2015 m. birželis Nr. 6 (474)

LIETUVOS SAVANORIŲ MĖNRAŠTIS

Nukelta į 4 p.

Kpt. Darius ULOZASKASP štabo viešųjų ryšių karininkas

Vyr. eil. Vilius DŽIAVEČKA„Savanorio“ redaktorius

Birželio 3–5 dienomis Savanorių pajėgų štabo kariai, vadovaujami KASP štabo viršininko plk. ltn. Da-riaus Vaicikausko, dalyvavo Baltijos regiono šalių Savanorių pajėgų konfe-rencijoje. Konferencija, kurią organi-zavo Danijos Savanorių pajėgos, vyko Kopenhagoje, Danijoje. Su Danijos ir Lietuvos atstovais kartu dalyvavo Es-tijos, Latvijos, Norvegijos ir Švedijos Savanorių pajėgų vadai ar jų atstovai. Konferencijos metu buvo apžvelgta

Skandinavijos ir Baltijos šalių Savanorių pajėgų konferencijageopolitinė regiono situacija, įvertin- tos grėsmės ir atskleista, kaip tai įtako- ja kiekvienos konferencijoje dalyvavu- sius šalies Savanorių pajėgas, jų užduo- tis, personalo rengimą ir pan.

Danijos karo istorijos ir karo studijų instituto atstovai pasidalino įžvalgo- mis kaip suvokiamas Ukrainos konflik- tas iš Kremliaus pozicijų, bei aptarė hibridinio karo specifiką, kuri sumaišo konvencinio kariavimo stilių su nesimet-riško kariavimo būdais bei kibernetinė-mis atakomis. Po kiekvieno pasisakymo buvo inicijuojamos diskusijos ir siekiama aptarti kaip Baltijos regiono šalių Sava-norių pajėgos galėtų tinkamai pasiruoš-ti reaguoti į grėsmes ir kokį vaidmenį tektų atlikti šiuolaikiniame konflikte.

Savanoriai – vėl pratybose JAVBirželio 1–10 dieną Savanorių pajėgų karių pagrindu suformuotas būrys – apie 40 karių – JAV dalyvavo bendrose pratybose kartu su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais. Per pratybas lietuviai su sąjungininkais dalyvavo mūšio mieste operacijose, taip pat mokėsi kovoti individualiai bei kolektyviškai.

Plačiau – 11 p.

KASP štabo viršininkas plk. ltn. Darius Vaicikauskas

Vyr.

eil.

Laim

io B

rati

ko n

uotr

auka

Kpt.

Dar

iaus

Ulo

zo n

uotr

auka

2

Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas

Apdovanojo

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ (Bronziniais Gedimino stulpais):

kpt. Gintarą BERDEŠIŲ.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“:

kpt. Darių GERMANĄ.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“ (Bronziniais Gedimino stulpais):

vyr. srž. Evaldą GUDŽIŪNĄ,vyr. srž. Dainių VILČINSKĄ.

Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą”:

vrš. Eimantą TAMULYNĄ,št. srž. Igorį BARTANOVIČIŲ,vyr. srž. Vilių SLAVINSKĄ,srž. Aušrą BARKAUSKIENĘ,srž. Mareką TOMAŠEVIČIŲ.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą” (Auksiniais Gedimino stulpais):

srž. Rolandą SKIEPENAITĮ, eil. Danguolę BAKŠYTĘ.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą” (Sidabriniais Gedimino stulpais):

gr. Egidijų BARAUSKĄ,vyr. eil. Žydrūną LUKOŠEVIČIŲ, vyr. eil. Eglę KANTAUTĘ,

vyr. eil. Algimantą BUDVYDĮ,vyr. eil. Darių BRUŽAUSKĄ,vyr. eil. Andrių KUZMĄ,vyr. eil. Sigitą LAIPČIŲ,vyr. eil. Darių MAIBAUMĄ,vyr. eil. Aleksandrą ALEKSEJEVĄ,eil. Gražvydą BRAJINSKĄ,eil. Tadą MAULĮ, eil. Rimantą MIKOLIŪNĄ, eil. Audrių INČIRAUSKĄ,eil. Vytautą NALIVAIKĄ.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą” (Bronziniais Gedimino stulpais):srž. Marių GRIGAITĮ, gr. Dainių JANKAUSKĄ, gr. Virginijų ŽILIONĮ,gr. Egidijų KIBILDĮ, gr. Vitalijų JURKŪNĄ,gr. Marių KOMKĄ, vyr. eil. Robertą GARLEVIČIŲ, vyr. eil. Jurgį STOČKELĮ, vyr. eil. Eligijų KAZIKAITĮ, vyr. eil. Kęstutį SABOCKĮ, vyr. eil. Tadą VAIČEKAUSKĄ,eil. Marių KAROPČIKĄ,eil. Rimantą ŽYLIŲ.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą”:

vyr. ltn. Alvydą MIKAŠAUSKĄ,srž. Arvydą AŠMONTĄ,srž. Ivaną POLOUCHINĄ,gr. Audrių DUBICKĄ,gr. Arminą STRAVINSKĄ,gr. Tomą ŠIMAŠIŲ,gr. Saulių BAGDONĄ,gr. Vytautą BRAZAUSKĄ,gr. Laimoną NORKŲ, vyr. eil. Dainių LUČKAUSKĄ,vyr. eil. Ramintą POVILAITYTĘ,

vyr. eil. Gintarę PUZARAITĘ,vyr. eil. Marių RAULUŠKĄ,vyr. eil. Mindaugą SEREIKĄ,vyr. eil. Dainių VOLTERAITĮ,vyr. eil. Modestą SAMALIŲ,vyr. eil. Ričardą ZDANEVIČIŲ,vyr. eil. Eriką DUNECĄ,vyr. eil. Liną MACKEVIČIŲ,vyr. eil. Vytautą MASLIANIKĄ,vyr. eil. Igną NIAURĄ,vyr. eil. Raimondą JUSĮ,vyr. eil. Giedrių RUGINĮ, vyr. eil. Genadijų SALAGUBOVĄ, eil. Deimantą DAUGININKĄ,eil. Kęstutį KVARACIEJŲ,eil. Oksaną PAČKAUSKĘ,eil. Edviną SMILGIŪTĘ,eil. Gražvydą PAŠUNĄ,eil. Darių NALIVAIKĄ,eil. Justą ŠIMKOVIČIŲ.eil. Karolį VAITKŲ, eil. Donatą VAIČIURGĮ.

Padėka:

kpt. Saulių AKRANAVIČIŲ,kpt. Darių PUZĄ, vyr. ltn. Gintą BERNOTĄ,srž. Vidą BENOKRAITĮ, vyr. eil. Mantą BARANAUSKĄ, vyr. eil. Remigijų BENIUŠĮ,vyr. eil. Mantą GUDĄ, vyr. eil. Romą LUKOŠIŲ, vyr. eil. Darių NARKEVIČIŲ, vyr. eil. Aleksą RAPALAVIČIŲ,vyr. eil. Justą RIČKŲ,vyr. eil. Mindaugą ROMIKAITĮ,vyr. eil. Neringą RUSTEIKIENĘ,vyr. eil. Edgarą SUNGAILĄ,vyr. eil. Antaną VASILIAUSKĮ,vyr. eil. Tadą GEDMINĄ,eil. Tomą PULEIKĮ,eil. Žydrūną SIAURAZĄ,eil. Povilą ŽOLYNĄ,eil. Vydmantę GRAMATAITĘ.

Gimė 1976 m. vasario 6 d., Lazdijuose. 1996 m. baigė Lietuvos karo akademijos I pakopos III laidą, 2003 m. – bakalauro studijas LKA, 2015 m. – Baltijos gynybos koledžą.

1996 m. paskirtas į Mindaugo batalio-

Naujas Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadas mjr. Nerijus Kačkauskas

ropos sąjungos karinio atstovo padėjėjo pareigas. 2015 m. birželio 25 d. paskirtas Prisikėlimo rinktinės vadu.

Apdovanotas krašto apsaugos siste-mos medaliu „Už tarptautines misijas“, Lietuvos kariuomenės medaliais „Už nuopelnus“ ir „Už pasižymėjimą“, Mecha-nizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklu, kitais apdovano-jimais. Mjr. N. Kačkauskas yra vedęs, žmona Šarūnė, šeimoje auga dukra Aus-tėja ir du sūnūs – Jonas ir Jurgis.

ną pėstininkų būrio vadu, nuo 1997 m. vadovavo žvalgybos būriui, 2000 m. – pa-skirtas Mindaugo bataliono štabo sky-riaus viršininku, 2001 m. – kuopos vadu. 2004 m. perkeltas į Birutės batalioną, kur vykdė dalinio štabo skyriaus viršininko pavaduotojo ir skyriaus viršininko par-eigas. 2007 m. paskirtas MPB „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos vadu. 2008 m. pradėjo eiti Kęstučio MBP štabo virši-ninko pareigas. Nuo 2011 m. vykdė LR nuolatinės atstovybės prie NATO ir Eu-

Kpt.

Dar

iaus

Ulo

zo n

uotr

auka

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 3

Aktualu

Kpt. Mindaugas NEIMONTASLietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai

Birželio 25 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje Lietuvos ka-riuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas su kariuomenės pajėgų, štabų, valdybų ir dalinių vadais aptarė Lietuvos kariuomenės aktualijas, atskleidė jiems Lietuvos kariuomenės vizijos projektą.

Lietuvos kariuomenės vizijoje iš-reikštas kariuomenės vado ketinimas: apibrėžti būsimo dešimtmečio veiklos ir tarptautinio bendradarbiavimo priorite-tai, planuojama struktūra, bendradarbia-vimas su kitomis šalies jėgos struktūro-mis, siektini rezultatai.

Rengdamas Lietuvos kariuomenę, būsimą dešimtmetį kariuomenės vadas ketina didžiausią dėmesį skirti Sausu-mos pajėgoms. Planuojama didinti kari-nių vienetų parengtį: sukomplektuoti jų personalą iki 90 proc., įsigyti ir įdiegti modernią bei išlaikyti jau turimą karinę techniką, įrangą, ginkluotę ir ekipuotę, tobulinti karinį rengimą ir gerinti sąveiką tarp karinių vienetų bei pajėgų.

„Lietuvos kariuomenė per būsimą de-šimtmetį turi gebėti užtikrinti efektyvų atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą, veikiant tiek savarankiškai, tiek ir su sąjungininkais, vykdyti plataus spektro operacijas Lietuvoje ir už jos ribų“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Komplektuojant karinius vienetus per- sonalu, prioritetą ketinama teikti nacio-nalinėms greitojo reagavimo pajėgoms. Šių pajėgų vienetus numatyta komplek-tuoti profesinės karo tarnybos kariais, kurių dauguma profesinės karo tarnybos sutartis pasirašys sėkmingai atlikę nuo-latinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kitus kariuomenės manevrinius viene-tus (batalionus), neįtrauktus į greitojo reagavimo pajėgų sudėtį, planuojama komplektuoti tiek profesinės, tiek priva-

Kariuomenės vadas pajėgų ir dalinių vadus supažindino su Lietuvos kariuomenės būsimo dešimtmečio veiklos ir plėtros prioritetais

lomosios pradinės karo tarnybos kariais.Kalbėdamas apie kariuomenės rezer-

vo rengimą kariuomenės vadas pažymė-jo, jog kartotiniai rezervo karių moky-mai šiais metais bus pristabdyti, tačiau kitąmet vėl bus tęsiami, kaip planuota. Toks sprendimas priimtas todėl, kad tam tikrus kariuomenės pajėgumus reikėjo sutelkti pasirengimui priimti ir parengti šių metų šauktinius. Ateityje parengtojo rezervo karių įgūdžius ketinama atnau-jinti suformuotuose rezervo padaliniuose, kurie bus priskirti jau egzistuojantiems kariniams vienetams.

Nacionalines greitojo reagavimo pajė-gas bus siekiama išplėsti suformuojant dar vieną – trečią bataliono kovinę grupę. Lietuvos kariuomenės Taikos meto už-duočių operacinės pajėgas planuojama išlaikyti be didelių pakitimų.

Kariuomenės struktūroje didžiausi pokyčiai numatyti Sausumos pajėgose. Čia ketinama suformuoti antrąją – moto-rizuotąją pėstininkų brigadą, kurią suda-rys trys motorizuotųjų pėstininkų, vienas artilerijos batalionas ir logistikos kuopa.

