sveikatos ugdymo bendroji programa – įgyvendinimo iššūkiai prof. dr. rasa jankauskienė
DESCRIPTION
Projektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra” (II etapas). SVEIKATOS UGDYMO METODINĖ DIENA. 2013 kovo 27 d. Sveikatos ugdymo bendroji programa – įgyvendinimo iššūkiai prof. dr. Rasa Jankauskienė lekt. Dr. Simona Pajaujienė 2013 kovo 27 d. - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Sužinokime
Sužinokime
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRASProjektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
ir perkvalifikavimo sistemos plėtra” (II etapas). SVEIKATOS UGDYMO METODINĖ DIENA. 2013
kovo 27 d.
1
Sužinokime
Sveikatos ugdymo bendroji programa – įgyvendinimo iššūkiai
prof. dr. Rasa Jankauskienėlekt. Dr. Simona Pajaujienė
2013 kovo 27 d.
2
SužinokimeTikslai
Aptarti šiuolaikinę sveikatos ugdymo ir stiprinimo koncepciją
Aptarti mokyklos sveikatos stiprinimo ir sveikatos ugdymo realizavimo galimybes bei proceso ypatumus
Pristatyti sveikatos stiprinimo projektų (programų) rengimo metodologinius aspektus
Diskutuoti dėl sveikatos ugdymo bendrosios programos realizavimo galimybių šiandieninėje mokykloje
3
4
SužinokimeSveikata 2020. 4 politiniai
prioritetai Tikslas – reikšmingai gerinti sveikatą ir
populiacijos gerovę, mažinti sveikatos netolygumus ir užtikrinti į asmenį orientuotos sveikatos sistemos veiklą.
4 politiniai prioritetai:
5
Investicijos į sveikatą per
žmonių įgalinimą
Europos pagrindiniai sveikatos
iššūkiai – ŠKS ir
užkrečiamosios ligos
Į žmogų orientuota sveikatos sistemos plėtra,
stebėseba ir atsakomybė
Gyvybingos bendruomenės ir remianti
aplinka
Plėtros strategijos Europa 2020 dalis
6
7
...pagrįsta demokratinėmis vertybėmis. (ji) skatina jaunų
žmonių gebėjimą imtis veiklos ir kurti pokyčius....Jaunų žmonių
įgalinimas, susijęs su jų vizijomis ir idėjomis sudaro jiems sąlygas veikti savo gyvenimus ir savo
gyvenimo sąlygas (PSO, 1997).
SužinokimeSvarbi išvada
http://www.youtube.com/watch?v=CQ07WgRpD6I&feature=player_embedded
Sveikatos netolygumai susiję su socialiniais ir kultūriniais veiksniais
Sveikatą stiprinanti mokyklos aplinka susijusi su geresniais mokinių sveikatos ir gyvensenos rodikliais nepriklausomai nuo nepalankių socialinių veiksnių.
8
Sužinokime
9
Sužinokime
10
SužinokimeNauja sveikatos ugdymo
paradigma11
Vertiklios sveikatos ugdymo programos
LIGŲ PREVENCIJA
SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMAS
Horizontalios sveikatos ugdymo
programosAsmens ir
bendruomenės įgalinimas
Ligų ir sveikatai žalingo elgesio
priežastysRūkymas
Alkoholio vartojimasNarkotikų vartojimas
Fizinis pasyvumasNesveika mityba
StresasSeksualinis elgesys
Gebėjimas pasirinktiGebėjimas atsispirti
Pozityvus savęs vertinimasSprendimų priėmimas
Gebėjimas rasti ir naudotis informacija
Gebėjimas komunikuotiTolerancija
Pagarba sau ir kitiemsNuolatinis mokymasisGebėjimas atstovauti
ŠKS rizikos veiksniai (FAMRAS)
Fizinio aktyvumo trūkumasNesveika mitybaStresasRūkymas
Antsvoris II tipo diabetasAukštas cholesterolis
Aukštas kraujo spaudimas
CVD
SužinokimeAsmens įgalinimas (angl.
