rusettan ertad da urusetodsangu.ge/images/vguruli/13rus.pdf · 2012. 9. 8. · 1 merab vacnaze...

117
1 merab vaCnaZe vaxtang guruli ruseTTan erTad da uruseTod gamomcemloba artanuji Tbilisi 2006 naSromi eZRvneba saqarTvelo-ruseTis mravalsaukunovani urTierTobis istoriis aqtualur problemebs. gankuTvnilia mkiTxvelTa farTo wrisaTvis redaqtori prof. dimitri SveliZe recenzenti doc. avTandil wowkolauri.

Upload: others

Post on 27-Jan-2021

4 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • 1

    merab vaCnaZe vaxtang guruli

    ruseTTan erTad da uruseTod

    gamomcemloba artanuji Tbilisi 2006

    naSromi eZRvneba saqarTvelo-ruseTis mravalsaukunovani urTierTobis

    istoriis aqtualur problemebs. gankuTvnilia mkiTxvelTa farTo wrisaTvis

    redaqtori prof. dimitri SveliZe

    recenzenti doc. avTandil wowkolauri.

  • 2

    avtorebisagan

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobis istoria politikuri mosazrebebis gamo

    uxeSad gaayalba jer ruseTis imperiis, xolo Semdeg _ sabWoTa istoriografiam.

    dRes am saZraxis saqmes agrZelebs Tanamedrove rusuli istoriografia.

    mecnierebaSi damkvidrda bevri mcdari Sexeduleba, umniSvnelovanesi movlenebi

    Sefasebulia tendenciurad. rusi istorikosebi da maT kvalobaze rusuli masmedia

    `ufrosi Zmis~ uflebiT gvaswavlian, rogor unda gavaSuqoT saqarTvelo-ruseTis

    urTierTobis istoriis sakiTxebi, raze unda vweroT da raze – ara. yovelive amis

    gaTvaliswinebiT miznad davisaxeT, kidev erTxel movaxdinoT saqarTvelo-ruseTis

    urTierTobis istoriis umniSvnelovanesi etapebis amsaxveli dokumentebisa da

    masalebis obieqturi analizi.

    wignze muSaobisas gaweuli daxmarebisaTvis uRrmes madlobas movaxsenebT ilia

    WavWavaZis saxelobis erovnuli sajaro biblioTekis Rvawlmosil TanamSromels

    qalbaton mzia megreliZes, prof. SoTa doRonaZes da doc. avTandil wowkolaurs.

    profesori merab vaCnaZe

    profesori vaxtang guruli

    19 ianvari, 2007 weli

  • 3

    Tavi I. saqarTvelo-ruseTis urTierTobis istoriis mokle mimoxilva

    saqarTvelo-ruseTis politikuri da diplomatiuri urTierToba xuT saukuneze

    met xans iTvlis. es urTierToba kaxeTis mefe aleqsandre I-is (1476-1511) mier 1483

    wels moskovis didi mTavris ivane III-is (1462-1505) karze elCobis gagzavniT daiwyo.

    mas Semdeg 523 weli gavida. cxadia, xuTsaukunovani urTierTobis erTmniSvnelovnad

    Sefaseba ar SeiZleba. am urTierTobas aqvs Tavisi etapebi (periodebi). isini bevriT

    hgvanan erTmaneTs, Tumca bevri raimeTi gansxvavdebian kidec.

    saqarTvelo-ruseTis urTierToba pirobiTad SeiZleba rva etapad davyoT:

    pirveli etapi iwyeba ruseTSi kaxeTis mefe aleqsandre I-is elCobiT (1483 w.)* da

    grZeldeba ruseTis imperiasa da qarTl-kaxeTis samefos Soris georgeevskis traq-

    tatis dadebamde (XVIII saukunis 80-iani wlebis damdegamde).

    meore etapi iwyeba georgeevskis traqtatis dadebidan (1783 w.) da grZeldeba 1801

    wlis seqtembramde – ruseTis imperiis mier qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da

    qveynis dapyrobis momzadebamde.

    mesame etapi iwyeba ruseTis imperiis mier qarTl-kaxeTis samefos gauqmebiT (1801

    wlis seqtemberi) da grZeldeba ruseTis imperiis aRsasrulamde (1917 wlis

    Teberval-martamde).

    meoTxe etapi moicavs periods amierkavkasiasa da saqarTveloSi ruseTis

    droebiTi mTavrobis mmarTvelobis damyarebidan (1917 wlis martidan) am mmarT-

    velobis dasasrulamde (1917 wlis oqtombramde).

    mexuTe etapi saqarTvelosa da amierkavkasiis politikur ZalTa mier sabWoTa

    ruseTTan saxelmwifoebrivi kavSiris gawyvetidan (1917 wlis noemberidan) iwyeba da

    gvirgvindeba saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgeniT (1918 wlis

    maisi).

    meeqvse etapi iwyeba saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgeniT

    (1918 wlis maisi) da mTavrdeba sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli

    respublikis dapyrobiT (1921 wlis Teberval-marti).

    meSvide etapi sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli respublikis

    dapyrobiT iwyeba (1921 wlis Teberval-marti) da sabWoTa kavSiris daSlamde

    grZeldeba (1991 wlis dekemberi).

    merve etapi iwyeba sabWoTa kavSiris daSlidan (1991 wlis dekemberi) da

    grZeldeba dRemde.

    saqarTvelo-ruseTis politikuri da diplomatiuri urTierTobis etapebis cal-

    calke daxasiaTeba saSualebas iZleva ukeTesad aRviqvaT ori eris, ori

    saxelmwifos urTierTobis istoria. Cven miznad ar visaxavT am urTierTobis

    gaSuqebisas vinmes dadanaSaulebas an gamarTlebas. saqarTvelo-ruseTis

    urTierTobis istoria saxelmwifoebriv interesTa brZolis istoriaa. am brZolaSi

  • 4

    mefeebi, imperatorebi, prezidentebi, diplomatebi, samxedroebi mxolod moraluri

    normebiT rodi xelmZRvanelobdnen, umetesad Warbobda principi: “mizani amarTlebs

    saSualebas.” es mizani ki abstraqtuli ar iyo da igi sakuTari qveynis Zlierebasa

    da keTildReobaSi gamoixateboda. sagangebod xazs vusvamT imas, rom ar gvinda

    vixmaroT sityva `Ralati~ da `moRalate~. saxelmwifoTa urTierTobaSi saukuneebis

    ganmavlobaSi dominirebs principi, romelic ingliselebma ase gamoxates: ingliss

    ara hyavs arc mudmivi mtrebi da arc mudmivi megobrebi, ingliss aqvs mudmivi

    interesebi.

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobas hqonda erTi damaxasiaTebeli niSani, ramac

    ZiriTadad gansazRvra am urTierTobis mimdinareoba, xasiaTi da Sedegi.

    saqarTvelo-ruseTis urTierToba daiwyo da sam saukuneze meti xnis ganmavlobaSi

    (1483-1801 ww.) viTardeboda, erTis mxriv, saqarTvelos politikuri daSlis,

    ekonomikuri dauZlurebis, damangreveli socialuri procesebis, kulturuli

    daqveiTebisa da, meores mxriv, moskovis garSemo rusuli miwebis (samTavroebis)

    gaerTianebis, ruseTis Zlieri centralizebuli saxelmwifos Camoyalibebis fonze.

    da bolos, saqarTvelo-ruseTis urTierToba ar viTardeboda danarCeni

    msofliosagan izolirebulad. am urTierTobaze gavlenas axdenda bevri faqtori,

    romelTagan gamosayofia ramdenime: ruseT-evropis interesTa dapirispireba Crdilo-

    dasavleTis (baltiispireTis), dasavleTis (poloneTis, belorusiis) da samxreT-

    dasavleTis (ukrainis) mimarTulebiT; ruseT-osmaleTis dapirispireba CrdiloeT

    Savi zRvispireTSi; ruseT-osmaleT-evropis dapirispireba dunaispireTsa da

    balkaneTSi; ruseT-sparseTis dapirispireba kaspiispireTSi; antiosmaluri

    koaliciis Seqmnis mcdeloba dasavleT evropaSi. qarTvel politikosebsa da

    diplomatebs ruseTTan urTierTobisas swored zemoxsenebuli faqtorebi unda

    gaeTvaliswinebinaT da samoqmedo gegmac aqedan gamomdinare unda ganesazRvraT. Ees

    ki umeteswilad ver xerxdeboda. qarTveli diplomatebi xSirad saerTaSoriso

    asparezze Seqmnili viTarebis Sesaxeb saWiro informaciis minimumsac ver

    flobdnen, ris gamoc maT mier SemuSavebuli gegmebi metwilad ararealuri,

    gulubryviloc ki iyo. sabolood, swored amiT iyo ganpirobebuli qarTuli

    diplomatiis marcxi da misi Tanamdevi damRupveli Sedegebi.

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobis pirvel etapze (1483 weli _ XVIII saukunis

    oTxmociani wlebis damdegi) samxreT kavkasiaSi damkvidreba ar warmoadgenda

    ruseTis geostrategiul amocanas. Aam periodSi ruseTSi geostrategiul

    mimarTulebad iTvleboda: Crdilo-dasavleTi (baltiispireTi), dasavleTi

    (belorusia, poloneTi), samxreT-dasavleTi (ukraina), samxreTi (azovisa da Savi

    zRvispireTi, yirimis saxano). ukrainasa da CrdiloeT Savi zRvispireTSi

    ganmtkicebis Semdeg ruseTis saxelmwifos winaSe dgeboda kidev ufro rTuli

    geostrategiuli amocana _ dunaispireTis gavliT balkaneTis naxevarkunZulze

    SeWra. am amocanis ganxorcielebisaTvis brZola mxolod osmaleTTan oms ar

    gulisxmobda. igi ukiduresad daZabavda urTierTobas dasavleT evropis qveynebTan

    (inglisTan, safrangeTTan, avstriasTan). aseT viTarebaSi mefeebi aleqsandre I (1476-

    1511), levani (1518-1574), aleqsandre II (1574-1605), Teimuraz I (1606-1663), vaxtang VI (1703-

    1724), Teimuraz II (1745-1762), da erekle II (1762-1798) cdilobdnen sparseTis samxreT

    kavkasiidan gandevna ruseTis geostrategiul amocanad eqciaT. qarTvel mefeTa

    mcdelobas ruseTSi skeptikurad xvdebodnen. samxreT kavkasiaSi ruseTis SeWra did

  • 5

    sirTuleebTan iyo dakavSirebuli. am amocanis gadaWra iTxovda: azovisa da Savi

    zRvispireTSi ruseTis ganmtkicebas da yirimis saxanos likvidacias; Aazovisa da

    Savi zRvispireTSi cixe-simagreebis mSeneblobasa da dacvas; Crdilo kavkasiis

    barSi (mTiswineTSi) cixe-simagreebis mSeneblobas da iq seriozuli samxedro Zalis

    Tavmoyras; Crdilo kavkasiis baridan samxreT kavkasiaSi mimavali gzebis dakavebasa

    da maT dacvas. yovelive es ruseTs erTdroulad daupirispirebda sparseTsa da

    osmaleTs da aseve Crdilo kavkasiis islamis aRmsarebel mosaxleobas. qarTveli

    diplomatebi ver grZnobdnen, rom ruseTi zemoxsenebuli geostrategiuli

    amocanebidan upiratesobas Crdilo-dasavleTsa (baltiispireTsa) da dasavleTSi

    (belorusiaSi, poloneTSi) gabatonebas aniWebda da, aucileblobis SemTxvevaSi,

    uars ambobda samxreT-dasavleTsa (ukrainaSi) da samxreTSi (azovisa da Savi

    zRvispireTSi) aqtiurobaze. aseT viTarebaSi fiqri, rom ruseTi samxreT kavkasiiT

    dainteresdeboda, realobas moklebuli da uperspeqtivo iyo. rusi diplomatebis

    arcTu konkretuli da sakmaod bundovani dapirebebis ukan qarTvel diplomatebs es

    mware sinamdvile unda daenaxaT da samasi wlis ganmavlobaSi wagebuli TamaSi ar

    unda eTamaSaT.

