satauri: histoire des croisades abregée pujulas gamocemuli ... · “meomari burjuaziis...
TRANSCRIPT
saTauri: Histoire des Croisades Abregée
de la Jeunesse
avtorebi: J.Michaud, J. Poujoulat
gamomcemloba: Alfred Mame et Fils
gamocemis weli: 1899
Michaud J., Poujoulat J. Histoire des Croisades Abregée de la Jeunesse. Tours: Alfred Mame et Fils, MDCCCXCIX [1899]
Jozef-fransua miSo (1767-1839 ww.),
cnobili frangi istorikosi da gazeT
La Quotidienne-is redaqtori, sapatio
legionis ordenis mflobeli,
roialisti, samjer iyo dapatimrebuli
1791-1800 ww. da sikvdils Zlivs
gadaurCa, ris Semdegac Tavi daaneba
publicistobas da gamokvlevebs
miubrunda. gansaxilveli wigni mis
meore naSroms warmoadgens. Tavisi
Tavdapirveli, sruli saxiT igi gamoqveynda 7 tomad 1811-1822
ww. 1820 wels miSom miiwvia Jan puJula am wignze redaqto-
rul samuSaoSi dasaxmareblad. 1830-1831 wlebSi maT jva-
rosanTa istoriis Sesaxeb damatebiTi masalis Sesagroveblad
imogzaures saberZneTSi, konstantinopolSi, ierusalimsa da
egvipteSi.
Jan-Jozef-fransua puJula (1808-1880) iyo istorikosi, Jur-
nalisti da mgznebare roialisti. garda gansaxilveli wignisa,
puJulas gamocemuli aqvs religiur-filosofiuri gamokvleva
ierusalimis istoria (1840-1842 ww.), romelmac safrangeTis
akademiis qeba daimsaxura, wm. avgustines istoria (1844 w.) da
mravali sxva naSromi. gansaxilveli gamokvleva warmoadgens jvarosanTa istoriis
axalgazrdobisaTvis gankuTvnil Sekvecil variants, romlis
pirveli gamocemac ganxorcielda 1838 w. mas erTvis puJulas
metad gulTbili, miSos mimarT madlierebiT aRsavse
winasityvaoba, romelic gansaxilvel wignSic aris daculi.
sakuTriv gamokvleva moicavs ierusalimSi momlocvelobis
dawyebis xanidan XVIII s-mde periods da exeba jvarosnuli
laSqrobebis Sedegebsa da gavlenas. wignSi metad sainteresod
aris moTxrobili iseT cnobil pirTa Sesaxeb, rogoric iyvnen
godfrua de buioni, tankred de otvili, boduin I, II, III,
riCard lomguli, raimon tuluzeli, ierusalimis mefe Jan de
brieni, lui IX wminda, rober flandrieli, rober de klari,
mamluqebi, saladini, muhamed II, baiazid I, da aRwerilia maTi
brZolebi da maTTan dakavSirebuli movlenebi.
wignis garekanis kuTxeebs amSvenebs ierusalimis xuTjvriani
droSebi. v.j.
urban II mouwodebs jvarosnuli
laSqrobis dawyebas.
saTauri: daviTni
gamocemis weli: 1862
daviTni. moskovi, Ãto/CyÁb
[7370/1862]
nusxa-xucuri damwerlobiT Ses-
rulebuli es gamocema iwyeba
miZRvniTi xasiaTis Sesavali
nawiliT: “sadidebelad wmidisa
Tanaarsisa, cxovels myofelisa da
ganuyofelisa samebisa, mamisa, da
Zisa, da wmidisa sulisa, brZane-
biTa ukeTil-msaxuresisa da uTÂT-
mpyrobelesisa didisa xelmwifisa
Cvenisa imperatorisa aleqsandre
nikoloozis Zisa”. gamocemas sa-
Tauri daerTvis ara ydaze, an
wignis dasawyisSi (mas satitulo
furceli ar axlavs), aramed
Sesavlis dasasruls, sadac
aRniSnulia, rom “wigni ese daviTni” dabeWdila meoTxed,
sinodis kurTxeviT, q. moskovSi. wignis avantitulsa da
kontrtitulze gvxvdeba mxedruli minawerebi, romelTa Tanax-
mad “es daviTni ekuTvnis ivane giorgis Ze javaxiSvilsa, 1862
w.”, “daviTni ese ekuTvnis vano javaxiSvilsa”.
wigni pirobiTad sam nawilad aris dayofili. sakuTriv davi-
Tis fsalmunebamde gamocemaSi warmodgenilia fsalmunTa
mniSvnelobis Sesaxeb gamoTqmuli mokle amonaridebi basili
kesarielis, netari avgustines, aTanasi aleqsandrielis,
anastasi antioqielis, kirile aleqsandrielis da maqsime
aRmsareblis SromaTagan. amas mosdevs wlis ganmavlobaSi
fsalmunTa sakiTxavebTan dakavSirebuli miTiTebani: “tibikoni
daviTnisa, Tu viTar jer ars kiTxva sruliad weliwadsa Sina
axal kviriakidgan, romel ars Tomasi vidre wargzavnadmde
patiosnisa da cxovels-myofelisa jvrisa uflisa”, “tibikoni
fsalmunTaTvis, Tu viTar ikiTxebis daviTni wmidaTa didTa
marxvaTa Sina, a, b, g, d, e, v” da “ganaCeni fsalmunTa, Tu
viTar ikiTxebis daviTni wmidisa didisa marxvisa e kviriakesa Svideulsa Sina”.
meore nawilSi mocemulia fsalmunTa da galobaTa Zveli
qarTuli Targmanebi. TiToeul fsal-
muns saTaurad uZRvis “fsalmuni davi-
Tisi”, romelsac mosdevs fsalmunis
Sesabamisi ricxobrivi saTvalavi.
araerT SemTxvevaSi ricxobriv
saTvalavTan saTauris nacvlad Cawe-
rilia “alliluia”.
mesame nawilSi daculia ama Tu im
dRes aRsavleni gamokrebuli fsalmu-
nebi. gamocemas asrulebs gardacvale-
bulTa mosaxsenebeli, cocxalTa
saoxad saTqmeli, da sxva locvebi,
aseve, Tormeti fsalmunis kiTxvis
wesi. v.j.
saTauri: Ta; Swzomevna
[SemorCenili naSromebi]
avtori: jAristotevlh" [aristotele]
gamomcemloba: Apud Guillelmum
Laemarium
gamocemis weli: 1590
jAristotevlh" tou' Stageirivtou Ta; Swzomevna. Operum Aristotelis Stagiritae philosophorum omnium
longe principis, nova editio, Græce&Latine. Græcus contextus quam emendatissime præter omnes omnium editiones est editus: adscriptis ad oram,
libri&interpretum veterum recentiorumque, & aliorum
doctorum virorum emendationibus: in quibus plurimæ nunc primum in lucem prodeunt, ex bibliotheca
Isaaci Casauboni. Lugduni: Apud Guillelmum
Laemarium, MDXC [1590]
gamocema warmoadgens erT wignad akinZul ortomeuls (755 da 595
gv.), romelSic daculia aristoteles SromaTa sruli krebuli.
