SIESARTIES UPöS IR JOS SLöNIO GAMTOTVARKOS PLANO

PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA

(Vilniaus apskritis, Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷)

Galioja 10 m.

Reng÷jas: Klaip÷dos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

Klaip ÷da, 2014

2

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio gamtotvarkos planas

Strateginio planavimo dokumentas

Planavimo tikslas: Užtikrinti gyvūnų ir (ar) augalų rūšių bei gamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos „Natura 2000“ teritorijos, išsaugojimą, išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juose konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones

Projektas: „Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (II etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-007, „Natura 2000“tinklo teritorijų gamtotvarkos planų parengimas

Projekto finansavimas: Europos Regionin÷s pl÷tros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto l÷šos

Planavimo organizatorius: Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Plano reng÷jas: Klaip÷dos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas H. Manto g. 84, 92294 Klaip÷da. Tel. (846) 398846 faks:, (846) 398845, El. paštas: simona@corpi.ku.lt

Vykdytojai: F. Anusauskas A. Balčiūnas G. Gražulevičius D. Preibys R. Kybrancien÷

Konsultantai:

Z. Gudžinskas

3

TURINYS

1. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS..........................................5

1.1 Teritorijos pad÷tis ir ribos.............................................................................................5

1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba ............................................................................6 1.3. Teritorijos fizin÷s – geografin÷s sąlygos ...................................................................18

1.3.1. Klimatin÷s ypatyb÷s............................................................................................18

1.3.2. Geologin÷s ypatyb÷s ...........................................................................................19

1.3.3. Geomorfologin÷s ypatyb÷s ir pagrindin÷s reljefo formos ..................................19

1.3.4. Dirvožemio ypatyb÷s ..........................................................................................19

1.3.5. Hidrografin÷s ir hidrologin÷s ypatyb÷s...............................................................19 1.4. Kraštovaizdžio aprašymas .........................................................................................20 1.5. Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s..................................................................................21

1.5.1. Laukin÷s augalijos ypatyb÷s ...............................................................................21

1.5.3. Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷s..............................................................................31

1.6. Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimas ...................................................34 1.6.1. Esamos žem÷valdos ............................................................................................34

1.6.2. Žem÷s, miškų ūkio ir kitos ūkin÷s veiklos intensyvumas ir poveikis gamtin÷ms vertyb÷ms......................................................................................................................34 1.6.3. Žem÷s naudojimas praeityje ...............................................................................35

1.6.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb÷s...................................................35

1.6.5. Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai .......................................................36

1.6.6. Medžiokl÷s ir žvejybos ypatyb÷s ........................................................................36 1.6.7. Naudingųjų iškasenų gavyba ..............................................................................36

1.6.8. Vandens telkinių naudojimo būdai .....................................................................36 1.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai...........................................................37

1.7.1. Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios gamtotvarkos plano objektų būklę ................................................................................37

1.7.2. Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas .................................................................37 1.7.3. Teritorijos naudojimas švietimo reikm÷ms.........................................................37 1.7.4. Su teritorija susiję projektai, planai ar programos ..............................................37 1.7.5. Kultūros paveldo objektai ...................................................................................38

1.8. Žmogaus veikla gretimose teritorijose.......................................................................38 1.9. Teritorijos ekologiniai būkl÷s įvertinimo kriterijai....................................................38

1.9.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas ............................................................................38 1.9.2. Retumas...............................................................................................................39 1.9.3. Natūralumas ir tipiškumas ..................................................................................40

1.9.4. Įvairov÷ ...............................................................................................................40 1.9.5. Dydis ir fragmentiškumas...................................................................................41

1.10. Teritorijos pad÷tis ....................................................................................................42

1.10.1. Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose........................................................................................................................42 1.10.2. Teritorijos pad÷tis regiono hidrografiniame tinkle ...........................................43 1.10.3. Teritorijos pad÷tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu .............................................43

2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ............................................43

2.1. Gamtotvarkos plano tikslai ........................................................................................43 2.3. Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje. ....................................43

2.2. Gamtotvarkos plano uždaviniai .................................................................................44

4

2.4. Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas ..........................................................51 3. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS....................57

3.1. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas .........................................................57 4. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS....................................................................................................................74 5. GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZ ö, LöŠŲ POREIKIS..................................................................................................................74 6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA (MONITORINGAS).75 GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI....................................................81 LITERATŪRA ...................................................................................................................106

5

1. TERITORIJOS BŪKL öS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

1.1 Teritorijos pad÷tis ir ribos Vietov÷, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau BAST) kriterijus, Siesarties up÷ ir jos sl÷nis (LTUKM0005) (toliau - Teritorija) yra Vilniaus apskrityje, Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷je, Lyduokių, Žemaitkiemio ir Vidiškių seniūnijose (1 pav.). Teritorija, kuriai ruošiamas gamtotvarkos planas (toliau Teritorija), yra centrin÷je Lietuvos dalyje, Ukmerg÷s rajono šiaur÷s rytuose. Dalis Teritorijos patenka į Siesarties kraštovaizdžio draustinį, taip pat vakarin÷ bei rytin÷ Teritorijos dalys ribojasi su, atitinkamai, Šventosios up÷s žemiau Andrioniškio BAST bei Siesarties up÷s ties Valais BAST (2 pav.). Teritorija užima 195,85 ha plotą. Teritorijos centrinio taško koordinat÷ 558344.427745, 6128329.15689 (LKS-94 sistemoje).

1 pav. BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis pad÷tis Lietuvoje

6

2 pav. BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis pad÷tis regione

Gamtotvarkos plano rengimo metu nustatyta, kad už Teritorijos ribų yra natūralūs europin÷s svarbos gamtinių buveinių tęsiniai, kurie užima 31,76 ha plotą (1 lent.). Siūloma keisti BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis ribas, sutapatinat jas su gamtin÷mis buveinių ribomis (2; 3; 4 br÷žiniai).

1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba

Šio skyriaus teis÷s aktų analiz÷je, pateikiami tie teis÷s aktų straipsniai ar jų dalys, kurie yra aktualūs Teritorijai bei susiję su Gamtotvarkos plano problematika.

BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis (kodas – LTUKM0005) įsteigta Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2009-04-22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), kuriame nurodoma, kad teritorija įsteigta europin÷s svarbos buvein÷s – 6210 Stepin÷s pievos (4,0 ha), baltijos lašišos, paprastojo kirtiklio, upin÷s n÷g÷s, didžiojo auksinuko, pleištin÷s sk÷t÷s apsaugai.

Gamtotvarkos plano rengimo metu (2013 m.) atlikus tyrimus Teritorijoje, nustatyta, kad gamtin÷s vertyb÷s (tiek sud÷timi, tiek užimamais plotais) skiriasi nuo šiame įsakyme pateikiamų tikslinių vertybių, d÷l kurių atrinkta vietov÷ (1 lent.). Gamtotvarkos plano rengimo metu taip pat nustatyta, kad natūralios buveinių ribos nesutampa su BAST ribomis ir už Teritorijos ribų yra nemaži europin÷s svarbos buveinių plotai (1 lent.).

7

1 lentel÷. Europin÷s svarbos buvein÷s Teritorijoje (steigimo metu 2009 m. ir 2013 m.)

Buvein÷s plotas, ha

Kartografuotas 2013 m.

Eil.

Nr.

Buvein÷s kodas, tipas Patvirtintas AM 2009-04-22 įsakymu Nr. D1-210

Buvein÷s plotas patenkantis į BAST, ha

Buvein÷s plotas už BAST ribų, ha

1 6210 Stepin÷s pievos 4,0 6,04 0,75 2 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai - 13,21 1,75 3 6450 Aliuvin÷s pievos - 0,28 0,01 4 6510 Šienaujamos mezofitų pievos - 6,55 3,15 5 7160 Nekalkingi šaltiniai ir

šaltiniuotos pelk÷s

- 0,05 -

6 9010 *Vakarų taiga - 1,22 0,12

7 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai

-

10,94 3,23

8 9050 Žolių turtingi eglynai - 0,74 0,41

9 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai - 0,58 2,73

10 9180 *Griovų ir šlaitų miškai - 6,17 2,24

11 91E0*Aliuviniai miškai - 76,98 12,54

Mozaika: 6450 Aliuvin÷s pievos (80 % ), 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai (20 %)

-

3,81

1,06

Mozaika: 6510 Šienaujamos mezofitų pievos(80 %), 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai (20 %)

- 4,55

3,31

Iš viso 4,0 131,12 31,29

* - Europos Bendrijos svarbos prioritetiniai buveinių tipai. Pagal LR aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 219 D÷l gamtinių

buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2005, Nr. 79-2864; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138; 2010-07-15, Nr. 84-4444), Teritorijoje identifikuotos buvein÷s, kurios atitinka BAST atrankos kriterijus: 6210 Stepin÷s pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 91E0*Aliuviniai miškai.

Siūloma keisti BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis tikslinių vertybių sąrašą, jį papildant

šiomis vertyb÷mis: 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 91E0*Aliuviniai miškai. Taip pat siūloma keisti BAST ribas, kad jos sutaptų su natūraliomis europin÷s svarbos gamtinių buveinių ribomis (2; 3; 4 br÷žiniai).

8

Teritorijos dalis patenka į Siesarties kraštovaizdžio draustinį, įsteigtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1992 rugs÷jo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Siesarties up÷s sl÷nio kraštovaizdį su raiškiomis erozin÷mis formomis ir žiobrių nerštavietes.

Pagal vandens kokybei keliamus reikalavimus Siesarties up÷ yra įtraukta į Upių,

priskiriam ų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-10 įsakymu Nr. 362 (Žin., 2002, Nr. 81-3509).

Siesarties up÷s atkarpa nuo žiočių iki Grabuostos žiočių (53,8 km) įtraukta į

Ekologiniu ir kult ūriniu požiūriu verting ų upių ar jų ruožų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004-09-08 nutarimu Nr. 1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995). Įtraukimo į šį sąrašą teisinis pagrindas: Europos laukin÷s gamtos ir gamtin÷s aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rūšys, Gamtinių buveinių ir laukin÷s gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC) saugomos rūšys, kraštovaizdžio draustinis, pasiūlyta Europos Bendrijos svarbos saugoma teritorija ,,Natura 2000“. Veiklą BAST Siesarties up÷s sl÷nis (LTPAK0001) reglamentuoja šie pagrindiniai teis÷s aktai: 1. LR seimo 1992 sausio 21 d. patvirtintas Aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2000, Nr. 39-1093; 2002, Nr. 2-49; 2004, Nr. 36-1179; 2005, Nr. 47-1558; 2010, Nr. 70-3472). Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant racionalų gamtos išteklių naudojimą.

Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teis÷s aktai.

2. LR Seimo 2001 m. gruodžio 4 d. įstatymas Nr. IX-628 Saugomų teritorij ų

įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902; 2010, Nr. 81-4229). Šis Įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrol÷s teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. Riemiantis šio įstatymo nuostatomis:

„9 straipsnis. Veiklos draustiniuose reglamentavimas 1. Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausyb÷s

patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertyb÷ms).

2. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: 1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; 2) kasti durpes ir ežerų nuos÷das (sapropelį), išskyrus prad÷tas kasti iki draustinio

įsteigimo; 3) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius

naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai, statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimai, aerodromus, v÷jo j÷gaines, išskyrus atstatomus v÷jo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant vizualiai, statinius;

9

4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis;

5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertyb÷ms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichin÷ms nelaim÷ms išvengti;

6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;

7) sausinti ir keisti į kitas žem÷s naudmenas pelkes ir jų apypelkius; 8) statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus

esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažym÷tos vietov÷s ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutin÷s bei apatin÷s briaunos;

9) sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertyb÷mis);

11) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų s÷klas. Šis draudimas taikomas ir teritorijose, esančiose 5 km atstumu aplink draustinius;

12) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertyb÷ms).

12) atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertyb÷ms).

4. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.

5. Draustiniuose skatinama veikla, puosel÷janti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti tradicinius gamtin÷s ar kultūrin÷s aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas.

6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji sklypai.“

Šio įstatymo 241 straipsnyje yra nurodomi reikalavimai, kuriuos taikant yra

nustatoma buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija. Siesarties up÷ ir jos sl÷nis yra išskirtas kaip teritorija atitinkanti BAST kriterijus, tačiau tik dalis jos teritorijos (kuri patenka į Siesarties kraštovaizdžio draustinį) atitinka šio straipsnio 5 dalies reikalavimus d÷l buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo:

„5. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausyb÷s įgaliota institucija pagal Vyriausyb÷s nustatytą tvarką. Tokios teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą, ribas ir nurodant apsaugos prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgiant į toms vietov÷ms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Sprendimas d÷l

10

buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietov÷je, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) vietov÷ yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje; 2) vietov÷ arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau

Vyriausyb÷s įgaliota institucija, išanalizavusi vietov÷je veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustat÷, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teis÷s aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žem÷s savininkais ar valstybin÷s žem÷s valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.“

Šiuo metu dalis Teritorijos, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas neatitinka 241 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

241 straipsnio 6 dalis nurodo būdus kaip būtų galima užtikrinti pakankamą Teritorijos apsaugos statusą:

„6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų n÷ra, buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija atitinkamoje vietov÷je nustatoma tik šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją (parenkant geriausiai atitinkančią saugotinų objektų apsaugos ir tvarkymo poreikius saugomos teritorijos rūšį) arba pakeitus greta esančios Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ribas, arba papildžius reikiamus teritorijų planavimo dokumentus apsaugą numatančiais sprendiniais, arba sudarius apsaugos sutartis su privačios žem÷s savininkais ar valstybin÷s žem÷s valdytojais. Reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai numatomi ir įgyvendinami pagal Vyriausyb÷s įgaliotos institucijos patvirtintą ir paskelbtą vietov÷s gamtotvarkos planą.“

3. LR seimo 1997 spalio 21 d. įstatymas Nr. VIII-474 Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615 ; 2003-04-16, Nr. 36-1544, 2004, Nr. 54-1833, 2009, Nr. 154-6955). Šis įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtin÷je aplinkoje esantį vandenį. Remiantis šio įstatymo nuostatomis:

„8 straipsnis. Vandens naudotojų teis÷s ir pareigos: 2. Vandens naudotojai privalo: 6) užtikrinti ypač saugomų vandens augalų ir gyvūnų rūšių, jų buveinių, radaviečių, augaviečių apsaugą, neprastinti ekosistemų gyvavimo sąlygų, vandens telkiniuose introdukuojant, reintrodukuojant ar perkeliant laukinius gyvūnus ir augalus laikytis įstatymų ir kitų teis÷s aktų reikalavimų;“

„14 straipsnis Hidrotechnikos statinių statyba ir naudojimas. 3. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno up÷je bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu

vertingose up÷se. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą patvirtina Vyriausyb÷.“

4. LR seimo 2009 m. gruodžio 17 d. patvirtintas įstatymas Nr. XI-578 Lietuvos

Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987; 2009-12-31, Nr. 159-7200).

Remiantis šio įstatymo nuostatomis: ” 17 straipsnis. Negalimas poveikis Lietuvos Respublikos saugomoms rūšims 1. Draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje laisv÷je gyvenančius, augančius

arba migracijos metu aptinkamus saugomų rūšių, kurių apsauga nereglamentuojama pagal šio įstatymo 12–16 straipsnius, individus bet kuriuo jų biologinio ciklo etapu tyčia, neturint

11

Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos teis÷s aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo:

1) bet kokiais būdais gaudyti, persekioti, baidyti, skinti, rauti, imti iš gamtin÷s aplinkos, varžyti jų jud÷jimą, juos sužeisti ar naikinti;

2) trikdyti gyvūnus, naikinti saugomų rūšių buveines arba bloginti gyvenimo jose sąlygas, ypač veisimosi, poilsio, maitinimosi, žiemojimo ar kitose jų prieglobsčio ar migracijos vietose;

3) naikinti augalų, grybų augavietes, ardyti miško paklotę; 4) naikinti, šalinti ar pažeisti lizdus, olas ir kitus būstus veisimosi, per÷jimo, poilsio,

maitinimosi, žiemojimo metu ar kitas jų prieglobsčio vietas, net jeigu jomis tuo metu gyvūnai nesinaudoja.

2. Aplinkos apsaugos institucijos, teis÷s aktų nustatyta tvarka išduodančios planavimo ir projektavimo sąlygas, išduodančios leidimus ūkinei veiklai arba pritariančios (derinančios), kad leidimai būtų išduoti, privalo reikalauti, kad vykdant ūkinę veiklą būtų išvengta saugomų rūšių individų sunaikinimo, išsaugotos saugomų rūšių radaviet÷s ir augaviet÷s, o jei n÷ra galimyb÷s šio poveikio išvengti, – jis būtų minimalus, o sunaikintos vertyb÷s v÷l atkurtos.

19 straipsnis. Žem÷s, kurioje aptinkamos ar randamos saugomos rūšys, savininkų, valdytojų ar naudotojų teis÷s ir pareigos

1. Žem÷s savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žem÷je yra aptinkamos ar randamos Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomos rūšys, turi teisę:

1) nemokamai gauti informaciją apie saugomas rūšis, jų radavietes ir augavietes, kurios yra aptinkamos ar randamos jų žem÷je;

2) Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai teikti informaciją ir pasiūlymus d÷l saugomų rūšių apsaugos ar jų palankios būkl÷s atkūrimo;

3) gauti paramą ūkininkavimui, kad būtų tinkamai tvarkomos arba atkuriamos saugomų rūšių radaviet÷s ir augaviet÷s ir būtų kompensuotos žem÷s savininko, valdytojo ar naudotojo prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos d÷l atitinkamų ūkininkavimo formų taikymo;

4) steb÷tojo teise dalyvauti atliekant saugomų rūšių mokslinius tyrimus ir steb÷seną. 2. Žem÷s savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žem÷je yra aptinkamos ar

randamos saugomos rūšys, privalo: 1) informuoti aplinkos apsaugos valstybin÷s kontrol÷s institucijas apie pasteb÷tus

pažeidimus, neteis÷tą veiklą, kuri pažeidžia saugomų rūšių apsaugą; 2) sudaryti sąlygas savo žem÷je atlikti saugomų rūšių mokslinius tyrimus ir

steb÷seną; 3) konsultuotis d÷l veiklos rūšių, galinčių sukelti gr÷smę griežtai saugomos rūšies

individams arba rūšies radavietei ar augavietei ir nurodytų Griežtai saugomos rūšies radaviet÷s ir augaviet÷s apsaugos reglamente, leistinumo su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, jei jų žem÷je yra griežtai saugomų rūšių radaviet÷ ar augaviet÷, kuriai nustatytas toks reglamentas.”

5. Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti LR Vyriausyb÷s

2008-04-02 d. nutarimu Nr. 318 (Žin., 2008, Nr. 44-1642). Pagal šiuos nuostatus: „III. Draustinių apsaugos, tvarkymo ir veiklos reglamentavimas 10. Draustiniuose skatinama veikla, puosel÷janti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), etninę kultūrą, tradicinę kaimo gyvenseną, atkurianti tradicinius gamtin÷s ir kultūrin÷s aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas nustatytais maršrutais arba įrengtais takais.

12

11. Draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Draustiniuose taip pat draudžiama: 11.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriuose auga saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 „D÷l Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašo patvirtinimo“ (toliau vadinama – saugomos augalų bendrijos), yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomų augalų, grybų augaviet÷s arba gyvūnų radaviet÷s, išskyrus stichinių nelaimių atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkr÷timas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teis÷s aktuose; 11.2. vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kuriuose auga saugomos augalų bendrijos, yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augaviet÷s arba radaviet÷s, išskyrus stichinių nelaimių ar masinio kenk÷jų išplitimo atvejus arba atvejus, kai nustatomas užkr÷timas kenksmingaisiais organizmais, jeigu reikalavimas sunaikinti nustatytas teis÷s aktuose; 11.3. kurti ir pl÷sti sodų bendrijas, specializuotus g÷lininkyst÷s, sodininkyst÷s, šiltnamin÷s daržininkyst÷s, tvenkinin÷s žuvininkyst÷s ir kitus tokio pobūdžio ūkius; 11.4. įrengti atliekų saugojimo aikšteles ir jų surinkimo punktus, sąvartynus; 11.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažym÷tų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose; 11.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą; 11.7. statyti, laikyti ir naudoti vagon÷lius ir kilnojamuosius objektus arba įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sand÷liukus, garažus, bitininkų ir sodininkų vagon÷lius arba namelius), išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teis÷s aktuose ir teis÷s aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius; 11.8. ne keliuose važin÷ti motorin÷mis transporto priemon÷mis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žem÷s ir miškų ūkio techniką Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka.

28. Be reikalavimų, nustatytų šių Nuostatų 11 punkte, kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama:

28.1. sausinti žemę, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą;

28.2. tręšti, kalkinti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, keisti jas į kitas žem÷s naudmenas;

28.3. tiesti orines ryšių ir elektros tiekimo linijas, statyti v÷jo j÷gaines.“ 6, LR Vyriausyb÷s 1992m. geguž÷s 12 d. nutarimas Nr. 343 „D ÷l Specialiųjų

žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2010, Nr. 98-5089). Remiantis šio nutarimo nuostatomis:

„XXVIII. Vandens telkiniai 124. Pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama: 124.1. reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį;

13

124.3. tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo;

124.4. naudoti per parą daugiau kaip 10 kub. metrų (m3/d) vandens, neturint nustatytąja tvarka Aplinkos apsaugos ministerijos išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo.“

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST yra išskirta abipus Siesarties up÷s. Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos reglamentuoja veiklą paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose bei zonose.

„XXIX. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos 126. Pakrant÷s apsaugos juostose draudžiama: 126.1. statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens pa÷mimo ir išleidimo į

vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras; 126.2. tiesti kelius; 126.3. naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; 126.4. dirbti žemę, ardyti vel÷nas (išskyrus kultūrinių pievų ats÷jimą, suderinus šį

darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius; 126.5. įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones,

kūrenti laužus; 126.6. ne miškų ūkio paskirties žem÷je kirsti saugotinus medžius ir krūmus; 126.7. vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę. 127. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: 127.1. įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų

surinkimu ir nukenksminimu; 127.2. lieti srutas arba skystą m÷šlą: 127.2.1. neįterpiant jų į gruntą, arčiau nei per 100 metrų nuo kranto linijos, kai

pakrant÷s nuolydis mažesnis kaip 5 laipsniai, ir arčiau nei per 200 metrų nuo kranto linijos, kai pakrant÷s nuolydis didesnis kaip 5 laipsniai;

127.2.2. įterpiant juos į gruntą, arčiau nei per 5 metrus nuo sureguliuotų upelių, melioracijos griovių ir kanalų, kai jų baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir arčiau nei per 10 metrų nuo vandens apsaugos juostos, kai vandens telkinių baseino plotas ne mažesnis kaip 10 kv. kilometrų;

127.3. statyti pramon÷s įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sand÷lius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sand÷lius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius tur÷ti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerija (tačiau visais atvejais atstumai nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesni už nurodytuosius 127.9 punkte);

127.3. statyti pramon÷s įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sand÷lius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sand÷lius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius tur÷ti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis už nurodytą 127.9 punkte);

127.4. steigti kapines; 127.5. užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles, įrengti sąvartynus; 127.6. barstyti iš l÷ktuvų pesticidus ir mineralines trąšas; 127.7. plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10

laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus;

14

127.8. auginant žem÷s ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;

127.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus

pastatus už miestų , miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: 127.9.1. 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos

šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas

gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuv÷, kl÷tis, daržin÷, malkin÷, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemon÷s, suderintos su Aplinkos ministerija.

Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių;

127.9.2. 50 metrų nuo kranto šlaito viršutin÷s briaunos, kai vandens telkiniams - sureguliuotoms up÷ms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro - nustatytos tik pakrant÷s apsaugos juostos.

127.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrant÷s juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesn÷ kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.“

Visa Teritorija patenka į Paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną. Teritorijos dalyje, kuri patenka į Siesarties kraštovaizdžio draustinį, pagal

Specialiasias žem÷s ir miško naudojimo sąlygas, galioja šios nuostatos: „XXXV. Kraštovaizdžio draustiniai 143. Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Kraštovaizdžio draustiniuose taip pat draudžiama:

143.1. vykdyti pagrindinius plynus kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (toliau vadinama – saugomos augalų bendrijos), yra į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (toliau vadinama – griežtai saugomos EB svarbos rūšys), įrašytų augalų augaviečių arba gyvūnų radaviečių, yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (toliau vadinama – Lietuvos raudonoji knyga), įrašytų augalų, grybų augaviečių arba gyvūnų radaviečių (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenk÷jų ir ligų židinius);

143.2. vykdyti miško kirtimus, neįšalus gruntui, sklypuose arba jų dalyse, kur auga saugomos augalų bendrijos, griežtai saugomos EB svarbos augalų rūšys, griežtai saugomos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų ir augalų rūšys (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenk÷jų ir ligų židinius);

15

143.3. kurti ir pl÷sti sodų bendrijas, specializuotus g÷lininkyst÷s, sodininkyst÷s, šiltnamin÷s daržininkyst÷s, tvenkinin÷s žuvininkyst÷s ir kitus tokio pobūdžio ūkius;

143.4. įrengti atliekų saugojimo aikšteles, jų surinkimo punktus ir sąvartynus; 143.5. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir

poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir/ar specialiuosiuose planuose pažym÷tų vandens ir dviračių turizmo trasų, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;

143.6. naikinti ar žaloti saugomų teritorijų riboženklius, informacinius stendus, savavališkai keisti jų vietą;

143.7. statyti, laikyti ir naudoti vagon÷lius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sand÷liukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagon÷lius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose teis÷s aktuose, ir teis÷s aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius);

143.8. ne keliuose važin÷ti, statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žem÷s ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka;

143.9. tvarkyti, naudoti ir atkurti miškus draustiniuose ne pagal miškotvarkos projektus, patvirtintus teis÷s aktų nustatyta tvarka;

143.10. sausinti žemę, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą;

143.11. tręšti, kalkinti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, keisti jas į kitas žem÷s naudmenas;

143.12. tiesti orines ryšių ir elektros tiekimo linijas, statyti v÷jo j÷gaines.“ 7. LR seimo 1996 m. rugpjūčio 15 d. patvirtintas įstatymas Nr. I-1495 Lietuvos

Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105).

