saqartvelos parlamentis aparati · xviii. livanis liva. xix. savsetis liva. xx. nisfi livanas liva....
TRANSCRIPT
kvleviTi departamenti
saqarTvelos parlamentis aparati
analitikuri ganyofileba
`samcxe-javaxeTis administraciul-teritoriuli
danawileba~
uZvelesi werilobiTi wyaroebis mixedviT, istoriuli
mesxeTis ukidures samxreT nawilSi Zv.w. II aTaswleulis miwu-
ruls muSqbes igive mesxebs sakuTari samefo hqoniaT. Zv. w. VI s-
is I naxevarSi muSkTa samefos urartuelebma da amierkavkasiaSi
SemoWrilma kimerielebma mouRes bolo. amis Semdeg mesxTa tomo-
brivma gaerTianebebma samxreTidan ufro CrdiloeTiT gadainacv-
les da Zv, w. VI s-Si ukve istoriuli mesxeTis teritoriaze
mosaxleoben.
Zv.w. III saukuneSi farnavazma Tavis Zalauflebas damor-
Cilebuli erTiani saqarTvelo rva saerisTavod da erT saspaspe-
tod dahyo. es teritoriuli da administraciuli dayofa mesxeT-
sac Seexo. igi sam teritoriul-administraciul erTeulad _
saerisTavod daiyo: wundis, oZraxesa da klarjeTis sae-
risTavod. wundis saerisTavo gadaWimuli iyo faravnidan vidre
mtkvris satavemde da mis farglebSi moeqca javaxeTi, kola da
artaani. oZraxes saerisTavos teritoria taSiskaridan iwyeboda
da arsianis mTamde vrceldeboda. oZraxes saerisTavoSi Sedioda
samcxe da aWara. rac Seexeba klarjeTis saerisTavos, igi ar-
sianis mTidan samxreT-dasavleTiT vrceldeboda da Sav zRvamde
aRwevda.
droTa ganmavlobaSi am saerisTavoTa sazRvrebi xSirad
icvleboda. magaliTad, javaxeTis didi saerisTavos arsebobis
dros, misi sazRvrebi Tanamedrove javaxeTTan erTad kolas
olqsa da Crdilisi tbis Semogarens moicavda.
vaxtang gorgaslis periodSi wundisa da oZraxes erisTavTa
Zalaufleba sakmaod SezRudulad gamoiyureboda, radganac maTi
administraciuli centrebi erTdroulad samefo rezidenciasac
warmoadgendnen.
arabebis Semosevis Sedegad ganadgurda cixe-qalaqebi arta-
nuji, oZraxe da wunda.
maTi gandevnis Semdeg qveyana ganaxlebis gzas daadga. IX
saukunis dasawyisSi tao-klarjeTSi `qarTvelTa samefo~
Camoyalibda. daviT kurapalatis dros (Xs-s II naxevari), mis saz-
RvrebSi iyo _ samcxe, javaxeTi, artaani, kola, klarjeTi,
SavSeTi, tao, aWara, basiani, speri.
adrefeodaluri epoqis miwurulidan oZrxes nacvlad Tan-
daTan winaurdeba axalcixe, romelsac vaxuStis mixedviT lomsi-
ana unda rqmeoda. `matiane qarTlisais~ erTi cnobis mixedviT,
IXs. tao-klarjeTis mflobels guaram mamfals axalcixeSi didi
citadeli, axali cixesimagre augia, romlis Semdeg es qalaqi
samcxisa da javaxeTis administraciuli centri gaxda.
saqarTvelos Zlierebis xanaSi samcxe-javaxeTi saqarTvelos
samxreTi forposti iyo. monRolTa batonobis dros `inju i xas-
sad~ Sewyalebuli feodalis samflobeloSi `divnis~ moxeleni,
xarkis amkrefni ver Sediodnen. aqedan gamomdinare aseT xass ma-
mulebs didi SeRavaTebi eZleodaT da maRali ekonomikuri mdgo-
mareobaiyo. xasi feodali, romelic ekonomikurad romelime mon-
Roli yaenis Tu ufliswulis sakuTrebas Seadgenda, bunebrivia
politikuradac farTo damoukideblobiT sargeblobda. mefe
siuzerens CamoCorebuli erTerTi aseTi moxele-feodali iyo
sargis jayeli meWurWleTuxucesi, samcxis mTavari da spasalari.
1266 wlidan misi samTavro xasinjud iqca da TviTon uSualod
deqvemdebara yaenis mmarTvelobas. samTavros sazRvrebSi er-
Tiandeboda saqarTvelo taSiskaridan karnu-qalaqamde (kari-
namde): samcxe, aWara, SavSeTi, klarjeTi, tao, kola, artaani,
javaxeTis nawili.
giorgi brwyinvelem SemoierTa samcxe-saaTabago.
XV s-is II naxevarSi samcxis samTavro srulad damoukide-
belia. amieridan jayelebis am samflobelos `samcxe-saaTabago~,
xolo jayelebs aTabagebi ewodebaT, zogjer `mefeebic~ ki.
1578 wels Turqebma mTeli mesxeTi daipyres da dapyrobil
teritoriaze axalcixis safaSo Seqmnes, 1595 wels dapyrobili
mxare aRweres da gurjistanis vilaieTis didi davTari
Seadgines. 1625 wels samcxe-saaTabagom, rogorc politikurma
erTeulma, arseboba Sewyvita.
`gurjistanis vilaieTis~ administraciuli danawileba
Semdegnairi iyo: vilaieTi danawilda ZiriTad samxedro-
administraciul erTeulebad _ livebad (sanjayi), livebi _
nahiebad (raioni) da yadiluqebad, nahiebi ki _ kariebad
(sofeli) da dasaxlebul punqtebad. sul `davTris~ mixed-
viT samcxe-saaTabago 1160 sofels moicavda [m.svaniZe, samcxe-
saaTabagos administraciuli dayofa da socialur-ekonomiuri
mdgomareoba `gurjistanis vilaieTis didi davTris mixedviT,~
Tsu Sromebi, t.121, Tb., 1967; gv.295].
`gurjistanis vilaieTis~ saTaveSi idga beglar-begi
(mir-mirani) da provinciis mTavargamgebloba mis xelT
imyofeboda. beglarbegs sulTani niSnavda da igi uSualod
mas emorCileboda. beglarbegi ganagebda samoqalaqo, samxe-
dro da, nawilobriv, samarTlis saqmeebs. vilaieTis Se-
madgenlobaSi Semavali sanjay-begebi vilaieTis beglarbegs
emorCilebodnen. Cildiris beglarbegis rezidencia axal-
cixeSi mdebareobda. (saWiroa vicodeT, rom `gurjistanis
vilaieTi~ da `Cildiris vilaieTi (eialeTi)~ erTi da igive
administraciuli erTeulia. magram, radganac misi adminis-
traciuli centri axalcixe iyo, mas axalcixis safaSosac
uwodebdnen). sanjay-begi marTavda sanjayis samoqalaqo da
samxedro saqmeebs [Cildiris eialeTis jaba davTari. 1694-1723ww.
Turquli teqsti qarTuli TargmaniT gamosacemad moamzada
c.abulaZem, gamokvleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979. gv. 79.;
m.svaniZe, samcxe-saaTabagos administraciuli dayofa da so-
cialur-ekonomiuri mdgomareoba `gurjistanis vilaieTis didi
davTris mixedviT,~ Tsu Sromebi, t.121, Tb., 1967; gv. 295].
vilaieTis saqmeebis gansaxilvelad beglarbegis Tavm-
jdomareobiT divani ikribeboda. religiisa da samarTlis
saqmeebs vilaieTis centrSi mjdomi yadi ganagebda. igi
marTmsajulebas SariaTis mixedviT awarmoebda. sapolicio
samsaxuri subaSebs evalebodaT [m.svaniZe, samcxe-saaTabagos
administraciuli dayofa da socilalur-ekonomiuri mdgomareoba
`gurjistanis vilaieTis didi davTris mixedviT,~ Tsu Sromebi,
t.121, Tb., 1967;; 295].
rogorc ukve iTqva, sanjayebi nahiebad da yadiluqebad
iyofoda. sadac mosaxleobis umravlesobas qristianebi
Seadgendnen _ iq nahie iyo, xolo sadac muslimebi sWar-
bobdnen _ yadiluqi. nahie Tavis sagamgebloSi ramdenime
sofels aerTianebda [Cildiris eialeTis jaba davTari. 1694-
1723ww. Turquli teqsti qarTuli TargmaniT gamosacemad
moamzada c.abulaZem, gamokvleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979.; 79].
`gurjistanis vilaieTis didi davTris~ mixedviT Cildiris
(axalcixis) safaSo Semdeg livebad da nahiebad iyofoda:
I. axalcixis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis, 3. udis, 4. qvablianis, 5.
awyuris, 6. alTunkalas, 7. ocxes, 8. aspinZis, 9. WaWaraqis nahieebi.
II. xerTvisis liva: 1. xerTvisis, 2. tye-javaxeTis, 3. buzmareTis
nahieebi.
III. axalqalaqis liva: 1. akSehiris, 2. Tmogvis, 3. nialisyuris na-
hieebi.
IV. Crdilis liva: 1.janbazis, 2. qanarbelis, 3. mgelcixis nahieebi.
V. focxovis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis nahieebi.
VI. petres liva: 1. petres, 2. qaSveTis nahieebi.
VII. didi artaanis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis, 3. tye nahieebi.
VIII. fanakis liva: 1. fanakis, 2. qamxisis, 3. fanaskertis nahieebi
(ix. _ `gurjistanis vilaieTis didi davTari,~ III naw.).
1694-1732 wlebSi Sedgenili jaba-davTris mixedviT Cildiris
(gurjistanis) eialeTi Semdeg livebad da nahieebad iyofoda:
I. axalcixis liva: 1. axalcixis, 2. awyuris, 3. udes, 4. mzvares, 5.
Crdilis, 6. qvablianis nahieebi.
II. axalqalaqis liva: 1. akSehiris, 2. nialisyuris, 3. Tmogvis, 4.
zvares nahieebi.
III. Crdilis liva: 1. janbazis, 2. mgelcixis, 3. qanarbelis na-
hieebi.
IV. focxovis liva: 1. focxovis, 2. mzvares, 3. Crdilis nahieebi.
V. xerTvisis liva: 1. xerTvisis, 2. buzmareTis, 3. tye-javaxeTis, 4.
Crdilis nahieebi.
VI. artanujis liva: 1. artanujis, 2. iSxanis, 3. taoskaris, 4. xum-
sis nahieebi.
VII. olTisis liva: 1. bardusis, 2. anZavis, 3. Crdilis, 4. misraso-
ris nahieebi.
VIII. didi artaanis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis, 3. tyes nahieebi.
IX. patara artaanis liva: 1. xorjevani, 2. mzvare, 3. Crdilis
nahiebi. X. fanakis liva: 1. fanakis, 2. fanasker-
tis, 3. qamxisis nahieebi.