masSi aristoteles teqstebi dedniseul, berZnul enaze aris
dabeWdili da mocemulia maTi paraleluri laTinuri Targmanic, ro-
melTa nawili eyrdnoba ukve arsebul Targmanebs, nawili ki axli-
dan aris gadmoRebuli. pirvel toms erTvis gamomcemlis, isaak ka-
zobonis winasityvaoba da diogene laertelis, amoniosis, dionise
halikarnaselis, strabonisa da plutarqes cnobebi aristoteles
Sesaxeb. tomis dasasruls, aristoteles SromaTa Semdeg, mocemulia
georgios paqimeresis ganmartebebi aristoteles naSromze De Lineis Insecabilibus. rac Seexeba meore toms, masSi sakuTriv SromaTa garda
warmodgenilia aristoteles dakarguli Txzulebebis SemorCenili
fragmentebi. mas daerTvis aseve avtorTa, teqstis mTargmnelTa da
ikiTxvisebis saZieblebi. orive tomis aSiebze ganTavsebulia
ikiTxvisebi da aristoteles sxva SromaTa miTiTebani.
gamocemis orive tomze fanqriTa da kalmiT umuSavia ucnob mkvle-
vars da Tavisi SeniSvnebi laTinurad miuweria aSiebze. ise, rom ara
mxolod gamocemaa raritetuli, aramed misi minawerebic.
msoflios biblioTekaTa eleqtronuli katalogebis mixedviT, msof-
lioSi am gamocemis sul ramdenime caliRaa SemorCenili.
teqstis gamomcemeli, isaak kazoboni (Isaac Casaubon, 1559-1614)
Tavisi drois erT-erTi yvelaze gamoCenili frangi mkvlevari da
RvTismetyveli iyo, romelsac Tanamedroveebi evropis yvelaze ganaT-
lebul adamianad miiCnevdnen. sarwmunoebrivi devnis gamo misma
hugenoturi rwmenis mimdevarma ojaxma safrangeTi datova. kazobons
sxva ganaTleba ar hqonia, garda imisa, rac man mamisagan miiRo. 19
wlis asakSi igi Sevida Jenevis akademiaSi, sadac srulhyo Tavisi
berZnuli da 22 wlisa berZnuli enis profesori gaxda. 1596 wlidan
igi ojaxTan erTad gamoemarTa safrangeTisaken da aq atarebda
leqciebs. anri IV burbonis gardacvalebis Semdeg, daaxl. 1610 w.,
iakob I-is miwveviT kazoboni inglisSi gadasaxlda. aristoteles
gansaxilveli wignis gamocemamde mas ukve hqonda gamoqveynebuli
diogene laertelis (1583), strabonis (1587), dionise halikar-
naselis (1588) naSromebi da axali aRTqmis wignebis (1587)
berZnulenovani gamocemebi. masve ekuTvnis gamokvlevebi berZnuli da
romauli satiris (De satyrica Graecorum poesi et Romanorum satira, 1605), eklesiis Tavisuflebisa (De libertate ecclesiastica, 1607) da
sxvadasxva saeklesio sakiTxTa Sesaxeb (De rebus sacris et ecclesiasticis. Exercitationes ad Baronii prolegomena in annals, 1614). am ukanasknelSi
kazobonma usafuZvlod miiCnia renesansis periodis neoplatonikosTa
(j. bruno) warmodgenebi hermetikul traqtatTa siZvelesTan
dakavSirebiT.
kazoboni dakrZalulia vestminsteris saabatos poetTa kuTxeSi.
v.j.
saTauri: Encyclopédie, ou Dictionnaire Raisonné des Sciences, des Arts et des Métiers [“mecnierebaTa, xelovnebaTa da xelobaTa
enciklopedia anu leqsikoni”]
gamomcemlebi: Denis Diderot; Jean-Baptiste le Rond d'Alembert [deni didro, J. le ron d’alamberi]
gamomcemloba: Jean-Léonard Pellet,
Imprimeur de la République; La Société Typographique gamocemis adgili: Geneva, Neuchâtel gamocemis weli: 1778 Encyclopédie, ou Dictionnaire Raisonné des Sciences, des Arts et des Métiers. 3-ème ed. T. III. Geneva, Neuchâtel: Jean-Léonard Pellet, Iprimeur de la République; La Société Typographique, MDCCLXXVIII [1778] es erT-erTi udidesi sacnobaro gamocema warmoadgens pirvel
frangul enciklopedias. igi Tavdapirveli saxiT gamoica 1751-1780
wlebSi 35 tomad. miuxedavad imisa, rom enciklopedias adana-
Saulebdnen imaSi, TiTqos igi zians ayenebda religiasa da sa-
zogadoebriv morals, radgan religias miCnevda filosofiis
ganStoebad da sakamaTos xdida kaTolikur dogmatebs, amis gamo
ki misi gamocema araerTxel SeCerda, am mravaltomeuls mfar-
velebic gamouCndnen, miT ufro, rom igi warmoadgenda cnobars da
im droisaTvis arsebuli yvela teqnologiis mokle saxelmZRvanelos
da aRwerda Sromis iaraRebsa da maT gamoyene-
bas. gamocemis mniSvnelobaze metyvelebs isic,
rom am enciklopedias safrangeTis
revoluciis inteleqtualur fonad miiCnevd-
nen, xolo mis winasityvaobas – ganmanaTle-
blobis ideebis manifestad. Sesabamisad,
enciklopediam gamoqveynebisTanave didi popularoba moipova, da jer
kidev dausrulebeli mravaltomeulis ramdenime xelaxali gamo-
cema ganxorcielda. ase magaliTad, gansaxilveli wigni misi mesame
gamocemis III toms warmoadgens. A
aRsaniSnavia, rom swored am enciklopediis gavleniT daiwyo
1772 wels cnobili “Britannica”-s gamocema. enciklopediis redaqtorebi iyvnen materialisti da aTeisti,
“meomari burJuaziis ideologi” deni didro (1713-1784 ww.), da
cnobili frangi maTematikosi da filosofosi, Jan le ron d’alam-
beri (1717-1783 ww.). d’alamberi enciklopediis garda cnobilia
Tavisi miRwevebiT maTematikaSi: man Camoayaliba nebismieri mate-
rialuri sistemis moZraobis diferencialur gantolebaTa
Sedgenis zogadi wesi (d’alamberis wesi). masve ekuTvnis mwkrivis
krebadobis piroba, algebris ZiriTadi Teoremis pirveli
damtkiceba, planetebis moZraobis SeSfoTebis Teoria. igi iyo erT-
erTi, visma swavlebamac maTematikur fizikas Cauyara safuZveli.
garda amisa, cnobilia d’alamberis iseTi Sromebi, rogoricaa
“filosofiis elementebi” (1759), “d’alamberisa da didros
saubari” (1769) da a.S.
enciklopedia daculi iyo
impe-rator aleqsandre I-is
gimnaziaSi. S.m., v.j.
saTauri: Nouvelle Géographie Universelle. La Terre et les Hommes [“axali universaluri geografia.
dedamiwa da adamiani”]
avtori: Jacques Elisée Reclus. gamomcemloba: Librairie Hachette et Cie gamocemis weli: 1875
Jacques Elisée Reclus. Nouvelle Géographie Universelle. La Terre et les Hommes. Vol. VIII. Paris: Librairie Hachette et Cie, 1875
wignis avtorma da cnobilma frangma mkvlevarma, Jak elise
reklium (1830-1905 ww.), jer kidev axalgazrdobaSi daiwyo
dedamiwis geografiis aRwera da am mizniT imogzaura TiTqmis
mTels msoflioSi, evropasa da amerikaSi, afrikasa da aziis
ukidures adgilebSi. amasTanave, igi gamoscemda TiToeuli am
qveynis aRwerilobasac. misi axali universaluri geografia.