8. Miškų įstatymas (priimtas 1994 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo,

Nr. I – 671 (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). BAST Siesarties up÷s ir jos sl÷nis esantys miškai priskirti II ir III miškų grup÷ms. 9. Žem÷s įstatymas (priimtas 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo,

Nr. I – 446 (Žin., 1994, Nr. 34-620).

10. Nustatant buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms būtinas apsaugos priemones buvo patvirtintas LR Vyriausyb÷s 2004-03-15 nutarimas Nr. 276 D÷l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorij ų nuostatų patvirtinimo (Žin., 2004. Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171). Gamtotvarkos plano rengimo metu Teritorijoje buvo nustatyti 11 natūralių europin÷s svarbos buveinių tipų. Pagal anksčiau min÷tus nuostatus yra numatomi veiklos apribojimai bei skatintinos veiklos pievų, pelkių, miškų buvein÷se: „VI. Pievų buveinių apsauga ir tvarkymas 17. 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, , 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 6450 Aliuvinių pievų buvein÷se: 17.1. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos;

16

17.2. negali būti įveisiamas miškas ar sodinami pavieniai medžiai ir krūmai, keičiamos natūralios pievos, įs÷jamos kultūrin÷s žol÷s, tręšiama, nupjaunami kupstai, suariami ar kitaip keičiami žolynai; 17.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, tiesinamos upelių vagos, įrengiami tvenkiniai, dambos, polderiai; 17.4. skatinama šienauti, ganyti gyvulius saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu. 18. 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buvein÷se: 18.1. negali būti įveisiamas miškas, sausinamos, suariamos pievos, įs÷jamos kultūrin÷s žol÷s, tręšiama, kalkinamas dirvožemis ar kitaip keičiamos natūralios pievos; 18.2. skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti savaiminį medžių ir krūmų plitimą.“ „VII. Pelkių buveinių apsauga ir tvarkymas 20. 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buvein÷se: 20.1. negali būti intensyviai naudojami pelkę maitinančių šaltinių ir požeminiai vandenys; 20.2. negali būti keičiamas pelk÷s ir su ja susijusių vandens telkinių hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; 20.3. negali būti statomi statiniai, nesusiję su buvein÷s išsaugojimo darbais; 20.4. negali būti tręšiama ir naudojami pesticidai teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine; 20.5. į pelkę ar su ja susijusius vandens telkinius negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys.“

„IX. Mišk ų buveinių apsauga ir tvarkymas 25. 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk÷tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein÷se: 25.1. negali būti ardoma miško paklot÷, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklot÷s suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą); 25.2. 9010 *Vakarų taigos buvein÷se negali būti šalinama buvein÷se susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšin÷s sud÷ties ir vertikaliosios struktūros medyną; 25.3. 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšin÷s sud÷ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk÷jų išplitimo gr÷sm÷. Taip pat negali būti kertami brandūs plačialapių rūšių medžiai, šalinama buvein÷se susidaranti negyva (stambesn÷ kaip 30 cm skersmens) mediena; 25.4. 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk÷tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein÷se buvein÷se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšin÷s sud÷ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk÷jų išplitimo gr÷sm÷; 25.5. 9010 *Vakarų taigos buvein÷se negali būti sodinamas miškas išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose, mechaniškai ruošiamas kirtaviečių ir gaisraviečių dirvožemis; 25.7. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; 25.8. negali būti tręšiama;

17

25.9. skatinama nenaudoti pesticidų; 25.10. skatinamos priemon÷s, skirtos būdingai medynų rūšinei sud÷čiai ir medynų vertikaliajai struktūrai palaikyti;

BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis yra išskirti retų gyvūnų rūšių apsaugai, Buveinių nuostatai reglaamentuoja jų buveinių apsaugą ir tvarkymą:

“XIII. ŽUV Ų IR NöGIŲ BUVEINIŲ APSAUGA IR TVARKYMAS 43. Upinių n÷gių (Lampetra fluviatilis), mažųjų n÷gių (Lampetra planeri) buvein÷se: 43.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose; 43.2. up÷s nuot÷kis negali būti sumažinamas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuot÷kio per m÷nesį; 43.3. negali būti statomos dirbtin÷s kliūtys n÷gių migracijos keliuose; 43.4. negali būti gaudomi ir naudojami žvejybai kaip masalas n÷gių jaunikliai (vingiliai); 43.5. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius; 43.6. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes; 43.7. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti; 43.8. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose; 43.9. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis g÷lavanden÷s žuvys, apsaugos reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 (Žin., 2006, Nr. 5-159), nustatytų vandens kokyb÷s reikalavimų, keliamų lašišinio ir karpinio tipo vandenims.

Komentaras: Regionų aplinkos apsaugos departamentai, nustatę, kad lašišinio ar karpinio vandens telkinio vandens kokyb÷s rodiklio išmatuota(-os) vert÷(-÷s) neatitinka šio Aprašo priede nurodytų Ribinių verčių, imasi veiksmų neatitikimo priežastims nustatyti (išsiaiškinti, ar tai atsitiktinis rezultatas, natūralus reiškinys ar tarša). Apie užfiksuotus kokyb÷s rodiklio išmatuotos(-ų) vert÷s(-čių) neatitikimus Aprašo priede nurodytoms Ribin÷ms vert÷ms bei nustatytas to priežastis Regionų aplinkos apsaugos departamentai per m÷nesį nuo užfiksuotų neatitikimų turi informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą. 45. Lašišų (Salmo salar) buvein÷se: 45.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose; 45.2. up÷s nuot÷kis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuot÷kio per m÷nesį; 45.3. negali būti statomos dirbtin÷s kliūtys lašišų migracijos keliuose; 45.4. negali būti žvejojama spiningais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., taip pat plūdin÷mis ar dugnin÷mis mešker÷mis naudojant kaip masalą gyvas žuveles; 45.5. negali būti įveisiamos pl÷šriosios ir nevietinių rūšių žuvys; 45.6. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius; 45.7. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes; 45.8. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žem÷s ir miškų ūkyje; 45.9. skatinama dirbtinai veisti lašišas, naudojant tam žuvivaisos medžiagą, gautą iš to paties baseino lašišų populiacijos; 45.10. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose; 45.11. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose

18

gali gyventi ir veistis g÷lavanden÷s žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų vandens kokyb÷s reikalavimų, keliamų lašišinio ir karpinio tipo vandenims. 46. Paprastųjų kirtikli ų (Cobitis taenia) ir auksaspalvių kirtikli ų (Sabanejewia aurata) buvein÷se: 46.1. negali būti tiesinamos upių vagos, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose; 46.2. up÷s nuot÷kis negali būti sumažintas daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuot÷kio per m÷nesį; 46.3. pl÷šriosios žuvys gali būti įveisiamos tik neviršijant Minimalių žuvų ir v÷žių įveisimo normų sąrašo, patvirtinto žem÷s ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 (Žin., 2010, Nr. 47-2270); 46.4. skatinama įrengti gamybos centrų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius; 46.5. skatinama apželdinti vandens telkinių pakrantes; 46.6. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žem÷s ir miškų ūkyje; 46.7. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Tarybos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis g÷lavanden÷s žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nustatytų vandens kokyb÷s reikalavimų, keliamų karpinio tipo vandenims.”

XIV. BESTUBURIŲ GYVŪNŲ BUVEINIŲ APSAUGA IR TVARKYMAS

52. Pleištinių sk÷čių (Ophiogomphus cecilia) buvein÷se: 52.1. negali būti patvenkiamos up÷s, keičiamas vandens telkinių hidrologinis režimas; 52.2. skatinama šienauti vandens telkinių pakrantes. 56. Didžiųjų auksinukų (Lycaena dispar) buvein÷se: 56.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; 56.2. negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai arčiau kaip 150–200 metrų iki buvein÷s; 56.3. skatinama šienauti ir šalinti savaime plintančius medžius ir krūmus paupių pievose.”

BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis gamtotvarkos planas yra strateginio planavimo

dokumentas, kurio tikslas yra užtikrinti gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos „Natura 2000“ teritorijos, išsaugojimą, išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juose konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones. Gamtosaugos problematika ir būtinumas taikyti gamtotvarkos priemones Teritorijoje yra pateikiama 2.3. skyriuje.

1.3. Teritorijos fizin÷s – geografin÷s sąlygos

1.3.1. Klimatin÷s ypatyb÷s Pagal klimatinį Lietuvos rajonavimą Teritorija priklauso Vidurio žemumos rajonui, Mūšos-Nev÷žio klimatiniam porajoniui. Teritorijos klimatą įtakojantys veiksniai yra adiabatinis oro leidimasis nuo gretimų aukštumų bei blogos vandens nuot÷kio plokščių paviršiumi sąlygos, dirvožemių perdr÷kimas. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 570-700 mm. Vidutin÷ metų oro temperatūra – 6,3-6,6° C, vidutin÷ šalčiausio (vasaris) m÷nesio temperatūra – -4,1.-3,5 °C, šilčiausio (liepos) m÷nesio – 16,7-17,2 °C. Vidutinis dirvožemio įšalimo gylis – apie 40-45 cm, o pastovus dirvožemio dangos įšalas vidutiniškai susidaro gruodžio 5-10 d. Teritorijai šiltuoju metų laiku (liepos m÷n.) būdingi vakarų, šiaur÷s bei pietvakarių v÷jai, o šaltuoju metų laiku (sausio m÷n.) vakarų, pietvakarių ir pietų v÷jai. Artimiausia meteorologijos stotis veikia Ukmerg÷je.

19

1.3.2. Geologin÷s ypatyb÷s Teritorija priskiriama Paskutinio apled÷jimo pakraštinių moreninių aukštumų sričiai. Ši sritis tęsiasi per Lenkiją, Rytų Pabaltijį ir šiaurinę Baltarusiją. Ji apima jauną, kalvotą daubotą moreninį reljefą turinčias aukštumas, sudarytas ledynų pakraštin÷s akumuliacijos, ir yra Lietuvos-Baltarusijos ir Mozūrijos požeminių kristalinių masyvų šlaite. Sričiai būdingas kontinentalesnių bruožų klimatas – didesn÷ metin÷ temperatūros amplitud÷, trumpesni pereinamieji metų laikai, šaltesn÷s, ilgesn÷s ir sniegingesn÷s žiemos. Aukštumos sąlygoja mažesnį kritulių kiekio pagaus÷jimą. Laikotarpis su vidutin÷mis temperatūromis, viršijančiomis 15oC, trunka apie 75-80 dienų, o žiemą (laikotarpis su vidutin÷mis neigiamomis temperatūromis) – net 120-125 dienas. Aukštų moreninių masyvų ir gilių dubumų kaitaliojimasis daro sud÷tingą vietos klimatą ir mikroklimatą. Teritorijos Kvartero periodo nuogulos yra aliuvin÷s (upių) nuogulos, kurias iš šiaurin÷s bei pietin÷s pus÷s supa kalvotų pakraštinių ruožų glacialiniai dariniai (morena).

1.3.3. Geomorfologin÷s ypatyb÷s ir pagrindin÷s reljefo formos Pagal geomorfologinį rajonavimą Teritorija priskiriama Aukštaičių pakraštin÷s

morenin÷s aukštumos srities Aukštaičių morenin÷s-fliuvioglacialin÷s plynaukšt÷s rajonui. Nagrin÷jamos teritorijos dabartinį reljefą suformavo paskutinio apled÷jimo tirpimo metu vykę fliuvioglacialiniai procesai, kurių metu buvusiu rininiu sl÷niu dideliu srautu tek÷jo ledyno tirpsmo vandenys. Teritorija išsid÷sčiusi salpos bei viršsalpinių terasų lygumoje, susiformavusioje Haloceno bei v÷lyvojo ledynmečio laikotarpiais.

1.3.4. Dirvožemio ypatyb÷s

Pagal Lietuvos pedologinį rajonavimą, Teritorija patenka į Baltijos aukštumų srities Šventosios-Neries pasl÷nių rajoną. Šiam rajonui būdingi vel÷niniai jauriniai menkai pajaur÷ję bei gl÷jiški dirvožemiai. Teritorijos dirvodarai įtakos tur÷jo limnoglacialiniai (prieledyninių marių ir ežerų) bei eoliniai procesai.

1.3.5. Hidrografin÷s ir hidrologin÷s ypatyb÷s Pagal Lietuvos hidrografinį rajonavimą Teritorija priklauso Pagrindinių Neries

intakų upių baseinui. Siesarties up÷ (kairysis Šventosios up÷s intakas) yra 64,1 km ilgio, jos baseino plotas 615,7 km2. Siesartis išteka iš Siesarties ežero, 3 km į rytus nuo Mol÷tų miesto. Vidutinis daugiametis nuot÷kis (m3/s) žemiau Grabuostos žiočių – 2,19, žemiau Želvos žiočių – 3,27, žiotyse – 5,13. Vidutinis up÷s nuolydis – 1,23 m/km. Kadangi up÷s aukštupys ežeringas, vandens lygis per metus mažai svyruoja. Tačiau sausringomis vasaromis up÷ gali ir nusekti. Vandens lygis paprastai pakyla po pavasarinio polaidžio ar gausių liūčių. Tuomet ir srov÷ būna greita, veržli.

Up÷s vaga nuo 55 iki 47,2 km reguliuota (ištiesinta), kitose atkarpose vaga natūrali. Teritorijoje esanti Siesarties atkarpa išlaikiusi natūralią vagą. Vagoje daug r÷vų, srov÷ smarki, vagos plotis svyruoja nuo 5 – 10 m pločio (šis dydis kinta priklausomai nuo vandens lygio). Teritorijoje Siesarties intakai yra: Šešuola, Žv÷rupis, Šaltupis bei keletas mažesnių bevardžių upelių. Ties rytine Teritorijos riba (16 up÷s kilometre) į Siesartį įteka Plaštaka – ilgiausias ir vandeningiausias intakas (1 br÷žinys). Ant Siesarties up÷s įvairiais laikotarpiais buvo statyti malūnai bei hidroj÷gain÷s. Teritorijoje yra išlikusios dviejų malūnų liekanos: Siesarties (5 up÷s kilometre ties Siesarties kaimu) ir Vaisgeliškio (netoli žiočių) (3 pav.). Teritorijoje yra veikianti Valtūnų hidroelektrin÷ (14 up÷s kilometre).

20

3 pav. Hidroįrenginių liekanų lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

1.4. Kraštovaizdžio aprašymas

Pagal Lietuvos kraštovaizdžio morfologin÷s struktūros rajonavimą (4 pav.) Teritorija patenka į Baltijos aukštumų kraštovaizdžio ruožą. Teritorijai yra būdingas upių sl÷niams, su retkarčiais pasitaikančiomis terasomis, miškingas mažai urbanizuotas kraštovaizdis. Pagal vyraujančią kraštovaizdžio morfologinę struktūrą, Teritorijoje bei jos apylink÷se yra susiformavęs vidutin÷s vertikaliosios sąskaidos kraštovaizdis. Vakarin÷je Teritorijos pus÷je vyrauja pusiau uždaros iš dalies pražvelgiamos erdv÷s, o rytin÷je pus÷je – atviros pilnai apžvelgiamos erdv÷s (5 pav.).

Kraštovaizdžio pažaidos Ties Slabados kaimu (Lyduokių seniūnija) 2009 m. privataus asmens be suderinto

projekto buvo atlikti neleistini žem÷s darbai: gilinant Siesarties up÷s senvagę, buvo iškasta nauja up÷s vaga bei akmenimis užtvenkta natūrali. Up÷ buvo patvenkta nukreipiant dalį jos vandens tek÷ti į senvagę. Tačiau po kiek laiko, vanduo pralauž÷ užtvarą ir prad÷jo tek÷ti abiem vagomis: natūraliąja ir dirbtine. Taip Siesartyje atsirado nemaža sala. D÷l šios nelegalios veiklos buvo sugadintos natūralios up÷s r÷vos, pažeista senvag÷, pakeistas vandens lygis, d÷l grunto supylimo ant natūraliai nusistov÷jusios upin÷s terasos buvo pakeistas kraštovaizdis, sul÷t÷jo srov÷, up÷ ÷m÷ dumbl÷ti, tai suk÷l÷ neigiamus up÷s

21

gyvūnijos ir dugno augmenijos pokyčius. Pasikeitus aplinkos sąlygoms minima up÷s atkarpa tapo netinkama lašišoms ir šlakiams neršti.

Siesarties sl÷nyje, maždaug 50 m atstumu nuo vagos (taško koordinat÷s X 556266; Y 6128782 (LKS-94)) greta medžiotojų bokštelio yra apie 600 m2 plotą užimanti žv÷rių š÷rimo aikštel÷. Joje yra susikaupę nemažai pūvančių arba supuvusių pašarų atliekų. Aikštel÷ įrengta buvusios stepin÷s pievos vietoje ir buvein÷ visiškai sunaikinta.

4 pav. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio morfologinio žem÷lapio. Ištrauka iš Lietuvos

nacionalinio atlaso (www.geoportal.lt)

5 pav. Ištrauka iš Lietuvos vizualin÷s struktūros žem÷lapio. Ištrauka iš Lietuvos

nacionalinio atlaso (www.geoportal.lt)

1.5. Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s

1.5.1. Laukin÷s augalijos ypatyb÷s Teritorijoje atlikti moksliniai augalijos tyrimai

22

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST dalis patenka į Siesarties kraštovaizdžio draustinį. Siesarties kraštovaizdžio draustinyje nuoseklių floros ir augalijos tyrimų nebuvo atlikta. Literatūros šaltiniuose duomenų apie Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST augalijos įvairovę n÷ra.

Tyrimų, vykdytų 2013 m. rugpjūčio–spalio m÷nesiais, metu buvo atlikti teritorijos augalų rūšių apžvalginiai tyrimai ir europin÷s svarbos buveinių Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST inventorizacija. Teritorijoje esančių europin÷s svarbos buveinių tipai nustatyti remiantis būdingų rūšių sud÷timi ir identifikuoti pagal aiškinamąjį vadovą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas“ (Rašomavičius, 2012). Buvo įvertintos augalų rūšių populiacijos ir augalų bendrijų įvairov÷. Vertintas invazinių rūšių augalų paplitimas BAST ir jų poveikis buvein÷ms bei augalų bendrijoms. 1.5.1.1. Bendra augalijos charakteristika

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST užima dalį up÷s, jos sl÷nio ir šlaitų. Ekologin÷s sąlygos d÷l skirtingų dr÷kinimo sąlygų ir ekspozicijos, teritorijoje kinta nuo up÷s vagos sl÷nio įvairios ekspozicijos ir statumo šlaitų link, tod÷l susidariusi didel÷ buveinių įvairov÷. Lauko tyrimų metu ir ekspertiniu metodu įvertinus floros sud÷tį nustatyta, kad Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST auga apie 420 rūšių induočiai augalai ir maždaug 90 rūšių samanos.

Svarbiausias gamtinis teritorijos objektas yra up÷, kuri teritoriją dalija į dvi dalis, su nuolat kintančiomis ekologin÷mis sąlygomis. Jų kitimą lemia sl÷nio plotis, salpos savyb÷s, šlaitų statumas ir jų ekspozicija, teritorijos ūkinis naudojamas ir kiti veiksniai. D÷l visų šių ypatybių teritorijoje susidarę saviti floros ir augalijos kompleksai, būdingi vakariniam Baltijos aukštumos pakraščiui.

Teritorijoje vyrauja medžiais apaugę plotai. D÷l sąlygų įvairov÷s susiformavo gana didel÷ miškų įvairov÷. Didžiausius plotus užima baltalksnynai ir kiti upių pakrant÷ms būdingi medynai. Dauguma pakrant÷se esančių medynų priklauso baltalksnynų (Alnio incanae) sąjungos Alnetum incanae asociacijai. Šios asociacijos bendrijose vyrauja baltalksnis (Alnus incana), gausiai auga paprastoji ieva (Padus avium), krūmų arba antrajame medžių arde negausiai, ir tik kai kuriuose plotuose, auga paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior). Krūmų arde pavieniui pasitaiko paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastoji šunobel÷ (Rhamnus cathartica), europinis ožekšnis (Euonymus europaea), ilgakelis serbentas (Ribes spicatum). Kai kuriuose sklypuose medžių arde gausus trapusis gluosnis (Salix fragilis), tačiau žolių rūšių sud÷tis tokiuose medynuose iš esm÷s niekuo nesiskiria nuo grynų baltalksnynų. Žolių arde gausu aliuviniams miškams būdingų augalų, tokių kaip pražangialap÷ blužnut÷ (Chrysosplenium alternifolium), europin÷ pipirlap÷ (Asarum europaeum), kašubinis v÷drynas (Ranunculus cassubicus), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), miškin÷ viksva (Carex sylvatica), d÷m÷toji notrel÷ (Lamium maculatum), pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria), paprastoji vilkakoj÷ (Lycopus europaeus), paprastoji gervuog÷ (Rubus caesius), miškin÷ notra (Stachys sylvatica), šliaužiančioji šiling÷ (Lysimachia nummularia). Gausiausiai auga azotam÷giai augalai, tokie kaip paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), didžioji dilg÷l÷ (Urtica dioica), kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum) ir kt.

Gana didelius plotus teritorijoje užima plačialapių ir mišrūs miškai, priklausantys Querco-Fagetea klasei. Ypač didele rūšių įvairove išsiskiria stačiuose šlaituose įsikūrusios Tilio-Carpinetum asociacijos bendrijos, kuriose vyrauja arba nemažą medžių dalį sudaro paprastoji liepa (Tilia cordata). Kartu medyne taip pat auga paprastasis ąžuolas (Quercus

23

robur), paprastoji egl÷ (Picea abies), paprastoji drebul÷ (Populus tremula), krūmų arde – paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus) ir kt. Žolių ardas nelabai vešlus, tačiau rūšių įvairov÷ didel÷. Be plačialapių ir mišriems miškams būdingų augalų, tokių kaip triskiaut÷ žibuokl÷ (Hepatica nobilis), europin÷ pipirlap÷ (Asarum europaeum), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), varpotoji juodžol÷ (Actaea spicata) ir kt., pasitaiko šilumam÷gių augalų, tokių kaip didžiažiedis katil÷lis (Campanula persicifolia), varpotoji veronika (Veronica spicata) ir kt. L÷kštuose šlaituose įsikūrusiose šiose bendrijose rūšių įvairov÷ šiek tiek mažesn÷, nes beveik n÷ra arba visai n÷ra šilumam÷gių rūšių augalų.

Palyginti nedidelius plotus teritorijoje užima spygliuočių miškai. Pasitaikantys nedideli pušynų plotai priskiriami Dicrano-Pinetum asociacijai. Šios asociacijos bendrijose rūšių įvairov÷ nedidel÷. Iš žolių kiek dažniau pasitaiko avinis eraičinas (Festuca ovina), vienagraiž÷ vanag÷ (Pilosella officinarum), plaukuotasis kiškiagrikis (Luzula pilosa) ir kt. Vešli samanų danga, kurioje vyrauja paprastoji šilsaman÷ (Pleurozium schreberi), atžalin÷ gūžtv÷ (Hylocomium splendens) ir purioji dvyndant÷ (Dicranum polysetum). Daug didesne įvairove pasižymi Melico nutantis-Piceetum asociacijos eglynai, kuriuose gausu tiek eglynams, tiek ir mišriems miškams būdingų rūšių.

Labai nedidelį plotą Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST užima juodalksnynai, priskiriami Carici elongatae-Alnetum glutinosae asociacijai, kuri priklauso Alnetea glutinosae klasei. Šiose miškų bendrijose medyną sudaro juodalksnis (Alnus glutinosa) ir plaukuotasis beržas (Betula pubescens). Žolių ardą sudaro dr÷gnam÷g÷s žol÷s, tokios kaip pelkin÷ viskva (Carex acutiformis), paprastasis karklavijas (Solanum dulcamara), pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria). Labai didel÷ samanų įvairov÷, iš kurių vyrauja pelkin÷ dygut÷ (Calliergonella cuspidata), palmin÷ junet÷ (Climacium dendroides), tribriaun÷ ker÷ža (Rhytidiadelphus triquetrus) ir kt.

Teritorijoje gana didel÷ pievų įvairov÷, nors jos užima palyginti nedidelius plotus, ypač teritorijos dalyje, esančioje arčiau Siesarties žiočių. Didesni pievų plotai telkiasi teritorijos rytin÷je dalyje.

Tik netoli Siesarties žiočių aptinkamos stepin÷s pievos, priklausančios Festuco-Brometea klasei. Šiose pievose ypač didel÷ rūšių įvairov÷. Kai kuriose iš šių pievų, ypač esančių aukštesn÷se salpos vietose, pasitaiko stepinis motiejukas (Phleum pratense), paprastoji dirvuol÷ (Agrimonia eupatoria), geltonžied÷ liucerna (Medicago falcata), smiltynin÷ sidabražol÷ (Potentilla arenaria), šlakin÷ kregždūn÷ (Vincetoxicum hirundinaria) ir kt. Žemesnio lygmens salpos pievose auga smulkusis vingiris (Thalictrum minus), didžiagalv÷ bajor÷ (Centaurea scabiosa), pavasarin÷ raktažol÷ (Primula veris) ir kt. Beveik visų stepinių pievų būkl÷, d÷l jų menko naudojimo, yra gana bloga.

Dauguma pievų priklauso Molinio-Arrhenatheretea elatioris klasei. Šios klas÷s bendrijose taip pat didel÷ rūšių įvairov÷, nes jos pasiskirsto įvairaus dr÷gnumo dirvožemiuose. Šlapiausių – Calthion sąjungos bendrijų plotai labai maži, jos užima žemiausias reljefo vietas. Šiose bendrijose gana gausiai auga pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria), pelkin÷ puriena (Caltha palustris), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), pasitaiko kelių rūšių viksvų. Kiek sausesn÷se Molinietalia eil÷s pievų bendrijose, kurių dalis iki šiol naudojamos – ganomos ir šienaujamos – vyrauja mezofitai, tokie kaip tikrasis eraičinas (Festuca pratensis), pievin÷ migl÷ (Poa pratensis), pievinis katil÷lis (Campanula patula), kupstin÷ šluotsmilg÷ (Deschampsia cespitosa), pakrūmin÷ bajor÷ (Centaurea jacea), pievinis pel÷žirnis (Lathyrus pratensis), paprastoji baltagalv÷ (Leucanthemum vulgare) ir kt.

