socialinñs apsaugos ir darbo ministerija...2.3. darbuotojø sauga ir sveikata 22 2.4. moterø ir...

SOCIALINñS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Prane‰imas apie Lietuvos socialinòs apsaugos sistemà

Praneðimas apie Lietuvos socialinës

apsaugos sistemà

Vilnius2003

2 P R A N E Ð I M A S A P I E L I E T U V O S S O C I A L I N Ë S A P S A U G O S S I S T E M À 3P R A N E Ð I M A S A P I E L I E T U V O S S O C I A L I N Ë S A P S A U G O S S I S T E M À

PRANEÐIMO APIE LIETUVOS SOCIALINËS APSAUGOS SISTEMÀ RENGËJAI

SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA BEI STRATEGINIAI

TIKSLAI

Ramunë Tarasevièiûtë

DARBO POLITIKA

Lingailë Biliûnaitë

Gintarë Buþinskaitë

Vanda Jurðënienë

Rasa MalaiðkienëJurgita Vitkauskienë

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOSIrma Juknelytë

Vaidotas Kalinauskas

Vitalijus Novikovas

SOCIALINË PARAMAAlmira GecevièiûtëRamutë Joèytë Vida Leonienë Audra MikalauskaitëDaiva Zabarauskienë

INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGØ IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMASMilda Petrokaitë

Darbo grupës vadovas – Vytautas Þiûkas

Ekspertas - dr. Romas Lazutka

Koordinatorius – Darius Pauliukonis

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos vadovybë dëkoja Praneðimo apie Lietuvos socialinës apsaugos sistemà rengimo grupei ir ministerijos departamentø vadovams uþ nuoðirdø darbà rengiant ðá leidiná.


ÁVADAS 5

1. SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI 6 2. DARBO POLITIKA 7 2.1. Darbo rinka 7 2.2. Darbo santykiai 17 2.3. Darbuotojø sauga ir sveikata 22 2.4. Moterø ir vyrø lygios galimybës 28 2.5. Europos socialinio fondo parama Lietuvai 32

3. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS, VALSTYBINËS IR ÐALPOS PENSIJOS 36 3.1. Socialinis draudimas 36 3.2. Valstybinës pensijos 46 3.3. Ðalpos pensijos 49 3.4. Pensijø reforma (pensijø kaupimo ávedimas) 50

4. SOCIALINË PARAMA 55 4.1. Socialinë parama ðeimoms ir vaikams 55 4.2. Socialinës paslaugos 63 4.3. Vaikø globa ir ávaikinimas 69 4.4. Neágaliøjø socialinë integracija 79 4.5. Socialinë parama nukentëjusiems asmenims ir socialinës rizikos grupëms 88

5. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGØ IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 104 6. PRIEDAI 115 6.1. SADM valdymo struktûra 115 6.2. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos programos strateginiams tikslams ágyvendinti 116 6.3. ES teisës aktai srityje “Laisvas asmenø judëjimas” 120 6.4. ES teisës aktai srityje “Socialinë politika ir uþimtumas” 121 6.5. Lietuvos ratifikuotø TDO konvencijø sàraðas 125

T U R I N Y S


Á V A D A S

Ávadas

Pirmà kartà skaitytojams pateikiamas Praneðimas apie Lietuvos socialinës apsaugos sistemà, kuriame pateikiami pagrindiniai socialinæ ir darbo apsaugà reglamentuojan-tys Lietuvos teisës aktai, atskirø socialinës apsaugos ðakø administravimo sistemos, socialinës iðmokos, teisës á jas ir iðmokø dydþiø apskaièiavimo tvarka.

Ðis praneðimas skiriasi nuo iki ðiol SADM rengtø So-cialiniø praneðimø tuo, kad pastaruosiuose buvo teikiama daugiausia tik aktuali informacija, parodomos paskutiniø metø permainos ir atlikti darbai. Tokio pobûdþio Socialinis praneðimas parengtas taip pat ir uþ 2002 metus. Tuo tarpu ðis Praneðimas apie Lietuvos socialinës apsaugos sistemà skirtas skaitytojui, kuris nori susipaþinti su pagrindiniais Lietuvos socialinës apsaugos elementais, suþinoti kokios socialinës apsaugos ðakos yra Lietuvoje, á kokias iðmokas ágyja teises gyventojai atskirø socialiniø rizikø atvejais, kokios kvalifikacinës sàlygos jiems keliamos, kaip nustato-mas socialiniø iðmokø dydis. Praneðime taip pat pateikia-ma nemaþai statistinës medþiagos apie socialiniø iðmokø dydþius, iðlaidas joms, gavëjø skaièiø. Visos temos ðiame praneðime pateikiamos laikantis vienodo nuoseklumo - pateikiama teisinë bazë, administravimas, pagrindinës charakteristikos ir numatomos reformos.

Praneðimo pradþioje pristatoma darbo rinkà reglamen-tuojanti ástatyminë bazë, pagrindinës Lietuvos Respublikos uþimtumo didinimo 2001-2004 metø programos nuostatos, o taip pat bedarbiø ir kitø asmenø teisës darbo rinkoje bei uþimtumo garantijos. Darbo ir uþimtumo srityje apraðyta darbo santykiø bei darbuotojø saugos reguliavimo sistema. Pastarojoje srityje yra priimta ypaè daug specifiniø teisës

aktø, visi jie èia pristatomi. Palyginti nauja SADM kompetencijos sritis - moterø ir

vyrø lygios galimybës. Praneðime apraðyta ir ði sritis, jà reglamentuojanti teisinë bazë, administravimas, pagrindi-nës charakteristikos ir numatomos reformos. Kita uþim-tumo politikos naujiena Lietuvoje - Europos strategijos ágyvendinimas per Europos socialiná fondà (ESF). Þemiau apraðomos þmogiðkøjø iðtekliø plëtros priemonës, kurios bus remiamos naudojant ESF, ðio fondo paramos admi-nistravimo sistema Lietuvoje.

Socialinio draudimo ir pensijø skyriuje be esamos siste-mos apraðymo daug dëmesio skiriama prasidedanèiai pensijø reformai, kurios esmë - privaèiø pensijø kaupimas ið dalies socialinio draudimo ámokø. Parodytos reformos prieþastys ir pagrindiniai jos elementai.

Socialinë parama apima penkias temas: socialinë parama ðeimoms bei vaikams, socialinës paslaugos, vaikø globa ir ávaikinimas, þmoniø su negalia integracija, socialinë para-ma nukentëjusiems asmenims ir socialinës rizikos grupëms. Kiekvienoje ið iðvardintø srièiø pateikta informacija apie teisës aktus, administruojanèias institucijas, paramos plëtros tendencijas, kurios pagrindþiamos statistiniais duomenimis. Praneðimas uþbaigiamas iðsamia integraci-jos á Europos Sàjungà ir tarptautinio bendradarbiavimo apþvalga. Skaitytojas supaþindinamas su pagrindinëmis Europos Sàjungos socialinës politikos kryptimis ir su kitø organizacijø veikla socialinës apsaugos srityje.

Tikimës, kad ðis Praneðimas bus naudingas plaèiam skaitytojø ratui kaip vadovas susipaþástant su socialine apsauga Lietuvoje.


SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI

1. SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija veikia vado-vaudamasi savo strateginiu veiklos planu1. Strateginis veiklos planas - dokumentas, kuriame, atsiþvelgiant á aplinkos analizæ, apibrëþiama institucijos misija, tikslai ir programos. Strateginiame veiklos plane apraðoma, kaip institucija ágyvendina Vyriausybës strateginius tikslus/prioritetus, vykdydama programas su turimais biudþeto asignavimais.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos misija yra sukurti ir ágyvendinti efektyvià, su Europos Sàjungos teise suderintà socialinës paramos, socialinio draudimo bei darbo sistemà, stiprinanèià ðalies gyventojø socialiná saugumà.

Vadovaudamasi Strateginiu veiklos planu ministerija savo misijà 2003 metais vykdo siekdama ðiø strateginiø tikslø:

1. Padëti gyventojams integruotis á darbo rinkà ir uþtik-rinti teisingus darbo santykius ir saugias darbo sàlygas.

2. Siekti efektyvios socialinës paramos bei uþtikrinti socia-liai paþeidþiamø gyventojø grupiø socialinæ integracijà.

3. Pasiekti ir iðlaikyti socialinio draudimo sistemos suba-lansuotumà bei pasirengti pensijø reformai, ávedanèiai kaupimà pensijø fonduose, tuo paèiu uþtikrinant dabarti-niø socialinio draudimo iðmokø mokëjimo stabilumà.

Tikslas ,,Padëti gyventojams integruotis á darbo rinkà ir uþtikrinti teisingus darbo santykius ir saugias darbo sàlygas” ágyvendinamas vykdant 5 programas:

1.2. Nedarbo maþinimas;1.3. Gyvenimo lygio, gyventojø uþimtumo, socialinio

draudimo ir socialinës paramos Lietuvoje moksliniai tyri-mai;

1.4. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas;

1.5. Garantinio fondo naudojimo programa;1.6. Specialioji socialiniø darbuotojø kvalifikacijos këlimo

programa.Tikslas ,,Siekti efektyvios socialinës paramos bei uþtikrinti

socialiai paþeidþiamø gyventojø grupiø socialinæ integracijà” ágyvendinamas vykdant 7 programas:

2.1. Gyventojø aprûpinimas ortopedijos ir kompensacine technika;

2.2. Socialiniø paslaugø plëtra ministerijai pavaldþiose institucijose;

2.3. Parama socialiai paþeidþiamoms gyventojø grupëms ir kita ministerijos veikla;

2.4. Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtra;2.5. Paskolø ir socialinës saugos tinklo projektø aptar-

navimas;2.6. Socialiniø paslaugø teikimas nevyriausybiniø orga-

nizacijø vaikø dienos centruose;45.1. Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos

prevencijos programa.Tikslas ,,Pasiekti ir iðlaikyti socialinio draudimo sistemos

subalansuotumà bei pasirengti pensijø reformai, ávedanèiai kaupimà pensijø fonduose, tuo paèiu uþtikrinant dabartiniø socialinio draudimo iðmokø mokëjimo stabilumà” ágyven-dinamas vykdant 1 programà:

3.1. Valstybinës ir ðalpos (socialinës) pensijos, valstybës socialinë parama;

2003 metais ministerijos vykdomos 13 programø pateiktos 6.2 priede. Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos valdymo struktûra pateikta 6.1 priede.

Strateginiø tikslø ágyvendinimui yra naudojamos valsty-bës biudþeto lëðos. Ministerijai asignavimai 2003 metams patvirtinti ástatymu2, asignavimai ministerijos vykdomoms programoms patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu3. 2003 metais pirmojo strateginio tikslo ágyvendini-mui yra numatyta 8374 tûkst. Lt, antrojo tikslo ágyvendini-mui - 115013 tûkst. Lt, treèiojo tikslo ágyvendinimui - 431829 tûkst. litø (þr. 6.2.-1 lentelæ).

