MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETASEKONOMIKOS IR FINANSŲ VALDYMO FAKULTETAS BANKININKYSTĖS

IR INVESTICIJŲ KATEDRA

ŪKIO SUBJEKTO (ĮMONĖS) ANALIZĖSavarankiškas rašto darbas

Atliko Frmis0-02 gr. stud.S. Stanionė2011 09 12

VILNIUS, 2011

1

Turinys

1. Įvadas ..............................................................................................................................3

2. Ūkio subjekto analizės teorinė dalis ...........................................................................4 2.1. Horizontalioji ūkio subjekto analizė ..........................................................................4 2.2. Vertikalioji ūkio subjekto analizė .............................................................................4 2.3. Santykinė ūkio subjekto analizė ...............................................................................5 2.3.1. Pelningumo (rentabilumo) rodikliai ...............................................................7 2.3.2. Mokumo (likvidumo) rodikliai ........................................................................8 2.3.4. Rinkos vertės rodikliai ....................................................................................8 2.4. SWOT analizė ............................................................................................................9

3. Ūkio subjekto analizės praktinė/analitinė dalis .....................................................10

4. Literatūra ..................................................................................................................27

2

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės veikla yra sudėtinga ir įvairialypė, nes įmonėje per metus įvyksta daugybė

ūkinių įvykių ir operacijų, nuolat uždirbamos pajamos, patiriamos išlaidos, nuolat juda pinigai. Pasibaigus

finansiniams metams visa ši informacija apibendrinama, apskaičiuojamas veiklos rezultatas, išvedami

turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų likučiai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną.Visa ši

informacija, finansinių ataskaitų pavidalu, pateikiama visiems ja besidomintiems, nes metinė finansinė

atskaitomybė yra privaloma visoms įmonėms, turinčioms juridinio asmens statusą.

Šiandiena Lietuvoje nedaugelis įmonių atlieka analizę ir prognozavimą arba tai daro formaliai,

mažai dėmesio skirdami analitinės informacijos svarbai priimant sprendimus. Su specialistų pagalba,

galima skaityti bet kurios įmonės finansines ataskaitas ir daryti išvadas apie jos veiklą, tada laiku

pastebėtos klaidos, nesėkmės gali būti pataisytos, o pavėluotai priimti sprendimai gali nebeduoti

laukiamos naudos.

Įmonės analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir

ateities perspektyvas. Įmonės analizė - vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją, taip

pat geriau padeda suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia priimti optimalius

valdymo sprendimus.

Šio tyrimo aktualumas pasireiškia tuo, kad įmonės analizės teoriniai aspektai turi būti

taikomi konkrečių įmonių veikloje, nes jie padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti

esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Nuo vadovų darbo priklauso kiekvienos įmonės veiklos

efektyvumas. Vadovas turėdamas tikslią informaciją galės realiai įvertinti įmonės būklę ir priimti

geriausius sprendimus.

Šio tyrimo objektas - Akcinė Bendrovė „Grigiškės“ užsiimančios tualetinio popieriaus,

popierinių rankšluosčų ir servetėlių, gofruotojo kartono, iš jo pagamintų dėžių, kietųjų ir dažytų kietųjų

medienos plaušų plokščių gamyba.

Tyrimo tikslas - remiantis įvairių autorių straipsniais, metodiniais leidiniais išanalizuoti

analizės teorinius pagrindus, atlikti AB „Grigiškės“ analizę 2005 – 2007 metams.

Tikslui pasiekti keliami šie tyrimo uždaviniai :

1. Išanalizavus įvairių autorių literatūrą ūkio subjekto analizės tematika, susisteminti ir apibudinti

analizės reikšmę, vartotojus;

2. Atlikti AB „Grigiškės“ finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), kaip

svarbiausių informacijos šaltinių, analizę;

3. Įvertinti pagal pasirinktus (pelningumo, mokumo, turto apyvartumo) finansinius rodiklius įmonės

finansinę būklę;

3

Darbas bus suskirstytas į dvi dalis. Pirmoji dalis - teorinė, kurioje susisteminti įvairių autorių

siūlomi ūkio subjekto analizės teoriniai aspektai. Antroji dalis – praktinė, kurioje bus pateikiama :

- išanalizuota įmonės būklė 2005-2007 m.;

- atlikta balanso, pelno(nuostolio) ataskaitų horizontali ir vertikali analizės;

- apskaičiuoti santykiniai rodikliai (pelningumo, mokumo, finansų struktūros, rinkos vertės);

- atlikta duomenų palyginamoji analizė;

Apibendrinant tyrimą, galima teigti, kad jo rezultatai padės AB „Grigiškės“ vadovams

susipažinti su susisteminta nagrinėjamo laikotarpio ekonomine informacija, padės priimti

naudingus sprendimus kaip pagerinti rodiklius, kurias įmonės veiklos sritis reikėtų sustiprinti, o

gal kai kurių ir visai atsisakyti.

2. Ūkio subjekto (įmonės) analizės teorinė dalis

2.1. Horizontalioji analizė

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų duomenys lyginami su praėjusių

laikotarpių duomenimis. Šios analizės duomenys išreiškiami absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ji

parodo rodiklių pokytį laiko atžvilgiu, jų dinamiką, tačiau neišaiškina priežasčių dėl kurių įvyko rodiklių

pakitimai. Jeigu analizuojame kelių metų (5-10) finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojami

rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių tai tokia horizontalioji analizė vadinama trendo analize. Tokiu

būdu atskleidžiamos įmonės finansinių rezultatų kitimo tendencijos ir dėsningumai.

Horizontalioji analizė yra tik pradinis duomenų susisteminimas, be kurio negalima atlikti išsamesnės

finansinės analizės. Išsamesnė analizė reikalinga norint nustatyti tikrąsias pastebėtų pokyčių priežastis.

2.2. Vertikalioji analizė

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos atitinkamas rodiklis

lyginamas su bendru baziniu to laikotarpio rodikliu ir gautas dydis išreiškiamas procentais. Tokia analizė

dar vadinama struktūrine analize, nes visi duomenys išreiškiami kaip procentiniai santykiai. Atliekant

kelių metų struktūrinę finansinių rodiklių analizę galima nustatyti rodiklių kitimo priežastis.