Empowerment) Asmens įgalinimas yra būsena, kurioje jis
demonstruoja santykinai didelį savo galios lygį – tai galia rinktis. Asmens įgalinimas susijęs su įvairiais įsitikinimais apie sveikatos stiprinimo reiškinių priežastingumą ir kontrolės kilmę. Jis taip pat susijęs su santykinai dideliu, tačiau adekvačiu savęs vertinimu, gyvenimo įgūdžiais, kurie įgalina asmenį kontroliuoti savo gyvenimą ir sveikatą (Tilford, 2001, 40 psl.)
13
SužinokimeBendruomenės charakteristikos
(Chaskin et al., 2001) Bendruomeniškumo jausmas Įsipareigojimas Gebėjimas spręsti problemas Išteklių prieinamumas (vidinių ir
išorinių).
14
SužinokimeBendruomenės įgalinimas
Įgalinimas – procesas, kurio metu žmonės ar bendruomenės padidina savo gyvenimo kontrolę ar jo kūrimą, dalyvavimą sprendimuose, liečiančiuose jų gyvenimą (Kreisberg, 1992, p.18).
Kontrolės ir laisvės santykis. Horizontalus sprendimų priėmimas.
15
SužinokimeGyvenimo įgūdžių lavinimo tikslas –
įgalinimas (Hopson and Sally, 1981). 16
AŠSveikatos ir
bendras raštingumas
Savęs vertinimasEfektyvus sprendimų priėmimas
Ir t.t.
Aš ir TuEfektyvi
komunikacijaKonfliktų valdymas
Socialinių ryšių užmezgimas ir
palaikymas ir t.t.
Aš ir KitiPozityvumas
Grupės valdymo įgūdžiai
Įgūdžiai daryti įtaką ir t.t.
BendruomenėBendruomenės mobilizavimas
Spaudimas sprendimų priėmėjams
SužinokimeEuropos sveikatą stiprinančių
mokyklų tinklas Sveikatos stiprinimo darbas gali vykti tik
tuomet, jei:1) Yra tinkamas mokyklos klimatas,
kuriame santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu;
2) Skatinamos veiklos, kurios gerina bendruomenės pasitikėjimą savimi, imtis iniciatyvos, rinktis ir prisiimti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą.
17
SužinokimeSveikatos stiprinimas (Health
Promotion)Sveikatos stiprinimas yra planuota ugdymo,
politinių, aplinkos, teisinių ir organizacinių veiksmų, vykdomų valstybinių, valdžios ir valdymo organų, savivaldybių bei remiama
visuomenės įsipareigojimų, visuma, kuri skatina asmens, grupių ar bendruomenių
sveikatai palankius veiksmus ir plėtoja tam reikalingas sąlygas.
McKenzie, J.F., Neiger, B.L., Smerltzer, J.L. Plannning , Implementing, and EvaluatingHealth Promotion Programs, Pearson Education, 2005.
Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.
Sužinokime
Sveikatos ugdymas (Health Education)Sveikatos ugdymas yra planuotas, paremtas
šiuolaikinėmis mokslo teorijomis procesas, sudarantis sąlygas asmenims, grupėms, bendruomenėms ar visai visuomenei per mokymo(si) patirtį išsiugdyti sveikatos raštingumą, susiformuoti sveikatos elgesio nuostatas ir reikalingus įgūdžius laisva valia priimti su sveikata susijusius sprendimus.
McKenzie, J.F., Neiger, B.L., Smerltzer, J.L. Plannning , Implementing, and EvaluatingHealth Promotion Programs, Pearson Education, 2005.
Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.
SužinokimeSveikatos ugdymo tikslas
20
Padėti asmeniui, grupei ar bendruomenei įgyti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius ir nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenseną.