1 Ministerijos strateginis veiklos planas 2003 metams buvo rengiamas vadovaujantis 2002 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr.282 ,,Dël Lietuvos Respublikos 2003 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø projektø rengimo plano patvirtinimo”.2 2002 m. gruodþio 10 d. Lietuvos Respublikos 2003 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymas Nr.IX-1227.3 2003 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr.62 ,,Dël 2003 metø Lietuvos Respublikos valstybës biudþeto asignavimø paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo”.


D A R B O P O L I T I K A

2.1. DARBO RINKA

2.1.1. ÁSTATYMINË BAZË Per 12 nepriklausomybës metø Lietuvoje buvo sukurta

darbo rinkos santykius reguliuojanti ástatyminë bazë bei parengti poástatyminiai dokumentai.

LR Bedarbiø rëmimo ástatymas1 kartu su kitais darbo san-tykius reglamentuojanèiais ástatymais nustatë Lietuvos Res-publikos pilieèiø konstitucinës teisës á darbà ir uþsiëmimo pasirinkimo valstybines garantijas.

Bedarbiø rëmimo ástatymo numatytais atvejais valstybë garantuoja pilieèiams:

- nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informacijà apie laisvas darbo vietas;

- nemokamas darbo birþos paslaugas ásidarbinant; - nemokamà profesiná mokymà nedarbo atveju; galimybæ

nedarbo atveju dirbti vieðuosius ir Uþimtumo fondo remia-mus darbus,

- bedarbio paðalpà. Ástatyme numatytos teisinës uþimtumo garantijos tam

tikroms gyventojø grupëms - invalidams; asmenims nuo 16 iki 25 metø pirmà kartà pradedantiems darbinæ veiklà; absolventams, pradedantiems darbinæ veiklà pagal spe-cialybæ; ilgalaikiams bedarbiams, kuriø nedarbo trukmë nuo ásiregistravimo darbo birþoje dienos ilgiau kaip 2 me-tai; motinai arba tëvui, auginanèiai (auginanèiam) vaikà iki 8 metø; asmenims, kuriems iki senatvës pensijos amþiaus liko ne ilgiau kaip 5 metai; asmenims, gráþusiems ið laisvës atëmimo vietø, kai laisvës atëmimo laikotarpis buvo ilgesnis nei 6 mënesiai, invalidams.

Ástatymu numatyta, kad gyventojø uþimtumo priemonëms finansuoti sudaromas Uþimtumo fondas, kurio sudarymo ir naudojimo tvarkà tvirtina Socialinës apsaugos ir darbo ministerija.

Ðiuo ástatymu ir já ágyvendinanèiais teisës aktais nustaty-tas paslaugas ir paramà bedarbiams bei ieðkantiems darbo asmenims, taip pat darbdaviams, ieðkantiems reikiamos kvalifikacijos darbuotojø, teikia Lietuvos darbo birþa prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinës darbo birþos.

LR Profesinio mokymo ástatymas2 nustatë LR profesinio mokymo sistemos sandarà bei valdymà, reglamentuoja pagrindiná ir darbo rinkos profesiná mokymà. Dokumente nurodyta, kad uþ pagrindinio profesinio mokymo valdymà valstybës mastu yra atsakinga Ðvietimo ir mokslo ministerija, uþ tæstinio profesinio mokymo - Socialinë apsaugos ir darbo

2. DARBO POLITIKA

ministerija bei yra apibrëþta kiekvienos jø kompetencija profesinio mokymo srityje. Ástatyme nustatyta socialiniø partneriø kompetencija profesinio rengimo valdyme, jø dalyvavimas sprendþiant profesinio mokymo strategi-nius klausimus, organizuojant besimokanèiøjø profesinio mokymo ástaigose praktiná mokymà bei jø baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë, laikydamasi Stojimo partnerystës nuostatø, kartu su Europos Komisijos uþim-tumo ir socialiniø reikalø generaliniu direktoratu parengë bendrà Lietuvos uþimtumo ir darbo rinkos politikos arti-miausio laikotarpio prioritetø ávertinimà. Bendrasis Lietuvos uþimtumo politikos prioritetø ávertinimo dokumentas buvo pasiraðytas tarp Europos Komisijos ir LR Vyriausybës 2002 m. vasario 12 d.3 Ðiame dokumente nustatyti suderinti uþim-tumo ir darbo rinkos tikslai, kuriuos bûtina pasiekti norint spartinti ðalies darbo rinkos pakeitimus, toliau tæsti uþim-tumo sistemos pertvarkymà Uþimtumo strategijos tikslams ágyvendinti ir jos rengimàsi stojimui á Europos Sàjungà.

Bendrojo vertinimo dokumente yra apþvelgtos ir ávertintos esminës uþimtumo problemos, susijusios su tuo, jog bûtina pripaþinti, kad darbo rinka turi atspindëti dinamiðkos rinkos ekonomikos - bendrosios rinkos dalies - poreikius, ypaè ar darbo jëga yra mobili, prisitaikanti ir kvalifikuota. Antra, turi bûti tam tikra politika ir tinkamos institucijos, padedanèios lanksèiai darbo rinkai vystytis. Tai apima ir poreiká skatinti á ateitá orientuotà poþiûrá á pramonës restruktûrizavimà siekiant prisitaikyti prie þiniomis pagrástos ekonomikos ir susidoroti su demografiniais pokyèiais.

Ðiame dokumente iðanalizuotos ir ávertintos darbo rinkos, darbo uþmokesèio bei mokesèiø, þmogiðkøjø iðtekliø plëtros, lygiø galimybiø politikos ir apibrëþtos prioritetinës sritys, kuriose yra bûtina paþanga ir kurias bûtina nuolat stebëti atsiþvelgiant á uþimtumo politikos perþiûros nuostatas:

• nuolatinës pastangos siekiant sëkmingai ágyvendinti vykdomas ðvietimo reformas, sutelkiant dëmesá á “nuby-rëjimo” ið pagrindiniø mokyklø maþinimà, profesinio mokymo prieinamumo, kokybës ir reikðmës didinimà ir nacionalinës mokymosi visà gyvenimà strategijos kûrimà bei ágyvendinimà;

• darbuotojams palankiø darbo uþmokesèio pokyèiø skatinimas remiant kolektyvinio susitarimo sistemà ir áver-tinant, ar reikia diferencijuoti minimalø atlyginimà, ypaè jauniems þmonëms;

• bedarbio paðalpos ir socialinës paramos bedarbiams re-forma siekiant didinti aprëptá, ðalinti neskatinanèius ieðkoti darbo veiksnius ir akcentuoti aktyvø darbo ieðkojimà, o ne

1 1990m. gruodþio 13 d. Nr.I-864; (Þin.,1991, Nr.2-25; 2003, Nr.32-1313)2 1997 m. spalio 14 d. Nr. VIII-450; (Þin.,1997 Nr.98-2478)3 LRV 2002-02-07 nutarimas Nr.189 , (Þin., 2002, 15-582)


pasyvø paðalpø gavimà;• iðsamus priemoniø planas valstybinei ádarbinimo tarny-

bai reformuoti, áskaitant tarnybos iðtekliø padidinimà, kad ji galëtø aktyviau dalyvauti bedarbiø integravimo procese;

• aktyviø darbo rinkos programø plëtimas, diegiant mo-kymo ir kitas su ilgalaikiu ádarbinimu susijusias priemones laikinojo ádarbinimo programø maþinimo sàskaita;

• darbo rinkos tarnybos regioniniø valdymo ir konsul-tavimo struktûrø efektyvumo uþtikrinimas atsiþvelgiant á bendrà nacionalinæ regionø socialinës ekonominës plëtros strategijà;

• tolesnis lygiø galimybiø ástatyminës bazës stiprinimas.Lietuvos uþimtumo politikos prioritetø bendrojo vertinimo

dokumentas, ið vienos pusës, yra svarbus þingsnis Lietuvai rengiantis dalyvauti Europos uþimtumo politikos koordi-navimo procese. Antra vertus, tai yra vienas ið pagrindiniø strateginiø uþimtumo politikos dokumentø, identifikuojan-tis tuos uþimtumo ir þmogiðkøjø iðtekliø politikos priorite-tus, kurie yra ir bus ágyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir panaudojant Europos socialinio fondo investicijas.

Lietuvos Respublikos uþimtumo didinimo 2001 - 2004 metø programa1 - tai Vyriausybës programinis dokumen-tas, apibrëþiantis valstybës uþimtumo ir darbo rinkos poli-tikos strategijà, jos vidutinës trukmës prioritetinius tikslus bei veiksmus, kuriø Vyriausybë, kitos valstybës valdymo institucijos numato imtis gyventojø uþimtumui didinti. Uþimtumo programa sukonkretina jau minëtas Lietuvos Re-spublikos Vyriausybës pagrindines nuostatas ekonomikos, darbo, socialinës, ðvietimo politikos bei kitø veiklos srièiø, kurios daro átaka gyventojø uþimtumui.

Strateginiai Uþimtumo didinimo programos tikslai yra ðie:

• áveikti neigiamas struktûrinës ûkio reformos bei iðorës poveikio pasekmes gyventojø uþimtumui ir darbo rinkai;

• didinti gyventojø uþimtumà, maþinti nedarbà ir suba-lansuoti darbo rinkà;

• pasirengti dalyvauti vieningame Europos Sàjungos uþimtumo strategijos koordinavimo procese.

Ágyvendinant ðiuos tikslus, trumpalaikëje perspektyvoje siekiama sustabdyti nedarbo lygio augimà, o vëliau - nuo-sekliai maþinti registruoto nedarbo lygá iki 7-8 procento. Programos ágyvendinimo laikotarpiu turi bûti sudarytos palankios sàlygos verslo plëtrai ir investicijoms, kurios uþ-tikrintø 110 - 120 tûkst. naujø darbo vietø sukûrimà. Tai turi sudaryti realias prielaidas toliau didinti gyventojø uþimtumà iki Europos Sàjungos ðaliø nariø vidutinio lygio ir siekti visiðko uþimtumo.

Be ðiø tikslø, Uþimtumo didinimo programa siekiama pasirengti dalyvauti vieningame Europos Sàjungos uþim-tumo strategijos koordinavimo procese. Programa parengta atsiþvelgiant á Europos Sàjungos valstybiø vadovø Amster-

damo konferencijoje 1997 metais numatytas pagrindines nu-ostatas dël bendros uþimtumo politikos strategijos rengimo ir ágyvendinimo, ES Tarybos rekomendacijas valstybëms narëms dël uþimtumo gairiø, kurios ES valstybëse narëse ágyvendinamos rengiant kasmetinius nacionalinius uþim-tumo didinimo veiksmø planus.

Uþimtumo didinimo 2001 - 2004 metø programoje numa-tytos 5 svarbiausios kryptys:

1. Darbo vietø sistemos plëtojimas. Ðios krypties priemo-nëse yra numatyta tobulinti darbo vietø kûrimo skatinimo sistemà, suformuojant atitinkamas paramos struktûras, ap-jungiant visas ðiam tikslui galimas panaudoti lëðas (val-stybës biudþeto finansuojamø programø, Privatizavimo, Uþimtumo, vietiniø fondø, taip pat ir ES kitø tarptautiniø paramos programø bei kt.). Taip pat numatyta skatinti vietiniø uþimtumo iniciatyvø plëtrà, kuri vietos partneriø bendradarbiavimo ir iniciatyvos pagrindu sudarytø sàlygas vystyti vietos ûká ir didinti gyventojø uþimtumà bei spræsti nedarbo, skurdo bei kitas socialiai paþeidþiamø gyventojø grupiø problemas.

Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektai, ðiuo metu fi-nansuojami ið valstybës biudþeto, yra sëkmingas vietos bendruomenës plëtros ir partnerystës ugdymo pavyzdys. Ðiø projektø tikslas - sutelkti vietos bendruomenës pastan-gas kartu spræsti iðkilusias nedarbo problemas, suteikiant valstybës finansinæ paramà darbdaviams, kuriantiems naujas darbo vietas bedarbiams. 2001 metais sëkmingai ágyvendinti 16 projektø, panaudota 1,2 mln. Lt. Valstybës biudþeto lëðø ir sukurtos virð 150 naujø darbo vietø. 2002 metais ágyvendinti 36 projektai, panaudojus 3,5 mln. litø valstybës biudþeto lëðø sukurta 377 naujos darbo vietos.

2. Uþimtumo rëmimo tobulinimas - Darbo rinkos poli-tikos aktyvinimas, Uþimtumo gebëjimø didinimas, Profe-sinio rengimo tobulinimo, Uþimtumo ir socialinës politikos sanglaudos stiprinimas. Ði Uþimtumo programos kryptis, apima veiklas bei priemones, skirtas didinti jaunimo bei ilgalaikiø bedarbiø uþimtumo gebëjimus, vykdyti nedarbo prevencijà, tobulinti profesinio mokymo bei profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemas bei optimizuoti ðiø institucijø tinklà, aktyvinti darbo rinkos politikà bei gerinti santyká tarp pasyvios (kompensacinio mechanizmo bedarbystës atveju) ir aktyvios politikos (bedarbiø profe-sinio mokymo, laikino uþimtumo organizavimo ir kt.), ska-tinti bedarbiø aktyvumà darbo rinkoje, gerinti mokymosi prieinamumà, maþinti jaunimo, nebaigianèio mokyklø, skaièiø, didinti paramà turintiems mokymosi sunkumø, pasiekti, kad visi pajëgûs mokytis jaunuoliai ágytø kaip pagrindiná iðsilavinimà ir profesijà nuosekliojoje ðvietimo sistemoje; gerinti ágijusiø profesinæ kvalifikacijà jaunimo adaptavimàsi pirmojoje darbo vietoje, skatinti jø teritoriná mobilumà;

3. Gebëjimø prisitaikyti prie pokyèiø didinimas. Ágyven-

1 LRV 2001-05-08 nutarimas Nr.529; (Þin.,2001,Nr.40-1404)


dinant ðios krypties priemonës, numatoma plëtoti lanks-èias darbo organizavimo ir apmokëjimo formas, plësti terminuoto, namudinio, distancinio darbo formas, vystyti savarankiðkà uþimtumà, sezoninius darbus. Numatomos priemonës dirbanèiøjø profesiniam tobulinimuisi, preven-cinio mokymo plëtojimui, neformalaus darbuotojø mokymo sistemos sukûrimui. Ði kryptis apima ir struktûriniø poky-èiø suðvelninimo priemones: grupës darbuotojø atleidimo mechanizmo tobulinimà, ájungiant visas suinteresuotas puses, ámoniø bankroto procedûrø supaprastinimà.

4. Lygiø galimybiø darbo rinkoje didinimas. Svarbiausieji ðis krypties tikslai yra visiems prieinamos darbo rinkos formavimas, moterø ir vyrø lygiø galimybiø darbo rinkoje uþtikrinimas, asmenø su negalia uþimtumo rëmimas. Siekiant ðiø tikslø, numatoma atsisakyti privalomo ádar-binimo kvotø nustatymo darbdaviams ádarbinant socialiai paþeidþiamas gyventojø grupes ir pakeisti tai ekonominio skatinimo mechanizmu, didinti socialiai paþeidþiamø gyventojø grupiø suinteresuotumà, integracijà á darbo rinkà, susiejant tai su socialinës pagalbos teikimo sistema, rengti teritorines tikslines darbo rinkos programas labi-ausiai socialiai paþeidþiamø asmenø uþimtumui didinti bei prieðpensinio amþiaus asmenø dalinio uþimtumo di-dinimo priemones, tobulinti moterø ir vyrø lygiø galimybiø principø ágyvendinimà; remti moterø smulkøjá ir vidutiná verslà, ekonominá savarankiðkumà bei iniciatyvà susikurti sau darbo vietà, sukurti sàlygas, kurios motinoms ir tëvams sudarytø galimybæ derinti darbo ir ðeimos pareigas (lanks-èios darbo organizavimo formos, prieinamas ir kokybiðkas vaikø prieþiûros paslaugas, socialinës paramos ðeimoms formas ir kt.).

5. Uþimtumo politikos integravimas. Ðioje programos dalyje yra suplanuotos veiklos ir priemonës, kuriomis siekiama:

• tobulinti uþimtumo ir darbo rinkos valdymo sistemà; didinti politikos integralumà bei decentralizuoti uþimtumo politikos formavimà ir ágyvendinimà; plëtoti triðalá ben-dradarbiavimà;

• stiprinti ir pertvarkyti darbo rinkos institucinæ sistemà bei suderinti darbo rinkos institucijø valdymo struktûrà ir veiklà su vykdoma teritorine administracine reforma ir naujomis realiomis darbo rinkos funkcionavimo sàlygomis: modernizuoti teritorines darbo birþas, didinti jø gebëjimus greitai ir lanksèiai reaguoti á pokyèius darbo rinkoje, didinti darbo birþø teikiamø paslaugø ávairovæ;

• plëtoti privaèiø ádarbinimo tarpininkavimo agentûrø veiklà ir bendradarbiavimà su valstybine darbo birþa.

Vieðøjø darbø atlikimo tvarka1 reglamentuoja vieðøjø darbø organizavimà ir atlikimà, kurie gali bûti organizuo-jami bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatytàja tvarka uþsiregistravusiems teritorinëje darbo birþoje. Vieðøjø darbø pobûdá tam tikroje teritorijoje nustato savivaldybës, atsiþvelgdamos á situacijà vietos darbo rinkoje ir bedarbiø bei kitø nustatytàja tvarka uþsiregistravusiø teritorinëje darbo birþoje asmenø socialinæ-kvalifikacinæ sudëtá. Vieðiesiems darbams organizuoti teritorinës darbo birþos kartu su sa-vivaldybëmis kasmet parengia vieðøjø darbø programas, kurias tvirtina savivaldybës. Asmenys, dirbantys vieðuosius darbus, toliau apskaitomi darbo birþoje, ir jiems taikomos Bedarbiø rëmimo ástatymo ir kitø ástatymø nustatytos vals-tybinës uþimtumo ir socialinës garantijos.

Bedarbiø registravimo, paðalpø jiems skyrimo ir mokëjimo tvarka2 Remiantis ðia tvarka LR bedarbiø rëmimo ástatymu ieðkantys darbo ir pasirengæ profesiniam mokymuisi nedir-bantys darbingo amþiaus asmenys registruojami teritorinëje darbo birþoje bei teikiamos jiems numatytos uþimtumo ga-rantijos.

Darbo rinkos profesinio mokymo tvarka3 nustato darbo rinkos profesinio mokymo organizavimà, vykdymà, daly-vius, socialinius partnerius ir finansavimà.

Laisvø darbo vietø registravimo darbo birþoje tvarka4 nus-tato laisvø darbo vietø teritorinëje darbo birþoje registravimo ir ádarbinimo jose organizavimà.

Grupës darbuotojø atleidimo ir jo prevencijos tvarka5

reglamentuoja praneðimø (áspëjimø) apie numatomà grupës darbuotojø atleidimà ið darbo pateikimo terminus bei prevenciniø priemoniø taikymà atleidimø pasekmëms suðvelninti.

Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektø ágyvendinimo tvarka6 nustato reikalavimus projektø rengëjams, paraiðkø pateikimui bei jø atrankai, projektus administruojanèioms institucijoms, finansuojamø projektø sàraðui sudaryti finan-sinei paramai teikti, atsiskaitymui uþ gautas lëðas ir ginèams nagrinëti.

Darbo rinkoje papildomai remiamø bedarbiø uþimtumo rëmimo tvarka7 nustato darbo vietø steigimo ir ádarbinimo á jas organizavimà darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams.

Ádarbinimo á Uþimtumo fondo remiamus darbus tvarka8 nustato Uþimtumo fondo remiamø darbø organizavimà bedarbiams.

Ilgalaikiø bedarbiø profesiniø þiniø ir praktiniø ágûdþiø atnaujinimo priemoniø organizavimo ir vykdymo tvarka9

Siekiant uþtikrinti ilgalaikës bedarbystës prevencijà ir padëti

1 LRV 1998-02-10 nutarimas Nr.169 (Þin., 1998, Nr.17- 414)2 SADM 1996-06-21 ásakymas Nr.76 (Þin., 1996, Nr.65-1561; 2002, Nr.39- 1442)3 SADM 2000-10-10 ásakymas Nr.89 (Þin., 2000, Nr. 92-2906; 2002, Nr.58- 2359)4 SADM 2002-04-18 ásakymas Nr.55 (Þin., 2002, Nr.43-1637)5 SADM 2000-05-30 ásakymas Nr.61 (Þin., 2000, Nr.48-1398)6 SADM 2002-04-24 ásakymas Nr.59 (Þin., 2002, Nr.45-1735; 2003, Nr.40-1865)7 SADM 2002-01-28 ásakymas Nr.14 (Þin., 2002, Nr.15-591)8 SADM 2002-01-28 ásakymas Nr.14 (Þin., 2002, Nr.15-591)9 SADM 2002-09-26 ásakymas Nr.115 (Þin., 2002, Nr.96- 4224)


ilgalaikiams bedarbiams, kurie ieðko darbo, jø gyvenamojoje vietoje pradëti organizuoti trumpalaikiai iki vieno mënesio trukmës mokymo kursai suteikiant jiems þiniø ne tik apie su-sidariusià situacijà ir kaip joje elgtis, bet ir supaþindinant juos su kai kuriomis profesijomis, kurias jie galëtø pasirinkti ar norëtø pagilinti jau turimas þinias.

Paskolos bedarbiams savo verslui organizuoti suteikimo tvarka1 nustato pradinës organizacinës-finansinës paramos be-darbiams suteikimo tvarkà, siekiant savarankiðko uþimtumo, organizuojant savo verslà.

Licencijø tarpininkauti dël pilieèiø ádarbinimo uþsienyje ið-davimo tvarka2 reglamentuoja licencijuojamos veiklos sàlygas, licencijø iðdavimà, atsisakymà jas iðduoti, licencijø galiojimo sus-tabdymà bei galiojimo panaikinimà, jø registravimà, licencijos formos rekvizitø nustatymà.

Prieðpensinio amþiaus bedarbiø uþimtumo ir socialinës ap-saugos gerinimo 2003-2004 metais priemoniø planas3 pareng-tas siekiant pagerinti prieðpensinio amþiaus bedarbiø socialinæ apsaugà.

