2Sunkij metal poveikis organizmams

Sunkij metal poveikis organizmams

Vilniaus Universitetas, Gamtos moksl fakultetas,

Turinysvadas1Sunkieji metalai dirvoemyje2Sunkieji metalai vandens telkiniuose5Vandens telkini valymas7Sunkij metal poveikis organizmams8Sunkij metal poveikis augalams9Poveikis gyvnams12Sunkij metal poveikis mogaus organizmui12Gyvsidabris13Chromas ir jo junginiai13Manganas13Volframas14Kadmis14Varis14vinas14Kobaltas15Padtis Lietuvoje16Dirvoemis16Vandens telkiniai16Ivados17Literatros sraas20

vadas

Sunkieji metalai yra elementai, kuri 1 cm3 sveria daugiau nei 5 g. Dauguma sunkij metal kaip mikroelementai reikalingi augal augimui ir dalyvauja vairiose biocheminiuose procesuose: geleis, kobaltas, cinkas, varis, manganas, molibdenas ir kiti. Taiau tokie elementai kaip gyvsidabris, vinas, kadmis, chromas, nikelis, varis, kuri koncentracijos virija ribines, yra nuodingos gyviems organizmams, neigiamai veikia mones, gyvnus ir augalus. Gamtoje priskaiiuojami 38 sunkieji metalai, bet ne visi j priskiriami toksikiems. Sunkieji metalai dirv ir aplink patenka i chemijos ir metalurgijos pramons moni, i ilumini katilini, su transporto imetamosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis, taip pat su pesticidais ir tromis. Sunkieji metalai, patek dirv, stabdo augalui reikaling maisto mediag sisavinim, akn augim, sukelia jaun augal chlorozes, lap nekrozes, vairius augal fiziologijos sutrikimus. J prigimtis antropogenin, todl jie galt bti traktuojami kaip biotiniai. XX amiuje vykstant spariai pramons pltrai, ypa aktualus tampa sunkiojo metalo panaudojimas ir jo taka mogaus organizmui. Daug sunkiojo metalo ir jo jungini, naudojama pramonje ir vairiose technikos srityse, lieka gamybos bei buitinse atliekose. ios mediagos ir yra vienos didiausi ekologini nuod. Kadmio, vino, berilio, cinko ir kit sunkij metal junginiai mogaus organizmui yra nuodingi. ie metalai ypatingi tuo, kad konkuruoja su lsteli mikroelementais, i j ir su kalcio jonais, juos istumdami. Sunkieji metalai ir j junginiai veikia irdies kraujagysli sistem, t.y. jiems veikiant greiiau sklerozuoja irdies, inkst, smegen kraujagysls, randasi komplikacij: infarktas, insultas bei tromboz. Gali pasireikti irdies ir kraujagysli sistemos veiklos reguliacijos sutrikim, audini hipoksija. Dl metal poveikio itinka paralyius, mogus gali susirgti plaui, inkst ir kepen ligomis, pazeidiama kaul sistema, lytins funkcijos. Taip pat pastebtas si medziag tiesioginis poveikis vaisiui (jo irdies ir kraujagysli sistemai). Esant net nedideliai sunkij metal koncentracijai, pasireikia ltinis nespecifinis veikimas. Nustatyta, kad, be nuodingo poveikio, sunkieji metalai sutrikdo ir lytin funkcij. Jie pagreitina ateroskleroz, piktybini navik atsiradim, paeidia genetin aparat. Lytines lsteles veikia kadmis, cinkas, chromas, nikelis, vinas, gyvsidabris, boras, manganas, berilis ir baris, o kancerogenini savybi turi kadmis, chromas, nikelis, vinas, kobaltas ir kt. Sunkij metal neigiamas poveikis danai nepastebimas, nes pokyiai organizme irykja po keleri ar net keli deimi met, kartais jie pasireikia tik kitoms kartoms. Taigi daugelis metal kaupiasi organizme ir vliau pasireikia kancerogeniniu, mutageniniu, gonadotropiniu ir embriotoksiniu veikimu. Pagal pavojingum gyvam organizmui sunkieji metalai yra isidst taip: Hg, As, Cu, Cd, Zn, Cr, Mn, Fe, Ti, Pb, o kancerogeninis bei mutageninis j poveikis priklauso nuo koncentracijos ir gali pasireikti ne i karto, bet po tam tikro laiko.