„Kol taika turime orientuotis į tokią kariuomenės organizacinę struktūrą, su kuria galėtume efektyviai veikti ir karo atveju – reorganizacijoms bei naujų vie-netų formavimui laiko nebus“, – įsitikinęs kariuomenės vadas.

Lietuvoje dislokuotiems sąjunginin-kams ir partneriams kariuomenės vadas ketina skirti reikiamą priimančiosios šalies paramą ir drauge vykdyti integruo-tą karinį rengimą. Tam tikrus pajėgumus ir resursus Lietuvos kariuomenė skirs ir kolektyvinio saugumo priemonėms įgy-vendinti.

„Sieksime didinti NATO karinių praty-bų Lietuvoje skaičių, tačiau išlaikysime balansą su nacionalinėmis pratybomis. Iškilus grėsmei, turime gebėti bent tam tikrą laiką veikti vieni. Tam reikia nusiteikti ir atsakingai ruoštis“, – sakė gen. ltn. J. V. Žukas.

Pasak kariuomenės vado, rengiantis šalies gynybai drauge su kitomis šalies ginkluotosiomis struktūromis, turime suvokti, kad mes neturime jų paversti Lietuvos kariuomenės padaliniais, kitaip tariant – mokyti jų karinių įgūdžių, takti-kos ar visų procedūrų. Gynybos sistemoje jiems bus skiriamos specifinės užduotys pagal jų turimus gebėjimus ir pajėgumus, todėl bendrų pratybų metu turime visą dėmesį skirti tarpusavio veiksmų sude-rinamumui ir sąveikai gerinti.

Susitikimo metu pranešimus taip pat skaitė Antrojo operatyvinių tarnybų de-partamento prie KAM, KAM Ginkluotės ir valdymo sistemų, Pajėgumų planavimo, Personalo departamentų, Lietuvos ka-riuomenės Jungtinio štabo, Strateginės komunikacijos, Teisės departamentų, Logistikos valdybos atstovai bei kariuo-menės vyriausiasis puskarininkis. Dėme-sys skirtas aktualiems karinio rengimo, aprūpinimo, karių atestavimo, drausmės, tarnybos teisinio reguliavimo, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos or-ganizavimo, NATO pajėgų integravimo vieneto steigimo, ginkluotės ir techni-kos įsigijimo, informacijos apsaugos ir kitiems klausimams.

Tokio pobūdžio Lietuvos kariuomenės vado susitikimai su visų kariuomenės pajėgų, štabų ir karinių vienetų vadais rengiami du kartus per metus.

Gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas Alfredo Pliadžio nuotrauka

4

Tęsinys. Pradžia 1 psl.

„Dabartinės ginkluotų konfliktų situ-acijos analizė ir interpretacija kartu su partneriais leidžia geriau suvokti padėties reikšmingumą ir pasiūlo idėjų, kaip ge-riau organizuoti Savanorių pajėgų ren-gimą bei tolimesnę raidą“, – sakė KASP štabo viršininkas plk. ltn. D. Vaicikauskas.

Analogiška pagal svarbą ir mastą tokio lygio Baltijos bei Skandinavijos Savanorių pajėgų konferencija paskutinį kartą vyko Vilniuje 2003-iųjų metų sausio 29–31 dienomis. („Savanoris“ Nr. 3 (303) 2003 metų vasario 6 d.)

Tuokart tris dienas buvo diskutuoja-ma apie Savanorių pajėgų reorganizaciją regione. Dalintasi patirtimi, įsiklausyta į skandinavų patarimus, taip pat buvo ap-tarti bendradarbiavimo planai ateičiai. Baltijos šalys tuomet siekė tapti NATO narėmis, ir praėjus daugiau nei metams, jomis ir tapo. Namų darbai tai dienai buvo padaryti gerai, tačiau vėliau buvo užmigta ant tų pačių laurų. Prieš dvyli-ka metų vykusioje konferencijoje drąsiai

kalbėta, apie tai, kaip teritorinė gynyba netenka savo aktualumo. Aljansas mums padės, veiks kolektyvinės gynybos princi-pas. Taip. Tačiau prielaidų apie galimas Rytų kaimyno užmačias ir planus tuomet nebuvo. Užliūliuoti sugriuvusios Sovieti-nės imperijos agonijos analitikai drąsiai prognozavo, – Europoje artimiausius dešimt metų karo nebus. Apmaudu, bet jie buvo teisūs – lygiai dešimt metų. Tuomet tai atrodė kaip amžinybė galinti virsti taikos dešimtmečiais, užtikrinančiais taiką ir gerovę Europoje, kur tarp Rytų ir Vakarų – mūsų Tėvynė. Tie patys skan-dinavai privačioms apsaugos tarnyboms perdavė saugoti didžiulius kiekius užkon-servuotos amunicijos. Nemažai ginkluo- tės ir technikos perdavė Baltijos šalims.

Iš snaudulio kariuomenę 2010 me- tais ėmėsi intensyviai žadino tuometinis Lietuvos karo akademijos prorektorius istorikas doc. dr. Valdas Rakutis, sakęs, kad silpnoji mūsų pusė yra tikėti iliuzi-jomis (pvz., „Lietuvos niekas nepuls!“). Rusijos stiprioji pusė yra ideologija ir im-perializmas, kuriuo remiantis ten galima

Skandinavijos ir Baltijos šalių Savanorių pajėgų konferencijaiššaukti didelį priešiškumą Lietuvai ir lietuviams. Neverta tikėti, kad dabar kažkuo ypatingi laikai ir karo nebus. Žmogaus prigimtis nepasikeitė, pasikeitė technologijos, kuriomis tie karai kariau-jami. Neturėkime iliuzijų, kad galimas konfliktas prasidės kvailai. Viskas gali būti daroma labai subtiliai. („Savanoris“ Nr. 2 (410) 2010 m. vasario 25 d.)

Jau antroji Baltijos ir Skandinavijos Savanorių pajėgų konferencija vyksta pereinamuoju laikotarpiu, aptariami įvairūs scenarijai, nes kaimynai turi būti vieningi grėsmės akivaizdoje (nors prie-šas visą laiką siekia, kad taip nebūtų), o valstybė ir jos piliečiai turi keisti mąsty-mą, kaip ir 2003-iaisiais. 2010 m., pačiu laiku, doc. dr. V. Rakutis patarė, – reikia pradėti realiai vertinti situaciją, pareng-ti ilgalaikę strategiją, gynybos doktriną ir konkrečius planų variantus, nustoti taupyti gynybos sąskaita, prisiminti įsi- pareigojimus ir priminti žmonėms jų kons- titucines pareigas, atgaivinti rezervą...

Tai daroma dabar ir viena iš pagrindi-nių to priežasčių – karas Ukrainoje...

Birželio 12 d. Zarasuose lankėsi krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Mi-nistrą Zarasų viešojoje bibliotekoje sutiko rajono Savivaldybės meras Ni-kolajus Gusevas, administracijos direk-torius Ramūnas Keršys, direktoriaus pavaduotoja Aušra Lamanauskienė. Susitikime su ministru dalyvavo Vyčio rinktinės atstovai, bendruomenių, jau-nimo, visuomeninių organizacijų nariai. Taikos žmonėmis pavadinęs visus unifor-mas dėvinčius karius, ministras paaiškino, kad visiems keliamas vienas uždavinys –

Zarasuose lankėsi krašto apsaugos ministrasišsaugoti taiką. „Visi veiksmai, kurie yra vykdomi kariuomenės, krašto apsaugos sistemos, yra nukreipti mūsų kraštui iš-saugoti. Svarbu, kad niekas ir niekada nežengtų per mūsų valstybės sieną, o mes visoje Lietuvoje ir šitame gražiame Zarasų krašte galėtume kurti, gražinti mokyklas, bibliotekas, ligonines ir džiaug-tis tuo gyvenimu, kurį galime kurti patys, kurį mums dovanoja šis gražus kraštas“, – sakė J. Olekas.

Ministras su susirinkusiais pasidalino įspūdžiais apie vizitą į Afganistano Islamo Respubliką. Lietuvos Respublika baigia savo misiją šioje šalyje ir didžioji dalis karių grįš į savo dislokacijos vietas Lietu-voje. „Dalyvavimas misijoje Afganistane – taip pat yra mūsų indėlis į taiką“, – sakė ministras. Jis pasidžiaugė, kad per pasta-rąjį dešimtmetį Afganistanas pasikeitė neatpažįstamai. Penkiaaukščius namus išdaužytais langais pakeitė modernios ar-chitektūros pastatai, o šalies keliai tapo šiuolaikiškomis transporto magistralėmis.

J. Olekas supažindino susitikimo da-lyvius ir su šių dienų aktualijomis, kurias sąlygojo įvykiai Ukrainoje. Ministras pa-sidžiaugė ir NATO aljanso susitelkimu bei supratimu, kad kiekviena valstybė įneša į bendrą taikos palaikymo indėlį tiek, kiek ji gali. „Mes esame toje komandoje, kuri gali atgrasinti priešininkus. Gintis – mūsų pareiga, tačiau dar didesnė pareiga yra padaryti taip, kad joks priešas nesitikėtų čia ateiti“, – sakė ministras.

Ministras atsakė į klausimus, diskuta-vo apie karinio parengimo reikalingumą švietimo sistemoje, privalomosios tar-nybos laiką, kariškių uniformos dėvėjimo draudimus civiliniame gyvenime ir pa-kvietė visus būti aktyviais, savo pavyzdžiu raginti jaunimą dalyvauti Šaulių sąjungos, Savanorių pajėgų veikloje. J. Olekas ap-žiūrėjo baigiamas rengti Zarasų viešo-sios bibliotekos naujo priestato patalpas, Zarasų miesto apžvalgos ratą, lankėsi Vyčio rinktinės 508 kuopos kuopavietėje.

Vyčio rinktinės informacija

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

trau

ka

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 5

Neringa SAFONOVIENĖPrisikėlimo rinktinės štabas

Birželio 26 dieną Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje, vyko Prisikėlimo rinktinės vado pareigų perdavimo ceremonija. 2011 m. spalio 3 d. atkurta Prisikėlimo rinktinė savo veiklą pradėjo suformuodama štabą ir Štabo ir aprūpinimo kuopos valdymo grupę. Prisikėlimo rinktinės štabo virši-ninku buvo paskirtas mjr. Linas Idzelis. Pagrindinis rinktinės uždavinys buvo su-formuoti kompetentingą ir profesionalų štabo kolektyvą, kuris savo ruožtu suge-bėtų perimti padalinius iš kitų rinktinių ir organizuoti jų kovinį rengimą. Tuometi-niam Prisikėlimo rinktinės vadui plk. ltn. Egidijui Budraičiui ir štabo viršininkui mjr. L. Idzeliui teko imtis šių nelengvų darbų. Nors pirmieji atsikūrimo metai nebuvo lengvi, tačiau nepaisant sunkumų, rink-tinės štabui tekusios užduotys buvo įvyk-dytos. Džiugu, kad atsikūrus Prisikėlimo rinktinei, jos padalinių kariai savanoriai aktyviai dalyvauja kovinio rengimo pra-tybose ir renginiuose.

Rinktinės štabo viršininkas mjr. L. Idzelis kuravo ir švietimo įstaigas, pi-lietiškumo tema jaunimui skaitydavo

Prisikėlimo rinktinės vado pasikeitimo ceremonija

paskaitas. Nestokodamas gyvenimiškų pavyzdžių pasakojo, kodėl reikia būti pilietiškais ir kaip galima pilietiškumą ugdyti, kalbėjo apie pagarbą žmogui, to-leranciją, pagalbą ir įsiklausymą. Ragino jaunimą skaityti, daugiau dėmesio skirti savišvietai ir būti aktyviais savo aplin-kos kūrėjais. Majoras pradėjo Šiauliuo-se Kovo 11-ąją minėti Trispalvės žygiu „Lietuva mūsų širdyse“. Jau tradicija tapo kasmet Šiaulių miesto gatvėmis žygiuoti su Trispalvėmis rankose, taip kariai rodo pilietiškumo pavyzdį visuomenei, ugdo jaunimo tautinį sąmoningumą, norą

puoselėti savo šalies istoriją ir vertybes. Mjr. L. Idzelis subūrė Šiaulių įgulos chorą, kuriame kariai susirinko iš visų Šiaulių įgulos karinių dalinių siekdami puoselėti, kurti ir plėtoti patriotines Lietuvos ka-riuomenės žygio, prieškario ir šiuolaikinių kompozitorių dainas.