2.1.2. ADMINISTRAVIMO STRUKTÛRA Valstybines uþimtumo ir darbo rinkos politikos ágyvendinimo

funkcijas Lietuvoje vykdo dvi viena kità papildanèios valstybi-nës institucijos - Lietuvos darbo birþa (ásteigta 1991 metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (ásteigta 1992 metais). Tai savarankiðkos institucijos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos.

Svarbiausias Lietuvos darbo birþos uþdavinys - uþtikrinti uþimtumo valstybines garantijas netekusiems darbo asme-nims ir aktyviomis politikos priemonëmis siekti subalansuoti darbo rinkà. Lietuvos darbo birþa ir jos teritorinës darbo birþos, kuriø yra 46 visoje Lietuvos teritorijoje, yra valstybës ástaigos. Stambiausiose kaimo gyvenvietëse ásteigti teritoriniø darbo birþø punktai. Veikia 3 jaunimo darbo centrai : Vilniuje, Klaipëdoje ir Ðiauliuose.

Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai pavesta vykdyti darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo, profesinio orientavimo, konsultavimo, koordinavimo ir prieþiûros bei metodinio vadovavimo funkcijas. Jai pavaldþios 6 regioninës mokymo organizavimo ir konsultavimo tarnybos, kurios atlieka suaugusiøjø ir jaunimo profesiná orientavimà ir konsultavimà. Be to, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos reguliavimo srièiai priskirta 14 darbo rinkos mokymo centrø - specialios paskirties uþdarøjø akciniø bendroviø ir uþdarøjø akciniø bendroviø.

Darbo rinkos bûklës bei darbo rinkos politikos priemoniø ir paslaugø ágyvendinimo klausimams nagrinëti prie Lietuvos darbo birþos bei teritoriniø darbo birþø steigiamos visuome-niniais pagrindais veikianèios triðalës komisijos. Jos sudaromos ið vienodo skaièiaus lygiateisiø nariø: darbuotojø (profesiniø sàjungø, susivienijimø, asociacijø ir kt.), darbdaviø (asociacijø,

konfederacijø ir kt.) ir valstybës bei savivaldybiø institucijø at-stovø. Triðalës komisijos prie Lietuvos darbo birþos nuostatus bei pavyzdinius triðalës komisijos prie teritorinës darbo birþos nuostatus tvirtina socialinës apsaugos ir darbo ministras.

Kiekvienais metais Socialinës apsaugos ir darbo ministerija darbo rinkos institucijoms ministro ásakymu nustato tikslus ir uþdavinius.

Darbo rinkos politikos priemonës finansuojamos ið Uþim-tumo fondo, kuris yra Valstybinio socialinio draudimo fondo dalis. Priklausomai nuo padëties darbo rinkoje ið Valstybinio socialinio draudimo fondo kasmet nustatomi atskaitymø á Uþim-tumo fondà dydþiai procentais - apie 1,5 proc. ið patvirtinto 31 proc. draudëjø bendrojo valstybinio socialinio draudimo ámokø tarifo.

Lietuvos Respublikos Bedarbiø rëmimo ástatymo 4 straip-snyje nustatyta, kad tarpininkauti pilieèiams, norintiems dirbti uþsienyje - iðimtinë valstybës teisë, kurià ágyvendina Lietuvos darbo birþa. Kitos organizacijos gali ðiuo klausimu tarpininkauti tik turëdamos atitinkamus ágaliojimus - licencijas.

Socialinës apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugpjûèio 19 d. ásakymu Nr. 127 patvirtinta Licencijà tarpininkauti dël Lietuvos Respublikos pilieèiø ádarbinimo uþsienyje iðdavimo tvarka.

Tvarka reglamentuoja licencijà tarpininkauti dël Lietuvos Respublikos pilieèiø ir nuolat gyvenanèiø Lietuvoje asmenø ádarbinimo uþsienyje, o taip pat laivuose, plaukiojanèiuose su uþsienio valstybës vëliava, iðdavimø, jø galiojimo sustabdymà bei galiojimo sustabdymo panaikinimà, licencijø galiojimo panai-kinimo tvarkà. Minëtoji tvarka taip pat nustato licencijà turëtojø teises ir pareigas, licencijuojamos veiklos sàlygas ir jø prieþiûros tvarkà. Licencijos iðduodamos neterminuotam laikui.

Siekiant uþtikrinti licencijø savininkø vykdomos veiklos prieþiûrà bei gauti reikiamà darbo rinkos valdymui informaci-jà, licencijø savininkai yra ápareigoti kartà per mënesá pateikti Lietuvos darbo birþai informacijà apie vykdomà ádarbinimo tarpininkavimo veiklà. 2000 metais pradëtos iðduoti licencijos privaèioms ásidarbinimo tarpininkavimo ámonëms, turinèioms tokià pat veiklà vykdanèius partnerius uþsienyje. Tai padidino Lietuvos gyventojams galimybæ legaliai ásidarbinti valstybëse, su kuriomis Lietuvos Respublikos Vyriausybë neturi sudariusi tar-pvalstybiniø susitarimø. 2002 m. Lietuvoje veikë 41 ádarbinimo uþsienyje tarpininkavimo organizacija (ámonë), turinti Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos iðduotà licencijà tarpininkauti dël pilieèiø ádarbinimo uþsienyje. Licencijos iðduotos tarpininkauti ádarbinant Airijoje, Jungtinëje Didþiosios Britanijos ir Ðiau-rës Airijos Karalystëje, Kipre, JAV, Ðveicarijoje, Jungtiniuose Arabø Emyratuose, Ðvedijos Karalystëje, Rusijos Federacijoje ir Kanadoje. Atsiþvelgiant á jûrininkø ásidarbinimo ypatumus, Lietuvos ámonëms kasmet iðduodama arba atnaujinama 20 licencijø verstis jûrininkø, Lietuvos Respublikos pilieèiø ir nuo-lat gyvenanèiø Lietuvoje asmenø, ádarbinimo ðalies ir uþsienio laivuose tarpininkavimo veikla.

1 SADM 1994-06-28 ásakymas Nr.96 2 SADM 2001-11-12 ásakymas Nr.149 (Þin.,2001, Nr.99-3562; 2002, Nr.56-2278)3 SADM 2003-04-23 ásakymas Nr.64 (Þin.,)


2.1.3. PAGRINDINËS CHARAKTERISTIKOS Gyventojø uþimtumo tyrimai, kuriuos atlieka Statistikos

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, tai - vienas ið bûdø gauti patikimà informacijà apie situacijà darbo rinkoje. Jie atliekami vadovaujantis tarptautiniais uþimtumo statistikos standartais. Tyrimais gaunama infor-macija apie gyventojø uþimtumà, jø pasiskirstymà pagal amþiø, lytá, atliekamà darbà, profesijas, iðsimokslinimà, darbo paieðkas ir t.t.

Darbo jëgos tyrimai yra ðaltinis leidþiantis nustatyti uþimtøjø, bedarbiø ir ekonomiðkai neaktyviø gyventojø skaièiø. Taikant uþimtumo, nedarbo ir bedarbiø sàvokas rekomenduojamas Tarptautinës darbo organizacijos, tyrimo duomenys tampa palyginami tarp valstybiø.

Darbo jëga - visi uþimti ir bedarbiai. Aktyvumo lygis - darbo jëgos ir tiriamojo amþiaus grupës

gyventojø skaièiaus santykis.Uþimtumo lygis - uþimtøjø ir tiriamojo amþiaus grupës

gyventojø skaièiaus santykis.Nedarbas yra apibûdinamas bedarbiø skaièiumi ir nedarbo

lygio rodikliais. Nedarbo lygá skelbia Statistikos departamentas ir Lietu-

vos darbo birþa. Taèiau dël skirtingø bedarbio sàvokø

apibrëþimø nedarbo lygis gyventojø tyrimø duomenimis ir darbo birþos duomenimis yra skirtingi.

Bedarbiais pagal TDO rekomendacijas laikomi tiriamo amþiaus asmenys, kurie tiriamàjà savaitæ neturëjo darbo, já suradæ buvo pasirengæ per artimiausias dvi savaites pradëti dirbti, keturias savaites intensyviai ieðkojo mokamo darbo ávairiais bûdais: kreipësi á valstybinæ ar privaèià darbo birþà, darbdavius, draugus, gimines, þiniasklaidà, ieðko-dami darbo lankë statybas, turgavietes, neoficialias darbo birþas, ieðkojo patalpø, árengimø savo verslui, bandë gauti patentà, licencijà, kredità. Bedarbiams taip pat priskiriami ir tie moksleiviai, studentai, namø ðeiminikës ir kiti neaktyvûs gyventojai, kurie aktyviai ieðkojo daro ir buvo pasirengæ per artimiausias dvi savaites pradëti dirbti.

Pagal Bedarbiø rëmimo ástatymà, kuriuo vadovaujasi dar-bo birþa, bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amþiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninëse mokymo ástai-gose, neturintys pakankamai pragyvenimo lëðø, uþsiregis-travæ gyvenamosios vietos teritorinëje darbo birþoje kaip ieðkantys darbo ir pasirengæ priimti pasiûlymà ásidarbinti arba mokytis profesijos. Neturinèiais pakankamø pragyve-nimo lëðø likomi asmenys, kurie neturi draudþiamøjø pa-jamø ir nëra áregistravæ ámonës ar ûkininko ûkio.

Nedarbo lygis - bedarbiø skaièiaus ir darbo jëgos santykis.

1998 1999 2000* 2001* 2002*

Aktyvumo lygis 61,7 61,9 57,9 58,4 57,9

Uþimtumo lygis 53,5 53,2 49,9 48,3 49,9

Nedarbo lygis:

Tyrimø duomenimis 13,3 14,1 16,4 17,4 13,8

Darbo birþos duomenimis 6,4 8,4 11,5 12,5 11,3

Aktyvumo, uþimtumo ir nedarbo lygis (proc.)

Statistikos departamento prie LR Vyriausybës, gyventojø uþimtumo tyrimø duomenys 2.1.3 – 1 lentelë*Duomenys yra apskaièiuoti remiantis 2001 m. gyventojø suraðymo duomenimis. Jie nepalyginami su ankstesniø metø gyventojø þimtumo tyrimø duomenimis.

1998 1999 2000 2001 2002

ÐALYJE 6,4 8,4 11,5 12,5 11,3

Alytaus apskritis 8,6 9,8 13,7 15,8 14,2

Kauno apskritis 4,6 6,4 9,2 9,7 8,8

Klaipëdos apskritis 5,1 7,1 10,0 11,0 10,0

Marijampolës apsk. 8,0 11,2 15,0 16,9 14,8

Panevëþio apskritis 7,6 10,5 14,6 16,4 15,5

Ðiauliø apskritis 9,0 12,5 16,3 16,5 14,2

Nedarbo lygis (vidutinis metinis, proc., darbo jëgos)


Lietuvos darbo birþos duomenys 2.1.3 – 2 lentelë

Tauragës apskritis 8,8 10,9 15,1 16,2 14,6

Telðiø apskritis 6,4 9,1 13,0 15,7 15,9

Utenos apskritis 7,0 8,2 10,7 12,0 11,0

Vilniaus apskritis 5,7 6,8 9,2 10,0 8,7

Bedarbiai (vidutinis metinis)

1998 1999 2000 2001 2002

Tûkst.

