MA­RIUS DA­UGĖLA­

STUDENTA­I, TURINTYS NEGA­LĘ, A­UKŠTOSIOSE MOKYKLOSE

Re­ko­me­n­da­ci­jo­s a­dmi­n­i­st­ra­t­o­ri­a­ms i­r dėsty­to­jams

Socialinė parama neįgaliesiems įsidarbinimo ir profesinės veiklos procesuose

�

UDK 378.1-056(474.5) Da386

Re­ce­n­za­vo: doc. dr. Ingrida Baranauskienė (Šiaulių universitetas),doc. dr. Elvyra Giedraitienė (Klaipędos universitetas)

Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto tary­bos posėdžio 2007 m. vasario 1 d. Nr. 0­06, nutarimu programos leidinys re­komenduojamas spaudai.

ES struktūriniai fondaiLietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumentas 2.3 priemonė „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“Projektas: „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas taikant novatoriškas veiklas“Projekto kodas „SFMIS“: BPD 2004­ESF­2.3.3­01­04/0030Projekto sut. Nr. 200­ESF/2004/2.3.0­01­11/P1/06­9

ISBN 978­9986­38­840­1 © Marius Daugėla, 2008© Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas, 2008© Šiaulių univeristetas, 2008© VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2008

�

Tu­Ri­nys

1. ĮVADAS ................................................................................................. .71.1. Lygių galimybių aukštajame moksle užtikrinimas:

teisinis kontekstas ......................................................................... 71.2. Statistinių duomenų apie neįgalius studentus analizė:

registravimo problemos, studijuojančiųjų daugėjimas ir negalių įvairovė ............................................................................. 12

2. NEĮGALUMO SAMPRATA IR BENDRAVIMAS SU STUDENTAIS, TURINČIAIS NEGALĘ .................................... .172.1. Neįgalumo sampratos modeliai: nuo izoliuojančios globos

link socialinio dalyvavimo ............................................................ 172.1.1. Medicininis neįgalumo modelis .......................................... 172.1.2. Socialinis neįgalumo modelis ............................................. 202.1.3. Neįgalumo socialinis konstravimas: stigmos, vaizdiniai

ir nuostatos .......................................................................... 222.1.4. Negalės apibrėžtis ............................................................... 26

2.2. Bendravimas su žmonėmis, turinčiais negalę ................................ 282.2.1. Bendravimas su asmenimis, turinčiais klausos negalę ........ 292.2.2. Bendravimas su asmenimis, turinčiais regos negalę ........... 302.2.3. Bendravimas su asmenimis, turinčiais judėjimo negalę ..... 302.2.4. Bendravimas su asmenimis, sergančiais epilepsija ............. 322.2.5. Bendravimas su žmonėmis, turinčiais psichikos negalę ..... 32

3. STUDENTŲ, TURINČIŲ NEGALĘ, DALYVAVIMAS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE: REKOMENDACIJOS ADMINISTRATORIAMS .................................................................. .352.1. Žmonių, turinčių negalę, socialinis dalyvavimas: visuomenės

prieinamumo ir interesų derinimo iššūkis ..................................... 362.2. Neįgaliųjų studijos aukštosiose mokyklose: situacija Lietuvoje

ir užsienyje .................................................................................... 412.3. Aukštosios mokyklos parama studentams, turintiems negalę:

geroji patirtis ir rekomendacijos ................................................... 512.3.1. Neįgalių studentų aktyvumo aukštosiose mokyklose

skatinimas ........................................................................... 522.3.2. Studijų dalyvių interesų derinimo grupės ........................... 552.3.3. Aukštosios mokyklos politika neįgaliųjų atžvilgiu ............. 56

� �

2.3.4. Studentų, turinčių negalę, registracija ................................. 592.3.5. Neįgaliųjų reikalų koordinavimas ir administracinės

pagalbos organizavimas ...................................................... 612.3.6. Aukštųjų mokyklų paslaugų ir paramos neįgaliesiems

įvairovė ............................................................................... 652.3.7. Nacionalinis lygių galimybių koordinavimo aukštajame

moksle tinklas ..................................................................... 792.3.8. Aukštojo mokslo fi­nansavimas ir studentai,

turintys negalę. ..................................................................... 80

4. DARBAS SU STUDENTAIS, TURINČIAIS NEGALĘ: PATARIMAI DĖSTYTOJAMS .......................................................... .834.1. Bendrieji darbo su studentais, turinčiais negalę, principai ............ 834.2. Informacijos perteikimas studentams, turintiems klausos negalę ........ 874.3. Informacijos pateikimas studentams, turintiems regos negalę ............. 90

NAUDINGA INFORMACIJA .................................................................. 94REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA .................................................. 95NAUDOTA LITERATŪRA ...................................................................... 96

� �

MARIUS DAUGĖLA(1979–2007)

Netekome Mariaus Daugėlos. Liko tik pusantrų metų, ir Marius būtų tapęs socialinių mokslų

daktaru. Dirbta buvo rimtai: atliko nacionalinį tyrimą apie negalę turinčių studentų būklę ir galimybes aukštajame moksle. Drauge su tyrėjų grupe išleido unikalią knygą, kuri neabejotinai prisidės prie atvi­ros ir dalyvaujančios visuomenės kūrimo Lietuvoje.

Nacionalinėje gerumo šventėje įteiktą nominaciją ir statulėlę „Stiprūs ir nepalūžę“ Marius skyrė savo mamai, atidavusiai gyvenimą tam, kad jos sūnus patirtų supratimą, draugystę, studijas, profesiją, meilę, šeimą, kad būtų laimingas, kad patirtų tai, dėl ko žmogaus gyve­nimas tampa pilnas prasmės.

Visi Marių supantys žmonės džiaugėsi matydami Mariaus ir Rūtos meilę. Buvo akivaizdu, kad tai – tikra, kad jie – skirti vienas kitam. Jų nebetolimų jungtuvių planas atrodė natūralus dviejų vienas

...PRO MEMORi­A...

� �

kitą mylinčių žmonių kelias, dviejų viena kitą atradusių ir susijungu­sių širdžių kulminacija.

Vis dėlto Marius buvo daugiau nei mokslininkas ir dėstytojas, daugiau nei savo gyvenimą jam paskyrusios motinos sūnus, daugiau nei Rūtos sužadėtinis. Marius visomis savo žmogiškosiomis savybėmis, savo gyvenimo patirtimis, savo įnašu gerinant visuomenės gyvenimą jau buvo tapęs simboliu: kur tik bebūtų, su kuo bebūtų, – Marius savo buvimu keitė žmones, aplinką, idėjas. Prisimenu, dar pirmaisiais jo mokymosi universitete metais paskaitos metu aš ir studentai buvome sukrėsti Mariaus troškimo gyventi, mokytis, pažinti, mylėti, nepaisant mirties šešėlio. Marius tapo visų mylimu ir visus mylinčiu fakulteto žmogumi. Mačiau daug situacijų, kai Marius skirtingose Lietuvos vie­tose, įvairiuose susitikimuose savo tykiu dalyvavimu liudijo garbingą asmens būtį, neišsenkamas žmogaus intelekto, emocijų, valios galimy­bes. Marius tapo realiu savo disertacijos idėjos apie neįgaliųjų galimy­bes aukštajame moksle pavyzdžiu.

Marius – vilties ir galimybių simbolis, toks jis ir išliks tiems, kam teko laimė su juo bendrauti.

Deja, Mariui skirtas laikas buvo trapus, jo svajonės – taip pat trapios.

Marius paliko ryškų pėdsaką mūsų sąmonėje apie trapumą ir stiprybę, kūno negalę ir dvasios galybę. Jis pakeitė mus, be jo pasaulis jau bus kitoks. Marius liks mūsų atmintyje visiems laikams. Šiandien mes matome Marių gražų, baltais vestuviniais apdarais, tik jungtuvės jau kitos, nei žmogaus planuota, – su Dievu, su amžinybe.

Amžiną atilsį duok Mariui, Viešpatie, amžinoji šviesa jam tešviečia.

prof. dr. Jonas Ruškus, M. Daugėlos moksli­ni­s vadovas

� �

1. ĮVA­DA­S

1.1. Ly­gių galimy­bių aukštajame mo­ksle užtikrinimas: t­e­i­si­n­i­s ko­n­t­e­kst­a­s

UNESCO Pasaulinė aukštojo mokslo dvidešimtajame amžiuje de­klaracija (angl. Dec­larati­on for Hi­gher Educ­ati­on i­n the Twenti­eth Cen­tury) skatina aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems ir kitoms po­tencialios socialinės atskirties grupėms. Atsižvelgdamos į deklaracijos principus, visos šalys priima ir įgyvendina politiką, kuri siekia minėto tikslo, tačiau šios politikos pobūdis įvairiose šalyse yra skirtingas. Eu­ropos Sąjungos akademinio apsikeitimo programa Soc­rates šalia kitų tikslų siekia didinti neįgaliųjų ugdymo ir studijų prieinamumą visais lygmenimis1.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę pradėjo didėti, o prisijungus prie Europos Sąjungos dar labiau suaktyvėjo asmenų, turinčių negalę, noras dalyvauti visuomenės gyvenime, tai pat ir švietimo bei studijų sistemoje. Priimti LR Neįgaliųjų socialinės integracijos2 ir LR Specia­liojo ugdymo3 įstatymai, kurie vaikams ir suaugusiesiems, turintiems negalę, užtikrina teisę į vidurinį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą.

LR Švietimo įstatymo4 pirmasis švietimo sistemos principas skel­bia, kad ly­gios ga­limy­bės yra garantuojamos visiems, t. y. švietimo sistema yra socialiai teisinga, užtikrinanti asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsi­tikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui laiduojamas švie­timo.(ta­ip.pa­t.ir.a­ukštojo.moks­lo).prie­in­a­muma­s­.

LR Specialiojo ugdymo įstatymas5 apibūdina specialiojo ugdymo sistemą. Tai reiškia, kad kalbama apie žmonių, turinčių negalę, mo­kymą ne tik specialiose institucijose ar mokyklose. Specialusis ugdy­1 GUNI (angl. Global uni­versi­ty network for i­nnovati­on) [interaktyvus]. New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm#1>.2 LR Invali­dų soc­i­ali­nės i­ntegrac­i­jos įstatymas. (1991); LR Neįgali­ųjų soc­i­ali­nės i­nteg­rac­i­jos įstatymas. (2004). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.3 LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.4 LR Švi­eti­mo įstatymas. (1991). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.5 LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.

� �

mas suprantamas kaip asmenų, turinčių specialiųjų poreikių (atsiran­dančių dėl negalės ar darbingumo netekimo), švietimas: ugdymas(is), profesijos įgijimas, studijos aukštosiose mokyklose ir kt.

Specialiojo ugdymo įstatymas6 apibrėžia asmenų, turinčių specia­liųjų poreikių, švietimo organizavimo pagrindus. Šiame įstatyme tei­giama, kad asmenų, turinčių negalę, specialusis ugdymas, taip pat ir aukštasis mokslas, įgyvendinamas vadovaujantis šiais principais:

• „ly­gių ga­limy­bių – specialiųjų poreikių asmenims sudaromos vie­n­odos­ ugdymo ir ugdy­mosi sąly­gos kaip ir kitiems vietos bendruomenės nariams;

• in­te­g­ra­cijos­ – specialiųjų poreikių asmenų ug­dy­ma­s­is­.ir ugdy­mas.ka­rtu.s­u.kita­is­ vietos bendruomenės nariais ir ly­g­ia­te­is­is­.da­ly­va­vima­s­ jos gyvenime;

• pe­rima­mumo.ir.la­n­ks­tumo – bendrojo ugdymo ir specialiojo ugdymo įstaigų suderinta veikla, laiduojanti specialiųjų porei­kių asmenų ugdymo ir ugdy­mosi tęstinumą;

• ug­dy­mo.fun­kcion­a­lumo – specialiųjų poreikių asmenų s­a­va­ra­n­­kiškumo ir gebėjimo gy­venti vietos bendruomenėje ug­dy­ma­s­.“

Specialiojo ugdymo įstatymas7 skelbia, kad aukštosios mokyklos tu­ri sudaryti sąly­ga­s specialiųjų poreikių asmenims, turintiems reikiamą išsilavinimą, pagal jų gebėjimus įgyti aukštojo mokslo diplomą. LR Aukštojo mokslo įstatyme8 taip pat teigiama, kad universitetai ir kole­gijos visiems asmenims, įgijusiems.vidurinį išsilavinimą,.turi sudaryti.vie­n­oda­s­.g­a­limy­be­s­.įgyti aukštąjį išsilavinimą.

LR Lygių galimybių įstatymas9 kaip mokslo ir studijų institucijų pareigą apibrėžia ly­gių ga­limy­bių ir vienodų sąly­gų suda­ry­mą as-menims, nepaisant jų amžiaus, lytinės orientacijos, nega­lės, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Vienodos sąly­gos tu­ri būti suda­ry­tos ta­da­, ka­i:

1) „priimama į <...> aukštąsias mokyklas... <...>;2) skiriamos stipendijos ir teikiami kreditai studijoms;3) sudaromos, rengiamos, tvirtinamos mokymo programos bei jos

parenkamos;4) vertinamos žinios.“

6 LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.7 LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.8 LR Aukštojo mokslo įstatymas. (2000). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.9 LR Lygi­ų gali­mybi­ų įstatymas. (2003). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.

� �

Pagal Lygių galimybių įstatymą10 mokslo ir studijų institucijų veiks­mai pripažįstami pažeidžiančiais lygias galimybes, jeigu asmenims, turintiems negalę, minėtais atvejais nesudaromos lygios galimybės ar vienodos sąlygos, t. y. jie yra diskriminuojami. Diskriminacija es­ti ir tada, kai persekiojamas mokslo ir studijų institucijų studentas, pateikęs skundą dėl diskriminacijos, kai nesiimama priemonių, kad studentas būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, jo garbės ir orumo žeminimo ar dėl galinčių atsirasti neigiamų pasekmių.

Akivaizdu, kad Lietuvos įstatymuose įtvirtinta s­ocia­lin­io. te­is­in­­g­umo.n­uos­ta­ta­, jog visiems turi būti sudaromos ly­gios ga­limy­bės ir užtikrinama teisė įgy­ti a­ukštąjį išsila­vinimą. Tačiau ma­ža­i dėmesio skiriama konkrečioms studentų, turinčių negalę, aukštojo išsilavini­mo įgijimo sąly­goms, priemonėms, kurios neįgaliesiems sudarytų ly­gias galimybes studijuoti aukštojoje mokykloje.

J. Ambrukaitis11 mini, kad 1998 metais Lietuvos Respublikos švie­timo ir mokslo ministerijos parengtos „Lietuvos aukštojo mokslo bal­tosios knygos“ skyriuje „Studentai“ kalbama apie įvairias studentų problemas, tačiau apie neįgaliųjų studijas nėra nė žodžio.

Nurodoma12, kad Aukštojo mokslo įstatymo 45 straipsnyje „Indi­viduali studijų programa“ konstatuojama, jog „Aukštosios mokyklos gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų pro­gramą, sudarytą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka“, tačiau nenuro­doma, kokiai kategorijai studentų šis straipsnis galėtų būti taikomas. Daliai studentų, turinčių negalę, individualioji studijų programa gali būti paranki, o žymesnių negalių atveju ji yra kartais vienintelė gali­mybė įgyti aukštąjį išsilavinimą.

2000 metais Švietimo ir mokslo ministerija parengė „Pedagogo padėjėjo, skaitovo, palydovo, gestų kalbos vertėjo paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims švietimo įstaigose tvarką“13, numa­tančią padėjėjo pagalbą neįgaliam studentui aukštojoje mokykloje, 10 Ten pat.11 Ambrukaitis, J. (2001). Neįgalus asmuo aukštojoje mokykloje. Aukštojo mokslo si­s­temos i­r di­dakti­ka: konferenc­i­jos praneši­mų medži­aga. Kaunas: Technologija, 6–13.12 Ten pat.13 Švietimo ir mokslo ministerija. (2000). Pedagogo padėjėjo, skai­tovo, palydovo, gestų kalbos vertėjo paslaugų tei­ki­mo spec­i­ali­ųjų porei­ki­ų asmeni­ms švi­eti­mo įstai­go­se tvarka. Projektas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt/old/Tei­sine_informacija/Projektai/projekt6_1.htm>.

10 11

tačiau šis projektas taip ir liko projektu, nors toks teisinis aktas ir tokia pagalba yra labai reikalingi.

LR Švietimo įstatyme14 apibrėžiama, kaip turi būti užtikrinamas švietimo prieinamumas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių:

• pritaikoma mokyklos aplinka; • teikiama psichologinė, specialioji pedagoginė ir specialioji pa­

galba;• aprūpinama ugdymui skirta kompensacine technika ir specialio­

siomis mokymo priemonėmis;• kitais įstatymų nustatytais būdais.Pagal Specialiojo ugdymo įstatymą15 esant kitoms vienodoms

priėmimo sąlygoms, į aukštąsias mokyklas specialiųjų poreikių asme­nys priimami pirmumo tvarka. Švietimo ir Specialiojo ugdymo įsta­tymai16 taip pat nurodo, kad aukštosios mokyklos gali nustatyti papil­domas ar lengvatines asmenų, turinčių negalę, priėmimo sąlygas ir tvarką.

Specialiojo ugdymo įstatyme17 numatyta, kad aukštosios mokyk­los asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, pageidaujant ir atsižvel­giant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, prita­iko stojamųjų, tarpi­nių, kvalifi­kacijos ir valstybinių egza­minų orga­niza­vimo tva­rką.

2006 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą „Finansinės pagalbos priemonių tei­kimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašą“18. Tai vienas konkrečiausių teisės aktų, kuriuo numatomas fi­­nansinės paramos teikimas studentams, turintiems negalę. Pagal šią tvarką piniginės išmokos skiriamos studentams, turintiems nustatytą 45% ar mažesnį darbingumo lygį (sunkų ar vidutinį negalės lygį ar­ba pagal senąją tvarką nustatytą I­ąją ar II­ąją invalidumo grupę)19. 14 LR Švi­eti­mo įstatymas. (1991). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.15 LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.16 LR Švi­eti­mo įstatymas. (1991). LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.17 LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.18 Fi­nansi­nės pagalbos pri­emoni­ų tei­ki­mo neįgali­esi­ems, studi­juojanti­ems aukštosi­o­se mokyklose, tvarkos aprašas. (2006). Li­etuvos Respubli­kos Vyri­ausybė. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.19 Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (pakeitęs Invalidų socialinės integracijos įstatymą). Naujasis įstatymas įteisina naujas sąvokas bei terminus, vietoje senųjų sąvokų ,,invalidas“, ,,invalidumas“, įteisinamos

10 11

Šiems visų studijų formų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mo­kyklų studentams mokama kompensacija už specialiuosius poreikius (50% bazinės pensijos dydžio, dabar tai sudaro apie 133 Lt). Išmoka (3,2 MGL, šiuo metu 416 Lt) studijų mokesčiams iš dalies kompen­suoti mokama tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, turin­tiems jau minėtų negalių. Abi fi­nansinės paramos formos mokamos tik pirmą kartą studijuojantiems pagal neuniversitetinių ar I­os ir II­os pakopos arba vientisųjų universitetinių studijų programas. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuoja fi­nansinės pagalbos teikimą, o aukštosios mokyklos ren­ka studentų, turinčių negalę, prašymus ir pateikia šiuos duomenis bei paraiškas dėl reikiamos paramos departamentui20.

Taigi, nacionaliniuose teisės aktuose palyginti mažai dėmesio ski­riama aukštojo mokslo prieinamumo ir lygių galimybių įgyvendinimo priemonėms. Apibendrinus galima išskirti keletą būdų, kuriais a­ukšto­s­ios­.moky­klos­ yra įpa­reigotos sudaryti vienodas studijų sąlygas stu­dentams, turintiems negalę:

• pritaikyti stojamųjų egzaminų užduotis ar keisti jas alternaty­viomis;

• suteikti pirmenybę stojimo metu, kai neįgalusis surenka vieno­dai balų su kitais stojančiaisiais, sudaryti papildomas ar lengva­tines priėmimo sąlygas;

• studijų metu teikti pedagoginę (akademinę) pagalbą (pritaiky­ti, sudaryti, rengti, tvirtinti, parinkti mokymo programas, skirti

naujos – ,,neįgalusis“, ,,neįgalumas“. Įtvirtinama ir nauja neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo sistema, kurią įgyvendina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarny­ba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis (sunkus, vidutinis, lengvas), o asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus – darbingumo lygis. Asmens darbingumas vertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25% darbingumo, jis laikomas nedarbingu (neįgaliesiems, turintiems 20–25% darbingumą, leidžiama dirbti pritaikytoje vietoje); jei 30–55% darbingumo – laikomas iš dalies darbingu; jei 60–100% darbingumo – laikomas dar­bingu (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2006). Socialinis pranešimas 2005–2006 m. Vilnius: Vaga.). Pagal senąjį Invalidų socialinės integracijos įstatymą nustaty­tos invalidumo grupės iki 2007 m. liepos 1 d. bus prilygintos darbingumo lygiui: I­ojo invalidumo grupė prilyginama 20%, II­oji – 35%, III­oji – 50% darbingumui.20 Fi­nansi­nės pagalbos pri­emoni­ų tei­ki­mo neįgali­esi­ems, studi­juojanti­ems aukštosi­o­se mokyklose, tvarkos aprašas. (2006). Li­etuvos Respubli­kos Vyri­ausybė. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt>.

12 1�

alternatyvias dalykų egzaminų ar atsiskaitymų užduotis, lygia­verčiai vertinti žinias);

• teikti socialinę, psichologinę, fi­nansinę ir kitą pagalbą;• aprūpinti specialiomis (pritaikytomis) mokymo priemonėmis,

studijoms reikalinga kompensacine ar pagalbine technika;• pritaikyti aukštosios mokyklos aplinką;• apsaugoti studentą, pateikusį skundą dėl diskriminacijos, nuo

priešiško elgesio, jo garbės ir orumo žeminimo ar dėl galinčių atsirasti neigiamų pasekmių;

• naudoti kitus lygių galimybių užtikrinimo aukštajame moksle būdus.

1.2. Statistinių duo­menų apie neįgalius studentus analizė: registravimo­ pro­blemo­s, studijuo­jančiųjų daugėjimas

ir negalių įvairo­vė

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, aktuali neįgalių studentų registravi­mo problema. Tarptautinis neįgalių studentų situacijos tyrimas21, orga­nizuotas Kanadoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, atskleidė, kad trūksta statistinių duomenų apie neįgaliuo­sius aukštųjų mokyklų studentus. Mūsų šalyje taip pat nėra išsamių sta­tistinių duomenų apie neįgalius studentus, besimokančius aukštosiose mokyklose.

Kai kurie Lietuvos mokslininkai22 atliko studentų, turinčių negalę, si­tuacijos tyrimus. Jie nurodo, kad 2000–2001 mokslo metais buvo 193, 2004–2005 m. m. – 204 neįgalūs universitetų ar akademijų studentai. Tiesa, duomenis pateikė ne visi universitetai ir akademijos. Statistikos

21 Ebersold, S. (2004). GUNI (angl. Global university netw­ork for innovation) [inte­raktyvus]. New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.22 Ambrukaitis, J. (2001). Neįgalus asmuo aukštojoje mokykloje. Aukštojo mokslo si­stemos i­r di­dakti­ka: konferenc­i­jos praneši­mų medži­aga. Kaunas: Technologija, 6–13; Adomaitienė, R., Ostasevičienė, V. (2004). Neįgali­ų studentų spec­i­ali­ųjų porei­­ki­ų tenki­ni­mas Li­etuvos aukštosi­ose mokyklose (interaktyvus). Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.lkka.lt/naujienos/tyrimas.pdf>.

12 1�

departamento23 duomenimis, Lietuvoje 2003–2004 mokslo metais studi­javo 293 (kolegijose – 73, universitetuose pagrindinėse studijose – 220) studentai, turintys I­ąją ar II­ąją invalidumo grupę (dabar nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys). 2004–2005 mokslo metais studijavo kiek daugiau neįgaliųjų, turinčių tas pačias invalidumo grupes – 328 (109 – kolegijose ir 219 – universitetų pagrindinėse studijose).

Apie 2005–2006 mokslo metais studijuojančius asmenis, turinčius negalę, galima rasti trijų šaltinių pateikiamus duomenis. Naciona­linėje studentų, turinčių negalę, situacijos studijoje24 nurodoma, kad 2005–2006 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo 369 studentai, turintys negalę. Pripažįstama, kad jų gali būti ir daugiau, nes į tyrėjų prašymą suteikti kontaktinę informaciją apie neįgalius stu­dentus atsiliepė ne visos aukštosios mokyklos. Statistikos departamen­to25 (2006) duomenimis, 2005–2006 mokslo metais Lietuvos aukšto­siose mokyklose studijavo 414 neįgaliųjų (kolegijose – 161, univer­sitetinėse pagrindinėse studijose – 253). Lietuvos studentų sąjungos 2005–2006 metais atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalyje studijuoja 530 aukštųjų mokyklų studentų, turinčių negalę.

Statistiniai duomenys apie neįgalius studentus nevienodi ir nesis­temingi. Akivaizdu, kad net Statistikos departamento pateikiami duo­menys neatspindi realaus visų studentų, turinčių negalę, skaičiaus. Minėtas departamentas pateikia duomenis tik apie I­ąją ir II­ąją invali­dumo grupes (atitinkamai nedarbingus ir iš dalies darbingus asmenis). Lieka neaišku, kiek yra studentų turinčių nežymią negalę (III­ąją inva­lidumo grupę arba mažai ribotą darbingumą). Be to, ir pačios aukšto­sios mokyklos renka nevienodus duomenis apie neįgalius studentus, kai kuriose iš viso nežinoma, ar tokių studentų yra. Tiesa, naujoji 23 Stati­sti­kos departamentas pri­e Li­etuvos Respubli­kos vyri­ausybės. (2004). Neįga­liųjų socialinė integracija 2003 m. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.std.lt/lt/catalog/dow­nload_release/?id=1031&dow­nload=1>. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. (2005). Neįgali­ųjų soc­i­ali­nė i­ntegrac­i­ja 2004 m. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.std.lt/uploads/1122447340_Neigaliuju_soc_integracija_2004m.doc>.24 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukšta­si­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.25 Stati­sti­kos departamentas pri­e Li­etuvos Respubli­kos vyri­ausybės. (2006). Neįga­li­ųjų soc­i­ali­nė i­ntegrac­i­ja 2005 m. prieiga per internetą: <http://w­w­w­.ndt.lt/fi­les/Fi­le/Inform_2005.doc>.

1� 1�

studentų, turinčių negalę, fi­nansinės paramos teikimo tvarka26 padės surinkti tikslesnius duomenis apie tokių studentų skaičių kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir visoje Lietuvoje. Be to, dėl skiriamos para­mos ir patys neįgalieji bus labiau suinteresuoti deklaruoti savo negalę. Reikia pripažinti, kad šie duomenys nėra visaapimantys, nes piniginės išmokos skiriamos tik žymesnę negalę turintiems asmenims (nedarbin­giems ar iš dalies darbingiems).

Nepaisant duomenų trūkumo tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų Europos šalių stebimas neįgalių aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus augimas. Pagal pateiktus Statistikos departamento duomenis per tre­jus mokslo metus (2003 / 2004–2005 / 2006 m. m.) studentų, turinčių negalę, padaugėjo beveik 30%. Europos šalyse tokių studentų taip pat daugėja. Pavyzdžiui, Švedijoje nuo 1993 iki 1998 metų užfi­ksuota 125%, o Prancūzijoje nuo 1990 iki 2000 metų maždaug 100% dau­giau neįgalių studentų.

Europoje studentų, turinčių negalę, gausa iš esmės nulemta požiūrio į šį reiškinį pasikeitimo: pereita nuo sutrikimo (medicininės negalės sampratos) prie individualių poreikių akcentavimo (socialinio negalės modelio). Neabejotinai neįgalių studentų daugėjimą lemia jiems teikiama parama, aukštųjų mokyklų iniciatyvos būti atviromis neįgaliesiems institucijomis27. Lietuvoje šios priežastys taip pat lemia studentų, turinčių negalę, skaičiaus didėjimą. Akivaizdu, kad gerėjant pedagoginės, socialinės ir psichologinės pagalbos sistemai ir mokyklų aplinkos prieinamumui, vis daugiau asmenų, turinčių sutrikimų ar ne­galių, įgis vidurinį išsilavinimą, todėl reikia tikėtis, kad tokių studentų tik daugės. Šiuo metu apie 10% Lietuvos vidurinių mokyklų mokslei­vių turi vienokių ar kitokių sutrikimų. Tikėtina, kad nemaža jų dalis įstos ir į aukštąsias mokyklas.

Lietuvos studentų sąjungos surinkti duomenys apie neįgalių stu­dentų skaičių aukštosiose mokyklose rodo, kad 2005–2006 m. m. jie proporciškai tesudarė tik apie 0,3% visų Lietuvos studentų. Didžiojoje

26 Fi­nansi­nės pagalbos pri­emoni­ų tei­ki­mo neįgali­esi­ems, studi­juojanti­ems aukštosi­o­se mokyklose, tvarkos aprašas. (2006). Li­etuvos Respubli­kos Vyri­ausybė.27 Ebersold, S. (2004). GUNI (angl. Global university netw­ork for innovation) New­­sletter [interaktyvus]. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.

1� 1�

Britanijoje 2004–2005 m. m. buvo apie 5,8% neįgalių studentų28. 1999 ir 2002 metais atliktas tyrimas29 parodė, kad tuo metu Šveicarijoje bu­vo 0,3% Prancūzijoje – 0,32%, Kanadoje (Ontarijo provincija) – 8,9% studentų, turinčių negalę. Tokie skirtumai paaiškinami tuo, kad skirtin­gos šalys įvairiai apibrėžia, kas tai yra negalė, be to, tai priklauso nuo ugdymo specialiosiose mokyklose lygio (ugdant neįgaliuosius tokiose įstaigose mažai tikima, jog jie sugebės gauti pakankamai balų, kad įstotų į aukštąją mokyklą)30.

Prancūzijoje daugiausia yra studentų, turinčių sensorinių (regos, klausos) negalių (28,1%), sveikatos (somatinių) sutrikimų (23,4%) ir judėjimo negalių (22,6%). Jungtinėje Karalystėje 46,6% neįgalių stu­dentų turi sveikatos sutrikimų, 15,6% – disleksijas (mokymosi nega­les (angl. learni­ng di­sabi­li­ti­es)), 9,1% – sensorikos sutrikimų, 6,1% – judėjimo sutrikimų. Reikia paminėti tokį įdomų faktą, kad Kanadoje (Ontarijo provincijoje) daugiausiai registruojama studentų, turinčių mokymosi negalių (47,9%), sveikatos (21,7%), sensorinių (6,3%), ir judėjimo (8,7%) sutrikimų. Tyrimas31 Lietuvoje identifi­kavo, kad 2005–2006 mokslo metais daugiausiai buvo studentų, turinčių judėji­mo (39%), regos (31%), somatinę (17%), klausos (9%), kompleksinę (daugiau nei vieną) (3%), psichikos (1% negalę). Tokias nevienodas studentų, turinčių negalę, registravimo tradicijas ir traktuotes lemia šalies integruoto ugdymo politika, ar neretai ir tai, kad vienų ar kitų negalių turintiems asmenims aukštojo mokslo sistema yra nevienodai gerai prieinama32.

Lietuvoje kaip neįgalieji registruojami tik nedarbingumą arba ri­botą darbingumą (buvusį invalidumą) turintys asmenys, jiems gali būti suteikta tam tikra parama ar pagalba. Tai patvirtinta ir jau minėta

28 The Hi­gher Educ­ati­on Stati­sti­c­s Agenc­y On­li­ne Informati­on Servi­c­e of Uni­ted Ki­ngdom. (2006).29 OECD (angl. Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.30 OECD (angl. Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.31 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukšta­si­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.32 OECD (angl. Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.