XI. mamirvanis liva: 1. mamirvanis, 2. axas nahieebi.
XII. WaWaraqis liva.
XIII. aspinZis liva.
XIV. alTunkalas (oqroscixes) liva.
XV. ocxes liva.
XVI. zemo aWaris liva.
XVII. qvemo aWaris liva.
XVIII. livanis liva.
XIX. SavSeTis liva.
XX. nisfi livanas liva.
XXI. ferTeqreqis liva.
XVIII s-is pirveli naxevris osmaluri wyaroebis cnobebiT
(aini ali, koCibei gorijeli, ali CauSi, evlia Celebi) Cildiris
eialeTi 13 sanjayisagan Sedgeboda: 1) olTisi, 2) xerTvisi, 3)
artanuji, 4) didi artaani, 5) WaWaraqi, 6) focxovi, 7) maWaxeli, 8)
aWara, 9) fanaki, 10) ferTeqreqi, 11) livana, 12) nisfi livana, 13)
SavSeTi.
rogorc vxedavT, Cildiris eialeTis sanjayTa raodenoba
TandaTan gaizarda, es ki gamowveuli iyo ara Cildiris eialeTis
teritoriuli zrdiT, aramed arsebuli sanjayebis danawilebiT.
am mxriv yvelaze meti cvlilebebi axalcixis livam ganicada.
ase, magaliTad _ ,,gurjistanis vilaieTis didi davTris" mixed-
viT, axalcixis livaSi Semavali WaWaraqi, aspinZa, alTunkala da
ocxe nahieebia, ,,jaba davTris" monacemebiT isini cal-calke
livebadaa gamoyofili. yuradRebas imsaxurebs is faqti, rom
XVIII saukunis I naxevris Turqul wyaroebSi araa axalqalaqisa
da Crdilis livebi, maSin, rodesac ,,gurjistanis davTarsa" da
,,jaba davTris" mixedviT, isini damoukidebel livebad ixsenie-
bian. XVII s-is I naxevris monacemebiT, aWara erTi sanjayi iyo,
,,jabas" mixedviT ki or livad iyofa. ,,jaba davTarSi" araa da-
mowmebuli petres liva. es imiT aixsneba, rom 1639 wlis zaviT es
mxare (amJamindeli borjomis xeoba) osmaleTs Camoscilda da
kvlav qarTlis samefos SemadgenlobaSi Sevida. [Cildiris
eialeTis jaba davTari. 1694-1723ww. Turquli teqsti qarTuli
TargmaniT gamosacemad moamzada c.abulaZem, gamokvleva daurTo
m. svaniZem, Tb., 1979.; 81].
gamahmadianebuli qarTveli begebisaTvis boZebuli iurTlu-
kisa da ojaklikis sanjayebi kerZo mflobelobaSi iyo boZebuli,
ar iyo aRwerili da davTarSi gatarebuli. swored amiT aixsneba
is faqti, rom oTxi sanjayi _ ferTeqreqi, livana, nisfi livana
da SavSeTi ar aris Setanili ,,gurjistanis vilaieTis did dav-
TarSi", miuxedavad imisa, rom isini axalcixis safaSos Se-
madgenlobaSi imyofebodnen [Cildiris eialeTis jaba davTari.
1694-1723ww. Turquli teqsti qarTuli TargmaniT gamosacemad
moamzada c.abulaZem, gamokvleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979.; 85].
ruseT-TurqeTis 1828-1829 ww. omis win axalcixis safaSo 24
sanjayad iyofoda: 1. axalcixe, 2. awyuri, 3. ocxe anu abasTumani,
4. qvabliani, 5. zemo aWara, 6. qvemo aWara, 7. livana, 8. qiskimi, 9.
narimani, 10. olTisi, 11. fanaki, 12. kola, 13. Crdili, 14. ax-
alqalaqi, 15. xerTvisi, 16. aspinZa, 17. WaWaraqi, 18. focxovi, 19.
maWaxeli, 20. taos-kari, 21. imerxevi, 22. SavSeTi, 23. artanuji, 24.
artaani [z. cincaZe, Woroxis auzis teritoriul-
administraciuli dayofa XIX saukunesa sa XX saukunis dasawy-
isSi, samxreT-dasavleT saqarTvelos Zeglebi, IX, Tb., 1980. gv.
291-292].
1828-1829 ww. osmaleTis winaaRmdeg warmoebuli omis Sedegad
ruseTma samcxe-saaTabagos (axalcixis safaSos) Crdilo-
aRmosavleTi nawili SemoierTa, romelic ZiriTadad mtkvris
zemo welis da mis Semdinare wylebis auzs moicavda [z. cincaZe,
Woroxis auzis teritoriul-administraciuli dayofa XIX sau-
kunesa sa XX saukunis dasawyisSi, samxreT-dasavleT saqarT-
velos Zeglebi, IX, Tb., 1980; 292].
saqarTvelos daubrunda Svidi sanjayi mTlianad: 1. axal-
cixis, 2. qvablianis, 3. abasTumnis (ocxe), 4. aspinZis, 5. awyuris,
6. xerTvisis, 7. WaWaraqis, xolo sami sanjayi – Crdilis,
focxovis da axalqalaqis, nawilobriv. focxovis sanjayis didi
nawili _ dasavleTi focxovi (mzvares nahie) da mniSvnelovani
nawili aRmosavleTi focxovisa (Crdilis nahie) darCa osmaleTs,
ruseTs mxolod Crdilis raionis Crdilo-aRmosavleTi mxare
ergo Semdegi soflebiT: Warali, yudra, wyalTbila, jayi da
jayismani, aseve or nawilad gaiyo Crdilis (Cildiri) sanjayic.
am sanjayis ZiriTadi nawili _ mgelcixisa da mzvares raionebi
(nahiebi), darCa TurqeTis farglebSi, Crdilis sanjayis Crdilo-
aRmosavleTi mxare ki, qanerbilis raioni (nahie), daubrunda
saqarTvelos Semdegi soflebiTurT: xozapini, karwaxi, sulda,
mrakvali, xaveTi, erinja, oloRa, dadeSi, dlivi. axalqalaqis
sanjayis udidesi nawili akSehiris raioni, Tmogvis raioni da
nialisyuris raionis (nahies) mniSvnelovani nawili. osmaleTs
mxolod nialisyuris raionis (nahies) umniSvnelo nawili darCa,
romelSic Sedioda soflebi: zaqi, kotasi, anfuri, petrisi,
ColeTi, mgelcixe, Camardo, TaTaleTi. SemoerTebul teritorias
axalcixis provincia ewoda [z. cincaZe, Woroxis auzis terito-
riul-administraciuli dayofa XIX saukunesa sa XX saukunis
dasawyisSi, samxreT-dasavleT saqarTvelos Zeglebi, IX, Tb., 1980;
294].
axalcixis aRebisTanave general-feldmarSalma paskeviCma
1828 wlis 16 agvistos mimarTa ra mcxovreblebs, rom amieridan
ruseTis armia daicavda maT keTildReobas, adaTsa da pirad sa-
kuTrebas, Seqmna axalcixis safaSos dapyrobili mxarisaTvis ax-
ali saolqo droebiTi mmarTveloba, romlis ufrosad dainiSna
generali Tavadi vasil bebuTovi [S. lomsaZe, samcxe-javaxeTi
(XVIIIs-is Sua wlebidan XIXs-is Sua wlebamde), Tb., 1975. gv. 202].
axalcixis droebiTi mmarTveloba Sedgeboda Semdegi ganyo-
filebebisagan: aRmasrulebeli, saerTo-safinanso da samo-
samarTlo (cal-calke samoqalaqo da sisxlis samarTlis
dargebSi). adgilebze aRmasrulebel organoebs warmoadgendnen
sanjaybegebi da sakomendantoebi TavianTi aparatiT. rac Seexeba
qalaq axalcixes, iq Seiqmna saqalaqo policia saerTo
dadgenilebis safuZvelze, romelTanac aseve Camoyalibda gad-
mosaxlebulTa komiteti, safaSos ufrosis xelmZRvanelobiT.
axalcixis mxridan winaswari zogadi monacemebis gacnobis
Semdeg, saqarTvelos mTavarmmarTebelma baronma rozenma gadawy-
vita moexdina cvlilebebi axalcixis safaSos mmarTvelobis
struqturaSi da 1833 wels axalcixis droebiT mmarTvelobas
daavala 1834 wlis oqtombramde warmoedgina safaSos mmarTvelo-
bis gadaxalisebis proeqti. am droisaTvis rozens ukve xelT
hqonda saqarTvelos samoqalaqo gubernatoris falavandovis
mier axalcixis mxareSi Sekrebili masalebi, ris safuZvelzec
droebiT mmarTvelobas avalebda, rom proeqtis Sedgenisas gaT-
valiswinebuli yofiliyo sanjayebad danawevrebuli mxaris
gamsxvileba or olqad da or qalaqad. eseni iqnebodnen axal-
cixis da axalqalaqis olqebi. axalcixis olqSi Sevidoda:
focxovis, awyuris, qvablianis, WaWaraqis, abasTumnis, aspinZis da
axalcixis sanjayebi. xolo axalqalaqis olqSi _ axalqalaqis,
xerTvisis da Cildiris sanjayebi. amgvari dayofiT axalcixis da
axalqalaqis olqebi TavianTi sivrciTa da mosaxleobiT TiTqmis
toli iqneboda. 1834 wlis 30 seqtembers droebiTi mmarTvelobis
ufrosma oranskim rozens warudgina safaSos gardaqmnis pro-
eqtis ori varianti. safaSos ufrosi urCevda mTavarmmarTebels,
rom ori olqis nacvlad Seqmniliyo ori mazra: axalcixisa da
axalqalaqisa, da Caricxuliyo igi Cveulebrivi wesiT saqarT-
velos guberniaSi. baron ganis mier Catarebuli reviziiT wamo-
yenebul iqna winadadeba, romlis ZaliTac sanjaybegebi unda
SeecvalaT komendantebiT da yofili sanjaybegebisaTvis daeniS-
naT pensiebi; magram 1840 wlis 10 aprilis dadgenilebis safuZ-
velze, administraciuli cvlilebebis Sedegad saerTod gauqmda
axalcixis safaSos droebiTi mmarTveloba da mis nacvlad
Seiqmna axalcixis erTi mazra, romelic saqarTvelo-imereTis
guberniaSi Sevida. axlad Seqmnili mazra dayves sam ubnad: ax-
alqalaqis, xerTvisis da abasTumnis ubnebad [S. lomsaZe, samcxe-
javaxeTi (XVIIIs-is Sua wlebidan XIXs-is Sua wlebamde), Tb., 1975;
209].
1846 wlis axali administraciuli gadanawilebis dros,
rodesac amierkavkasiaSi Seiqmna 4 gubernia, erzerumidan
Camosaxlebuli kolonistebisa da zogierTi didvaWar-
markitantebis gavleniT, mTavrobam axalcixis mazras Camoacila
axalqalaqis ubani da es erTi administraciuli erTeuli orad
gayo. orad gayofili provinciis erTi didi nawili, axalcixis
mazris saxeliT, Sevida quTaisis guberniaSi, xolo meore nawili
_ axalqalaqis ubani _ Tbilisis guberniaSi, magram ara rogorc
damoukidebeli axalqalaqis mazra, aramed, rogorc aleqsandro-
polis mazris erTi ubani. ase xelovnurad da dausabuTeblad
moiwadines viTomc eTnikurad somxuri mazris Seqmna saqarT-
velos istoriul miwa-wyalze. aRsaniSnavi is iyo, rom aseTi
SeerTebis sababs ar iZleoda arc am ori raionis ekonomikuri
kavSiri, arc maTi meurneobis xasiaTi da daniSnuleba.
mTavroba male mixvda, rom am ugunuri nabijiT mTeli
mxaris istoriulad Camoyalibebul sameurneo urTierTobas didi
ziani miayena da male, axali administraciuli gadanawilebis
dros, es Secdoma gamoaswora. 1849 wels aleqsandropolis mazra
SeuerTes axlad Seqmnil erevnis gubernias, axalqalaqis ubani ki
daubrunda axalcixis mazras [Шахатунян А, Административный пере-дель Закавказского краяб Тфл., 1918, ст. 89].
amrigad, SemoerTebuli mesxeTi moicavda axalcixisa da ax-
alqalaqis mazrebs da artaanis da olTisis okrugebs. mTlianad
teritoria udrida 14,006 kvadratul kilometrs [Кавказский кален-дарь, ст. 88;].
1867w. 31 dekembers gamoqveynda mefisnacvlis brZaneba
kavkasiis mTavar sammarTvelos, sagubernio da samazro sammarT-
veloebisadmi. igi acnobebda morCil moxeleebs, rom imperatorma
daamtkica mxaris marTva-gamgeobis reorganizaciis kanondebuleba
da imave imperatoris survilia axali kanoni moqmedebaSi Sevides
1868 wlis 1 ianvridan [scssa, f.13, anaw.10, saq.737, furc.1-4;].