ÐALYJE 113,7 148,7 204,9 223,5 198,4


Kauno apskritis 15,9 22,2 32,0 33,8 30,3









Proc.

ÐALYJE 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0


Kauno apskritis 14,0 15,0 15,6 15,1 15,3











Bedarbës moterys (vidutinis metinis)


1998 1999 2000 2001 2002

Tûkst.

ÐALYJE 58,1 71,9 93,3 104,3 98,6


Kauno apskritis 8,7 11,2 14,9 16,3 15,6









Proc.

ÐALYJE 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0


Kauno apskritis 14,9 15,6 16,0 15,6 15,8









Bedarbiai vyrai (vidutinis metinis)

1998 1999 2000 2001 2002

Tûkst.

ÐALYJE 55,6 76,7 111,6 119,2 99,8


Kauno apskritis 7,2 11,0 17,0 17,5 14,7











Proc.

ÐALYJE 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0


Kauno apskritis 13,0 14,3 15,3 14,7 14,7









Bedarbiai jaunimas (iki 25 m.) (vidutinis metinis)

1998 1999 2000 2001 2002

Tûkst.

ÐALYJE 20,9 27,0 33,1 31,1 24,1











Proc.

ÐALYJE 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0


Kauno apskritis 12,6 14,5 15,3 14,8 15,7











1998 1999 2000 2001 2002

Tûkst.

ÐALYJE 13,6 17,7 45,8 69,3 62,9











Proc.

ÐALYJE 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0


Kauno apskritis 10,0 13,0 14,0 14,3 14,4










Ilgalaikiai bedarbiai (vidutinis metinis)


Ilgalaikiai bedarbiai - bedarbiai ieðkantys darbo vienus metus ir ilgiau.

Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai - turintys arba galintys turëti sunkumø susirasti darbà dël nepak-ankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo, gali bûti papildomai remiami priimant juos á darbà:

1) invalidai - Invalidø socialinës integracijos ástatymo nustatyta tvarka;

2) asmenys nuo 16 iki 25 metø, pirmà kartà pradedantys darbinæ veiklà;

3) profesiniø, aukðtesniøjø ir aukðtøjø mokyklø absolven-tai, pradedantys darbinæ veiklà pagal specialybæ;

4) ilgalaikiai bedarbiai, kuriø nedarbo trukmë nuo ásiregistravimo darbo birþoje dienos ilgiau kaip 2 metai;

5) asmenys, kuriems iki senatvës pensijos amþiaus likæ ne ilgiau kaip 5 metai;

6) motina arba tëvas, auginanti (auginantis) vaikà iki 8 metø;

7) asmenys, gráþæ ið laisvës atëmimo vietø, kai laisvës atëmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mënesiai.

Uþimtumo fondas - sudaromas gyventojø uþimtumo priemonëms finansuoti. Uþimtumo fondo lëðos naudojamos - bedarbiø profesiniam mokymui, vieðiesiems, Uþimtumo fondo remiamiems darbams, vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektø ágyvendinimui finansuoti, paskoloms, teikiamoms bedarbiams, norintiems organizuoti savo verslà, uþimtumo rëmimo subsidijoms darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ádarbinti, darbo rinkos institucijø iðlaikymui ir bedarbiø paðalpoms finansuoti.

Vietiniai uþimtumo iniciatyvø projektai - naujø darbo vietø kûrimo projektai, padedantys sutelkti vietos bendruomenës socialiniø ekonominiø partneriø pastangas didinti atskirø savivaldybiø gyventojø grupiø uþimtumà bei vystyti vietos socialinæ ekonominæ infrastruktûrà.

Darbo rinkos profesinis mokymas - ieðkantys darbo as-menys turi galimybæ ágyti profesijà, kelti kvalifikacijà arba persikvalifikuoti pagal poreiká darbo rinkoje.

Vieðieji darbai - teritoriniø darbo birþø kartu su saviv-aldybëmis ir darbdaviais organizuojami darbai bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatytàja tvarka uþsiregistra-vusiems teritorinëje darbo birþoje, laikinai ádarbinti. Tai visuomeniðkai naudingi darbai, padëti darbo netekusiems asmenims uþsidirbti pragyvenimui.

Uþimtumo fondo remiami darbai - programa skirta pirminiø darbiniø ágûdþiø ágijimui, jø tobulinimui darbo vietoje ir ásitvirtinimui nuolatiniam darbui.

Savo verslo organizavimo - programa skirta orientuoti asmenis á privaèià iniciatyvà, teikti organizacinæ- finansinæ pagalbà asmenims, siekiantiems kurti savo verslà.

Subsidijuojamø darbo vietø steigimas (pritaikymas) - padëti darbo rinkoje papildomai remiamoms bedarbiø grupëms, kurios negali lygiomis teisëmis konkuruoti darbo rinkoje, ádarbinti á ásteigtas (pritaikytas) darbo vietas visø

nuosavybës formø ástaigose, ámonëse ir organizacijose. Uþimtumo rëmimo subsidija - darbdaviams darbo birþos

siuntimu ádarbinusiems papildomai remiamus darbo rinkoje bedarbius, jø darbo laikotarpiu ið Uþimtumo fondo mokamos nustatyto dydþio uþimtumo rëmimo subsidijos (t.y. ,,bedarbio uþimtumo rëmimo krepðelis”, seka paskui ádarbintà darbo rinkoje papildomai remiamà bedarbá).

Bedarbio paðalpa - laikina materialinë parama asmenims netekusiems darbo. Bedarbio paðalpa mokama kas mënesá, bet ne ilgiau kaip 6 mënesius per 12 mënesiø laikotarpá. Be-darbio paðalpos dydis siejamas su valstybiniu privalomuoju socialinio draudimo staþu bei darbo netekimo prieþastimis. Á bedarbio paðalpos mokëjimo laikotarpá neáskaitomas lai-kas, kurá bedarbis dirbo vieðuosius darbus, Uþimtumo fondo remiamus darbus arba mokësi pagal profesinio mokymo programas.

Bedarbiams iki senatvës pensijos amþiaus likus ne ilgiau kaip 5 metams, paðalpos mokëjimas pratæsiamas dar du mënesius.

Prieðpensinio amþiaus asmenims, likus ne ilgiau kaip 2 metams iki senatvës pensijos amþiaus ir turintiems ne maþesná kaip 15 metø valstybinio socialinio draudimo staþà, sudaryta galimybë gauti prieðpensinæ bedarbio paðalpà. Jos mokëjimo laikotarpiu ðiems asmenims netaikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonës, ásidarbinus - paðalpos mokëjimas sustabdomas.

2.1.4. NUMATOMOS REFORMOS

Darbo rinkos institucinës sistemos pertvarkymas ir stipri-nimas. Spartûs regioniniai pokyèiai darbo rinkoje, uþimtumo ir darbo rinkos politikos akcentø perkëlimas á regioniná (apskrièiø) ir vietiná lygmenis darbo rinkos institucijoms kelia naujus reikalavimus. Bûtina tobulinti jø valdymo struktûrà, susiformavusià dar 1991-1992 metais. Ji neturi vis svarbesnæ reikðmæ ágaunanèios regioninës grandies. Ribotos teritoriniø darbo birþø galimybës paèioms daryti átakà uþimtumo procesams. Esama darbo rinkos institucijø sistema maþina jos galimybes veikti vieningai ir efektyviai, prisidëti prie aktyvesnës uþimtumo politikos, atitinkanèios Europos uþimtumo strategijà, ágyvendinimo.

Planuojamos reformos tikslas yra suderinti darbo rinkos institucijø valdymo struktûrà ir veiklà naujomis darbo rinkos funkcionavimo sàlygomis bei sukurti reikiamas organizacines sàlygas leidþianèias prisidëti prie bendro ES uþimtumo strategijos koordinavimo proceso.

Reformos pagrindiniai uþdaviniai: 1) modernizuoti teri-torines darbo birþas, didinti atsakomybæ uþ padëtá darbo rinkoje, galimybes lanksèiau naudoti turimas lëðas vie-tos darbo rinkos problemoms spræsti; 2) didinti teritoriniø darbo birþø teikiamø darbdaviams paslaugø ávairovæ, diegti efektyvius darbo metodus ir procedûras, leisianèias geriau aptarnauti ieðkanèius darbo asmenis ; 3) tobulinti darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo ir vykdymo


sistemà, gerinti mokymo kokybës prieþiûrà, darbo rinkos profesinio mokymo , orientavimo, konsultavimo ir infor-mavimo paslaugas; 4) sudaryti organizacines sàlygas nau-dotis ið ES struktûriniø fondø teikiama parama; 5)pasirengti bendradarbiauti su ES valstybiø valstybinëmis uþimtumo tarnybomis - keistis su jomis informacija per EURES tinklà apie ásidarbinimo galimybes, pasidalyti geràjà veiklos ir bendrø interesø ágyvendinimo patirtimi.

Bus parengtas naujas valdymo modelis, racionalizuojamas ir decentralizuojamas darbo rinkos institucijø valdymas, didinamas jø veiklos lankstumas ir atvirumas. Numatoma padidinti visø lygiø darbo rinkos institucijø vaidmená ir koordinacinius gebëjimus, telkiant darbo rinkos partnerius uþimtumo ir darbo rinkos politikos klausimams spræsti. Siekiant didinti veiklos efektyvumà, numatyta diegti to-bulesnes teritoriniø darbo birþø organizacines formas, naujus darbo su klientais veiklos organizacinius principus, naujausias informacijos ir ryðiø technologijas.

Nedarbo socialinio draudimo pertvarkymas. Numatoma reformuoti esamà draudimo nuo nedarbo sistemà, iðlaikant draudiminá socialiniø iðmokø bedarbiams teikimo principà, taèiau skatinant juos sparèiau siekti uþimtumo bei didinti jø galimybes ásitvirtinti darbo rinkoje ir numatant, jog aktyvi darbo rinkos politika bûtø finansuojama ið Lietuvos Respub-likos valstybës biudþeto. Pertvarkymo tikslai yra:

- suformuoti finansiðkai stabilià ir patikimà draudimo nuo nedarbo sistemà, kuri uþtikrintø apdraustiems ðia nedarbo rûðimi asmenims pakankamas gyvenimui pajamas, jiems netekus turëto darbo ir ieðkant naujo darbo pagal turimà arba ágyjamà profesijà;

- sudaryti palankesnes sàlygas ilgalaikiø bedarbiø sociali-nei apsaugai ir prieðpensinio amþiaus bedarbiø rëmimui;

- sustiprinti iðmokø pagrástumo kontrolæ ir pagerinti be-darbiø motyvacijà aktyviai darbo paieðkai.

- nedarbo draudimo sistemà suderinti su ðalyje galiojanèia socialinio draudimo sistema, kurios dalis ji yra, taip pat su aktyvios darbo rinkos politikos priemonëmis bei socialinës paramos sistema.

2.2. DARBO SANTYKIAI

2.2.1. [STATYMINË BAZË

2002 metais Lietuvoje daug dëmesio buvo skiriama darbo santykiams gerinti bei darbo santykiø teisinei bazei tobulinti. Vienas reikðmingiausiø ávykiø - tai Darbo kodekso priëmi-mas. 2002 m. birþelio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Darbo kodeksà (Þin.,2002,Nr.64-2569), kuris ásigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Darbo kodekso nuostatos pritaiky-tos prie naujas sàlygas diktuojanèios rinkos ekonomikos bei tarptautiniø Lietuvos Respublikos ásipareigojimø.