1� 1�

studija33 – žymiausią ir vidutinę negalę (visišką negalę, I ir II invalidu­mo grupes arba nedarbingumą ir dalinį darbingumą) 2005–2006 m. m. turėjo net 86% studijuojančių neįgaliųjų. Tais mokslo metais daugiau­siai buvo studentų, turinčių II­ąją invalidumo grupę (iš dalies darbingų) – 50%, I­ąją grupę ir visišką negalę (nedarbingumą) turėjo atitinkamai 32% ir 4%. III­oji invalidumo grupė (darbingumas 60% ir daugiau) bu­vo nustatyta 12% studentų. Tiesa, 1% neįgaliųjų neturėjo invalidumo grupės (ofi­cialiai pripažinto riboto darbingumo ar neįgalumo lygio), tačiau aukštosiose mokyklose jie buvo užregistruoti studentų, turinčių negalę, sąrašuose.

Lietuvoje dėl kai kurių kalbos ir komunikacijos (pavyzdžiui, mikčiojimo), elgesio ir emocijų sutrikimų (pavyzdžiui, hiperaktyvu­mo) bei dėl mokymosi negalių (specifi­nių pažinimo sutrikimų, užsie­nyje dažnai įvardinimų disleksijomis) ribotas darbingumo lygis nėra nustatomas. Vidurinės mokyklos laikotarpiu minėtus sutrikimus nusta­to miestų ir rajonų pedagoginės­psichologinės tarnybos, tokiems moks­leiviams teikiama pedagoginė ir psichologinė pagalba. Studijų metu šiems asmenims taip pat reikalinga tam tikra parama ir paslaugos, tačiau jos nėra teikiamos, tokie studentai iš viso nėra registruojami. Tuo tarpu užsienio patirtis rodo, kad tokie studentai ne tik registruoja­mi, pripažįstami kaip turintys specialiųjų poreikių, bet gauna reikiamą akademinę ir kitokią paramą, jiems teikiamos ir kitos paslaugos.

33 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukšta­si­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

1� 1�

2. NEĮGA­LUMO SA­MPRA­TA­ IR BENDRA­VIMA­S SU STUDENTA­IS, TURINČIA­IS NEGA­LĘ

Ši dalis skirta tiek aukštųjų mokyklų administratoriams, tiek ir dėsty­tojams. Čia bendrais bruožais bus atskleisti socialiniai neįgalumo, jo vaizdinių ir nuostatų konstravimo mechanizmai, neįgalumo sampratos modeliai ir šiuolaikinė apibrėžtis. Trumpai bus aprašytos pagrindinės negalės ir sutrikimų rūšys, pateikta patarimų, kaip bendrauti ir elgtis su studentais, turinčiais negalę.

Daugelis žmonių vis dar mano, kad asmenys, turintys negalę, yra kitokie, juos perdėtai užjaučia, jų bijosi, ignoruoja ar nežino, kaip su jais elgtis ir pan. Supratimas, kad žmogus, turintis negalę yra toks pats visuomenės ir aukštosios mokyklos bendruomenės narys kaip ir kiti, padeda studentams neįgaliems įgauti pasitikėjimo ir jėgų sėkmingai studijuoti, dalyvauti aukštosios mokyklos ir visuomenės gyvenime34. Ši knygos dalis padės visiems studijų dalyviams sėkmingiau bendrauti ir ieškoti efektyvesnių sprendimų, padėsiančių įveikti negalės sukelia­mus sunkumus.

2. 1. Neįgalumo­ samprato­s mo­deliai: nuo­ izo­liuo­jančio­s glo­bo­s link so­cialinio­ daly­vavimo­

visuo­menėje

2.1.1. Me­di­ci­ni­ni­s ne­įga­lu­mo mode­li­s

J. Ruškus35 nurodo, kad medicininis (dar kitaip vadinamas kliniki­nis, individualusis) požiūris į neįgaliuosius susiformavo prieš kelis šimtus metų, kai fi­losofai kūną atskyrė nuo sielos, buvo nustatytos biologinės ir anatominės, fi­ziologinės, o ne religinės ar moralinės su­

34 Muceniekas, G. (2003). Negalės eti­ketas: bendravi­mas su žmonėmi­s, turi­nči­ai­s ne­gali­ą. Vilnius: Negalės informacijos ir konsultavimo biuras.35 Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

1� 1�

trikimų priežastys. Todėl net iki XX a. vidurio klinikinis požiūris bu­vo labai pažangus. Klinikinio modelio esmė yra ta, kad negalė buvo suvokta kaip koreguotina nepageidaujama savybė, nukrypimas nuo normos36. Vakaruose iki 1960­ųjų metų kalbant apie socialines pro­blemas, susijusias su sveikata, liga ir neįgalumu, buvo pasitelkiamas medicininis modelis, kuriuo remiantis į probleminius asmenis, įskai­tant neįgaliuosius, buvo žiūrima kaip į pacientus, turinčius asmeninio pobūdžio (vidinių) problemų37.

Remiantis Parson (cituota Pivorienės38) „ligos modeliu“, sveikata yra būtina socialinei sistemai funkcionuoti. Jei žmonės daug serga, sutrinka sistemos funkcionavimas. Liga yra nukrypimas, nes individai negali patenkinti jiems keliamų visuomenės reikalavimų. Tokį nukry­pimą visuomenė turi kontroliuoti: ji atleidžia sergantį asmenį nuo tam tikrų socialinių įsipareigojimų ir suteikia jam specialų gydymą. Taip išlaikoma socialinės sistemos pusiausvyra 39. Remiantis medicininiu modeliu, neįgaliųjų problemos yra jų asmeninės problemos, kurias su­kelia liga, trauma ar sveikatos būklė, todėl dėmesys kreipiamas ne į asmenį apksritai, o į atskiras jo dalis: akis, rankas, kojas ir t. t. Medi­cininės reabilitacijos tikslas – pakeisti neįgalius asmenis, kad jie būtų kuo mažiau „nukrypę nuo normų“, kurias apibrėžia ir kontroliuoja vi­suomenė (Quinn; cituota Pivorienės40).

Neįgalumas suvokiamas kaip nukrypimas, o tai formuoja neigiamą neįgaliųjų vertinimą visuomenėje ir, kaip jau minėta, suskaldo ją į dvi dalis: silpnus, reikalaujančius globos, priklausomus neįgaliuosius „gavėjus“, ir stiprius, teikiančius labdarą, nepriklausančius „davėjus“. Toks požiūris dominuoja ne tik visuomenėje, juo grindžiama socialinė politika. Pagrindinis jos principas yra siekis neįgalų asmenis izoliuoti, atskirti nuo visuomenės ir teikti fi­nansinę paramą41. Be to, suteikta eti­ketė ar neigiamas įvardinimas turi ypač neigiamą poveikį asmenybei, ka­dangi etiketę gavęs žmogus pats to nenorėdamas ją įsisąmonina, perima su etikete perduodamas reikšmes, pradeda atitinkamai elgtis42.36 Ten pat.37 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.38 Ten pat.39 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.40 Ten pat.41 Ten pat.42 Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

1� 1�

Retrospektyviai vertinant neįgaliųjų socialinę­edukacinę situaciją Lietuvoje tarybiniais metais, galima išskirti dvejopą tendenciją. Tarybų valdžia skyrė pakankamai dėmesio bei išteklių ugdymui. Tačiau bazi­niai marksistiniai postulatai (darbas sukūrė žmogų, darbas yra žmogaus matas) neišvengiamai formavo diskriminacines nuostatas žmogaus, dėl savo negalės neturinčio gamybinio potencialo, atžvilgiu. Nebuvo ugdy­mo sistemos didesnių sutrikimų turintiems žmonėms: tokius žmones apgyvendindavo psichoneurologijos internatuose arba palikdavo augti šeimose. Nors neįgalieji visuomenėje buvo ugdomi, šiek tiek globoja­mi, tačiau ugdymo ir globos institucijos, šeimos buvo atskirtos nuo so­cialinių tinklų, užkirstas kelias socialinei savirealizacijai43.

Medicininis integracijos modelis pradėtas kritikuoti Vakarų šalyse septintajame dešimtmetyje, nes paaiškėjo, kad nei kūno funkcijų kūri­mas, nei fi­nansinė pagalba neišsprendžia neįgalumo problemos. Medi­cininė reabilitacija tinka ligoniams, tačiau asmuo, turintis negalę, nėra pacientas, jis negali pasveikti, nes neįgalumas – negrįžtamas procesas. Be to, neįgalūs asmenys, šalia medicininių problemų, susiduria su psi­chosocialiniais sunkumais ir fi­zinės aplinkos kliūtimis. Buvo įrodyta, kad neįgaliųjų problemas lemia ne tik ir ne tiek vidiniai, kiek išoriniai faktoriai44.

Tai, kad medicininis modelis išties pasižymi diskriminaciniais ele­mentais, įrodo XX a. viduryje Šiaurės Amerikoje bei Vakarų Europoje prasidėjęs neįgaliųjų į(si)traukimas į visuomenę. Demokratinių valsty­bių piliečiai suprato, kad demokratija negalima, jei dalis visuomenės narių yra už uždarų institucijų sienų45. Medicininis integracijos mo­delis pradėtas reformuoti ir pereita prie socialinio integracijos mode­lio. Jo pradininkai buvo žmonės, turintys negalę (Quinn; cituota Pivo­rienės46).

Paaiškėjo, kad jei socialinė aplinka lemia sutrikimų raišką, tai ji gali tam tikromis priemonėmis kompensuoti sutrikimą. Brailio raštas, ženklų kalba yra instrumentai, leidžiantys kompensuoti aklumą bei 43 Ten pat.44 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.45 Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.46 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

20 21

kurtumą. Socialinė ir psichologinė parama gali padėti kompensuoti fi­zinius ar psichinius sutrikimus47.

2.1.2. Soci­a­li­ni­s ne­įga­lu­mo sa­mpra­tos mode­li­s

Socialinį integracijos modelį galima laikyti medicininio modelio tęstinumu, kuriame žvilgsnis nuo asmeninių funkcinių apribojimų nu­kreipiamas į aplinkos sukeliamus apribojimus tam tikroms žmonių grupėms48. Naujasis, humanistine bei socialine psichologija pagrįstas požiūris, neneigdamas objektyvių proto, psichikos ar kūno sutrikimų priežasčių, pabrėžė psichosocialinius matus: socialines normas ir sta­tusus, vaizdinius ir nuostatas, vaidmenų pasiskirstymą ir socialinę sąveiką, istorinio ir sociokultūrinio konteksto įtaką. Toks požiūris pagrįstai gali būti vadinamas socialiniu­interakciniu (sąveikiniu)49. Šis modelis teigia, kad problemos su kuriomis susiduria žmonės, turin­tys negalę, kyla ne iš paties neįgalumo, o iš visuomenės pusės. Integ­racija yra ne asmens, turinčio negalę, o visuomenės problema, kurią sprendžiant aktyviai dalyvauja patys neįgalieji. Neįgalus asmuo negali atlikti tam tikrų veiklų ne tiek dėl fi­zinės negalės, kiek dėl blogos archi­tektūros, nerealistinių kitų lūkesčių, visuomenės organizavimo ir pan. Taip yra atmetamas požiūris, kad neįgalumas yra tik asmeninė krizė. Jis suprantamas kaip socialinė situacija50.

Socialinės ekologijos fi­losofi­ja teigia, kad asmenys, turintys negalę, pirmiausiai yra žmonės, o tik po to neįgalieji. Jie turi būti lygiateisiai dalyviai, o ne žiūrovai. Negalė glūdi ne pažeistame kūne ar sutrikusio­se jo funkcijose, bet visuomeninėje sistemoje, kuri negarantuoja lygių teisių. Lygios teisės nereiškia, kad neįgaliems žmonėms turi būti su­teikiamos privilegijos. Pirmiausiai tai galimybė pasirinkti ir dalyvauti ne tik tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurios yra fi­ziškai prieina­47 Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.48 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.49 Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.50 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

20 21

mos, bet ir tose, kurios labiausiai domina patį žmogų. Lygios teisės reiškia žmogaus, turinčio negalią, priėmimą kaip bet kurio kito lygaus visuomenės nario, kuris turi galimybę gyventi vadinamąjį „normalų“ gyvenimą, t. y. tokį, kad negalė neribotų asmens veiksmų laisvės. Ta­da integracija – tai lygių galimybių suteikimas, galintis pasireikšti įvai­riomis formomis: nuo fi­zinių barjerų pašalinimo gyvenamojoje aplin­koje iki psichologinių kliūčių, pasireiškiančių tendencingu požiūriu ir nusistatymu, panaikinimo51.

1 lentelė52

Nega­lės supra­timo modelių pa­ly­ginima­s

Es­min­ia­i.kla­us­ima­iNega­lės sa­mpra­tos modelis

Medicininis Socia­linis

Neįgalumas Asmeninė problema Socialinė problema

Dėmesi­o c­entre Liga: negalę turintys asmenys kaip ligoniai

Negalę turintys asmenys kaip „normalūs“ žmonės

Soc­i­ali­nės paramos pobūdi­s

Dominuoja formali, neįga­liuosius izoliuojanti socia­

linė parama

Formalios ir neformalios so­cialinės paramos derinimas

Paslaugos Globa, kurią planuoja gydytojai

Programos, kurias kuria ir vysto įvairių sričių specia­

listų komandaNeįgali­ųjų santyki­s su

vi­suomeneNeįgalieji yra tarsi už visuo­

menės ribųNeįgalieji yra lygiateisiai

visuomenės nariai

Socialinis modelis teigia, kad negalė yra situacinis dalykas. Vadina­si, ne nuo individo sutrikimo, o nuo socialinės aplinkos, t. y. socialinių normų ir nuostatų labiausiai priklauso socialinės integracijos sėkmė ar­ba nesėkmė. Didesnė negalė jokiu būdu nereiškia didesnės socialinės izoliacijos. Socialinės­interakcinės perspektyvos teiginius patvirtina ir tai, kad ne tiek sutrikimo pobūdis ar jo stiprumas yra negalės esmė, kiek jam suteikiama reikšmė53..

51 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.52 Ten pat.53 Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

22 2�

2.1.3. Ne­įga­lu­mo soci­a­li­ni­s konstra­vi­ma­s: sti­gmos, va­i­z­di­ni­a­i­ i­r nu­osta­tos

Socialinis negalės sampratos modelis atsirado supratus, kad neįga­lumą lemia ne tiek asmens turimi sutrikimai ar negalėjimas atlikti vienų ar kitų funkcijų, kiek visuomenėje esantys fi­ziniai, socialiniai bei psichologiniai barjerai. Kokie mechanizmai formuoja negalės su­pratimą ir jos priėmimą visuomenėje? Kodėl negalei priskiriama nega­tyvi reikšmė? Koks yra negalės vaizdinys ir visuomenės nuostatos jos atžvilgiu?

Negalės, kaip ir kitų socialinių reiškinių, supratimą formuoja so­c­i­ali­ni­o konstravi­mo proc­esas. Tai toks socialinės realybės suvokimo būdas, kai žmonių nuogirdos, teorinės žinios, jų nuotrupos, tam tikrų socialinių faktų interpretacijos tampa visuotiniu žinojimu ar tiesiog žiniomis apie vienokius ar kitokius socialinius reiškinius. Toks žino­jimas pavirsta savaime suprantama realybe. Visuotinis žinojimas buvo suformuotas laikui bėgant, perkeliant ankstesnį visuotinį žino­jimą, kuris yra įtraukiamas į dabartines diskusijas apie socialines pro­ blemas54.

Vaizdžiai tariant, žinojimas tarsi apšviečia tai, kas yra aplinkui ar šalia žmogaus, bet toliau tvyro tamsa. Tiesiog neįmanoma žinoti visko, ką reikėtų ar būtų galima žinoti, apie mus supančią tikrovę. Kasdienio gyvenimo žinojimas atrodo savaime suprantamas ir neke­lia rūpesčių tol, kol „nieko nenutinka“, t. y. kol neiškyla problema, su kuria nepavyksta susidoroti, remiantis turimu žinojimu. Susidūrus su reiškiniu, netelpančiu į žmogaus kasdienio gyvenimo tikrovės rėmus ar liudijančiu visai kitokios realybės buvimą, belieka padaryti išvadą, kad kiti yra iš kito pasaulio, kuris neturi nieko bendro su mano kasdie­nio gyvenimo pasauliu55.

Žmogus, kurio kasdieniame gyvenime nėra tokio reiškinio kaip negalė, pirmą kartą susidūręs su neįgaliuoju, susidurs ir su proble­54 Saraga, E. (Ed.) (1998). Embodyi­ng the Soc­i­al: Construc­ti­ons of Di­fferenc­e. Lon-don and New­ York: Routledge.55 Berger, P. L., Luckmann T. (1999). Soc­i­ali­ni­s ti­krovės konstravi­mas. Ži­noji­mo soc­i­o­logi­jos traktatas. Vilnius: Pradai. Versta iš The Soc­i­al Construc­ti­on of Reali­ty. A Trea­ti­se i­n the Soc­i­ology of Knowledge. New­ York; London; Toronto; Sydney; Auckland: Anchor Books; Doubleday. 1967.

22 2�

ma – „juk tai kitas, kažkoks keistas ir nesuprantamas pasaulis, kurio aš nepažįstu“.(žr. 1 paveikslą). Tokiam žmogui iškils nemažai sunkumų įveikiant šią „nežinojimo“ situaciją, galbūt jis netgi visai atmes gali­mybę toliau tęsti bendravimą, o gal tiesiog turės keblumų pakartotinai susidurdamas su neįgaliuoju. Tai gali tapti problema tiek „sveikajam“, tiek ir neįgaliajam. Vaizdžiai sakant, tokio žmogaus kasdienio gyveni­mo žinojime negalės reiškinys gaubiamas tamsos. Tačiau turėdamas vis daugiau patirties ir informacijos, šis žmogus, vėl susidūręs su ne­gale, turėtų patirti vis mažiau sunkumų – jo kasdieniniame gyvenime negalės reiškinys taps vis labiau apšviestas56.

1.pa­ve­iks­la­s­57.(© Tom Roberts, 1987)

56 Ten pat.57 Saraga, E. (Ed.) (1998). Embodyi­ng the Soc­i­al: Construc­ti­ons of Di­fferenc­e. Lon-don and New­ York: Routledge.

2� 2�

Negalė, kaip bendras žinojimas (angl. c­omon sense), yra tapusi, kaip apibrėžė Bannister (1981), „ni­eko, bet“ konstruktu. Pasak David­son (1994), negalė dažnai yra pristatoma kaip fiksuota, Di­evo vali­a įgyta būsena, kuri­ turi­ vi­saapi­manči­os, globali­os įtakos neįgali­ojo gy­veni­mui­58.

Dažnai apibrėžiant tai, kas yra neįgalusis, kalbama antonimais – „sveikas“ ir „neįgalus“59. Socialinės psichologijos atstovai nustatė, kad neįgalieji sudaro svetimųjų grupę. Apie svetimuosius mažiau žinoma, todėl neaišku, kaip su jais bendrauti ir elgtis, ko iš jų galima tikėtis. Savos ir svetimos grupės nariai apibūdinami žodžiais „mes“ (pvz., sveikieji, neįgalieji) ir „jie“ (pvz., neįgalieji, sveikieji). Tai gali lemti tarpasmeninių santykių kokybę ir pobūdį, taip pat sukelia tam tikrų socialinių­moralinių pasekmių60. Asmenims, turintiems negalę, priskiriamos tam tikros etiketės, vadinamosios stigmos.

Pasak A. Suslavičiaus61 (cituojančio Goffman ir Tseėlon), sti­gma – tai toks reiškinys, kai žmogus pasižymi fi­ziniu, psichologiniu ar so­cialiniu nukrypimo nuo normos požymiu, o ta žymė (stigma) ryškiai skiriasi nuo kultūroje nusistovėjusių normų. Visuomenės nariai neno­riai kontaktuoja su stigmatizuotais, nes šie kelia baimę, nesaugumo jausmą. Žmonės linkę stereotipiškai apibūdinti stigmą nešiojančius asmenis, netgi atmesti juos, blogai elgtis. Vienai ar kitai grupei visuo­menė tarsi priklijuoja tam tikrą etiketę. Jei nėra galimybės išvengti ar atstumti stigmatizuojamųjų, žmonės dažniau linkę juos pasirinkti kaip bendradarbius, o ne užmegzti asmeninius, artimus ryšius. Žmonių, tu­rinčių negalę, integravimas(is) į visuomenę gali būti suprastas kaip stigmos šalinimo procesas, kai naikinamas atstumas tarp visuomenės ir stigmatizuotų neįgaliųjų62.

Socialinio konstravimo būdu visuomenės narių sąmonėje gimsta negalės (ir kitų visuomenėje esančių reiškinių) vaizdiniai ir nuostatos 58 Ten pat.59 Berger, P. L., Luckmann T. (1999). Soc­i­ali­ni­s ti­krovės konstravi­mas. Ži­noji­mo soc­i­o­logi­jos traktatas. Vilnius: Pradai. Versta iš The Soc­i­al Construc­ti­on of Reali­ty. A Trea­ti­se i­n the Soc­i­ology of Knowledge. New­ York; London; Toronto; Sydney; Auckland: Anchor Books; Doubleday. 1967.60 Gailienė, I., Ruškus J. (2001). Socialinio vaizdinio apie protiškai neįgalaus asmens emocinius išgyvenimus ypatumai. Psi­c­hologi­ja, 22, 37–53.61 Suslavičius, A. (1998). Socialinė psichologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.62 Ten pat.

2� 2�

jų atžvilgiu. Teigiama63, kad net vienas žodis ar sakinys gali sukelti socialinius vaizdinius. Pavyzdžiui, teiginys „Aš esu skorpionas“, gali sukelti kito žmogaus nuomonę apie tai pasakiusio individo asmenines savybes, žinoma, jeigu jie abu supranta, kad kalba eina apie astrolo­ginį ženklą, ir jie abu operuoja astrologiniais terminais bei žiniomis64. Socialiniai vaizdiniai ir nuostatos kasdieniniame gyvenime pasireiškia viešajame kalbėjime ir tekstuose.

Morvan (cituota Ruškaus65) pateikia tokį negalės socialinio vaizdi­nio modelį:

• Matomų ženklų vai­z­di­nys. Šiuo atveju tam tikri vaizdiniai gru­puojasi apie tai, kas yra materialu, matoma, įvardijama: regimi ženklai (pavyzdžiui, amputacija, deformacija, elgesio sutrikimai ir pan.) bei klasifi­kaciniai požymiai (pavyzdžiui, debilumas, au­tizmas ir pan.). Skiriami trys matomų ženklų vaizdinio lygme­nys: fi­zinis, motorinis ar sensorinis (pavyzdžiui, paralyžius), psichosocialinis (pavyzdžiui, elgesio sutrikimai) bei psichinis (pavyzdžiui, intelekto sutrikimai).

• Pagri­ndi­nės formos vai­z­di­nys. Šis elementas atspindi neįgalaus asmens vientisą, kondensuotą socialinio ir psichologinio vaiz­dinio junginį. Tiek fi­zinę, tiek intelekto, tiek socialinę negalę turinčio žmogaus vaizdinys, susijęs su vadinamąja vaiko „pa­grindine forma“.

• Antri­ni­s vai­z­di­nys. Tai negalės foną atspindintis darinys. Pa­vyzdžiui, fi­zinis sutrikimas susijęs su technine pagalba.

• Emoc­i­ni­s vai­z­das, atspi­ndi­nti­s emoc­i­nę neįgali­ojo pati­rtį. Fi­zinę negalę turintis žmogus, sukelia siekiančio gyventi, adap­tuotis bei būti savarankišku individu socialinį vaizdinį.

• Reakc­i­ni­s vai­z­di­nys, atspi­ndi­nti­s santykį su „ki­tu“. Fizinę nega­lę turintis žmogus sukelia kaltės jausmą dėl nepritaikytos tokio žmogaus poreikiams visuomenės.

Norėtųsi pateikti ir Siller, Ferguson, Vann ir Holland struktūrinį ir teorinį nuostatų į neįgaliuosius modelį66:63 Manstead, A. S. R., Hew­stone M. (Eds.) (1995). The Blac­kwell Enc­yc­lopedi­a of So­c­i­al Psyc­hology. Cambridge: Blackw­ell, 601–605).64 Ten pat.65 Ruškus, J. (1999). Negalė kaip socialinis­kultūrinis konstruktas: nuostatų problema. Soc­i­ali­ni­ai­ mokslai­, 3 (20), 58–66.66 Ruškus, J. (1999). Negalė kaip socialinis­kultūrinis konstruktas: nuostatų problema. Soc­i­ali­ni­ai­ mokslai­, 3 (20), 58–66.

2� 2�

1. Vi­di­ni­s įsi­tempi­mas sąvei­kos metu. Bendraujant su neįgaliuo­ju, atsiranda tam tikra vidinė įtampa, nežinomybė, netikrumas, nežinojimas kaip elgtis.

2. Arti­mumo atmeti­mas. Asmeninių, šeimyninių santykių su neįga­liuoju atsisakymas.

3. Bendras atmeti­mas. Bendra neigiama orientacija ir argumentaci­ja už neįgaliųjų segregaciją bei socialinį apribojimą.

4. Autori­tari­ni­s paslaugumas. Po išoriškai teigiama nuostata slypin­tis noras neįgaliesiems taikyti specifi­nes korekcines priemones.

5. Emoc­i­ni­ų savybi­ų pri­skyri­mas. Neigiami neįgaliųjų polinkiai, suvokti kaip negalės pasekmė.

6. Kanči­os i­denti­fikac­i­ja. Neįgalieji sužadina sveikųjų gilias asme­nines neigiamas reakcijas į negalę.

7. Pri­ski­rti­ funkc­i­ni­ai­ ri­botumai­. Neįgaliųjų gebėjimo prisitaikyti savo aplinkoje nuvertinimas.

2.1.4. Ne­ga­lės a­pi­brėžti­s

Pasak J. Ruškaus67, negalė yra visuomenės problema, nes jos vaizdi­nys, kaip jau buvo minėta, formuojasi visuomenės narių individualioje ir masinėje sąmonėje. Meyerson kaip tik ir teigia, kad „sutrikimas yra tik fi­zinės būsenos variacija, kuriai mes suteikiame neigiamą vertę”. Pavyzdžiui, fi­zinė negalė yra ne kas kita, kaip tik didesnis ar mažes­nis fi­zinis pajėgumas ir nieko daugiau, juk net ir tarp „sveikųjų“ yra silpnesnių ar stipresnių fi­zine prasme žmonių, neįgalieji tiesiog galėtų būti priskirti prie silpnesniųjų. Tačiau negalei yra suteikiama tam tikra reikšmė. Netgi, Paicheler nuomone, nėra aišku, kur yra negalės vaiz­dinys žmonių sąmonėje, o kur yra pati negalė. Kiekvienas negalės apibrėžimas yra tiesiog negalės vaizdinio rezultatas68 (Ruškus, 1999).

Taigi asmens neįgalumą formuoja ne liga ar sutrikimas, bet visuo­menėje esantys ekonominiai, fi­zinės aplinkos ir psichosocialiniai bar­jerai. Tai sukelia ugdymo ir sveikatos apsaugos sistemos, socialinių

67 Ten pat.68 Ruškus, J. (1999). Negalė kaip socialinis­kultūrinis konstruktas: nuostatų problema. Soc­i­ali­ni­ai­ mokslai­, 3 (20), 58–66.

2� 2�

paslaugų, darbo vietų, viešų ir privačių pastatų, visuomeninio trans­porto neprieinamumą neįgaliesiems, negatyvius negalios vaizdinius, platinamus per žiniasklaidą.

Neįgalumas nėra paties žmogaus problema, tai yra daugiau aplin­kos, visuomenės problema. Niekas nepaneigia biologinių duotybių, nulemtų ligos ar sutrikimo, jos egzistuoja. Tačiau pati negalė yra situ­acinis dalykas daugiausiai nulemtas socialinės aplinkos sąlygų. Pasak Pivorienės69, žmonės, turintys negalę, gali turėti labai gerai pritaikytą fi­zinę aplinką, kuri netrukdytų jų veiksmų laisvės, tačiau jie gali jaus­tis psichologiškai izoliuoti nuo kitų žmonių, atskirti nuo visuomenės. Ir priešingai, neįgalieji gali turėti labai platų draugų ratą, aktyviai da­lyvauti visuomenės gyvenime, jaustis reikalingais ir priimamais kitų žmonių, bet nuolat susidurti su veiksmų laisvės suvaržymu fi­zinėje ap­linka nepritaikyta (pavyzdžiui, studijuoti aukštojoje mokykloje, kurios aplinkos pritaikymo, gyventi bute be lifto). Integracija reiškia ne tik fi­zinę ar psichosocialinę, bet fi­zinę ir psichosocialinę integraciją.

Plačiąja prasme negalę reikia suvokti kaip bet kokį sutrikimą ir / ar išorinę kliūtį, kuri žmogui trukdo dalyvauti visuomenės, mūsų atveju, aukštosios mokyklos bendruomenės gyvenime ar studijų procese. Yra daugybė resursų ir priemonių, kurios padeda įveikti ar minimizuoti sutrikimus ir visuomenėje esančius fi­zinius, psichosocialinius ir kitus barjerus. Kai vyrauja teigiamos nuostatos, teikiama reikiama akade­minė, socialinė, psichologinė parama, kai aplinka yra prieinama, nau­dojamos tinkamos kompensacinės priemonės (taip pat ir informacinės technologijos), studentas, turintis negalę, gali kartu su visais dalyvauti aukštosios mokyklos ir vietinės bendruomenės bei visuomenės gyve­nime.

69 Pivorienė, J. (Red.). (2003). Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmo­gaus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

2� 2�

2.2. Bendravimas su žmo­nėmis, turinčiais negalę�0

Remiantis Negalės informacijos ir konsultavimo biuro steigėja Gai­la Muceniekas, pateikiami pasiūlymai ir patarimai, kaip bendrauti su asmenimis, turinčiais negalių. Taip pat bus trumpai pristatytos pagrin­dinės sutrikimų ar negalių rūšys.

Gebėjimas bendrauti su asmenimis, turinčiais negalių, leidžia mus pamatyti jų individualius sugebėjimus ir galimybes, įvertinti neįgalaus žmogaus asmenybę ir suprasti, kad kiekvienas iš mūsų yra savaip ne­pakartojamas ir vertingas. Supratimas, kaip bendrauti su neįgaliuoju, kaip ir teigiama nuostata ar vaizdinys, suteikia galimybę neįgaliajam įsitraukti ir sėkmingai dalyvauti studijų procese, aukštosios mokyklos bendruomenės ir visuomenės gyvenime.

Jeigu jūs nesate bendravęs su negalę turinčiu asmeniu, dvejojate ar nerimaujate, kaip tai daryti, pateikiami tokie siūlymai:

• Bendra­ukite jums įpra­stu būdu – neįgalūs žmonės nori, kad su jais būtų bendraujama taip pat, kaip ir su kitais visuomenės nariais.

• Būkite ma­nda­gus – parodykite žmogui tokią pagarbą, kokios patys norėtumėte sulaukti.

• Būkite a­tidus – būkite kantrus ir stenkitės suprasti žmogaus problemas ar poreikius.

• Pa­siūly­kite pa­ga­lbą – nedvejokite, siūlydamiesi į pagalbą, bet ir neteikite jos automatiškai, neįsitikinęs, ar tikrai žmogui jos rei­kia, ar jis prašo jūsų padėti. Nesivaržykite paklausti žmogaus, ar ši pagalba jam yra reikalinga ir kaip ji turėtų būti suteikta. Jei­gu žmogus atstumia jūsų pagalbą, nesistenkite vėl jos siūlyti.

• Bendra­vima­s – šnekėkite, žiūrėdami tiesiai į žmogų, turintį ne­galę. Įsitikinsite, kad bendravimas su šiais žmonėmis nesudėtin­gas, tik gali užimti šiek tiek daugiau laiko – tai priklauso nuo žmogaus negalės pobūdžio.

