samoqalaqoguria.ge/images/chanartebi/ue_ch_12.pdf · samoqalaqo sazogadoeba sagazeto canarti #12...

2
samoqalaqo sazogadoeba sagazeTo CanarTi #12 ozurgeTis axalgazrda mecnierTa klubi guriis axalgazrduli resurscentri sagazeTo CanarTi „samoqalaqo sazogadoeba~, momza- debulia proeqtis „TviTmmarTvelobis efeqturobis gaZliereba mosaxleobis informirebis axali meTodebis gamoyenebiT“ farglebSi. proeqts axorcielebs `ozurgeTis axalgazrda mecnierTa klubi~ „guriis axalgazrdul resurscentr- Tan~ partniorobiT. proeqtis mizania lanCxuTis da Coxatauris munic- ipalitetebis TviTmmarTvelobis organoebis gamWvir- valobisa da angariSvaldebulebis gaumjobeseba, mo- saxleobis informirebis axali inovaciuri meTodebis gamoyenebiT. proeqtis farglebSi, lanCxuTisa da Coxatauris mu- nicipalitetebSi Seiqmna TviTmmarTvelobis saqmiano- biT dainteresebuli pirebis monacemTa baza. specialuri programuli uzrunvelyofis sa- SualebiT, komisiebis Tu sakrebulos sxdomebis dan- iSvnidan 1-2 dRiT adre, sakrebulo axdens Sesabamisi interesTa jgufebisaTvis mokle teqsturi Setyobine- bebis (SMS) dagzavnas, sxdomebis dRis wesrigis Sesaxeb, TariRis, drois, adgilis miTiTebiT. monacmTa bazaSi daregistrireba SegiZliaT lanCxu- Tisa da Coxatauris municipalitetebis veb-gverdebze: http://www.lanchkhuti.org.ge/; http://chokhatauri.ge/ aq Tavmoyrilia ramdenime mo- nacemi guriaSi XIX saukuneSi ar- sebuli warmoebis da vaWrobis moculobis, saqonlisa da momsax- urebebis fasebis Sesaxeb. ra Tqma unda, es faqtebi adgi- lobrivi ekonomikas srulyofi- lad ver asaxavs, magram daaxloe- biT warmodgenas mainc iZleva. monacemebis umravlesoba aRebu- lia Tedo saxokias da dimitri baqraZis cnobebidan, aseve, nawi- lobriv, XIX saukunis presidan. soflis meurneoba ruseTis mier guriis samTav- ros aneqsiamde mosaxleoba mx- olod soflis meurneobiT iyo dakavebuli. 1820-ian wlebSi mamia V gurieli jer mxolod iwyebda mcdelobebs guriaSi vaWrobisa da manufaqturis ganviTarebisT- vis. Jak fransua gamba, romelmac 1820-24 wlebSi imogzaura kavkasi- aSi, gvawvdis cnobas, rom guriaSi im droisTvis misdevdnen mevenax- eobas, mohyavdaT simindi, fetvi da Tambaqo, didi raodenobiT awarmoebdnen cvilsa da Tafls. gambas mixedviT guriaSi aseve awarmoebdnen bambasa da abreSums, Tumca iseTi mcire raodenobiT, rom warmoebuli produqcia mx- olod adgilobriv moTxovnas akmayofilebda da eqsportze ar gadioda. mevenaxeoba rogorc ukve vTqviT, guria- Si farTod misdevdnen meRvineo- guriis ekonomika gasabWoebamde ba-mevenaxeobas, aq bevri jiSis vazi xarobda da yurZnis xarisxiT gurulebs mudam Tavi mohqondaT. mevenaxeoba mesimindeobasTan er- Tad guriaSi Semosavlis ZiriTa- di wyaro iyo XIX saukunis pirvel naxevarSi. vazis saukeTeso jiSebad iT- vleboda Cxaveri, sxilaTuba- ni, mtevandidi, kabistoni, jani, sakmiela, klarjuli. da sxva. mev- enaxeobis ZiriTadi kera iyo so- flebi Semoqmedi, lixauri, cixe, ocxana, aseve askanis, baxvisa da erkeTis sasoflo sazogadoebebi, sajavaxos mxare (noneiSvilebisa da xeTis sasoflo sazogadoebe- bi). SemTxveviTi ar iyo, rom guri- aSi Camosulma Sotlandielma agronomma iakob marma dainaxa adgilobrivi meRvineobis Sesa- Zleblobebi da swored Rvinis warmoebas mohkida xeli. dab- lacixeSi dasaxlebuli mari 1841 wlisTvis sakuTar meurneobaSi ayenebda saukeTeso xarisxis Rv- inoebs janidan, sxilaTubnidan da mtevandididan da weliwadSi 2000-2500 frankis (52000-65000 lari) Rirebulebis Rvinos yidda. 1850-ian wlebSi gavrcele- bulma vazis daavadebebma venaxebi TiTqmis gaanadgura. daavadebebis gavrcelebas guriis zRvasTan si- axlove uwyobda xels. amis gamo XIX saukunis meore naxevarSi gamo guriaSi yurZnis raodenoba Semcirebuli iyo da is aWaridan SemohqondaT. 1870-iani wlebis bolos ki daavadebebisadmi gam- Zle hibridis, adesad“ cnobili izabelas gaSeneba daiwyo, Tumca Rvinis deficitis problema ver gadawyvita. „adesas“ Rvinos ux- arisxobis gamo dabali fasi hqon- da. qalaqSi fuTi aT Saurad (30 lari) iyideboda, soflebSi ki amave fasad ori fuTic modioda. simindi da Romi XIX saukunis bolosTvis wamy- vani sasoflo-sameurneo kultu- ra da mosaxleobis Semosavlis mTavari wyaro iyo simindi, Tum- ca mosaxleoba simindis sezonur fasze iyo damokidebuli. 1884 wels Ciodnen, eqvsi Sauridan (19 lari) or abazze (25 lari) ver asula simindis fasio. 