Daugiau nei pusmetį mjr. L. Idzelis, laikinai ėjęs rinktinės vado pareigas, birželio 26 d., per iškilmingą rikiuotę, atsisveikino su kariais, rinktinės kovinę vėliavą perdavė naujam rinktinės vadui mjr. Nerijui Kačkauskui. Mjr. L. Idzelis nuo rudens išvyks mokytis į Baltijos gynybos koledžą, Estijoje. Iškilmingoje ceremoni-joje dalyvavo Savanorių pajėgų vadovy-bė, KASP rinktinių vadai, Šiaulių įgulos dalinių vadai, Šiaulių sukarintų struktūrų viršininkai bei kiti garbingi svečiai.

Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė yra Savanorių pajėgų dalis, viena iš 6 rinktinių. Rinktinė vykdo karių savano-rių rengimo ir kitas užduotis. Štabas įsikūręs Šiauliuose, rinktinės sudėtyje yra 9 kuopos: Šiauliuose, Mažeikiuose, Telšiuose, Kelmėje, Joniškyje, Pakruojyje ir Radviliškyje. Dabar rinktinėje tarnauja 790 karių savanorių bei apie 70 profesi-nės tarnybos karių ir civilių darbuotojų.

Vyr. srž. Aringas ŠVEDASŽemaičių rinktinės štabas

Birželio 26 dieną Rukloje baigėsi 31-asis Bazinis kario savanorio įgūdžių kursas. Sėkmingai šį kursą baigė 90 ka- rių savanorių. Paskutinė kurso diena – viena įsimintiniausių kario gyvenime: pa-siryžimas tarnauti Lietuvai įtvirtinamas kario priesaika. Priesaikos ceremoniją organizavo Savanorių pajėgų Žemaičių rinktinė, kurioje dalyvavo rinktinės vadas plk. ltn. Gintaras Jaloveckas, Ruklos įgulos karo kapelionas mjr. Arnoldas Valkauskas, KASP vyriausiasis puskari- ninkis srž. mjr. Darius Masiulis, kiti garbin-gi svečiai bei gausus būrys karių artimų-jų. Geriausiu kursantu pripažintas j. eil.Dovydas Baltrušaitis iš Prisikėlimo rinkti- nės. Šiam kariui, visų prisiekusųjų vardu, buvo suteikta garbė skaityti priesaikos tekstą, pabučiuoti Savanorių pajėgų vėliavą, įteikta KASP vado atminimo dovana. Įkvepiančią sveikinimo kalbą savanoriams pasakė Žemaičių rinktinės

Prisiekė 90 naujų ginklo brolių

vadas plk. ltn. G. Jaloveckas, karius pa-laimino Ruklos įgulos karo kapelionas mjr. A. Valkauskas. Nusifotografuoti su kariais savanoriais progos nepraleido ir šiuo metu Rukloje filmuojamo TV pro-

jekto „Tikri vyrai“ dalyviai. Nuo šiandien 90-čia ginklo brolių Savanorių pajėgose daugiau! Visiems dėkojame už pasiry-žimą tarnauti savo šaliai ir sveikiname tapus mūsų pajėgų dalimi!

Auto

rės

nuot

rauk

a

Darnus naujokų rikiuotės žingsnis. Būrį veda vyr. ltn. Aivaras Bagdonas iš Didžiosios Kovos rinktinės

Auto

riau

s nu

otra

uka

6

Ats. vyr. ltn. dr. Vidmantas KUPREVIČIUSNeetatinis „Savanorio“ laikraščio bendradarbis

„O greit slenką laikai, jūs valandos sparnuotos! Štai, dvidešimtmeti, aki-mirka tapai!“, – vokiškai („Ihr Schatten schneller Zeit, ihr leicht beschwingten Stunden! Du zwanzig Jahr hindurch empfundner Augenblick <...>“) sueiliavo Kristijonas Donelaitis1. Tai iš tikro yra akimirka, tas dvidešimtmetis. Birželio 6 dieną Vilniaus Įgulos karininkų ramovėje džiaugsmingai ir pakiliai buvo atšvęstas Lietuvos Vietinės rinktinės 308 bata-liono eilinio, II kuopos kulkosvaidininko, dabar – dim. kpt. Jeronimo Kraulio 90-metis. Garbingą Lietuvos karį sveikino LR premjeras, Kariuomenės vadas, KA gynybos ministras (įgaliotieji pastarųjų atstovai perskaitė prasmingus sveikini-mo bei linkėjimų žodžius), Vietinės rink-

1 Į lietuvių kalbą išvertė Jonas Graičiūnas. Žr. kn.: Kristijonas Donelaitis ,,Raštai“. – Vilnius, Vaga, 1977. Redaktorė S. Svolkenytė, p. 265; Dalia Di-lytė „Kristijonas Donelaitis ir antika“. – Vilnius, 2005. Korektorė Asta Demšienė, p. 21-22;

tinės kariai (gyvai ir raštu), Parlamento gynėjai, savanoriai kūrėjai, šauliai, vi-suomeninės organizacijos, bendrakur-siai, šeimynykščiai ir namininkai: žmona, dukra, sūnus, vaikaičiai, ilgamečiai kai-mynai, menininkai...

Dim. kpt. J. Kraulis: „Kaip gerai, Dieve, kad įstojau į Vietinę rinktinę!

Nuotaika dabar – kaip tada, kai iš-lydėjo kariaut. Stovim išsirikiavę, dvi granatos prie diržo, 40 ar 60 šovinių, ir nuotaika pakili. Gerai kovojom dėl Lietu-vos ir Vilniaus.“ Taip jau atsitiko, kad karo sumaišties nelengvą„ „<…> Rytų Lietuvos gyventojų padėtį dar labiau komplikavo suaktyvėję sovietų diversantai“2. Tai aiš-kiai liudija ir skaičiai: per 1944 m.sausio mėnesį 126 vietovėse buvo pastebėta 5057 sovietų partizanai ir 1299 – lenkų. Vasario mėn. lenkų karių skaičius išaugo iki 8000, o sovietų – iki 30 000. Suakty-vėjusi lenkų ir sovietų partizanų veikla kėlė grėsmę ir vokiečiams, todėl jie

2 Istoriko Arūno Bubnio straipsnio „Lietuvos Vie-tinės rinktinės susidūrimas su Armija Krajova“ citatos pabaigos viršutinės kabutės iš 3-ioje išnašoje minimos kn. 32-34 psl.

pradėjo dvigubą žaidimą, kitaip tariant panoro „žarijas žarstyti svetimomis ran-komis“. 1943 m., sužlugus nacių bandy-mui suorganizuoti lietuvių SS legioną, 1944 metų vasarį vokiečiai leido įkurti Lietuvos Vietinę rinktinę, kurios vienas svarbiausių uždavinių buvo kova su AK ir sovietiniais partizanais.

Galbūt ne paskutinį vaidmenį formuo-jant Vietinę rinktinę suvaidino generolo Povilo Plechavičiaus šlovė, o gal lietuvių jaunimo viltis nepatekti į priverstinius darbus Vokietijoje, tačiau per kelias dienas Rinktinėje užsiregistravo 19 500 vyrų. Buvo suorganizuota 13 batalionų po 750 kareivių ir mokomasis batalionas Marijampolėje. Gegužės pradžioje Vieti-nėje rinktinėje buvo apie 12 000 karių. Septynis batalionus buvo numatyta pa-siųsti į Vilnijos kraštą. Apie jų vaidmenį galima spręsti iš 1944 m. balandžio 26 d. P. Plechavičiaus įsakymo dėl karių elgesio Rytų Lietuvoje. Jame buvo pabrėžta, kad „Lietuvos karys turi būti ne tik lietuviš-kai kalbančių savo krašto, bet ir visų kitų dorų piliečių, neatsižvelgiant, kuria kalba

Dim. kpt. Jeronimas Kraulis: ,,Kaip gerai, Dieve, kad įstojau į Vietinę rinktinę!“

Jubiliatas dim. kpt. Jaronimas Kraulis su šeima ir šventės dalyviais. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuro nuotrauka

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 7

jis kalba, gynėju“. O Vietinės rinktinės štabas, siekdamas užmegzti ryšius su lenkų pogrindžio vadais, priėmė karininką ypatingiems pavedimams – grafą Alek-sandrą Tiškevičių, kuriam buvo pavesta parengti P. Plechavičiaus susitikimą su lenkų partizanų vadais. Deja, ir vėl sker-sai taikių derybų kelio atsistojo Vilniaus priklausomybės klausimas. Jis ir „palaido-jo“ bet kokias galimybes nutraukti brolžu-dišką kovą3“. „Totalitariniams režimams kartais pavykdavo sukiršinti ir okupuotų siaubiamų kraštų žmones. Tokių nesusi-pratimų pasitaikė ir tarp prieš nacius bei sovietus kovojusių AK ir VR karių4.“

„Bolševikų tikslas banditizmo bangą pastūmėti vis toliau iš rytų į vakarus. Ją lydi nuolatiniai plėšimai, deginimai ir ramių gyventojų ir pareigūnų žudymai. Greta paprastų kriminalinių gaivalų čia veikia įvairaus kitokio plauko Maskvos agentai. Jų tikslas pakirsti gyvąsias lietuvių tautos jėgas, kad Lietuva dau-giau nebegalėtų laisvai gyventi. <...> pirmasis Rinktinės uždavinys – kova su banditizmu. Į Stalino pasikėsinimą mus išnaikinti – visi lietuviai buriasi į Vieti-nę rinktinę. Tegu Maskva žino, kad nė vienos pėdos savo žemės lietuviai be kovų Maskvai neužleis, kad už kiekvieną pėdą Lietuvos žemės kris tūkstančiai bol-ševikų bandos galvų. Lietuviai per amžius gynė nuo priešų savo žemę ir šiandien visi kaip vienas pasiryžę ginti savo tautos laisvę, garbę, gyvybę. Lietuvių tautoje dar šiandien tebėra gyva narsių kuni-gaikščių dvasia. Atminkite, kas negina savo laisvės, tas nevertas jos. Rinktinės veikimo plotas – Lietuvos teritorija. Be mano sutikimo iš Lietuvos ribų joks dali-nys negali būti paimtas kur nors nusiųsti. Rinktinei vadovauja lietuviai karininkai. Vyriausiąją Rinktinės vadovybę centre sudariau iš gerai Lietuvos visuomenei ir kariams žinomų asmenų, o apskričių komendantais paskyriau patyrusius karininkus.“5

3 3-ioje išnašoje minimos kn. 34-36 psl4 Algimantas Degutis, J. J. Komaras [orig. Jacek

Jan Komar] „Paduodami rankas suartiname tautas [Lietuvos Vietinės rinktinės ir Vilniaus apygardos Armijos Krajovos susitaikymas]“, – Vilnius, 2006, „Valstybės žinios“. Redaktorė Da-nutė Jokūbaitienė, p. 51.

5 Antanas Martinionis „Vietinė rinktinė“. – Vilnius, „Kardas“, 1998. Stilistas Vytautas Vitkūnas, ko-rektorius Jonas Liupkevičius, p.13-15. Iš gen. P. Plechavičiaus atsišaukimo („Naujoji sodyba“, 1944 vasario 28, p. 3) „Tat, vyrai, už ginklų!“. Tai kalba, pasakyta per Kauno radiją Vasario 16-osios proga.

Jeronimas Kraulis su žmona Regina išaugino patriotiškus vaikus. Smetoniškos Lietuvos šeimos tvirtybės neišblėsino sovietų fizinis ir moralinis teroras.

Vidmanto Kuprevičiaus nuotrauka

Daugiau dokumentų, įvykių chrono-logijos, atsiminimų bei šiuolaikinės Vie-tinės rinktinės svarbos vertinimų yra Juozo Viržonio6, Vydūno fondo7 bei kitose knygose.

Vykdydamas gen. P. Plechavičiaus de-mobilizacinį įsakymą – priesaką dirbti Lietuvos naudai kuo tik gali (tą įsakmų priesaką vykdė vėliau Lietuvos laisvą gyvenimą gynę partizanai. „Savanoris“ tai liudija akademiko Z. Zinkevičiaus žo-džiais8), sukaktuvininkas baigė aukštuo-sius fizikos mokslus Vilniaus universitete, dirbo vadovaujančiu konstruktoriu.

Atgavus Nepriklausomybę, Panerių memoriale skoningu paminkliniu memo-rialu (bendradarbiaudamas su Parlamen-to gynėjais, savanoriais kūrėjais ir kitais geros valios žmonėmis) įamžino Vietinės rinktinės karių, kuriuos mirties bausme sušaudant nubaudė Vermachtas, atmi-nimą. Su filologe lituaniste iš Vilniaus pedagoginio instituto Regina (romantiš-ka didžiulio kalvio darbo rakto istorija nameliui Šnipiškėse!) užaugino puikius patriotiškus vaikus. Kitaip sakant, – sme-toniškos Lietuvos šeimos stiprybės ne-

6 Už laisvę kovotojams – tokia lemtis. Savanoriai ir jų likimai. – Panevėžys, 2011. Redaktorius Ar-noldas Simėnas, 288 psl.

