senojo ir viduriniojo geležies amžiaus skydai lietuvoje (shields in lithuania in the old and...

33

ISSN 1392-6748

Senojo ir vidurinio geleies amiaus skydai Lietuvoje

daumantas kiulkys

VAdAS

Karyba organizuoti agresyvs veiksmai tarp dvie-j nepriklausom politini vienet kaip socialinis reikinys inoma jau nuo seniausi laik. Dar neseniai buvo manoma, kad kariniai konfliktai (pirmiausia rei-dai, o vliau ir karai) atsirado kartu su emdirbyste ir gyvulininkyste, taiau naujausi archeologiniai duome-nys rodo, kad tai daug ankstesnis reikinys pirmo-sios jo uuomazgos pastebimos jau paleolite (Thorpe, 2003).

Pirmj konflikt metu ginklus tikriausiai atstojo iki tol ilgai naudoti darbo bei mediokls rankiai. ie rankiai (kirviai, ietys, peiliai, lankai) po truput buvo tobulinami, siekiant juos kuo geriau pritaikyti karybai. Taip atsirado nauja karybai skirt ranki grup gin-klai. Bgant laikui ir intensyvjant kariniams konflik-tams, turjo atsirasti ir visikai naujas dirbinys gyny-binis ginklas skydas.

Pasaulyje tiksli skyd atsiradimo data nra inoma, taiau j atsiradimas neturt bti vlesnis nei pirm-j organizuot kariuomeni susiformavimas Artimuo-siuose Rytuose VIIVI tkstm. pr. m. e. (Oorthuys, 2007, p. 6). Europoje ankstyviausi skydai datuojami II tkstm. pr. m. e. pradia (Molloy, 2009, p. 1053). Kada skydai buvo pradti naudoti balt kratuose, nra aiku, taiau pirmieji skydai, rasti Sembos pusiasalyje, yra datuojami I a. pr. m. e. (Michelbertas, Vitknas, 2003, p. 55). Lietuvoje ios grups radiniai yra kiek vlesni, II m. e. a. (Michelbertas, 1986, p. 175176).

Senojo ir vidurinio geleies amiaus skydai yra menkai tyrinta radini grup. Iki iol archeologinje literatroje tra vienas, beveik pusimio met senumo straipsnis, skirtas IIVIII a. skydams Lietuvoje aptarti (Radzvilovait, 1996). Btent i aplinkyb ir paskatino i eilui autori parengti straipsn, kuris bent i dalies galt upildyti i balt ginkluots tyrim sprag.

Pagrindinis io straipsnio tikslas apibendrinti senojo ir vidurinio geleies amiaus skyd radinius

Lietuvoje. Remiantis Lietuvos archeologine mediaga iki 2010 m., bus analizuojamos skydo sudedamosios dalys ir j gamyba, sudaroma isami antskydi tipo-logija ir aptariamas skydo naudojimas laidosenoje bei karyboje1.

U suteikt pagalb raant straipsn autorius d-koja: E. Griciuvienei ir G. Griui u leidim nau-dotis LNM Archeologijos skyriaus fond rinkiniais bei kartoteka, dr. D. Quast u galimyb pasinaudoti RGZM biblioteka, ir Vilniaus universiteto Archeologi-jos katedros darbuotojams lekt. L. Tamulynui ir prof. M. Michelbertui u kritik, patarimus bei archeolo-gin literatr.

iStoriogrAfijA

Balt geni skydai yra turbt maiausiai archeolog dmesio sulauks ginkl tipas. iame skyriuje bus ap-tarta visa svarbesn literatra, susijusi su balt geni skydais tiek Lietuvos, tiek kit valstybi teritorijose.

Pirmosios inios apie Lietuvoje rastas skyd lie-kanas pasirod XIX a. archeolog darbuose (Bezzen-berger, 1892; Tyszkiewicz, 1850; , 1897; , 1896), taiau daniausiai tai buvo tik trum-pos inuts apie pat radimo fakt. Dl menko radini skaiiaus niekas nesim nei tipologinio, nei chrono-loginio skydo liekan tyrimo.

Padtis beveik nepakito ir XX a. pradioje. Paiu svarbiausiu veikalu iki Pirmojo pasaulinio karo pabai-gos galima laikyti vokiei archeologo M. Jahno darb apie german ginklus (Jahn, 1916). Jame pateikiama ginkl tipologija, katalogas bei paplitimo La Teno ir ankstyvuoju romnikuoju laikotarpiais emlapiai.

1 Straipsnis parengtas autoriaus bakalauro darbo Senojo ir viduriniojo geleies amiaus skydai Lietuvoje pagrindu. Darbas apgintas 2010 m. birelio 9 d. Vilniaus universiteto Archeologijos katedroje (darbo vadovas lekt. L. Tamuly-nas).

34

Daumantas Kiulkys

tuometins Vokietijos imperijos sudt jo Rytprsiai, todl kataloge pateikiamas ir tame krate rast ginkl sraas. Jame paminta deimt antskydi i atuoni balt gentims skiriam vietovi (Jahn, 1916, S. 254257). Veikale pateikiama ir pirmoji germanikojo regio no antskydi tipologija (Jahn, 1916, Taf. III).

Po Pirmojo pasaulinio karo, atkrus nepriklau-somyb, Lietuvoje pagausjo archeologini tyrim. Buvo pradti tirti dideli kapinynai (Verv, Rdaii ir t. t.), kuriuose buvo aptikta nauj skyd dali, taiau niekas didesnio susidomjimo jomis neparod. Net tokiuose dideliuose apibendrinamuosiuose veikaluose kaip Lietuvos archeologijos mediaga ir Naujausi proistorini tyrinjim duomenys tra paminti keli antskydiai (Tarasenka, 1928, p. 102; Puzinas, 1983, p. 197).

Kiek daugiau dmesio baltikiems skydams skyr vokiei archeologai, tyrinj Sembos pusiasal (Ga-erte, 1929, S. 186, 199, 245246, 255). Ypa svarbus yra jau prasidjus Antrajam pasauliniam karui W. La Baumes paraytas straipsnis, skirtas senovs prs skyd rekonstrukcijai (La Baume, 1941). Autorius, remdamasis skyd detalmis i ei vietovi, atkr tris skyd form tipus.

Sovietmeiu, padidjus archeologini publikacij skaiiui, padaugjo ir duomen apie skyd detales. Nors tai ir liko tik praneimai apie pat skyd radimo fakt, iai radini grupei jau buvo rodoma daugiau d-mesio pateikiami tikslesni matmenys, iliustracijos. Daugiausia buvo publikuojama tstiniuose leidiniuo-se ILKI (Kulikauskien, 1958), MADA (Kulikaus-kas, 1959; Kuncien, 1973; 1982; Sadauskait, 1959), o vliau ir Lietuvos archeologijoje (Tautaviius, 1981; Tautaviien, 1984 a).

Septintajame deimtmetyje pasirod pirmieji dar-bai, apibendrinantys Latvijos (, 1961) ir Lietu-vos (Radzvilovait, 1966) geleies amiaus skydus. Pastarajame autor pateikia pirmj Lietuvoje rast antskydi tipologij ir pabando nustatyti chrono-logines j ribas. Straipsnyje taip pat yra vis tuomet inom antskydi katalogas ir paplitimo emlapis. V. Urtanas savo straipsnyje apibendrina skyd radi-nius Latvijos teritorijoje.

1978 m. ileistame Lietuvos archeologijos atlaso IV tome paskelbiamas antskydi radaviei sraas remiantis iki 1975 m. sukauptais duomenimis (LAA, 1978, p. 122124), o atlaso priede pateikiamas ir pa-plitimo emlapis.

V. Kazakeviiaus monografijoje apie balt ginklus skydams skirtas atskiras skyrius (, 1988, c. 119129). Jame apibendrinama visa iki tol inoma archeologin mediaga apie skydus, taiau autorius per daug nesigilina ios ginkl grups analizavim. 1998 m. V. Kazakeviius apgina habilituoto daktaro disertacij Geleies amiaus balt geni ginkluot. Deja, io darbo pagrindu buvo ileistos tik pagrindins tezs (Kazakeviius, 1998), bet ne atskira knyga. Nors leidinukas yra labai glaustas, jame jau pateikiama kur kas isamesn antskydi tipologija (Kazakeviius, 1998, p. 1719). Tiesa, autorius plaiau ianalizuoja tik senojo geleies amiaus antskydius, o vidurinio gele-ies amiaus radiniams skiria daug maiau dmesio.

2003 m. pasirodiusiame Karo archyvo XVIII tome buvo paskelbtas straipsnis, kuriame nagrinjami senojo geleies amiaus karybos ypatumai, trumpai aptariama ir literatra apie balt skydus bei patys sky-d radiniai (Michelbertas, Vitknas, 2003, p. 1314, 1920, 24, 28).

2008 m. ijusiame naujame tstiniame leidiny-je Germania-Sarmatia pasirod pirmas isamesnis straipsnis apie antskydius i Sembos-Natangos kul-trins grups (, , 2008). Jame apta-riami naujausi tyrinjim rezultatai, pateikiamas ants-kydi katalogas ir kap kompleks, kuriuose j rasta, lentel. Tame paiame leidinyje yra ir kitas straipsnis panaia tema. Jame, pasitelkus raytinius ir archeolo-ginius altinius, tyrinjami Vidurio Europos barbar kalavijai ir skydai (Kontny, 2008).

Apibendrinant mintus leidinius galima teigti, kad nors apraomojo pobdio archeologin literatra apie skyd dalis nuolat kaupsi, isamiau i radini grup nebuvo analizuojama. Ir nors buvo sudarytos dvi ants-kydi tipologijos, jos archeologinje literatroje taip ir neprigijo, nes iki iol antskydiams apibdinti yra taikomas tik apraomasis metodas.

Norint plaiau aptarti i ginkl grup, btina rem-tis kit Vidurio Europos krat archeologine mediaga bei literatra. Rykiausias ir svarbiausias darbas yra N. Zielingo studija, skirta germanikojo arealo skyd radiniams (Zieling, 1989). Leidin sudaro trys tomai: pirmasis aptaria skydo konstrukcij, naudojim ir da-li tipologij, o antrajame ir treiajame tomuose patei-kiamas isamus literatros sraas ir skydo dali kata-logas, chronologins lentels ir paplitimo emlapiai.

1990 m. buvo ileistas I Illerupo durpyno tyrin-jim tomas (Ilkjr, 1990). Nors jis buvo skirtas dur-

35


pyne rastoms ietims apvelgti, jame taip pat pateikia-ma Skandinavijoje rast antskydi ir skydo ranke-nos apkal tipologija bei chronologija (Ilkjr, 1990, abb. 2223, 199201). 2002 m. buvo ileisti IXX tomai, kurie jau buvo skirti isamiai ianalizuoti Ille-rupo durpyne rastas skydo dalis (Ilkjr, 2001; Ilkjr, 2001 a).

Metodiniu poiriu aktuali yra ir Vakar Europos geni skydus aptarianti literatra. Isamiausiai yra tyrinjami anglosaks skydai. Jie pradti tyrinti jau daugiau nei prie imt met (Pfannkuche, 1908) ir tai daroma iki iol (Maryon, 1946; Dickinson, Hrke, 1992; Stephenson, 2002; Underwood, 2007). I an-glosaks skyd tyrinjimams skirt darb svarbiau-sias turbt yra T. Dickinson ir H. Hrkes straipsni rinkinys, skirtas ankstyvojo anglosaks laikotarpio (VVII a.) skydams. T. Dickinson pristato nauj sta-tistin-matematin metod, kuriuo sukr antskydi tipologij. Metodas yra universalus, todl j, jei yra pakankamai archeologins mediagos, galima taikyti ir kit krat antskydi tipologijai sudaryti. H. Hrke savo straipsniuose aptaria skydo ir jo dali konstrukci-j, naudojim kovoje ir ritualuose bei analizuoja kap, kuriuose rasta skyd, kompleksus.

terMinijA

Dl menko Lietuvos archeologijos termin standarti-zavimo tos paios skydo dalys danai yra vadinamos skirtingais terminais arba painiojamos tarpusavyje. Kadangi nra ileista jokio platesnio lietuviko arche-ologijos odyno ir skydo dali pavadinimus galima suinoti tik i bendrosios archeologins literatros, verta trumpai panagrinti terminus, susijusius su sky-du ir jo dalimis.

Pirmiausia aptarkime paties odio skydas reik-m. Lietuvi kalbos odyne skydas yra apibdinamas kaip senovinis ginklas rankoje laikoma priedanga nuo kiri ir dri apsisaugoti (LK, 2005). Deja, toks apibrimas yra gana neaikus ir nra visikai tei-singas. Svoka rankoje laikoma priedanga yra labai abstrakti, nes tokia priedanga galt bti ir koks nors kitas daiktas. odis priedanga taip pat nra tikslus ir dl to, kad jis apibria skyd kaip pasyv objekt, u kurio galima tik pasislpti. Turint omenyje mediag, i kuri buvo gaminami skydai, savybes galima teigti, kad skydas daug daniau buvo naudojamas kaip ak-tyvus rankis prieo smgiams blokuoti ar jiems nu-

kreipti norima linkme, o ne paprasiausiai slptis u jo (Dickinson, Hrke, 1992, p. 55; Underwood, 2007, p. 141). Tokiems veiksmams galima naudoti ir kitus daiktus (pvz., kai kurios Australijos gentys iam veiks-mui naudodavo ieties svaidykles (Feest, 1980, p. 85)), todl reikia pabrti erdvin skydo savyb ploktu-m. Darome ivad, kad, atsivelgiant inagrintas savybes, skyd reikt apibrti kaip ploki gy-nybin ginkl, skirt prieo smgiams blokuoti ar nu-kreipti.

Aptariant atskiras skydo dalis, daniausiai yra var-tojami terminai antskydis arba skydo umbas. Pastara-sis terminas nra lietuvikas ir yra vartojamas dauge-lio kit ali archeologinje terminijoje (angl. umbo; vok. umbon; latv. umbons). Dl nelietuvikos io o-dio kilms iame straipsnyje bus vartojamas pirmasis terminas. Pirmenyb iam terminui skiria ir dauguma Lietuvos archeolog (Radzvilovait, 1966; Volkait-Kulikauskien, 1970; LAA, 1978; Michelbertas, 1986; Tautaviius, 1996), nors kai kurie pasirenka ir antrj variant (Kazakeviius, 1998).