70 Dalis (jei nenurodyta kitaip) parengta remiantis šiuo šaltiniu: Muceniekas, G. (2003). Negalės eti­ketas: bendravi­mas su žmonėmi­s, turi­nči­ai­s negali­ą. Vilnius: Ne­galės informacijos ir konsultavimo biuras.

2� 2�

2.2.1. Be­ndra­vi­ma­s su­ a­sme­ni­mi­s, tu­ri­nči­a­i­s kla­u­sos ne­ga­lę

Klausos sutrikimas – terminas, apibrėžiantis įvairaus laipsnio (nuo lengvo iki žymaus) klausos sutrikimą. Šiam sutrikimui priskiriamos kurtumo ir neprigirdėjimo sąvokos. Kurčias žmogus yra tas, kuris dėl klausos sutrikimo negali sėkmingai apdoroti kalbinės informacijos, gaunamos per klausą, net ir naudodamasis klausos aparatu. Neprigir­dintis asmuo yra tas, kurio klausos likutis, dažniausiai padedant klau­sos aparatui, leidžia gana sėkmingai apdoroti kalbinę informaciją, gau­namą per klausą71.

Jeigu sutikote žmogų, kuris sunkiai arba visai nereaguoja į garsus, gali būti, kad sutikote kurčiąjį ar žmogų, turintį klausos sutrikimą. Gestai ir gomuriniai garsai yra bendravimo būdai, kuriais kurčiasis ar sutrikusios klausos žmogus išreiškia savo mintis. Nepamirškite, kad daugelis žmonių, turinčių klausos sutrikimų sugeba pakankamai aiškiai kalbėti.

Bendraudami su žmogumi, turinčiu klausos negalę:• Būkite atidus ir stenkitės suteikti žmogui patogumo ir pasitikėji­

mo jausmą. • Žiūrėkite tiesiai į žmogų, su kuriuo bendraujate. Šnekėkite

lėtai – žmogus gali viską suprasti iš lūpų. Net jei bendraujate padedant gestų kalbos vertėjui, vis tiek šnekėkite, žiūrėdami į kurčią asmenį.

• Pokalbio metu prisitaikykite prie pašnekovo. Jeigu žodis nesu­prantamas, stenkitės atrasti kitą, paprastesnį ar lengviau išta­riamą, pakartokite jį garsiau.

• Saugokitės kai kurių klaidingų interpretacijų (galvos linktelėji­mas nebūtinai reiškia „aš supratau“).

• Nešaukite – klausos aparatas tik suteikia papildomą garsą, bet anaiptol nesuteikia žodžiams aiškumo.

• Naudokite gestų kalbą tik tuomet, jeigu ją gerai mokate. Kitaip neteisinga informacija gali būti panaudota perduodant žinias toliau.

• Jeigu vis dar nesiseka bendrauti, pasitelkite į pagalbą užrašų knygelę ir rašymo priemonę.

71 Hallahan, D. P., Kauffman, J. M. (2003) Ypati­ngi­eji­ moki­ni­ai­. Spec­i­ali­ojo ugdymo pagri­ndai­. Vilnius: Alma littera.

�0 �1

2.2.2. Be­ndra­vi­ma­s su­ a­sme­ni­mi­s, tu­ri­nči­a­i­s re­gos ne­ga­lę

Aklieji ar sutrikusio regėjimo asmenys turi daugelį galimybių „ma­tyti“ juos supantį pasaulį.

Bendraudami su sutrikusio regėjimo ar aklu žmogumi: • Kalbėkite įprastu tonu ir žiūrėkite tiesiai į žmogų. Aklumas ne­

susijęs su žmogaus klausa. • Pasiūlykite pagalbą, bet būkite atidus individualiai reakcijai.

Būkite atidus, nurodydamas kryptis. Nurodykite vizualinius orientyrus. Jeigu žmogus norės pasukti, nurodykite vieną iš dviejų krypčių – kairę arba dešinę.

• Būdami vedliu, eikite šalia, truputėlį priešakyje. Niekada ne­laikykite žmogaus rankos pasivaikščiojimo metu. Leiskite jam pačiam įsikibti į jus.

• Pagelbėkite jam lipti laiptais, nurodykite, kur yra turėklai. Kai padėsite atsisėsti, paimkite ir priglauskite žmogaus ranką ant kėdės turėklo arba atkaltės.

• Niekada nepalikite aklo žmogaus atviroje vietoje ar erdvėje, ku­rioje nėra apčiuopiamų orientyrų. Geriausia palydėti akląjį iki kambario sienos ar kokio kito orientyro, nuo kurio aklasis jau galėtų pats nustatyti savo ėjimo kryptį.

• Jei bendraujate minioje ar triukšmingoje vietoje, nepalikite aklo­jo iš karto po pokalbio ir neperspėję, kad pasitraukiate. Priešingu atveju aklasis kalbės ir nepastebės, kad jo niekas nesiklauso.

2.2.3. Be­ndra­vi­ma­s su­ a­sme­ni­mi­s, tu­ri­nči­a­i­s ju­dėji­mo ne­ga­lę

Žmonės, besinaudojantys vežimėliais, ramentais, vaikštynėmis ar tiesiog sunkiai judantys, dažniausiai yra paveikti įvairių sutrikimų ar ligų, pavyzdžiui, stuburo smegenų pažeidimo, raumenų distrofi­jos, ce­rebrinio paralyžiaus. Žmonės, kuriems diagnozuotas cerebrinis para­lyžius, sunkiai kontroliuoja savo raumenis. Kartais jie negali kalbėti arba jų kalba yra sunkiai suprantama, o kojų ir rankų judesiai labai sukaustyti. Cerebrinis paralyžius gali svyruoti nuo lengvo (vos paste­bimo) iki labai žymaus laipsnio.

�0 �1

Kai esate su žmogumi, besinaudojančiu vežimėliu ar ramentais: • Kalbėkite tiesiogiai su žmogumi, kuris yra vežimėlyje, o ne

su asmeniu, stovinčiu šalia, tarsi žmogus vežimėlyje neegzis­tuotų.

• Nepamirškite, kad žmonės, turintys judėjimo sutrikimų, puikiai sugeba išreikšti savo mintis.

• Jei bendravimas užtruks ilgiau nei porą minučių, atsisėskite ar­ba pritūpkite, kad Jūsų akys būtų tame pat lygyje kaip ir žmo­gaus vežimėlyje. Jei tai nėra įmanoma, stovėkite truputį toliau nuo vežimėlio, kad žmogui vežimėlyje nereikėtų žiūrėti įsitem­pus aukštyn.

• Jeigu susitikimo metu stovite už stalo, kuris trukdo matyti žmogų vežimėlyje, iš už jo išeikite.

• Stumkite vežimėlį tik pasiklausęs žmogaus, ar jam ši pagalba yra reikalinga.

• Išsiaiškinkite, kokios yra žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, ga­limybės. Ne visi žmonės, kurie naudojasi vežimėliu, negali vaikščioti. Vežimėlį jie gali naudoti energijai taupyti ir judėjimo greičiui padidinti.

• Jeigu prireiks pagalbos pakelti ar nuleisti vežimėlį nuo šaligat­vio, paklauskite, kaip žmogus įpratęs tai daryti – veidu ar nuga­ra į priekį.

• Leisdamiesi nuokalne, prilaikykite, kad vežimėlis neriedėtų per greitai.

• Išmokite valdyti vežimėlį važiuodami šaligatvio nuožulnumais. Jeigu yra daugiau negu vienas laiptelis, laikykite vežimėlį pasvi­rusį atgal kiekvieną kartą, kai kylate ar leidžiatės laiptais.

• Sudėkite daiktus taip, kad žmogui vežimėlyje būtų patogu juos pasiekti. Užtikrinkite, kad kelias iki lentynų, spintų bei kitų rei­kalingų priemonių būtų laisvas.

• Jeigu artimiausias viešas tualetas nėra patogus ar yra kitame aukšte, leiskite žmogui vežimėlyje pasinaudoti privačiu arba darbuotojų tualetu.

• Žmonėms su ramentais arba lazdele rankos yra svarbios pu­siausvyrai išlaikyti. Niekada nebandykite staiga pagriebti žmogaus.

�2 ��

• Žmonės su ramentais dažniausiai atsiremia į duris norėdami jas atidaryti, todėl neatidarinėkite durų greitai.

Bendraudami su cerebrinį paralyžių turinčiu žmogumi: • Būkite savimi. • Kalbėdami žiūrėkite į žmogų. • Stenkitės sukaupti visą savo dėmesį tuo atveju, jeigu žmogui

yra sunku kalbėti. • Neužbaiginėkite kalbančiojo sakinių – leiskite jam pačiam

užbaigti mintį. • Nebijokite paprašyti, kad jis pakartotų žodį ar sakinį, jei jūs jo

nesupratote.

2.2.4. Be­ndra­vi­ma­s su­ a­sme­ni­mi­s, se­rga­nči­a­i­s e­pi­le­psi­ja­

Epilepsija yra nervų sistemos pažeidimo pasekmė. Priepuoliai yra aiškiausia epilepsijos apraiška, tačiau juos galima kontroliuoti ar jų išvengti vartojant medikamentus. Kai kurie priepuoliai trunka keletą minučių. Dažniausiai asmuo gauna „vidinį“ perspėjimą ir taip išven­gia kritimo ar kito susižeidimo.

Jeigu žmogų ištinka epilepsijos priepuolis:• Laikykitės ramiai. Jūs negalite sustabdyti priepuolio, jeigu jis pra­

sidėjo. Nesuvaržykite ir nelaikykite priepuolio ištikto žmogaus. • Surinkite visus daiktus, kurie yra aštrūs, sunkūs ar karšti, kad

asmuo išvengtų traumos. • Padėkite pagalvę ar susuktą paltą žmogui po galva. • Pasukite žmogaus galvą į šoną ir, jeigu jis kažką turėjo burnoje,

išimkite, tuo apsaugodami žmogų nuo užspringimo ar uždusimo.

2.2.5. Be­ndra­vi­ma­s su­ žmonėmi­s, tu­ri­nči­a­i­s psi­chi­kos ne­ga­lę

Psichikos sutrikimas paveikia smegenų funkcijas, sutrikdo mąstymą, jausmus bei bendravimą. Žmogui, sergančiam psichikos li­ga, sunku prisitaikyti kasdieniame gyvenime. Psichikos liga gali ap­

�2 ��

riboti žmogaus sugebėjimą atlikti tam tikras funkcijas (pavyzdžiui, kalbėtis su šeimos nariais, kreiptis pagalbos). Žmogus, turintis psichi­kos sutrikimų, neretai elgiasi neįprastai ir gąsdinamai, pavyzdžiui, jis nerimauja. Tai būna išreikšta tam tikrais judesiais: vaikšto pirmyn ir at­gal, blaškosi. Psichikos sutrikimas yra susijęs su baime ir bloga nuotai­ka. Tai gali pasireikšti to paties klausimo kartojimu, nesileidimu būti nuramintam, nebendravimu su aplinkiniais, pasyvumu ir tylumu.

Dažnai asmenys, turintys psichikos sutrikimų, gali ištisas valandas sėdėti savo kambaryje arba vaikščioti pirmyn atgal. Kartais jie labai ilgai rytais nenori keltis. Jie gali atsikelti ir miegoti visai kitokiu laiku nei kiti žmonės. Dėl to tiesiog sudėtinga laikytis kokio nors režimo. Didžiulė problema iškyla, kai tokie asmenys nerodo susidomėjimo ir visiškai nežino, ką turi daryti su savimi. Dėl energijos praradimo dar­bus jie atlieka labai ilgai. Žmogus, turintis psichikos negalę, gali nesi­laikyti asmens higienos reikalavimų. Taip pat jis gali keistai rengtis, pavyzdžiui, drabužiai gali būti ryškūs, nesuderinti ar neatitinkantys sezono, kartais nešvarūs. Nors ir būdamas abejingas kai kuriems daly­kams, toks žmogus gali nepaprastai rūpintis kitais, būti reiklus.

Be to, dabar daugelis psichikos ligų gali būti valdomos. Jei žmonės, turintys psichikos negalę, vartoja reikalingus vaistus, jų turimo sutriki­mo galima net ir nepastebėti. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys šizofre­nija, vartojantys jiems priskirtus medikamentus, gali labai sėkmingai studijuoti ir dirbti, nors kas kažkiek laiko tokiems žmonėms įvyksta vadinamieji atkryčiai, todėl jiems tenka gydytis stacionare.

Bendravimas su psichikos negalę turinčiu žmogumi• Kontaktas akimis, šypsena, veido išraiška, balso tonas, kvieti­

mas išsikalbėti žmogų, turintį psichinę negalę, paskatins pasi­tikėti pašnekovu. Bendravimas turėtų prasidėti prieš ištariant pirmuosius žodžius.

• Įtampa ir stresas gali turėti tam tikrą poveikį žmogaus gali­mybėms veikti. Bendraudami su žmogumi įtampą stenkitės su­mažinti iki minimalios.

• Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra skirtingo charakterio, įvairiai elgiasi. Bendraukite su kiekvienu žmogumi kaip su as­menybe. Paklauskite jų pačių, kaip jiems patogiau bendrauti, stenkitės maksimaliai atsižvelgti į jų poreikius, krizės metu išli­

�� ��

kite ramūs ir stenkitės žmogų palaikyti. Paklauskite, ar galite kuo nors padėti, ar reikia ką nors informuoti ar pakviesti, ar žmogus vartoja vaistus ir ar jam reikia jų išgerti.

• Negrasinkite, negudraukite – stenkitės įgyti žmogaus pasi­tikėjimą ir suvokti, kokia pagalba jam priimtiniausia.

• Žmogų, turintį psichinę negalę, skatinkite kalbėti konkrečia tema, paprašykite išdėstyti faktus, išreikšti savo nuomonę ir jausmus.

• Jei pašnekovas užtęsia pokalbį, grįžta prie dalykų, kuriuos jau aptarėte, mandagiai jam pasakykite ir užbaikite pokalbį.

• Nekalbėkite ilgais sakiniais. Paaiškinimus pateikite aiškiai ir trumpai, jei reikia, reikalingą informaciją užrašykite.

• Stenkitės nepamokslauti, elgtis oriai bei parodyti supratimą.• Nežeminkite jų ir kalbėdami nesižeminkite patys, kalbėkite

kaip su suaugusiuoju, o ne kaip su vaiku. Šie asmenys nusipelnė tokios pat pagarbos kaip ir bet kuris žmogus.

�� ��

3. STUDENTŲ, TURINČIŲ NEGA­LĘ, DA­LYVA­VIMA­S A­UKŠTOSIOSE MOKYKLOSE: REKOMENDA­CIJOS

ADMi­ni­sTRATORi­AMs

Dažnai vien jau pats žodis „neįgalusis“ gali sukelti mintį, kad tai žmogus, kurio galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, studijuoti ar dirbti yra labai ribotos (arba tai ir visai neįmanoma). Tačiau iš tikrųjų vis daugiau žmonių, turinčių negalę, sėkmingai studijuoja, dirba ir įsit­raukia į visuomenės gyvenimą. Jau aptarti statistiniai duomenys rodo, kad mūsų šalyje atsiranda vis daugiau studentų, turinčių negalę, o tai reiškia, kad Lietuvoje vis aktualesni tampa šie klausimai:

• kaip apibrėžiamas ir suprantamas žmonių, turinčių negalę, so­cialinis dalyvavimas?

• kokie veiksniai lemia sėkmingą neįgaliųjų dalyvavimą aukštaja­me moksle?

• kokia yra studentų, turinčių negalę, studijų aukštosiose mokyk­lose situacija Lietuvoje?

• kaip užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir lygias galimy­bes žmonėms, turintiems negalę?

• kokios adminsitracinės paramos priemonės padėtų studentams, turintiems negalę, įsitraukti į studijų procesą ir aukštosios mo­kyklos gyvenimą?

Taigi šioje dalyje bus apžvelgta žmonių, turinčių negalę, socialinio dalyvavimo samprata ir veiksniai, kurie daro įtaką neįgalių studentų dalyvavimui studijose ir aukštosios mokyklos gyvenime. Be to, bus ap­tarta neįgaliųjų studijų situacija Lietuvoje ir užsienyje, galima parama ir paslaugos studentams, turintiems negalę, pateikta aukštųjų mokyklų gerosios praktikos pavyzdžių.

�� ��

2.1. Žmo­nių, turinčių negalę, so­cialinis daly­vavimas:visuo­menės prieinamumo­ ir interesų derinimo­ iššūkis

Jungtinių Tautų Organizacija 1993 metais apibrėžė Lygių galimy­bių teikimo neįgaliems asmenims taisykles. Jose daugiausiai dėmesio skiriama tinkamoms neįgaliųjų visavertiško socialinio dalyvavimo sąlygoms užtikrinti, laikantis pagarbos ir teisingumo principų šių as­menų atžvilgiu72. Asmenų, turinčių negalę, įtraukimas ir visavertis dalyvavimas yra viena esminių ES pozicijų. Tarptautinėje funkcio­nalumo, neįgalumo ir sveikatos klasifi­kacijoje73 akcentuojama, kad neįgaliųjų turimi sutrikimai toli gražu nėra vienintelės socialinio da­lyvavimo kliūtys, daug jų yra ir socialinėje aplinkoje (visuomenėje, organizacijose, bendruomenėse).

Pasak S. Ebersold ir J. Detraux,74 Vakaruose keletą pastarųjų metų gyvuoja naujas požiūris į žmones, turinčius negalę. Nebepasitenkina­ma vien tik neįgaliųjų integracijos į visuomenę per socialinę ir profe­sinę reabilitaciją siekiu. Stiprinamas neįgaliųjų įsitraukimas, sociali­nis dalyvavimas kuo įvairesnėse ekonominėse, socialinėse, politinėse ir kultūrinėse visuomenės gyvenimo srityse, atsižvelgiant į neįgaliųjų individualius (ir net ne specialiuosius pagal negalės tipus) poreikius.

Socialinį dalyvavimą galima apibrėžti kaip asmens aktyvumą atvi­roje bendruomenėje, pasireiškiantį kuriant individualų neįgalaus žmo­gaus kelią, pasitelkiant vidinius jo paties ir išorinius jo aplinkos resur­sus75. Taip apibrėžiama socialinio dalyvavimo sąvoka numano, kad re­miamasi realiu problemu sprendimu „čia ir dabar“ pasitelkiant paties 72 Ebersold, S., Detraux J. J. (2006). Soc­i­al parti­c­i­pati­on and strategi­es to support di­sabled persons: whi­c­h i­ndi­c­ators for c­oherenc­e, whi­c­h models for development of c­ompetenc­i­es? Research project. Rankrašti­s.73 Tarptauti­nė funkc­i­onalumo, neįgalumo i­r svei­katos klasi­fikac­i­ja. Pasauli­nė svei­ka­tos organi­z­ac­i­ja. Ženeva, 2001. Vertimas: A. Bagdonas. VU Specialiosios psichologi­jos laboratorija, 2004.74 Ebersold, S., Detraux J. J. Soc­i­al parti­c­i­pati­on and strategi­es to support di­sabled persons: whi­c­h i­ndi­c­ators for c­oherenc­e, whi­c­h models for development of c­ompeten­c­i­es? Research project. Rankrašti­s; Detraux, J. J. (2003). Praneši­mas tėvams api­e vai­ko negali­ą: vei­ksni­ai­, sti­pri­nantys tėvų psi­c­hologi­nį atsparumą i­r vi­di­nės darnos atsi­radi­mą. Paskai­tos konspektas (rankrašti­s).75 Ebersold S. (2002). Le champ du handicap, ses enjeux et ses mutations: du désa­vantage à la participation sociale. Handi­c­ap – revue de sc­i­enc­es humai­nes et soc­i­a­les, 94–95, 149–164.; Ebersold, S. (2004). The Affi­liation Effect of Participation into Community: Conceptual and Methodological Aspects of a Participative Research. Analysi­ng li­vi­ng c­ondi­ti­ons. Trossebo, J. (eds). Studentlitteratur.

�� ��

neįgalaus žmogaus ir jo socialinės aplinkos resursus bei stiprinant visų bendruomenės narių, taip pat ir paties neįgaliojo, refleksyvumą bei savarankiškumą. Socialinis dalyvavimas numano neįgaliųjų turimų privalumų ir galimybių stiprinimą (pavyzdžiui, lyderystės, komandi­nio darbo ir pan.), siekiant plėtoti jų aktyvų ir visavertį gyvenimą76. Norint plėtoti neįgaliųjų socialinio dalyvavimo galimybes, būtina kon­frontuoti ir kooperuoti visų, ne tik neįgaliųjų, interesus, mobilizuoti įvairius resursus ir spręsti konkrečias problemas. Toks kelias numato ne tik individualizuotą, į konkretų individą orientuotą, kelią, tačiau ir savitą, duodančio, ne tik imančio, neįgaliojo tapatumo konstravimą. Rezultatas yra nauda visiems dalyviams: neįgaliesiems dalyvaujant aukštajame moksle, naudą gali patirti ne tik patys neįgalieji, tačiau ir kiti aukštųjų studijų dalyviai (studentai, dėstytojai) bei pati aukštoji mokykla kaip organizacija77.

S. Ebersold78 nuomone, socialinis dalyvavimas turėtų būti analizuo­jamas per neįgaliųjų priėmimo į visuomenę prizmę. Priėmimas į visuo­menę pasireiškia socialinio gyvenimo formų (šeimos, draugystės, kai­mynystės) įvairove. Pasak Haidegerio, žmogaus egzistencija visada yra susijusi su kažkuo, o tai sukuria socialinį bendrumą (ryšį)79.

Priėmimą į visuomenę taip pat lemia visuomenės prieinamumas ir pasirengimas priimti kitokius žmones. Fiziniai, socialiniai ir psicholo­giniai prieinamumo barjerai neįgaliam asmeniui yra mažesnės jo so­cialinės vertės ir socialinio bendrumo (ryšio) su visuomene signalai. Neprieinamumas labai apriboja neįgaliųjų ryšį su kitais visuomenės nariais. Visuomenės prieinamumas pasireiškia tuo, kad fi­zinė aplinka netrukdo savarankiško judėjimo mieste, įstaigose; kad informacija apie esamas darbo ir studijų galimybes, apie paslaugas, paramas, pro­gramas yra nesunkiai prieinama visiems; kad neįgalieji turi vienodas sąlygas atlikti tas pačias veiklas kaip ir visi kiti; kad yra galimybė būti

76 Ruškus, J., Mažeikis, G. (2007). Neįgalumas i­r soc­i­ali­ni­s dalyvavi­mas. Kri­ti­nė pa­ti­rti­es i­r gali­mybi­ų Li­etuvoje refleksi­ja. Mokslo monografi­jos rankraštis.77 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukšta­si­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.78 Ebersold, S. (2004). The Affi­liation Effect of Participation into Community: Con­ceptual and Methodological Aspects of a Participative Research. In Trossebo, J. (eds). Analysi­ng li­vi­ng c­ondi­ti­ons. Studentlitteratur.79 Ten pat.

�� ��

susijus su žmonėmis ar institucijomis, su kuriomis norima būti. Toks prieinamumas yra socialinio pripažinimo ženklas, rodantis neįgaliems žmonėms, kad jie yra svarbūs bendruomenei. Nesant socialinės veik­los prieinamumo, neįgalieji iš karto bus visuomenėje suvokiami kaip negalintys, nuolat patiriantys sunkumų80.

S. Ebersold81 tvirtina, kad paslaugos ir parama neįgaliesiems tam­pa jų identiteto, savivaizdžio dalimi. Neapibrėžtos paslaugos ir pa­galba, ribojami ir net nesuvokti pasirinkimai, privatumo nepaisymas – šie veiksniai lemia, kad dabar jau egzistuojanti parama yra suvokia­ma kaip socialiai nuskriaustiesiems (angl. di­sadvantaged) suteikiama privilegija, bet ne kaip žmonėms priklausanti teisė. Tada atsitinka taip, kad neįgalieji pradeda suvokti save kaip socialiai diskvalifi­kuo­tus, pašalintus iš dalyvavimo visuomenės gyvenime. Užuot save matę kaip teisių subjektus, neįgalieji suvoks save kaip pagalbos objektus. Visuomenės prieinamumas sukuria sąlygas neįgaliajam pasijusti tei­sių, kurios teisėtai jam priklauso, subjektu; taip atsiranda savęs kaip piliečio suvokimas, teigia Ebersold82, ir, pridurtume, negalę turintis žmogus pradeda plėtoti savo socialinį aktyvumą, ugdyti dalyvavimo gebėjimus. Vienas žymiausių šiuolaikinių fi­losofų Ricoeuras teigia, kad žmonių gebėjimas pripažinti save visaverčiais bendruomenės na­riais, kurie turi teisių ir pareigų, labai priklauso nuo to, ar jie save pri­pažįsta subjektais, savo veiklos ir ateities kūrėjais.83 Negatyvus savęs matymas yra kliūtis žmonėms plėtoti įsitikinimą, kad jie patys yra tei­sių subjektai, galintys dalyvauti ir turintys pagarbos vertų poreikių84.

S. Ebersold85 kalba apie simbolines kainas, kurias moka neįgalie­ji už pagalbos prašytojo vaidmenį. Galima plėtoti prielaidą, kad už aukštosios mokyklos teikiamą atsitiktinę ir nereglamentuotą pagalbą, neretai priklausančią tik nuo darbuotojų geranoriškumo, neįgalieji sumoka simbolinę kainą. Ši simbolinė kaina yra nemalonus jausmas prašyti. Taip nejučiomis neįgalieji pradeda „neįgaliojo“ vaidmenį: turi 80 Ebersold, S. (2004). The Affi­liation Effect of Participation into Community: Con­ceptual and Methodological Aspects of a Participative Research. In Trossebo, J. (eds). Analysi­ng li­vi­ng c­ondi­ti­ons. Studentlitteratur.81 Ten pat.82 Ten pat.83 Ten pat.84 Ten pat.85 Ten pat.

�� ��

priimti nuostatas ir elgesį, kurie sustiprins jo funkcinius ribotumus. Ši simbolinė kaina dar labiau „įkalina“žmogų negalėje. Patirdami priei­namumo problemas, atlikdami neįgalaus prašytojo vaidmenį, neįgalie­ji nebemato savęs kaip aktyvių bendruomenės dalyvių, atstovaujančių savo teisėms ir interesams. Ignoruojant simbolinės kainos dimensiją, kuriama ir palaikoma dalyvaujanti visuomenę be dalyvių.

Tačiau, anot S. Ebersold86, kad atsirastų realus socialinis dalyvavi­mas, būtinos ne tik visuomenės prieinamumo sąlygos, bet ir visų jos narių interesų derinimas. Todėl analizuojant dalyvavimą ir priėmimą į visuomenę, būtina suprasti tai, kad socialinis dalyvavimas yra subjek­tyvus. Tai reiškia, kad visi situacijų dalyviai (neįgalieji, specialistai, šeimos nariai, kolegos, organizacijų vadovai ir t. t.) neretai turi skir­tingų nuomonių, interesų ir, norėdami išspręsti problemines situacijas, privalo suderinti tas nuomones ir interesus, rasti konsensusą. Konsen­suso neradus, problemos nebus išspręstos, jos didės, o neįgalieji bus dar labiau išstumiami į visuomenės užribį (nepaisoma jų interesų, jie neįtraukiami į sprendimų priėmimo procesus, neįžvelgiamos jų gali­mybės ir galimos neįgaliųjų dalyvavimo naudos organizacijai, visuo­menei, pažeidžiamos žmogaus teisės).

Vadinasi, žmonių socialinio dalyvavimo galimybės priklauso nuo dalyvių abipusio supratimo (angl. mutual understandi­ng), kada suku­riama sinergija, reikalinga asmeniui priimti ir į(si)traukti į bendruo­menę. Galimybės dalyvauti ugdymo įstaigų veiklose, atviroje darbo rinkoje priklauso nuo to, ar pavyks kooperuotis individui ir instituci­jai. Kooperacijos nesėkmę ar sėkmę nulems vidinės individo savybės (pasyvumas, nuolankumas ar aktyvumas, iniciatyvumas, lyderystė) ir institucijos normos (rigidiškos ar lanksčios taisyklės, tradicijos, nuo­statos)87. Naujos, kooperacijos būdu kuriamos institucijos tradicijos, normos, taisyklės atsiranda derinant skirtingus interesus, kurie yra ne kas kita, kaip subjektyvūs lūkesčiai, vaizdiniai, nuostatos, įsitikini­mai88. Interesų derinimas, bendrai kuriama veiksmų logika sieja žmo­nes ir veda prie tarpusavio kooperacijos, nes kiekvienas pagal savo

86 Ebersold, S. (2004). The Affi­liation Effect of Participation into Community: Con­ceptual and Methodological Aspects of a Participative Research. In Trossebo, J. (eds). Analysi­ng li­vi­ng c­ondi­ti­ons. Studentlitteratur.87 Ten pat.88 Ten pat.

�0 �1

gebėjimus ir galimybes prisiima tam tikrus įsipareigojimus siekti kuo geresnio užduočių atlikimo. Tai ir yra resursų pasidalijimas, kuris yra pagrindas kolektyviniam veiklos planui siekti geresnio socialinio daly­vavimo sudaryti89.

Socialinio dalyvavimo idėja numano neįgaliųjų pilietiškumą, akty­vesnį vaidmenį kuriant, plėtojant paslaugų prieinamumą bei kokybę visuomenėje ir institucijose, užtikrinant pagrindines žmogaus teises. Dabartinės socialinės pagalbos tikslas jau neturi būti apibrėžiamas tik kaip neįgalių asmenų adaptacija visuomenėje ir institucijoje ir jų po­reikių tenkinimas90. Remiantis socialinio dalyvavimo idėja, neįgalie­ji yra pripažįstami kaip teikiamos pagalbos partneriai, dalyviai, o ne kaip ją gaunantys subjektai. Tokią individus aktyvinančią partnerystę padeda plėtoti pagalbos projektai, konkretūs pokyčių planai91. Partne­rių užduotis yra atrasti aplinkoje esančių resursų, kurie geriausiai ga­li padėti neįgaliesiems būti aktyviems mokymosi procesuose. Svarbu kurti kooperacijos struktūras92. Tikėtina, kad vykdant tokią kooperuotą ir asmenis aktyvinančią socialinę pagalbą bus užtikrintos galimybės išsiaiškinti individualius asmens poreikius bei galimybes institucijoje, panaudoti esančius resursus ir taip keisti bei kurti prieinamumu pa­sižyminčias socialines aplinkas.

89 Ten pat.90 Ebersold, S., Detraux J. J. Social participation and strategies to support disabled persons: w­hich indicators for coherence, w­hich models for development of competen­cies? Research project. Rankrašti­s.91 Detraux, J. J. (2003). Praneši­mas tėvams api­e vai­ko negali­ą: vei­ksni­ai­, sti­pri­nantys tėvų psi­c­hologi­nį atsparumą i­r vi­di­nės darnos atsi­radi­mą. Paskai­tos konspektas (ran­krašti­s).; Ebersold, S. (2003). Inclusion and mainstream education: an equal coopera­tion system. European Journal of Spec­i­al Needs Educ­ati­on, Vol. 18, No. 1, 89–107.92 Ebersold, S. (2004). The Affi­liation Effect of Participation into Community: Con­ceptual and Methodological Aspects of a Participative Research. In Trossebo, J. (eds). Analysi­ng li­vi­ng c­ondi­ti­ons. Studentlitteratur.

�0 �1

2.2. Neįgaliųjų studijo­s aukšto­sio­se mo­ky­klo­se: situacija Lietuvo­je ir užsieny­je

Studijų aukštosiose mokyklose prieinamumo neįgaliesiems pro­blema užsienio šalyse iškilo tik 8­ojo dešimtmečio pabaigoje – 9­ojo dešimtmečio pradžioje. Tada, kai buvo pradėta realizuoti antidiskrimi­nacinė politika ir pirmieji neįgaliųjų lygias galimybes užtikrinantys įstatymai, aukštosios mokyklos pradėjo teikti paramą šiai studentų gru­pei. Paskutinįjį dešimtmetį jaučiamas didelis mokslininkų susidomėji­mas neįgalių studentų situacijos tyrimais93.