7 Dokumentai Lietuvos Vietinės rinktinės istorijai. Sudarė Z. Raulinaitis. – Čikaga (Chicago), 1990. [Red. nenurodytas], 408 psl.

8 2015 m. vasaris (2-asis (470) nr.), p. 12.

blėsino sovietų fizinis ir moralinis teroras.Dim. kpt. J. Kraulis: „Visada laikiausi

savo Mamos žodžio: su nedorais žmo-nėmis neprasidėti, o tai, ko reikia, įgyti taikiai: pykčiais netoli tenukeliausi, o gerumu laimima daug.“

Taip Vietinės rinktinės kario lūpomis ištarta lietuvės ukmergiškės išmintis labai artima kardinolo Vincento Slad-kevičiaus, nepaprastai mylėjusio savo Mamytę, moto: „Padaryk mane gerumo ženklu. – Fac mecum signum in bonum“9 bei mums yra išmintingos ir ramios pusiausvyros pavyzdys, kaip ir žvalaus jaunatviškai plačiai besišypsančio 90-ečio sukaktuvininko, Lietuvos Vietinės rinktinės kulkosvaidininko, gyvenimas.

Baigdamas: „Vietinė rinktinė – tai trumpas, garbingas, tačiau ir tragiškas mūsų tautos kovos už savo laisvę epizo-das. Tikrai jaudinantis to laiko jaunimo, – anot gen. Plechavičiaus, – Lietuvos kūno ir kraujo pasiryžimas sunkiomis, pavojin-gomis valandomis su ginklu rankose ginti savo šalies laisvę10.“

9 Tas pat šūkis parinktas Irenai Petraitienei ren-giant bei sudarant prisiminimų apie Vyskupėlį (taip meiliai žmonės vadino Sladkevičių gan reformatiškoje Nemunėlio Radviliškio parapijo-je) kn.: „Padaryk mane gerumo ženklu“ (Kaunas, 2003, Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus, 264 psl. Redaktorė Violeta Mi-cevičiūtė.

10 Žr. 4-oje išnašoje minimos kn., 481-asis psl.

8

Asta KAZLAUSKIENĖDainavos rinktinės štabas

Birželio 14-ąją visoje Lietuvoje pa-minėta Gedulo ir vilties diena, kuria atmenama 1941-ųjų metų tragedija, kai Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Dainavos rinktinės kariai dalyvavo šiai dienai skir-tuose renginiuose Alytaus ir Marijam-polės apskrityse, padėjo gėles, uždegė žvakutes tremtinių atminties vietose, taip pagerbdami jų atminimą.

Birželio 14-oji Alytuje paminėta ren-ginių gausa. Po Šv. mišių Angelų sargų

Gedulo ir vilties dieną pagerbtas tremtinių atminimas

bažnyčioje Miesto sode prisiminti ir pa- gerbti tremtiniai. Rinktinės kariai daly-vavo renginyje, padėjo gėles prie „Nuri-musio varpo“ paminklo. Dainavo Alytaus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus choras „At-mintis“, Adolfo Ramanausko Vanago gim-nazijos gimnazistės, grojo Lietuvos ka-riuomenės Sausumos pajėgų orkestras.

Po minėjimo Jurgio Kunčino viešojo-je bibliotekoje pristatyta fotografijų ir dokumentų paroda „Tremčių geležinke-liai“ iš alytiškių asmeninių archyvų. Pa-sižiūrėti fotografijų susirinko pilna salė miestelėnų.

Alytaus miesto teatro mažojoje salė-je vyko fotomenininko Rimanto Dicha-vičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ II tomo sutiktuvės.

Alytaus karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė organizavo Gedulo ir vilties dienai skirtą dainuojamosios po-ezijos festivalį „Pasivaikščiokite debesų medžiais“.

Visoje apskrityje vykusiuose tremtinių atminimo renginiuose Dauguose (Aly-taus r.), Šeštokuose (Lazdijų r.), Varėno-je bei Druskininkuose pagerbti tremtyje kentėję bei žuvę žmonės.

Marijampolėje, minint Gedulo ir vil-ties dieną, prie Kančių koplyčios Vytauto gatvėje, vyko atminties valanda „Di-džiuojamės Lietuva“. Kalbėjo istorikas Jonas Gustaitis, dainavo Marijampolės kultūros centro tremtinių chorai. Ren-ginio dalyviai meldėsi už tremtinius Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje.

Marijampolės apskrityje tremties tragedija prisiminta ir prie geležinkelio stočių Marijampolėje, Kalvarijoje, Pilviš-kiuose (Vilkaviškio r.), iš kurių vyko trėmi-mai į Sibiro platybes.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, vien per pirmuosius oku-pacijos metus įkalinta, nužudyta ir iš-tremta apie 23 tūkst. Lietuvos žmonių, o 1940–1953 metais – daugiau nei 280 tūkst. lietuvių.

Birželio 14-ąją Dainavos rinktinės kariai dalyvavo Gedulo ir vilties dienai skirtuose renginiuose Alytaus bei Marijampolės apskrityse, padėjo gėles tremtinių atminties vietose, pagerbė jų atminimą. Autorės nuotraukos

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 9

Kpt. Marius MAGYLADariaus ir Girėno rinktinės 207 kuopos vadas

Birželio 6–7 d. vyko 207 PK (pėstininkų kuopos) skyrių vertinamosios pratybos, kada kuopos kariai privalėjo atskleisti visus savo gebėjimus ir įgūdžius kovo-dami apgyvendintoje vietovėje pilnu sky-riumi. Gavę kuopos vado (atitinkamai – ir būrių vadų) kovinį įsakymą, skyrių vadai susiplanavo savo operacijas atsižvelgda-mi į kuopos vado kovinį sumanymą (dviejų lygmenų kontekste), nešdami pilną eki-puotę nužygiavo į numatytas patrulines bazes, iš kurių žvalgė bei planingai (iš anksto suplanavę) puolė priešiškas pozi-cijas Josvainių miestelyje, kuris išsidėstęs kairiajame Šušvės krante pietryčiau Kė-dainių (už 10 km) prie svarbaus Aristavo – Kėdainių – Cinkiškių kelio. Per pratybas kariai, visapusiškai atsidavę užduotims, stengėsi jas nepriekaištingai įvykdyti. Šią teigiamą padalinių nuostatą praty-bų rezultatus apibendrindami, patvirtino vertintojai.

Dar kartą giriu vadus, dėkoju jiems. Taip pat dėkoju visiems, o kartu ir kie-kvienam kuopos kariui už pastangas ir pareigingą pratybišką užsidegimą. Dėkoju Šaulių sąjungos nariams (Kėdainių sky-riui) bei 206 PK kariams už pagalbą ren-giant pratybas. Josvainiškiams labai ačiū už supratingumą, toleranciją ir sudarytas puikias sąlygas kariams savanoriams tre-niruotis įvykdyti užduotis Jūsų jaukiame miestelyje.

Kairiajame Šušvės krante, netoli Lietuvos centro – pratybos

Gavę kovinį įsakymą, skyrių vadai susiplanavo savo operacijas, ir atsižvelgdami į kuopos vado kovinį sumanymą, jas vykdė Josvainių apylinkėse ir miestelyje. Autoriaus nuotraukos

10

Gegužės 29–31 dienomis Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje vyko Savanorių pajėgų žvalgybos padalinių varžybos „Žvalgo takas”.

Penktadienio vakarą pradėję vykdyti užduotis, kariai iki sekmadienio pėsčiomis įveikė daugiau nei 60 kilometrų tarpiniuo-se punktuose įvykdę net 14 pačių įvairiau-sių užduočių. Užduotys iš karių pareika-lavo daug ištvermės, sumanumo, greitų sprendimų ir gero komandinio darbo.

Šiais metais stipriausi buvo ir pirmąją vietą iškovojo Didžiosios Kovos rinktinės žvalgai. Antrieji liko Gedimino štabo bata-liono žvalgai, o trečioji vieta šiais metais atiteko kariams iš Latvijos savanorių pajėgų – Zemessardzės.

Iš viso varžėsi 9 komandos (6 KASP rinktinių ir po vieną iš Gedimino štabo bataliono, Lietuvos karo akademijos bei Latvijos savanorių pajėgų). „Žvalgo takas” yra viena iš KASP sporto žaidynių rung-čių, todėl aukštesnes vietas užėmusios komandos savo rinktinei uždirbs daugiau taškų bendrai skaičiuojant. Pratybos ren-giamos kiekvienais metais, likus maždaug mėnesiui iki Savanorių sporto žaidynių.

XXV KASP sporto žaidynės šiais metais organizuotos Brg. gen. Silvestro Žukausko poligone Pabradėje birželio 27–28 die-nomis.

„Žvalgo take“ nugalėjo vilniečiai

Pradėję vykdyti užduotis kariai per dvi paras įveikė daugiau nei 60 kilometrų, tarpiniuose punktuose įvykdę net 14 pačių įvairiausių užduočių. Jos iš karių pareikalavo daug

ištvermės, sumanumo, greitų sprendimų ir komandinio darbo

Kpt. Dariaus Ulozo ir vrš. Linos Ambroževičiūtės nuotraukos

Apdovanojimus kariams įteikė KASP vadas plk. Romualdas Moldaris (centre, antroje eilėje)

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 11

Savanoriai – vėl pratybose JAV

Vyr. eil. Laimis BRATIKASDidžiosios Kovos rinktinės 801 Nekinetinių operacijų kuopa

Birželio 1–10 dieną Savanorių pajėgų karių pagrindu suformuotas būrys – apie 40 karių – JAV dalyvavo bendrose su pra-tybose kartu su Pensilvanijos nacionali-nės gvardijos kariais. Per pratybas lie-tuviai su sąjungininkais dalyvavo mūšio mieste operacijose, taip pat mokėsi kovoti individualiai bei kolektyviškai.

Pratybos vyko JAV Pensilvanijos NG mokymo centro teritorijoje ir šaudyklose. Dvi dienas kariai tobulino šaudymo įgū-džius ir susipažino vieni su kitų ginkluote. Vėliau bendri padaliniai vykdė užduotis miškingoje vietovėje, o paskiausiai – „Mūšis mieste“.

„Bendros pratybos, nauja aplinka, di-delis mokymų intensyvumas ir partnerių patirtis yra naudinga kiekvienam pratybo-se dalyvaujančiam Lietuvos kariui“, – sa- kė pratyboms JAV suformuoto Lietuvos karių būrio vadas kpt. Edvardas Mankus.

JAV Pensilvanijos valstijos nacionalinei gvardijai priklausiančiame Indiantauno Gapo (Indiantown Gap) mokymo centre beveik dešimt dienų treniravosi Didžio-sios Kovos rinktinės 803-osios kuopos ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai. Lietuvos kariai šioms pratybos ruošėsi jau nuo sausio pabaigos, – atnau-jino individualius įgūdžius, vykdė užduotis skyriaus sudėtyje, veiksmus apgyvendin-toje vietovėje, kitas užduotis. Didžiosios Kovos rinktinės 803 kuopa, dislokuota Vilniuje, šiais metais pripažinta geriau-sia Savanorių pajėgų kuopa. KASP kariai bendrose pratybose su JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais dalyvavo

jau ketvirtąjį kartą. Kariai savanoriai iš įvairių rinktinių pratybose JAV dalyvavo 1999, 2008 ir 2014 metais.

Pratybos už Atlanto prasidėjo taikliais šūviaisPirmoji tarptautinių pratybų diena

Jungtinių Amerikos Valstijose Lietuvos kariams prasidėjo ginklų testais ir tikru pėstininku oru. Visą dieną pliaupiant lietui, birželio 2-ąją, Pensilvanijos nacionali-nės gvardijos mokymo centre prasidėjo bendros lietuvių karių būrio pratybos su Pensilvanijos valstijos savanoriais. In-diantauno Gapo karinės bazės šaudyklose ginklus pirmiausia išbandė abiejų šalių kariai. Pasikeisdami JAV ir Lietuvos kariai testavo vieni kitų ginklus: ardė ir šaudė.

Poškėjo taikliojo šaulio ginklai, šaudė ir kulkosvaidžiai, kaleno specialioje ant

kalvos įrengtoje šaudykloje. Lietuviai iš-bandė JAV kariuomenės kulkosvaidžius M240, o Nacionalinės gvardijos kariai susipažino su mūsų naudojamais FN MAG.