Horizontalioji ir vertikalioji analizės yra vadinamos įžanginėmis. Todėl įmonės finansinės

veiklos tyrime šių analizių rezultatai bus parodomi analitinėse lentelėse ir diagramose. Taip pateikta

informacija yra vaizdingesnė ir lengviau suprantama negu žodinis tekstas.

2.3. Santykinė finansinė analizė

Santykinė finansinė analizė literatūroje dar išskiriama kaip finansinių koeficientų analizė. Šie koeficientai

išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Santykiniai rodikliai

apskaičiuojami palyginus du ar daugiau rodiklių,- daug akivaizdesni ir reikšmingesni, negu absoliutūs

rodikliai. Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir

4

įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra

konkrečių tikslų nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės veiklos

analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius, reikia vadovautis tokiais principais:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat

kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų

įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami

dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius

rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač

jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas

gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam

gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo

gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.

4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y.

daryti poveikio.

5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.

6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje.

7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad

nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio

šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai:

      Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi

santykiniai rodikliai.

      Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi skirtingi santykiniai

rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda

      Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos.

5

Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus) kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus

rodiklius ir atsisakyti tų, kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams priimti.

Gyvenime yra tendencija, kad informacija, kurią vadovas gauna, nuolat didėja. Tai susiję su informacinės

arba žinių eros įsigalėjimų, kurios esminis bruožas yra tai, kad pagrindiniu gamybos veiksniu tampa

specializuota informacija arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas ją kryptingai bei efektyviai

panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas.

Todėl labai svarbu, jog pagrindinis santykinis rodiklis, jo naudojimas arba jo interpretavimas būtų toks,

kad net;

1)      norint pasiekti "gerą" rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuri duotų naudos,

2)      geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kuris neduoda įmonei naudos.

Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai, pavyzdžiui, sąnaudos atsiranda ir yra pripažįstamos viename

laikotarpyje, o nauda neparodoma iki kito laikotarpio pradžios. Antros situacijos rizika atsiranda

dažniausiai tada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygį atspindi veiksmas, darantis teigiamą įtaką tik

daliai įmonės veiklos, bet galintis sukelti visos įmonės nuosmukį.

Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai daug skirtingų bei įvairių

koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija

(pavyzdžiui, vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai skiriasi savo svarba ir

panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje

susiję.

Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės teorijoje yra klasifikuojami į atskiras

grupes. Toks grupavimas palengvina jų nagrinėjimą.

Pažymėtina, kad įvairūs finansinės analizės praktikai bei teoretikai laikosi skirtingų grupavimų principų,

tačiau galima rasti nemažai ir bendrumų. Knygoje "Finansinė analizė" išskiriamos tokios santykinių

koeficientų grupės:

1.      Pelningumo.

2.      Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

3.      Veiklos efektyvumo.

4.      Kapitalo rinkos.

Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių

rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus:

1.      Likvidumo.

2.      Pelningumo.

3.      Finansų struktūros.

4.      Turto panaudojimo efektyvumo.

6

5.      Rinkos vertės.

Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą teikti nereikėtų, svarbu suprasti

šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į

grupavimo subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius rodiklius, suskirstydami juos į

pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros, turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei

rinkos vertės grupes. Nagrinėdami rodiklius remsimės įvairių autorių darbais .

Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę, nes:

1.    jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus, ir

2.      pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami

investuoti savo kapitalą.

Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek pelno gaunama kiekvienam akcinio kapitalo

piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip:

Šiuo rodikliu matuojama paprastųjų akcijų savininkų investicijų pelningumas. Kuo jis didesnis, tuo

geresnis.

Turto pelningumo rodiklis ( turto grąža ) rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Jis yra taip

apskaičiuojamas:

Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Grynasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Jis apskaičiuojamas taip:

Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Jis taip apskaičiuojamas taip:

Bendrasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo

geresnis.

Mokumo (likvidumo) rodikliai

Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar

įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui.

7

Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimo koeficientai.

Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius

įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip:

Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį

lengva paversti pinigais. Kuo jis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse

manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.

Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir

trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomas taip:

Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis.

Kapitalo rinkos rodikliai

Rinkos vertės finansiniai rodikliai skaičiuojami įmonių, kurių akcijos yra kotiruojamos vertybinių

popierių biržose, analitikų.

Kapitalizacija yra lygi paprastųjų akcijų skaičiaus sandaugai su akcijos rinkos kaina. Įmonės

kapitalizacija arba rinkos vertė - tai suma, kurią investuotojas turėtų sumokėti, norėdamas rinkoje įsigyti

įmonę konkrečiu laiko momentu. Skaičiuojant įmonės kapitalizaciją, atsižvelgiama tik į faktinį išleistų

paprastųjų akcijų skaičių sandorio (pardavimo) momentu. Jei per metus įmonė išleido vieną ar kelias

papildomas emisijas, tai kapitalizacija perskaičiuojama nuo padidinto įstatinio kapitalo įregistravimo

dienos.

Pelnas akcijai. Yra keli šio rodiklio skaičiavimo variantai. Pateiksime pagrindinio pelno vienai akcijai

skaičiavimo formulę:

Grynasis pelnas - Privilegijuotųjų akcijų dividendaiVidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius apyvartoje

Šis santykis nurodo grynojo pelno dalį, kuri yra akcijos savininko nuosavybė.

Kainos ir pelno akcijai santykis (P/E):

Akcijos rinkos kainaPelnas akcijai

Kainos ir pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka už vieną įmonės pelno litą. Jo pagalba galima

palyginti dvi ar daugiau įmonių, nes jis nustato akcijos rinkos kainos ir jai tenkančio pelno dalies ryšį.

