okis kaip fenomenasokio patyrimas kasdienybs kontekste Mircea Eliade siekdamas irykinti religingum kaip fenomen savo knygoje ventyb ir pasaulietikumas rao: mums labiau rpi atskleisti specifinius religins patirties bruous negu parodyti jos vairias gausias istorijos nulemtas atmainas ir skirtybes. Tai iek tiek panau tai, kaip kad jeigu, nordami parodyti, kas yra poezija, pasitelktume margarius pavyzdius, greta Homero, Vergilijaus ar Dantes cituodami ind, kin ar meksikiei poemas, t.y. remdamiesi tiek istorikai susijusiais kriniais (Homeras, Vergilijus, Dante), tiek visikai kitokios estetikos kryba. Literatros istorijos poiriu tokie sugretinimai yra abejotinos verts, taiau leistini pasiovus aprayti poezij kaip pat fenomen, kai ketinama parodyti esmin poetins ir utilitarins, kasdiens kalbos skirtum.1 ia Eliade nusako fenomenologinio tyrimo specifik. Akcentuojant patyrim, klasifikacijos nustatytos ribos yra suskliaudiamos. Atskiras fenomenas kaipo toks irykinamas kasdienio patyrimo kontekste.2 Apraydamas homo religiosus elgsen btent tai Eliade ir kreipia didiausi dmes: patirti, kokia gili praraja skiria abi patirtis ventj ir pasaulietikj.3 Ketinim aprayti poetin fenomen Eliade sieja su ketinimu parodyti esmin poetins ir utilitarins kalbos skirtum. Perkl ias nuorodas okio fenomenologij, galime aikiai suformuluoti pagrindin okio eidetins fenomenologins redukcijos tiksl parodyti esmin okjikos ir utilitarins elgsenos skirtum.4 Iekodami atsakymo klausim, prisiminkime Ezopo pasaki iogas ir skruzd.5 Kaip matome, okjika iogo elgsena ia radikaliai suprieinta su utilitarine Skruzds elgsena. Sekdami Eliade utilitariniu vadinsime kasdienin praktiniais reikalais persmelkt buvim pasaulyje.6 Utilitarin elgsena yra rpesio (Sorge) persmelkta elgsena. Poelgio naudingumas ia nra dorumo kriterijus, poelgio naudingumas yra isilaikymo kasdienybje slyga egzistencin btinyb. Apie egzistencin erdv vliau bus kalbama plaiau. Dabar tik svarbu atkreipti dmes, jog elgsena, kuri fenomenologikai nusakoma kaip kasdienin arba utilitarin yra paprasiausia natrali elgsena, kuri sudaro natrals judesiai. Santykis su daiktais utilitarikai elgiantis yra instrumentinis. Daiktas ia nra stebjimo objektas, bet rankis, o subjektas ia yra ne stebintis, bet dalyvaujantis ir veikiantis subjektas. Kaip pabria daugelis fenomenolog tokia utilitarin elgsena apskritai1 2

Mircea Eliade, ventyb ir pasaulietikumas, Vilnius, 1997, p.12. Plg. , , , 1998, .11. 3 Mircea Eliade, ventyb ir pasaulietikumas, p.10. 4 ia tik Eliades vartojam od kalba pakeiiau odiu elgsena. Kadangi ok laikyti kalbjimo bdu galima tik paia plaiausia prasme suprantant svok kalba. Be to, kadangi is tyrimas yra fenomenologinis, man labiau rpi okaniojo patirtis, o ne ios patirties atspindiai kalboje. 5 Ezopas, iogas ir skruzd // Pasakios, Vilnius, 1965, p.140. 6 Noriau atkreipti dmes jau v. Augustino irykint skirtum tarp uti ir frui.