dedamiwa da adamiani Sedgeba 19 tomisagan, romlebic reklius
1873-1893 wlebSi dauweria, xolo TiToeuli tomi
daaxloebiT cxraasgverdian naSroms warmoadgens. 1892 wels
parizis geografiulma sazogadoebam, miuxedavad imisa, rom
rekliu adre gandevnili iyo safrangeTidan anarqistuli
politikuri Sexedulebebis gamo, gaweuli SromisaTvis igi
prestiJuli oqros medliT daajildova.
gansaxilveli naSromi war-
moadgens am mravaltomeulis
VIII toms. masSi mkvlevari
aRwers indoeTsa da indo-
CineTs. aq mocemulia am
qveynebis bunebisa da klima-
tis, mTebisa da xeobebis,
mdinareebisa da qalaqebis
aRweriloba, miTiTebulia
materialuri da moraluri
statistikuri monacemebi da moTxrobilia indoeTis mTav-
robisa da administraciis Sesaxeb. naSromi ilustrirebulia samasze meti xeze Sesrulebuli
graviuris fotoasliTa da feradi da Sav-TeTri rukiT. v.j.
saTauri: Histoire de Photius, Patriarche de Constantinople [“fotiusis,
konstantinopolis patriarqis istoria”]
avtori: Jean Nicolas Jager [Jan nikola Jageri]
gamomcemloba: Aug. Vaton, Libraire-éditeur gamocemis weli: 1845
Histoire de Photius, Patriarche de Constantinople, auteur du Schisme des Grecs, d’après les monuments originaux, la plupart encore inconnus, accompagnée d’une introduction, de Notes historiques et de Pièces justificatives par M. L’abbé Jager, chanoine honoraire de Paris et de Nancy, professeur d’histoire à la Sorbonne. Deuxième edition. Paris: Aug. Vaton, Libraire-éditeur, 46 rue du Bac, 1845
gamocemaSi moTxrobilia Sua saukuneebis erT-erTi yvelaze ganaTle-
buli adamianis, fotios I konstantinopolis patriarqis (820-896
ww.), bizantieli RvTismetyvelisa da eklesiis mamis cxovrebis
Sesaxeb. dogmatur RvTismetyvelebaSi fotiosi cnobilia imiT, rom
man pirvelma daadanaSaula romaeli papebi mwvaleblobaSi sarwmu-
noebis simbolosaTvis filioque-s (“da Zisagan”) damatebis gamo da
moiwvia konstantinopolis saeklesio kreba (867 w.), romelzec
anaTemas gadasca romis papi nikoloz I. es periodi cnobilia
fotiosis sqizmis saxelwodebiT. gansaxilvel gamocemaSi am
ganxeTqilebas gansakuTrebuli adgili eTmoba. wignSi sainteresod
aris gadmocemuli fotiosis periodis konstantinopolis samefo
karisa da imperatorTa Sesaxeb, aseve, am ukanasknelTa mier fotio-
sis patriarqobidan orgzisi gadayenebis, monasterSi Semwyvdevis,
gadasaxlebisa da gadasaxlebaSi fotiosis gardacvalebis Sesaxeb.
wignis avtori ganixilavs fotiosis Semoqmedebasac. fotiosis sxva
SromebTan erTad igi yuradRebas uTmobs mis yvelaze cnobil
Txzulebas, miriobiblions anu biblioTekas, vrcel werils Zmis mi-
marT, romelic fotioss IX s-is Sua xanebSi arab xalifasTan el-
Cad gamgzavrebamde dauweria. biblioTekaSi gadmocemulia fotiosis
mier wakiTxuli 280 wignis metnaklebad dawvrilebiTi Sinaarsi.
aRsaniSnavia, rom am wignebis nawili dakargulia da maTi saTaurebi
da aRweriloba mxolod biblioTekaSi aris SemorCenili. ase magali-
Tad, fotiosTan mocemulia aRweriloba VI s-is istorikosis,
Teofane bizantielis istoriisa, romelic Cvenamde moRweuli ar
aris, xolo Tavad es istorikosi (da Sesabamisad, fotiosic)
pirveli ucxoeli mweralia, romelic Tbiliss saqarTvelos
dedaqalaqad moixseniebs. sakuTriv ambavi, romelsac igi gadmoscems,
daaxloebiT 523 wels moxda: “amis Semdeg myisve ajanydnen
iberielebi da TavianT mefe gurgenTan erTad gadavidnen romaelTa
mxares. am dros iberiis dedaqalaqi iyo Tbilisi” (kod. 64). gamocemas erTvis vrceli winasityvaoba, SeniSvnebi da berZnul
dedanSi dabeWdili, rogorc avtori moixseniebs, “mamtkicebeli
sabuTebi” (“pièces justificatives”), kerZod, fotiosis sami werili,
ori nikoloz I-is, erTi ki akvileis patriarqis mimarT.
es naSromi imdenad mniSvnelovani aRmoCnda, rom misi xelaxali
gamocema araerTxel ganxorcielda _ gansaxilveli wigni war-
moadgens meore gamocemas (pirveli gamoqveynda 1844 w.), ukanaskneli
ki daibeWda Svidi wlis win, 2005 wels.
gamocema aRsaniSnavia imiTac, rom igi inaxeboda saxelganTqmuli
rusi bizantinistis aleqsei lebedevis (1845-1908) pirad koleqci-
aSi, romlis gardacvalebis Semdeg mis qvrivs bizantinist naTela
keWaymaZis TxovniT gadaucia igi aRmosavleTmcodneobis instituti-
saTvis Tavisi wignadi fondis mniSvnelovan nawilTan erTad, Tbi-
lisSi ki igi Camoutania cnobil bizantinists, neli maxaraZes.
wignis avtori, mRvdeli Jan nikola Jageri (Jean Nicolas Jager, 1790-1868 ww.), RvTismetyveli da elinisti, iyo sorbonis univer-
sitetis eklesiis istoriis profesori, parizisa da nansis sapatio
kanonikosi. mis kalams ekuTvnis sxva gamocemebic, kerZod,
safrangeTis eklesiis istoria revoluciis xanebSi, pap grigol
VII-isa da misi saukunis istoria, Zveli aRTqma, da a.S. mis Sesaxeb
SemorCenili cnobebi metad mwiria. v.j.
saTauri: Histoire des Chevaliers Hospi-
taliers de S. Jean de Jerusalem
[“hospitalier raindTa istoria”]
avtori: Abbé [René d’Aubert] de Vertot
[d’Auboeuf]
[abati rene d’ober de verto d’ebefi]
gamomcemloba: Alfred Mame et Fils gamocemis weli: 1732
Abbé [René d’Aubert] de Vertot [d’Auboeuf]. Histoire des Chevaliers Hospitaliers de S. Jean de Jerusalem, Appellez Depuis “Chevaliers de Rhodes”, et Aujourd’hui “Chevaliers de Malthe”. T. I. Amsterdam: Wetsteins&Smith, MDCCXXXII [1732]
hospitalierebis (ioanitebis) ordeni
uZvelesia Sua saukuneebSi cnobili
12 ordenidan. igi ierusalimis qris-
tianebisaTvis dabrunebaSi daxmarebis
gawevis mizniT daarsda ierusalimis
erT-erT lazareTSi (1070 w.) pirveli jvarosnuli
laSqrobis win da pirvel dasavlur jarad iqca ierusalimSi.