Trumpai aptarti reikia ir paties antskydio da-lis. Atskydio kratin dalis su skylutmis vinims ar kniedms yra vadinama atkrate (1:a pav.). is termi-nas vyrauja archeologinje literatroje, nors kartais atkrat yra vadinama ir kitaip, pavyzdiui: onais (Stankus, 1981 , p. 39), pakraiais (Butkus, 1993 , p. 52) ar kratais (Kunceviius, Vlius, 1998 , p. 16). Atkrat jungiasi su kita dalimi, kuri straipsnyje bus vadinama sienele (1:b pav.). Lietuvos archeologai gana retai vartoja pastarj termin ir pirmenyb teikia tokiems terminams kaip cilindras (Tautaviius, 1996, p. 148) ar cilindrinis paauktinimas (Michelbertas, 1986, p. 175). Minti terminai yra pakankamai tiksls ir aiks, taiau problem kelia tai, kad nemaos da-lies antskydi cilindras yra gniautas. Tokiu atveju form apibdinantis odis cilindras nebetinka, nes i antskydio dalis jau nra cilindro formos. Btent dl to i antskydio dal ir buvo nusprsta vadinti sienele (panaus terminas (wall) vartojamas ir anglikoje li-teratroje (Dickinson, Hrke, 1992, p. 5)). Virutin antskydio dalis yra vadinama virne (1:c pav.), kuri su atkrate jungia sienel. Jei sienel yra gniauta, jos ir virns susijungimo vietoje danai matyti aikus ilinkimas (briauna), kuris iame darbe bus vadina-mas kraigu (1:e pav.). Jeigu antskydis neturi sienels, virn su atkrate jungiasi tiesiogiai. Antskydio vir-n gali baigtis smaigu (1:d pav.), kuris kartais dar

36

Daumantas Kiulkys

vardijamas speniuku (Tautaviius, 1996, p. 148), arba apvaliu gumbeliu.

Prie medins skydo dalies korpuso antskydis buvo tvirtinamas vinimis arba kniedmis. Pastarosios svokos, reikia paymti, lietuvi archeologinje lite-ratroje yra painiojamos. Danai ie terminai yra varto-jami neinant tikrosios j reikms ir pagrindini skir-tum, kuriuos tiksliausiai atskleidia odi apibri-mai: vinis smailas metalinis strypelis su plokia ar kitos formos galvute, o knied metalinis strypelis, kuriuo, uplakant gal, sujungiami metaliniai daiktai ar j dalys (LK, 2005). Trumpiau tariant, vinis yra smailiu galu, o knied buku. Ir nors skirtumas yra akivaizdus, net ir patys inomiausi archeologai vis tiek susipainioja (Tautaviius, 1996, p. 150, pav. 56).

Kartais yra randama ir kit skydo dali. Tai skydo krat ir rankenos apkalai (dar pavadinami apkaustais), grandys bei sagtys. Krat ir rankenos apkalai buvo skirti skydui sutvirtinti, o grandys ir sagtys yra laiko-mos diro, kuriuo buvo neamas skydas, dalimis.

Skydo SudedAMoSioS dALyS

Antskydis

Antskydis skydo dalis, esanti jo korpuso priekyje. Daniausiai jis tvirtinamas skydo svorio centre. Pa-

grindin jo funkcija apsaugoti rank, kuria laikomas skydas.

Lietuvoje i viso inomi laidojimo paminkluo-se rasti 129 antskydiai i 66 vietovi (1 emlapis; 1 lentel). Dauguma j aptikta Ryt (16 vietovi), Pietryi (13), Piet (10) bei Vakar (12) Lietuvoje. Gerokai maiau j aptinkama Vidurio Lietuvoje (5), Nemuno emupyje (4), emaitijoje (3), iaurs Ryt Lietuvoje (2), o iaurinje Lietuvos dalyje inoma vos viena radaviet. Muziejuose yra saugoma dar deimt antskydi, kuri radimo aplinkybs nra inomos (LNM AR: 384:932-940; VDKM 751:51, 52).

Visi Lietuvoje rasti antskydiai pagaminti i ge-leies. Apskritai balt emse aptariamuoju laikotar-piu inomi vien geleiniai ios grups dirbiniai. Tie-sa, Sembos pusiasalyje yra rasti trys senojo geleies amiaus antskydiai, pagaminti i bronzos, taiau jie buvo importuoti i Romos imperijos provincij, o ne pagaminti vietoje (Banyt-Rowell, 2007 a, p. 112). Kaip rodo romnikojo laikotarpio (IIV a.) Skandi-navijos durpyn archeologin mediaga, antskydiai buvo gaminami ir i medio. Greiiausiai mediniai antskydiai buvo gaminami pritrkus prastins me-diagos geleies ir bronzos, taip pat jie galjo bti skirti metaliniams antskydiams sutvirtinti i vidins puss. Vlesnio, viking laikotarpio (IXXI a. vid.),

1 pav. Pagrindins antskydio sudedamosios dalys: a atkrat, b sienel, c virn, d smaigas, e kraigas

Fig. 1. Main parts of shield boss: a flange, b wall, c top, d apex, e ridge.

37


medini antskydi inoma labai nedaug: vienas eg-zempliorius rastas slavikame objekte, rytinje Vo-kietijoje (Dickinson, Hrke 1992, p. 31), o kitas ino-mas i Tiro durpyno Latvijoje (2 pav.) (, 1961, c. 222). Lietuvoje aptiktas santykinai nedidelis meta-lini antskydi kiekis leidia daryti ivad, kad jie danai galjo bti gaminami i medio.

Antskydis prie korpuso buvo tvirtinamas metalin-mis kniedmis arba vinutmis. Lietuvoje rast antsky-di atkratse yra nuo keturi iki atuoni skylui. Danai kniedi / vinui nerandama, todl, kai kuri archeolog nuomone, antskydis galjo bti tvirtina-mas virvutmis ar odos juostelmis. Tokiam teiginiui pagrsti danai pateikiamas faktas, kad kai kuriuose

1 emlapis. Antskydi paplitimas Lietuvoje (pareng D. Kiulkys)

Map no 1. Distribution of shield bosses in Lithuania.

Radaviets: 1. Auktkiemiai (Oberhof) 2. Bagoiai (Bagota) 3. Baitai (Baiiai) 4. Baliuliai 5. Baltadvaris 6. Banduiai 7. Bo-rava (ilin) 8. Dauglaukis 9. Degsn-Labotikiai II 10. Eiguliai 11. Genaiiai 12. Grabijolai (emaitiks) II 13. Ivokiai 14. Karmazinai 15. Kerkutvieiai 16. Kernav 17. Kriktonys 18. Kurmaiiai 19. Labanoro apyl. 20. Lazdininkai (Kalna-laukis) 21. Maisiejnai 22. Marvel 23. Medionys 24. Mionys (Mieionys) 25. Migonys 26. Musteiniai-Baubonys I 27. Nemaitoniai 28. Neravai-Grigiks 29. Noruiiai 30. Padvarikiai (Blagodatna) 31. Pakalnikiai 32. Pakraugl 33. Palanga 34. Palumpiai 35. Pal 36. Pamusiai (Pamusys) 37. Papiks, Varnos r. 38. Papiks, venioni r. 39. Perauktis-Kas-iukai 40. Paiiai 41. Popai-Vingeliai 42. Povilik (Ignalina) 43. Punios ilas (Kuronai) 44. Rdaiiai I 45. Rudamina 46. Seilinai 47. Senkai 48. Skineikiai 49. Slabadl (Slobodka) 50. Stragnai 51. Sudota (Sudata) I 52. arkai 53. auknai 54. ernai 55. Taurapilis 56. Utenos apyl. 57. Upaliai 58. Varapniks 59. Velikuks 60. Versekl 61. Vervai 62. Vilkiau-tinis 63. Voroniai 64. Vyiai 65. viliai 66. virbliai

38

Daumantas Kiulkys

nr. objektas radimo vieta Saugojimo vieta

Sker

smuo

Auk

tis

Atkr

at

s pl

otis

Vir

ns

sk

ersm

uo

Vir

ns

au

ktis

Sien

els

au

ktis

tipa

s

1 Auktkiemiai k. 15 iki 1945 m. pM 2 Auktkiemiai k. 213 iki 1945 m. pM 3 Auktkiemiai k. 344 iki 1945 m. pM 4 Auktkiemiai k. 364 iki 1945 m. pM 5 Auktkiemiai k. 376 iki 1945 m. pM 6 Bagoiai (Bogata) pilk. 1, k. 1 LnM Ar 131:3 16 6 Vd7 Baitai (Baiiai) Atsitiktinis MLiM 20 5 3,2 i8 Baitai (Baiiai) Atsitiktinis MLiM 9 Baliuliai pilk. 3, k. 2 LnM 15 7,4 3,25 8,5 Ve

10 Baltadvaris pilk. 8, k. 1 radinys neatiduotas 11 Banduiai k. 64 MLiM 4,7 2 i12 Banduiai k. 68 MLiM 12 6 i13 Borava (ilin) pilk. 1 neaiku 14 dauglaukis k. 8 LnM, Ar 666:29 14 10 1,5 7 3 iiiA15 dauglaukis k. 19 VdkM 14,3 9,5 1,3 11,7 7 ? iiiB16 dauglaukis k. 74 VdkM 2421:? 14,5 8 2 10,5 5 ? iiiA17 dauglaukis k. 111 VdkM 18 dauglaukis k. 119 VdkM 19 degsn-Labotikiai ii pilk. 5 LnM Ar 549:8 21 10,5 4,85 11,3 Vc20 degsn-Labotikiai ii pilk. 6 LnM Ar 549:20 20,5 9,3 Vd21 degsn-Labotikiai ii pilk. 7 LnM Ar 549:22 17 Vd22 eiguliai Atsitiktinis VdkM, 707:38,39 15,8 Vd23 genaiiai Atsitiktinis MLiM ? 24 grabijolai Atsitiktinis LnM Ar 102:3 17,2 6,2 Ve25 grabijolai (emaitiks) ii pilk. 4 (69), k. 2 kiAM 26 ivokiai Atsitiktinis AM 1551 27 karmazinai Atsitiktinis neaiku 28 kerkutvieiai Atsitiktinis MLiM 29 kernavs m. Atsitiktinis neaiku 30 kriktonys k. 1 LnM Ar 74:3 31 kriktonys k. 2 LnM Ar 74:10, 11 15,5 10,5 iV32 kriktonys Atsitiktinis LnM Ar 74:141 16 6,6 Vd33 kurmaiiai k. 3 neaiku 34 Labanoro apyl. Atsitiktinis neaiku 35 Lazdininkai k. 38 VdkM ? 20 8 36 Lazdininkai k. 4 kM 14,8 i37 Lazdininkai k. 5 kM i38 Lazdininkai k. 11 (17) kM 15,7 2,7 2,5 11,2 i39 Lazdininkai k. 82 kM 16 4 2,3 i40 Lazdininkai k. 83 (491) kM 41 Lazdininkai Atsitiktinis kM 12 2,5 42 Maisiejnai pilk. 3 LnM 17 6 VB43 Marvel k. 312 VdkM 2479:204 17,5 11 Vc44 Marvel k. 315 VdkM Ve45 Marvel k. 1255 VdkM 1819 8 3 2 Vd46 Marvel k. 1414 VdkM 14,5 7 10,5 3 Vd47 Medionys k. 2 VdkM 1996:2 14,2 5,6 10 2,5 Vd48 Mionys (Mieionys) pilk. 2, k. 2 neaiku 49 Migonys pilk. 34 neaiku 50 Musteiniai-Baubonys i pilk. 1 tiM 20 4 12 5 51 nemaitonys pilk. 3 neaiku 52 neravai-grigiks pilk. 13, k. 2 LnM, Ar 117:141 15,7 6,5 3,35 9 Ve53 neravai-grigiks pilk. 28, k. 4 LnM, Ar 117:214 17 7,8 3,9 9,2 Vd54 noruiiai Atsitiktinis VdkM 648:10 55 padvariks i grups pilk. tiM ? 13 6,9 56 pakalnikiai Atsitiktinis tiM 57 pakraugl pilk. 1 LnM Ar 97:5 14,8 6 Vd58 palanga k. 2 LnM Ar 396a:13 16 6 i59 palumpiai Atsitiktinis M 60 pal pilk. 1 (49), k. 1 LnM, Ar 619:5 15,2 7 Vd61 pamusiai Atsitiktinis (pilk. 8) LnM Ar 122:64 16 5,8 Vd62 papiks (venioni r.) Atsitiktinis neaiku 16,2 8 4,1 8 7 1,65 Ve63 papiks (Varnos r.) pilk. 5, k. 1 LnM, Ar 546:8 14 6,5 3 8 Ve

1 lentel. Antskydi radimo Lietuvoje ir saugojimo vietos, matmenys bei tipai

Table no 1. Finding places, storage places, measurements and types of shield bosses founded in Lithuania