1868 wlis 10 Tebervals ZalaSi Sevida mefisnacvlis in-
struqcia sagubernio da samazro sammarTveloebis Sinagani
mowyobisa da policiis organizaciis Sesaxeb. garkveuli cvli-
lebebi xdeboda mazrebis administraciul dayofaSi. 1867 wels
mefisnacvali imperators swerda, rom axali sasamarTlo wesde-
bis SemoRebisa da policiis sasamarTlo funqciebisagan gan-
Tavisuflebis Semdeg, agreTve imis gamo, rom Camoyalibda sof-
lis sazogadoebrivi TviTmmarTvelobis organoebi, saubno sam-
marTveloebis uwyebaSi myofi saqmeebi Zalian Semcirda da amde-
nad mazrebis sapolicio ubnebad dayofa zedmeti xdeba. sakmari-
sia viqonioT sapolicio xelisuflebis ori instancia _ sagu-
bernio da samazro. magram aseTi Sekveca-gamartiveba SeiZleba
mxolod im SemTxvevaSi, Tu mazrebis teritoriebi ar iqneba
Zalian vrceli [scssa, f.13, anaw.10, saq.737, furc.1-4;]. mefisnacv-
lis es winadadeba dakmayofilda da amis Sedegad Seiqmna ax-
alqalaqis mazra da Tbilisis guberniaSi Sevida. dawesda mazris
ufrosis TanaSemwis Tanamdeboba. am postze daniSnuli piri
sxvadasxva davalebiT igzavneboda adgilebze, asrulebda moZravi
sapolicio organos xelmZRvanelis rols. mazrebis sapolicio
ubnebad dayofa gauqmda.
amierkavkasiaSi mazris ufrosebs igive ufleba-movaleoba
ekisreboda, rac centralur ruseTSi, magram imis gamo, rom am
mxareSi erobebi jer ar iyo SemoRebuli, aqaur mazris ufrosebs
daekisraT saerobo saqmis warmoeba da saTanado angariSebis
Sedgena mosaxleobis mier fuladi saerobo gamosaRebis Setanisa
da naturaluri valdebulebis moxdis Taobaze. mazris ufrosebi
saqmeTa aRsrulebis dros iyenebdnen policiis moxeleebs da sa-
soflo mmarTvelobis Tanamdebobis pirebs.
magram 1867 wlis administraciuli reformis gatarebis
praqtikam cxadyo, rom sapolicio ubnebisa da msajulTa insti-
tutis gauqmeba, adgilobrivi xelisuflebis mazris ufrosTa
xelSi koncentrireba ar iyo swori. gubernatorebis azriT,
samazro qalaqSi mTeli sapolicio Zalebis Tavmoyra, saubno
msajulebis Secvla mazris ufrosTa TanaSemweebiT, mxolod im
SemTxvevaSi uzrunvelyofda sapolicio zedamxedvelobis sa-
Tanado dones, Tu mazris teritoria da mosaxleoba ar iqneboda
didi da soflis sammarTveloebi qmediT daxmarebas gauwevdnen
sapolicio xelisuflebas.
am sakiTxis ganxilvisas wamoyenebul iqna winadadeba mazre-
bis sapolicio ubnebad dayofis aRdgenis Sesaxeb, magram es wi-
nadadeba ver gavida.
axali mmarTvelobiTi cvlileba moxda saqarTveloSi 1881
wlis 22 noembers aleqsandre III-is brZanebiT, romlis ZaliTac
amierkavkasiam dakarga administraciuli TviTmmarTveloba. gau-
qmda avtonomiuri xelisuflebis mefisnacvlis instituti. am
brZanebis Sedegad mefis mTavrobis administraciis xelmZRvaneli
mTavarmmarTebeli gaxda, romelic Tavisi uflebamosilebiT di-
dad CamorCeboda mefisnacvals [S. vaniSvili, amierkavkasia
ruseTis mmarTvelobis sistemaSi 1864-1917w., Tb., 1989. gv. 54].
ministrTa komitetis 1882 wlis 29 ianvris dadgenilebis me-3
punqtis Tanaxmad, TbilisSi Seiqmna specialuri komisia, romel-
sac daevala kavkasiis marTva-gamgeobis axali kanondebulebis
Sedgena. kavkasiis marTva-gamgeobis reorganizaciis proeqti da
winadadebebi gadaeca saxelmwifo sabWos.
kavkasiis marTva-gamgeobis reorganizacia or etapad
ganxorcielda. pirveli kanoni miRebul iqna 1883 wels, meore
dasrulebul-dazustebuli kanondebuleba ki imperatorma
daamtkica 1885 wlis ianvars. 1886 wels ki igi peterburgSi gamo-
qveynda [S. vaniSvili, amierkavkasia ruseTis mmarTvelobis siste-
maSi 1864-1917w., Tb., 1989. gv. 69].
kanonis mixedviT kavkasiis centralur mmarTvelobas war-
moadgendnen: kavkasiis samoqalaqo nawilis mTavarmmarTebeli da
misi TanaSemwe; mTavarmmarTeblis sabWo; sxvadasxva uwyebis
calkeul nawilTa sammarTveloebi. adgilobrivi adminis-
traciuli dawesebulebebi iyo: 1) sagubernio da saolqo, 2)
samazro da saokrugo, 3) saqalaqo da sasoflo. calke mo-
qmedebdnen sasamarTlo dawesebulebebi.
1888 wlis 10 maiss gamoqveynda kanoni, ,,amierkavkasiis gu-
berniebSi samazro policiis reorganizaciis Sesaxeb”, romlis
Tanaxmad amierkavkasiis 5 gubernia daiyo 37 mazrad da 125
sapolicio ubnad. am RonisZiebas Sinagan saqmeTa ministri grafi
tolstoi amarTlebda im motiviT, rom mosaxleobis mravaltomo-
brivoba yoveli maTganis Taviseburi adaT-Cveulebani da mo-
qalaqeobrivi ganuviTarebloba moiTxovda sapolicio Zalebis
mudmiv yofnas mazris sxvadasxva punqtSi, rac meti iqneboda po-
liciis sayrdeni wertilebi, miT ukeT iqneboda daculi sa-
zogadoebrivi uSiSroeba da wesrigi. aseTi iyo ministris azri
[scssa, f.13, anaw.10, saq.737, furc.1-4].
amrigad, guberniebi dayofil iqna mazrebad. mazris ufross
hyavda TanaSemwe, mdivani, saqmis mwarmoebeli, Tarjimani, mazrebi
iyofoda sapolicio ubnebad, romlebsac boqaulebi ganagebdnen.
sapolicio ubanSi Sedioda ramdenime sasoflo sazogadoeba,
romlebic, Tavis mxriv, ramdenime sofels da dasaxlebul punqts
aerTianebdnen. soflis sazogadoebis mmarTvelobis umaRles
ganmkargulebel organos soflis yriloba warmoadgenda. mis
funqciebSi Sedioda sasoflo mmarTvelobis Tanamdebobis pirTa
arCeva, soflidan mavne da damnaSave pirebis gansaxlebis Taobaze
dadgenilebis miReba, sazogadoebriv saWiroebebze zemdgomi in-
stanciebis winaSe Suamdgomlobis aRZvra, saxazino da saerobo
gadasaxadebis komlTa Soris ganawileba da sxv. [S. vaniSvili,
amierkavkasia ruseTis mmarTvelobis sistemaSi 1864-1917w., Tb.,
1989. gv. 80].
soflis sazogadoebis mmarTvelobis aRmasrulebeli
xelisufali iyo mamasaxlisi, romelsac glexTa yriloba
irCevda. mis funqciebSi Sedioda: gzebis, xidebis, wyalsadenebis
SenarCunebisaTvis meTvalyureoba; kameralur aRweraTa Catarebis
xelmZRvaneloba da kontroli; saxelmwifo, saerobo da saadgil-
mamulo gadasaxadTa droulad akrefis uzrunvelyofa. masve,
garkveuli formalobis dacviT, glexebisaTvis unda mieca
sasoflo sazogadoebidan gaSvebis mowmobebi da saSovarze
wasvlis sanebarTvo bileTebi.
saglexo reformis Semdeg saqarTveloSi swrafi tempiT vi-
Tardeboda kapitalizmi. misi ganviTarebis paralelurad Zlier-
deboda burJuazia, magram es ukanaskneli moklebuli iyo
politikur uflebebs, ris gamoc ukmayofilebas gamoTqvamda. mo-
salodneli garTulebebis Tavidan asacileblad, mefis mTavroba
iZulebuli gaxda daTmobaze wasuliyo da 1870 wlis saqalaqo
debulebiT burJuaziisaTvis misi moqmedebis mTavar asparezze _
qalaqebSi, mieniWebina SezRuduli TviTmmarTvelobis ufleba.
1870 wlis debuleba burJuaziuli xasiaTisa iyo. igi mxed-
velobaSi ar iRebda mosaxleobis wodebriv dayofas da saarCevno
Tanrigebs safuZvlad udebda ara moqalaqeTa socialur warmo-
Sobas, aramed ekonomikur mdgomareobas. amis Sesabamisad qalaqSi
yalibdeboda sami Tanrigi, sami saarCevno kreba. pirvelSi Sedi-
odnen msxvili mesakuTreni, meoreSi _ saSualo SeZlebis mo-
qalaqeni, mesameSi _ is wvrili mesakuTreni, romlebic ixdidnen
garkveul gadasaxads [i. gvenetaZe, axalcixis saqalaqo mmarT-
veloba 1876-1917ww., `macne,~ istoriis seria, #4, Tb., 1979. gv. 91].
qalaqis sazogadoebrivi TviTmmarTveloba ar iTvleboda
adgilobrivi xelisuflebis organod. marTalia, igi debulebiT
gansazRvrul CarCoebSi damoukideblad moqmedebda, magram imave
debulebis sxva muxlebi mniSvnelovnad zRudavdnen TviTmmarT-
velobebs da administraciis kontrols amyarebdnen mis saqmiano-
baze. miuxedavad amisa, TviTmpyrobelobis pirobebSi qalaqebisaT-
vis TviTmmarTvelobis miniWeba mainc progresul movlenas war-
moadgenda, radgan ramdenadme ilagmeboda saxelmwifo biurok-
ratiuli aparatis TviTneboba da iqmneboda progresuli Zalebis
moqmedebis asparezi.
saqalaqo debulebis gatareba saqarTvelos qalaqebSi
sxvadasxva dros moxda. 1875 wlis Tebervlidan aRniSnuli de-
bulebis gatarebisaTvis mzadeba axalcixeSic daiwyes (manamde
qalaqs policia ganagebda). 1876 wels moewyo amomrCevelTa
pirveli kenWisyra. arCevnebSi mosaxleobis mcire nawili
monawileobda. qalaqis 14.000 mcxovrebidan xmis uflebiT sarge-
blobda mxolod 258 kaci, anu mTeli mosaxleobis 1,8% [i. gve-
netaZe, axalcixis saqalaqo mmarTveloba 1876-1917ww., `macne,~ is-
toriis seria, #4, Tb., 1979. gv. 91].
1876 wlis ivnisSi axalcixeSi sabolood Camoyalibda
TviTmmarTvelobis organoebi. arCeul iqna saTaTbiro, qalaqis
Tavi da gamgeoba [i. gvenetaZe, axalcixis saqalaqo mmarTveloba
1876-1917ww., `macne,~ istoriis seria, #4, Tb., 1979. gv. 91].
narodovolcebis mier aleqsandre II-is mokvlis Semdeg,
reaqcia Setevaze gadavida. axalma imperatorma aleqsandre III-m
da misi biurokratiuli aparatis didmoxeleebma 60-iani wlebis
reformebi Secdomad gamoacxades da kontrreformis gatareba
daiwyes [S. vaniSvili, amierkavkasia ruseTis mmarTvelobis siste-
maSi 1864-1917w., Tb., 1989. gv. 99].
axali administraciuli danawilebis mcdeloba iyo somxebis
mxridan 1913 wels. maT axalqalaqis mazra somxeTis miwa-wylad
gamoacxades da am mazris Tbilisis guberniis sazRvrebidan ga-
moyofa moiTxoves. maTi mizani iyo axalqalaqis mazra danarCen
somxur mazrebTan SeeerTebinaT da am gziT erTi mTliani
somxuri saerobo TviTmmarTveli olqi SeeqmnaT. es azri wamo-
yenebul iqna somxebis mier 1913 wels, rodesac kavkasiaSi mefis
moadgiled somexTa mwyalobeli grafi voroncov-daSkovi iyo.
maTi wadili rom ufro samarTlianad da obieqturi mosazrebiT
nakarnaxevad sCveneboda adamians, somxebma sabuTad isic ki wa-
moayenes, viTomc javaxeTi anu axalqalaqis mazra ekonomikurad
tfilisis ki ara, gumbris (aleqsandropoli) guberniasTan iyo
dakavSirebuli [Шахатунян А, Административный передель Закавказско-го края Тфл., 1918, ст. 70-72].
