socialinė medicina ir biostatistika. mokslo darbo metodologija

Socialinė medicina ir biostatistika.

Mokslo darbo metodologija

Aušra Beržanskytė

Sveikata

Visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė (Pasaulinė sveikatos organizacija)

• Ligos šaknys visuomenėje

Sveikatą įtakoja:

genetika20%

gyvenimobūdas50%

medicina8-10%

aplinka20%

SVEIKATA

“Genai užtaiso ginklą.Gyvenimo būdas paspaudžia gaiduką”

Dr. Elliot Joslin

Kurso dalys• Socialinė medicina (Socialinių, ekonominių, demografinių, psichologinių veiksnių

įtaka sveikatai, ligai ir medicinos praktikai, Europos Sąjungos politikų įgyvendinimo įtaka sveikatos priežiūros organizavimui ir medicinos praktikai. Moksliškai pagrįstų įrodymų taikymas praktikoje. Lietuvos sveikatos sistema. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra.)

• Medicinos sociologija (Sveikatos istorinis kontekstas. Sociologinis medicinos kontekstas. Ligos socialiniame kontekste. Epidemiologijos įvadas. Trumpa ligų istorija. Ligos besivystančiose šalyse. Ekonominis vystymasis ir sveikata. Nelygybė ir sveikata. Ligos, mirtingumas ir sprendimai besivystančiose šalyse. Ligų socialinė reikšmė. Ligų “supratimas” istoriniame kontekste. Skirtingi būdai suvokti “sveikatą”. Medicinos institucija kaip socialinė kontrolė. Protinės negalios sociologija. Protinės negalios “subjektyvumas”. Protinės negalios socialinė istorija. Protinės negalios gydymo sociologinė kritika).

• Biostatistika (Tyrimo planavimas. Pagrindinių tyrimo plano dalių aptarimas. Atrankų rūšys. Klausimynai. Imties dydis, jo skaičiavimo principai Aprašomoji statistika. Imties apibūdinimas. Duomenų tipai. Kategoriniai duomenys, proporcijos. Skaitmeniniai duomenys. Centro padėties dydžiai, sklaidos dydžiai. Normalus skirstinys, išskirtys. Grafinis duomenų vaizdavimas, dažnių lentelės (kryžminės dažnių lentelės). Išvadinė statistika. Pasikliautiniai intervalai: vienai grupei, grupių palyginimui (kiekvienai grupei atskirai, grupių skirtumui, grupių santykiui - reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis). Hipotezių tikrinimas. P reikšmė, α reikšmingumo lygmuo, patikimumo testai: t, F, χ2, Fišerio tikslusis, Mann-Whitney, Wald ir kt.). Sveikatos būklių dažnumo rodikliai: sergamumas, ligotumas, mirtingumas, mirštamumas. Duomenų ryšio parametrai: reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis, koreliacija.

• Mokslinio darbo metodologija (Moksliniai tyrimai biomedicinoje ir jų skirstymas. Reikalavimai moksliniam straipsniui. Kritinis mokslinių straipsnių vertinimas. Dažniausiai naudojamos publikacijų duomenų bazės biomedicinoje. Bibliografinio aprašo reikalavimai. Hipotetinio mokslinio straipsnio ruošimas.Duomenų įvedimas, kodavimas, duomenų bazės parengimas tikslams ir uždaviniams įvykdyti. Duomenų aprašymas ir vizualizavimas. Rezultatų skaičiavimas lyginamosios statistikos metodais, grafinis vaizdavimas. Interpretavimas ir išvadų pateikimas.)

DĖSTYTOJAI

• doc.dr.Rolandas Čepulis• prof (HP). dr. Jolanta Dadonienė• doc. (HP) dr. Jonas Kairys• lekt. dr. Aušra Beržanskytė• lekt. dr. Vincentas Giedraitis• lekt. dr. Daiva Brogienė• lekt. dr. Audronė Račkauskienė• lekt. dr. Audronė Astrauskienė• asist. Laimutis Paškevičius

Preliminarus paskaitų planasData Dėstytojas Tema

Rugsėjo 4d. AB Supažindinimas su dalyku, reikalavimais, įvadas.