skleidiasi iki subjekto-objekto perskyros. Veikjas ia ne priepastato (vok. gegenstand) savs daiktams, o daiktai jam yra rankiai galima sakyti, kno pratsimas. Dl to Heideggeris kalba apie daikt buvim po ranka, vadindamas tai Zuhandenheit7, o Sartreas apie instrumentikum.8 Kaip pastebi Merleau-Ponty, naudodamasis lazda a nejauiu jos kaip alia esanio daikto lazda yra man tiek sava, tiek pritampa prie mano kno, kad poji atvilgiu skiriamoji riba vedama ne tarp rankos ir lazdos, bet tarp lazdos ir aplinkos.9 ioje egzistencins arba utilitarins (jei naudosime Eliades svok) laikysenos visumoje okio kaip fenomeno pasirodymas yra kako naujo ir visai kito siverimas kasdienyb. I utilitarins laikysenos perspektyvos okis atrodo beprotikas (nes nenaudingas) ir nemanomas (nes be pagrindo). Kaip mogus gali nei i io nei i to ioje kasdieninje bsenoje pradti okti? Kakas i esms turi pasikeisti. Pirmiausiai keiiasi pati elgsena, o tai drauge parodo, kad pasikeiia ir esmin laikysena. Grtant prie pasakios apie iog ir Skruzd belieka dar kart atkreipti dmes, kaip skiriasi i dviej simbolini btybi laikysena ir elgesys. Tiesa, savo klausim keliame atvirkiai pasakios autoriui. Pasakioje iogas galima sakyti atkrito kasdienin arba utilitarin, rpesio persmelkt bsen. i bsena Skruzdei yra prasta arba natrali. Gal gale pasakios pamokymas yra btent toks reikia dirbti, reikia rpintis ateitimi, neuliavoti ir neleisti lengvabdikai laiko. Kodl a sakau, kad klausim keliu atvirkiai? Todl, kad pastarojo tyrimo uduotis irykinti ne utilitarin elgsen, o okio fenomen kaip utilitarins elgsenos alternatyv. Taip pasaki apveriame auktyn kojomis: mums svarbiausia ne koki bsen atkrito iogas, bet i kokios bsenos jis atkrito. Pasakia grina ant ems, o mes klausiame, kas lemia t pakylt neutilitarin elgsen. Jeigu kasdienins veiklos prasm yra savaimin, kuri kartais pranyksta, kai tik paveriame kasdienyb stebjimo objektu, t.y. kai imame reflektuoti10, tai kokia yra nekasdienins veiklos, pavyzdiui, oki prasm? Ji nra savaime suvokiama utilitarins veiklos kontekste. O gal tai beprasmyb okti? I karto norisi suabejoti ia mintimi. Nustat, kad okio fenomenas susijs su radikaliu laikysenos pokyiu, kur apibdinome kaip utilitarins laikysenos suskliautim, dabar iekokime pozityvios okio fenomeno charakteristikos. Kelet labai svarbi apmstym iuo klausimu yra paliks Paulis Valery. Valery pirmiausiai igarsjo kaip poetas (tik vliau buvo suvokta jo kaip mstytojo, kaip filosofo taka XX a. intelektualiniam gyvenimui). Tai tikriausiai neatsitiktinis faktas, jei prisiminsime io skyrelio pradioje cituotus Eliades odius, kuriuose jis nurodo poetin fenomen ir jo radikal skirtingum

7 8

Martin Heidegger, Sein und Zeit, Max Niemayer Verlag, Tbingen, 1993, s.69. , , , 2000, .226227. 9 Maurice Merleau-Ponty, Phenomenology of perception, Routledge, 1996, p.143. 10 Tomas Sodeika, Dialogas ir tekstas // Baltos lankos, Nr.12, Vilnius, 2000, p.12.