voroncovis survilis Tanaxmad, imave wels gaica brZaneba,
rom Tbilisis guberniis axalqalaqis samazro komisia Sem-
dgariyo da gamoerkvia, SeiZleboda Tu ara, da ramdenad xel-
sayreli iqneboda, rom axalqalaqis mazra Tbilisis gubernias
Camoscileboda da gumbrisas (aleqsandropolis) mimateboda, rom
masTan erTad calke, gansakuTrebiT somxebiT dasaxlebuli gu-
bernia Semdgariyo. komisiaSi TavmjdomariTurT sul 14 kaci
iRebda monawileobas, romelTagan 8 kaci rusi iyo (Tavmjdomare
mazris ufrosi podpolk. kalinini, momrigebeli mickeviCi, fosta-
telegrafis kantoris ufrosi delibaSi, samazro beiTali
toropovi, saubno boqaulebi Capligini da lazarevi, duxobore-
bis warmomadgenlebi al. uglovi da vas. gremiakini), 4 qarTveli
(gadasaxadTa inspeqtori T-di mayaSvili da memamuleTa warmo-
madgenlebi qarTveli _ mahmadianebi mamed-ali-begi da mustafa-
begi falavandiSvilebi, baraleTis ubnis mcxovrebTa warmo-
madgeneli murjikneli) da 2 somexi (qalaqis mamasaxlisi menatu-
nianci da bogdanovkis ubnis mcxovrebTa warmomadgeneli kar-
oianci).
bWobis Semdgom samazro komisiam erTxmad uaryo javaxeTis
anu axalqalaqis mazris tfilisis guberniisagan CamoSoreba da
gumbrTan (aleqsandropoli) SeerTeba. Tavisi azris dasasabuTe-
blad komisia, sxvaTa Soris, pirvelad swored am kuTxis eko-
nomikursa da mimosvlis sakiTxs Seexo da daadgina: `Semcdari
azria, viTomc axalqalaqis mazra q. aleqsandropolTan yofili-
yos dakavSirebuli, mTeli vaWroba da yvela saWirboroto in-
teresi mcxovreblebs gansakuTrebiT tfilisTan aerTebs, sadac
isini Tavis saqonels, sanovagesa da adgilobriv nawarms asaReben
da saiTganac moaqvT saqoneli da yvelaferi saxmari mTeli maz-
risaTvis. amasTanave saqonlis gadatan-gadmotana mTeli wlis
ganmavlobaSi, zafxulSiac da zamTarSic, warmoebs axalcixe-
borjom-bakurianis SaragziT, agreTve rodionovka-walka-
manglisze mokle, pirdapiri saurme gziT, romelic zamTarSiac
ki ar ikvreba xolme. aleqsandropolTan ki zamTarSi, namqerebis
gamo, xolo gazafxulze wyaldidobisa da talaxebis gamo, mTeli
TveobiT yovelgvari kavSiri, safostoc ki srulebiT Sewyvetilia
xolme. zafxulSi ki, rodesac aleqsandropolis gza gaxsnilia,
mTeli savaWro saqoneli javaxeTidan mainc axalcixeze, bakuri-
anSi midis da mxolod am mazris bogdanovkis ubnis samxreT
nawils, zogierTi saqoneli, metadre brinji, zafxulobiT
aleqsandropolidan modis xolme~.
axalqalaqis samazro komisiis aRniSnuli erTmxrivi
dadgenileba 1914 wlis 24 ianvars tfilisis gansakuTrebulma
sabWom erTxmad daamtkica [iv. javaxiSvili, saqarTvelos saz-
Rvrebi, Tb., 1996. gv. 36-37].
1917 wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiuli
revoluciis Sedegad petrogradSi droebiTi mTavroba Seiqmna.
martis dasawyisisaTvis droebiTma mTavrobam saxelmwifo saTaT-
biros wevrebisagan Seqmna warmomadgenloba amierkavkasiis
xalxTa saxelmZRvanelod da uwoda mas `amierkavkasiis gansa-
kuTrebuli komiteti~(ozakomi).
1917 wlis oqtomberSi moxda saxelmwifo gadatrialeba da
gaimarjva bolSevikebis partiam; damyarda sabWoTa xelisufleba
da garekil iqna droebiTi mTavroba. amierkavkasiis gansakuTre-
bulma komitetma, romelic bolomde droebiTi mTavrobis erT-
guli rCeboda, uari Tqva sabWoTa xelisuflebis cnobaze da sa-
pasuxod 1917 wlis 15 noembers s. gegeWkoris meTaurobiT
Camoayaliba axali mTavroba _ amierkavkasiis komisariati. say-
uradReboa, rom es axali mTavroba Tavis Tavs mainc ruseTis im-
periis nawilad Tvlida [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qroni-
kebi, II, Tb., 1997, gv. 251-253.; z. avaliSvili, saqarTvelos damou-
kidebloba 1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi, tf. 1925.
gv. 24].
male komisariatma axalcixeSi mdgari 116-e polki erovnuli
da religiuri monacemebis mixedviT daSala. amasTan, axlad Seqm-
nili sajariso nawilebi adgilze daanawila. rus jariskacTa
umravlesoba saxlebSi gabrunda. darCenili nawili ruseTidan
TeTrgvardieli generlebis gankargulebas eloda.
axalcixe-axalqalaqis mazrebSi ganlagdnen rogorc qar-
Tuli, ise somxuri da muslimanuri nawilebi. manamde mazraSi
mdgari osTa da inguSTa sapolicio razmebi Sesabamisad daemor-
Cilnen qarTul polks da abasTumanSi mdgar muslimanTa polks.
axalcixeSi ganlagda qarTuli polki da somxuri aTaseuli da
artaanSi _ ramdenime qarTuli aseuli [S. lomsaZe, mesxebi, ax-
alcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 254].
mdgomareobis gamosworebis mizniT jer kidev 1917 wlis
noemberSi komisariatma axalcixis mxarisaTvis daawesa e.w. sagen-
eralgubernatoro, rac imas niSnavda, rom aq sagangebo wesebi
iqneboda SemoRebuli. general-gubernatoris gankargulebaSi
Sedioda mxaris rogorc samxedro, ise samoqalaqo saqmeebi.
pirvel general-gubernatorad dainiSna 166-e polkis rwmunebu-
lad namsaxuri, samxedro akademiadamTavrebuli axalgazrda ofi-
ceri S. maRlakeliZe. sageneralgubernatoros mohyva adgilze
samazro komitetebis, anu rogorc eZaxdnen komisariatebis Seqmna.
axalcixis samazro komisariatSi, general-gubernatorTan erTad,
mTavar wevrebad Sevidnen: mazris ufrosi rotmistri gudievi,
skolebis inspeqtori mitrofanovi da sxvani.
rac Seexeba aRmasrulebel komitets iq Tavmjdomared ar-
Ceul iqna adgilobrivi maswavlebeli, awyureli begi omar faiki
(yifiani), xolo mis moadgiled, misive disSvili ahmed-beg fefi-
novi (fefinaSvili), orive renegati da Turqofili.
aRsaniSnavia, rom komisariatis SeqmnisTanave mesxeTSi wi-
naaRmdegobebma iCines Tavi, aTeuli wlebiT pan-islamuri da pan-
Turquli propagandiT mowamlulma mesxeTis zeda fenam (beg-
aRalarebma), am dros TviTSemecnebis da amis safuZvelze TviTga-
morkvevis magivrad, Turqi emisrebis karnaxiT, samahmadiano
saqarTvelos momavlisaTvis brZola daukavSires religiur pan-
islamur da pan-Turqul principebs, ar scnes axlad Seqmnili
mTavroba komisariatis saxiT da ganudgnen mas.
saqarTvelos samxreT raionebSi ukve 1917 wlis Semodgomaze
SesamCnevi gaxda muslimanTa bandebis gaaqtiureba, rac pirdapiri
Sedegi iyo omamdeli da omisdroindeli jaSuSuri saqmianobisa,
rasac aq Turqi emisrebi eweodnen, islamis dacvis, sarwmunoebis
dacvisa da yvela mahmadianis gaerTianebis lozungiT. am dros
moqmedeba daiwyes `CeTebma~.
mokled, samxreT saqarTveloSi atexili e. w. `CeTebis~ moZ-
raobis raobaze da miznebze: `CeTe~ Turquli sityvaa da ewodeba
partizanebis iseT mcire razms, romelsac SeuZlia saWiroebis
SemTxvevaSi awarmoos partizanuli omi. XV-XIX saukuneebSi CeTe-
bis partizanuli moZraoba farTod iyo gavrcelebuli bal-
kaneTis naxevarkunZulze, maSin igi mimarTuli iyo dampyrobTa
winaaRmdeg, sakuTari qveynisa da religiis (qristianobis) dasa-
cavad. XIX s-is 20-ian wlebSi serbTa nacionalur-
ganmaTavisuflebeli brZolis yvela monawiles ,,CeTniki” erqva da
,,CeTis” wevrad iTvleboda, rac yvela serbisaTvis saamayo iyo.
XX s-is 10-ian wlebSi am wminda wylis antiTurqul da an-
timuslimur moZraobas osmalebma Tavdapirveli Sinaarsi
Seucvales. igi panislamisturi ideebis samsaxurSi Caayenes da
sarbielad TurqeTis ganapira mxareebi, maT Soris samxreT da
samxreT-dasavleT saqarTvelo miuCines, sadac am droisaTvis
ZaliT gamahmadianebuli da ukve Rrma fanatizmSi gadasuli
mesxeTis ,,ierli” cxovrobda (`ier~ _ Turquli sityvaa da
adgils niSnavs, ierli _ adgilobrivs). axla viTom maT TavianTi
CaTebiT unda exsnaT islami qristiani moZaladeebisagan [S. lom-
saZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 250-251].
,,CeTebis” moZraobis gaaqtiureba, rogorc Cans, dakavSire-
buli iyo TurqTa mxridan erzinjanis droebiTi zavis darRvev-
asTan momgebiani ,,faqtiuri mdgomareobis” SeqmnisaTvis. samcxe-
javaxeTSi amas xels uwyobda isic, rom axalcixeSi mdgari
rusTa saTadarigo 166-e polki moiSala. xolo mis adgilze Seqm-
nili erovnuli samxedro nawilebi jer sakmaod sustni iyvnen. am
viTarebiT isargebles renegatma begebma da Turqi emisrebis kar-
naxiT, adgilze Seqmnili ,,CeTebi” daZres; 1917 wlis noemberSi,
axalcixeSi mdgar samxedro nawilebianad, maT qalaqi alyaSi
moaqcies [sjimxf, e.#4641, furc.14].
bandebis e. w. ,,CeTebis” saerTo xelmZRvanelobas eweoda re-
negati omar faiki (yifiani). ajanyebulebma alyaSemortymuli ax-
alcixisa da iq mdgomi samxedro SenaerTebisagan danebeba da
iaraRis Cabareba moiTxoves. alyaSi moqceuli axalcixisaTvis
garedan qristianTa soflebs raime daxmareba rom ar gaewiaT,
SeTqmulebma yvelgan TavianTi piketebi daayenes da misasvleli
gzebi Caketes. rac Seexeba qristian qarTvelTa yvelaze did
sofel udes, SeTqmulebma isic alyaSi moaqcies da iaraRis
Cabareba moiTxoves [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II,
Tb., 1997, gv. 256].
am ambebTan dakavSirebiT samcxe-javaxeTis imdroindeli
samxedro da samoqalaqo saqmeebis rwmunebulTan, general-
gubernator maRlakeliZesTan, sami qarTveli mahmadiani begis
TanxlebiT gamocxadda uravlis ubnis boqauli zia-beg abaSiZe
da warudgina sruliad moulodneli, Svidpunqtiani moTxovna: 1.
axalcixe gamocxaddes samcxe-javaxeTisa da artaanis mTavar
qalaqad; 2. saxeli ,,axalcixe” Seicvalos Turqizebuli formiT
da ewodos ,,ahiska”. 3. qalaqSi darCenili Tavisufali yazarmebi
gadaeces mahmadianur mosaxleobas. 4. oficerTa sakrebulos
Senoba mieces mahmadianTa polks; 5. garnizonis ufrosad qarT-
veli oficris nacvlad dainiSnos mahmadiani yajari, romelic
komisariatma ganawesa me-8 polkis ufrosad da romelsac gen-
eral-gubernatori mesxeTSi Sesvlis uflebas ar aZlevda. 6. gen-
eral-gubernatori Tavisi StabiT qalaqidan gadavides rabaTSi
da iq cixis teritoriaze ganlagdes; 7. am winadadebis miuReblo-
bis SemTxvevaSi mahmadianTa SeiaraRebuli razmebi iZulebulni
iqnebian SeiWrnen qalaqSi [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri
qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 257].