Dividendai akcijai rodo paskirstytino pelno dalį, tenkančią vienai paprastajai akcijai:

8

Dividendai - privilegijuotųjų akcijų dividendaiPaprastųjų akcijų skaičius

2.4. SWOT analizė

SWOT analizė– tai kokio nors socialinio darinio (regiono, miesto, įvairaus pobūdžio institucijos,

verslo organizacijos, bendruomenės ar grupės) pranašumų, trūkumų, galimybių ir pavojų nustatymo ir

analizės metodas.

SWOT analizė – tai bendro pobūdžio analizės technika, tinkama taikyti tiek pirminiams

sprendimams priimti, tiek strateginiams planams parengti. Viena vertus, SWOT analizė – tai paskutinis

situacijos įvertinimo žingsnis, kai apibendrinami atlikti tyrimai, turima informacija, t. y. kai yra aiški

socialinė demografinė situacija ir jos bruožai, institucijų tinklo ypatumai bei atlikta poreikių analizė. Kita

vertus, SWOT analizė – tai pirmasis žingsnis, kuriant kokio nors socialinio darinio plėtros planą, ieškant

naujų veiklos sričių ir galimybių. Būtent SWOT analizė padeda rastis tikroviškesnėms vizijoms bei

konkretesniems tikslams, kuriais pradedamas strateginis planas.

SWOT analizė apima du žingsnius. Pirma, surenkami svarbiausi faktai, duomenys apie įstaigą ar

organizaciją ir ją supančią aplinką (pavyzdžiui, duomenys apie gyventojus, rajono finansiniai ir

žmogiškieji ištekliai, įstaigos veikla, infrastruktūra, valdymas, komunikacija, darbuotojų tarpusavio

santykiai, bendroji ekonominė, socialinė, kultūrinė, politinė situacija ir kt. Antra, surinkti duomenys,

informacija įvertinama ir nusprendžiama, ar įvardyti veiksniai yra įstaigos pranašumai, ar trūkumai, kokių

jie suteikia galimybių, kokios galimos neigiamos įtakos ir kt. Apibendrinant, atlikta įstaigos SWOT

analizė – tai vidaus padėties ir supančios aplinkos įvertinimas. Kitaip tariant, išsiaiškinama, kur įstaiga

yra, kokia iš tikrųjų yra įstaigos veikla, sąlygos šiai veiklai ir kuria kryptimi ketinama eiti.

SWOT analizės panaudojimo schema pateikta paveikslėlyje:

SWOT analizės panaudojimo schema

(SWOT analizės idėja – panaudoti pastangas, kad silpnumus (W) paversti pranašumu (S), o pavojus (T) – galimybėmis (O).)

Atliekant SWOT analizę, siūloma atsakyti į šiuos ar panašius klausimus:

9

PRANAŠUMAI (ištekliai, gebėjimai, kuriuos galima efektyviai panaudoti siekiant užsibrėžtų tikslų) Kokios mūsų įstaigos stipriosios pusės? Kas mums sekasi? Kokie mūsų pasiekimai?

TRŪKUMAI (ydos, ribojimai, kurie apsunkina užsibrėžtų tikslų siekimą) Kas yra blogai? Kas nepatinka kasdienėje veikloje? Ko reikėtų vengti?

GALIMYBĖS (palankios situacijos aplinkoje, padedančios pagerinti esamą situaciją) Kokios yra teigiamos perspektyvos? Kokios yra gerosios tendencijos? Kokie galimi pokyčiai, naujovės?

PAVOJAI (nepalankios situacijos aplinkoje, potencialiai kenkiančios, lemiančios tam tikrus barjerus, įtampas, bloginančius esamą situaciją)

Su kokiomis kliūtimis, sunkumais tenka susidurti? Kokia galima konkurencija? Kokių reikia specifinių pokyčių, kuriuos bus sunku įgyvendinti? Kas kelia didžiausius pavojus?

3. Ūkio subjekto analizės praktinė/analitinė dalis

1 lentelėje pateikta AB „Grigiškės“ horizontalioji balanso analizė. Iš jos matome, jog 2005 – 2007

m. ilgalaikis turtas didėjo, tačiau nevienodai: 2006 m. padidėjo 17,93% palyginus su 2005 m., o 2007 –

5,44% palyginus su 2006 m. Materialus turtas 2005 – 2007 m. didėjo, tačiau kaip ir viso ilgalaikio turto,

jo didėjimo tendencija nebuvo vienoda. Nematerialus turtas 2006 m. palyginus su 2005 m. padidėjo

daugiausiai, 2007 m. palyginus su 2006 m. jis sumažėjo. Investicijos į dukterinę įmonę išliko tokios

pačios. Ilgalaikio turto sudedamųjų dalių pokyčių grafinis vaizdavimas pateiktas 1 paveiksliuke.

Nematerialus turtas sudaro labai nedidelę dalį ilgalaikio turto, todėl jis į grafiką neįtrauktas.

1 lentelė.AB “Grigiškės” balanso horizontali analizė

10

1 pav. AB „Grigiškės“ ilgalaikio turto kitimas 2005 -2007 m.

Trumpalaikis turtas 2006 m. padidėjo 13,34 % palyginus su 2005 m. Didžiausią įtaką tam

turėjo daugiau nei du kartus padidėję grynieji pinigai ir jų ekvivalentai. Tais pačiais metais beveik per

pusę sumažėjo suteiktos paskolos. 2007 m., palyginus su 2006 m., 30,25% sumažėjo pinigai ir jų

11

ekvivalentai bei nebebuvo suteikiama paskolų, tačiau trumpalaikis turtas padidėjo 22,97%. Tam dižiausią

įtaką darė 34,2% padidėjusios atsargos. Prekybos ir kitos gautinos sumos bei kitas 2005 – 2007 m. didėjo.

Trumpalaikio turto dalių pokyčių grafinis vaizdavimas pateiktas 2 paveiksliuke.

2 pav. AB “Grigiškės” trumpalaikio tutro kitimas 2005 – 2007 m.

Akcinis kapitalas 2005 – 2007 m. išliko toks pats. Įstatymų nustatytas rezervas 2006 m.

padidėjo, tačiau 2007 m. išliko toks pats. Nepaskirstytas pelnas 2006 m. padaugėjo daugiau nei 2007 m.

