V I I . D Va R V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė sm a N O R a N D V I l l a g e s I t e s250

45 cm pločio ir tik 28–45 cm gylio. Pamatas įrengtas molio sluoksnyje.

Šurfas 8 buvo 2,1x2,1 m dydžio, tirtas so-dybos sklypo ŠV dalyje. Jame lokalizuotas pastato ŠV kampas. apardytas 68–74 cm plo-čio pastato pamato fragmentas atsidengė 15–45 cm gylyje. Pamatas mūrytas iš stambių iki 50–70 cm skersmens bei smulkesnių akmenų, su pavienėmis plytomis tarp jų. 72 cm gylyje vidinėje pamato pusėje buvo iki 18 cm pločio banketė. Pamatas įgilintas iki 1,2–1,3 m.

Visi tirti šurfai buvo prie pastatų pamatų, todėl fiksuoti supiltiniai kultūrinio sluoksnio horizontai, datuojami XIX–XX a. ankstyves-nio nei XIX a. užstatymo ir kultūrinio sluoks-nio tirtuose šurfuose nerasta. Perkastoje su-piltinėje žemėje prie pamatų rasta tik pavienių geležinių dirbinių, lygių, baltai glazūruotų koklių, langų stiklo, butelių fragmentų, ku-riuos galima datuoti XIX a. II puse – XX a. I puse. Viršutiniame permaišytos žemės sluoks-nyje virš ir šalia pamatų rasta XVIII–XIX a. datuojama puodo šukė, XX a. pradžios vokiš-ka moneta, įvairių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios daiktų fragmentų.

the grounds of Paliesius manorDuring the field evaluation on the

grounds of Paliesius manor (Ignalina Dis-trict), eight test pits (a total area of 27 m2) were excavated: near the masonry fence (test pits 1, 2), near the steward’s house (coach house) (test pits 3, 4), and to the NW of the steward’s house, where it is hypothesised that a wooden building stood (test pits 5–8). all of the excavated test pits were dug near the foun-dations of the buildings and therefore cultural layer fill horizons that date to the 19th–20th centuries were recorded. No cultural layer or development earlier than the 19th century was

found in the excavated test pits. Fragments of stone paving were found near the buildings in the test pits, three corners of a vanished build-ing were located, and part of the rainwater collection system was found near the fence. Only fragments of isolated artefacts, which can be dated to the second half of the 19th–20th centuries, were found in the mixed fill soil.

ernestas Vasiliauskas

Senovės gyvenvietės ir kaimavietės Joniškio rajone

Pastaruoju metu Joniškio rajone žvalgant aptikta naujų geležies amžiaus gyvenviečių ir XVI–XVIII a. kaimaviečių (ATL 2006 metais, V., 2007, p. 490–493). 2008 m. šių eilučių auto-rių pasiekė žinios apie naujus radinius (dalis radinių saugoma privačiose kolekcijose, kita dalis (keramika, kai kurie dirbiniai) perduota į JIkm). Deja, šie dirbiniai yra „išrauti“ iš konteksto, tad jų teikiama informacija labai ribota. Nežiūrint to, straipsnyje minimi radi-niai padėjo lokalizuoti naujas geležies amžiaus gyvenvietes ir Naujųjų laikų kaimavietes slėpsniuose, Šluostikiuose, Džiugiuose.

slėpsniai yra kairiajame melioruoto Pla-tonio upelio krante. kaimas neišliko, pagal 1865 m. kauno gubernijos žemėlapį buvo gat- vinis, jame buvo 13 sodybų, kurių teritorija dabar ariama. Iš archeologijos paminklų slėpsnių kaime, dešiniajame Platonio krante, apie 750–850 m į P nuo straipsnyje minimų radimviečių vietos yra žinomas VI–XIV a. pradžios kapinynas. Šalia buvusios kaimavie-tės, kairiajame Platonio krante, yra kaimo senkapis, šalia kurio galėtų būti archeologinis XVI–XVII a. senkapis.

251

0 3 cm

Buvusio Slėpsnių kaimo vietoje rastas XII a. pabaigos – XIII a. žalvarinis plokščias zoomorfinis pakabutis, obuolio formos žvan-gutis, keturkampė segė su skylutėmis, grandi-nėlių laikiklis, VI a. apyrankės trikampe iškilia briauna (nemasyvios) pusė (ištiesinta, per vi-durį eina volelis, galai abiejose volelio pusėse dekoruoti 3 eilėmis 3 akučių kombinacija, plotis – 1,55 cm, storis – 3 mm) (1:5 pav.), ge-ležinis juvelyro plaktukas. Šie radiniai į kai-mavietę pateko iš geležies amžiaus gyvenvie-tės. kadangi minėti radiniai nepateko į muziejus, tikslinga pateikti detalesnius jų iš-matavimus.