SeiaraRebuli ,,CeTebiT” garSemortymuli axalcixe yovel
wuTs eloda Setevis dawyebas. `qarTuli Stabis” erT-erT TaT-
birze gadawyda Tavdasxmis da Setevis dawyeba, rasac unda mo-
exdina axalcixis garSemo Tavmoyrili ,,CeTebis” uvnebelyofa.
marTlac, 1917 wlis dekembris meore naxevarSi, qarTuli polkis
meomrebi, romelTac mxars umagrebda agreTve somxuri aTaseuli,
Setevaze erTdroulad gadavidnen sami mimarTulebiT. micemuli
brZanebiT, maTi mTavari mizani iyo mahmadianTa Sekrebili razme-
bis gafantva da dacla ise, rom mosaxleobas araferi daSave-
boda. Seteva daiwyo awyuris mimarTulebiT ganlagebul omar
faikis da ahmed fefenovis winaaRmdeg. aqve iyo mowinaaRmdegis
mTavari Stabic. ,,CeTebi” daamarcxa da gandevna qarTvel ofi-
cerTa razmma kapitan abaSiZis meTaurobiT. ,,CeTebi” aseve damar-
cxebul iqnen axalcixis sxva misadgomebTanac. qarTuli Stabis
gonivruli da drouli moqmedebis wyalobiT, rasac main-
cadamainc didi msxverplic ar mohyolia, ,,CeTebma” axalcixis
aReba ver SeZles [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II,
Tb., 1997, gv. 260].
1917 w. noemberSi CeTebis damarcxebiT saqme ar damTavre-
bula. mahmadianTa begebma samxreT saqarTvelos momavlis sakiTxi
gansaxilvelad abasTumanSi daniSnul mahmadianTa specialur
yrilobaze gaitanes, romelsac eswrebodnen warmomadgenlebi:
samcxidan, javaxeTidan, artaanidan, aWaridan, SavSeTidan da yar-
sidan. yriloba naxevrad konspiraciuli iyo. misi saorganizacio
komitetis winaswari gancxadebiT iq unda ganxiluliyo mxolod
kulturul-sarwmunoebrivi sakiTxebi. magram, roca yriloba gaix-
sna dRis wesrigi arsebiTad Secvlili aRmoCnda: delegatebi
religiur-kulturuli sakiTxebis nacvlad samxreT da samxreT-
dasavleT saqarTvelos rogorc socialur-politikuri, ise
teritoriuli sakiTxebis garCevas Seudgnen da yvelasaTvis mou-
lodneli erTob Sesazari dadgenileba miiRes: axalcixe-
axalqalaqis mazrebi, focxovi, aWara, artaani, SavSeTi mTeli
Tavisi teritoriiTa da xalxiT, viTarca sunas mimdevari da erT-
morwmune, unda gaerTianebuliyo erTi avtonomiuri mmarTvelobis
qveS yarsis mxaresTan. unda gamoyofoda amierkavkasiis komisari-
ats da gasuliyo Tbilisis guberniidan [S. lomsaZe, mesxebi, ax-
alcixuri qronikebi, II, Tb., 1997,gv. 261].
sxvaTa Soris, abasTumnis yrilobas, rogorc meTvalyure-
warmomadgeneli, eswreboda mxaris general-gubernatori maR-
lakeliZec, romelmac Tavis gamosvlaSi yrilobis gadawy-
vetileba sruliad aSkarad dagmo da protesti gamoucxada mas.
aRelvebulma brbom maRlakeliZe tribunidan Camoagdo, xolo
saRamos, roca is sam Tanmxleb pirTan erTad axalcixisken gae-
marTa yaCaRurad gzaSi dauxvdnen, srola autexes da erTi mxle-
beli moukles. general-gubernatorma Tavs gaqceviT uSvela. ni-
Sani micemuli iyo, mesxeTis fanatikosi beg-aRalarebi mTavro-
basTan aSkara konfliqtSi ebmebodnen. momaval brZolaSi begebs
TavianTi `CeTebis~ imedi hqondaT. mesxeTSi mZime samoqalaqo omi
iwyeboda, romelic religiur-Sovinistur mimarTulebas iRebda.
abasTumnis yriloba da `CeTebis~ amoZraveba erTimeores daemTxva.
rogorc Cans, SeTqmulTa mier Sedgenili programiT es asec unda
yofiliyo. etyoba am mizniT iqna Setyuebuli yrilobaze axal-
cixe-axalqalaqis gubernatori, ramac adgilze darCenil aRmas-
komis avantiurist wevrebs TviTneburi sxdomebis Catarebis saSu-
aleba misca, romelzec antiqarTuli da antisaxelmwifoebrivi
dadgenilebebi gamoitanes. mag., axalcixis aRmaskomis unebarTvod
mowveul sxdomaze ahmed-beg fefinovis daJinebuli moTxovniT
ganixiles sakiTxi q. axalcixis saxelis gadarqmevis Sesaxeb da
gamoitanes dadgenileba, rom amieridan axalcixes wodeboda
`ahiska~. ahmed-beg fefinovi sxdomis monawileebs arwmunebda, rom
`ahiska~ iyo misi Tavdapirveli saxeli da Semdeg qarTvelebma
gadaakeTes axalcixedo. imave dReebSi mazraSi saxeli Seucvales
zogierT dasaxlebul punqts. mag., sofel abs uwodes `sulTanie~,
xolo sofel xaks _ `meCeTie~.
mxareSi saerTo areulobiT isargebles axalqalaqis
samazro komitetSi mokalaTebulma daSnakebmac. maT imave pe-
riodSi unebarTvod moiwvies aRmaskomis sxdoma da bevrad ufro
Tavxeduri dadgenileba gamoitanes imis Sesaxeb, rom upiratesad
somxebiT dasaxlebuli axalqalaqis mazra gamosuliyo Tbilisis
guberniidan da Sesuliyo erevnis guberniaSi. yvelaferi es xde-
boda qarTuli Stabisa da mxareSi SemoRebul sageneralguberna-
toros gverdis avliT, romlis gareSec maT aseTi sxdomebis Ca-
tarebis ufleba ar hqondaT. rodesac general-gubernatori maR-
lakeliZe abasTumnis yrilobidan mobrunda da samazro aRmasko-
mebis danaSaulebriv saqmianobas gaecno, mixvda, rom Zalis gamo-
yenebis gareSe im etapze arc erTi frTis daSoSmineba da damS-
videba ar SeiZleboda.
1918 wlis 28 marts, CeTebi Seesivnen javaxeT-eruSeTis
sazRvarze mdgar or qarTul sofels: zeda Tmogvsa da agaras.
aikles is da mosaxleoba daarbies. 5 aprils 800-ma SeiaraRe-
bulma mahmadianma ieriSi miitana zekaris gadasasvlelze da
Caketa imereTidan samcxeSi mimavali erTaderTi gza. cota ufro
adre awyurelma mahmadianebma Caketes axalcixidan borjomisken
mimavali gza. axalqalaqis mazraSi mcxovrebma Taraqamebma baku-
riansa da TrialeTze mimavali gzebi gadaWres. amasTan, moSales
yovelgvari satelefono kavSiri TbilisTan. `39 dRe garSemorty-
muli viyaviT mtriT. 43 dRe fosta ar muSaobda. am xnis ganmav-
lobaSi vuZlebdiT yovelgvar gasaWirs. vuZlebdiT im imediT,
rom adre Tu gvian gveRirseba ganTavisufleba Cvenda sasarge-
blod.~ _ werda zaqaria didimamiSvili 1918 wlis 4 ivniss [S.
lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 397].
samwuxarod, im dRes qarTvelTa imedebi daimsxvra. baTumSi
xelmowerili xelSekrulebiT TurqeTis xelSi gadadioda 10.000
kv. km. teritoria 350.000 mcxovrebiT. saqarTvelo kargavda ara
marto 1878 wels dabrunebul Tavis istoriul miwa-wyals, aramed
1829 wels SemoerTebul samcxe-javaxeTsac.
6 ivniss gubernatoris gamocemuli brZanebiT uqmdeboda ko-
mendantis saaTi q. axalcixeSi. 7 ivniss Turq cxenosanTa
sapolicio aseuli Sevida axalcixeSi da quCebSi marSiT gaiara.
8 ivniss axalcixe datova somxurma batalionma. awyurisaken mi-
maval nawilebs bevri moqalaqec gayva. SeTanxmebis mixedviT 11
ivniss axalcixe unda daetovebina qarTul polksac da iqidan
abasTumanSi gadasuliyo. magram rogorc gairkva, abasTumansa da
awyurs iq gamagrebuli adgilobrivi begebi ar Tmobdnen. am
mdgomareobiT sargeblobda gen. mayaSvili da axalcixidan ar ga-
modioda. magram mxareSi Turquli wes-Cveulebebi mainc myarde-
boda. dampyroblebma saqme samazro mmarTvelobis SecvliTa da
axali samoxeleo aparatis SeqmniT daiwyes. mmarTvelobis sa-
TaveSi samoqalaqo da samxedro xelisuflebiT aRWurvili, aq
ganlagebuli jarebis (diviziis) sardali xaliT-faSa daayenes.
xaliT-faSas xelisufleba yofili gimnaziis SenobaSi moTavsda.
faSas hyavda Tavisi muTaserifi, kaimakami, mudiri, baS mudiri,
muxTari, baS muxTari. yvela sofels hyavda Tavisi muxTari an
iuzbaSi. isini baS muxTars emorCilebodnen. baS muxTari
ganagebda ramdenime sofels da udrida rusul `starSinas~.
ufrosi muxTari (baS muxTari) emorCileboda mudirs, mudiri _
kaimakams, es ukanaskneli _ muTaserifs da a.S. Turquli samox-
eleo aparati bevrad ufro gazrdili iyo, vidre rusuli. samox-
eleo aparatis Seqmnamde da xaliT-faSas mosvlamde aq komendan-
tad daniSnuli iyo Stabs-kapitani baki-faSa [S. lomsaZe, mesxebi,
axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv.287].
11 ivniss baki-faSas brZanebiT gauqmda axalcixis yofili
milicia da mis magivrad daarsebul iqna Turquli policia,
romlis gankargulebaSi iyo erTi cxenosani da erTi fexosani
aseuli. sapolicio razmebi ZiriTadad adgilobrivi mahmadiane-
biT iyo dakompleqtebuli [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri
qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 287].
15 ivniss axalcixeSi Sevida diviziis ufrosi, mxaris samxe-
dro da samoqalaqo mmarTveli xaliT-faSa. misi qalaqSi Sesvla
aRiniSna zar-zeimiT. imave dRes daiwyo axalcixis dacla. axalma
administraciam samcxe-javaxeTis oficialur enad Turquli ga-
moacxada. amis SesabamisadAquCebsa da warmoeba-dawesebulebis
yvela warwera gamoicvala. Turqul enaze gadavida saqmis war-
moebac, ris gamoc adgilobriv qristianul mosaxleobas gau-
Wirda samsaxuri [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II,
Tb., 1997, gv. 289].
1918 wlis (14) 27 ivlisidan axalcixe saolqo qalaqad
gadakeTda. axalcixeSi baTumidan Cavida olqis muTaserifi (vice-
gubernatori) [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb.,
1997, gv.431].