SužinokimeEko-holistinis modelis (Parsons et
al., 1997) Mokykla yra bendruomenės dalis, kuri ne tik
naudoja bendruomenės išteklius, bet ir padeda bendruomenei juos kurti, skatina politinius pokyčius.
Mokykla neturi vadovautis aukos kaltinimo ideologija (Freire, 1972).
Sveikatos ugdymas – nuolatinis mokymo ir mokymosi procesas. Sveikatos ugdyme nėra teisingų ir neteisingų atsakymų. Vieni žino mažiau, o kiti daugiau. Visa bendruomenė mokosi. Mokytojas taip pat (Freire, 1972).
21
SužinokimeSveikatos ugdymo
ideologija22
Laisvas apsisprendimas
Kritiškas vertinimasĮgalinimas rinktis ir
veiktiKūrybingumas
Instruktavimas
Treniravimą
Bauginimą, aukos kaltinimą
Smegenų plovimą
Sužinokime
Mokyklos sveikatos stiprinimo programos kūrimas 3 veiksniai 1) Ideologija (vertybės); 2) Socialiniai ir kultūriniai veiksniai; 3) Psichologiniai veiksniai.
23
24
Filosofija ir ideologija
Ugdymo tikslai
Socialiniai ir kultūriniai klausimai
Kvestionuojame kultūrines vertybes ar
jas priimame?Mokinių socializacija:
konservatyvi ar kūrybiška
Psichologiniai klausimai
Mokymo būdas
Sveikatos ugdymo turinysMokyklos
veiklos organiza
vimasMokymo metodai
Tones, Green, 2004; The HPS: International Advances in Theory, Evaluation and Practice
SužinokimeFundamentinės vertybės
Sveikata yra visapusiškas procesas, o ne tik ligų prevencija;
Sveikatos ugdymas grindžiamas lygybės ir socialinio teisingumo principais;
Sveikatos ugdymas yra asmens ir bendruomenės įgalinimo procesas, padedantis žmonėms kontroliuoti savo gyvenimą bei sveikatą, prisiimti atsakomybę.
Sveikata mokoma kūrybiškoje, o ne konservatyvioje (status quo) atmosferoje, keliant klausimus ir ieškant atsakymų.
25
Tones, Green, 2004; The HPS: International Advances in Theory, Evaluation and Practice
SužinokimePagrindiniai etiniai sveikatos ugdymo
principai Saugumas (nedaryti žalos): savęs vertinimas,
ryšiai su šeima, ryšiai su kitais pedagogais. Efektyvumas (suteikiama nauda, randama
pusiausvyra tarp naudos ir žalos) (Beauchamp, Childress, 1989).
Autonomija (žmonės gyvenseną gali rinktis laisvai, jei tai nedaro žalos kitiems, laisvas apsisprendimas dalyvauti programoje ar ne). Asmens sutikimo formos dalyvauti programose.
Teisingumas (kiekvienam asmeniui taikomos tos pačios normos ir taisyklės).
26
Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.
SužinokimeMokymo būdas: nuo specialiųjų
įgūdžių į bendrųjų įgūdžių lavinimą27
Sveikatos ugdymo temos (turinys)
Sveikatą stiprinantis elgesys ir įgūdžiai, kurie veda skatina
gyvensenos pokyčius
Darbas klasėseSpecialieji įgūdžiai
Sveikatos stiprinimo modelisĮvairios strategijos
Tarpdisciplininė komandaBendrieji įgūdžiai (problemų
sprendimo, gebėjimo atsispirti, atkaklumo, gebėjimo analizuoti ir suprasti
žiniasklaidos daromą poveikį).