ordenma sakuTar Tavze aiRo momlocvelebze zrunva da, aseve,
avadmyofTa uangaro movla. 1291 wels, rodesac cixesimagre
akra daeca, ordeni iZulebuli gaxda jer kviprosze, Semdeg
ki rodosze gadasaxlebuliyo, saidanac is mahmadianebma gan-
devnes 1523 wels. 1530-1798 wlebSi hospitalierebi maltaze
cxovrobdnen, xolo rodesac malta napoleonma daipyro
(1798 w.), maT romSi gadainacvles. hospitalierebis ordenma
Sua saukuneebisa da zogadad jvarosanTa laSqrobebis is-
toriaSi mniSvnelovani kvali datova da maSin, rodesac sxva
ordenebi gaqrnen, es ordeni axlac moqmedebs. wignis avtori, rene de verto (1655-1735 ww.), Tavisi drois
Zalze cnobili istorikosi iyo. mas dauweria Sromebi portu-
galiis (1690 w.), SvedeTis (1695 w.), rumineTis revoluciebis
(1719 w.) Sesaxeb da imdenad didi saxeli mouxveWia, rom mal-
tis ordenma sTxova, daewera Sroma maTi istoriis Sesaxebac.
wigni warmoadgens xuTtomeulis pirvel toms, meore, Sevse-
bul gamocemas (pirveli gamoica parizSi 1726 w.). masSi aR-
werilia hospitalierTa ordenis Camoyalibeba, brZolebi da
maTi gadasaxlebebi ordenis erTi
centridan meoreSi, mokled, mocemu-
lia ordenis sruli istoria isto-
riul wyaroebze dayrdnobiT.
gamokvlevas erTvis hospitalierTa
CamonaTvali, iaraRis aRweriloba da
ruka, romelzec aRniSnulia is qvey-
nebi, sadac ioanitebs brZola
mouxdaT. gamokvleva imdenad popula-
ruli iyo, rom or weliwadSi
(1728 w.) inglisurad iTargmna,
XVIII-XIX ss-Si ki misi araerTi
gamocema ganxorcielda. v.j.
saTauri: القرآن [yurani]
weli: daaxl. XVII s.
gansaxilvel xelnawerSi daculia
arabul enaze Sesrulebuli
yuranis metad lamazad gaforme-
buli teqsti. gadamweris vinaoba
da gadaweris weli xelnawerSi
miTiTebuli ar aris. misi
miaxloebiTi daTariReba SesaZle-
belia xelnawerisaTvis darTuli
erT-erTi minaweriT, romlis
dasasrulsac fiqsirdeba arabuli
hijris 1227 w. (= 1812 w.). meore
mxriv, mkvlevarTa varaudiT, misi
gadawera momxdara ufro adre da
xelnaweri XVII s-ze gviandeli
ar unda iyos.
xelnaweri gadawerili Cans CrdiloeT kavkasiaSi, razec
miuTiTeben wignSi warmodgenili damaxasiaTebeli niSnebi.
murman quTelia, aleqsi Jordania, m.s., v.j.
saTauri: Kirchen-Postille. Predigten über die Episteln für alle Sonn- und vornehmsten Festtage des ganzen Jahres zur religiösen Erbauung in den Fami-lien aller Stände [saeklesio qadagebebi. qadagebebi axali
aRTqmis epistoleebze, kviradReebisa da
saeklesio wlis ZiriTadi dResas-
waulebis Sesaxeb, yvela fenis ojaxis
sarwmunoebrivi damoZRvrisaTvis]
avtori: martin luTeri
gamomcemloba: Verlag Christlicher Schriften Stottmeister & Co, Braun-schweig gamocemis adgili: drezdeni
gamocemis weli: 1888
Martin Luther. Kirchen-Postille. Predigten über die Episteln für alle Sonn- und vornehmsten Festtage des ganzen Jahres zur religiösen Erbauung in den Familien aller Stände. Drezden: Schoen & Krieger, 1888
martin luTeris (1483-1546 ww.), germaneli berisa da pro-
fesoris, RvTismetyvelisa da eklesiis reformatoris
moZRvrebam da qadagebebma, gansakuTrebiT ki misma bibliam
Zireuli cvlilebebi moaxdina romaul-kaTolikur eklesiaSi,
safuZveli Cauyara reformacias da Seqmna qristianuli ekle-
siis ganStoeba luTeranuli eklesiis saxiT.
luTeris saeklesio qadagebebi Tavdapirvelad daibeWda
1522 wels da mas Semdeg araerTxel gamoqveynda. gansaxilveli
wigni warmoadgens 1562 wlis gamocemis fototipur gamocemas.
naSromSi TiTo qadageba eZRvneba wlis TiToeul dResas-
wauls da TiToeul kviradRes, ase magaliTad, Sobis pirveli
kviradRe, sulTmofenobidan mexuTe kviradRe, samebis
dResaswaulidan meToTxmete kviradRe da a.S. l.k., n.C., v.j.
avtori: Johan Thomas Haupt [iohan Tomas haupti]
saTauri: Gründe der Vernunft zur Erläuterung und zum Beweise des Geheimnisses der heiligen Dreieinigkeit gesamlet und beurteilet [wminda samebis saidumloebis ra-
cionaluri axsnis da damtkicebis
safuZvlebi]
gamomceloba: Berger und Boedner. gamocemis adgili:
Rostok, Wismar gamocemis weli: 1752
Johan Thomas Haupt. Gründe der Vernunft zur Erläuterung und zum Beweise des Geheimnisses der heiligen Dreieinigkeit gesamlet und beurteilet. Rostok, Wismar: Berger und Boedner, 1752
germaneli mkvlevari, iohan Tomas haupti, gansaxilvel
naSromSi cdilobs, racionaluri gziT da maTematikuri for-
mulirebiT daamtkicos wminda samebis erTianoba. amisaTvis igi
iSveliebs sxvadasxva avtorTa mier samebis Sesaxeb gamoTqmul
ganmartebebsa da mtkicebulebebs. naSromi moicavs sam ZiriTad
sakiTxs da, Sesabamisad, sam nawilad aris dayofili. pirvel
nawilSi warmodgenilia im masalis mimoxilva, sadac wminda
samebis ganmarteba araadekvaturad xdeba. meore nawilSi Sekre-
bilia sxvadasxva savaraudo mtkicebulebaTa ganxilva. mesame
nawili ki eTmoba yvela im, avtoris azriT, WeSmarit mtkice-
bulebas, romelic wminda samebis arss sworad warmoaCenen da
mis myofobas amtkiceben.
iohan haupti naklebad cnobili mkvlevaria. mas amave
xanebSi kidev ori naSromi aqvs gamocemuli: Die Herrlichkeit der Herrn in den Tempeln der Christen (1749) da Neue und vollständige Auslegung des von dem Stifter und rsten Kaiser des Chinesischen Reichs Fohi hinterlassene Buches Ye-Kim genant (1753). l.k., v.j.