Nustatyta94, kad neįgaliųjų studijoms aukštosios mokyklose įtakos turi daugybė veiksnių. Svarbus aukštosios mokyklos fi­nansavimas, ku­ris dažniausiai yra nepakankamas. Asmenų, turinčių negalę, studijoms įtakos taip pat turi aukštųjų mokyklų atsižvelgimas į individualius poreikius, nuostatos neįgaliųjų atžvilgiu, darbo normos ir komunika­cijos tradicijos, pačių neįgaliųjų santykis su aplinka ir galimybėmis. Svarbūs ir kiti neįgaliųjų studijas lemiantys veiksniai: studentų, tu­rinčių specialiųjų poreikių, registravimo sistema, aukštosios mokyk­los politika neįgaliųjų atžvilgiu, fi­zinės aplinkos pritaikymo būklė ir apsirūpinimas moderniomis technologinėmis priemonėmis.

Tyrime dalyvavusios šalys (Kanada, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Šveicarija) skiria tam tikrą fi­nansinę paramą aukštosioms mokykloms, kad šios taptų dar labiau prieinamos neįgaliesiems. Taip pat daugelis šalių studijų institucijoms teikia metodinę paramą, pade­da aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojams, atsakingiems už neįgaliųjų reikalus, įgyti reikiamų kompetencijų95.

Situacija labai priklauso nuo pačios studijų institucijos, nuo to, kaip ji savo viduje užtikrina lygias galimybes. Tose aukštosiose mo­kyklose, kuriose nėra aiškiõs neįgaliųjų įtraukimo politikos, strate­

93 OECD (Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Di­sability in Higher Education. OECD Publications, Paris.; Ebersold, S. (2004). GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.94 Ten pat.95 OECD (Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Di­sability in Higher Education. OECD Publications, Paris.; Ebersold, S. (2004). GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.

�2 ��

gijos ar veiklos plano, atsakomybė už neįgaliuosius studentus tenka vienam arba, geriausiu atveju, keliems atsakingiems asmenims, o kar­tais tiesiog visai studijų institucijai apskritai. Tuomet atsakomybės lieka abstrakčios, niekas neprisiima įsipareigojimų. Neįgaliųjų įstoji­mo į aukštąją mokyklą dinamika ir jiems teikiama parama yra žymiai mažesnė tose studijų institucijose, kuriose nėra norminio akto, nusta­tančio neįgaliųjų integracijos, dalyvavimo, paramos jiems sąlygas, apibrėžiančio institucijos atsakomybes ir įsipareigojimus, numatančio lygių galimybių politikos įgyvendinimo strategiją. Be išsamios strategi­jos, rodančios aukštosios mokyklos įsipareigojimus, neįgaliųjų teises ir pareigas, institucijos traktuoja neįgaliuosius ir pagalbą jiems kaip atsitiktinį fi­lantropijos aktą vargšams, o ne kaip edukacinę pareigą, deklaruotą institucijos misijoje96.

Kitose (ne Europos) šalyse – Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – situacija skiriasi, nes ten antidiskrimincinė politika turi daugiau privalomojo pobūdžio ir yra sėkmingiau įgyvendinama. Pa­vyzdžiui, Ontarijo provincija Kanadoje, pasižyminti aiškia antidiskri­minacine politika, studijų institucijų ir valdžios struktūrų bendradarbia­vimą laiko esant bene svarbiausia iš neįgaliųjų įsitraukimo į aukštąsias mokyklas sėkmės priežasčių. Aukštosios mokyklos pačios sprendžia, ar ir kaip įtvirtinti specialiųjų poreikių tenkinimo politiką, jos siekia pasirūpinti reikalingais žmogiškaisiais ir techniniais ištekliais, o vy­riausybė, savo ruožtu, skiria fi­nansavimą priemonėms, padedančioms didinti aukštosios mokyklos fi­zinį, psichologinį ir edukacinį prieina­mumą. Čia situacija panaši į Europos šalis tuo, kad neįgaliųjų įtrauki­mas į aukštojo mokslo institucijas reikalauja visų dalyvių nuolatinių pastangų, be to, dar ne visos aukštosios mokyklos turi parengusios ir įgyvendina neįgaliųjų integracijos strategiją97.

96 Ebersold, S. (2004). GUNI (angl. Global university netw­ork for innovation) New­­sletter [interakrtyvus]. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.97 OECD (Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Di­sability in Higher Education. OECD Publications, Paris.; Ebersold, S. (2004). GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interakrtyvus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.

�2 ��

Anot J. Meister98, reikalingas ir daugybės neįgaliems studentams teikiamų paslaugų centralizavimas (konsultavimas karjeros ir proble­miniais klausimais, fi­nansinės paramos teikimas, specialiai neįgaliems skirtos paslaugos ir t. t.). Specializuotos ir neįgaliems studentams skir­tos paslaugos turėtų būti integruotos į už studijas atsakingo padalinio funkcijas. Manoma, kad reikia sukurti tokį bendradarbiavimo tinklą, kad konsultacijos ir parama neįgaliems studentams būtų teikiama per­einant iš vidurinės į aukštąją mokyklą, studijų pradžioje ir pereinant iš studijų institucijos į darbo rinką.

Išskiriama ir neįgaliųjų nuotolinių (distancinių) studijų aukštojoje mokykloje svarba. Šios studijos padeda spręsti aplinkos prieinamumo problemą. Jos yra naudingos, nes siūlo individualizuotus mokymo me­todus, suteikia galimybę taikyti naująsias informacines technologijas, pritaikyti jas neįgaliųjų poreikiams ir mokymo praktikoms. Reikia ne­pamiršti, kad aukštojo mokslo prieinamumas nėra tikslas savaime, tai būdas neįgaliesiems įsilieti į visuomenę. Nuotolinio mokymo tobulini­mas neturi riboti neįgaliųjų galimybių dalyvauti tose pačiose veiklose su kitais studentais ar izoliuoti juos nuo visuomenės. Tai vestų prie dalyvaujančios visuomenės be dalyvių99.

J. Meister100, atlikdamas studentų, turinčių negalę, situacijos ty­rimą, atkreipė dėmesį ir į vidines negalę turinčio asmens savybes. Jos turi daug įtakos dalyvavimui aukštosiose mokyklose. Jis priėjo prie išvados, kad nepakanka sudaryti vien tik palankias išorines sąlygas (pritaikyti fi­zinę aplinką, aprūpinti reikiama technine įranga, sutvar­kyti organizacinę struktūrą) neįgaliems studentams. Šios priemonės gali būti ne tokios veiksmingos, jei studentas nepajėgia priimti savo negalės. Tokia problema reikalauja ne tik paramos studentams sutei­kiant išorinius dalykus (fi­zinės aplinkos, edukacinių priemonių ir kt.), bet negali būti išspręsta be pagalbos, kuri leistų neįgaliems studentams 98 Meister, J. J. (1998). Study Conditions and Behavioral Patterns of Students w­ith Disabilities in German Universities. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­­li­ty. Volume 13, No. 2, Summer.99 Ebersold, S. (2004). GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interakty­vus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/gu­ni1_en.htm>.100 Meister, J. J. (1998). Study Conditions and Behavioral Patterns of Students w­ith Disabilities in German Universities. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­­li­ty. Volume 13, No. 2, Summer.

�� ��

padėti patiems sau. Tokiais atvejais būtina, kad atsakingi administraci­jos atstovai gebėtų paskatinti neįgaliųjų savarankiškumą ir padėtų stu­dentams, turintiems negalę, gauti maksimalios studijų aukštojoje mo­kykloje naudos. Pagrindinis tokių darbuotojų tikslas yra padėti šiems studentams atrasti ir išsiugdyti supratimą apie negalę, kaip asmenybės ir identiteto dalį, priimti savo negalę kaip alternatyvią galimybę, o ne ribotumą, ugdyti lyderystės kompetencijas, plėtoti neįgaliųjų dalyva­vimą aukštojoje mokykloje atstovaujant savo interesams ir įtraukiant į institucijos sprendimų priėmimo procesus.

Lietuvoje tik per pastaruosius kelerius metus kiek rimčiau pradeda­mas kreipti dėmesys į aukštųjų mokyklų studentų, turinčių negalę, si­tuaciją. Galima aptikti kelis neįgaliųjų studijų aukštosiose mokyklose situacijos tyrimus. Vienas pirmųjų šią temą tyrinėjo J. Ambrukaitis101. Jis apžvelgė studentų, turinčių negalę, patiriamas problemas ir nu­statė, kad 2001 metais Lietuvos universitetuose mokėsi 193 neįgalūs studentai.

M. Klimavičienė, A. Aželskienė ir A. Matuzevičiūtė102 tyrė klau­sos negalę turinčių studentų padėtį. Jos nustatė, kad šiems studentams trūksta paskaitų medžiagos, nėra fi­zinės aplinkos pritaikymo priemo­nių ir neteikiama aukštosios mokyklos parama, taip pat nėra neįga­lių studentų apskaitos sistemos. Tai trukdo nustatyti tokių studentų skaičių.

R. Adomaitienė, V. Ostasevičienė103, atlikusios dalies Lietuvos uni­versitetų atstovų apklausą, išsiaiškino, kad Lietuvos universitetuose nėra neįgalių studentų registracijos sistemos, nepritaikyta arba nepa­kankamai pritaikyta fi­zinė aplinka, trūksta techninių priemonių ir vals­tybinio fi­nansavimo aukštosioms mokykloms, kad šios galėtų tinka­mai pasirūpinti neįgalių problemų sprendimu.

101 Ambrukaitis, J. (2001). Neįgalus asmuo aukštojoje mokykloje. Aukštojo mokslo si­s­temos i­r di­dakti­ka: konferenc­i­jos praneši­mų medži­aga. Kaunas: Technologija, 6–13.102 Klimavičienė, M., Aželskienė A., Matuzevičiūtė D. (2003). Neprigirdinčių stu­dentų problemos. Iš sutri­kusi­os klausos vai­kų ugdymo pati­rti­es. A. Ališauskas. (sud.). Šiauliai: ŠU leidykla.103 Adomaitienė, R., Ostasevičienė, V., (2004). Neįgalių studentų specialiųjų porei­kių tenkinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.lkka.lt/naujienos/tyrimas.pdf>.

�� ��

Ruškus, Daugėla, Žukauskas ir kiti104 atliko nacionalinį studentų, turinčių negalę, situacijos tyrimą, kuris padėjo identifi­kuoti veiksnius, leidžiančius neįgaliesiems dalyvauti studijose. Minėtos studijos metu buvo apklausta 213 universitetinių ir neuniversitetinių aukštųjų mo­kyklų studentų, turinčių negalę. Atlikus anketinę neįgalių studentų ap­klausą buvo atskleista ne tik esama studijų veiksnių būklė, bet ir nusta­tytas pokyčių poreikis. 2 lentelėje pristatomi minėtos mokslo studijos metu atskleisti veiksniai ir jų grupės, pateikiamas veiksnių požymių aprašymas, būklė bei tolesnės plėtotės poreikis.

Remiantis Lietuvos studentų, turinčių negalę, anketinės apklau­sos ir aukštųjų mokyklų administracijos atstovų kokybinės apklausos duomenų analize105, identifi­kuota, kad visą neįgaliųjų dalyvavimą aukštajame moksle, apimantis reiškinys yra dia­log­o tarp neįgaliųjų ir aukštosios mokyklos s­toka­. Ši interesų (ne)derinimo ir.koope­ra­­cijos­.proble­ma­ traktuotina kaip esminė aukštojoje mokykloje. Nėra ne tik dialogo, tačiau nėra legitimizuoto interesų konflikto, kuris kol kas yra labiau neišreikštas ir neinstitucionalizuotas. Kiekviena pusė inicijuoja savus siūlymus, konkrečius pokyčius, tačiau tos iniciatyvos neišnaudojamos efektyviai. Aukštosiose mokyklose nėra kooperacijos iniciatyvų ir patirčių, todėl administracija sukuria menkai tevartoja­mus produktus, o neįgalūs studentai plėtoja netikrus, iliuzinius ir ne­prasmingus siūlymus.

104 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.105 Ten pat.

�� ��

2 le

ntel

ė106

Veik

snia­

i, da­

ra­nt

y­s įt

a­ką,

stud

entų

, tur

inči

ų ne

ga­lę

, stu

dijo

ms

a­ukš

tos­i

os­e­.

mok

y­klo

s­e­Ve

iksn

ia­i i

r jų

gru

pės

Veik

snių

pož

y­mia­

i ir

jų a­

pibū

dini

ma­s

Būk

lėPo

reik

isA

ukšt

osio

s mok

y­klo

s pa­r

a­ma­

neįg

a­lie

siem

s

Auk

štos

ios

mok

yklo

s be

ndru

omen

inės

pas

tang

os, a

dmin

istra

cinė

s pa

galb

os

proc

edūr

os, p

aram

os s

tudi

jom

s ir

karje

rai p

riem

onės

bei

fi­na

nsin

ė pa

ram

a,

mok

esči

ų nu

olai

dos

++

Neį

galie

siem

s pal

anki

os a

ukšt

o­si

os m

okyk

los v

izija

ir p

oliti

ka

Para

mos

teik

imo

neįg

alie

siem

s nuo

stat

ai a

r tai

sykl

ės, j

ų re

gist

raci

ja, a

ktyv

us

šių

stud

entų

įsitr

auki

mas

, pas

tang

os fo

rmuo

ti ne

įgal

iesi

ems p

alan

kią

aukš

to­

sios

mok

yklo

s pol

itiką

–∗++

Adm

inis

traci

nė p

agal

ba n

eįga

­lie

ms s

tude

ntam

s

Asm

enų,

turin

čių

nega

lę, k

onsu

ltavi

mas

(stu

dijų

pro

gram

os, p

rofe

sijo

s pa

si­

rinki

mo,

stud

ijų p

roce

so ir

kt.

klau

sim

ais)

, adm

inis

traci

jos p

agal

ba, s

tudi

jom

s re

ikal

ingo

s inf

orm

acijo

s tei

kim

as–

++

Auk

štos

ios m

okyk

los b

endr

uom

e­ni

nės p

asta

ngos

Rei

kalin

gos

paga

lbos

ir

pasl

augų

neį

galie

ms

stud

enta

ms

sute

ikim

as l

aiku

, ši

ų st

uden

tų in

form

avim

as a

pie

prob

lem

inių

situ

acijų

spre

ndim

us, n

eįga

liųjų

re

ikal

ų ko

ordi

nato

rius,

pavė

žėjim

o pa

slau

gos,

stud

entų

ats

tovy

bės,

kitų

stu

­de

ntų

(be

nega

lės)

pag

alba

, šių

stu

dent

ų šv

ietim

as n

egal

ės k

laus

imai

s, pa

ra­

ma

neįg

alių

jų sa

vita

rpio

pag

albo

s gru

pėm

s

–++

Fina

nsin

ė pa

ram

a au

kšto

joje

mo­

kykl

oje

Mok

esči

ų už

stu

dija

s fi­n

ansa

vim

as (r

ėmim

as) i

r auk

štos

ios

mok

yklo

s ta

iko­

mos

įvai

rių k

itų m

okes

čių

leng

vato

s+

++

Para

mos

stud

ijom

s ir k

arje

rai

prie

mon

ės

Paga

lbin

ė įra

nga p

aska

itom

s, žm

onės

(tut

oria

i), p

aded

anty

s atli

kti s

tudi

jų u

žduo

­tis

, pas

ivyt

i kur

są, į

sidar

bini

mo,

kar

jero

s kon

sulta

ntas

, inf

orm

acija

apie

kar

jero

s ga

limyb

es, r

yšių

, sus

itiki

mų

su p

oten

cial

iais

darb

davi

ais o

rgan

izav

imas

+++

106 R

ušku

s, J.,

Dau

gėla

, M.,

Žuka

uska

s, S.

, Blin

stru

bas,

A.,

Šapa

rnis

, G. (

2007

). Au

kšta

si­s m

oksl

as i­r

stud

enta

i­, tu

ri­nt

ys n

egal

ę. B

ūklė

s i­r

gal

i­myb

i­ų ty

ri­m

as. Š

i­aul

i­ai­:

Ši­au

li­ų u

ni­ve

rsi­te

to le

i­dyk

la.

* Len

telė

je n

audo

jam

ų bū

klės

ir p

orei

kio

skilt

yse

naud

ojam

ų si

mbo

lių p

aaiš

kini

mas

: „–“

reiš

kia,

kad

vei

ksni

o bū

klė

stud

entų

, tur

inči

ų ne

galę

, ver

tinim

u yr

a ne

pala

nki,

o po

reik

io p

apild

omai

vei

ksni

o pl

ėtot

ei n

ėra,

„+“

rodo

vid

utin

iška

i ger

ą bū

klę

ir vi

dutin

į, ne

skub

ų pl

ėtoj

imo

pore

ikį,

„++“

žym

i lab

ai g

erą

veik

snio

būk

lę ir

did

elį,

prio

ritet

inį p

okyč

ių p

orei

kį.

�� ��

Veik

snia­

i ir

jų g

rupė

sVe

iksn

ių p

ožy­m

ia­i i

r jų

a­pi

būdi

nim

a­sB

ūklė

Pore

ikis

Auk

štos

ios m

oky­k

los l

a­nks

tu­

ma­s

, pri

side

rini

ma­s

pri

e ne

įga­­

liojo

ga­l

imy­b

ių ir

leng

va­to

s (s

tojim

o ir

inte

gra­c

ijos į

stud

ija­s

la­ik

ota­r

piu)

Ats

ižve

lgim

as į

neįg

alio

jo sp

ecia

liuos

ius p

orei

kius

, sie

kian

t kom

pens

uoti

ne­

galę

ir p

adėt

i įsi

lieti

į soc

ialin

ę ap

linką

ir v

eikl

as: p

aruo

šiam

ųjų

kurs

ų or

gani

­za

vim

as n

eįga

liesi

ems,

stoj

amųj

ų eg

zam

inų

uždu

očių

prit

aiky

mas

, priė

mim

o le

ngva

tos,

pirm

akur

sių

neįg

alių

jų k

urav

imas

, mok

ymas

orie

ntuo

tis n

aujo

je

aukš

tosi

os m

okyk

los i

r mie

sto

aplin

koje

–++

Soci

a­lin

is d

a­ly­v

a­vim

a­s a­

ukšt

o­s­i

os­.m

oky­k

los­.g­

y­ve­n­

ime­

Akt

yvus

įsitr

auki

mas

į įv

airia

s soc

ialin

es v

eikl

as, p

ovei

kis k

itiem

s, vi

enod

os

pasi

rinki

mo

ir pr

iein

amum

o ga

limyb

ės, n

orm

alių

ir v

ertin

gų so

cial

inių

vai

d­m

enų

atlik

imas

Vie

nodo

s pas

irink

imo

ir pr

iein

a­m

umo

galim

ybės

Stud

ijų in

form

acijo

s pr

iein

amum

as n

eįga

liesi

ems,

vien

odos

auk

štos

ios

mo­

kykl

os, s

tudi

jų p

rogr

amos

, stu

dijų

for

mos

pas

irink

imo,

pat

ekim

o į p

aska

itų

audi

torij

as a

r pra

ktik

os v

ieta

s ir g

ebėj

imų,

savę

s išr

eišk

imo

galim

ybės

+++

Įsitr

auki

mas

į mok

ymos

i (c­u

rri­c­

ul­

lum

) vei

klas

Pa

skai

tų la

nkym

as, p

rakt

ikų

atlik

imas

ir s

avar

anki

ška

info

rmac

ijos

apie

stu

­di

jas p

aieš

ka++

+

Įsitr

auki

mas

į ak

adem

inę

( ex­t

ra­

c­urr

ri­c­u

llum

) vei

klą

Įsitr

auki

mas

į ne

form

alią

vei

klą a

ukšt

ojoj

e mok

yklo

je ir

už j

os ri

bų: l

anky

ma­

sis a

ukšt

osio

s mok

yklo

s ren

gini

uose

, dal

yvav

imas

men

o, sp

orto

kol

ekty

vų a

r m

oksl

inėj

e, s

tude

ntų

atst

ovyb

ės, k

lubų

, pro

jekt

inėj

e, re

ngin

ių o

rgan

izav

imo

bei n

eįga

liųjų

nev

yria

usyb

inių

org

aniz

acijų

vei

kloj

e

+++

Verti

ngas

, įpr

asm

inta

s stu

dent

o id

entit

etas

Ben

drav

imas

su b

endr

amok

slia

is, k

itais

aukš

tosi

os m

okyk

los s

tude

ntai

s, em

o­ci

nis

pasi

tenk

inim

as d

alyv

avim

u st

udijo

se, v

ertin

go s

tude

nto

(ne

neįg

alio

jo)

vaid

men

s, at

likim

as++

+

Stud

ijų p

la­no

indi

vidu

a­lum

a­s ir

la­

n­ks­t

uma­s­

Stud

ijos,

pris

itaik

anči

os p

rie st

uden

tų, t

urin

čių

nega

lę, p

orei

kių

ar g

alim

ybių

: la

isva

s pa

skai

tų l

anky

mas

ir

atsi

skai

tym

o fo

rmų

lank

stum

as, s

tudi

jų p

agal

in

divi

dual

ų pl

aną

galim

ybė

ir pa

skai

tų m

edži

aga

(kon

spek

tai)

+++

2 le

ntel

ės tę

siny

s

�� ��

Veik

snia­

i ir

jų g

rupė

sVe

iksn

ių p

ožy­m

ia­i i

r jų

a­pi

būdi

nim

a­sB

ūklė

Pore

ikis

Dės

ty­to

jų la­

nkst

uma­s

ir k

ompe

­te

ncija­

da­r

bui s

u ne

įga­l

ia­is

ia­is

Dės

tyto

jų ir

pra

ktik

os v

adov

ų do

mėj

imas

is, r

eiki

ama

paga

lba

neįg

alie

siem

s, dė

stym

as a

tsiž

velg

iant

į jų

gal

imyb

es, p

ritai

kyta

s in

form

acijo

s pe

rteik

imas

, tin

kam

ų są

lygų

pra

ktik

ai a

tlikt

i sud

arym

as, a

dekv

ačių

reik

alav

imų

taik

ymas

ir

lank

stum

as p

er a

tsis

kaity

mus

, sup

ratim

as a

pie

nega

lę ir

spe

cial

iuos

ius

po­

reik

ius,

mok

ymai

dės

tyto

jam

s ka

ip d

irbti

su n

eįga

liais

iais

, neį

galių

jų te

ikia

­m

a in

form

acija

dės

tyto

jam

s ir

prak

tikos

vad

ovam

s ap

ie tu

rimus

spe

cial

iuo­

sius

por

eiki

us.

+++

Auk

štųj

ų m

oky­k

lų fi­

zinė

s a­p

lin­ko

s­.pri

ta­ik

y­ma­s­

Fizi

nės a

plin

kos p

ritai

kym

ai le

idži

a įva

irias

neg

ales

turin

tiem

s asm

enim

s būt

i sa

vara

nkiš

kiem

s, ju

dėti

be p

agal

bos

ir kl

iūči

ų, n

audo

tis a

plin

koje

esa

nčia

is

obje

ktai

s, ta

ip a

tver

iant

dal

yvav

imo

įvai

rioje

soci

alin

ėje

veik

loje

gal

imyb

es.

Fizi

nės a

plin

kos p

ritai

kym

as

turin

tiem

s jud

ėjim

o ne

galę

Įėjim

ų į p

asta

tus,

vado

vybė

s, ad

min

istra

cijo

s pat

alpų

, aud

itorij

ų, k

ompi

uter

ių

klas

ių, b

iblio

tekų

, ska

itykl

ų, tu

alet

ų, v

algy

klų,

spor

to, r

engi

nių

salių

, ben

dra­

buči

ų, li

ftų, n

eįga

liųjų

aut

omob

ilių

stov

ėjim

o vi

etų

įreng

imas

ir p

ritai

kym

as.

+++

Fizi

nės a

plin

kos p

ritai

kym

as

silp

nare

giam

sG

eras

aud

itorij

ų ir

korid

orių

apš

viet

imas

, ger

as ir

tink

amas

aud

itorij

ų nu

me­

rių ž

ymėj

imo

kont

rast

as.

+++

Fizi

nės a

plin

kos p

ritai

kym

as

aklie

siem

sG

rindų

dan

gos p

ašiu

rkšt

inim

as p

rieš a

ukšč

io p

asik

eitim

ą, a

udito

rijų

num

erių

žy

mėj

imas

Bra

ilio

rašt

u ir

bals

o pr

aneš

imai

.–

++Fi

zinė

s apl

inko

s prit

aiky

mas

ne

prig

irdin

tiem

sIn

dukc

inių

kilp

ų įre

ngim

as ir

apr

ūpin

imas

asm

enin

ėmis

FM

kla

usym

osi s

is­

tem

omis

.–

++M

iest

o fi­z

inės

a­pl

inko

s ir

tra­n

s­po

rto.

prita­

iky­m

a­s­M

iest

o fi­z

inės

apl

inko

s ir v

iešo

jo tr

ansp

orto

prit

aiky

mas

.M

iest

o fi­z

inės

apl

inko

s pr

itaik

ymas

Med

icin

os,

prek

ybos

, pa

slau

gų,

lais

vala

ikio

ob

jekt

ų,

šalig

atvi

ų ir

kitų

pė

sčių

jų z

onų

prita

ikym

as.

+++

Vie

šojo

tran

spor

to p

ritai

kym

asV

iešo

jo m

iest

o ir

tarp

mie

stin

io tr

ansp

orto

prit

aiky

mas

.+

++

Va­ls

ty­bė

s pa­r

a­ma­

Svar

bus

išor

inis

resu

rsas

, gal

intis

pap

ildyt

i auk

štos

iose

mok

yklo

se te

ikia

mą

paga

lbą.

Tai

– s

ocia

linės

ir š

viet

imo

sist

emos

, asm

enin

ių p

adėj

ėjų

paga

lba,

bū

sto

sute

ikim

as ir

prit

aiky

mas

.

2 le

ntel

ės tę

siny

s

�� ��

Veik

snia­

i ir

jų g

rupė

sVe

iksn

ių p

ožy­m

ia­i i

r jų

a­pi

būdi

nim

a­sB

ūklė

Pore

ikis

Vals

tybi

nė (s

ocia

linė

ir šv

ietim

o)

para

ma

(pas

laug

os)

Ats

ižve

lgim

as į

neį

galiu

s st

uden

tus

švie

timo

polit

ikoj

e, s

ocia

linės

pas

lau­

gos

šiem

s st

uden

tam

s, jų

kok

ybė

ir in

form

acija

api

e ja

s, fi­n

ansi

nė p

aram

a ir

pavė

žėjim

o pa

slau

gos,

psic

holo

ginė

pag

alba

+++

Vals

tybė

s par

ama

sute

ikia

nt b

ūstą

ir

/ arb

a jį

prita

ikan

tB

ūsto

prit

aiky

mas

ir su

teik

imas

–

++N

eįga

liųjų

pad

ėjėj

aiN

eįga

liųjų

pad

ėjėj

ai–

++N

eįga­

liųjų

nev

y­ria­

usy­b

inių

or

ga­ni

za­ci

jų p

a­ra­m

a­Fi

nans

inė

paga

lba

ir ki

ta p

aram

a (in

form

avim

as, m

okym

o ku

rsai

, sav

itarp

io

paga

lba

ir kt

.)+

++

Šeim

os p

a­ra­m

a­A

rtim

ųjų

pala

ikym

as, s

katin

imas

stud

ijuot

i, ps

icho

logi

nė ir

fi­na

nsin

ė par

ama,

pa

galb

a bu

ityje

++-

2 le

ntel

ės tę

siny

s

�0 �1

Kooperatyviam dialogui užsimegzti būtinos mažiausiai dvi sąlygos. Pirma, pačių studentų, turinčių nega­lę, inicia­ty­vuma­s, a­kty­vuma­s, sa­vo teisių suvokima­s ir reika­la­vima­s, nora­s pa­keisti, pa­tobulinti studijų a­plinką. Neįgalūs studentai dar nemato savo aktyvaus indėlio į palankios neįgaliesiems politikos aukštojoje mokykloje formavimą. Jie lyg ir linkę pasitenkinti dabartine situacija, kuri, viena vertus, jau leidžia jiems jaustis pakankamai visavertiškais visuomenės dalyviais, tačiau, kita vertus, vis dar stiprios ir jų tendencijos pasitenkinti pasy­viu paslaugų gavėjo vaidmeniu107.

Antra, į dialogą tarp neįgalių studentų ir aukštosios mokyklos rei­kia žvelgti ne tik iš studentų, bet ir iš aukštosios mokyklos pozicijų. Būtina pa­la­nki neįga­liesiems a­ukštos­ios­.moky­klos­.politika­, univer­sitetai ir kolegijos privalo į savo svarbiausius dokumentus įtraukti nuo­statas apie tai, kad administracija turi atsižvelgti į specialiuosius porei­kius, tam burti partnerių grupes (lygių galimybių ar neįgaliųjų reikalų komisijas, komitetus), kuriose dalyvautų tiek rektorato nariai, tiek ir studentų, turinčių negalę, deleguoti atstovai108.

Paramos neįgaliems studentams struktūros sukūrimas (koordinato­riaus, padėjėjų klausimas, nuolatinių darbo grupių, komisijų, organi­zavimas, palankios neįgaliesiems aukštosios mokyklos politikos legi­timizavimas ir pan.), aukštųjų mokyklų fi­zinių aplinkų (pvz., įėjimai į pastatus, bibliotekas, auditorijas, informacija Brailio raštu ir pan.) pritaikymai – visa tai gali būti efektyviai plėtojama tik esant dialogui tarp neįgalių studentų ir aukštosios mokyklos administracijos. Tik ta­da bus geriausiai atskleidžiami ir įvertinami specialieji poreikiai, ak­tualūs būtent tai įstaigai, būtent tiems studentams, labiausiai tikėtina, kad bus priimti, aptarti, visų pasverti ir konkrečiais resursais paremti sprendimai. Būtinas aukštųjų mokyklų gebėjimas kurti partnerystės struktūras, atvirumas specialiesiems poreikiams, gebėjimas priimti sprendimus neįgaliųjų ir aukštosios mokyklos naudai109.

Aktyvus studentų, turinčių nega­lę, į(si)tra­ukima­s į dalyvavimą studijų procese ir aukštosios mokyklos gyvenime, a­tneša­ na­udą uni-

107 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 108 Ten pat.109 Ten pat.

�0 �1

versitetui ar kolegijai kaip organizacijai. Neįgaliųjų buvimas institu­cijoje huma­n­izuoja­ ją pačią, kuria atvirumo kitoniškumui aplinką. Studentai ne tik mato, bet ir bendrauja su kitokius poreikius ir gali­mybes turinčiais žmonėmis, praktine patirtimi ugdo savo tolera­nciją, pagalbos kitam žmogui įgūdžius, socialinį jautrumą. Savo pavyzdžiu kai kurie neįgalieji parodo, kad akademinė sėkmė ar karjera priklauso nuo paties studento iniciatyvumo, gebėjimo susitelkti. Dėl neįgaliųjų artumo auditorijose ir bendrabučiuose kiti studentai ugdo savo koope­­ra­ty­vumą, išmoksta atstovauti bendramokslių interesams. Administra­cija ir dėstytojai yra priversti ieškoti individua­lių studijų formų. Šios priežastys gali paskatinti net naujo, individualizuoto, požiūrio į studijų organizavimą ir studijų programų rengimo metodikas atsiradimą110.