Nuosavas kapitalas 2006 m. padidėjo 6,94% palyginus su 2005 m. ir 5,25% 2007 m. palyginus su 2006.

Ilgalaikiai įsipareigojimai 2006 m. padidėjo 59,48%, o 2007 m. sumažėjo 8,75%. Tam

dižiausią įtaką davė finansinių skolų svyravimai. Išperkamosios nuomos įsipareigojimai bei atidėtojo

mokesčio įsipareigojimai 2005 – 2007 m. mažėjo. Šie svyravimai pateikti 3 paveiksliuke.

3 pav. AB “Grigiškės” ilgalaikių įsipareigojimų kitimas 2005 – 2007 m.

Trumpalaikiai įsipareigojimai turėjo tendenciją didėti. 2006 m. jie padidėjo 23,19 %, o 2007

m. – 35,56%. Daugiausiai didėjo finansinės skolos - 2006 m padidėjo 272,71%, o 2007 m. 77,48%.

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 2005 – 2007 m. didėjo, tuo tarpu išperkamosios nuomos

įsipareigojimai didėjo 2006 m. ir sumažėjo 2007 m. Trumpalaikio turto sudėties svyravimų grafinis

vaizdas pateiktas 4 paveiksliuke.

12

4 pav. AB “Grigiškės” trumpalaikių įsipareigojimų kitimas 2005 – 2007 m.2 lentelė.

AB “Grigiškės” pelno (nuostolio) ataskaitos horizontali analizė

2- oje lentelęje pateikiama AB “Grigiškės” pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalią analizė. Iš jos

matome, jog 2005 - 2006 m. pardavimai išaugo 8,69%, o 2006 - 2007 m. – 21,74%. Tačiau savikaina

padidėjo dar daugiau. 2005 – 2006 m. bendrasis pelnas sumažėjo, o 2006 – 2007 m. – padidėjo. Kitos

veiklos pajamos įmonėje mažėjo. 2005 – 2006 m. pardavimo ir paskirstymo sąnaudos bei administracinės

sąnaudos šiek tiek sumažėjo, tačiau daugiau nei vienu kartu padidėjo kitos veiklos sąnaudos. 2006 – 2007

m. visos sąnaudos padidėjo. Veiklos pelnas turėjo tendenciją mažėti – 2005 – 2006 m. jis sumažėjo

17,18%, o 2006 – 2007 m. 7, 25%. Finansinės veiklos pajamos 2005 – 2006 m. smarkiai sumažėjo, tuo

tarpu finansinės veiklos sąnaudos padidėjo. 2006 – 2007 m. šios pajamos sumažėjo šiek tiek mažiau,

tačiau jos jau ir taip buvo labai žemos. Finansinės veiklos sąnaudos padidėjo dar per pusę. Pelnas prieš

pelno mokestį 2005 – 2006 m. sumažėjo 26,4%, o 2006 - 2007 m. – 14,96%. Pelno mokestis 2006 metais

buvo padidėjes, o 2007 m. sumažėjo. Grynasis pelnas 2005 – 2007 m. mažėjo. 5 paveiksliuke pavaizduoti

pardavimo ir pelno pokyčiai 2005 – 2007 m.

13

5 pav. AB “Grigiškės” pajamų iš pardavimų ir pelno pokyčiai 2005 – 2007 m.

Kaip matome iš pelno (nuostolių) ataskaitos, įmonė nagrinėjamu laikotarpiu dirbo pelningai, tačiau

kas metus situacija prastėjo – nors ir didėjo pardavimų pajamos, didėjanti pardavimų savikaina ir

didėjančios sąnaudos lėmė vis mažesnį įmonės pelną. Įmonei reikėtų nagrinėti savikainos ir sąnaudų

padidėjimo priežastis.

Vertikalioji analizė

3 lentelėje pateikta vertikali AB “Grigiškės” balanso analizė.

3 lentelėAB „Grigiškės“ vertikali balanso analizė

14

Iš šios lentelės matome, jog didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialusis turtas, o didžiausią

trumpalaikio turto dalį sudaro prekybos bei kitos gautinos sumos, taip pat atsargos. Trumpalaikio ir

ilgalaikio turto santykinių dalių pokyčius 2005 – 2007 m. matome 6 paveiksliuke. Didesniąją dalį bendro

turto sudaro ilgalaikis turtas. 2005 m. jis sudarė 73,69%, 2006 m. – 74,45%, 2007 m. – 71,42%. Metų

bėgyje jis turėjo tendenciją mažėti, atitinkamai trumpalaikis turtas didėjo.

15

6 pav. AB „Grigiškės“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykinių dalių pokyčiai bendrame įmonės turte 2005 – 2007 m.

Didžiąją dalį nuosavo kapitalo sudarė nepaskirstytas pelnas ir akcinis kapitalas. Nedidelė

dalis atiteko įstatymų numatytam rezervui. Ilgalaikius įsipareigojimus 2005 m. daugiausiai sudarė

išperkamosios nuomos įsipareigojimai, tačiau jau 2006 m. padidėjus finansinėms skoloms, jos sudarė

didžiąją dalį ilgalaikių įsipareigojimų. Tai išliko ir 2007 m. Tokia pati tendencija buvo ir trumpalaikio

turto santykinių dalių sudėtyje. 7 paveiksliuke matome, jog nuosavo kapitalo santykinė dalis 2005 – 2007

m. mažėjo, o trumpalaikių įsipareigojimų dalis didėjo. Ilgalaikių įsipareigojimų dalis 2006 m. buvo

padidėjusi palyginti su 2005 m., tačiau 2007 m. ji vėl sumažėjo.

7 pav. AB “Grigiškės” nuosavo kapitalo, trumpalaikių įsipareigojimų ir ilgalaikių įsipareigojimų santykinių dalių pokyčiai 2005 – 2007 m.