Sunkieji metalai dirvoemyje

Vienas i teriam objekt yra dirvoemis, kuris gamtoje pagal svarbum mogui yra treioje vietoje (po oro ir vandens). Sunkieji metalai dirvoje pasilieka dl i prieasi: juos absorbuoja mineral dalels, sudaro netirpius kompleksinius junginius su organini daleli humusu, dalyvauja nusodinimo reakcijoje. Pasaulyje pastaraisiais metais sunkiaisiais metalais itin susidomta, kadangi, padidjus j koncentracijai dirvoemyje, buvo rodyti gyventoj apsinuodijimo ir net mirties atvejai. Atskleista daug apsinuodijim dl aplinkos utertumo vinu, gyvsidarbriu, kadmiu. Pavyzdiui, Japonijoje ryi laukai buvo uterti dl rdyno, kuriame buvo kasamos vino, kadmio, cinko rdos, vandenimis. Dl to kadmio kiekis gyventoj paros maisto racione padidjo 10 kart. Be to, Japonijoje bta sunkaus laikmeio, kai dl didelio gyvsidabrio kiekio, imesto pramons moni Manomatos lank bei Argono up, uvyse susikaup gyvsidabrio kiekiai, tkstanius kart virijantys leistin norm. io vykio pasekms - sunkiai apsinuodijo 1200 moni . Sunki nelaim vyko ir Irake, kai suvalg duonos, kuri buvo ikepta i grd, apdorot gyvsidabrio fungicidais, ligonin pateko 6500 moni, is j 495 mir. Dirvoemis, atlikdamas akumuliacin ir transformacin funkcijas, daro tak sunkij metal apykaitai gamtoje. Sunkij metal perteklius dirvoemyje neigiamai veikia mikroorganizmus, dirvoemio faun ir netgi augmenij. Nustatyti dirvoemi utertum sunkiaisiais metalais keblu, nes j kiekis labai priklauso nuo gimtj uolien prigimties. Vienas i svarbesni dirvoemio terimo sunkiaisiais metalais altini yra mineralins tros. Agrochemini tyrim centro duomenimis Kdaini chemijos gamyklos superfosfate kadmio yra 2.75, vino - 14.50, chromo -7.50, nikelio 12.50, vario - 26.25, cinko - 18.25, mangano - 130.0 mg/kg. Daniausiai i Baltarusijos gaunamame kalio chloride kadmio yra 3.25, chromo - 5.0, vino - 27.0, nikelio - 20.0, vario - 3.0, cinko - 11.50, mangano - 130 mg/kg. Vadinasi, laikydamiesi vidutinio treimo norm, kasmet dirvoem terpiame kadmio 1.1-1.8, chromo - 2.0-3.2, vino - 5.9-10.3, nikelio - 5.0-8.5, vario - 5.7-8.7, cinko - 6.4- 10.2, mangano - 27.8-42.3 g/ha. Tai palyginti nedideli kiekiai, taiau kadangi sunkieji metalai turi savyb kauptis, jie kelia potencial pavoj gyvajai gamtai ir mogui, todl sunkij metal kontrolei visame pasaulyje skiriama daug demsio. Taip pat sunkij metal kiekiams labai didel tak daro dirvoemio mechanin ir mineralogin sudtis. Panaiai treiamose sunkesnse dirvose metal yra daugiau, negu lengvos mechanins sudties dirvoemiuose. Sunkaus priemolio ir molio dirvose j yra vidutinikai bent 2-3 kartus daugiau negu smlio. Artimos mechanins struktros emese koncentracij skirtumai maesni, taiau beveik vis element (Cr, Pb, Ni, Cu, Zn) pakankamai raiks. iuo metu Lietuvoje vienam i pavojingesni toksik metal - vinui - fonin riba laikoma 12 mg/kg dirvoemio. Taiau vino, kaip ir kit element, kiekiai net ir toliau nuo keli esaniuose plotuose Lietuvoje nevienodi ir taip pat priklauso nuo dirvoemio mechanins sudties bei nuo dirvoemi zonos. Lietuvos pietryi smlyn lygumos Varnos rajono Valkinink smliuose vidutinikai yra 9.8 mg/kg vino, Baltijos auktum - Utenos Utenls priesmli ir lengv priemoli ant lengvo priemolio dirvoemiuose - 11.5 mg/kg, Lietuvos Ryt auktumos vakarini atlaii Anyki rajono Atalyno kyje - 12.5 mg/ kg, tuo tarpu daugumoje Vakar zonos dirvoemi (daugiausia priesmlio ir lengvo priemolio) vino yra 13.1 - 15.5 mg/kg, o Mos baseino intensyviausios karstins zonos limnoglacialiniuose Bir raj. Kirdoni moliuose - jo yra 16 mg/kg. Sunkij metal kiekiai gilesniuose dirvoemi sluoksniuose (20 - 40 ir 40 - 60 cm gylyje) maai skiriasi nuo humingojo sluoksnio, nors neretais atvejais, iskyrus smlius, neymiai didesni, o kai kuriose dirvose pasiskirst netolygiai ir nedsningai. Metal kiekiai gilesniuose dirvoemio sluoksniuose, t.y. 2040, 4060 cm gylyje, maai skiriasi nuo j kiekio paviriniame dirvoemio sluoksnyje . Bet Lietuvoje kasmet vis didja sunaudot tr kiekis, o mineralinse trose yra daug sunkij metal. Laikantis vidutini trimo norm, kasmet 1 kg dirvoemio papildomai uteriame 1,8 g kadmio, iki 3,2 g chromo, 10,3 g vino, 8,5 g nikelio, 8,7 g vario, 10,2 g cinko, iki 42,3 g mangano. Nors tai nra dideli kiekiai, taiau dirvoemyje jie kaupiasi, todl jie yra pavojingi ir gyvajai gamtai, ir mogui. iuo metu miestuose gyvenani moni labai spariai daugja. Lietuvos urbanizacijos rodiklis 2000 metais siek apie 68%. Miest gamtin aplinka nuolatos patiria antropogenin krv. Anot Adomaiio ir Mavilos ekologin situacija sudtingiausia yra Kaune ir aplink j. Lietuvos centras yra pateks jautri cheminiam poveikiui teritorij, kadangi Jonavos, Kauno ir Kdaini rajonai yra maksimalios apkrovos takos zonoje. Kaunas isidsts raiytame 157,15 km2 kratovaizdyje. J galima rajonuoti, atsivelgiant reljef, gyvenamj nam ir pramons moni isidstym, taip pat mikroklimat. Rajon ribos sutampa su rykiomis reljefo linijomis. Nemuno ir Neries slni rajonai Centras, Vilijampol, emieji aniai, Panemun atskirti nuo plynauki Aleksoto, Auktj ani, aliakalnio, ilaini, Palemono reljefo ribomis, o vienas nuo kito jie skiriasi antropogenine apkrova ir kitais ypatumais. Reljefo auki skirtumas Kaune siekia 79,2 m. emesnse vietose oro srovs yra silpnesns, btent dl ios prieasties technogeniniai teralai nusda spariau. Tuo ypatingai pasiymi upi slniuose isidsiusi rajon mikroklimatas, kur daniausia vyrauja silpnas vjas ir greitai kaupiasi teralai. Be to, dl temperatr skirtumo miesto centre ir pakraiuose teralai juda nuo pramons rajon centro link. Pasak T. Adomaiio ir J. Mavilos, antropogenin apkrova miesto rajonuose labai nevienoda, kadangi Kaune labai maai neurbanizuot viet. Daugiausiai pramons moni yra Petrainuose, emuosiuose aniuose, Vilijampolje ir Aleksote. Daugiaaukiai gyvenamieji namai vyrauja Cento, Dainavos, Kalniei, ilaini, o maaaukiai Aleksoto, emj ani, Vilijampols, aliakalnio ir Panemuns rajonuose. Miesto savivaldybs duomenimis 2000 metais 1000 gyventoj Kaune teko 287 lengvieji automobiliai, veik 17 529 kio subjektai. 2008 m. Liepos 1 d. gyventoj skaiius Kaune siek 353 800, gyventoj tankumas 1 km2 2 253. Per metus vienas gyventojas sukuria vidutinikai 280 kg atliek. Pramons bei transporto teralai nusda ant virutinio dirvoemio sluoksnio, i kurio vliau krituli pagalba migruoja gilesnius dirvoemio sluoksnius ir pasiekia gruntin vanden. is procesas ypatingai agresyvus urbanizuotoje vietovje. Danai sunkieji metalai dirvoem patenka augal treimui naudojant vairias mineralines, kalkines, organines tras. Neorganins tros perdirbimo metu gali bti nepakankamai ivalytos ir turti vairi priemai, tarp j ir sunkij metal. Lietuvoje kasmet didja sunaudot tr kiekis, o mineralinse trose yra daug sunkij metal. Augal apsaugai nuo lig ir kenkj vartojama nemaai vairi pesticid bei kit chemini mediag. iuo metu hektarui ariamos ems tenka tik 0,58 kg pesticid, todl maesnis ir taros pavojus. Taiau atskiriems augalams, ypatingai miesto gyventoj soduose, daruose ir iltnamiuose, chemini mediag bei tr dar ir iuo metu suvartojama daug. Pesticidai taip pat gali turti sunkij metal, kurie gali bti kaip aktyvusis komponentas ar kaip paprasiausios priemaios. Pesticidai ir j skilimo produktai gali paplisti aplinkoje daugeliu vairi bd: laeliais bei garais atmosferoje, su poeminiais bei paviriniais vandenimis, taip pat tiesiogiai per kitus organizmus. Kartu su pramone ir transportu, tromis ir pesticidais dirvoem patenka gana dideli kiekiai sunkij metal, kurie per augalinius maisto produktus ar vanden patek mogaus organizm sukelia vairius organizmo sutrikimus. Todl svarbu inoti ir kontroliuoti j kiek dirvoemyje bei augaluose. Mikroelement stygius ar perteklius dirvoemyje slygoja vandens ir augal chemin sudt. Dl to zmonms ir gyvnams gali atsirasti bding lig, pasireiskiani mediag apykaitos sutrikimais. Pvz., didels molibdeno koncentracijos dirvoje gali skatinti molibdenozs atsiradim, vinas paeidia nerv sistem, stroncis sukelia kremzlinio ir kaulinio audinio distrofij, selenas sutrikdo kepen ir virkinimo trakto veikl.iuo metu sukaupta pakankamai duomen, bylojani apie uterto dirvoemio neigiam tak augalams, gyvnams ir mogui. is poveikis perduodamas per mitybines grandines: per augalus, auginamus utertame dirvoemyje, vanden, gyvn ms arba pien, kurie buvo eriami utertais augalais arba girdomi uzterstu vandeniu. rodymui pakakt vieno pavyzdzio: mokslininkai nustat, kad arseno kiekis darovse, auginamose 50 metr atstumu nuo gamyklos, imetanios atmosfer arseno junginius, buvo 9 kartus didesnis negu tose paiose darovse, auginamose 3 kilometrus nuo mintos gamyklos . Tiriant sunkij metal kiek dirvoemyje aplink spalvotosios metalurgijos mon, buvo rasti padidj vino, vario, cinko ir kit metal kiekiai. Gyvuli, besiganiusi ioje teritorijoje, kauluose vino kiekis virsijo leistin 20 kart, kepenyse - 18 kart, o raumenyse - 27 kartus. Sunkiaisiais metalais uterst region dirvoemyje i metal koncentracija gali bti labai didel.Sunkieji metalai vandens telkiniuose

