rusettan ertad da urusetodsangu.ge/images/vguruli/13rus.pdf · 2012. 9. 8. · 1 merab vacnaze...
TRANSCRIPT
-
1
merab vaCnaZe vaxtang guruli
ruseTTan erTad da uruseTod
gamomcemloba artanuji Tbilisi 2006
naSromi eZRvneba saqarTvelo-ruseTis mravalsaukunovani urTierTobis
istoriis aqtualur problemebs. gankuTvnilia mkiTxvelTa farTo wrisaTvis
redaqtori prof. dimitri SveliZe
recenzenti doc. avTandil wowkolauri.
-
2
avtorebisagan
saqarTvelo-ruseTis urTierTobis istoria politikuri mosazrebebis gamo
uxeSad gaayalba jer ruseTis imperiis, xolo Semdeg _ sabWoTa istoriografiam.
dRes am saZraxis saqmes agrZelebs Tanamedrove rusuli istoriografia.
mecnierebaSi damkvidrda bevri mcdari Sexeduleba, umniSvnelovanesi movlenebi
Sefasebulia tendenciurad. rusi istorikosebi da maT kvalobaze rusuli masmedia
`ufrosi Zmis~ uflebiT gvaswavlian, rogor unda gavaSuqoT saqarTvelo-ruseTis
urTierTobis istoriis sakiTxebi, raze unda vweroT da raze – ara. yovelive amis
gaTvaliswinebiT miznad davisaxeT, kidev erTxel movaxdinoT saqarTvelo-ruseTis
urTierTobis istoriis umniSvnelovanesi etapebis amsaxveli dokumentebisa da
masalebis obieqturi analizi.
wignze muSaobisas gaweuli daxmarebisaTvis uRrmes madlobas movaxsenebT ilia
WavWavaZis saxelobis erovnuli sajaro biblioTekis Rvawlmosil TanamSromels
qalbaton mzia megreliZes, prof. SoTa doRonaZes da doc. avTandil wowkolaurs.
profesori merab vaCnaZe
profesori vaxtang guruli
19 ianvari, 2007 weli
-
3
Tavi I. saqarTvelo-ruseTis urTierTobis istoriis mokle mimoxilva
saqarTvelo-ruseTis politikuri da diplomatiuri urTierToba xuT saukuneze
met xans iTvlis. es urTierToba kaxeTis mefe aleqsandre I-is (1476-1511) mier 1483
wels moskovis didi mTavris ivane III-is (1462-1505) karze elCobis gagzavniT daiwyo.
mas Semdeg 523 weli gavida. cxadia, xuTsaukunovani urTierTobis erTmniSvnelovnad
Sefaseba ar SeiZleba. am urTierTobas aqvs Tavisi etapebi (periodebi). isini bevriT
hgvanan erTmaneTs, Tumca bevri raimeTi gansxvavdebian kidec.
saqarTvelo-ruseTis urTierToba pirobiTad SeiZleba rva etapad davyoT:
pirveli etapi iwyeba ruseTSi kaxeTis mefe aleqsandre I-is elCobiT (1483 w.)* da
grZeldeba ruseTis imperiasa da qarTl-kaxeTis samefos Soris georgeevskis traq-
tatis dadebamde (XVIII saukunis 80-iani wlebis damdegamde).
meore etapi iwyeba georgeevskis traqtatis dadebidan (1783 w.) da grZeldeba 1801
wlis seqtembramde – ruseTis imperiis mier qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da
qveynis dapyrobis momzadebamde.
mesame etapi iwyeba ruseTis imperiis mier qarTl-kaxeTis samefos gauqmebiT (1801
wlis seqtemberi) da grZeldeba ruseTis imperiis aRsasrulamde (1917 wlis
Teberval-martamde).
meoTxe etapi moicavs periods amierkavkasiasa da saqarTveloSi ruseTis
droebiTi mTavrobis mmarTvelobis damyarebidan (1917 wlis martidan) am mmarT-
velobis dasasrulamde (1917 wlis oqtombramde).
mexuTe etapi saqarTvelosa da amierkavkasiis politikur ZalTa mier sabWoTa
ruseTTan saxelmwifoebrivi kavSiris gawyvetidan (1917 wlis noemberidan) iwyeba da
gvirgvindeba saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgeniT (1918 wlis
maisi).
meeqvse etapi iwyeba saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgeniT
(1918 wlis maisi) da mTavrdeba sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli
respublikis dapyrobiT (1921 wlis Teberval-marti).
meSvide etapi sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli respublikis
dapyrobiT iwyeba (1921 wlis Teberval-marti) da sabWoTa kavSiris daSlamde
grZeldeba (1991 wlis dekemberi).
merve etapi iwyeba sabWoTa kavSiris daSlidan (1991 wlis dekemberi) da
grZeldeba dRemde.
saqarTvelo-ruseTis politikuri da diplomatiuri urTierTobis etapebis cal-
calke daxasiaTeba saSualebas iZleva ukeTesad aRviqvaT ori eris, ori
saxelmwifos urTierTobis istoria. Cven miznad ar visaxavT am urTierTobis
gaSuqebisas vinmes dadanaSaulebas an gamarTlebas. saqarTvelo-ruseTis
urTierTobis istoria saxelmwifoebriv interesTa brZolis istoriaa. am brZolaSi
-
4
mefeebi, imperatorebi, prezidentebi, diplomatebi, samxedroebi mxolod moraluri
normebiT rodi xelmZRvanelobdnen, umetesad Warbobda principi: “mizani amarTlebs
saSualebas.” es mizani ki abstraqtuli ar iyo da igi sakuTari qveynis Zlierebasa
da keTildReobaSi gamoixateboda. sagangebod xazs vusvamT imas, rom ar gvinda
vixmaroT sityva `Ralati~ da `moRalate~. saxelmwifoTa urTierTobaSi saukuneebis
ganmavlobaSi dominirebs principi, romelic ingliselebma ase gamoxates: ingliss
ara hyavs arc mudmivi mtrebi da arc mudmivi megobrebi, ingliss aqvs mudmivi
interesebi.
saqarTvelo-ruseTis urTierTobas hqonda erTi damaxasiaTebeli niSani, ramac
ZiriTadad gansazRvra am urTierTobis mimdinareoba, xasiaTi da Sedegi.
saqarTvelo-ruseTis urTierToba daiwyo da sam saukuneze meti xnis ganmavlobaSi
(1483-1801 ww.) viTardeboda, erTis mxriv, saqarTvelos politikuri daSlis,
ekonomikuri dauZlurebis, damangreveli socialuri procesebis, kulturuli
daqveiTebisa da, meores mxriv, moskovis garSemo rusuli miwebis (samTavroebis)
gaerTianebis, ruseTis Zlieri centralizebuli saxelmwifos Camoyalibebis fonze.
da bolos, saqarTvelo-ruseTis urTierToba ar viTardeboda danarCeni
msofliosagan izolirebulad. am urTierTobaze gavlenas axdenda bevri faqtori,
romelTagan gamosayofia ramdenime: ruseT-evropis interesTa dapirispireba Crdilo-
dasavleTis (baltiispireTis), dasavleTis (poloneTis, belorusiis) da samxreT-
dasavleTis (ukrainis) mimarTulebiT; ruseT-osmaleTis dapirispireba CrdiloeT
Savi zRvispireTSi; ruseT-osmaleT-evropis dapirispireba dunaispireTsa da
balkaneTSi; ruseT-sparseTis dapirispireba kaspiispireTSi; antiosmaluri
koaliciis Seqmnis mcdeloba dasavleT evropaSi. qarTvel politikosebsa da
diplomatebs ruseTTan urTierTobisas swored zemoxsenebuli faqtorebi unda
gaeTvaliswinebinaT da samoqmedo gegmac aqedan gamomdinare unda ganesazRvraT. Ees
ki umeteswilad ver xerxdeboda. qarTveli diplomatebi xSirad saerTaSoriso
asparezze Seqmnili viTarebis Sesaxeb saWiro informaciis minimumsac ver
flobdnen, ris gamoc maT mier SemuSavebuli gegmebi metwilad ararealuri,
gulubryviloc ki iyo. sabolood, swored amiT iyo ganpirobebuli qarTuli
diplomatiis marcxi da misi Tanamdevi damRupveli Sedegebi.
saqarTvelo-ruseTis urTierTobis pirvel etapze (1483 weli _ XVIII saukunis
oTxmociani wlebis damdegi) samxreT kavkasiaSi damkvidreba ar warmoadgenda
ruseTis geostrategiul amocanas. Aam periodSi ruseTSi geostrategiul
mimarTulebad iTvleboda: Crdilo-dasavleTi (baltiispireTi), dasavleTi
(belorusia, poloneTi), samxreT-dasavleTi (ukraina), samxreTi (azovisa da Savi
zRvispireTi, yirimis saxano). ukrainasa da CrdiloeT Savi zRvispireTSi
ganmtkicebis Semdeg ruseTis saxelmwifos winaSe dgeboda kidev ufro rTuli
geostrategiuli amocana _ dunaispireTis gavliT balkaneTis naxevarkunZulze
SeWra. am amocanis ganxorcielebisaTvis brZola mxolod osmaleTTan oms ar
gulisxmobda. igi ukiduresad daZabavda urTierTobas dasavleT evropis qveynebTan
(inglisTan, safrangeTTan, avstriasTan). aseT viTarebaSi mefeebi aleqsandre I (1476-
1511), levani (1518-1574), aleqsandre II (1574-1605), Teimuraz I (1606-1663), vaxtang VI (1703-
1724), Teimuraz II (1745-1762), da erekle II (1762-1798) cdilobdnen sparseTis samxreT
kavkasiidan gandevna ruseTis geostrategiul amocanad eqciaT. qarTvel mefeTa
mcdelobas ruseTSi skeptikurad xvdebodnen. samxreT kavkasiaSi ruseTis SeWra did
-
5
sirTuleebTan iyo dakavSirebuli. am amocanis gadaWra iTxovda: azovisa da Savi
zRvispireTSi ruseTis ganmtkicebas da yirimis saxanos likvidacias; Aazovisa da
Savi zRvispireTSi cixe-simagreebis mSeneblobasa da dacvas; Crdilo kavkasiis
barSi (mTiswineTSi) cixe-simagreebis mSeneblobas da iq seriozuli samxedro Zalis
Tavmoyras; Crdilo kavkasiis baridan samxreT kavkasiaSi mimavali gzebis dakavebasa
da maT dacvas. yovelive es ruseTs erTdroulad daupirispirebda sparseTsa da
osmaleTs da aseve Crdilo kavkasiis islamis aRmsarebel mosaxleobas. qarTveli
diplomatebi ver grZnobdnen, rom ruseTi zemoxsenebuli geostrategiuli
amocanebidan upiratesobas Crdilo-dasavleTsa (baltiispireTsa) da dasavleTSi
(belorusiaSi, poloneTSi) gabatonebas aniWebda da, aucileblobis SemTxvevaSi,
uars ambobda samxreT-dasavleTsa (ukrainaSi) da samxreTSi (azovisa da Savi
zRvispireTSi) aqtiurobaze. aseT viTarebaSi fiqri, rom ruseTi samxreT kavkasiiT
dainteresdeboda, realobas moklebuli da uperspeqtivo iyo. rusi diplomatebis
arcTu konkretuli da sakmaod bundovani dapirebebis ukan qarTvel diplomatebs es
mware sinamdvile unda daenaxaT da samasi wlis ganmavlobaSi wagebuli TamaSi ar
unda eTamaSaT.
saqarTvelo-ruseTis urTierTobis meore etapisaTvis (1783-1801 ww.)
damaxasiaTebelia is, rom samxreT kavkasiaSi damkvidreba ruseTis geostrategiul
amocanad iqca. yirimis saxanos likvidaciam (1783 w.), ruseT-osmaleTis 1787-1791
wlebis omSi gamajvebam da Crdilo Savi zRvispireTSi poziciebis kidev ufro
ganmtkicebam, poloneTis gadanawilebis Tavis sasargeblod dasrulebam (1795 w.)