Rengiant Darbo kodeksà buvo pasinaudota jau reforma-vusiø savo darbo teisæ Rytø ir Vidurio Europos valstybiø (Vengrijos, Èekijos, Lenkijos) patirtimi, be to, á ðá projektà

buvo perkelta didþioji dalis Europos Sàjungos direktyvø nuostatø. Taigi priëmus Darbo kodeksà Lietuva ið esmës ágyvendino savo ásipareigojimus Europos Sàjungos darbo teisës aktø harmonizavimo srityje ir átvirtino pagrindines Europos Sàjungos, Tarptautinës darbo organizacijos teisës aktø bei Europos socialinës chartijos (pataisytos) nuostatas. Paminëtina, kad ir pats Darbo kodeksas buvo rengiamas aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams.

Daugelis Darbo kodekso nuostatø yra gana abstrakèios. Tuo siekiama iðvengti darbo santykiø reguliavimo dife-renciacijos pagal ûkio sektorius (privatø ir valstybiná). Taip pat siekiama kodekse nereglamentuoti Vyriausybës lygio klausimø, kurie turëtø bûti nustatyti poástatyminiais teisës aktais. Ðio kodekso tikslas - apjungti pagrindines Europos Sàjungos ir Tarptautinës darbo organizacijos teisës aktø bei Europos socialinës chartijos (pataisytos) nuostatas, kad jos ágautø ástatyminá pagrindà Lietuvoje. Be to, atsiþvelgiant á visoje Europoje ir Lietuvoje didëjanèià socialinës partnerys-tës principo reikðmæ, ðis kodeksas turëtø bûti esminis doku-mentas derinant socialiniø partneriø interesus.

Darbo kodeksà sudaro trys dalys: bendrosios nuostatos, kolektyviniai darbo santykiai ir individualius darbo san-tykius reguliuojanèios normos.

Darbo kodekso pirmojoje dalyje átvirtinti pagrindiniai darbo teisinio reguliavimo principai, nustatytas ðio kodekso ir kitø galiojanèiø tiek tarptautiniø, tiek nacionaliniø darbo teisës aktø santykis, pateikti darbo santykiø ðaliø - dar-buotojo ir darbdavio - sàvokø apibrëþimai.

Darbo kodekse sprendþiama kolektyvinio darbuotojø atstovavimo problema, t.y. áteisintas darbuotojø kolektyvo atstovø, kaip darbo teisës subjektø, teisinis statusas, átvir-tinta darbuotojø kolektyvo teisë tuo atveju, kai ámonëje nëra veikianèios profesinës sàjungos ir darbuotojai jø kolektyvinio atstovavimo teisiø neperdavë atitinkamos ðakos profesinei sàjungai. Tokiu atveju kolektyvas sudaro ið savo atstovø ámonës Darbo tarybà.

Reikia paþymëti, kad ðis kodeksas ypatingà reikðmæ su-teikia bûtent kolektyviniams darbo santykiams bei darbo santykiø ðaliø tarpusavio susitarimams. Kodekso antrojoje dalyje - átvirtinama socialinës partnerystës sàvoka, jos prin-cipai, ðalys ir lygiai. Taip pat áteisinamas triðalio bendradar-biavimo principas bei nustatomas teisinis Lietuvos Respub-likos triðalës tarybos statusas ir jos veiklos pagrindas, be to, átvirtinama teisinë galimybë sudaryti ir kitø lygiø (ðakø, teritorijø) dviðales ar triðales tarybas bei komisijas socialiniø partneriø susitarimu ar galiojanèiø ástatymø pagrindu. Taip pat reglamentuojama kolektyviniø sutarèiø, sudaromø ðakø, teritoriniu ir nacionaliniu lygiu, sàvoka, ðalys bei turinio klausimai. Nustatoma ðiø sutarèiø sudarymo, pasiraðymo, registravimo bei galiojimo ir jø vykdymo kontrolës tvarka bei sàlygos. Kodeksas taip pat reglamentuoja kolektyviniø sutarèiø, kurios yra sudaromos atskirø ámoniø ar jø struk-tûriniø padaliniø lygiu, sàvokos, ðaliø, turinio, sudarymo, galiojimo bei vykdymo klausimai. Kodekse átvirtinama


naujovë, kad skirtingai nuo kolektyviniø sutarèiø, kurias pasiraðyti darbuotojø vardu gali tik atitinkamoje ðakoje ar teritorijoje veikianèios profesinës sàjungos, kolektyvinæ ámonës sutartá gali pasiraðyti ir renkami darbuotojø kolek-tyvo atstovai, t.y. Darbo taryba, tuo atveju, jei ámonëje nëra veikianèios profesinës sàjungos ir darbuotojø kolektyvas savo atstovavimo funkcijø neperdavë atitinkamos ðakos profesinei sàjungai. Su ðia nuostata nesutiko profesinës sàjungos ir siûlë darbuotojø atstovavimà ir ámonës lygiu bei kolektyviniø sutarèiø sudarymà palikti iðimtine jø teise. Taèiau kodekso autoriai, remdamiesi tiek tarptautinëmis rekomendacijomis, tiek Europos Sàjungos valstybiø nariø, tiek kitø Rytø ir Vidurio Europos valstybiø patirtimi, siekë iðspræsti darbuotojø kolektyvinio atstovavimo problemà bei skatinti kolektyviø ámonës sutarèiø pasiraðymà.

Darbo kodekso treèiojoje dalyje reglamentuoti individua-lûs darbo ir su jais susijæ santykiai: ádarbinimo klausimai, klausimai susijæ su darbo sutartimis, darbo ir poilsio laiko sàlygos, darbo uþmokesèio bei kitø garantiniø iðmokø ir kompensacijø klausimai, darbo drausmës, materialinës atsakomybës bei darbuotojø saugos ir sveikatos sàlygos, individualiø darbo ginèø nagrinëjimo tvarka. Papildytas darbo sutarèiø rûðiø sàraðas. Greta terminuotø, neterminuo-tø bei darbo sutarèiø áteisintos laikino, papildomo, namu-dinio darbo bei atskirø paslaugø atlikimo sutartys (auklës, vairuotojo ir pan., kai darbdavys yra fizinis asmuo).

Atsisakyta teoriðkai nepagrásto ir praktiðkai sunkiai pritai-komø darbo sutarties nutraukimo pagrindø sàraðo. Darbo kodekse nustatyta, kad darbo sutartis gali bûti nutraukiama tik dël svarbiø prieþasèiø, susijusiø su darbuotojø kvalifi-kacija, profesiniais sugebëjimais, jo elgesiu darbe, taip pat ekonominiø, technologiniø aplinkybiø, struktûriniø darbo-vietës pertvarkymø ir pan. Darbo kodekse pakeistas iðeitiniø paðalpø (iðmokø) mokëjimo principas: iðeitinës iðmokos dy-dis priklauso nuo darbuotojo darbo staþo toje ámonëje, o ne nuo atleidimo prieþasèiø.

Numatyta, kad Vyriausybë, atsiþvelgdama á Lietuvos Res-publikos Triðalës tarybos nuomonæ, atskiroms ûkio ðakoms ar atskiroms darbuotojø grupëms gali nustatyti skirtingus minimalios mënesinës algos (MMA) dydþius. Taip pat nu-matyta, kad tiems darbuotojams, kurie dirba esant nukrypi-mams nuo normaliø darbo sàlygø, priedai uþ tai nebus mo-kami, o uþ darbà jiems turës bûti paskirtas didesnis, negu bûtø dirbant normaliomis darbo sàlygomis, tarifinis atlygis, kurio konkretûs dydþiai nustatomi kolektyvinëse ar darbo sutartyse. Darbo sàlygø klasifikacijà ir sveikatai kenksmingø veiksniø leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja ástatymai ir kiti norminiai teisës aktai.

Ásigaliojus Darbo kodeksui, neteko galios Darbo ástatymø kodeksas, Darbo apmokëjimo, Kolektyviniø susitarimø ir sutarèiø, Darbo sutarties, Atostogø, Kolektyviniø ginèø reguliavimo, Darbo ginèø nagrinëjimo ástatymai. Ásigalio-jus Darbo kodeksui, kai kuriø nuostatø ágyvendinimui uþtikrinti priimti ar rengiami ástatymai ir kiti teisës aktai,

konkretinantys atskiras Darbo kodekso nuostatas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m.

liepos 19 d. nutarimu Nr. 1189 buvo parengtas ástatymø ir kitø norminiø aktø, kurie bûtini Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatoms ágyvendinti bei ástatymø ir kitø teisës aktø, kuriuos reikia suderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodeksu projektø rengimo planas, kuriame Socialinës ap-saugos ir darbo ministerija kartu su kitomis valstybinëmis institucijomis buvo ápareigota parengti ar suderinti su Darbo kodeksu teisës aktø projektus. Vykdant plane numatytas priemones buvo parengti ðie teisës aktai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. lapkrièio 19 d. nutarimas Nr.1815 ,,Dël nacionaliniø, ðakos ir teritoriniø kolektyviniø sutarèiø registravimo tvarkos patvirtinimo” (Þin., 2002, Nr.112-5010);

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. gruodþio 20 d. nutarimas Nr.2023 ,,Dël Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës 1995 m. gruodþio 13 d. nutarimo Nr.1555 ,,Dël priemokø uþ darbà kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojin-gomis sàlygomis dydþiø nustatymo tvarkos patvirtinimo” pripaþinimo netekusiu galios” (Þin., 2002, Nr.123 -5580);

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr.116 ,,Dël kompensuojamøjø iðmokø dydþio ir tvarkos patvirtinimo” (Þin., 2003, Nr.11-413);

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. sausio 22 d. nutarimas Nr.135 ,,Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr.120 ,,Dël tarnybiniø ko-mandiruoèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje pakeitimø” (Þin., 2003, Nr. 13-499);

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr.115,,Dël darbo sutarties pavyzdinës formos patvirtinimo” (Þin., 2003, Nr.11- 412 );

6. Socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2002 m. lapkrièio 18 d. ásakymas Nr. 146 ,,Dël Socialinës apsaugos ir darbo ministro kai kuriø ásakymø pripaþinimo netekusiais galios”, kuriuo pripaþintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodþio 29 d ásakymas Nr. 180 ,,Dël darbø , kurie gali bûti dirbami ðvenèiø dienomis, sàraðo patvirtinimo” su pakeitimais (Þin., 2002, Nr. 112-5018).