Tarp aliuvinių miškų ir kitų pievų bendrijų nedideliais plotais įsiterpia eutrofiniai aukštieji žolynai, kuriuose rūšių įvairov÷ nedidel÷. Tokiose bendrijose up÷s sl÷nyje dažnai

24

gausiai auga nendrinis dryžutis (Phalaroides arundinacea), pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria), krūminis builis (Anthriscus sylvestris), didžioji dilg÷l÷ (Urtica dioica), gelsvoji usnis (Cirsium oleraceum), šliaužiančioji tramažol÷ (Glechoma hederacea), garbiniuotasis dagys (Carduus crispus), paprastoji raudokl÷ (Lythrum salicaria), paupinis lipikas (Galium rivale).

Vienoje teritorijos vietoje aptikta labai nedidelį plotą užimantis nekalkingas šaltinis. Vandens veržimosi vietoje ir aplink jį gausiai auga karčioji karten÷ (Cardamine amara) ir pražangialap÷ blužnut÷ (Chrysosplenium alternifolium).

Siesarties up÷je ir senvag÷se, kurių esama keliose sl÷nio vietose, vandens augalų ir bendrijų įvairov÷ nedidel÷.

1.5.1.2. Buveinių direktyvos I priedo buvein÷s

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210

(Žin., 2009, Nr. 51-2039) patvirtintame sąraše nurodoma, kad Teritorija įsteigta siekiant išsaugoti vieno tipo europin÷s svarbos buveines – 6210 Stepin÷s pievos (4,0 ha). 2013 metais Teritorijoje nustatyti europin÷s svarbos buveinių tipai bei jų užimamai plotai skiriasi nuo patvirtintų min÷tame įsakyme.

Gamtotvarkos plano rengimo metu Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST aptiktos 11 tipų europin÷s svarbos gamtin÷s buvein÷s (2 lent.). Teritorijoje esančių europin÷s svarbos buveinių lokalizacija pateikiama 2, 3, 4 br÷žiniuose. Natūralios buveinių ribos nesutampa su BAST ribomis (2 lent.). Nusakant buvein÷s būklę naudoti įverčiai: puiki, gera, patenkinama, bloga.

2 lentel÷. Teritorijoje aptiktos Europos svarbos gamtin÷s buvein÷s.

Eil.

Nr.

Buvein÷s kodas, pavadinimas Buvein÷s plotas patenkantis į BAST, ha

Bendras

buvein÷s plotas, ha

Būkl÷

1 6210 Stepin÷s pievos

6,04 6,79

Patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais.

2 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai

13,21 15,18

Patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais.

3 6450 Aliuvin÷s pievos

0,29 0,31

Patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais, nendrynų skverbimosi.

4 6510 Šienaujamos mezofitų pievos

6,55 9,69

Patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais.

25

5 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk÷s 0,05

Gera

6 9010 *Vakarų taiga 1,22 1,34 Gera

7 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai 10,94 14,17 Gera

8 9050 Žolių turtingi eglynai 0,74 1,15 Gera

9 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai 0,58 3,31 Gera

10 9180 *Griovų ir šlaitų miškai 6,17 8,41 Gera

11 91E0*Aliuviniai miškai 76,98 89,52 Gera

Mozaika: 6450 Aliuvin÷s pievos (80 % ), 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai (20 %)

3,81 4,93

Patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais.

Mozaika: 6510 Šienaujamos mezofitų pievos(80 %), 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai (20 %) 4,55

7,93

Patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais.

Iš viso: 131,13 162,78 * - Europos Bendrijos svarbos prioritetiniai buveinių tipai.

Daugumos miškų buveinių būkl÷ yra gera, tačiau pievų buveinių būkl÷ d÷l menko

naudojimo yra patenkinama ir blog÷janti. D÷l to daugumai pievų buveinių reikia taikyti įvairaus intensyvumo gamtotvarkos priemones, siekiant pagerinti dabartinę būklę ir užtikrinti ilgalaikį palankios buveinių būkl÷s palaikymą.

6210 Stepin÷s pievos Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST šio tipo buvein÷s aptiktos keturiuose masyvuose

arti Siesarties žiočių. Buvein÷je aptiktos tipin÷s ir būdingos rūšys: paprastoji dirvuol÷ (Agrimonia eupatoria), beginkl÷ dirsuol÷ (Bromopsis inermis), tankiažiedis katil÷lis (Campanula glomerata), stepinis motiejukas (Phleum phleoides), smulkusis vingiris (Thalictrum minus), skiauter÷toji putokšl÷ (Polygala comosa). Taip pat auga tikrasis lipikas (Galium verum), keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides) ir kt. Buvein÷se rūšių įvairov÷ labai didel÷. Buvein÷s būkl÷ patenkinama ir blog÷janti, nes nenaudojama ir d÷l to apauga krūmais bei medžiais, kai kuriose vietose vel÷na išknista šernų. Medžių ir krūmų projekcinis padengimas skirtinguose plotuose yra nuo 10 % iki 25 %. Krūmai dar neaukšti ir auga pavieniui, pasklidę visame plote. Medelių iki 6 m aukščio vidutinis tankumas yra 2-3 medeliai/100 m2. Daugiausia auga paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus), dygiosios šunobel÷s (Rhamnus cathartica) krūmai. Buvein÷s yra labai svarbios biologin÷s įvairov÷s palaikymui, nes jose telkiasi didel÷ augalų ir kitų organizmų rūšių (ypač drugių) įvairov÷.

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 6,04 ha (už BAST ribų 0,75 ha). Būkl÷ patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais. Buveinei išsaugoti ir palaikyti palankiai jos būklei būtina taikyti gamtotvarkos priemones.

6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai.

26

Buvein÷s Teritorijoje yra gana dažnos, tačiau neužima didelių ištisinių plotų, Jos gana dažnai sudaro sud÷tingą mozaiką su kitų tipų – 6450 Aliuvin÷s pievos ir 6510 Šienaujamos mezofitų pievos – buvein÷mis. Eutrofinių aukštųjų žolynų buvein÷je nendrinis dryžutis (Phalaroides arundinacea), pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria), krūminis builis (Anthriscus sylvestris), didžioji dilg÷l÷ (Urtica dioica), gelsvoji usnis (Cirsium oleraceum), šliaužiančioji tramažol÷ (Glechoma hederacea), garbiniuotasis dagys (Carduus crispus), paprastoji raudokl÷ (Lythrum salicaria), paupinis lipikas (Galium rivale), patvorin÷ vyniokl÷ (Calystegia sepium) ir kt. Kompleksiniuose aliuvinių pievų ir šienaujamų mezofitų pievų kontūruose eutrofiniai aukštieji žolynai sudaro apie 20 %. Buveinių būkl÷ patenkinama, tačiau blog÷janti d÷l į jas plintančių krūmų ir medžių (karklų ir baltalksnių). Krūmų ir medelių (iki 6 m aukščio) vidutinis tankumas siekia iki 3 medeliai/100 m2.

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 13,21 ha (už BAST ribų 1,97 ha). Būkl÷ patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais. Buveinei išsaugoti ir palaikyti palankiai jos būklei, reikia taikyti gamtotvarkos priemones.

6450 Aliuvin÷s pievos. Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST aliuvin÷s pievos užima nedidelius plotus ir

išsid÷sčiusios abipus up÷s. Aliuvin÷se pievose auga lieknoji viksva (Carex acuta), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), nendrinis dryžutis (Phalaroides arundinacea), pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria), dažnai aptinkama pelkin÷ neužmirštuol÷ (Myosotis scorpioides), pelkin÷ kalpok÷ (Scutellaria galericulata), paprastoji raudokl÷ (Lythrum salicaria), pūsl÷toji viksva (Carex vesicaria), pelkin÷ puriena (Comarum palustre), pelkinis lipikas (Galium palustre). Gryna šio tipo buvein÷ aptikta tik vienoje vietoje, o kitur ji sudaro kompleksus su kito tipo – 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai – buvein÷mis. Kartografuotuose plotuose aliuvinių pievų buvein÷s užima apie 80 % ploto. Buveinių būkl÷ patenkinama bet blog÷janti, nes į jas skverbiasi medžiai ir krūmai, kai kur plinta nendr÷s. Krūmų ir medelių (iki 6 m aukščio) vidutinis tankumas siekia iki 3 medeliai/100 m2.

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 0,29 ha (už BAST ribų 0,02 ha). Aliuvini ų pievų buvein÷s (80 %) aptinkamos ir mozaikoje su Eutrofiniai aukštaisiais žolynais (20 %). Mozaikinio tipo buvein÷s BAST užima 3,81 ha (už BAST ribų 1,12 ha). Būkl÷ patenkinama d÷l apaugimo sumed÷jusiais augalais. Jeigu nebus imtasi gamtotvarkos priemonių, per vidutin÷s trukm÷s (maždaug 20 metų) laikotarpį buveinių gali nebelikti, nes gamtiniai veiksniai neužtikrina natūralaus aliuvinių pievų būkl÷s palaikymo.

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Buveinių plotai užima didesnius plotus rytin÷je teritorijos dalyje. Daugelyje šio tipo

buveinių yra kultūrinimo požymių, vykusių prieš daugiau kaip 15–20 metų. Apie tai liudija gana gausiai auganti paprastoji šunažol÷ (Dactylis glomerata), tačiau žolyne ji jau n÷ra vyraujanti. Šienaujamų mezofitų pievose auga pievinis katil÷lis (Campanula patula), kupstin÷ šluotsmilg÷ (Deschampsia cespitosa), pakrūmin÷ bajor÷ (Centaurea jacea), tikrasis eraičinas (Festuca pratensis), pievinis pel÷žirnis (Lathyrus pratensis), paprastoji baltagalv÷ (Leucanthemum vulgare), pievin÷ migl÷ (Poa pratensis), paprastoji juodgalv÷ (Prunella vulgaris), paprastoji buožain÷ (Knautia arvensis), pašarinis motiejukas (Phleum pratense), siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata), m÷lynžiedis vikis (Vicia cracca) ir kt. Kai kuriose pievose aptinkama vaistin÷ dirvuol÷ (Agrimonia eupatoria).

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 6,55 ha (už BAST ribų 3,14 ha). Šienaujamų mezofitų pievų buvein÷s (80 %) aptinkama ir mozaikoje su Eutrofiniai aukštaisiais žolynais (20 %). Mozaikinio tipo buvein÷s BAST užima 4,55 ha (už BAST ribų

27

13,38 ha). Buveinių būkl÷ patenkinama arba blog÷janti, nes tik dalis šių pievų yra periodiškai šienaujamos. Pievos apaugusios sumed÷jusia augmenija. Krūmų ir medelių (iki 6 m aukščio) vidutinis tankumas yra 2 medeliai/100 m2, kai kuriuose plotuose arba jų dalyse – iki 10 medelių/100m2

Šienaujamų mezofitų pievų buvein÷se būtina taikyti gamtotvarkos priemones, kad būtų sustabdytas užž÷limas medžiais bei krūmais ir tolesn÷ buveinių degradacija.

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk÷s. Buvein÷ Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST aptikta vienoje vietoje, įsiterpusi į

aliuvinių miškų buveinę. Buvein÷je auga karčioji karten÷ (Cardamine amara) ir pražangialap÷ blužnut÷ (Chrysosplenium alternifolium). Buvein÷s užimamas plotas 0,05 ha. Buvein÷s būkl÷ gera. Tvarkymo darbai šiuo metu nereikalingi.

9010 Vakarų taiga. Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST šio tipo buvein÷s identifikuotos tik vienoje vietoje,

netoli nuo Siesarties santakos su Šventąja. Vakarų taigos buvein÷s teritorijoje yra vieno tipo – vakarų taigos pušynai. Medyne vyrauja paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Pasteb÷ti gaisro požymiai – dalies medžių kamienai apangl÷ję, tačiau gaisras vykęs gana seniai. Žolių ardas negausus, dažnesni augalai yra avinis eraičinas (Festuca ovina), vienagraiž÷ kudl÷ (Pilosella officinarum), plaukuotasis kiškiagrikis (Luzula pilosa) ir kt. Vešli samanų danga, kurioje vyrauja paprastoji šilsaman÷ (Pleurozium schreberi), atžalin÷ gūžtv÷ (Hylocomium splendens) ir purioji dvyndant÷ (Dicranum polysetum).

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 1,22 ha (už BAST ribų 0,12 ha). Buveinių būkl÷ teritorijoje gera, tvarkymo priemonių taikyti nereikia.

9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai. Šio tipo buvein÷s teritorijoje yra abiejuose Siesarties up÷s krantuose. Buvein÷s

išsiskiria didele rūšių įvairove. Medyne auga paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastoji egl÷ (Picea abies), paprastoji drebul÷ (Populus tremula) ir kt., krūmų arde – paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus) ir kt. Žolių ardas nelabai vešlus, tačiau rūšių įvairov÷ didel÷. Iš plačialapių ir mišriems miškams būdingų augalų auga triskiaut÷ žibuokl÷ (Hepatica nobilis), europin÷ pipirlap÷ (Asarum europaeum), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), varpotoji juodžol÷ (Actaea spicata) ir kt.

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 10,94 ha (už BAST ribų 3,23 ha). Buveinių būkl÷ gera, šiuo metu jokių tvarkymo priemonių taikyti nereikia. Svarbiausia apsaugos priemon÷ – išlaikyti esamą buvein÷s struktūrą.

9050 Žolių turtingi eglynai. Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST šio tipo buvein÷ aptikta vienoje vietoje. Buvein÷

išsiskiria didele rūšių įvairove. Medyne vyrauja paprastoji egl÷ (Picea abies), pasitaiko paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastoji drebul÷ (Populus tremula), krūmų arde – paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus), paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) ir kt. Žolių ardas gana vešlus. Auga triskiaut÷ žibuokl÷ (Hepatica nobilis), europin÷ pipirlap÷ (Asarum europaeum), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), varpotoji juodžol÷ (Actaea spicata), nusvirusioji striepsn÷ (Melica nutans), paprastoji zuiksalot÷ (Mycelis muralis) ir kt. Gana vešli samanų danga.

28

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 0,74 ha (už BAST ribų 0,41 ha). Buvein÷s būkl÷ gera, jos tvarkyti nereikia, tačiau labai svarbu, kad ji nebūtų pažeista – buvein÷se netur÷tų būti vykdomi jokie kirtimai.

9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai. Teritorijoje esantys šios buvein÷s miškai užima nedidelį plotą. Medyną sudaro

juodalksniai, žolių arda vyrauja pailgoji viksva (Carex elongata), pelkin÷ viksva (Carex acutiformis), pelkin÷ puriena (Caltha palustris), pelkin÷ kreisv÷ (Crepis paludosa), puokštin÷ šiling÷ (Lysimachia thyrsiflora), paprastoji šiling÷ (Lysimachia vulgaris), paprastasis karklavijas (Solanum dulcamara), pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria). Labai didel÷ samanų įvairov÷, iš kurių vyrauja pelkin÷ dygut÷ (Calliergonella cuspidata), palmin÷ junet÷ (Climacium dendroides), tribriaun÷ ker÷ža (Rhytidiadelphus triquetrus) ir kt.

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 0,58 ha (už BAST ribų 2,73 ha). Buvein÷s būkl÷ gera, jokių tvarkymo darbų vykdyti nereikia. Svarbu užtikrinti, kad medynas nebūtų iškirstas.

9180 *Griovų ir šlaitų miškai. Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST šio tipo buvein÷s užima nemažus plotus labai

stačiuose Siesarties šlaituose. Buvein÷s yra būdingos rūšių sud÷ties ir išsiskiria didele įvairove, nes susidariusi natūrali atvirų aikštelių ir medžiais apaugusių plotų mozaika. Medyne vyrauja lapuočiai medžiai, daugiausia mažalap÷ liepa (Tilia cordata), paprastasis klevas (Acer platanoides), gana gausiai auga paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Vešlus krūmų ardas, kurį sudaro paprastasis lazdynas (Corylus avellana), karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus). Žolių arde gausu šilumam÷gių rūšių, tokių kaip didžiažiedis katil÷lis (Campanula persicifolia), varpotoji glauden÷ (Phyteuma spicatum), paprastoji pakalnut÷ (Convallaria majalis), puošnioji našlait÷ (Viola mirabilis) ir kt. Yra gausu visų irimo stadijų negyvos medienos.

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 6,17 ha (už BAST ribų 2,24 ha). Buveinių tvarkyti nereikia, tik svarbu, kad medynas nebūtų retinamas ar kertamas, nebūtų šalinami stuobriai ir virtuoliai.

91E0 *Aliuviniai miškai. Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST aliuviniai miškai užima didelius plotus. Jie sudaro

įvairaus dydžio ir konfigūracijos masyvus, tarp kurių įsiterpia mozaikiški pievų masyvai. Buveines sudarančių vyraujančių medžių amžius beveik visuose plotuose yra gerokai didesnis už minimalų (30 metų) amžių – medynai 40–60 metų amžiaus. Buvein÷se vyrauja baltalksnis (Alnus incana), trapusis gluosnis (Salix fragilis) ir paprastoji ieva (Padus avium), krūmų arde pasitaiko paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastoji šunobel÷ (Rhamnus cathartica), ilgakelis serbentas (Ribes spicatum). Žolių arde įvairiais deriniais auga aliuviniams miškams būdingi augalai, tokie kaip europin÷ pipirlap÷ (Asarum europaeum), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), miškin÷ viksva (Carex sylvatica), d÷m÷toji notrel÷ (Lamium maculatum), pelkin÷ vingiorykšt÷ (Filipendula ulmaria), paprastoji vilkakoj÷ (Lycopus europaeus), paprastoji gervuog÷ (Rubus caesius), miškin÷ notra (Stachys sylvatica), šliaužiančioji šiling÷ (Lysimachia nummularia) ir kt. Kai kur gausiausiai auga buvein÷ms būdingi azotam÷giai augalai, tokie kaip paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), didžioji dilg÷l÷ (Urtica dioica), kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum) ir kt.

29

Buvein÷s užimamas plotas patenkantis į BAST 76,98 ha (už BAST ribų 12,54 ha). Buveinių būkl÷ gera ir šiuo metu esminių tvarkymo priemonių jų būklei pagerinti nereikia. Svarbu išlaikyti medyno struktūrą: medžiai tur÷tų būti nekertami arba kertami ekstensyviai, pavieniui.

1.5.1.3. Kertin÷s miško buvein÷s

Į Siesarties up÷ ir jos sl÷nis BAST patenka keturios kertin÷s miško buvein÷s (toliau – KMB). Visu išskirtu plotu patenka tik viena KMB (3 lent., 5 br÷žinys). 3 lentel÷. Kertin÷s miško buvein÷s Teritorijoje. Ur÷dija, girininkija kvartalo Nr./ sklypo Nr.

KMB tipas KMB plotas, ha

KMB plotas patenkantis į BAST, ha

Žem÷s nuosavyb÷s tipas

KMB ID*

Ukmerg÷s miškų ur÷dija Želvos g. 76/4, 21 k-B2 Kiti

lapuočių miškai 0,91 0,53 Valstybin÷ 714505

Želvos g. 78 /2, 7 p-B1 Plačialapių miškai 1,63 0,25

Valstybin÷ 724510

Želvos g. 78/3 k-K1 Pavienis medis milžinas 0,12 0,12

Valstybin÷ 724511

Želvos g. 78/4,9 F2 Šaltiniuota vieta 1,65 0,53

Valstybin÷ 724512

k – ketin÷ miško buvein÷, p – potenciali kertin÷ miško buvein÷; * KMB identifikacijos Nr. pagal miškų kadastrą. 1.5.1.4. Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo; Buveinių direktyvos II priedo

augalų rūšys

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST tyrimų metu aptiktos 2 į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (toliau Saugomų rūšių sąrašas) įrašytos augalų rūšys. Rūšių, įrašytų į Buveinių direktyvos II ir IV priedus (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas), teritorijoje neaptikta. Saugomų rūšių lokalizacija, populiacijų gausumas ir būkl÷ pateikta 4 lentel÷je. Tik÷tina, kad Teritorijoje gali būti daugiau saugomų rūšių. 4 lentel÷. Saugomos augalų rūšys Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST

Rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Koordinat÷s (LKS-94)**

Gausumas Būkl÷

1. Tamsialapis skiautalūpis(Epipactis atrorubens)

2 (V)

Eroduojamas skardis, negausiai, apie 10 generatyvinių individų.

Gera

2. Daugiamet÷ blizg÷ (Lunaria rediviva)

5 (Rs)

Aliuviniame miške, apie 150 generatyvinių individų.

Gera

30

Aliuviniame miške, apie 40 generatyvinių individų.

Gera

Aliuviniame miške, apie 100 generatyvinių individų.

Gera

Lentel÷je panaudotos santrumpos: 2 (V), 5 (Rs) – Lietuvos Saugomų rūšių sąrašo kategorijos;

**-informacija saugoma Valstybin÷je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

Tamsialapio skiautalūpo populiacija įsikūrusi viršutin÷je erozijos veikiamo

skardžio dalyje. Populiacija nedidel÷, bet yra būdingoje buvein÷je – pušyno pakraštyje ir silpnai ardomoje, negausiai žol÷mis apaugusio šlaito viršuje. Buvein÷s dinamin÷ pusiausvyra, kai susidaro nuolat atvirų sm÷lio plotų, rūšiai palanki. Populiacijos apsaugai specialių priemonių taikyti nereikia. Svarbu, kad būtų išsaugotas natūralus, up÷s l÷tai ardomas šlaitas su atvirų ir retais medžiais apaugusių plotų mozaika.

Daugiamet÷s blizg÷s populiacijos, esančios Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST, yra stabilios ir gyvybingos, įsikūrusios rūšiai būdingose buvein÷se. Šiuo metu daugiamet÷s blizg÷s populiacijoms taikyti specialias apsaugos priemones nereikia. Populiacijos išliks, jeigu bus išsaugotos buvein÷s – aliuviniai miškai. Buveinių tvarkymo priemonių taip pat taikyti nereikia, nes jų būkl÷ gera ir stabili. 1.5.1.5. Svetimžem÷s augalų rūšys

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST aptikti 9 rūšių svetimžemiai augalai. Dviejų rūšių augalai – ilgakotis lakišius (Bidens frondosa) ir kanadin÷ elod÷ja (Elodea canadensis) – yra įrašyti į invazinių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-548.

Teritorijoje aptikta palyginti nedaug svetimžemių augalų, jų populiacijos gana nedidel÷s. Prie tilto per Siesarties upę yra susidaręs nedidelis kanadin÷s tuopos (Populus canadensis) sąžalynas (centrinio taško koordinat÷s X** LKS-94), o up÷s žemupyje, netoli žiočių – du masyvus užima baltosios tuopos (Populus alba) medynai (centrinio taško koordinat÷s **; ** LKS-94). Siesarties pakrant÷se, ypač jos žemupyje, aptikti nemaži invazin÷s rūšies – ilgakočio lakišiaus (Bidens frondosa) – sąžalynai. Kitos svetimžem÷s rūšys, tokios kaip paprastosios alyvos (Syringa vulgaris), juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra), kanadin÷ konyza (Conyza canadensis) ir kt., pasitaiko negausiai ir stipresnio poveikio aplinkai nedaro. Teritorijoje taip pat aptikta pavieniui auganti namin÷ obelis (Malus domestica) ir namin÷ kriauš÷ (Pyrus communis). Siesarties up÷je ir jos senvag÷se aptinkama gana gausi kanadin÷ elod÷ja (Elodea canadensis), kuri įrašyta į invazinių rūšių sąrašą. Invazinių rūšių (ilgakotis lakišius, kanadin÷ elod÷ja) naikinimo veiksmingų būdų n÷ra. Reikia naikinti kanadines ir baltąsias tuopas, kurios gali plisti ir menkinti aplinkinių buveinių gamtinę vertę. **-informacija saugoma Valstybin÷je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

31

1.5.3. Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷s Teritorijoje atlikti moksliniai gyvūnijos tyrimai

Teritorijoje buvo atliekami tam tikrų gyvūnijos grupių tiksliniai tyrimai. Ichtiologiniai tyrimai Siesarties up÷je kasmet (pradedant nuo 1999 m.) vykdomi, kaip praeivių žuvų būkl÷s monitoringas Rytų Lietuvos up÷se (pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą 2011-2017 m). Į Teritoriją patenka 5 monitoringo tyrimų stotys: žemupys, žemiau Vaisg÷liškio kaimo; žemiau Siesarties kaimo; aukščiau Siesarties kaimo; žemiau Valtūnų užtvankos; aukščiau Valtūnų užtvankos.

VU Ekologijos institutas 2007 m. Siesarties up÷je vykd÷ tyrimus (Siesarties up÷s tyrimų programa (2007)). Programos tikslas yra objektyviais, šiuolaikiniais tyrimais kompleksiškai įvertinti Siesarties up÷s žuvų išteklių būklę bei praeivių žuvų migracijos sąlygas, įveikiant Siesarties kliūtis.

Didžiojo auksinuko, pleištin÷s ir šarvuotosios sk÷čių steb÷sena yra atliekama vykdant Valstybinę aplinkos monitoringo programą (nuo 2008 m.). Steb÷seną vykdo Anykščių regioninio parko specialistai.

Informacija apie Teritorijos gyvūniją pateikiama remiantis literatūros apžvalga, informacija surinkta iš Ukmerg÷s miškų ur÷dijos, Anykščių regioninio parko specialistų, medžiokl÷s klubo narių bei steb÷jimų gamtotvarkos plano rengimo metu.