Rugsėjo 11 d. AB Įvadas į biostatistiką

Rugsėjo 18 d. DB Profesionalaus gydytojo elgesio standartas. Civiline gydytojo atsakomybe. Žalos pacientu sveikatai atlyginimas.

Rugsėjo 25 d. DB Nepageidaujami įvykiai ir jų registravimo sistemos. Klinikinės rizikos valdymas. Pacientų saugos kultūra.

Spalio 2 d. JK Demografinių veiksnių įtaka gyventojų sveikatai.

Spalio 9 d. RČ Asmens sveikatos priežiūros organizavimas.

Spalio 16 d. VG Medicinos sociologija, įvadas.

Spalio 23 d. VG Medicinos sociologija, teorija.

Spalio 30 d. JD Moksliniai tyrimai biomedicinoje: klasifikacija, aprašomieji tyrimai. Tyrimai, keičiantys pasaulį ir mus (tyrimų pavyzdžiai).

Lapkričio 6 d. JD Moksliniai tyrimai biomedicinoje: analitiniai tyrimai, eksperimentiniai tyrimai. Įrodymais pagrįstos medicinos principai.

Lapkričio 13 d. VG Medicinos sociologija, teorija (tęsinys).

Lapkričio 20 d. VG Sveikatos istorinis ir socio-ekonominis kontekstas.

Lapkričio 27 d. AA Žalingi įpročiai kaip socialinė higieninė problema.

Gruodžio 4 d. JK

Gruodžio 11 d. RV tema??? Europos Sąjungos teisės aktų ir institucijų reikšmė sveikatos priežiūros organizavimui

Pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungoje taikymas

Gruodžio 18 d. VG Kurso aptarimas, pasiruošimas egzaminui.

PRATYBŲ PLANAS Rugsėjis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

6k. medicina: Socialinė medicina ir biostatistikaPaskaitos (treč. 13:00-14:30, Didž. aud.) AB AB DB DBPratybos (8:00-12:07)

5_6 gr. RČ AR AR AB AB AB LP VG VG JD JD JDauditorija 226 202 226 226 226 226 108 226 226 226 226 108

7_8 gr . JK LP AB AR AR VG VG AB AB JD JD JDauditorija 231 231 231 231 108 108 108 108 108 108 108 1089_10 g r. RČ AR LP VG VG ABauditorija 226 122 226 226 226 226

Spalis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 316k. medicina: Socialinė medicina ir biostatistikaPaskaitos (treč. 13:00-14:30, Didž. aud.) JK RČ VG VG JDPratybos (8:00-12:07)

9_10 gr. AR AB AB JD JD JDauditorija 122 226 226 226 226 108

11_12 gr. RČ LP AB AR VG VG AB AB AR JD JD JDauditorija 226 226 226 202 226 226 226 226 202 226 226 226

Lapkritis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 306k. medicina: Socialinė medicina ir biostatistikaPaskaitos (treč. 13:00-14:30, Didž. aud.) JD VG VG AAPratybos (8:00-12:07)

13_14 gr. RČ AB AB AB VG AR JD JD JD VG AR LPauditorija 202 226 226 226 226 231 226 226 226 226 231 226

3_4 gr. RČ AR AR AB AB AB JD JD JDauditorija 114 108 108 108 108 108 108 108 108

Gruodis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 316k. medicina: Socialinė medicina ir biostatistikaPaskaitos (treč. 13:00-14:30, Didž. aud.) JK RV tema (AB) VGPratybos (8:00-12:07)

3_4 gr. VG VG LPauditorija 108 108 108

1_2 gr. RČ LP VG VG AR AR AB AB AB JD JD JDauditorija 122 122 122 122 122 122 122 122 122 122 122 122

VERTINIMASVertinimo strategija Svoris

proc. Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

Darbas pratybų ir seminarų metu

Semestro metu

Studentai gali laikyti egzaminą, tik atsiskaitę dėstančiam dėstytojui už atitinkamą kurso dalį!!! - Socialinės medicinos dalis užskaitoma, jei lankyti visi

užsiėmimai. Studentai, parašę referatą, gali gauti papildomai 1%. Ateinant į ciklą, pasiruošti apie tyrimo planavimą ir imties aprašymą.