39


nr. objektas radimo vieta Saugojimo vieta

Sker

smuo

Auk

tis

Atkr

at

s pl

otis

Vir

ns

sk

ersm

uo

Vir

ns

au

ktis

Sien

els

au

ktis

tipa

s

64 papiks (Varnos raj.) pilk. 20 LnM, Ar 546:11 16 8 Ve65 papiks (Varnos raj.) Atsitiktinis LnM 66 papiks (Varnos raj.) Atsitiktinis LnM 67 papiks (Varnos raj.) Atsitiktinis LnM 68 perauktis-kasiukai pilk. 4, k. 3 LnM 14,8 6,4 2,6 9,6 iiB69 paiiai k. 3 MLiM 15,5 4,6 2,35 10,8 2,5 i70 popai-Vingeliai pilk. 1, k. 1 kAiM 15 7,6 3 9 5,3 2,3 Vd71 popai-Vingeliai pilk. 2, k. 1 kAiM 14,5 7,3 2,5 9,5 5,3 2 Vd72 povilik pilk. 2 (22) LnM ? Vd73 povilik Atsitiktinis MAk, kolekcija nr. 8674 74 povilik Atsitiktinis VdkM 24 9,5 Vf75 punios ilas (kuronai) Atsitiktinis LnM Ar 64:2 15,5 4,2 Ve76 rdaiiai k. 48 (1) VdkM 18 8 2,25 13,5 77 rdaiiai k. 52 (5) VdkM 15 6,5 78 rdaiiai k. 52 (5) VdkM 79 rudamina pilkapis neaiku Vd80 arkai Atsitiktinis LnM Ar 528:164 81 arkai Atsitiktinis LnM Ar 528:165 iiic82 auknai k. 40 LnM, Ar 656:74 9,7 iiA83 Seilinai Atsitiktinis LnM Ar 95:1 iiiA84 Senkai Atsitiktinis neaiku 85 ernai k. 50 iki 1945 m. pM 86 ernai k. 61 iki 1945 m. pM 87 Skineikiai Atsitiktinis VdkM 1232:5 88 Skineikiai Atsitiktinis VdkM 1232:11 89 Slabadl Atsitiktinis neaiku 90 Stragnai Atsitiktinis LnM Ar 38:1083 91 Stragnai Atsitiktinis LnM Ar 38:2559 16 8 2,45 11,1 VA92 Stragnai Atsitiktinis LnM Ar 38:2604 93 Stragnai Atsitiktinis LnM Ar 38:2605 94 Sudota i pilk. 28 (5), k. 1 nM 17 7,5 Vd95 Sudota i pilk. 30 (3), k. 4 nM ? 17 6,5 4 9 96 Sudota i pilk. 5, k. 2 pMA 17 7,5 Vd97 taurapilis pilk. 1 LnM, Ar 540:2 15 6,2 Vd98 taurapilis pilk. 4 LnM, Ar 540:11 14 6,8 Vd99 taurapilis pilk. 5 LnM, Ar 540:30 16,4 7,5 3,7 9 Ve

100 taurapilis pilk. 9 ukM, 3420 14.5 2 101 taurapilis Atsitiktinis neaiku 102 utenos apyl. Atsitiktinis neaiku 103 upaliai Atsitiktinis Ve 793/20 Vd104 Varapniks Atsitiktinis (pilk. 6) VdkM 712:18, 19 105 Varapniks Atsitiktinis (pilk. 11a) VdkM 712:29, 30 106 Velikuks Atsitiktinis AM 1406 107 Versekl Atsitiktinis LnM Ar 130:3 16,5 5,8 Vd108 Vervai deg. k. 56 VdkM 109 Vervai griaut. k. 77 VdkM 110 Vervai griaut. k. 139 VdkM 111 Vilkiautinis k. 1 (3) LnM Vd112 Vilkiautinis k. 15 neaiku 113 Voroniai pilk. 1, k. 1 VdkM 736:5 114 Vyiai pilk. 5 (56), k. 2 LnM, Ar 654:1 16 7 Vd115 Vyiai pilk. 6 (14), k. 1 LnM, Ar 654:7 15,5 7 Vd116 viliai k. 48 LnM 18,5 3,75 11 6 iiB117 virbliai Atsitiktinis pAM, V/4343/386 16 6,5 2,5 10,8 2 iic118 virbliai Atsitiktinis pAM, V/4343/387 20 10,5 5,25 9,5 2,5 Vf119 neinoma neinoma LnM Ar 384:932 15,5 6,6 120 neinoma neinoma LnM Ar 384:933 16,4 6,6 121 neinoma neinoma LnM Ar 384:934 19,8 7,9 5,25 8,9 Vf122 neinoma neinoma LnM Ar 384:935 15,9 7,2 3,45 9 123 neinoma neinoma LnM Ar 384:936 4 9,3 124 neinoma neinoma LnM Ar 384:937 7,2 125 neinoma neinoma LnM Ar 384:938 15 2,85 9,3 6,4 126 neinoma neinoma LnM Ar 384:939 15,2 3 9,2 5,9 127 neinoma neinoma LnM Ar 384:940 128 neinoma neinoma VdkM 751:51 129 neinoma neinoma VdkM 751:52

40

Daumantas Kiulkys

antskydiuose skyluts yra labai arti viena kitos, poro-mis (Tautaviius, 1996, p. 149150), taiau toks tvir-tinimo bdas yra nepraktikas, nes mio metu ants-kydio pritvirtinimas prie korpuso tampa daug labiau paeidiamas.

gamyba

Yra inomi trys pagrindiniai metalini antskydi ga-mybos bdai:1. Gamyba i vienos dalies: antskydis buvo papras-

iausiai nukalamas i vieno mediagos gabalo (3 pav.).

2. Gamyba i dviej dali: i vienos dalies nukalama antskydio virn, i kitos sienel bei atkrat. Vliau abi dalys suvirinamos (3 pav.).

3. Gamyba i plono apvalaus metalo lakto. Nuka-lus laktas buvo pjaunamas iki centro. Tuomet i lakto bdavo padaromas kgis ir atlenkiamos atkrats. Galiausiai pjovimo briaunos buvo su-virinamos.Kurie antskydi gamybos bdai aptariamuoju

laikotarpiu buvo naudojami Lietuvos teritorijoje, nra inoma, nes nebuvo atlikta joki speciali tyrim. Tik vienintelis antskydis i Dauglaukio k. Nr. 19 atkreip restauratori dmes. Konservavimo metu paaikjo, kad antskydis sudarytas i dviej dali: profiliuotos kgins virns ir sienels su atkrate. Tai leidia

teigti, kad balt kratuose buvo inomas antrasis ga-mybos bdas. Tiesa, jis kiek kitoks, nes abi dalys buvo sujungtos kniedmis, o ne suvirintos (Jovaia, 1991, p. 15). Lygiai tokiu pat bdu buvo pagamintas ir vienas antskydis i Sembos pusiasalio (, p, 2008, . 4:11).

Truput informacijos apie gamybos bd gali su-teikti ioriniai radinio poymiai. Vienas j kraigas tarp kgins virns ir sienels. Daniausiai jis atsi-randa gaminant antruoju bdu abiej dali suvirinimo vietoje. I Lietuvos teritorijoje rast antskydi kraig turi radiniai i Grigiki-Nerav pilk. Nr. 13 k. Nr. 2, Baliuli pilk. Nr. 3 k. Nr. 2, Papiki pilk. Nr. 5 k. Nr. 1 ir t. t. Be abejo, prie teigiant, kad jie buvo pagamin-ti antruoju bdu, reikt atlikti isamesn i dirbini analiz.

tipologija

Lietuvos archeologijoje yra inomos dvi antskydi tipologijos. Pirmoji pasirod 1966 m. (Radzvilovait, 1966). Tuomet inomi 63 antskydiai buvo suskirstyti 5 tipus ir 6 variantus. iuo metu i tipologij jau galima laikyti pasenusia, nes rast antskydi skaiius padvigubjo, pagausjo j form vairov ir pakito da-tavimas.

Antroji tipologija pasirod 1998 m. (Kazakeviius, 1998). i klasifikacija buvo sudaryta pasitelkus infor-

2 pav. IX a. medinis antskydis i Tiro durpyno Latvijoje (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 2. 9th c. wooden shield boss from Tira peatbog, Latvia (photo by D. Kiulkys).

41


macij apie radinius tiek i Lietuvos, tiek i kit bal-tams priskiriam region. Joje buvo iskirti 3 tipai ir 13 variant. Nors i tipologija yra kur kas smulkesn nei ankstesnioji, vis dlto autorius isamiau analizuoja tik senojo geleies amiaus radinius (Kazakeviius, 1998, p. 1719). Vidurinio geleies amiaus antskydiai nra tipologikai suskirstomi, o tik ivardijamos kai kurios j radaviets (Kazakeviius, 1998, p. 3332).

Kiti archeologai (Michelbertas, 1986; Tautaviius, 1996) savo darbuose antskydius skiria dvi grupes: su pusrutulio ir su kgio formos virnmis.

Atsivelgiant ankstesnij tipologij trkumus ir naujus radinius, nusprsta pasilyti nauj antskydi tipologij, kurioje antskydi tipai iskiriami pagal tam tikr antskydio dali (pvz., sienels) buvim ar nebuvim, j form (pvz., virns) ir specifinius

3 pav. Pirmasis antskydio gamybos bdas i vienos dalies (kairje) ir antrasis gamybos bdas i dviej dali (dei-nje) (Dickinson, Hrke, 1992, fig. 20)

Fig. 3. 1st shield boss manufacturing method from one piece (left) and 2nd shield boss manufacturing method from two pieces (right) (Dickinson, Hrke, 1992, fig. 20).

gamyba i vienos dalies gamyba i dviej dali

ruoinys

Virn

Sienel

pagamintas antskydis

Laktas

Suvirinimo vieta

Sienel ir atkrat

Suvirinimo vieta

42

Daumantas Kiulkys

poymius (pvz., sienels gniauimas). Pagrindinis mint tipologij trukmas yra tai, kad mediaga i Lietuvos nebuvo susieta su Vidurio Europos konteks-tu, todl, sudarant pasilyt tipologij, buvo iekoma analogij N. Zielingo darbe (Zieling, 1989). Sudarant tipologij, ikilo nemaa sunkum. Vis pirma tai me-diagos fragmentikumas: nemaos antskydi dalies buvimo vieta yra neinoma, o j ivaizdos apraymas ar pieinys neilik arba yra labai nedetals (23 vie-netai, 18 % vis antskydi). Daug antskydi buvo aptikti labai stipriai korodav ir nustatyti j form yra nemanoma (11 vnt., 9 %). Sunkum kelia ir netiksls gerai ilikusi antskydi pieiniai. Geriausias pavyz-dys yra Kriktonyse atsitiktinai rastas antskydis. Jis kiekvienoje publikacijoje yra vaizduojamas vis kitaip (4 pav.). sudaryt tipologij buvo traukti tik ants-kydiai, kuriuos autoriui pavyko apirti paiam

arba kuri iliustracijos ar apraymai buvo gana tiksls

ir nekl didesni abejoni. I viso tipologija sudaryta

remiantis 60 radini duomenimis, tai yra 46,5 % vis

Lietuvoje rast antskydi.

i tipas

I tipui galima priskirti devynis Lietuvoje rastus ant-

skydius2. Tai antskydiai pusrutulio arba suploto

pusrutulio formos virne, kuri su horizontalia atkra-

te jungiasi staiu arba beveik staiu kampu ir neturi

sienels.

Beveik visi jie yra 1416 cm skersmens ir tik vie-

nas 20 cm. Antskydi auktis yra nuo 4 iki 6 cm.

2 Baitai, Klaipdos r., atsitikt.; Banduiai, Klaipdos r., k. Nr. 64 ir 68; Lazdininkai, Kretingos r., k. Nr. 4, 5, 11 (17), 82; Palanga, k. Nr. 2; Paiiai, Klaipdos r., k. Nr. 3.

4 pav. Skirtingai vaizduojamas atsitiktinai rastas antskydis i Kriktoni, Lazdij r. (, 1988, c. 48:5; Tautaviius, 1996, pav. 54)

Fig. 4. Image of same randomly founded shield boss from Kriktonys, Lazdijai dist., in different sources (, 1988, c. 48:5; Tautaviius, 1996, pav. 54)

43


Vienintelis antskydis i Lazdinink k. Nr. 11 (17) yra gerokai emesnis 2,7 cm. Apie vinui / kniedi, naudot iems antskydiams tvirtinti prie korpuso, kiek galima sprsti tik pagal radin i Lazdinink k. Nr. 82 (5 pav.). Prie medins skydo dalies jis buvo pri-tvirtintas keturiomis vienutmis / kniedmis.

paplitimas. Visi antskydiai rasti vakarinje Lietu-vos dalyje (2:a emlapis).

chronologija. Vienalaikius Lazdinink k. Nr. 4, 5, 11 (17) galima laikyti ankstyviausiais, kuriuose aptikta io tipo antskydi. Pagal inventori tyrim duomenis autoriai iuos kapus datuoja III a. pirmja puse (Butkus, Kanarskas, 1992, p. 85; Butkus, Sidrys, Kanarskas, 1994, p. 145). Ankstyvesnis galt bti tik Palangos k. Nr. 2, datuojamas II a. pabaigaIII a. (Tau-taviius, 1968, p. 135), taiau i data nra patikima, nes kapas dl suardymo buvo datuotas pagal greta bu-vusi kap inventori. Kiek vlesnis yra antskydis i Paii k. Nr. 3. Jis pagal kapo kapes skiriamas III a. antrajai pusei (Tamulynas, 2002 , p. 10). Greiiausiai III a. priklauso ir antskydiai i Bait bei Bandui k.

Nr. 64 ir 68, nors dl radimo aplinkybi ir prastai da-tuojam kapi jie skiriami platesniems IIIV a. ir IIIIV a. laikotarpiams (Banyt-Rowell, 2005, p. 109; Stankus, 1995, p. 100).

Apibendrinus galima teigti, kad nors I tipo antsky-di galjo atsirasti jau II a. pabaigoje, kapus neabe-jotinai jie buvo dti tik III a. Galimyb, kad kai kurie i antskydi yra IV ar net V a., yra neatmestina, ta-iau jai pagrsti trksta tikslesni duomen.

centrins europos tipologija. Tokios formos ant-skydius N. Zielingas skirsto du tipus: M ir R1.

M tipui jis priskiria antskydius pusrutulio formos virne, kuri su atkrate jungiasi buku kampu. J at-krat yra horizontali, o kartais iek tiek kyla vir. Prie korpuso antskydiai daniausiai buvo tvirtinami 34 kniedmis / vinutmis, nors keletas antskydi atkratse turi net iki atuoni skylui. Antskydi skersmuo svyruoja nuo 14 iki 28 cm (Zieling, 1989, p. 127). Geografikai ie antskydiai yra paplit visoje Vidurio Europoje, o pavieni randama ir Skandinavi-joje (i viso 29 vietovse). Dauguma j rasta Sembos pusiasalyje, centrinje ir pietvakarinje Lenkijos te-ritorijoje, Vokietijoje, o pavieni rasta Skandinavijos pietuose bei Balkan iaurinje dalyje (2:b, d em-lapis). Chronologikai yra iskiriamos dvi nepriklau-somos grups. Pirmoji datuojama vlyvuoju La Tenu (I a. pr. m. e.), o antroji romnikojo laikotarpio C1bC3 periodais (220350 m.). Kaip paymi N. Zie-lingas, nepastebta joki akivaizdi poymi, kurie leist antskydius priskirti vienai ar kitai grupei, todl datuoti galima tik pagal kartu aptiktus radinius (Zie-ling, 1989, p. 128130, Tab. 1).