ruseTs ubiZga, samxreT-aRmosavleT kavkasiaSi SeWrisTvis daewyo mzadeba. erekle II-
m ver axsna qarTl-kaxeTis samefoTi ruseTis moulodneli dainteresebis WeSmariti
mizezi da ruseTis gaaqtiureba sakuTar damsaxurebad miiCnia. arada, eWvis
safuZveli erekle II-s namdvilad hqonda. 1770 wlidan qarTl-kaxeTis samefo
xelisufleba ruseTis mfarvelobaSi Sesvlas gacilebiT mZime pirobebiT
(suverenitetis aSkara SelaxviT) iTxovda, magram saimperatoro karisagan uars
iRebda. 1783 wels qarTl-kaxeTis samefosa da ruseTis imperias Soris dadebuli
georgeevskis traqtatis pirobebi gacilebiT ukeTesi iyo qarTl-kaxeTisaTvis, vidre
amas erekle II adre iTxovda. erekle II-m esec sakuTar damsaxurebad miiCnia da ver
SeamCnia mTavari: marTalia, samxreT kavkasiaSi damkvidreba ruseTis geostrategiul
amocanad iqca, magram samxreT kavkasiis politikur rukaze qarTl-kaxeTis
samefosaTvis adgili aRar rCeboda. erekle II-s sjeroda, rom ruseTis samxreT
kavkasiaSi damkvidreba regionidan sparseTis gandevniT daiwyeboda da am brZolaSi
qarTl-kaxeTis samefo ruseTis mokavSired gamovidoda. moxda piriqiT. rusma
diplomatebma da samxedroebma zedmiwevniT zustad Seafases qarTl-kaxeTis samefos
samxedro-ekonomikuri potenciali (qarTl-kaxeTis samefos laSqris sabrZolo
SesaZlebloba, qveynis ekonomikis mdgomareoba) da samxreT kavkasiaSi damkvidreba
ara sparseTis gandevniT, aramed qarTl-kaxeTis samefos dapyrobiT daiwyes. ruseTis
saimperatoro kari ar Semcdara. qarTl-kaxeTis samefos dapyroba did sirTules ar
warmoadgenda, xolo sparseTis samxreT kavkasiidan gaZeveba omis gareSe ar
moxerxdeboda. es gaTvla zedmiwevniT zusti aRmoCnda: qarTl-kaxeTis samefo
ruseTma 1801-1802 wlebSi uproblemod, omis gareSe gaauqma, xolo sparseTis samxreT
kavkasiidan gandevnas ori omi (1804-1813 da 1826-1828 wlebisa) dasWirda. Tumca, unda
aRiniSnos, rom ruseTs samxreT kavkasiaSi damkvidreba sparseTis gandevniTac rom
-
6
daewyo, qarTl-kaxeTis samefos dapyroba mainc gardauvali iqneboda, oRond es
moxdeboda cota mogvianebiT.
ruseT-saqarTvelos urTierTobis mesame etapi (1801-1917 ww.), faqtobrivad, aRar
iyo ori saxelmwifos urTierToba. ruseTis imperiis mier qarTl-kaxeTis samefos
gauqmebasa (1801 w.) da dapyrobas (1802 w.) mohyva danarCeni saqarTvelos (imereTis
samefos, samegrelos, guriis, afxazeTisa da svaneTis samTavroebis) dapyroba.
imavdroulad, ruseTma osmaleTisa da sparseTis ramdenimegzis damarcxebis Semdeg
1878 wels daamTavra saqarTvelos istoriuli teritoriidan (samxreT-aRmosavleT
saqarTvelos nawili, samxreT saqarTvelos nawili, samxreT-dasavleT saqarTvelos
nawili, Crdilo-dasavleT saqarTvelos nawili) sparseTisa da osmaleTis gandevna,
rac sabolood mTeli samxreT da Crdilo kavkasiis dapyrobiT dasrulda.
saqarTvelo-ruseTis urTierTobis meoTxe periodi (1917 wlis marti _
oqtomberi) yvelaze xanmoklea ori saxelmwifos urTierTobis istoriaSi. imperiul
ambiciebsa da demokratiul faseulobaTa Soris moTamaSe ruseTis droebiTma
mTavrobam praqtikulad dakarga saqarTvelo, mTlianad samxreT kavkasia. ruseTis
droebiTi mTavrobis mier daniSnulma samxareo xelisuflebis organom,
amierkavkasiis gansakuTrebulma komitetma (ozakomma), ruseTis kavkasiis armiis
gaxrwnis pirobebSi ver SeZlo regionis efeqturad marTva da, praqtikulad,
adgilobrivi sazogadoebriv-politikuri Zalebis marionetad iqca.
saqarTvelo-ruseTis urTierTobis mexuTe periodi (1917 wlis noemberi _ 1918
wlis maisi) aseve xanmoklea. sabWoTa ruseTma droebiTi mTavrobis damxobis
momdevno xanebSi saqarTveloSi, iseve rogorc mTlianad samxreT kavkasiaSi
(amierkavkasiaSi), Tavisi iurisdiqcia ver gaavrcela. sabWoTa ruseTis mimarT
Seurigebeli pozicia daikava qarTvel, somex da azerbaijanel politikosTa
iniciativiT 1917 wlis noemberSi Seqmnilma samxareo xelisuflebis organom _
amierkavkasiis komisariatma (Tavmjdomare evgeni gegeWkori).
1918 wlis ianvarSi sabWoTa ruseTi Seecada kavkasiis frontis ZalebiT samxreT
kavkasiis, kerZod, saqarTvelos okupacias, magram es mcdeloba marcxiT dasrulda.
1918 wlis ianvarSi saqarTvelo datova ruseTis armiam, romelic aq mudmivad
imyofeboda 1799 wlidan. iuridiuli TvalsazrisiT kavkasia jer kidev ruseTis
nawils warmoadgenda. swored amitom iyo, rom 1918 wlis 3 marts brest-litovskSi
sabWoTa ruseTma germaniasa da mis mokavSireebTan (osmaleTi, avstria-ungreTi,
bulgareTi) dadebuli zaviT baTumis artaanisa da yarsis olqebi osmaleTs
dauTmo. brest-litovskis zavma qarTvel, somex da azarbaijanel politikosTa
Soris antirusuli ganwyoba gaaZliera. amas daerTo isic, rom 1918 wlis
gazafxulisaTvis sabWoTa ruseTma Crdilo kavkasiaze kontroli dakarga. yovelive
aman damatebiTi stimuli misca antirusul Zalebs. 1918 wlis aprilSi amierkavkasia
saxelmwifoebrivadac gamoeyo sabWoTa ruseTs. amierkavkasiis seimma (Tavmjdomare
nikoloz CxeiZe) gamoacxada damoukidebeli saxelmwifos _ amierkavkasiis
demokratiuli federaciuli respublikis _ Seqmna (mTavrobis Tavmjdomare akaki
Cxenkeli). amierkavkasiis demokratiuli federaciuli respublika dRenakluli
aRmoCnda, Tumca aman sabWoTa ruseTisaTvis kidev ufro uaresi Sedegi moitana.
amierkavkasiis samokavSireo saxelmwifos daSlas saqarTveloSi, somxeTsa da
azerbaijanSi erovnuli Zalebis konsolidacia mohyva. tonis mimcemi saqarTvelo
iyo. 1918 wlis 26 maiss aRdga saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukidebloba.
-
7
saqarTvelo-ruseTis urTierTobis meeqvse etapi (1918 wlis maisi 1921 wlis
Teberval-marti) kvlav ori saxelmwifos dapirispirebis xanaa. sabWoTa ruseTis
politikuri xelmZRvanelobisTvis ara marto saqarTvelos saxelmwifoebrivi damo-
ukideblobis aRdgena iyo miuRebeli, aramed saqarTvelos demokratiuli
respublikis aSkara prodasavluri orientacia. samxreT kavkasiaSi dabruneba
sabWoTa ruseTisaTvis geostrategiul amocanad iqca. fineTis, litvis, latviis,
estoneTisa da poloneTis dakargvas evropaSi ruseTis poziciebis Sesusteba mohyva.
samxreT kavkasiis daTmobas Sedegad mohyveboda ruseTis poziciebis Sesusteba
maxlobel aRmosavleTSi. aseT viTarebaSi saqarTvelo-ruseTis xelSekrulebis
dadebas (1920 wlis 7 maiss) da sabWoTa ruseTis mier saqarTvelos demokratiuli
respublikis de faqto da de iure cnobas praqtikuli Sedegi ar SeiZleba
mohyoloda. am xelSekrulebas aranairi mniSvneloba ar hqonda sabWoTa ruseTis
politikuri xelmZRvanelobisaTvis _ saqarTvelos demokratiuli respublikis
dapyroba kvlav geostrategiul amocanad rCeboda. sabWoTa ruseTi gegmazomierad
axorcielebda viTarebis destabilizacias. saqarTveloSi antisaxelmwifoebrivi
gamosvlebi (e. w. “glexTa ajanyebebi”), eTnikuri da religiuri konfliqtebi
sabWoTa ruseTis mier iyo provocirebuli. sabWoTa ruseTis politikuri
xelmZRvaneloba aSkarad daadga afsua da osi separatistebis mxardaWeris gzas.
yvelaferi keTdeboda imisaTvis, rom afxazeTi da Sida qarTlis nawili
saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobis iurisdiqciidan gamosuliyo.
sabWoTa ruseTi did yuradRebas uTmobda mexuTe kolonis Seqmnas saqarTveloSi.
mexuTe kolonis Seqmnas didad Seuwyo xeli 1920 wlis 7 maisis xelSekrulebam,
romlis erT-erTi muxli saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobas
ukrZalavda komunistTa (bolSevikTa) dasjas antisaxelmwifoebrivi saqmianobisTvis.
es ki imas niSnavda, rom mexuTe kolonis `moRvaweoba~ legalizebul iqna.
saqarTvelo ruseTis urTierTobis meSvide periodi (1921 wlis Teberval-marti
1991 wlis dekemberi) daiwyo imiT, rom sabWoTa xelisuflebam saqarTvelo dasaja.
marTalia, 1921 wlis Teberval-martSi saqarTvelos demokratiuli respublika
sabWoTa ruseTma daipyro (ganxorcielda suverenuli qveynis okupacia da aneqsia),
magram politikuri mosazrebiT 1922 wlis dekembramde, formalurad, saqarTvelo
ruseTs ar SeerTebia da igi damoukidebel qveyanad darCa. miuxedavad amisa,
saqarTveloSi ruseTis saokupacio reJimi damyarda. TbilisSi arsebuli
saqarTvelos umaRlesi sakanonmdeblo da aRmasulebeli xelisufleba moskovis
marionets warmoadgenda. realurad, qveyanas maTavda ruseTis komunisturi partiis
(bolSevikebis) amierkavkasiis samxareo komiteti sergo orjonikiZiT saTaveSi,
romlis sayrdenic ruseTis XI wiTeli armia iyo.
1921 wlis 16 marts moskovSi xelmowerili sabWoTa ruseT-TurqeTis
xelSekrulebisa da 1921 wlis 13 oqtombers yarsSi TurqeTs, saqarTvelos, somxeTs,
azerbaijansa da ruseTs Soris xelmowerili xelSekrulebis ZaliT, sabWoTa
ruseTma TurqeTs dauTmo saqarTvelos istoriuli teritoriis nawili (baTumis
olqis samxreT nawili, arTvinisa da artaanis okrugebi mTlianad). 1921 wlis Semdeg
saqarTvelos istoriuli teritoriis nawili gadaeca azerbaijans, somxeTsa da
sabWoTa ruseTs. afsua da osma separatistebma sawadels miaRwies _ avtonomia
(afsuebma _ respublika, osebma _ olqi) miiRes (1921-1922 ww.)