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobis meore etapisaTvis (1783-1801 ww.)

    damaxasiaTebelia is, rom samxreT kavkasiaSi damkvidreba ruseTis geostrategiul

    amocanad iqca. yirimis saxanos likvidaciam (1783 w.), ruseT-osmaleTis 1787-1791

    wlebis omSi gamajvebam da Crdilo Savi zRvispireTSi poziciebis kidev ufro

    ganmtkicebam, poloneTis gadanawilebis Tavis sasargeblod dasrulebam (1795 w.)

    ruseTs ubiZga, samxreT-aRmosavleT kavkasiaSi SeWrisTvis daewyo mzadeba. erekle II-

    m ver axsna qarTl-kaxeTis samefoTi ruseTis moulodneli dainteresebis WeSmariti

    mizezi da ruseTis gaaqtiureba sakuTar damsaxurebad miiCnia. arada, eWvis

    safuZveli erekle II-s namdvilad hqonda. 1770 wlidan qarTl-kaxeTis samefo

    xelisufleba ruseTis mfarvelobaSi Sesvlas gacilebiT mZime pirobebiT

    (suverenitetis aSkara SelaxviT) iTxovda, magram saimperatoro karisagan uars

    iRebda. 1783 wels qarTl-kaxeTis samefosa da ruseTis imperias Soris dadebuli

    georgeevskis traqtatis pirobebi gacilebiT ukeTesi iyo qarTl-kaxeTisaTvis, vidre

    amas erekle II adre iTxovda. erekle II-m esec sakuTar damsaxurebad miiCnia da ver

    SeamCnia mTavari: marTalia, samxreT kavkasiaSi damkvidreba ruseTis geostrategiul

    amocanad iqca, magram samxreT kavkasiis politikur rukaze qarTl-kaxeTis

    samefosaTvis adgili aRar rCeboda. erekle II-s sjeroda, rom ruseTis samxreT

    kavkasiaSi damkvidreba regionidan sparseTis gandevniT daiwyeboda da am brZolaSi

    qarTl-kaxeTis samefo ruseTis mokavSired gamovidoda. moxda piriqiT. rusma

    diplomatebma da samxedroebma zedmiwevniT zustad Seafases qarTl-kaxeTis samefos

    samxedro-ekonomikuri potenciali (qarTl-kaxeTis samefos laSqris sabrZolo

    SesaZlebloba, qveynis ekonomikis mdgomareoba) da samxreT kavkasiaSi damkvidreba

    ara sparseTis gandevniT, aramed qarTl-kaxeTis samefos dapyrobiT daiwyes. ruseTis

    saimperatoro kari ar Semcdara. qarTl-kaxeTis samefos dapyroba did sirTules ar

    warmoadgenda, xolo sparseTis samxreT kavkasiidan gaZeveba omis gareSe ar

    moxerxdeboda. es gaTvla zedmiwevniT zusti aRmoCnda: qarTl-kaxeTis samefo

    ruseTma 1801-1802 wlebSi uproblemod, omis gareSe gaauqma, xolo sparseTis samxreT

    kavkasiidan gandevnas ori omi (1804-1813 da 1826-1828 wlebisa) dasWirda. Tumca, unda

    aRiniSnos, rom ruseTs samxreT kavkasiaSi damkvidreba sparseTis gandevniTac rom

  • 6

    daewyo, qarTl-kaxeTis samefos dapyroba mainc gardauvali iqneboda, oRond es

    moxdeboda cota mogvianebiT.

    ruseT-saqarTvelos urTierTobis mesame etapi (1801-1917 ww.), faqtobrivad, aRar

    iyo ori saxelmwifos urTierToba. ruseTis imperiis mier qarTl-kaxeTis samefos

    gauqmebasa (1801 w.) da dapyrobas (1802 w.) mohyva danarCeni saqarTvelos (imereTis

    samefos, samegrelos, guriis, afxazeTisa da svaneTis samTavroebis) dapyroba.

    imavdroulad, ruseTma osmaleTisa da sparseTis ramdenimegzis damarcxebis Semdeg

    1878 wels daamTavra saqarTvelos istoriuli teritoriidan (samxreT-aRmosavleT

    saqarTvelos nawili, samxreT saqarTvelos nawili, samxreT-dasavleT saqarTvelos

    nawili, Crdilo-dasavleT saqarTvelos nawili) sparseTisa da osmaleTis gandevna,

    rac sabolood mTeli samxreT da Crdilo kavkasiis dapyrobiT dasrulda.

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobis meoTxe periodi (1917 wlis marti _

    oqtomberi) yvelaze xanmoklea ori saxelmwifos urTierTobis istoriaSi. imperiul

    ambiciebsa da demokratiul faseulobaTa Soris moTamaSe ruseTis droebiTma

    mTavrobam praqtikulad dakarga saqarTvelo, mTlianad samxreT kavkasia. ruseTis

    droebiTi mTavrobis mier daniSnulma samxareo xelisuflebis organom,

    amierkavkasiis gansakuTrebulma komitetma (ozakomma), ruseTis kavkasiis armiis

    gaxrwnis pirobebSi ver SeZlo regionis efeqturad marTva da, praqtikulad,

    adgilobrivi sazogadoebriv-politikuri Zalebis marionetad iqca.

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobis mexuTe periodi (1917 wlis noemberi _ 1918

    wlis maisi) aseve xanmoklea. sabWoTa ruseTma droebiTi mTavrobis damxobis

    momdevno xanebSi saqarTveloSi, iseve rogorc mTlianad samxreT kavkasiaSi

    (amierkavkasiaSi), Tavisi iurisdiqcia ver gaavrcela. sabWoTa ruseTis mimarT

    Seurigebeli pozicia daikava qarTvel, somex da azerbaijanel politikosTa

    iniciativiT 1917 wlis noemberSi Seqmnilma samxareo xelisuflebis organom _

    amierkavkasiis komisariatma (Tavmjdomare evgeni gegeWkori).

    1918 wlis ianvarSi sabWoTa ruseTi Seecada kavkasiis frontis ZalebiT samxreT

    kavkasiis, kerZod, saqarTvelos okupacias, magram es mcdeloba marcxiT dasrulda.

    1918 wlis ianvarSi saqarTvelo datova ruseTis armiam, romelic aq mudmivad

    imyofeboda 1799 wlidan. iuridiuli TvalsazrisiT kavkasia jer kidev ruseTis

    nawils warmoadgenda. swored amitom iyo, rom 1918 wlis 3 marts brest-litovskSi

    sabWoTa ruseTma germaniasa da mis mokavSireebTan (osmaleTi, avstria-ungreTi,

    bulgareTi) dadebuli zaviT baTumis artaanisa da yarsis olqebi osmaleTs

    dauTmo. brest-litovskis zavma qarTvel, somex da azarbaijanel politikosTa

    Soris antirusuli ganwyoba gaaZliera. amas daerTo isic, rom 1918 wlis

    gazafxulisaTvis sabWoTa ruseTma Crdilo kavkasiaze kontroli dakarga. yovelive

    aman damatebiTi stimuli misca antirusul Zalebs. 1918 wlis aprilSi amierkavkasia

    saxelmwifoebrivadac gamoeyo sabWoTa ruseTs. amierkavkasiis seimma (Tavmjdomare

    nikoloz CxeiZe) gamoacxada damoukidebeli saxelmwifos _ amierkavkasiis

    demokratiuli federaciuli respublikis _ Seqmna (mTavrobis Tavmjdomare akaki

    Cxenkeli). amierkavkasiis demokratiuli federaciuli respublika dRenakluli

    aRmoCnda, Tumca aman sabWoTa ruseTisaTvis kidev ufro uaresi Sedegi moitana.

    amierkavkasiis samokavSireo saxelmwifos daSlas saqarTveloSi, somxeTsa da

    azerbaijanSi erovnuli Zalebis konsolidacia mohyva. tonis mimcemi saqarTvelo

    iyo. 1918 wlis 26 maiss aRdga saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukidebloba.

  • 7

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobis meeqvse etapi (1918 wlis maisi 1921 wlis

    Teberval-marti) kvlav ori saxelmwifos dapirispirebis xanaa. sabWoTa ruseTis

    politikuri xelmZRvanelobisTvis ara marto saqarTvelos saxelmwifoebrivi damo-

    ukideblobis aRdgena iyo miuRebeli, aramed saqarTvelos demokratiuli

    respublikis aSkara prodasavluri orientacia. samxreT kavkasiaSi dabruneba

    sabWoTa ruseTisaTvis geostrategiul amocanad iqca. fineTis, litvis, latviis,

    estoneTisa da poloneTis dakargvas evropaSi ruseTis poziciebis Sesusteba mohyva.

    samxreT kavkasiis daTmobas Sedegad mohyveboda ruseTis poziciebis Sesusteba

    maxlobel aRmosavleTSi. aseT viTarebaSi saqarTvelo-ruseTis xelSekrulebis

    dadebas (1920 wlis 7 maiss) da sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli

    respublikis de faqto da de iure cnobas praqtikuli Sedegi ar SeiZleba

    mohyoloda. am xelSekrulebas aranairi mniSvneloba ar hqonda sabWoTa ruseTis

    politikuri xelmZRvanelobisaTvis _ saqarTvelos demokratiuli respublikis

    dapyroba kvlav geostrategiul amocanad rCeboda. sabWoTa ruseTi gegmazomierad

    axorcielebda viTarebis destabilizacias. saqarTveloSi antisaxelmwifoebrivi

    gamosvlebi (e. w. “glexTa ajanyebebi”), eTnikuri da religiuri konfliqtebi

    sabWoTa ruseTis mier iyo provocirebuli. sabWoTa ruseTis politikuri

    xelmZRvaneloba aSkarad daadga afsua da osi separatistebis mxardaWeris gzas.

    yvelaferi keTdeboda imisaTvis, rom afxazeTi da Sida qarTlis nawili

    saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobis iurisdiqciidan gamosuliyo.

    sabWoTa ruseTi did yuradRebas uTmobda mexuTe kolonis Seqmnas saqarTveloSi.

    mexuTe kolonis Seqmnas didad Seuwyo xeli 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebam,

    romlis erT-erTi muxli saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobas

    ukrZalavda komunistTa (bolSevikTa) dasjas antisaxelmwifoebrivi saqmianobisTvis.

    es ki imas niSnavda, rom mexuTe kolonis `moRvaweoba~ legalizebul iqna.

    saqarTvelo ruseTis urTierTobis meSvide periodi (1921 wlis Teberval-marti

    1991 wlis dekemberi) daiwyo imiT, rom sabWoTa xelisuflebam saqarTvelo dasaja.

    marTalia, 1921 wlis Teberval-martSi saqarTvelos demokratiuli respublika

    sabWoTa ruseTma daipyro (ganxorcielda suverenuli qveynis okupacia da aneqsia),

    magram politikuri mosazrebiT 1922 wlis dekembramde, formalurad, saqarTvelo

    ruseTs ar SeerTebia da igi damoukidebel qveyanad darCa. miuxedavad amisa,

    saqarTveloSi ruseTis saokupacio reJimi damyarda. TbilisSi arsebuli

    saqarTvelos umaRlesi sakanonmdeblo da aRmasulebeli xelisufleba moskovis

    marionets warmoadgenda. realurad, qveyanas maTavda ruseTis komunisturi partiis

    (bolSevikebis) amierkavkasiis samxareo komiteti sergo orjonikiZiT saTaveSi,

    romlis sayrdenic ruseTis XI wiTeli armia iyo.

    1921 wlis 16 marts moskovSi xelmowerili sabWoTa ruseT-TurqeTis

    xelSekrulebisa da 1921 wlis 13 oqtombers yarsSi TurqeTs, saqarTvelos, somxeTs,

    azerbaijansa da ruseTs Soris xelmowerili xelSekrulebis ZaliT, sabWoTa

    ruseTma TurqeTs dauTmo saqarTvelos istoriuli teritoriis nawili (baTumis

    olqis samxreT nawili, arTvinisa da artaanis okrugebi mTlianad). 1921 wlis Semdeg

    saqarTvelos istoriuli teritoriis nawili gadaeca azerbaijans, somxeTsa da

    sabWoTa ruseTs. afsua da osma separatistebma sawadels miaRwies _ avtonomia

    (afsuebma _ respublika, osebma _ olqi) miiRes (1921-1922 ww.)

  • 8

    1921 wlis Tebervlidan 1922 wlis dekembramde, rogorc aRvniSneT, saqarTvelo,

    formalurad damoukidebeli saxelmwifo iyo, e. i. ruseTis SemadgenlobaSi ar

    Sedioda. aqedan gamomdinare, sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiris

    SemadgenlobaSi saqarTvelo SeiZleboda sabWoTa ruseTTan da sxva respublikebTan

    erTad damoukideblad Sesuliyo da amdenad, saxelmwifoebrioba formalurad mainc

    SeenarCunebina. garkveuli politikuri mosazrebiT es ase ar moxda. 1922 wels,

    sabWoTa kavSiris Seqmnis wina xanebSi saqarTvelo, somxeTi da Azerbaijani erT

    respublikad _ amierkavkasiis socialistur federaciul sabWoTa respublikad _

    gaaerTianes da ruseTTan, ukrainasa da belorusiasTan erTad sabWoTa kavSirSi

    amierkavkasiis federaciuli respublika Sevida. amrigad, 1922 wlis dekembrisaTvis

    saqarTvelos suverenitets formaluradac bolo moeRo. saqarTvelos suvereniteti,

    isev formalurad, mxolod 1936 wels, amierkavkasiis federaciuli respublikis

    gauqmebis Semdeg, aRdga. 1936 wlidan 1991 wlamde saqarTvelo sabWoTa kavSirSi

    Semavali erT-erTi mokavSire respublika iyo, romelic suverenitetis niSnebs

    mxolod formalurad inarCunebda.

    saqarTvelo-ruseTis urTierTobis merve periodi sabWoTa kavSiris daSliT

    iwyeba (1991 wlis dekemberi). sabWoTa kavSiris samarTalmemkvidrem, ruseTis

    federaciam, ori mTavari miznisaTvis daiwyo brZola. pirveli. ruseTis federaciaSi

    Semaval erovnul respublikebTan urTierTobis mogvareba, mravali erovnebisa da

    aRmsareblobis xalxis axal, federaciul principebze gaerTianeba. meore. yofil

    sabWoTa kavSiris sivrceSi samxedro-politikuri da ekonomikuri gavlenis

    SenarCuneba. swored am mizans emsaxureboda damoukidebel saxelmwifoTa

    Tanamegobrobis Seqmna (1991 w.). orive am miznis ganxorcieleba imaze gacilebiT

    ufro rTuli aRmoCnda, vidre es erTi SexedviT Canda. ruseTis federaciis Sinagan

    simtkices seriozuli safrTxe Seuqmna CeCneTsa da mTels CrdiloeT kavkasiaSi

    dawyebulma antirusulma moZraobam. yofili sabWoTa kavSiris sivrceSi ruseTis

    federaciis samxedro-politikuri da ekonomikuri gavlenis SenarCunebas win aRudga

    litva, latvia, estoneTi da saqarTvelo. antirusuli Zalebis aqtiuroba

    igrZnoboda azerbaijanSi, moldovaSi, ukrainaSi.

    saqarTvelo-ruseTis urTierToba seriozulad daZaba prezident zviad

    gamsaxurdias prodasavlurma orientaciam (1990-1992 ww.). zviad gamsaxurdiaze

    zemoqmedebas moskovi afxazeTsa da Sida qarTlSi separatistTa mxardaWeriT

    cdilobda. ruseTi aSkarad mxars uWerda zviad gamsaxurdias opoziciasac.

    prezident zviad gamsaxurdias xelisuflebis damxoba da eduard SevardnaZis

    xelisuflebaSi mosvla ruseTis gamarjvebis mauwyebeli iyo. Seqmnil viTarebaSi

    (ruseTis samxedro-ekonomikuri potencialis dasusteba, amerikis SeerTebuli

    Statebis gaaqtiureba yofil sabWoTa kavSiris sivrceSi) moskovi, cxadia, eduard

    SevardnaZes ar endoboda. ar endoboda mas Semdegac ki, rac e. SevardnaZem

    saqarTvelos damoukidebel saxelmwifoTa TanamegobrobaSi gaerTianeba moaxerxa

    (1993 w.). saqarTvelos mosalodneli prodasavluri orientaciis Tavidan acilebis

    mizniT, ruseTma afsua da os separatistebs saqarTvelos teritoriuli mTlianobis

    darRvevis saSualeba misca _ afxazeTi da Sida qarTlis nawili (e. w. cxinvalis

    regioni) saqarTvelos iurisdiqciidan gamovida. e. SevardnaZe prodasavlur da

    prorusul orientacias Soris mudmivad meryeobda, gadaWriT arc erTs ar

    emxroboda, drois mogebas cdilobda, viTarebis ufro naTlad garkvevas eloda.