TurqTa parpaSi samxreT saqarTveloSi didxans ver
gagrZelda. 1918 wlis 30 oqtombers inglisis kreiser `aga-
memonze~, mudrosis navsadgurSi (egeosis zRva) xeli moaweres
zavs, romlis ZaliT osmaleTi inglisis mowyalebas miendo. mud-
rosis droebiTi zavis ZaliT TurqeTs ukan unda daexia 1914
wlis sazRvrebSi. amasTan, inglisis jaris mosvlamde, maTi
jaris erTi mesamedi unda darCeniliyo okupirebul olqebSi [S.
lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 293].
daubrundeboda Tu ara samcxe-javaxeTi Tavis istoriul pa-
trons _ saqarTvelos, ra politikur gzas airCevdnen aq ing-
liselebi, kanonierad scnobdnen Tu ara baTumis xelSekrulebas,
romelic scildeboda ara marto 1914 wlamde arsebul sazRvars,
aramed brest-litovskis xelSekrulebiT dadgenil sazRvarsac,
rogor urTierTobas daamyarebdnen isini saqarTvelosTan da mis
mezoblebTan (TurqeTi, somxeTi, azerbaijani, ruseTi) da sxva. ai
sakiTxebi, romlebic maSin aRelvebda yvelas.
amasTan dakavSirebiT, moZraoba daiwyes mesxeTis moRalate
begebmac. aTasnairad midgnen-modgnen da erTiani azris
SesamuSaveblad 1918 wlis 3 noembers, vidre Zalaufleba jer
kidev Turqebis xelT iyo, axalcixis cixeSi gamarTes kreba, ro-
melsac TurqeTis mxridan daeswrnen xaliT-bei, baki-bei da jemal
ximSiaSvili. krebaze begebs xaliT-faSisaTvis uTqvamT: Tqveni
wasvlis Semdeg mxare Cven dagvitoveT da ingliselebTan Cven
TviTon gavawyobT saqmeso. xaliT-faSa maSin uarze damdgara.
radgan es mazrebi Cven qarTvelebma Cagvabares, isev qarTvelebs
unda CavabaroTo. kamaTi gamwvavebula politikuri orientaciis
sakiTxebzec. begebis yvelaze reaqciuli nawili moiTxovda Zveli
mesxeTis teritoriaze axali saxelmwifo erTeulis Seqmnas da
mis saqarTvelodan Camocilebas. meore, SedarebiT loialuri
nawili Tvlida, rom aucilebeli ar iyo mesxeTis gamoyofa
saqarTvelodan Tu igi masSi Sevidoda avtonomiuri uflebiT.
begTa Soris TiTo-orola (mag., baxSi-beg maCabeli) iseTic aR-
moCnda, romelic SesaZleblad Tvlida sruliad saqarTvelosTan
SeerTebas yovelgvari gamoyofisa da avtonomiis gareSe. suls-
wrafma begebma veRar moiTmines, 5 noembers axali mTavroba
Seadgines da portfelebi erTmaneTSi gainawales. ministr-
prezidentis Tanamdeboba ergo mesxeTis begTa SeTqmulebis
upirveles monawiles omar faiks (yifians), samxedro ministris
portfeli miiRo server-beg jayelma, qoblianelma. miwaTmoqmede-
bis ministri gaxda zia-beg avaliSvili, xolo Sinagan saqmeTa da
finansTa ministris Tanamdeboba, orive erTad miitaca avantiur-
istma lekma murxan musakievma. ar arsebuli saxelmwifos kabi-
netis Sesaxeb meore dRes ukve mTelma mesxeTma icoda. dawyebul
moZraobaSi qalaqis TviTmmarTvelobam da piradad axalcixis
Tavma zorianma, romelsac sakmaod gamaxvilebuli hqonda
politikuri situaciis grZnoba, avantiurist begebTan
TanamSromlobis axali Sesaferisi pozicia gamoimuSava: 8 noem-
bers mowveul sxdomaze zorianma da misma jgufma begebs
ganucxades, rom dawyebul brZolaSi dadgebodnen maT gverdiT
da yvelafers gaakeTebdnen, imisaTvis, rom mesxeTi menSevikur
mTavrobas aRar SeerTeboda [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri
qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 294].
samcxe-javaxeTis mmarTvelobisaTvis, saomar moqmedebasTan
dakavSirebiT, 1918 wlis 2 noembers Seiqmna da 1919 wlis 28
maisamde iarseba Tbilisis guberniis axalcixe-axalqalaqis
droebiTma sageneral-gubernatorom, romlis mTavarsardals
samxedro xelisuflebasTan erTad samoqalaqo xelisuflebac
emorCileboda. mis mmarTvelobaSi Sedioda TiTo warmomadgeneli
qalaqebis TviTmmarTvelobebidan da or-ori glexTa sabWodan,
qalaqebis mcxovrebTagan da gaxiznulTa komitetidan. axalcixe-
axalqalaqis mazrebis droebiTi general-gubernatori iyo jer
generali mayaSvili, Semdeg generali kvinitaZe. am ukanasknelma
1919 wlis 28 maiss Zalaufleba gadasca samoqalaqo-samazro
mmarTvelobebs [scssa, f.1946, anaw.1, saq.17, furc.384.; scssa, f.1946,
anaw.1, saq.22, furc.15,18,25,30].
male cnobili gaxda, rom dekembris pirvel ricxvebSi
saqarTvelos respublikis jari unda Sesuliyo axalcixeSi. zogi
aqa-iq miimala, xolo zogma Tavis gadarCenisaTvis daiwyo sir-
bili. 1 dekembers awyurSi Casuli murxan musakievi general ma-
yaSvils begebisaTvis feodaluri privilegiebis SenarCunebas, pa-
tiebas da uSiSroebis garantias sTxovda. 2 dekembers man es
moTxovnebi warudgina ukve nirwamxdar xmosanTa krebasac. 1918
wlis 3 dekembers, diliT adre, server-beg qoblianeli da baRSi-
beg maCabeli axalcixidan aWarisaken gaiparnen [sjimxf, e.#111,
furc.76].
4 dekembers, dRis pirvel saaTze, axalcixeSi Sevida qar-
Tuli jari general gelovanis meTaurobiT, samxedro musikis
TanxlebiT. ase samarcxvinod damTavrda avantiuristi mesxi bege-
bis pirveli SeTqmuleba, romelsac saTaveSi edga renegati,
naqarTvelari, omar faiki neman-zade (yifiani) [S. lomsaZe,
mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 295].
ingliselTa Semosvlis Semdeg, miuxedavad imisa, rom
TurqeTma ukan daixia da mesxeTi saqarTvelos jarma daikava,
TurqeT-saqarTvelos sakiTxi kvlav gadauWreli rCeboda.
revoluciis SiSiT enver-faSas politikis mimdevari samxedro
pirebi veRar dabrundnen saxlebSi da darCnen amierkavkasiis
musulmanebTan, rogorc Turqi emisrebi. aseTi emisrebis ricxvi
gansakuTrebiT SesamCnevi iyo artaanis, qvablianis da focxovis
raionebSi, romelTac mxars uWerdnen adgilobrivi begebi da
aRalarebi. kavkasiaSi darCenil am samxedro jgufebs daxmarebas
uwevdnen TurqeTis samxedro wreebi stambolidan, romelnic
inglisis karnaxiT moqmedebdnen.
1919 wlis dasawyisSi `amierkavkasiis osmaleTis~ Seqmnis
lozungiT am jgufebma moqmedeba daiwyes. es axali e. w. `saxelm-
wifo,~ rogorc idea Tavis gansaxierebas eZebda daaxloebiT
Zveli samcxe-saaTabagos sazRvrebSi. mas saxelad unda rqmeoda
`samxreT-dasavleT kavkasiis mTavroba~, romlis centri iqneboda
qalaq yarsSi. misi teritoria unda Semdgariyo: yarsis, artaanis,
baTumis olqebisa da axalcixe-axalqalaqis mazrebisagan, e.i. im
teritoriisagan, romelic mudrosis SeTanxmebis ZaliT unda
daecalaT Turqebs da gadaecaT gamarjvebuli inglisisaTvis. [S.
lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 297].
am axali `samxreT-dasavleT kavkasiis mTavrobis~ Tavmjdo-
mared daniSnul iqna axalcixe-axalqalaqis mazrebis droebiTi
komisari, Turqebis emisari, server-beg aTabagi jayeli, qoblian-
eli. mas, rogorc Cans, azrad hqonda mTavrobis erovnul safuZ-
velze mowyoba. administracia Caabara ter-aruTinovs, vinme
tomaSeviCi _ dediT qarTveli, dainiSna Sinagan saqmeTa minis-
trad da mTavrobis Tavmjdomaris amxanagad (is qarTvelebs mfar-
velobda). finansebis mowesrigeba miendo marqarians; rukini
dainiSna xarjTamkrefad; kortalovi _ sursaTis ministrad; mur-
Taz-beg falavandiSvili _ iusticiis ministrad. mTavrobis
aparats komisariati uwodes [sjimxf, e.#3428, furc.8.;].
1919 wlis 12 Tebervals axalcixeSi server-begis jari
Sevida. amis Sesaxeb gaz. `erToba~ iuwyeboda: `12 Tebervals
server-begi qoblianskis meTaurobiT focxovis jarebi Sevidnen
axalcixeSi. aRlums xelmZRvanelobda awyuris yofili ufrosi
laTib-bei. jarebis Semosvlis dros datusaRebul iqnen yvela
moxeleni da adgilobrivi miliciis wevrebi, romelTac ver moes-
wroT qalaqidan wasvla~ [gaz. `erToba~, #63, 1919w.].
`samxreT-dasavleT kavkasiis mTavrobam~ gamoacxada mobili-
zacia da jaris organizeba miando polkovnik mironovs. Tumca
jaris Sekreba ver moxerxda, radgan xalxi mxars ar uWerda maT.
komisariatis marTva-gamgeobam 27 dRes gastana. generalma kvini-
taZem erTi dakvriT daamxo `samxreT-dasavleT kavkasiis mTav-
roba~ [sjimxf, e.#3428, furc.8.;]. generlebma kvinitaZem da arTme-
laZem daikaves axalcixe, focxovi, axalqalaqi da artaani [Кви-нитадзе Г. Мои воспоминания в годы независимости Грузии 1918-1921,
Paris, 1985. ст. 103-104]. artaanis aRebiT mesxeTSi weliwadnaxevri-
ani samoqalaqo omi damTavrda.
es simSvide didxans ar gagrZelebula. 1921 wlis Tebervlis
Sua ricxvebSi, erTi mxriT, moskovis bolSevikuri da, meore
mxriT, ankaris qemalisturi mTavrobebis saidumlo garigebis sa-
fuZvelze saqarTvelos erTsa da imave dros Semoesivnen bol-
Sevikebica da qemalistebic. qemalistebma maSin istoriuli
saqarTvelos samxreTi olqebi, maT Soris artaani daipyres,
xolo bolSevikebma _ mTeli saqarTvelo. am veraguli SeTanxme-
bis gamJRavneba cota gvian 1921 w. 16 marts moskovis konferenci-
aze moxda, rac Semdeg imave moskovidan miRebuli diqtatis sa-
fuZvelze, amierkavkasiis federaciulma mTavrobam yarsis kon-
ferenciaze daadastura 1921 wlis 13 oqtombers [S. lomsaZe,
mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997,; 305]. saqarTveloSi
sabWoTa xelisuflebam administraciuli dayofis Zveli forma
SeinarCuna. istoriuli samxreTi saqarTvelodan saqarTvelos
sazRvrebSi mxolod samcxe-javaxeTi anu axalcixis da ax-
alqalaqis mazrebi darCa.
rogorc zemoT aRiniSna, 1878 wlidan SemoerTebuli mesxeTi
moicavda axalcixisa da axalqalaqis mazrebs, artaanis da
olTisis okrugebs.
axalcixis mazris teritoria mTlianad udrida 2658,4 kv.
kilometrs. masSi Sedioda 3 sapolicio ubani: awyuris, qvab-
lianis da uravelis, romelTa farTobi Sesabamisad iyo: 848,7; 980
da 829,7 kv. kilometri.
awyuris sapolicio ubani, Tavis mxriv, iyofoda: awyuris
idumalas da kldis sasoflo sazogadoebad. awyuris s/s-Si
Sedioda soflebi: agara, awyuri, dviri, dgvari, zikilia,
qvabisxevi, kopaZe, moqcevi, sakvirike, sayuneTi, taZrisi, Tiseli,
tyemlana, winubani, wrioxi (sul 15 sofeli).
idumlis sasoflo sazogadoebaSi gaerTianebuli iyo 19
sofeli: aspinZa, blorZa, idumala, indusa, yamza, kolTaxevi
(kvalTaxevi), laSixevi, minaZe (davTarSi araa), orfola, oTa,
zemo oSora, qvemo oSora, feriscixe, rusTavi, tamala, toba,
wyalTbila, Wala, WeWereqi (WaWaraqi).