saTauri: Vie Militaire et Religieuse au
Moyen Age et a l'époque de la Renaissance
avtori: Paul Lacroix gamomcemloba: Librairie de Firmin Didot et Co gamocemis weli: 1873
Lacroix, Paul. Vie Militaire et Religieuse au Moyen Age et a l'époque de la Renaissance. Paris: Librairie de Firmin Didot et Co, 1873
gamocemaSi ganxilulia Sua saukuneebisa da renesansis epoqis
religiuri da samxedro cxovreba da maTTvis damaxasiaTebeli
mniSvnelovani elementebi. mkvlevari yuradRebas uTmobs religiuri
ideisa da samxedro SesaZleblobaTa ganmsazRvrel mniSvnelobas
qristianuli qveynebis zne-CveulebebSi da mkiTxvelis yuradRebas
qristianobis, rogorc xalxTa gamaerTianeblisa da ganmanaTleblis
rolisaken mimarTavs. wignSi feradovnad aris daxatuli Sua
saukuneebis cnobili da ucnobi faqtebi, saxelmwifo moRvaweebi da
ubralo adamianebi, jvarosnebi, didgvarovani banovanebi, sasuliero
pirebi, axali sazogadoebis Seqmnis procesi, brZolebi, omebi, meom-
rebi, raindobis maZiebelni da raindad kurTxevis wesebi, samxedro
kodeqsebi da strategia, dueli da asparezobani, wminda adgilebis
momlocveloba da piligrimTa damcveli da wminda adgilebisaTvis
meomari samxedro-religiuri ordenebi, liturgia da saeklesio
ceremoniebi, inkvizicia, dakrZalva da masTan dakavSirebuli wesebi.
samwuxarod, wigni ar Seicavs cnobebs qarTvelTa rolis Sesaxeb
jvarosnul omebSi. garda imisa, rom gamocemis furcelTa kideebi mooqrovilia, igi
uxvadac aris dasuraTebuli, rac am periodis gamocemebSi arcTu ise
xSiria. masSi daculia 14 qromoliTografia da xeze nakveTi 410
graviuris foto, romlebzec warmodgenilia Sua saukuneTa forti-
fikaciuli nagebobebis amsaxveli suraTebi, raindTa saomari
aRWurviloba da sxvadasxvagvari simboloebi da relikviebi,
saxelovan adamianTa da maT saflavTa suraTebi.
Tavdapirveli saxiT gansaxilveli wigni gamoica 1869 wels. mas
didi warmateba xvda wilad, ramdenime weliwadSi inglisuradac
iTargmna da mas Semdeg misi araerTi gamocema ganxorcielda,
amasTan, erT-erTi ukanaskneli – 1977 wels.
wignis avtori, pol lakrua (1806-1884 ww.), frangi bibliofili,
biblioTekari, istorikosi, komediografi, Jurnalisti da litera-
tori, metad nayofieri da mravalmxrivi mkvlevari iyo, romlis
kalamsac ocamde istoriuli romani da mravali mniSvnelovani isto-
riuli gamokvleva ekuTvnis, maT Soris, napoleon III-is da ruseTis
imperator nikoloz I-is Sesaxeb. gamokvlevam VI s-is istoriis
Sesaxeb, romelic lakruam 28 wlis asakSi gamosca, avtors sapatio
legionis jvari moutana. mas gamocemuli aqvs, aseve, dasuraTebuli
gamokvleva Sua saukuneTa da renesansis epoqis zne-CveulebaTa da
samoselis (1847 w.), banqos warmoSobis (1835), prostituciis isto-
riis (1853, pol diufuris fsevdonimiT), safrangeTis istoriuli
samoselis Sesaxeb (1852) da mravali sxva. v.j.
saTauri: )XY$M 9w$Y yrMd )tdX )QtYdd )BtK [wigni
axali aRTqmisa, ufali ieso macxovrisa]
gamomcemloba: )KrM)d )YNwYLBB )tSdd )NXMSB [amerikis bibliis sazogadoebis gamomcemloba]
gamocemis weli: 1875
. )XY$M 9w$Y yrMd )tdX )QtYdd )BtK 1875 , )KrM)d )YNwYLBB )tSdd )NXMSB : krYwN
[wigni axali aRTqmisa, ufali iesi macxovrisa. niu-iorki: amerikis bibliis
sazogadoebis gamomcemloba, 1875]
siriul enaze Sesrulebuli axali aRTqma, peSita, aRmosav-
leTis eklesiaSi iTvleba erTaderT avTentur da wminda
teqstad, romelic dawerili iyo arameul, macxovrisa da mis
moswavle mociqulTa mSobliur enaze. aRmosavleTis kaTo-
likos-patriarqis, mar eSai Simunis mixedviT, “aRmosavleTis
eklesiam Tavad netari mociqulebis xelTagan miiRo wminda
werili, dawerili arameulad, enaze,
romelzec metyvelebda ufali Cveni
ieso qriste macxovari. peSita aris
aRmosavleTis eklesiis teqsti, ro-
melmac moaRwia bibliuri droidan
Cvenamde yovelgvari cvlilebebisa da
Sesworebis gareSe” (5 aprili, 1957
w.). am mosazrebis momxreTa Tvalsaz-
risiT, axali aRTqma Tavdapirvelad
daiwera arameul enaze da Semdeg
iTargmna berZnulad pirveli sauku-
nis dasavlel qristianTa mier.
arameul enaze daweril uadres axal aRTqmas aklia 2
petres, 2-3 ioanes, iudasa da apokalifsis wignebi, aseve ka-
Tolike epistoleebi. isini Semdgom, daaxl. V s-sTvis iTarg-
mna siriulad da Zvel aRTqmasTan erTad SeuerTda ukve arse-
bul krebuls, romelic amis Semdeg gamoiyeneboda, rogorc
wminda werilis erovnuli varianti. peSitas axali aRTqmis
Targmani zedmiwevniTi da sandoa, ubralo da zusti.
gansaxilveli gamocema Seicavs axal aRTqmas siriul enaze
Tavisi sruli saxiT, maTes saxarebidan apokalifsis wignis
CaTvliT. darejan svani, v.j.
wignis saTauri: Lexicon Ration-ale sive Thesaurus Philosophicus [“gonebaWvretiTi leqsikoni, anu
filosofiis saganZuri, dalage-
buli anbanur rigze”].
Semdgeneli: Stephanus Chauvin [etien Soveni]. gamomcemloba: Petrus vander Slaart. gamocemis weli: 1692.
Lexicon Rationale sive Thesaurus Philosophicus, ordine alphabetico digestus, in quo vocabula omnia philosophica, variasque illorum acceptiones, juxta cum veterum, tum recentiorum placita, explicare; & universe quae lumine naturali sciri possunt, non tam concludere, quam recludere conatur. Ed. Stephanus Chauvin. Rotterodam: Apud Petrum vander Slaart bibliopolam, ad insigne Ci-ceronis, cum privilegio. MDCXCII [1692].
gansaxilveli leqsikoni am naSromis pirvel gamocemas war-
moadgens. igi iTvleba erT-erT pirvel samecniero enciklope-
diad da metad mniSvnelovania, ramdenadac, Tavisi drois sxva
enciklopediebisagan gansxvavebiT, es gamocema did yuradRebas
uTmobs eqsperimentul mecnierebas da metad mcires – magias.