- Medicinos sociologijos dalis užskaitoma, jei pristatomas darbas pagal nustatytus kriterijus, kuriuos nurodys dėstytojas V. Giedraitis. Su juo būtina susisiekti ciklo pradžioje, kad pakaktų laiko pasiruošti grupiniam darbui.

- Mokslo tiriamojo darbo metodologijos studentas užskaitoma, įvykdžius bendrąsias ir individualiąsias užduotis.

- Biostatistikos dalis užskaitoma, aktyviai dalyvaujant pratybose, atlikus visas praktines užduotis. Geriausiai ir aktyviausiai pasirodę studentai už kiekvieną užsiėmimą dėstytojo sprendimu gali gauti papildomai 1%.

Egzaminas: testas semestro pabaigoje

100 % sausis Testą sudaro 50 uždarojo tipo klausimų, kiekvienas 2% vertės. Egzamino negalima laikyti, neatsiskaičius už bent vieną kurso dalį!!!

Darbas paskaitų metu Semestro metu

Paskaitose dalyvaujantys studentai, atsakę į klausimą raštu, papildomai gauna 1%.

ADRESAS

web.vu.lt/mf/a.berzanskyte/

http://web.vu.lt/ef/v.giedraitis/v.giedraitis/Socialine_Medicina.html



Socialinė medicina.Įvadas

KAS TAI?

Specialized field of medical knowledge concentrating on the social, cultural, and economic impact of medical phenomena.

Medical Dictionary for the Health Professions and Nursing, Farlex 2012

An approach to the prevention and treatment of disease that is based on the study of human heredity, environment, social structures, and cultural values.

Mosby's Medical Dictionary, 8th edition. 2009, Elsevier.

PRINCIPAI

1. Socialinės ir ekonominės sąlygos daro didelę įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai.

2. Visuomenės sveikata yra socialinis rūpestis.

3. Visuomenė turi skatinti sveikatą individualiomis ir socialinėmis priemonėmis.

ISTORIJA

• XIX a.• Industrinė revoliucija• Darbininkų sveikatos problemos


Rudolf Virchow (1821-1902)

Vidurių šiltinė

Dirbtinės ligos/protrūkiai

(artificial diseases/epidemics)

“...gydytojas – vargingųjų advokatas”


Paul Farmer (1959)AIDS“…reikalingas medicininių reiškinių biosocialinis supratimas (kaip socialiniai sveikatos veiksniai)…““…moksliniai tyrimai vis labiau “desocializuojami”

Medicinos prieinamumo pavyzdys

Iš viso pasaulyje:8 000 000

14 800 000

Artimieji rytai irŠiaurės Afrika

17 000116 000

Rytų Europa irCentrinė Azija

130 000510 000

Azija irRamusis

vandenynas1 100 0002 400 000

Afrika6 200 000

11 000 000

Lotynų Amerika irKaribai580 000850 000

ŽIV/AIDSGauna antivirusinį gydymą Reikia antivirusinio gydymo


Salvador Allende

(1908 – 1973)

“Sveikatos problemų sprendimas

labiau socialinėmis, o ne

medicininėmis priemonėmis”


Che Guevara (1928 – 1967)

Lotynų Amerikos patirtis/pamokos

Temos:

• Socialinė politika, valdžia, sveikata ir sveikatos apsaugaRinkos ekonomika nepagerina vargingųjų sąlygų