Nemaa dalis organins ir neorganins kilms teral gamtinius vandenis patenka i ems kio, kurio vystymasis yra vienas pagrindini veiksni, nulemiani poeminio vandens kokyb.Siekiant isaugoti ger vandens kokyb, pagrindinis dmesys skiriamas vandens eutrofizacijos, rgtjimo procesus sukelianioms prieastims, taip pat apsaugai nuo pesticid, patvari organini teral, sunkij metal patekimo vanden. Sunkieji metalai vandenis patenka i vairi pramons moni bei buitini atliek. ems kyje su neorganinmis tromis bei augal apsaugos priemonmis, beicais gali patekti nemaai sunkij metal, toki kaip cinkas, geleis, varis, manganas, vinas. Patek vanden, tirps sunkij metal junginiai palyginti greitai iplinta dideliame jo tryje. Danai j jonai sveikauja su karbonat, sulfat, fosfat ar sulfid jonais ir ikrenta netirpiomis nuosdomis, dalinai adsorbuojasi ant vandens telkini dugne esani mineralini ar organini daleli. Todl dugne sunkij metal koncentracija pastoviai didja. Pavasario polaidio metu, kai didels vandens srovs pakelia dugno nuosdas, sunkij metal koncentracija vandenyje padidja.

Galima kai kuri sunkij metal utertuose vandens telkiniuose koncentracijaElementas

Jros vanduo(g/l)Jros sedimentai(mg/kg)Glasis vanduo(g/l)Glavandeni telkini sedimentai(mg/kg)

Gyvsidabris0,0010,70,018000,01300,0210

Varis0,25002,007000,39 000< 52 000

vinas0,0050,4102000,2900320 000

Cinkas0,01205100 0000,150 000< 1010 000

Taros altiniai:Vario (Cu): kalnakasyba ir lydymas; plieno gamyba, akmens anglies deginimas. Gyvsidabrio (Hg): anglies deginimas, acetaldehido ir chloro duj gamyba (natrio chlorido elektroliz panaudojant katodiniam rezervuarui gyvsidabrio talpykl; chlorkalki gamyba, popieriaus pramon (balinimas chloravimu), baktericidir fungicid naudojimas (da gamybai). vino (Pb): a) gamtiniai erozija (11 000 t/m. iplaunama okeanus) b) antropogeniniai i ems kio (33 000 t/m. pasaulyje) kalnakasyba (ikasama 4 mln. t/m.), vino lydymas, pramon (140 000 t/m. patenka vandenis), alkilvino (pvz., tetraetilvino) gamyba ir transportavimas (300 000 t/m.). Cinko (Zn): kalnakasyba, miest buitins nuotekos (cinkuoti vamzdynai). Alavo (Sn): a) gamtiniai oksid rdos ir organiniai durpi ir angli kompleksai; b) antropogeniniai kalnakasyba (ikasama 200 000 t/m. pasaulyje), metal padengimo (50 proc.), litavimo (25 proc.), bronzavimo darbai (7 proc.); Sn (IV) organiniai junginiai (25 000 t/m.) polivinilchlorido stabilzatoriai, biocidins mediagos (pesticidai, dezinfektantai, moliuskicidai, pavyzdiui., laiv korpus dauose tributiltinas ir kt. Sn organins mediagos). Kadmio (Cd): antropogeniniai (alutinis cinko metalurgijos produktas, 20 000 t/m. pasaulyje), galvanizavimas (34 proc.), nikelio ir kadmio baterijos (15 proc.), polivinilchlorido stabilizatorius (15 proc.), lydmetalis ir kt. 19701980 met duomenys [5]. Chromo (Cr): plaiai naudojamas pramonje, pavyzdiui, metalurgijos plienogamybai, ketaus legiravimui, metal gamubai.