Meeks., L., Heit, P., Page, R. (2012). Comprehensive School Health Education. Totally Awesome Strategies for Teaching Health
NOW IS THE DECADE OF OUR DIS-CONTENT!Never mind the content – feel the learning
SužinokimeSveikatą stiprinančios mokyklos
koncepcija29
SužinokimeKoordinuota mokyklos sveikatos
stiprinimo veikla30
Sveikatos
ugdymo bendroji program
a
Fizinis ugdymas
Visuomenės
sveikatos priežiūraMaitinim
o paslaug
osPsichologinis
konsultavimas
Socialinis pedagog
as
Sveika aplinka
(emocinė, fizinė)
Sveikatos stiprinimas mokyklos
darbuotojams
Šeimos, bendruome
nės įtraukimas
Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc.
Sužinokime
31
SužinokimeMokyklos sveikatos
stiprinimas32
Sužinokime
33
Mokyklos sveikatos
stiprinimas
Sveikatos ugdymas
Integruotas į
dalykus
Privaloma sveikatos ugdymo pamokaBiologija
Kūno kultūraEtika
Technologijos
KalbosPilietinis ugdymas
Kitos pamokos
Sveikatos ugdymas
Sveikatos stiprinimo projektai
(programos)Mokyklos aplinka
Intervencinio poveikio
modeliavimas
MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI
EmocinėFizinė
Socialinė
ĮGALINIMAS
SužinokimeSveikatos ugdymo(si) sritys
34
Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata; Fizinė sveikata (fizinis aktyvumas, sveika
mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara);
Psichikos sveikata (savęs vertinimas, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas);
Socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas ir kultūra, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija).
Sužinokime
Mokyklos sveikatos STIPRINIMO plano (projekto) koordinacinis komitetas
35
Mokyklos vadovas Visuomenės sveikatos specialistas Socialinis pedagogas Psichologas Kūno kultūros mokytojai Dalykų mokytojai Mokiniai Socialiniai partneriai Rėmėjai
SužinokimeIntervencija
Žvelgiant iš sisteminės perspektyvos, intervencija suprantama kaip įvykiai atsitinkantys sistemoje (Hawe et al. 2009).
36
SužinokimeIntervencinis modeliavimas
(angl. Intervention Mapping)37
Specifinėje literatūroje daug informacijos kaip mes vertiname
intervencijas, o ne ką mes vertiname (Dombrovski et al.,
2007)
Mažai informacijos praktikams kokios intervencijos ir specifinės
elgesio keitimo technologijos veikia (Mullen, Green, Persinger, 1985); Bartholomew et al., 2006)
SužinokimeProgramos efektyvumo vertinimas
2013 09 04 3 metai 2016 09 04
5-8 klasės 5-8 klasės
AnketavimasStebėjimas
Dienoraščių analizėObjektyvių matavimų analizė
Diagnostinio vertinimo analizė
AnketavimasStebėjimas
Dienoraščių analizėObjektyvių matavimų analizė
Diagnostinio vertinimo analizė
Sveikatos stiprinimo programa
I testavimas II testavimas
Sveikatos stiprinimo programa
SužinokimeElgesio keitimo teorijos
Ekologinis modelis (Bronfenbrener, 1979) Pokyčių stadijų teorija (Prochaska &
DiClemente, 1984; 1995) Įsitikinimų apie sveikatą teorinis modelis
(Rosenstock, 1966; Janz & Becker, 1984) Veiklos priežastingumo ir planuoto
elgesio (Fishbein, 1967; Ajzen, 1991) Apsisprendimo motyvacijos teorija (Deci
& Ryan, 1985; 2008)
39
SužinokimeIntervencinis modeliavimas
(angl. Intervention Mapping) Intervencinio modeliavimo protokolas yra
planavimo būdas siekiant sukurti sveikatos ugdymo teorijomis paremtas ir įrodymais grįstas elgesio keitimo programas (Bartholomew et al., 2006; 2011).
Planuojant programą tikslinė grupė privalo būti įtraukiama kiekvienu sprendimų priėmimo aspektu, todėl plėtojamas jos įgalinimas (angl. Empowerment).