Sovenis saxels ukavSirdeba termin “ontosofia”-s (“ontosophia”) Semotana, romelic gansaxilvel leqsikonSi
calke erTeulad aris dafiqsirebuli. leqsikons boloSi
erTvis 30 CanarTi sxvadasxva mowyobilobaTa da bunebis
fenomenTa amsaxveli grafikuli gamosaxulebebiT. gamocemam
didi gavlena moaxdina momdevno saukuneebis filosofiur
azrovnebaze. misi axali, ganvrcobili redaqcia gamoqveynda
ociode wlis Semdeg, 1713 wels.
leqsikonis gamomcemeli, etien Soveni (1640-1725 ww.), iyo
protestanti RvTismetyveli da filosofosi. nantis ediqtis
gauqmebis Semdeg man Tavi holandias Seafara da ramdenime
wlis ganmavlobaSi roterdamis
frangul taZarSi msaxurobda.
aqve daikava man filosofiis
kaTedra (1688 w.). mogvianebiT,
igi miiwvies brandeburgSi
mRvdlad da filosofiis pro-
fesorad (1695 w.). garda amisa,
igi msaxurobda berlinis fran-
guli kolejis inspeqtoradac,
sadac mas kartezianelis sa-
xelic gauvarda. mas ekuTvnis
sxva naSromebic: Theses de Cog-nitione Dei (1662), Exercitatio Ethica de Actione Humana (1700) da sxv. T.o., v.j.
saTauri:
JH Palaia; Diaqhvkh kata; tou;"
jEbdomhvkonta [Zveli aRTqma] avtori: [gamomcemeli: David
Millius]
gamomcemloba: Sumptibus
Societatis
gamocemis weli: 1725
;H Palaia; Diaqhvkh kata; tou;" jEbdomhvkonta. Vetus testamentum ex ver-sione Septuaginta interpretum, secundum exemplar Vaticanum Romae editum, denuo recognitum. Praefationem una cum variis lectionibus, e praestantissimis MSS. codicibus Bibliothecae Leidensis descriptis, pra emisit David Millius. Tom. I. Amstelodami: Sumptibus Societatis. MDCCXXV [1725]
gamocema warmoadgens Zveli aRTqmis or-
tomeulis pirvel toms, ebrauli dednis
berZnul Targmans, romelic moicavs
Zveli aRTqmis wignebs Sesaqmidan esTeris
wignis CaTvliT. teqsts erTvis gamom-
cemlis, devid miliusis winasityvaoba
laTinur enaze. winasityvaobis Semdeg
gamocemis TiToeuli gverdi or nawilad
aris dayofili. marcxena nawilSi,
maxvilTa darTvis gareSe, warmodgenilia
bibliur wignTa berZnuli teqstebis
zogierT muxlTa mokle monakveTebi, romelTa gaswvrivac
mocemulia leidenis biblioTekis Zveli xelnawerebisa
(Sesaqmidan msajulTa wignis CaTvliT) da isaak vosiusis
mier romauli gamocemis velebze Cawerili (Sesaqmidan ruTis
wignis CaTvliT) erT-erTi dauzustebeli xelnaweris
ikiTxvisebi. rac Seexeba sakuTriv bibliis teqsts, igi
mxolod amis Semdeg iwyeba. rogorc Cans, devid miliusi
gulisxmobda Zveli aRTqmis teqstis garkveuli kritikuli
redaqciis gamoqveynebas.
es gamocema miliusis Tanamedrove mkvlevarTa Soris miC-
neuli iyo “metad zedmiwevniT gamocemad”. v.j.
wignis saTauri: Historiae Byzantinae
Scriptores post Theophanem [“bizantiis istoriis Teofanes
Semdgomi JamTaaRmwerelni”]
gamomcemeli: Franciscus Combefisius [franciskus kombefisiusi]
gamomcemloba: Typographia regia gamocemis weli: 1685
Historiae Byzantinae Scriptores post Theo-phanem, partim nunc primum editi, partim recensiti, et nova versione adornati: quorum
Catalogum proxima pagina indicabit. Cura et studio R.P.Francisci Com-befisii. Parisii: Typographia regia, MDCLXXXV [1685] gamocema Seicavs IX-X ss-is istoriuli Sinaarsis Txzulebebs:
konstantine VII porfirogenetis mier misi babuis, imperator
basili I didis cxovrebasa da moRvaweobas, konstantine VII
porfirogenetis anonimi gamgrZeleblis qronikebs, Teofane Jam-
TaaRmwerlis anonimi gamgrZeleblis eqvswigneulis ramdenime
monakveTs, kerZod, imperator leon V-is, imperator leonis
vaJis, aleqsandre basilis Zis, konstantine leonis Zis, impe-
rator romanos lekapenusis mefobebs. amas garda, gamocemaSi
daculia sxva Txzulebebic: marTlmadidebelTa inveqtiva xatT-
mebrZolTa winaaRmdeg, ioane ierusalimelis gadmocema xatT-
mebrZolTa Sesaxeb, ioane kaminiatesis Tesalonikis aRebis Ses-
axeb, svimeon magistrosisa da logoTetesis analebi, da geor-
gios monaxosis (amartolis) qronikebis bolo, IV wigni, axal
imperatorTa cxovrebani.
wignis gamomcemeli, francisk (fransua) kombefisi (1605-
1679 ww.), metad saxelganTqmuli frangi mecnieri da gamomce-
meli, iyo samecniero sazogadoebis gaerTianebaSi, romelic
gamoscemda bizantiisa da zogadad Zveli istoriis
berZnulenovan pirvelwyaroTa dednebs TandarTuli parale-
luri laTinurenovani TargmanebiTurT, rasac man cxovrebis 50
weli Sealia. kombefiss didi gamocdileba hqonda laTinur
enaSi, filosofiasa da TeologiaSi, radgan axalgazrdobaSi
berad aRkvecili igi 10 wlis ganmavlobaSi aswavlida
filosofiasa da Teologias, amasTanave, msaxurobda
mRvdladac. kombefisis gamocemebi gamoirCevian teqstis
gansakuTrebuli zedmiwevniTobiT da sandoobiT. v.j.
saTauri: Georgii Acropolitae Magni Logothetae Historia, Ioelis Chronographia Compendiaria, et Ioannis Canani Narratio de Bello CP. Leone Allatio interprete, cum eiusdem notis et Theodori Douzae obser-vationibus [giorgios akropolitasis istoria,
ioelis mokle matiane, ioane kananelis
gadmocema konstantinopolis omis Sesaxeb, leon alatiosis
ganmartebebiT da misive da Teodorus duzas SeniSvnebiT]
gamomcemloba: Typographia Regia gamocemis weli: 1651
Georgii Acropolitae Magni Logothetae Historia, Ioelis Chronographia Compendiaria, et Ioannis Canani Narratio de Bello CP, Leone Allatio in-terprete, cum eiusdem notis et Theodori Douzae observationibus. Parisii: Typographia Regia, MDCLI [1651]
gamocemaSi daculia XIII s-is bizantiel istorikosTa, ioelisa
da georgios akropolitesis mokle matianeebi. am ukanasknels
erTvis leon alatiusis istoriuli xasiaTis SeniSvnebi. gamo-
cemas asrulebs Tavisi SinaarsiT unikaluri naSromi, saxel
giorgis mqone pirTa da maTi Txzulebebis Sesaxeb. bizantiel
istorikosTan, ioelTan dakavSirebuli cnobebi SemorCenili ar
aris. samagierod, meore istorikosi, georgios akropolitesi
(1217-1282 ww.), iyo Tavisi drois erT-erTi udidesi da sando
istorikosi. igi moRvaweobda imperatorebis ioane III dukas,
Teodore II laskarisisa da miqael VIII paleologosis samefo
karze, sadac mas, did logoTetessa da imperatoris elCs,
saxelmwifo mniSvnelobis davalebebs andobdnen, rogoric iyo,
magaliTad, lionis meore krebaze berZnuli da laTinuri
eklesiebis uniis SeTanxmeba.