  • 9

    prorusul da proamerikul orientacias Soris TamaSi e. SevardnaZisaTvis cudad

    damTavrda _ ruseTisa da amerikis mxardaWera erTdroulad dakarga da

    politikuri karierac daasrula. 2003 wlis noemberSi saqarTveloSi xelisuflebis cvlilebiT amerikis

    SeerTebul Statebsa da ruseTs Soris lavirebis politika dasrulda. saqarTvelom arCevani proamerikul orientaciaze SeaCera da am kursis aqtiurad realizebas Seudga. es, cxadia, miuRebeli aRmoCnda ruseTisaTvis. saqarTvelos politikuri xelmZRvaneloba, prezidenti mixeil saakaSvili, saqarTvelos parlamenti prodasavluri orientaciis Secvlas ar apirebs. aSkaraa, rom Zveli meTodebiT saqarTvelos xelisuflebaze zegavlenis moxdena ruseTs aRar SeuZlia. zviad gamsaxurdias winaaRmdeg brZolaSi aprobirebuli xerxebi dRes aRar gamodgeba. saqarTvelos damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis sivrceSi, iseve rogorc mTlianad saerTaSoriso asparezze bevri mokavSire hyavs. isic aSkaraa, rom saqarTvelo-ruseTis urTierTobis mogvareba imaze gacilebiT rTulia, vidre es erTi SexedviT Cans. saqarTvelo-ruseTis urTierToba ruseT-evropis da ruseT-amerikis urTierTobis Semadgeneli nawilia da mis sabolood daregulirebas saerTaSoriso asparezze movlenaTa ganviTareba ganapirobebs.

    Tavi II. kaxeTis mefe aleqsandre II-is `ficis wigni~ ruseTis mefis Tevdore ivanes Zisadmi (1587 w.) da Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigeli~ aleqsandre II-s (1589 w.)

    kaxeTis mefis aleqsandre II-is (1574-1605) `ficis wignisa~ da ruseTis mefis

    Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigelis~ arc originalebi da arc aslebi mikvleuli

    ar aris. ufro metic, CvenTvis ucnobia am dokumentebis dawvrilebiTi Sinaarsic ki.

    dRemde mecnierebi eyrdnobian im mwir masalas, romelic daculia rusi

    istorikosis sergei belokurovis wignSi (ix.: Сношения России с Кавказом. Материалы, извлеченные из Московскаго главнаго архива Министерства иностранных дел Сергеем Белокуровым. Выпуск 1-й. 1578-1613. Москва, 1889).

    1586 wlis 23 seqtembers ruseTis mefesa da did mTavar Tevdore ivanes Zes

    astraxanis voevodam Tevdore lobanov-rostovskim acnoba, rom astraxanSi mividnen

    kaxeTis mefis aleqsandre II-is elCebi: mRvdeli ioakime, beri kirile da Cerqezi

    yurSita. dedaqalaqidan miRebuli brZanebis Tanaxmad, astraxanis voevodam kaxeTis

    mefis elCoba moskovSi gaistumra. 9 oqtombers ruseTis mefem kaxeTis mefis elCebi

    miiRo. aRsaniSnavia, rom ruseTis mefesTan miRebaze, iseve rogorc oficialur

    dokumentebSi, rogorc wesi, kaxeTis mefe aleqsandre II `mefed~ ki ar iwodeboda,

    aramed `aleqsandre mTavrad~ ("Александр князь"). amave dros ruseTis mefe xazs usvamda Tavis mefur Rirsebas: "Великий государь, царь и великий князь Федор Иванович всеа Руси, Владимерский, Московский, Ноугородцкий, царь Казанский и Астраханский и иных многих земель государь и облаадатель восточных и западных и северных стран". mxolod iSviaTad esmeboda xazi aleqsandre II-is mefur Rirsebas: "Иверские земли Александр царь". rogorc Cans, ruseTis mefis karze CaTvales, rom kaxeTis mefe Tavisi RirsebiT utoldeboda Crdilo kavkasiis xalxebis mTavrebs.

    kaxeTis mefis elCebma ruseTis mefes miarTves aleqsandre II-is Txovna ("чело-битная"): 1) mfarvelobaSi mieRo kaxeTis samefo (" ... под своею царскою рукою держати"). 2) daecva kaxeTis samefo mtrebisagan (" ... царскою рукою... царском имяни... обороняти... ото всяких... недругов").

  • 10

    aleqsandre xazs usvamda imas, rom qarTvelebsa da rusebs erTi religia _

    qristianoba _ akavSirebdaT.

    ruseTis mefem, Tevdore ivanes Zem, kaxeTis mefe aleqsandre II-is Txovna

    Seiwynara: kaxeTis samefos mfarvelobaSi miRebasa da mtrebisagan samxedro ZaliT

    dacvas dahpirda ("И мы грамоту твою приняти велели есмя и ее выслушали милостивно и тебя, Александра князя, и твою землю Иверскую по твоему челобитью под свою царскую руку приняли есмя и держати тебя и товю землю в своем царскою рукою хотим и оберегати тебя и твою землю ото всяких твоих недругов").

    1587 wlis 3 aprils ruseTis mefem brZana kaxeTis mefis elCebi samSobloSi

    gaestumrebinaT da Tan gaeyolebinaT rusi elCebi: Tavadi rodion birkini, petre

    pivovi da stefane poluxanovi. qarTveli elCebi moskovidan 11 aprils gamoemarTnen,

    rusi elCebi ki cota xans Seyovndnen. 3 ivliss qarTveli da rusi elCebi

    astraxanidan erTad gamoemgzavrnen saqarTveloSi.

    ruseTis mefis Tevdore ivanes Zis elCebi kaxeTis mefe aleqsandre II-m 1587 wlis

    26 agvistos miiRo. 29 agvistos rusma elCebma kaxeTis mefes ruseTis mefis sigeli

    gadasces. sigelSi aRniSnuli iyo: 1) ruseTis mefem Seiwynara kaxeTis mefis Txovna,

    2) kaxeTis samefo miRebuli ruseTis mfarvelobaSi, 3) ruseTi samxedro ZaliT

    daicavda kaxeTis samefos mtrebisagan.

    1587 wlis 28 seqtembers kaxeTis mefe aleqsandre II-m Tavis memkvidreebTan da

    samefo karis moxeleebTan (TavadebTan) erTad rusi elCebis rodion birkinisa da

    petre pivovis TandaswrebiT ruseTis mefis Tevdore ivanes Zis erTgulebaze

    daifica. daficebis Semdeg aleqsandre II-m sigels (`ficis wigns~) xeli moawera,

    sigels beWedi dausves da ruseTis mefis elCebs rodion birkinsa da petre pivovs

    gadasces ("Да велел запис целовалную совершить... да на той записи Александр князь и своими детми и с чиновными людми за всю Иверскую землю перед Родивоном да перед Петром государю правду дал, на записи крест целовал и запис целовалную за своею рукою и за печатью Родивону и Пету дал").

    rusma elCebma kaxeTis mefe aleqsandre II-is sigeli (`ficis wigni~) moskovSi

    Caitanes da mefe Tevdore ivanes Zes miarTves.

    1588 wlis oqtomberSi moskovSi kaxeTis mefis aleqsandre II-is kidev erTi

    elCoba Cavida, romlis SemadgenlobaSi iyvnen Tavadi yaflan vaCnaZe, beri kirile

    da Cerqezi yurSita. 31 oqtombers kaxeTis mefis elCoba ruseTis mefem Tevdore

    ivanes Zem miiRo. qarTvelma elCebma ruseTis mefes miarTves aleqsandre II-is Txovna

    ("челобитная"). kaxeTis mefis saTxovari igive iyo: mfarvelobaSi miReba da samxedro daxmarebis aRmoCena. oficialur miRebaze qarTvel elCebs ganucxades: 1) kaxeTis

    mefe aleqsandre II ukve miRebulia ruseTis mefis mfarvelobaSi, mas daficebuli

    aqvs ruseTis mefis erTgulebaze da xeli aqvs mowerili sigelze (`ficis wignze~);

    2) ruseTi kaxeTis samefos daicavs mtrebisagan; 3) astraxanisa da Tergis voevodebs

    nabrZanebi aqvT daRestanze laSqroba da kaxeTSi mimavali gzis daRestnelTagan

    gawmenda.

    1588 wlis 23 aprils ruseTis mefe Tevdore ivanes Zem kaxeTis samefoSi axali

    elCobis gagzavna brZana. elCobaSi Sediodnen: Tavadi simon zvenigorodski, diaki

    torx antonovi, beri zakxei, mRvdeli iosebi, mRvdeli bogdani, mRvdeli dimitri,

    diakvani Teodosi, diakvani Tevdore da xatmwerebi.

  • 11

    ruseTis mefis elCebma 1589 wlis 6 agvistos Crdilo kavkasiaSi CaaRwies da 8

    seqtembers ukve sunjaSi iyvnen. sunjidan elCoba saqarTveloSi gamoemgzavra. 10

    oqtombers rusi elCebi alaverdis monasters ewvivnen, xolo 16 oqtombers isini

    aleqsandre II-m miiRo. rusma elCebma kaxeTis mefes gadasces ruseTis mefis

    `wyalobis sigeli~. es dokumenti rusul wyaroSi asea moxseniebuli: "А се такова жаловалная грамота з золотою печатью послана от государя к Иверскому Александру царю с послы со князем Семеном Звенигородцким да дияком с Торхом с Антоновым".

    ruseTis mefis Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigelSi~ aRniSnuli iyo, rom

    ruseTi kaxeTis samefos mtrebisagan saimedod daicavda.

    Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigelis~ bolos aRniSnuli iyo, rom igi

    Seadgines moskovSi qveynis gaCenidan 7097 wlis aprilSi (e. i. 1589 wlis aprilSi).

    miuxedavad ruseTis mefis dapirebisa, kaxeTis samefom ruseTisagan realuri

    samxedro da politikuri mxardaWera ver miiRo. aleqsandre II-is prorusuli

    orientacia, cxadia, Zalze aRizianebda iranis Sahs abas I-s. Sahma xelsayreli dro

    ixelTa Tu ara, 1605 wels kaxeTis mefe aleqsandre II da misi vaJi giorgi

    veragulad moakvlevina, xolo 1614-1617 wlebSi kaxeTi sastikad aaoxra.

    wyaroebi da literatura: Сношения России с Кавказом. Материалы, извлеченные из Московского главного

    архива Министерства иностранных дел Сергеем Ал. Белокуровым. Выпуск 1-й. 1578-1613 гг. Москва, 1889; iase cincaZe. Ziebani ruseT-saqarTvelos urTierTobis istoriidan (X-XVI ss.). Tbilisi, 1956; levan aleqsiZe. saqarTvelo-ruseTis saerTaSoriso-samarTlebrivi urTierToba XV-XVIII saukuneebSi. Tbilisi, 1983; nodar asaTiani. kaxeTis samefo XV-XVI saukuneebSi. sadoqtoro disertacia (xelnaweri). Tbilisi, 1989; qarTuli diplomatiis istoriis narkvevebi. II nawili. Tbilisi, 1998; qarTuli diplomatiis istoria. Tbilisi, 2003.

    Tavi III. qarTlis samefosa da ruseTis imperiis samxedro-

    politikuri kavSiri (1721-1723 ww.)

    XVIII saukunis 10-iani wlebis Sua xanebisaTvis cxadi gaxda, rom ruseTis

    baltiispireTSi damkvidrebas xels veRaraferi SeuSlida. Svecias ar gaaCnda is

    samxedro Zala (saxmeleTo jari da samxedro floti), romelic aucilebeli iyo

    baltiispireTidan ruseTis ukugdebisaTvis. aseT viTarebaSi petre I-ma gadawyvita

    gaeaqtiurebina brZola kaspiispireTSi damkvidrebisaTvis. cxadia, qarTlis samefo

    ruseTis bunebrivi mokavSire xdeboda.

    1715 wels sparseTSi mimaval ruseTis elC artiom volinskis daevala kavSiri

    daemyarebina vaxtang VI-Tan, romelic qarTlis mefed damtkicebis molodinSi

    sparseTSi imyofeboda. TavisTavad, ruseTTan kavSiris damyarebas eswrafoda vaxtang

    VI-c. 1717-1718 wlebSi vaxtang VI-is ndobiT aRWurvili piri ramdenjerme Sexvda

    artiom volinskis. am Sexvedrebidan rusi diplomatisaTvis cnobili gaxda, rom

    vaxtang VI iranis winaaRmdeg brZolaSi mokavSires eZebda, Tumca mas ukve islami

    mieRo. 1719-1721 wlebSi ruseTma ufro mWidro kavSiri daamyara ukve TbilisSi

    dabrunebul qarTlis mefesTan.

