doc. dr. Birutė Žygaitienė ir kiti.

Peržiūrėję daugiau nei šimtą darbų vertinimo komisijos nariai doc. dr. Li-nas Liandzbergis, lekt. Rita Mikučio-nytė, asist. Birutė Vitytė respublikinės parodos-konkurso dalyviams skyrė penkias pirmąsias, keturias antrąsias ir tris trečiąsias vietas. Mokiniai buvo nominuoti piešinių, fotografijos, kera-mikos ir „vėduoklių“ kategorijose.

Už skrajas idėjas, gražią parodą ir puikų renginį dėkojame Žemynos gimnazijos direktorei Rūtai Kra-sauskienei ir dviems puikioms dailės mokytojoms ir renginio iniciatorėms Reginai Kryžiuvienei ir Danutei Ki-bickienei. Linkime, kad šis integruo-tas dailės ir biologijos projektas-kon-kursas ir respublikinė paroda taptų kasmetine ir toliau gražiems darbams sutelktų tokį gausų būrį mokinių, mokytojų, mokyklų ir universiteto bendruomenės narių.

> Teatro ir kino pedagogikos studentai su palyda Lietuvos etnokosmologijos muziejuje

2014-ieji Lietuvoje yra teatro ir Viljamo Šekspyro gimimo jubilie-jiniai metai. Todėl būsimi teatro ir kino pedagogai nusprendė vaidinti ir režisuoti V. Šekspyro dialogus, o Lietuvos etnokosmologijos muzie-jus pakvietė LEU studentus pakilti arčiau žvaigždžių ir V. Šekspyro etiudus pristatyti Lietuvos etnokos-mologijos muziejuje.

Viljamas Šekspyras – aktorius, dramaturgas, žmogaus gyvenimo dramų žinovas, mistinė, visame pa-saulyje žinoma asmenybė, dėl kurios iki šių dienų vis dar vyksta diskusijos. Pastaruoju metu vis dažniau atsiran-da hipotezių, kad šio žmogaus iš viso nebuvo! Diskutuojama, ar gali vienas žmogus, aktorius, nestudijavęs jokių išskirtinių mokslų, puikiai išmanyti politiką, psichologiją, chemiją, gin-klus, aukštuomenės, karalių, papras-tų žmonių kasdienybę, jų papročius ir tarpusavio santykius. Galbūt Šeks-pyro nebuvo? Tačiau teatro ir kino pedagogikos studentai nusprendė ir visiems laikams pasirinko tikėti, jog prieš 450 metų Anglijoje gimė ir pui-

kiausias pasaulio tragedijas ir kome-dijas kūrė V. Šekspyras.

Nors šie teatro ir kino pedago-gikos studijų programos studentai nėra profesionalūs aktoriai ir patyrę režisieriai, tačiau šių dienų kontekste savaip interpretavo eiliuotą, kartais visiems žinomą, kartais ausiai dar nepažintą, V. Šekspyro tekstą. Šis prisilietimas prie genialiosios drama-turgijos šiais metais stipriai paaugino būsimuosius teatro ir kino mokytojus.

ARčIAU ŽVAIGŽDŽIŲ. Mums tai buvo nelengvas išbandymas... Pri-reikė keturių teatrinių prožektorių, aštuonių prailgintuvų, šešių atmos-ferą kuriančių šviesų filtrų ir būrio studentų: Vildos Vaičiakauskaitės, Juliaus Ivanausko, Adomo Gurstis, Indrės Kazakauskaitės, Karolinos Rukštaitytės, Tautvydo Bagdono, Erikos Račkytės, Justo Galinio, Rūtos Kumpytės, Elžbietos Savickytės, Ži-vilės Petrauskaitės, Viktorijos Janu-šauskaitės, Raimondo Klezio, Gyčio Jurgevičiaus, Godos Alsytės, Agnės Kanapienytės. Ir Lietuvos etnokos-mologijos muziejus virto teatru!

Įvyko jau antroji teatro moky-tojų praktinė konferencija. Šį kartą dėmesys buvo skirtas refleksijai pa-mokoje.

Susirinko mokytojų iš visos Lie-tuvos, aktorių, kurie norėtų tapti teatro mokytojais, teatro ir kino pe-dagogikos studentų. Nedidelis, bet tikrai darbingai ir kūrybiškai nusi-teikęs kolektyvas nėrė į socialinės dramos platybes, į išsilaisvinimo nuo įtampos žaidimus, į teatro meną, ku-ris nėra skirtas tik vartoti, patirti, bet ir verčia žiūrovą mąstyti, pasakyti tai, ką pajuto, suprato ar norėtų su-žinoti.