kldis sasoflo sazogadoebaSi Sedioda 19 sofeli: ani,
boga, giorgiwminda, Ziri (Zira), zeubani, klde, yuraTubani,
miqelwminda, mugareTi, fersa, sviri, tatanisi, wira, wnisi, Wvinta,
Coxta, Surdo, eliawminda. awyuris sapolicio ubnis adgilsa-
myofeli sof. awyuri iyo [Кавказский календарь, 1917. ст. 91;]. awyuris sapolicio ubans aRmosavleTiT Tbilisis gu-
berniis goris mazris borjomis sapolicio ubani esazRvreboda;
samxreT-aRmosavleTiT _ axalqalaqis mazris baraleTis sapoli-
cio ubani; samxreTiT _ axalcixis mazris uravelis sapolicio
ubani; dasavleTiT _ axalcixis mazris udis sapolicio ubani;
CrdiloeTiT _ quTaisis guberniis quTaisis mazris baRdadis
sapolicio ubani da amave guberniis Sorapnis mazris belagoris
sapolicio ubani, maTgan awyuris sapolicio ubani mesxeTis
qediT gamoiyofoda.
qvablianis sapolicio ubani adigenis, varxanis da udis
sasoflo sazogadoebebad iyofoda. sapolicio ubnis ufrosis
rezidencia sofel udeSi iyo.
adigenis sasoflo sazogadoeba 27 sofels moicavda. eseni
iyo: adigeni, afieTi, arZne, bolajuri, RaRvi, goderZi, gomaro,
RorTubani, gugunauri (es sofeli ,,gurjistanis vilaieTis did
davTarSi" moxsenebuli ar aris), derceli, zanavi, zarzma, zedu-
bani, kexovani, mlaSe, moxe, namniauri (`davTarSi~ aRricxuli
araa), osieTi (osiZe), flate, sairme, didi smada, patara smada,
utyusubani (,,davTarSi" sof. ZinZes erT-erT ubnadaa moxsenebuli
da Semdgom, droTa ganmavlobaSi, damoukidebel soflad
qceula), wre, cixisubani (,,davTarSi" araa aRniSnuli), WeWla da
CorCani.
varxanis sasoflo sazogadoebaSi Sedioda 20 sofeli: abas-
Tumani, benara (`davTarSi~ aRniSnulia belnaraTi), varxani
(`davTarSi~ moxsenebuli araa), qiqineTi, naqurdevi, farexa (par-
exi `davTris~ mixedviT, udis nahieSi moxsenebuli zemo farexaa),
fxero, sabuzara (`davTriT~ sabudara), unwa, xarjami, xevaSeni,
waxani, waxniswyaro, wyutajvari, Wixeli, CurCuto, Soya (`dav-
Tris~ mixedvi _ alTunyalas rabaTi), Solaveri, zemo enTeli da
qvemo enTeli.
udis sasoflo sazogadoeba Sedgeboda 17 soflisagan: amx-
eri (`davTris~ moxedviT avxeri), arali, gorguli, RorZe,
zazalo, ijareTi, yarTubani, kaxareTi, lelovani, mareli (`dav-
Tris~ Sedgenisas ori, zemo da qvemo mareli arsebobda), or-
joSani (`davTarSi~ qvemo da zemo orjoSania moxsenebuli), sa-
myre, ude, xona, xuro, warbasTubani, wyise [Кавказский календарь, 1917].
qvablianis sapolicio ubans aRmosavleTiT axalcixis maz-
ris awyuris da uravelis sapolicio ubnebi esazRvreboda,
samxreTiT _ yarsis olqis artaanis okrugis focxovis sapoli-
cio ubani; dasavleTiT _ quTaisis guberniis baTumis okrugis
zemo aWaris sapolicio ubani; CrdiloeTiT ki _ quTaisis mazris
baRdadis da ozurgeTis mazris Coxatauris sapolicio ubnebi.
uravelis sapolicio ubnis centri qalaq axalcixeSi iyo.
sapolicio ubani vales, lepisis da uravelis sasoflo sa-
zogadoebebad iyofoda.
vales sasoflo sazogadoebaSi gaerTianebuli iyo 14
sofeli: abi, arjana, aryiscixe, vale, jayismani (Zvelad jayis-
ubani), nioxrebi (naoxrebi `davTarSi~ qvemo da zemo nioxrebia),
orali, didi pamaji, patara pamaji, saZeli, sxvilisi (suflisi s.
jiqias azriT, armenizebuli formaa), xaki, winubani, Warali
(`davTarSi~ didi da patara).
lepisis sasoflo sazogadoeba 28 soflisagan Sedgeboda:
didi agara, awyvita, alanZia, artaxi, axCia, bezirxana (,,davTarSi”
araa moxsenebuli), bnela, buzmareTi (,,davTarSi~ sami sofelia:
zemo, qvemo da Sua), vani, varneTi, gaveTi (`davTarSi” araa aR-
niSnuli), giorgiwminda, dadeSi, daneTi, zeda Tmogvi, qarzameTi,
kurbala-oRli (es sofeli 1930 wels gamocemul saq. ssr admin-
istraciul-teritoriul dayofaSi aRar moixseneba), lepisi, ni-
ala, (`davTarSi~ _ qvemo da zemo), oskoria, fanaqeTi, rokeTi,
Tmogvi, TolerTa, toloSi, Colda (`davTriT~ _ ColeTi), SaloS-
eTi (`davTarSi~ _ saloSeTi).
uravelis sasoflo sazogadoeba moicavda 29 sofels:
patara agara, andriawminda, arjuli, axlaSeni, didi varneTi,
giorgiwminda, RobieTi (`davTarSi~ araa damowmebuli), Rreli,
Rrma, engikoi (Turqizebuli forma axalsoflisa, s. jiqias az-
riT engikoi anu qarTulad axalsofeli Zvel qarTul wyaroebSi
moxsenebuli axtila, axdilaa), zrzveli, kantieTi, kisaTibi,
musxi, odunda, onRora, orcefi, oxera, saxudabeli, triboni,
TxalaTubani (araa aRniSnuli arc `davTarSi~, arc saq. ssr ad-
ministraciul-teritoriul dayofaSi), uraveli, xaveTi, xriani
(`davTris~ dros ukacrielia, rogorc Cans, droTa ganmavlobaSi
aRdgenila), wyorZa, WobareTi, enTeli, erkota.
uravelis sapolicio ubans aRmosavleTiT axalqalaqis maz-
ris baraleTisa da bogdanovkas sapolicio ubnebi esazRvreboda;
samxreTiT _ yarsis olqis artaanis okrugis Cildiris sapoli-
cio ubani; dasavleTiT _ yarsis olqis artaanis okrugis
focxovis sapolicio ubnis nawili da axalcixis mazris qvab-
lianis sapolicio ubani; CrdiloeTiT _ axalcixis mazris awyu-
ris sapolicio ubani.
sul axalcixis mazraSi iyo 188 sofeli. 1917 wlis monaceme-
biT. mTlianobaSi axalcixis mazras aRmosavleTidan esazRvre-
boda Tbilisis guberniis goris da axalqalaqis mazrebi;
samxreTiT _ yarsis olqis artaanis okrugi; dasavleTiT _ qu-
Taisis guberniis baTumis okrugi; CrdiloeTiT _ quTaisis gu-
berniis quTaisis mazra.
rogorc CamoTvlili soflebis saxelebidan Cans, axalcixis
mazris toponimia `gurjistanis vilaieTis didi davTris~
Sedgenis Semdeg ar Secvlila. soflebis qarTuli saxelebi
sicocxlis unarianebi aRmoCndnen.
axalqalaqis mazra axalcixis mazraze didi iyo. misi far-
Tobi 2743 kv. kilometrs udrida. axalqalaqis mazra ori
sapolicio ubnisagan Sedgeboda. baraleTis sapolicio ubnis
farTobi 1020 kv. kilometri iyo, bogdanovkisa ki _ 1723 kv. km.
baraleTis sapolicio ubani aragvas, baraleTis, varevanis,
diliskas, kulikamis da xerTvisis sasoflo sazogadoebebisagan
Sedgeboda.
aragvas sasoflo sazogadoebaSi iyo 10 sofeli: aragva,
balxo (`davTarSi~ araa aRniSnuli), buRaSeni (`davTarSi~ araa),
gomi, zaqi ( zaki; zegani), koTelia, didi samsari, patara samsari,
trkna (`davTriT~ da qarTuliT _ dirknali), xando.
baraleTis sasoflo sazogadoebaSi gaerTianebuli iyo 11
sofeli: agana, alaTubani, balanTa (`davTris~ Sedgenis dros
gaukacrielebulia), baraleTi, beJano (`davTriT~ da qarTuli
Sesatyvisi boJano), ixtila (qarTuli formaa _ Rrtila; `dav-
TarSic~ Rrtilaa aRniSnuli. ixtila Turqizebuli da ar-
menizirebuli formaa), kaCio (`davTriT~ da qarTulad kaWio),
merenia, sirqva (`davTriT~ da qarTulad sirgvi), xumrisi (s.
jiqia `davTarSi~ aRniSnavs, rom xumrisi amJamad gaukacriele-
buliao), Wixarula (`davTarSi~ aris Wareli, rac swori araa.).
varevanis sasoflo sazogadoeba moicavda 10 sofels:
azavreTi, alastani (`davTarSi~ _ ori sofelia qvemo da zemo
alastani), burnaSeTi, vargavi, (`davTris~ dros gaukacrielebu-
lia), varevani, godolari (`davTarSi~araa), gokia (`kavkazski
kalendar~-Si mocemulia kokia, rac armenizebuli forma unda
iyos), lomaturcxi, modega (`davTarSi~ modegani; `davTris~ dros
mosaxleoba ar aris), turcxi.
diliskas sasoflo sazogadoebaSi Semavali soflebi iyo:
afnia, bavra, gogaSeni, gumurdu (armenizebuli formaa; qarTulad
_ kumurdo), diliska (`davTriT~ da qarTulad _ dilicka),
prtena, didi xospia (patara xospias sabWoTa xelisuflebis
damyarebis Semdeg daerqva martuani), Candura (qarTuli
geografiuli saxelis _ CamZvralas armenizebuli formaa). sul 9
sofeli.
kulikamis sasoflo sazogadoebaSi Sedioda 10 sofeli:
abuli, buzaveti, kartikami, korxi, kulikami, majadia (qarTuli
maWatias armenizebuli da Turqizebuli formaa. `davTarSi~ didi
da patara maWatiaa moxseniebuli), olaverdi, orja, (`davTarSi~
orjua), ToTxami, xulgumo.
xerTvisis sasoflo sazogadoebas 15 sofeli ekuTvnoda:
aljua, anakeTi, vartakani (`davTarSi~ araa), gelsunda, kvarSa,
qilda, margastani (`davTarSi~ araa), miraSxani, naqalaqevi, saro,
Toki, xerTvisi, xizabavra, CunCxeli (CunCxa _ Tanamedrove qar-
TuliT), Sadrevani.
baraleTis sapolicio ubans aRmosavleTiT esazRvreboda
Tbilisis guberniis borCalos mazris TrialeTis sapolicio
ubani da axalqalaqis mazris bogdanovkis sapolicio ubani; es
ukanaskneli samxreTidanac esazRvreboda; dasavleTiT _ axal-
cixis mazris uravelis sapolicio ubani; CrdiloeTiT _ axal-
cixis mazris awyuris da goris mazris borjomis sapolicio ub-
nebi. baraleTis sapolicio ubnis ufrosis rezidencia sof.
baraleTSi iyo.
bogdanovkis sapolicio ubanSi gaerTianebuli iyo Semdegi
sasoflo sazogadoebebi: vaCianis, ganZis, goreloes, karwaxis,
konduris, saTxis, spaskoes da eStias.
vaCianis sasoflo sazogadoebas 5 sofeli ekuTvnoda:
vaCiani, kulalisi (es SeiZleba `davTarSi~ aRniSnuli ku-
luleTia), murjaxeTi (`davTris~ dros sami murjaxeTi iyo: didi,
Sua da patara), okami, sulda.
ganZis sasoflo sazogadoebaSi sul 3 sofeli Sedioda:
ganZa (`davTris~ mixedviT ganZani), foka, saRamo.
goreloes sasoflo sazogadoeba ki mxolod sofel gore-
loes warmoadgenda.