1896 wels 2 832 900 qila simindi gaiyida ba- zarze. simindma Caanacvla manamde arsebuli tradiciuli kultura Romi. imave 1896 wels 176557 qila Romi gaiyida. qila Romis fasi 1,2-2 maneTi (81-135 lari) iyo. saukeTeso jiSis simindi da Romi modioda Semoqmedsa da lixaurSi. guriaSi gavrcelebuli Romis jiSebi iyo: saadro, didi, mTa-veli da Zir-dabala. rac Se- exeba simindis jiSebs, dimitri baqraZe asaxelebs sams: jorieli, romelic adre mwifdeba, didmaRa- li, romelic 1-1,5 saJens izrde- boda da igi sazRvargareTidan 1856-57 wlebSi Semoitanes da Te- Tri simindi. meCaieoba miuxedavad imisa, rom Cais pirveli buCqebi guriaSi 1809 wels mamia V gurielis brZanebiT dairgo, meCaieoba mxaris ekono- mikis mniSvnelovan nawilad 1900 wlisTvis iqca. manamde ki mamia V gurielis Cais baRi yirimis omis dros ozurgeTSi dabanakebul- ma rusma samxedroebma aCexes. 25-ode gadarCenili buCqi iakob maris rCeviT gadarges gorabere- JoulSi, mixeil erisTavis mamu- lSi. erisTavma pirvelma daiwyo Cais warmoeba da 1864 wels ga- mouSva pirveli guruli Cai. eri- sTavis Cais kustaruli wesiT iyo damzadebuli, adgilobrivebma Cais buCqis movla da Cais damza- debis teqnologia ar icodnen, am- itom produqcia dabali xarisxis gamodioda. Cais moyvana da warmoe- ba popularuli gaxda 1900-ian wlebSi. 1900 wlisTvis guria- Si saufliswulo uwyebis Cais 9 nakveTi iyo, sadac 5000 girvan- qa Cai modioda. Cais plantacie- bi hqondaT da amave dros Tavad awarmoebdnen Cais Tavadi mixeil nakaSiZe sofel zedubanSi da misi biZaSvili ermile nakaSiZe sofel makvaneTSi. 1910-iani wlebis da- sawyisSi Cai guriis 15-ze met sofelSi (zedubani, makvaneTi, kaxuri, nigoiTi, askana, lixauri, cixe, amaRleba, Wala, Semoqmedi, gomi, vakijvari, eqadia, zvani, baxvi, wyalwminda, uCxubi) iyo gaSenebuli. 1913-18 wlebSi guri- aSi gazarda Cais plantaciebi yovelwliurad izrdeboda. 1918 wels osmaleTis SemoWris gamo Cais warmoeba 50 procentiT dae- ca. 1921 wlis monacemiT saSualo mosavlianoba erT heqtarze iyo 500 kg. soflis meurneobis sxva dargebi 1890-iani wlebis bolos da 1900-iani wlebis dasawyisSi savaW- ro amxanagoba „Suamavlis“ dam- saxurebiT momgebian saqmianobad iqca meabreSumeoba. „Suamavlis“ Camoyalibebamde abreSumis Wiis fuTi parkis Cabarebis fasi 4-5 maneTi iyo (260 lari). gadamy- idvelebi mosaxleobisgan Caba- rebul parks fuTs xuT Tumnad yiddnen (3260 lari). daarsebis pirvelive wels, 1893 wels, „Sua- mavalma“ fuTi parkis Casabarebe- li fasi 10 maneTamde aswia (660 lari) da mosaxleobisgan 16000 maneTis (1 033 442 lari) parki Ca- ibara. „Suamavlis“ wliuri moge- ba 1893 wels 1300 maneTi (84 000 lari) xolo 1894 wels 4000 mane- Ti (270 000 lari) iyo. rac Seexeba sxva sasof- lo-sameurneo produqtebs, 12 maneTi (783 lari) iyo fuTi Tambaqos Casabarebeli fasi 1878 wels. Tambaqos moyvanas gurule- bi gulgrilad uyurebdnen manam, sanam 1877-78 wlebis ruseT-osma- leTis omma Tambaqoze moTxovna ar gazarda da mas fasi ar auwia. fuTi Taflis sanTlis (cvi- li) Cabarebis fasi 18-22 maneTs Seadgenda (1100-1400 lari), fuTi Taflisa 2,5-dan 3 maneTamde (130- 200 lari), xolo fuTi Txilisa eqvsi abazidan camet abazamde iyo (87-175 lari). mesaqonleobas gurulebi Takilobdnen da es dargi nak- lebad iyo ganviTarebuli, am mx- riv guria quTaisis guberniaSi yvelaze ukan idga. zrdasruli Roris fasi ozurgeTis bazarSi iyo 5-6 maneTi (265-330 lari). sul mazraSi 1896 wels registrirebu- li iyo 53 674 suli saqoneli: Rori 32 938 xar-Zroxa 13 451 cxeni 3 469 Txa 3 435 kameCi 139 jori 139 cxvari 66 saxedari 37 soflis meurneobaSi ZiriTadi problema glexebis mier moyvani- li produqtis xelsayrel fasSi gayidva iyo. adgilobrivi vaWrebi produqciis glexobisgan Cabare- bis dabal fasebs inarCunebdnen. cnobilia aseTi faqtebi abreSu- misa da Tambaqos fasebTan daka- vSirebiT. am problemis gadaWras adgilobrivi glexoba amxana- gobebSi gaerTianebiT cdilobda. mrewveloba ozurgeTSi aSenebuli pirveli msxvili sawarmo iyo ermile naka- SiZis mier aSenebuli Cais fabri- ka, romelic nakaSiZem zvanis Tam- baqos meurneobis adgilze aaSena 1914 wels. es iyo guriaSi pir- veli srulyofilad mowyobili gadamamuSavebeli fabrika, ro- melic mosaxleobisgan Cais fo- Tols ibarebda, teqnologiurad amuSavebda, saboloo produqts amzadebda da bazarze gahqonda. SekveTilis navsadguris