Antroje konferencijos dalyje penkios profesionalios teatro aktorės vaidino spektaklyje „Princesės“, kurį specialiai šiai konferencijai režisavo pagal savo pačios parašytą pjesę tea-tro mokytojus vienijančios asociaci-jos „Meno formos“ prezidentė Agnė Raimonda Medeišienė. Spektaklyje vaidino Sonata Visockaitė, Jolanta Kriščiūnaitė, Kristina Mauruševi-čiūtė, Gintarė Cechanavičienė, Irena Jankutė.

Po vaidinimo kiekviena aktorė atsakinėjo į klausimus: kas sakė mo-nologą – personažas ar tu? Kiek lai-ko repetavote? Ar sunku sakyti tokį

> Teatro pamokoje

jautrų tekstą? Ar norėtum savo tea-trinę patirtį perduoti mokiniams ir t. t. Tokios diskusijos įprastos gilias teatrines tradicijas turinčiose šaly-se, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Ten po spektaklių publika nesiskirsto, o lau-kia, kol aktoriai nusivalys grimą, per-sirengs kostiumus ir vėl grįš į sceną. Tada prasideda tikrų tikriausia me-ninė refleksija, kuomet žiūrovai gali išsakyti tai, ką jautė, užduoti klau-simus aktoriams, išsiaiškinti, kokios potekstės, kokios paslėptos idėjos buvo matytame spektaklyje, gali dė-koti arba kritikuoti. Ir tai vyksta jau daug metų.

> Parodos nominantų sveikinimo ceremonija

> Mokiniai ir studentai susidomėję klausėsi, kaip apie paukščius pasakojo ir su savo tiriamojo darbo rezultatais supažindino Žemynos gimnazijos IV klasės mokiniai

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris: SL 749

„Šviesos“ redakcija. Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. 852 736 967,

el.paštas: rysiai@leu.lt

Redaktorius Juozas Skomskis

mob.: 86 98 33 971,el.paštas: juozas.skomskis@leu.lt

Korespondentė Gintarė Mikėnaitėmob.: 86 54 03 553,

el. paštas: gintare.mikenaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Laura Petrauskienė

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

Š IESA

8 Kultūra Š IESA 2014 gegužė

DINGO VILIAUS ZEMBUČIO STUDIJų KNyGELė

MENŲ ŠEŠTADIENISŠOKIO, TEATRO IR KINO PEDAGOGIKOS IV K. STUDENTŲ BAIGIAMŲJŲ

KŪRYBINIŲ DARBŲ PRISTATYMAIEugenija Sutkutė, Živilė Čiškauskaitė

UžUojAUtASocialinės edukacijos fakulteto ko-lektyvas nuoširdžiai užjaučia Albi-ną Spadavičiūtę dėl brangios ma-mos mirties. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Šventė scenojeRenginį inicijavusi Meninio

ugdymo katedra siekė ne tik pasi-džiaugti studentų rezultatais, reali-zuojant save kaip būsimuosius šokio ir teatro pedagogus, bet ir paskatin-ti jaunesnių kursų studentus giles-niems pamąstymams apie jų pačių kūrybą ir gebėjimus ją pritaikyti įvairaus amžiaus mokiniams.

Viešas šokio pedagogikos stu-dentų baigiamųjų meninio ugdymo raiškos darbų pristatymas universi-teto aktų salėje buvo surengtas jau antrą kartą ir sulaukė nemažai žiūro-vų. Meninio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Jolita Kudinovienė savo svei-kinimo kalba gausiai susirinkusiems svečiams akcentavo, jog tikisi, kad ši graži šventė taps tradicija. Parody-tos 25 šokio pedagogikos studentų sukurtos šokio kompozicijos. Savo kūrybinėms idėjoms išreikšti studen-tai pasirinko įvairius šokio žanrus ir stilius. Scenoje buvo galima išvysti lietuvių liaudies, pramoginius, mo-dernius šokius ir breiko kompozicijas.

Šokiai buvo kuriami su įvairaus am-žiaus ir skirtingą šokio patirtį turin-čiais mokiniais. Kai kuriems iš jų tai buvo pirmasis pasirodymas scenoje. Žiūrovai taip pat turėjo galimybę iš-vysti šokio kompoziciją, kurią atliko regėjimo negalią turintys mokiniai. Specialiai pritaikius kompoziciją, mokinių pademonstruotas šokis su-jaudino ne vieną.