Vienas plaktuko galas suplotas (2,1x2,9 cm skersmens), 7,5 cm ilgio, datuojami geležiniai juvelyro plaktukai buvo rasti žiemgalių terve-tėje (latvija, Duobelės r.) bei du – gretimoje tyrinėtoje kalnelio antrojo piliakalnio papėdės gyvenvietėje 1990 ir 2003 m. (ATL 1990 ir 1991 metais, V., 1992, t. I, p. 55; ATL 2003 metais, V., 2005, p. 57). Šis radinys rodo, kad ir slėpsnių gyvenvietėje gyveno bei dirbo juvelyras. slėps-niai nuo kalnelio nutolę 5 km į PV.

keturkampė žalvarinė segė – 2,9x2,9 cm dydžio, 1,5–2 mm storio (1:3 pav.). žvangutis yra obuolio formos, su „+“ skyle apačioje. Jo aukštis su kilpele – 2,7 cm, skersmuo – 2,2 cm, kilpelės skersmuo – 9 mm (1:2 pav.). Zoomor-finio pakabučio ilgis – 6,5 cm, plotis – 3,1 cm, storis – 2–2,5 mm, skylės skersmuo – 9,5x11 mm (1:1 pav.).

žiemgaloje pirmą kartą aptiktas 5 cm il-gio, 5,6 cm pločio, 1 mm storio neįprastos for-mos žalvarinis dirbinys (1:4 pav.). tai galėjo būti arba grandinėlių laikiklis, sudaręs bendrą krūtinės papuošalą – buvo kabinamas prie smeigtuko ar segės, o prie jo grandinėlėmis – pakabučiai, arba tai galėjo būti apgalvio detalė (panašus rastas latvijoje, XIII a. sėlių sėlpilio

lejasduopelių pilkapyje II, kape 9). Panašiai iš plonos žalvarinės plokštelės pagamintas aps-kritas pakabutis iš Duobenės (Incenų) pilia-kalnio (latvija) yra saugomas Jelgavos g. elia-so dailės ir istorijos muziejuje (kilęs iš buvusio kuršo provincijos muziejaus rinkinio). Šis dirbinys pagal analogijas turėtų būti datuoja-mas XIII a.

3 pav. Susilydęs sidabro monetų lobis (XVII a.?). Slėpsniai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 3. A hoard of melted silver coins (17th century?). Slėpsniai.

1 pav. XII a. pabaigos – XIII a. žalvarinis zoomorfinis pakabutis, žvangutis, keturkampė segė, grandinėlių laikiklis (?) ir apyrankių fragmentai. Slėpsniai (1–5), Džiugiai (6). E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 1. A late 12th–13th-century bronze zoomorphic pendant, a crotal, a square brooch, a chain holder (?), and bracelet fragments. Slėpsniai (1–5), Džiugiai (6).

0 5 cm

1 2

3

4

5

6

Va l D a s s t e P O N a I t I s / P a l I e s I a U s D Va R O s O D y B ae R N e s t a s Va s I l I a U s k a s / s e N O V ė s g y V e N V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė s J O N I Š k I O R a J O N e

V I I . D Va R V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė sm a N O R a N D V I l l a g e s I t e s252

0 1 cm

senienų ieškotojai įvairiose buvusio kai-mo vietose rado XVII–XIX a. monetų, apsily-džiusį sidabro monetų (XVII a.?) lobį (3 pav.) (tikriausiai patekusį iš sudegusio pastato), ke-letą XVI a. žalvarinių uždarų žiedų paplatinta ovalia priekine dalimi, dekoruota įstrižais brūkšniais, retą renesansinį (manierizmo lai-kotarpio) XVI a. vidurio – XVII a. I pusės si-dabrinį auksuotą žiedą su ametisto akute (?), geležinės jaučio pasagos dalį, švininių plom-bų. žiedas 2,6 cm skersmens, priekinė jo dalis 1,2x1,5 cm dydžio, 9,5 mm storio, lankelio pjūvis pusiau apvalus, 2,2x2 mm skersmens, akutė 8x7 mm dydžio (4 pav.).

aptikta keliolika monetų. tai lenkijos (lvovo–krokuvos kalyklos) Jono kazimiero Vazos 1663 ir 1664 tymfai (30 grašių) (5 pav.), variniai šilingai, Rusijos imperijos Pavlo I 1798 m. 2 kapeikų, Nikolajaus I 1840 m. ½ ka-peikos „sidabru“, 1 kapeika „sidabru“, 1841 m. 2 kapeikos „sidabru“, 5 kapeikos „sidabru“, 1842 m. ¼ kapeikos „sidabru“, 1 kapeikos no-minalo monetos.