5 lentelėje pateikta vertikali 2005 – 2007 m. AB „Grigiškės“ pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. Ji

buvo atliekama visus ataskaitos straipsnius lyginant su pardavimo pajamomis. 2005 metais parduotų

prekių savikaina pardavimo pajamose sudarė 75,32%, o bendrasis pelnas – 24,68%. 2006 – 2007 m.

parduotų prekių savikainos dalis pardavimo pajamose vis didėjo, taip mažinant bendrąjį pelną. 2007 m.

pardavimų savikaina sudarė 81,08%, o bendrasis pelnas 18,92% pardavimų. Atėmus sąnaudas veiklos

pelnas 2005 m. sudarė 10,93% nuo pardavimo pajamų, 2006 m. jis sumažėjo iki 8,33%, o 2007 m. –

6,35%. Tendenciją mažėti turėjo ir pelnas prieš apmokestinimą. Grynojo pelno dalis pardavimuose

16

sumažėjo nuo 9,3% 2005 m. iki 5,76% 2006 m. ir 4,11% - 2007 m. 8 paveiksliuke pateiktas santykinių

dalių pokyčių grafinis vaizdavimas.

Iš šios analizės galima spręsti, kad įmonės veikla 2005 – 2007 m. prastėjo. Didėjanti savikainos

santykinė dalis pardavimuose mažino įmonės pelną. Taigi pirmiausia įmonės vadovai turėtų atkreipti

dėmesį į augančią parduotų prekių savikainą ir ieškoti sprendimo kaip jį sumažinti.

5 lentelė

AB “Grigiškės” vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė

8 pav. AB “Grigiškės” pelno (nuostolio) ataskaitos santykinių dalių pokyčiai 2005 – 2007 m.

Pelningumo rodiklių analizė

5 lentelėAB „Grigiškės“ pelningumo rodikliai 2005 – 2007 m.

17

9 pav. AB „Grigiškės“ pelningumo rodiklių kitimas 2005 – 2007 m.

5 lentelėje pateikti įmonės pelningumo rodikliai, o 9 pav. jų kitimas pavaizduotas grafiškai. Kaip

matome, visi rodikliai turėjo tendenciją mažėti. 2005 – 2006 m. labiausiai sumažėjo turto pelningumas, o

2006 – 2007 m. grynasis pardavimų pelningumas.

2005 m. Turto pelningumo rodiklis buvo patenkinamas, jis viršijo 8%, tačiau 2006 jis sumažėjo

42,26%, o 2007 m. dar 20,94%. Tai rodo, įmonės turtas yra vis blogiau panaudojamas.

2005 m. Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio reikšmė buvo 15,04%, todėl jis atitiko kriterijų,

tačiau 2006 m. jis sumažėjo 36,98%, o 2007 m. – 17,44%. Tam didžiausią įtaką darė nepaskirstyto pelno

didėjimas 2005 – 2007 m. Įmonei reikėtų peržiūrėti investuojamo kapitalo panaudojimą.

AB “Grigiškės” pastovaus kapitalo pelningumo rodiklis analizuojamais metais nėra aukštas, be to

jis mažėjo: 2006 m. sumažėjo 41,36% palyginti su 2005 m. ir 2007 m. sumažėjo dar 15,05% palyginus su

2006 m.. Tai įtakoja ilgalaikių įsipareigojimų didėjimas. Įmonei reikėtų išnagrinėti, kodėl didėja

finansinės skolos ir ieškoti būdų jas sumažinti.

2005 m. Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis buvo pakankamai geras, tačiau 2006 m. jis

sumažėjo 14,67%, o 2007 m. dar 10,19%. Šį mažėjimą lemia parduotų prekių savikainos spartesnis

didėjimas nei įmonės pardavimų didėjimas. Prekių savikainos didėjimą galėjo lemti daug veiksnių,

pavyzdžiui, žaliavų kainų kilimas, jų transportavimo ir sandėliavimo išlaidų padidėjimas ar darbuotojų

darbo užmokesčio kilimas ir pan. Reiktų ieškoti būdų savikainai sumažinti.

Grynasis pardavimų pelningumo rodiklis 2005 – 2007 m. laikotarpyje sumažėjo daugiausiai –

2007 m. jis sumažėjo 55.74% palyginus su 2005 m. Šio rodiklio mažėjimą lėmė sparčiau nei pardavimų

pajamos didėjanti parduotų prekių savikaina.

18

Mokumo rodiklių analizė

6 lentelėAB „Grigiškės“ mokumo analizės rodikliai 2005 - 2007 m.

Teigiamas grynojo apyvartinio kapitalo rodiklis parodo, jog trumpalaikio turto pakanka apmokėti

trumpalaikiams įsipareigojimams. Tačiau didelis šio rodiklio mažėjimas turėtų kelti susirūpinimą. 2006

m. šis rodiklis sumažėjo 33% palyginus su 2005 m., o 2007 m. šis sumažėjo 86% palyginus su 2006 m.

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už

trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. padeda prognozuoti įmonės mokumo būklę artimiausiu metu. Jo

reikšmė turėtų būti tarp 1,2 ir 2. 2005 m. įmonės rodiklis buvo 1,21, vadinasi įmonė buvo pakankamai

apsirūpinusi likvidaus turto kiekiu, tačiau 2006 – 2007 metais koeficientas sumažėjo, todėl įmonė tampa

nebemoki. Tai sąlygoja didesniais tempais nei trumpalaikis turtas augantys trumpalaikiai įsipareigojimai.

Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo įmonės įsipareigojimų apmokėjimo greitį, t.y.

jų padengimą mobiliuoju turtu. Pagal greitojo trumpalaikio mokumo koeficientą 2005 – 2007 m. įmonėje

nebuvo greitai realizuojamo turto, nes koeficientai nesiekė vieneto. Tai rodo prastą įmonės padėti, gali

kilti sunkumų laiku atsiskaitant su kreditoriais.

19

Labai greito trumpalaikio mokumo koeficientas atskleidžia įmonės pajėgumą atsiskaityti su savo

kreditoriais tuoj pat (po balanse užfiksuotos datos). Gauti duomenys rodo, jog įmonė yra nepajėgi tuoj pat

atsiskaityti su kreditoriais.

Bendrojo, greitojo ir labai greito mokumo koeficientų kitimas 2005 – 2007 m. pateiktas 11

paveiksliuke.