• Socialiniai ir kultūriniai sveikatos veiksniaiAnalizei naudoti įvairialypiai metodai (ir ne kiekybiniai)

• Darbas, aplinka ir sveikataSveikata dėl darbo ir aplinkos sąlygų

• Smurtas, traumatizmas ir sveikataSmurto poveikis sveikatai

3. Visuomenė turi skatinti sveikatą individualiomis ir socialinėmis priemonėmis.

Sidney and Emily KarkSveikatos centrai, apjungiantys

šeimos mediciną ir bendruomenės

sveikatą (komandos formavimas)

Visuomenės sveikata– Mokslas ir menasMokslas ir menas perspėjant ligas, prailginant perspėjant ligas, prailginant

gyvenimą, skatinant sveikatą, naudojant gyvenimą, skatinant sveikatą, naudojant organizuotas priemonesorganizuotas priemones ir informuojant apie ir informuojant apie galimus pasirinkimus visuomenę, organizacijas, galimus pasirinkimus visuomenę, organizacijas, bendruomenes ir individus.bendruomenes ir individus.

((angl. angl. Public health is "the Public health is "the science and art science and art of of preventing disease, prolonging life and promoting preventing disease, prolonging life and promoting health through the health through the organized efforts organized efforts and informed and informed choices of society, organizations, public and private, choices of society, organizations, public and private, communities and individuals.”communities and individuals.”))

C.E. A. Winslow, “The Untilled Fields of Public Health,”C.E. A. Winslow, “The Untilled Fields of Public Health,” Science, n.s. 51 Science, n.s. 51 (1920), p. 23(1920), p. 23

– http://www.whatispublichealth.org/http://www.whatispublichealth.org/– http://www.thisispublichealth.org/http://www.thisispublichealth.org/– http://www.pathwaystopublichealth.org/http://www.pathwaystopublichealth.org/

Socialinė medicina ir visuomenės sveikata

Soc. medicinoje1. Populiacijos priimamos kaip socialiniai institutai, kur

bendros charakteristikos viršija individualias (socialinė klasė, ekonominė produkcija, kultūra ir pan.).

2. “Sveikata – liga” vertinama ne kaip dichotominė kategorija, bet dialektinis procesas.

3. Kokie dar..?

Įrodymai

• Ne visada teisinga siekti tik įrodymais (statistiniais) pagrįstų rezultatų.

• Tyrimai (kiekybiniai ir kokybiniai).

Socialinė medicina ir medicinos praktika šiandien

• Medicina vangiai priima socialinių veiksnių įtaką.• Ir turtingose šalyse medicina ne visiems

pasiekiama ir yra pakankamos kokybės. • Problemų sprendimas – didesnis finansavimas

(daugiau gydytojų, įrangos, auditų, daugiau kompiuterių, didesnė lovų apyvarta ir t.t.)???

• O gal mokymas, laisvė ir gerovė?

Dar kartą - kurso dalys• Socialinė medicina (Socialinių, ekonominių, demografinių, psichologinių veiksnių

įtaka sveikatai, ligai ir medicinos praktikai, Europos Sąjungos politikų įgyvendinimo įtaka sveikatos priežiūros organizavimui ir medicinos praktikai. Moksliškai pagrįstų įrodymų taikymas praktikoje. Lietuvos sveikatos sistema. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra.)

• Medicinos sociologija (Sveikatos istorinis kontekstas. Sociologinis medicinos kontekstas. Ligos socialiniame kontekste. Epidemiologijos įvadas. Trumpa ligų istorija. Ligos besivystančiose šalyse. Ekonominis vystymasis ir sveikata. Nelygybė ir sveikata. Ligos, mirtingumas ir sprendimai besivystančiose šalyse. Ligų socialinė reikšmė. Ligų “supratimas” istoriniame kontekste. Skirtingi būdai suvokti “sveikatą”. Medicinos institucija kaip socialinė kontrolė. Protinės negalios sociologija. Protinės negalios “subjektyvumas”. Protinės negalios socialinė istorija. Protinės negalios gydymo sociologinė kritika).