Fizikiniai ir cheminiai aplinkos veiksniai, darantys tak sunkij metal nuodingumui vandens organizmams: Vandens kietumas. Vandens pH. Gamtini vanden oksidacijos-redukcijos (redokso) potencialas (Eh). Veiksnys charakterizuojantis, kiek aplinka yra aerobin ar anaerobin. Tai galima iliustruoti vario (Cu) jungini pavyzdiu.Vandens ir deguonies sistemoje atitinkami Cu junginiai egzistuoja tik jiems bdingose pH ir Eh zonose. Druskingumas. Azoto junginiai, amonis. Temperatra. Kylant vandens temperatrai, didja daugelio mediag nuodingas poveikis hidrobiontams. Pirma, kylant glojo vandens temperatrai, maja itirpusi vandenyje duj ir deguonies kiekis. Antra, pagal Vant-Hoffo taisykl, kylant 11 temperatrai, intensyvja chemini (taip pat fiziologini ir biochemini!) reakcij greitis. Todl ir nuodingosios (inhibavimo) reakcijos vyksta greiiau ir didja vairi kumuliatyvi toksini efekt tikimyb. Itirpusio vandenyje deguonies kiekis. Biometilinimas Svarbus veiksnys, darantis tak sunkij metal nuodingumui gamtiniuose vandenyse. Tai dalis bendrojo biogeocheminio ciklo reakcij, vykstani su gyvsidabriu (Hg), vinu (Pb) ir alavu (Sn); is procesas didina i sunkij metal ekologin nuodingum.

Vandens telkini valymasVandens telkiniai nuo sunkij metal yra valomi prastiniais bdasi: vairiais filtrais ir valymo sistemomis. Yra naudojami mechaniniai, cheminiai, biologiniai bdai. Visai neseniai buvo atrastas naujas itin veiksmingas sunkiuj metal paalinimo bdas. Jo metu buvo panaudojama banano iev. Eksperimento metu, banano ievs buvo idiovintos, vliau jos buvo sudtos vandens indus su vairiais sunkiaisiais metalais. Buvo ibandytas ir paangesnis metodas tyrj grup i banan ievi sukonstravo filtrus ir pumpavo per juos vanden. Abu bdai pasirod labai efektyvus sunkij metal vandenyje nebebuvo. is bdas yra daug pigesnis, neteria aplinkos, taip pat nekensmingas mogui. Be to, labai veiksmingas, gaut valymo priemon galima naudoti 11 kart, neprarandant nauding savybi.

Sunkij metal poveikis organizmams

Mikroelement stygius ar perteklius dirvoemyje slygoja vandens ir augal chemin sudt. Dl to monms ir gyvnams gali atsirasti bding lig, pasireikiani mediag apykaitos sutrikimais. iuo metu sukaupta pakankamai duomen, bylojani apie uterto dirvoemio neigiam tak augalams, gyvnams ir mogui. is poveikis perduodamas per mitybines grandines: per augalus, auginamus utertame dirvoemyje, vanden, gyvn ms arba pien, kurie buvo eriami utertais augalais arba girdomi utertu vandeniu. rodymui pakakt vieno pavyzdio: mokslininkai nustat, kad arseno kiekis darovse, auginamose 50 metr atstumu nuo gamyklos, imetanios atmosfer arseno junginius, buvo 9 kartus didesnis negu tose paiose darovse, auginamose 3 kilometrus nuo mintos gamyklos. Sunkieji metalai aplink patenka ir kartu su pramons moni atmosferos teralais ir kietomis atliekomis. Itin daug atliek susikaupia galvanini cech lame, kuris paprastai iveamas svartynus. Tok lam reikia idiovinti ir, jei galima, sudeginti. Jeigu to padaryti negalima, j reikia saugoti specialiai rengtose talpose. Kitaip sunkieji metalai lengvai praeina molio ir kitus sluoksnius, ir gali patekti gruntinius ir poeminius vandenis. J plitim palengvina pavasario polaidio vandenys ir rgts liets. Autotransportas taip pat labai teria dirvoem. Itin pavojingi dirvoem patenkantys sunkieji metalai. Tam tikruose ems regionuose j koncentracija dirvoemyje yra nuo 100 iki 1000 kart didesn u gamtin fon. JAV atlikti tyrimai parod, kad kadmio, nikelio, vino ir cinko koncentracija dirvoemyje 32 m atstumu nuo automagistrali net 10 15 cm gylyje gerokai virydavo leistin lyg. Tokiame dirvoemyje auganioje olje taip pat susikaupia labai daug vino ir cinko. Lenk mokslinink duomenimis, 1 kg pakelse auganios ols randama net 250 mg vino.Sunkij metal patekim mogaus organizm slygoja ne tik dirvoemio, oro bei vandens altini uterimas. mons danai kontaktuoja su retais metalais tiesiog savo darbo vietoje.Sunkij metal poveikis augalams