    1721 wels qarTlis mefe vaxtang VI ruseTis imperator petre I-s sTxovda: 1)

    qarTlis samefos teritoriaze Seeyvana da cixe-simagreebSi ganelagebina jari 5-6

  • 12

    aTasi kacis raodenobiT; 2) mdinare Tergze, iq, sadac saqarTveloSi mimavali gza

    iwyeboda, aego cixe-simagre da mas Caeyenebina jari; 3) daewyo laSqroba sparseTis

    winaaRmdeg, daekavebina derbenti an Semaxa. Tu ruseTis jari samxreT kavkasiaSi

    Semovidoda, vaxtang V pirobas debda, rom Sekrebda 50-aTasian laSqars, xolo 20

    aTas kacs kaspiispireTSi gagzavnil ruseTis jars miaSvelebda.

    petre I-ma kaspiispireTSi laSqrobisaTvis aseTi marSruti SearCia: derbenti-

    Semaxa-baqo. es imas niSnavda, rom petre I-ma uari Tqva, kaspiispireTSi jarebi

    darialis xeobiT, anu qarTlis samefos teritoriis gavliT gadaeyvana. petre I-is

    varaudiT, derbentidan daZruli jaris mier Semaxis, baqosa da mdinare mtkvris

    SesarTavis dakaveba sparseTis jarebs samxreT kavkasiis siRrmeSi SeWris

    saSualebas mouspobda.

    1722 wels petre I-is mier dawyebuli samxedro kampaniis mizans kaspiispireTis

    (derbentis, baqosa da Semaxas) dakaveba Seadgenda. derbenti da baqo uSualod

    ruseTis jars unda daekavebina, xolo Semaxa _ vaxtang VI-s qarTvelTa da somexTa

    jariT. vaxtang VI Semaxas dakavebis Semdeg unda gasuliyo kaspiis zRvis sanapiroze

    da derbentsa da baqos Soris SeerTeboda ruseTis jars. am strategiuli

    cvlilebebis Sesaxeb 1722 wlis ivlisSi petre I-ma specialuri kurieris meSveobiT

    acnoba vaxtang VI-s. 1722 wlis agvistoSi ki imperatorma vaxtang VI-s Seatyobina

    sparseTis teritoriaze ruseTis jaris Sesvlisa da derbenti-baqos mimarTulebiT

    Setevis dawyebis Sesaxeb.

    samefo darbazi da taxtis memkvirde baqari, romelic 1722 wlis martSi

    sparseTis Sahis gvardiis sardlad dainiSna, vaxtang VI-s miuTiTebdnen im did

    safrTxeze, romelsac isini ruseTis imperiasTan samxedro-politikur kavSirSi

    xedavdnen. isini sparseTis winaaRmdeg aSkara amboxebisagan Tavis Sekavebasac

    urCevdnen, magram mefem es rCeva ar gaiTvaliswina.

    ruseTis jarma derbenti daikava. vaxtang VI 30-aTasiani jariT sparseTis

    sazRvrebSi SeiWra da ganjis cixe-simagre daikava. ganjasTan mivida somexTa 8-

    aTasiani laSqaric.

    amrigad, 1722 wels petre I-ma da vaxtang VI-m sparseTis winaaRmdeg winaswari

    SeTanxmebis safuZvelze erToblivi samxedro moqmedeba daiwyes. es iyo zepiri

    SeTanxmeba da igi iuridiulad ar gaformebula _ xelSekruleba ar dadebula.

    swored amas emyareba zogierTi rusi istorikosis mtkiceba: petre I vaxtang VI-s

    arafers dahpirebia, ruseTis imperias qarTlis samefos winaSe aranairi

    valdebuleba ar ukisriao. cxadia, es sicruea, romelic mxolod imitom SeiTxza,

    rom ruseTma pasuxismgebloba moixsnas im tragediis gamo, rac Sedegad mohyva petre

    I-is mier kaspiispireTSi dawyebuli laSqrobis Sewyvetas.

    ruseTis imperatori laSqrobis Sewyvitis mizezad sursaTis naklebobasa da

    cxenosani jaris cud mdgomareobas asaxelebda. namdvili mizezi ki sxva gaxldaT.

    sparseTis damarcxeba rusTa da qarTvelTa jarisaTvis savsebiT SesaZlebeli iyo.

    yovel SemTxvevaSi, baqos dakaveba da kaspiispireTSi poziciebis SenarCuneba didi

    siZneles ar warmoadgenda. am perspeqtivis ukan petre I-ma aSkarad igrZno safrTxe:

    samxreT kavkasiaSi ruseTis damkvidrebas ar dauSvebda osmaleTi, sparseTis

    damarcxebis Semdeg omi osmaleTTan gardauvali Canda. osmaleTTan omSi Cabmul

    ruseTs ki aucileblad gaurTuldeboda saqme evropaSi, agreTve imperiis samxreT

    sazRvrebTan _ CrdiloeT SavizRvispireTSi. petre I-ma risks Tavi aarida da

  • 13

    kaspiispireTis dakavebis mizniT dawyebuli laSqroba Sewyvita. qarTlis samefosa

    da piradad vaxtang VI-is bedi, Cans, petre I-s didad ar aRelvebda, ruseTis

    imperatorisaTvis umTavresi ruseTis saxelmwifos interesebi iyo.

    vaxtang VI qarTvelTa da somexTa jariT ori Tve eloda ruseTis jaris

    winsvlas baqos mimarTulebiT. ori Tvis Semdeg vaxtang VI-s acnobes laSqrobis

    Sewyvetisa da ruseTis jaris ukan gabrunebis Sesaxeb. petre I vaxtang VI-gan

    iTxovda 1723 wlis zafxulamde ganjasTan darCeniliyo. am droisaTvis petre I

    laSqrobis ganaxlebas gegmavda. kaspiispireTidan gasuli ruseTis jari astraxansa

    da wminda jvris simagreSi ganlagda.

    petre I-gan mitovebuli vaxtang VI sruliad uimedo mdgomareobaSi aRmoCnda:

    sparseTTan urTierTobis mogvareba qarTlis mefes aRar SeeZlo, osmaleTic

    ukmayofilo iyo vaxtang VI-is prorusuli orientaciiT.

    sparseTis Sahma vaxtang VI-s qarTlis taxti CamoarTva da igi kaxeTis mefes

    konstantines gadasca. 1723 wlis maisSi konstantinem daRestnelTa laSqris

    daxmarebiT vaxtang VI daamarcxa da Tbilisi daikava. vaxtang VI-m imereTis samefos

    sazRvrebisaken daixia.

    vaxtang VI-is Tbilisidan gandevnis Semdeg qarTlis samefos teritoriaze

    osmaleTis jari SemoiWra da 1723 wlis ivnisSi Tbilisi daikava.

    sparseTisa da osmaleTis winaaRmdeg brZola, cxadia, vaxtang VI-s ar SeeZlo.

    ruseTi samxreT kavkasiaSi mimdinare sparseT-osmaleTis dapirispirebaSi samxedro

    ZaliT ar ereoda. vaxtang VI-is prorusuli politikis damRupveli Sedegi naTlad

    gamoCnda. damarcxebuli mefe TanamoazreTa da TanamebrZolTa TanxlebiT ruseTSi

    gadaixvewa da ruseTSive daasrula gamwarebuli sicocxle.

    wyaroebi da literatura: В. Лысцов. Персидский поход Петра I. 1722-1723. Москва, 1951; giorgi paiWaZe.

    vaxtang VI. Tbilisi, 1981; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973; qarTuli diplomatiis istoriis narkvevebi. II nawili. Tbilisi, 1998; qarTuli diplomatiis istoria. Tbilisi, 2003.

    Tavi IV. georgievskis traqtati (1783 w. 24 ivlisi)

    ruseTis imperiis mfarvelobaSi qarTl-kaxeTis samefos miRebis sakiTxi

    ekaterine II-is winaSe erekle II-m oficialurad 1771 wels daayena. qarTl-kaxeTis

    samefo karze SemuSavebuli mfarvelobiTi xelSekrulebis proeqti, romelsac

    erekle II-m xeli 1771 wlis 30 dekembers moawera, peterburgSi gaigzavna. 1772 wlis 6

    ianvars erekle II-m xeli moawera da peterburgSi gagzavna meore dokumenti _

    qarTl-kaxeTis samefo karis piroba. saerTaSoriso viTarebis gamo ruseTis

    imperatorma ekaterine II-m qarTl-kaxeTis samefos mfarvelobaSi miReba garkveuli

    xniT gadado. mxolod 1782 wlis miwurulsa Tu 1783 wlis damdegs imperatricam a.

    bezborodkos meSveobiT kavkasiis xazis ufross grigol potiomkins gaugzavna

    miTiTebani qarTl-kaxeTis samefosTan dasadebi xelSekrulebis Sesaxeb. swored es

    sami dokumenti (erekle II-is proeqti, qarTl-kaxeTis samefo saxlis piroba,

    ekaterine II-is miTiTebani) daedo safuZvlad georgievskis traqtats.

    1783 wlis 7 maiss generalma pavle potiomkinma podpolkovnik v. tamaras xeliT

    Tavad grigol potiomkinisagan miiRo qarTl-kaxeTis samefosTan dasadebi

  • 14

    xelSekrulebis proeqti, romliTac 9 maiss podpolkovniki v. tamara Tbilisisaken

    gamoistumra. generali pavle potiomkini imereTis mefe solomon I-s werda: _

    qarTl-kaxeTi ruseTis mfarvelobaSia miRebuli da gulwrfelad msurs, viTarebam

    SesaZlebeli gaxados Tqveni mfarvelobaSi miRebaco. Tan dasZenda: _ imperatoris

    survilia Tqven da erekle mefe megobrul urTierTobaSi iyoTo. ereklesadmi

    werilSi generali mefes ruseTis imperatoris gadawyvetilebas ulocavda da

    acnobebda, rom traqtatis muxlebis Taobaze ganmartebas podpolkovniki v. tamara

    miscemda, georgievskSi gamosagzavni elCebi SeerCia. igi mefes hpirdeboda, rom

    traqtatze xelmowerisTanave damxmare jari saqarTveloSi Semovidoda da mahmadian

    xanebsac gafrTxileba gaegzavnebodaT. male (1783 wlis maisSi) saqarTveloSi

    gamoigzavna agreTve polkovniki s. burnaSovi, romelsac saqarTvelos samxedro

    SesaZleblobani unda Seeswavla.

    1783 wlis maisis meore naxevarSi podpolkovniki v. tamara TbilisSi Camovida da

    erekle II-s gadasca xelSekrulebis proeqti (rusul da qarTul enebze). qarTl-

    kaxeTis samefo kari Tveze meti xnis ganmavlobaSi ixilavda proeqts.

    1783 wlis ivnisis bolos sabolood gadawyda ruseTSi gasagzavni saqarTvelos

    elCionis Semadgenloba: pirvel elCad dainiSna Tavadi ioane bagrationi, meore

    elCad _ Tavadi garsevan WavWavaZe, asistentad _ Telavis seminariis reqtori gaioz

    arqimandriti. SearCies saelCos mdivani da amala. amasTan, Tu wargzavnilTa Soris

    uTanxmoeba Camovardeboda, erT-erTi elCis xelmowera sakmarisi iyo. 1783 wlis

    ivnisSi qarTl-kaxeTis samefo karma proeqti ZiriTadad moiwona, 28 ivniss ereklem

    xeli moawera samefos Tavadebisa da aznaurebis sias, romelic traqtatis danarTs

    warmoadgenda. male elCoba ruseTs gaemgzavra.

    ruseTis mTavrobam Tavis warmomadgenlad Tavadi grigol potiomkini daniSna.

    amasTan, Tu igi molaparakebaSi monawileobas ver miiRebda, neba eZleoda TviTonve

    daeniSna Tavisi nacvali. asec moxda. grigol potiomkinma warmomadgenlad daniSna

    Tavisive naTesavi, generali pavle potiomkini.

    1783 wlis 24 ivliss, diliT, qarTl-kaxeTis samefosa da ruseTis imperiis

    warmomadgenlebi Seikribnen da 1 saaTze sazeimod xeli moaweres sam dokuments:

    traqtatis ZiriTad nawils, separatul muxlebs da `ficis saxes~ (rusul da

    qarTul teqstebs). xeli jer pavle potiomkinma, xolo Semdeg qarTvelma elCebma

    moaweres. winaswar SeTanxmdnen meoTxe dokumentzec (damatebiT muxlze).

    xelmoweris Semdeg xelSekrulebis teqstebi gacvales. samadlobeli sityva

    warmoTqva garsevan WavWavaZem, romelmac sagangebod aRniSna am saqmeSi grigol

    potiomkinis damsaxureba.