utilitarins laikysenos atvilgiu.11 Valery poetin patirtis jam leidia (ar net skatina) pagal analogij samprotauti apie ok. Jis ne kart lygina poezij ir ok. okis sutinka su vaikiojimu taip kaip poezija su proza.12 Kasdieninis vaikiojimas, kaip pastebi Valery yra tikslingas. Vyraujantys judesiai ia yra tiksliniai judesiai, kurie ne tik nukreipti tiksl, bet ir savaime nutrksta, kai tikslas jau pasiektas.13 i judesi grup jau aptarme aukiau. Kuo ypatingi yra okio judesiai, kaip jie skiriasi nuo utilitarini judesi? Aptars utilitarinius-tikslinius judesius Valery pastebi: Bet yra kiti judesiai, kuri atsiradimas ir pltot neiaukta jokio objekto. Nra objekto, kurio pasiekimas atvest prie veiksmo ubaigimo. ie judesiai nutrksta tik tuomet, kai kas nors, kas neturi jokio ryio su j prieastimi, forma ir charakteriu, juos sutrukdo. Jie nra pajungti jg ekonomijos dsniui; prieingai, atrodo, kad j tikslas jg ieikvojimas. Tokie yra kdikio ar uns uoliai ir stryksjimas, jimas dl jimo ir plaukimas dl plaukimo, visi ie judesiai sukelia ms energijos pojio pokyt, ir sukuria gerai inom energijos pojio bsen.14 Eiti dl paties jimo juntant jo ritmikum tai jau pirmasis judesys okio link. Mat taip yra suskleidiamas pragmatinis laukas, taip atsiranda judesio kontempliacija. Judesio kontempliacija apgria prast krypt: vidaus suskleidim ir iors iskleidim. Laikantis prastos praktins krypties i ties vidus netgi pamirtamas ir knas tarsi itirpsta pragmatiniame savo tiksl ir savo objekt pasaulyje knas sutampa su pasauliu. Ar ne tai turjo omenyje Heideggeris, pavadins mog btimi pasaulyje? Pragmatinio lauko suskleidimas ir prastos krypties pakeitimas, prieingai, iskleidia kn atskirai nuo pasaulio15 ir sureikmina j kaip autonomik kinestetini galimybi lauk. Dar daugiau, dabar pasaulis sutampa su knu. okjui nra iors, rao Valery.16 ia knas yra ne tik gyvas, juslinis knas Leib naudojantis Husserlio terminologija17, taiau drauge ir abstraktus (atitrauktas nuo pasaulio) bei atviras reikmms, kurios skiriasi nuo pragmatini reikmi, fizinis knas Krper.

11

tai atkreipia dmes ir Levinas: poetin veikla yra prieinga nekai: i kiekvien akimirk isklaido ritmo, kur pokalbio partneris suardo ir savo ruotu apiplia, kerus neka yra proza (Emmanuel Levinas, Totalitt und Unendlicheit, Freiburg/Munchen, 1993, s.292). 12 , // , , 1993, .328. 13 , // , . , , 1971, c.207210. 14 Ten pat, c.208. 15 Taip, anot Levino, atsiranda grynasis epoche intervalas, prasidedantis nesuinteresuotumu, kur Levinas toliau interpretuoja paodiui: dis-inter-esse (Emanuelis Levinas, Ideologija ir idealizmas // Apie Diev ateinant mstym, Vilnius, 2001, p.77; p.90). 16 Paul Valery, Philosophy of Dance // What is Dance, ed. by Roger Copeland and Marshall Cohen, Oxford University Press, 1983, p.61. 17 Tada tarp ios gamtos fizini kn (Krper), traktuojam kaip mano savumai (eigenheitlich) atrandu mano paties kn, kuris vienintelis isiskiria tuo, kad nra vien fizinis knas (Krper), bet yra gyvenamas knas (Leib) (Edmund Husserl, Kartezikosios meditacijos, Penktoji meditacija, 44, vert Tomas Sodeika). Noriu atkreipti dmes, kad iame darbe detaliau nenagrinsiu gerai inomos fizinio kno ir juslinio kno perskyros, kadangi tai pernelyg platus klausimas, ivedantis u okio fenomenologijos rib (nors tyrimo eigoje sitikinau, kad i Husserlio vesta perskyra yra interpretuojama labai vairiai ir pakankamai prietaringai). Prie ios problemos tikiuosi dar grti tolimesniuose savo tyrinjimuose.