Rasta 10 XVIII–XX a. švininių plombų (perduotos saugoti JIkm). Pateiksime kelių įdomesnių egzempliorių aprašus. Viena jų su-lankstyta, XVIII a. Vakarų europos (vokiečių žemės arba Nyderlandų) tekstilės arba prekių (6 pav.). ant plombos yra kontrasignato skai-čiai: „4216/ 3/ 13“, viduryje užrašas: „RON/ teINt“. Ji 3,25 cm skersmens, 4 mm storio. antroji – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos imperijoje seniausios Rygos chemijos (superfosfatų) gamyklos (atidaryta 1892 m.) plomba (7 pav.). Ant jos yra užrašas: „•АКЦ. ОБЩ. МIОЛЬГО. ХИМ ЗАВ. // [...]•М. ГЕФЛИНГЕРЪ•КО•“. Plombos skersmuo – 2,05 cm, storis – 7 mm. trečioji – tiksliau ne-nustatyta XX a. I pusės, Švedijos. ant jos yra užrašas: „[...]BOlaget stOCkhOlm“, vi-

4 pav. Sidabrinis auksuotas žiedas su akute. Slėpsniai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 4. A gold-plated silver ring with a stone. Slėpsniai.

5 pav. Lenkijos karalystė (Lvovas–Krokuva), Jonas Kazimieras Vaza, 1663 m. (1) ir 1664 m. (2) tymfai. Sidabras. Slėpsniai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 5. Tymfs (30 groat coins named for Andrzej Tymf) minted during the reign of John II Casimir in 1663 (1) and 1664 (2), Kingdom of Poland (Lviv – Cracow). Silver. Slėpsniai.

6 pav. XVIII a. audinių švininė plomba. Slėpsniai. 3,25 cm skersmens. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 6. An 18th-century lead seal from fabric. Slėpsniai. ∅ 3.25 cm.

0 2 cm

1

2

253

0 5 cm

duryje: „ss“. Plombos skersmuo – 2 cm, sto-ris – 4,5 mm. taip pat rastos tiksliau nenusta-tytos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios 4 plombos: 1 – Rusijos imperijos, 3 – Vakarų europos. likusios 3 – tarpukario laikų lietu-vos Respublikos muitinių: kretingos – 1921–1922 (?) m. (8 pav.), kauno – 1926 m., klaipė-dos uosto – 1934 m.

arime, buvusio kaimo vietoje, kairiajame Platonio krante, surinkta žiestos kaimiškos XVI–XVII a. keramikos (vienos šukės peteliai dekoruoti įkypomis įkartėlėmis) (perduota į JIkm) (9 pav.). kitame – dešiniajame (kaip ir kapinynas) upelio krante rasta nedidelių grub- lėtos keramikos fragmentų – tad čia turėtų būti viduriniuoju geležies amžiumi datuojama gyvenvietė.

Remiantis šiais duomenimis, šį objektą preliminariai galima datuoti 2 periodais – V–XIII a. ir XVI–XVIII a. – panašiai kaip ir tyri-nėtą kalnelio antrojo piliakalnio papėdės gy-venvietę bei kaimavietę. Šios dvi senovės gyvenvietės (viduriniojo ir vėlyvojo geležies amžiaus) kartu su kapinynu sudaro vieną ar-cheologijos paminklų kompleksą, kaip ir sen-kapis su kaimaviete.

Šluostikiai yra kairiajame Vešėtinio upe-lio (Platonio kairiojo intako) krante. kaimas neišliko, pagal 1865 m. kauno gubernijos že-mėlapį buvo gatvinis, jame buvo 13 sodybų. Jų teritorija dabar ariama. archeologinių pamin-klų šioje vietovėje nėra žinoma – buvo dykroje tarp žiemgalių sidabrės ir žagarės žemių. Šluostikiai nuo kalnelio nutolę apie 7 km į PR.

suartuose Šluostikių laukuose senienų ieškotojai rado XVII–XVIII a. žiestos kaimiš-kos keramikos – puodų šukių, geležinio įtve-riamo peilio dalį (įtvara su dalimi ašmenų), švino lydinio svarelį (verpstukas (?), 2,2 cm

7 pav. Rygos chemijos (superfosfatų) gamyklos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios švininė plomba. 2,05 cm skersmens. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 7. A late 19th – early 20th-century lead seal from a Rīga chemical (superphosphate) factory. ∅ 2.05 cm.