    24 ivliss pavle potiomkinma xelSekrulebis dedani, qarTl-kaxeTis samefos

    Tavadebisa da aznaurebis sia da molaparakebis oqmi gaugzavna grigol potiomkins.

    georgievskis traqtati oTxi damoukidebeli dokumentisagan Sedgeba: cameti

    ZiriTadi, oTxi separatuli (calke), erTi damatebiTi muxlisa da erekles ficis

    nimuSisagan (`saxe~). yovel maTgans, rogorc damoukidebel dokuments,

    warmomadgenlebma calke moaweres xeli da TavianTi beWedi dausves. xelSekruleba

    rusul da qarTul enaze Sedga, orive teqsti Tanabari Zalisa iyo. arc erT maTgans

    meore enaze arsebul teqstze miTiTeba ar aqvs. amitomac yovel maTgans meore enaze

    `Targmani~ axlda. es faqti mxareTa erovnuli Rirsebis pativiscemas gamoxatavda. es

    georgievskis traqtatis, rogorc xelSekrulebis, Tavisebureba iyo. dRes CvenTvis

  • 15

    xelmisawvdomia georgievskis traqtatis mxolod qarTuli dedani (rusuli

    `TargmaniTurT~), romelic ruseTis mxares gadaeca (igi ruseTis sagareo politikis

    arqivSia daculi), xolo rusuli dedani (qarTuli `TargmaniTurT~), romelic

    saqarTvelos mxares gadeca, jer mikvleuli ar aris. rusuli dedani, albaT, aRa-

    mahmad xanis mier 1795 wels Tbilisis aklebisas qarTl-kaxeTis samefos mTel

    arqivTan erTad daiRupa.

    traqtatis pirvel dokuments, mis 13 muxls (artikuls), win uZRvis preambula,

    sadac mokled Camoyalibebulia xelSekrulebis anu `megobrobiTi pirobis~ (rusuli

    teqstiT `megobrobis xelSekrulebis~ – "дружественный договор") dadebis motivebi. aRniSnulia: _ saqarTvelos odiTganve awuxebdnen mezobeli qveynebi da ruseTma

    araerTgzis aRmouCina mas daxmareba, xolo axla SevTanxmdiT, rom qarTl-kaxeTis

    mefe cnobs ruseTis xelmwifis uzenaes xelisuflebas, xolo ruseTi daicavs

    qarTl-kaxeTs gareSe mtrebisagano. Semdeg dasaxelebulia mxareTa mier daniSnuli

    sruluflebiani warmomadgenlebi da qvemoT 13 muxlad (artikulad)

    Camoyalibebulia SeTanxmebis pirobebi, romelTa Sinaarsi aseTia:

    1) qarTl-kaxeTis mefe `saxeliTa TÂsiTa memkÂdreTa da menacñleTa TÂsTa~

    sazeimod (`dResaswaulobiT~) da saqveynod acxadebs, rom igi amieridan samudamod

    uars ambobs, cnos iranis an romelime sxva qveynis xelmwifis uzenaesi

    xelisufleba da mfarveloba, garda ruseTis imperatorisa da misi memkvidreebisa,

    aRuTqvams maT erTgulebas (muxli 1).

    2) ruseTis imperatori Tavisi da memkvidreebis saxeliT aRuTqvams erekle mefes,

    rom igi samudamod gauwevs mfarvelobas qarTl-kaxeTis samefos da daicavs mas

    gareSe mtrebisagan, im samflobeloebis CaTvliT, romelTac erekle Teimurazis Ze,

    viTarebis wyalobiT, momavalSi SemoiereTebs da romlebic masve daumkvidrdeba

    (muxli 2);

    3) rodesac erekles memkvidreebi gaxdebian mefeebi, umal auwyeben ruseTis

    mTavrobas da ruseTis mTavroba gamougzavnis maT samefo niSnebs da isinic miiReben

    erTgulebis fics. am wess aRasrulebs erekle mefec (muxli 3);

    4) ereklem (Semdeg misma memkvidreebmac) ucxo qveynebTan mimowera ruseTis

    ministrTan (warmomadgenelTan) da `kavkasiis xazis~ sardalTan unda SeaTanxmos

    (muxli 4);

    5) erekle II-s ruseTis samefo karze eyoleba Tavisi ministri, an rezidenti,

    romelic mefis saWiroebaze moaxsenebs ruseTis mTavrobas, igi uflebebiT

    gaTanabrebuli iqneba sxva qveynebis ministrebTan, xolo ruseTis mTavrobas qarTl-

    kaxeTis samefo karze eyoleba Tavisi warmomadgeneli (muxli 5);

    6) ruseTis imperatori, romlis uzenaesoba aRiara qarTl-kaxeTma, Tavisi da

    memkvidreebis saxeliT aRuTqvamda am ukanasknels: a) qarTuli samefoebis

    mosaxleobas Tvlis imperiasTan mWidro kavSirSi myofad, amitom daicavs mas gareSe

    mtrebisagan da maT mtrebs Tavis mtrad CaTvlis; osmaleTTan, sparseTTan da sxva

    qveynebTan ruseTis mier dadebuli samSvidobo xelSekrulebebi qarTl-kaxeTzec

    vrceldeba; b) ereklesa da mis STamomavlebs `daicavs ucñalebelad samefoTa zeda

    qarTlisa da kaxeTisaTa~; g) qveynis saSinao saqmeebi _ mmarTveloba, sasamarTlo da

    msjavri, gadasaxadebis akrefa, qarTl-kaxeTis mefis sruli nebaa da sargebelic

    misia; ruseTis mTavroba aukrZalavs Tavis samxedro da samoqalaqo

    warmomadgenlebs qarTl-kaxeTis saSinao saqmeebSi Carevas (muxli 6);

  • 16

    7) erekle, ruseTis imperatoris aRTqmis pasuxad, Tavisi da memkvidreebis

    saxeliT valdebulebas kisrulobs: a) yovelTvis mzad iyos Tavisi jariT ruseTis

    imperatoris samsaxurisaTvis; b) ruseTis moxele didkacebTan mudmivi mimowera

    hqondes da asrulebdes maT moTxovnasa da daicvas ruseTis qveSevrdomebi

    Seviwroebisa da Seuracxyofisagan; g) Tanamdebobaze pirTa daniSvnis Tu maTi

    dawinaurebisas gaiTvaliswinebs ruseTis imperiis winaSe maTs damsaxurebasac

    (muxli 7);

    8) qarTl-kaxeTis kaTalikosi ruseTis eklesiis uwmindesi sinodis wevri xdeba

    da igi ruseTis episkoposebs Soris sinodSi ikavebs merve adgils (tobolskis

    episkoposis Semdeg); Tumca qarTl-kaxeTis saeklesio marTvisa da sinodTan

    urTierTobis Taobaze calke SeTanxmeba unda moxdes (muxli 8);

    9) qarTveli Tavadebi da aznaurebi uflebebiT uTanabrdebian ruseTisas, da

    raTa saTanado pativi miagon ruseTSi Casvlisas, ereklesagan iTxoven qarTvel

    TavadTa da aznaurTa sias (muxli 9);

    10) qarTl-kaxeTis mcxovrebT ufleba aqvT gadasaxldnen ruseTSi, an,

    survilisamebr, dabrundnen samSobloSi, xolo qarTvel tyveebs, romlebic

    gamoxsnili iqnebian sparseTis an osmaleTis tyveobidan, ufleba eZlevaT

    dabrundnen samSobloSi, oRond gamosasyidi da gzis xarjebi unda dafaron. aseTive

    wesi vrceldeba saqarTvelos mezobelTagan tyveobidan gamoxsnil rusebzec (muxli

    10);

    11) qarTl-kaxeTis vaWrebs ufleba eZlevaT ivaWron ruseTSi da iq isargeblon

    imave uflebebiT, romlebiTac rusi vaWrebi sargebloben, xolo rus vaWrebs

    eZlevaT aseTive ufleba saqarTveloSi da saqarTvelos gziT mezobel qveynebSi

    savaWrod gamgzavrebisas (muxli 11);

    12) xelSekruleba ideba saukunod (samudamod _ "на вечные времена"), magram Tu saWiro aRmoCndeba romelime muxlis Secvla, an damateba mxareTa sasargeblod,

    saWiroa orive mxaris Tanxmoba (muxli 12);

    13) traqtatis ratifikaciisa da gacvlis vadad wesdeba 6 Tve, Tu SesaZlebeli

    iqneba, ratifikacia SeiZleba adrec (muxli 13);

    traqtatis pirvel dokuments (ZiriTad muxlebs), romelic daido georgievskSi

    1783 wlis 24 ivliss xels awerdnen generali pavle potiomkini, Tavadi ioane

    bagrationi da Tavadi garsevan WavWavaZe, dasmulia maTi beWdebi.

    damoukidebeli dokumentis saxiT gaformda oTxi separatuli (calke) muxli

    (artikuli), romelTa Sinaarsi aseTia:

    1) qveynis uSiSroebis uzrunvelyofis mizniT erekles evaleba megobrul

    urTierTobaSi darCes solomon imerTa mefesTan, xolo uTanxmoebis Camovardnis

    SemTxvevaSi, unda daemorCilos ruseTis mTavrobis gadawyvetilebas (muxli 1);

    2) qarTl-kaxeTis dasacavad ruseTma saqarTveloSi unda gamogzavnos Tavisi

    xarjiT qveiTi jaris 2 batalioni 4 zarbazniT (muxli 2);

    3) ruseTis `mesazRvre ufrosi~ (kavkasiis xazis sardali) imperatorisagan

    uflebamosilia, omis SemTxvevaSi SeuTanxmdes erekles da iseTi zomebi miiRos

    qarTl-kaxeTis dasacavad da mtris winaaRmdeg samoqmedod, rogoric saWiroa

    saerTo mtris winaaRmdeg sabrZolvelad; xolo Tu qarTl-kaxeTis jaris

    imperatoris samsaxurSi iqneba gamoyenebuli, jaris Sesanaxi xarji ruseTma unda

    gaiRos (muxli 3);

  • 17

    4) ruseTis imperatori aRuTqvams erekle mefes, rom omis dros ecdeba iaraRiT,

    xolo dazavebisas molaparakebis gziT daubrunos qarTl-kaxeTs mtrisagan

    mitacebuli miwebi, romelic qarTl-kaxeTis mefis gamgeblobaSi darCeba (muxli 4).

    separatuli muxlebi gaformda georgievskSi 1783 wlis 24 ivliss. mas xeli

    moawers zemoT xsenebulma warmomadgenlebma da dausves TavianTi beWdebi.

    calke dokumentis saxiT gaformda ficis nimuSi (`saxe~), romelic erekles unda

    mieRo traqtatze xelmoweris Semdeg. igi SeTanxmebuli iqna georgievskSi 1783 wlis

    24 ivliss, xeli moaweres da beWdebi dausves pavle potiomkinma, ioane bagrationma

    da garsevan WavWavaZem. dokumentSi naTqvamia, rom qarTl-kaxeTis mefe erekle,

    Tavisi da Tavisi memkvidreebis saxeliT, aRuTqvamda ruseTis imperators, mis Zes

    pavles da yovel kanonier memkvidres ruseTis taxtisas, rom iqneboda erTguli

    ruseTis imperatorisa da aRiarebda mis uzenaes xelisuflebasa da mfarvelobas.

    igi uaryofda sxva xelmwifeTa uzenaes xelisuflebas da mfarvelobas, ruseTis

    mters Tavis mtrad racxda.

    dasasrul, meoTxe dokumenti, e. w. `Sesasrulebeli artikuli~, anu damatebiTi

    muxli exeba qarTl-kaxeTis mefis kurTxevis wess. aq aRniSnulia, rom raki qarTl-

    kaxeTis mefeebi ZvelTaganve samefo taxtze gvirgviniT imkobodnen da mironcxebas

    iRebdnen, ruseTis imperatori nebas rTavs mefeebi SemdegSic imave wesiT ekurTxon.

    amasTan erTad, ruseTis imperatori gamougzavnis maT invenstituras da Cveulebriv

    samefo gvirgvins, rogorc xelSekrulebiTaa gansazRvruli. erekle Tavisi da

    Tavisi memkvidreebis saxeliT aRuTqvams, rom am wess aRasruleben erTgulebis

    ficis miRebis Semdeg. sainteresoa, rom `Sesasrulebeli artikulic~ (damatebiTi

    muxlic) xelmowerilia xsenebul warmomadgenelTa mier, dasmuli aqvs maTi beWdebi,

    oRond xelmoweris TariRia 1784 wlis 24 ianvari da xelmoweris adgili

    miniSnebulia q. Tbilisi. rogorc cnobilia, pavle potiomkini 1784 wlis ianvarSi

    TbilisSi ar yofila. saqmeSi iqve dacul damatebiTi muxlis rusul `Targmans~

    Tve, ricxvi da xelmoweris adgili miniSnebuli ara aqvs. rogorc irkveva, es muxli

    georgievskSi iyo SeTanxmebuli, magram warmomadgenlebma xelmowerisagan Tavi

    Seikaves, sanam erekle II da ekaterine II ar gadawyvetdnen sakiTxs. jer

    `Sesasrulebeli artikulic~ ekaterinem daamtkica da polkovnikma v. tamaram 1783

    wlis dekemberSi Camoutana pavle potiomkins, romelmac rusuli dedani Seadgina,

    xeli moawera da saqarTveloSi gamogzavna. qarTuli teqsti, rusuli teqstis

    adekvaturi, daiwera TbilisSi 1784 wlis 24 ianvars. saqarTvelos warmomadgenlebma,

    erekle II-is mier traqtatis saratifikacio sigelis xelmoweris dRes, xeli

    moaweres `Sesasrulebel artikuls~ (aseve rusul egzemplarsac). 25 ianvars

    qarTvelma elCebma da polkovnikma v. tamaram `Sesasrulebeli artikulis~ teqstebi

    gacvales (qarTuli polkovnikma v. tamaram Caibara, xolo rusuli _ i. bagrationma

    da g. WavWavaZem). p. potiomkins `Sesasrulebel artikulze~ v. tamaras Tbilisidan

    dabrunebis Semdeg mouweria xeli (TariRi Zveli, TbilisSi xelmoweris dro

    dautovebia).

    1783 wlis agvistos Sua ricxvebSi elCebi saqarTveloSi dabrundnen. imave wlis

    20 agvitos ereklem traqtatze xelmoweris aRsaniSnavad sazeimo ceremoniali

    gamarTa, zeimze polkovniki s. burnaSovic miiwvia. 9 saaTze xalxi sionis taZarTan

    Seikriba, xolo 11 saaTze mefe ufliswulebiTa da didebulebiT movida. wirva

    gadaixades. Semdeg mefem wveuleba gamarTa, misces saluti.