-
8
1921 wlis Tebervlidan 1922 wlis dekembramde, rogorc aRvniSneT, saqarTvelo,
formalurad damoukidebeli saxelmwifo iyo, e. i. ruseTis SemadgenlobaSi ar
Sedioda. aqedan gamomdinare, sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiris
SemadgenlobaSi saqarTvelo SeiZleboda sabWoTa ruseTTan da sxva respublikebTan
erTad damoukideblad Sesuliyo da amdenad, saxelmwifoebrioba formalurad mainc
SeenarCunebina. garkveuli politikuri mosazrebiT es ase ar moxda. 1922 wels,
sabWoTa kavSiris Seqmnis wina xanebSi saqarTvelo, somxeTi da Azerbaijani erT
respublikad _ amierkavkasiis socialistur federaciul sabWoTa respublikad _
gaaerTianes da ruseTTan, ukrainasa da belorusiasTan erTad sabWoTa kavSirSi
amierkavkasiis federaciuli respublika Sevida. amrigad, 1922 wlis dekembrisaTvis
saqarTvelos suverenitets formaluradac bolo moeRo. saqarTvelos suvereniteti,
isev formalurad, mxolod 1936 wels, amierkavkasiis federaciuli respublikis
gauqmebis Semdeg, aRdga. 1936 wlidan 1991 wlamde saqarTvelo sabWoTa kavSirSi
Semavali erT-erTi mokavSire respublika iyo, romelic suverenitetis niSnebs
mxolod formalurad inarCunebda.
saqarTvelo-ruseTis urTierTobis merve periodi sabWoTa kavSiris daSliT
iwyeba (1991 wlis dekemberi). sabWoTa kavSiris samarTalmemkvidrem, ruseTis
federaciam, ori mTavari miznisaTvis daiwyo brZola. pirveli. ruseTis federaciaSi
Semaval erovnul respublikebTan urTierTobis mogvareba, mravali erovnebisa da
aRmsareblobis xalxis axal, federaciul principebze gaerTianeba. meore. yofil
sabWoTa kavSiris sivrceSi samxedro-politikuri da ekonomikuri gavlenis
SenarCuneba. swored am mizans emsaxureboda damoukidebel saxelmwifoTa
Tanamegobrobis Seqmna (1991 w.). orive am miznis ganxorcieleba imaze gacilebiT
ufro rTuli aRmoCnda, vidre es erTi SexedviT Canda. ruseTis federaciis Sinagan
simtkices seriozuli safrTxe Seuqmna CeCneTsa da mTels CrdiloeT kavkasiaSi
dawyebulma antirusulma moZraobam. yofili sabWoTa kavSiris sivrceSi ruseTis
federaciis samxedro-politikuri da ekonomikuri gavlenis SenarCunebas win aRudga
litva, latvia, estoneTi da saqarTvelo. antirusuli Zalebis aqtiuroba
igrZnoboda azerbaijanSi, moldovaSi, ukrainaSi.
saqarTvelo-ruseTis urTierToba seriozulad daZaba prezident zviad
gamsaxurdias prodasavlurma orientaciam (1990-1992 ww.). zviad gamsaxurdiaze
zemoqmedebas moskovi afxazeTsa da Sida qarTlSi separatistTa mxardaWeriT
cdilobda. ruseTi aSkarad mxars uWerda zviad gamsaxurdias opoziciasac.
prezident zviad gamsaxurdias xelisuflebis damxoba da eduard SevardnaZis
xelisuflebaSi mosvla ruseTis gamarjvebis mauwyebeli iyo. Seqmnil viTarebaSi
(ruseTis samxedro-ekonomikuri potencialis dasusteba, amerikis SeerTebuli
Statebis gaaqtiureba yofil sabWoTa kavSiris sivrceSi) moskovi, cxadia, eduard
SevardnaZes ar endoboda. ar endoboda mas Semdegac ki, rac e. SevardnaZem
saqarTvelos damoukidebel saxelmwifoTa TanamegobrobaSi gaerTianeba moaxerxa
(1993 w.). saqarTvelos mosalodneli prodasavluri orientaciis Tavidan acilebis
mizniT, ruseTma afsua da os separatistebs saqarTvelos teritoriuli mTlianobis
darRvevis saSualeba misca _ afxazeTi da Sida qarTlis nawili (e. w. cxinvalis
regioni) saqarTvelos iurisdiqciidan gamovida. e. SevardnaZe prodasavlur da
prorusul orientacias Soris mudmivad meryeobda, gadaWriT arc erTs ar
emxroboda, drois mogebas cdilobda, viTarebis ufro naTlad garkvevas eloda.
-
9
prorusul da proamerikul orientacias Soris TamaSi e. SevardnaZisaTvis cudad
damTavrda _ ruseTisa da amerikis mxardaWera erTdroulad dakarga da
politikuri karierac daasrula. 2003 wlis noemberSi saqarTveloSi xelisuflebis cvlilebiT amerikis
SeerTebul Statebsa da ruseTs Soris lavirebis politika dasrulda. saqarTvelom arCevani proamerikul orientaciaze SeaCera da am kursis aqtiurad realizebas Seudga. es, cxadia, miuRebeli aRmoCnda ruseTisaTvis. saqarTvelos politikuri xelmZRvaneloba, prezidenti mixeil saakaSvili, saqarTvelos parlamenti prodasavluri orientaciis Secvlas ar apirebs. aSkaraa, rom Zveli meTodebiT saqarTvelos xelisuflebaze zegavlenis moxdena ruseTs aRar SeuZlia. zviad gamsaxurdias winaaRmdeg brZolaSi aprobirebuli xerxebi dRes aRar gamodgeba. saqarTvelos damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobrobis sivrceSi, iseve rogorc mTlianad saerTaSoriso asparezze bevri mokavSire hyavs. isic aSkaraa, rom saqarTvelo-ruseTis urTierTobis mogvareba imaze gacilebiT rTulia, vidre es erTi SexedviT Cans. saqarTvelo-ruseTis urTierToba ruseT-evropis da ruseT-amerikis urTierTobis Semadgeneli nawilia da mis sabolood daregulirebas saerTaSoriso asparezze movlenaTa ganviTareba ganapirobebs.
Tavi II. kaxeTis mefe aleqsandre II-is `ficis wigni~ ruseTis mefis Tevdore ivanes Zisadmi (1587 w.) da Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigeli~ aleqsandre II-s (1589 w.)
kaxeTis mefis aleqsandre II-is (1574-1605) `ficis wignisa~ da ruseTis mefis
Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigelis~ arc originalebi da arc aslebi mikvleuli
ar aris. ufro metic, CvenTvis ucnobia am dokumentebis dawvrilebiTi Sinaarsic ki.
dRemde mecnierebi eyrdnobian im mwir masalas, romelic daculia rusi
istorikosis sergei belokurovis wignSi (ix.: Сношения России с Кавказом. Материалы, извлеченные из Московскаго главнаго архива Министерства иностранных дел Сергеем Белокуровым. Выпуск 1-й. 1578-1613. Москва, 1889).
1586 wlis 23 seqtembers ruseTis mefesa da did mTavar Tevdore ivanes Zes
astraxanis voevodam Tevdore lobanov-rostovskim acnoba, rom astraxanSi mividnen
kaxeTis mefis aleqsandre II-is elCebi: mRvdeli ioakime, beri kirile da Cerqezi
yurSita. dedaqalaqidan miRebuli brZanebis Tanaxmad, astraxanis voevodam kaxeTis
mefis elCoba moskovSi gaistumra. 9 oqtombers ruseTis mefem kaxeTis mefis elCebi
miiRo. aRsaniSnavia, rom ruseTis mefesTan miRebaze, iseve rogorc oficialur
dokumentebSi, rogorc wesi, kaxeTis mefe aleqsandre II `mefed~ ki ar iwodeboda,
aramed `aleqsandre mTavrad~ ("Александр князь"). amave dros ruseTis mefe xazs usvamda Tavis mefur Rirsebas: "Великий государь, царь и великий князь Федор Иванович всеа Руси, Владимерский, Московский, Ноугородцкий, царь Казанский и Астраханский и иных многих земель государь и облаадатель восточных и западных и северных стран". mxolod iSviaTad esmeboda xazi aleqsandre II-is mefur Rirsebas: "Иверские земли Александр царь". rogorc Cans, ruseTis mefis karze CaTvales, rom kaxeTis mefe Tavisi RirsebiT utoldeboda Crdilo kavkasiis xalxebis mTavrebs.
kaxeTis mefis elCebma ruseTis mefes miarTves aleqsandre II-is Txovna ("чело-битная"): 1) mfarvelobaSi mieRo kaxeTis samefo (" ... под своею царскою рукою держати"). 2) daecva kaxeTis samefo mtrebisagan (" ... царскою рукою... царском имяни... обороняти... ото всяких... недругов").
-
10
aleqsandre xazs usvamda imas, rom qarTvelebsa da rusebs erTi religia _
qristianoba _ akavSirebdaT.
ruseTis mefem, Tevdore ivanes Zem, kaxeTis mefe aleqsandre II-is Txovna
Seiwynara: kaxeTis samefos mfarvelobaSi miRebasa da mtrebisagan samxedro ZaliT
dacvas dahpirda ("И мы грамоту твою приняти велели есмя и ее выслушали милостивно и тебя, Александра князя, и твою землю Иверскую по твоему челобитью под свою царскую руку приняли есмя и держати тебя и товю землю в своем царскою рукою хотим и оберегати тебя и твою землю ото всяких твоих недругов").
1587 wlis 3 aprils ruseTis mefem brZana kaxeTis mefis elCebi samSobloSi
gaestumrebinaT da Tan gaeyolebinaT rusi elCebi: Tavadi rodion birkini, petre
pivovi da stefane poluxanovi. qarTveli elCebi moskovidan 11 aprils gamoemarTnen,
rusi elCebi ki cota xans Seyovndnen. 3 ivliss qarTveli da rusi elCebi
astraxanidan erTad gamoemgzavrnen saqarTveloSi.
ruseTis mefis Tevdore ivanes Zis elCebi kaxeTis mefe aleqsandre II-m 1587 wlis
26 agvistos miiRo. 29 agvistos rusma elCebma kaxeTis mefes ruseTis mefis sigeli
gadasces. sigelSi aRniSnuli iyo: 1) ruseTis mefem Seiwynara kaxeTis mefis Txovna,
2) kaxeTis samefo miRebuli ruseTis mfarvelobaSi, 3) ruseTi samxedro ZaliT
daicavda kaxeTis samefos mtrebisagan.
1587 wlis 28 seqtembers kaxeTis mefe aleqsandre II-m Tavis memkvidreebTan da
samefo karis moxeleebTan (TavadebTan) erTad rusi elCebis rodion birkinisa da
petre pivovis TandaswrebiT ruseTis mefis Tevdore ivanes Zis erTgulebaze
daifica. daficebis Semdeg aleqsandre II-m sigels (`ficis wigns~) xeli moawera,
sigels beWedi dausves da ruseTis mefis elCebs rodion birkinsa da petre pivovs
gadasces ("Да велел запис целовалную совершить... да на той записи Александр князь и своими детми и с чиновными людми за всю Иверскую землю перед Родивоном да перед Петром государю правду дал, на записи крест целовал и запис целовалную за своею рукою и за печатью Родивону и Пету дал").
rusma elCebma kaxeTis mefe aleqsandre II-is sigeli (`ficis wigni~) moskovSi
Caitanes da mefe Tevdore ivanes Zes miarTves.
1588 wlis oqtomberSi moskovSi kaxeTis mefis aleqsandre II-is kidev erTi
elCoba Cavida, romlis SemadgenlobaSi iyvnen Tavadi yaflan vaCnaZe, beri kirile
da Cerqezi yurSita. 31 oqtombers kaxeTis mefis elCoba ruseTis mefem Tevdore
ivanes Zem miiRo. qarTvelma elCebma ruseTis mefes miarTves aleqsandre II-is Txovna
("челобитная"). kaxeTis mefis saTxovari igive iyo: mfarvelobaSi miReba da samxedro daxmarebis aRmoCena. oficialur miRebaze qarTvel elCebs ganucxades: 1) kaxeTis
mefe aleqsandre II ukve miRebulia ruseTis mefis mfarvelobaSi, mas daficebuli
aqvs ruseTis mefis erTgulebaze da xeli aqvs mowerili sigelze (`ficis wignze~);
2) ruseTi kaxeTis samefos daicavs mtrebisagan; 3) astraxanisa da Tergis voevodebs
nabrZanebi aqvT daRestanze laSqroba da kaxeTSi mimavali gzis daRestnelTagan
gawmenda.
1588 wlis 23 aprils ruseTis mefe Tevdore ivanes Zem kaxeTis samefoSi axali
elCobis gagzavna brZana. elCobaSi Sediodnen: Tavadi simon zvenigorodski, diaki
torx antonovi, beri zakxei, mRvdeli iosebi, mRvdeli bogdani, mRvdeli dimitri,
diakvani Teodosi, diakvani Tevdore da xatmwerebi.
-
11
ruseTis mefis elCebma 1589 wlis 6 agvistos Crdilo kavkasiaSi CaaRwies da 8
seqtembers ukve sunjaSi iyvnen. sunjidan elCoba saqarTveloSi gamoemgzavra. 10
oqtombers rusi elCebi alaverdis monasters ewvivnen, xolo 16 oqtombers isini
aleqsandre II-m miiRo. rusma elCebma kaxeTis mefes gadasces ruseTis mefis
`wyalobis sigeli~. es dokumenti rusul wyaroSi asea moxseniebuli: "А се такова жаловалная грамота з золотою печатью послана от государя к Иверскому Александру царю с послы со князем Семеном Звенигородцким да дияком с Торхом с Антоновым".
ruseTis mefis Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigelSi~ aRniSnuli iyo, rom
ruseTi kaxeTis samefos mtrebisagan saimedod daicavda.