Rengiant šį gamtotvarkos planą papildomų gyvūnijos tyrimų nebuvo atliekama. 1.5.2.1. Bendra gyvūnijos charakteristika

Up÷s sl÷nio miškingose teritorijose veisiasi rudosios lap÷s (Vulpes vulpes), šernai (Sus scrofa), mangutai (Nyctereutes procyonoides). Atviresn÷se vietose laikosi stirnos (Capreolus capreolus), pilkieji kiškiai (Lepus europaeus). Visoje Teritorijoje palei Siesarties upę steb÷ti bebrų (Castor fiber) veiklos p÷dsakai. Teritorijos miškuose peri įprastos šiems biotopams rūšys: didžiosios (Parus major) ir m÷lynosios (P. caeruleus) zyl÷s, kikiliai (Fringilla coelebs), smilginis (Turdus pilaris), giesmininkas (T. philomelos) strazdai, karetait÷ (Troglodytes troglodytes), pilkoji musinuk÷ (Muscicapa striata), didysis margasis genys (Dendrocopos major). Pievų krūmynuose laikosi devynbals÷s (Sylvia spp.), kiauliuk÷s (Saxicola rubicola), lakštingalos (Luscinia luscinia), pievose – geltonosios kiel÷s (Motacilla flava). Teritorijoje maitinasi baltieji gandrai (Ciconia ciconia). Siesarties up÷je steb÷ti tulžiai (Alcedo atthis), didžiosios antys (Anas platyrhynchos), didieji dančiasnapiai (Mergus merganser).

Siesarties up÷ – šaltavanden÷, lašišinio-up÷takinio tipo up÷. Žuvų bendrijos pagrindiniai rodikliai yra labai geri – didel÷ rūšin÷ įvairov÷, gausi žuvų bendrija ir didel÷ biomas÷. Fiksuota 31 žuvų rūšis. Žuvų bendrijoje pagal gausumą dominuoja paprastoji rain÷ (Phoxinus phoxinus) ir srovin÷ aukšl÷ (Alburnoides bipunctatus). Dažnai aptinkamos rūšys: šližys (Barbatula barbatula), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus), europinis šapalas (Leuciscus cephalus), paprastasis gružlys (Gobio gobio), paprastasis ūsorius (Barbus barbus), ešerys (Perca fluviatilis), paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio), kartuol÷ (Rhodeus sericeus), kiršlys (Thymallus thymallus). Siesartyje aptinkama nemažai saugomų žuvų rūšių (5 lent.). Siesarties up÷ yra labai svarbi d÷l Baltijos lašišų (Salmo salar), šlakių (Salmo trutta trutta), žiobrių (Vimba vimba) nerštaviečių. Siesarties up÷je lašišų ir šlakių nerštaviečių tankio ir vidutinio ploto rodikliai yra vieni didžiausių šalyje. Šiuo metu,

32

formuojasi unikali lašišų populiacija. Ankščiau visiškai išnykusios, dirbtinio veisimo d÷ka atkurtos ne tik lašišų, bet ir šlakių populiacijos gaus÷ja. Dabartiniu metu sustabdytas įžuvinimas lašišait÷mis, siekiant atkurti natūralią populiaciją. 2013 metais lašišų jauniklių skaičius siek÷ iki 6,3 ind/100m2. Didžiausias lašišų gausumas nustatytas žemiau Siesarties kaimo. Pagal natūraliai išsiritusių lašišaičių gausumą Siesartis yra geriausia up÷ Lietuvoje. Siesarties up÷ pasižymi ir gausiomis šlakių bei margųjų up÷takių (Salmo trutta fario) populiacijomis. Pagal natūraliai išsiritusių šlakiukų gausumą Siesartis taip pat vertinama kaip viena geriausų upių Lietuvoje. Žiobrių populiacija gana gausi ir stabili, tačiau aukščiau Valtūnų užtvankos žiobrių sugaunama žymiai mažiau. Pagrindin÷s to priežastys – fizin÷s kliūtys migracijai, tinkamų nerštui buveinių sunaikinimas patvenkus upę (nerštaviet÷s užneštos dumblu, sul÷t÷jęs srov÷s greitis ir t.t.). Siesartyje gyvena upin÷ (Lampetra fluviatilis) bei mažoji (L. planeri) n÷g÷s. N÷gių populiacijos labai negausios. Gana retos žuvis yra paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia), ungurys (Anguilla anguilla). Valtūnų hidroelektrin÷s tvenkinyje veisiasi kuojos (Rutilus rutilus), karšiai (Abramis brama).

Siesarties up÷je yra išlikusios malūnų liekanos bei naujai pastatyta mažoji hidroelektrin÷. Šie hidroįrenginiai ir jų liekanos turi didesnį ar mažesnį poveikį žuvų migracijai ir nerštaviet÷ms. Siesarties malūno liekanos n÷ra kliūtis lašišinių žuvų migracijai. Kiek didesn÷ įtaka yra mažesnio dydžio karpin÷ms žuvims. Valtūnų hidroelektrin÷je yra įrengtas žuvitakis, kurio efektyvumas 66%.

Siesarties up÷ d÷l sraunumo ir šalto vandens n÷ra tinkama varliagyviams veistis. Veisimuisi tinkamos buvein÷s yra susiformavusios l÷tesn÷s t÷km÷s intak÷liuose, senvag÷se, Valtūnų patvankoje. Gyvena pievin÷s (Rana temporaria) bei smailiasnuk÷s (R. arvalis) varl÷s.

Teritorijoje yra įvairaus tipo pievų, kurios yra tinkamos buvein÷s retų rūšių drugiams. Ties Vaisgeliškiu kaimu buvo steb÷ti stepiniai perlinukai (Brenthis hecate), pietin÷s hesperijos (Carcharodus floccifera), machaonai (Papilio machaon), baltajuosčiai juodsprindžiai (Baptria tibiale). Dr÷gnesn÷s Teritorijos pievos yra tinkamos buvein÷s didžiajam auksinukui (Lycaena dispar). Siesarties up÷je veisiasi dvijuost÷ nendriadus÷ (Graphoderus bilineatus), šarvuotoji (Leucorrhinia pectoralis), pleištin÷ (Ophiogomphus cecilia) sk÷t÷s.

1.5.2.2. Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo, Buveinių direktyvos II, IV priedų, Paukščių direktyvos I priedo gyvūnų rūšys Teritorijoje įvairiais laikotarpiais buvo steb÷ta 17 saugomų gyvūnų rūšių. Iš kurių 10 įrašyta į Saugomų rūšių sąrašą. 10 rūšių įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą, dvi iš jų tuo pačiu ir į Buveinių direktyvos IV priedą. 1 paukščių rūšis įrašyta į Paukščių direktyvos I priedą. Detalus saugomų rūšių sąvadas pateikiamas 5 lentel÷je. 5 lentel÷. Saugomos gyvūnų rūšys BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

Rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gausumas

Būkl÷

Žinduoliai 1. Bebras (Castor fiber) BD II

BD IV Steb÷ti veiklos p÷dsakai

Nežinoma

Paukščiai 2. Baltasis gandras PD I Stebima visoje Gera

33

(Ciconia ciconia) Teritorijoje maitinimuisi tinkamose buvein÷se

3. Didysis dančiasnapis (Mergus merganser)

5(Rs) Steb÷tas ties žiotimis. Siesarties up÷ – potenciali per÷jimo vieta.

Nežinoma

4. Tulžys (Alcedo atthis) 3(R) Steb÷tas ties žiotimis. Siesarties up÷ – potenciali per÷jimo vieta.

Nežinoma

Žuvys 5. Upin÷ n÷g÷ (Lampetra fluviatilis)

BD II BK

Retai sutinkama Tik÷tinas 0,01 ind/100 m2.

Bendras apsaugos statusas pakankamas. Iki Valtūnų užtvankos visame up÷s ruože yra nerštui tinkamų buveinių (2013 m.).

6. Mažoji n÷g÷ (Lampetra planeri)

BK BD II

Retai sutinkama, aptiktos tik lervos

Nežinoma.

7. Baltijos lašiša (Salmo salar)

5(Rs) BD II BK

Lašišait÷s 6,3 ind/100m2

(2013 m., VAM)

Bendras apsaugos statusas tinkamas. Būkl÷ gera (2013 m.).

8. Paprastoji kartuol÷ (Rhodeus sericeus)

BD II BK

Negausi 0,07 ind/100 m2

Patenkinama. Rūšiai n÷ra tinkamos natūralios ekologin÷s up÷s sąlygos (per šaltas vanduo)

9. Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia)

BD II BK

- Bendras apsaugos statusas pakankamas (2013 m.).

10. Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio)

BD II

1,48 ind/100m2(2007 m.)

Aukščiau Valtūnų užtvankos neaptinkama (sunaikintos tinkamos buvein÷s) .

Vabzdžiai 11. Pleištin÷ sk÷t÷ (Ophiogomphus cecilia)

4(I), BD II BD IV BK

Transektoje 0-6 vnt. (viso 8 vnt.) (2012 m., VAM).

Patenkinama, d÷l veisimuisi tinkamų (vandens ir sausumos) buveinių trūkumo.

12. Šarvuotoji sk÷t÷ (Leucorrhinia pectoralis)

4(I) Nežinoma Nežinoma

13. Stepinis perlinukas (Brenthis hecate)

2(V) Pavieniai individai Nežinoma

14. Machaonas (Papilio machaon)

4(I) Pavieniai individai Nežinoma

15. Baltajuostis juodsprindis (Baptria tibiale)

3(R) Pavieniai individai Nežinoma

16. Didysis auksinukas (Lycaena dispar)

BD II 3(R)

Anksčiau steb÷ti pavieniai individai

Nežinoma. BAST yra pakankamai

34

2012 m. neaptiktas (VAMP)

veisimuisi tinkamų vietų ir mitybinių augalų (Rumex genties). Tik÷tina, kad rūšies būkl÷ stabili (pastaruoju metu šalyje stebima populiacijos gaus÷jimo tendencija).

17. Nendriadus÷ (Graphoderus bilineatus)

4(I) BD II

Pavieniai individai Nežinoma

Lentel÷je panaudotos santrumpos: BD II - Buveinių direktyvos II priedas, BD IV - Buveinių direktyvos IV priedas (92/43/EEC); PD I – Paukščių direktyvos I priedas (79/409/EEC). PD I – Paukščių direktyvos I priedas. BK – Berno konvencija

1.6. Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimas

1.6.1. Esamos žem÷valdos BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis plotas yra 195,85 ha. Į šią teritoriją patenka 166

privatūs žem÷s sklypai. Bendras privačios nuosavyb÷s teise valdomos žem÷s plotas sudaro 113,43 ha (58 % nuo bendro BAST ploto). Valstybin÷ žem÷ sudaro 21,07 ha (11 % nuo bendro BAST ploto) ploto. Teritorijoje Siesarties up÷ užima 26,5 ha plotą. Likusi teritorija – 34,89 ha (18 % nuo bendro BAST ploto) yra neįregistruota viešame turto registre žem÷. Žem÷s sklypų lokalizacija Teritorijoje pateikiama 6, 7, 8 br÷žiniuose).

1.6.2. Žem÷s, miškų ūkio ir kitos ūkin÷s veiklos intensyvumas ir poveikis gamtin÷ms vertyb÷ms

Žem÷s ūkio veikla neintensyvi. Ariamos žem÷s Teritorijoje beveik n÷ra, pievos beveik nenaudojamos. Pagal Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros prie Žem÷s ūkio ministerijos pateiktą informaciją, 2013 metais, žem÷s ūkio veikla vykdoma 7,78 ha plote, iš jų 2,13 ha vykdoma veikla yra susijusi su pievų ir ganyklų priežiūra ir 3,46 ha ribojami pagrindiniai miško kirtimai (6 lent., 9, 10, 11 br÷žiniai). Kai kuriuose Šienaujamų mezofitų pievų buveinių plotuose yra deklaruota veikla, susijusi su natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymu. Tai teigiamai veikia min÷to tipo buveinę, tačiau vykdoma žem÷s ūkio veikla (susijusi su pievų tvarkymu) yra nepakankama, kad būtų palaikoma pievų buveinių gera būkl÷.

Teritorijoje esančiuose miškuose ūkininkaujama pagal reikalavimus keliamus II bei III miškų grup÷ms (15, 16, 17 br÷žiniai). 75 % (nuo bendro miškų ploto) Teritorijoje esančių miškų yra privatūs (12, 13, 14 br÷žiniai). Dabartiniu metu miškų ūkio veikla n÷ra intensyvi ir esminio poveikio miškų buvein÷ms neturi.

6 lentel÷. 2013 m. deklaruota veikla Teritorijoje Veiklos pavadinimas Plotas(ha) Apaugę plotai 1,17 Dobilai pašarui 0,16 Daugiamet÷s ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau) 1,08 Ganyklos (pievos) (iki 5 m.) 0,14 Kvietrugiai (žieminiai) 0,55

35

Kviečiai (žieminiai) 0,31 Ribojami pagrindiniai miško kirtimai 3,46 Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas 0,91

Iš viso: 7,78 Maždaug 12 up÷s kilometre buvusio Valtūnų malūno vietoje pastatyta (2001 m.)

Valtūnų hidroelektrin÷. Kad nebūtų sutrikdyta žuvų migracija, 2003 m. buvo įrengtas Valtūnų žuvitakis. Šis žuvitakis tipiška slenkstin÷ latakin÷ pertvarin÷ žuvu pralaida. VU Ekologijos instituto specialistų atliktai tyrimai (2007 m.) parod÷, kad žuvitakio efektyvumas buvo 66 %, v÷liau kiek patobulinus konstrukciją žuvų migracijos sąlygos pager÷jo (stebima pavasarin÷ žiobrių migracija). Tačiau hidroelektin÷s patvanka neišvengiamai turi poveikį beveik 1,5 km up÷s ruožui. Patvankoje susiformavo ežerinio tipo su intensyvia sedimentacija ir eutrofikacijos požymiais buvein÷, kuri n÷ra tinkama kaip nerštaviet÷ Siesarties up÷je paplitusioms upin÷ms žuvų rūšims.

1.6.3. Žem÷s naudojimas praeityje Visa Siesarties up÷ buvo gana intensyviai naudojama. Ant Siesarties up÷s įvairiais

laikotarpiais yra buvę pastatyta net 10 hidroj÷gainių. 1939 m. veik÷ 5 hidroj÷gain÷s. Teritorijoje ties 5 up÷s kilometru, 1933 metais buvo pastatytas Siesarties vandens

malūnas – lentpjūv÷ (Siesarties kaimas). Užtvanka buvo persiliejančio su užtvaru tipo, vandens pralaida buvo užtvankos tipo. 1944 m. besitraukianti į vakarus vokiečių kariuomen÷ pastatą susprogdino. Beveik žemupyje buvo Vaisgeliškio vandens malūnas. Dabartiniu metu yra tik šių malūnų liekanos. Ties Valtūnais buvo pastatytas Valtūnų vandens malūnas (1933 m.). 2001 m. šio malūno vietoje pastatyta Valtūnų hidroelektrin÷. Ekologijos instituto specialistų atliktai tyrimai (2007 m.) parod÷, kad malūnų liekanos nesudaro migruojančioms žuvims neįveikiamos kliūties ir jos gali migruoti. Valtūnų hidroelektrin÷je yra įrengtas žuvitakis.

Ties Slabados kaimu (2009 m.) buvo atlikti neleistini žem÷s darbai – pakeista Siesarties up÷s vaga. D÷l šios veiklos pakeistos natūralios up÷s r÷vos, hidrologinis režimas. Po stiprių pavasarinių potvynių, dirbtin÷s užtvaros buvo pralaužtos, dabartiniu metu stebimas up÷s vagos renatūralizacijos procesas.

Siesarties up÷s sl÷nyje esančios žem÷s buvo naudojamos žem÷s bei miškų ūkio veiklai.

1.6.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb÷s Teritorija yra gausiai apaugusi mišku. Medynai užima 96,51 ha (apie 49 % nuo

bendro Teritorijos ploto). Privačios nuosavyb÷s miškai užima 72,73 ha (75,36 % nuo bendro miškų ploto) plotą, valstybiniai miškai – 23,78 ha (24,63 % nuo bendro miškų ploto) (12, 13, 14 br÷žiniai). Valstybiniai miškai patik÷jimo teise yra valdomi Ukmerg÷s miškų ur÷dijos (Želvos girininkija).

Didžioji dalis Teritorijoje esančių miškų priskiriami II grupei (15, 16, 17 br÷žiniai. 7 lent.)

7 lentel÷. Miško grupių plotai Teritorijoje.

Miško grup÷s Plotas (ha) II grup÷ - Specialios paskirties miškai 81,24 III grup÷ - Apsauginiai miškai 31,51 IV grup÷ - Ūkiniai miškai 0,21

36

1.6.5. Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Pagal Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinius,

Teritorija nepatenka į aktyvios ir pasyvios rekreacijos teritoriją. Tačiau yra planuojama įrengti viešojo naudojimo paplūdimius, aprūpintus inžinerine įranga (6 pav.). Teritorija naudojama vandens turizmui. Ties Siesarties kaimu Teritoriją kerta nacionalinio dviračių tinklo trasa. Su rekreacija susijusios esamos veiklos neturi poveikio saugomoms gamtos vertyb÷ms.

6 pav. Ištrauka iš Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinių Rekreacijos ir turizmo pl÷tojimo br÷žinio

1.6.6. Medžiokl÷s ir žvejybos ypatyb÷s Teritorijoje medžioja Lyduokių bei Želvel÷s medžiotojų klubai. Medžiojami žv÷rys: stirnos, šernai. Siesarties up÷je vykdoma m÷g÷jiška žūkl÷. Su medžiokle ir žvejyba susijusios veiklos neturi poveikio Teritorijos saugomoms vertyb÷ms.

1.6.7. Naudingųjų iškasenų gavyba Naudingųjų iškasenų gavyba Teritorijoje nevykdoma.

1.6.8. Vandens telkinių naudojimo būdai Siesarties up÷ naudojama rekreacijai: vandens turizmui, m÷g÷jiškai žūklei. Šios

veiklos neigiamo poveikio saugomoms gamtos vertyb÷ms poveikio neturi. Teritorijoje yra pastatyta Valtūnų mažoji hidroelektrin÷ (UAB Hidroenergija).

Valtūnų patvankoje stebimi sedimentacijos bei eutrofikacijos procesai, d÷l kurių vyrauja

37

ežerin÷s žuvų bendrijos. Pastačius užtvanką, įrengto žuvitakio efektyvumas buvo 66 % – dalis saugomų žuvų rūšių (lašiša, šlakis, kiršlys) nepasiekdavo aukščiau patvankos esančių nerštaviečių. Kiek pakeitus žuvitakio konstrukciją (apsaugant nuo užnešimo šiukšl÷mis bei pakreipiant srovę) buvo pagerintos sąlygos žuvų migracijai. Hidroelektrin÷s įrengimas turi poveikį up÷s hidrologiniam režimui, tod÷l neišvengta poveikio nerštaviet÷ms bei migracijai. Paprastasis kūjagalvis neaptinkamas hidroelektrin÷s poveikio zonoje (aukščiau Valtūnų užtvankos). Rūšis aptinkama tik gerokai toliau užtvankos (už hidroelektrin÷s poveikio zonos), kur up÷s srov÷s sąlygos yra tinkamos. Užtvankų statymas įtakoja up÷s hidrologinį režimą, blogina saugomų rūšių būklę.

Žemių savininkai ties Siesarties upe siekia išnaudoti sraunią upę. Ties Slabados kaimu buvo pakeista up÷s vaga (nukreipiant ją į senvagę). Po stiprių pavasarinių potvynių dirbtin÷s užtvaros buvo pralaužtos. Dabartiniu metu stebimas up÷s vagos renatūralizacijos procesas (senvag÷ užnešama nuos÷domis, up÷ grįžta į senają vagą).

1.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai

1.7.1. Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios gamtotvarkos plano objektų būklę

Pagrindin÷s veiklos, kurios teigiamai įtakotų Teritorijos gamtines vertybes yra pievų ekstensyvus naudojimas. Dabartiniu metu pievos ir ganyklos prižiūrimos nepakankamai.

1.7.2. Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas

Ekonominiu požiūriu svarbios veiklos yra susijusios su žem÷s bei miškų ūkiu. Miškų ūkio veikla vykdoma pagal II ir III miškų grup÷s tvarkymo ir naudojimo reikalavimus. Žemdirbyst÷ n÷ra intensyvi. Vyrauja pievos bei ganyklos. Teritorijoje yra pastatyta Valtūnų hidroelektrin÷ (galia 0,16 MW). Keletas žem÷s sklypų savininkų teikia iniciatyvas d÷l dar poros mažųjų hidroelektrinių statybos (nors šių iniciatyvų įgyvendinimas n÷ra įmanomas d÷l dabartiniu metu galiojančių teis÷s aktų).

Didžiausi konfliktai tarp siekio išsaugoti Teritorijos gamtines vertybes ir Teritorijos ekonominio potencialo didinimo, gali kilti ir būti susiję su miškų ūkio pl÷tra bei pastangomis statyti mažąsias hidroelektrines patvenkiant Siesarties upę.

Teritorija yra svarbi pažintiniam ir mokomąjam turizmui. Teritorijos ekonominio potencialo didinimas turi būti susijęs su subalansuotos rekreacijos pl÷tra.

1.7.3. Teritorijos naudojimas švietimo reikm÷ms Teritorija ir jos gretimyb÷s n÷ra naudojamos švietimo tikslais.

1.7.4. Su teritorija susiję projektai, planai ar programos BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis patenka į šių teritorijų planavimo dokumentų

apr÷ptį: • Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas iki 2016 metų; • Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s ilgalaik÷s pl÷tros strategija 2008-2015 m.

(Nauja redakcija patvirtinta Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s tarybos 2013-02-21 sprendimu Nr.7-45).

38

Pagal Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrojo plano sprendinius, Teritorijoje planuojama įrengti viešojo naudojimo paplūdimius, aprūpintus inžinerine įranga. Teritorijoje yra vykdomi darbai siekiant pagerinti pleištin÷s sk÷t÷s veisimosi ir maitinimosi buveines pagal “Siesarties up÷s ir jos pakrant÷s atkarpos pleištin÷s sk÷t÷s (Ophiogomphus cecilia) apsaugos 2012 – 2014 m. veiksmų planą“ (toliau – Veiksmų planas).

Kiti projektai, planai ar programos, kurie būtų susiję su Teritorija ir gal÷tų tur÷ti įtakos gamtotvarkos plano objektams, n÷ra žinomi.

1.7.5. Kultūros paveldo objektai Teritorijos gretimyb÷se yra keturi kultūros paveldo objektai: Antatilčių (Pilal÷s) piliakalnis II su gyvenviete (unikalus kodas 3569), Valtūnų kalnas (unikalus kodas 21480), Vaisg÷liškio, Nuotekų pilkapynai (unikalus kodas 32124), Alkokalnio kalnas (unikalus kodas 3570) (22 br÷žinys). Antatilčių piliakalnio apsaugos zona patenka į Siesarties up÷ BAST, tačiau į tvarkymo plotus (Nr. 36, Nr.38, Nr.37), kuriuose numatoma atkurti ir išsaugoti 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveines, taikant gamtotvarkos priemones: medžių ir krūmų (bei jų atžalų kirtimas), šienavimas.

1.8. Žmogaus veikla gretimose teritorijose BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis yra Vilniaus apskrityje, Ukmerg÷s rajono

savivaldyb÷je, Lyduokių, Žemaitkiemio ir Vidiškių seniūnijose. Lyduokių seniūnija yra į šiaur÷s rytus nuo Ukmerg÷s. Seniūnijos centras – Lyduokių

miestelis – nutolęs nuo rajono centro 17 km atstumu. Seniūnijos plotas – 7 413 ha. Seniūnijoje yra 29 kaimai. Seniūnijoje 2013 metų sausio 1 dienai gyveno 1 063 gyventojai. Seniūnijos teritorijoje įsikūrusios dvi sodų bendrijos – „Pušel÷“ I Antakalnio kaime ir „Šilas“ Jogvilų kaime. Seniūnijos teritorijoje yra paštas, biblioteka, bažnyčia, bendruomen÷s sveikatos punktas, Ukmerg÷s kultūros centro filialas, dvi medžio apdirbimo įmon÷s, dvi lentpjūv÷s, asfaltbetonio gamykla, veterinarinių paslaugų įmon÷, hidroelektrin÷ ir kt. Seniūnijoje veikia dvi – Lyduokių ir Nuotekų – kaimo bendruomen÷s.

Žemaitkiemio seniūnija yra viena iš mažiausių seniūnijų Ukmerg÷s raj. savivaldyb÷je. Plotas – 8 800 ha, gyvena 782 gyventojai, 30 kaimų, iš kurių didesni: Žemaitkiemio mstl., Valų k., Radiškio k. ir Martnonių k. Seniūnijoje yra Želvos vidurin÷s mokyklos Žemaitkiemio progimnazijos skyrius su ikimokykline mišria grupe, Šv. Kazimiero bažnyčia, ambulatorija, kuri aptarnauja ir Lyduokių seniūnijos gyventojus, pašto skyrius, 2 bibliotekos (Žemaitkiemio ir Valų), 1 verslo įmon÷ Valuose.

Vidiškių seniūnijos teritorijos plotas – 8 300 ha. Seniūnijoje yra 41 kaimas ir 10 viens÷džių. Gyventojų skaičius 2013 m. – 3250. Bendruomenių skaičius – 3. Dirbančiųjų skaičius – 1 901. Įstaigų skaičius – 8. Mokyklų: 1 (Vidiškių pagrindin÷ mokykla). Darželių: 2. Kultūros namų: 2 (Vidiškių, Šventup÷s). Ambulatorijų – 1. Seniūnijoje dirbančių skaičius – 7. Verslo įmonių – 12.

1.9. Teritorijos ekologiniai būkl÷s įvertinimo kriterijai

1.9.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST esančios miškų buvein÷s yra stabilios ir gali išlikti

geros būkl÷s, jeigu nebus vykdomi jų kirtimai. Stabilumą iš dalies užtikrina tai, kad kai

39

kurios miškų buvein÷s, tokios kaip 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai ir 9180 *Griovų ir šlaitų miškai, yra stačiuose šlaituose ir intensyvūs jų kirtimai sunkiai įmanomi. Labiau pažeidžiami yra 9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai ir 91E0 *Aliuviniai miškai, esantys l÷kštuose šlaituose arba lygiose vietose.