  • 18

    1783 wlis agvistoSi traqtatis dedani peterburgSi Caitanes. igi moiwones da

    gankarguleba gasces teqstis dabeWdvis Taobaze. traqtatis ZiriTadi teqsti _ 13

    muxli _ male stamburi wesiT daibeWda rusulad `qveyanaSi gamosacxadeblad~. igi

    ruseTis saelCoebsac gaugzavnes ucxoeTSi. 1783 wlis 21 seqtembers ekaterine II-m

    moaxdina georgievskis traqtatis, anu, rogorc igi werda, `megobrobis

    xelSekrulebis~ ratifikacia da dokumenti saqarTveloSi gamogzavnes.

    1783 wlis oqtomberSi ruseTis jaris ori batalioni, rogorc es traqtatiT iyo

    gansazRvruli, saqarTveloSi Semovida.

    1783 wlis dekemberSi polkovniki v. tamara peterburgidan georgievskSi Cavida,

    saidanac 26 dekembers generalma pavle potiomkinma igi traqtatis ratificirebuli

    rusuli teqstiT, samefo niSnebiTa da saCuqrebiT Tbilisisaken gamoistumra.

    1784 wlis 17 ianvars polkovniki v. tamara TbilisSi Camovida da 22 ianvars

    erekles warudga. 24 ianvars erekle II-m traqtatis ratifikacia moaxdina

    (saratifikacio sigels xeli moawera), 25 ianvars rusi moxeleebis (s. burnaSovisa

    da v. tamaras) TandaswrebiT ruseTis erTgulebis ficic miiRo, ris Semdeg vaxtang

    batoniSvilma da polkovnikma v. tamaram saratifikacio sigelebi gacvales, xolo i.

    bagrationma da g. WavWavaZem damatebiTi muxli gaucvales polkovnik v. tamaras.

    georgievskis traqtati ZalaSi Sevida.

    saqarTveloSi adre gamogzavnili polkovniki sergei burnaSovi, romelmac 1783

    wlis noemberSi ruseTis jaris 2 batalionic Caibara, 1784 wlis 25 ianvridan

    oficialurad Seudga saqarTveloSi ruseTis mTavrobis warmomadgenlis funqciis

    Sesrulebas. 1784 wlis 29 ianvars erekle II-m qarTl-kaxeTis samefos

    warmomadgenlad ruseTis samefo karze Tavadi garsevan WavWavaZe daniSna.

    wyaroebi da literatura: iase cincaZe. 1783 wlis mfarvelobiTi traqtati. Tbilisi, 1960; qarTuli

    samarTlis Zeglebi. tomi II. saero sakanonmdeblo Zeglebi (X-XIX ss.). teqsti gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem. Tbilisi, 1965; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973; qarTuli diplomatiis istoriis narkvevebi. II nawili. Tbilisi, 1998; qarTuli diplomatiis istoria. Tbilisi, 2003; levan aleqsiZe. saqarTvelo-ruseTis saerTaSoriso-samarTlebrivi urTierToba XV-XVIII saukuneebSi. Tbilisi, 1983; georgievskis traqtati. gamokvleva, dokumentebi, fotopirebi v. maWaraZisa. Tbilisi, 1983; giorgi paiWaZe. georgievskis traqtati. Tbilisi, 1983.

    Tavi V. qarTl-kaxeTis mefis giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~ (1800 w. 24 ivnisi) ruseTis imperator pavle I-s

    qarTl-kaxeTis ukanasknel mefes giorgi XII-s (1798-1800) mamamisis, erekle II-is,

    arc niWi da arc SemarTeba ar gaaCnda. erekle II-is gardacvalebiT (1798 w.) moispo

    is ukanaskneli dabrkoleba, romelic xels uSlida qarTl-kaxeTis samefos

    gauqmebas. cxadia, ruseTis imperators erekle II-is sicocxleSic SeeZlo samefos

    gauqmeba, magram es gacilebiT advili da umtkivneulo iqneboda misi memkvidris _

    giorgi XII-is dros. rusma diplomatebma da samxedroebma kargad uwyodnen, Tu ra

    umZimes viTarebaSi aRmoCndeboda qarTl-kaxeTis samefo dedinacvalTan (darejan

    dedofalTan) da ZmebTan dapirispirebuli, avadmyofi giori XII-is mefobis pirveli

    xanebidanve. mefobis dasawyisSive, gansakuTrebiT ki janmrTelobis mdgomareobis

  • 19

    gauaresebis Semdeg, giorgi XII martodmarto datoves Zmebma da Svilebma, taxtis

    memkvidre daviTmac ki. yvela emzadeboda im droisaTvis, roca uimedod avadmyofi

    mefe gardaicvleboda da taxtisaTvis brZolis Sansi miecemodaT. am viTarebiT

    SesaniSnavad isargebles rusma diplomatebma da samxedroebma. giorgi XII maTi

    mudmivi zemoqmedebisa da SantaJis qveS imyofeboda.

    1799 wlis noemberSi qarTl-kaxeTis samefoSi georgievskis traqtatiT (1783 w.)

    gaTvaliswinebuli ruseTis jaris batalioni Semovida. jars sardlobda generali

    lazarevi. ruseTis jars Tan axlda qarTl-kaxeTis samefos karze ruseTis

    warmomadgenlad daniSnuli ministri kovalenski. am droidan rusi diplomatebi da

    samxedroebi kontrols uwevdnen giorgi XII-is moqmedebas. gamoricxuli ar aris,

    rom swored maT urCies qarTl-kaxeTis mefes samefos SenarCunebis sanacvlod

    Tavisive iniciativiT SeezRuda suverenuli uflebebi. giorgi XII-m rusi

    diplomatebisa da samxedroebis rCeva gaiziara da ruseTis imperators Sesabamisi

    Sinaarsis `Txovnac~ gaugzavna. giorgi XII-is gadawyvetileba _ SeezRuda

    suverenuli uflebebi _ ucnobi iyo TviT taxtis memkvidrisaTvisac ki. daviT

    giorgis Zem mamis mier ruseTis imperatorisaTvis gagzavnili werilis Sinaarsi

    mxolod mamis sikvdilamde ramdenime dRiT adre Seityo.

    1799 wlis 7 seqtembers giorgi XII Tavis elCebs avalebda, `mTlianad gadaecaT~

    samefo ruseTis imperatorisaTvis. suverenul uflebaTa SezRudvis sanacvlod

    qarTl-kaxeTis mefe ruseTis imperatorisagan iTxovda:

    1) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi ("под покровительство") miRebas.

    2) es mfarveloba ("покровительство") gacilebiT ufro mZime iyo, vidre amas georgievskis traqtati (1783 w.) iTvaliswinebda. amjerad qarTl-kaxeTis samefo unda

    CaTvliliyo ruseTis imperiis `kuTvnilebad~ (" ... чтобы с этих пор царство Картлосианов считалось принадлежащим Держав Российской с теми правами, которыми пользуются находящияся в России другия области").

    3) qarTl-kaxeTis samefoze Tavisi xelisuflebis srulad ganxorcielebis dros

    ("во время принятия им Грузинского царства в полную свою власть и распоряжение") ruseTis imperators qarTl-kaxeTis mefisaTvis unda mieca werilobiTi piroba samefo

    dinastiis SenarCunebis Taobaze ("не прекращать в доме моем царского звания").

    4) giorgi XII-isa da misi STamomavlebisaTvis unda SeenarCunebinaT mTeli qoneba

    ("полное и потомственное владение").

    1800 wlis 24 ivniss giorgi XII-m xeli moawera e. w. `saTxovar punqtebs~ (notas).

    ruseTis imperatoris pavle I-dmi mefis saTxovari SemdegSi mdgomareobda:

    1) giorgi XII ruseTis mfarvelobaSi miRebas iTxovda piradad misi,

    memkvidreebis, samRvdeloebis, didebulebisa da yvela qveSevrdomis saxeliT (" ...

    навсегда принять подданство всероссийской Империи..."). qarTl-kaxeTis mefe Seasrulebda ruseTis imperatoris yvela kanonsa da brZanebas, xolo ruseTis imperators

    qarTl-kaxeTSi miiRebdnen, rogorc memkvidre xelmwifesa da TviTmpyrobels ("как наследственнаго (природного) своего государя и самодержца").

  • 20

    2) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi Sesvlis Semdeg

    giorgi XII unda darCeniliyo qarTl-kaxeTis mefed, samudamod unda SenarCunebodaT

    samefo taxti mis memkvidreebs.

    3) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi Sesvlis sanacvlod

    giorgi XII-s ruseTis imperatorisagan unda mieRo jamagiri da soflebi ruseTSi

    (" ... содержанье деньгами и деревни в России").

    4) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi miRebamde

    dauyovnebliv unda gazrdiliyo qarTl-kaxeTSi ganlagebuli ruseTis jaris

    raodenoba (" ... немедленно увеличть войска").

    amasTan erTad, giorgi XII ayenebda misi `saTxovari punqtebis~ (notis)

    ganxilvisa da droulad damtkicebis sakiTxs. giorgi XII-s ganzraxuli hqonda

    `saTxovari punqtebis~ damtkicebis Semdeg ruseTis imperatorisaTvis waredgina

    kidev ramdenime dokumenti (Txovna).

    qarTl-kaxeTis mefis giorgi XII-is 1800 wlis 24 ivnisis `saTxovar punqtebs~

    (notas) ruseTis saimperatoro karze seriozulad moekidnen. 1800 wlis 18

    dekembrisaTvis Sedgenili iqna imperator pavle I-is manifesti qarTl-kaxeTis

    samefos ruseTis imperiasTan SeerTebis Sesaxeb. sxvadasxva garemoebaTa gamo

    manifesti cota mogvianebiT gamoqveynda.

    giorgi XII-is gauazrebelma prorusulma sagareo politikam daaCqara qarTl-

    kaxeTis samefos aRsasruli.

    wyaroebi da literatura:

    Н. Дубровин. Георги XII, последный царь Грузии и присоединение ея к России. С.-Петербург, 1897; Грамоты и другие исторические документы XVIII столетия, относящиеся до Грузии. Том II, выпуск II. С 1769 по 1801 год. Под редакцией А. А. Цагарели. С.-Петербург, 1902; platon ioseliani. cxovreba giorgi XIII-sa. Tbilisi, 1936; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973.

    Tavi VI. ruseTis imperator pavle I-is manifesti qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Sesaxeb (1801 w. 18 ianvari)

    qarTl-kaxeTis mefe giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~ (1800 wlis 24 ivnisi)

    ruseTis saimperatoro kars naTel warmodgenas uqmnida qveyanaSi Seqmnili umZimesi

    mdgomareobis Sesaxeb. amasve adasturebda saimperatoro karisadmi rusi

    diplomatebisa da samxedroebis moxsenebebi.

    imperatorma pavle I-ma (1796-1801) giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~ 1800 wlis 19

    noembers ganixila. amaze ukeTes dros ruseTis imperatori ver daelodeboda _

    qarTl-kaxeTis mefe Tavisi nebiT iRebda xels suverenul uflebebze. 1800 wlis 18

    dekembers peterburgSi ukve mzad hqondaT manifesti qarTl-kaxeTis samefos

    gauqmebisa da misi ruseTis imperiasTan SeerTebis Sesaxeb. imavdroulad qarTl-

    kaxeTis samefos elCebi (giorgi avaliSvili da revaz falavandiSvili)

    peterburgidan saqarTveloSi gamoistumres. peterburgSi darCa garsevan WavWavaZe.

  • 21

    elCebs Tan mohqondaT imperator pavle I-is mier damtkicebuli giorgi XII-is

    `saTxovari punqtebi~.

    peterburgidan 1800 wlis 18 dekembris manifestis teqsti, romelic jer

    saidumlod unda daculiyo, gadaugzavnes kavkasiis xazis ufross general karl

    knorings. ufro adre karl knorings miRebuli hqonda aseve saidumlo brZaneba

    giorgi XII-is gardacvalebis Semdeg qarTl-kaxeTSi samefo xelisuflebis gauqmebis

    Sesaxeb. Crdilo kavkasiidan qarTl-kaxeTSi damatebiT SehyavdaT ruseTis jari.

    peterburgidan karl knorings miRebuli hqonda miTiTeba imis Sesaxeb, rom samefos

    gauqmeba mefisa da didebulebis `TanxmobiT~ unda momxdariyo. peterburgSi

    SemuSavebuli gegma CaSala giorgi XII-is naadrevma gardacvalebam. 1800 wlis 28

    dekembers mefe ise gardaicvala, rom verc peterburgidan momavalma elCebma

    CamoaRwies da verc generalma karl knoringma moaswro samefos gauqmebis Sesaxeb

    mefisagan Tanxmobis miReba.

    qarTl-kaxeTis samefos elCebi peterburgidan TbilisSi dabrundnen da Tan

    Camoitanes pavle I-is mier damtkicebuli giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~.

    swored `saTxovari punqtebis~ safuZvelze gamocxadda giorgi XII-is ufrosi vaJi

    daviT XII `saqarTvelos memkvidred da mmarTvelad~. Tanaxmad `saTxovari

    punqtebisa~, daviT XII qarTl-kaxeTis mefed ruseTis imperators unda daemtkicebina.

    pavle I-gan dasturis misaRebad daviT XII-m qarTl-kaxeTis samefos elCebi isev

    peterburgSi gaabruna. arc qarTvelma elCebma da, cxadia, arc qarTl-kaxeTis

    samefo karma araferi icodnen imis Sesaxeb, rom peterburgSi ukve gadawyvetili iyo

    maTi samefos bedi.