Tevdore ivanes Zis `wyalobis sigelis~ bolos aRniSnuli iyo, rom igi
Seadgines moskovSi qveynis gaCenidan 7097 wlis aprilSi (e. i. 1589 wlis aprilSi).
miuxedavad ruseTis mefis dapirebisa, kaxeTis samefom ruseTisagan realuri
samxedro da politikuri mxardaWera ver miiRo. aleqsandre II-is prorusuli
orientacia, cxadia, Zalze aRizianebda iranis Sahs abas I-s. Sahma xelsayreli dro
ixelTa Tu ara, 1605 wels kaxeTis mefe aleqsandre II da misi vaJi giorgi
veragulad moakvlevina, xolo 1614-1617 wlebSi kaxeTi sastikad aaoxra.
wyaroebi da literatura: Сношения России с Кавказом. Материалы, извлеченные из Московского главного
архива Министерства иностранных дел Сергеем Ал. Белокуровым. Выпуск 1-й. 1578-1613 гг. Москва, 1889; iase cincaZe. Ziebani ruseT-saqarTvelos urTierTobis istoriidan (X-XVI ss.). Tbilisi, 1956; levan aleqsiZe. saqarTvelo-ruseTis saerTaSoriso-samarTlebrivi urTierToba XV-XVIII saukuneebSi. Tbilisi, 1983; nodar asaTiani. kaxeTis samefo XV-XVI saukuneebSi. sadoqtoro disertacia (xelnaweri). Tbilisi, 1989; qarTuli diplomatiis istoriis narkvevebi. II nawili. Tbilisi, 1998; qarTuli diplomatiis istoria. Tbilisi, 2003.
Tavi III. qarTlis samefosa da ruseTis imperiis samxedro-
politikuri kavSiri (1721-1723 ww.)
XVIII saukunis 10-iani wlebis Sua xanebisaTvis cxadi gaxda, rom ruseTis
baltiispireTSi damkvidrebas xels veRaraferi SeuSlida. Svecias ar gaaCnda is
samxedro Zala (saxmeleTo jari da samxedro floti), romelic aucilebeli iyo
baltiispireTidan ruseTis ukugdebisaTvis. aseT viTarebaSi petre I-ma gadawyvita
gaeaqtiurebina brZola kaspiispireTSi damkvidrebisaTvis. cxadia, qarTlis samefo
ruseTis bunebrivi mokavSire xdeboda.
1715 wels sparseTSi mimaval ruseTis elC artiom volinskis daevala kavSiri
daemyarebina vaxtang VI-Tan, romelic qarTlis mefed damtkicebis molodinSi
sparseTSi imyofeboda. TavisTavad, ruseTTan kavSiris damyarebas eswrafoda vaxtang
VI-c. 1717-1718 wlebSi vaxtang VI-is ndobiT aRWurvili piri ramdenjerme Sexvda
artiom volinskis. am Sexvedrebidan rusi diplomatisaTvis cnobili gaxda, rom
vaxtang VI iranis winaaRmdeg brZolaSi mokavSires eZebda, Tumca mas ukve islami
mieRo. 1719-1721 wlebSi ruseTma ufro mWidro kavSiri daamyara ukve TbilisSi
dabrunebul qarTlis mefesTan.
1721 wels qarTlis mefe vaxtang VI ruseTis imperator petre I-s sTxovda: 1)
qarTlis samefos teritoriaze Seeyvana da cixe-simagreebSi ganelagebina jari 5-6
-
12
aTasi kacis raodenobiT; 2) mdinare Tergze, iq, sadac saqarTveloSi mimavali gza
iwyeboda, aego cixe-simagre da mas Caeyenebina jari; 3) daewyo laSqroba sparseTis
winaaRmdeg, daekavebina derbenti an Semaxa. Tu ruseTis jari samxreT kavkasiaSi
Semovidoda, vaxtang V pirobas debda, rom Sekrebda 50-aTasian laSqars, xolo 20
aTas kacs kaspiispireTSi gagzavnil ruseTis jars miaSvelebda.
petre I-ma kaspiispireTSi laSqrobisaTvis aseTi marSruti SearCia: derbenti-
Semaxa-baqo. es imas niSnavda, rom petre I-ma uari Tqva, kaspiispireTSi jarebi
darialis xeobiT, anu qarTlis samefos teritoriis gavliT gadaeyvana. petre I-is
varaudiT, derbentidan daZruli jaris mier Semaxis, baqosa da mdinare mtkvris
SesarTavis dakaveba sparseTis jarebs samxreT kavkasiis siRrmeSi SeWris
saSualebas mouspobda.
1722 wels petre I-is mier dawyebuli samxedro kampaniis mizans kaspiispireTis
(derbentis, baqosa da Semaxas) dakaveba Seadgenda. derbenti da baqo uSualod
ruseTis jars unda daekavebina, xolo Semaxa _ vaxtang VI-s qarTvelTa da somexTa
jariT. vaxtang VI Semaxas dakavebis Semdeg unda gasuliyo kaspiis zRvis sanapiroze
da derbentsa da baqos Soris SeerTeboda ruseTis jars. am strategiuli
cvlilebebis Sesaxeb 1722 wlis ivlisSi petre I-ma specialuri kurieris meSveobiT
acnoba vaxtang VI-s. 1722 wlis agvistoSi ki imperatorma vaxtang VI-s Seatyobina
sparseTis teritoriaze ruseTis jaris Sesvlisa da derbenti-baqos mimarTulebiT
Setevis dawyebis Sesaxeb.
samefo darbazi da taxtis memkvirde baqari, romelic 1722 wlis martSi
sparseTis Sahis gvardiis sardlad dainiSna, vaxtang VI-s miuTiTebdnen im did
safrTxeze, romelsac isini ruseTis imperiasTan samxedro-politikur kavSirSi
xedavdnen. isini sparseTis winaaRmdeg aSkara amboxebisagan Tavis Sekavebasac
urCevdnen, magram mefem es rCeva ar gaiTvaliswina.
ruseTis jarma derbenti daikava. vaxtang VI 30-aTasiani jariT sparseTis
sazRvrebSi SeiWra da ganjis cixe-simagre daikava. ganjasTan mivida somexTa 8-
aTasiani laSqaric.
amrigad, 1722 wels petre I-ma da vaxtang VI-m sparseTis winaaRmdeg winaswari
SeTanxmebis safuZvelze erToblivi samxedro moqmedeba daiwyes. es iyo zepiri
SeTanxmeba da igi iuridiulad ar gaformebula _ xelSekruleba ar dadebula.
swored amas emyareba zogierTi rusi istorikosis mtkiceba: petre I vaxtang VI-s
arafers dahpirebia, ruseTis imperias qarTlis samefos winaSe aranairi
valdebuleba ar ukisriao. cxadia, es sicruea, romelic mxolod imitom SeiTxza,
rom ruseTma pasuxismgebloba moixsnas im tragediis gamo, rac Sedegad mohyva petre
I-is mier kaspiispireTSi dawyebuli laSqrobis Sewyvetas.
ruseTis imperatori laSqrobis Sewyvitis mizezad sursaTis naklebobasa da
cxenosani jaris cud mdgomareobas asaxelebda. namdvili mizezi ki sxva gaxldaT.
sparseTis damarcxeba rusTa da qarTvelTa jarisaTvis savsebiT SesaZlebeli iyo.
yovel SemTxvevaSi, baqos dakaveba da kaspiispireTSi poziciebis SenarCuneba didi
siZneles ar warmoadgenda. am perspeqtivis ukan petre I-ma aSkarad igrZno safrTxe:
samxreT kavkasiaSi ruseTis damkvidrebas ar dauSvebda osmaleTi, sparseTis
damarcxebis Semdeg omi osmaleTTan gardauvali Canda. osmaleTTan omSi Cabmul
ruseTs ki aucileblad gaurTuldeboda saqme evropaSi, agreTve imperiis samxreT
sazRvrebTan _ CrdiloeT SavizRvispireTSi. petre I-ma risks Tavi aarida da
-
13
kaspiispireTis dakavebis mizniT dawyebuli laSqroba Sewyvita. qarTlis samefosa
da piradad vaxtang VI-is bedi, Cans, petre I-s didad ar aRelvebda, ruseTis
imperatorisaTvis umTavresi ruseTis saxelmwifos interesebi iyo.
vaxtang VI qarTvelTa da somexTa jariT ori Tve eloda ruseTis jaris
winsvlas baqos mimarTulebiT. ori Tvis Semdeg vaxtang VI-s acnobes laSqrobis
Sewyvetisa da ruseTis jaris ukan gabrunebis Sesaxeb. petre I vaxtang VI-gan
iTxovda 1723 wlis zafxulamde ganjasTan darCeniliyo. am droisaTvis petre I
laSqrobis ganaxlebas gegmavda. kaspiispireTidan gasuli ruseTis jari astraxansa
da wminda jvris simagreSi ganlagda.
petre I-gan mitovebuli vaxtang VI sruliad uimedo mdgomareobaSi aRmoCnda:
sparseTTan urTierTobis mogvareba qarTlis mefes aRar SeeZlo, osmaleTic
ukmayofilo iyo vaxtang VI-is prorusuli orientaciiT.
sparseTis Sahma vaxtang VI-s qarTlis taxti CamoarTva da igi kaxeTis mefes
konstantines gadasca. 1723 wlis maisSi konstantinem daRestnelTa laSqris
daxmarebiT vaxtang VI daamarcxa da Tbilisi daikava. vaxtang VI-m imereTis samefos
sazRvrebisaken daixia.
vaxtang VI-is Tbilisidan gandevnis Semdeg qarTlis samefos teritoriaze
osmaleTis jari SemoiWra da 1723 wlis ivnisSi Tbilisi daikava.
sparseTisa da osmaleTis winaaRmdeg brZola, cxadia, vaxtang VI-s ar SeeZlo.
ruseTi samxreT kavkasiaSi mimdinare sparseT-osmaleTis dapirispirebaSi samxedro
ZaliT ar ereoda. vaxtang VI-is prorusuli politikis damRupveli Sedegi naTlad
gamoCnda. damarcxebuli mefe TanamoazreTa da TanamebrZolTa TanxlebiT ruseTSi
gadaixvewa da ruseTSive daasrula gamwarebuli sicocxle.
wyaroebi da literatura: В. Лысцов. Персидский поход Петра I. 1722-1723. Москва, 1951; giorgi paiWaZe.
vaxtang VI. Tbilisi, 1981; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973; qarTuli diplomatiis istoriis narkvevebi. II nawili. Tbilisi, 1998; qarTuli diplomatiis istoria. Tbilisi, 2003.
Tavi IV. georgievskis traqtati (1783 w. 24 ivlisi)
ruseTis imperiis mfarvelobaSi qarTl-kaxeTis samefos miRebis sakiTxi
ekaterine II-is winaSe erekle II-m oficialurad 1771 wels daayena. qarTl-kaxeTis
samefo karze SemuSavebuli mfarvelobiTi xelSekrulebis proeqti, romelsac
erekle II-m xeli 1771 wlis 30 dekembers moawera, peterburgSi gaigzavna. 1772 wlis 6
ianvars erekle II-m xeli moawera da peterburgSi gagzavna meore dokumenti _
qarTl-kaxeTis samefo karis piroba. saerTaSoriso viTarebis gamo ruseTis
imperatorma ekaterine II-m qarTl-kaxeTis samefos mfarvelobaSi miReba garkveuli
xniT gadado. mxolod 1782 wlis miwurulsa Tu 1783 wlis damdegs imperatricam a.
bezborodkos meSveobiT kavkasiis xazis ufross grigol potiomkins gaugzavna
miTiTebani qarTl-kaxeTis samefosTan dasadebi xelSekrulebis Sesaxeb. swored es
sami dokumenti (erekle II-is proeqti, qarTl-kaxeTis samefo saxlis piroba,
ekaterine II-is miTiTebani) daedo safuZvlad georgievskis traqtats.
1783 wlis 7 maiss generalma pavle potiomkinma podpolkovnik v. tamaras xeliT
Tavad grigol potiomkinisagan miiRo qarTl-kaxeTis samefosTan dasadebi
-
14
xelSekrulebis proeqti, romliTac 9 maiss podpolkovniki v. tamara Tbilisisaken
gamoistumra. generali pavle potiomkini imereTis mefe solomon I-s werda: _
qarTl-kaxeTi ruseTis mfarvelobaSia miRebuli da gulwrfelad msurs, viTarebam
SesaZlebeli gaxados Tqveni mfarvelobaSi miRebaco. Tan dasZenda: _ imperatoris
survilia Tqven da erekle mefe megobrul urTierTobaSi iyoTo. ereklesadmi
werilSi generali mefes ruseTis imperatoris gadawyvetilebas ulocavda da
acnobebda, rom traqtatis muxlebis Taobaze ganmartebas podpolkovniki v. tamara
miscemda, georgievskSi gamosagzavni elCebi SeerCia. igi mefes hpirdeboda, rom
traqtatze xelmowerisTanave damxmare jari saqarTveloSi Semovidoda da mahmadian
xanebsac gafrTxileba gaegzavnebodaT. male (1783 wlis maisSi) saqarTveloSi
gamoigzavna agreTve polkovniki s. burnaSovi, romelsac saqarTvelos samxedro
SesaZleblobani unda Seeswavla.
1783 wlis maisis meore naxevarSi podpolkovniki v. tamara TbilisSi Camovida da
erekle II-s gadasca xelSekrulebis proeqti (rusul da qarTul enebze). qarTl-
kaxeTis samefo kari Tveze meti xnis ganmavlobaSi ixilavda proeqts.