is Leibkrper chiasminis ryys okyje, kaip nurodo gili metafizin Valery valga, susieja igyvenam pasaul ir fizin pasaul.18 Taigi, pirmas abstrahavimo ingsnis pragmatinio lauko iklimas u skliaust, antras kinezin judesio kontempliacija. Abstrahavusis nuo pragmatini judesio reikmi, susitelkiama jo savaimin kokyb, o galiausiai atsiveria virtuali kno judesi ir j kildinam reikmi tikrov, kuri Susan K. Langer sekdama Ernsto Cassirerio idjomis apibria kaip virtualin Galios tikrov.19 Oskaras Schwemmeris pastebi: Savo gyvu kniku egzistavimu esame traukti vairius pasaulio santykius, kuriuos Heideggeris vadina btimi-pasaulyje, o Cassireris nusako kaip ms buvim trauktais iraikos pasaul mogus yra ne tik pasaulyje besitvarkanti ir besirpinanti btyb. Jis taip pat yra isireikianti btyb [Ausdruckswesen].20 is dvilypumas, kur atkreipia dmes Schwemmeris gldi jau paiame kne, greta savo dalyvavimo pasaulio reikaluose turinio natrali iraikos gali. Merleau-Ponty odiais: knas yra natralios iraikos galia.21 Taigi net dalyvaudamas pasaulio reikaluose knas savo judesi ir gest savybinmis kokybmis pasireikia kaip savas knas, kaip is knas, nors i knika iraika pragmatiniu poiriu yra nesvarbi. Gal gale ilaisvinta iraikos erdv, kuri mogaus knas lavindamasis (ir suvokdamas) uvaldo, sukuria ir t virtualini jg ir gali iliuzij (ritualiniame okyje ar teatre), kuri taip valgiai aprao Langer keliuose knygos Feeling and Form skyriuose, skirtuose okiui. okio kaip virtualini gali manifestacijos (daugiau tinkanios toteminiams arba teatriniams okiams) ir virtualini kno iraikos galimybi (ypa ipltot modernij teatrini oki laisvs ygyje) svarstymas tyrim nuvest pernelyg toli al nuo apibrto objekto, juolab, kad iam klausimui jau yra skirta pakankamai dmesio. io tyrimo dmesio centre moderns pramoginiai pasaulietiniai okiai. Todl iuo atveju yra svarbi ne tiek virtualins erdvs kaip tuios erdvs laisvai iraikai sukrimas, bet virtualins erdvs kaip bendruomenins vents ir kaip vykio, kuris ikrenta i kasdienybs rato sukrimas. Langer, beje, taip pat atkreipia dmes i smons transformacij, kai i kasdiens bsenos pereinama romantikj bv: Aminas okio populiarumas gldi jo ekstatinje funkcijoje, iandien, kaip ir senais laikais, tik vietoj to, kad pervest okjus i profanikos sakralin bsen, okis dabar perveda juos i to, k jie laiko realybe romantikj bv. Grynos virtualins jgos yra sukuriamos net ir pramoginiuose [social] okiuose; artistiniu poiriu jie gali bti trivials viso labo magnetins jgos, kurios vienija grup, daniausiai por, okj, ritmo galios, kurios nea kn per erdv reikalaudamos18

Nra duota jokio dualumo: savasis knas ir fizinis knas, kur reikt sutaikinti (Emmanuel Levinas, Totalitt und Unendlicheit, s.238). 19 Susan K. Langer, Feeling and form, New York, 1953, p.175. 20 Oswald Schwemmer, Die kulturelle Existenz des Menschen, Berlin, 1997, s.109110. 21 Maurice Merleau-Ponty, Phenomenology of perception, p.181. Labai svarbi valga, kuri Merleau-Ponty pltoja toliau, ieidamas u kno kaip instrumento, skirto orientuotis aplinkoje, supratimo rm (p.196197).