    1801 wlis 18 ianvars peterburgSi gamoqveynda imperator pavle I-is manifesti

    qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da misi ruseTTan SeerTebis Taobaze (zemoT

    aRvniSneT, rom manifestis teqstis Sedgena dasrulda jer kidev 1800 wlis 18

    dekembers).

    pavle I-is 1801 wlis 18 ianvris manifestSi qarTl-kaxeTis samefos nacvlad

    vxvdebiT terminebs: "царство Грузинское" da "Грузия".

    imperatori pavle I acxadebda:

    1) qarTl-kaxeTis samefo samudamod uerTeboda ruseTis imperias;

    2) qarTl-kaxeTis mosaxleobas SeunarCundeboda yvela ufleba da upiratesoba,

    aseve qoneba;

    3) qarTl-kaxeTis mosaxleoba daculi iqneboda gareSe mtreTagan da Sinagani

    areulobisagan.

    1801 wlis 20 ianvris imperatoris brZanebis safuZvelze qarTl-kaxeTis samefo

    saxlis yvela wevrs peterburgSi iwvevdnen. Tbilisidan peterburgSi gaigzavna

    qarTl-kaxeTis ukanaskneli mefis giorgi XII-is samefo gvirgvini da kverTxi.

    1801 wlis 6 marts peterburgSi damtkicda qarTl-kaxeTis gauqmebuli samefos

    mmarTvelobis wesebi. 11 marts qarTl-kaxeTis general-gubernatorad dainiSna

    generali karl knoringi.

  • 22

    1801 wlis 11-12 marts, RamiT, SeTqmulebma mokles imperatori pavle I. qarTl-

    kaxeTSi rusuli mmarTvelobis damyareba droebiT Seferxda.

    wyaroebi da literatura:

    Акты, собранные Кавказскою Археографическою коммиссиею. Под редакцией А. Берже. Том I. Тифлис, 1866; Н. Дубровин. Георгий XII, последный царь Грузии и присоединение ея к России. С.-Петербург, 1897; platon ioseliani. cxovreba giorgi XIII-sa. Tbilisi, 1936; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973.

    Tavi VII. ruseTis imperator aleqsandre I-is manifesti qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Taobaze (1801 w. 12 seqtemberi)

    imperatorma aleqsandre I-ma mamamisis, imperator pavle I-is, saSinao da sagareo

    politika seriozulad gadasinja. bevri ram uaryofili iqna, bevri ram xelaxali

    Seswavlisa da msjelobis sagani gaxda. aseTive bedi ewia imperator pavle I-is 1801

    wlis 18 ianvris manifests qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Taobaze. aleqsandre I-

    ma qarTl-kaxeTis samefos sakiTxis xelaxla ganxilvis gadawyvetileba miiRo. 1801

    wlis 11 aprils ruseTis imperiis saxelmwifo sabWom mxari dauWira qarTl-kaxeTis

    samefos ruseTTan SeerTebas. saxelmwifo sabWos mosazreba emyareboda Semdegs: 1)

    qarTl-kaxeTis mefis, giorgi XII-is gardacvalebis Semdeg samefo ojaxis wevrebs

    Soris dawyebuli uTanxmoeba isedac sust samefos daRupviT emuqreboda; 2) ruseTis

    imperiam ukve sajarod daadastura qarTl-kaxeTis samefos mfarveloba, amitomac

    imperiis prestiJis dacva aucilebels xdida qarTl-kaxeTis SeerTebas ruseTTan; 3)

    qarTl-kaxeTis samefos SeerTeba uzrunveyofda ruseTis imperiis sazRvrebis dacvas

    da aRkveTda kavkasiis mTielTa TviTnebobas.

    amasTan erTad, saxelmwifo sabWom aucileblad CaTvala: a) qarTl-kaxeTis

    samefoSi ruseTis jaris datoveba; b) qarTl-kaxeTis droebiTi mTavrobis Seqmna; g)

    viTarebis adgilze gacnobis mizniT kavkasiis xazis ufrosis, general karl

    knoringis qarTl-kaxeTis samefoSi mivlineba.

    1801 wlis 8 agvistos ruseTis imperiis saxelmwifo sabWom moismina general

    karl knoringis moxseneba. aseve gaecvnen imperator aleqsandre I-sadmi graf

    voroncovisa da graf koCubeis mier wardgenil moxsenebebs. grafi koCubei da grafi

    voroncovi winaaRmdegni iyvnen qarTl-kaxeTis samefos ruseTTan SeerTebisa.

    miuxedavad amisa, saxelmwifo sabWom mxari dauWira qarTuli samefos ruseTis

    imperiaSi Sesvlas. saxelmwifo sabWos gadawyvetilebas daeTanxma imperatori

    aleqsandre I. 1801 wlis 12 seqtembers aleqsandre I-ma xeli moawera manifests

    qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da misi ruseTTan SeerTebis Taobaze. 1801 wlis

    12 seqtembris manifestSi, iseve rogorc sxva oficialur dokumentebSi, qarTl-

    kaxeTis samefos nacvlad ixmareboda cnebebi `saqarTvelo~ da `saqarTvelos

    samefo~ ("Грузия", "царство грузинское").

    1801 wlis 12 seqtembris manifestSi ruseTis imperatori aleqsandre I acxadebda:

    1) qarTl-kaxeTis samefos mfarveloba da dacva xdeboda ruseTis monarqebis

    movaleoba.

  • 23

    2) 1796 wels imperatoma ekaterine II-m qarTl-kaxeTis samefos gadasarCenad

    gagzavna jari, romelmac qarTl-kaxeTi ixsna safrTxisagan, Tumca am jaris

    moulodnelma ukan gawvevam gaacrua qarTvelTa imedebi.

    3) ruseTis jaris gawvevis Semdeg qarTl-kaxeTis samefos Tavs daatyda mravali

    ubedureba: urwmunoTa Tavdasxmebi, qalaqebisa da soflebis gaCanageba, adamianebis

    gataceba da bolos dapirispireba samefo ojaxis wevrebs Soris.

    4) mtrebi mzad iyvnen Tavs dasxmodnen da sabolood moespoT qarTl-kaxeTis

    samefo.

    5) mTel aziaSi cnobili qarTvelTa simamacec ki ver ixsnida qveyanas

    daRupvisagan.

    6) ruseTis jaris Semosvlam qarTl-kaxeTis samefoSi (1799 w. _ v. g.) da omar-

    xanis damarcxebam ixsna qveyana ganadgurebisagan.

    7) ruseTma SeZlo qarTl-kaxeTis samefos mtrebis daokeba, Sewyda dapirispireba

    qveynis SigniT. aseT viTarebaSi qarTl-kaxeTma iTxova (igulisxmeba giorgi XII-is

    `saTxovari punqtebi~ _ v. g.) qveyanaSi uSualod rusuli mmarTvelobis damyareba ("

    ... и все вы, единодушно и торжественно воззвали власть российскую управлять вами непосредственно").

    8) roca me taxtze avedi, ukve gamocemuli iyo 1801 wlis 18 ianvris manifesti

    qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Taobaze.

    9) me msurda, gamego, Tu SeiZleboda qarTl-kaxeTis samefos pirvandeli

    pirobebiT ruseTis imperiis mfarvelobaSi darCena (igulisxmeba georgievskis

    traqtatis pirobebi _ v. g.). gairkva, rom qarTl-kaxeTis samefoSi SeuZlebeli iyo

    rogorc saSinao, ise sagareo usafrTxoebis uzrunvelyofa. qveyana daRupvis piras

    iyo da igi aucileblad daiRupeboda, Tu mas ruseTi ar SeierTebda ("столь кратно вовлекало вас в бездну золь, на краю коей и ныне вы стоите и в которую, по всем соображениям, должны бы будете низвергнуться, если мощная рука справедливой власти от падения сего вас не удержит").

    10) am viTarebam da qarTveli eris Txovnam gadagvawyvetina, dagvecva

    erTmorwmune qveyana.

    11) Tqveni imedebi gamarTldeba, Tqven motyuebulni ar darCebiT.

    12) qarTl-kaxeTis samefos marTva Cven imitom ki ar gadavwyviteT, rom isedac

    uzarmazari imperiis teritoria gagvefarToebina, aramed imitom, rom, Cveni

    wmidaTawmida movaleobidan gamomdinare, yurad viReT wamebulTa xvewna-mudara.

    13) qarTl-kaxeTSi SemoRebulma mmarTvelobam qveyanaSi unda uzrunvelyos

    marTlmsajuleba, piradi da qonebrivi usafrTxoeba, kanonis dacva.

    14) general-leitenant karl knorings davavaleT qarTl-kaxeTis mmarTvelobis

    organizeba da igi davniSneT mTavarmmarTvelis ("главноуправляющий") Tanamdebobaze.

    15) aRdgeba gaCanagebuli soflebi da qalaqebi.

    16) qarTl-kaxeTis yvela mcxovrebs SeunarCundeba misi wodebrivi mdgomareoba,

    aRmsarebloba (religia) da piradi usafrTxoeba.

  • 24

    17) ufliswulebs SeunarCundebaT saufliswulo mamulebi, mamulebidan miRebuli

    Semosavali yovelwliurad miecemaT fulis saxiT, Tu isini ar daarRveven dadebul

    fics.

    18) am manifestis aRiarebis (miRebis) niSnad qarTl-kaxeTis mosaxleobam unda

    daificos TandarTuli ficis nimuSis mixedviT. samRvdeloebam, rogorc sulierma

    moZRvrebma, daficebisas magaliTi unda misces xalxs.

    19) qarTl-kaxeTis mosaxleoba Seityobs keTili mmarTvelobis fass: qveyanaSi

    damkvidrdeba mSvidoba, marTlmsajuleba, piradi da qonebrivi usafrTxoeba;

    aRikveTeba TviTneboba; Seiqmneba pirobebi piradi, sazogadoebrivi

    keTildReobisaTvis; ganviTardeba miwaTmoqmedeba, rewva, vaWroba. kanoni yvelas

    erTnairad daicavs.

    20) ruseTis imperatori qarTl-kaxeTis mosaxleobas aRuTqvamda, rom rusuli

    mmarTvelobis SemoReba maTTvis jildo iqneboda ("Избытки и благоденствие ваше будет приятнейшею и единою для вас наградою").

    ase gaTela ruseTis imperatorma aleqsandre I-ma fexqveS georgievskis

    traqtatiT garantirebuli qarTl-kaxeTis samefo saxlis, bagrationTa samefo

    dinastiis uflebebi. ase dasrulda saqarTvelo-ruseTis mravalsaukunovani

    urTierTobis istoria.

    wyaroebi da literatura:

    Акты, собранные Кавказскою археографическою комиссиею. Под редакцией А. Берже. Том I. Тифлис, 1866; Н. Дубровин. Закавказье от 1803-1806 года. С.-Петербург, 1866; Н. Дубровин. Георгий XII, наследний царь Грузии и присоединение ея к России. С.-Петербург, 1897.

    Tavi VIII. samegrelos samTavros Sesvla ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi (1803-1894 ww.)

    qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa (1801 wlis 12 seqtemberi) da qveynis okupaciis

    (1802 w.) Semdeg ruseTis saimperatoro kari imereTis samefos dapyrobisaTvis

    mzadebas Seudga.

    peterburgSi kargad uwyodnen imereTis mefis solomon II-is antirusuli

    ganwyobilebis Sesaxeb. gadawyda imereTis mefis poziciebis Sesustebis mizniT

    samegrelos mTavris gamoyeneba. rusma diplomatebma da samxedroebma kargad

    isargebles imereTis mefis, solomon II-isa da samegrelos mTavris, grigol

    dadianis, dapirispirebiT. maTi interesebi leCxumis gamo Seejaxa. marTalia,

    samarTlebrivi TvalsazrisiT samegrelos mTavari imereTis mefis vasali iyo,

    magram grigol dadiani solomon II-s leCxums edaveboda. rusebma grigol dadians

    imereTis mefis winaaRmdeg brZolaSi Tanadgoma aRuTqves, magram piroba wauyenes:

    samegrelos samTavro ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi unda Sesuliyo. grigol

    dadiani rusebis pirobas dasTanxmda.

    1803 wlis noemberSi saqarTvelos mTavarsardalma generalma pavle cicianovma

    (ciciSvilma) polkovniki mainovi samegreloSi gagzavna. mainovs samegrelos mTavar

    grigol dadianisaTvis unda gaecno pavle cicianovis mier SemuSavebuli im

  • 25

    `saTxovari punqtebis~ Sinaarsi, romelic samegrelos mTavars ruseTis

    imperatorisaTvis unda gaegzavna. 1803 wlis 1 dekembers sofel WaladidSi

    polkovniki mainovi Sexvda grigol dadians da `saTxovari punqtebis~ Sinaarsi

    gaacno. `saTxovari punqtebi~ samegrelos mTavarma da dedofalma moiwones. 1803

    wlis 4 dekembers grigol dadianma, polkovnik mainovisa da caiSis episkoposis

    TandaswrebiT, xeli moawera `saTxovar punqtebs~ da ruseTis ruseTis imperatoris

    aleqsandre I-is qveSevrdomobaze daifica. aRsaniSnavia, rom `saTxovar punqtebSi~

    samegrelos mTavari grigol dadiani (cxadia, ruseTis TanxmobiT) Tavis Tavs ase

    ixseniebda: "Князь Григорий Дадиани, законный владетель одишской, лечгумской, сванетской, абхазской и всех земель, искони предкам моим принадлежащих". daficebis Semdeg grigol dadianma samosze ruseTis imperatoris mier boZebuli wminda aleqsandre nevelis

    ordeni miibnia (ordeni polkovnikma mainovma Caitana samegreloSi).

    samegrelos samTavro ruseTis imperiis mfarvelobaSi Semdegi pirobebiT Sevida:

    1) samegrelos samTavro ruseTis imperiis samudamo mfarvelobaSi Sedioda.

    2) samegrelos mTavris, grigol dadianis, memkvidreTa ufros Stos

    SeunarCundeboda samTavros taxti, axali mTavris taxtze asvla dadasturdeboda

    ruseTis imperatoris sigeliT.