Pievų buvein÷s yra sąlyginai stabilios tik tais atvejais, jeigu jose nuolat vykdoma ekstensyvi ūkin÷ veikla – ganomi galvijai, pjaunama žol÷. Gamtotvarkos plano rengimo metu labiausiai pažeidžiamos buvo 6210 Stepin÷s pievos, kurių naudojimas nutrūkęs ir jos apauga krūmais bei medžiais. Gana sparčiai prast÷ja daugumos kitų dviejų tipų pievų buveinių – 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai ir 6450 Aliuvin÷s pievos – būkl÷. Kadangi šiose buvein÷se neganomi galvijai ir žol÷ nepjaunama arba pjaunama tik nedideliuose plotuose, sparčiai daug÷ja krūmų bei medžių. Kai kuriuose plotuose krūmų ir medžių projekcinis padengimas dabar yra 10–25 %. Kiek geresn÷ kai kurių 6510 Šienaujamos mezofitų pievų buvein÷, nes jos vis dar naudojamos, nors dalies pievų naudojimas yra beveik nutrūkęs.

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST užregistruotos dvi į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų augalų rūšių – daugiamet÷s blizg÷s ir tamsialapio skiautalūpio populiacijos. Daugiamet÷s blizg÷s populiacijos gana didel÷s, įsikūrusios stabiliose ar mažai kintančiose aliuvinių miškų buvein÷se. Šios rūšies populiacijos taip pat stabilios ir gr÷sm÷s joms n÷ra. Specialių apsaugos priemonių rūšies apsaugai taikyti nereikia. Pakanka išsaugoti būdingas buveines – Siesarties pakrant÷se esančius aliuvinius miškus.

Tamsialapio skiautalūpio populiacija nedidel÷, bet santykinai stabili, kol išlieka atviras, l÷tai ardomas status šlaitas, tod÷l rūšis priskirtina prie pažeidžiamų rūšių grup÷s. Siekiant išsaugoti rūšį Teritorijoje, svarbu, kad išliktų stabili buvein÷. Kol kas rūšies apsaugai specialių priemonių taikyti nereikia.

Teritorija teka Siesarties up÷, kuria vyksta saugomų žuvų rūšių (upin÷ n÷g÷, Baltijos lašiša, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis) migracijos ir nerštas. Dabartiniu metu daugumos žuvų rūšių būkl÷ yra gana gera, tačiau lengvai pažeidžiama jei būtų pastatytos hidroelektrin÷s (pakeičiamas hidrologinis režimas) ar keičiama up÷s vagaValtūnų hidroelektrin÷s žuvitakis (rekonstruotas) užtikrina gana normalų praeinamumą žuvims, tačiau hidroelektrin÷s poveikio zonoje (apie 1,5 km ruože akščiau užtvankos) yra sunaikintos upin÷ms žuvims tinkamos buvein÷s.

Pagal parengtą Veiksmų planą yra atkuriamos pleištinei sk÷tei tinkamos veistis vandens ir sausumos buvein÷s. Darbai šiose buvein÷se bus užbaigti 2014 m., tačiau yra būtinas tokio pobūdžio darbų tęstinumas, kad pleištinei sk÷tei tinkamos veistis buvein÷s būtų išsaugotos.

1.9.2. Retumas Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST užregistruotos 11 tipų europin÷s svarbos buvein÷s:

6210 Stepin÷s pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvin÷s pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk÷s, 9010 Vakarų taiga, 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai ir 91E0 *Aliuviniai miškai.

Stepinių pievų buvein÷s visoje Lietuvoje yra retos ir sparčiai nykstančios d÷l smarkiai sumaž÷jusio jų naudojimo ir d÷l to vykstančios sukcesijos. Šios pievos yra ypač svarbios, nes jose telkiasi didel÷ biologin÷ įvairov÷. Jos svarbios kai kurių Teritorijoje saugomų drugių populiacijų stabilumui. Aliuvin÷s pievos, eutrofiniai aukštieji žolynai ir šienaujamos mezofitų pievos šalyje yra neretos buvein÷s. Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buvein÷ nereta, tačiau daugeliu atvejų Lietuvoje jos užima nedidelius plotus (ypač nedidelius plotus užima šaltiniai).

40

Daugumos Teritorijoje užregistruotų miškų buvein÷s Lietuvoje yra gana dažnos. Dažniausios iš jų yra Aliuviniai miškai, Vakarų taiga, Plačialapių ir mišrūs miškai, retesn÷s – Griovų ir šlaitų miškai. Nepaisant to, kad kai kurios buvein÷s yra dažnos, Teritorijoje jos yra svarbios visos ekosistemos stabilumui. Teritorijoje aptinkamos miškų buvein÷s: *Pelk÷ti lapuočių miškai, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai ir 91E0 *Aliuviniai miškai – retos europiniu mastu.

Teritorijoje aptinkamos dvi augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos Saugomų rūšių sąrašą.

Tamsialapio skiautalūpio populiacija yra svarbi biogeografiniu požiūriu, nes yra arti Lietuvoje esančio arealo rytin÷s dalies vakarinio pakraščio Daugiamet÷s blizg÷s populiacijos Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST yra gana didel÷s, rūšis šalyje nereta, priskirta prie išsaugotų rūšių grup÷s.

Teritorijoje aptinkamos gyvūnų rūšys: bebras, baltasis gandras, upin÷ n÷g÷, paprastoji kartuol÷, paprastasis kirtiklis yra gana įprastos rūšys šalyje, bet retos europiniu lygmeniu.

1.9.3. Natūralumas ir tipiškumas Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST esančios miškų buvein÷s daugumoje plotų yra

natūralios ir tipiškos, su joms būdinga vertikaliąja struktūra ir rūšių sud÷timi. Tik nedidel÷ dalis miško buveinių (plačialapių ir mišrūs miškai) kai kuriose vietose ne visiškai natūralūs d÷l vykdytų atrankinių kirtimų. Vienas šių buveinių masyvas (135 kv. 21 skl. ir 136 kv. 27 skl.) yra visiškai iškirstas ir buvein÷ sunaikinta.

Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST netoli nuo up÷s vagos įrengta žv÷rių š÷rimo aikštel÷, kuri privilioja šernus, intensyviai ardančius paklotę. Šią aikštelę būtina nedelsiant panaikinti, o susikaupusias atliekas (grūdų ir kitų pašarų) išgabenti. Tur÷tų būti draudžiama BAST įrengin÷ti žv÷rių š÷rimo aikštel÷s, nes jos tampa taršos (ir biologin÷s taršos) šaltiniais, skatina aplinkinių buveinių degradaciją.

Siesarties up÷s natūrali vaga buvo pažeista iškasus kanalą ir sujungus up÷s vagą su senvage (ties Slabados kaimu (Lyduokių seniūnija). Natūralūs, srauniai upei būdingi biotopai taip pat buvo pakeisti ir pastačius Valtūnų hidroelektinę.

Pievų buvein÷s yra pusiau natūralios iš prigimties, o jų tipiškumą mažina menkas naudojimas. D÷l vykstančių sukcesinių pokyčių daug÷ja krūmų ir medžių, o tipiškų buveinių plotas maž÷ja. Siekiant išsaugoti jų natūralumą ir tipiškumą, būtina periodiškai vykdyti gamtotvarkos priemones – šalinti krūmus, pjauti žolę ir išgabenti visą jos biomasę. Stepin÷s pievos buvein÷ dar gana tipiška ir natūrali, tačiau ją būtina skubiai tvarkyti, kad visiškai neapaugtų medžiais ir krūmais.

Tamsialapio skiautalūpio populiacijos buvein÷ natūrali ir visiškai tipiška. Kitos saugomos rūšies – daugiamet÷s blizg÷s populiacijos buvein÷s taip pat natūralios ir rūšiai tipiškos.

Teritorijoje natūralios buvein÷s užima apie 70 % (nuo bendro Teritorijos ploto), pažeistos – 30 %. Siesarties up÷s vaga didžiąja dalim yra natūrali, tačiau jos natūralumą mažina pastatyta Valtūnų hidroelektrin÷s užtvanka ir suformuota patvanka.

1.9.4. Įvairov÷ Teritorijoje identifikuota 11 į Europos Sąjungos Buveinių direktyvos priedus įrašytos

buvein÷s, kurios užima didžiąją Teritorijos dalį. Teritorijoje aptinkamos 17 nacionaliniu ir

41

europiniu mastu saugomos gyvūnų rūšys bei 2 saugomos augalų rūšys. Detalus saugomų gamtos vertybių sąrašas pateikiamas 8 lentel÷je.

8 lentel÷. Saugomos gamtos vertyb÷s BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis. Saugomos gamtos vertyb÷s Apsaugos statusas Saugomos gyvūnų rūšys

1. Upinis bebras (Castor fiber) BD II, BD IV 2. Gandras (Ciconia ciconia) PD I 3. Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) 5(Rs) 4. Tulžys (Alcedo atthis) 3(R) 5. Upin÷ n÷g÷ (Lampetra fluviatilis) BD II 6. Mažoji n÷g÷ (Lampetra planeri) BD II 7. Baltijos lašiša (Salmo salar) 5(Rs), BD II 8. Paprastoji kartuol÷ (Rhodeus sericeus) BD II 9. Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) BD II 10. Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) BD II 11. Pleištin÷ sk÷t÷ (Ophiogomphus cecilia) 4(I), BD II, BD IV 12. Šarvuotoji sk÷t÷ (Leucorrhinia pectoralis) 4(I) 13. Stepinis perlinukas (Brenthis hecate) 2(V) 14. Machaonas (Papilio machaon) 4(I) 15. Baltajuostis juodsprindis (Baptria tibiale) 3(R) 16. Didysis auksinukas (Lycaena dispar) 3(R), BD II 17. Nendriadus÷ (Graphoderus bilineatus) 4(I), BD II

Saugomos augalų rūšys 1. Tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens) 2(V) 2. Daugiamet÷ blizg÷ (Lunaria rediviva) 5(R)

ES svarbos buvein÷s 1. 6210 Stepin÷s pievos BD I 2. 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai BD I 3. 6450 Aliuvin÷s pievos BD I 4. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos BD I 5. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk÷s BD I 6. 9010 *Vakarų taiga BD I 7. 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai BD I 8. 9050 Žolių turtingi eglynai BD I 9. 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškai BD I 10. 9180 *Griovų ir šlaitų miškai BD I 11. 91E0*Aliuviniai miškai BD I

Lentel÷je panaudotos santrumpos: BD II – Buveinių direktyvos II priedas, BD IV – Buveinių direktyvos IV priedas, PD I – Paukščių direktyvos I priedas, * - Europos Bendrijos svarbos prioritetiniai buveinių tipai.

1.9.5. Dydis ir fragmentiškumas Siesarties up÷s ir jos sl÷nio BAST užima 195,85 ha plotą. Daugeliu atveju natūralios

europinių svarbos buveinių ribos yra susiformavusios už Teritorijos ribų. Teritorijoje europin÷s svarbos buvein÷s užima 131,13 ha plotus, už ribos – 31,76 ha (1 lent.).

Visos buvein÷s sudaro įvairaus dydžio plotus, kurie apima toms buvein÷ms palankias sąlygas, tod÷l tarpusavyje yra mozaikiškai persipynusios ir sudaro įvairaus dydžio masyvus.

42

Didžiausius plotus užima Aliuviniai miškai (89,52 ha), Mažiausią plotą – nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buvein÷ (0,05 ha). Daugelis buveinių yra natūraliai fragmentuotos europin÷s svarbos buveinių kriterijų neatitinkančių plotų ar kito tipo buveinių. Pievų buveinių fragmentacija reiškiasi d÷l užaugimo medžiais ir krūmais. Daugelio pievų buvein÷s, jeigu jos būtų naudojamos, yra optimalaus dydžio, kad išliktų joms būdinga įvairov÷ ir struktūra.

Visų tipų buveinių (ir saugomų rūšių buveinių) užimami plotai yra pakankami, kad taikant daugkartines gamtotvarkos priemones ar tinkamai ūkininkaujant būtų atkurta palanki apsaugos būkl÷ ir jos gal÷tų išlikti stabilios, o buveinių fragmentacija palaipsniui išnyktų.

1.10. Teritorijos pad÷tis

1.10.1. Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose

Šalies mastu Teritorija atlieka svarbią ekologinę funkciją, yra įjungta į Lietuvos gamtinį karkasą ir išskiriama kaip migracinio koridoriaus dalis, kur palaikomas ir stiprinamas esamo kraštovaizdžio natūralumas (7 pav.). Teritorijoje užregistruotos 11 tipų europin÷s svarbos buvein÷s, iš kurių 5 tipų buvein÷s yra prioritetin÷s. Taigi up÷s sl÷nis su didele rūšių ir buveinių įvairove yra labai svarbus ekologinio tinklo elementas ir rūšių migracijos koridorius.

Teritorija taip pat išskirta kaip atitinkanti natūralių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įjungta į NATURA 2000 tinklą.

7 pav. Teritorijos pad÷tis Lietuvos Respublikos gamtiniame karkase. (ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano gamtinio karkaso br÷žinio)

43

1.10.2. Teritorijos pad÷tis regiono hidrografiniame tinkle Teritorija priklauso pagrindinių Neries intakų upių baseinui (pagal Lietuvos

hidrografinį rajonavimą). Siesarties up÷ yra kairysis Šventosios up÷s intakas. Teritorijoje į Siesartį įteka Šešuola, Žv÷rupis, Šaltupis bei keletas mažesnių bevardžių upelių.

1.10.3. Teritorijos pad÷tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu Teritorija yra Vilniaus apskrityje, Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷je, Lyduokių, Žemaitkiemio ir Vidiškių seniūnijose. Į Teritoriją patenka Vaisg÷liškių, Siesarties, Lentvorių, Valtūnų kaimų sodybos. Artimiausios didesn÷s gyvenviet÷s yra Lyduokiai ( 0,7 km atstumu), Žemaitkiemis ( 2,8 km atstumu). Iki rajono centro Ukmerg÷s yra apie 10 km.

2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2.1. Gamtotvarkos plano tikslai Siekti atkurti ir išsaugoti palankią apsaugos būklę šių Europos Bendrijos svarbos

gamtinių buveinių: 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų kartu su tamsialapio skiautalūpio, didžiojo auksinuko populiacijomis, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk÷ti lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų kartu su daugiamet÷s blizg÷s populiacijomis, atkurti ir išsaugoti pleištinei sk÷tei tinkamas veistis buveines bei išsaugoti baltijos lašišos, paprastojo kirtiklio, upin÷s n÷g÷s tinkamas migracijos ir neršto sąlygas.

2.3. Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje.

D÷l nebevykdomo šienavimo ir ganymo, vyksta sumed÷jusios augmenijos ekspansija, blog÷ja pievų (Stepin÷s pievos, Šienaujamos mezofitų pievos, Aliuvin÷s pievos, Eutrofiniai aukštieji žolynai) buveinių būkl÷. Stepin÷se pievose medžių ir krūmų projekcinis padengimas skirtinguose plotuose yra nuo 10% iki 25 %. Up÷s potvyniai nedideli, tod÷l gamtiniai veiksniai neužtikrina Aliuvinių pievų natūralaus būkl÷s palaikymo. Pievos užaugin÷ja sumed÷jusia augmenija. Jeigu nebus imtasi gamtotvarkos priemonių, per vidutin÷s trukm÷s (maždaug 20 metų) laikotarpį aliuvinių buveinių gali nebelikti.

Atvirų plotų sukūrimas ir palaikymas taip pat padidins pleištin÷s sk÷t÷s suaug÷lių mitybos plotus, tuo pačiu bus atkurta pleištin÷s sk÷t÷s populiacijai palanki apsaugos būkl÷. Siesarties up÷s pakrant÷se buvo prad÷ti tvarkymo darbai siekiant atkurti pleištinei sk÷tei tinkamas veisimosi ir maitinimosi buveines. Šiems darbams pasibaigus būtinas buveinių priežiūros tęstinumas (periodiškas up÷s vagos valymas, krūmų kirtimas bei šienavimas pakrant÷se). To nevykdant v÷l bus prarastos pleištinei sk÷tei tinkamos veistis vandens ir sausumos buvein÷s arba gali ženkiai pablog÷ti jų būkl÷.

Teritorijoje yra įrengta žv÷rių š÷rykla ir žv÷rys (šernai) viliojami į Teritoriją. Stepin÷se pievose bei miškų buvein÷se yra gana didelių apimčių knisyklos. Šernai išknisdami naikina pievų buveines, daro pastebimą žalą miškų buvein÷ms.

Teritorijoje aptiktos švetimžemių augalų rūšys, kurios pasižymi invazin÷mis savyb÷mis (kanadin÷ ir baltoji tuopos). Šioms rūšims plintant, kyla gr÷sm÷s Aliuvinių miškų buvein÷ms. Teritorijos problemiškumas taip pat yra susijęs su nuosavyb÷s forma. Nemaža dalis sklypų, kuriuose reikia taikyti gamtotvarkos priemones (71 % nuo bendro tvarkomo ploto),

44

privačios nuosavyb÷s teise priklauso fiziniams asmenims. Ši situacija kelia pavojų, kad galimos buveinių transformacijos: pievų – gali būti paverstos ariama žeme arba įs÷tos kultūrin÷s žol÷s, miškų – galimi kirtimai. Būtina žem÷s (miško) savininkams pateikti informaciją apie Teritorijos gamtines vertybes ir galimybę dalyvauti Kaimo pl÷tros programoje bei gauti išmokas. Taip pat agituoti savininkus prisijungti prie gamtotvarkos plano uždavinių sprendimo.

Siesarties upe migruoja saugomų žuvų rūšys (upin÷ n÷g÷, Baltijos lašiša, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis). Up÷je yra šių rūšių nerštaviet÷s. Dabartiniu metu daugumos žuvų rūšių būkl÷ yra gana gera, tačiau lengvai pažeidžiama (jei būtų pastatytos hidroelektrin÷s ar keičiama up÷s vaga). Hidroelektrin÷s keičia up÷s hidrologinį režimą – yra suformuojamos patvankos, kuriose vyksta sedimentacijos, eutrofikacijos procesai. Tokios buvein÷s tampa nebetinkamos kaip saugomų žuvų rūšių (Baltijos lašiša ir kt.) nerštaviet÷s.

Nesiimant aktyvių tvarkymo priemonių dauguma Teritorijoje esančios gamtin÷s vertyb÷s sunyktų. Gamtotvarkos priemon÷s atkurtų ir išsaugotų europin÷s svarbos natūralių buveinių ir su jomis susijusių retų rūšių gerą apsaugos būklę.

2.2. Gamtotvarkos plano uždaviniai Pagrindiniai gamtotvarkos plano uždaviniai yra susiję su europin÷s svarbos gamtinių buveinių atkūrimu bei palankios apsaugos būkl÷s palaikymu. Tikslui pasiekti numatomi 9 uždaviniai ir jų įgyvendinimo rodikliai pateikiami 9 lentel÷je. Tvarkymo darbai planuojami 48,42 ha plote (59 tvarkymo plotai), kur privati žem÷ užima 32,41 ha, valstybin÷ žem÷ užima 5,48 ha plotą, laisvos valstybin÷s žem÷s fondo žem÷ - 10,52 ha (1 priedas).

9 lentel÷. Siesarties up÷ ir jos sl÷nis BAST apsaugos problemos, gamtotvarkos plano uždaviniai, jų įgyvendinimo priemon÷s bei rodikliai. Apsaugos problema (gr÷sm÷) Uždaviniai Uždavinio

Įgyvendinimo priemon÷s

Uždavinio Įgyvendinimo rodikliai

1.1. Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP, organizavimas privačios žem÷s (miško) savininkams

1.1.1. Suorganizuotas seminaras ir pateikta informacija apie Teritorijos gamtines vertybes jų apsaugos poreikius ir galimybę dalyvauti Kaimo pl÷tros programoje (toliau KPP), I gamtotvarkos plano metais. 1.1.1.Parengta dalomoji medžiaga apie seminare pateiktą informaciją 1.1.3. Seminare nedalyvavusiems savininkams dalomoji medžiaga išsiunčiama paštu. 1.1.4. Seminarui parengta informacija patalpinama ARPD tinklalapyje. 1.1.5. Savininkų tvarkomas pagal KPP žem÷s/miško plotas did÷ja ir vykdoma ūkin÷ veikla atitinka saugomų gamtos vertybių poreikius.

Nesant informacijos apie Teritorijos gamtines vertybes bei galimybę dalyvauti KPP, savininkai negali įsijungti į gamtotvarkinę veiklą, netenka galimybių gauti išmokas. D÷l informacijos netur÷jimo galimas savininkų priešinimasis gamtotvarkinei veiklai.

1. Skatinti tinkamą ūkininkavimą ir siekti užtikrinti Teritorijos saugomų gamtos vertybių išsaugojimą

1.2. Siekti sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem÷s (miško) savininkais.

1.2.1. Surengti susitikimai su žem÷s savininkais kurių metu jie informuoti apie galimybes sudaryti apsaugos sutartis, jų teises ir pareigas. 1.2.2. Parengta glausta dalomoji medžiaga apie Apsaugos sutarčių sudarymo tvarką (teises, pareigas) ir išsiųsta žem÷s /miško savininkams, pateikta seniūnijose, pasiekiama ST direkcijos tinklapyje. 1.2.3. Sudarytos apsaugos sutartys su žemių (miško) savininkais

46

I gamtotvarkos plano metais.

2.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas

2.1.1.Tvarkymo plotuose Nr.3;4;5;6; 7;11 – 6,79 ha plote II gamtotvarkos plano metais iškirsta ir pašalinta sumed÷jusi augmenija.

2.2.1.Tvarkymo plotuose Nr.3;4;5;6; 7;11 – 6,79 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed÷jusios augmenijos atžalos III, IV gamtotvarkos plano metais.

2.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas

2.2.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalos nebeatželia, išsaugoti atviri 6,79 ha stepinių pievų plotai. 2.2.3. Bendrijų rūšių sud÷tis tipiška, buveinių gera būkl÷ stabili.

2. Atkurti ir išsaugoti 6210 Stepinių pievų buveinę

2.3. Šienavimas, biomas÷s šalinimas

2.3.1. Tvarkymo plotuose Nr.3;4;5;6; 7;11 – 6,79 ha plote nušienauta ir pašalinta biomas÷ II-X gamtotvarkos plano metais.

3.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas

3.1.1. Tvarkymo plotuose Nr.8;9;10; 40;41;42;43;44;45; 49;50;51;52;53;54;55 - 17,56 ha plote II gamtotvarkos plano metais iškirsta ir pašalinta sumed÷jusi augmenija.

D÷l nutrūkusio ūkininkavimo ir vykstant antrinei sukcesijai pievų buvein÷s užželia medžiais, krūmais. Kinta bendrijų rūšių sud÷tis, buvein÷s nyksta.

3. Atkurti ir išsaugoti 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines.

3.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas

3.2.1.Tvarkymo plotuose Nr.8;9;10; 40;41;42;43;44;45; 49;50;51;52;53;54;55 - 17,56 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed÷jusios augmenijos atžalos III, IV gamtotvarkos plano metais.

47

3.2.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalos nebeatželia, išsaugoti atviri 17,56 ha Šienaujamų mezofitų pievų plotai (arba ekstensyviai ganomi gyvuliai).

3.3. Šienavimas, biomas÷s šalinimas (ganymas).

3.3.1.Tvarkymo plotuose Nr.8;9;10; 40;41;42;43;44;45; 49;50;51;52;53;54;55 - 17,56 ha plote nušienauta ir pašalinta biomas÷ II-X gamtotvarkos plano metais. 3.3.2.Bendrijų rūšių sud÷tis tipiška, buveinių gera būkl÷ stabili.

4.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas

4.1.1. Tvarkymo plotuose Nr. 21; 32;33; 34; 39; 46 - 5,16 ha plote II gamtotvarkos plano metais iškirsta ir pašalinta sumed÷jusi augmenija. 4.2.1.Tvarkymo plotuose Nr. 21; 32;33; 34; 39; 46 - 5,16 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed÷jusios augmenijos atžalos III, IV gamtotvarkos plano metais.

4.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas

4.2.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalos nebeatželia, išsaugoti atviri 5,16 ha Aliuvinių pievų plotai.

4. Atkurti ir išsaugoti 6450 Aliuvini ų pievų buveines.

4.3. Šienavimas, biomas÷s šalinimas

4.3.1.Tvarkymo plotuose Nr. 21; 32;33; 34; 39; 46 - 5,16 plote nušienauta ir pašalinta biomas÷ (žol÷ arba šienas) II-X gamtotvarkos plano metais. 4.3.2.Bendrijų rūšių sud÷tis tipiška, buveinių

48

gera būkl÷ stabili. 5.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas

5.1.1. Tvarkymo plotuose Nr.13;14; 15; 16;17;18;19;20;22;23;24;25;26;27; 28;29;30; 31;35;36; 37;38;47; 48 - 14,96 ha plote II, III gamtotvarkos plano metais iškirsta ir pašalinta sumed÷jusi augmenija. 5.2.1.Tvarkymo plotuose Nr.13;14; 15; 16;17;18;19;20; 22;23;24;25;26;27; 28;29;30; 31;35;36; 37;38;47; 48 - 14,96 ha plote nušienauta ir pašalinta biomas÷ III, IV, VII, X gamtotvarkos plano metais.

5.Atkurti ir išsaugoti 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveines.

5.2. Šienavimas, biomas÷s šalinimas

5.2.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalos nebeatželia, išsaugoti atviri 14,96 ha Eutrofinių aukštųjų žolynų plotai. 5.2.3. Bendrijų rūšių sud÷tis tipiška, buveinių gera būkl÷ stabili.

6.1. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžių naikinimas cheminiu būdu.

6.1.1. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžiai sunaikinti cheminiu būdu tvarkymo plotuose Nr.1;2;12, 1,04 ha II, III gamtotvarkos plano metais.

6.2. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžių nukirtimas ir biomas÷s išvežimas.

6.2.1. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžiai nukirsti, biomas÷ išvežta tvarkymo plotuose Nr.1;2;12, 1,04 ha plote. III, IV gamtotvarkos plano metais.