1783 wlis ivnisis bolos sabolood gadawyda ruseTSi gasagzavni saqarTvelos
elCionis Semadgenloba: pirvel elCad dainiSna Tavadi ioane bagrationi, meore
elCad _ Tavadi garsevan WavWavaZe, asistentad _ Telavis seminariis reqtori gaioz
arqimandriti. SearCies saelCos mdivani da amala. amasTan, Tu wargzavnilTa Soris
uTanxmoeba Camovardeboda, erT-erTi elCis xelmowera sakmarisi iyo. 1783 wlis
ivnisSi qarTl-kaxeTis samefo karma proeqti ZiriTadad moiwona, 28 ivniss ereklem
xeli moawera samefos Tavadebisa da aznaurebis sias, romelic traqtatis danarTs
warmoadgenda. male elCoba ruseTs gaemgzavra.
ruseTis mTavrobam Tavis warmomadgenlad Tavadi grigol potiomkini daniSna.
amasTan, Tu igi molaparakebaSi monawileobas ver miiRebda, neba eZleoda TviTonve
daeniSna Tavisi nacvali. asec moxda. grigol potiomkinma warmomadgenlad daniSna
Tavisive naTesavi, generali pavle potiomkini.
1783 wlis 24 ivliss, diliT, qarTl-kaxeTis samefosa da ruseTis imperiis
warmomadgenlebi Seikribnen da 1 saaTze sazeimod xeli moaweres sam dokuments:
traqtatis ZiriTad nawils, separatul muxlebs da `ficis saxes~ (rusul da
qarTul teqstebs). xeli jer pavle potiomkinma, xolo Semdeg qarTvelma elCebma
moaweres. winaswar SeTanxmdnen meoTxe dokumentzec (damatebiT muxlze).
xelmoweris Semdeg xelSekrulebis teqstebi gacvales. samadlobeli sityva
warmoTqva garsevan WavWavaZem, romelmac sagangebod aRniSna am saqmeSi grigol
potiomkinis damsaxureba.
24 ivliss pavle potiomkinma xelSekrulebis dedani, qarTl-kaxeTis samefos
Tavadebisa da aznaurebis sia da molaparakebis oqmi gaugzavna grigol potiomkins.
georgievskis traqtati oTxi damoukidebeli dokumentisagan Sedgeba: cameti
ZiriTadi, oTxi separatuli (calke), erTi damatebiTi muxlisa da erekles ficis
nimuSisagan (`saxe~). yovel maTgans, rogorc damoukidebel dokuments,
warmomadgenlebma calke moaweres xeli da TavianTi beWedi dausves. xelSekruleba
rusul da qarTul enaze Sedga, orive teqsti Tanabari Zalisa iyo. arc erT maTgans
meore enaze arsebul teqstze miTiTeba ar aqvs. amitomac yovel maTgans meore enaze
`Targmani~ axlda. es faqti mxareTa erovnuli Rirsebis pativiscemas gamoxatavda. es
georgievskis traqtatis, rogorc xelSekrulebis, Tavisebureba iyo. dRes CvenTvis
-
15
xelmisawvdomia georgievskis traqtatis mxolod qarTuli dedani (rusuli
`TargmaniTurT~), romelic ruseTis mxares gadaeca (igi ruseTis sagareo politikis
arqivSia daculi), xolo rusuli dedani (qarTuli `TargmaniTurT~), romelic
saqarTvelos mxares gadeca, jer mikvleuli ar aris. rusuli dedani, albaT, aRa-
mahmad xanis mier 1795 wels Tbilisis aklebisas qarTl-kaxeTis samefos mTel
arqivTan erTad daiRupa.
traqtatis pirvel dokuments, mis 13 muxls (artikuls), win uZRvis preambula,
sadac mokled Camoyalibebulia xelSekrulebis anu `megobrobiTi pirobis~ (rusuli
teqstiT `megobrobis xelSekrulebis~ – "дружественный договор") dadebis motivebi. aRniSnulia: _ saqarTvelos odiTganve awuxebdnen mezobeli qveynebi da ruseTma
araerTgzis aRmouCina mas daxmareba, xolo axla SevTanxmdiT, rom qarTl-kaxeTis
mefe cnobs ruseTis xelmwifis uzenaes xelisuflebas, xolo ruseTi daicavs
qarTl-kaxeTs gareSe mtrebisagano. Semdeg dasaxelebulia mxareTa mier daniSnuli
sruluflebiani warmomadgenlebi da qvemoT 13 muxlad (artikulad)
Camoyalibebulia SeTanxmebis pirobebi, romelTa Sinaarsi aseTia:
1) qarTl-kaxeTis mefe `saxeliTa TÂsiTa memkÂdreTa da menacñleTa TÂsTa~
sazeimod (`dResaswaulobiT~) da saqveynod acxadebs, rom igi amieridan samudamod
uars ambobs, cnos iranis an romelime sxva qveynis xelmwifis uzenaesi
xelisufleba da mfarveloba, garda ruseTis imperatorisa da misi memkvidreebisa,
aRuTqvams maT erTgulebas (muxli 1).
2) ruseTis imperatori Tavisi da memkvidreebis saxeliT aRuTqvams erekle mefes,
rom igi samudamod gauwevs mfarvelobas qarTl-kaxeTis samefos da daicavs mas
gareSe mtrebisagan, im samflobeloebis CaTvliT, romelTac erekle Teimurazis Ze,
viTarebis wyalobiT, momavalSi SemoiereTebs da romlebic masve daumkvidrdeba
(muxli 2);
3) rodesac erekles memkvidreebi gaxdebian mefeebi, umal auwyeben ruseTis
mTavrobas da ruseTis mTavroba gamougzavnis maT samefo niSnebs da isinic miiReben
erTgulebis fics. am wess aRasrulebs erekle mefec (muxli 3);
4) ereklem (Semdeg misma memkvidreebmac) ucxo qveynebTan mimowera ruseTis
ministrTan (warmomadgenelTan) da `kavkasiis xazis~ sardalTan unda SeaTanxmos
(muxli 4);
5) erekle II-s ruseTis samefo karze eyoleba Tavisi ministri, an rezidenti,
romelic mefis saWiroebaze moaxsenebs ruseTis mTavrobas, igi uflebebiT
gaTanabrebuli iqneba sxva qveynebis ministrebTan, xolo ruseTis mTavrobas qarTl-
kaxeTis samefo karze eyoleba Tavisi warmomadgeneli (muxli 5);
6) ruseTis imperatori, romlis uzenaesoba aRiara qarTl-kaxeTma, Tavisi da
memkvidreebis saxeliT aRuTqvamda am ukanasknels: a) qarTuli samefoebis
mosaxleobas Tvlis imperiasTan mWidro kavSirSi myofad, amitom daicavs mas gareSe
mtrebisagan da maT mtrebs Tavis mtrad CaTvlis; osmaleTTan, sparseTTan da sxva
qveynebTan ruseTis mier dadebuli samSvidobo xelSekrulebebi qarTl-kaxeTzec
vrceldeba; b) ereklesa da mis STamomavlebs `daicavs ucñalebelad samefoTa zeda
qarTlisa da kaxeTisaTa~; g) qveynis saSinao saqmeebi _ mmarTveloba, sasamarTlo da
msjavri, gadasaxadebis akrefa, qarTl-kaxeTis mefis sruli nebaa da sargebelic
misia; ruseTis mTavroba aukrZalavs Tavis samxedro da samoqalaqo
warmomadgenlebs qarTl-kaxeTis saSinao saqmeebSi Carevas (muxli 6);
-
16
7) erekle, ruseTis imperatoris aRTqmis pasuxad, Tavisi da memkvidreebis
saxeliT valdebulebas kisrulobs: a) yovelTvis mzad iyos Tavisi jariT ruseTis
imperatoris samsaxurisaTvis; b) ruseTis moxele didkacebTan mudmivi mimowera
hqondes da asrulebdes maT moTxovnasa da daicvas ruseTis qveSevrdomebi
Seviwroebisa da Seuracxyofisagan; g) Tanamdebobaze pirTa daniSvnis Tu maTi
dawinaurebisas gaiTvaliswinebs ruseTis imperiis winaSe maTs damsaxurebasac
(muxli 7);
8) qarTl-kaxeTis kaTalikosi ruseTis eklesiis uwmindesi sinodis wevri xdeba
da igi ruseTis episkoposebs Soris sinodSi ikavebs merve adgils (tobolskis
episkoposis Semdeg); Tumca qarTl-kaxeTis saeklesio marTvisa da sinodTan
urTierTobis Taobaze calke SeTanxmeba unda moxdes (muxli 8);
9) qarTveli Tavadebi da aznaurebi uflebebiT uTanabrdebian ruseTisas, da
raTa saTanado pativi miagon ruseTSi Casvlisas, ereklesagan iTxoven qarTvel
TavadTa da aznaurTa sias (muxli 9);
10) qarTl-kaxeTis mcxovrebT ufleba aqvT gadasaxldnen ruseTSi, an,
survilisamebr, dabrundnen samSobloSi, xolo qarTvel tyveebs, romlebic
gamoxsnili iqnebian sparseTis an osmaleTis tyveobidan, ufleba eZlevaT
dabrundnen samSobloSi, oRond gamosasyidi da gzis xarjebi unda dafaron. aseTive
wesi vrceldeba saqarTvelos mezobelTagan tyveobidan gamoxsnil rusebzec (muxli
10);
11) qarTl-kaxeTis vaWrebs ufleba eZlevaT ivaWron ruseTSi da iq isargeblon
imave uflebebiT, romlebiTac rusi vaWrebi sargebloben, xolo rus vaWrebs
eZlevaT aseTive ufleba saqarTveloSi da saqarTvelos gziT mezobel qveynebSi
savaWrod gamgzavrebisas (muxli 11);
12) xelSekruleba ideba saukunod (samudamod _ "на вечные времена"), magram Tu saWiro aRmoCndeba romelime muxlis Secvla, an damateba mxareTa sasargeblod,
saWiroa orive mxaris Tanxmoba (muxli 12);
13) traqtatis ratifikaciisa da gacvlis vadad wesdeba 6 Tve, Tu SesaZlebeli
iqneba, ratifikacia SeiZleba adrec (muxli 13);
traqtatis pirvel dokuments (ZiriTad muxlebs), romelic daido georgievskSi
1783 wlis 24 ivliss xels awerdnen generali pavle potiomkini, Tavadi ioane
bagrationi da Tavadi garsevan WavWavaZe, dasmulia maTi beWdebi.
damoukidebeli dokumentis saxiT gaformda oTxi separatuli (calke) muxli
(artikuli), romelTa Sinaarsi aseTia:
1) qveynis uSiSroebis uzrunvelyofis mizniT erekles evaleba megobrul
urTierTobaSi darCes solomon imerTa mefesTan, xolo uTanxmoebis Camovardnis
SemTxvevaSi, unda daemorCilos ruseTis mTavrobis gadawyvetilebas (muxli 1);
2) qarTl-kaxeTis dasacavad ruseTma saqarTveloSi unda gamogzavnos Tavisi
xarjiT qveiTi jaris 2 batalioni 4 zarbazniT (muxli 2);
3) ruseTis `mesazRvre ufrosi~ (kavkasiis xazis sardali) imperatorisagan
uflebamosilia, omis SemTxvevaSi SeuTanxmdes erekles da iseTi zomebi miiRos
qarTl-kaxeTis dasacavad da mtris winaaRmdeg samoqmedod, rogoric saWiroa
saerTo mtris winaaRmdeg sabrZolvelad; xolo Tu qarTl-kaxeTis jaris
imperatoris samsaxurSi iqneba gamoyenebuli, jaris Sesanaxi xarji ruseTma unda
gaiRos (muxli 3);
-
17
4) ruseTis imperatori aRuTqvams erekle mefes, rom omis dros ecdeba iaraRiT,
xolo dazavebisas molaparakebis gziT daubrunos qarTl-kaxeTs mtrisagan
mitacebuli miwebi, romelic qarTl-kaxeTis mefis gamgeblobaSi darCeba (muxli 4).
separatuli muxlebi gaformda georgievskSi 1783 wlis 24 ivliss. mas xeli
moawers zemoT xsenebulma warmomadgenlebma da dausves TavianTi beWdebi.
calke dokumentis saxiT gaformda ficis nimuSi (`saxe~), romelic erekles unda
mieRo traqtatze xelmoweris Semdeg. igi SeTanxmebuli iqna georgievskSi 1783 wlis
24 ivliss, xeli moaweres da beWdebi dausves pavle potiomkinma, ioane bagrationma
da garsevan WavWavaZem. dokumentSi naTqvamia, rom qarTl-kaxeTis mefe erekle,
Tavisi da Tavisi memkvidreebis saxeliT, aRuTqvamda ruseTis imperators, mis Zes
pavles da yovel kanonier memkvidres ruseTis taxtisas, rom iqneboda erTguli
ruseTis imperatorisa da aRiarebda mis uzenaes xelisuflebasa da mfarvelobas.