gansaxilveli naSromi, romelic akropolitesis yvelaze
mniSvnelovani Txzulebaa, warmoadgens garkveulwilad
niketas xoniatesis matianis gagrZelebas. igi moicavs periods
jvarosanTa mier IV laSqrobisas konstantinopolis dapy-
robis droidan (1204 w.) miqael VIII paleologosis mier bi-
zantiis imperiis aRdgenamde (1261 w.). naSromi mniSvnelovania
imiTac, rom dawerilia TviTmxilvelis mier, romelsac misi
Tanamdebobis gaTvaliswinebiT, xeli miuwvdeboda yvelaze
saidumlo da saxelmwifo mniSvnelobis faqtebze.
leon alatiosi (1586-1669 ww.), romelsac akropolitesis
naSromisaTvis SeniSvnebi daurTavs, muSaobda biblioTekarad
franCesko berbinisTan, Semdeg ki, aleqsandre VII-m igi
daniSna vatikanis biblioTekis TanamSromlad (1661 w.), sadac
alatiosi cxovrebis dasasrulamde msaxurobda. alatioss
dawerili aqvs araerTi naSromi,
romlebSic cdilobda daemtkice-
bina, rom berZnul da romaul
eklesiebs Soris mudam Tanxmoba
sufevda. amasTan, alatiosi qa-
dagebda srul morCilebas romis
papis mimarT im mizeziT, rom
ucodveli dedamiwaze mxolod is
iyo. misi naSromebi mecnieruli
TvalsazrisiT mniSvnelovania,
Tumca tendenciuri. v.j.
amave wignze mikinZulia meore ga-
mocemac: Ducae Michaelis ducae nepo-tis Historia Byzantina res in imperio Graecorum gestas complectens: a Ioanne Palaeologo I. ad Mehemetem II. Accessit Chronicon Breve, quo Graecorum, Venetorum, & Turcorum aliquot gesta continentur. E Bibliotheca Regia nunc primum in lucem edita, ver-sione Latina, & Notis illustrate. Studio & opera Ismaelis Bullialdi. Parisii: Typographia Regia, MDCXLIX [1649].
gamocemaSi daculia mixeil dukas bizantiis istoria, romel-
Sic aRwerilia konstantinopolis dacema. teqsts daerTvis
ismael bulialdusis SeniSvnebi mixeil dukas am naSromze.
mixeil dukas (1390-1462 ww.) Sesaxeb metad mwiri cnobe-
bia SemorCenili. igi jer iyo genuis doJis, rogorc piradi
mdivani, Semdeg ki lesbosis genueli mflobelis samsaxurSi.
am ukanasknelis saqmeebze mas konstantinopolis dacemis pe-
riodSi, 1452-1456 wlebSi, xuTi elCoba hqonia sulTan mehmed
II-is rezidenciaSi, ramdenjerme ki konstantinopolSic Casula.
misi gansaxilveli naSromi moicavs 1341-1462 wlebs da aRwers
avtoris mier uSualod nanaxs, TviTmxilvelebsa da
monawileebze (maT Soris, berZnebsa da Turqebze), Turqul,
berZnul da italiur enebze Sedgenil sabuTebze dayrdnobiT
gadmocemul movlenebs. duka iTvleba frTxil da sando is-
torikosad. unda iTqvas isic, rom alatiosis msgavsad igic
berZnuli da romauli eklesiebis uniis momxre iyo da rogorc
Cans, swored amitom iqna es ori wigni akinZuli erTad.
dukas bizantiis istorias daerTvis ismael bulialdusis
(1605-1694 ww.) SeniSvnebi. aRsaniSnavia, rom ismaeli cno-
bilia, rogorc astronomi, romelsac astronomiisa da maTe-
matikis sferoSi seriozuli miRwevebi hqonda da amave
sferoSi gamouqveynebia araerTi naSromi, romelTa
mniSvnelovanebis gamoc 1667 wlis aprilSi igi airCies ing-
lisis samefo sazogadoebis erT-erT pirvel wevrad.
es ori erTad akinZuli wignis krebuli sainteresoa ara
mxolod im naSromebiT, romlebic maTSia daculi, aramed
imiTac, rom pirveli wigni eZRvneba ludoviko XIV-s, meore ki
kardinal mazarinis. v.j.
avtori: Georgius Codinus [georgios kodinosi] wignis saTauri: Curopalata. De Offi-ciis Magnae Ecclesae, et Aulae Constan-tinopolitanae [“kuropalata. didi ek-
lesiisa da konstantinopolis samefo
sasaxlis momsaxure personalis
Sesaxeb”] gamomcemloba: Typographia Regia gamocemis weli: 1648
Georgius Codinus. Curopalata, De officiis magnae ecclesae, et avlae Con-stantinopolitanae. Ex versione P.Iacobi Gretseri Soc. Iesu, cum eiusdem in Codinum commentarior. Libris tribus, & de imaginibus non manufac-tis opere. In hac editione praeter comparatum cum Regiis MMSS. Graecum textum, & reparatam Latinam versionem, accedunt inediti ex Regia & Mazarina Bibliotheca Officialium Catalogi, & ad Codini mentem locupletes notae. Adiunguntur recentiores Orientalium Episco-patuum notitiae, voces honorariae, appellationes dignitatum indices, quibus postremis saeculis Ecclesiastici vel Aulici Proceres salutabantur. Cura & opera P. Jacobi Goar Paris. Ord. Praedic. Congreg. Reform. S. Ludovici. Parisii: Typographia Regia. MDCXLVIII [1648] am foliantSi warmodgenilia naSromi eklesiisa da samefo karis
Tanamdebobis pirTa da sxvadasxva SemTxvevebisaTvis dawesebuli
ceremonialebis Sesaxeb. Txzuleba moRweulia georgios kodinosis
(XV s.) saxeliT, Tumca ki igi erTi saukuniT adre, daaxloebiT
1347-1368 wlebSi aris dawerili. gamocemas win uZRvis gamomce-
melTa, iakob grecerisa da iakob goaris winasityvaobebi. naSromi
dayofilia 22 Tavad. maTSi mocemulia eklesiisa da samefo karis
Tanamdebobis pirTa, maT Soris, imperatoris, misi meuRlis, didi
dometikosis, mTavarsardlis, dacvis ufrosisa da a.S. ierarqia,
CamonaTvali da movaleobaTa aRwera. mocemulia aseve, cnobebi maTi
Tavsaburavebisa da samoselis Sesaxeb. naSromSi yuradReba eTmoba
samefo karis saero da saeklesio dResaswaulTa Catarebis wesebs,
moTxrobilia imperatoris sufris, samefo karze qorwinebisa da
glovis wesebis, imperatoris koronaciis, patriarqis arCevisa da
inavguraciis Sesaxeb. TiToeuli Tavis Semdeg, wignSi war-
modgenilia teqstTan dakavSirebuli sakmaod vrceli SeniSvnebi.