Teritorijoje aptikti svetimžemių augalų – kanadin÷s ir baltosios tuopų židinys. Invazin÷ms rūšims plintant, būtų išstumiamos vietin÷s augalų rūšys, kistų natūralių gamtinių buveinių struktūra.

6. Išnaikinti svetimžemių augalų – kanadin÷s tuopos ir baltosios tuopos populiacijas.

6.3. Kanadin÷s ir baltosios tuopų atžalų naikinimas.

6.3.1. Tvarkymo plotuose Nr. 1;2;12, 1,04 ha plote cheminiu būdu sunaikintos kanadin÷s ir baltosios tuopų atžalos III, V, VII, IX

49

gamtotvarkos plano metais. 6.3.2. Tvarkymo plotuose Nr. 1;2;12, 1,04 ha plote kanadin÷s ir baltosios tuopų populiacijos nebeatsikuria.

7.1. Pašalinti up÷s vagoje gulinčius medžius.

7.1.1. Siesarties up÷s vaga (1,5 km ruože) kas trejus metus išvaloma nuo susikaupusių medžių išvartų (I, IV, VII, X gamtotvarkos plano metais).

7.2. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

7.2.1. Tvarkymo plotuose 57, 58, 59 – 2,47 ha plote iškirsti jauni medžiai, krūmai, atkurta atvira pakrant÷. I, IV, VII, X gamtotvarkos plano metais.

Teritorija yra svarbi kaip pleištin÷s sk÷t÷s buvein÷. Siekiant išsaugoti veisimuisi tinkamas vandens buveines turi būti periodiškai šalinamos medžių išvartos, nes jos sukelia lokalias patvankas, sąnašų kaupimąsi ir grunto dumbl÷jimą. Sk÷t÷s veisimuisi tinkamos sausumos buvein÷s turi būti atviros, neužaugusios krūmais, pakrant÷s juosta ir up÷s salel÷s (jos tinkamos nimfų n÷rimuisi) turi buti apsaugotos nuo uždumbl÷jimo ir besikaupiančių augalų liekanų. Tam reikalingas periodiškas šienavimas.

7. Užtikrinti pleištin÷s sk÷t÷s buveinių gerą apsaugos būklę.

7.3. Pakrant÷s ruožo ir up÷s salelių šienavimas

7.3.1. Tvarkymo plotuose Nr. 56, 57, 58, 59 kasmet nušienaujama 5 m pločio pakrant÷s juosta bei greta tvarkymo ploto Nr.56 esančios salel÷s (0,04 ha plote). I, IV, VII, X gamtotvarkos plano metais. 7.3.2. 100 m Babrungo up÷s vagos aptinkama ne mažiau kaip 10 pleištin÷s sk÷t÷s išnarų.

Esant informacijos trūkumuivisuomen÷nesupranta Teritorijos gamtinių vertybių unikalumo bei būtinumo taikyti gamtotvarkos priemones.

8. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones.

8.1. Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius.

8.1.1. Parašyti 2 informaciniai straipsniai apie Siesarties up÷ ir jos sl÷nis BAST gamtines vertybes į Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s laikraščius. Parengta informacija patalpinama Anykščių regioninio parko tinklalapyje. I, V gamtotvarkos plano metais.

Papildomos priemon÷s

50

1.1. Surengti pasitarimą su vietos medžiotojų būreliu .

1.1.1 Susirinkimo metu pateikiama informacija apie žv÷rių š÷rimo aikštel÷ keliamą žalą. Siekti surasti sprendimą, kad š÷rimo aikštelei būtų parinkta kita vieta (jei yra poreikis).

1.2. Panaikinti žv÷rių š÷rimo aikštelę ir pašalinti joje susikaupusias pašarų atliekas.

1.2.1. Žv÷rių š÷rimo aikštel÷ panaikinta, atliekos išvežtos.

Teritorijoje gana gausi šernų populiacija. Stepin÷se pievose bei miškų buvein÷se yra gana didelių apimčių knisyklos. Šernai išknisdami naikina pievų buveines, daro pstebimą žalą miškų buvein÷ms. Sausos stepin÷s pievos yra ypatingai jautrios mechanin÷ms pažaidoms – prasideda dirvos erozija, tik÷tinas ruderalinių augalų įsis÷jimas. Į Teritoriją žv÷rys yra priviliojami juos papildomai šeriant š÷ryklose.

1.Panaikinti žv÷rių š÷rimo aikštelę ir pašalinti joje susikaupusias atliekas

1.3. Š÷rimo aikštel÷s šienavimas, biomas÷s šalinimas.

1.3.1.Š÷rimo aikštel÷je du kartus per sezoną nušienaujama ir pašalinama biomas÷. 1.3.2. Š÷rimo aikštel÷je sumaž÷ja (išnyksta) pas÷lių ir ruderalinių piktžolių. 1.3.3. pažeistose teritorijose atsikuria pievų bei miškų žolin÷ augalija I, II, III, IV gamtotvarkos plano metais.

2.4. Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas Gamtotvarkos metodų alternatyvos ir jų įvertinimas pateikiamas 10 lentel÷je 10 lentel÷. Gamtotvarkos metodų alternatyvos. Uždaviniai “Nulin÷” alternatyva Alternatyvūs metodai

privalumai/trūkumai Siūlomas metodas

1. Skatinti tinkamą ūkininkavimą ir siekti užtikrinti Teritorijos saugomų gamtos vertybių išsaugojimą

Neorganizuojami seminarai ir nesuteikiama žem÷s (miško) savininkams informacija apie Teritorijos saugomas gamtos vertybes, jų apsaugos poreikius ir galimybes dalyvauti KPP. Savininkai netenka galimybių gauti išmokas bei įsijungti į gamtotvarkos veiklą. D÷l informacijos netur÷jimo galimas savininkų priešinimasis gamtotvarkos veiklai.

-- Organizuojamas seminaras ir privačios žem÷s (miško) savininkams pateikiama informacija apie galimybę dalyvauti KPP. Seminaro organizavimas sumažina laiko sąnaudas ir vienu metu didesniam suinteresuotų asmenų skaičiui gali būti pateikta informacija. Seminaro metu kviečiami Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros specialistai gali detaliau išaaiškinti dalyvavimo KPP galimybes. Tačiau remiantis saugomų teritorijų direkcijų patirtimi, į seminarus sud÷tinga sukviesti visus savininkus. - Informaciją apie dalyvavimą KPP individualių konsultacijų metu suteikia ARPD specialistai. Tokiu atveju galima pagal

- Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP organizavimas privačios žem÷s (miško) savininkams derinant tai su individualiomis konsultacijomis ir seminarui parengtos informacijos publikavimu ARPD tinklapyje.

52

poreikį kiekvienam savininkui pasiūlyti tinkamiausią galimybę dalyvauti gamtotvarkos veikloje. Tačiau šis metodas pareikalautų didesnių laiko sąnaudų, nesusidaro palankios sąlygos agitavimui dalyvauti KPP (nedalyvauja Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros specialistai). - Informacijos platinimas apie dalyvavimo KPP galimybes per ARPD, savivaldybių, seniūnijų tinklalapius. Tokiu atveju informacija pastoviai prieinama suinteresuotiems asmenims, tačiau netenkama galimyb÷s tiesiogiai (bendraujant) išaiškinti visus dalyvavimo KPP aspektus.

-Nesudaroma apsaugos sutartis su privačios žem÷s (miško) savininkais, n÷ra teisinio pagrindo privačiose žem÷se taikyti gamtotvarkines priemones, gamtinių vertybių būkl÷ blog÷ja.

-- Apsaugos sutarčių su privačios žem÷s (miško) savininkais sudarymas. Būtų sukuriama galimyb÷ ilgam laiko tarpui užtikrinti tinkamą Teritorijos apsaugą ir tvarkymą (net ir keičiantis

-Siekti sudaryti apsaugos sutartys su privačios žem÷s (miško) savininkais.

53

savininkui). Tačiau savininkas gali nesutikti pasirašyti sutarties. -Bendradarbiavimo sutarčių sudarymas, gaunant savininko sutikimą Teritorijos tvarkymui. Būtų suteikiamas teisinis

pagrindas vykdyti gamtotvarkos priemones privačiose valdose. Tačiau sutartis trumpalaik÷, keičiantis savininkui ji nustoja galioti; savininkas gali nesutikti pasirašyti tokią sutartį. -Žem÷s savininkų

dalyvavimas KPP . Galimas tinkamas Teritorijos tvarkymas, tačiau – neužtikrinama, kad savininkai tęs dalyvavimą KPP nesant apsaugos sutarčių.

2. Atkurti ir išsaugoti 6210 Stepinių pievų buveines. 3. Atkurti ir išsaugoti 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines.

-Nevykdoma jokia veikla ir nekertama sumed÷jusi augmenija, d÷l savaiminio užž÷limo pievų buvein÷s nyksta.

- Iškirsti ir iš buveinių pašalinti sumed÷jusią augmeniją (krūmus bei medžius). Alternatyvių variantų n÷ra. Jeigu krūmai ir medžiai nebus

- Sumed÷jusios augmenijos iškirtimas ir biomas÷s pašalinimas iš Teritorijos.

54

pašalinti, galimybių atkurti ir palaikyti palankią buveinių būklę neįmanoma.

-Nevykdoma jokia veikla ir periodiškai nešalinamos atžalos. Sumed÷jusi augmenija atželia ir kirtimo teigiamas poveikis buveinei būtų neilgalaikis.

- Periodiškai pjauti ir šalinti ataugančias sumed÷jusios augmenijos atžalas rankiniu būdu. Imlesnis laiko sąnaudoms, tačiau aplinkai nekenksmingas būdas. - Nukirtus krūmus ir medelius, į jų kelmelius įterpti chemikalų kapsules, kad jie žūtų ir neatželtų. Tokiu atveju sumaž÷tų atžalų šalinimo apimtys ir dažnumas, tačiau nebūtų galima visiškai atsisakyti šios priemon÷s. Be to, cheminių preparatų naudojimas gali kelti gr÷smę pačiai buveinei. Šis būdas netaikomas saugomoje teritorijoje, turinčioje botaninių vertybių.

-Sumed÷jusios augmenijos atžalos periodiškai iškertamos ir pašalinamos iš Teritorijos.

4. Atkurti ir išsaugoti 6450 Aliuvini ų pievų buveines. 5. Atkurti ir išsaugoti 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveines.

-Nevykdoma jokia veikla ir pievin÷s buvein÷s nešienaujamos (neganomos). Atželia sumed÷jusi augmenija, įsigali buvein÷ms nebūdingos augalų rūšys.

- Šienauti ir iš pievinių buveinių išgabenti žolę. - Ekstensyviai ganyti gyvulius, tačiau visiškai atsisakyti žol÷s pjovimo nebūtų galima. Reik÷tų

- Šienauti ir iš buvein÷s išgabenti žolę. Nupjautos žol÷s palikti negalima, nes ji paspartins buvein÷s degradaciją. Šienavimą galima derinti su ekstensyvia ganiava.

55

nupjauti po ganiavos likusią žolę ir ją išgabenti iš tvarkomo ploto.

6. Išnaikinti svetimžemių augalų – kanadin÷s tuopos ir baltosios tuopos populiacijas.

-Nevykdoma jokia veikla ir nesunaikinami svetimžemių augalų: kanadin÷s ir baltosios tuopų sąžalynai. Svetimžem÷s rūšys plinta išstumdamos vietines augalų rūšis, kinta natūralių gamtinių buveinių struktūra, buvein÷s degraduoja.

- Chemin÷mis priemon÷mis nudžiovinti ir išpjauti kanadines bei baltąsias tuopas, biomasę išgabenti iš Teritorijos –-Nupjauti invazinių rūšių medžius. Nupjovus nenudžiovintas tuopas, jos atželtų tankiu sunkiai išnaikinamu sąžalynu.

- kanadin÷s tuopos ir baltosios tuopos ir jų atžalos naikinamos derinant herbicidų naudojimą ir kirtimą. Biomas÷ pašalinama iš Teritorijos.

7. Užtikrinti pleištin÷s sk÷t÷s buveinių gerą apsaugos būklę.

-Nevykdoma jokia veikla pleištinių sk÷čių buvein÷se (kuriose buvo vykdyti tvarkymo darbai): nevaloma up÷s vaga, periodiškai nekertami krūmai, nešienaujama. D÷l pakrančių užaugimo (krūmais bei tankiais žolių sąžalynais) blog÷ja būkl÷ arba gali sunykti pleištin÷ms sk÷t÷ms tinkamos veistis vandens ir sausumos buvein÷s. Nevykdant jokios veiklos taip pat nebūtų prad÷tų darbų tęstinumo.

-Alternatyvaus metodo n÷ra, tačiau esant resursų trūkumui, pakrant÷ gali būti šienaujama kas antrus metus arba kasmet mozaikiškai pasirenkant vis kitus plotus arba pasirenkant problematiškiausias vietas.

Pleištin÷ms sk÷t÷ms tinkamos veistis sausumos ir vandens buvein÷s tvarkomos derinant up÷s vagos valymą nuo virtuolių, pakrant÷s krūmynų kirtimą bei šienavimą.

8. Informuoti visuomenę ir -Nevykdoma jokia veikla, -Parašyti informacinius -Parašyti ne mažiau nei du

56

Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones.

visuomenei nesuteikiama informacija apie gamtines vertybes ir apsaugos priemones. D÷l informacijos stokos gali būti netinkamai suprasta vykdomų priemonių reikšm÷.

straipsnius. Nebrangi priemon÷, užtikrinanti informacijos sklaidą plačiam visuomen÷s ratui, tačiau tik trumpą laiko tarpą. -Paruošti lankstinukus apie Teritorijos gamtines vertybes ir planuojamas taikyti apsaugos priemones ir pateikti platinimui seniūnijose, artimiausių miestelių pašto skyriuose, degalin÷se. Metodas reikalaujantis materialinių išteklių ir nebūtinas, nes pastoviai prieinama informacija gali būti parengta ir pateikta Anykščių regioninio parko direkcijos tinklalapyje ir kt..

straipsnius į Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s laikraštį apie Teritorijos gamtines vertybes ir taikomas apsaugos priemones.

Papildomos priemon÷s 1. Panaikinti žv÷rių š÷rimo aikštelę ir pašalinti joje susikaupusias atliekas.

-Nevykdoma jokia veikla ir toliau vykdomas šernų viliojimas į Teritoriją juos šeriant – pievų bei miškų buvein÷se šernai pastoviai pažeidžiamos šernų (išknisami įvairaus dydžio plotai).

Vietos medžiotojų burelių informavimas. Š÷rimo aikštel÷s panaikinimas ir sutvarkymas (išvežant pašarų atliekas ir šienaujant) alternatyvų neturi.

Panaikinta žv÷rių š÷rimo aikštel÷. Iš Teritorijos išgabentos pašarų atliekos. Š÷rimo aikštel÷je du kartus per sezoną nušienaujama ir pašalinama biomas÷.

3. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONI Ų ĮGYVENDINIMO PLANAS

3.1. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas Siekiant atkurti ir palaikyti palankią apsaugos būklę Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių: 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų siūloma įgyvendinti 8 uždavinius. Tvarkymo priemones planuojama taikyti 48,42 ha teritorijoje, 59 tvarkymo plotuose (18; 19; 20; 21 br÷žiniai). Tvarkymo plotuose 32,41 ha žem÷ yra privati, valstybin÷ žem÷ užima 5,49 ha. Apie likusia teritoriją – 10,52 ha Registrų centre duomenų n÷ra. Ši žem÷ priskiriama valstybinio laisvo žem÷s fondo žemei. Detali informacija apie nuosavyb÷s tipą tvarkymo plotuose, pateikiama 1 priede, tvarkymo priemonių taikymo periodiškumas pateikiamas 11 lentel÷je. 1 Uždavinys. Skatinti tinkamą ūkininkavimą ir siekti užtikrinti Teritorijos saugomų gamtos vertybių išsaugojimą 1.1. Priemon÷. Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP, organizavimas privačios žem÷s (miško) savininkams

Seminaro tikslas – suaktyvinti privačios žem÷s (miško) savininkų dalyvavimą Lietuvos kaimo pl÷tros programoje (toliau KPP). Atkreipti d÷mesį, kad kaip alternatyva galimas valdų išnuomavimas/pardavimas ganymu ar šienavimu suinteresuotiems naudotojams. Seminaro metu pateikti informaciją apie Teritorijos saugomas gamtos vertybes, jų apsaugos poreikius, numatytas galimybes dalyvauti Lietuvos kaimo pl÷tros programoje gaunant išmokas bei pateikti pavyzdžius ir suteikti dalykinę konsultaciją kaip tur÷tų būti pildomos paraiškos. Taip pat žem÷s (miško) savininkams suteikti informaciją apie galimybes sudaryti apsaugos sutartis, nurodant visų šalių pareigas ir teises vadovaujantis galiojančiais teis÷s aktais. Siekiant visapusiškesnio teis÷s aktų išaiškinimo, siūloma į seminarą pakviesti Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros specialistus. Rengiant seminarą rekomenduojama pasiruošti dalomosios medžiagos, kurioje būtų glaustai išd÷styta seminaro metu numatoma pateikti informacija. Reikia siekti, kad seminare dalyvautų visi Siesarties up÷ ir jos sl÷nis BAST žem÷s (miško) valdas turintys savininkai. Taip pat pagal poreikį nuolat teikti asmenines konsultacijas. Seminare nedalyvavusiems žem÷s (miško) savininkams dalomoji medžiaga turi būti išsiųsta el. paštu ir/ar paštu. Taip pat ji tur÷tų būti paruošta publikuoti Anykščių regioninio parko direkcijos tinklapyje ir publikuojama. Nuorodą į tinklapį svarbu pateikti seniūnijoje, savivaldyb÷je, skelbimų lentose pašte ir pan.

Seminaro metu turi būti pateikiama informacija apie saugomų žuvų rūšis aptinkamas Siesarties up÷je, nurodant jų ekologinius poreikius (migracijos, nerštaviet÷s) bei užtvankų ir naujai suformuotų patvankų daromą žalą (up÷s ekosistemai, saugomoms rūšims). Taip pat turi būti pateikta informacija apie teis÷s aktus reglamentuojančius ūkinę veiklą Siesarties up÷je. Esant poreikiui į seminarą gali būti kviečiami specialistai (hidrologai, ichtiologai ir kt.).

Seminarą praveda ir v÷liau asmenines konsultacijas teikia Anykščių regioninio parko direkcijos specialistai. Seminaras turi būti organizuojamas I ar II gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, t.y. likus porai m÷nesių iki artimiausio paraiškų išmokoms gauti teikimo. .

58

1.2. Priemon÷. Apsaugos sutarčių su privačios žem÷s (miško) savininkais sudarymas.

Siekiant sudaryti teisinį pagrindą gamtotvarkos priemonių taikymui, reikalinga sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem÷s (miško) savininkais.

Apsaugos sutartys sudaromos vadovaujantis „Apsaugos sutarties d÷l veiklos apribojimų, konkrečių žem÷s, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų sudarymo tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2014-05-28 d. nutarimu Nr. 484. Apsaugos sutarties reng÷jas yra Anykščių regioninio parko direkcija.

Prieš pasirašant apsaugos sutartis, su žem÷s (miško) savininkai turi būti surengtos išankstin÷s konsultacijos. Jų metu apsaugos sutarties reng÷jai (ARPD) supažindina savininkus su numatytomis saugoti gamtos vertyb÷mis, jų ekologiniais poreikiais bei planuojamomis taikyti gamtotvarkos priemon÷mis. Supažindinimas su gamtos vertyb÷mis turi būti vykdomas šių vertybių buvimo vietoje, esant galimyb÷ms parodant jas, paaiškinant, kaip jas atpažinti. Siūloma paruošti ir savininkams pateikti raštu glaustą informaciją apie Teritorijoje esančias gamtos vertybes, jų ekologinius poreikius, planuojamas atkūrimo ir apsaugos priemones.

Esant galimyb÷ms ir susidarius palankiai situacijai, siūloma išankstinių konsultacijų teikimą derinti su 1.1. Priemone (Seminaro organizavimas privačios žem÷s (miško) savininkams).

Sutartyje aptariant apsaugos sutarties sąlygas, sutarties reng÷jai įsipareigoja savininkams suteikti visą informaciją apie gamtos vertybes, savininkui pateikiant žem÷lapį. Jei žem÷s savininkai nesutinka pasirašyti apsaugos sutarčių, kaip alternatyva galimas paprastų bendradarbiavimo sutarčių sudarymas, kuriose įteisinamas savininkų sutikimas d÷l leidimo jų sklypuose taikyti gamtotvarkos plane numatytas tvarkymo priemones.

Siekiant išsaugoti Šienaujamų mezofitų pievų buvein÷s palankią apsaugos būklę (4,65 ha plote), tikslinga su žem÷s sklypų savininkais sudaryti ilgalaikes apsaugos sutartis (5 ar 10 metų laikotarpiui), kuriose jie įsipareigotų – nuolat šienauti, ganyti galvijus, pievų nesuarti ir neįs÷ti kultūrinių pašarinių žolių.

Siekiant išsaugoti miškų buveinių palankią apsaugos būklę, su miško savininkais sudaryti apsaugos sutartis, kuriose būtų numatyta, kad miško plotuose, atitinkančiuose europin÷s svarbos miško buveinių kriterijus, ūkin÷ veikla būtų vykdoma suderinant su Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais (žr. 1.2. skyrių). Ypatinga siekiamyb÷ būtų sudaryti sutartis su tais miško savininkais, kurių žem÷se yra nustatytos Aliuvinių miškų buvein÷s. Šiose buvein÷se yra gausu tipinių ir būdingų rūšių, auga gausios daugiamet÷s blizg÷s populiacijos.

Miškų savininkams apsisprendus dalyvauti KKP, turi būti rengiamas miškotvarkos projektas, tod÷l miškotvarkos projekte dalyvaujančios institucijos – VĮ Ukmerg÷s miškų ur÷dija turi būti informuota apie Teritorijos apsaugos stausą, joje esančias saugomas vertybes ir apsaugos poreikius, kad miškotvarkos projektuose būtų numatytos aplinkosaugin÷s sąlygos. Savininkams, kurie neturi parengto (ūkiniu požiūriu neapsimok÷jo rengti) miškotvarkos projekto, gali pasinaudoti Europos Sąjungos parama „Natura 2000“ miškų teritorijose.

Sutarčių sudarymas turi būti organizuojamas pirmaisiais gamtotvarkos plano vykdymo metais.

2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6210 Stepinių pievų buveines. 2.1. Priemon÷. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

59

Krūmai ir medžiai pjaunami motopjūklu, krūmapjove arba kertami kirviu kuo arčiau žem÷s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius (kad kelmai v÷liau netrukdytų pjauti žolę). Darbus galima prad÷ti rugs÷jo pradžioje arba rugpjūčio pabaigoje, bet ne anksčiau rugpjūčio 15 d.. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m÷nesio. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Nupjauta biomas÷ turi būti pašalinama (išnešama) iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui, kt. tikslams (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Sukrauti į krūvas ir palikti BAST negalima. Kaip alternatyva galimas ir biomas÷s deginimas. Deginimas įmanomas tik greta BAST esančiuose plotuose ir tik deginimui skirtuose specialiuose įrenginiuose (ant skardos lakštų), deginant nedidelius kiekius. Deginimui įrengiamos medin÷s pakylos (pvz. rąstai) ant kurių klojami skardos lakštai į viršų užlenktais kraštais. Pelenai turi būti pašalinti iš Teritorijos. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas), sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas – biomasę panaudoti biokurui gaminti.

Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.3; Nr.4; Nr.5; Nr.6; Nr.7; Nr.11 – 6,79 ha plote II gamtotvarkos plano metais.

2.2. Priemon÷. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas. Siekiant palaikyti 6210 Stepinių pievų buvein÷s palankią būklę, įvykdžius 2.1. priemonę reikia šalinti krūmų atžalas. Krūmų atžalos pjaunamos krūmapjove arba kertamos kirviu. Atžalas reikia pjauti kuo arčiau žem÷s paviršiaus. Nupjautos atžalos turi būti surinktos ir išgabentos iš tvarkomo ploto bei BAST. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Nukirstos atžalos gali būti panaudotos biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams) arba sudeginamos. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti tvarkymo plote ar už jo ribų esančioje BAST negalima. Deginimas gali būti vykdomas taip, kaip nurodoma 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas – nukirstą biomasę panaudoti biokurui gaminti.

Palankiausias atžalų šalinimo laikas – rugpjūčio pradžia. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus.

Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.3; Nr.4; Nr.5; Nr.6; Nr.7; Nr.11 – 6,79 ha plote III, IV gamtotvarkos plano metais, v÷liau pagal poreikį.

2.3. Priemon÷. Šienavimas ir biomas÷s šalinimas. Šienavimas vykdomas net ir tuo atveju, jeigu dar neįgyvendinta 2.1. priemon÷. Žol÷

pjaunama dalgiu arba rankine žoliapjove. Pjaunama žol÷ negali būti smulkinama. Tvarkymo plotuose Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.11 galima pjauti ir traktorine žoliapjove, tačiau ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Nupjauta žol÷ (arba sudžiovintas šienas) sugr÷biamas ir turi būti išgabentas iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Nupjautą biomasę galima panaudoti pašarui, kraikui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti sugr÷bto šieno tvarkymo plotuose ar už jo ribų esančioje BAST negalima.

Palankiausias laikotarpis žolei pjauti yra nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Jei yra poreikis ir galimyb÷s, galima ir ekstensyvi ganiava, tačiau ganiava nepakeičia žol÷s pjovimo. Ganyti galima prad÷ti pra÷jus 2-3 savait÷m po nušienavimo (ataugus atolui). Ganymui geriausiai tinkamos – avys (ne daugiau nei 3 avys hektare). Jei ganymui pasirenkami galvijai, jų skaičius negali viršyti vieno individo hektare.