Nors nemaa dalis sunkij metal yra btini augal augimui ir vystymuisi mikroelementai, taiau j perteklius sukelia toksinius simptomus: slopina fotosintez, keiia ioteli veikim, vandens balans, slopina ferment aktyvum, paeidia protoplazm bei membranas, sukelia oksidacin stres, slopina mediag apykait, sutrikdo augal augim bei vystymsi. Augal reakcij metalus lemia metal specifinis poveikis, koncentracija, augal ris bei veisl. aknys jautresns sunkij metal poveikiui negu antemin dalis. vairi autori itirta, kad sunkij metal poveikis fotosintetinei sistemai yra vairiapusis. Vieni autoriai teigia, kad sunkieji metalai slopina chlorofil sintez, sumaina chlorofilo kiek, chlorofil b labiau veikia negu chlorofil a, o kiti autoriai nurodo, kad sunkieji metalai skatina fotosintetini pigment sintez. Vienas i svarbiausi dabartini teorini ir praktini klausim yra vertinti augal prisitaikym prie besikeiianios aplinkos ir klimato slyg. Paveikti nedidelmis sunkij metal koncentracijomis augalai tampa atsparesni ir subletalinms koncentracijoms. Nustatyta, kad dl iorini stresori siaurja augal tolerancijos kitiems veiksniams intervalai, o augalai, ieikvoj vidinius itklius prisitaikyti prie vieno iorinio veiksnio, turi maesnes galimybes prisitaikyti prie kit nepalanki veiksni, iuo atveju teral. Taiau tais atvejais, kai augal adaptacijos prie skirting nepalanki veiksni ar teral mechanizmai yra panas, prisitaik prie vieno nepalankaus veiksnio augalai tampa atsparesni ir kit veiksni (teral) poveikiui. Kadangi dauguma nepalanki aplinkos ir klimato veiksni be kit neigiam poveiki sukelia augal oksidacin stres, tai tokia dviguba adaptacija pastebima danai. Lietuvos ems ir kio Universitete 2005m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas itirti kadmio ir vario poveik vasarini medi augimui ir fotosintetini pigment kompleksui bei miei adaptacij prie diferencijuoto ir kompleksinio i veiksni poveikio. Tyrim rezultatai parod, kad esant nedidelms kadmio sulfato koncentracijoms, augal auktis maai pakito, tik nuo 0,005 mM kadmio sulfato koncentracijos pastebtas statistikai patikimas augal aukio majimas. Paveikti 0,5 mM kadmio sulfato koncentracija augalai tik sudygo, bet nebeaugo. Taip pat didjant kadmio koncentracijai, majo akn ilgis. akn sausoji biomas majo daug liau negu lap. Didiausios kadmio koncentracijos variante (0,5 mM) lap sausoji biomas buvo beveik 64 kartus maesn negu kontroliniame variante, o akn sausoji biomas nuo kontrolinio varianto skyrsi apie 12 kart. Dsning chlorofil ir karotinoid kiekio pokyi dl skirting kadmio koncentracij mitybinje terpje neufiksuota, nors panaiai kaip ir akn sausosios biomass atveju ufiksuota fotosintetini pigment padidjimo nuo slygikai nedideli kadmio koncentracij tendencija. Didjant vario koncentracijai, lap sausoji biomas, kaip ir kadmio, majo labiau negu akn sausoji biomas, taiau is skirtumas buvo nedidelis. Esant 0,5 mM vario sulfato koncentracijai, lap sausoji biomas buvo 4,2 karto maesn negu kontroliniame variante, o akn sausoji biomas nuo kontrolinio varianto skyrsi 2,6 karto. Didjant vario koncentracijai, beveik visuose variantuose miei lapuose iek tiek padaugjo chlorofil ir karotinoid. I tyrimo rezultat akivaizdiai matyti, kad tie augalai, kurie pirmame bandymo etape auginti grynoje mitybinje terpje (kontrolinis variantas), perkelti mitybin terp su vidutinio stiprumo arba stipriomis kadmio ar vario sulfato koncentracijomis augo silpniau negu prie tai auginti mitybinje terpje su silpnomis i metal koncentracijomis. Tai rodo, kad adaptacinio periodo metu patyr silpnesns koncentracijos sunkij metal poveik augalai fiziologikai prisitaik ne tiek prie vieno, bet ir prie kito sunkiojo metalo. Chlorofil kiekio miei lapuose pokyiai skirtingo adaptacinio poveikio variantuose gana artimai sutapo su miei aukio prieaugio pokyiais, tai yra, tuose variantuose, kurie adaptaciniame etape buvo paveikti slygikai silpnomis sunkij metal koncentracijomis, bendras chlorofil kiekis buvo didesnis negu variante, kur mieiai auginti grynoje mitybinje terpje. Karotinoid miei lapuose padaugjo tuose variantuose, kurie pirmojo (adaptacinio) etapo metu buvo paveikti silpnomis kadmio ir vario koncentracijomis, taiau tie skirtumai buvo maiau ryks negu chlorofil atveju. I atlikto tyrimo matyti, kad kadmis labiau veik miei augim negu varis. Tik nuo slygikai silpn ir vidutini vario sulfato koncentracij miei aknys augostipriau negu nuo analogikos koncentracijos kadmio sulfato. akn sausosios biomass didjimo tendencija, kai mieiai veikiami nedidelmis kadmio koncentracijomis, atrodo netiktina, taiau mokslinje literatroje vis daniau pateikiama duomen apie stimuliuojant ma kadmio koncentracij poveik augal augimui. Esant maoms ir vidutinms sunkij metal koncentracijoms, onini akn kiekis sumaja maiau negu pagrindins aknies ilgis, ir aknys sutankja. Tyrimai patvirtino, kad augalai, prisitaik prie slygikai silpn sunkij metal koncentracij, bna atsparesni ir vidutinik bei stipri koncentracij poveikiui. Mieiai, kurie adaptacinio periodo metu paveikti sunkiaisiais metalais, per pagrindinio poveikio period augo geriau negu grynoje mitybinje terpje (kontrolinis variantas). Adaptacinio periodo metu paveikti silpnomis sunkij metal koncentracijomis mieiai prisitaik ne tik prie vieno, bet ir prie kito sunkiojo metalo poveikio, taiau adaptacija prie vieno metalo dvigubai efektyvesn negu prie abiej. Pagal kiek augalinje mediagoje sunkieji metalai skirstomi 4 grupes: padidintos koncentracijos elementai Fe, Sr, Mn, Zn, vidutins Cu, Ni, Pb, Cr, maos Mo, Cd, Se, Co ir labai maos Hg. Ypa aktyvi kadmio bioakumuliacija augaluose aikinama jo dideliu judrumu ir chemini savybi panaumu cink. Kadmis, kaip cheminis cinko analogas, dalyvauja daugelyje biochemini proces. Metalai toksiki augalams: didels koncentracijos sutrikdo augim. J fitotoksikumas priklauso nuo daugelio slyg, dirvoemio veiksni: pH, organins mediagos kiekio, main katijon gebos, krituli, augalo biologini savybi ir kt. Sunkij metal kaupimuisi augaluose didiausi tak turi j ris, taip pat augimo slygos ir isivystymo tarpsnis. Augal geriausiai pasisavinama sunkij metal forma main. Itirta, kad sunkij metal patekimas augalus didja ia tvarka: Cd>Pb>Zn>Cu ir priklauso nuo j judrumo ir kiekio dirvoemyje, taiau patikimo ryio tarp j kiekio dirvoemyje ir augaluose nerasta. Pagal turim informacij, kalkinim iuo metu galima laikyti viena i efektyviausi ir realiausiai vykdom dirvoemi utertumo sunkiaisiais metalais detoksikacijos priemoni. Tyrintoj teigimu, daugiausiai sunkij metal darovi aknis patenka i dirvoemio, o j lapus i atmosferos.