40
SužinokimeIntervencinis modeliavimas
41
Beaulieu, D., Godin.G. (2012). Development of an intervention programme to encourage high school students to stay in school for lunch instead of eating at nearby fast-food restaurants. Evaluation And Program Planning, 35, 382-389.
SužinokimeIntervencinio modeliavimo
procesas 1 žingsnis: Poreikių ir galimybių
nustatymas ir įvertinimas 2 žingsnis: Pokyčių tikslų nustatymas 3 žingsnis: Teorijomis grįstų metodų
pasirinkimas ir intervencijos kūrimas 4 žingsnis: Programos sukūrimas 5 žingsnis: Programos įgyvendinimas 6 žingsnis: Įvertinimo plano
parengimas
SužinokimePaprasti klausimai
1) Kokia problema? Kokios jos priežastys? Rizikos grupės? Ištekliai pokyčiams?
2) Ką mes norime pakeisti ir kodėl? 3) Kaip mes galime įgyvendinti programą? Kur ir
kaip buvo panaudota teorija priimant sprendimus? Kada ir kaip intervencijos dizainas buvo veikiamas praktinių ir politinių sprendimų?
4) Kas ištikrųjų veiks ir bus praktiškai įgyvendinama?
5) Kaip galime pagerinti įgyvendinimą? 6) Ar tai ką suplanavome veikia?
43
Sužinokime
44
SužinokimeSvarbūs klausimai
Kur ir kaip kuriant programą buvo panaudota tam tikra elgesio keitimo teorija priimant sprendimus?
Kada ir kaip intervenciniai modeliai buvo koreguojami dėl praktinių ir polinių priežasčių?
KAS įtraukiama į intervenciją? KODĖL intervencija yra tokia kokia yra?
SužinokimeSėkmingos sveikatos ugdymo
programos (Gold, 1994)46
Daugialypis tikslas, o ne siaurai fokusuotos programos Programa paremta įgūdžių lavinimu, bendraamžių įtraukimu,
socialinio išmokimo teorija, visos bendruomenės įtraukimu Aplinkos veiksniai susiję su elgesio pasirinkimais Socialinė parama veikia visas elgesio keitimo stadijas Programos sėkmingesnės, jei yra remiamos tėvų Programos sėkmingesnės, jei atsižvelgiama į lyties,
kultūrinius, socialinius skirtumus Programą vedančių mokytojų parengimas yra efektyvios
sveikatos ugdymo programos pagrindas Programos efektyvesnės, jei yra pasirengta atkryčio
prevencijai.
Sužinokime
47
Mokyklos sveikatos
stiprinimas
Sveikatos ugdymas
Integruotas į
dalykus
Privaloma sveikatos ugdymo pamokaBiologija
Kūno kultūraEtika
Technologijos
KalbosPilietinis ugdymas
Kitos pamokos
Sveikatos ugdymas
Sveikatos stiprinimo projektai
(programos)Mokyklos aplinka
Intervencinio poveikio
modeliavimas
MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI
EmocinėFizinė
Socialinė
ĮGALINIMAS
SužinokimeMokyklos sveikatos prioritetų
nustatymas Kiekybiniai tyrimai (mokinių, mokytojų,
darbuotojų anketavimas, dmografinių, gyvensenos rodiklių, požiūrio, nuostatų nustatymas)
48
Kokybinis tyrimas Kiekybinis tyrimas Tikslas Gauti kokybinį supratimą
apie esmines priežastis ir motyvus
Apskaičiuoti duomenis ir gautus rezultatus išplėsti visai populiacijai
Imtis Mažas nereprezentatyvių atvejų skaičius
Didelis reprezentatyvių atvejų skaičius
Duomenų rinkimas Nestruktūrizuotas Struktūrizuotas Duomenų analizė Nestatistinė Statistinė Rezultatai Pradinio supratimo
išvystymas Rekomenduojami galutiniai veiksmai
SužinokimeMokyklos sveikatos prioritetų
nustatymas. Kokybiniai tyrimai Mokyklos lyderių apklausos Bendruomenės forumas Fokus grupės Nominaliosios grupės (Delbecq, Van de
Ven, Gustafson, 1986)
49
SužinokimeProgramos tikslo
formulavimasSveikatos problema aprašoma globaliai, iliustruojant ją atitinkamais (tarptautiniais, šalies,
regiono) duomenimis. Jei įmanoma, pateikiama ir ekonominiai kaštai.