11 pav. Bendrojo, greitojo ir labai greito mokumo koeficientų kitimas 2005 – 2007 m.

Pajamų iš pardavimų koeficientai ir pastoviojo kapitalo trumpalaikio mokumo koeficientai 2005 –

2007 m. gauti neigiami, be to kasmet jie prastėjo. Įmonė turėtų stengtis padidinti savo pardavimus bei

pastovųjį kapitalą.

Bendrasis skolos rodiklis parodo, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant įmonės

turtą. Mažesnė šio rodiklio reikšmė rodo mažesnę įmonės finansinę riziką. Šis rodiklis 2005 – 2007

metais buvo geras, tačiau po truputį didėjo, tai rodo, jog vis didesnė įmonės turto dalis priklausė

skolintojams. Įmonės pelningumas atitinkamais metais mažėjo, todėl įmonei reiktų peržiūrėti skolintų

lėšų panaudojimą.

Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis taip pat buvo geras 2005 - 2007 m., tačiau reiktų atkreipti

dėmesį į jo svyravimą. 2006 m. jis padidėjo 50% palyginus su 2005 m., tai atsitiko dėl ilgalaikių

įsipaeigojimų padaugėjimo. 2007 m. jis sumažėjo 15% palyginus su 2006 m., tačiau vis tiek išliko

didesnis nei 2005 m. 12 paveiksliuke pateikiamas bendro skolos rodiklio ir ilgalaikio įsiskolinimo

rodiklio kitimo grafikas.

20

12 pav. Bendrojo ir skolos rodiklių kitimas 2005 – 2007 m.

Skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas 2005 m. buvo geras, bet 2006 – 2007 m. pablogėjo.

Įmonė vis mažiau įsipareigojimų galėtų padengti iš nuosavo kapitalo.

Pagal skolos akcinio kapitalo koeficientą matome, kiek vienam akcinio kapitalo litui tenka

įsipareigojimų. 2005 – 2007 m. įsipareigojimai vienam akcinio kapitalo litui vis didėjo. 2006 – 2007 m.

šis rodiklis viršijo vienetą. Įmonei reikėtų stengtis mažinti savo įsipareigojimus.

Ilgalaikės skolos dažniausiai apdraudžiamos ilgalaikiu turtu, kuris yra tam tikras garantas skoloms

grąžinti. Tam skaičiuojamas ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu koeficientas. Kuo jis didesnis,

tuo geriau. Pagal apskaičiuotas rodiklio reikšmes matome, jog AB „Grigiškės“ 2005 – 2007 m. yra

pakanakamai apsidraudusi ilgalaikes skolas ilgalaikiu turtu.

Toliau grandininiu pakeitimų metodu nustatysime veiksnius, labiausiai įtakojusius grynojo

apyvartinio kapitalo sumažėjimą, kuris 2007 m. palyginus su 2006 m. sumažėjo labiausiai.

7 lentelė

Duomenys grynojo apyvartinio kapitalo veiksnių įtakai apskaičiuoti

 

Baziniai metai

(2006 m.)

Ataskaitiniai metai

(2007 m.)

Nukrypimai(+/-)

Trumpalaikis turtas 28128738 34589162 6460424Trumpalaikiai įsipareigojimai 25220443 34189075 8968632Grynasis apyvartinis kapitalas 2908295 400087 -2508208

Iš 7 lentelės duomenų matyti, kad grynasis apyvartinis kapitalas 2007 metais sumažėjo 2508208

Lt. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo du veiksniai:

Trumpalaikio turto padidėjimas 6460424 Lt

Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas 8968632 Lt

21

9 lentelėje apskaičiuota šių veiksnių įtaka grandininių keitimų būdu.

8 lentelė

Veiksnių įtaka grynąjam apyvartiniui kapitalui, apskaičiuota grandininiu pakeitimų metodu

 

Trumpalaikis

turtas, tūkst. Lt

Trumpalaikiai įsipareigojimai,

tūkst. Lt

Bendrasis trumpalaikio

mokumo rodiklis

Veiksnių įtaka

2006 m. (Visi rodikliai baziniai) 28128738 25220443 2908295 -1 keitimas (TT) 34589162 25220443 9368719 64604242 keitimas (TĮ) 34589162 34189075 400087 -8968632Bendras grynojo apyvartinio kapitalo pokytis dėl abiejų veiksnių įtakos -2508208

Atlikus skaičiavimus matoma, kad trumpalaikio turto padidėjimas grynąjį apyvartinį kapitalą

padidino 6460424 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas sumažino 8968632 Lt. Bendra abiejų

veiksnių įtaka sumažino rodiklį 2508208 Lt. Didžiausią įtaką turėjo padidėję trumpalaikiai

įsipareigojimai, dėl kurių pablogėjo įmonės finansinė būklė.

Įmonės veiklos ekonominio efektyvumo analizė

9 lentelė

AB „Grigiškės“ ekonominio efektyvumo analizės rodikliai

Viso turto apyvartumas parodo, kiek vienas litas turto sukuria pardavimo pajamų. 2005 – 2007 m.

šis rodiklis nėra geras, nes apytiksliai 1 turto litas sukuria tik 1 pardavimų litą. Ilgalaikio turto

apyvartumas kito nevienodai: 2005 m. jis buvo 1,46, 2006 m. – sumažėjo iki 1,34, o 2007 m. padidėjo iki

1,55. Tai nėra geri rezultatai, kadangi ilgalaikis turtas per ilgai užsistovi įmonėje. Trumpalaikio turto

apyvartumas taip pat nėra geras ir analizuojamų metų laikotarpyje jis vis mažėjo.

22

Atsargų apyvartumas įmonėje yra neblogas – 2005 – 2006 m. jis svyravo tarp 39 ir 42 dienų.

Atsargos neužsiguli sandelyje per ilgai.

Šiuos apyvartumo rodiklius palyginome grafiškai 13 paveiksliuke.

13 pav. Apyvartumo rodiklių kitimas 2005 – 2007 m.