Poveikis gyvnams

Sunkij metal poveikis mogaus ir gyvn organizmui vairus, jis priklauso nuo metalo tipo, kiekio, nuo kit teral koncentracij aplinkos ore, nuo individualaus kiekvieno mogaus jautrumo, taip pat priklauso nuo teral poveikio trukms (kaip ilgai individas bna utertoje aplinkoje), kas atitinkamai sukelia atitinkamus sveikatos sutrikimus ir kt. Cheminiams elementams patekus vanden, j migracij veikia vandens organizmai, kurie juos akumuliuoja, dideliais kiekiais sukaupia savo organizmuose ir mitybos grandinmis perduoda auktesniems trofiniams lygiams. Pavyzdiui, chrom ir vanad intensyviausiai kaupia daugiaers kirmls, sidabr dvigeldiai moliuskai, vin, cink, gyvsidabr oniplaukos. Taip pat mitybos grandine cheminiai elementai ir j junginiai patenka ir uv organizm ir jame kaupiasi. Be to, cheminiai elementai uv organizm patenka ne tik su maistu taip pat ir tiesiogiai i vandens per iaunas ir od. Gyviems organizmams ypa pavojingi sunkieji metalai vinas, gyvsidabris, varis, cinkas, nikelis, geleis, manganas, arsenas ir kt. Nedideliais kiekiais jie yra btini organizmui, taiau didels j koncentracijos yra nuodingos ir net mirtinos. Daugelis sunkij metal turi kancerogenin bei mutagenin poveik. Nustatyta, kad sunkiesiems metalams kaupiantis uvyse sutrinka atskiros j organizmo sistemos, pakinta imunins reakcijos, kraujo rodikli, charakteristikos, isenka organizmo adaptacins galimybs. Dauguma teral uvims turi mutagenin poveik, sukeliant chromosom struktros pakitimus, chromosom mozaikikum bei genomines mutacijas lytinse lstelse. Cu sankaupos kepenyse danai sukelia hepacit citoplazmos vakuolizacij ir labai sumaina baltym kiek jose. Visgi sunkij metal neigiamas poveikis danai nepastebimas, nes pokyiai organizme irykja po keleri ar net keli deimi met, kartais jie pasireikia tik kitoms kartoms. Daugelis metal kaupiasi organizme ir vliau pasireikia mutageniniu veikimu.Poveikis mogaus organizmuiSunkieji metalai ir j junginiai yra toksikos mediagos, kurios patenka organizm vairiais bdais ir sukelia vairias ligos, todl btina mainti j koncentracij aplinkoje, supani mog.Sunkieji metalai patenka mogaus organizm su maistu (dirvoemio utertumas sunkiaisiais metalais atsiliepia mogaus mitybai per augalus, auginamus utertuose plotuose, vanden, gyvn ms arba pien, kurie buvo eriami utertais augalais arba girdomi utertu vandeniu) ir su kvepiamu oru (daniausiai metal ar j jungini aerozoli arba dulki pavidalu).

Gyvsidabris Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalp oras uteriamas jo garais. Daniausiai taip atsitinka metalui isiliejus ant grind, garuojant i atvir ind, sandliuojant suduusias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno suduusio medicininio termometro. Pateks per burn, gyvsidabris yra praktikai nekenksmingas, isiskiria su imatomis. Pateks pro kvpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Isiskiria ltai su lapimu, seilmis, prakaitu, motinos pienu.Gyvsidabris sutrikdo ferment veikl. Ferment inaktyvavimas sukelia vair organizmo sistem, pirmiausia centrins nerv sistemos, paeidimus. Taip pat gali sukelti inkst ligas, galvos skausmus ir svaigim, bendr silpnum, atminties susilpnjim, nemig, nervingum, depresij.

Chromas Chromo junginiai patenka organizm pro kvpavimo takus ir od, kaupiasi kepenyse, inkstuose ir endokrininse liaukose. Isiskiria i organizmo su tulimi ir lapimu. Apsinuodijimo simptomatika priklauso nuo organizm patekusio chromo kiekio. Lengvai apsinuodijus, sudirginama virutini kvpavimo tak gleivin (sloga, iaudulys, pertjimas gerklje, nosiaryklje, sausas kosulys ir kt.). Veikiant didesnms chromo koncentracijoms, prie mint simptom prisideda kraujavimas i nosies, kvpavimo tak gleivinse atsiranda opels, gali iopti ir prakiurti nosies pertvara. Chromo junginiai, veikdami od, gali sukelti dermatit, odos iopjimus. Dl odos sensibilizacijos chromui gali isivystyti egzema. alia specifinio poveikio odai ir gleivinms, chromo junginiai pasiymi ir bendru toksiniu poveikiu. Danai paeidiamas virkinimo traktas (gastritai, opalig), inkstai (nefroz) ir kvpavimo organai (plaui udegimas, bronchin astma, pneumoskleroz, plaui vys).

Manganas Manganas organizm patenka inhaliaciniu keliu, kvepiant jo dulki ir aerozoli. Pateks organizm, manganas susijungia nepatvar kompleks su baltymais. Deponuojasi kauluose, plauiuose, kepenyse, inkstuose, blunyje. Pasialina i organizmo su tulimi, lapimu. Apsinuodijimai manganu bna tik ltiniai. Manganas labiausiai paeidia nerv sistem.

Volframas Naudojant volfram pramonje, gali susidaryti ymios io metalo koncentracijos ore dulki pavidalu. Tokiu bdu jis veikia darbinink kvpavimo organus. Po ilgalaikio darbo tokiose slygose isivysto difuzin plaui skleroze. Taip pat volframas veikia virkinimo trakt, nerv sistem. Kadmis Kadmis yra mikroelementas, kuris pastoviai aptinkamas gyvn bei mogaus organizmuose. Elementas btinas daugeliui ferment. Nepaisant to, didelio jo kiekio patekimas organizm nepageidautinas ir veda prie apsinuodijimo. Sukelia galvos skausmmus, svaigul, susierzinim, nemig, blog apetit, pykinim bei vmim, uosls jautrumo sutrikimus, nosies kraujagysli trkinjim (kraujavim). Varismogaus organizme taip pat yra vario, o jo trkumas gali sukelti anemij. Varis padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Yra duomen, kad choleros epidemijos metu mons, kurie maitinosi i varini ind ir neiojo vario papuoalus, nesirgo.Varisyralabai svarbusmikroelementasorganizmui, nes dalyvauja oksidacijos- redukcijos procesuose, lipid peroksidavime, kraujo, jungiamojo audiniogamyboje. Varis organizm patenkapermaist, todl esant apykaitosproblemomsjis nepasisavinamas. Variopatekimas organizm galimas iorikai (variniai indai, alia esanios gamyklos, utertumas ir kt).