Upload: others

Post on 04-Jul-2020

2 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: samoqalaqoguria.ge/images/chanartebi/UE_CH_12.pdf · samoqalaqo sazogadoeba sagazeTo CanarTi #12 ozurgeTis axalgazrda mecnierTa klubi guriis axalgazrduli resurscentri sagazeTo CanarTi

samoqalaqo

sazogadoebasagazeTo CanarTi #12

ozurgeTis axalgazrda mecnierTa klubi

guriis axalgazrduli resurscentri

sagazeTo CanarTi „samoqalaqo sazogadoeba~, momza-debulia proeqtis „TviTmmarTvelobis efeqturobis gaZliereba mosaxleobis informirebis axali meTodebis gamoyenebiT“ farglebSi.

proeqts axorcielebs `ozurgeTis axalgazrda mecnierTa klubi~ „guriis axalgazrdul resurscentr-Tan~ partniorobiT.

proeqtis mizania lanCxuTis da Coxatauris munic-ipalitetebis TviTmmarTvelobis organoebis gamWvir-valobisa da angariSvaldebulebis gaumjobeseba, mo-saxleobis informirebis axali inovaciuri meTodebis gamoyenebiT.

proeqtis farglebSi, lanCxuTisa da Coxatauris mu-nicipalitetebSi Seiqmna TviTmmarTvelobis saqmiano-biT dainteresebuli pirebis monacemTa baza.

specialuri programuli uzrunvelyofis sa-SualebiT, komisiebis Tu sakrebulos sxdomebis dan-iSvnidan 1-2 dRiT adre, sakrebulo axdens Sesabamisi interesTa jgufebisaTvis mokle teqsturi Setyobine-bebis (SMS) dagzavnas, sxdomebis dRis wesrigis Sesaxeb, TariRis, drois, adgilis miTiTebiT.

monacmTa bazaSi daregistrireba SegiZliaT lanCxu-Tisa da Coxatauris municipalitetebis veb-gverdebze: http://www.lanchkhuti.org.ge/; http://chokhatauri.ge/

aq Tavmoyrilia ramdenime mo-nacemi guriaSi XIX saukuneSi ar-sebuli warmoebis da vaWrobis moculobis, saqonlisa da momsax-urebebis fasebis Sesaxeb.

ra Tqma unda, es faqtebi adgi-lobrivi ekonomikas srulyofi-lad ver asaxavs, magram daaxloe-biT warmodgenas mainc iZleva. monacemebis umravlesoba aRebu-lia Tedo saxokias da dimitri baqraZis cnobebidan, aseve, nawi-lobriv, XIX saukunis presidan.