R1 tipui priskiriami antskydiai su horizontalia at-krate, kuri staiu kampu jungiasi su pusrutulio formos virne. ie antskydiai neturi sienels, o j virns ilinkimas varijuoja. Antskydi skersmuo yra 1417,2 cm, o auktis 5,27,2 cm. Atkrats plotis svy-ruoja nuo 1,7 iki 2,9 cm. Dauguma io tipo radini prie korpuso buvo tvirtinami trimis kniedmis / vinutmis, nors pasitaiko radini su keturiomis (Szwajcaria, pilk. Nr. 2, Lenkija) ar eiomis (Vennolum, Norvegija) sky-lutmis atkratje (Zieling, 1989, p. 139140). Geogra-fikai R1 tipas labiausiai paplits tarp Elbs vidurupio ir Oderio bei Sembos pusiasalyje. vakarus ie radiniai paplit iki deiniojo Reino kranto (Saalburgas, Butzba-chas), o ryiausia radaviet yra iaurs ryt Lenkijoje (Szwajcaria). iauriausias radinys yra inomas i vidu-

5 pav. Lazdininkai, Kretingos r., k. Nr. 82. Geleinis ant-skydis, I tipas (Butkus, 2004 , pav. 19)

Fig. 5. Lazdininkai, Kretinga dist., grave 82. Iron shiel boss, I type (Butkus, 2004 , pav. 19).

44

Daumantas Kiulkys

2 emlapis. Antskydi su pusrutulio formos virne paplitimas (pareng D. Kiulkys)a) I tipas;b) R1 tipas (pagal

Zieling, 1989; , p, 2008);

c) M tipas, ankstyvo-sios grups radaviets pabrauktos (pagal Zieling, 1989; , p, 2008);

d) R1 ir M tipai (pagal Zieling, 1989; , p, 2008).

Map no 2. Distribution of shield bosses with semi-spherical top.a) I type;b) R1 type (after Zieling,

1989; , p, 2008);

c) M type, finding places of early group specimens are underlined (after Zieling, 1989; , p, 2008);

d) R1 and M types (after Zieling, 1989; , p, 2008).

Radaviets: 1. Artern 2. Bad Nauheim 3. Baitai 4. Banduiai 5. Bartodzieje 6. Berching-Pol-lanten 7. Bernburg 8. Butz-bach 9. Chobienia 10. Choru-la 11. Coswig 12. Dalby 13. Dobichow 14. Dollkeim / K- 15. Eiselbithen / 16. Fjugesta 17. Gobiewo 18. Grfenhainichen 19. Grebieten 20. Greibau 21. Ho henselchow 22. Hunn 23. Idrija 24. Jaugeh-nen 25. Karaburma 26. Krsm-ki 27. Kirpehnen / 28. Kobyly 29. Kokshi 30. Kranichau 31. Krumpa 32. Kunterstrauch / . 33. Lachmirowice 34. Lazdininkai

35. Lunow 36. Mannheim-Feudenheim 37. Mattstedt 38. Mncheberg-Dahmsdorf 39. Niecieplin 40. Nowa Wie 41. Olleifs 42. Opsal 43. stre Smedby 44. Palanga 45. Paiiai 46. Przyborw 47. Rosenau. 48. Saalburg 49. Sandby 50. Schweinitz 51. Siemianice 52. Soukainen 53. Spicymierz 54. Sulmierzyce 55. Szwajcaria 56. Thorsberg 57. Torgau 58. Tuczno 59. Vennolum 60. Wackern / 61. Wargen / K 62. Weitersfeld

45


rio Norvegijos (Opsal), o pieiausias i iaurs Austri-jos (Weitersfeldas) (2:c, d emlapis). Chronologikai R1 tipas yra skiriamas periodams C1aC2 (150300 m.) (Zieling, 1989, p. 143146, Tab. 1).

Kaip matyti, N. Zielingas pagal tam tikr poy-m (kamp tarp antskydio virns ir atkrats) ant-skydius pusrutulio formos virne skiria du tipus. Pagal tok pat poym galima bt iskirti ir darbe aptariamo I tipo variantus, deja, ia susiduriama su archeologins mediagos fragmentikumo problema. Jei radinys yra prastai iliks ar schemikai pavaiz-duotas literatroje, sunku j patikimai priskirti vienam ar kitam variantui. Su ia problema susiduria ir pats N. Zielingas (Zieling, 1989, p. 139). Todl I antsky-di tipas nebus skaidomas smulkesnius variantus. Tiesa, trumpai reikia aptarti tris aikesnius radinius i Bait (atsitikt.), Lazdinink k. Nr. 82 ir Palangos k. Nr. 2. I vieno Bait antskydio fragmento pavaizda-vimo (6 pav.) matyti, kad virn su atkrate jungia-si staiu ar beveik staiu kampu, todl galima teigti, kad tai R1 tipui skirtinas dirbinys. Virn su atkrate staiu kampu jungiasi ir antskydyje i Lazdinink k. Nr. 82 (5 pav.). O remiantis antskydio i Palangos k. Nr. 2 pieiniu (7 pav.) matyti, kad virn ir atkrat jungiasi buku kampu, todl dirbinys skirtinas M tipui.

Taigi, nors dl mediagos fragmentikumo ir negalima I tipo patikimai suskirstyti variantus, ie trys radiniai rodo, kad Lietuvos teritorijoje buvo naudoti tiek M, tiek R1 tipo antskydiai.

Nors Lietuvos archeologinje mediagoje io tipo antskydi neinoma i vlesnio nei III a. laikotarpio, j ir toliau yra aptinkama balt paminkluose u Lie-tuvos teritorijos. ios formos antskydi inoma i iaurs Ryt Lenkijos balt laidojimo paminkl. Trys antskydiai su pusrutulio formos virne buvo aptikti Szwajcarijos pilkapyne (Zieling, 1989, p. 847848). J randama ir Latvijos teritorijoje. Kalnamuios vie-tovje rastame lobyje buvo net deimt antskydi. I j maiausiai vienas buvo pusrutulio formos virne. Kitas toks antskydis inomas i Sturi k. Nr. 15. Abu ie radiniai datuojami V a. (, 1961, c. 217219).

Apskritai Baltijos jros regione tokie antskydiai buvo inomi per vis pirmj ms eros tkstantme-t. Jie inomi i skandinavik palaidojim Gruobi-nios teritorijoje, datuojam VIIIX a. (, 1961, c. 221). Medinis antskydis i Tiro durpyno (IX a.) taip pat buvo tokios formos. Vlyviausiu tikriausiai reikt laikyti antskyd i Meuotns piliakalnio. is antsky-dis pagal stratigrafij ir kitus radinius yra datuojamas IXXII a. (, 1961, c. 222).

6 pav. Baitai (Baiiai), Klaipdos r. Atsitiktinai rasto geleinio antskydio fragmentai, I tipas (Banyt, 1992 , pie. 10)

Fig. 6. Baitai (Baiiai), Klaipda dist. Fragments of randomly founded iron shield boss, I type (Banyt, 1992 , pie. Nr. 10).

46

Daumantas Kiulkys

ii tipAS

iam tipui skirtini antskydiai su sienele ir pusrutulio formos virne. I viso Lietuvoje inomi keturi tokios formos antskydiai3. Nors visi jie skiriami vienam ti-pui, dl gana skirtingos radini ivaizdos galima i-skirti net tris variantus.

3 Perauktis-Kasiukai, venioni r., pilk. Nr. 4, k. Nr. 3; auknai, Taurags r., k. Nr. 40; viliai, ilals r., k. Nr. 48; virbliai, Vilniaus m., atsitikt.

VARIANTAS A. io varianto antskydiai yra su sienele ir ema pusrutulio formos virne. iuo metu Lietuvoje inomas vienintelis tokios formos radinys i aukn kapinyno, k. Nr. 40. Radinys stipriai sunyks, beveik visa atkrat nutrupjusi, todl neaiku, su ke-liomis kniedmis / vinutmis jis buvo tvirtinamas prie skydo korpuso. Ilikusios dirbinio dalies skersmuo 10,3 cm, o jo virns 9 cm. Antskydis emas 3,7 cm aukio (LNM ASK, krt. Nr. AR 656:74).

chronologija. Dl plaios kapi chronologijos yra sunku tiksliau datuoti k. Nr. 40, taiau, sprendiant pagal kitus kapinyno kapus, jis neabejotinai priklauso III a.V a. pr. (Stankus, 1982, p. 40). Taigi, iuo laiko-tarpiu reikt datuoti ir iame kape rast antskyd.

centrins europos tipologija. Tokios formos ant-skydius N. Zielingas skiria N tipui. Jam priskiriami 25 antskydiai pusrutulio formos virne. Antskydi sienels yra staios arba virutine dalimi iek tiek pa-linkusios vid. Atkrats horizontalios arba truput palinkusios vir, daniausiai su keturiomis, reiau su trimis ar eiomis skylutmis tvirtinimui. Dirbini auktis yra nuo 4,5 cm iki 6,5 cm, o skersmuo nuo 16 iki 25 cm. Atkrai plotis daniausiai yra apie 2 cm, taiau kartais siekia net iki 5,5 cm. Sienels auktis svyruoja nuo 0,6 cm iki 2,7 cm. io tipo antskydiai yra paplit didiojoje Vidurio Europos dalyje, taip pat jos pietryiuose bei Skandinavijoje (3:b emlapis). Chronologikai ankstyviausi radini i vlyvojo La Teno laikotarpio yra aptinkama Vokietijoje, vakarinje Lenkijos dalyje ir vienas radinys inomas i Slovni-jos. Vlyvosios io tipo grups antskydi yra aptin-kama kur kas platesnje teritorijoje. Daugiausia j i-noma i Sembos pusiasalio, taip pat Vakar Lenkijos, Vokietijos centrins ir iaurins dalies, Danijos piet. Po vien j rasta vedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Chronologi-kai vlyvoji grup yra skiriama C1bC3 periodams ir datuojama III a. pradiaIV a. viduriu ar antrja puse (Zieling, 1989, p. 131134, Tab. 1).

VARIANTAS B. iam variantui priklauso antsky-diai su sienele ir aukta pusrutulio formos virne. Antskydi virns yra tarsi itstos ir primena kg igaubtais onais bei uapvalinta virne. Lietuvoje tokios formos yra radiniai i Peraukio-Kasiuk pilk. Nr. 3 k. Nr. 4 (8 pav.) bei vili k. Nr. 48 (9 pav.). Pastarasis radinys yra 18,5 cm skermens ir 6 cm aukio (Vaitkunskien, 1999, p. 147). Antskydio i Peraukio-Kasiuk skersmuo yra iek tiek maes-

7 pav. Palanga, k. Nr. 2. Geleinis skydo rankenos ap-kalas (viruje) ir geleinis antskydis, I tipas (apaioje) (Radzvilovait, 1966, pav. 4)

Fig. 7. Palanga, grave 2. Iron fitting of shield handle (top) and iron shield boss, I type (bottom) (Radzvilovait, 1966, pav. 4).

5 cm

47


3 emlapis. Ant-skydi su sienele ir ema pusrutulio formos virne papli-timas (pareng D. Kiulkys)a) IIA tipas;b) N tipas, anks-

tyvosios grups ra-daviets pabrauk-tos (pagal Zieling, 1989; , p , 2008)

Map no 3. Distribution of shield bosses with wall and low semi-spherical top.a) IIA type;b) N type, finding

places of early group specimens are underlined (after Zieling, 1989; , p, 2008).

Radaviets: 1. Bahnau 2. Becze 3. Brtehagen 4. Buczek 5. Celli 6. Chmielw Piaskowy 7. Chobienia 8. Dollkeim / 9. Echzell 10. Eisliethen-I 11. Granby 12. Grebieten 13. Groromstedt 14. Hjadstrup 15. Husby 16. Jaugehnen 17. Katowice 18. Kelheim 19. Lauth / 20. Mayen 21. Novae 22. Novo mesto 23. hringen 24. Perni-Lupaja 25. au-knai 26. Schmorkau 27. Szzhalombatta 28. Vimose 29. Wederath

48

Daumantas Kiulkys

nis 14,8 cm, o auktis didesnis 6,4 cm (Kliaugait, 2002 , p. 13).

chronologija. Antskydis i vili turt priklau-syti V a. pirmajai pusei, nes tokiu laikotarpiu yra da-tuojama kartu rasta sidabrin lankin seg palenkta kojele (Budvydas, 2002, p. 250). Panaiai, V a. vidu-riu, yra datuojamas ir radinys i Peraukio-Kasiuk (Kurila, Kliaugait, 2008, p. 25). Taigi, siauras chro-nologinis laikotarpis ir nedidelis radini kiekis leidia manyti, kad tokios formos antskydiai Lietuvoje buvo naudojami gana trump laik.

centrins europos tipologija. Joki aikesni analogij N. Zielingo tipologijoje rasti nepavyko.

Greiiausiai ios formos antskydiai yra vietos kalvi gaminiai. Gali bti, kad ie radiniai yra tarsi pereina-masis variantas tarp antskydi ema pusrutulio for-mos virne ir antskydi kgio formos virne.

VARIANTAS C. iam variantui priskirtas antskydis rastas dabartinje Vilniaus miesto teritorijoje esaniame virbli pilkapyne (10 pav.). Jis turi sienel ir pusrutulio formos virn, kuri centrinje dalyje baigiasi smaigu. Dirbinio skersmuo yra 16, o auktis 6,5 cm. Smaigo auktis 1 cm (Iwanowska, 2006, s. 121).

chronologija. Kadangi antskydis buvo rastas atsi-tiktinai, tiksliau j datuoti nemanoma. Paties pilkapy-no chronologins ribos leidia teigti, kad is antskydis

8 pav. Perauktis-Kasiukai, venio-ni r., pilk. Nr. 4, k. Nr. 3. Geleinis ants-kydis, IIB tipas (Kurila, Kliaugait, 2008, 24: pav. 4)

Fig. 8. Perauktis-Kasiukai, venio-niai dist., barrow 4, grave 3. Iron shield boss, IIB type (Kurila, Kliaugait, 2008, pav. 24:4).