Interpretacijų lietūsTeatro ir kino pedagogikos stu-

dentų dėka 241 auditorija tapo gyvu, jaunu ir labai nuoširdžiu teatru. Te-atro ir kino pedagogikos specialybės dėstytojas doc. V. Kontrimas renginį atidarė įžangine kalba, kurioje pabrė-žė, jog žiūrovai turės galimybę pama-tyti daugiau nei dvidešimt skirtingų etiudų ir pabūvoti dviejose teatro

> Modernaus šokio kompozicija „Juoda-balta“, atliekama Asmenybės ugdymo centro „Motus“ šokėjų (sukūrė G. Narkevičiūtė)

> Modernaus šokio kompozicija „Pavasario deivės“, atliekama šokių studijos „Asorti teen“ grupės (sukūrė M. Kosynska)

> Pramoginių šokių kompozicija „Mariposa“, atliekama SŠK „Ratuto“ atlikėjų (sukūrė I. Kanapienytė)

> Pramoginių šokių kompozicija „Pykšt pokšt“, atliekama Pasvalio kultūros centro šokių kolektyvo „Cosmo“ grupės (sukūrė V. Aglinskas)

salėse: didžiojoje salėje / mažojoje scenoje ir didžiojoje scenoje / mažo-joje salėje. Taip šmaikštaudamas dės-tytojas drąsino ir sveikino būsimus teatro ir kino pedagogus, tos dienos didžiuosius režisierius.

Būsimųjų teatro ir kino pedago-gų sukurti etiudai-spektakliai buvo gana skirtingi. Kiekvienas stengėsi pateikti savo, kaip režisieriaus, peda-gogo, meninius sprendimus ir uni-kalų režisūrinį matymą. Įžanginėje kalboje, prieš mokinių pasirodymą, kiekvienas studentas pristatė savo darbą, pasakojo apie kūrybinį proce-

> Pagal S. Beketo „Belaukiant Godo“. Etiudas „Belaukiant“. Režisavo I. Vaičiūnaitė

> Pagal S. Beketo „Katastrofa“. Režisavo R. Jurkevičiūtė

> Pagal R. Bacho „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Etiudas „Kova“. Režisavo A. Damašauskaitė

> Pagal Ž. Kokto „Orfėjas“. Etiudas „Ženklai“. Režisavo D. Pakėnas

są, sunkumus ir atradimus, džiaugėsi nuostabia patirtimi ir jau pamiltais savo jaunaisiais aktoriais.

Tą dieną žiūrovai turėjo galimy-bę scenoje išvysti gausybę Lietuvos ir užsienio rašytojų kūrinių inter-pretacijų – nuo klasikinių kūrinių (Ž.  B.  Moljero „Tartiufas“, S. Beketo „Belaukiant Godo“) iki lietuvių ra-šytojų darbų (S.  Parulskio „P.S. Byla O.K.“, T. Kavtaradzės „Keletas pokal-bių (apie Kristų)“).

ChORŲ „EUROVIZIJA“Choras „Ave vita“

Anot Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, muzika – Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriau-sias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, gui-ti iš jų melą, nedorybes, pavydą, neapy-kantą. Nuo senų laikų tikima, jog muzi-ka nuramina žmogų, padeda susikaupti.

Vis dažniau televizijoje galime iš-vysti laidų, kurių svarbiausias akcentas – muzika. Viena iš jų, džiuginusių LRT žiūrovų širdis, – „Lietuvos balsai. Cho-rų Eurovizija“. Laidos tikslas – išrinkti chorą, kuris šiais metais turės vykti į Vienoje vyksiančią chorų „Euroviziją“. Tai išties didelė garbė, apie kurią svajoja ne vienas choras. Nenuostabu, jog šią kovą dėl geriausio choro vardo pradėjo septyni Lietuvos chorai. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto miš-rusis choras „Ave vita“. Nuo pat pirmųjų dienų buvo aišku, kad chorai nusiteikę kovai ir pergalei. Vienas svarbiausių šio projekto bruožų buvo tai, jog visos cho-rų atliekamos dainos skambėjo gyvai. Choristams pritarė orkestras „Vilnius sinfonietta“. Kiekviena laida turėjo ats-kirą temą, pagal kurią dalyviai ruošė pasirodymus. Jie buvo verti aukščiausių įvertinimų. Septintoji laida buvo pati liūdniausia iš visų. Visi choristai vaikš-čiojo nusiminę, nes po šios laidos du chorai turėjo palikti projektą, praras-dami galimybę keliauti į chorų „Euro-viziją“. „Ave vita“ atliko atsisveikinimo dainą „Adiemus“. Vertinimo komisija chorą įvertino aukščiausiais balais, bet to nepakako. Po šios laidos choras pa-liko projektą. Į Vieną išvyko merginų choras „Liepaitės“.

Nors Lietuvai neatstovaus choras „Ave vita“, tačiau choristai, dalyvau-dami šiame projekte, įgavo naujos pa-tirties, pasitikėjimo savimi. Nuo tos dienos tik dar aktyviau dalyvauja choro veikloje ir garsina Lietuvos edukologi-jos universitetą.