maiau nei atrodo prasta pastang taiau jos tikina. Dl ios prieasties net ir pramoginiai okiai i esms yra menas, nors jis nesiekia toliau elementari form ir pirmiausiai yra panaudojami nemeniniams tikslams iliuzijai, saviapgaulei, pabgimui.22 Labai svarbu, kad Langer ia mini btent pramoginius okius. Deja, greta valgaus pramogini oki apibdinimo galima skaityti ir menkinani pramoginius okius nuostat, kuri iuo atveju, reikia tiktis, yra daugiau socialin negu filosofin.23 Pakylt smons bsen ireikia iskirtin apranga, iskirtin atmosfera, kuri galima patirti baliuje, ypa paiame pirmajame savo gyvenime. T pat okjai patiria ir oki varyb metu, nors, atrodo, kad jos vyksta taip danai, jog tiesiog tampa rutinos dalimi. Taiau vis dlto kiekvien kart vykstant oki konkursui ne tik jaudulio iurpuliukas laksto per nugar, bet ir bendra bsena yra tokia, kuri galima vadinti pakylta smons bsena. i smons transformacija daniausiai nra vien individuali, bet ir kolektyvin. Tai dar labiau sustiprina jos taig ir reikm. vent vienija visus, pastebi Hansas Georgas Gadameris. Man rodos, ventimui bdinga tai, kad jis egzistuoja tik dalyvaujaniam. Mano supratimu, tai yra ypatingas ir kuo smoningiausiai atliktinas buvimas.24 Tiesa, kolektyvinis subjektas lengviau ir galingiau aidia25 ir perkeiia individuali smon, taiau tai nereikia, kad okis savaime neturi pakankamai galios savaime transformuoti.26 Svaigina ne tik pats faktas, kad vienoje vietoje dl to paties dalyko susirinko daug moni,27 bet okis pats savaime, sukurdamas savo pasaul, kaip teigia Valery, keiia smon. Jeigu, sekdami Gadamerio patarimu, kuo smoningiausiai patirsime okio transformuojani gali, tai nereiks nei iskirtini aplinkybi, nei ventins aplinkos, nei ventini rb, nei tos paios dvasios paveikt esanij kartu. Kitaip sakant, nereiks konteksto uteks vien paties okio. Tie, kurie pajgia abstrahuotis ir patirti ok net ir be vis i aplinkybi, patiria t pai pakylt smons bsen.28 okis kaip jis patiriamas jau savaime yra fenomenas jo net nereikia redukuoti, nes pats okis redukuoja. okiui tinka tai, k apie aidim sako Eugenas Finkas: aisdamas mogus gali (tarsi) atitraukti nuo savs vis savo praeit ir vl pradti nuo atskaitos tako. aidybinje regimybje

22 23

Susan K. Langer, Feeling and form, p.202. tai galima atsakyti paprastai: tegu pabando profesionalus baleto artistas atlikti tuos trivialius judesius ir iki galo sisavinti tas elementarias formas, kuri toliau ipltoti tarsi ir nebemanoma! 24 Hans-Georg Gadamer, Groio aktualumas. Menas kaip aidimas, simbolis ir vent, Vilnius, 1997, p.70. 25 Paodiui il-lusio. 26 Daugiau apie tai skyriuje okis ir refleksija. 27 Taut vienija meil tiems patiems dalykams populus est coetus multitudinis rationalis, rerum quas diligit concordi communione sociatus (S. Aurelii Augustini De civitate Dei, liber XIX, cap.24 // Patrologiae cursus completus, ed. J. P. Migne, patrologiae latinae tomus 41, Brepols Turnout, 1983, p.648). 28 Vienas oki mgjas man yra pasaks, kad po keli valand oki praktikos atrodo, kad visokios problemos kakur inyksta, t.y. pragmatinis laukas iminuojamas netgi kasdieninio, nebtinai ventinio ar balinio okio metu. monms, kurie kenia nuo kasdienybs priespaudos (moterims, kurios augina maus vaikus, pasinrusiems darbo rutin ir pan.) okis savaime yra ypatinga atgaiva ir (terapin) gydymo priemon.