49


negali bti ankstyvesnis nei IV a. pabaiga, nes btent iuo laikotarpiu yra datuojami ankstyviausi palaidoji-mai (Iwanowska, 2006, p. 17, 6364). Nors pilkapy-nas buvo naudojamas iki pat X a. pabaigos, antskydis kapinyn turjo patekti iki VII a. pabaigos, nes btent VII a. Lietuvoje yra datuojami vlyviausi antskydiai. Taigi antskyd reikia skirti IV a. pabaigaiVII a.

centrins europos tipologija. Antskydis nra pa-naus n vien N. Zielingo tipologijos tip. Analog Europoje nebuvimas leidia teigti, kad tai vietos meis-tr krinys. Kadangi daugiau ios formos antskydi Lietuvoje nerasta, galima spti, kad tai apskritai gali bti unikalus vienetinis dirbinys, pagamintas pagal special usakym.

iii tipas

Antskydiai kgine virne, kuri usibaigia plokia, tarsi nupjauta virnle, priklauso III tipui. I viso Lietuvoje inomi penki io tipo egzemplioriai4. Jie nra visikai vienodos formos, todl galima iskirti tris j variantus.

VARIANTAS A. Tai antskydiai kgine virne, kurios onai yra stipriai gaubti, o virnl plokia. ie radiniai turi tiesias sieneles, kurios su atkratmis kertasi staiu kampu. Du i i antskydi buvo ras-

4 Dauglaukis, Taurags r., k. Nr. 8, 19, 74; Seilinai, Lazdij r., atsitikt.; arkai, ilals r., atsitikt.

9 pav. vili, ilals r., k. Nr. 48. Geleinis antskydis, IIB tipas (Vaitkunskien, 1999, pav. 150)

Fig. 9. viliai, ilal dist., grave 48. Iron shield boss, IIB type (Vaitkunskien, 1999, pav. 150).

50

Daumantas Kiulkys

ti Dauglaukio k. Nr. 8 ir Nr. 74, o treiasis atsitikti-nai Seilin kapinyne (11 pav.). Vis i antskydi skersmuo yra labai panaus ir svyruoja nuo 14 iki 14,5 cm. Auktis skiriasi kiek daugiau ir varijuoja nuo 8 iki 10 cm.

paplitimas. I dviej i antskydi radaviei matyti, kad jie buvo naudojami Nemuno emupyje ir pietvakari Lietuvoje.

chronologija. Dl pakankamai gerai datuojam kapi galima gana tiksliai nustatyti Dauglaukio kap, kuriuose buvo rasta i antskydi, chronologines ri-bas: k. Nr. 8 datuojamas C1a (150220 m.) (Jovaia, 1998), o k. Nr. 74 C1b periodu (220260 m.) (Jovai-a, 1998). Daug neaikesn yra antskydio i Seilin chronologija. Radinys yra atsitiktinis, todl tiksliau j

datuoti nemanoma, taiau pagal kitus kapinyne ap-tiktus radinius j reikt datuoti III a.V a. pradia. (LAA, 1977, p. 102). Apibendrinus galima teigti, kad ie antskydiai neabejotinai priklauso C1 periodui (150260 m.), taiau galjo bti naudojami ir vliau, galbt net iki V a. pradios.

centrins europos tipologija. Identik analog ios formos antskydiams N. Zielingo tipologijoje su-rasti nepavyko. Tiesa, jie kiek panas D2 tipo ant-skydius. Pastarieji turi toki pat gaubt kgin vir-n, taiau ji baigiasi papildoma vir platjania detale, kuri nebuvo rasta n su vienu IIIA tipo antsky-diu. Taip pat skiriasi ir D2 tipo antskydi sienel ji yra ne tiesi, o apatine dalimi iek tiek palinkusi ants-kydio centro link. D2 tipas datuojamas C1b periodu (220260 m.) (Zieling, 1989, p. 7274). Nors tarp i tip ir yra panaum, i eilui autoriaus nuomone, t tip nereikt tapatinti.

VARIANTAS B. Jam priklauso vienintelis ants-kydis i Dauglaukio, k. Nr. 19. Radinio skersmuo yra 14,3 cm, o auktis 9,5 cm (Jovaia, 1985 , p. 24). Jis labai panaus IIIA tipo antskydius, taiau tam ti-kri poymiai leidia j priskirti atskiram variantui. Pir-miausia, jis skiriasi savo gamybos bdu. Kaip minta, antskydis buvo pagamintas antruoju bdu antskydio

10 pav. virbliai, Vilniaus m. Atsitiktinai rastas geleinis antskydis, IIC tipas (Iwanowska, 2006, tab. CVII)

Fig. 10. virbliai, Vilnius city. Randomly founded iron shield boss, IIC type (Iwanowska, 2006, tab. CVII).

11 pav. Seilinai, Lazdij r. Atsitiktinai rastas geleinis antskydis, IIIA tipas (Sadauskait, 1959, pav. 8)

Fig. 11. Seilinai, Lazdijai dist. Randomly founded iron shield boss, IIIA type (Sadauskait, 1959, pav. 8).

51


virn kniedmis pritvirtinta prie antros antskydio dalies, susidedanios i sienels ir atkrats (Jovaia, 1991, p. 15). Skirtingai usibaigia ir antskydio vir-n. Ant jos plokios virnls yra privirintas nedide-lis gumbelis. Btent dl i dviej prieasi ir buvo nusprsta radin priskirti atskiram variantui.

chronologija. Tyrim autorius kap datuoja 180220 m., nes jame buvo rastas Faustinos I sestercijus (Jovaia, 1991, p. 15).

centrins europos tipologija. N. Zielingo kataloge i viso yra minimi du tokios formos antskydiai. Jie pri-

skiriami B1b tipui. Vienas j buvo rastas Vakar Vokie-tijoje, Bierstadto mieste, o antrasis pietvakarinje Len-kijos dalyje, Szymiszwo miestelyje (Zieling, 1989, p. 42). io tipo antskydi yra rasta ir ariau Lietuvos teri-torijos. Rus tyrintojai iam tipui skiria du antskydius, rastus Medenau / ir Regehnen / vietovse, Sembos pusiasalyje (, p, 2008, c. 136). Taigi, nors ios formos antskydi ir nra daug, j yra randama gana didelje teritorijoje (4:b emlapis). N. Zielingas B1b tip datuoja C1aC1b (150260 m.) periodais, neatmesdamas galimybs, kad

4 emlapis. Antskydi su sienele ir kgio gaubtais onais formos virne, besibaigiania apvaliu gumbeliu, papli-timas (pareng D. Kiulkys)a) IIIB tipas;b) B1b tipas (pagal Zieling, 1989; , p, 2008)

Map no 4. Distribution of shield bosses with wall and conical top with concaved sides which ends with round apex a) IIIB type;b) B1b type (after Zieling, 1989; , p, 2008).

Radaviets: 1. Bierstadt 2. Dauglaukis 3. Medenau / 4. Regehnen / 5. Szymiszw

52

Daumantas Kiulkys

jie gali priklausyti ir C2 periodui (250300 m.) (Zieling, 1989, Tab. 1). Tokios B1b tipo chronologins ribos ne-prietarauja Dauglaukio k. Nr. 19 datavimui.

VARIANTAS C. iam variantui reikt skirti ant-skyd, atsitiktinai rast ark kapinyne (12 pav.). Jo virn yra kgio lygiais onais formos, usibaigianti plaia (2 cm ploio) cilindro formos tuiavidure vir-nle. Deja, iliko tik virutins antskydio dalies fragmentas, todl sunku pasakyti, kokios formos buvo antskydio sienel (jei ji apskritai buvo), atkrat ir

keliomis vinutmis / kniedmis jis buvo tvirtinamas prie skydo korpuso.

chronologija. Tikslesn antskydio dat nustatyti yra sunku, nes jis buvo rastas atsitiktinai. Sprendiant i kit ark kapinyno palaidojim, antskydis turi pri-klausyti IIIVI a. (Tautaviien, 1984 a, p. 39).

centrins europos tipologija. Pagal savo vir-ns form antskydis turi priklausyti N. Zielingo skiria-mam D1 tipui. Jam N. Zielingas priskiria vienuolika tokios formos antskydi. J skersmuo svyruoja nuo

12 pav. arkai, ilals r. Atsitiktinai rasto geleinio antskydio, IIIC tipas, fragmentas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 12. arkai, ilal dist. Randomly founded fragment of iron shield boss, IIIC type (photo by D. Kiulkys).

53


14 iki 16 cm, o auktis nuo 8 iki 11 cm. N. Zielingo nuomone, ios formos antskydiai yra tipikas Pe-vorsko kultros gyventoj dirbinys. Savo nuomon jis grindia tuo, kad devyni i vienuolikos antskydi buvo aptikti Pevorsko kultrai skiriamuose laidojimo paminkluose, Lenkijos teritorijoje. Lik du antsky-diai buvo rasti pietryius nuo Pevorsko kultros teritorijos. Vienas j buvo surastas Vakar Ukrainoje Kaspustincy (K) vietovje, kitas Dono ups emupyje, prie pat Azovo jros (5:b emlapis).

Kaip nurodo N. Zielingas, pastarieji du radiniai iam tipui yra skiriami tik slyginai, nes j forma gerokai skiriasi nuo rastj Lenkijos teritorijoje, taiau, nepai-sant i skirtum, jie vis tiek yra artimiausi iam tipui (Zieling, 1989, p. 7072). Dabar jau galima bandyti paprietarauti teiginiui, kad i antskydi forma b-dinga iskirtinai Pevorsko kultros sriiai. Kaip pa-rod rus archeolog atlikta Sembos pusiasalyje rast antskydi analiz, tokia forma ne k maiau bdinga ir balt teritorijoje gyvenusioms gentims. I viso iam

5 emlapis. Antskydi su sienele ir kgio formos virne, besibaigiania cilindrine virnle, paplitimas (pareng D. Kiulkys)a) IIIC tipas;b) D1 tipas (pagal Zieling, 1989; , p, 2008)

Map no 5. Distribution of shield bosses with wall and conical top, which ends with cilindrical cap. a) IIIC type;b) D1 type (after Zieling, 1989; , p, 2008).

Radaviets: 1. Beszowa 2. Bojada 3. Brandenburg-3 / Y 4. Chorula 5. Jaugehnen 6. Kaspustincy (K) 7. Lauth / 8. arkai 9. Spicymierz 10. Tanais 11. Tengen 12. Zadowice

54

Daumantas Kiulkys

tipui buvo priskirti ei antskydiai i penki vietovi (, p, 2008, p. 133, 135, 137).

Chronologikai io tipo antskydiai yra skiriami C1a periodui (150220 m.), taiau neatmetama gali-myb, kad jie galjo bti naudojami ir C1b periode (220260 m.) (Zieling, 1989, Tab. 1). Atkreipiant d-mes siauras antskydi tipo naudojimo chronologi-nes ribas galima teigti, kad ir radinys i ark turt bti panaaus laikotarpio, greiiausiai III a.

iV tipas

iam tipui skirtinas antskydis i Kriktoni, k. Nr. 2 (13:7 pav.), vienintelis tokios formos radinys Lietu-voje. Pagrindinis jo skiriamasis bruoas yra facetuota, kgio su igaubtais onais formos virn. Antskydio atkrat iorine dalimi yra palinkusi apai, o siene-l iek tiek gniauta. Antskydio virn dekoruota vertikaliais grioveliais (facetais), kuri i viso yra apie dvideimt. Vienoje dirbinio pusje ilikusios dvi vinuts, todl greiiausiai antskydiui pritvirtinti prie skydo kopuso i viso buvo naudotos keturios vinuts.

Radinio skersmuo yra 15,5, o auktis 10,5 cm (LNM ASK, krt. Nr. AR 74:10).

chronologija. Dl sunkiai datuojam kapi sun-ku pateikti tikslesn antskydio datavim. Tiksliausiai datuojamas yra kape rastas movinis ietigalis su pro-filiuota plunksna. Tokios formos ietigaliai datuojami VVI a. (Kazakeviius, 1998, p. 27). Pats kapinynas, pagal miri laidojimo form, yra datuojamas IV a. pabaigaVI a. pradia. (Tautaviius, 1996, p. 46). Api-bendrinus, antskyd reikt skirti V a.VI a. pradiai.

centrins europos tipologija. N. Zielingas ants-kydius su facetuota virne skiria T tipui (13 pav.). Tuo metu buvo inomi devyni tokios formos antsky-diai i keturi vietovi. Tarp j minimas ir jau aptartas antskydis i Kriktoni. Visi ie antskydiai turi kgi-n virn su igaubtais onais. Ji papuota vertikaliais grioveliais, kuri skaiius svyruoja nuo deimt iki dvi-deimt. Visi antskydiai turi sieneles, kurios yra arba tiesios, arba iek tiek gniautos. Antskydi atkrats yra tiesios ir su sienele jungiasi staiu kampu arba i-orine dalimi yra iek tiek palinkusios apai. Radini skersmuo yra 1518 cm, o auktis apie 10 cm.

13 pav. V tipo (T tipo, Zielingo nuomone) antskydiai: 1 Dobrodzie-Redzina, 23 Muov, 4 Tiszakard, 5 jhartyn, 6 Tiszadob, 7 Kriktonys (Tejral, 1992, Abb. 3:21; 7:19, 27; 8:21, 23; Istvanovits, 1992, fig. 10; Zieling, 1989, Taf. 19:3)

Fig. 13. V type (T type after Zieling) shield bosses: 1 Dobrodzie-Redzina. 23 Muov, 4 Tiszakard, 5 jhartyn, 6 Tiszadob, 7 Kriktonys (Tejral, 1992, Abb. 3:21; 7:19, 27; 8:21, 23; Istvanovits, 1992, fig. 10; Zieling, 1989, Taf. 19:3).

55


Geografikai daugiausia i antskydi buvo rasta Lenkijoje, Auktutins Silezijos teritorijoje (Dobro-dzie-Redzinos ir Olsztyno kapinynai). Dar vienas antskydis buvo rastas jhartyno vietovje Vengrijo-je. Didel radini koncentracija Auktutinje Silezijo-je, N. Zielingo nuomone, rodo, kad btent ioje vietoje atsirado T tipas (Zieling, 1989, p. 160161). Naujesni archeologiniai duomenys veria pakoreguoti teigin. Per pastaruosius du deimtmeius paaikjo maiau-siai keturios naujos i dirbini radaviets. Visos jos yra dabartini ekijos (Muovo ir Drslavices kapi-nynai) bei Vengrijos (Tiszakardo ir Tiszadobo kapi-nynai) valstybi teritorijose (Tejral, 1992; Istvnovits, 1992, s. 9899). Remiantis iais duomenimis nebega-

lima teigti, kad antskydiai su facetuota virne ne-abejotinai pirmiausia atsirado Auktutinje Silezijoje. Radini emlapis rodo, kad beveik visos radaviets (iskyrus Kriktonis) yra susitelkusios Pietryi Len-kijos, Piet ekijos ir iaurs bei iaurs Ryt Ven-grijos teritorijose (6 emlapis). Taigi, io tipo antsky-diai galjo atsirasti bet kurioje i vietovi.