„Lietus mums priminė taip vadinamą pėstininkų orą, tačiau šaudymo sekto-riuje nejautėme jokio nepatogumo – mus „užvaldė“ kulkosvaidžių galia, garsas ir kalvos papėdėje išnyrantys taikiniai. Man asmeniškai labiausiai patiko šaudyti kul-kosvaidžiu M240“, – sakė vyr. eil. Darius Andrius Blažys.

Vėliau kulkosvaidžių šaudykloje kara-liavo taiklieji šauliai. Jie guldė taikinius, esančius už 800 metrų. Lietuviai akies taiklumą testavo naudodami partnerių šautuvus M110, o patys parodė neseniai Lietuvos kariuomenėje pradėtus naudoti

Nukelta į 12 p.

Savanorių pajėgų kariai bendrose pratybose su JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais dalyvavo jau ketvirtąjį kartą. Kariai savanoriai iš įvairių KASP rinktinių pratybose JAV dalyvavo

1999, 2008 ir 2014 metais

Lietuvos ir JAV kariai iš pradžių tobulino šaudymo įgūdžius ir susipažino vieni su kitų ginkluote. Vėliau bendri padaliniai vykdė užduotis miškingoje vietovėje, o paskiausiai – operaciją „Mūšis mieste“. Autoriaus nuotraukos

12

belgiškus šautuvus SCAR-H. Pavieniais šūviais besimėgaujantys taiklieji šauliai nemažai laiko diskutavo apie kalvos nuo-lydį, vėjo stiprumą ir atstumą iki taikinio.

„JAV kariai labai domėjosi naujais mūsų ginklais, apie kuriuos buvo nemažai girdėję. Mūsų ir amerikiečių ginklai labai panašūs, ir kalibru ir galimybėmis. Tiesa, skyrėsi optika. Nauja patirties buvo kai šalia per žiūronus stebintis karys kore-gavo ugnį, o šaudyti reikėjo greitai į ky-lančius ir įvairiose vietose pasirodančius taikinius“, – įspūdžiais dalinosi srž. Vik-toras Stechas. Pasak kario, įdomu buvo sužinoti kokia taktika vadovaujasi JAV taikliųjų šaulių pareigas vykdantys kariai.

Kitoje šaudykloje NG kariai smalsiai ėmė į rankas šautuvą G-36. Mūsų kariai testavo JAV NG pagrindinį šautuvą M4. Kylantys taikiniai pasirodydavo nuo 50 iki 300 metrų atstumu. Minimalus reikala-vimas buvo pataikyti 50 procentų šūvių. Taikliai šaudė visi. Belaukdami savo eilės eiti į šaudymo sektorių kariai šnekučia-vosi, – palaipsniui karines temas pakeitė pokalbiai apie savo šalis ir gyvenimo jose ypatumus. Pokalbius paįvairino pokštai.

Daugelis karių pasikeitė antsiuvais. JAV kariai mainais už Trispalvę atsilygin-davo Nacionalinės gvardijos ženklu.

Antrąją pratybų dieną vyko situacinis šaudymas, taip pat stebėtos JAV karių 60 mm minosvaidžių būrio pratybos. Vėliau Lietuvos ir JAV kariai derino ben-drus veiksmus tankiai apgyvendintose teritorijose.

Treniravosi „valyti“ pastatusBirželio 6–7 dienomis pratybose prasi-

dėjo kita mokymų fazė – tobulinti veiks-mus urbanizuotoje teritorijoje. Pratybos „Mūšis mieste“ buvo vykdomos PANG mokymo centre įrengtoje infrastruktū-roje. 1 kilometro ilgio ir 12 įvairios pa-skirties pastatų su požeminiais tuneliais „miestas“ prieš 8-erius metus įrengtas specialiai tobulinti karinius įgūdžius, veikti tankiai apgyvendintose vietovėse. Kariai šiame mieste gali „valyti“ viešbutį, kotedžą, barą, parduotuvę ir jeigu reikia, tikinčiųjų namus. „Neįkainojama patirtis šiose pratybose bendrai vykdyti užduo-tis su Nacionalinės gvardijos kariais. Kai ką mes darydavome skirtingai, o dabar galime išbandyti ir kitus sprendimus“, – sakė pratybose dalyvaujantis gr. Edvinas Puzonas.

Pratybas vainikavo bendra operacijaBirželio 10 dieną, antradienį, Jungtinių

Amerikos Valstijų Pensilvanijos valstijoje bendra dviejų šalių karių – Lietuvos ir šeimininkų, rikiuote pažymėta pratybų pabaiga. Beveik dešimt dienų kartu tre-niravęsi lietuviai ir amerikiečiai išsisky-rė kaip tikri bendražygiai – tapšnodami vienas kitam per petį, perpratę vieni kitų karinius ženklus, pažinę kolegų šalis bei kartu leisdavę net ir trumpas laisvalaikio akimirkas.

Pratyboms buvo suformuotas būrys, kurį sudarė trys skyriai iš Krašto apsau-gos savanorių pajėgų karių ir vienas iš Karaliaus Mindaugo husarų bataliono. Lietuviai treniravosi su Pensilvanijos na-cionalinės gvardijos (NG) 1-ojo Bataliono 111 pėstininkų kuopos kariais, kuriems tai buvo svarbiausios metų pratybos.

Bendram JAV ir Lietuvos karių vienetui teko pagrindinė pratybų užduotis – neti-kėtai atvykti į „miestą“, jame „išvalyti“ šešis pastatus, neutralizuoti priešiškai nusiteikusius asmenis, pasirūpinti sužeis-taisiais ir atsitraukti. Baigiamąją opera-ciją planavo lietuvių būrio valdymo grupė.

„Sakoma, kad po pirmojo šūvio dažnai tenka koreguoti savo veiksmus. Šįkart irgi buvo netikėtumų, tačiau džiaugiuosi teisingais skyrių vadų sprendimais, veiks-mų kokybe. Pavyzdžiui, dėl užbarikaduotų durų negalėjome šturmuoti pastato per atsarginius laiptus, tai teko veržtis per langą kitoje pastato pusėje. Viešbuty-je skyriams teko keisti aukštų valymo seką“, – apie bendrus karių veiksmus operacijos metu sakė PANG būrio vadas kpt. E. Mankus. Pasak karininko, svar-biausia, kad abiejų šalių jungtinis viene-tas užduotį įvykdė laiku ir be priekaištų.

Į šią užduotį visi kariai vyko NG nau-dojamomis pėstininkų kovos mašinomis straikeriais (Stryker). Papildomai prie pratybų dalyvių prisijungė ir viena JAV NG minosvaidininkų grupė. Operacija truko daugiau nei dvi valandas.

„Per operaciją karšta buvo ir tiesiogi-ne, ir perkeltine prasme. Kaip ryšininkas pirmą kartą koordinavau tokią operaci-ją ir dar... angliškai. Kol perduodami tik trumpi raportai, tai lyg ir viskas aišku, bet vėliau pasidėjo pranešimai apie su-žeistuosius, nuginkluotus priešus, tai tik spėk suktis“, – sakė gr. Vytautas Ryger-tas, PAG-16 veteranas.

„Miestelis labai tikroviškas, o mūsų laukė visokie netikėtumai – įvairaus tipo durys, užrakintos durys, masyvioje spin-toje besislapstantis „priešas“. Iš tikrų-jų buvo daug nestandartinių situacijų, kurios sukėlė nemažai streso, tačiau tam buvome pasirengę. Šiose pratybose mes labai patobulėjome“, – sakė vyr. eil. Kiri-las Samulevičius.

Tęsinys. Pradžia 11 psl.

Vyr. eil. Laimio Bratiko nuotraukos

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 13

1991-ųjų metų savanoriai atėjo ginti savo tautos Parlamento ir saugoti tik at-kurtos Nepriklausomos Lietuvos sienas nuo OMONO siautėjimų. Jau kovo 15-ąją tuometinės Aukščiausios Tarybos pre-zidiumo sprendimu tam tikroms minis-terijoms ir karinėms struktūroms buvo pavesta įsteigti valstybinės sienos kon-trolės postus. Nuo lapkričio 18-os dienos Krašto apsaugos savanoriai 65-iuose postuose pradėjo fizinę bei ekonominę valstybės sienos apsaugą. Iki pat 1991-ųjų metų pučo Maskvoje žlugimo sovieti-nis OMONAS vykdė kruviną terorą: degino vagonėlius, sužalojo 40 pirmųjų trapios mūsų sienos sargų: 1991-aisiais gegužės 19-ją automato serijomis Krakūnų poste buvo suvarpytas pamainos viršininkas Gintaras Žagunis, o liepos 31-osios naktį sušaudyti Medininkų posto pareigūnai.

Tai įvyko 1991-ųjų kovo 21-osios va-karą. Pareigūnai Gintaras Dapkus, Min-daugas Muraška, Raimondas Kairys (apdovanoti Sausio 13-osios medaliais, o G. Dapkus – dar ir 4-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu). Tada jie buvo 30-ečiai ...

G. Dapkus: „Nuo 1990-ųjų lapkričio 15-osios pradėjome budėti prie kelių Dieveniškėse, Eišiškėse, Šalčininkuose. Turėjome tik gumines lazdas. [Pirmieji pasieniečiai buvo beginkliai. Tik 1991-ųjų lapkričio 19-ąją Krašto apsaugos ministerijos įsakymu pasienio apsaugos tarnybai buvo išduoti ginklai: 100 „kala-šnikovų“ ir 300 „makarovų“ – Vladislovo Radvilavičiaus pastaba.]. Kadangi buvome beginkliai, nerizikavome: į postus rytais atvažiuodavome iš Vilniaus, o temstant grįždavome. Tą kartą, grįždami autobu-siuku namo, Liepkalnio gatvėje, ties de-galine, supratome, kad mus seka keletas „uazikų.“

Savanorių kūrėjų prisiminimai

Šūviai Pylimo gatvėje: 1920-ųjų metų Širvintų krašto savanorį Kazimierą Skebėrą nuo kulkų pridengia naujųjų laikų savanorisDaug visko įvyko ginant Lietuvos Nepriklausomybę. Dar daug tų įvykių dalyviai gali pasakyt, kaip buvo. Pasienio apsaugos ats. kpt. Vladislovas Radvilavičius iš tarnybos draugų lūpų užrašė prisiminimus apie 1991 metų kovo 21-ąją Vilniaus senamiestyje.

M. Muraška: „Vieną „uaziką“ mes iš karto prispaudėme prie kelkraščio ir šis atsitrenkė į medį. Iš jo iššoko automatais ginkluoti omonininkai. Žvalgybos tarnyba išvakarėse mus informavo, kad galimas susidorojimas.“

G. Dapkus: „Prie geležinkelio tilto iš-girdau už nugaros automatų tarškesį ir pajutau, kad papilvėje pasidarė karšta. Abi kulkos (viena visai šalia kirkšnies) pervėrė kiaurai.

M. Muraška: „Prie „Lietuvos“ kino teatro visi, išskyrus priekyje sėdinčius du vairuotojus (Mintautas ir Labuckas), gulėjome ant grindų. Mačiau, kaip kulkos varpo autobusiuko užpakalinę dalį ir plėšo skardą. Viena jų, atsimušusi į atlošą, nu-krito man prie galvos“.

G. Dapkus: „Staiga vairuotojas sušuko, kad priekyje žmonės. Bet automatų šūviai juos visus išvaikė.“

R. Kairys: „Ėjau per sankryžą į Trakų gatvę, kad aplankyčiau ten dirbančią žmoną. Staiga pamačiau tris omonininkų „uazikus“, pro kurių langus kariškiai šaudė į autobusiuką. Vos spėjau pastumti link ša-ligatvio priekyje manęs lėtai ėjusį senuką, nes palei kojas švilpė kulkos, ir užgriuvau ant jo. Iš senuko pažasties pažiro popie-riaus lapai. Prie pat mūsų galvų kažkas trenkė, ir pasigirdo plyštančios skardos garsas. Pakilęs nutempiau vyrą į šalia esančią tarpuvartę. Tik vėliau sužinojau, kas įvyko. Pagyvenęs vyras padėkojo man ir pasakė, kad pasijuto esąs Giedraičių – Širvintų fronte. Aš pasisakiau, kad Sausio dienomis gyniau mūsų Parlamentą. O jis: „Tai sveikas, kolega, aš Kazimieras Skebėra, savanoris“. Pasakė man savo telefono numerį, jam užrašiau savąjį, ir mes išsiskyrėme. Po kelerių mėnesių pasiūlė susitikti mūsų pažinties vietoje.