nukeliamas mogaus istorikumas, aidimas nuveda j nuo utvirtint negrtam sprendim bsenos apskritai niekada neufiksuot erdv, kur viskas manoma.29 Modernaus pramoginio okio fenomenas Nors analizuodamas okio patyrim pabriau abstrakt jo pobd, vis dlto modernus pramoginis okis kaip fenomenas skirtinguose kontekstuose pasirodo skirtingai. oki mokytojas Ruud Vermey savo knygoje Latin. Thinking, Sensing and Doing in Latin American Dancing iskiria tris poirio modernius pramoginius-konkursinius okius kampus tris skirtingas tradicijas, ir kiekvienoje i j modernaus pramoginio okio fenomenas pasirodo kitaip. Modernieji pramoginiai okiai Skandinav alyse, Beneluxe, Vokietijoje ir veicarijoje pasirodo ir yra pristatomi kaip sportas. Tanzspiegel, mnesinis Vokietijos urnalas skirtas pramoginiams okiams, prisistato kaip Organ des Deutschen Tanzsportverbandes, t.y. Vokietijos sportini oki organizacijos urnalas (1) Kita vertus Dance news, savaitinis laikratis leidiamas Jungtinje Karalystje, savo straipsni antratse naudoja tokias frazes, kaip antai: The International at the Royal Albert Hall London, B.D.F. Star Ball in Governor House, Open British in Blackpool Winter Gardens, A Visit to Grand Hotel Hof Ragaz and Badrutts Palace. t.y. elegantiko okio fenomenas, labiau susijs su okio pasauliu negu su sporto (2) Dance Beat, Amerikos mnratis informuojantis apie pramoginius okius Amerikoje rao: Galaxy Ball, Fiesta Grande Banquet on the River, The Picnic Garden Party Gala, Spectacular Floorshowspabrdamas pramog ir ou aspekt (3).30 Toliau Vermey valgiai apibdina skirting poir iuolaikinius konkursiniuspramoginius okius pateikdamas netgi lentel, kurioje schematikai atskleidiamas trejopas poiris ok (kaip men, sport ir ou). Didelis Vermey nuopelnas, kad jis greta daniausiai akcentuojamos sportins ir konkurencins pramogini oki puss atkreipia dmes ir menin pramogini oki pus, o taip pat galimyb pademonstruoti pramogin ok efektingo reginio, t.y. ou pavidalu. Taiau net ir taip ipltus poir apsiribojama profesionaliu okiu, todl u dmesio rib lieka pramoginiai okiai kaip mgjika veikla, kaip moni bendravimo forma, o juk tai ir yra altinis i kurio kyla bet koks profesionalus okis. Todl modernaus pramoginio okio fenomenas, atsivelgiant gana ilg jo raid ir, kaip pastebta, skirtingas modernaus pramoginio okio profesionalias interpretacijas skirtinguose pasaulio kratuose, autentikiausiai ir pirmapradikiausiai vis dlto atsiskleidia btent mgjiko okio srityje. Mgjiko okio tikslai ir intencijos esmingai skiriasi nuo profesionalaus okio tiksl ir intencij (ar tai bt sportas, ar menas, ar ou). O esminis skirtumas mgjikame okyje nra profesionaliam okiui svarbaus pasidalinimo tarp okjo ir teisjo (sporte), okjo ir29 30

Eugen Fink, Grundphnomene des menschlichen Daseins, Freiburg/Mnchen, 1979, s.413. Ruud Vermey, Latin. Thinking, Sensing and Doing in Latin American Dancing, p.21.