Problema siaurinama, parodant jos ryšį su prioritetine populiacija.Argumentuojama, kodėl tai yra problema ir kodėl ji turi būti sprendžiama. Argumentuojama statistiniais duomenimis.
Pateikiami specifinės populiacijosduomenys
Nurodomas siūlomas sprendimas. Pateikiamas bendras programos aprašymas.
Formuluojamas tikslas
Apibūdinama, ko tikimasi įgyvendinus
programą
SužinokimeVertikalusis turinys
2013 09 01-2010 06 01 skaitomos paskaitos (kartą per savaitę). Pateikiamas preliminarus paskaitų kalendorinis grafikas (pvz., kiekvienas trečiadienis 14 val.)
2013 09 01-2009 12 31 du kartus per savaitę vyksta aktyvus mokymas. Prieduose pateikiamas konkretus susitikimų kalendorinis planas.
Suskaičiuojama, kiek konkrečiai bus iš viso pasyvaus ir kiek aktyvaus ugdymo užsiėmimų. Įvertinama, ar tikrai toks programos turinys duos laukiamus rezultatus (tikslo ir priemonių dermė).
SužinokimeKalendorinio plano pavyzdys
2013 09 08 Diskusija: Kodėl paaugliai rūko (nerūko)? 2013 09 15 Žaidimas “Minčių lietus” 2013 09 22 Žaidimas “4 kepurės” 2013 09 29 Vertybių išryškinimas (4 kampų žaidimas) 2013 10 06 Diskusija “Aš ir mano šeima” 2013 10 13 Vaidmenų žaidimai “Nerūkymo zona” 2013 10 20 Knygos “Kodėl aš nerūkau” rengimas pradinėms klasėms; 2013 10 27 Krepšinio varžybos 2013 11 03 Diskusija “Laisvė ir pasirinkimas” 2013 11 10 Ekskursija į patologijos muziejų KMU 2013 11 17 VSB paskaita “Rūkymo žala” 2013 11 24 Filmo apie rūkymo žalą peržiūra 2013 12 01 Problemų sprendimo technikos mokymas “Ką aš galiu pakeisti?” 2013 12 08 Vaidmenų žaidimai 2013 12 15 Antirūkymo reklaminių stendų rengimas bendraamžiams 2013 12 22 Susitikimas su psichologu tema “Pasitikėjimas savimi ir žalingi įpročiai” 2013 12 29 Diskusija “Mano draugas rūko” Ir t.t. Iki 2013 06 01.
Sužinokime
Horizontalusis turinys
Turinys Pagrindinės koncepcijos
Mokymosi veikla
Papildoma informacija mokytojams
Diskusija “Visi mano draugai dienas leidžia prie kompiuterio”
Ugdomas gebėjimas argumentuotai išsakyti savo poziciją, pasitikėjimas savo jėgomis, gebėjimas analizuoti problemas, gebėjimas įsiklausyti į kito nuomonę.
Moksleivių aktyvumas vertinamas paskatinamaisiais prizais.
Diskusijos metu moksleiviai turi galimybę išsakyti savo poziciją kompiuterio naudojimo atžvilgiu, įvertinti problemą iš šalies, ieškoti jos sprendimo būdų, teikti pasiūlymus klasės draugams.