Pirkėjų skolų apyvartumas 2005 m. buvo 56 d., 2006 m. – 59 d. ir 2007 m. – 58 d. Atitinkamais

metais skolų tiekėjams apyvartumas buvo didesnis, tai rodo, jog įmonei nereikia ieškoti papildomų būdų

atsiskaityti su kreditoriais. 2007 m. pirkėjų skolų apyvartumas padidėjo 3,5 % palyginti su 2005 m., o

skolų tiekėjams įsiskolinimas sumažėjo 20%. Jei taip bus ir toliau, po kelerių metų pirkėjai mokės vėliau,

nei reikės atsiskaityti su kreditoriais ir įmonei iškils finansinių problemų. Pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams

kitimo grafinis vaizdavimas pateiktas 14 pav.

14 pav. Pirkėjų skolų apyvartumo ir skolų tiekėjams apyvartumo kitimas 2005 – 2007 m.

Parduotų prekių savikaina vienam pardavimo litui neviršija 90%, todėl tai yra gerai. Tačiau

rodiklis reikšmė prastėja. Tam įtakos turėjo greitesnis savikainos nei pardavimų didėjimas. Reiktų

pasistengti tą sustabdyti peržiūtint prekių savikainą ir pardavimus.

Įmonė administracines išlaidas sumažino nuo 8,47% 2005 m. iki 6,8% - 2007 m., tuo tarpu kitos

veiklos sąnaudos padidėjo nuo 0,08% 2005 m. iki 0,25% 2007 m.

23

Kapitalo rinkos rodikliai

Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 60 000 000 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos

nominali vertė yra 1  Lt.

11 lentelėje pateikiama AB „Grigiškės“ akcijų kaina kiekvienų metų pabaigoje:

10 lentelė

AB „Grigiškės“ akcijų kainos

2005 m. 2006 m. 2007 m.

Akcijos kaina metų pabaigoje (gruodžio

31 d.)

3,60 Lt 2,90 Lt 2,70 Lt

Akcijos nominali vertė – 1 Lt.

Pagal turimus duomenis galima apskaičiuoti akcijos vertės koeficientą:

Akcijos vertės koeficientas = Akcijos rinkos kaina/ Nominali akcijos vertė

Akcijos vertės koeficientas 2005 m. =3,60/1= 3,6 kartų;

Akcijos vertės koeficientas 2006 m. =2,90/1= 2,9 kartų;

Akcijos vertės koeficientas 2007 m. =2,70/1= 2,7 kartų.

Akcijos rinkos kaina krenta, dėl to krenta ir akcijos vertės koeficientas.

Pelno (nuostolio) pateikiamas paprastasis ir sumažintas pelnas tenkantis vienai akcijai, kuris 2005

m. lygus 0,14 ct., 2006 m. – 0,16 ct. ir 2007 m. - 24 ct. Kaip matome pelnas vienai akcijai didėjo.

Išorinių ir vidinių veiksnių analizė

10-oje lentelėje pateikiama AB „Grigiškės“ SWOT analizė.

10 lentelė

AB „Grigiškės“ SWOT analizė

Stiprybės Silpnybės

Ilgametė darbo patirtis

Didelė gaminių pasiūla

Kokybiška produkcija

Naujų technologijų diegimas

Marketingo strategija

Blogėjanti finansinė būklė

Galimybės Grėsmės

Didėjanti popieriaus paklausa Konkurencingumas

Importo didėjimas

Infliacijos didėjimas

24

Stiprybės:

Ilgametė darbo patirtis. Grigiškių popieriaus fabrikas įkurtas 1823 metais. Daugiau nei pusantro

šimto metų darbo patirtis popieriaus ir medienos pramonėje, šiuolaikinės gamybos technologijos,

moderni įranga bei kvalifikuotas ir kompetetingas personalas sudaro palankias sąlygas gaminti itin

aukštos kokybės ir klientų poreikius atitinkančius gaminius.

Didelė gaminių pasiūla. Gaminių pasiūla yra išties didelė: AB “Grigiškės” gamina tualetinį popierių,

popierinius rankšluosčius ir servetėles, specializuojasi gofruotojo kartono, iš jo pagamintų dėžių, kietųjų ir

dažytų kietųjų medienos plaušų plokščių gamyboje.

Kokybiška produkcija. Tai pirmoji popieriaus įmonė Lietuvoje, gavusi kokybės sistemos EN ISO 9001

sertifikatą. Vadovaujantis šia sistema, užtikrinama nuolatinė aukšta įmonės gaminamos produkcijos

kokybė.

Naujų technologijų diegimas. Įmonė daug dėmesio skiria įrangos modernizavimui. 2007 m. spalio 22 d.

įmonė pasirašė sutartį, pagal kurią įmonė pradėjo gaminti popierinius rankšluosčius su trimatės

technologijos (3D) efektais bei padidio esamus pajėgumus du kartus.

Silpnybės:

Marketingo strategija. Įmonės vardas gerai žinomas, tačiau reikėtų daugiau reklamos bei skirti

daugiau lėšų, skirtų produkto įvaizdžio ir pozicijų įtvirtinimui.

Blogėjanti finansinė būklė. Įmonės finansinė būklė per paskutiniuosius metus suprastėjo. Didėja

sąnaudos ir kitos išlaidos, o įmonės grynasis pelnas mažėja.

Galimybės.

Didėjanti popieriaus paklausa. Popieriaus, kartono ir medienos plaušų plokštės visuomet turėjo

paklausą ir jų sunaudojimas kasmet vis didėja. O įstojus į Europos sąjungą ir sutvarkius akcizų bei

muitų klausimus atsivėrė galimybės eksportuoti savo produkciją į ES rinkas esant mažesniems

apribojimams. Įmonė gali iešto naujų rinkų kitose valstybėse.

Grėsmės:

Konkurencingumas. Popieriaus produkciją gaminančių įmonių padėtis sunkėja dėl didelės konkurencijos

ir santykinai mažėjančios popieriaus paklausos. Popieriaus produkciją Lietuvoje gamina apie

keturiasdešimt įmonių, kurių dauguma vidutinio dydžio. Nors AB “Grigiškės” yra didelė įmonė, gaminanti

paltesnį produktų spektrą, jai tampa vis sunkiau išsilaikyti rinkoje.