Txzulebas mosdevs iakob greceris ori naSromi: samwigneuli,
Iacobi Gretseri In librum Georgii Codini Curopalatae Commentariorum libri tres, romelSic ganmartebulia rogorc kodinosis Txzuleba,
aseve, berZnul da laTinur enaze dawerili sxva Zeglebi, da misive
Syntagma de Imaginibus Manu non Factis, deque aliis a sancto Luca pictis, romelSic avtori ganixilavs RvTismSoblis, edesis, veronikas/
berenikes da sxva xelTuqmnel, namdvil da natyuar xatebs.
wignis bolos gvxvdeba naSromi umaRles saeklesio pirTa
ceremoniebis Sesaxeb, saTauriT: Notitiae Graecorum episcopatuum a Leone Sapiente ad Andronicum Palaeologum. gansaxilveli wignis pirveli gamocema ganxorcielda parizSi,
1625 wels, momdevno ki 1729 wels, veneciaSi.
georgios kodinoss (XV s.) bizantiis samefo karze kuropala-
tis, sasaxlis dacvis ufrosis Tanamdeboba ekava. misi cxovrebis
Sesaxeb sxva araferia cnobili, garda imisa, rom mas, zemoganxilu-
lis garda, miewereba kidev ori sxva Txzuleba.
gansaxilveli gamocema aRsaniSnavia imiTac, rom masze
mikinZulia sxva gamocemac: Anastasii Bibliothecarii Historia Ecclesias-tica sive Chronographia tripartita. Ex MS. Codice Bibliothecae Vaticanae. Parisii: Typographia Regia, 1649. masSi Sedis, agreTve, amave avtoris Historia de Vitis Romanorum Pontificum. am orive metad mniSvnelovani naSromis avtori anastasios bib-
lioTekari (817-819 ww.), iyo antipapa (855 wlis agvisto-
seqtemberi), saeklesio da politikuri moRvawe, istorikosi da
mTargmneli, fotiosis cnobili mowinaaRmdege. mas monawileoba
miuRia 869-870 wlebis konstantinopolis msoflio krebaSi. v.j.
wignis saTauri: hadis qidan
[“axali aRTqma”]
gamocemis weli: 1891.
gamocema warmoadgens geezsa da
amharul, anu Zvel da Tana-
medrove eTiopur enebze Ses-
rulebuli axali aRTqmis
paralelur teqstebs. geezis
teqsti gamoqveynebulia Zvel
eTiopur xelnawerebze dayrdno-
biT. dasaxelebulia, aseve, aTi
gadamweri berisa da mRvdlis
saxeli da is monastrebi, rom-
lebSic isini moRvaweobdnen. amharul enaze teqsti
Targmnilia geezidan. gamocema TariRdeba 1891 wliT.
naTela Jvania, v.j.
avtori: iohan volfgang fon
goeTe saTauri: Faust. Eine Tragödie [fausti. tragedia] gamomcemloba: I.G. Gotta'scher Verlag gamocemis weli: 1854
Goethe. Faust. Eine Tragödie. Erster Teil. Zeichnungen von Engelbert Seibertz. Stuttgart und Tübingen: I.G. Gotta'scher Verlag, 1854
fausti iohan volfgang fon goeTes Semoqmedebis erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani nawarmoebia. am Txzulebis pirveli
nawilis pirveli gamocema ganxorcielda 1806 wels, meore
nawilisa ki 1832 w.
gansaxilveli wigni warmoadgens faustis sruli versiis
gamocemas, romelic amasTanave uxvad aris ilustraciebiT
dasuraTebuli. gamocema gaformebulia germaneli
portretistis, engelbert
zaibertcis mier (1813-1905),
romlis funjsac ekuTvnis aseve
araerTi istoriul movlenaTa
amsaxveli naxatic. zaibertci
swavlobda diuseldorfis
xelovnebis akademiaSi, sadac misi
maswavleblebi iyvnen lesingi,
korneliusi da hildebrandti,
Semdeg ki miunxenis xelovnebis
akademiaSi gaagrZela swavla.
zaibertci iyo ludvig I-is
karis mxatvari. mas umuSavia
maqsimilian II bavarielis
davalebiTac da mravali naxatiTa
da ori monumenturi freskiT daumSvenebia miunxenis sasaxle
maqsimilianeumi. rac Seexeba faustis dasuraTebas, amaze
zaibertci muSaobda 6 wlis ganmavlobaSi, 1835-1841 wlebSi.
l.k., n.C., v.j.
saTauri: Обзоръ Царствованiя Султана
Махмуда Газневiйскаго изъ дома
Сюбуктегина въ Персiи
gamocemis weli: [1851]
Обзоръ Царствованiя Султана Махмуда Газневiйскаго изъ дома Сюбуктегина въ Персiи. 1851
gansaxilveli wignad akinZuli da wignis formis xelnaweri
(148 gv.), savaraudod, disertacias unda warmoadgendes. mas
ar aqvs miTiTebuli avtoris saxeli. wigns boloSi daerTvis
sami xelmowera, romelTa avtorebic gascnobian teqsts
(“читал”) da xelmoweriT adastureben amas. xelmoweraTagan
ikiTxeba pirveli xelmomweris gvari da wodeba (Проф. А. Казембек) da meore xelmomweris “Seixis” wodeba. satitulo
furcelze mocemulia TariRi, 1851 wlis 14 dekemberi,
rogorc Cans, dRe, rodesac disertaciis dacva moxda. xel-
nawers epigrafad uZRvis pliniusis cnobili sityvebi:
“istoria ar unda gadacdes WeSmaritebas” (“Historia non debet egredi veritatem”). saTauris momdevno gverdzeve xelnawerSi mocemulia
disertaciis wyaroebad gamoyenebuli rusul, inglisur da
frangul enebze 1697-1849 wlebSi dabeWdil wignTa da erTi
xelnaweris, История Мирхонда-s t. IV, CamonaTvali
(“Источники”). sakuTriv teqsti dayofilia sam nawilad. pirvel nawilSi,
romelsac avtori Sesavals uwodebs (“Введение”, 3-30 gv.),
gadmocemulia Raznevis saxlis Zalauflebis swrafi gavr-
celebisa da sulTan mahmudis cxovrebis Sesaxeb, xolo ama
Tu im movlenis wlebi miTiTebulia xelnaweris aSiebze.
gamokvlevas erTvis sqolioebi rusul-sparsuli citirebebiT.
wignis meore nawilSi (31-117 gv.) warmodgenilia amonaridi
sulTan mahmud Raznevis mefobis mirxondiseuli aRwerilo-
bidan (“Извлеченiе изъ Мирхондова описанiя царствованiя Султана Махмуда Газневiйскаго”), romlis 12 Tavad Cawerili
teqstic, avtoris gancxadebiT, mihyveba prof. kazembekis xel-
nawers. wignis es monakveTi or nawilad aris dayofili da
warmoadgens “emin-eddevle mahmud subukteginis Zis mefobis
istoriis” (“Исторiя царствованiя Емин-Еддевле Махмуда, сына Сюбуктегина”) sparsul teqsts da mis paralelur rusul
Targmans, romelSic miTiTebulia teqstis ikiTxvisebi da
sqolioebi. am monakveTSi gadmocemulia sulTan mahmudis
gamgzavreba mulTanSi, masTan ilik xanis brZola da am
ukanasknelis gaqceva, begim-begzas cixe-simagrisken gamgzavreba,
brZola guridebTan, gamarjveba indoeTze, xorezmis Sahis, ma-
munis dinastiis dasruleba, sumnatsa da reize galaSqreba,
dedaqalaqSi dabruneba da gardacvaleba.
Targmanis VII TavSi saubaria gurjistanis mbrZanebelTa
Sesaxeb, romelTac, avtoris Tanaxmad, am qveyanaSi Sarebs
uwodebdnen (gv. 67). gurjistanis saxeliT naxseneb am
qveyanaSi saqarTvelo ar igulisxmeba. am mxaris mmarTvelad
avtori asaxelebs abu nasrs, romelic iyo balxeTis
(baqtriis) emiri.
wignis mesame nawili (118-148 gv.), aseve 12 Tavad dayo-
fili, eTmoba teqstidan gamomdinare calkeul gansxvavebebsa
da SeniSvnebs (“Разногласiя и примечанiя”). v.j.