igi uaryofda sxva xelmwifeTa uzenaes xelisuflebas da mfarvelobas, ruseTis
mters Tavis mtrad racxda.
dasasrul, meoTxe dokumenti, e. w. `Sesasrulebeli artikuli~, anu damatebiTi
muxli exeba qarTl-kaxeTis mefis kurTxevis wess. aq aRniSnulia, rom raki qarTl-
kaxeTis mefeebi ZvelTaganve samefo taxtze gvirgviniT imkobodnen da mironcxebas
iRebdnen, ruseTis imperatori nebas rTavs mefeebi SemdegSic imave wesiT ekurTxon.
amasTan erTad, ruseTis imperatori gamougzavnis maT invenstituras da Cveulebriv
samefo gvirgvins, rogorc xelSekrulebiTaa gansazRvruli. erekle Tavisi da
Tavisi memkvidreebis saxeliT aRuTqvams, rom am wess aRasruleben erTgulebis
ficis miRebis Semdeg. sainteresoa, rom `Sesasrulebeli artikulic~ (damatebiTi
muxlic) xelmowerilia xsenebul warmomadgenelTa mier, dasmuli aqvs maTi beWdebi,
oRond xelmoweris TariRia 1784 wlis 24 ianvari da xelmoweris adgili
miniSnebulia q. Tbilisi. rogorc cnobilia, pavle potiomkini 1784 wlis ianvarSi
TbilisSi ar yofila. saqmeSi iqve dacul damatebiTi muxlis rusul `Targmans~
Tve, ricxvi da xelmoweris adgili miniSnebuli ara aqvs. rogorc irkveva, es muxli
georgievskSi iyo SeTanxmebuli, magram warmomadgenlebma xelmowerisagan Tavi
Seikaves, sanam erekle II da ekaterine II ar gadawyvetdnen sakiTxs. jer
`Sesasrulebeli artikulic~ ekaterinem daamtkica da polkovnikma v. tamaram 1783
wlis dekemberSi Camoutana pavle potiomkins, romelmac rusuli dedani Seadgina,
xeli moawera da saqarTveloSi gamogzavna. qarTuli teqsti, rusuli teqstis
adekvaturi, daiwera TbilisSi 1784 wlis 24 ianvars. saqarTvelos warmomadgenlebma,
erekle II-is mier traqtatis saratifikacio sigelis xelmoweris dRes, xeli
moaweres `Sesasrulebel artikuls~ (aseve rusul egzemplarsac). 25 ianvars
qarTvelma elCebma da polkovnikma v. tamaram `Sesasrulebeli artikulis~ teqstebi
gacvales (qarTuli polkovnikma v. tamaram Caibara, xolo rusuli _ i. bagrationma
da g. WavWavaZem). p. potiomkins `Sesasrulebel artikulze~ v. tamaras Tbilisidan
dabrunebis Semdeg mouweria xeli (TariRi Zveli, TbilisSi xelmoweris dro
dautovebia).
1783 wlis agvistos Sua ricxvebSi elCebi saqarTveloSi dabrundnen. imave wlis
20 agvitos ereklem traqtatze xelmoweris aRsaniSnavad sazeimo ceremoniali
gamarTa, zeimze polkovniki s. burnaSovic miiwvia. 9 saaTze xalxi sionis taZarTan
Seikriba, xolo 11 saaTze mefe ufliswulebiTa da didebulebiT movida. wirva
gadaixades. Semdeg mefem wveuleba gamarTa, misces saluti.
-
18
1783 wlis agvistoSi traqtatis dedani peterburgSi Caitanes. igi moiwones da
gankarguleba gasces teqstis dabeWdvis Taobaze. traqtatis ZiriTadi teqsti _ 13
muxli _ male stamburi wesiT daibeWda rusulad `qveyanaSi gamosacxadeblad~. igi
ruseTis saelCoebsac gaugzavnes ucxoeTSi. 1783 wlis 21 seqtembers ekaterine II-m
moaxdina georgievskis traqtatis, anu, rogorc igi werda, `megobrobis
xelSekrulebis~ ratifikacia da dokumenti saqarTveloSi gamogzavnes.
1783 wlis oqtomberSi ruseTis jaris ori batalioni, rogorc es traqtatiT iyo
gansazRvruli, saqarTveloSi Semovida.
1783 wlis dekemberSi polkovniki v. tamara peterburgidan georgievskSi Cavida,
saidanac 26 dekembers generalma pavle potiomkinma igi traqtatis ratificirebuli
rusuli teqstiT, samefo niSnebiTa da saCuqrebiT Tbilisisaken gamoistumra.
1784 wlis 17 ianvars polkovniki v. tamara TbilisSi Camovida da 22 ianvars
erekles warudga. 24 ianvars erekle II-m traqtatis ratifikacia moaxdina
(saratifikacio sigels xeli moawera), 25 ianvars rusi moxeleebis (s. burnaSovisa
da v. tamaras) TandaswrebiT ruseTis erTgulebis ficic miiRo, ris Semdeg vaxtang
batoniSvilma da polkovnikma v. tamaram saratifikacio sigelebi gacvales, xolo i.
bagrationma da g. WavWavaZem damatebiTi muxli gaucvales polkovnik v. tamaras.
georgievskis traqtati ZalaSi Sevida.
saqarTveloSi adre gamogzavnili polkovniki sergei burnaSovi, romelmac 1783
wlis noemberSi ruseTis jaris 2 batalionic Caibara, 1784 wlis 25 ianvridan
oficialurad Seudga saqarTveloSi ruseTis mTavrobis warmomadgenlis funqciis
Sesrulebas. 1784 wlis 29 ianvars erekle II-m qarTl-kaxeTis samefos
warmomadgenlad ruseTis samefo karze Tavadi garsevan WavWavaZe daniSna.
wyaroebi da literatura: iase cincaZe. 1783 wlis mfarvelobiTi traqtati. Tbilisi, 1960; qarTuli
samarTlis Zeglebi. tomi II. saero sakanonmdeblo Zeglebi (X-XIX ss.). teqsti gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem. Tbilisi, 1965; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973; qarTuli diplomatiis istoriis narkvevebi. II nawili. Tbilisi, 1998; qarTuli diplomatiis istoria. Tbilisi, 2003; levan aleqsiZe. saqarTvelo-ruseTis saerTaSoriso-samarTlebrivi urTierToba XV-XVIII saukuneebSi. Tbilisi, 1983; georgievskis traqtati. gamokvleva, dokumentebi, fotopirebi v. maWaraZisa. Tbilisi, 1983; giorgi paiWaZe. georgievskis traqtati. Tbilisi, 1983.
Tavi V. qarTl-kaxeTis mefis giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~ (1800 w. 24 ivnisi) ruseTis imperator pavle I-s
qarTl-kaxeTis ukanasknel mefes giorgi XII-s (1798-1800) mamamisis, erekle II-is,
arc niWi da arc SemarTeba ar gaaCnda. erekle II-is gardacvalebiT (1798 w.) moispo
is ukanaskneli dabrkoleba, romelic xels uSlida qarTl-kaxeTis samefos
gauqmebas. cxadia, ruseTis imperators erekle II-is sicocxleSic SeeZlo samefos
gauqmeba, magram es gacilebiT advili da umtkivneulo iqneboda misi memkvidris _
giorgi XII-is dros. rusma diplomatebma da samxedroebma kargad uwyodnen, Tu ra
umZimes viTarebaSi aRmoCndeboda qarTl-kaxeTis samefo dedinacvalTan (darejan
dedofalTan) da ZmebTan dapirispirebuli, avadmyofi giori XII-is mefobis pirveli
xanebidanve. mefobis dasawyisSive, gansakuTrebiT ki janmrTelobis mdgomareobis
-
19
gauaresebis Semdeg, giorgi XII martodmarto datoves Zmebma da Svilebma, taxtis
memkvidre daviTmac ki. yvela emzadeboda im droisaTvis, roca uimedod avadmyofi
mefe gardaicvleboda da taxtisaTvis brZolis Sansi miecemodaT. am viTarebiT
SesaniSnavad isargebles rusma diplomatebma da samxedroebma. giorgi XII maTi
mudmivi zemoqmedebisa da SantaJis qveS imyofeboda.
1799 wlis noemberSi qarTl-kaxeTis samefoSi georgievskis traqtatiT (1783 w.)
gaTvaliswinebuli ruseTis jaris batalioni Semovida. jars sardlobda generali
lazarevi. ruseTis jars Tan axlda qarTl-kaxeTis samefos karze ruseTis
warmomadgenlad daniSnuli ministri kovalenski. am droidan rusi diplomatebi da
samxedroebi kontrols uwevdnen giorgi XII-is moqmedebas. gamoricxuli ar aris,
rom swored maT urCies qarTl-kaxeTis mefes samefos SenarCunebis sanacvlod
Tavisive iniciativiT SeezRuda suverenuli uflebebi. giorgi XII-m rusi
diplomatebisa da samxedroebis rCeva gaiziara da ruseTis imperators Sesabamisi
Sinaarsis `Txovnac~ gaugzavna. giorgi XII-is gadawyvetileba _ SeezRuda
suverenuli uflebebi _ ucnobi iyo TviT taxtis memkvidrisaTvisac ki. daviT
giorgis Zem mamis mier ruseTis imperatorisaTvis gagzavnili werilis Sinaarsi
mxolod mamis sikvdilamde ramdenime dRiT adre Seityo.
1799 wlis 7 seqtembers giorgi XII Tavis elCebs avalebda, `mTlianad gadaecaT~
samefo ruseTis imperatorisaTvis. suverenul uflebaTa SezRudvis sanacvlod
qarTl-kaxeTis mefe ruseTis imperatorisagan iTxovda:
1) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi ("под покровительство") miRebas.
2) es mfarveloba ("покровительство") gacilebiT ufro mZime iyo, vidre amas georgievskis traqtati (1783 w.) iTvaliswinebda. amjerad qarTl-kaxeTis samefo unda
CaTvliliyo ruseTis imperiis `kuTvnilebad~ (" ... чтобы с этих пор царство Картлосианов считалось принадлежащим Держав Российской с теми правами, которыми пользуются находящияся в России другия области").
3) qarTl-kaxeTis samefoze Tavisi xelisuflebis srulad ganxorcielebis dros
("во время принятия им Грузинского царства в полную свою власть и распоряжение") ruseTis imperators qarTl-kaxeTis mefisaTvis unda mieca werilobiTi piroba samefo
dinastiis SenarCunebis Taobaze ("не прекращать в доме моем царского звания").
4) giorgi XII-isa da misi STamomavlebisaTvis unda SeenarCunebinaT mTeli qoneba
("полное и потомственное владение").
1800 wlis 24 ivniss giorgi XII-m xeli moawera e. w. `saTxovar punqtebs~ (notas).
ruseTis imperatoris pavle I-dmi mefis saTxovari SemdegSi mdgomareobda:
1) giorgi XII ruseTis mfarvelobaSi miRebas iTxovda piradad misi,
memkvidreebis, samRvdeloebis, didebulebisa da yvela qveSevrdomis saxeliT (" ...
навсегда принять подданство всероссийской Империи..."). qarTl-kaxeTis mefe Seasrulebda ruseTis imperatoris yvela kanonsa da brZanebas, xolo ruseTis imperators
qarTl-kaxeTSi miiRebdnen, rogorc memkvidre xelmwifesa da TviTmpyrobels ("как наследственнаго (природного) своего государя и самодержца").
-
20
2) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi Sesvlis Semdeg
giorgi XII unda darCeniliyo qarTl-kaxeTis mefed, samudamod unda SenarCunebodaT
samefo taxti mis memkvidreebs.
3) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi Sesvlis sanacvlod
giorgi XII-s ruseTis imperatorisagan unda mieRo jamagiri da soflebi ruseTSi
(" ... содержанье деньгами и деревни в России").
4) qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi miRebamde
dauyovnebliv unda gazrdiliyo qarTl-kaxeTSi ganlagebuli ruseTis jaris
raodenoba (" ... немедленно увеличть войска").
amasTan erTad, giorgi XII ayenebda misi `saTxovari punqtebis~ (notis)
ganxilvisa da droulad damtkicebis sakiTxs. giorgi XII-s ganzraxuli hqonda
`saTxovari punqtebis~ damtkicebis Semdeg ruseTis imperatorisaTvis waredgina
kidev ramdenime dokumenti (Txovna).
qarTl-kaxeTis mefis giorgi XII-is 1800 wlis 24 ivnisis `saTxovar punqtebs~
(notas) ruseTis saimperatoro karze seriozulad moekidnen. 1800 wlis 18
dekembrisaTvis Sedgenili iqna imperator pavle I-is manifesti qarTl-kaxeTis
samefos ruseTis imperiasTan SeerTebis Sesaxeb. sxvadasxva garemoebaTa gamo
manifesti cota mogvianebiT gamoqveynda.
giorgi XII-is gauazrebelma prorusulma sagareo politikam daaCqara qarTl-
kaxeTis samefos aRsasruli.
wyaroebi da literatura:
Н. Дубровин. Георги XII, последный царь Грузии и присоединение ея к России. С.-Петербург, 1897; Грамоты и другие исторические документы XVIII столетия, относящиеся до Грузии. Том II, выпуск II. С 1769 по 1801 год. Под редакцией А. А. Цагарели. С.-Петербург, 1902; platon ioseliani. cxovreba giorgi XIII-sa. Tbilisi, 1936; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973.
Tavi VI. ruseTis imperator pavle I-is manifesti qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Sesaxeb (1801 w. 18 ianvari)
qarTl-kaxeTis mefe giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~ (1800 wlis 24 ivnisi)
ruseTis saimperatoro kars naTel warmodgenas uqmnida qveyanaSi Seqmnili umZimesi
mdgomareobis Sesaxeb. amasve adasturebda saimperatoro karisadmi rusi
diplomatebisa da samxedroebis moxsenebebi.
imperatorma pavle I-ma (1796-1801) giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~ 1800 wlis 19
noembers ganixila. amaze ukeTes dros ruseTis imperatori ver daelodeboda _
qarTl-kaxeTis mefe Tavisi nebiT iRebda xels suverenul uflebebze. 1800 wlis 18
dekembers peterburgSi ukve mzad hqondaT manifesti qarTl-kaxeTis samefos
gauqmebisa da misi ruseTis imperiasTan SeerTebis Sesaxeb. imavdroulad qarTl-
kaxeTis samefos elCebi (giorgi avaliSvili da revaz falavandiSvili)
peterburgidan saqarTveloSi gamoistumres. peterburgSi darCa garsevan WavWavaZe.
-
21
elCebs Tan mohqondaT imperator pavle I-is mier damtkicebuli giorgi XII-is
`saTxovari punqtebi~.
peterburgidan 1800 wlis 18 dekembris manifestis teqsti, romelic jer
saidumlod unda daculiyo, gadaugzavnes kavkasiis xazis ufross general karl
knorings. ufro adre karl knorings miRebuli hqonda aseve saidumlo brZaneba
giorgi XII-is gardacvalebis Semdeg qarTl-kaxeTSi samefo xelisuflebis gauqmebis
Sesaxeb. Crdilo kavkasiidan qarTl-kaxeTSi damatebiT SehyavdaT ruseTis jari.
peterburgidan karl knorings miRebuli hqonda miTiTeba imis Sesaxeb, rom samefos
gauqmeba mefisa da didebulebis `TanxmobiT~ unda momxdariyo. peterburgSi
SemuSavebuli gegma CaSala giorgi XII-is naadrevma gardacvalebam. 1800 wlis 28
dekembers mefe ise gardaicvala, rom verc peterburgidan momavalma elCebma
CamoaRwies da verc generalma karl knoringma moaswro samefos gauqmebis Sesaxeb
mefisagan Tanxmobis miReba.
qarTl-kaxeTis samefos elCebi peterburgidan TbilisSi dabrundnen da Tan
Camoitanes pavle I-is mier damtkicebuli giorgi XII-is `saTxovari punqtebi~.
swored `saTxovari punqtebis~ safuZvelze gamocxadda giorgi XII-is ufrosi vaJi
daviT XII `saqarTvelos memkvidred da mmarTvelad~. Tanaxmad `saTxovari
punqtebisa~, daviT XII qarTl-kaxeTis mefed ruseTis imperators unda daemtkicebina.
pavle I-gan dasturis misaRebad daviT XII-m qarTl-kaxeTis samefos elCebi isev
peterburgSi gaabruna. arc qarTvelma elCebma da, cxadia, arc qarTl-kaxeTis
samefo karma araferi icodnen imis Sesaxeb, rom peterburgSi ukve gadawyvetili iyo
maTi samefos bedi.
1801 wlis 18 ianvars peterburgSi gamoqveynda imperator pavle I-is manifesti
qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da misi ruseTTan SeerTebis Taobaze (zemoT
aRvniSneT, rom manifestis teqstis Sedgena dasrulda jer kidev 1800 wlis 18
dekembers).
pavle I-is 1801 wlis 18 ianvris manifestSi qarTl-kaxeTis samefos nacvlad
vxvdebiT terminebs: "царство Грузинское" da "Грузия".
imperatori pavle I acxadebda:
1) qarTl-kaxeTis samefo samudamod uerTeboda ruseTis imperias;
2) qarTl-kaxeTis mosaxleobas SeunarCundeboda yvela ufleba da upiratesoba,
aseve qoneba;
3) qarTl-kaxeTis mosaxleoba daculi iqneboda gareSe mtreTagan da Sinagani
areulobisagan.
1801 wlis 20 ianvris imperatoris brZanebis safuZvelze qarTl-kaxeTis samefo
saxlis yvela wevrs peterburgSi iwvevdnen. Tbilisidan peterburgSi gaigzavna
qarTl-kaxeTis ukanaskneli mefis giorgi XII-is samefo gvirgvini da kverTxi.
1801 wlis 6 marts peterburgSi damtkicda qarTl-kaxeTis gauqmebuli samefos
mmarTvelobis wesebi. 11 marts qarTl-kaxeTis general-gubernatorad dainiSna
generali karl knoringi.
-
22
1801 wlis 11-12 marts, RamiT, SeTqmulebma mokles imperatori pavle I. qarTl-
kaxeTSi rusuli mmarTvelobis damyareba droebiT Seferxda.
wyaroebi da literatura:
Акты, собранные Кавказскою Археографическою коммиссиею. Под редакцией А. Берже. Том I. Тифлис, 1866; Н. Дубровин. Георгий XII, последный царь Грузии и присоединение ея к России. С.-Петербург, 1897; platon ioseliani. cxovreba giorgi XIII-sa. Tbilisi, 1936; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973.
Tavi VII. ruseTis imperator aleqsandre I-is manifesti qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Taobaze (1801 w. 12 seqtemberi)
imperatorma aleqsandre I-ma mamamisis, imperator pavle I-is, saSinao da sagareo
politika seriozulad gadasinja. bevri ram uaryofili iqna, bevri ram xelaxali
Seswavlisa da msjelobis sagani gaxda. aseTive bedi ewia imperator pavle I-is 1801
wlis 18 ianvris manifests qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Taobaze. aleqsandre I-
ma qarTl-kaxeTis samefos sakiTxis xelaxla ganxilvis gadawyvetileba miiRo. 1801
wlis 11 aprils ruseTis imperiis saxelmwifo sabWom mxari dauWira qarTl-kaxeTis
samefos ruseTTan SeerTebas. saxelmwifo sabWos mosazreba emyareboda Semdegs: 1)
qarTl-kaxeTis mefis, giorgi XII-is gardacvalebis Semdeg samefo ojaxis wevrebs
Soris dawyebuli uTanxmoeba isedac sust samefos daRupviT emuqreboda; 2) ruseTis
imperiam ukve sajarod daadastura qarTl-kaxeTis samefos mfarveloba, amitomac
imperiis prestiJis dacva aucilebels xdida qarTl-kaxeTis SeerTebas ruseTTan; 3)
qarTl-kaxeTis samefos SeerTeba uzrunveyofda ruseTis imperiis sazRvrebis dacvas
da aRkveTda kavkasiis mTielTa TviTnebobas.
amasTan erTad, saxelmwifo sabWom aucileblad CaTvala: a) qarTl-kaxeTis
samefoSi ruseTis jaris datoveba; b) qarTl-kaxeTis droebiTi mTavrobis Seqmna; g)
viTarebis adgilze gacnobis mizniT kavkasiis xazis ufrosis, general karl
knoringis qarTl-kaxeTis samefoSi mivlineba.
1801 wlis 8 agvistos ruseTis imperiis saxelmwifo sabWom moismina general
karl knoringis moxseneba. aseve gaecvnen imperator aleqsandre I-sadmi graf
voroncovisa da graf koCubeis mier wardgenil moxsenebebs. grafi koCubei da grafi
voroncovi winaaRmdegni iyvnen qarTl-kaxeTis samefos ruseTTan SeerTebisa.
miuxedavad amisa, saxelmwifo sabWom mxari dauWira qarTuli samefos ruseTis
imperiaSi Sesvlas. saxelmwifo sabWos gadawyvetilebas daeTanxma imperatori
aleqsandre I. 1801 wlis 12 seqtembers aleqsandre I-ma xeli moawera manifests
qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da misi ruseTTan SeerTebis Taobaze. 1801 wlis
12 seqtembris manifestSi, iseve rogorc sxva oficialur dokumentebSi, qarTl-
kaxeTis samefos nacvlad ixmareboda cnebebi `saqarTvelo~ da `saqarTvelos
samefo~ ("Грузия", "царство грузинское").
1801 wlis 12 seqtembris manifestSi ruseTis imperatori aleqsandre I acxadebda:
1) qarTl-kaxeTis samefos mfarveloba da dacva xdeboda ruseTis monarqebis
movaleoba.
-
23
2) 1796 wels imperatoma ekaterine II-m qarTl-kaxeTis samefos gadasarCenad
gagzavna jari, romelmac qarTl-kaxeTi ixsna safrTxisagan, Tumca am jaris
moulodnelma ukan gawvevam gaacrua qarTvelTa imedebi.
3) ruseTis jaris gawvevis Semdeg qarTl-kaxeTis samefos Tavs daatyda mravali
ubedureba: urwmunoTa Tavdasxmebi, qalaqebisa da soflebis gaCanageba, adamianebis
gataceba da bolos dapirispireba samefo ojaxis wevrebs Soris.
4) mtrebi mzad iyvnen Tavs dasxmodnen da sabolood moespoT qarTl-kaxeTis
samefo.
5) mTel aziaSi cnobili qarTvelTa simamacec ki ver ixsnida qveyanas
daRupvisagan.
6) ruseTis jaris Semosvlam qarTl-kaxeTis samefoSi (1799 w. _ v. g.) da omar-
xanis damarcxebam ixsna qveyana ganadgurebisagan.
7) ruseTma SeZlo qarTl-kaxeTis samefos mtrebis daokeba, Sewyda dapirispireba
qveynis SigniT. aseT viTarebaSi qarTl-kaxeTma iTxova (igulisxmeba giorgi XII-is
`saTxovari punqtebi~ _ v. g.) qveyanaSi uSualod rusuli mmarTvelobis damyareba ("
... и все вы, единодушно и торжественно воззвали власть российскую управлять вами непосредственно").
8) roca me taxtze avedi, ukve gamocemuli iyo 1801 wlis 18 ianvris manifesti
qarTl-kaxeTis samefos gauqmebis Taobaze.
9) me msurda, gamego, Tu SeiZleboda qarTl-kaxeTis samefos pirvandeli
pirobebiT ruseTis imperiis mfarvelobaSi darCena (igulisxmeba georgievskis
traqtatis pirobebi _ v. g.). gairkva, rom qarTl-kaxeTis samefoSi SeuZlebeli iyo
rogorc saSinao, ise sagareo usafrTxoebis uzrunvelyofa. qveyana daRupvis piras
iyo da igi aucileblad daiRupeboda, Tu mas ruseTi ar SeierTebda ("столь кратно вовлекало вас в бездну золь, на краю коей и ныне вы стоите и в которую, по всем соображениям, должны бы будете низвергнуться, если мощная рука справедливой власти от падения сего вас не удержит").
10) am viTarebam da qarTveli eris Txovnam gadagvawyvetina, dagvecva
erTmorwmune qveyana.
11) Tqveni imedebi gamarTldeba, Tqven motyuebulni ar darCebiT.
12) qarTl-kaxeTis samefos marTva Cven imitom ki ar gadavwyviteT, rom isedac
uzarmazari imperiis teritoria gagvefarToebina, aramed imitom, rom, Cveni
wmidaTawmida movaleobidan gamomdinare, yurad viReT wamebulTa xvewna-mudara.
13) qarTl-kaxeTSi SemoRebulma mmarTvelobam qveyanaSi unda uzrunvelyos
marTlmsajuleba, piradi da qonebrivi usafrTxoeba, kanonis dacva.
14) general-leitenant karl knorings davavaleT qarTl-kaxeTis mmarTvelobis
organizeba da igi davniSneT mTavarmmarTvelis ("главноуправляющий") Tanamdebobaze.