soflis meurneoba

ruseTis mier guriis samTav-ros aneqsiamde mosaxleoba mx-olod soflis meurneobiT iyo dakavebuli. 1820-ian wlebSi mamia V gurieli jer mxolod iwyebda mcdelobebs guriaSi vaWrobisa da manufaqturis ganviTarebisT-vis. Jak fransua gamba, romelmac 1820-24 wlebSi imogzaura kavkasi-aSi, gvawvdis cnobas, rom guriaSi im droisTvis misdevdnen mevenax-eobas, mohyavdaT simindi, fetvi da Tambaqo, didi raodenobiT awarmoebdnen cvilsa da Tafls. gambas mixedviT guriaSi aseve awarmoebdnen bambasa da abreSums, Tumca iseTi mcire raodenobiT, rom warmoebuli produqcia mx-olod adgilobriv moTxovnas akmayofilebda da eqsportze ar gadioda.

mevenaxeoba

rogorc ukve vTqviT, guria-Si farTod misdevdnen meRvineo-

guriis ekonomika gasabWoebamde

ba-mevenaxeobas, aq bevri jiSis vazi xarobda da yurZnis xarisxiT gurulebs mudam Tavi mohqondaT. mevenaxeoba mesimindeobasTan er-Tad guriaSi Semosavlis ZiriTa-di wyaro iyo XIX saukunis pirvel naxevarSi.

vazis saukeTeso jiSebad iT-vleboda Cxaveri, sxilaTuba-ni, mtevandidi, kabistoni, jani, sakmiela, klarjuli. da sxva. mev-enaxeobis ZiriTadi kera iyo so-flebi Semoqmedi, lixauri, cixe, ocxana, aseve askanis, baxvisa da erkeTis sasoflo sazogadoebebi, sajavaxos mxare (noneiSvilebisa da xeTis sasoflo sazogadoebe-bi).

SemTxveviTi ar iyo, rom guri-aSi Camosulma Sotlandielma agronomma iakob marma dainaxa adgilobrivi meRvineobis Sesa-Zleblobebi da swored Rvinis warmoebas mohkida xeli. dab-lacixeSi dasaxlebuli mari 1841 wlisTvis sakuTar meurneobaSi ayenebda saukeTeso xarisxis Rv-inoebs janidan, sxilaTubnidan da mtevandididan da weliwadSi 2000-2500 frankis (52000-65000 lari) Rirebulebis Rvinos yidda.

1850-ian wlebSi gavrcele-bulma vazis daavadebebma venaxebi TiTqmis gaanadgura. daavadebebis gavrcelebas guriis zRvasTan si-axlove uwyobda xels. amis gamo XIX saukunis meore naxevarSi gamo guriaSi yurZnis raodenoba Semcirebuli iyo da is aWaridan SemohqondaT. 1870-iani wlebis bolos ki daavadebebisadmi gam-Zle hibridis, adesad“ cnobili izabelas gaSeneba daiwyo, Tumca

Rvinis deficitis problema ver gadawyvita. „adesas“ Rvinos ux-arisxobis gamo dabali fasi hqon-da. qalaqSi fuTi aT Saurad (30 lari) iyideboda, soflebSi ki amave fasad ori fuTic modioda.

simindi da Romi

XIX saukunis bolosTvis wamy-vani sasoflo-sameurneo kultu-ra da mosaxleobis Semosavlis mTavari wyaro iyo simindi, Tum-ca mosaxleoba simindis sezonur fasze iyo damokidebuli. 1884 wels Ciodnen, eqvsi Sauridan (19 lari) or abazze (25 lari) ver asula simindis fasio. 1896 wels 2 832 900 qila simindi gaiyida ba-zarze. simindma Caanacvla manamde arsebuli tradiciuli kultura Romi. imave 1896 wels 176557 qila Romi gaiyida. qila Romis fasi 1,2-2 maneTi (81-135 lari) iyo.

saukeTeso jiSis simindi da Romi modioda Semoqmedsa da lixaurSi. guriaSi gavrcelebuli Romis jiSebi iyo: saadro, didi, mTa-veli da Zir-dabala. rac Se-exeba simindis jiSebs, dimitri baqraZe asaxelebs sams: jorieli, romelic adre mwifdeba, didmaRa-li, romelic 1-1,5 saJens izrde-boda da igi sazRvargareTidan 1856-57 wlebSi Semoitanes da Te-Tri simindi.

meCaieoba

miuxedavad imisa, rom Cais pirveli buCqebi guriaSi 1809 wels mamia V gurielis brZanebiT dairgo, meCaieoba mxaris ekono-

mikis mniSvnelovan nawilad 1900 wlisTvis iqca. manamde ki mamia V gurielis Cais baRi yirimis omis dros ozurgeTSi dabanakebul-ma rusma samxedroebma aCexes. 25-ode gadarCenili buCqi iakob maris rCeviT gadarges gorabere-JoulSi, mixeil erisTavis mamu-lSi. erisTavma pirvelma daiwyo Cais warmoeba da 1864 wels ga-mouSva pirveli guruli Cai. eri-sTavis Cais kustaruli wesiT iyo damzadebuli, adgilobrivebma Cais buCqis movla da Cais damza-debis teqnologia ar icodnen, am-itom produqcia dabali xarisxis gamodioda.