8 pav. Kretingos muitinės 1921–1922 (?) m. švininė plomba. Slėpsniai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 8. A 1921–1922 (?) Kretinga customs lead seal. Slėpsniai.

9 pav. Žiesta XVII a. kaimiška keramika. Slėpsniai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 9. 17th-century wheel thrown rustic pottery. Slėpsniai.

e R N e s t a s Va s I l I a U s k a s / s e N O V ė s g y V e N V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė s J O N I Š k I O R a J O N e

V I I . D Va R V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė sm a N O R a N D V I l l a g e s I t e s254

skersmens, 8 mm storio, skylės skersmuo – 9,5 mm), XVII a. žalvarinės žiedinės segės su užrašu dalį (10 pav.), XVIII–XIX a. žalvarinį kryželį (10 pav.) (pateko į JIkm), XVI–XVII a. juostinį žiedą, žiedo fragmentą – paplatintą priekinę dalį, bei įvairių XVII–XIX a. monetų (lenkijos Zigmanto Vazos 1626 m. pusantro-ką (1,95 cm skersmens) (11:1 pav.), Jono ka-zimiero Vazos 1654 m. šeštoką (2,5 cm skers-mens) (11:5 pav.) bei 2 šilingus, Jono sobieskio 1680 m. šeštoką (2,5 cm skersmens) (11:6 pav.), karolio XI Rygos šilingą, Švedijos Fre-deriko I 1723 m. erę (1,8 cm skersmens) (11:2 pav.), saksonijos Frydricho kristijono (Drez-deno kalykla) 1763 m. 1/12 talerio (2,3 cm skersmens) (11:3 pav.) (panaši rasta tyrinėji-mų metu Šiauliuose 2006 m., tačiau publikaci-joje netiksliai nurodyta valstybė – Prūsija (ATL 2006 metais, V., 2007, p. 347, pav. 1), Prūsijos karalystės Frydricho II 1757 m. šešto-ką (2,3 cm skersmens) (11:4 pav.), Nyderlan-dų (Zelandijos provincija) 1796 m. talerį, 2 Rusijos imperijos dengas (viena – anos Iva-novnos 173[...] m., kita – Jelizavietos Pertrov-nos 1751 m.), Jekaterinos II 1766 m. 1 kapeiką, Pavlo I 1797 m. 2 kapeikas, aleksandro I 1812 ir 1818 m. 2 kapeikas, Nikolajaus I 1831 m.

10 pav. Žalvarinis kryželis ir žiedinės segės pusė. Šluostikiai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 10. A bronze cross and a half of ring brooch. Šluostikiai.

11 pav. Šluostikių kaime rastos monetos: 1 – Lenkija, Zigmantas Vaza, 1626 m. pusantrokas; 2 – Švedija, Frederikas I, 1723 m. erė; 3 – Saksonija, Kristijonas, 1763 m. 1/12 talerio; 4 – Prūsijos karalystė, Frydrichas II, 1757 m. šeštokas; 5 – Lenkija, Jonas Kazimieras Vaza, 1654 m. šeštokas; 6 – Lenkija, Jonas Sobieskis, 1680 m. šeštokas; 7 – Rusijos imperija, Nikolajus I, 1831 m. rublis. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 11. Coins found in Šluostikiai: 1 – Poland, Sigismund Vasa, 1626 threehalfgroat; 2 – Sweden, Frederick I, 1723 1 öre; 3 – Saxony, Christian, 1763 1/12 thaler; 4 – Kingdom of Prussia, Frederick II, 1757 sixgroat; 5 – Poland, John II Casimir, 1654 sixgroat; 6 – Poland, Jan Sobieski, 1680 sixgroat; 7 – Russian Empire, Nicholas I, 1831 rouble.0 3 cm