2.3. Studentus, turinčius negalę, įgalinanti aukšto­sio­s mo­ky­klo­sparama: gero­ji patirtis ir reko­mendacijo­s

Nors įvairių pasaulio šalių vyriausybės skiria dėmesį neįgalių stu­dentų situacijai gerinti, aukštosios mokyklos savo iniciatyva prisiima šią socialinę atsakomybę ir pareigą. Remiantis J. Ambrukaičiu111, J. Meister112, P. Wehman113, J. Hil114, V. O’Connor, A. Robson115,

110 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.111 Ambrukaitis, J. (2001). Neįgalus asmuo aukštojoje mokykloje. Aukštojo mokslo si­s­temos i­r di­dakti­ka: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 6–13.112 Meister, J. J. (1998). Study Conditions and Behavioral Patterns of Students w­ith Disabilities in German Universities. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­­li­ty. Volume 13, No. 2, Summer.113 Wehman, P. (2001), Editorial. Postsecondary Education and Disability. Journal of Voc­ati­onal Rehabi­li­tati­on, Number 16, 141.114 Hil, J. L. (1994). Speaking Out: Perceptions of Students w­ith Disabilities at Cana­dian Universities Regarding Institutional Policies. Journal on Postsec­ondary Educ­a­ti­on and Di­sabi­li­ty.115 O’Connor U., Robson, A. (1999). Accession or Exclusion? University and the Di­sabled Student: A Case Study of Policy and Practice. Hi­gher Educ­ati­on Quarterly. Volume 53, No. 1, January, 88–103.

�2 ��

OECD116, S. Ebersold117, GUNI118 ir daugeliu kitų autorių ir organiza­cijų, Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bei Australijos ir kai kuriuose Afrikos universitetuose yra specialios tarnybos ar atsakingi asmenys, besirūpinantys neįgalių studentų reikalais. Šios tarnybos ar atsakingi asmenys padeda įveikti fi­zinius (aplinkos prieinamumo), psi­chosocialinius (nuostatų, negalės priėmimo), edukacinius ir socioeko­nominius barjerus.

Išskiriamos119 dvi aukštųjų mokyklų iniciatyvų rūšys: fi­zinės aplin­kos pritaikymas neįgaliesiems ir reikiamos paramos, paslaugų studen­tams, turintiems negalę, teikimas, kad jiems būtų užtikrintos lygios ga­limybės studijuoti. Belgijoje120 suburta aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems politikos formavimo grupė, identifi­kavo du neįgaliųjų dalyvavimo studijose lygmenis. Vienas lygmuo yra paties neįgaliojo individualus prisitaikymas, kitas lygmuo – institucinė adaptacija, nu­mananti aukštosios mokyklos tarnybų pasirengimą tinkamai priimti neįgaliuosius.

2.3.1. Ne­įga­li­ų stu­de­ntų a­kty­vu­mo a­u­kštosi­ose­ moky­klose­ ska­ti­ni­ma­s

U. O’Connor ir A. Robson121, konstatuoja, kad kol kas aukštųjų mokyklų studentai, turintys negalę, iš dalies priklauso tik nuo studijų institucijos administracijos darbuotojų ir dėstytojų geranoriškumo ar

116 OECD (Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disa­bility in Higher Education. OECD Publications, Paris.117 Ebersold, S. (2004). GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interakty­vus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/gu­ni1_en.htm#2>.118 GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm#1>.119 Ten pat.120 L’accueil et l’accompagnement des étudiants porteurs d’un handicap dans l’en­seignement supérieur et universitaire. Rapport du groupe de travai­l – ensei­gnement supéri­eur et uni­versi­tai­re. Avril 1996.121 O’Connor, U., Robson A. (1999). Accession or Exclusion? University and the Di­sabled Student: A Case Study of Policy and Practice. Hi­gher Educ­ati­on Quarterly, 53, (1), 88–103.

�2 ��

palankaus požiūrio. Tačiau, pasak A. Hurst122, aukštosios mokyklos politika neįgaliųjų atžvilgiu negali būti palikta specialistams, kurie „žino geriausiai“. Politika turi būtį grįsta ir pačių studentų, turinčių negalę, į(si)traukimu ir aktyviu dalyvavimu. Tai geriausiai būtų gali­ma iliustruoti žymia, judėjimo už neįgaliųjų teises, fraze – „nieko apie neįgaliuosius, be pačių neįgaliųjų“. S. Corlett ir D. Cooper123 teigimu, reikia sudaryti sąlygas neįgaliesiems kalbėti, išsakyti savo poreikius ir įsitraukti į jiems patiems sukurtas struktūras ir veiklas. Be to, stu­dentai, turintys negalių, gali tapti paramos programų konsultantais ir dalyviais planuojant ir įgyvendinant šias programas124.

Turi būti stiprinamas neįgalių studentų siekis stoti į aukštąsias mokyklas ir jų a­kty­vus da­ly­va­vima­s studijų procese, a­ka­deminės bendruomenės gy­venime, ka­rjeros pla­na­vime. Būtina kuo labiau įtraukti neįgaliuosius į akademinę veiklą, į kuo įvairesnes studentų organizacijas, judėjimus, studentų lyderystės gebėjimų ugdymo pro­gramas, sprendimų priėmimo grupes, universiteto struktūras. Svarbu paremti neįgalių studentų iniciatyvas, padėti jiems kurti savo interesų atstovavimo grupes125.

Taigi iškyla neįgaliųjų savitarpio pagalbos grupių ar panašių neįga­liųjų susivienijimų, organizacijų aukštosiose mokyklose svarba. Šios grupės galėtų atlikti ne tik neįgaliųjų savitarpio paramos funkciją, bet ir atstovauti jų interesams bei išreikšti tuos interesus kitiems studijų aukštojoje mokykloje dalyviams (administracijai, dėstytojams ir kt.). Tokios savipagalbos grupės galėtų įsilieti į aukštųjų mokyklų studentų atstovybių veiklą. Specialiųjų poreikių studentai, susivieniję su studen­tais, neturinčiais negalių, galėtų jau institucionalizuota forma išreikšti savo interesus ir atstovauti. Be to, studentų atstovybėse veikiančios neįgaliųjų savipagalbos grupės galėtų teikti pagalbą kitiems studen­tams, turintiems negalių, bet nepriklausantiems jokiai grupei. Žinoma, toks neįgaliųjų savipagalbos grupių veiklos ir interesų atstovavimo

122 Hurst, A. (1993). Steps towards Graduati­on. Hants, Avebury.123 Corlett, S., Cooper D. (1992). Students wi­th Di­sabi­li­ti­es i­n Hi­gher Educ­ati­on. Lon-don, SKILL.124 Australi­an Nati­onal Board of Employment, Educ­ati­on and Trai­ni­ng Equi­ty Wor­ki­ng Party, 1999125 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�� ��

būdas nėra vienintelis, galbūt jos galėtų veikti kaip savarankiškos aukštųjų mokyklų organizacijos126.

Kol kas Lietuvoje studentai, turintys negalių ar specialiųjų po­reikių, grupiniu būdu savo interesų nėra pakankamai aktualizavę ir išreiškę. Galima daryti prielaidą, kad taip atsitinka dėl nepakankamos kompetencijos atstovauti savo interesams, didelio užimtumo studijų metu,. papildomų laiko sąnaudų dėl negalės, aplinkos neprieinamu­mo,.vartotojiško, pasyvaus „neįgaliojo“ vaidmens perėmimo bei.dėl nepakankamos motyvacijos, prasmės neįžvelgimo ir pan. dalykų127. Aktyvinant neįgaliuosius atstovauti savo interesams ir poreikiams būtina atsižvelgti į išvardintus veiksnius. Aktyvumą siūlytina skatinti įtraukiant studentus, turinčius negalę, į lyderystės, pilietiškumo, savęs atstovavimo ir pan. mokymų programas. Taip padeda įgyti reikiamų kompetencijų.

Remiantis Lietuvos studentų sąjungos duomenimis, Lietuvos uni­versitetuose vienos ar kartu su kitomis struktūromis neįgaliųjų reikalus kuruoja keturios Studentų atstovybės (SA) (iš 16). Išskirtinos Vilniaus ir Šiaulių universitetų SA, kurios tikslingai atstovauja neįgaliesiems, t. y. vykdo projektus ar yra įsteigusios tam skirtas struktūras128.

Detaliau aprašysime Šiaulių universiteto studentų, turinčių negalę, iniciatyva 2002 metais Studentų atstovybėje įsteigtos Tarnybos neįga­liųjų reikalams (ŠUSATNR) veiklą. Iš pradžių šis padalinys veikė kaip Šiaulių universiteto Studentų atstovybės Darbo grupė neįgaliųjų reika­lams 2004 metais ji įgijo atstovybės struktūrinio padalinio statusą ir buvo pavadinta Tarnyba neįgaliųjų reikalams129.

ŠUSA TNR vykdo veiklą šiose srityse130:1. Informacijos teikimas: (tinklalapis – w­w­w­.tnr.susa.lt – informa­

cija apie Šiaulių universiteto teisines nuostatas, aplinkos pritai­126 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.127 Daugėla, M. (2006). Studentų, turinčių negalę, dalyvavimas aukštųjų mokyklų gy­venime. ŠU Studentų atstovybės Tarnybos neįgaliųjų reikalams veikla. Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? Konferencijos pranešimų medžiaga. Lie­tuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU, 22–23.128 Ten pat.129 Ten pat.130 Ten pat.

�� ��

kymo būklę, negalę ir kitas šios srities naujienas; pateikiamas nuorodų katalogas; informaciniai leidiniai (neįgaliesiems, norin­tiems studijuoti Šiaulių universitete; dėstytojams dirbantiems su neįgaliaisiais); vykdomos tiesioginės pirmakursiai konsul­tuojami ir informuojami studijų bei socialiniais klausimais).

2. Švietimas: renginiai skatinantys teigiamą požiūrį į negalę („Vi­sada draugai“, neįgaliųjų teatro trupės pasirodymai).

3. Susitikimai su universiteto vadovais ir administracijos atsto­vais: rektoriumi, fakultetų dekanais.

4. Teisinių aktų rengimas: palankios neįgaliesiems Šiaulių univer­siteto Bendrabučių nuostatų pataisos.

5. Tarpininkavimas – sprendžiant problemas, iškilusias tarp neįga­lių studentų ir dėstytojų, administracijos.

Studentų, turinčių negalę, aktyvumo, dalyvavimo ir įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesus skatinimas turi būti institucionalizuo­tas, tai yra aukštosiose mokyklose turi būti sukurtos ofi­cialios, nuola­tinė struktūros (tarybos, komisijos ar komitetai), kuriuose neįgalieji galėtų išsakyti savo interesus bei poreikius ir jiems131 atstovauti.

2.3.2. Stu­di­jų da­ly­vi­ų i­nte­re­sų de­ri­ni­mo gru­pės

Šiuolaikinėje (postmodernioje) visuomenėje, kurioje kaip vertybė pripažįstama socialinė įvairovė, teisingumas aukštosiose mokyklose ga­li būti įgyvendinamas, kooperatyviai derinant studijų dalyvių (studentų, turinčių negalę ir be jos, administracijos, dėstytojų ir kt.) interesus132.

Ebersold133 plėtoja mintį, kad individų dalyvavimo galimybės pri­klauso nuo to, koks bus tarpusavio supratimas, kuris leis individui būti 131 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.132 Daugėla, M. (2006). Studentų, turinčių negalę, dalyvavimas aukštųjų mokyklų gy­venime. ŠU Studentų atstovybės Tarnybos neįgaliųjų reikalams veikla. Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? Konferencijos pranešimų medžiaga. Lie­tuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU, 22–23.133 Ebersold, S. (2004 a). The Affi­liation Effect of Participation into Community: Con­ceptual and Methodological Aspects of a Participative Research. Analysi­ng li­vi­ng c­on­di­ti­ons. In Trossebo, J. (ed). Stockholm: Studentlitteratur.

�� ��

priimtam ir įtrauktam į bendruomenę. Galimybės būti priimtam ben­druomenėje priklauso nuo įstaigoje esančių kooperacijos taisyklių. To­kios taisyklės sukuriamos derybų proceso metu. Jos paremtos dalyvių subjektyvumu. Derybų metu susikurtos taisyklės, anot Ebersold, leidžia koordinuoti skirtingų lygių įsipareigojimus, poreikių ir lūkesčių įvai­rovę. Taisyklės susieja dalyvius į bendrą veiklos logiką, leidžia geriau kooperuotis įvairioms užduotims įgyvendinti. Jos taip pat leidžia dalin­tis resursais ir paskatinti individualiai dalyvauti kolektyviniame plane.

Pasak tyrėjų134, Lietuvos aukštosiose mokyklose tai būtų ga­lima­ pa­da­ry­ti sukuria­nt nuola­tines ir ofi­cia­lia­s interesų derinimo gru­pe­s­.(neįgaliųjų reikalų ar lygių galimybių tarybas, komisijas, komite­tus). Jas turėtų sudaryti studijų dalyviai (neįgaliųjų atstovai, prorekto­riai, studijų skyrių vadovai, dėstytojai, studentai ir kiti suinteresuoti aukštosios mokyklos bendruomenės nariai). Šioje struktūroje kaip so­cialiniai partneriai galėtų būti atstovaujamos žmonių, turinčių negalę, nevyriausybinės organizacijos. Tokia grupė privalėtų įgyti ofi­cialų sta­tusą, įtvirtintą aukštosios mokyklos statute.

Ofi­ciali nuolatinė struktūra aukštosiose mokyklose leis išeiti iš idėjų stokos būklės (nežinojimo, kaip toliau plėtoti studijų prieina­mumą neįgaliesiems) į kooperacijos lygmenį, struktūras ir procedūras. Tokioje interesų derinimo grupėje neįgalūs studentai turėtų galimybę aktualizuoti, išreikšti savo poreikius ir interesus, kartu su administra­cija imtis konkrečių veiksmų juos realizuoti. Grupė taip pat atvertų galimybes inicijuoti ir vykdyti struktūrinius kooperuotus projektus neįgaliesiems ir padėtų plėtoti neįgaliųjų studijoms palankią aukšto­sios mokyklos politiką135.

2.3.3. Au­kštosi­os moky­klos poli­ti­ka­ ne­įga­li­ųjų a­tžvi­lgi­u­

Neįgaliųjų situacija labai priklauso nuo pačios studijų institucijos, nuo to, kaip ji savo viduje užtikrina lygias galimybes136. Pastebėta, 134 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.135 Ten pat.136 Ebersold, S. (2004). GUNI (angl. Global university netw­ork for innovation) [in­

�� ��

kad daug kliūčių neįgaliesiems kyla dėl to, kad aukštoji mokykla ne­turi politikos neįgaliųjų atžvilgiu. Teigiama, kad kai aukštoji mokyk­la neturi aiškios lygių galimybių užtikrinimo neįgaliems studentams strategijos, kai nėra apibrėžta, kaip jos bus įgyvendintos, neįgaliųjų stojimas ir dalyvavimas aukštojoje mokykloje bei parama jiems bus problemiški. Aukštosiose mokyklose, kurios neturi tokių politinių tikslų, atsakomybė dėl studentų krenta ant vieno ar kelių asmenų arba apskritai ant visos aukštosios mokyklos, o parama studentams, turin­tiems negalę, gerokai mažesnė137.

T. Tinklin ir J. Hall138 teigia, kad galima ne tik nustatyti ir pašalin­ti kliūtis neįgaliesiems, tačiau ir ieškoti būdų, kad studentai, turintys negalę, taptų studentų skirtybių ir įvairovės universitete išraiška. Ško­tijos patirtis rodo, kad nepakanka vien tik „gerinti aukštojo mokslo prieinamumą <…> ilgalaikė strategija reikalauja užtikrinti dėmesį ir išteklius įtvirtinant aukštojo mokslo įstaigos politiką ir procedūras, nu­matančias neįgalių studentų dalyvavimą visose įstaigos veiklose“ 139.

Lietuvoje atlikto studentų, turinčių negalę, situacijos mokslinio ty­rimo autoriai140 rekomenduoja, kad a­ukštosios moky­klos plėtros stra­­te­g­ijoje­ turi būti numatytas lygių galimybių ir studijų prieinamumo neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms socialinėms grupėms priorite­tas. Toks lygių galimybių ir studijų prieinamumo strateginis tikslas turi tapti aukštosios mokyklos politikos dalimi. Pabrėžiama kad palankios neįgaliesiems ir kitoms socialinėms grupėms politikos formavimas ir taikymas aukštojoje mokykloje gali tapti stipria prielaida aukštajai mo­kyklai aktyvinti neįgalius studentus, humanizuoti ir individualizuoti studijų procesą, diegti besimokančios, atviros, lanksčios ir demokra­tiškos organizacijos principus.

teraktyvus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.137 Ten pat.138 Tinklin, T., Hall, J. (1999). Getting round obstacles: disabled students’ experiences in higher education in Scotland. Studi­es i­n Hi­gher Educ­ati­on, 24 (2), 183–194.139 Tinklin, T., Hall, J. (1999). Getting round obstacles: disabled students’ experiences in higher education in Scotland. Studi­es i­n Hi­gher Educ­ati­on, 24 (2), 183–194.140 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�� ��

Studijų institucijose turėtų būti sukurtas teisinis aktas, numatantis neįgaliųjų į(si)traukimo į aukštąją mokyklą ir lygių galimybių politi­kos įgyvendinimo strategiją, apibrėžiantis institucijos atsakomybes ir įsipareigojimus, uždavinius ir priemones. Reikalingas ne tik stra­teginis teisinis aktas nusakantis studentų, turinčių negalę, integraciją aukštojoje mokykloje, bet būtinas ir teisinis reglamentas, numatantis aiškias pa­ra­mos ir pa­sla­ugų teikimo sąly­ga­s ir tva­rką.

Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos akademija141 viešai pri­siėmė tokius įsipareigojimus ir ragina tai padaryti kitas aukštąsias mo­kyklas:

• atlikti akademijos pastatų, teritorijų prieinamumo neįgaliesiems analizę ir pašalinti kliūtis;

• surinkti ir skelbti Europos Sąjungos (ratifi­kuotus Lenkijoje) ir Lenkijos teisės aktus, skirtus neįgaliesiems;

• išnagrinėti galimybes, kur ir kokios negalės žmonės gali studi­juoti;

• parengti teisinę bazę, apibrėžiančią neįgaliojo statusą mokyklo­je ir paramos šaltinius bei priemones;

• studentų miestelio bendrabučiuose įrengti neįgaliems žmonėms pritaikytus kambarius ir buitines patalpas;

• atlikti neįgalių studentų gyvenimo sąlygų ir visuomeninio akty­vumo socialinius tyrimus;

• užmegzti tiesioginius ryšius su neįgalių moksleivių specializuo­tomis vidurinėmis mokyklomis;

• išnagrinėti šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų sukauptą darbo su neįgaliaisiais patirtį.

Dokumente minimi dar ir daugelis kitų įsipareigojimų. Akademijos įsipareigojimus gali realizuoti bet kuri kita mokykla. Čia svarbiausia pati nuostata – prisiimti šią pareigą ir palaipsniui įgyvendinti iniciatyvas142.

141 Valiulis A., V. (2001)..Techniškųjų universitetų atsakas neįgaliųjų iššūkiams. Moks­las i­r tec­hni­ka, Nr. 11, 26–27142 Valiulis A., V. (2001)..Techniškųjų universitetų atsakas neįgaliųjų iššūkiams. Moks­las i­r tec­hni­ka, Nr. 11, 26–27.

�� ��

2.3.4. Stu­de­ntų, tu­ri­nči­ų ne­ga­lę, re­gi­stra­ci­ja­

Dar vienas svarbus klausimas yra duomenų apie neįgalius studen­tus rinkimas. Tai reikalinga siekiant numatyti reikiamos pagalbos po­reikį ir rūšis.

Lietuvoje vienos aukštosios mokyklos fi­ksuoja negalės pobūdį, dar­bingumo lygius (procentus), dar kitos – ligas ar sutrikimus. Kai kur duomenys pateikiami labai netiksliai ir neaiškiai, pavyzdžiui, negalė nuo vaikystės priskiriama prie kitų negalių, tačiau šis įrašas nėra nau­dingas, nes jis težymi neįgalumo atsiradimo laiką ir nenurodo negalės pobūdžio143.

Ruškus, Daugėla, Žukauskas ir kt.144 taip pat nurodo, kad būtina išspręsti neįgalių studentų registravimo klausimą ir s­ukurti.n­a­cion­a­­linę studijuoja­nčių neįga­liųjų duomenų ba­zę. Tokia duomenų bazė leistų geriau tenkinti studijuojančių neįgaliųjų poreikius. Manoma, kad perspektyviausia būtų išplėsti Lietuvos aukštųjų mokyklos asocia­cijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) stojimo metu naudojamą anketą. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje aukštosios mo­kyklos jau nuo 1993 metų turi bendrą priėmimo formą, kurioje fi­ksuo­jama būsimų studentų negalė145.

LAMA BPO stojimo anketoje turėtų būti klausimas apie darbingu­mo lygį (nedarbingas, vidutiniškai darbingas ir darbingas) ar jo procen­tinę išraišką ir apie negalės tipą (judėjimo, regos, klausos, psichikos, somatinė, mokymosi ir kt.)146.

Tikėtina147, kad 2006 metais pradėta įgyvendinti „Finansinės pa­galbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosio­143 Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? (2006) . Konferencijos pranešimų medžiaga. Lietuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU.144 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.145 Aune, B. P. (1993). Report on an International Conference on Disability in Higher Education. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­li­ty, Volume 10, No. 2.146 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.147 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�0 �1

se mokyklose, tvarka“ padės žengti pirmuosius žingsnius renkant ir vienijant Lietuvos mastu informaciją apie negalę turinčius studentus. Tvarka numato, kad studentai, turintys sunkų arba vidutinį neįgalumo lygį arba 45. procentų ar mažesnį darbingumo lygį, gaus fi­nansines išmokas specialiesiems poreikiams tenkinti ir mokesčiams už studijas iš dalies kompensuoti. Šią fi­nansinę paramą administruoja aukštosios mokyklos, kurios privalo rinkti prašymus, ir duomenis apie studentus, turinčius negalę.

Kol nacionaliniu lygiu neišspręstas studentų, turinčių negalę, regist­ravimo klausimas ir nėra­ sukurta­ bendra­ studijuoja­nčių neįga­liųjų duomenų ba­zė, fi­ksuojant studentų neįgalumą aukštosiose mokyklo­se būtina suvienodinti renkamus duomenis. Labai svarbu, kad būtų registruojamas ne tik darbingumo lygis (tai numato fi­nansinės para­mos neįgaliems studentams tvarka), būtina informacija ir apie negalės pobūdį.

Renkant duomenis apie studentų neįgalumą svarbu nepamiršti dviejų principų: informacijos teikimo savanoriškumo ir konfi­dencia­lumo užtikrinimo. Teigiama148, kad studentui turi likti teisė pačiam nuspręsti deklaruoti ar ne savo darbingumo lygį ir negalės tipą. De­klaravimas suteiktų galimybę studentams, turintiems negalę, gauti valstybės paramą. Taip pat labai svarbus konfi­dencialumo principas – duomenys apie studentų negalę negali būti platinami be studento su­tikimo. Juos būtų galima naudoti tik paramos ar paslaugų teikimo ar poreikio prognozavimo sumetimais, tačiau būtina užtikrinti, kad tokie duomenys nepatektų tretiesiems asmenims. Dalis neįgaliųjų apskritai nenori, kad apie jų neįgalumą kas nors žinotų, be to, tai yra privatūs asmens duomenys.

148 Ten pat.

�0 �1

2.3.5. Ne­įga­li­ųjų re­i­ka­lų koordi­na­vi­ma­s i­r a­dmi­ni­stra­ci­nės pa­ga­lbos orga­ni­z­a­vi­ma­s

Kaip teigia J. Meister149, neužtenka tik gerinti išorines sąlygas neįgaliesiems. Būtina, kad aukštojoje mokykloje būtų profesionalaus personalo, galinčio skatinti neįgalių studentų nepriklausomumą ir padėti studentams gauti viską, kas yra geriausia.

Aukštosiose mokyklose turi būti įkurta ofi­cialiai pripažinta struktūra, kuri galėtų greitai reaguoti į neįgaliųjų specialiuosius poreikius. Reikalingas aukštojoje mokykloje esančių tarnybų tinklas, galintis užtik­rinti sklandų neįgaliųjų įtraukimą į studijas, pedagoginę, akademinę pa­galbą ir profesinės karjeros planavimą. Tik esant tarnybų ir paslaugų ko­ordinavimui tikėtinas individualus ir asmeniškas dėmesys neįgaliesiems. Specialios, neįgaliųjų studijoms tinkamai realizuoti skirtos institucinės struktūros vaidmuo yra ir pagalba neįgaliajam, ir tarpininkavimas tarp aukštosios mokyklos tarnybų ir padalinių. Vadinasi, tokia institucinė struktūra nėra nauja struktūra aukštojoje mokykloje, bet veikia tinklo pagrindu stiprindama visų institucijos dalių kompetencijas150.

Todėl Lietuvos aukštosiose mokyklose labai perspektyvu ir nau­dinga įdiegti ly­gių ga­limy­bių a­r neįga­liųjų koordina­toria­us pa­rei­gy­bę. Universitetuose ir kolegijose reikalingas atsakingas asmuo, kuris galėtų konsultuoti studentus, turinčius negalę, studijų proceso, galimos paramos, paslaugų ir kt. probleminiais klausimais, infor­muotų apie probleminių situacijų sprendimus, teiktų neįgaliųjų studi­joms reikalingą informaciją. Koordinatoriaus pareigos ir misija būtų kurti neįgaliems studentams reikalingos paramos ir paslaugų resursų centrą: kaupti ir valdyti informaciją apie aukštojoje mokykloje ir jos aplinkoje esančius resursus ir padėti neįgaliems studentams aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti akademiniame gyvenime151. 149 Meister, J. J. (1998). Study Conditions and Behavioral Patterns of Students w­ith Disabilities in German Universities. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sa­bi­li­ty. 13 (2), 37–50.150 L’accueil et l’accompagnement des étudiants porteurs d’un handicap dans l’en­seignement supérieur et universitaire. Rapport du groupe de travai­l – ensei­gnement supéri­eur et uni­versi­tai­re. Avril 1996.151 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�2 ��

Pasak A. Johnson152, tokie koordinatoriai (patarėjai) gali suvaidin­ti esminį vaidmenį padedant tenkinti unikalius studentų poreikius ir plėtoti psichologinio atsparumą, įsivertinti ir ginti savo teises. Tik taip galima įveikti jų etiketizavimą, diskriminavimą, stigmatizavimą ir plėtoti studentų bei jaunų specialistų tapatumą.

Pastebima153 kad, viena vertus, neįgaliųjų reikalų koordinatorius yra labai svarbus asmuo, galintis išjudinti neįgaliųjų studijų plėtrą konkrečioje aukštojoje mokykloje. Jis galėtų atstovauti specialiųjų po­reikių studentų interesams, būti tarpininku tarp aukštosios mokyklos administracijos, dėstytojų, studentų ir neįgaliųjų, įgyvendinti ir koor­dinuoti studijų plėtrą. Kita vertus, čia slypi keli svarbūs dalykai, į ku­riuos derėtų atsižvelgti koordinuojant neįgaliųjų reikalus.

Pirma, gali kilti aukštosios mokyklos koordinatoriaus veiksnumo problema. Remiantis OECD154, užsienio šalių patirtis rodo, kad net ir esant tokiems koordinatoriams aukštosiose mokyklose, ne visada pa­vyksta efektyviai suteikti pagalbą neįgaliems studentams ar užtikrinti tokios pagalbos teikimo plėtotę. Taip atsitinka todėl, kad neretai neįga­liųjų reikalų koordinatoriams stinga įgaliojimų, jie yra aukštosios mo­kyklos valdžios hierarchijos apačioje. Koordinatoriams trūksta galių užtikrinti pagalbą ir įgyvendinti institucinius pokyčius. Tos pačios organizacijos teigimu, kartais atsitinka ir taip, kad neįgaliųjų reikalų koordinatoriams jų pareigos būna nepagrindinės (pvz., tik dalis etato), todėl jie negali tam skirti pakankamai laiko.

Antra, remiantis S. Ebersold ir J. Detraux155, pastačius neįgalųjį į pagalbos centrą, padarius jį studijų aukštojoje mokykloje metu teikia­152 Johnson, A. L. (2006). Students w­ith Disabilities in Postsecondary Education: Bar­riers to Success and Implications for Professional. VISTAS [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://counselingoutfi­tters.com/Johnson.htm>.153 Ten pat.154 OECD (angl. Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.155 Ebersold, S. (2003). Inclusion and mainstream education: an equal cooperation sys­tem. European Journal of Spec­i­al Needs Educ­ati­on, Vol. 18, No. 1, 89–107; Ebersold, S. (2004). The Affi­liation Effect of Participation into Community: Conceptual and Methodological Aspects of a Participative Research. In Trossebo, J. (eds). Analysi­ng li­vi­ng c­ondi­ti­ons. Studentlitteratur.; Ebersold, S., Detraux J. J. Soc­i­al parti­c­i­pati­on and strategi­es to support di­sabled persons: whi­c­h i­ndi­c­ators for c­oherenc­e, whi­c­h models for development of c­ompetenc­i­es? Research project. Rankrašti­s; Detraux, J. J. (2003). Praneši­mas tėvams api­e vai­ko negali­ą: vei­ksni­ai­, sti­pri­nantys tėvų psi­c­holo­gi­nį atsparumą i­r vi­di­nės darnos atsi­radi­mą. Paskai­tos konspektas (rankrašti­s).

�2 ��

mos paramos ašimi, iškyla neįgaliųjų pasyvumo pavojus. Neįgalieji gali nustoti stengtis siekti savarankiškai spręsti savo problemas. Iš tikrųjų neįgalieji turėtų būti ne jiems teikiamos pagalbos tikslas ir cen­tras, o pagalbos partneriai. Tai nereiškia, kad neįgalusis paliekamas vienas spręsti savo problemų ar kad už jį sprendžia specialistai. Neįga­lusis yra įtraukiamas į savo problemų sprendimą kaip lygiavertis part­neris kartu su specialistais, neįgaliųjų reikalų koordinatorium ir kitais atsakingais asmenimis). Taip neįgalusis nelieka pasyvus pagalbos var­totojas, turintis tik teises į paramą. Jis turi ir pareigų.

Lietuvos studentų sąjungos156 duomenimis, trijose (iš šešiolikos) universitetinių aukštųjų mokyklų yra paskirti atsakingi asmenys, ku­ruojantys studentų, turinčių negalę, reikalus. Tai Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai bei Lietuvos kūno kultūros akademija. Dar dvie­juose universitetuose šiais reikalais rūpinasi specialios struktūros. Vil­niaus Gedimino technikos universitete specialiai sudaryta neįgaliųjų integracijos komisija, o Šiaulių universitete yra Studentų atstovybės Tarnyba neįgaliųjų reikalams. Keturi universitetai studentų, turinčių negalę reikalų kuravimą priskiria tik dekanatams. Šešiuose universite­tuose studentus, turinčių negalę, kuruoja net 2–3 struktūros. Penkiuose universitetuose nėra atsakingų už neįgaliųjų reikalus asmenų ar padali­nių. Lietuvos kolegijose studentais, turinčiais negalę, dažniausiai rūpi­nasi fakultetai, studijų skyriai, o atskirų padalinių ar kuratorių nėra157. Tiesa, Šiaulių kolegijoje įkurto Neįgaliųjų karjeros centro darbuotojai koordinuoja ne tik studentų, turinčių negalę, karjeros planavimą, bet ir studijų metu iškylančius reikalus.