Cais moyvana da warmoe-ba popularuli gaxda 1900-ian wlebSi. 1900 wlisTvis guria-Si saufliswulo uwyebis Cais 9 nakveTi iyo, sadac 5000 girvan-qa Cai modioda. Cais plantacie-bi hqondaT da amave dros Tavad awarmoebdnen Cais Tavadi mixeil nakaSiZe sofel zedubanSi da misi biZaSvili ermile nakaSiZe sofel makvaneTSi. 1910-iani wlebis da-sawyisSi Cai guriis 15-ze met sofelSi (zedubani, makvaneTi, kaxuri, nigoiTi, askana, lixauri, cixe, amaRleba, Wala, Semoqmedi, gomi, vakijvari, eqadia, zvani, baxvi, wyalwminda, uCxubi) iyo gaSenebuli. 1913-18 wlebSi guri-aSi gazarda Cais plantaciebi yovelwliurad izrdeboda. 1918 wels osmaleTis SemoWris gamo Cais warmoeba 50 procentiT dae-ca. 1921 wlis monacemiT saSualo mosavlianoba erT heqtarze iyo 500 kg.

soflis meurneobis sxvadargebi

1890-iani wlebis bolos da 1900-iani wlebis dasawyisSi savaW-ro amxanagoba „Suamavlis“ dam-saxurebiT momgebian saqmianobad iqca meabreSumeoba. „Suamavlis“ Camoyalibebamde abreSumis Wiis fuTi parkis Cabarebis fasi 4-5 maneTi iyo (260 lari). gadamy-idvelebi mosaxleobisgan Caba-rebul parks fuTs xuT Tumnad yiddnen (3260 lari). daarsebis pirvelive wels, 1893 wels, „Sua-mavalma“ fuTi parkis Casabarebe-li fasi 10 maneTamde aswia (660 lari) da mosaxleobisgan 16000 maneTis (1 033 442 lari) parki Ca-ibara. „Suamavlis“ wliuri moge-

ba 1893 wels 1300 maneTi (84 000 lari) xolo 1894 wels 4000 mane-Ti (270 000 lari) iyo.

rac Seexeba sxva sasof-lo-sameurneo produqtebs, 12 maneTi (783 lari) iyo fuTi Tambaqos Casabarebeli fasi 1878 wels. Tambaqos moyvanas gurule-bi gulgrilad uyurebdnen manam, sanam 1877-78 wlebis ruseT-osma-leTis omma Tambaqoze moTxovna ar gazarda da mas fasi ar auwia.

fuTi Taflis sanTlis (cvi-li) Cabarebis fasi 18-22 maneTs Seadgenda (1100-1400 lari), fuTi Taflisa 2,5-dan 3 maneTamde (130-200 lari), xolo fuTi Txilisa eqvsi abazidan camet abazamde iyo (87-175 lari).

mesaqonleobas gurulebi Takilobdnen da es dargi nak-lebad iyo ganviTarebuli, am mx-riv guria quTaisis guberniaSi yvelaze ukan idga. zrdasruli Roris fasi ozurgeTis bazarSi iyo 5-6 maneTi (265-330 lari). sul mazraSi 1896 wels registrirebu-li iyo 53 674 suli saqoneli:

Rori 32 938xar-Zroxa 13 451 cxeni 3 469Txa 3 435 kameCi 139jori 139 cxvari 66 saxedari 37

soflis meurneobaSi ZiriTadi problema glexebis mier moyvani-li produqtis xelsayrel fasSi gayidva iyo. adgilobrivi vaWrebi produqciis glexobisgan Cabare-bis dabal fasebs inarCunebdnen. cnobilia aseTi faqtebi abreSu-misa da Tambaqos fasebTan daka-vSirebiT. am problemis gadaWras adgilobrivi glexoba amxana-gobebSi gaerTianebiT cdilobda.

mrewveloba

ozurgeTSi aSenebuli pirveli msxvili sawarmo iyo ermile naka-SiZis mier aSenebuli Cais fabri-ka, romelic nakaSiZem zvanis Tam-baqos meurneobis adgilze aaSena 1914 wels. es iyo guriaSi pir-veli srulyofilad mowyobili gadamamuSavebeli fabrika, ro-melic mosaxleobisgan Cais fo-Tols ibarebda, teqnologiurad amuSavebda, saboloo produqts amzadebda da bazarze gahqonda.