Per didelisvariokiekis organizmegalislygoti kepen ligas, infarkt, cholesterolio padidjim, imuniteto sumajim, migren, epilepsij, snari udegimus,odospigmentacij ir kitus susirgimus.Esant vario trkumui padidjarizikaatsirasti diabetui, anemijai, laukopenijai, odos, kaul ligoms, alergijomis. Vario trkumastrukdolytiniam brendimui. Variopasisavinimassutrinka dar ir tuomet,kaivartojama perdaugvitamino C, organizmeperdidelis kit mikroelement (mangano, cinko, kadmio) kiekis.Vario dienosnormaapie 1mg. Varioyrabulvse, miltuose, vaisiuose, msoje, uvyje, kiauiniuose, darovse, ledinukuose ir grimuose, kuriuoseyraokolado, kavoje ir arbatoje.vinas organizm elementas daugiausia patenka pro kvpavimo takus kvpus jo turini da, lifavimoaerozolio, reiau proburn, kai valgoma neplautomis rankomis, taip pat ir vartojant maisto produktus, kurie buvo laikomi glazruotuose induose. Reikia pabrti, kad vinas organizm gali patekti ir bna kenksmingas tik jon pavidale, t. y. kai tai yra vandenyje tirpus vino junginys. Todl pavydiui vininiai ratai ar lydmetalis nra nuodingas, o daai "su vinu" gali bti net mirtinai nuodingi. I organizmo isiskiria pro arnyn,inkstus,pieno liaukas, su prakaitu. Pateks organizm vinas sudaro pastovias sankaupas kauluose (apie 70% jo kiekio). Taiau vino galima rasti irkepenyse,inkstuose,kraujyje,seilse, tulies sekrete, motinos piene, cerebrospinaliniame skystyje ir kitose biologinse terpse.vinas blokuoja sulfhidrilines (SH) grupes ir paeidiabaltym,angliavandeniirfosforoapykait organizme. Taip pat paeidiamahemoglobino sintez ir isivysto ferodeficitin anemija. Paeidiamosnerv,kraujoirvirkinimo sistemos,kepenysbeiirdiesirkraujagysli sistema. Atsirandaodosir gleivins pakitim. Veido odos spalva pasidaro ems pilkumo dl vino vazokonstrikcinio poveikio smulkiosiomskraujagyslms. Paeidiamavirkinimo organ sistema. Ligoniai skundiasi viduri ukietjimu, pykinimu, vmimu, kitais dispersiniais reikiniais. Dani pilvo skausmo priepuoliai, vadinami vino kolikomis. Isivysto ltinishepatitas, todl padidjakepenysir sutrinka j funkcija: vystosi hiperbilirubinemija,kraujoserume padaugja gamaglobulin, irykja patologin cukraus kreiv, sumajs protrombino kiekis, galima minkependistrofija. vinas sukelia sunkius nerv sistemos sutrikimus. Atsiranda galvos skausmai, greitas nuovargis, pablogja atmintis, regjimas ir protinis darbingumas. Sunkesniais apsinuodijimo atvejais vystosi encefalopatija.

KobaltasKobalto yra labai maai mogaus organizme,jis svarbus. Mikroelemento yra vitaminoB12 sudtyje, jis reikalingasnormaliammogaus lsteli, kraujo, smegen, kaul iulp, nerv, virkinamojo trakto funkcionavimui, paio vitaminoB12gamybai organizme. Kobaltas lemia plauk stiprum.Kaiorganizme yrakobaltotrkumas, gali atsirasti anemija. Moterimsdl kobalto trkumo gali sutrikti menstruacij ciklas.Kobaltasdanai vartojamas nukraujavus ir po traum. Kobalto trkumasgalipasireikti dl per didelio alkoholio vartojimo, virkinimotraktosutrikim. Kobalto sisavinim skatina citrusins sultys.Per dideliskobaltokiekis galikiltikai organizme trksta geleies irsukeltikaul iulp hiperplazij, retikuliocitoz, kraujo trio padidjim.Suaugusio mogaus paros doz 0,15 mg kobalto.Kobaltoyra jautienoje, jos kepenyse, austrse, ridikliuose, pauktienoje, piene, uvyje.Padtis Lietuvoje

DirvoemisLietuvainebdingas didelis sunkij metal kiekisdirvoemyje, j koncentracijos paprastai ne tik nevirija dirvoemio DLK, bet yra vadinamas vienas variausi emyne. Sunkij metal kiekiai gilesniuose dirvoemio sluoksniuose, t. y. 2040, 4060 cm gylyje, maai skiriasi nuo j kiekio paviriniame dirvoemio sluoksnyje.RegionasVidutiniai kiekiai (mg/kg dirvoemio)

CrCdPbNiCuZnFe

Vakar Lietuva10,20,4814,19,45,337,27331

Vidurio Lietuva11,40,6313,710,97,031,07754

Ryt Lietuva7,90,4910,97,45,023,55687

Vandens telkiniaiDidiausios leidiamos koncentracijos buvo virytos: Vario Nemune, Nevyje, Neryje, ventojoje, Sidabroje, Merkyje, Laukesoje, alioje nuo 1,1 iki 2,6 kart; Cinko - Nemune 1,7 k. ir Merkyje 1,2 karto; vino - Nemune, Nevyje, uvje, Neryje, ventojoje, Sidabroje, Obelje, Merkyje, Skrobluje nuo 1,2 iki 5,3 karto. Nikelio - Kulpje 1,2 karto. Chromo, kadmio ir gyvsidabrio koncentracijos nevirijo didiausi leidiam dydi.Dauguma eer Lietuvoje nra uterti sunkiaisiais metalai. Taiau esaniuose alia uvininkyss kiams, gamykl, buitini nuotek nutekjimo buvo dugne rasta toksini mediag (Dailids, Mastis, Talka, irvenos, alinink ir kt.).