N. Zielingas io tipo antskydius datuoja anksty-vuoju taut kraustymosi laikotarpiu, t. y. D1 periodu (360/370400/410 m. (pagal Bliujien, 2006, p. 125)), taiau neatmeta galimybs, kad kai kurie j gali pri-klausyti ir ankstesniam C3 periodui (Zieling, 1989, Tab. 1). D1 periodu tokios formos antskydius datuoja ir archeologas J. Tejralas (Tejral, 1992, p. 232242), o

6 emlapis. Antskydi su facetuota kgio formos virne paplitimas (pareng D. Kiulkys)a) IV/T tipas (pagal Zieling, 1989; Tejral, 1992; Istvnovits, 1992)

Map no 6. Distribution of shield bosses with faceted conical top. a) IV/T type (after Zieling 1989; Tejral 1992; Istvnovits 1992).

Radaviets: 1. Dobrodzie-Redzina 2. Drslavice 3. Kriktonys 4. Muov 5. Olsztyn 6. Tiszadob 7. Tiszakard 8. jhartyn

56

Daumantas Kiulkys

antskydis i Tiszadobo kapinyno skiriamas IV a. an-

trajai pusei (Istvnovits, 1992, fig. 5). Taigi, apibendri-

nant iuos datavimus, galima teigti, kad antskydiai su

facetuota kgio formos virne priklauso IV a. antrajai

pusei arba paiai V a. pradiai. inant, kad pagal kartu

rastas kapes ir laidojimo pobd antskydis i Krikto-

ni k. Nr. 2 yra skiriamas V a.VI a. pradios laikotar-

piui, dat, tikriausiai, bt galima patikslinti ir radin

datuoti paia V a. pradia.

V tipas

Gausiausi antskydi su sienele ir kgio formos vir-

ne grup nutarta priskirti V tipui. Dl didels io

tipo antskydi sudedamj dali formos vairovs

buvo nusprsta iskirti eis variantus.

VARIANTAS A. Variantui A skirtinas vienintelis

Stragn kapinyno teritorijoje atsitiktinai surastas ants-

kydis (14 pav.). Jo horizontali atkrat jungiasi su tie-

14 pav. Stragnai, Klaipdos r. Atsitiktinai rastas geleinis antskydis, VA tipas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 14. Stragnai, Klaipda dist. Randomly founded iron shield boss, VA type (photo by D. Kiulkys).

57


sia, kiek vidin pus pakrypusia sienele. Antskydio virn yra neaukto kgio tiesiais onais formos ir centrinje dalyje usibaigia trumpu smaigu. Antsky-dio skersmuo yra 15,4 cm, o auktis 7,3 cm (LNM AS, inv. kn. 3M).

chronologija. Kadangi antskydis rastas atsitiktinai, tikslus datavimas nra aikus. Plaios kapinyno nau-dojimo chronologins ribos (IIXIII a. (LAA, 1977, p. 107)) taip pat neleidia nustatyti konkretesns datos.

centrins europos tipologija. N. Zielingo tipolo-gijoje nepavyko rasti joki panaios formos analog, taiau tokios formos dirbiniai yra traukti J. Ilkjro su-daryt Skandinavijoje rast antskydi tipologij ir yra priskiriami 3a tipui. io tipo antskydiai datuojami II a.

pradiaIV a. viduriu (Ilkjr, 1990, Abb. 199). Galbt tuo paiu laikotarpiu reikt datuoti ir radin i Stragn.

VARIANTAS B. Vienintelis io varianto antsky-dis buvo rastas Maisiejnuose, pilk. Nr. 3 (15 pav.). Jo atkrat, kurios iorin dalis yra iek tiek nusileidusi apai, jungiasi su sienele. I pirmo vilgsnio antsky-dio sienel atrodo tarsi bt gniauta, taiau, geriau siirjus, matyti, kad ji sudaryta i dviej tiesi dali, kurios dl palinkimo vidin pus susikerta. Btent dl specifins radinio sienels formos antskydis ir nebuvo priskirtas prie labai panai VE tipo antskydi. Ant-skydio virn yra kgio su igaubtais onais ir uap-valintu virumi formos. Dirbinys yra 17 cm skersmens ir 6 cm aukio, prie skydo korpuso buvo tvirtinamas

15 pav. Maisiejnai, Kaiiadori r., pilk. Nr. 3. Geleinis antskydis, VB ti-pas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 15. Maisiejnai, Kaiiadorys dist., barrow 3. Iron shield boss, VB type (pho-to by D. Kiulkys).

58

Daumantas Kiulkys

4 kniedmis / vinutmis (Butnien, 1971 , p. 9).chronologija. Dl gana plaios kapi chronolo-

gijos tiksliau datuoti Maisiejn pilk. Nr. 3 kap yra sudtinga. Jame rastas geleinis ietigalis su lauro lapo formos plunksna yra priskiriamas Kazakeviiaus IVA tipui ir datuojamas IV a. (, 1988, c. 42, 45). alvarins lankins segs su ilga kojele datuoja-mos V a. pabaigaVIII a. (Tautaviius, 1996, p. 192193). Kape rastos segs kojel yra slyginai trumpa, todl i seg reikt laikyti ankstyvu io tipo dirbi-niu ir datuoti V a. pabaigaVI a. Tam neprietarauja ir Maisiejn pilkapyno ankstyvosios grups, kuriai pri-klauso pilk. Nr. 3, datavimas VVI a. (Butnas, 1998, p. 172). Apibendrinant pamintas datas, pilk. Nr. 3 rei-kt datuoti V a. arba V a. pab., taigi iam laikotarpiui turi priklausyti ir jame rastas VB tipo antskydis.

centrins europos tipologija. N. Zielingo tipo-logijoje antskydiai su kgio igaubtais onais formos virne ir sienele i dviej dali yra skiriami L tipui. I viso jam skiriama 11 antskydi. Sienel i dviej dali yra pagrindinis io tipo skiriamasis bruoas. Da-niausiai jos virutin dalis yra auktesn nei apatin ir tik vienintelio antskydio i Korzeo k. Nr. 14 ji buvo emesn u apatin5. Antskydi skersmuo svyruoja nuo 16,2 iki 21 cm, o auktis nuo 7, 6 iki 11 cm. Prie skydo korpuso jie buvo tvirtinami 312 kniedi. Ant-skydiai yra pagaminti i geleies. Beveik visi jie buvo rasti centrinje bei pietvakarinje Lenkijoje ir tik vienas surastas Pietryi Vokietijoje, prie pat Lenkijos teritori-jos. Todl N. Zielingas teigia, kad i antskydi forma neabejotinai atsirado Silezijos teritorijoje ir yra tipikas Pevorsko archeologins kultros dirbinys. Chronolo-gikai beveik visi ie antskydiai priklauso C3 periodui (300350 m. ir vliau), nors vienas radinys i Zadowi-ces k. Nr. 79 gali priklausyti ir taut kraustymosi laiko-tarpio pradiai (Zieling, 1989, p. 125126).

Dabartiniai duomenys leidia suabejoti teiginiu, kad L tipas yra bdingas tik Pevorsko kultrai. Sem-bos pusiasalyje penkiose vietovse buvo rasta net try-lika ios formos dirbini (7:b emlapis). Pagal kartu rastas kapes tiksliau datuoti galima devynis i i ant-skydi: du i j priklauso C1a periodui (150220 m.), vienas C1bC2 (220300) ir net ei C2 periodui (250300 m.). (, p, 2008, c. 133135, 137, 140143). Tai rodo, kad ios formos antskydi tikrai negalima laikyti vien Pevorsko kultrai bdin-

5 Maisiejnuose rasto antskydio sienels dalys yra madaug vienodo aukio.

gu dirbiniu, o pirmin io tipo atsiradimo vieta gali bti daug platesniame regione.

VARIANTAS C. iam variantui skirtini antsky-diai su didele kgio formos virne uapvalintu vir-umi. Sienel, kurios apatin dalis yra palinkusi centro link, jungiasi su plaia atkrate, kurios iorin dalis iek tiek leidiasi emyn. Tokios formos yra antskydis i Degsns-Labotiki, Molt r., pilk. Nr. 5 (16 pav.). Jo skersmuo 21, auktis 10, o atkrats plotis apie 4,85 cm (Tautaviius, 1970 , p. 26; LNM ASK, krt. Nr. 549:8). Panaios formos yra ir antskydis i Marvels, Kauno m., k. Nr. 312 (17 pav.). Jo skersmuo gerokai maesnis 17,5 cm, taiau auktis iek tiek didesnis 11 cm (Bertaius, 2005, p. 80). Taip pat skiriasi antsky-dio virns virutin dalis ji yra ne uapvalinta, o iek tiek suplota. Dirbinys nra tapatus antskydiui i Degsns-Labotiki, taiau forma jis vis tiek yra pana-iausias j, dl to ir bus priskiriamas iam variantui.

chronologija. Dl plaios kartu rast kapi chro-nologijos sunku nustatyti tikslesn i antskydi da-tavim. Degsns-Labotiki pilk. Nr. 5 nebuvo rasta n vienos geriau datuojamos kaps. alia buv pilk. Nr. 6 ir Nr. 7 (juose taip pat rasta antskydi) pagal juose rastas Prahos tipo seges yra datuojami antruo-jutreiuoju V a. ketviriuVI a. pradia (Bliujien, 2006, p. 139). Greiiausiai panaaus laikotarpio yra ir pilk. Nr. 5, taigi j reikt skirti VVI a. laikotarpiui. Marvels k. Nr. 312 preliminariai yra datuojamas tau-t kraustymosi laikotarpiu (Bertaius, 2005, p. 80) ir, tiktina, taip pat priklauso VVI a. laikotarpiui.

centrins europos tipologija. Joki analog ap-tikti nepavyko, todl greiiausiai i forma yra vietos meistr gaminys.

Variantas D. io varianto antskydi yra daniau-siai aptinkama Lietuvos teritorijoje. Jam iuo metu priklauso maiausiai 25 radiniai6. Tai antskydiai su

6 Bagoiai, Varnos r., pilk. Nr. 1, k. Nr. 1; Degsn-Labotikiai, Molt r., pilk. Nr. 6 ir Nr. 7; Eiguliai, Kauno m., atsitikt.; Kriktonys, Lazdij r., atsitikt; Marvel, Kauno m., kapai Nr. 1255 ir 1414; Medionys, Prien r., k. Nr. 2; Neravai-Grigiks, Trak r., pilk. Nr. 28, k. Nr. 4; Pakraugl, Vilniaus r., pilk. Nr. 1; Pal, Ignalinos r., pilk. Nr. 1 (49), k. Nr. 1; Pamusiai, Varnos r., atsitikt.; Popai-Vingeliai, Trak r., pilk. Nr. 1, k. Nr. 1 ir pilk. Nr. 2, k. Nr. 1; Povilik, Ignalinos r., pilk. Nr. 2 (22); Rudamina, Lazdij r.; Sudota I, venioni r., pilk. Nr. 5, k. Nr. 2 ir pilk. Nr. 28 (5), k. Nr. 1; Taurapilis, Utenos r., pilk. Nr. 1 ir Nr. 4; Upaliai, Utenos r., atsitikt.; Versekl, alinink r., atsitikt.; Vilki-autinis, Varnos r., k. Nr. 1 (3); Vyiai, Utenos r., pilk. Nr. 5 (56), k. Nr. 2 ir pilk. Nr. 6 (14), k. Nr. 1.

59


7 emlapis. Antskydi su dviej dali sienele ir kgio igaubtais onais formos bei uapvalinta virne paplitimas (pareng D. Kiulkys)a) VB tipas;b) L tipas (pagal Zieling, 1989; , p, 2008)

Map no 7. Distribution of shield bosses with two-piece wall and rounded conical top with convexed sides.a) VB type;b) L type (after Zieling, 1989; , p, 2008).

Radaviets: 1. Bogaczw 2. Dollkeim / K 3. Hnenberg / 4. Izbicko 5. Jaugehnen 6. Korze 7. Lauth / 8. Maisiejnai 9. Niedergurig 10. Opatw 11. Siedlisko 12. Spicymierz 13. Wackern / 14. Zadowice

tiesia staia sienele ir kgio tiesiais onais formos vir-ne. Tiesa, radiniai nra visai tapats, iek tiek vari-juoja j dali forma. Antskydius i Bagoi, Nerav-Grigiki pilk. Nr. 28, kapo-kenotafo Nr. 4 (18 pav.), Pals, Pamusi galima vadinti ios formos etalonais. Kiti kiek skiriasi, pavyzdiui: antskydio i Pakraugls (19 pav.) sienels virus yra iek tiek palinks centro link, o virns onai truput gaubti; Kriktonyse at-sitiktinai ir Taurapilio pilk. Nr. 1 (20 pav.) rast ants-kydi sienels buvo iek tiek gniautos; antskydi

i Rudaminos, Eiguli (21 pav.) ir Degsns-Labotiki pilk. Nr. 6 (22 pav.) virni virus buvo ne smailus, o truput uapvalintas. Dauguma antskydi yra 1418 cm skersmens ir 5,88 cm aukio. Tiesa, jau min-tas radinys i Degsns-Labotiki pilk. Nr. 6 yra kiek didesnis jo skersmuo yra 20,5, o auktis 9,3 cm (LNM ASK, krt. Nr. AR 549:20). Prie skydo korpu-so antskydiai buvo tvirtinami keturiomis vinutmis / kniedmis. Madaug pus i antskydi turi pusrutu-lio formos ikilimais ornamentuotas atkrates.