Susitikome. Kazimieras man padovanojo savo knygą „Reikėjo mūsų kančių“. Gera ir skaudi knyga. Ruduo buvo nuklojęs lapais visą skverą prie Cvirkos paminklo. Tada ir sužinojau, kad ponas Skebėra pažinojo Maironį, prezidentą Smetoną, Vydūną ir daugelį kitų žymių Lietuvos žmonių. Vėliau perskaičiau ir antrąją jo knygą. Įdomus ir didelis žmogus. Patriotas. Daugiau nebe-susitikome.“

G. Dapkus: „Vėliau sužinojome, kad sankryžose mūsų laukė 9-ni OMONO au-tomobiliai. Mus aplenkė „uazikas“ ir įsi-spraudė tarp autobusiuko ir troleibuso, o mūsų vairuotojas prispaudė „uaziką“ prie troleibuso ir jį sutraiškė. Autobusiuko radiatorius buvo prakiurdytas, padangos visos buvo peršautos, pradėjau silpti. Ati-darę duris pasileidome bėgti, man padėjo Mintautas. Trakų gatvėje pasibeldėme į vienas duris. Laimė, pataikėme pas lie-tuvius. Šeimininkas paskambino į Aukš-čiausiąją Tarybą, įpylė stiklinėn degtinės, kad šokas praeitų. Mašina atvyko greitai, buvau paguldytas į slaptą ligoninės skyrių (omonininkai mūsų visur ieškojo).

M. Muraška: „Aš su Feliksu Petkum nubėgau priešingon pusėn, bet Mindaugo gatvėje pakliuvome į kitą OMONO pasalą. Mus, stipriai apdaužę, atvežė į komendan-tūrą Kosciuškos gatvėje. Ten mus trankė iki 3-ios valandos nakties, kol galų gale mus čia atrado Krašto apsaugos depar-tamento šefas A. Butkevičius su prokuroru Paulausku. Feliksui Petkui buvo įtrūkusi kaukolė (paaiškėjo vėliau), todėl jis buvo išvežtas ligoninėn į reanimaciją. Tada šitaip gyvenom.“

Šaulio Vladislovo Radvilavičiaus surinktus prisiminimus spaudai parengė

neetatinis „Savanorio“ bendradarbis ats. vyr. ltn. dr. Vidmantas Kuprevičius

14

Srž. Ramūnas KEMEŽYSDariaus ir Girėno rinktinės štabas

Gegužės pabaigoje Brg. gen. Kazio Veverskio poligone (Kazlų Rūda) vyko Dariaus ir Girėno rinktinės geriausio pės-tininkų skyriaus varžybos. Geriausiu sky-riumi pripažintas 203 pėstininkų kuopos skyrius, jam rinktinės vadas plk. ltn. Ele-gijus Paulavičius įteikė vyr. srž. Sauliaus Starkausko sukurtą prizą „Laisvės kalavi-ją“ ir geriausio skyriaus diplomą.

Geriausiam rinktinės pėstininkų skyriui įteiktas „Laisvės kalavijas“

Pasak Dariaus ir Girėno rinktinės vy-riausiojo puskarininkio ir šių varžybų pa-grindinio organizatoriaus vrš. Raimondo Gresiaus, nors užduotys buvo gana sun-kios, kariai jas vykdė atsakingai ir entuzi-astingai. „Žinoma, vieniems sekėsi geriau, kitiems šiek tiek prasčiau, bet svarbiausia, kad visi skyriai dalyvavo ir darniai vykdė užduotis“, – sakė vrš. R. Gresius, pabrėž-damas, kad dalyvavimas varžybose kie-kvienam kariui leido ne tik išbandyti save kaip individą, bet ir pagerino jų komandinį

darbą, o atstovavimas kuopai padidino karių atsakomybės jausmą.

Užduotis atliko užtikrintaiPo varžybų atidarymo ceremonijos

kiekvienas skyriaus vadas turėjo traukti specialiai tam parengtus burtų lapelius, kuriais buvo nustatyta skyrių išėjimo į užduotis tvarka. Tarpusavyje rungėsi 7 skyrių kariai, kiekvienoje komandoje po 8 žmones.

Skyriaus sudėtyje vykdydami spartųjį žygį, kariai turėjo nužygiuoti daugiau kaip 10 km trasą, kurioje tam tikruose punk-tuose jiems buvo paruoštos užduotys: maskavimasis, radijo stoties parengimas darbui ir ryšio užmezgimas su oponentu, mazgų rišimo įgūdžių demonstravimas ir daugelis kitų. Tikras netikėtumas buvo ta-riamai sužeistas karys, kuris garsiai rėkė ir kvietėsi pagalbos. Čia puikiai pasirodė 205 pėstininkų kuopos kariai, – jie nesu-triko šioje situacijoje, nuramino sužeistą karį, sutvarstė jo koją ir perdavė nuken-tėjusįjį priežiūrėti paramedikams.

Išbandymu kariams tapo ir persikėli-mas per upelį, tam kariai turėjo panau-doti virvę ir alpinistinius karabinus. Vyk-dydami šią užduotį kariai demonstravo ne tik savo taktinius sugebėjimus, bet ir greitį, saugumą, sugebėjimą pasida-ryti apraišus, kuriais privalėjo persikelti į kitą upelio pusę. Viso maršruto metu kariai stengėsi judėti taktiškai ir vykdyti užduotis kuo tiksliau ir greičiau.

„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai visai nesudėtinga, bet kai pabandai atlikti pats ir dar skyriaus sudėtyje, su-pranti, kad tai nelengvai įveikiamas rie-šutėlis“, – tarpusavyje kalbėjo 203 pės-tininkų kuopos kariai, greičiausiai įveikę trasą. Kariai judėdami numatytu maršrutu turėjo pademonstruoti sugebėjimą veikti mūšio sąlygomis, papuolus į pasalą, atlikti priešo pozicijų valymą ir judėti toliau.

Po atkaklios kovos, vykdant skirtas užduotis, Dariaus ir Girėno rinktinėje geriausiu skyriumi pripažintas 203 pėstininkų kuopos skyrius, jam rinktinės vadas plk. ltn. Elegijus Paulavičius įteikė

vyr. srž. Sauliaus Starkausko sukurtą prizą ,,Laisvės kalavijas“ ir geriausio skyriaus diplomą.

Autoriaus nuotraukos

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 15

Pademonstravo kovotojų dvasią„Tokie renginiai labai naudingi kariams

siekiant ne visai įprastu būdu pasitikrin-ti savo kovinius įgūdžius. O vadams tai puiki galimybė identifikuoti karių poten-cialą, ryžtą, kitas fizines ir dvasines sa-vybes“, – tvirtino 203 pėstininkų kuopos vadas kpt. Skomantas Povilionis, varžy-bose dalyvavęs kaip stebėtojas.

Pasak jo, visos užduotys varžybų da-lyviams nebuvo naujiena, tai jie daugybę kartų yra darę pratybose, tačiau kovinį rengimą paįvairinus sportine varžybų dvasia, buvo subertas visai neblogas „šiupinys“, nes atlikti užduotis veikia-miems emocijų nebuvo taip paprasta. „Tokiame renginyje atsiskleidžia sveika konkurencija. Besigrumdami dėl ge-riausiojo vardo, kariai tampa ganėtinai rimtais varžovais – juk laimėti nori visi. O kitą dieną vėl esame pasiruošę kartu griūti į tą patį apkasą ir kautis iki galo dėl savo Tėvynės“, – sakė kpt. S. Povilionis.

Jo teigimu, varžybose pralaimėjusių nebuvo, – visiems, kurie iš savo kuopų buvo paskirti čia dalyvauti, reikėjo tikrai daug ryžto, noro, žinių, teko paplušėti dar ir iki varžybų, o įgautos žinios ir patirtis visus padarė geresniais kariais. Tie, kas dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti varžybose, tokios galimybės, deja, ne-turėjo.

Džiaugdamasis savo kuopos karių per-gale ir laimėtu pirmuoju „Laisvės kalavi-ju“ 203 pėstininkų kuopos vadas pabrėžė, kad saugoti tokį išskirtinį trofėjų kuopai didelė garbė. „Tai karių įvertinimas už jų sunkų darbą, per pratybas išlietą pra-kaitą, už jų ryžtą varžybų metu, kartu tai ir įpareigojimas pasitempti, – ne me-daliai, diplomai ir apdovanojimai suku-ria garbingą vardą, jį reikia užsitarnauti kasdieniu sunkiu darbu. Varžybos lieka varžybomis, tačiau, manau, kad tiek man, tiek kitiems jas stebėjusiems rinktinės kuopų vadams smagiausia buvo matyti, kad turime daug motyvuotų karių, kurie turi kovotojų dvasią, nepalaužiamą valią kautis iki pergalės“, – pasibaigus varžy-boms teigė kpt. S. Povilionis.

Apibendrindamas varžybų organizaci-nį darbą vrš. Raimondas Gresius prasita-rė, kad ši tradicija bus tęsiama ir kitais metais, tačiau kai kurie dalykai, pvz., logistika, tam tikros užduotys, bus tobu-linamos. Bus šiek tiek keičiama vertinimo sistema, o varžybose galės dalyvauti ir svečių komandos, kurioms numatytas atskiras prizas. „Jau dabar dvi koman-dos yra pareiškusios norą dalyvauti mūsų rinktinės geriausio skyriaus varžybose. Planuojame pasikviesti ir kitos rinktinės teisėjų korpusą“, – kitų metų planais da-lijosi vrš. R. Gresius.

Geriausiu rinktinėje pripažintas 203 pėstininkų kuopos skyrius bus deleguoja-mas į KASP 2015 metų geriausio skyriaus varžybas.

Apie prizą „Laisvės kalavijas“Šimtmečius valstybės gynybą žymintis

kario simbolis kalavijas, perkirtęs gran-

dines, simbolizuoja rinktinės karių ryžtą sudaužyti bet kokias pastangas mūsų Tėvynę sukaustyti vergovės apkaustais – tai kariuomenės karybos ir kovos už laisvę simbolis.

Kalavijo perkirstas akmuo simboli-zuoja valios jėgą, įveikiančią iš pažiūros galingesnį priešą, sunkumus ir iššūkius. Šį prizą iškovojusiems kariams nėra neį-veikiamų užduočių.

Beveik tris dešimtis kilogramų sve-rianti skulptūrinė kompozicija nėra indi-vidualus apdovanojimas. Keldami į viršų iškovotą prizą skyriaus kariai pasidalina didelį šios kompozicijos svorį, taip dar kartą demonstruodami ginklo brolių vienybę ir rinktinės šūkį: „Savo noru ir vienybe – mes už Lietuvą Tėvynę!“

Geriausio pėstininkų rinktinės skyriaus apdovanojimą puošia Dariaus ir Girėno rinktinės ženklai. Ant jo taip pat bus žymimi visi nuo 2015 m. prizą iškovoję skyriai.

Geriausio skyriaus varžybų Dariaus ir Girėno rinktinėje akimirkos.

Srž. Ramūno Kemežio nuotraukos

16

Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) produkcija sulaukė pripažinimo prestiži-nėse tarptautinėse šaudymo varžybose Jungtinėje Karalystėje.

Šių Jungtinėje Karalystėje rengiamų varžybų organizatorė – šaudymo mėgėjų ir profesionalų asociacija NRA UK (angl. National Rifle Association of United King-dom). Tai viena didžiausių pasaulyje, kelių šimtmečių istoriją skaičiuojanti organizacija, į kurios varžybas susiren-ka šaudymo profesionalai ir aukščiau-sio lygio mėgėjai. Prestižinėse NRA UK varžybose dalyvauja geriausi Jungtinės Karalystės šauliai-snaiperiai, olimpinių varžybų čempionai ir kiti meistriškumo aukštumas pasiekę šauliai.

Lietuvos bendrovė pernai tapo oficialia NRA UK organizacijos šaudmenų tiekėja.

„Per šį įspūdingą renginį sulaukėme pačių geriausių mūsų 308 WIN tipo šo-vinių įvertinimų. Didžiausią prestižą tu-rinčiose Jungtinės Karalystės varžybose šaudę profesionalai gyrė mūsų šaudme-nų kokybę. Galimybė tiekti šovinius tokio aukšto lygio varžyboms mums reiškia galimybę atverti naujas užsienio rinkas. Neilgai trukus po varžybų jau sulaukė-me užklausų iš kitų šalių“, – sakė Giraitės ginkluotės gamyklos generalinio direkto-riaus pareigas laikinai einantis Aleksan-dras Nikonovas.