60

Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.3; Nr.4; Nr.5; Nr.6; Nr.7; Nr.11 – 6,79 ha plote II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X gamtotvarkos plano metais. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. 3 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines. 3.1. Priemon÷. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Krūmai ir medžiai pjaunami motopjūklu, krūmapjove arba kertami kirviu kuo arčiau žem÷s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius (kad kelmai v÷liau netrukdytų pjauti žolę). Darbus galima prad÷ti rugs÷jo pradžioje arba rugpjūčio pabaigoje, bet ne anksčiau rugpjūčio 15 d.. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m÷nesio. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Nupjauta biomas÷ turi būti pašalinama (išnešama) iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuoti Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Sukrauti į krūvas ir palikti BAST negalima. Kaip alternatyva galimas ir biomas÷s deginimas. Deginimas gali būti vykdomas taip, kaip nurodoma 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas – nukirstą biomasę panaudoti biokurui gaminti. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.8; Nr.9; Nr.10; Nr.40; Nr.41; Nr.42; Nr.43; Nr.44; Nr.45; Nr.49; Nr.50; Nr.51; Nr.52; Nr.53; Nr.54; Nr.55 - 17,56 ha plote II gamtotvarkos plano metais. 3.2. Priemon÷. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Siekiant palaikyti 3.1. priemon÷s efektyvumą, būtina periodiškai kirsti medžių bei

krūmų atžalas. Palankiausias atžalų šalinimo laikas – rugpjūčio pradžia. Krūmų atžalos pjaunamos

motopjūklu, krūmapjove arba kertamos kirviu kuo arčiau žem÷s paviršiaus, kad būtų kuo palankesn÷s sąlygos šienavimui. Nupjauta biomas÷ turi būti pašalinama iš tvarkomo ploto ir BAST. Sukrauti į krūvas ir juos palikti BAST negalima. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Ji gali būti panaudota biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams) arba sudeginama. Jei butų pasirinkta deginimo alternatyva, ji turi būti vykdoma kaip nurodyta 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. V÷lesniais tvarkymo metais, jeigu bus tinkamai įgyvendinama 3.3. priemon÷, krūmų atžalų kirsti nereik÷s, jos bus nupjaunamos kartu su žole. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.8; Nr.9; Nr.10; Nr.40; Nr.41; Nr.42; Nr.43; Nr.44; Nr.45; Nr.49; Nr.50; Nr.51; Nr.52; Nr.53; Nr.54; Nr.55 - 17,56 ha plote III, IV gamtotvarkos plano metais, v÷liau pagal poreikį.

3.3. Priemon÷. Šienavimas ir biomas÷s šalinimas

Šienavimas vykdomas net ir tuo atveju, jeigu dar neįgyvendinta 3.1. priemon÷. Žol÷ pjaunama savaeige žoliapjove (kur įmanoma), kitur – dalgiu arba rankine žoliapjove. Pjaunama žol÷ negali būti smulkinama. Nupjauta žol÷ arba sudžiovintas šienas sugr÷biamas ir turi būti išgabentas iš tvarkomo ploto. Nušienauta biomas÷ gali būti panaudota pašarui, kraikui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams) arba utilizuota Lietuvos

61

Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti sugr÷bto šieno tvarkymo plotuose ar už jo ribų esančioje BAST negalima.

Žolę pjauti pirmaisiais metais patariama liepos pabaigoje. V÷lesniais tvarkymo metais žol÷ tur÷tų būti pjaunama įprastu šio tipo buvein÷ms režimu – nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Esant galimybei, buvein÷se galima ekstensyviai ganyti galvijus, tačiau juos ganant, vistiek turi būti šienaujama Galvijus ganyti antroje vasaros pus÷je, kai nupjovus žolę atauga atolas. Hektare galima ganyti 2 galvijus arba 5 avis maždaug 2 m÷nesius per sezoną iki ganiavos pabaigos. Ankstyva ganiava (nuo pavasario) nerekomenduojama, nes d÷l jos šios buvein÷s gali virsti rūšių gausių ganyklų ir pievų buvein÷mis. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.8; Nr.9; Nr.10; Nr.40; Nr.41; Nr.42; Nr.43; Nr.44; Nr.45; Nr.49; Nr.50; Nr.51; Nr.52; Nr.53; Nr.54; Nr.55 - 17,56 ha plote II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X gamtotvarkos plano metais.

4 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6450 Aliuvinių pievų buveines. 4.1. Priemon÷. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Krūmai ir medžiai pjaunami motopjūklu, krūmapjove arba kertami kirviu kuo arčiau žem÷s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius (kad kelmai v÷liau netrukdytų pjauti žolę). Darbus galima prad÷ti v÷lyvą rudenį spalio – lapkričio m÷nesiais, tačiau geriausiai esant pastoviam įšalui ir menkai sniego dangai. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m÷nesio. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Nupjauta biomas÷ turi būti pašalinama (išnešama) iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Sukrauti į krūvas ir palikti BAST negalima. Kaip alternatyva galimas ir biomas÷s deginimas. Deginimas gali būti vykdomas taip, kaip nurodoma 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas – nukirstą biomasę panaudoti biokurui gaminti. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr. 21; 32; Nr. 33; Nr. 34; Nr. 39; Nr. 46 – 5,16 ha plote II gamtotvarkos plano metais.

4.2. Priemon÷. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Krūmų atžalos pjaunamos krūmapjove arba kertamos kirviu. Palankiausias atžalų šalinimo laikas – rugpjūčio pradžia. Nupjautos atžalos turi būti surinktos ir išgabentos iš tvarkomo ploto bei BAST teritorijos ribų. Krūmų atžalas reikia pjauti kuo arčiau žem÷s paviršiaus. Nupjautas atžalas reikia utilizuoti Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti nupjautus tvarkymo plote ar už jo ribų esančioje BAST negalima. Deginimas įmanomas tik greta BAST esančiuose plotuose. Jei būtų pasirinkta deginimo alternatyva, ji turi būti vykdoma kaip nurodyta 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija.

Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr. 21; 32; Nr. 33; Nr. 34; Nr. 39; Nr. 46 – 5,16 ha plote III, IV gamtotvarkos plano metais, v÷liau pagal poreikį.

4.3. Priemon÷. Šienavimas, biomas÷s šalinimas.

Šienavimas vykdomas net ir tuo atveju, jeigu dar neįgyvendinta 4.1. priemon÷. Žol÷ pjaunama savaeige žoliapjove (kur įmanoma), kitur – dalgiu arba rankine žoliapjove.

62

Pjaunama žol÷ negali būti smulkinama. Nupjauta žol÷ arba sudžiovintas šienas sugr÷biamas ir turi būti išgabentas iš tvarkomo ploto. Nušienauta biomas÷ gali būti panaudota pašarui, kraikui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams) arba utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti sugr÷bto šieno tvarkymo plotuose ar už jo ribų esančioje BAST negalima.

Palankiausias laikotarpis žolei pjauti yra nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Esant galimybei, galima ekstensyviai ganyti galvijus, tačiau juos ganant, žol÷ vistiek turi būti šienaujama. Galvijus patartina ganyti pirmoje vasaros pus÷je, maždaug iki birželio vidurio. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr. 21; 32; Nr. 33; Nr. 34; Nr. 39; Nr. 46 – 5,16 ha plote II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X gamtotvarkos plano metais. 5 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6430 Eutrofini ų aukštųjų žolynų buveines 5.1. Priemon÷ Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Krūmai ir medžiai pjaunami motopjūklu, krūmapjove arba kertami kirviu kuo arčiau žem÷s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio. Darbus galima prad÷ti rugs÷jo pradžioje arba rugpjūčio pabaigoje, bet ne anksčiau rugpjūčio 15 d.. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m÷nesio. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Nupjauta biomas÷ turi būti pašalinama (išnešama) iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuoti Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Sukrauti į krūvas ir palikti BAST negalima. Kaip alternatyva galimas ir biomas÷s deginimas. Deginimas gali būti vykdomas taip, kaip nurodoma 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas – nukirstą biomasę panaudoti biokurui gaminti.

Kadangi tvarkomos buvein÷s užima didelius plotus ir yra išsibarsčiusios per visą sl÷nio ilgį, priemonę galima būtų įgyvendinti vienais metais pus÷je tvarkymo plotų, o sekančiais – likusioje pus÷je tvarkymo plotų. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.13; Nr.14; Nr.15; Nr.16; Nr.17; Nr.18; Nr.19; Nr.20; Nr.22; Nr.23; Nr.24; Nr.25; Nr.26; Nr.27; Nr.28; Nr.29; Nr.30; Nr.31; Nr.35; Nr.36; Nr.37; Nr.38; Nr.47; Nr.48 – 14,96 ha plote II, III gamtotvarkos plano metais, v÷liau pagal poreikį. 5.2. Priemon÷ Šienavimas, biomas÷s šalinimas. Siekiant palaikyti 5.1. priemon÷s efektyvumą, eutrofinių aukštųjų žolynų buvein÷s retsykiais šienaujamos, tuo pačiu nupjaunant ir krūmų atžalas. Žol÷ pjaunama savaeige žoliapjove (kur įmanoma), kitur – dalgiu arba rankine žoliapjove. Pjaunama žol÷ negali būti smulkinama. Nupjauta žol÷ arba sudžiovintas šienas būtinai turi būti sugr÷biamas ir išgabentas iš tvarkomo ploto. Jį galima panaudoti pašarui, kraikui, kt. (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams) arba utilizuoti Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti sugr÷btą šieną tvarkymo plotuose ar už jo ribų esančioje BAST negalima. Palankiausias laikotarpis šienauti - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.13; Nr.14; Nr.15; Nr.16; Nr.17; Nr.18; Nr.19; Nr.20; Nr.22; Nr.23; Nr.24; Nr.25; Nr.26; Nr.27; Nr.28; Nr.29; Nr.30; Nr.31; Nr.35; Nr.36; Nr.37; Nr.38; Nr.47; Nr.48 - 14,96 ha plote III, IV, VII, X gamtotvarkos plano metais.

63

6 Uždavinys. Išnaikinti svetimžemių augalų – kanadin÷s tuopos ir baltosios tuopos populiacijas. 6.1. Priemon÷. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžių naikinimas cheminiu būdu. Sulapoję uosialapiai klevai nuo geguž÷s vidurio iki birželio vidurio, apdorojami chemin÷mis medžiagomis (glifosatu). Galimi keli chemin÷s medžiagos įterpimo būdai:

1. aplink medelį patiesiama maždaug 2 m2 ploto plastikin÷ pl÷vel÷. 25–30 cm aukštyje nuo žem÷s paviršiaus aplink visą stiebą nulupamas 10 cm pločio žiev÷s žiedas. Ant nulupto stiebo ploto teptuku tepamas glifosato tirpalas. Naudojamas preparatas, kurio 1 litre yra 450 g veikliosios medžiagos. Preparatas atskiedžiamas santykiu 1:3. Vieno medžio stiebui ištepti reikia apie 50 ml tirpalo. Preparato tirpalu ištepta stiebo dalis aprišama plastikine pl÷vele. Pl÷vel÷ užrišama 10 cm žemiau ir 10 cm virš nuluptos žiev÷s ploto. Taip apdorojamas kiekvienas daugiau kaip 1,5 m aukščio uosialapio klevo individas. Po 2–3 savaičių patikrinamas preparato poveikis. Nenudžiūvę medžiai dar kartą apdorojami glifosatu, prieš tai atnaujinus pjūvio vietas – papildomai nulupus 5 cm žiev÷s žiedą žemiau ir virš ankstesnio pjūvio vietos;

2. keliose vietose pragręžus kiekvieno medžio kamieną, į skyles sušvirkščiama herbicido ir užkišama kaiščiu. Preparatas gaminamas kaip nurodyta aukščiau. Po 2–3 savaičių patikrinamas preparato poveikis, nenudžiūvę medžiai apdorojami dar kartą.

3. kapsul÷s su herbicidu įterpimas į medžio kamieną. Po 2–3 savaičių patikrinamas preparato poveikis. Nenudžiūvę medžiai dar kartą apdorojami herbicidu (įterpiant kapsulę).

Kaip saugiausia priemon÷, rekomenduojama kapsul÷s su herbicidu įterpimas į medžio kamieną. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ – sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. Vykdant šią priemonę, kiekvienas asmuo privalo būti kvalifikuotai pasirengęs dirbti su herbicidais, aprūpintas visomis būtinomis apsisaugojimo priemon÷mis (specialiais drabužiais, avalyne, pirštin÷mis, respiratoriumi, akiniais), ir visus darbus vykdyti tik d÷v÷damas apsauginius drabužius, respiratorių ir apsauginius akinius.

Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.1; Nr.2; Nr.12, 1,04 ha II, III gamtotvarkos plano metais

6.2. Priemon÷. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžių nukirtimas ir biomas÷s išvežimas.

Medžiai pjaunami motopjūklu kuo arčiau žem÷s paviršiaus. Darbus galima prad÷ti rudenį kai baigiasi augalų vegetacija, tačiau geriausiai žiemos metu esant pastoviam įšalui. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m÷nesio. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Nupjauti medžiai ir jų šakos turi būti pašalinami iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka, gali būti panaudota biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Sukrauti į krūvas ir palikti BAST negalima. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.1; Nr.2; Nr.12, 1,04 ha plote III, IV gamtotvarkos plano metais.

64

6.3. Priemon÷. Kanadin÷s ir baltosios tuopų atžalų naikinimas Įgyvendinus 6.1. ir 6.2. priemones, reikalinga kasmet steb÷ti iškirstus plotus, nes tik÷tinas atžalų išaugimas iš likusių gyvų šaknų.

Vegetacijos pradžioje (kai medeliai sulapoja) atžalos naikinamos cheminiu būdu, taip kaip nurodyta 6.1. priemon÷je. Tų pačių metų rudenį nudžiūvusios atžalos iškertamos ir pašalinamos iš Teritorijos. Nupjautų atžalų sukrauti į krūvas ir palikti BAST ar greta esančiuose plotuose negalima. Nupjauta biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Ji gali būti panaudota biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams) arba sudeginama. Jei butų pasirinkta deginimo alternatyva, ji turi būti vykdoma kaip nurodyta 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija.

Priemon÷ kartojama tol, kol nustos augti tuopų šaknin÷s atžalos. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.1; Nr.2; Nr.12, 1,04 ha plote III, V, VII, IX gamtotvarkos plano metais.

7 Uždavinys. Užtikrinti pleištin÷s sk÷t÷s buveinių gerą apsaugos būklę. LR aplinkos ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. D1-361 buvo patvirtintas Siesarties up÷s ir jos pakrant÷s atkarpos pleištin÷s sk÷t÷s (Ophiogomphus cecilia) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų planas. Pagal šį planą 2014 m. Teritorijoje buvo užbaigtas pleištinei sk÷tei tinkamų veistis sausumos ir vandens buveinių tvarkymas: up÷s vagos valymas, krūmų ir jaunų medžių kirtimas pakrant÷je, prievagin÷s dalies šienavimas. Būtina šių sutvarkytų teritorijų priežiūra (darbų tęstinumas), kad teritorija ir toliau būtų tinkama pleištinei sk÷tei veistis. 7.1. Priemon÷. Pašalinti up÷s vagoje gulinčius medžius. Medžiai įvirtę į up÷s vagą, formuoja lokalias patvankas. Jose kaupiasi įvairios sąnašos, dumbl÷ja gruntas. Tai neigiamai veikia pleištin÷s sk÷t÷s veisimosi buveinę. Išvartų šalinimui palankiausias periodas yra esant žemiausiam vandens lygiui ir darbai turi nesutapti su pleištinių sk÷čių ritimosi periodu. Toks laikotarpis paprastai būna liepos m÷nesį. Prieš pasirenkant darbų pradžią, kvalifikuotas ekspertas atlieka Teritorijos apžiūrą (birželio – liepos m÷n.) ir numato tikslias darbų vietas, kur yra susiformavusios patvankos. Ekspertas, įvertinęs lervų n÷rimosi laiką ir intensyvumą, parenka tikslų priemon÷s taikymo laiką, kad atliekami darbai nesutaptu su nimfų iš÷jimu į sausumą. Ekspertinį vertinimą gali atlikti biologas (ekologas, entomologas), turintis mokslin÷s-praktin÷s patirties upių bestuburių ekologijos srityje.

Medžių išvartų pašalinimas iš up÷s vagos atliekams rankiniu būdu. Biomas÷ turi būti pašalinta iš Teritorijos ir utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Ji gali būti panaudota biokurui gaminti. Sukrauti į krūvas ir palikti BAST negalima. Priemon÷ taikoma up÷s ruože kur yra numatomas ir sausumos buveinių tvarkymas (d÷l pleištinių sk÷čių). Pradžios koordinat÷s 555355,70 6128212,79 (LKS-94); pabaigos koordinat÷s 556273,73 6128726,16 (LKS-94). Pagal galimybes ši priemon÷ gali būti taikoma ir visame up÷s vagos ruože, patenkančiame į Teritoriją. Priemon÷ taikoma I, IV, VII, X gamtotvarkos plano metais. 7.2. Priemon÷. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

65

Iškirsti krūmus, krūmų ardo medžius bei jaunus iki 20 cm skersmens medžius (baltalksnius, gluosnius). Medžiai pjaunami motopjūklu kuo arčiau žem÷s paviršiaus. Darbus galima prad÷ti v÷lyvą rudenį spalio – lapkričio m÷nesiais, tačiau geriausiai esant pastoviam įšalui ir menkai sniego dangai. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m÷nesio. Atliekant darbus ypatingai svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Biomas÷ turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka, geriausiai panaudojant biokurui gaminti. Sukrauti į krūvas ir palikti BAST negalima. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.57, Nr.59, Nr.59 – 2,47 ha plote I, IV, VII, X gamtotvarkos plano metais. 7.3. Priemon÷. Pakrant÷s ruožo ir up÷s salelių šienavimas šienavimas. Tvarkymo plotuose, pakrant÷je šienaujama 5 m pločio juosta. Šienaujama dalgiu arba trimeriu. Pjaunama žol÷ negali būti smulkinama. Nušienauta biomas÷ turi pašalinta iš tvarkomo ploto ir utilizuota Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka (panaudojant kraikui, pašarui ar biokurui gaminti). Šienaujama rugpjūčio – rugs÷jo m÷nesį. Priemon÷ taikoma tvarkymo plotuose Nr.56, Nr.57, Nr.58, Nr.59 bei šalia tvarkymo ploto Nr.56 esančiose salel÷se– 0,04 ha plote. Priemon÷ taikoma I – X gamtotvarkos plano metais. 8 Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtine s vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones. 8.1. Priemon÷. Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius. Siekiant supažindinti visuomenę su Teritorijos gamtin÷mis vertyb÷mis bei taikomomis gamtotvarkin÷mis priemon÷mis, parašyti ne mažiau nei 2 informacinius straipsnius į Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s laikraštį.

Straipsniuose taip pat turi būti pateikiama informacija apie saugomų žuvų rūšis aptinkamas Siesarties up÷je, nurodant jų ekologinius poreikius (migracijos, nerštaviet÷s) bei užtvankų ir naujai suformuotų patvankų daromą žalą (up÷s ekosistemai, saugomoms rūšims). Taip pat turi būti pateikta informacija apie teis÷s aktus reglamentuojančius ūkinę veiklą Siesarties up÷je. Straipsniuose galimas informacijos išskyrimas: viename aptariama Teritorijos saugomos gamtos vertyb÷s bei taikomos gamtotvarkos priemon÷s, o kitame straipsnyje galima pateikti informaciją apie Siesarties up÷s ekosistemą (jos išskirtinumą), saugomų žuvų rūšių ekologinius poreikius (migracijos, nerštaviet÷s), akcentuojant užtvankų bei patvankų gr÷smes. Taip pat tur÷tų būti pateikta informacija apie teis÷s aktus reglamentuojančius ūkinę veiklą Siesarties up÷je. Anykščių regioninio parko direkcija priima sprendimą apie informacinių straipsnių pobūdį.

Priemonę įgyvendinti I ir V gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Anykščių regioninio parko direkcija atsižvelgiant į situaciją, gali koreguoti priemon÷s įgyvendinimo laiką. Papildoma priemon÷ 1. Panaikinti žv÷ri ų š÷rimo aikštelę ir pašalinti joje susikaupusias atliekas. 1.1. 1. Priemon÷. Surengti pasitarimą su vietos medžiotojų būreliu

66

Susirinkimo metu medžiotojų būrelio nariams pateikiama informacija apie žv÷rių š÷rimo aikštel÷ keliamą žalą. Siekti surasti sprendimą, kad š÷rimo aikštelei būtų parinkta kita vieta (jei yra poreikis). 1.2. Priemon÷. Panaikinti žv÷ri ų š÷rimo aikštelę ir pašalinti joje susikaupusias

pašarų atliekas. Žv÷rių š÷rimo aikštel÷je pašalinti š÷ryklas, pašarų atliekas bei buitines atliekas. Atliekos turi būti utilizuojamos Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Priemon÷ taikoma 600 m2 plote I gamtotvarkos plano metais. Tvarkymo ploto koordinat÷s: X 556266; Y 6128782 (LKS-94). 1.3. Priemon÷. Š÷rimo aikštel÷s šienavimas, biomas÷s šalinimas

Įgyvendinus 7.2. priemonę, aikštel÷ turi būti prižiūrima, kad šienaujant išnaikinti azotam÷gius augalus, įvairias piktžoles.

Šienaujama rankine žoliapjove arba dalgiu du kartus per sezoną: birželio pabaigoje ir rugpjūčio viduryje. Pjaunama žol÷ negali būti smulkinama. Nupjauta žol÷ turi būti sugr÷biama ir išgabenama iš tvarkomo ploto bei utilizuojama Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti sugr÷btą šieną tvarkymo plotuose ar už jo ribų esančioje BAST negalima. Išdžiovintą žolę galima sudeginti tik specialiai tam skirtuose mobiliuose įrenginiuose. Deginimas gali būti vykdomas taip, kaip nurodoma 2.1. priemon÷je. Kuri alternatyva yra priimtinesn÷ (biomas÷s išvežimas ar sudeginimas) sprendžia Anykščių regioninio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas biomasę panaudoti pašarui, kraikui, biokurui gaminti. Priemon÷ taikoma 600 m2 plote, tvarkymo ploto koordinat÷s: X 556266; Y 6128782 (LKS-94), I, II, III, IV gamtotvarkos plano metais.

67

11 lentel÷ I dalis. Gamtotvarkos plano priemonių planas (1 – 5 įgyvendinimo metai) Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos

plano priemon÷ Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

I metai II metai III metai IV metai V metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

1 Uždavinys. Skatinti tinkam ą ūkininkavim ą ir siekti užtikrinti Teritorijos saugom ų gamtos vertybių išsaugojimą

1.1. Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP, organizavimas privačios žem÷s (miško) savininkams

-

ARPD

1 seminaras

1000

-

-

-

-

-

-

-

-

1000

LR biudžetas

ES parama

I

1.2. Siekti sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem÷s (miško) savininkais.

-

ARPD

Sudarytos apsaugos sutartys

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

I

2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6210 Stepinių pievų buveines. 2.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas

Nr.3;4; 5; 6; 7;11

ARPD

-

-

6,79 ha

13580

-

-

-

-

-

-

13580

LR biudžetas

ES parama

I

2.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas,

Nr.3;4; 5; 6; 7;11

ARPD

-

-

-

-

6,79 ha

10200

6,79 ha

10200

-

-

20400

LR biudžetas

ES

I

68

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos plano priemon÷

Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

I metai II metai III metai IV metai V metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

biomas÷s šalinimas.

parama

2.3. Šienavimas, biomas÷s šalinimas.

Nr.3;4; 5; 6; 7;11

ARPD

-

-

6,79 ha

13580

6,79 ha

13580

6,79 ha

13580

6,79 ha

13580

54320

LR biudžetas

ES parama

I

3 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines. 3.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Nr.8; 9; 10;40; 41;42; 43;44; 45;49; 50;51; 52;53; 54;55

ARPD

-

-

17,56

ha

35120

-

-

-

-

-

-

35120

LR biudžetas

ES parama

I

3.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Nr.8; 9; 10;40; 41;42; 43;44; 45;49; 50;51; 52;53; 54;55

ARPD

-

-

-

-

17,55 ha

26400

17,55 ha

26400

-

-

52800

LR biudžetas

ES parama

I

3.3. Šienavimas, biomas÷s šalinimas.

Nr.8; 9; 10;40; 41;42; 43;44; 45;49; 50;51; 52;53;

ARPD

-

-

17,56

ha

35120

17,56 ha

35120

17,56 ha

35120

17,56

ha

35120

140480

LR biudžetas

ES parama

I

69

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos plano priemon÷

Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

I metai II metai III metai IV metai V metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

54;55 4 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6450 Aliuvini ų pievų buveines. 4.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Nr. 21; 32;33; 34; 39;

46

ARPD

-

-

5,16 ha

10400

-

-

-

-

-

-

10400

LR biudžetas

ES parama

I

4.2. Sumed÷jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Nr. 21; 32;33; 34; 39;

46

ARPD

-

-

-

-

5,16 ha

7800

5,16 ha

7800

-

-

15600

LR biudžetas

ES parama

I

4.3. Šienavimas, biomas÷s šalinimas.

Nr. 21; 32;33; 34; 39;

46

ARPD

-

-

5,16 ha

10400

5,16 ha

10400

5,16 ha

10400

5,16 ha

10400

41600

LR biudžetas ES parama

I

5 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveines. 5.1. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Nr.13; 14; 15; 16;17; 18;19; 20;22; 23;24; 25;26; 27;28; 29;30; 31;35; 36;37;

ARPD

-

-

14,96 ha

30000

14,96 ha

30000

-

-

-

-

60000

LR biudžetas ES parama

I

70

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos plano priemon÷

Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

I metai II metai III metai IV metai V metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

38;47; 48

5.2. Šienavimas, biomas÷s šalinimas.

Nr.13; 14; 15; 16;17; 18;19; 20;22; 23;24; 25;26; 27;28; 29;30; 31;35; 36;37; 38;47; 48

ARPD

-

-

14,96 ha

30000

-

-

14,96 ha

30000

-

-

60000

LR biudžetas ES parama

I

6 Uždavinys. Išnaikinti svetimžemių augalų – kanadin÷s tuopos ir baltosios tuopos populiacijas. 6.1. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžių naikinimas cheminiu būdu.