SekveTilis navsadguris

Page 2: samoqalaqoguria.ge/images/chanartebi/UE_CH_12.pdf · samoqalaqo sazogadoeba sagazeTo CanarTi #12 ozurgeTis axalgazrda mecnierTa klubi guriis axalgazrduli resurscentri sagazeTo CanarTi

2

gamoica gaeros ganviTarebis pro-gramis mxardaWeriT, didi brita-neTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefos mTavrobis UK aid-is finansuri daxmarebiT; sagazeTo CanarTSi gamoTqmuli mosazrebebi SeiZleba ar asaxavdes didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefos, mTavrobisa da gaeros ganviTarebis programis oficialur pozicias

manamde ki pirveli qarxnu-li warmoeba ozurgeTSi 1840-ian wlebSi Cndeba. 1847 wels moq-medebda aguris erTi qarxana, da agurisa da Tixis WurWlis 2 sawarmo. aguris qarxana uSveb-da 200 maneTis, xolo agurisa da Tixis WurWlis sawarmoebi uSvebdnen 550 maneTis produq-cias. 1855 wels aguris qarxnebis raodenoba samamde gaizarda. jam-Si uSvebdnen 20 000 agurs, 640 maneTis produqcias.

manufaqtura

magram guriis ekonomika-Si qarxnul warmoebaze ufro meti wili mainc wvril xelos-nur warmoebaze modioda. 1845 wels mazraSi muSaobda 500-mde xelosani: metyaveebi, mWedlebi, durglebi, rkinis da spilenZis ostatebi, meqvabeebi, zeinklebi, feiqrebi, vercxlis da oqros os-tatebi. sul uSvebdnen 3700 mane-Tis produqcias.

1855 wlisTvis qalaqSi 10-mde samRebro sawarmo moqmedeb-da. 1859 wels qalaq ozurgeTSi aRwerili iyo 41 durgali da 43 mWedeli. 1862 wels qalaqSi iyo spilenZis 24 xelosani, rkinis 12 xelosani, 18 mepure, 10 yasabi, 8 mewaRe, 7 mkeravi, 6 durgali, 17 sxvadasxva saxis xelosani. aRmav-loba iyo safeiqro warmoebaSi.

1860-iani wlebis SuaSi mazra-Si xelosnebis raodenoba ukve daaxloebiT 1000 mde iyo, aqedan uSualod qalaqSi 200-ze meti xe-losani muSaobda. sul uSvebdnen 6330 maneTis produqcias.

ozurgeTSi warmoebuli man-ufaqturuli produqciis momx-marebeli ZiriTadad iyo guri-is soflebisa da maRalmTiani aWaris, romelic maSin jer kidev osmaleTis imperiis Semadgen-lobaSi iyo, mosaxleoba. dimitri baqraZis (1873 w.) cnobiT aWarle-bi somlias uReltexiliT Cadi-odnen ozurgeTSi da mihqondaT rZe, yveli, yurZeni, cxvari da msxvilfexa saqoneli. amaves adas-turebs giorgi yazbegi (1874 w.), romlis mixedviT Rorjomis da Wvanis xeobis mosaxleoba xinos mTis aRmosavleTiT mdebare jva-rismindorisa da jvariuRvTos gadasasvlelebiT Cadioda ozu-rgeTSi, yidda pirutyvs da rZis produqts da yidulobda manu-faqturul nawarms.

guriis soflebSi kargad iyo ganviTarebuli meTuneoba. adgi-lobrivi saWiroebisTvis mzadde-boda Wurebi, kramiti, romelic farTod gamoiyeneboda Senobebis gadaxurvaSi da sxva keramikuli saqoneli. meTuneobis ganviTare-bas guriaSi gavrcelebuli aliza miwa (Tixnari niadagi) uwyobda xels. meTuneobis krebi iyo ake-Ti, acana, juruyveTi, jumaTi.

aryisa da Rvinis warmoeba

1858 wels ozurgeTSi vaWarma mWedliSvilma daaarsa aryis qa-rxana da weliwadSi asxamda 1300 litr arays. aseve aryis warmoe-bis erT-erTi pioneri iyo giorgi bolqvaZe, romelic ozurgeTidan quTaisSi gadavida da iq daaar-sa aryis qarxana. hyavda 30-mde daqiravebuli muSa da ostati. 1864 wels 30 000 maneTi Semosava-li miiRo da saxeli gaiTqva mTel

amierkavkasiaSi da ruseTSi.1860-ian wlebSi gansakuTre-

biT ganviTarda aryis warmoeba sakuTriv ozurgeTis mazraSi. aryis saxdelebi moewyo lixaur-Si, gomSi. 1893 wels lixaur-Si gaxsna aryis saxdeli ediSer saluqvaZem. vazis adgilobrivi jiSebis daavadebebis gamo glex-ebi maTgan Rvinos veRar wura-vdnen, xolo sanacvlod gaSen-ebuli adesasgan uxarisxo Rvino dgeboda, romlis fasic dabali iyo. aryis saxdelebis gavrcele-ba didi SeRavaTi iyo guriis mo-saxleobisTvis, romlebic ukve meqarxneebs xelsayrel fasSi ab-arebdnen yurZensa Tu WaWas

1896 wlisTvis ozurgeTis mazraze modioda quTaisis gu-berniaSi aryis warmoebis 75% - guberniaSi registrirebuli 399 aryis saxdelidan 299 guriaSi mdebareobda. sanTlis arayi li-tri maneTad (65 lari) iyideboda, xolo WaWis arayi litri 9-10 Sau-rad (30 lari). 1896 wlis monace-mebiT sul 385 adamiani muSaobda aryis gamoxdaze da weliwadSi 24 750 maneTis (1 650 000 lari) Rire-bulebis arays xdida.