Jis pasakojo, kad NRA UK organizuoto-se šaudymo varžybose dalyvavo pustre-čio šimto šaulių. Jie šaudė ir standarti-niais, ir specialiais, aukščiausio tikslumo snaiperiams skirtais ginklais.

„Profesionalai šaudo be optinių taiki-klių. Įspūdingiausia buvo rungtis šaudant 1000 jardų, t. y. beveik 1 km, atstumu. Varžybų dalyviai gyrė mūsų šovinių sa-vybes, išryškėjusias tokio sudėtingumo rungtyje. Iš olimpinio čempiono, dalyva-vusio varžybose, sulaukėme net asmeni-nio teigiamo atsiliepimo. Įsitikinome, kad lietuviška produkcija yra tinkama aukš-čiausio lygio profesionalų varžyboms“, – dalijosi įspūdžiais A. Nikonovas.

Birželio-liepos mėnesiais apie 1000 Jungtinės Karalystės šaulių GGG amu-

Kovos technika ir ginkluotė

Lietuviški šaudmenys išlaikė egzaminą šaudymo varžybose Jungtinėje Karalystėje

niciją išbando ir svarbiose tradicinėse Jungtinės Karalystės šaudymo varžybose „Imperial“ bei ginklų mugėje (Imperial His-toric Arms Meeting & Arms Fair).

Į „Imperial“ varžybas atvyksta šauliai ir iš Didžiosios Britanijos, ir iš Jungtinės Karalystės įtakoje esančių šalių (Kana-dos, Australijos ir t. t.). Liepos 18 d. vyks šių varžybų finalas.

„Imperial“ varžybose GGG yra vienin-telė šaudmenų tiekėja. Lietuvos šovinių gamintoja tiekėjo pozicijoje nurungė Vokietijos bendrovę, prieš tai 5 metus tiekusią šaudmenis šioms varžyboms.

GGG vadovas A. Nikonovas sakė tikįs, kad, nukonkuravus Vokietijos gaminto-jus, su „Imperial“ varžybų organizatoriais pavyks sudaryti ilgalaikį kontraktą.

Lietuvos šovinių gamyklos vadovas neslepia, kad tarptautinių šaudymo var-žybų dalyvių pripažinimas labai sustiprino GGG vertinimą tarptautinėje rinkoje bei atvėrė plėtros perspektyvas. Planuojama, kad tai šiemet lems civilinei rinkai skirtų šovinių gamybos ir pardavimų augimą.

Lietuvos šovinių gamyklos produkcija atitinka aukščiausius pasaulinius kokybės reikalavimus. Bendrovėje įdiegti naujausi kokybės valdymo sistemų standartai ISO 9001:2008 ir 14001:2004. Prieš dešimtį metų bendrovė tapo pirmąja įmone pa-saulyje, gavusia teisę visus gaminamus šovinius žymėti NATO pakeičiamumo ženklu.

Apie Giraitės ginkluotės gamykląNuo 2000 metų Lietuvoje veikia vie-

nintelė Baltijos šalyse ir viena moder-niausių pasaulyje mažo kalibro šovinių gamyklų. Įmonėje yra įdiegtos ginkluo-tės gamybos technologijos ir įrenginiai leidžia gaminti NATO kokybės reikala-vimus atitinkančius šovinius. Pagrindinė gamyklos produkcija – 7.62×51 mm NATO Ball šoviniai ir 5.56×45 mm NATO Ball šoviniai, skirti karybai. Tai – pirmoji mažo kalibro amunicijos gamintoja pasauly-je, kuriai vos per pirmuosius penkerius veiklos metus pavyko iš karto vienu metu sertifikuoti dviejų kalibrų šovinius.

Civilinei rinkai yra gaminami aštuonių skirtingų rūšių 308 WIN tipo šoviniai, kurie naudojami sporte ir medžioklėje. Jie naudojami graižtviniams ginklams, vadinamiems karabinais.

Šiuo metu sportui ir laisvalaikiui skirti šaudmenys sudaro 10 proc. bendrovės GGG gaminamos produkcijos, kita pro-dukcijos dalis orientuota į karybos rinką. Apie 90 proc. visos gamyklos produkci-jos eksportuojama. Didžiausią bendrovės eksporto rinkos dalį 2014 metais sudarė Artimųjų Rytų šalys (39 proc.) ir Didžioji Britanija (37 proc.).

Lietuvos šaudmenų gamintojai skaičiuoja pelno augimąVienintelei Baltijos šalyse veikiančiai

mažo kalibro šovinių gamybos įmonei – AB Giraitės ginkluotės gamyklai 2014 metai buvo sėkmingiausi per visą veiklos istoriją. Valstybės valdoma gamykla šeš-tadaliu padidino pelną.

Šovinių gamybos bendrovės GGG praė-jusių metų pelnas siekė 881 tūkst. eurų – 16,5 proc. daugiau nei 2013-aisiais, kai jis buvo 756 tūkst. eurų. Įmonės pajamos 2014 metais sudarė 5,193 mln. eurų ir buvo 14,4 proc. mažesnės nei 2013 metais, kai jos siekė 6,069 mln. eurų.

„Praėjusiais metais išaugo bendrovės veiklos efektyvumas: pelną padidinome optimizuodami veiklos sąnaudas ir sė-kmingai startuodami civilinėms reikmėms skirtų šovinių rinkoje. Pernai pradėjome aktyvią sportui ir laisvalaikiui skirtų šo-vinių gamybą, daugiau nei 100 tūkst.

Vyr.

eil.

Vilia

us D

žiav

ečko

s nu

otra

uka

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 17

Eil. Kazimieras SADAUSKASDidžiosios Kovos rinktinės 801 Nekinetinių operacijų kuopa

Šiemet vasario 22-ąją sukako metai kai Rusijos Federacijos karinės pajėgos ėmėsi agresijos prieš Ukrainos valstybę veiksmų. Per tą laiką neteisėtai buvo ne tik aneksuotas Krymo pusiasalis, vadina-momis „liaudies“ respublikomis de facto pasiskelbtos nuo Ukrainos (kurias atskėlė Rusijos Federacijos kariuomenė) Donec-ko bei Luhansko sričių dalys, bet ir karo veiksmuose buvo pražudyti tūkstančiai karių, daugiau nei milijonui civilių gyven-tojų teko palikti savo namus ir tapti pabė-gėliais. Deja, nepanašu, kad šis karas eitų į pabaigą – kovinės operacijos, apšau-dymai vyksta kiekvieną dieną, kiekvieną naktį. Šiuos įvykius atidžiai stebime ne tik mes – Rusijos kaimynystėje esančios valstybės, bet ir visas NATO aljansas: Baltijos valstybių rytiniame regione kone kiekvieną mėnesį vykdomos Santarvės įvairios pratybos, o saugumo, politikos bei karybos ekspertai vis dažniau atkrei-pia dėmesį į augančią grėsmę iš Rusijos Federacijos rytų. Nerimastingi įvykiai yra dažnai aprašomi spaudoje ir – savaime suprantama – vis dažniau prasiskina

Atsimerk: jei karas rytoj?

kelią ir į kasdienius žmonių pokalbius. Todėl birželio 4 dieną bendra Prisikėlimo rinktinės štabo viršininko mjr. Lino Idze-lio bei 801-osios (Nekinetinių operacijų kuopos) karių iniciatyva Vilniaus Karininkų ramovėje buvo skaitoma paskaita: „Jei ka- ras rytoj: pamąstymai ir įžvalgos“.

Į dvi valandas trukusią paskaitą susi-rinko plati auditorija – Karininkų ramovės didžiąją salę užpildė kariai, jų draugai bei artimieji, šauliai, jaunimo organizacijų at-stovai. Susidomėjusiai publikai kalbėjęs mjr. L. Idzelis gvildeno ne vieną aktualią bei plačią temą: karo etapus, šiuolaiki-nius Rusijos karybos metodus, pasakojo apie ideologijos bei žmonių motyvacijos priešintis agresijai svarbą. Pasidalinta

patirtimi iš Rusijos-Ukrainos karo. Bu-vusios Jugoslavijos šalių karo patirtimi taip pat remtasi. Taipogi buvo plačiai atverta asmeninio pasirengimo galimam karo atvejui tema: patarta, kaip elgtis kariams, civiliams, dėstyti pasipriešini-mo taktikos pagrindai, informuota, kuo kiekvienas galime prisidėti prie aktyvaus valstybės gynimo bei pasiruošimo galimai krizei įveikti.

Paskaitai pasibaigus bei klausimų-at-sakymų sesijai aprimus, dalis auditorijos dar keliolika minučių nesiskirstė, o gyvai aptarinėjo tik ką išgirstos paskaitos turinį. Nors dalis klausytojų teigė, kad tai gerai susisteminta, tačiau nenauja informaci-ja, – kai kurie paskaitą apibūdino kaip „atveriančią akis” bei „iš esmės keičiančią požiūrį į situaciją”: sužinoti faktai priver-tė ne tik susimąstyti apie asmeninį bei šeimos saugumą, bet ir apie tai, kad reikia žengti dar vieną žingsnį ir stoti tarnauti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.

Paskaitos turinys šiandien yra itin svarbus, o visuomenėje galimos agre-sijos tema yra visuomet skausminga ir sudėtinga. Juolab džiugu, kad Lietuvos kariuomenėje tarnauja atsidavę Valstybei, taigi – mūsų visų bendram labui kompe-tentingi karininkai.

eurų pajamų buvo gauta pardavus šios paskirties mažo kalibro 308 WIN tipo šo-vinius“, – sakė Aleksandras Nikonovas, laikinai einantis AB Giraitės ginkluotės gamyklos direktoriaus pareigas.

Pasak bendrovės vadovo, tiek karinėje, tiek sportui ir laisvalaikiui skirtų šovinių rinkoje Lietuvos gamyklos produkcija pirmiausiai vertinama už kokybę ir kon-kurencingas kainas.

„Jas išlaikyti pernai padėjo ir sėkmin-gai įgyvendinti veiklos sąnaudų optimi-zavimo planai. Todėl, netgi sumažėjus gamyklos pajamoms, pavyko išsaugoti ir net padidinti pelningumo rodiklius“, – sakė direktorius.

90 proc. bendrovės GGG gaminamos produkcijos yra skirta karybos rinkai, 10 proc. pagamintų šaudmenų – sportui ir laisvalaikiui. Kauno rajone įsikūrusi vals-tybės valdoma šovinių gamybos įmonė iki 90 proc. produkcijos eksportuoja. Didžiausią bendrovės produkcijos par-

davimų rinkos dalį 2014 metais sudarė Artimųjų Rytų šalys (39 proc.) ir Didžioji Britanija (37 proc.). Šalių, į kurias įmonė eksportuoja savo produkciją, sąrašą pernai papildė Bulgarija, Šveicarija ir Gruzija.

Pasitikėjimą Lietuvos gamintoja pa- saulio rinkose sustiprino tai, kad 2014- aisiais įmonė tapo oficialia NRA UK (angl. National Rifle Association of United Kingdom) – vienos didžiausių pasaulyje šaudymo mėgėjų ir profesionalų asocia-cijos – tiekėja.

„Tapę oficialiais NRA tiekėjais patvir-tinome, kad užsienio ekspertai mūsų įmonę vertina kaip vieną moderniausių mažo kalibro šovinių gamyklų pasaulyje. 2005 metais tapome pirmąja įmone pa-saulyje, gavusia teisę visus gaminamus šovinius žymėti NATO pakeičiamumo ženklu. Tai įpareigojo mus nesustoti“, – kalbėjo A. Nikonovas. Jis prognozuoja, kad investicijos į civilinių šaudmenų

gamybos liniją turėtų atsipirkti jau šių metų pabaigoje, todėl dabar gamyklos planuose – prekybos vietų skaičiaus didi-nimas ir asortimento plėtra. Vadovo tei-gimu, šiemet planuojama rinkai pristatyti naujus .223 Rem kalibro šovinius, skirtus sportui ir medžioklei, kurie išsiskirs savo aukšta kokybe ir palyginti nedidele kaina. Tikimasi, kad nauji produktai bendrovės pajamas padidins 20 procentų.

Nors pagrindiniais gamyklos klien- tais ir toliau išlieka NATO, Europos Są-jungos ir kitų šalių ginkluotosios pajė-gos, specialiosios tarnybos bei karinės struktūros, įmonė ketina ir toliau plėtoti civilinės amunicijos segmentą, kurio pa-grindiniai klientai – medžiotojai ir sporti-nio bei snaiperinio šaudymo entuziastai. Planuojama, kad per 2015 m. šovinių, skirtų civilinei rinkai, bus pagaminta kelis kartus daugiau negu per visus ankstes-nius metus kartu sudėjus.