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. balandþio 22 d. nutarimas Nr. 497 ,,Dël kasmetiniø papildomø atostogø trukmës, suteikimo sàlygø ir tvarkos patvirtinimo”(Þin., 2003, Nr. 39-1787)

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002 m. gruodþio 17 d. nutarimas Nr. 1984 ,,Dël Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 1994 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 154 ,,Dël sezoninio darbo” pakeitimo” (Þin., 2002, Nr. 120-5416);

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. balandþio 24 d. nutarimas Nr. 503 ,, dël darbo sutarèiø registravimo taisykliø, darbuotojo tapatybæ patvirtinanèio dokumento iðdavimo, neðiojimo ir pateikimo kontroliuojanèioms insti-tucijoms tvarkos patvirtinimo (Þin., 2003, Nr. 11-412);

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m vasario 11 d.


nutarimas Nr. 207 ,, Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. gruodþio 13 d. nutarimo Nr 1511 ,, Dël savanoriðkø darbø organizavimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimo (Þin., 2003, Nr. 16-662);

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m vasario 11 d. nutarimas Nr. 206 ,, Dël Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 2001 m. gruodþio 13 d. nutarimo Nr 1500,, Dël pagalbos(talkos) darbø atlikimo sàlygø ir tvarkos patvir-tinimo” pakeitimo (Þin.,2003, Nr.16-661);

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 ,,Dël kai kuriø kategorijø darbuotojø, turinèiø teisæ á kasmetines pailgintas atostogas, sàraðo ir ðiø atostogø trukmës patvirtinimo” (Þin.,2003, Nr.73-3375);

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m liepos 18 d. nutarimas Nr. 940 ,,Dël darbo staþo skaièiavimo tvarkos ið valstybës ar savivaldybiø biudþetø finansuojamuose ámonëse, ástaigose ir organizacijose patvirtinimo” (Þin., Nr.73-3374)

2.2.2. ADMINISTRAVIMO STRUKTÛRA

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, kitais ástatymais, Vyriausybës nutarimais ir kitais norminiais teisës aktais, pagal savo kompetencijà ágyvendina valstybës poli-tikà darbo santykiø ir apmokëjimo srityse.

Darbo uþmokesèio garantijos bankrutuojanèiø ir bank-rutavusiø ámoniø darbuotojams. Garantinis fondas - tai pinigø fondas , ið kurio skiriamos lëðos Garantinio fondo ástatyme nustatyto dydþio iðmokoms bankrutuojanèiø ar bankrutavusiø ámoniø darbuotojams, nutraukusiems dar-bo santykius su ðiomis ámonëmis, taip pat darbuotojams, kurie tæsia darbo santykius su bankrutuojanèia ámone, bei buvusiems ámoniø, likviduotø dël bankroto ásigalio-jus ðiam ástatymui darbuotojams, kai ámonës jiems yra ásiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo iðlaidoms Garantinio fondo nuostatø nustatyta tvarka. Garantiniam fondui vadovauti buvo sudaryta Garantinio fondo taryba. Ði Taryba valdo Garantinio fondo lëðas, priima sprendimus dël ðio fondo veiklos, atlieka kitus jos kompe-tencijai priskirtus uþdavinius ir funkcijas.

2002 metais ágyvendinant Garantinio fondo ástatymo nu-ostatas, pagrindinis dëmesys buvo skiriamas efektyviam fondo lëðø naudojimui, skiriant nustatyto dydþio iðmokas bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojams.

Nelegalaus darbo prevencija.Darbo santykiø tobulinimui didelæ reikðmæ turi nelegalaus

darbo prevencija. Tam, kad sumaþinti nelegalaus darbo pap-litimà, Valstybinë darbo inspekcija prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinë mokesèiø inspekcija prie Finansø min-isterijos, Finansiniø nusikaltimø tyrimø tarnyba prie Vidaus

reikalø ministerijos ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos yra atsakingi uþ vieningos kontrolës praktikos formavimà, kontroliuojanèiø institucijø ir ástaigø pareigûnø bendradarbiavimà organizuojant bendrus patik-rinimus, metodinës medþiagos rengimà ir analizæ teisinei bazei tobulinti. 2003 metø kovo 13 dienà, kaip ir kiekvienais metais, Nelegalaus darbo kontrolës centrinës komisija patvir-tino Nelegalaus darbo reiðkiniø nagrinëjimo ir jø prevencijos priemoniø planà 2003 metams, kuriuo siekiama sumaþinti nelegalaus darbo paplitimà.

Lietuvos Respublikos triðalës tarybos veikla.Lietuvos Respublikos Triðalë taryba - tai kaip ekonominiø

problemø nagrinëjimo ir sprendimø institucija, veikianti na-cionaliniu lygiu, sudaryta lygiateisës triðalës partnerystës pagrindu ið 15 lygiateisiø nariø, atstovaujanèiø Vyriausy-bei, profesiniø sàjungø bei darbdaviø organizacijoms. Jos pagrindines funkcijos yra analizuoti socialines, ekonomines ir darbo rinkos problemas, teikti pasiûlymus vyriausybei dël ðiø problemø sprendimø; svarstyti ástatymø, kitø teisës aktø, kurie reguliuoja socialinius, ekonominius ir darbo klausi-mus, projektus bei teikti iðvadas dël jø; analizuoti dviðales it triðales partnerystës tobulinimo ir vystymo galimybes; steigti nuolatines ir laikinas triðales komisijas svarbiems ar konfliktiniams klausimams spræsti ir kt. Pagrindinë Triðalës tarybos veiklos forma yra posëdþiai, rengiami paèios tarybos paskirtu laiku, pirmininko iniciatyva arba jeigu reikalauja bent po vienà kiekvienos ðalies atstovà, bet ne reèiau kaip kartà per du mënesius.

2.2.3. PAGRINDINËS CHARAKTERISTIKOS

Pagrindiniai darbo santykiø teisinio reglamentavimo

principai yra ðie:1) Vadovaujantis asociacijø laisvës principu, valstybë savo

nacionalinëmis teisës normomis negali varþyti darbuotojø ir darbdaviø laisvës kurti vietines, nacionalines ar tarptautines organizacijas savo ekonominiams ar socialiniams interesams ginti ir stoti á ðias organizacijas arba netaiko nacionalinës teisës normø taip, kad varþytø ðià laisvæ.

2) Laisvës pasirinkti darbà principas reiðkia, kad kiekvienas asmuo turi teisæ rinktis darbà pagal savo gebëjimus ir norà bei tokiu laisvai pasirinktu bûdu uþsidirbti gyvenimui.

3) Teisingo apmokëjimo uþ darbà principo esmë ta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisæ á toká atlyginimà, kuris garantuotø jam ir jo ðeimai normalø gyvenimo lygá.

4) Visø formø priverstino ir privalomojo darbo draudimo principas átvirtinà draudimà naudoti asmenø darbà, kurio buvo iðreikalauta prievarta ir kuriø asmuo nesutiko atlikti savo valia.

5) Darbo santykiø stabilumas. Ðis principas reiðkia, kad darbo teisiniai santykiai turi atitikti nuolatinumo kriterijus, juo siekiama apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelës darbo santykiø kaitos ir nepagrásto darbo santykiø nutraukimo.


6) Kolektyviniø derybø laisvës, siekiant suderinti dar-buotojø, darbdaviø ir valstybës interesus, principo yra iðves-tinis principas ið socialinës partnerystës ir asociacijø laisvës principo. Ágyvendinant ðá principà siekiama tokiø susitarimø ir sudaryti kolektyvines sutartis, kurios uþtikrintø optimalià darbuotojø, darbdaviø ir valstybës interesø pusiausvyrà, su-teiktø darbuotojams papildomas teises ir garantijas, kartu nepaþeistø darbdaviø interesø.

7) Kolektyviniø sutarèiø ðaliø atsakomybës uþ ásipareigo-jimus principà kolektyviniø sutarèiø ðalys privalo vykdyti savo ásipareigojimus, prisiimtus kolektyvine sutartimi, o nevykdant tokiø ásipareigojimø kyla atsakomybë.

Nelegalus darbasValstybinë darbo inspekcija, kartu su Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdyba, Valstybine mokesèiø inspekcija prie Finansø ministerijos, Finansiniø nusikaltimø tyrimø tarnyba prie Vidaus reikalø ministerijos ir Policijos depar-tamentas prie Vidaus reikalø ministerijos 2002 metais nustatë 8590 nelegaliai dirbanèius asmenis. Ið jø:

- dirbusiø be darbo sutarèiø 1522;- dirbusiø neturint patento -1407;- asmenø, dirbusiø neáregistravus ámonës, neturint licen-

cijos ar uþsiimanèiø kita neteisëta veika - 4244;Dël nustatytø teisës aktø paþeidimø buvo suraðyti 6359

administraciniø teisës paþeidimø protokolai. Analizuojant nelegaliai dirbusiø asmenø iðaiðkinimà pagal ekonominës veiklos sektorius matyti, kad daugiausiai nelegaliai dirbusiø nustatoma apdirbimo pramonëje - 29,15 proc., o taip pat statyboje - 28,75 proc. bei didmeninëje ir maþmeninëje prekyboje - 8,85 proc. Daugiausiai nelegaliai dirbanèiø asmenø nustatoma ámonëse - 74,2 proc. ir pas fizinius asmenis -16 proc.

Valstybinë darbo inspekcija 2001 metais patikrino 6155 ámonës kuriose iðaiðkino 1255 neteisëtai dirbanèius as-menis. 2002 metais Valstybinë darbo inspekcija atliko 11601 patikrinimø ir nustatë 1266 neteisëtai dirbanèius asmenis (t.y.asmenis dirbanèius be darbo sutarèiø ar neteisingai áformintomis darbo sutartimis, taip pat neturint patento).

Pagal ATPK 413 straipsná 2001 metais teismai iðnagrinëjo 382 bylas. 2002 m. Valstybinës darbo inspekcijos inspekto-riai suraðë ir perdavë teismams 593 protokolus pagal mi-nëtà straipsná. Teismai iðnagrinëjo 234 bylas dël nelegaliai dirbusiø asmenø, 95 bylos buvo nutrauktos.

Garantinio fondo veiklaTeisæ gauti iðmokas ið Garantinio fondo turi visi bankru-

tuojanèiø ir bankrutavusiø ámoniø darbuotojai, nutraukæ darbo santykius su bankrutuojanèia ámone arba joje dar dirbantys, jeigu ámonë jiems yra ásiskolinusi. Iðmokos ið ðio fondo taip pat mokamos buvusiems ámoniø, likviduotø dël bankroto ásigaliojus ðiam ástatymui, darbuotojams, kai ámonës jiems yra ásiskolinusios.

Ástatymas numatë ið Garantinio fondo kompensuojamø

iðmokø, susijusiø su darbo santykiais, rûðis. Tai iðmokos dël neiðmokëto darbo uþmokesèio, piniginës kompensacijos uþ nepanaudotas atostogas, iðeitinës iðmokos, apmokëjimas uþ prastovà, þalos atlyginimas dël nelaimingø atsitikimø darbe ar susirgimø profesine liga. Vyriausybë, vadovau-damasi Lietuvos Respublikos Garantinio fondo 3,5,6,12,13 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo nuostatomis (Þin.,2002,Nr.102-4544), savo 2002-12-31 nutarimu Nr. 2103 ,,Dël iðmokø ið Garantinio fondo” nustatë ðiø iðmokø maksimalius dydþius. Priëmus visus reikalingus poástaty-minius teisës aktus, Garantinis fondas realiai savo veiklà pradëjo 2001 m. rugpjûèio mënesá.