Galima įžvelgti, kad supratimas apie neįgaliųjų reikalų koordina­vimą ir kuravimą aukštosiose mokyklose vis dar yra nepakankamas. Pavyzdžiui, dekanatai ir taip rūpinasi visų studentų reikalais, užtikrina studijų sąlygas ir kokybę, todėl pažymėjimas, kad neįgaliųjų reikalus kuruoja fakultetai gali rodyti, kad tai daroma nepakankamai kompe­tentingai. Aukštosiose mokyklose beveik nepakanka arba ir visai nėra asmenų, kurie galėtų patarti neįgaliesiems ir žinotų, kaip tai daryti. Todėl būtina rūpintis, kad aukštosiose mokyklose atsirastų neįgaliųjų reikalų koordinatorių pareigybės158.156 Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? (2006). Konferencijos pra­nešimų medžiaga. Lietuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU.157 Ten pat.158 Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? (2006). Konferencijos pra­

�� ��

2006 metais Lietuvos studentų sąjungos neįgaliųjų integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė atliko „Neįgali­ų studentų konsultavi­mo c­entro (NSKC) ir jo diegimo galimybių“ studiją, kurios metu buvo apklausti studentai, turintys negalę, ir ekspertai, kuriems yra tekę susi­durti su neįgaliųjų studijų reikalais. Respondetų nuomone, tokie cen­trai aukštosiose mokyklose yra reikalingi. Juose galėtų būti teikiamos šios paslaugos159:

• moksleiviai, turintys negalę, informuojami apie aukštosios mo­kyklos prieinamumą, studijas ir laisvalaikio leidimo galimybes;

• parengiama prieinama medžiaga studijoms;• tarpininkaujama tarp neįgalaus studento ir aukštosios mokyklos

administracijos;• informacija apie studijų institucijos prieinamumą, teikiamas

paslaugas pateikiama neįgaliesiems pritaikytoje interneto sve­tainėje;

• ieškomi ir rengiami savanoriai dirbti studentų, turinčių negalę padėjėjais, organizuojamos gestų kalbos vertėjų paslaugos;

• mokomi ir konsultuojami praktikos vadovai, dėstytojai ir aukšto­sios mokyklos administracijos darbuotojai.

Apklaustieji rekomenduoja NSKC įkurti kaip aukštosios mokyklos padalinį. Manoma, kad jo įkūrimu turėtų rūpintis studijų institucijos ir LR Švietimo ir mokslo ministerija bei neįgaliųjų nevyriausybinės or­ganizacijos. Respondentų nuomone, tokiame centre turėtų dirbti socia­linis darbuototojas ar socialinis pedagogas (neįgaliųjų reikalų koordi­natorius), savanoriai, gestų kalbos vertėjas, psichologas, vadybininkas ir organizatorius160.

Lietuva yra ribotų išteklių šalis, todėl iš pradžių galbūt reikėtų diegti ne visiškai naują struktūrą ar neįgalių studentų reikalų tar­nybą, centrą. Belgijos ekspertai161 pataria, kad būtina įkurti ofi­cialiai pripažintą struktūrą aukštojoje mokykloje, tačiau tai galėtų būti jau esančių tarnybų tinklas, kuris stiprintų visų institucijos dalių kom­

nešimų medžiaga. Lietuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU.159 Ten pat.160 Ten pat.161 L’accueil et l’accompagnement des étudiants porteurs d’un handicap dans l’en­seignement supérieur et universitaire. Rapport du groupe de travai­l – ensei­gnement supéri­eur et uni­versi­tai­re. Avril 1996.

�� ��

petencijas. Toks tinklas galėtų padėti institucijai greitai ir lanksčiai reaguoti į neįgaliųjų specialiuosius poreikius. Šią studijų instituci­jos veiklą kuruotų studentų, turinčių negalę, reikalų koordinatorius. Planuojant ir organizuojant pagalbą svarbu išnaudoti ir išorinius (ne aukštosios mokyklos) resursus – vietinių savivaldybių socialinių pa­slaugų centrų, neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų teikiamas įvai­rias paslaugas (pavyzdžiui, žmonių, turinčių judėjimo negalę, pavėžėji­mas į aukštąsias mokyklas specialiu transportu).

Neįgaliųjų reikalų ar lygių galimybių koordinatoriumi galėtų būti aukštosios mokyklos darbuotojas, gerai išmanantis neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų socialinių grupių aktualijas, arba neįgaliųjų ar kitos pažeidžiamos socialinės grupės atstovas. Tai priklauso nuo konkrečios aukštosios mokyklos organizacinės kultūros ir situacijos162.

2.3.6. Au­kštųjų moky­klų pa­sla­u­gų i­r pa­ra­mos ne­įga­li­e­si­e­ms įva­i­rovė

Pateiksime keletą gerosios praktikos pavyzdžių iš užsienio aukštųjų mokyklų veiklos, kuria siekiama įgyvendinti lygias studijų galimybes neįgaliesiems.

Didžioje Britanijoje dauguma studijų institucijų paramą ir paslau­gas neįgaliems studentams pradėjo teikti nuo 1991 metų163. Štai Cen­trinio Lankašyro universitete (angl. Uni­versi­ty of Central Lanc­ashi­re) yra neįgaliesiems skirtų paslaugų tarnyba, kuri teikia pagalbą pritai­kant atsiskaitymus, padeda rasti padėjėjus, skiria pritaikytą bendrabutį, nuomoja techninę įrangą, rūpinasi pašalpomis. Be to, yra bibliotekos padalinys su neįgaliems studentams pritaikyta įranga164.

162 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.163 OECD (angl. Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.164 Aune, B. P. (1993). Report on an International Conference on Disability in Higher Education. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­li­ty, Volume 10, No. 2.

�� ��

Kaip unikalus pavyzdys Belgijoje pristatomas165 Katalikiškasis Liu­veno universitetas. Jame laikomasi interaktyvios paramos neįgaliems studentams idėjos. Remiantis šia idėja integracija nereiškia vien tik asmens prisitaikymo prie esamos sistemos. Studijas prieinamas turi daryti asmenys, turintys ir neturintys negalės. Katalikiškajame Liuve­no universitete jau keletą dešimtmečių veikia tarpdisciplininė darbo grupė, kurią sudaro psichologas, trys apgyvendinimo tarnybos dar­buotojai, inžinierius ir sporto specialistas. Ši darbo grupė organizuoja neįgalių studentų savitarpio pagalbos grupes pagal jų negalės tipus (judėjimo, regos ar pan.). 12–15 studentų, neturinčių negalės, gyvena su neįgaliuoju pritaikytame būste ir slenkančiu grafi­ku jam teikia asme­ninės pagalbos paslaugas, t. y. atlieka padėjėjų funkciją. Studentams, turintiems regos negalę, teikiamos specialios techninės priemonės, tik prasidėjus tam tikro dalyko paskaitoms, surengiamas susitikimas su dėstytoju. Studentams, turintiems klausos negalę, teikiama labai mažai paslaugų. Liuveno Katalikiškajame universitete pastebėta, kad gestų kalba nėra pakankamai efektyvi komunikacijos forma paskaito­se. Kartais vartojama modifi­kuota gestų kalbos versija166.

Kanadoje Ontarijo provincijoje esantis Albertos universitetas Ed­montone turi specialių paslaugų ir paramos neįgaliesiems tarnybą (angl. Spec­i­ali­z­ed Support and Di­sabi­li­ty Servi­c­es). Čia atliekamas individualių studentų, turinčių negalę, poreikių įvertinimas, sudaro­mas jų tenkinimo planas, teikiamos konsultacijos ir patarimai, tarpinin­kaujama tarp neįgaliojo ir administracijos. Aprūpinama specialiomis techninėmis priemonėmis, organizuojamos ir teikiamos gestų kalbos vertėjų, konspektuotojų paslaugos. Albertos universiteto Edmontone Specialių paslaugų ir paramos neįgaliesiems tarnyba rengia studijų medžiagą alternatyviais formatais (elektroniniu, Brailio raštu, padidin­tu šriftu). Ši tarnyba padeda pritaikant atsiskaitymų, egzaminų užduo­tis, vykdo studentų, turinčių mokymosi negalių, ir aklųjų bei silpnare­gių ir kitas paramos programas167.165 Ten pat.166 Aune, B. P. (1993). Report on an International Conference on Disability in Higher Education. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­li­ty, Volume 10, No. 2.167 University of Alberta in Edmonton, University Student Services, Specialized Sup­port and Disability Services. Servi­c­es at first glanc­e [interaktyvus]. Prieiga per inter­netą: <http://w­w­w­.uofaw­eb.ualberta.ca/SSDS//pdfs/servicesataglance.pdf>.

�� ��

Ohajo universitetas Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdo vieną didžiausių JAV studentų, turinčių negalę, paramos programų. Tarnyba šiems reikalams buvo įsteigta dar 1974 metais. Paslaugos teikiamos asmenims, turintiems judėjimo, klausos, regos, kalbėjimo, mokymo­si bei somatinių negalių. Siūlomas platus paslaugų neįgaliems studen­tams spektras: konsultavimas prieš stojant į universitetą, paskaitų tvar­karaščio sudarymas, atsižvelgiant į neįgaliuosius, pavėžėjimas pritai­kytu transportu, mokymo proceso modifi­kavimas, specialiųjų poreikių įvertinimas, kuravimas, tutorystė, aprūpinimas specialia technika, kon­sultavimas karjeros klausimais, savipagalbos grupių organizavimas ir pan. Įgarsinama studijų literatūra, tam pasitelkiami savanoriai. Ohajo universiteto tarnyba neįgaliųjų reikalams taip pat teikia konsultacijas fakultetų ir kitiems administracijos darbuotojams, organizuoja jų mo­kymus negalės ir neįgaliųjų studijų temomis168.

Lietuvos studentų sąjungos 2006 metų duomenimis169, mūsų šalies universitetinėse aukštosiose mokyklose teikiamas toks paramos ir pa­slaugų studentams, turintiems negalę, spektras:

• fi­nansinė parama (atleidžiama nuo stojamosios įmokos, da­romos nuolaidos arba visiškai atleidžiama nuo mokesčio už mokslą ir bendrabutį, skiriamos socialinės stipendijos ir pašal­pos, atsižvelgiama į negalę skiriant paskolas) – septyniuose uni­versitetuose;

• akademinės paslaugos (derinamas paskaitų grafi­kas, perkeliama į neįgaliesiems prieinamas patalpas, pratęsiamas sesijų laikas, pritaikomos studijų programos) – dviejuose universitetuose;

• apgyvendinimo paslaugos (4 universitetų bendrabučiai pritaiky­ti studentams, turintiems judėjimo negalę);

• informacinių technologijų paslaugos (galimybė studijų modu­lius išklausyti nuotoliniu būdu, elektroninio pašto dėžute neįga­liesiems, speciali programinė įranga, kompiuterių darbo vietos neįgaliesiems) – dviejuose universitetuose;

• pavėžėjimo specialiu transportu paslaugos – viename universitete;• aplinkos pritaikymas – viename universitete;

168 Aune, B. P. (1993). Report on an International Conference on Disability in Higher Education. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­li­ty, Volume 10, No. 2.169 Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? (2006). Konferencijos pra­nešimų medžiaga. Lietuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU.

�� ��

• tarpininkavimas tarp neįgaliųjų ir dėstytojų ar administracijos – viename universitete;

• informacijos teikimas, informacinių leidinių leidimas – viena­me universitete;

• šviečiamųjų renginių apie negalę rengimas – viename universi­tete;

• rekreacijos, sporto paslaugos – viename universitete;• neįgaliųjų teatras – viename universitete.Penkių universitetų atstovai pažymėjo, kad jie neturi paslaugų,

skirtų neįgaliesiems (trijuose iš jų neįgaliųjų nėra). Dar vienas univer­sitetas atsakė, kad teikiamos tokios pačios paslaugos kaip ir kitiems studentams170.

Daugelis kolegijų sutinka padėti studentams, turintiems negalę, at­leidžia juos nuo mokesčių, skiria individualias studijų sąlygas, sutei­kia galimybę papildomai konsultuotis su dėstytojais internetu, sudaro lanksčius paskaitų tvarkaraščius, suteikia laisvą paskaitų lankomumą. Kolegijų studentai, pateikę negalę įrodančius dokumentus, yra atleidžia­mi nuo mokesčio už mokslą, gyvenimą bendrabutyje, jiems skiriamos vienkartinės pašalpos. Neuniversitetinėse aukštosios mokyklose yra iš dalies pritaikyta fi­zinė aplinka, o Vilniaus verslo ir teisės kolegija yra visiškai pritaikyta studentams, turintiems judėjimo negalę171.

Remiantis Lietuvos studentų sąjungos duomenimis172, universitetų ir kolegijų neįgaliesiems teikiamų paslaugų spektras yra pakankamai platus. Dažniausiai aukštosios mokyklos mini fi­nansinę paramą, todėl galima teigti, kad tai viena iš geriausiai išvystytų paramos formų. Tačiau studentams, turintiems negalę, tokios paslaugų ir teikiamos paramos įvairovės reikėtų kiekvienoje aukštojoje mokykloje. Kol kas visų išvardintų pagalbos tipų neteikia nei viena aukštoji mokykla. Todėl būtina plėtoti aukštųjų mokyklų administracijos ir dėstytojų dar­bo kompetencijas, supratimą apie neįgalumą bei organizuoti įvairios paramos, paslaugų teikimo studentams, turintiems negalę, sistemą.

Lanksti ir prisiderinanti prie studentų, turinčių negalę, parama ir paslaugos studijų institucijoje labai svarbios pačioje studijų pradžio­170 Ten pat.171 Ten pat.172 Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? (2006). Konferencijos pra­nešimų medžiaga. Lietuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU.

�� ��

je, kai studentams tenka prisitaikyti prie naujos aukštosios mokyklos aplinkos ir studijų sistemos. Remiantis neįgaliųjų nuomone173, iden­tifi­kuota, kad Lietuvoje a­ukštųjų moky­klų la­nkstumo, prisiderini­mo prie neįga­liojo ga­limy­bių ir lengva­tų būklė yra problemiška, neišspręsta. Studentų, turinčių specialiųjų poreikių, nuomone, šios veiksnių grupės pokyčiai nėra skubūs, tačiau vieni ar kiti sprendimai yra reikalingi ir svarbūs.

Sto­ji­mo­ i­r i­n­teg­ra­ci­jo­s į stu­di­ja­s la­i­ko­ta­rpi­u­ labiausiai reikėtų pri­taikyti stojamųjų egz­ami­nų užduotis, specialiesiems neįgaliųjų porei­kiams, mokyti orientuotis aukštosios mokyklos ir miesto aplinkoje bei kuruoti pi­rmo kurso neįgali­uosi­us. Tai galėtų daryti specialiai išmo­kyti savanoriai – kiti aukštosios mokyklos studentai, turintys ar netu­rintys negalę. Būtų reikalingi ir paruoši­ami­eji­ kursai­ neįgali­esi­ems, nori­nti­ems studi­juoti­174.

Rekomenduojama, kad žmonėms, turintiems negalių ir norintiems studijuoti aukštojoje mokykloje, būtų organizuojama pagalba ir para­ma dar prieš stojant į aukštąją mokyklą. Kaip viena iš tokių priemonių gali būti mokymai prieš stojimą, kurie apimtų tiek informaciją apie studijas ir galimą paramą bei paslaugas, tiek gyvenimo įgūdžių (atsto­vavimo savo interesams, lyderystės ir pan.) ugdymą, tiek ir papildomą pasirengimą studijų dalykams (pavyzdžiui, matematikai, fi­zikai, infor­matikai ir kt.). Manoma, kad tai gana svarbus resursas, kurios padėtų išvengti studijų nutraukimo, sėkmingai įsitvirtinti aukštojoje mokyklo­je ir užbaigti mokslus175.

Tokia iniciatyva buvo įgyvendinta Šiaulių universitete. 2006 metų kovo–liepos mėnesiais šioje aukštojoje mokykloje įvyko pirmieji to­kie parengiamieji kursai Lietuvoje. Mokymai buvo viena iš Šiaulių uni­

173 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.174 Ten pat.175 Hall, J., Tinklin T., (1998). Students First: The Experiences of Disabled Students in Higher Education: SCRE Research Report No. 85. The Sc­otti­sh Counc­i­l for Researc­h i­n Educ­ati­on [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.scre.ac.uk/resreport/rr85/index.html>. Scottish Executive, Transitions to Work Division. (1999). Implemen­ting Inclusiveness Realising Potential. Improvi­ng Transi­ti­on: Gui­danc­e and Support. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.scotland.gov.uk/library2/doc04/bere­09.htm>. Uni­versity of Bradford. (2001). Wi­deni­ng parti­c­i­pati­on. Strategy 2001–2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.brad.ac.uk/admin/conted/aw­p/w­p­strategy.pdf>.

�0 �1

versiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų (buvusio Specialiosios pedagogikos) fakulteto dekanės docentės Ingridos Baranauskienės va­dovaujamo projekto „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų tei­kimas taikant novatoriškas veiklas“ sudėtinių dalių. Projektas parem­tas pagal ES struktūrinių fondų Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo pro­gramavimo dokumento 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. Vykdant „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo taikant novatoriškas veiklas“ projektą buvo pareng­ta „Profesinio orientavimo, konsultavimo bei bendrųjų gebėjimų ug­dymo programos neįgaliesiems, norintiems, bet dar nepasirengusiems studijuoti aukštosiose mokyklose“ metodinė medžiaga176.

Pagal parengtą metodiką penkiolikai žmonių, norinčių studijuoti ir turinčių judėjimo, regos ir klausos negalių, buvo surengti paruošia­mieji kursai. Nemaža dalis šių kursų dalyvių vidurinį išsilavinimą buvo įgiję prieš 5–10 metų. Parengiamųjų kursų metu buvo vykdo­mas neįgaliųjų profesinis orientavimas ir konsultavimas (asmens su negale norams, lūkesčiams, galimybėms, pasirengimui studijoms, spe­cialiesiems poreikiams išsiaiškinti, studijų programoms pa(si)rinkti, pasirinktos(­ų) profesijos(­ų) darbinei veiklai išbandyti praktiškai), bendrųjų (socialinių ir psichologinių) ir specialiųjų (užsienio kalba, kompiuterinis raštingumas, studijų užduočių (referato, esė) atlikimas) gebėjimų, reikalingų studijuojant aukštojoje mokykloje ugdymas. Neįgalieji taip pat buvo supažindinti su stojimo į aukštąsias mokyklas procedūromis ir studijų sistema, esamais ir galimais fi­zinės aplinkos pritaikymais Lietuvos studijų institucijose, galima socialine parama, pagalbine technine įranga177.

Parengiamųjų kursų metu pastebėtas konkrečios koncentruotos in­formacijos apie studijų aukštosiose mokyklose sistemą, studentų pa­reigas ir teises, sąlygas neįgaliesiems ir galimas paramos formas ar re­sursus poreikis. Taip pat įžvelgta, kad suteikta informacija ir mokymų grupės dalyvių savitarpio parama sukelė asmenų, turinčių negalę, įgali­nimo efektą. Ateityje organizuojant parengiamuosius mokymus neįga­

176 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.177 Ten pat.

�0 �1

liesiems, norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose, ši programa pasitarnaus kaip geras pavyzdys ir paranki metodinė medžiaga178..

JAV aukštųjų mokyklų patirtis rodo, kad neįgaliųjų, norinčių stu­dijuoti aukštosiose mokyklose paruošiamiesiems seminarams gali pa­kakti ir dviejų dienų renginio. Siūloma būsimus studentus, turinčius negalę, supažindinti su teisės aktais, užtikrinančiais lygias galimybes, studijų sistema ir galima aukštosios mokyklos parama bei paslaugo­mis, aplinkos prieinamumu. Labai svarbu sudaryti sąlygas susipažinti su kitais studentais, turinčiais negalę ir jų studijų patirtimi, neįgalie­siems reikalinga padėti išsiaiškinti profesinius lūkesčius ir pasirinkti studijų programą ir kt.

Neįgalių studentų nuomone, reikėtų tobulinti n­eįg­a­li­ųjų pri­ėmi­mo­ į aukštąsias mokyklas len­g­va­tų i­r kri­teri­jų si­stemą. Tai gali būti aktu­alu neįgaliesiems, kurie vidurinę mokyklą baigė dar neįsigaliojus vals­tybinių egzaminų tvarkai arba kurie dėl galimų sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių nelaikė šių egzaminų. Tokiais atvejais galimybės įstoti į aukštąją mokyklą konkurso būdu gali būti gan ribotos, o leng­vatinis priėmimas sudarytų sąlygas siekti aukštojo mokslo. Neįgalieji šiuo klausimu nėra tik vartotojai, neakcentuoja tik lengvatų klausimo, o labiau pabrėžia didesnio aukštosios mokyklos lankstumo ir prisitai­kymo prie jų galimybių poreikį. Tikimasi ne tiek nuolaidų, kiek lygių galimybių stojant į aukštąją mokyklą užtikrinimo179.

Nors stu­di­jų i­n­di­vi­du­a­lu­mo­ i­r la­n­kstu­mo­ neįgalieji studentai ypa­tingai neproblemizuoja180, vis dėl to būtina tobulinti studijų individuali­zavimo technologijas. Studijos, prisitaikančios prie studentų, turinčių negalę, poreikių ar galimybių, yra labai svarbus resursas, padedantis užtikrinti lygias studijų galimybes neįgaliesiems. Tam būtina išnaudo­ti visas galimas studijų individualizavimo priemones, lai­svą paskai­tų lankomumą, atsi­skai­tymo formų lankstumą, studi­jų pagal i­ndi­vi­dualų planą, paskai­tų medži­agos (konspektų) tei­ki­mą..Čia didelį įnašą gali padaryti aukštojo mokslo di­dakti­kos i­r vadybos išmanymas bei kūry­biškas ži­ni­ų di­egi­mas prakti­koje. Didelę vertę turėtų gerosios studijų

178 Ten pat.179 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.180 Ten pat.

�2 ��

individualizavimo praktikos pateiktys, aprašymai, liudijimai. Be to, siekiant padėti neįgaliesiems prisitaikyti prie studijų aplinkos galima pasitelkti kitus studentus – savanorius. Jie pereinamuoju laikotarpiu kuruotų neįgaliuosius.

Studijų plano individualizavimas, derinantis prie specialiųjų porei­kių, atveria naujas galimybes aukštajam mokslui tobulinti mokymo formas, kurti naujas dialogo (interesų derinimo) tradicijas. Būtent šis veiksnys aktualizuoja tai, kad neįgaliųjų dalyvavimas aukštajame moksle potencialiai yra naudingas ne tik patiems neįgaliesiems, tačiau ir aukštajai mokyklai bei aukštojo mokslo sistemai. Pereinama nuo kalbėjimo (diskurso) apie neįgaliųjų adaptaciją studijų aplinkoje prie kalbėjimo (diskurso) apie aukštojo mokslo sistemos tobulėjimą deri­nantis prie specialiųjų studijuojančiųjų poreikių tenkinimo.

Perso­n­a­lo­ ko­mpeten­ci­ja­ i­r švi­eti­ma­s n­eįg­a­lu­mo­ temo­mi­s. Studen­tai, turintys negalę, jaučia poreikį plėtoti lygias mokymosi (paskaitų ir atsiskaitymų) sąlygas ir galimybes, pavyzdžiui, dauguma jų iš dėsty­tojų nesitiki ir mažesnių nei visiems studentams reikalavimų181. Būtina plėtoti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir praktikos vadovų, administraci­jos atstovų kompetencijas, supratimą apie neįgalumą bei paramos, pa­slaugų teikimo studentams, turintiems negalę, organizavimo sistemą. Todėl reikia rengti universitetų ir kolegijų dėstytojų bei personalo mo­kymus, ruošti tam skirtą metodinę medžiagą. Ši autoriaus parengta me­todinė priemonė skirta būtent tokiam tikslui. Be to, rekomenduojama organizuoti ir aukštosios mokyklos studentų švietimą negalės sampra­tos temomis.

Užsienyje aukštosios mokyklos studentams, turintiems negalę, rengia specialius n­a­u­di­n­g­o­s i­n­fo­rma­ci­jo­s apie studijas ir teikiamas paslaugas paketus, tokia informacija pateikiama neįgaliesiems pritai­kytuose studijų institucijos tinklapiuose. Tai labai svarbus resursas, pa­dedantis neįgaliesiems sėkmingai įsitraukti į studijų procesą ir aukšto­sios mokyklos gyvenimą.

Esama ir nacionalinių bei tarptautinių projektų, siekiančių vienoje vietoje suteikti visą informaciją apie studijų aukštosiose mokyklose galimybes ir prieinamumą. Štai, pavyzdžiui, viename Minesotos uni­181 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�2 ��

versiteto (JAV) tinklapyje pateikiama informacija apie pasaulio univer­sitetų sąlygas neįgaliesiems. Yra sukurta net interneto svetainė, patei­kianti JAV aukštųjų mokyklų rangus pagal palankumą neįgaliesiems. Sudarant šį palankiausių neįgaliesiems universitetų sąrašą yra įvertina­mas fi­zinės aplinkos prieinamumas, neįgaliesiems teikiama parama. Yra ir tinklapis, kuriame pateikiama informacija apie Ispanijos ir Pietų Amerikos (Argentinos, Ispanijos, Meksikos) aukštąsias mokyklas, ku­rios labiausiai rūpinasi neįgaliųjų reikalais. Europos Sąjungos šalių studentams, turintiems negalę, yra sukurtas aukštojo mokslo prieina­mumo gidas internete (angl. Hi­gher Educ­ati­on Ac­c­essi­bi­li­ty Gui­de (HEAG)), kuriame pateikiama informacija apie galimą studijų institu­cijų paramą182.

Tokių iniciatyvų yra ir Lietuvoje. Šiaulių universiteto Studentų at­stovybės Tarnyba neįgaliųjų reikalams kartu su partneriais (Lietuvos studentų sąjunga) vykdo projektą „In­fo­rma­ci­ja­ T@u­”. Sukurtas tin­kla­pi­s „InfoT@u“ (http://infotau.susa.lt), kuriame pateikiama informa­cija jauniems žmonėms, turintiems negalę, ir norintiems studijuoti ar jau studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose. Projekto tinkla­pyje pateikiama i­nformac­i­ja api­e Li­etuvos aukštųjų mokyklų studi­jų sąlygas, gali­mą paramą i­r paslaugas, apli­nkos pri­ei­namumą, yra ir kitos naujausios bei aktualiausios informacijos. Projekto vykdytojai kviečia šalies aukštųjų mokyklų atstovus teikti informaciją apie vykdo­mas aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems iniciatyvas.

Informacija apie konkrečių aukštųjų mokyklų sąlygas, paramą, ap­linkos prieinamumą bei kiti neįgaliesiems ir visiems studijų dalyviams naudingi dalykai, susiję su studentais, turinčiais negalę, pateikiami kai kurių Studentų atstovybių tinklapiuose. Kaip pavyzdį galime pateik­ti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės programos „Studentams su negalia“ (http://negalia.vusa.lt), Šiaulių universiteto Studentų atsto­vybės Tarnyba neįgaliųjų reikalams (http://w­w­w­.tnr.susa.lt) ir Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės tinklapius.

Neįgaliesiems (kaip ir kitiems studentams) svarbios bi­bli­o­teko­s pa­­sla­u­g­o­s. Galima patiekti dviejų Lietuvos universitetų iniciatyvų šioje srityje pavyzdžius..

182 GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus]. New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm#1>.

�� ��

Vilniaus universiteto bibliotekoje183 įgyvendinus UNESCO pa­remtą projektą „Informacijos ir žinių prieinamumas žmonėms su ne­galia – Odisėjas“ 2005 metų gruodžio 1 d. buvo atidarytas informaci­jos centras neįgaliesiems. Čia įrengtos ir pritaikytos 4 darbo vietos, aprūpintos kompensacine technika ir programine įranga: 2 kompiute­rizuotos darbo vietos, skirtos regos negalę turintiems, 1 kompiuterizuo­ta darbo vieta žmonėms, turintiems smulkiosios motorikos sutrikimų, 1 nekompiuterizuota darbo vieta darbui su elektronine lupa, skirta sil­pnaregiams..Centre „Odisėjas“ teikiamos tokios specializuotos paslau­gos: prieiga per specialias programas prie elektroninių VU bibliotekos išteklių (duomenų bazių, kompaktinių plokštelių rinkinio) ir interneto, galimybė užsakyti leidinius iš universiteto bibliotekos fondo, spau­dinių nuskaitymas, spausdinimas Brailio spausdintuvu ir tradiciniu spausdintuvu.

Europos Sąjungos paramą gavo Šiaulių universiteto rengtas projek­tas BIBLIOREG184. Jo tikslas – sukurti efektyviai funkcionuojančią modernią bibliotekos infrastruktūrą, kuri pagerintų studijų kokybę Šiauliuose bei Šiaurės Lietuvos regione. Atliekami rekonstrukcijos darbai ir diegiamos informacinės technologijos. Laukiama tokių pro­jekto rezultatų, susijusių su žmonėmis, turinčiais negalę:

• sukurtos sąlygos neįgaliųjų savarankiškam ir grupiniam moky­muisi bibliotekoje (įrengtas liftas, įvažiavimas į bibliotekos pa­statą);

• įrengtos penkios kompiuterizuotos mokymosi vietos (su specia­lizuota programine įranga) pritaikytos studentams, turintiems negalę;

• padidintas bibliotekos nuotoliniu būdu teikiamų edukacinių ir informacinių paslaugų prieinamumas regiono studentams, peda­goginiam ir moksliniam personalui (instaliuotas serveris, įsigy­tas skaitytuvas knygoms nuskaityti, kompiuteris su specializuo­ta programine įranga elektroniniams šaltiniams rengti).

Labai svarbus aukštosios mokyklos.fi­zi­n­ės a­pli­n­ko­s pri­ta­i­ky­ma­s..Žmonėms, turintiems judėjimo negalę, reikia įrengti ir pritaikyti įėji­183 Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos centras žmonėms su negale „ODISĖJAS“. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.mb.vu.lt/apie/liet/strutura/odisejas.htm>.184 „BIBLIOREG“ Akademinė biblioteka kuria besimokantį regioną. Prieiga per inter­netą: <http://w­w­w­.su.lt/article/articleview­/1011/1/467>.

�� ��

mus į pastatus, vadovybės, administracijos patalpas, auditorijas, kom­piuterių klases, bibliotekas, skaityklas, tualetus, valgyklas, sporto, renginių sales, bendrabučius, liftus, neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas. Silpnai matantiems studentams aktualus geras auditorijų ir kori­dorių apšvietimas, geras ir tinkamas auditorijų numerių žymėjimo kon­trastas. Studentams neregiams reikia pašiurkštinti grindų dangą prieš aukščio pasikeitimą, auditorijų numerius žymėti Brailio raštu ir pra­nešti balsu. Panašiai aplinką pritaikyti reikia ir gyvenamosiose patalpo­se – studentų bendrabučiuose. Neprigirdintiesiems svarbus indukcinių kilpų (dar kitaip vadinamų telekontūrinių sistemų – prietaisų, pade­dančių žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, patalpose, pavyzdžiui, auditorijoje geriau ir aiškiau girdėti) įrengimas. Gali būti reikalingos ir asmeninės FM klausymosi sistemos – įtaisai, sudaryti iš mikrofo­no ir radijo siųstuvo, kurie tvirtinami prie kalbančio asmens, bei im­tuvo, tvirtinamo prie klausančiojo. Toks prietaisas neprigirdinčiajam tiesiogiai siunčia garsinę informaciją (pavyzdžiui, kalbančio dėstytojo žodžius)185.

Daugiau informacijos apie aplinkos pritaikymą judėjimo negalę turintiems asmenims galima rasti Lietuvos žmonių su negalia aplin­kos pritaikymo asociacijos tinklalapyje (http://w­w­w­.aplinka.visiems.lt/) ir „Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.03.01:2001. Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“. Aplinkos pritaikymas žmonėms, turintiems regos negalę, aprašytas V. König leidinyje „Apie aplinkos ir transporto pritaikymą akliesiems ir silpnaregiams“, kurio ištraukos lietuvių kalba pateikiamos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tinklalapyje (http://lass.lt/lass/aplinka/aplinka.php).

Svarbų vaidmenį neįgaliesiems studijuojant gali suvaidinti ko­m­pen­sa­ci­n­ė tech­n­i­ka­ ir i­n­fo­rma­ci­n­ės tech­n­o­lo­g­i­jo­s, kurios atveria daug papildomų galimybių įsitraukti į studijų procesą ir aukštosios mokyklos gyvenimą. Pagalbine technine įranga žmones, turinčius judėjimo, regos ar klausos negales aprūpina (dažniausiai nemokamai) Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teikiamas gan platus techninių priemonių spek­185 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�� ��

tras: neįgaliųjų vežimėliai, vaikštynės, ramentai, didinamieji stiklai silpnaregiams, kalbantys laikrodžiai, baltosios lazdelės akliesiems, žadintuvai kurtiesiems, FM sistemos neprigirdintiesiems ir t. t. Visą reikiamą informaciją apie asmenims, turintiems negalę, skiriamą pa­galbinę techninę įrangą, jos teikimo tvarką ir pavyzdžius galima ras­ti Techninės pagalbos neįgaliesiems centro tinklapyje (w­w­w­.tpnc.lt). Informacinės technologijos daugeliu atvejų gali padėti neįgaliesiems sudaryti lygias studijų galimybes.