Nr.1;2;

12

ARPD

-

-

1,04 ha

3000

1,04 ha

3000

-

-

-

-

6000

LR biudžetas

ES parama

I

6.2. Kanadin÷s ir baltosios tuopų medžių nukirtimas ir biomas÷s išvežimas.

Nr.1; 2;12

ARPD

-

-

-

-

1,04 ha

2100

1,04 ha

2100

-

-

4200

LR biudžetas

ES parama

I

6.3. Kanadin÷s ir baltosios tuopų atžalų naikinimas.

Nr. 1;2;12

ARPD -

-

-

-

1,04 ha

3500

-

-

1,04 ha

3500

7000

LR biudžetas

ES

I

71

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos plano priemon÷

Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

I metai II metai III metai IV metai V metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

parama 7 Uždavinys. Užtikrinti pleištin÷s sk÷t÷s buveinių gerą apsaugos būklę. 7.1. Pašalinti up÷s vagoje gulinčius medžius.

Taškiniai tvarkymo plotai 1,5 km up÷s ruože

ARPD Taškiniai

tvarkymo plotai 1,5 km up÷s ruože

6000

-

-

-

-

Taškiniai

tvarkymo plotai 1,5 km up÷s ruože

6000

-

-

12000

LR biudžetas

ES parama

I

7.2. Sumed÷jusios augmenijos kirtimas, biomas÷s šalinimas.

Nr. 57; 58; 59

ARPD

2,47 ha

7500

-

-

-

-

2,47 ha

7500

-

-

15000

LR biudžetas

ES parama

I

7.3. Pakrant÷s ruožo ir up÷s salelių šienavimas šienavimas.

Nr. 56; 57; 58;

59

ARPD

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

25000

LR biudžetas

ES parama

I

8 Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtine s vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones. 8.1. Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos

-

ARPD

1

straipsnis

1000

-

-

-

-

-

-

1

straipsnis

1000

2000

LR biudžetas

ES parama

II

72

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos plano priemon÷

Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

I metai II metai III metai IV metai V metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

poreikius.

11 lentel÷ II dalis. Gamtotvarkos plano priemonių planas (6 – 10 įgyvendinimo metai) Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos

plano priemon÷ Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

VI metai VII metai VIII metai IX metai X metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6210 Stepinių pievų buveinę.

2.3. Šienavimas ir biomas÷s šalinimas.

Nr.

3;4;5;6; 7;11

ARPD

6,79 ha

13580

6,79 ha

13580

6,79 ha

13580

6,79 ha

13580

6,79 ha

13580

67900

LR biudžetas

ES parama

I

3 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines. 3.3. Šienavimas ir biomas÷s šalinimas.

Nr.8; 9; 10;40; 41;42; 43;44; 45;49; 50;51; 52;53; 54;55

ARPD

17,56

ha

35120

17,56

ha

35120

17,56 ha

35120

17,56

ha

35120

17,56

ha

35120

175600

LR biudžetas

ES parama

I

4 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6450 Aliuvinių pievų buveines. 4.3. Šienavimas, biomas÷s šalinimas

Nr. 21; 32;33;

ARPD

5,16 ha

10400

5,16 ha

10400

5,16 ha

10400

5,16 ha

10400

5,16 ha

10400

52000

LR biudžetas

I

73

Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon÷ms planuojamos išlaidos Gamtotvarkos plano priemon÷

Tvarkymo plotas

Atsakinga institucija

VI metai VII metai VIII metai IX metai X metai

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Darbų apimtis

Išlaidos (LT)

Iš viso planuojama išlaidų (LT)

Galimi finansavimo šaltiniai

Finansavimo prioritetai *

34; 39; 46

ES parama

5 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveines. 5.2. Šienavimas, biomas÷s šalinimas.

Nr.13; 14; 15; 16;17; 18;19; 20;22; 23;24; 25;26; 27;28; 29;30; 31;35; 36;37; 38;47;

48

ARPD

-

-

14,96 ha

30000

-

-

-

-

14,96 ha

30000

60000

LR biudžetas

ES parama

I

6 Uždavinys. Išnaikinti svetimžemių augalų – kanadin÷s tuopos ir baltosios tuopos populiacijas. 6.3. Kanadin÷s ir baltosios tuopų atžalų naikinimas.

Nr. 1;2; 12

ARPD -

-

1,04 ha

3500

-

-

1,04 ha

3500

-

-

7000

LR biudžetas

ES parama

I

7 Uždavinys. Užtikrinti pleištin ÷s sk÷t÷s buveinių gerą apsaugos būklę 7.3. Pakrant÷s ruožo ir up÷s salelių šienavimas šienavimas

Nr. 56; 57; 58;

59

ARPD

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

0,04 ha

5000

25000

LR biudžetas

ES parama

I

Iš viso planuojama išlaidų

969.000 Lt

* Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios;

4. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINAN ČIOS INSTITUCIJOS IR J Ų FUNKCIJOS

Gamtotvarkos plano teritorijoje – BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis, pagrindinis gamtotvarkos plano vykdytojas yra Anykščių regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija). Ji atsakinga už Teritorijos priežiūrą ir saugomų gamtos vertybių išsaugojimą. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis koordinuoja Direkcija. Direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos gamtotvarkos plane numatytus veiksmus. Paskirtas asmuo turi imtis viso organizacinio (organizuoti darbų atlikimą bei kontrolę), o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo. Taip pat bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis: Vilniaus RAAD, Ukmerg÷s AAA, aptariant intensyvesnį lankymasi Teritorijoje, kontrol÷s tikslais, vertinant nelegalias veiklas, VĮ Ukmerg÷s miškų ur÷dija, aptariant kirtimus bei pateikiant informaciją apie Teritorijos apsaugos stausą, joje esančias saugomas vertybes ir apsaugos poreikius, kad esant būtinybei miškų savininkams rengti miškotvarkos projektus (teikiant paraiškas išmokoms gauti) būtų numatytos aplinkosaugin÷s sąlygos.

Direkcija turi supažindinti visuomenę su gamtotvarkos plano įgyvendinimo eiga. Bendrag

Direkcija vykdo gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo kontrolę ir kitas gamtotvarkos planu jai priskirtas funkcijas. Direkcija organizuoja monitoringą, rengia apibendrintas išvadas bei teikia pasiūlymus d÷l aplinkosauginių priemonių taikymo BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

5. GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALING Ų IŠTEKLI Ų ANALIZ ö, LöŠŲ POREIKIS

Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Anykščių regioninio parko direkcija. Anykščių regioninio parko direkcijoje ekologinį darbą dirba tik 1 specialistas.

Biologin÷s įvairov÷s ir kraštovaizdžio išsaugojimo darbams vykdyti. Direkcija turi ilgalaikio turto (12 lent.), tačiau Direkcijos biudžetinis finansavimas yra nepakankamas, kad būtų padengiamos turimos technikos eksploatacin÷s išlaidos (kuro, tepalų ir kt.) ,Gamtotvarkos plane numatytoms veikloms įgyvendinti, Direkcijos biudžetinio finansavimo nepakaks. Direkcija neturi pastovių finansinių išteklių, kad gal÷tų vykdyti gamtotvarkos plane numatytus darbus. Tokiu atveju potencialūs finansavimo šaltiniai yra iš Lietuvos Respublikos biudžeto gautos l÷šos, Europos Sąjungos parama, Aplinkos apsaukos programos r÷mimo l÷šos, savivaldybių parama ir kitos teis÷s aktų nustatyta tvarka gaunamos l÷šos. Įgyvendinant gamtotvarkos plane numatytas priemones galimas ir vietin÷s bendruomen÷s, savanorių, visuomeninių organizacijų ir kt. įtraukimas.

Pagal preliminarius skaičiavimus, nustatyta, kad gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas 10 metų laikotarpiui gali kainuoti 969.000 LT. Apytiksliai tvarkymo darbų įkainiai yra pateikti 11 lentel÷je. Vykdant gamtotvarkos plane numatytas veiklas ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras, darbų ir reikalingų medžiagų įkainiai gali keistis.

Direkcijai neturint pakankamai žmogiškųjų išteklių ir/ar techninių priemonių, gamtotvarkos plane numatytiems darbams atlikti tur÷tų būti samdomi rangovai.

75

12 lentel÷. Informacija saugoma Valstybin÷je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEB öSENA (MONITORINGAS)

Siekiant užtikrinti taikomų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą, gamtotvarkos

planas turi būti reguliariai peržiūrimas, nustatant ar vykdomos priemon÷s duoda laukiamus rezultatus. Tam būtina sisteminga gamtotvarkos plano įgyvendinimo steb÷sena ir jo įgyvendinimo poveikio tikslin÷ms gamtos vertyb÷ms steb÷sena.

Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo steb÷senai siūloma vertinimo veiksnių programa pateikiama 13 lentel÷je.

13 lentel÷. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo ir ūkin÷s veiklos steb÷sena Veikla Rodiklis Dažnumas Pastabos Sumed÷jusios augmenijos ir jos atžalų padengimas pievų buvein÷se

Atželiančios krūmų bei medžių lokalizacijos.

Pirmą kartą po 2 metų

Atsižvelgiant į situaciją rekomenduojama koreguoti tvarkymo plotų lokalizaciją bei ribas

Ūkin÷s veiklos intensyvumas pievų buvein÷se

Šienaujamų pievų (ganomų pievų) plotai, Šienavimo (ganymo) terminų laikymasis.

Kasmet vasaros sezono metu ( 1 kartą)

Jei yra ganoma, tikrinti ar ganymas n÷ra per intensyvus ir tokiu atveju rekomenduoti mažinti galvijų tankį arba jų buvimo tam tikroje teritorijoje laiką.

Miškų ūkio veiklos steb÷sena

Įvykdytų kirtimų apimtys ir tipai, priežastys; negyvos medienos kiekis m3/ha EB svarbos Terirorijoje esančios miško buvein÷se

Prieš pat kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą

Kanadin÷s, baltosios tuopų atžalų ataugimas

Sąžalynų lokalizacija ir kiekiai

Kasmet (augalų vegetacijos metu) pradedant 4 gamtotvarkos plano metais.

Atsižvelgiant į situaciją rekomenduojama keisti tvarkymo plotų lokalizaciją bei ribas.

Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas nustatant ar vykdomos priemon÷s iš

tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Siekiant

76

įvertinti Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikį tikslin÷ms vertyb÷ms, atliekama europin÷s svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių steb÷sena. Tikslinių gamtos vertybių steb÷senos vertinimo parametrai bei periodiškumas pateikiami 14 lentel÷je. Steb÷jimas vykdomas buveinių ir retų rūšių populiacijų lokalizacijos vietose.

Buveinių būkl÷ vertinama remiantis pagal ES svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadove (Rašomavičius, 2012) pateiktomis rekomendacijomis.

Už gamtotvarkos plano tikslinių gamtos vertybių steb÷senos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga Anykščių regioninio parko direkcija.

Jei steb÷senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami ir blog÷ja buveinių būkl÷, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Taip pat gali atsirasti poreikis numatyti naujas ar patikslinti esamas priemones d÷l naujai atsiradusių veiksnių, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu ir d÷l ko kinta saugomų objektų būkl÷.

Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po trijų metų nuo

Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimo pradžios. V÷liau, peržiūros turi būti atliekamos ne rečiau nei kas treji metai.

Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas (realiai atlikti darbai, taikytos

gamtotvarkos alternatyvos). Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos priežastys; 2. kiek esama situacija atitinka iškeltus uždavinius; 3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir l÷šų panaudojimas; 4. suinteresuotų asmenų ind÷lis, derinimo rezultatai, susitarimai; 5. Europos Bendrijos svarbos buveinių bei rūšių populiacijų būkl÷, vadovaujantis

šių gamtos vertybių steb÷senos rezultatais; 6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis tikslin÷ms Gamtotvarkos plano

vertyb÷ms; 7. būtinyb÷ pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

Už gamtotvarkos plano peržiūros vykdymą atsakinga Anykščių regioninio parko

direkcija. Direkcija, atlikusi peržiūrą, parengia ataskaitą, kurią pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT). Ataskaita rengiama vadovaujantis „Reikalavimų gamtotvarkos turiniui aprašu“ (patvirtintas LR aplinkos ministro 2004-12-14 d. įsakymu Nr. D1-645) pateiktais nurodymais.

Jeigu atliekant peržiūrą atsiranda būtinyb÷ atlikti tyrimus, gauti mokslininkų ar kitų suinteresuotų institucijų išvadas ir pasiūlymus d÷l tikslinių gamtos vertybių esamos būkl÷s, Direkcija gali organizuoti tokių paslaugų pirkimą iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų.

Tuo atveju, kai Gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su

suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus. Gamtotvarkos plano pakeitimą ir pakeitimų derinimą, suinteresuotų institucijų ar asmenų informavimą vykdo Anykščių regioninio parko direkcija gavusi raštišką VSTT pritarimą pakeitimui. Keičiant tvirtinamosios dalies ar jos priedo nuostatas Gamtotvarkos plano pakeitimai tvirtinami aplinkos ministro įsakymu, kitais atvejais, VSTT pritarimu keičiama tik Gamtotvarkos plano pagrindžiamoji informacija.

77

14 lentel÷. Stebimos tikslin÷s gamtos vertyb÷s, steb÷senos parametrai, periodiškumas, rodikliai. Buvein÷ / rūšis Steb÷senos parametrai Steb÷senos periodiškumas Steb÷senos rodikliai 6210 Stepin÷s pievos -Buvein÷s užimamas plotas,

-Charakteringų augalų įvairov÷ ir skaitlingumas, -buvein÷s apaugimas sumed÷jusia augmenija.

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones (prieš gamtotvarkos priemonių taikymą).. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 6,79 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -apaugimas sumed÷jusia augmenija ne didesnis nei 10 %,.

6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai

-Buvein÷s užimamas plotas, -charakteringų augalų įvairov÷ ir skaitlingumas, -buvein÷s apaugimas sumed÷jusia augmenija.

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones (prieš gamtotvarkos priemonių taikymą).. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 14,96 ha, -aptinkamos bent 6 būdingos rūšys, -apaugimas sumed÷jusia augmenija ne didesnis nei 10 %,

6450 Aliuvin÷s pievos -Buvein÷s užimamas plotas, -charakteringų augalų įvairov÷ ir skaitlingumas, -buvein÷s apaugimas sumed÷jusia augmenija.

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones (prieš gamtotvarkos priemonių taikymą). V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 5,16 ha, -aptinkamos bent 6 būdingos rūšys, -apaugimas sumed÷jusia augmenija ne didesnis nei 10 %,

6510 Šienaujamos mezofitų pievos

-Buvein÷s užimamas plotas, -charakteringų augalų įvairov÷ ir skaitlingumas, -buvein÷s apaugimas sumed÷jusia augmenija.

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones (prieš gamtotvarkos priemonių taikymą)..

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 17,56 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -apaugimas sumed÷jusia

78

V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

augmenija ne didesnis nei 10 %, -augalin÷s dangos susiv÷rimas ne mažesnis nei 70 %.

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk÷s

-Buvein÷s užimamas plotas, -buvein÷s būdingų (tipinių) rūšių įvairov÷ ir skaitlingumas, -buvein÷s apaugimas sumed÷jusia augmenija.

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,05 ha, -aptinkamos bent 4 būdingos rūšys, -buvein÷s apaugimas sumed÷jusia augmenija neviršija 50 %.

9010 *Vakarų taiga -Buvein÷s užimamas plotas, -buvein÷s būdingų (tipinių) rūšių įvairov÷ ir skaitlingumas, -įvairių irimo stadijų negyvos medienos kiekis

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 1,34 ha, -išsaugoti brandūs ir perbrendę medynai (nevykdomi kirtimai), -medynuose išsaugota įvairių irimo stadijų negyva mediena,

9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai

-Buvein÷s užimamas plotas, -buvein÷s būdingų (tipinių) rūšių įvairov÷ ir skaitlingumas, -įvairių irimo stadijų negyvos medienos kiekis

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 14,17 ha, -išsaugoti brandūs ir perbrendę medynai (nevykdomi kirtimai), -medynuose išsaugota įvairių irimo stadijų negyva mediena,

9050 Žolių turtingi eglynai

-Buvein÷s užimamas plotas, -buvein÷s būdingų (tipinių) rūšių įvairov÷ ir skaitlingumas,

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 1,15 ha, -išsaugoti brandūs ir perbrendę medynai (nevykdomi kirtimai), -medynuose išsaugota įvairių irimo stadijų negyva mediena.

9080* Pelk÷ti lapuočių miškai

-Buvein÷s užimamas plotas, -buvein÷s būdingų (tipinių) rūšių

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 3,31 ha

79

įvairov÷ ir skaitlingumas

gamtotvarkos plano metais. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

(nevykdomi kirtimai), - aptinkamos bent 3 tipin÷s rūšys.

9180* Griovų ir šlaitų miškai

-Buvein÷s užimamas plotas, -buvein÷s būdingų (tipinių) rūšių įvairov÷ ir skaitlingumas

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 8,41 ha (nevykdomi kirtimai), - aptinkamos bent 2 tipin÷s rūšys.

91E0* Aliuviniai miškai -Buvein÷s užimamas plotas, -buvein÷s būdingų (tipinių) rūšių įvairov÷ ir skaitlingumas

Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

-Buvein÷s užimamas plotas ne mažesnis nei 89,52 ha (nevykdomi kirtimai), - aptinkamos bent 2 tipin÷s rūšys.

Tamsialapis skiautalūpis

-Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas.

Pirmą kartą atliekama (augalų žyd÷jimo metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

- populiaciją sudaro ne mažiau kaip 10 generatyvinių individų

Daugiamet÷ blizg÷

-Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas.

Pirmą kartą atliekama (augalų žyd÷jimo metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

-populiacijas sudaro ne mažiau kaip 100 generatyvinių individų

Pleištin÷ sk÷t÷

-Suaugusių individų ir išnarų skaičius -buvein÷s savyb÷s: pakrant÷s apaugimas krūmais (%

Pirmą kartą atliekama (vasaros sezono metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V÷liau prieš

-maksimalaus suaug÷lių ritimosi metu išnarų tankumas siekia ne mažiau 10 vnt. 100 m kranto linijos.

80

padengimas), išvartų up÷s vagoje apimtys ir lokalizacija

kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

Didysis auksinukas

Suaugusių individų gausumas (vnt.)

Pirmą kartą atliekama (vasaros sezono metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V÷liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai.

Registruojamas rūšies aptikimo faktas - Stebima populiacijos gaus÷jimo tendencija

81

GAMTOTVARKOS PLANO BR öŽINIAI IR PRIEDAI

82

1 br÷žinys. Hidrologin÷ situacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

83

2 br÷žinys. Europin÷s svarbos natūrali ų gamtinių buveinių lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

84

3 br÷žinys. Europin÷s svarbos natūrali ų gamtinių buveinių lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

85

4 br÷žinys. Europin÷s svarbos natūrali ų gamtinių buveinių lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

86

5 br÷žinys. KMB lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis.

87

6 br÷žinys. Žem÷valda BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

88

7 br÷žinys. Žem÷valda BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

89

8 br÷žinys. Žem÷valda BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

90

9 br÷žinys. Deklaruotos ūkin÷s veiklos (2013 m.) BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis Kartografin÷ medžiaga saugoma Valstybin÷je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

91

10 br÷žinys. Deklaruotos ūkin÷s veiklos (2013 m.) BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis Kartografin÷ medžiaga saugoma Valstybin÷je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

92

11 br÷žinys. Deklaruotos ūkin÷s veiklos (2013 m.) BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis Kartografin÷ medžiaga saugoma Valstybin÷je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

93

12 br÷žinys.Miškų struktūra pagal nuosavyb÷s formas BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

94

13 br÷žinys.Miškų struktūra pagal nuosavyb÷s formas BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

95

14 br÷žinys.Miškų struktūra pagal nuosavyb÷s formas BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

96

15 br÷žinys. Miškų struktūra pagal miškų grupes BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

97

16 br÷žinys. Miškų struktūra pagal miškų grupes BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

98

17 br÷žinys. Miškų struktūra pagal miškų grupes BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

99

18 br÷žinys. Tvarkymo plotų lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

100

19 br÷žinys. Tvarkymo plotų lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

101

20 br÷žinys. Tvarkymo plotų lokalizacija BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

102

21 br÷žinys. Tvarkymo plotų lokalizacija (pleištin÷s sk÷t÷s buveinių) BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis

103

22 br÷žinys. Kultūros paveldo objektai Teritorijos gretimyb÷se.

104

1 priedas Nuosavyb÷s tipas, užimamas plotas, tvarkymo priemon÷s taikymo tikslas BAST Siesarties up÷ ir jos sl÷nis tvarkymo plotuose.

Tvarkymo ploto Nr.

Tvarkymo objektas

Nuosavyb÷s tipas

Plotas, ha

į BAST patenkantis plotas, ha

1 Svetimžemiai augalai Privati 0,50 0,49

2 Svetimžemiai augalai

Laisvos valstybin÷s žem÷s fondas 0,17 0,04

3 6210 Privati 0,33 0,04 4 6210 Privati 1,53 1,53 5 6210 Privati 2,01 2,01 5 6210 Privati 0,04 0,04 6 6210 Privati 0,71 0,69 7 6210 Privati 0,70 0,29 8 6510 Valstybin÷ 0,38 0,38

9 6510 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,67 0,67 10 6510 Privati 0,11 0,11 11 6210 Valstybin÷ 1,47 1,32

12 Svetimžemiai augalai Privati 0,38 0,37

13 6430 Privati 0,61 0,60 14 6430 Privati 0,14 0,13

15 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,49 0,49 16 6430 Privati 0,24 0,24 17 6430 Privati 0,09 0,09

18 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,71 0,65 19 6430 Privati 0,66 0,62 20 6430 Privati 0,25 0,25 21 6450 Privati 0,29 0,28 22 6430 Privati 0,69 0,61 23 6430 Privati 0,74 0,63

24 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,63 0,62 25 6430 Privati 0,87 0,52 26 6430 Privati 0,11 0,10 27 6430 Privati 0,37 0,35 28 6430 Privati 0,59 0,58 29 6430 Valstybin÷ 0,22 0,22

105

30 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,55 0,46 31 6430 Privati 0,60 0,56 32 6450+6430 Valstybin÷ 0,51 0,51 33 6450+6430 Privati 2,85 1,97

34 6450+6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,12 0,04

35 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 1,42 1,29

36 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,22 0,22 37 6430 Privati 0,02 0,02

38 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,22 0,22 39 6450+6430 Privati 0,19 0,19 40 6510 Privati 1,43 0,87

41 6510 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,10 0,05 42 6510 Privati 0,66 0,56

43 6510 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 1,06 0,74 44 6510 Privati 1,14 0,77

45 6510 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 0,56 0,37 46 6450+6430 Privati 1,20 1,05

47 6430 Laisvos valstybin÷s

žem÷s fondas 3,61 2,68 48 6430 Privati 0,91 0,86 49 6510+6430 Privati 1,20 0,80 50 6510+6430 Privati 0,59 0,59 51 6510 Privati 3,59 2,04 52 6510+6430 Privati 0,33 0,33 53 6510+6430 Privati 4,97 2,13 54 6510+6430 Privati 0,34 0,34 55 6510+6430 Privati 0,43 0,32

56 Pleištin÷s sk÷t÷s buvein÷ Valstybin÷ 0,43 0,43

57 Pleištin÷s sk÷t÷s buvein÷ Valstybin÷ 0,75 0,66

58 Pleištin÷s sk÷t÷s buvein÷ Valstybin÷ 0,33 0,32

59 Pleištin÷s sk÷t÷s buvein÷ Valstybin÷ 1,39 1,35

48,42 37,67

106

2 priedas SANTRUMPOS BAST Buveinių apsaugai svarbi teritorija ES Europos sąjunga ARPD Anykščių regioninio parko direkcija VAM Valstybinis aplinkos monitoringas 3 priedas

LITERAT ŪRA Basalykas A. (1965). Lietuvos TSR fizin÷ geografija, II tomas. Vilnius. Baškyt÷ R., Bezaras V., Kavaliauskas P., Klimavičius A., Raščius G. (reng÷jai). 2006. Lietuvos saugomos teritorijos. Lutut÷. Kaunas. 325 p. Bukantis A. (1994). Lietuvos klimatas. Vilnius. Lietuvos Raudonoji knyga. 2007. Rašomavičius V. (vyr. redaktorius). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Lutut÷. Kaunas. 799 p. Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrasis planas. Patvirtintas LRS 2002m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852; aktuali 2006.10.12) Lietuvos Respublikos 1:10 000 mastelio georeferencinio pagrindo duomenų baz÷ GDB10LT © Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2010. Lietuvos Respublikos miškų valstyb÷s kadastro skaitmeniniai duomenys ©Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybin÷ miškų tarnyba, 2010. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstyb÷s kadastro skaitmeniniai duomenys ©Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2010. Lietuvos Respublikos teritorijos 1:10 000 mastelio dirvožemių duomenų baz÷ Dirv_DB10LT © Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2010 Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninis rastrinis ortofotografinis 1:10 000 mastelio žem÷lapis ORT10LT © Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2005. Rašomavičius V. (redaktorius ir sudarytojas). 2001. Europin÷s svarbos buvein÷s÷ Lietuvoje. Vilnius. 138 p. Siesarties up÷s tyrimų programa, 2007, vadovas dr. Stak÷nas S. VU Ekologijos intitutas, Vilnius. Prieiga per internetą: Aplinkos ministerija, 2012: Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, 2012-09-10. –http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=12288 Kultūros vertybių registras http://kvr.kpd.lt/heritage/ Lietuvos hidrometereologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos http://www.meteo.lt/klim_rajonavimas.php Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvin÷s struktūros įvairov÷s ir jos tipų identifikavimo studija, 2007. http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=1144 Lietuvos hidrometereologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos http://www.meteo.lt/klim_rajonavimas.php Valstybin÷ įmon÷ registrų centras http://www.registrucentras.lt Valstybin÷ miškų tarnyba. Miškų kadastras www.amvmt.lt/

107

Saugomų teritorijų valstyb÷s kadastras http://stk.vstt.lt/stk/ Europos bendrijos svarbos žuvų ir n÷gių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būkl÷s įvertinimas (2012 m. mokslinių tyrimų rezultatų analiz÷s santrauka) http://gamta.lt/cms/index?rubricId=5d86bfd9-09cc-48ed-af35-ed58a45dafc0