255

1 rublį (3,6 cm skersmens) (11:7 pav.) bei 1842 m. 1 kapeiką „sidabru“, aleksandro II 1864 m. 1 kapeiką bei 1877 m. 2 kapeikas, tiks-liau nenustatyta XIX a. dengą), aleksandro II lenkijos karalystės 1828 m. 3 grašius, XVII a. (?) apsilydžiusių sidabrinių (?) monetų stulpe-lį – lobį (?) (tikriausiai patekusį iš sudegusio pastato; 1,9 cm skersmens, 1,8 cm aukščio) (kai kurias monetas nustatyti padėjo lNm Numizmatikos skyriaus vedėja D. grimalaus-kaitė).

aptiktos 2 švininės plombos (perduotos į JIkm). Viena jų – 1924 m. kauno muitinės, kita – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusi-jos imperijos Romnų–liepojos geležinkelio atšakos Radviliškio stoties plomba. ant jos yra užrašas: „26[diena, ... m.]/ РАДЗИ[...] // ЛИБАВ[...]/ ЖЕЛЕ[...] ДОРОГ.“ Plombos skersmuo – 2,6 cm, storis –7,5 mm (12 pav.). taip pat lobių ieškotojai rado V–X a. dirbinių (kryžinio (?) smeigtuko adatą; perimta į JIkm).

13 pav. Žiesta XVII a. kaimiška keramika, glazūruoto plokštinio koklio kampas. Džiugiai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 13. 17th-century wheel thrown rustic pottery and the corner of a glazed stove tile. Džiugiai.

žma yra saugoma keletas įdomesnių ra-dinių iš Šluostikių. tai geltonos uolienos cilin-dro formos verpstukas, 3 labai sunykę geleži-niai įmoviniai ietigaliai (vienas jų yra ilga įmova, trumpa rombo formos plunksna, da-

0 5 cm

12 pav. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Romnų– Liepojos geležinkelio atšakos Radviliškio stoties švininė plomba. 2,6 cm skersmens. Šluostikiai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 12. Late 19th – early 20th-century lead seal from the Radviliškis station on the Romny – Liepāja railway branch line. ∅ 2.6 cm. Šluostikiai.

e R N e s t a s Va s I l I a U s k a s / s e N O V ė s g y V e N V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė s J O N I Š k I O R a J O N e

V I I . D Va R V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė sm a N O R a N D V I l l a g e s I t e s256

0 2 cm

tuojamas VI–IX a.). Jie į muziejų pateko 1956 ir 1958 m. kartotekoje nurodyta, kad šie radi-niai rasti kartu gilinant griovį (tikriausiai Ve-šėtinio upelį – e. V.), po plokščiu akmeniu. galima spėti, kad tai aukojimo lobis ar jo da-lis. tam tiktų ir radimo vieta – dykros tarp žiemgalių XII–XIII a. sidabrės ir žagarės že-mių viduryje. kadangi radiniai yra konser-vuoti, dabar sudėtinga nustatyti, ar jie ilgai iš-buvo vandenyje (pagal cheminę chloridų analizę). Panašaus laikotarpio ginklų (jų dau-giausia), darbo įrankių, papuošalų aukojimo lobiai rasti latvijoje – 2 lobiai kuokmuižoje (Duobelės r., V a. pabaiga), Vecmuokuose (tukumo r., VI a.).

Šie radiniai liudija, kad vietovė iki XVI–XVIII a. nebuvo apgyvendinta. geležies am-žiaus radiniai labiau sietini su aukojimo apei-gomis.

Džiugiai yra kairiajame Platonio krante. kaimas neišliko, pagal 1865 m. kauno guber-

nijos žemėlapį buvo gatvinis, jame buvo 13 so-dybų, kurių teritorija dabar irgi ariama. ar-cheologinių paminklų šioje vietovėje nėra žinoma. 2 km į PR, prie Platonio dešiniojo in-tako sidabros upelio yra plačiai literatūroje ži-nomas II–IV a. linkaičių pilkapynas.

Džiugių kaimo vietoje senienų ieškotojai rado žalvarinės apyrankės fragmentą – galiu-ką (ištiesintas) (1:6 pav.), XVI–XVII a. geleži-nį įveriamą peilį, XVIII–XIX a. plaktuką, pen-tinį kirvį, kaltuką, noragą, pilkos uolienos keturkampio pjūvio galąstuvo dalį, XVI a. žal-varinių uždarų žiedų paplatinta priekine dali-mi, dekoruota įstrižais brūkšniais, keletą XVII–XVIII a. monetų, XVI–XVII a. žiestos kaimiškos keramikos, XVII a. žaliai glazūruo-to plokštinio koklio fragmentą – kampą (13 pav.). Visi radiniai pateko į JIkm, išskyrus apyrankės fragmentą ir žiedus. Rastos dvi mo-netos: tai – saksonijos (leipcigo kalykla) au-gusto sakso II 176[3] m. 1/12 talerio, Prūsijos karalystės (kionigsbergo kalykla) Frydricho III Vilhelmo 1699 m. orto (18 grašių) nomina-lo monetos (14 pav.).