Kaip pavyzdį, pateiksime teksto optinio atpažinimo programinę (OCR, angl. Opti­c­al Charac­ter Rec­ogni­ti­on) ir techninę įrangą. Tai sil­pnaregiams ir ypač akliesiems labai naudinga technologija, suteikianti galimybę dirbti su spausdinta medžiaga (spausdintas knygos tekstas nuskaitomas, verčiamas į elektroninę formą, kurią galėtų apdoroti tekstų redaktorius). Naudodamiesi kompiuteriu ir programine įranga (kalbos sintezatoriumi, pvz., JAWS) silpnaregiai ar aklieji gali girdėti knygos tekstą, perskaityti jį Brailio displėjuje arba su ekrano lupa. De­ja, ši technologija yra iš dalies ribota: tam, kad tekstas būtų atpažintas, jame negali būti nei sudėtingų grafi­kų, nei piešinių, nei matematinių formulių. Technologija taip pat dar neatpažįsta ranka rašyto teksto. Ki­tas svarbus dalykas yra atspausdinto teksto kokybė, kuri nulemia, kiek klaidų teksto optinio atpažinimo sistema padarys atpažinimo metu. Prastos kokybės originalo atpažinimo rezultatas – praktiškai neįskaito­mas tekstas kompiuteryje186.

Populiariausios teksto optinio atpažinimo programos akliesiems ir silpnaregiams Europoje yra Rec­ogni­ta arba Fi­ne Reader. Recognita programa turi labai daug modifi­kacijų tiek DOS terpei (senesnės ver­sijos), tiek Wi­ndows terpei. Anksčiau buvo sukurtos ir kelios versijos specialiai akliesiems. Šiuo metu aklieji ir silpnaregiai turi galimybę naudotis programa Fi­ne Reader, kuri nėra specialiai adaptuota. Dėl sa­vo kilmės, ši programa yra gerai pritaikyta daugeliui įvairių Centrinės ir Rytų Europos kalbų187.

Dažniausiai Lietuvos aukštosios mokyklos neįgaliesiems teikia fi­­nansinę paramą, todėl galima teigti, kad tai viena iš geriausiai išvys­186 Campbell L. F., Kovacs, K. (Red.). (2001). Taip, jie gali. Mokomoji medžiaga tėvams ir pedagogams, dirbantiems su aklaisiais ir silpnaregiais informacinių ir pa­galbinių technologijų srityje. EENAT projektas [interaktyvus]. Iš anglų kalbos vertė Evaldas Karmaza. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.lass.lt/komp/moduliai.htm>.187 Ten pat.

�� ��

tytų pagalbos būdų. Neįgalūs studentai palankiai vertina aukštojoje mokykloje taikomas mokesčių už studijas ir kitas (pavyzdžiui, už gy­venimą bendrabutyje) fi­nansines lengvatas188.

Nuo 2006 metų patvirtintas „Finansinės pagalbos priemonių teiki­mo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašas“189, kuriuo numatoma teikti fi­nansinę paramą studentams, tu­rintiems negalę. Pagal šią tvarką piniginės išmokos skiriamos studen­tams, turintiems nustatytą 45% ar mažesnį darbingumo lygį (sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį). Šiems visų studijų formų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams mokama kompensacija už specialiuosius poreikius (50% bazinės pensijos dydžio, dabar tai sudaro apie 133 Lt). Išmoka (3,2 MGL, šiuo metu 416 Lt) studijų mo­kesčiams iš dalies kompensuoti mokama tik valstybinių aukštųjų mo­kyklų studentams, turintiems minėtas negales. Abi fi­nansinės paramos formos mokamos tik pirmą kartą studijuojantiems pagal neuniversi­tetinių ar I­os ir II­os pakopos arba vientisųjų universitetinių studijų programas. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsau­gos ir darbo ministerijos koordinuoja fi­nansinės pagalbos teikimą, o aukštosios mokyklos renka studentų, turinčių negalę, prašymus ir pateikia šiuos duomenis bei paraiškas dėl reikiamos paramos departa­mentui190.

Neįgaliųjų studijų aukštojoje mokykloje kontekste akivaizdi pro­fe­si­n­i­o­ o­ri­en­ta­vi­mo­, ka­rjero­s pla­n­a­vi­mo­, ryšių su darbdaviais mezgimo svarba. Aukštosiose mokyklose jau steigiami studentų karjeros centrai ar panašios struktūros. Siektina, kad į karjeros centrų ar struktūrų veiklą būtų integruotas ir studentų, turinčių negalę, profesinės karjeros planavimas. Lietuvos aukštosiose mokyklose kol kas nestebima, kad tokie karjeros centrai plėtotų neįgalių profesinės karjeros galimybes. Šiaulių kolegijos Sveikatos fakultete dėstytojos Aušros Benikienės ini­ciatyva įkurtas Neįgaliųjų karjeros centras, siekiantis sukurti materia­linių, intelektualinių bei žmogiškųjų išteklių bazę neįgaliųjų karjerai plėtoti ir tobulinti Šiaulių regione. Neįgaliųjų karjeros centre neįgalie­

188 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.189 Fi­nansi­nės pagalbos pri­emoni­ų tei­ki­mo neįgali­esi­ems, studi­juojanti­ems aukštosi­o­se mokyklose, tvarkos aprašas. (2006). Lietuvos Respublikos Vyriausybė.190 Ten pat.

�� ��

siems, socialiniams darbuotojams ir darbdaviams karjeros klausimais teikiamos konsultacijos apie dokumentų rengimą, apie dalyvavimą projektinėje veikloje, apie tai, kaip įvertinti negalę turinčių asmenų poreikius, teikiamų paslaugų kokybę, kaip parengti paslaugų plėtros planą. Konsultuojama, kokių paslaugų galima tikėtis, kur dėl jų galima kreiptis, sprendžiamos kliento problemos, kurios kyla kaip negalės pa­sekmės studijų, įdarbinimo, darbingumo nustatymo, santykių šeimoje, laisvalaikio, lengvatų, socialinės bei profesinės reabilitacijos ir kitose situacijose. Neįgaliųjų karjeros centre rengiami neįgaliųjų integracijos į darbo rinką projektai, kuriama ir plėtojama informacinių duomenų bazė, rengiamos neįgaliųjų, darbdavių bei socialinių darbuotojų mo­kymo programos. Be to, čia parengtos karjeros mokymo programos neįgaliesiems, tarpininkauta tarp socialinės įmonės ir neįgaliųjų sie­kiant šiems padėti įsidarbinti191.

Labai prasminga tai, kad konsultacijų koncepcija numato individu­alizuotą neįgaliojo profesinės karjeros planavimą ir palaikymą. Neįga­liųjų profesinės karjeros plėtotė Šiaulių kolegijos Neįgaliųjų karjeros centre nėra nukreipta tik į neįgaliojo vidinius resursus. Apimami išori­niai neįgaliojo profesinės karjeros resursai kuriant socialinius tinklus, į juos įtraukiant nevyriausybines organizacijas, neįgaliųjų globėjus ir šeimas, specialistus, darbdavius, savanorius192.

Neįgaliųjų karjeros centro darbuotojai konsultuodami pastebi, kad neįgalieji neateina savo noru, jie nedrįsta paprašyti konsultacijos. Todėl centre siekiama, kad klientai konsultaciją suvoktų kaip normalų remiančio bendravimo procesą, o nedarbą – ne kaip negalės, o dau­gelio veiksnių nulemtą reiškinį. Toks konsultavimas aktyvina pačius neįgaliuosius, stiprina jų pasitikėjimą savo jėgomis, padeda suprasti, kad galima patiems išspręsti profesinės karjeros problemas193.

191 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.192 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.193 Ten pat.

�� ��

2.3.7. Na­ci­ona­li­ni­s ly­gi­ų ga­li­my­bi­ų koordi­na­vi­mo a­u­kšta­ja­me­ moksle­ ti­nkla­s

Aukštosios mokyklos užsienyje rūpinasi studijų prieinamumu stu­dentams, turintiems negalę, ir skiria paramą jiems besimokant. Studijų institucijos vykdo įvairias iniciatyvas šiose srityse, tačiau dar nemažai problemų lieka neišspręstų. Viena tokių problemų aukštosiose mokyk­lose yra studijų reguliavimas administraciniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Ispanijos universitetų rektorių konferencija (angl. Conferenc­e of Rec­­tors of Spani­sh Uni­versi­ti­es (CRUE)) sudarė bendradarbiavimo sutartį su Ispanijos neįgaliųjų atstovų organizacija (angl. Spani­sh Counc­i­l of Di­sabled Representati­ves (CERMI)). Šiuo susitarimu bus siekiama pašalinti aukštųjų mokyklų prieinamumo barjerus ir nediskriminuoti studentų, turinčių negalę194.

Neretai užsienio šalyse sudaromos mokslininkų, politikų, aukštųjų mokyklų administratorių, neįgalių studentų ir neįgaliųjų nevyriausy­binių organizacijų grupės, kurios refleksuoja padėtį šalyje ir teikia naujas idėjas ir pasiūlymus, kaip plėtoti studijų prieinamumą neįga­liesiems. Puikus pavyzdys čia gali būti Belgijoje suburta tokia naujos neįgaliųjų prieinamumo prie aukštojo mokslo politikos formavimo grupė, kuri dar 1996 metais akcentavo aukštosios mokyklos vaidmenį ir svarbą195.

Didžiojoje Britanijoje yra įkurta nevyriausybinė organizacija SKILL (Nac­i­onali­ni­s studentų, turi­nči­ų negalę, bi­uras), siekianti suda­ryti sąlygas, kurios leistų neįgaliesiems dalyvauti profesinėse / aukšto­siose studijose ir darbo rinkoje. SKILL teikia informaciją, organizuoja mokymus, konsultuoja ir teikia metodinę medžiagą negalės ir aukšto­jo mokslo temomis bei įsidarbinimo klausimais. Ši organizacija ren­gia ir fi­nansuoja konferencijas, vykdo socialinius tyrimus, skleidžia gerosios patirties pavyzdžius ir bando paveikti visus neįgaliųjų padėtį galinčius pakeisti asmenis. Kuriami regioniniai organizacijų tinklai, skirti fi­zinių, sensorinių, mokymosi negalių ir emocinių sutrikimų tu­rinčių asmenų problemoms spręsti. Jungtinėse Amerikos Valstijose 194 Ten pat.195 L’accueil et l’accompagnement des étudiants porteurs d’un handicap dans l’en­seignement supérieur et universitaire. Rapport du groupe de travai­l – ensei­gnement supéri­eur et uni­versi­tai­re. Avril 1996.

�0 �1

veikia dvi nacionalinės organizacijos, užsiimančios neįgaliųjų dalyva­vimo aukštajame moksle klausimais. Tai AHEAD – aukštųjų mokyklų paslaugų neįgaliesiems teikėjų organizacija ir HEATH resursų c­en­tras – nacionalinis profesinio mokymo ir aukštojo mokslo bei negalės informacijos centras Vašingtone196.

Lietuvoje taip pat rekomenduojama197 sukurti neįgaliųjų ir aukštųjų mokyklų interesų derinimo grupių (komisijų, tarybų) na­ciona­linę ko­ordina­cinę ta­ry­bą. Tokioje taryboje turėtų dalyvauti po vieną kiek­vienos aukštosios mokyklos interesų derinimo grupės atstovą. Nacio­nalinės koordinacinės tarybos buvimas leistų veiksmingiau dalintis gerąja patirtimi, kurti kooperuotus plėtros projektus, įgyvendinti vals­tybės neįgaliųjų socialinės integracijos strategiją ir daryti įtaką nacio­nalinei politikai neįgaliųjų studijų klausimais. Tokia nacionalinė koor­dinacinė taryba turėtų veikti prie LR Švietimo ir mokslo ministerijos.

Siekiant užtikrinti lygias galimybes aukštajame moksle ir studijų prieinamumą neįgaliesiems, galimos ir kitos iniciatyvos. Bendrus susi­tarimus galima būtų priimti Lietuvos universitetų rektorių ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijose. Tai leistų imtis bendrų įsipareigo­jimų ir vienos lygių galimybių užtikrinimo studentams, turintiems ne­galę, strategijos. Be to, aukščiausiu lygiu būtų galima daryti įtaką ir LR Švietimo ir mokslo ministerijai, siekiant fi­nansinės ir metodinės paramos studijų prieinamumui gerinti.

2.3.8. Au­kštojo mokslo fi­na­nsa­vi­ma­s i­r stu­de­nta­i­, tu­ri­nty­s ne­ga­lę

Kaip teigia Ebersold198, labai svarbūs neįgaliųjų studijų faktoriai

yra aukštojo mokslo fi­nansavimas ir fi­nansinė parama neįgaliems stu­dentams.196 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.197 Ten pat.198 Ebersold, S. (2004b). Interview­. GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm>.

�0 �1

Anglijos aukštojo mokslo fi­nansavimo fondo konsulatas (Hi­gher Educ­ati­on Fundi­ng Counc­i­l for England – HEFCE) skatina aukšto­jo mokslo prieinamumą ir fi­nansuoja programas, skirtas studentų, tu­rinčių negalių ar mokymosi sunkumų, dalyvavimo plėtotei ir reikiamų paslaugų teikimui. Studentams, turintiems negalę, Jungtinės Kara­lystės vyriausybė skiria fi­nansinę paramą studijų aukštojoje mokyk­loje metu kylantiems specialiesiems poreikiams patenkinti. Taip pat ir aukštosios mokyklos yra įpareigotos pasirūpinti neįgalių studentų reikalais, jos turi teikti paslaugas ir paramą negalę turintiems studen­tams. Studentai, turintys specialiųjų poreikių, kaip ir kiti materialinių nepriteklių jaučiantys asmenys, gali gauti pinigines išmokas nepakan­kamoms gyvenimo išlaidoms padengti. Skiriamos specialios neįgalių studentų išmokos, kurios skirstomos į keturias grupes: išmoka spe­cialiai studijoms reikalingai technikai (kompiuteriams, programinei įrangai, diktofonams, asmeninėms klausymosi FM sistemoms ir pan.) įsigyti, asmeninio padėjėjo (gestų kalbos vertėjo, konspektuotojų, pa­lydovų, tutorių ir pan.), kelionių, kitų (kopijavimo, studijų literatūros) išlaidų išmokos199.

Ontarijo provincija Kanadoje yra viena iš dešimties provincijų, jo­je gyvena beveik trečdalis visų šalies gyventojų. Aukštąsias mokyk­las fi­nansuoja šios provincijos profesinio mokymo, koledžų ir univer­sitetų ministerija (angl. Ontari­o Mi­ni­stry of Trai­ni­ng, Colleges and Uni­versi­ti­es – MTCU). MTCU taip pat skatina aukštųjų mokyklų pri­einamumą neįgaliesiems. Papildomą fi­nansinę paramą studijų institu­cijoms teikia MTCU 1988 metais įsteigti specialūs koledžų ir univer­sitetų prieinamumo neįgaliems studentams fondai. Asmenys, turintys specialiųjų poreikių, gali gauti neįgaliojo studento stipendiją, skirtą specialiai techninei įrangai įsigyti200.

Belgijos Katalikiškasis Liuveno universiteto studentai, turintys specialiųjų poreikių, gauna fi­nansinę paramą iš Flamandų žmonių, tu­rinčių negalių, reabilitacijos fondo201

199 OECD (angl. Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.200 Ten pat.201 Aune, B. P. (1993). Report on an International Conference on Disability in Higher Education. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­li­ty, Volume 10, No. 2.

�2 ��

Siekdama paskatinti aukštąsias mokyklas tapti neįgaliųjų studi­joms palankiomis organizacijomis, Lietuvos vyriausybė galėtų rasti naujų aukštųjų mokyklų fi­nansavimo formų202. Pasak S. Ebersold, skir-tingos Europos ir Šiaurės Amerikos šalys ėmėsi fi­nansinių iniciatyvų, kad pagerintų aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems. Lietuvoje numanomos bent dvi galimybės. Galima sukurti analogišką mokslei­vių krepšelio idėjai sistemą, kai neįgalus studentas „atsineša“ papildo­mas tikslines valstybės lėšas, skirtas neįgaliųjų studijų sąlygoms toje aukštojoje mokykloje plėtoti. Kita galimybė yra sukurti projektinio aukštųjų mokyklų fi­nansavimo sistemą. Valstybė šiam reikalui sukurtų specialų fi­nansinį fondą. Konkuruodamos tarpusavyje aukštosios mo­kyklos galėtų pretenduoti į fondo lėšas, pateikdamos palankios neįga­lių studentų studijoms aukštosios mokyklos plėtros projektus203.

Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos, siekdamos užtikrinti lygias studijų galimybes neįgaliesiems, gali teikti projektus ir gauti fi­nansinę paramą iš Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsau­gos ir darbo ministerijos, LR Vyriausybės įgyvendinamos valstybinės investicijų programos bei iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų.

202 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.203 Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­mybi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�2 ��

4. DA­RBA­S SU STUDENTA­IS, TURINČIA­IS NEGA­LĘ: PA­TA­RIMA­I DĖSTYTOJA­MS

Šioje dalyje pateikiami „Bendrieji darbo su studentais, turinčiais negalę, principai“. Čia pristatomi esminiai dalykai į kuriuos reikia at­kreipti dėmesį, jei grupėje yra negalių studentų. Be to, nurodomi kai kurie patarimai, kaip dėstyti tokiems studentams, kaip keisti kursą ir atsiskaitymus..Kitose.dalyse aptariami dar konkretesni „Informacijos perteikimo studentams, turintiems klausos negalę“ ir „Informacijos pa­teikimo studentams, turintiems regos negalę“ klausimai.

4.1. Bendrieji darbo­ su studentais, turinčiais negalę, principai20�

Neįgalūs studentai patiria įvairiausių sunkumų tiek auditorijoje (pa­skaitų metu), tiek už jos ribų. Dėstytojai šiems studentams gali suteikti itin svarbios pagalbos. Tačiau pirmiausia reikėtų geriau susipažinti su neįgaliųjų studentų problemomis ir rūpesčiais.

La­ika­s. Paprastai neįgaliems studentams prireikia kur kas daugiau laiko įvairioms užduotims atlikti. Laiko atžvilgiu šie studentai dažnai būna priklausomi nuo jiems padedančių mokytis skaitovų, korepetito­rių, specialių įrašų ir daugelio kitų dalykų. Studentai, turintys judėji­mo negalę, dažnai į grupės susitikimus vėluoja arba turi anksčiau iš jų išeiti, nes jiems reikia daugiau laiko pereiti iš vienų ar kitų pastatų ar vietų.

Įėjima­s į pa­ta­lpa­s, priva­žia­vima­i. Daugelis patalpų yra visiškai arba iš dalies nepritaikytos studentams, turintiems negalę. Laboratori­jos ir kompiuterių klasės dažnai būna perpildytos, todėl neįgalūs stu­dentai negali jose laisvai judėti.

Netikėti pa­sikeitima­i. Neįgalūs studentai dažnai labai kruopščiai ir iš anksto suplanuoja savo veiklą. Todėl netikėti pasikeitimai grupėje, 204 Dalis parengta remiantis šiuo šaltiniu: University of Illinois at Urbana – Cham­paign, Division of rehabilitation education services. Teac­hi­ng students wi­th di­sabi­li­­ti­es: a prac­ti­c­al gui­de [interaktyvus]. Vertė Rita Vaitiekūnaitė. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.empow­ermentzone.com/teaching.txt>.

�� ��

netikėtas egzaminų datos pakeitimas gali sugriauti neįgalių studentų susidarytą veiklos planą.

Ka­lbėti a­r ne a­pie nega­lę su studentu. Patartina apie negalią kalbėti tik prasidėjus paskaitoms. Pirmos paskaitos metu, dėstytojas, pristatydamas savo disciplinos programą, atsiskaitymo tvarką, galėtų paminėti, kad studentai, turintys specialiųjų poreikių, tiesiog prieitų po paskaitos. Tuomet ir būtų susitarta dėl tinkamiausios atsiskaitymo formos bei dalyvavimo paskaitose galimybių, atsižvelgiant į individua­lias studento galimybes. Dėstytojas privalo paaiškinti studentui, kokie reikalavimai bus taikomi, o studentas turi aiškiai pasakyti, kokios pa­galbos jam reikės. Pavyzdžiui, studentas gali siūlyti būdus ir priemo­nes, kurie, jo manymu, palengvintų judėjimą auditorijoje, taip pat pa­skatintų aktyviai dalyvauti grupinėse diskusijoje. Paprastai studentai puikiai sugeba paaiškinti, kokia pagalba jiems reikalinga.

Svarbu nepamiršti, kad pirmiausia neįgalūs studentai yra studentai, o tik po to – neįgalieji.

Visiškai normalu yra tai, kad sveiki žmonės, susitikdami neįgalųjį pirmą kartą, jaučiasi neįprastai. Žmonės, kalbėdami su neįgaliuoju, dažnai bijo pasakyti vieną ar kitą netinkamą žodį. Pavyzdžiui, nereikėtų bijoti vartoti žodžio „žiūrėti” kalbant su akluoju. Neįgalusis puikiai Jus supras. Žinoma, yra tokių žodžių, kurių vis dėlto reikėtų vengti, tai: „prirakintas prie vežimėlio“, „priklausomas nuo vežimėlio“, „au­ka“, „kenčiantis“, „invalidas“, „luošys“.

Egzistuoja ir mokymosi negalė, atsirandanti dėl specifi­nių pažini­mo sutrikimų. Apie tai taip pat reikia kalbėtis su studentais.

Moky­mosi nega­lė (studentams sunku dirbti su gaunama informa­cija). Studentai, turintys mokymosi negalę (disleksiją), nesugeba ge­rai įsisavinti raidžių ir skaičių. Reikia kalbėtis su studentu apie tai, kaip, jo manymu, būtų įmanoma palengvinti mokymąsi ir įveikti šį sunkumą. Taip pat reikėtų paklausti studento, kaip jis mokydavosi anksčiau (mokykloje). Mokymosi negalė nėra susijusi su studento pro­tiniais sugebėjimais, jo fi­zine ir emocine sveikata, kultūrine ir socioe­konomine aplinka.

Sensorinės nega­lės (prasta rega ar klausa). Šiuo atveju labai svar­bu atkreipti dėmesį į patalpos planavimą ir apšvietimą.

Ilga­la­ikė soma­tinė (chroniška­ kūno) nega­lė (diabetas, priepuo­lių tikimybė, širdies veiklos ar kvėpavimo sutrikimai, tuberkuliozė,

�� ��

vėžys). Šiems studentams gali būti reikalingas specialus atsiskaitymų tvarkaraštis, kadangi jiems būtina nuolatinė medicininė priežiūra.

Judėjimas auditorijose. Studentams, turintiems judėjimo negalią, svarbu pritaikyti mokymosi patalpas ir įėjimus į jas. Daugelis univer­sitetų turi pritaikytus įėjimus neįgaliesiems. Tačiau auditorijos ne visa­da būna pritaikytos. Studentams, turintiems judėjimo negalę, kartais reikalingos specialios kėdės ar specialūs stalai. Jei studentui talkina pagalbininkas, jam turi būti paruošta vieta.

Popa­ska­itinė veikla­. Svarbu tinkamai suplanuoti išvykas, apsilan­kymus muziejuose ir kitą popaskaitinę veiklą.

Supra­tinga­i rea­guokite į studentų da­romus ga­rso įra­šus. Studen­tai, negalintys konspektuoti užrašų ranka, dažnai paskaitų medžiagą įrašinėja į diktofoną. Todėl labai svarbu, kad Jūs leistumėte jiems tai daryti ir kalbėtumėte aiškiai bei atsistotumėte tokioje vietoje, kad bal­sas sklistų link mikrofono. Visuomet aiškiai apibūdinkite, kokias de­monstracines priemones naudosite paskaitos metu. Neprigirdintys stu­dentai gali paprašyti Jūsų užsisegti specialų mikrofoną, kuris pagerina įrašomo garso kokybę.

Ka­lbėda­mi visa­da­ a­tsisukite į a­uditoriją. Studentai, turintys klau­sos negalę, dažnai „skaito iš lūpų“. Jei Jūs rašote lentoje, ar kažką demonstruojate, venkite kalbėti, viską paaiškinkite tik atsisukęs į au­ditoriją.

Diskusijos pa­ska­itų metu. Diskutuodami auditorijoje visuomet pagrindinį dėmesį sutelkite į patį studentą, o ne į jam gelbstintį as­menį. Bendraudami su neprigirdinčiais studentais, kai kurie dėstytojai linkę kreiptis į studento pagalbininką (vertėją): „pasakyk jai, kad ji…” Visuomet kreipkitės tik į patį studentą ir tik ypatingais atvejais visą dėmesį sutelkite į gestų kalbos vertėją ar skaitovą iš lūpų.

Ska­itoma­ litera­tūra­. Patartina literatūros sąrašus neįgaliems stu­dentams išdalyti kaip įmanoma anksčiau, nes studentams, skaitantiems Brailio raštą, arba besinaudojantiems specialiais prietaisais, reikia kur kas daugiau laiko.

Da­ly­va­vima­s pa­ska­itose. Pirmo susitikimo metu būtinai paklaus­kite negalę turinčių studentų, kuo galėtumėte jiems pagelbėti. Studen­tai, kurie negali pakelti rankos, norėdami užduoti klausimą, gali jaus­tis ignoruojami. Pasitarkite su jais, kokias kitas užuominas naudosite.

�� ��

Kai kurie studentai pageidaus, kad juos pašauktumėte. Kiti panorės su jumis reguliariai susitikinėti prieš ar po paskaitų, kad galėtų aptarti apie ką bus kalbama.

Atsa­kinėjima­s žodžiu. Studentams, turintiems kalbėjimo sutri­kimų, tai gali tapti nelengva užduotimi. Kai kurie studentai pageidaus atsakinėti padedami vertėjų. Kiti atsakymus norės užrašyti ir galbūt paprašys, kad juos perskaitytų kiti studentai ar vertėjas. Žinoma, bus ir tokių, kurie stengsis atsakinėti patys, tokius studentus reikėtų labai padrąsinti, tačiau nereikia smerkti ir tų, kurie neišdrįs kalbėti be pagal­bininko.

Atsiska­ity­ma­i ra­štu ir egza­mina­i. Įsitikinkite, ar studentai gauna visą reikiamą akademinę pagalbą darbui. Svarbu suprasti, kad studen­to pagalbininkas neatstoja jam dėstytojo. Studentams, turintiems ne­galę, gali pagelbėti ir specialiai paruošti dėstytojai.

Ska­tinkite studentus ra­šy­ti. Studentai, sunkiai valdantys rašymo priemones, gali konspektuoti kompiuteriu. Skatinkite studentus, tu­rinčius disleksiją ir panašaus pobūdžio sutrikimus, naudotis kompiu­teriu.

Prita­iky­kite a­tsiska­ity­mo sąly­ga­s. Kai kuriems studentams, turin­tiems vienokią ar kitokią negalę, reikalingos ypatingos sąlygos tam, kad jie sėkmingai išlaikytų egzaminą, t. y.:

• pagalbininkas, galintis užrašyti atsakymus, kuriuos diktuoja stu­dentas;

• atskira patalpa su geresniu apšvietimu ir specialias įrenginiais: kompiuteriu, vaizdo magnetofonu ar specialia įranga, kuri pade­da perskaityti užrašytą tekstą;

• ilgesnis egzamino laikas lėtai rašantiems arba tiems, kurie savo atsakymus diktuoja;

• studentams pageidaujant, egzamino užduotys turėtų būti pateikia­mos arba raštu, arba žodžiu; studentams turėtų būti sudaromos sąlygos atsakinėti žodžiu egzamino raštu metu ir atvirkščiai.

�� ��

4.2. Info­rmacijo­s perteikimas studentams, turintiems klauso­s negalę20�

Pastaruoju metu į universitetus vis dažniau atvyksta studijuoti as­menų, turinčių vienokių ar kitokių specialiųjų poreikių, tarp jų ir klau­sos sutrikimų. Šių žmonių siekimas studijuoti aukštosiose mokyklose yra sveikintinas ir visokeriopai palaikytinas.

Tačiau neretai studijų pradžią asunkina sutrikusios klausos stu­dentų ir dėstytojų patiriami kalbinio bendravimo sunkumai: studentai nepajėgia suvokti ir suprasti auditorijoje dėstytojų perteikiamos infor­macijos, dėstytojai nepakankamai supranta studentų sakytinę kalbą, nes ji kartais būna neaiški.

Šie sunkumai yra įveikiami išmanant gana paprastas kalbinio ben­dravimo su sutrikusios klausos asmenimis taisykles.

Dėl kalbinio bendravimo specifi­kos (skaitymo iš lūpų sunkumų, bendravimo gestais įtakos ir kt.) sutrikusios klausos asmenims daug sunkiau suprasti žodinę informaciją, ypač perteikiamą sakytine kalba. Todėl priimant ir perduodant informaciją itin svarbūs yra rašyti­ni­ai­ šalti­ni­ai­. Sutrikusios klausos asmuo negali daug ko išgirsti, todėl jis turi kur kas daugiau matyti. Reikia atminti, kad informacija, kuri nepa­tenka į kurčiojo akiratį, negali būti priimta ir suprasta. Rašytinė kalba (rašymas ir skaitymas) sutrikusios klausos asmens gyvenime vaidina didesnį vaidmenį negu girdinčiojo. Ši kalbos forma neretai tobulesnė už sakytinį kalbėjimą, sutrikusios klausos asmeniui ji yra prieinamesnė ir lengvesnė.

Sutrikusios klausos asmeniui ypač svarbu turėti kokybiškus dėsto­mos medžiagos konspektus.

Konspekta­i labai svarbūs todėl, kad:• daro dėstomą medžiagą aiškesnę;• garantuoja vienodą dėstomos medžiagos prieinamumą vi­

siems;• padeda studijuojančiajam pasitikslinti, ar gerai suprato sakytine

kalba pateiktą informaciją;205 Dalis parengta remiantis šiuo šaltiniu: Ališauskas, A. (2003). Rekomendac­i­jos pe­dagogams i­r dėstytojams, kai­p bendrauti­ su asmeni­mi­s, turi­nči­ai­s klausos sutri­ki­mų. Rankraštis.

�� ��

• jeigu sutrikusios klausos asmuo ko nors nesupranta, turėdamas užrašytą informaciją jis gali išsiaiškinti neaiškias informacijos vietas;

• žinodamas, kad bus pateiktas medžiagos konspektas, sutriku­sios klausos asmuo visą dėmesį gali sutelkti į kalbantįjį (moky­toją, dėstytoją ir pan.).

Tam, kad sutrikusios klausos asmuo geriau suprastų mokomąją medžiagą, jam reikia užtikrinti galimybę turėti tikslius, kokybiškus dėstomos medžiagos konspektus:

• jeigu nėra atitinkamo vadovėlio, metodinės priemonės ir pan., paskaitos tekstą (arba jos santrauką) pedagogas turėtų klausyto­jui pateikti iš anksto (arba bent jau prieš paskaitą), kad jis, klau­sydamasis pedagogo, galėtų konspekte pasižymėti esminius da­lykus;

• jeigu yra išleistas dėstomo dalyko vadovėlis (mokymo prie­monė), prieš paskaitą kurčiajam turėtų būti pateikiamas ne pa­skaitos konspektas, bet jos santrauka (ar išplėstinis planas su schemomis, lentelėmis ir kt.);

• jeigu nėra vadovėlio ar metodinės priemonės, klausytojui turėtų būti suteikta teisė prašyti, kad pedagogas peržiūrėtų studento konspektus ir įsitikintų, jog paskaitos medžiaga konspekte yra užrašyta teisingai.