60

Daumantas Kiulkys

16 pav. Degsns-Labotiki, Molt r., II pilkapynas, pilk. Nr. 5. Geleinis ants-kydis, VC tipas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 16. Degsn-Labotikiai, Moltai dist., II barrow cemetery, barrow 5. Iron shield boss, VC type (phot by D. Kiulkys).

paplitimas. Daugiausia ios formos antskydi yra randama Pietryi, Ryt ir iaurs Ryt Lietuvoje, Ryt Lietuvos pilkapi archeologins kultros areale, nors nedidel dalis toki antskydi buvo aptikta Piet ir Vidurio Lietuvoje. Reikia paminti, kad tokios for-mos antskydi yra aptinkama ir Vakar Baltarusijoje esaniuose Ryt Lietuvos pilkapiuose (23 pav.).

chronologija. Ankstyviausiu ios formos dirbiniu reikt laikyti Rudaminos pilkapyje rast antskyd. Jis buvo aptiktas kartu su ietigaliu, kurio plunksna yra rombo su pailgintu smaigaliu formos, o plunksnos centre yra ikili briauna. Tokie ietigaliai yra datuojami

III a. viduriuIV a. viduriu (Tamulynas, 2005, p. 88), taigi iam laikotarpiui greiiausiai priklauso ir kartu rastas antskydis. Gali bti, kad senojo geleies amiaus pabaigai priklauso ir labai panaios formos antskydis i Eiguli. Visi kiti tiksliau datuojami antskydiai priklauso vidurinio geleies amiaus pirmajai pusei. Daugum j, kadangi kartu rasta ietigali su profiliuo-ta plunksna, galima datuoti VVI a. laikotarpiu (Kaza-keviius, 1998, p. 27). Siauresnes chronologines ribas apibrti sunku dl plaios kapi chronologijos. Tiks-liau datuoti manoma tik kap kompleksus i Degs-ns-Labotiki pilk. Nr. 6 ir Nr. 7. Juose rastos Prahos

61


17 pav. Marvel, Kauno m., k. Nr. 312. Geleinis antsky-dis, VC tipas (Bertaius, 2005, Taf. CXLI:6)

Fig. 17. Marvel, Kaunas city, grave 312. Iron shield boss, VC type (Bertaius, 2005, Taf. CXLI:6). 18 pav. Grigiks-Neravai, Trak r., pilk. Nr. 28, kapas-

kenotafas Nr. 4. Geleinis antskydis, VD tipas (Kurila, 2007, fig. 4)

Fig. 18. Grigiks-Neravai, Trakai dist., barrow 28, grave-cenotaph 4. Iron shield boss, VD type (Kurila, 2007, fig. 4).tipo segs leidia juos datuoti trumpu antrojotreiojo

V a. ketvirioVI a. pradios laikotarpiu (Bliujien, 2006, p. 139). Dl tos paios prieasties sunku tiksliai pasakyti, kada buvo nustota antskydius dti kapus. Greiiausiai i tradicija inyko VII a. ar pirmojoje jo pusje, nes keleto kompleks plaios chronologins ribos apima ir laikotarp.

centrins europos tipologija. N. Zielingas ants-kydius su staia tiesia sienele ir kgio tiesiais onais formos virne skiria H1 tipui. Jam i viso priskiriami 46 tokios formos dirbiniai, tarp kuri yra ir Sudoto-je, venioni r., pilk. Nr. 5, k. Nr. 2 rastas antskydis. Antskydi skersmuo varijuoja nuo 11,6 iki 27 cm, o auktis nuo 4,1 iki 10,5 cm. Jie yra paplit visoje Vi-durio Europoje. Toki antskydi taip pat aptinkama Skandinavijoje Jutlandijoje, Pietryi Norvegijoje, Gotlando ir Bornholmo salose. Po vien egzempliori inoma i Ryt Pranczijos ir iaurins Juodosios jros pakrants. Chronologikai yra skiriamos dvi io tipo grups ankstyvoji ir vlyvoji. Ankstyvj grup dau-giausia sudaro radiniai, datuojami vlyvuoju La Tenu ir B1 periodu (I a. pr. m. e.70 m. e. m.), nors dalis

jai skiriam antskydi gali priklausyti ir B2 periodui (70150 m.). Dauguma vlyvosios grups antskydi yra datuojami C1 periodu (150260 m.), tik kai kurie j priklauso ir C2C3 periodui (250350 m. ir vliau) (Zieling, 1989, p. 97101, Tab. 1).

Nors H1 tipo antskydiai savo forma yra labai pa-nas Lietuvoje aptinkamus VD tipo radinius, j chro-nologija yra gana skirtinga, todl i problem reikia aptarti kiek isamiau. Chronologiniai skirtumai tarp i tip galjo atsirasti dl subjektyvi prieasi. N. Zie-lingas H1 tipui priskiria vos vien antskyd i Lietuvos. Taip greiiausiai yra todl, kad tuo metu, kai buvo rao-mas darbas, vakarinei Europos daliai tuometins Sovie-t Sjungos archeologin mediaga faktikai buvo be-veik nepasiekiama. Jei N. Zielingui bt pavyk geriau apvelgti antskydius i Lietuvos, H1 tipo chronologi-ns ribos greiiausiai bt buvusios daug platesns ir apimt ne tik antrj romnikojo laikotarpio pus, bet ir vis ankstyvj taut kraustymosi laikotarp. Svarbu

62

Daumantas Kiulkys

19 pav. Pakraugl, Vilniaus r., pilk. Nr. 1. Geleinis antskydis, VD tipas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 19. Pakraugl, Vilnius district, bar-row 1. Iron shield boss, VD type (photo by D. Kiulkys).

paminti ir tai, kad beveik visi vlyvosios H1 tipo gru-ps radiniai yra aptikti rytinje ios formos antskydi paplitimo arealo dalyje, t. y. visai netoli Lietuvos teri-torijos. Atsivelgiant pirmiau pateiktus faktus galima beveik neabejoti, kad tiek H1 vlyvosios grups, tiek VD tipo antskydiai yra vienos formos, kuri galima datuoti III a. viduriuVI a. arba VII a.

Reikia paymti, kad kai kurie VD tipo antskydiai turjo pusrutulio formos ikilimais ornamentuot at-krat. Ji aptinkama madaug ant puss io tipo dir-bini, kuri ankstyviausi yra datuojami V a. Lenk archeologo B. Kontny nuomone, Lietuvos teritorij toks ornamentas atkeliavo i Skandinavijos teritorijos, kur jau nuo C1b periodo juo buvo puoiami kai kurie antskydiai (Demidziuk, Kontny, 2009, p. 165166).

VARIANTAS E. Tai antskydiai su rykiai gniau-ta sienele ir kgio formos virne. Lietuvoje iuo metu

yra inomi maiausiai devyni tokios formos radiniai7. VE tipo antskydiai, kaip ir VD tipo, nra visikai vie-nodi. Rykiausias skirtumas yra antskydi virns forma. Daugumos io tipo antskydi virn yra k-gio su tiesiais onais formos (24, 25, 26 pav.), taiau keleto antskydi virni onai yra iek tiek igaubti (27, 28 pav.). Daugumos antskydi atkrats yra orna-mentuotos pusrutulio formos ikilimais, o antskydis i Punios ilo, Alytaus r., turi dantyt atkrat (26 pav.). Antskydiai yra 1417,2 cm skersmens ir 6,28 cm aukio. Gerokai emesnis yra jau mintas antskydis

7 Baliuliai, venioni r., pilk. Nr. 3, k. Nr. 2; Grabi-jolai, Vilniaus r., atsitikt.; Marvel, Kauno m., k. Nr. 315; Neravai-Grigiks, Trak r., pilk. Nr. 13, k. Nr. 2; Papiks, venioni r., atsitikt.; Papiks, Varnos r., pilk. Nr. 5, k. Nr. 1 ir pilk. Nr. 20; Punios ilas, Alytaus r., atsitikt.; Tau-rapilis, Utenos r., pilk. Nr. 5.

63


20 pav. Taurapilis, Utenos r., pilk. Nr. 1. Ge-leinis antskydis, VD tipas (D. Kiulkio nuo-trauka)

Fig. 20. Taurapilis, Utena dist., barrow 1. Iron shield boss, VD type (photo by D. Kiulkys).

21 pav. Eiguliai, Kauno m. Atsitiktinai ras-tas geleinis antskydis, VD tipas (LLM, 1966, pav. 24)

Fig. 21. Eiguliai, Kaunas city. Randomly foun-ded Iron shield boss, VD type (LLM, 1966, pav. 24).

64

Daumantas Kiulkys

22 pav. Degsn-Labotikiai, Molt r., II pilkapynas, pilk. Nr. 6. Geleinis antskydis, VD tipas (Bliujien, 2006, pav. 3:12)

Fig. 22. Degsn-Labotikiai, Moltai district, II barrow cemetery, barrow 6. Iron shield boss, VD type (Bliujien, 2006, pav. 3:12).

23 pav. VD tipo antskydiai i Vakar Baltarusijoje esani Zasvyri (kairje) ir Slobodkos / Slabadls (deinje) pilkapyn, skiriam Ryt Lietuvos pilkapi archeologins kultros arealui (, 2001, . 2:1; Demidziuk, Kon-tny, 2009, fig. 1)

Fig. 23. Shield bosses of VD type from Zasvyriai (left) and Slobodka/Slabadle (right) barrow cemeteries (West Belarus) which belongs to East Lithuania Barrow Culture (, 2001, . 2:1; Demidziuk, Kontny, 2009, fig. 1).

65


i Punios ilo jo auktis yra vos 4,2 cm (LNM ASK, krt. Nr. AR 64:2).

paplitimas. io tipo antskydiai yra paplit ten pat kur ir VD tipo. Daugiausia j aptinkama Piet, Pietry-i ir Ryt Lietuvoje ir tik vienas inomas i Vidurio Lietuvos.

chronologija. Pagal kartu rastas kapes VD tipo antskydius reikia priskirti VVI a. laikotarpiui.

centrins europos tipologija. N. Zielingo tipo-logijoje nepavyko rasti analog ios formos antsky-diams, taiau jie tiek geografinio, tiek chronologinio paplitimo ribomis yra labai giminingi VD tipui, kuris i eilui autoriaus tapatinamas su H1 tipu.

VARIANTAS F. io tipo antskydiai savo forma yra labai panas VE tipo dirbinius, taiau nuo pas-

tarj skiriasi daug didesniu aukiu ir skersmeniu. I viso Lietuvoje yra inomi du tokie atsitiktinai ras-ti antskydiai i Poviliks, Ignalinos r. (29 pav.), bei virbli, Vilniaus m., pilkapyn (30 pav.). Dar vieno dirbinio radimo aplinkybs nra inomos (LNM AR 384:934). Antskydi skersmuo svyruoja nuo 19,8 iki 24 cm, o auktis nuo 7,9 iki 10,5 cm, taigi tai patys masyviausi antskydiai Lietuvos teritorijoje. Vis ant-skydi atkrat yra ornamentuota pusrutulio formos ikilimais, antskydio i Poviliks atkrat puoia net dvi io ornamento linijos (Radzvilovait, 1966, p. 135). Reikia paminti ir dar vien tok antskyd i dabartins Vakar Baltarusijos teritorijos (31 pav.). Jo skersmuo yra 21,5, o auktis 9,5 cm (Demidziuk, Kontny, 2009, p. 168).

24 pav. Papiks, Varnos r., pilk. Nr. 5, k. Nr. 1. Geleinis antskydis, VE tipas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 24. Papiks, Varna dist., barrow 5, grave 1. Iron shield boss, VE type (photo by D. Kiulkys).

66

Daumantas Kiulkys

chronologija. Visi antskydiai buvo rasti atsitikti-nai, todl tiksliai datuoti tip nra manoma, taiau j paplitimo teritorija ir panaumas VD bei VE tipus lei-dia manyti, kad jie priklauso VVII a. laikotarpiui.

centrins europos tipologija. Kaip ir VE tipo, ios formos antskydiai neturi tiesiogini analog N. Zielingo tipologijoje, taiau pagal form juos gali-ma laikyti giminingais H1 tipui.

Apibendrinant pateikt tipologij galima teigti, kad iuo metu Lietuvos teritorijoje yra inoma ke-turiolika antskydi form, kurios yra bdingos II a. vidurioVII a. Lietuvos archeologinei mediagai

(32 pav.). Daugiau nei pus j yra aptinkama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vidurio Europos bei Skandi-navijos alyse.

Skydo rAnkenA

Skydo rankena tai dalis, u kurios jis laikomas. Ji prastai buvo gaminama i organini mediag. Da-niausiai tai buvo medis, reiau kaulas. Tokia rankena danai buvo sutvirtinama metaliniu apkalu. Rankenos galjo bti gaminamos ir vien i metalo. Pagal kons-trukcij skydo rankenas galima skirstyti vientisas ir

25 pav. Papiks, venioni r. Pilka-pyje Nr. 1 atsitiktinai rastas geleinis antskydis, VE tipas (Semnas, 1997 , pie. 6)

Fig. 25. Papiks, venioniai dist. Randomly founded iron shield boss, VE type, from barrow 1 (Semnas 1997, pie. 6).

67


sudtines. Pastarosios nuo vientis skyrsi tuo, kad buvo sudarytos i keli dali, kurios daniausiai buvo i skirting mediag, pavyzdiui, medin rankena su geleiniu apkalu. Kad bt patogesns naudoti, ran-kenos galjo bti apvyniotos oda arba kokia nors kita mediaga.

Lietuvoje randama tik geleini rankenos apkal. J i viso inoma atuoniolika i dvylikos vietovi. Geografikai apkal daugiausia randama Vakar, Ryt ir Vidurio Lietuvoje (8:b, c emlapis). Senajame ge-leies amiuje skydo ranken aptinkama tik Vakar Lietuvoje ir Nemuno emupyje. I pastarosios terito-rijos inomas turbt ankstyviausias skydo rankenos apkalas, aptiktas Dauglaukio k. Nr. 12 (33 pav.). Jo ilgis apie 15 cm, vienas galas labai sunyks. Apkalas pagamintas i geleins juostels, kurios centrin dalis yra igaubta. Geriau isilaiks galas yra plokias ir

usibaigia 1,8 cm skersmens skrituliu, 4 cm atstumu nuo ilikusio galo, ties iilginio igaubimo pradia i-likusi knied 1,5 cm skersmens alvarine pusrutulio formos tuiavidure galvute (Balinas, 1984, p. 47). Pagal ivaizd is rankenos apkalas yra kiek panaus N. Zielingo G1 rankenos apkal tip, datuojam B1B2 periodais (10150 m.) (Zieling, 1989, tab. 2). J. Ilkjras tokius rankenos apkalus skiria 1 grupei ir pagal skandinavik archeologin mediag datuoja I a. (Ilkjr, 1990, abb. 200). Dauglaukio k. Nr. 12 pa-gal labai profiliuot seg su dviem skydeliais datuo-jamas B2C1 periodu (150200 m.) (Michelbertas, 1986, p. 112).