Naftos angliavandenili ir sunkij metal vidutins koncentracijos Baltijos jros dugno nuosdose

Sunkuj metal koncentracija vandens telkiniuose nuolat kinta. Kita vertus Lietuvoje kasmet vis didja sunaudot tr kiekis, o mineralinse trose yra daug sunkij metal.Toksins mediagos patenka ne tik dirvoem, bet ir vanden. Tad norint isaugoti neutertus vandens telkinius, reikia grietai tikrinti koncentracij ir riboti bei drausti teral patekim.Ivados

Visi sunkieji metalai ir j junginiai toksikai veikia mogaus organizm. Praktikai neegzistuoja pasyvi sunkij metal. Jie sijungia vairiausius organizmo metabolinius procesus, trikdo baltym sintez bei kitus lstels transdukcijos mechanizmus. mogaus organizmas savo evoliucijos eigoje beveik nesurado apsivalymo bd nuo sunkij metal, todl danai jie kaupiasi organizme ir ivalyti juos yra be galo sunku, arba net nemanoma. Todl sunkieji metalai yra daugelio specifini lig sukljai.Sunkieji metalai patenka mogaus organizm su maistu (dirvoemio utertumas sunkiaisiais metalais atsiliepia mogaus mitybai per augalus, auginamus utertuose plotuose, vanden, gyvn ms arba pien, kurie buvo eriami utertais augalais arba girdomi utertu vandeniu) ir su kvepiamu oru (daniausiai metal ar j jungini aerozoli arba dulki pavidalu). Kadangi dirvoemyje esantys sunkieji metalai per mitybos grandis patenka mogaus organizm, reikt atsisakyti arba bent jau sumainti tr, kuriose j yra, naudojimo kiek. Pavyzdiui, Kdaini chemijos gamyklos gaminamame superfosfate kadmio yra 2,75, vino - 14,5, chromo - 7,5, nikelio - 12,5, vario - 26,2, cinko - 18,2, mangano 130 mg/kg. Laikantis vidutini trimo norm, kasmet 1 kg dirvoemio papildomai uteriame 1,8 g kadmio, iki 3,2 g chromo, 10,3 g vino, 8,5 g nikelio, 8,7 g vario, 10,2 g cinko, iki 42,3 g mangano. Nors tai nra dideli kiekiai, taiau dirvoemyje jie kaupiasi, todl jie esti pavojingi ir gyvajai gamtai, ir mogui. Reikia pabrti, kad iuolaikiki viso pasaulio agrariniai kiai pereina prie taip vadinamosios organins vairi kultr auginimo technologijos.Svarbu inoti, kad net aktyviai dalyvaujani mogaus organizmo metaboliniuose procesuose metal dideli kieki poveikis gali bti labai alingas ir net sukelti mirtin pavoj. Geru pavyzdiu gali tarnauti cinkas (Zn), kuris eina deimtis mogaus organizmo veiklai btin katalizatori, ferment ir hormon sudt; jis btinas normaliai endokrinini liauk veiklai, svarbus baltym sintezei, skatina lsteli dauginimsi. Taiau dabar nustatyta, kad padidjs cinko kiekis veikia kancerogenikai, t.y. sukelia vini lsteli dauginimsi.Kai kurie sunkieji metalai, tokie kaip tantalas (Ta) ir niobis (Nb), plaiai naudojami chirurgijoje paeist kaul sutvirtinimui ir kit implant gamybai. Ankiau buvo manyta, kad pastarieji metalai yra puikiai adaptuojami vairiais organizmo audiniais, bet neseniai atlikti tyrimai parod, jog danai kontakto vietoje audinys iretja arba prasideda udegimin reakcija. Tai parodo, kad pasyvi mogaus organizmui metal praktikai neegzistuoja. Naujosios pramons akos reikalauja vis naujesni mediag su pagerintomis charakteristikomis. Todl vis daugiau moni savo darbo vietose kontaktuoja su sunkiaisiais metalais ir j junginiais. Ilgalaikis net nelabai pavojing sunkij metal koncentracijos poveikis mogaus organizmui sukelia vairi ltini susirgim atsiradim. Dl to ypa svarbu monse laikytis nustatyt sunkij metal koncentracij ore norm. monms, kuri profesin veikla susijusi su sunkiaisiais metalais (Lietuvoje tai chemijos pramon, keramikos gamyba, radiotechnikos pramon, puslaidinink gamyba, laiv statyba, galvanizacija ir kt.) btina laikytis saugos taisykli, naudotis tokiomis priemonmis kaip respiratoriai (kad sunkij metal aerozoliai nepatekt kvpavimo takus), specdrabuiais ir pirtinmis (kad nebt kontakto su sunkiaisiais metalais) ir kas pus met btinai praeiti visapusik medicinin apir.Pramons bei transporto teralai nusda ant virutinio dirvoemio sluoksnio, i kurio vliau krituli pagalba migruoja gilesnius dirvoemio sluoksnius ir pasiekia gruntin vanden. is procesas ypatingai agresyvus urbanizuotoje vietovje. Lietuvoje kasmet vis didja sunaudot tr kiekis, o mineralinse trose yra daug sunkij metal.Augalai, prisitaik prie slygikai silpn sunkij metal koncentracij, bna atsparesni ir vidutinik bei stipri koncentracij poveikiui. Adaptacinio periodo metu paveikti silpnomis sunkij metal koncentracijomis kai kurie augalai prisitaiko ne tik prie vieno, bet ir prie kito sunkiojo metalo poveikio, taiau adaptacija prie vieno metalo dvigubai efektyvesn negu prie abiej.

Literatros sraas

http://www.bef.lt/chemines_medziagos/cheminis_kokteilis.php?&m=1164703531http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2005~ISSN_0236-4212.V_24.N_2.PG_113-121/DS.002.0.01.ARTIChttp://www.scritube.com/limba/lituaniana/Metalai-ir-gamtos-apsauga23215231523.phpwww.mokslai.lthttp://www.grynas.lt/mintys/bananu-zieve-galima-naudoti-vandens-telkiniu-valymui.d?id=43228243&pictureID=43228311http://www.bbk.gf.vu.lt/images/Skyr%20II_SUNKMET1%201999%20Knyga.pdfhttp://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090615_114321-82528/DS.005.0.02.ETDhttp://www.scritube.com/limba/lituaniana/Metalai-ir-gamtos-apsauga23215231523.phphttp://www.grynas.lt/mintys/bananu-zieve-galima-naudoti-vandens-telkiniu-valymui.d?id=43228243#ixzz1ufNjUPtLhttp://www.ekodiena.lt/bananu-zieves-pades-pasalinti-is-vandens-nuodinguosius-metalus/http://www.mokslai.lt/referatai/dokumentas/22042.htmlhttp://193.219.133.6/aaa/pranesimai/aplinkos_bukle/vanduo.htmlhttp://www.lntpa.lt/index.php?id=51Amenskas J., Baublinas A., Obelinis V., imknien B. Aplinkos medicina // Avicena, 1997.I.T. Brachnova Metal ir j jungini milteli toksikumas // Medicina, 1971.http://www.gaspadine.lt/maisto_medziagos/varis.htmlhttp://www.mokslai.lt/referatai/referatas/28584.htmlhttp://vanduo.gamta.lt/files/REST%20EZERU%20GALUTINE%20ATASKAITA%20I%20dalis.pdf