choreografo (mene), okjo ir publikos (ou). Mgjikas okis yra vis pirma okis-sau, o ne okiskitam. Generatyvin fenomenologin redukcija atkreipia dmes, kad paiame fenomene pasirodo ir jo istorin dinamika (ar tai sena tradicija, ar naujov, ar fenomeno trajektorija kylanti, ar besileidianti ir t.t.). Modernus pramoginis okis yra fenomenas, kuris turi savo istorij, todl matyti j tok koks jis yra dabar, kaip j, pavyzdiui, puikiai pateikia Vermey, yra vienas dalykas, o pamatyti j tame kontekste, kuriame jis pasirod i pat pradi kitas dalykas. Generatyvin fenomenologin redukcija (kuri atsivelgia fenomeno kilm, raid ir sklaid, t.y. archeologinius sluoksnius, jeigu naudosime Foucault svok) modernj pramogin ok kaip fenomen pirmiausiai atskleidia jo pradinio pasirodymo vieumoje jo kilms metu, nes kaip tik tuo metu dalyviai ir stebtojai buvo ariausiai altinio, ariausiai paties fenomeno autentiko veido ir t intencij, dl kuri jis atsirado. Bet ia tegu kalba amininkai. Lietuvos filosofai gerai ino kritik Stasio alkauskio nusistatym modernij oki klausim jo paties odiais tariant, vien i giliausi jo sitikinim. 1928 metais alkauskis idinyje publikavo straipsn Jaunuomens idealizmas ir modernieji okiai, kuriame ra: modernieji okiai yra ne kas kita kaip seksualinio orgiazmo simbolizavimas fiziniais judesiaisapraika ne to barbarikumo, kuris turi prie save kultrjimo perspektyvas, bet to barbarikumo, kuris atsiranda isigimimo idavoje, ir todl veda nejuiomis net jaunsias savo aukas ankstyb senatv ir m suirim.31 Pats alkauskis propagavo naujuosius okius, kurie galt sujungti savyje tradicini tautini oki ir aidim motyvus su choreografinio meno ir ritmikos gimnastikos principais.32 alkauskio nuojautos ir ketinimai i ties buvo gyvendinti didiuosiuose XX a. totalitariniuose reimuose. Taiau modernij oki fenomenas vis dlto taip pat buvo pakankamai taigus, kad j galt ugniauti kokia nors totalitarin ideologija. Tais paiais metais urnalistas rao: Moderniki okiai! Kas jais nesipiktina, kas j nepeikia? Visi taiau oka: oka valdininkai, oka karikiai, oka studentai, neatsilieka ir gimnazistai, kada j pedagogai nematoI oki pasirinkimo galima ivesti vis teorij. Tikr pasisekim turi tik okiai bazuoti ant mogaus eisenos. Ir tai yra vis modernik oki charakteringiausias bruoas, skiriantis juos nuo senovini. Tuo tarpu kai senoviniams okiams, ypa rpjo vairs biusto bei koj judsiai, pasilinkimai, gestai, o naujieji okiai stengiasi stilizuoti mogaus ingsnio gro. Teatro ir kinematografo profesionalai sako, kad sunkiausias artistui atlikti dalykas, tai natraliai pareiti per scen. Moderniki okiai, kaip tik ir siekia ikelti visus rykiausius natrals eisenos niuansus. Geriausieji okjai yra tie, kurie moka gyvai ir lengvai statyti kojas.33 Taigi modernaus pramoginio okio pirmj pasirodym vieumoje amininkai 31 32

Stasys alkauskis, Jaunuomens idealizmas ir modernieji okiai // Ratai, 5 t., Vilnius, 1996, p.139 ir toliau. Ten pat, p.161. 33 A. -as, Charlestono krizis // Naujasis odis, Nr. 10-11 (74-75), Kaunas, 1928, p.10.

okio fenomen siejo su atsigrimu mogaus ingsnio gro. Taip apibrta moderniojo pramoginio okio kaip stilizuoto vaikiojimo (XX a. pradios) paradigma skiriasi ir nuo menueto kaip mayi ingsneli okio, ir netgi nuo valso kaip sukimosi okio (XIX a. pabaigos) paradigmos.