Visose straipsnyje minimose vietovėse rasta daugiau ar mažiau geležies amžiaus bei gausiai XVI–XVIII a. radinių. Šie nauji radi-niai (kai kurie iš jų yra rečiau aptinkami – žal-varinis zoomorfinis pakabutis, keturkampė segė, grandinėlių laikiklis, juvelyro plaktukas) Joniškio rajone suteikė duomenų apie Šiaurės Vidurio lietuvos senovės gyvenvietes ir kai-mavietes, jų materialinę kultūrą, krašto apgy-vendinimo raidą, vieno iš lDk mikroregiono piniginę apyvartą. Plombos suteikė papildo-mos medžiagos apie prekių apyvartą Šiaurės lietuvoje XVIII a. – XX a. pradžioje.

slėpsnių atveju radiniai byloja atokesnių atvirų (?) gyvenviečių tinklą ir jų materialinę kultūrą XI–XIII a. žiemgalių sidabrės žemėje.

14 pav. Saksonijos (Leipcigas) Augusto Sakso II 176[3] m. 1/12 talerio (1), Prūsijos karalystės (Kionigsbergo) Frydricho III Vilhelmo 1699 m. orto (2) nominalo sidabrinės monetos. Džiugiai. E. Vasiliausko nuotr.

Fig. 14. Saxony (Leipzig), Frederick August II the Saxon 176[3] 1/12 thaler (1), Kingdom of Prussia (Königsberg), Frederick William III 1699 ort (2), silver. Džiugiai.

1

2

257

– 1– 2

1

0 30 m

Šie dirbiniai, žiūrint iš centro–periferijos po-zicijos, kalba apie šios žemės verslus XIII a. – apie juvelyro amato buvimą ne tik piliakalnių papėdės gyvenvietėse, bet ir atokiau nuo cen-tro esančioje kaimavietėje.

slėpsniuose ateityje būtų tikslinga atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus, siekiant nustatyti šio objekto kultūrinių sluoksnių tikslesnę chronologiją ir jų išlikimo būklę. tyrimai padėtų spręsti kai kuriuos žiemgalos istorijos klausimus, nes vis dar trūksta duomenų (jie labai fragmentiški) apie XI–XIII a. laikotarpio neįtvirtintų gyvenvie-čių pobūdį.

Pateikti pavyzdžiai leidžia spėlioti ir tuo pačiu apgailestauti, kiek archeologijos, istori-jos, numizmatikos mokslams prapuola vertin-

gos medžiagos, kai beveik neskiriama dėme-sio naujų paminklų žvalgymui ir jų apsaugai.

the old settlements and village sites in Joniškis District

New Iron age (11th–13th-century) settle-ments (slėpsniai) and new 16th–19th-century village sites (one-street villages: Džiugiai, slėpsniai, Šluostikiai) were located in 2008. larger and smaller quantities of Iron age and abundant 16th–18th-century finds (Figs. 1–14) were found at all the locations mentioned in the article.

gintautas Vėlius

Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje, Kriveikiškių g.

kernavėje, kriveikiškių g. 18 esančioje sodyboje, buvusio ūkinio statinio vietoje nu-matoma statyti naują pastatą. Jis suprojektuo-

1 pav. Žvalgomųjų tyrinėjimų Kernavėje, Kriveikiškių g. 18, situacijos planas: 1 – tyrinėti šurfai; 2 – Kernavės kultūrinio rezervato riba. G. Vėliaus brėž.

Fig. 1. Situation plan of the evaluation at Kriveikiškių St. 18, Kernavė: 1 – excavated test pits; 2 – boundaries of the cultural reserve of Kernavė.

N

e R N e s t a s Va s I l I a U s k a s / s e N O V ė s g y V e N V I e t ė s I R k a I m aV I e t ė s J O N I Š k I O R a J O N eg I N t a U t a s V ė l I U s / ž Va l g O m I e J I t y R I N ė J I m a I k e R N aV ė J e , k R I V e I k I Š k I ų g .