• Biostatistika (Tyrimo planavimas. Pagrindinių tyrimo plano dalių aptarimas. Atrankų rūšys. Klausimynai. Imties dydis, jo skaičiavimo principai Aprašomoji statistika. Imties apibūdinimas. Duomenų tipai. Kategoriniai duomenys, proporcijos. Skaitmeniniai duomenys. Centro padėties dydžiai, sklaidos dydžiai. Normalus skirstinys, išskirtys. Grafinis duomenų vaizdavimas, dažnių lentelės (kryžminės dažnių lentelės). Išvadinė statistika. Pasikliautiniai intervalai: vienai grupei, grupių palyginimui (kiekvienai grupei atskirai, grupių skirtumui, grupių santykiui - reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis). Hipotezių tikrinimas. P reikšmė, α reikšmingumo lygmuo, patikimumo testai: t, F, χ2, Fišerio tikslusis, Mann-Whitney, Wald ir kt.). Sveikatos būklių dažnumo rodikliai: sergamumas, ligotumas, mirtingumas, mirštamumas. Duomenų ryšio parametrai: reliatyvi rizika, šansų/galimybių santykis, koreliacija.

• Mokslinio darbo metodologija (Moksliniai tyrimai biomedicinoje ir jų skirstymas. Reikalavimai moksliniam straipsniui. Kritinis mokslinių straipsnių vertinimas. Dažniausiai naudojamos publikacijų duomenų bazės biomedicinoje. Bibliografinio aprašo reikalavimai. Hipotetinio mokslinio straipsnio ruošimas.Duomenų įvedimas, kodavimas, duomenų bazės parengimas tikslams ir uždaviniams įvykdyti. Duomenų aprašymas ir vizualizavimas. Rezultatų skaičiavimas lyginamosios statistikos metodais, grafinis vaizdavimas. Interpretavimas ir išvadų pateikimas.)

Kurso nauda (1)

Ugdyti• supratimą kaip socialiniai, ekonominiai,

demografiniai veiksniai daro įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai, kaip Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas įtakoja sveikatos priežiūros organizavimą ir medicinos praktiką;

• analitinį ir kritinį mąstymą, nagrinėjant sveikatos rodiklius, mokslinę ir praktinę literatūrą, taip pat patiems formuluojant hipotezę bei randant tinkamus mokslinius būdus jai spręsti.

Kurso nauda (2)Siekiama, jog studentai• Įgis pagrindinį supratimą, ką mes šiandien vadinam "sveikata.” Studentas

supras sveikatos socialinę, istorinę ir ekonominę raidą.• Gebės surasti sveikatos informaciją ir medicinos literatūrą, panaudojant

elektronines duomenų bazes, internetą.• Gebės įvertinti psichologinius ir socialinius veiksnius ir jų įtaką ligos

pasireiškimui; taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktikoje.• Gebės vertinti asmens ir visuomenės sveikatą, šiuolaikinės medicinos

institucijas.• Gebės planuoti tyrimą, sudaryti, vertinti klausimynus.• Gebės analizuoti ir pateikti duomenis pagal kintamųjų tipus, vertinti rezultatų

statistinį reikšmingumą• Gebės sėkmingai formuluoti mokslinę hipotezę, aktualiais medicinos mokslo

klausimais, rasti tinkamus mokslinius būdus joms spręsti, pritaikyti teisingus statistinius metodus biomedicininiuose tyrimuose bei formuluoti moksliškai pagrįstas išvadas ir praktines rekomendacijas

• Žinant reikalavimus keliamus skirtingiems moksliniams tyrimams, gebės kritiškai vertinti mokslinę literatūrą, joje publikuojamus mokslinius rezultatus ir teiginius. Mokės diferencijuoti mokslinių įrodymų lygmenis medicinoje.

socialinė medicina ir biostatistika. mokslo darbo metodologija

Documents