karwaxis sasoflo sazogadoebaSi 9 sofeli iyo gaerTi-
anebuli: azmana, RarTa, davnia (`davTarSi~ naxsenebi araa),
dankali, karwaxi (`davTris~ dros oria _ didi da patara kar-
waxi), qarcebi, mrakvali, xaveTi, erinja.
konduris sasoflo sazogadoebas 7 sofeli Seadgenda: ji-
graSeni, dlivi, didi kondura, patara kondura (`davTarSi~ kon-
dura aRniSnuli araa), kuridadeSi (`davTarSi~ _ dadeSi; s. jiqia
wers: `dadeSi xuTversian da sxva rusul rukebze sof. kon-
durebsa da suldas Sua kuridadeSadaa aRniSnuli, adgilzec
gamigonia `kuridadeSi~. rodis daerTo am dadeS saxelwodebas es
kuri elementi, jerjerobiT cnobili ar aris. SesaZlebelia, es
arabuli `sofeli~ sityvis raRacnairi refleqsi iyos), mamwvara,
patara xanjali (`davTarSi~ didi da patara xanCali aRricxuli
ar aris; SesaZlebelia mosaxleoba aq SemdegSi gaCnda da
soflebma saxeli tba xanCalisagan \xanjali\ miiRes).
saTxis sasoflo sazogadoebis soflebia: didi araqali,
patara araqali (`davTris~ dros es soflebi ukve dacarielebu-
lia; Semdeg, XIX s-is 30-ian wlebSi am nasoflarebSi arzrumidan
gadmosaxlebuli somxebi dasaxldnen), orojua (orjalar _
Turqizebuli formaa, rac imiTaa gamowveuli, rom axalqalaqis
livas akSehiris nahieSi qvemo da zemo orja soflebi iyo, ro-
melTac Semdeg orjalari ewodaT, lar-mravlobiTis mawar-
moebeli sufiqsis darTviT), patkana (`davTarSi~ _ patkanani),
saTxa (`davTarSi~ aRnusxuli araa), didi xanjali, xojabeki (s.
jiqia `davTarSi~ xojabeks da bogdanovkas erTsa da imave
sofels uwodebs. 1906 da 1917 wlis `kavkasiis kalendris~ monace-
mebiT ki eseni sxvadasxva soflebia. miT umetes, rom xojabekis
mosaxleobas 749 somexi Seadgens da bogdanovkisas ki _ 389 rusi
da 9 somexi). sul 7 sofeli.
spaskoes sasoflo sazogadoeba 8 sofels moicavda: bogda-
novka, vladimirovka, efremovka, orlovka, rodionovka, spaskoe,
tambovka, troickoe. es e.w. duxoborie iyo. am soflebSi cxov-
robdnen ZiriTadad 1841_45 wlebSi gadmosaxlebuli duxoborebi.
eStias sasoflo sazogadoebaSi 6 sofeli Sedioda: yaurma,
TaxCa (`davTarSi~ aRniSnuli araa), Toria (1847 wels ukacrielia;
1887 wels ki ukve 45-komliania; `davTrisas~ _ 12 komliania),
ujmana, xorenia (Zvelad mas jvarina erqva. `davTarSi~ mocemulia
arasworad da ikiTxeba xoreniad, rac XIX s-is 30-ian wlebSi
gadmosaxlebuli somxebisaTvis ufro misaRebi forma iyo), eStio.
bogdanovkis sapolicio ubans aRmosavleTiT esazRvreboda
Tbilisis guberniis borCalos mazris aleqsandergilfis (Tri-
aleTis) sapolicio ubani; samxreTiT _ erevnis guberniis
aleqsandropolis mazra da yarsis olqis yarsis okrugis
aRbabis sapolicio ubani; dasavleTiT _ yarsis olqis artaanis
okrugis Cildiris (Crdili) sapolicio ubani da axalcixis maz-
ris uravelis sapolicio ubani; CrdiloeTiT _ axalqalaqis maz-
ris baraleTis sapolicio ubani. sul axalqalaqis mazraSi 111
sofeli iyo.
rogorc axalcixis mazraSi, ise aqac toponimia ZiriTadad
qarTulia. Tu Cven mxedvelobaSi miviRebT im istoriul-
politikur Zvrebs, romlebic samcxe-saaTabagom ganicada gansa-
kuTrebiT osmalTa Semosevis droidan, rasac Semdgom somexTa
didi gadmosaxleba mohyva XIX s-is 30-iani wlebidan, gasagebi
gaxdeba Tu rogori sirTuleebiT moaRwia Cvenamde qarTuli
soflebis qarTulma saxelebma. aRsaniSnavia, rom samcxe-
saaTabagoSi osmalTa gabatonebis Semdeg bevri qarTuli
geografiuli saxeli iTargmna Turqulad, xolo umravlesoba am
saxelebisa gaTurqebul iqna fonetikurad, amas daemata Semdgom
am saxelebis armenizeba. magram miuxedavad amisa, umravlesoba
saxelebisa mainc qarTuli darCa.
aRniSnuli periodis administraciul danawilebas Tu Sevu-
darebT `gurjistanis vilaieTis didi davTris~ periods, davi-
naxavT, rom ruseTis mmarTvelobis periodSi moxda wvrili ad-
ministraciuli erTeulebis gamsxvileba. es albaT imiT iyo ga-
mowveuli, rom muhajirobis Sedegad samxreT saqarTveloSi
mosaxleoba Semcirebuli iyo da osmaluri nebismieri terito-
riuli erTeuli ruseTis yvelaze ufro mcire mazrasac ki ver
Seedreboda mosaxleobis raodenobiTa da sididiT.
samxreT saqarTveloSi anu samcxe-saaTabagoSi vaxuStis
mixedviT Semdegi mcire da didi qalaqebi iyo: awyuri _ `qalaqi
da cixe didSeni~, axalcixe, gokia _ `mcire qalaqi~, `baraleTi
mcire qalaqi~, axalqalaqi, `mcire qalaqi kola~, `olTisi qalaqi
kargi da keTili haerovani~ da sxv. [qarTlis cxovreba, IV, s.
yauxCiSvilis red., Tb., 1973].
aRniSnuli periodisaTvis yvelaze umniSvnelovanesi qalaqi
axalcixe iyo. 1828 wels axalcixis alyasTan gadaRebuli gegmis
mixedviT S. mesxia kargad adgens axalcixis ier-saxes.
gegmis mixedviT q. axalcixe gaSenebulia md. focxovis mar-
jvena, wylisken daqanebul gorakebze. axalcixe gegmis Semdgen-
els sam nawilad aqvs dayofili: 1. citadeli, 2. cixe da 3.
qalaqi.
citadeli md. focxovis erTi totis marjvena, yvelaze
maRal napirzea gaSenebuli. mas sakuTari kedlebi aqvs. citade-
lis qvemoT, aseve SedarebiT maRal gorakzea moTavsebuli cixe.
cixis teritoria gacilebiT didia, vidre citadelisa da Tavisi
kedliT, romelic mdinaris napiramde Cadis, citadels erT
saerTo, kedlebiT SemosazRvrul teritoriaSi aqcevs. ase rom,
cixe Tavisi kedlebiTaa warmodgenili. amas garda, citadelsa da
cixes kidev mesame kedeli, koSkebiT gamagrebuli, icavs. es mesame
kedeli gasdevs mTis kalTebs da uvlis irgvliv cixis nage-
bobebs. es faqtiurad mesame kedelia, romliTac cixe-simagre
daculi iyo qalaqis mxridan. axalcixis mSeneblebs es mesame
kedelic sakmarisad ar miuCneviaT, qalaqi da cixe-simagre kidev
meoTxe kedliTac gaumagrebiaT.
citadels da cixes mdinarisaken gasasvleli ar aqvs. aqedan
igi savsebiT miuvali Cans. samagierod, cixe-simagre CrdiloeTiT
erTaderTi kariT uerTdeba qalaqs. es kari gakeTebulia qalaqis
TiTqmis Sua adgilze.
axalcixis qalaqi gadaSlilia ferdobis SedarebiT vake da
daqanebul kalTebze, cixe-simagris win, mis marjvniv da marcxniv,
naxevarwris msgavsad, CrdiloeTiT, Crdilo-dasavleTiTa da
Crdilo-aRmosavleTiT. qalaqi, cixisagan damoukideblad, er-
TaderTi xidiT md. focxovze dakavSirebulia mis marcxena
napirTan da aqedan Semomaval gzebTan. md. focxovis marcxena
napirze, axalcixis pirdapir, mosaxleoba ar Cans [S. mesxia,
saistorio Ziebani, III, Tb., 1986. gv. 311-312].
gegmiT marjvena napiri sinamdvileSi, mdinaresTan mimarTe-
biT, marcxenaa da marcxena _ marjvena.
ase, rom md. focxovis marjvena napiri, romelic 1828 wli-
saTvis dausaxlebeli iyo, 1829 wels arzrumidan gadmosaxle-
bulma somxebma daikaves.
1889 wlisaTvis ki, rogorc axalcixis saqalaqo skolis mas-
wavlebeli v. ivanovi aRwers, axalcixe ukve or nawilad iyofa.
Zveli – Zveli axalcixe, romelic rusebis dapyrobamde iyo da
axali – gvian dasaxlebuli anu md. focxovis marjvena napiri.
axalcixe iyofoda Semdeg ubnebad: rabaTi _ ebraelTa ubani
(kvartali), ori muSaTa ubani, baxCa-sarai, zemo da qvemo marda,
veri-blani da axali nawili.
`mTlianad qalaqSi 3250 Senoba-nageboba iyo, maTgan 2515
sacxovrebeli. saxlebi ZiriTadad qviT iyo naSeni. Zveli Senobe-
bis (rac umravlesoba iyo) gansakuTrebuli niSani iyo quCis
mxares fanjrebis ar arseboba. fanjrebi ZiriTadad ezos mxares
iyo. umetesoba saxlebisa erTsarTuliani da baniani iyo
[СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст. 164-165]. gansxvaveba qalaqis Zvelsa da axal nawils Soris didi iyo.
Zvel nawilSi mosaxleoba yovelgvari gegmis gareSe saxldeboda,
rac iwvevda did uwesrigobas. quCebi usufTao da mouvleli iyo.
gansakuTrebiT autaneli mdgomareoba iqmneboda wvimebis dros,
roca quCebSi saSineli talaxi Cndeboda. qalaqis Zvel nawilSi
Raribi xalxi cxovrobda, romelTa ricxvs ZiriTadad qarTveli
marTlmadideblebi da kaTolikeebi, ebraelebi da mcired, somexi-
grigorianelebi Seadgendnen [СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст.164. Загур-ский Л. Краткий очерк о поездке в Ахалихский уезд в 1872 году, ИКО-ИРГО, т.II, Тфл., 1894. cт. 54].
qalaqis axal nawilSi erzerumidan gadmosaxlebuli somxebi
cxovrobdnen. maT xelSi iyo axalcixis vaWroba da sakmaod
SeZlebulebic iyvnen. es ki TavisTavad axali nawilis ierzec
metyvelebda. quCebi swori da movlili iyo, Senobebi lamazi, ga-
remo amwvanebuli, rac mTlianobaSi qalaqis am nawils patara,
magram lamazi qalaqis saxes aZlevda. aq mosaxle somxebma axal-
cixisaTvis saxelis gadarqmeva da misTvis nor-erzerumis
darqmeva moindomes, rac Cvenda sabednierod ver ganaxorcieles
[СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст.166]. mTlianad qalaqSi 20 quCa iyo. maT Soris ZiriTadi iyo mil-
ionis quCa. axalcixeSi 12 eklesia iyo: 2 marTlmadidebluri, 4
somxur-grigorianuli, 2 romis kaTolikuri da 4 somxur-
kaTolikuri. aseve 2 sinagoga [СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст.167]. mniSvnelovani dasaxlebuli punqtebi iyo aseve: ax-
alqalaqi, awyuri, xerTvisi. ruseTis mier dapyrobis Semdeg am
qalaqebis mosaxleoba Zalian Semcirda, ekonomikurad daqveiTda
da Zveli mniSvneloba dakarga.
saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg,
samcxe-javaxeTi 6463,7 kv,km Seadgens da eqvs administraciul
raionadaa dayofili. es raionebia: borjomis, axalcixis, adi-
genis, aspinZis, axalqalaqisa da ninowmindis (adrindeli bogda-
novka).
eka abaSiSvili