XX saukunis dasawyisSi askan-elma solomon WeiSvilma daiwyo Rvinis qarxnuli warmoeba. man meRvineoba safrangeTSi, Sampan-iasa da bordoSi Seiswavla. bor-dodan Camoitana manqana-iaraRebi da xelsawyoebi, ojaxSi mikro-qa-rxana moawyo da „askanis natu-raluri Rvinoebis“ brendis qveS Rvinis warmoeba daiwyo.

xe-tyis warmoeba

guria tyiT mdidari mxare iyo da ruseTis mier aneqsiis Semdeg am simdidris gamoyeneba far-Tod daiwyo. 1836 wels daido Se-Tanxmeba erTi mxriv adgilobriv didgvarovnebsa da meore mxriv ucxoel komersantebs Soris, romlis mixedviTac gurulebs 1841 wlamde unda daemzadebinaT da ucxoelebisTvis mieyidaT 50 aTasi mori. ruseTTan SeerTebis pirvelive wlebSi imxela masS-tabebi miiRo guriidan xe-tyis gatanam, rom imperatorma ni-koloz pirvelma zemoT aRwerili kontraqti gaauqma da 1842 wels damatebiT kaklis xis gatanac akrZala.

1847 wels akrZalva moixsna da dawesda 2,5 kapiki baJi SekveTi-lis portidan gatanil fuT kak-lis xeze. Tumca xe-tyis gatana mxolod imperiisve Sida porteb-Si SeiZleboda. kaklis xesTan er-Tad eqsportze gadioda bzis xe. 1851 wlis monacemebiT SekveTil-idan gavida:

1848 wels 5350 fuTi bzis xe, 99252 fuTi kaklis xe

1849 wels 13000 fuTi bzis xe, 128369 fuTi kaklis xe

1850 wels 84400 fuTi bzis xe, 25756 fuTi kaklis xe

1851 wels 75725 fuTi bzis xe1902 wels surebis tyiT dain-

teresda ingliseli eliot skoti. man adgilobrivebisgan 6000 man-eTad (400 000 lari) tye SeiZina naZvis, fiWvisa da cacxvis masa-lis warmoebisTvis. samuSaoebSi 300-mde adgilobrivi glexi iyo dasaqmebuli. skotis warmoeba CaSala 1905 wlis movlenebma.

momsaxureba- vaWroba

guriis ekonomikis erT-erTi mniSvnelovani nawili iyo vaWro-ba. vaWrobis ganviTarebas xels uwyobda SekveTilis wminda ni-kolozis saxelobis navsadguri. qvemoT mocemulia SekveTilis navsadguridan Semotanili/gat-anili saqonlis moculoba maSin-del maneTebSi:

1843 w.: 111142 / 29141845 w.: 120006 / 75381845 w.: 313633 / 2532

1883 wlis monacemebiT guri-is mTavari saeqsporto saqoneli iyo bzis xe, simindi da Taflis sanTeli.

vaWrobaSi mniSvnelovani wili eWira iarmarkebs, anu bazrobebs. mazraSi sul 8 iarmarka imarTe-boda. maT Soris yvelaze cnobili iyo mariamobis bazroba nagomar-Si, romelic jer kidev mamia mex-uTe gurielma daaarsa da mas Sem-deg tradiciulad imarTeboda. nagomris garda cnobili iyo ju-maTisa da sajavaxos bazrobebi. 1830-ian wlebSi guriaSi vaWrobis erTaderTi adgili dvabzu iyo. baroni grigol rozeni werda:

„guriaSi, daba dvabzus, aris bazari da swarmoebs yovelk-vireulad vaWroba, romelzedac modian imerlebi, gurulebi, qob-uleTeli Turqebi da sxva mosaz-Rvre xalxni“

dvabzuSi vaWrobis ganviTare-bas xels uwyobda is, rom iq qarT-vel kaTolikeTa 8 komli cxov-robda. aRsaniSnavia, rom vaWroba gurulebs eTakilebodaT da am saqmianobas iSviaTad hkidebdnen xels. platon ioselianis mixed-viT ozurgeTSi gurul vaWars ver naxavdiT, vaWroba ebraelebi-sa da somxebis xelSi iyo, magram XIX saukunis Sua wlebisTvis guriaSi aRarc somexi iyo darCe-nili da aRarc ebraeli, vaWroba eWiraT lazebs da qarTvel ka-Tolikeebs. 1838 wels mTavrobam dvabzus bazari daxura da is ozurgeTSi gadaitana. 1840-50-ian wlebSi mxareSi vaWrobis erT-erT centrad xelaxla iqca nag-omari. gugunavebma, maWutaZeebma da erisTavebma iq savaWro duqne-bi aages.