Per laikotarpá nuo 2001 m. rugpjûèio mën. iki 2003 m. kovo 1 d. ið Garantinio fondo darbuotojams buvo iðmokëta ðios iðmokos:

2001 m. rugpjûèio - gruodþio mënesiais: 250 ámoniø 20655 darbuotojams buvo iðmokëta 25,1 mln. Lt;

2002 m. - 505 ámoniø 15214 darbuotojø - 21,3 mln. Lt;2003 m. sausio - vasario mën. - 78 ámoniø 2460 darbuotojø

- 3 mln. Lt

Kolektyvinës sutartysLietuvoje ðiuo metu kolektyviniai darbo santykiai

reglamentuojami kolektyviniø sutarèiø forma. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato galimybæ sudaryti kolektyvines sutartis valstybës lygiu (nacionalinë), ðakos (gamybos, paslaugø, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldy-bës, apskrities) lygiu bei ámonës (ástaigos, organizacijos) ar jos struktûrinio padalinio lygiu. Darbo kodeksas ámonës kolektyvinæ sutartá apibrëþia kaip raðytiná susitarimà tarp darbdavio ir ámonës darbuotojø kolektyvo dël darbo, darbo apmokëjimo ir kitø socialiniø bei ekonominiø sàlygø. Ði kolektyvinë sutartis taikoma visiems tos ámonës darbuoto-jams. Ámonës filialuose, atstovybëse ir struktûriniuose padaliniuose gali bûti sudaromos kolektyvinës sutartys ámonës kolektyvinës sutarties nustatyta tvarka ir nevirðijant tos kolektyvinës sutarties apibrëþtø ribø. Ámonës kolektyvi-nëje sutartyje ðalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sàlygas bei garantijas, kurios nëra reglamen-tuotos ástatymø, kitø norminiø teisës aktø ar nacionalinës, ðakos ir teritorinës kolektyvinës sutarties arba kurios jiems neprieðtarauja ir neblogina darbuotojø padëties. Á ámonës kolektyvinæ sutartá gali bûti átraukiamos ðios sàlygos:

1) darbo sutarèiø sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo;2) darbo apmokëjimo organizavimo (tarifiniø atlygiø, pa-

reiginiø algø, priedø, priemokø, kitø lengvatø ir kompen-sacijø, darbo apmokëjimo ir skatinimo sistemø bei formø, darbo normø nustatymo, darbo uþmokesèio indeksavimo, iðmokëjimo bei atsiskaitymø tvarkos ir kitos nuostatos);

3) darbo ir poilsio laiko;4) saugiø ir sveikatai nekenksmingø darbo sàlygø sudary-

mo, kompensacijø ir lengvatø suteikimo;5) profesijos, specialybës ágijimo, kvalifikacijos këlimo,

perkvalifikavimo bei su tuo susijusiø garantijø ir lengvatø;


6) ámonës kolektyvinës sutarties vykdymo tvarkos;7) ðaliø tarpusavio informavimo ir konsultavimo;8) kitos ðalims svarbios darbo, ekonominës ir socialinës

sàlygos bei nuostatos. Tiksliø duomenø , kiek ðiuo metu yra veikianèiø ámonës

kolektyviniø sutarèiø nëra, kadangi jos neregistruojamos ir ásigalioja nuo pasiraðymo dienos, jei kitaip nenumato kolektyvinë sutartis.

Kolektyviniai darbo santykiaiTeisës literatûroje yra ávairiø nuomoniø tiek dël paèiø

kolektyviniø teisiniø santykiø, tiek dël jø subjektø, todël tiksliai apibrëþti, kas yra kolektyviniai darbo santykiai yra sunku.

Yra paplitusi nuomonë, kad kolektyviniai darbo san-tykiai apima kolektyvinius darbuotojø interesø atsto-vavimo santykius (kolektyviniø sutarèiø sudarymas, darbuotojø konsultavimas ir informavimas ir pan.) bei paèiø atstovaujanèiø organizacijø steigimo bei likvidavi-mo tvarkà, organizacijos vidaus santykius ir organizacijø tarpusavio santykius.

Labiausiai paplitusi nuomonë, kad kolektyviniø santykiø subjektai yra darbuotojø atstovai (profesinës sàjungos, darbo tarybos) ir darbdaviai arba jø asociacijos. Kita nuomonë, kad kolektyviniø santykiø subjektas yra ne darbuotojø atstovai, bet patys darbuotojai, t.y. jø kolektyvas.

Kolektyviniai darbo santykiai apima:1) asociacijos laisvæ ir jos garantijas;2) kolektyviniø sutarèiø teisæ;3) kolektyvinius ginèus ir kolektyvinio poveikio priemoniø

taikymà;4) darbuotojø konsultavimà ir informavimà bei kt.

Individualûs darbo santykiaiIndividualius darbo santykius galima bûtø apibûdinti, kaip

darbuotojo ir darbo santykius kylanèius ið darbo sutarties, o kiti santykiai pvz. ádarbinimo, þalos atlyginimo, drausminës atsakomybës yra susijæ su darbo santykiais.

Darbo uþmokestisDarbo uþmokestis - tai darbo ávertinimas pinigine iðraiðka,

kurá sudaro piniginë alga (tarnybinë alga, mënesinë alga), priemokos, priedai bei premijos.

Pareiginë alga (tarnybinë alga, mënesinë alga) - fiksuo-tas pinigø kiekis uþ darbà konkreèioje pareigybëje(darbo vietoje) per mënesá esant normalioms darbo sàlygoms;

Priemokos - kompensacinës iðmokos, tiesiogiai susijusios su darbo sàlygomis (uþ nukrypimus nuo normaliø darbo sàlygø, nakties metu, virðvalandþius ir pan.), papildomø funkcijø (darbø, pareigø) vykdymu;

Priedai - papildomos iðmokos, numatytos ástatymuose, kituose teisës aktuose uþ darbuotojo profesionalumà, kvali-fikacijà (uþ kategorijas, laipsnius, rangus);

Premija - materialinë paskata uþ labai gerà darbà, svarbiø

ir skubiø uþduoèiø vykdymà ar ypaè reikðmingà ástaigai, ámonei ar organizacijai veiklà.

2.2.4. NUMATOMOS REFORMOS Socialinio dialogo stiprinimas Plëtojant socialiná dialogà, Lietuvos Respublikos Vy-

riausybë 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 67 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybës, profesiniø sàjungø ir darbdaviø organizacijø socialinës partnerystës plëtros 2003-2004 metø priemoniø planà. Plane numatyta eilë priemoniø, susijusiø socialinio dialogo stiprinimu ne tik nacionaliniu, ðakiniu, teritoriniu, bet ir ámonës lygmeniu. Jame numatyta iðanalizuoti esamà socialinio dialogo bûklæ, tame tarpe ir re-miantis Tarptautinës darbo organizacijos ir Europos Sàjungos ekspertø socialinës partnerystës ávertinimo Lietuvoje iðva-domis bei pasiûlymais. Ðiø iðvadø bei pasiûlymu pagrindu numatoma parengti konkreèias priemones, ið jø ir tas, kurios bus finansuojamos pagal PHARE projektà ,,socialinio dia-logo stiprinimas”. Plane numatyta iðnagrinëti kolektyviniø sutarèiø sudarymo problemas ir prireikus parengti pasiûly-mus, organizuoti mokymus darbuotojams ir darbdaviams socialinës partnerystës klausimais.

Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø instituci-jose ir ástaigose pagal darbo sutartis dirbanèiø darbuotojø darbo apmokëjimas

Ðiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybës ir savivaldybiø institucijose ir ástaigose pagal darbo sutartis dirbanèiø darbuotojø darbo apmokëjimo ástatymo projektas, kurio tikslas nustatyti bendrà darbuotojø dirbanèiø pagal darbo sutartis valstybës ir savivaldybiø insti-tucijose bei ástaigose darbo apmokëjimo sistemà.

Priëmus ðá ástatymà, jo nuostatos bus taikomas ástaigose pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, gaunantiems darbo uþmokestá ið valstybës ir savivaldybiø biudþetø bei valstybës ásteigtø fondø, t. y. mokslo ir studijø institucijø ir ástaigø vadovams, mokslo darbuotojams, pedagogams ir spe-cialistams; ðvietimo ástaigø vadovams, pedagogams, sveikatos apsaugos ástaigø vadovams, medicinos personalui, kultûros ir meno ástaigø vadovams, kultûros ir meno darbuotojams, socialiniø ástaigø vadovams, socialiniams darbuotojams bei kitiems specialistams (pav., teisininkams, ekonomistams, bu-halteriams, finansininkams, inþinieriams, auditoriams ir kt.) bei ûkines technines ir aptarnavimo funkcijas vykdantiems darbuotojams. Taip pat ðis ástatymas bus taikomas ir vieðojo administravimo funkcijas vykdanèiø institucijø ir ástaigø (Vyriausybës kanceliarijos, ministerijø, Vyriausybës ástaigø, kitø valdymo institucijø, apskrièiø virðininkø administracijø ir savivaldybiø) darbuotojams, nepriskirtiems valstybës tar-nautojø kategorijai. Be to, ðis ástatymas ar atskiros jo nuos-tatos steigëjø sprendimu galës bûti taikomos vieðosioms ástaigoms, kuriø steigëjai (ar vienas ið steigëjø) yra valstybës ir (ar) savivaldybës institucija ir (ar) ástaiga.


2.3. DARBUOTOJØ SAUGOS IR SVEIKATOS SISTEMOS APRAÐYMAS

Darbuotojø saugos ir sveikatos sistema - tai teisiniø, organizaciniø ir techniniø priemoniø, skirtø darbuotojø darbingumui, sveikatai ir gyvybei iðsaugoti, visuma. Ðiame skyriuje apraðoma teisinë bazë, administravimo struktûra bei pateikiamos pagrindinës darbuotojø saugos ir sveikatos charakteristikos.

2.3.1. ÁSTATYMINË BAZË

Ðiame skyriuje trumpai apraðyti teisës aktai, reglamen-tuojantys darbuotojø saugà ir sveikatà, produktø saugà, ir Valstybinë darbo saugos ir sveikatos programa. Pagrin-dinis teisës aktas, reglamentuojantys darbuotojø saugà ir sveikatà, yra Darbo kodeksas. Ðalia Darbo kodekso galioja trys ástatymai: Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymas, Potencialiai pavojingø árenginiø prieþiûros ástatymas bei Valstybinës darbo inspekcijos ástatymas - bei nemaþai juos lydinèiø teisës aktø, taip pat teisës aktai, reglamentuojantys atskiras darbuotojø saugos ir sveikatos sritis. Produktø saugà reglamentuoja techniniai reglamentai. Visi iðvardinti teisës aktai apraðyti þemiau.

Darbuotojø saugos ir sveikatos teisës aktai

Darbo kodeksas Pagrindinës darbuotojø saugos ir sveikatos nuostatos yra

Darbo kodekse1, kuris ásigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Darbo kodekso III dalies XVIII skyriuje “Darbuotojø sauga ir sveikata” apibrëþta, kas yra darbuotojø sauga ir sveikata, nurodytos pagrindinës darbdaviø ir darbuotojø pareigos, pa-teiktos darbo vietø árengimo ir darbo priemoniø na

socialinñs apsaugos ir darbo ministerija...2.3. darbuotojø sauga ir sveikata 22 2.4. moterø ir...

Documents