Atliekant apklausą derėtų orientuotis į a­pkla­usą ra­štu, ypač jei klausytojo sakytinė kalba nepakankamai aiški ir suprantama.

Skaitant sutrikusios klausos asmenų parašytus konspektus (ar kitus rašto darbus) nederėtų pamiršti, kad jie turi galvoti dviem skirtingais būdais (operuodami gestų kalba ir žodine kalba). Tai ypač svarbu žino­ti, nes gali būti, kad kurčiajam žodinė kalba nėra gimtoji, jos išmoks­tama gestų kalbos pagrindu. Klausytojai sugaišta maždaug 1,5 karto daugiau laiko reikšdami savo mintis raštu. Atsakymai gali būti trum­pesni ir ne tokie sudėtingi terminų bei pasakymų požiūriu, kalba gana lakoniška (kartais gali pasirodyti net primityvoka). Rašto darbo stilius funkcionalesnis, į rašto darbus linkstama „perkelti“ kai kuriuos gestų kalbos sintaksės ir stiliaus ypatumus. Raiškos būdai gali atrodyti šiek tiek neįprasti, nes kurtiesiems gali būti nežinomi visuotinai priimtini kalbinės raiškos būdai.

�� ��

Dirbant su sutrikusios klausos asmenimis, vertinant jų rašto dar­bus, nederėtų formaliai kelti lygiai tokių pačių reikalavimų kaip girdin­tiesiems. Tai turėtų būti traktuojama ne kaip privilegijos kurtiesiems, o kaip vienodesnių sąlygų ir šansų jiems suteikimas.

Daug informacijos sutrikusios klausos asmenys gauna s­ka­ity­da­­mi ka­lbėjimo judesius (skaitydami iš lūpų). Bendraujant su sutriku­sios klausos asmenimis, siekiant palengvinti jiems skaitymą iš lūpų, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių.

Prieš pradėdami kalbėti, atkreipkite pašnekovo dėmesį (rankos mostu, paliesdami ranka petį ir kt.), svarbu, kad jis suspėtų pažiūrėti į jūsų lūpas prieš pradedant kalbėti. Jei jis praleis pirmuosius lūpų jude­sius, jūsų gali nesuprasti arba suprasti neteisingai.

Kadangi pašnekovas turi matyti jūsų lūpų judesius, turite stengtis, kad jūsų veidas, ypač lūpos, būtų pakankamai apšviestos. Geriausia, kad kalbančiojo ir skaitančiojo iš lūpų veidas būtų tame pačiame lygyje.

Kalbėkite lėtesniu tempu, aiškiai, bet natūraliai, kaip kalbate su vi­sais. Nedarykite pauzių po kiekvieno žodžio. Trumpus sakinius tarkite nedarydami pauzių („Koks tavo vardas?“). Ilgesnius sakinius tarkite darydami vieną pauzę („Šiandien graži diena, o vakar lijo“).

Jeigu norite pašnekovui ką nors smulkiau papasakoti, kalbėkite ne ilgesniais kaip 5–6 žodžių sakiniais. Pradžioje po kiekvieno sakinio pa­prašykite, kad jis pakartotų bent 2–3 žodžius. Tai parodys, kad pašne­kovas jus suprato, ir jūs galėsite tęsti savo pasakojimą.

Jeigu skaitantysis iš lūpų nesuprato kokio nors žodžio, reikia pakar­toti ne vieną nesuprastą žodį, o visą frazę (vieną ar du kartus). Jeigu ir po to jūsų nesupranta – parašykite žodį ant lapo, pirštu ant stalo, ant sienos ir pan. Jei ir kelis kartus pakartojus klausytojas nesupran­ta užduoties, formuluokite ją kitais paprastesniais žodžiais, naudokite schemas, lenteles, formules ir kt.

Kalbančiojo veidas ir lūpos turi būti gerai matomos. Pedagogas, bendraudamas su sutrikusios klausos asmenimis, neturėtų:

• kalbėti vaikščiodamas po auditoriją;• kalbėti ir rašyti lentoje vienu metu (būti nusigręžęs);• kalbėti stovėdamas už nugaros, nes tada klausytojas netenka ga­

limybės suvokti medžiagą rega;• kalbėti pasilenkęs, nes klausytojas nematys lūpų;• stovėti nugara į langą, nes būna blogai apšviestas veidas.

�0 �1

Net ir itin gerus skaitymo iš lūpų įgūdžius turintys asmenys negali ilgai (per visą paskaitą) sekti ir fi­ksuoti kalbančiojo kalbėjimo jude­sių, nes skaitymo iš lūpų procesas yra labai varginantis. Todėl reikėtų svarbiausią paskaitos medžiagą (jos santrauką) klausytojui iš anksto pateikti raštu, o žodžiu perteikiamą informaciją derinti su rašytine. Kad klausytojas jus geriau suprastų, aiškindami žodžiu naudokite kuo daugiau iliustruojančios vaizdinės medžiagos.

4.3. Info­rmacijo­s pateikimas studentams, turintiems rego­s negalę20�

Informacijos prieinamumo prasme aklumas yra sunkiausia negalės forma. Organizuojant savo studijas, darbinę veiklą ir laisvalaikį, regėji­mo negalią turinčio žmogaus rinkimosi laisvę varžo reikalingiausios informacijos nebuvimas arba trūkumas..

Pastaraisiais metais Europos aklųjų sąjunga (EAS) bei nacionalinės Vakarų valstybių aklųjų organizacijos labai stengiasi, kad visų rūšių informacija regėjimo netekusiems žmonėms taptų kaip galima priei­namesnė. Tačiau be visuomenės – valstybės institucijų, gamintojų, pa­slaugų teikėjų pritarimo bei supratimo, šios pastangos ne ką tepakeis.

Norėdama padėti ir regėjimo negalią turintiems žmonėms, ir infor­macijos skleidėjams, EAS 2003 m. parengė šias rekomendacijas. Jose galima rasti svarbiausias gaires, kuriomis vadovaujantis regintiems žmonėms skirtą informaciją bus nesunku pateikti ir neregiams. Pasi­konsultuoti su informacijos prieinamumu bei sklaida susijusiais klau­simais visada galima Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS, tinklapis w­w­w­.lass.lt) centrinėje būstinėje Vilniuje arba regioninėse (apskričių) organizacijose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje.

Europos aklųjų sąjunga (EAS) parengė šias gaires siekdama padėti pritaikyti jūsų turimą informaciją visoms vartotojų grupėms, informa­ciją padaryti prieinamą ir nesudėtingą akliesiems bei silpnaregiams. 206 Dalis parengta remiantis šiuo šaltiniu: Europos aklųjų sąjunga. (2003). Informac­i­ja vi­si­ems: kai­p jūsų i­nformac­i­ją patei­kti­ kli­entams su regos negali­a [interaktyvus]. Pri-eiga per internetą: <http://w­w­w­.lass.lt/lass/access/access.htm>.

�0 �1

Europos Sąjungoje yra 7,4 milijono aklųjų ir silpnaregių, o visoje Europoje jų dar daugiau. Vidutinė gyvenimo trukmė nuolat ilgėja, o kuo žmogus senesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jo regėjimas blogas. Mokymo institucijoms tai reiškia, kad vis dažniau jų klientais tampa aklieji ar silpnaregiai.

Kaip aklieji ir silpnaregiai skaito? Jie skaito įvairiais būdais. Dau­gumai silpnaregių pakanka stambesnio (12 ar didesnis) šrifto ir gero informacijos išdėstymo. Tačiau rimtesnių regėjimo problemų turin­tiems asmenims, informaciją reikia pateikti kitokia, jiems tinkamesne forma. Tai gali būti:

• didesnis šriftas, • garso įrašas kasetėje ar kompaktinėje plokštelėje, • Brailio raštas, • elektroninis dokumento pavidalas diskelyje, kompaktiniame dis­

ke ar internete. Viena forma nebūtinai tinka visiems. Todėl siūloma informaciją pa­

teikti keliais pavidalais. Ar brangu informaciją pateikti įvairiais pavi­dalais? Pritaikyti informaciją aklųjų ir silpnaregių poreikiams dažniau­siai yra gerokai pigiau ir paprasčiau nei įsivaizduojame. Daugeliu at­vejų reikiama pinigų suma yra nedidelė. Dažnai šis darbas gali būti padarytas be jokių papildomų kaštų.

Spa­u­sdi­n­ta­ i­n­fo­rma­ci­ja­Aiškus šrifta­s. Geri šrifto standartai naudingi visiems skaityto­

jams. Spausdinimas aiškiu šriftu nėra sudėtingas ar brangus dalykas. Blogai sumaketuotas tekstas sukelia skaitymo problemų ne tik silpna­regiams.

Šrifto dy­dis ir stilius. Europos aklųjų sąjunga rekomenduoja stan­dartinius dokumentus spausdinti ne mažesniu nei 12 dydžio šriftu. Ven­kite pasvirusių (i­tali­c­), rankraštį primenančių bei įmantrių šrifto stilių. Jei įmanoma naudokite įprastus Sans­Serif šrifto stilius (tokius kaip Aria­l ar He­lve­tica­).

Spa­lva­ ir kontra­sta­s. Teksto ir fono kontrastas yra vienas svar­biausių įskaitomumo faktorių. Kuo didesnis kontrastas, tuo lengviau įskaitomas tekstas. Simbolio dydis ir storis taip pat veikia kontrastą. Geriausią kontrastą sudaro juodas tekstas baltame fone.

�2 ��

Bendra­s diza­ina­s ir išdėsty­ma­s. Tekstą reikėtų lygiuoti pagal kairįjį kraštą, tarp žodžių, eilučių ir pastraipų daryti vienodus tarpus. Reikėtų vengti siaurų stulpelių. Kuomet tekstas spausdinamas ant A4 formato lapo, rekomenduojama nedaryti daugiau nei dviejų stulpelių.

Didžiosios ra­idės. Bendro pobūdžio teksto nereikėtų spausdinti visomis didžiosiomis raidėmis. Svarbi informacija – pavadinimai, vardai, telefono numeriai – turi būti išryškinti, pastorinti ir pajuodinti (bold).

Popierius. Reikėtų naudoti geros kokybės neblizgantį ir neper­sišviečiantį popierių.

In­fo­rma­ci­ja­ elektro­n­i­n­i­u­ pa­vi­da­lu­Kompiuterinia­i ir kompa­ktinia­i diska­i. Pasitelkę kalbos sinte­

zatorių, Brailio eilutę, didelės įstrižainės monitorių, vaizdo didinimo programą aklieji ir silpnaregiai naudojasi kompiuteriais. Todėl jie gali pageidauti informacijos elektroniniu pavidalu. Elektroninė informaci­ja turi būti prieinama atvirais teksto formatais, leidžiančiais jį skaityti visa teksto tvarkymo programine įranga. Pavyzdžiui, turėtų būti ven­giama PDF formato, nes tai nėra atviras teksto formatas.

Tinkla­la­pia­i. Interneto pasirodymas daugumai naująsias technolo­gijas naudojančių aklųjų ir silpnaregių reiškė galimybę naudotis infor­macija, kuri anksčiau jiems buvo nepasiekiama. Tačiau dėl kai kurių pateikimo metodų informacija, pateikiama tinklapiuose, akliesiems ir silpnaregiams tampa neperskaitoma. Tinklapiai turėtų būti kuriami va­dovaujantis Tinklo pasiekiamumo iniciatyvos (angl. WAI) gairėmis.

Altern­a­ty­vūs pa­vi­da­la­i­Pa­didinta­s šrifta­s. Tai reiškia spausdinimą didesniu nei įprastas

šriftu. Dokumentuose turėtų būti naudojamas 16 ir didesnio dydžio šriftas. Kai kuriems silpnaregiams tinkamiausias yra 20 dydžio šriftu atspausdintas tekstas.

Didžioji spausdinamos informacijos dalis surenkama teksto rinki­mo programomis, todėl visai nesudėtinga gaminti įvairaus dydžio šrif­tu spausdintas kopijas, atitinkančias žmonių, turinčių įvairaus laipsnio, regėjimo sutrikimų poreikius. Taip pat rekomenduojama didesnį šriftą

�2 ��

naudoti visuose dokumentuose, skirtuose vyresnio amžiaus žmonėms, nes šie žmonės dažnai turi regėjimo sutrikimų.

Bra­ilio ra­šta­s. Brailio raštu sugebančių skaityti aklųjų ir silpnare­gių dalis nėra didelė, tačiau šiems žmonėms tai yra svarbiausia sava­rankiško informacijos gavimo priemonė. Brailio raštas yra skaitymo metodas liečiant iškilius taškus. Šių taškų deriniai yra abėcėlės raidžių, skyrybos ženklų bei įprastų raidžių derinių atitikmenys.

Beveik visų rūšių informacija gali būti pateikta Brailio raštu – nuo autobusų tvarkaraščio iki natų. Namų sąlygomis spausdinti Brailio raštu reikalinga teksto perkėlimo į Brailio raštą programa ir spausdin­tuvas. Programa reikalinga norint tekstą paversti spausdintuvui pri­imtina kalba. Tačiau informaciją Brailio raštu gali pateikti nemažai agentūrų, valstybinių įstaigų, kurių darbas tiesiogiai ir nėra susijęs su aklaisiais.

Ga­rsinia­i įra­ša­i. Garsiniai įrašai kasetėse ar kompaktinėse plokštelėse yra efektyvi bendravimo priemonė. Be to, tai labai geras sprendimas turintiems mokymosi problemų ar žemo raštingumo lygio žmonėms, taip pat tiems, kuriems sunku valdyti rankas.

Ga­rsinės ir elektroninės kny­gos. Garsinės knygos įrašinėjamos į kasetes ar kompaktinius diskus. Dauguma elektroninių knygų taip pat laikomos garsinėmis knygomis. Jos turi būti tinkamos skaityti ir spe­cialia (aklųjų bei silpnaregių naudojama), ir įprasta įranga.

Kompiuterinia­i ir kompa­ktinia­i diska­i. Kompiuteriniai ir kom­paktiniai diskai gali būti labiausiai pageidaujama kompiuteriu dir­bančio aklojo ar silpnaregio informacijos pateikimo forma. Taip pat elektronines paskaitų konspektų ar kitų tekstų versijas patogu persiųsti elektroniniu paštu arba pateikti interneto tinklalapiuose.

DAISY (angl. Di­gi­tal Audi­o­based Informati­on System – Skai­tme­ni­nė audi­oi­nformac­i­nė si­stema). Sistema yra geras komercinio stan­darto pavyzdys. Tai techninė ir programinė įranga, skirta garsinėms knygoms įrašinėti, saugoti, perduoti ir skaityti.

�� ��

NA­UDINGA­ INFORMA­CIJA­

• „Informacija T@u“ – informacija apie Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų sąlygas, galimą paramą ir paslaugas, aplinkos prieinamumą (http://infotau.susa.lt).

• Aplinkos pritaikymas žmonėms, turintiems regos negalę, aprašytas V. König leidinyje „Apie aplinkos ir transporto pritaikymą aklie­siems ir silpnaregiams“ (http://lass.lt/lass/aplinka/aplinka.php).

• Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija (http://w­w­w­.aplinka.visiems.lt/).

• Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.03.01:2001. Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms.

• Studentų atstovybės programos „Studentams su negalia“ (http://ne­galia.vusa.lt).

• Šiaulių universiteto Studentų atstovybės Tarnyba neįgaliųjų reika­lams (http://w­w­w­.tnr.susa.lt).

• Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (http://w­w­w­.tpnc.lt).

�� ��

REKOMENDUOJA­MA­ LITERA­TŪRA­

1. Campbell L. F., Kovacs, K. (Red.). (2001). Tai­p, ji­e gali­. Mokomoji­ medži­a­ga tėvams i­r pedagogams, di­rbanti­ems su aklai­si­ai­s i­r si­lpnaregi­ai­s i­nfor­mac­i­ni­ų i­r pagalbi­ni­ų tec­hnologi­jų sri­tyje. EENAT projektas [interakty­vus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.lass.lt/komp/moduliai.htm>.

2. Corlett, S., Cooper D. (1992). Students wi­th Di­sabi­li­ti­es i­n Hi­gher Edu­c­ati­on. London, SKILL.

3. Elijošius, E., Daugėla, M., Dirmeikis, L. (2006). Švi­eti­mo konsultavi­mo i­r prognoz­avi­mo modeli­s. Spec­i­ali­oji­ kompi­uteri­ni­o lavi­ni­mo programa. Prakti­ni­s darbas. Klaipėda: S. Jokužio leidykla.

4. GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus]. New­­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm#1>.

5. Hall, J., Tinklin T., (1998). Students First: The Experiences of Disabled Students in Higher Education: SCRE Research Report. No. 85. The Sc­ot­ti­sh Counc­i­l for Researc­h i­n Educ­ati­on [interaktyvus]. Prieiga per inter­netą: <http://w­w­w­.scre.ac.uk/resreport/rr85/index.html>.

6. Hallahan, D. P., Kauffman, J. M. (2003). Ypati­ngi­eji­ moki­ni­ai­. Spec­i­ali­o­jo ugdymo pagri­ndai­. Vilnius: Alma littera

7. Hurst, A. (1993). Steps towards Graduati­on. Hants, Avebury.8. Fi­nansi­nės pagalbos pri­emoni­ų tei­ki­mo neįgali­esi­ems, studi­juojanti­ems

aukštosi­ose mokyklose, tvarkos aprašas. (2006). Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vilnius: VU.

9. Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? Konferencijos pranešimų medžiaga. (2006). Lietuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU.

10. Muceniekas, G. (2003). Negalės eti­ketas: bendravi­mas su žmonėmi­s, tu­ri­nči­ai­s negali­ą. Vilnius: Negalės informacijos ir konsultavimo centras.

11. OECD (Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.

12. Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Šiauliai: Šiaulių universiteto lei­dykla.

13. Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­my­bi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

14. Ruškus, J., Mažeikis, G. (2007). Neįgalumas i­r soc­i­ali­ni­s dalyvavi­mas. Kri­ti­nė pati­rti­es i­r gali­mybi­ų Li­etuvoje refleksi­ja. Monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�� ��

15. Tinklin, T., Hall, J. (1999). Getting round obstacles: disabled students’ experiences in higher education in Scotland. Studi­es i­n Hi­gher Educ­a­ti­on, 24 (2), 183–194.

16. University of Alberta in Edmonton, University Student Services, Specia­lized Support and Disability Services. Servi­c­es at first glanc­e [interak­tyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.uofaw­eb.ualberta.ca/SSDS//pdfs/servicesataglance.pdf>.

NA­UDOTA­ LITERA­TŪRA­

17. Adomaitienė, R., Ostasevičienė, V., (2004). Neįgali­ų studentų spec­i­a­li­ųjų porei­ki­ų tenki­ni­mas Li­etuvos aukštosi­ose mokyklose [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.lkka.lt/naujienos/tyrimas.pdf>.

18. Ališauskas, A. (2006). Rekomendac­i­jos pedagogams i­r dėstytojams, kai­p bendrauti­ su asmeni­mi­s, turi­nči­ai­s klausos sutri­ki­mų. Rankraštis.

19. Ambrukaitis, J. (2001). Neįgalus asmuo aukštojoje mokykloje. Aukštojo mokslo si­stemos i­r di­dakti­ka: konferenc­i­jos praneši­mų medži­aga. Kau-nas: Technologija, 6–13.

20. Aune, B. P. (1993). Report on an International Conference on Disability in Higher Education. Journal on Postsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­li­­ty, Volume 10, No. 2.

21. Australi­an Nati­onal Board of Employment, Educ­ati­on and Trai­ni­ng Equi­­ty Worki­ng Party, 1999.

22. Berger, P. L., Luckmann T. (1999). Soc­i­ali­ni­s ti­krovės konstravi­mas. Ži­noji­mo soc­i­ologi­jos traktatas. Vilnius: Pradai. Versta iš The Soc­i­al Construc­ti­on of Reali­ty. A Treati­se i­n the Soc­i­ology of Knowledge. New­ York; London; Toronto; Sydney; Auckland: Anchor Books; Doubleday. 1967.

23. BIBLIOREG: akademi­nė bi­bli­oteka kuri­a besi­mokantį regi­oną..Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.su.lt/article/articleview­/1011/1/467>.

24. The Blac­kwell Enc­yc­lopedi­a of Soc­i­al Psyc­hology. (1995). Manstead, A. S. R., Hew­stone M. (Eds.). Cambridge: Blackw­ell, 601–605.

25. Campbell, L. F., Kovacs, K. (Red.). (2001). Tai­p, ji­e gali­. Mokomoji­ medži­aga tėvams i­r pedagogams, di­rbanti­ems su aklai­si­ai­s i­r si­lpnare­gi­ai­s i­nformac­i­ni­ų i­r pagalbi­ni­ų tec­hnologi­jų sri­tyje. EENAT projektas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.lass.lt/komp/moduliai.htm>.

26. Corlett, S.,Cooper D. (1992). Students wi­th Di­sabi­li­ti­es i­n Hi­gher Educ­a­ti­on. London, SKILL.

�� ��

27. Daugėla, M. (2006). Studentų, turinčių negalę, dalyvavimas aukštųjų mo­kyklų gyvenime. ŠU Studentų atstovybės Tarnybos neįgaliųjų reikalams veikla. Lietuvos studentų sąjunga. Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­­namas neįgali­ajam? Konferencijos pranešimų medžiaga, 22–23.

28. Daugėla, M. Studentų, turi­nči­ų negalę, dalyvavi­mas aukštojoje mokyklo­je. Socialinių mokslų (edukologija) daktaro disertacijos rankraštis.

29. Detraux, J. J. (2003). Praneši­mas tėvams api­e vai­ko negali­ą: vei­ksni­ai­, sti­pri­nantys tėvų psi­c­hologi­nį atsparumą i­r vi­di­nės darnos atsi­radi­mą. Paskai­tos konspektas (rankraštis).

30. Ebersold, S. (2002). Le champ du handicap, ses enjeux et ses mutations: du désavantage à la participation sociale. Handi­c­ap – revue de sc­i­enc­es humai­nes et soc­i­ales, 94–95, 149–164.

31. Ebersold, S. (2003). Inclusion and mainstream education: an equal coo­peration system. European Journal of Spec­i­al Needs Educ­ati­on, Vol. 18, No. 1, 89–107.

32. Ebersold, S. (2004). GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus] New­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm#2>.

33. Ebersold, S. (2004). The Affili­ati­on Effec­t of Parti­c­i­pati­on i­nto Communi­­ty: Conc­eptual and Methodologi­c­al Aspec­ts of a Parti­c­i­pati­ve Researc­h. Analysi­ng li­vi­ng c­ondi­ti­ons. In Trossebo, J. (eds). Studentlitteratur.

34. Ebersold, S., Detraux J. J. (2006). Soc­i­al parti­c­i­pati­on and strategi­es to support di­sabled persons: whi­c­h i­ndi­c­ators for c­oherenc­e, whi­c­h models for development of c­ompetenc­i­es? Research project. Rankraštis.

35. Informac­i­ja vi­si­ems: kai­p jūsų i­nformac­i­ją patei­kti­ kli­entams su regos negali­a. (2003). Europos aklųjų sąjunga. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.lass.lt/lass/access/access.htm>.

36. Gailienė, I., Ruškus, J. (2001). Socialinio vaizdinio apie protiškai neįga­laus asmens emocinius išgyvenimus ypatumai. Psi­c­hologi­ja, 22, 37–53.

37. GUNI (Global university netw­ork for innovation) [interaktyvus]. New­­sletter. Issue 1, July, 2004. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.crue.org/guni1_en.htm#1>

38. Hall, J., Tinklin T., (1998). Students First: The Experiences of Disabled Students in Higher Education: SCRE Research Report No 85. The Sc­ot­ti­sh Counc­i­l for Researc­h i­n Educ­ati­on [interaktyvus]. Prieiga per inter­netą: <http://w­w­w­.scre.ac.uk/resreport/rr85/index.html>.

39. Hallahan, D. P., Kauffman, J. M. (2003). Ypati­ngi­eji­ moki­ni­ai­. Spec­i­ali­o­jo ugdymo pagri­ndai­. Vilnius: Alma littera

40. Hil, J. L. (1994). Speaking Out: Perceptions of Students w­ith Disabilities at Canadian Universities Regarding Institutional Policies. Journal on Po­stsec­ondary Educ­ati­on and Di­sabi­li­ty.

�� ��

41. Hurst, A. (1993). Steps towards Graduati­on. Hants, Avebury.42. Johnson, A. L. (2006). Students w­ith Disabilities in Postsecondary Edu­

cation: Barriers to Success and Implications for Professional. VISTAS Online [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://counselingoutfi­tters.com/Johnson.htm>.

43. Klimavičienė, M., Aželskienė A., Matuzevičiūtė D. (2003). Neprigir­dinčių studentų problemos. Iš sutri­kusi­os klausos vai­kų ugdymo pati­r­ti­es. A. Ališauskas. (sud.). Šiauliai: ŠU leidykla.

44. L’accueil et l’accompagnement des étudiants porteurs d’un handicap dans l’enseignement supérieur et universitaire. Rapport du groupe de travai­l – ensei­gnement supéri­eur et uni­versi­tai­re. Avril 1996.

45. Fi­nansi­nės pagalbos pri­emoni­ų tei­ki­mo neįgali­esi­ems, studi­juojanti­ems aukštosi­ose mokyklose, tvarkos aprašas. (2006). Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

46. Ar Li­etuvoje aukštasi­s mokslas pri­ei­namas neįgali­ajam? Konferencijos pranešimų medžiaga. (2006). Lietuvos studentų sąjunga. Vilnius: VU.

47. LR Aukštojo mokslo įstatymas. (2000).48. LR Invali­dų soc­i­ali­nės i­ntegrac­i­jos įstatymas. (1991).49. LR Lygi­ų gali­mybi­ų įstatymas. (2003)50. LR Neįgali­ųjų soc­i­ali­nės i­ntegrac­i­jos įstatymas. (2004).51. LR Spec­i­ali­ojo ugdymo įstatymas. (1998).52. LR Švi­eti­mo įstatymas. (1991).53. Meister, J. J. (1998). Study Conditions and Behavioral Patterns of Stu­

dents w­ith Disabilities in German Universities. Journal on Postsec­onda­ry Educ­ati­on and Di­sabi­li­ty. 13 (2), 37–50.

54. Muceniekas, G. (2003). Negalės eti­ketas: bendravi­mas su žmonėmi­s, tu­ri­nči­ai­s negali­ą. Vilnius: Negalės informacijos ir konsultavimo biuras.

55. O’Connor U., Robson, A. (1999). Accession or Exclusion? University and the Disabled Student: A Case Study of Policy and Practice. Hi­gher Educ­ati­on Quarterly. Volume 53, No. 1, January, 88–103.

56. OECD (Organization for Economic Co­operation and Development). (2003). Disability in Higher Education. OECD Publications, Paris.

57. Ruškus, J. (1999). Negalė kaip socialinis – kultūrinis konstruktas: nuo­statų problema. Soc­i­ali­ni­ai­ mokslai­, 3 (20), 58–66.

58. Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Šiauliai: Šiaulių universiteto lei­dykla.

59. Ruškus, J., Daugėla, M., Žukauskas, S., Blinstrubas, A., Šaparnis, G. (2007). Aukštasi­s mokslas i­r studentai­, turi­ntys negalę. Būklės i­r gali­my­bi­ų tyri­mas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

�� ��

60. Ruškus, J., Mažeikis, G. (2007). Neįgalumas i­r soc­i­ali­ni­s dalyvavi­mas. Kri­ti­nė pati­rti­es i­r gali­mybi­ų Li­etuvoje refleksi­ja. Mokslo monografi­ja. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

61. Saraga, E. (Ed.) (1998). Embodyi­ng the Soc­i­al: Construc­ti­ons of Di­ffe­ren­ce. London and New­ York: Routledge.

62. Sc­otti­sh Ex­ec­uti­ve, Transi­ti­ons to Work Di­vi­si­on. (1999). Implementing Inclusiveness Realising Potential. Improving Transition: Guidance and Support [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.scotland.gov.uk/library2/doc04/bere­09.htm>.

63. Soc­i­ali­ni­ai­ neįgalumo aspektai­: žmogui­ rei­ki­a žmogaus. (2003). Pivo­rienė, J. (Red.). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

64. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (2004). Neįgali­ųjų soc­i­ali­nė i­ntegrac­i­ja 2003 m. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.std.lt/lt/catalog/dow­nload_release/?id=1031&dow­nlo­ad=1>.

65. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (2005). Neįgali­ųjų soc­i­ali­nė i­ntegrac­i­ja 2004 m. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.std.lt/uploads/1122447340_Neigaliuju_soc_integracija_2004m.doc>.

66. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (2006). Neįgali­ųjų soc­i­ali­nė i­ntegrac­i­ja 2005 m. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.ndt.lt/fi­les/File/Inform_2005.doc>.

67. Suslavičius, A. (1998). Soc­i­ali­nė psi­c­hologi­ja. Vilnius: Vilniaus universi­teto leidykla.

68. Švietimo ir mokslo ministerija. (2000). Pedagogo padėjėjo, skai­tovo, pa­lydovo, gestų kalbos vertėjo paslaugų tei­ki­mo spec­i­ali­ųjų porei­ki­ų asme­ni­ms švi­eti­mo įstai­gose tvarka. Projektas. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.smm.lt/old/Teisine_informacija/Projektai/projekt6_1.htm>.

69. Tarptauti­nė funkc­i­onalumo, neįgalumo i­r svei­katos klasi­fikac­i­ja. Pasau­li­nė svei­katos organi­z­ac­i­ja. Ženeva, 2001. Vertimas: A. Bagdonas. VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2004.

70. The Hi­gher Educ­ati­on Stati­sti­c­s Agenc­y On­line Information Service of United Kingdom. (2006).

71. Tinklin, T., Hall, J. (1999). Getting round obstacles: disabled students’ experiences in higher education in Scotland. Studi­es i­n Hi­gher Educ­a­ti­on, 24 (2), 183–194.

72. University of Alberta in Edmonton, University Student Services, Specia­lized Support and Disability Services. Servi­c­es at first glanc­e [interak­tyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.uofaw­eb.ualberta.ca/SSDS//pdfs/servicesataglance.pdf>.

100

73. Uni­versi­ty of Bradford. (2001). Wi­deni­ng parti­c­i­pati­on. Strategy 2001–2004 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.brad.ac.uk/ad­min/conted/aw­p/w­p­strategy.pdf>.

74. Uni­versi­ty of Illi­noi­s at Urbana – Champai­gn, Di­vi­si­on of rehabi­li­tati­on educ­ati­on servi­c­es. Teac­hi­ng students wi­th di­sabi­li­ti­es: a prac­ti­c­al gui­de [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.empow­ermentzone.com/teaching.txt>.

75. Valiulis, A. V. (2001). Techniškųjų universitetų atsakas neįgaliųjų iššūkiams. Mokslas i­r tec­hni­ka, Nr. 11, 26–27

76. Vilniaus universiteto bibliotekos informacijos centras žmonėms su ne­gale „ODISĖJAS“. Prieiga per internetą: <http://w­w­w­.mb.vu.lt/apie/liet/strutura/odisejas.htm>.

77. Wehman, P. (2001), Editorial. Postsecondary Education and Disability. Journal of Voc­ati­onal Rehabi­li­tati­on, No. 16.

100

Redagavo Silvija Papaurėlytė­KlovienėMaketavo Gintarė Galinienė_______________________

SL 843. 2007­12­15. 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 1200. Užsakymas 160.Išleido VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Vilniaus g. 88, LT­76285 Šiauliai.

El. p. leidykla@cr.su.lt, tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80.Interneto svetainė http://leidykla.su.lt/

Spausdino UAB „Šiaulių knygrišykla“, P. Lukšio g. 9A, LT­76207 Šiauliai.

MA­RIUS DA­UGĖLA­

STUDENTA­I, TURINTYS NEGA­LĘ, A­UKŠTOSIOSE MOKYKLOSE

Re­ko­me­n­da­ci­jo­s a­dmi­n­i­st­ra­t­o­ri­a­ms i­r dėsty­to­jams

Socialinė parama neįgaliesiems įsidarbinimo ir profesinės veiklos procesuose