Parengė Kristina Jugulytė

Prisikėlimo rinktinės štabo viršininkas mjr. Linas Idzelis.

Vyr. srž. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

18

Vyr. eil. Laimis BRATIKASDidžiosios Kovos rinktinės 801 Nekinetinių operacijų kuopa

Kiek daugiau nei prieš metus, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pra-bilo apie tai, jog Lietuva ir kitos šalys pa-tiria atvirą informacinį karą, o atsparu-mą propagandos mašinai turime ugdyti patys, ir viešumas tam yra veiksmingiau-sias atkirtis. Duomenų ir informacijos apsauga globalizacijos ir skaitmeninių technologijų amžiuje – mūsų nacionalinio saugumo ir kiekvieno piliečio asmeninis reikalas.

Savanorių pajėgų Didžiosios Kovos rinktinės 801 Nekinetinių operacijų kuopos kariai pradeda naują iniciatyvą – praktinius užsiėmimus apie informacinę aplinką. Pirmasis užsiėmimas tema „In-formacinio lauko internete stebėjimas“ įvyko birželio 11 dieną Lietuvos karo akademijoje.

„Gyvenant informaciniame amžiuje svarbu atsirinkti kaip sakoma, pelus nuo grūdų – aktualią ir svarbią informaciją

Nekinetinių operacijų kuopa pradėjo paskaitų ciklą apie informacinę aplinką

nuo klaidinančios ar perteklinės. Ir svar-biausia, kaip susikurti aplinką, kuri būtų asmeniškai aktuali ir tikslinga“, – sakė Nekinetininių operacijų kuopos vadas kpt. Tomas Grėsius. Pasak karininko, patys kariai rodė iniciatyvą tobulinti žinias ir dalintis patirtimi, beliko tik su-planuoti seminarų ciklo formatą, admi-nistruoti ir numatyti lektorius.

Beveik tris valandas trukusiame se-minare dalyvavo įvairi auditorija: kariai, krašto apsaugos sistemos darbuotojai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, Šaulių sąjungos šauliai ir įvairių visuo-meninių organizacijų atstovai. Seminarą vedė ir praktines užduotis pateikė in-formacinių technologijų specialistas dr. Vilius Benetis. Jis klausytojams pristatė kaip sukonfigūruoti norimo informacinio lauko internete stebėjimą, kad aktuali ir svarbi informacija juos pasiektų kuo grei-čiau. Taip pat supažindino su automati-zuotais atvirų šaltinių stebėjimo būdais.

„Mūsų gyvenimuose skaitmeninė in-formacija turi vis didesnę įtaką, ir povei-kį. Todėl mes visi turime išmokti dirbti su

informacijos srautais – efektyviai rasti informaciją, kurios mums reikia spren-džiant vieną ar kitą uždavinį“, – sakė dr. V. Benetis ir pateikė pavyzdį: „Kaip padaryti, kad iškart būtumėme infor-muoti apie mūsų asmeninio skaitmeni-nio pėdsako pokyčius interneto viešose duomenų bazėse (t. y. valdytumėme savo viešą reputaciją), gautumėme žinutes, pasirodžius straipsniams ar nuomonėms viešoje erdvėje, apie mums svarbius įvy-kius ar asmenis“.

Dalyviai ekrane stebėjo pranešėjo darbą, klausėsi patarimų ir tuo pat metu savo kompiuteriuose praktiškai atliko paieškos ir stebėjimo internete veiksmus.

Vėliau dalyviai vykdė praktines užduo-tis, nustatinėjo ir konfigūravo stebėjimą nemokamomis priemonėmis. Per užsiė-mimą dalyviai klausinėjo dr. V. Benečio, atsakinėjo į jo klausimus, diskutavo tar-pusavyje.

NOK planuoja rengti panašaus forma-to teminius renginius, kuriuose kvies da-lyvauti įvairius lektorius ir besidominčius informacine aplinka.

Birželio 11 dieną Dainavos rinktinės vadas plk. ltn. Svajūnas Papiliauskas ir vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Arūnas Aliukonis bei regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresnysis ver-

Dainavos rinktinės vadovybės vizitas pas partnerius Lenkijojebuotojas kpt. Paulius Lukošiūnas lankėsi Lenkijoje – Palenkės vaivadijoje Balsto-gėje.

Tada Dainavos rinktinės kariai susiti-ko su Palenkės vaivadijos karinio štabo

Balstogėje komendatūros vadovybe, kur susipažino su jos tikslais, užduotimis ir galimybėmis. Lietuvos karių delegacija dalyvavo priėmime pas Palenkės vaiva-dijos vaivadą. Aplankytas Krizių valdymo centras, kuriame buvo pristatyta vaivadi-jos krizių valdymo sistema. Vizitas tęsėsi Bendrojo pagalbos numerio 112 gelbė-jimo pranešimų centre. Taip pat kariai buvo supažindinti su Balstogės istorija bei tradicijomis.

„Šis bendradarbiavimas yra naudingas ne tik rinktinei, bet ir krašto apsaugos sistemai. Lenkijos karinių pajėgų pozity-vius pasiekimus ir patirtį būtų galima pri-taikyti ir mūsų sistemoje“, – sakė rinkti-nės vadas plk. ltn. Svajūnas Papiliauskas.

Buvo sutarta dėl tolimesnio Dainavos rinktinės ir Lenkijos vaivadijos karinio štabo bendradarbiavimo ateityje.

Dainavos rinktinės informacijaDai

navo

s ri

nkti

nės

nuot

rauk

a

2015 m. birželis / Nr. 6 (474) 19

Berlyne vykusiame 2015 metų šiuolaikinės penkia-kovės pasaulio čempiona-te birželio 30 dieną įvyko moterų estafečių varžybos, kuriose Lietuvai atstovavusi Didžiosios Kovos rinktinės karės savanorės eil. Lina Batulevičiūtė ir Ieva Sera-pinaitė užėmė antrąją vietą.

Fechtavimosi ir plauki-mo rungtyse Lietuvos pora buvo 7-ta ir tai leido po 2 rungčių užimti 6-ąją vietą.

Jodamos L. Batulevičiūtė ir I. Serapinaitė surinko 286 taškus, tačiau tiek užteko, kad bendrojoje įskaitoje mūsų merginos pakiltų į penktąją poziciją. Sportininkės nuo pirmavusių Itali-jos atstovių atsiliko 15 sek., o nuo trečiąją poziciją užėmusių vokiečių – vos sekunde. Lietuvės šia galimybe pasinaudojo ir pakilo į antrąją vietą!

„Savanorio“ informacija

Lina Batulevičiūtė ir Ieva Serapinaitė – pasaulio šiuolaikinės penkiakovės vicečempionės

Dariaus ir Girėno rinktinės šaudymo komanda Lietuvos kariuo-menės šaudymo čempionato šaudymo rungtyje iš šautuvo M14 iškovojo 1-ąją vietą. Asmeninėje įskaitoje, surinkęs 206 taškus, ilgametis šių varžybų dalyvis eil. Jonas Jachimavicius liko antras.

Šaudyme 1-oji vieta!

Gegužės 29–31 d. Panevėžyje, vėliau kuopų atsakomybės rajonuose, buvo or-ganizuotos jaunesniųjų vadų pratybos „2015 metų lyderis“.

Pagrindiniai šių pratybų tikslai buvo suteikti jaunesniesiems vadams lyderys-tės žinių, pateikti naujausią informaciją iš Ukrainos ir Rusijos konflikto, supažin-dinti su aprūpinimo, ryšio galimybėmis,

Pratybos „2015 metų lyderis“spiečiaus taktika ir „šauk – atsitrauk“ principu bei alternatyviomis treniruočių galimybėmis. Vadai taip pat buvo mokomi atlikti padalinio valdymo procedūras bei parengti skyriaus operacinį įsakymą bei jį patikrinti atsakomybės rajone.

Atvykęs KASP vyr. puskarininkis srž. mjr. Darius Masiulis supažindino jaunes-niuosius vadus su dabartinėmis aktuali-

jomis Pajėgose, lūkesčiais bei galimais išbandymais. Jaunesnieji vadai taip pat turėjo galimybę pabendrauti ir su Lietu-vos kariuomenės vyriausiuoju puskari-ninkiu srž. mjr. Dainiumi Snarskiu, kuris pristatė kariuomenės požiūrį į skyriaus vadą ir atsakė į karių pateiktus klausi-mus.

Vyčio rinktinės informacija ir nuotrauka

srž.

Ram

ūno

Kem

ežio

nuo

trau

ka

„Savanorio‘‘ redakcija patikslina: 2015 m. gegužės numerio (5/473) 15-ojo puslapio straipsnio „Žygis Gintarui Žaguniui atminti“ nuotraukų autorė yra architektė ir keliautoja Vilija Jankauskaitė, Šalčininkų šaulių kuopos rėmėja.

Karė savanorė Lina Batulevičiūtė (dešinėje) ir Ieva Serapinaitė.

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

trau

ka

20

Redakcijos adresas: Vilnius, Viršuliškių g. 36, LT-05110

El. paštas: Vilius.Dziavecka@mil.lt

www.kam.lt/lt/naujienos/karine_ziniasklaida/savanoris

Redaktorius vyr. eil. Vilius Džiavečka

Dizainerė Violeta Pikčiūnaitė, korektorė eil. Eglė Davjadaitė

Savanoris, SL 1469

Steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba

Leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį

Eina nuo 1991 02 09

Maketavo KAMBRD Leidybos skyrius, Vilnius, Totorių g. 25, LT-01121. Spausdino LK Karo kartografijos centras, Kauno r., Domeikava, Muitinės g. 4, LT-54359.

Užsakymas GL-289. Tiražas 2000 egz.

Indeksas 0099 I S S N 2 0 2 9 - 8 4 3 9

MES – JĖGA! www.karys.lt 8 800 12340

Kpt. Darius ULOZASKASP štabo viešų jų ryšių karininkas

Šiais metais pirmą kartą Savanorių pajėgų mastu buvo organizuotas foto konkursas „Savanorių pajėgos fotogra-fijoje 2012–2015 m.“ Paskelbtame kon-kurse dalyvavo 5 fotografijos mėgėjai.

Paskelbti foto konkurso nugalėtojaiKASP vado įsakymu sudaryta vertinimo komisija iš beveik pusšimčio atsiųstų nuotraukų išrinko tris geriausias, kurių autoriai buvo apdovanoti jubiliejinių 25-ųjų Savanorių žaidynių uždarymo metu. Geriausių fotografijų dešimtuką šalia Žaidynių sekretoriato galėjo apžiū-rėti visi renginio dalyviai ir svečiai.

I vietą komisijos sprendimu iškovojo jau ketvirtį amžiaus pajėgas fotografuo-jantis, savanoris kūrėjas vyr. srž. Romas Eidukevičius iš Dainavos rinktinės. Už nuotrauką „Partizanų pagerbimo, ka-riuomenės ir visuomenės vienybės diena. Druskininkai. (2014-05-31)“

II vieta atiteko eil. Tomai Eiduke-vičiūtei, taip pat iš Dainavos rinktinės savanorei už nuotrauką „Vertinamosios lauko taktinės pratybos. „Ežiukas rūke“ (2014-09-08-14)“. Tėtis Romas sava-noriaujančioms ir šauliaujančioms du-kroms perdavė ne tik meilę Tėvynei, bet ir pomėgį fotografijai.

III atiteko vyr. srž. Aringui Švedui iš Žemaičių rinktinės štabo už nuotrau-ką „Pratybos „Piktas lokys“ Šilalėje. Aš ramus. Už manęs savanoriai (2014-09-28)“. Vyresnysis seržantas ne tik gerai fotografuoja, bet, kaip ir vyr. srž. R. Ei-dukevičius, aktyviai bendradarbiauja su „Savanorio“ laikraščiu, yra parašęs nemažai straipsnių.

Foto konkursas Savanorių pajėgose bus organizuojamas kiekvienais metais, todėl visus fotografuojančius karius organiza-toriai kviečiame jame aktyviai dalyvauti, medžioti gerus kadrus. Visas šiemetinio konkurso dalyvių nuotraukas galite pa-matyti KASP veidaknygės paskyroje.

II vieta – eil. Toma Eidukevičiūtė

I vieta – vyr. srž. Romas Eidukevičius

III vieta – vyr. srž. Aringas Švedas