Diskusija vyksta mažose grupėse. Diskusiją šią tema vykdo mokyklos psichologas (g.b. Sveikatos ugdytojas, visuomenės sveikatos specialistas/ė).
SužinokimeŠešios mąstančios kepurės
54
SužinokimeDarbo grupėse
apibendrinimas Balta kepurė (faktai):
Nemaža dalis grupių narių nėra skaitę Sveikatos ugdumo bendrosios programosSilpnėjanti mokinių sveikata
55
SužinokimeDarbo grupėse
apibendrinimasGeltona kepurė (optimizmas):Sveikatos ugdymo bendrosios programos įgyvendinimas leis turėti sveiką šeimą, bendruomenę, valstybę;Gerės mokyklos mikroklimatas, kiekvieno bendruomenės nario sveikata, gyvenimo kokybėVaikai ir mokytojai bus laimingi, keisis tėvų mąstymas
56
SužinokimeDarbo grupėse
apibendrinimas Žalia kepurė (kūrybingumas):
Aprūpinti mokyklas inventoriumi, skirti pinigų veiklai Savaitinė sveikatos ugdymo diena Judrumo zonos mokyklose, rytinė mankšta, šokiai pertraukų
metu Sveikatos mugė, sporto šventės su tėvais Mokytojams sveikatingumo pamokos Atskiras sveikatos ugdymo dalykas Kuprinių svėrimas Išvykos į gamtą Programos pristatymas bendruomenei, jos “užnorinimas” Pasiūlymų rinkimas iš visų bendruomenės narių Sveikas maistas valgykloje
57
SužinokimeDarbo grupėse
apibendrinimas Juoda kepurė (kritika):
Materialinės bazės stoka, finansavimo trūkumas Aplinkinių abejingumas, palaikymo trūkumas, motyvacijos
trūkumas, pasyvūs tėvai Aukštesnių institucijų pagalbos trūkumas Specialistų trūkumas, kompetencijos trūkumas Koordinavimo trūkumas (nėra atsakingų asmenų) Bendradarbiavimo stoka tarp programos rengėjų ir mokyklų Mokiniai turi per daug veiklos Visuomenės sveikatos biurai nereikalingi Viskas užkrauta mokyklai, ką veiks kitos institucijos Papildomas ir neapmokamas darbas mokyklai, valandinis
mokytojo darbo apmokėjimas
58
SužinokimeDarbo grupėse
apibendrinimas Raudona kepurė (emocijos):
Pyktis Nusiminimas, nuovargis Įtampa, nerimas, susijaudinimas, nežinia
kaip tai padaryti, papildomas darbas Neapibrėžtumas, dviprasmiškumas Džiaugsmas, kad kažkas daroma sveikatos
srityje Laimė, kad nutiesta kryptis
59
SužinokimeDarbo grupėse
apibendrinimas Nors visi atkreipiame dėmesį į prastėjančius mokinių sveikatos
rodiklius, tačiau didelė dalis mūsų net nėra skaitę sveikatos ugdymo bendrosios programos
Programos įgyvendinimas padės turėti laimingesnę bendruomenę, visuomenę
Yra daugybė būdų, kurie leistų mums kūrybingai pažvelgti į programos įgyvendinimą
Kritikos daugiau negu pozityvumo – vis dar esame per daug įsitikinę, kad viskas priklauso nuo finansavimo, kitų institucijų, kad mokyklai sveikatos stiprinimas - tai ne pirmo būtinumo darbas
Emocijose dominuoja pyktis ir įtampa dėl papildomo darbo, tačiau ir džiaugsmas, kad nutiesta nauja kryptis – į mokyklos bendruomenės sveikatos stiprinimą.
60
SužinokimeNaujoji ugdymo paradigma
http://www.ted.com/talks/sir_ken_robinson_bring_on_the_revolution.html
http://www.youtube.com/watch?v=4SJ3T6EM3qU
http://www.ted.com/talks/ken_robinson_changing_education_paradigms.html
61