Kitas, panaiu laikotarpiu datuojamas rankenos ap-kalas yra inomas i Palangos k. Nr. 2 (7 pav.). Jis pa-gamintas i geleins ilgo staiakampio formos juoste-ls, kuri per vidur yra kiek iplatjusi ir igaubta. Ka-

26 pav. Punios ilas (Kuronai), Lazdi-j r. Atsitiktinai rastas geleinis ants-kydis, VE tipas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 26. Punios ilas (Kuronai), Lazdijai dist. Randomly founded iron shield boss, VE type (photo by D. Kiulkys).

68

Daumantas Kiulkys

27 pav. Baliuliai, venioni r., pilk. Nr. 3, degintinis k. Nr. 2. Geleinis antskydis, VE tipas (Kurila, Kliaugait, 2007, pav. 19)

Fig. 27. Baliuliai, venioniai dist., barrow 3, cremation grave 2. Iron shield boss, VE type (Kurila, Kliaugait, 2007, pav. 19).

28 pav. Taurapilis, Utenos r., pilk. Nr. 5. Geleinis ants-kydis, VE tipas (Bliujien, Steponaitis, 2009, fig. 9a)

Fig. 28. Taurapilis, Utena dist., barrow 5. Iron shield boss, VE type (Bliujien, Steponaitis, 2009, fig. 9a).

29 pav. Povilik, Ignalinos r. Atsitiktinai rastas geleinis antskydis, VF tipas (Gimbu-tas, 1963, fig. 53)

Fig. 29. Povilik, Ignalina dist. Randomly founded iron shield boss, VF type (Gimbutas, 1963, fig. 53).

69


30 pav. virbliai, Vilniaus m. Atsitiktinai rastas geleinis antskydis, VF tipas (Iwanowska, 2006, tab. CVIII)

Fig. 30. virbliai, Vilnius city. Randomly founded iron shield boss, VF type (Iwanowska, 2006, tab. CVIII).

31 pav. Atsitiktinai rastas VF tipo antskydis i Vakar Baltarusijoje esanio Smurgaini (Smorgon) pilkapyno (Demidziuk, Kontny, 2009, fig. 6)

Fig. 31. Randomly founded iron shield boss, VF type, from Smurgainiai (Smorgon) barrow cemetery in West Belarus (Demidziuk, Kontny, 2009, fig. 6).

pas pagal greta esanius datuotinas II a. pabaigaIII a. (Tautaviius, 1968, p. 135).

Dar keturi rankenos apkalai vakarinje Lietuvos dalyje yra inomi i Lazdinink kapinyno. Deja, ka-dangi prastai ilik, tiksliau pasakyti, kokios jie buvo formos, nemanoma. Nepaisant to, jie suteikia kitokio pobdio vertingos informacijos. Prie k. Nr. 4 rasto rankenos apkalo buvo prilip kaulo bei audinio fra-gment (Butkus, Kanarskas, 1992 , p. 19). Tiktina, kad pati skydo rankena buvo pagaminta i kaulo. Au-dinio fragmentas rodo, kad rankena buvo apvyniota

audiniu, norint j padaryti patogesn. Kape Nr. 11 (17) buvo rasta gerai isilaikiusi visa skydo rankena. Prie medins skydo rankenos dalies buvo pritvirtintas 13 cm ilgio geleinis apkalas. Per vidur jis buvo i-gaubtas, o galuose iek tiek iplatjs. igaubt ap-kalo viet buvo leista medin dalis. Kaip ir k. Nr. 4, ant apkalo buvo aptikta audinio (arba odos) fragment (Butkus, 1993 , p. 52). Kape Nr. 38 taip pat buvo ras-tas geleinio rankenos apkalo fragmentas, deja, skur-dus jo apraymas tyrinjim ataskaitoje nesuteikia jokios svarbesns informacijos. Tik galima pasakyti,

70

Daumantas Kiulkys

32 pav. Antskydi tip datavimas: juoda spalva pagal Lietuvos archeologin mediag; pilka pagal Zieling, 1989; tamsiai mlyna pagal Ilkjr, 1990

Fig. 32. Dating of shield boss types: black color after archaeological material of Lithuania; grey after Zieling, 1989; dark blue after Ilkjr, 1990.

71


8 emlapis. Skydo krat ir rankenos apkal paplitimas(pareng D. Kiulkys)a) krat apkalai;b) rankenos apkalai;c) krat ir rankenos apkalai

Map no 8. Distribution of shield edge and handle fittings.a) edge fittings;b) handle fittings;c) edge and handle fittings.

Radaviets: 1. Auktkiemiai (Oberhof) 4. Baliuliai 6. Ban-duiai 8. Dauglaukis 9. Degsn-Labotikiai II 10. Eiguliai 20. Lazdininkai (Kalnalaukis) 21. Maisiejnai 22. Marvel 33. Palanga 44. Rdaiiai I 47. Senkai 51. Sudota (Sudata) I 54. ernai 55. Taurapilis 58. Varapniks

kad surasto fragmento ilgis buvo 8 cm (Baleninas, 1940 , p. 41). Smulki dar vieno rankenos apkalo fragment (3,3 ir 2,3 cm ilgio) buvo rasta prikoroda-vusi prie kvadrate M-77 atsitiktinai rasto antskydio. J forma leidia teigti, kad apkalas buvo plokias su igaubta centrine dalimi (Butkus, 1993 , p. 76). Pagal inventori k. Nr. 38 datuojamas 150260 m. (Bliujie-n, Butkus, 2007, p. 110), o k. Nr. 4 ir 11 (17) III a. pirmja puse (Butkus, Kanarskas, 1992, p. 85; Butkus, Sidrys, Kanarskas, 1994, p. 145).

Vidurinio geleies amiaus skydo rankenos dali jau yra aptinkama centrinje, rytinje bei pietinje Lietuvos teritorijoje. Savo ivaizda senojo geleies amiaus skydo rankenos apkalus i Vakar Lietuvos yra kiek panaus radinys i Degsns-Labotiki II pil-kapyno, pilk. Nr. 6 (Bliujien, 2006, pav. 3:11). Ran-kena yra ilgo staiakampio formos su smarkiai iplat-jusiais galais. Per vidur apkalas turi igaubim, kuris parodo, kad jis buvo nuo sudtins skydo rankenos. Radinio ilgis 15 cm, o plotis varijuoja nuo 2,4 cm

72

Daumantas Kiulkys

33 pav. Dauglaukis, Taurags r., k. Nr. 12. Geleinio skydo rankenos apkalo fragmentas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 33. Dauglaukis, Taurag dist., grave 12. Fragment of iron fitting of shield handle (photo by D. Kiulkys).

34 pav. Baliuliai, venioni r., pilk. Nr. 3, degintinis k. Nr. 2. Gelein skydo rankena ar jos apkalas (Kurila, Kliaugait, 2007, pav. 19:4)

Fig. 34. Baliuliai, venionys dist., barrow 3, cremation grave 2. Iron shield handle or its fitting (Kurila, Kliaugait, 2007, pav. 19:4).

73


per vidur iki 3,7 cm kratuose. Apkalas prie skydo korpuso buvo tvirtinamas dviem vinutmis / knied-mis (po vien kiekviename gale) (LNM ASK, krt. Nr. AR 549:20). kap, kadangi jame rasta Prahos tipo seg, galima datuoti V a. antruoju arba treiuoju ke-tviriuVI a. pradia (Bliujien, 2006, p. 139).

Gana skirting rankenos apkal buvo surasta Ba-liuli ir Kriktoni laidojimo paminkluose. Baliuli pilk. Nr. 3, k. Nr. 2 buvo rastas staiakampio plat-janiais galais formos rankenos apkalas (34 pav.). Jo ilgis 15 cm, o plotis yra nuo 2,1 cm centrinje dalyje iki 3,1 cm kratuose. Abiejuose radinio galuose yra po vien 0,3 cm skersmens skylut tvirtinimui (Kliaugai-t, 1999 , p. 27). is kapas datuojamas V a. viduriu arba antrja puse (Kurila, Kliaugait, 2007, p. 138). Labai panaus dirbinys yra surastas ir Kriktoni k. Nr. 2. Jis taip pat buvo staiakampio su iplatjusiais galais formos (35 pav.). Apkalo ilgis 15 cm, o plotis galuose siekia 3,35 cm. Prie skydo jis buvo tvirtinamas keturiomis vinutmis / kniedmis (po dvi kiekviename gale) (LNM ASK, krt. Nr. AR 74:11). Apkal galima datuoti VVI a., nes iuo laikotarpiu yra datuojamas kartu rastas ietigalis su profiliuota plunksna (Kazake-viius, 1998, p. 27).

Pagrindinis pastarj dviej radini skirtumas nuo

35 pav. Kriktonys, Lazdij r., k. Nr. 2. Gelein skydo rankena ar jos apkalas (D. Kiulkio nuotrauka)

Fig. 35. Kriktonys, Lazdijai dist., grave 2. Iron shield handle or its fitting (photo by D. Kiulkys).

kit rankenos apkal yra tas, kad j centrinje daly-je nra igaubimo, bdingo sudtinms skydo ranke-noms. Tai leidia manyti, kad radiniai i Baliuli pilk. Nr. 3, k. Nr. 2 ir Kriktoni k. Nr. 2 yra ne rankenos ap-kalai, o paios skydo rankenos. Apibendrinus galima teigti, kad Lietuvoje buvo gaminamos tiek sudtins skydo rankenos, kurios buvo naudojamos vis aptaria-mj laikotarp, tiek vientisos skydo rankenos, kurios atsirado viduriniame geleies amiuje.

Dl fragmentikos archeologins mediagos nra aiku, kaip rankena buvo tvirtinama prie skydo korpu-so. Suinoti daugiau apie rankenos tvirtinim galima tik tiriant kit ali archeologin mediag. Remian-tis nuodugniai ianalizuotais anglosaks kapinynuose rast skydo ranken duomenimis galima teigti, kad buvo maiausiai septyni tvirtinimo bdai (36 pav.). Antskydis turjo kuo geriau apsaugoti skydo viet, ku-rioje buvo tvirtinama rankena, todl jos ilgis (tiksliau, atstumas tarp j pritvirtinani kniedi) daniausiai yra maesnis arba lygus antskydio skersmeniui. Sky-do rankena buvo tvirtinama ne centrinje antskydio dalyje, bet truputl ariau vieno ar kito krato. Taip buvo daroma dl praktini sumetim: laikant skyd, rankos pirtams reikia maiau vietos nei krumpliams ir paiam delnui (Dickinson, Hrke, 1992, p. 3542).

74

Daumantas Kiulkys

36 pav. Skirtingi skydo rankenos tvirtinimo bdai. a skydo korpusas, b medin ran-kena, c metalin rankena ar jos apkalas, d knied, e poverl, f antskydis, g oda (Dickinson, Hrke, 1992, fig. 24)

Fig. 36. Different shield handle attachment modes. a shield body, b wooden handle, c metal handle or its fitting, d rivet, e rove, f shield boss, g leather (Dickinson, Hrke, 1992, fig. 24).

75


Skydo dirAS

Nors myje skydas neabejotinai buvo neamas lai-kant u rankenos, ygio metu toks skydo neimo b-das nebuvo patogus, todl skydas greiiausiai buvo neamas pasikabinus ant specialaus diro, kuris buvo tvirtinamas prie skydo korpuso arba rankenos. Toks diras galjo bti paprasiausia virv arba odos juosta, taiau kai kurie j buvo ir sudtingesns konstrukci-jos turjo sagt, kuria buvo reguliuojamas diro ilgis,

ir kit dirams bding metalini dali, pavyzdiui: grandi ar apkal (Dickinson, Hrke, 1992, p. 60; Stephenson, 2002, p. 5253).

Lietuvos archeologinje mediagoje inomos tik metalins skydo dalys sagtys ir grandys i penki vietovi Ryt ir Vidurio Lietuvoje bei Nemuno e-mupyje (9 emlapis). I viso iuo metu skydo dirui priskiriamos keturios sagtys bei trys grandys. Tikra-sis j skaiius turt bti gerokai didesnis, nes sagtys ir grandys skydo diro dalimis laikomos tik tada, kai

9 emlapis. Skydo diro dali paplitimas Lietuvoje(pareng D. Kiulkys)a) sagtys;b) grandys;c) sagtys ir grandys

Map no. 9. Distribution of shield belt parts.a) buckles;b) rings;c) buckles and rings.

Radaviets: 8. Dauglaukis 9. Degsn-Labotikiai II 22. Marvel 39. Perauktis-Kasiukai 55. Taurapilis

76

Daumantas Kiulkys

bna atrastos prie pat antskydio. Esant ilgesniam sky-do dirui, jo metalins dalys galjo bti gana toli nuo antskydio ir dl to tyrintoj palaikytos kitos paskir-ties dir dalimis. Problem kelia ir degintiniai kapai, nes juose visos kaps daniausiai bdavo sudedamos vien krvel, ir tada nustatyti, kokios paskirties dir-o buvo rastosios sagtys ar grandys, nemanoma. Dar viena problema identifikuojant metalines skydo diro dalis yra ta, kad jos ivaizda ir matmenimis nesiskiria nuo kitos paskirties dir dali. Pavyzdiui, Taurapilio, Utenos r., pilk. Nr. 5 alia antskydio rasta ornamen-tuota grandis (Bliujien, Steponaitis, 2009, fig. 9:2) yra beveik tapati grandiai i Peraukio-Kasiuk, venioni r., pilk. Nr. 6 (Kurila, Kliaugait, 2008, pav. 29), kuriame skydo dali nebuvo aptikta. Tokia pati, tik neornamentuota grandis buvo rasta ir Baliuli, venioni r., pilk. Nr. 3, k. Nr. 2 (Kurila, Kliaugait, 2007, pav. 19:6), taiau dl degintinio laidojimo bdo yra nemanoma pasakyti, kokios paskirties dirui ji priklaus. Galimas daiktas, kad metalini skydo diro dali yra aptinkama retai dl to, kad danai iuos dir-us atstojo paprasiausios odos juostos ar virvs.

Taigi, apie dir, skirt skydui neti, iuo metu pa

senojo ir viduriniojo geležies amžiaus skydai lietuvoje (shields in lithuania in the old and...

Documents