    3) sasamarTlo da sasjelis aRsrulebis ufleba rCeboda samegrelos mTavrisa

    da misi memkvidreebis gamgeblobaSi.

    4) samegreloSi mudmivad unda mdgariyo ruseTis jari.

    5) Tu samegreloSi axali qalaqi daarsdeboda, ruseTis imperiis xazina am

    qalaqisagan iseve miiRebda gadasaxads, rogorc Rebulobda ruseTis qalaqebisagan.

    6) Tu samegreloSi wiaRiseulis axali sabados damuSaveba daiwyeboda, miRebuli

    Semosavlis nawili ruseTis xazinaSi unda Sesuliyo.

    7) samegrelos mosaxleoba ruseTis xelisuflebas unda damorCileboda.

    8) samegrelos samTavros teritoriaze ganlagebuli ruseTis jarisaTvis

    sacxovrebeli Senoba (yazarma) samegrelos mTavrs unda aeSenebina, masve unda

    uzrunveleyo Senobis gaTboba da ganaTeba.

    9) samegrelos samTavros teritoriaze ganlagebuli ruseTis jari samegrelos

    mTavars unda gamoekveba.

    10) wiaRiseulis sabados damuSavebis mizniT mowveuli muSebisaTvis xelfasi

    unda aenazRaurebinaT ruseTis imperiis Sesabamisi uwyebis mier dadgenili normis

    mixedviT.

    11) samegrelos samTavrodan gemTmSeneblobisaTvis saWiro xe-tyes ruseTi

    ufasod gaitanda.

    12) Tu samegrelos sanapiroze navsadguri aSendeboda, ruseTidan Camosuli

    vaWrebi am navsadguriT sargeblobisaTvis baJs ar gadaixdidnen.

    13) ruseTis imperators xelisuflebis simbolod samegrelos mTavrisaTvis,

    tradiciisamebr, unda eboZebina xmali da droSa.

  • 26

    ruseTis imperatorma aleqsandre I-ma samegrelos mTavris grigol dadianis

    `saTxovari punqtebi~ Seiwynara da mis safuZvelze samegrelos samTavro

    qveSevrdomobaSi miiRo. 1804 wlis 4 ivliss imperatorma aleqsandre I-ma xeli

    moawera sigels samegrelos samTavros ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi miRebis

    Taobaze. sigelSi aRniSnuli iyo, rom, grigol dadianis Txovnis Tanaxmad,

    samegrelos samTavro miRebuli iyo "в вечное подданство". aRsaniSnavia, rom aleqsandre I-is sigelSi grigol dadiani mxolod samegrelos mTavrad ixsenieba da

    mis samflobeloSi ar igulisxmeboda afxazeTi da svaneTi. 1805 wels ruseTis

    imperatoris sigeli samegreloSi Camoitanes da samegrelos mTavris memkvidres

    levan dadians gadasces (grigol dadiani am droisaTvis gardacvlili iyo).

    sigelis gacemis ceremonials daeswrnen didebulebi da samRvdeloeba. ruseTis

    imperatoris sigeli waikiTxes eklesiebSi. levan dadians ruseTis imperator

    aleqsandre I-is qveSevrdomobis ficis miRebis Semdeg gadaeca imperatorisagan

    boZebuli wminda anas pirveli xarixis ordeni, xmali da droSa.

    imereTis mefis vasalis samegrelos mTavris qveSevrdomobaSi miRebiT ruseTis

    imperatorma Selaxa monarqis, solomon II-is, uflebebi, xelyo imereTis samefos

    teritoriuli mTlianoba.

    wyaroebi da literatura:

    Н. Дубровин. Закавказье от 1803-1806 года. С.-Петербург, 1866; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-iani wlebamde. Tbilisi, 1973.

    Tavi IX. elaznauris traqtati (1804 w. 25 aprili)

    samegrelos samTavros ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi miRebam Zalze gaamwvava

    imereTis samefosa da ruseTis imperiis urTierToba. aleqsandre I-is mier qarTl-

    kaxeTis samefos gauqmebam da qveynis okupaciam solomon II daarwmuna imaSi, rom

    male imereTis samefos jeric dadgeboda, ruseTis saimperatoro kari Tavisi

    antirusuli ganwyobilebiT cnobil solomon II-s mefobas didxans aRar

    SeunarCunebda. solomon II imasac grZnobda, rom ruseTi imereTis samefos

    mfarvelobaSic ki aRar miiRebda da imereTis mefes qveSevrdomobas SesTavazebda.

    solomon II-Tvis cnobili iyo, rom rusi diplomatebi da samxedroebi samegrelos

    mTavris Semdeg guriis mTavris gadabirebas cdilobdnen.

    1804 wels saqarTvelos mTavarsardali generali pavle cicianovi jariT SeiWra

    imereTSi da mosaxleobis ruseTis imperatoris erTgulebaze daficeba daiwyo.

    solomon II kargad xedavda, rom ruseTis jaris Setevas ver SeaCerebda. mefe

    iZulebuli gaxda, general pavle cicianovTan molaparakebaze daTanxmebuliyo.

    amasTan erTad, solomon II-m molaparakebis pirobad leCxumis imereTis samefos

    nawilad aRiareba moiTxova. pavle cicianovma piroba usafuZvlod cno. generali

    imereTis mefes omiT emuqreboda. samagierod, pavle cicianovma solomon II-s dauTmo

    guriis sakiTxTan dakavSirebiT _ guria imereTis samefos nawilad iqna cnobili.

    1804 wlis 25 aprils sofel elaznaurSi solomon II-m da pavle cicianovma xeli

    moaweres traqtats. elaznauris traqtati iyo imereTis mefe solomon II-is

  • 27

    `saTxovari punqtebi~ ruseTis imperator aleqsandre I-sadmi. es `saTxovari

    punqtebi~ sinamdvileSi pavle cicianovis mier iyo nakarnaxevi. elaznauris

    traqtati aseTi Sinaarsisa iyo:

    1) traqtatis ZaliT, imereTis mefe da imereTis samefo gadaioda ruseTis

    qveSevrdomobaSi ("в вечное и верное рабство и подданство Высочайшей Всероссийской державе").

    2) imereTis samefoSi SenarCunebuli unda yofiliyo samefo dinastia, rac

    ruseTis imperators sigeliT unda daedasturebina.

    3) sasamarTlo da sasjelis aRsrulebis ufleba imereTis mefis gamgeblobaSi

    rCeboda.

    4) imereTis samefoSi ganlagdeboda ruseTis jari, romelic daicavda qveyanas

    gareSe mtrebisagan da uzrunvelyofda Sinagan wesrigs.

    5) imereTis samefoSi wiaRiseulis axali sabados damuSavebiT miRebuli

    Semosavlis nawili ruseTis imperiis xazinaSi unda Sesuliyo.

    6) Tu imereTis samefoSi axali qalaqi daarsdeboda, ruseTis imperiis xazina am

    qalaqidan iseve miiRebda gadasaxads, rogorc iRebda ruseTis qalaqebisagan.

    7) imereTis mefe ruseTis xelisuflebas unda damorCileboda, rogorc

    qveSevrdomi ("как верноподданный раб").

    8) ruseTis jarisaTvis imereTis mefes unda aego Senobebi (yazarmebi) da

    uzrunveleyo maTi gaTboba.

    9) imereTis mefes ruseTis jari unda moemaragebina sursaTiTa da furaJiT.

    10) Tu imereTis samefoSi wiaRiseulis axali sabados damuSaveba daiwyeboda,

    mowveuli muSebisaTvis xelfasi unda aenazRaurebinaT ruseTis Sesabamisi uwyebis

    mier dadgenili normis mixedviT.

    11) imereTis samefodan ruseTi ufasod gaitanda gemTmSeneblobisaTvis saWiro

    xe-tyes.

    12) samegrelos samTavros mimarT imereTis mefes araviTari pretenzia ar

    unda hqonoda. imereTis mefes samegrelos mTavrisaTvis unda daebrunebina tyveebi

    da daecala sabrZolo moqmedebebis dros dakavebuli samegrelos cixeebi.

    13) imereTis mefes unda moewesrigebina da daecva quTaisidan vaxanis cixemde

    mimavali gza, aseve quTaisidan samegrelosa da foTisaken mimavali gza.

    14) solomon II-s taxtis memkvidris, ufliswul konstantine daviTis ZisaTvis

    unda mieca Semosavali saufliswulo mamulidan.

    15) taxtis memkvidre, ufliswuli konstantine daviTis Ze solomon II-is

    gardacvalebamde darCeboda qarTl-kaxeTis teritoriaze an ruseTSi, raTa mieRo

    taxtis memkvidrisaTvis aucilebeli ganaTleba.

    16) ruseTis saqoneli, romlis gadatana xorcieldeboda qarTl-kaxeTidan Savi

    zRvis navsadgurebisaken da piriqiT, ar unda dabegriliyo.

  • 28

    17) ikrZaleboda mosaxleobis gadasvla imereTis samefodan qarTl-kaxeTSi da

    piriqiT.

    ruseTis imperatoris aleqsandre I-is qveSevrdomobaze daficebis Semdeg

    solomon II-s gadaeca ruseTis imperatoris mier naboZebi wminda aleqsandre

    nevelis ordeni.

    ruseTis imperatorma aleqsandre I-ma imereTis mefe da imereTis samefo

    `saTxovari punqtebis~ safuZvelze qveSevrdomobaSi miiRo. imereTis samefos

    qveSevrdomobaSi miRebis sigels aleqsandre I-ma xeli moawera 1804 wlis 4 ivliss.

    sigelSi aRniSnuli iyo, rom imereTis mefe solomon II da imereTis samefo Sedioda

    ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi ("в вечное подданство"). aleqsandre I-is sigelSi solomon II mxolod imereTis mefed iwodeboda, mis samflobeloSi ar

    igulisxmeboda samagrelo, guria da leCxumi.

    1809 wels kavkasiis mTavarmmarTebelma (mTavarsardalma) aleqsandre tormasovma,

    peterburgidan miRebuli miTiTebis Tanaxmad, daarRvia elaznauris traqtati da

    solomon II taxtidan gadaayena. 1810 wels aleqsandre tormasovma solomon II

    Seipyro, magram mefem tyveobidan gaqceva moaxerxa. 1810 wels ruseTis jarebma

    imereTi daipyro. solomon II osmaleTSi gadaixvewa.

    imereTis mefis taxtidan gadayenebisa da damarcxebis Semdeg ruseTis

    saimperatoro karma ukan waiRo dadebuli piroba guriis samTavros imereTis

    samefos nawilad cnobis Sesaxeb. 1810 wels ruseTis waqezebiT guriis mTavarma

    damoukideblad iTxova ruseTis qveSevrdomobaSi miReba. Txovna Sewynarebuli iqna

    _ guriis samTavro ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi Sevida.

    ase gaTela fexqveS ruseTis imperatorma meore qarTveli monarqis _ imereTis

    mefe solomon II-is _ uflebani, daarRvia elaznauris traqtati da imereTis samefo

    uTofod daipyro.

    literatura:

    Н. Дубровин. Закавказье от 1803-1806 года. С.-Петербург, 1866.

    Tavi X. elaznauris traqtatis ganaxlebis cda

    1804 wlis aprilSi dadebuli elaznauris traqtati ruseTis saimperatoro kars

    aRar akmayofilebda. mzaddeboda imereTis samefos gauqmeba. kavkasiis axal

    mTavarsardals (mTavarmarTebels) general aleqsandre tormasovs ar moswonda, rom

    solomon II, elaznauris traqtatis miuxedavad, Tavs damoukidebel monarqad

    grZnobda. aleqsandre tormasovma solomon II-is winaaRmdeg imereTis Tavadebis

    gadabireba daiwyo. solomon II-m gadawyvita, elaznauris traqtati ganeaxlebina ise,

    rom misi uflebebis SemzRudavi muxlebi an saerTod amoeRo, an Seerbilebina mainc.

    kavkasiis mTavarmarTebel general aleqsandre tormasovisaTvis imereTis mefe

    solomon II-is mier gagzavnili axali xelSekrulebis proeqti rusul TargmanSi

    asea dasaTaurebuli "Пункты новой обязанности нашей". dokumenti Semdegi Sinaarsisaa:

  • 29

    1) imereTis mefe solomon II cnobda ruseTis imperator aleqsandre I-is uzenaes

    xelisuflebas imereTis samefoze.

    2) imereTis mefe xelaxla debda fics ruseTis imperatoris erTgulebaze.

    3) xelSekrulebis xelmowerisa da ficis dadebis dRidan imereTis mefe da misi

    memkvidreebi gadadiodnen ruseTis imperatorisa da misi memkvidreebis

    qveSevrdomobiT mfarvelobaSi ("подданическое покровительство").

    4) imereTis samefo rCeboda solomon II-isa da misi memkvidreebis mflobelobaSi.

    ruseTis imperatoris mier gacemul am uflebis damadasturebel sigelSi

    aRniSnuli unda yofiliyo, rom guria imereTis samefos ganuyofeli nawilia.

    5) imereTis samefos teritoriaze momavalSi mopovebuli oqros, vercxlisa da

    sxva liTonebidan miRebuli Semosavlis nawili unda gadascemoda imereTis samefo

    kars.

    6) imereTis mefes unda Seesrulebina ruseTis imperatoris brZanebebi da

    gankargulebebi.

    7) imereTis samefodan ruseTi ufasod gaitanda gemTmSeneblobisaTvis saWiro xe-

    tyes. navsadgurebamde xe-tyis gadamzidi muSebis xelfasi unda gaeca ruseTis

    xazinas.

    8) imereTis samefos teritoriaze tvirTis gadatanisaTvis rusi vaWrebi baJs ar

    gadaixdidnen. samagierod, ruseTis xazinas imere