Importo didėjimas. Lietuva popieriaus produkcijos gamyboje nuo 1996 m. kasmet tampa vis daugiau

priklausoma nuo importo. 2007 m. popieriaus ir kartono gaminių impotas padidėjo 20,91% palyginti su

2006 m. Tiesa, 2008 m. importas sumažėjo 12,3%, tačiau mažėjo ir eksportas: 2007 m. palyginti su 2006

m. jis sumažėjo 57,42%, o 2008 m. palyginti su 2007 m. sumažėjo 7,71%

Infliacijos didėjimas. 2008 m. lapkričio mėn. metinė infliacija (2008 m. lapkričio mėn., palyginti su 2007

m. lapkričio mėn.) sudarė 9,1 procento. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 11,6 procento pabrangę

25

maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 22,6 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekės ir

paslaugos, 15,5 procento – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai ir 4,5 procento atpigę drabužiai ir

avalynė. Vartojimo prekės per metus pabrango 8,3, paslaugos – 11,6 procento. 2008 m. lapkričio mėn.

vidutinė metinė infliacija sudarė 10,9 procento.  

Išvados

Apibendinant šį darbą galima pasakyti, kad šiandiena įmonės veikloje gali pasitaikyti daug

netikėtumų, nesėkmių, nekonkretumo, rizikos. Dabar verslinikas turi būti susipažinęs su įmonės

finansinės veiklos organizavimu ir jos analizės pagrindais, suprasti pateiktą informaciją ir mokėti ją

analizuoti. Įmonės vadovai ir akcininkai turi nuolat stebėti savo įmonės būklę, išlaikyti pusiausvyrą tarp

turimų pinigų, skolų tiekėjams ir atsargų. Įmonės veiklos pelningumas taip pat reikalauja pastovios

analizės ir sprendimų pelningumui didinti išsiaiškinimo. Visa tai atlikti padeda įmonės analizė, jos

informacijos tinkamas ir savalaikis panaudojimas gali padėti išvengti daugelio problemų.

Išnagrinėjus AB „Grigiškės“, galima teigti jog 2005 m. Įmonės veikla buvo patenkinama, tačiau

2006 – 2007 m. dauguma rodiklių smakriai suprastėjo.

Nagrinėjamais metai tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas didėjo, tačiau grynojo pelno

mažėjimas rodė, jog turtas nepanaudojamas efektyviai. Įmonė ilgalaikes skolas yra pajėgi apmokėti

ilgalaikiu turtu, tačiau rodiklio mažėjimas rodo, jog ateityje dėl to gali kilti problemų. Tuo tarpu jau

nagrinėjamais metais įmonėje yra rizika, jog trumpalaikio turto neužteks padengti trumpalaikiams

įsipareigojimams, be to rodiklis vis po truputį blogėja. Įmonėje didėjo skolintos lėšos, kartu didėjo ir

įmonės finansinė rizika. Pardavimų pajamos taip pat didėjo, tačiau sparčiau didėjanti savikaina bei

padidėjusios veiklos sąnaudos lėmė grynojo pelno mažėjimą. Dėl prastėjančios veiklos taip pat krito

akcijų kainos.

Įmonei reikėtų peržiūrėti visą savo veiklą, ypatingai geresnes ilgalaikio ir trumpalaikio turto

išnaudojimo galimybes, kodėl daugėja skolintų lėšų bei kodėl mažėja grynasis pelnas. Taip pat reiktų

analizuoti savikainos didėjimą, kurį galėjo lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, žaliavų kainų kilimas, jų

transportavimo ir sandėliavimo išlaidų padidėjimas ar darbuotojų darbo užmokesčio kilimas ir pan.

Reikėtų ieškoti būdų jai sumažinti.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

26

1.      Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas: Technologija, 1998.

2.      Gaidienė Z. Finansų valdymas. K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1995.

3.      Darškuvienė V. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Technologija, 1997.

4.      Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. V.: NVPB, 1999. 43 p.

5.      Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. V.: Pačiolis, 1997. 255 p.

6.      Kvedaraitė V. Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996. 61 p.

7.     Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius: Lietuvos informacijos

institutas, 1995. 36 p.

8.     Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. 63 p.

9.      Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. V.: Katalikų pasaulis, 1998. 631 p.

10.  Obi Cyril Pat. Verslo finansų pagrindai. Kaunas: Technologija, 1998.

11. Oficialus AB „Grigiškės“ tinklapis. Prieiga per internetą . <http://www.grigiskes.lt/>

12. Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialus tinklapis. Prieiga per internetą

<http://www.baltic.omxnordicexchange.com/market/?

instrument=LT0000102030&list=3&pg=details&tab=trading&lang=lt>

13. E- mokymas. Įmonės finansinė analizė. Prieiga per internetą

<http://www.emokymas.lt/emokymas/imones_finansine_analize/fcontent.html>

14. Gronskas V. Ekonominė analizė. Kaunas: Technologija, 2007.

15. Leitonienė Š., Ulys D. Ekonominės analizės uždavinynas. Kaunas: Technologija, 2007.

16. Kadziauskas G., Diržys R., Dr. Beresnevičiūtė V., Strateginis planavimas, prieiga per internetą <http://www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/kelias.doc>

17. Grigaliūnienė, Ž. (2007).Finansų analizė18. Pest analizė. Prieiga per internetą <http://www.verslalaikis.lt/straipsniai/140-pest-analize>19. Martinėnas B. Eksperimento duomenų statistinė analizė. 200220. Juchno N., Tvaronavičienė M., Įmonių bankrotai Lietuvoje: priklausomybės nuo makroekonominių

veiksnių tyrimas21. Dinaminė SWOT analizė prieiga per internetą

<http://www.ifko.ktu.lt/~raimund/TARN_MOKYMAI/5.%20Dinamine%20SSGG%20(SWOT)%20analize.ppt#263,7,DINAMINĖS ANALIZĖS REZULTATAI 2>

27