1844-45 wlebSi mazris yvela bazrobis brunva Seadgenda 20 aTas maneTs, xolo 1895 wlisTvis - 30 aTas maneTs (2 026 000 lari). ZiriTadi savaWro saqoneli iyo Saqari, yava, Tambaqo, Cai, magari sasmeli, puri da pureuli, abre-Sumis qsovili, saponi, simindi, fqvili, damuSavebuli tyavi, xis da minis WurWeli

baxmaro

1888-89 wlebSi aRmoCenili

iqna baxmaros haeris samkurnalo Tvisebebi da daiwyo ganviTareba, rogorc sakurorto adgilma, se-zoni grZeldeboda daaxloebiT Tvenaxevris ganmavlobaSi, iwye-boda 20 ivniss da sruldeboda agvistos Sua ricxvebSi. sezonze oTaxis daqiravebis fasi 20-25 maneTi (1350-1700 lari) iyo. Tedo saxokias cnobiT 1895 wlisT-vis baxmaroSi daaxloebiT aTasi damsvenebeli iyo da dasaqirave-blad oTaxebi aRar iSoveboda. misive cnobiT oTxTvali saxlis (samzadiTurT) mSenebloba 300 maneTi jdeboda (20000 lari), xolo orTvali saxlisa (samzadi-TurT) 100--150 maneTi (6700-10000 lari).

skolebi, biblioTekebida stambebi

1891 wels daarsda ozurgeTis stamba. wignis dabeWdvis fasi iyo 25 kapiki (17 lari) da iyideboda eqvs Saurad (20 lari). dasur-aTebul wigns emateboda fasi 2 kapiki (1,5 lari).

1896 wlisTvis qalaqis sami skolis Senaxvaze wliurad ixar-jeboda 20 725 maneTi (1 380 000 lari). 1900 wlidan gaicemoda iakob gogebaSvilis mier guriis maswavleblebisTvis daniSnuli premia sami Tumani (2000 lari).

142 maneTis (9400 lari) wigni hqonda askanis biblioTekas 1898 wlisTvis, xolo 500 maneTisa lixauris biblioTekas 1919 wl-isTvis. askanis biblioTekis saw-evro Senatani wliurad wevrisT-vis abazi (6,5 lari) xolo sapatio wevrisTvis aranakleb aTi maneTi (650 lari) iyo. 300 maneTi dasWir-da kowia guriels SemoqmedSi bib-lioTekis dasaarseblad.

saxelmwifo mmarTveloba

qalaq ozurgeTis Semosavali 1840-ian wlebSi iyo 948 maneTi, gasavali ki 1128 maneTi, 1850-iani wlebis bolos qalaqi Semosavali gaormagebuli iyo da 3330 maneTs

Seadgenda. 1896 wels, saqalaqo TviTmmarTvelobis SemoRebis dros qalaqis wliuri biujeti daaxloebiT 400 Tumani iyo (270 000 lari).

sxvadasxva sursaTis,saqonlisa da momsaxurebisfasebi:

qalaqis erTaderTi sastum-ros mowyobili nomeri maneTad (65 lari) qiravdeboda. natane-bi-ozurgeTi etliT mgzavroba Rirda 10 Sauri (32 lari) , xolo diliJansiT mgzavroba 6 Sauri (18 lari). etliTa da diliJan-siT mgzavrebs momsaxurebas uwe-vda meetleTa amxanagoba, romlis sawevro gadasaxadi Seadgenda we-liwadSi 20 maneTs (1300 lari). sx-vadasxva sursaT-sanovagisa, Wur-Wlisa da avejis fasebi

Saqari girvanqa sami Sauri (9 lari)

puri girvanqa 6 kapiki (4 lari)xorci oya 20 kapiki (13 lari)sulguni 10-12 kapiki (9 lari)rZe boTli 2 Sauri (6 lari)sofel vanSi damzadebuli

keci 3 abazi (25 lari)sabani (fasi gansxvavdeboda

masalis mixedviT CiTis, satinis, Salis, abreSumis) 6-18 maneTi (400-1200 lari)

samovari 12 maneTi (800 lari)rkinis logini matrasiTurT

33 maneTi (2200 lari)magida, komodi 27-28 maneTi

(1800-1850 lari)fasebi larebSi miRebulia

saitis http://www.historicalstatis-tics.org/Currencyconverter.html meSveobiT Sesabamisi rusuli rublis konvertirebiT 2015 wlis aSS dolarSi, oqros fasis mixed-viT da Semdeg larSi (2015 wlis wliuri saSualo kursiT 2.335), amitom larSi miTiTebuli fase-bi, SesaZloa, ar iyos akuratuli.

avtori: gigi maxaraZewyaro:https://aboutguria.blogspot.com

guriis ekonomika gasabWoebamde