15) aRdgeba gaCanagebuli soflebi da qalaqebi.
16) qarTl-kaxeTis yvela mcxovrebs SeunarCundeba misi wodebrivi mdgomareoba,
aRmsarebloba (religia) da piradi usafrTxoeba.
-
24
17) ufliswulebs SeunarCundebaT saufliswulo mamulebi, mamulebidan miRebuli
Semosavali yovelwliurad miecemaT fulis saxiT, Tu isini ar daarRveven dadebul
fics.
18) am manifestis aRiarebis (miRebis) niSnad qarTl-kaxeTis mosaxleobam unda
daificos TandarTuli ficis nimuSis mixedviT. samRvdeloebam, rogorc sulierma
moZRvrebma, daficebisas magaliTi unda misces xalxs.
19) qarTl-kaxeTis mosaxleoba Seityobs keTili mmarTvelobis fass: qveyanaSi
damkvidrdeba mSvidoba, marTlmsajuleba, piradi da qonebrivi usafrTxoeba;
aRikveTeba TviTneboba; Seiqmneba pirobebi piradi, sazogadoebrivi
keTildReobisaTvis; ganviTardeba miwaTmoqmedeba, rewva, vaWroba. kanoni yvelas
erTnairad daicavs.
20) ruseTis imperatori qarTl-kaxeTis mosaxleobas aRuTqvamda, rom rusuli
mmarTvelobis SemoReba maTTvis jildo iqneboda ("Избытки и благоденствие ваше будет приятнейшею и единою для вас наградою").
ase gaTela ruseTis imperatorma aleqsandre I-ma fexqveS georgievskis
traqtatiT garantirebuli qarTl-kaxeTis samefo saxlis, bagrationTa samefo
dinastiis uflebebi. ase dasrulda saqarTvelo-ruseTis mravalsaukunovani
urTierTobis istoria.
wyaroebi da literatura:
Акты, собранные Кавказскою археографическою комиссиею. Под редакцией А. Берже. Том I. Тифлис, 1866; Н. Дубровин. Закавказье от 1803-1806 года. С.-Петербург, 1866; Н. Дубровин. Георгий XII, наследний царь Грузии и присоединение ея к России. С.-Петербург, 1897.
Tavi VIII. samegrelos samTavros Sesvla ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi (1803-1894 ww.)
qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa (1801 wlis 12 seqtemberi) da qveynis okupaciis
(1802 w.) Semdeg ruseTis saimperatoro kari imereTis samefos dapyrobisaTvis
mzadebas Seudga.
peterburgSi kargad uwyodnen imereTis mefis solomon II-is antirusuli
ganwyobilebis Sesaxeb. gadawyda imereTis mefis poziciebis Sesustebis mizniT
samegrelos mTavris gamoyeneba. rusma diplomatebma da samxedroebma kargad
isargebles imereTis mefis, solomon II-isa da samegrelos mTavris, grigol
dadianis, dapirispirebiT. maTi interesebi leCxumis gamo Seejaxa. marTalia,
samarTlebrivi TvalsazrisiT samegrelos mTavari imereTis mefis vasali iyo,
magram grigol dadiani solomon II-s leCxums edaveboda. rusebma grigol dadians
imereTis mefis winaaRmdeg brZolaSi Tanadgoma aRuTqves, magram piroba wauyenes:
samegrelos samTavro ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi unda Sesuliyo. grigol
dadiani rusebis pirobas dasTanxmda.
1803 wlis noemberSi saqarTvelos mTavarsardalma generalma pavle cicianovma
(ciciSvilma) polkovniki mainovi samegreloSi gagzavna. mainovs samegrelos mTavar
grigol dadianisaTvis unda gaecno pavle cicianovis mier SemuSavebuli im
-
25
`saTxovari punqtebis~ Sinaarsi, romelic samegrelos mTavars ruseTis
imperatorisaTvis unda gaegzavna. 1803 wlis 1 dekembers sofel WaladidSi
polkovniki mainovi Sexvda grigol dadians da `saTxovari punqtebis~ Sinaarsi
gaacno. `saTxovari punqtebi~ samegrelos mTavarma da dedofalma moiwones. 1803
wlis 4 dekembers grigol dadianma, polkovnik mainovisa da caiSis episkoposis
TandaswrebiT, xeli moawera `saTxovar punqtebs~ da ruseTis ruseTis imperatoris
aleqsandre I-is qveSevrdomobaze daifica. aRsaniSnavia, rom `saTxovar punqtebSi~
samegrelos mTavari grigol dadiani (cxadia, ruseTis TanxmobiT) Tavis Tavs ase
ixseniebda: "Князь Григорий Дадиани, законный владетель одишской, лечгумской, сванетской, абхазской и всех земель, искони предкам моим принадлежащих". daficebis Semdeg grigol dadianma samosze ruseTis imperatoris mier boZebuli wminda aleqsandre nevelis
ordeni miibnia (ordeni polkovnikma mainovma Caitana samegreloSi).
samegrelos samTavro ruseTis imperiis mfarvelobaSi Semdegi pirobebiT Sevida:
1) samegrelos samTavro ruseTis imperiis samudamo mfarvelobaSi Sedioda.
2) samegrelos mTavris, grigol dadianis, memkvidreTa ufros Stos
SeunarCundeboda samTavros taxti, axali mTavris taxtze asvla dadasturdeboda
ruseTis imperatoris sigeliT.
3) sasamarTlo da sasjelis aRsrulebis ufleba rCeboda samegrelos mTavrisa
da misi memkvidreebis gamgeblobaSi.
4) samegreloSi mudmivad unda mdgariyo ruseTis jari.
5) Tu samegreloSi axali qalaqi daarsdeboda, ruseTis imperiis xazina am
qalaqisagan iseve miiRebda gadasaxads, rogorc Rebulobda ruseTis qalaqebisagan.
6) Tu samegreloSi wiaRiseulis axali sabados damuSaveba daiwyeboda, miRebuli
Semosavlis nawili ruseTis xazinaSi unda Sesuliyo.
7) samegrelos mosaxleoba ruseTis xelisuflebas unda damorCileboda.
8) samegrelos samTavros teritoriaze ganlagebuli ruseTis jarisaTvis
sacxovrebeli Senoba (yazarma) samegrelos mTavrs unda aeSenebina, masve unda
uzrunveleyo Senobis gaTboba da ganaTeba.
9) samegrelos samTavros teritoriaze ganlagebuli ruseTis jari samegrelos
mTavars unda gamoekveba.
10) wiaRiseulis sabados damuSavebis mizniT mowveuli muSebisaTvis xelfasi
unda aenazRaurebinaT ruseTis imperiis Sesabamisi uwyebis mier dadgenili normis
mixedviT.
11) samegrelos samTavrodan gemTmSeneblobisaTvis saWiro xe-tyes ruseTi
ufasod gaitanda.
12) Tu samegrelos sanapiroze navsadguri aSendeboda, ruseTidan Camosuli
vaWrebi am navsadguriT sargeblobisaTvis baJs ar gadaixdidnen.
13) ruseTis imperators xelisuflebis simbolod samegrelos mTavrisaTvis,
tradiciisamebr, unda eboZebina xmali da droSa.
-
26
ruseTis imperatorma aleqsandre I-ma samegrelos mTavris grigol dadianis
`saTxovari punqtebi~ Seiwynara da mis safuZvelze samegrelos samTavro
qveSevrdomobaSi miiRo. 1804 wlis 4 ivliss imperatorma aleqsandre I-ma xeli
moawera sigels samegrelos samTavros ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi miRebis
Taobaze. sigelSi aRniSnuli iyo, rom, grigol dadianis Txovnis Tanaxmad,
samegrelos samTavro miRebuli iyo "в вечное подданство". aRsaniSnavia, rom aleqsandre I-is sigelSi grigol dadiani mxolod samegrelos mTavrad ixsenieba da
mis samflobeloSi ar igulisxmeboda afxazeTi da svaneTi. 1805 wels ruseTis
imperatoris sigeli samegreloSi Camoitanes da samegrelos mTavris memkvidres
levan dadians gadasces (grigol dadiani am droisaTvis gardacvlili iyo).
sigelis gacemis ceremonials daeswrnen didebulebi da samRvdeloeba. ruseTis
imperatoris sigeli waikiTxes eklesiebSi. levan dadians ruseTis imperator
aleqsandre I-is qveSevrdomobis ficis miRebis Semdeg gadaeca imperatorisagan
boZebuli wminda anas pirveli xarixis ordeni, xmali da droSa.
imereTis mefis vasalis samegrelos mTavris qveSevrdomobaSi miRebiT ruseTis
imperatorma Selaxa monarqis, solomon II-is, uflebebi, xelyo imereTis samefos
teritoriuli mTlianoba.
wyaroebi da literatura:
Н. Дубровин. Закавказье от 1803-1806 года. С.-Петербург, 1866; saqarTvelos istoriis narkvevebi. rva tomad. tomi IV. saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan XIX saukunis 30-iani wlebamde. Tbilisi, 1973.
Tavi IX. elaznauris traqtati (1804 w. 25 aprili)
samegrelos samTavros ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi miRebam Zalze gaamwvava
imereTis samefosa da ruseTis imperiis urTierToba. aleqsandre I-is mier qarTl-
kaxeTis samefos gauqmebam da qveynis okupaciam solomon II daarwmuna imaSi, rom
male imereTis samefos jeric dadgeboda, ruseTis saimperatoro kari Tavisi
antirusuli ganwyobilebiT cnobil solomon II-s mefobas didxans aRar
SeunarCunebda. solomon II imasac grZnobda, rom ruseTi imereTis samefos
mfarvelobaSic ki aRar miiRebda da imereTis mefes qveSevrdomobas SesTavazebda.
solomon II-Tvis cnobili iyo, rom rusi diplomatebi da samxedroebi samegrelos
mTavris Semdeg guriis mTavris gadabirebas cdilobdnen.
1804 wels saqarTvelos mTavarsardali generali pavle cicianovi jariT SeiWra
imereTSi da mosaxleobis ruseTis imperatoris erTgulebaze daficeba daiwyo.
solomon II kargad xedavda, rom ruseTis jaris Setevas ver SeaCerebda. mefe
iZulebuli gaxda, general pavle cicianovTan molaparakebaze daTanxmebuliyo.
amasTan erTad, solomon II-m molaparakebis pirobad leCxumis imereTis samefos
nawilad aRiareba moiTxova. pavle cicianovma piroba usafuZvlod cno. generali
imereTis mefes omiT emuqreboda. samagierod, pavle cicianovma solomon II-s dauTmo
guriis sakiTxTan dakavSirebiT _ guria imereTis samefos nawilad iqna cnobili.
1804 wlis 25 aprils sofel elaznaurSi solomon II-m da pavle cicianovma xeli
moaweres traqtats. elaznauris traqtati iyo imereTis mefe solomon II-is
-
27
`saTxovari punqtebi~ ruseTis imperator aleqsandre I-sadmi. es `saTxovari
punqtebi~ sinamdvileSi pavle cicianovis mier iyo nakarnaxevi. elaznauris
traqtati aseTi Sinaarsisa iyo:
1) traqtatis ZaliT, imereTis mefe da imereTis samefo gadaioda ruseTis
qveSevrdomobaSi ("в вечное и верное рабство и подданство Высочайшей Всероссийской державе").
2) imereTis samefoSi SenarCunebuli unda yofiliyo samefo dinastia, rac
ruseTis imperators sigeliT unda daedasturebina.
3) sasamarTlo da sasjelis aRsrulebis ufleba imereTis mefis gamgeblobaSi
rCeboda.
4) imereTis samefoSi ganlagdeboda ruseTis jari, romelic daicavda qveyanas
gareSe mtrebisagan da uzrunvelyofda Sinagan wesrigs.
5) imereTis samefoSi wiaRiseulis axali sabados damuSavebiT miRebuli
Semosavlis nawili ruseTis imperiis xazinaSi unda Sesuliyo.
6) Tu imereTis samefoSi axali qalaqi daarsdeboda, ruseTis imperiis xazina am
qalaqidan iseve miiRebda gadasaxads, rogorc iRebda ruseTis qalaqebisagan.
7) imereTis mefe ruseTis xelisuflebas unda damorCileboda, rogorc
qveSevrdomi ("как верноподданный раб").
8) ruseTis jarisaTvis imereTis mefes unda aego Senobebi (yazarmebi) da
uzrunveleyo maTi gaTboba.
9) imereTis mefes ruseTis jari unda moemaragebina sursaTiTa da furaJiT.
10) Tu imereTis samefoSi wiaRiseulis axali sabados damuSaveba daiwyeboda,
mowveuli muSebisaTvis xelfasi unda aenazRaurebinaT ruseTis Sesabamisi uwyebis
mier dadgenili normis mixedviT.
11) imereTis samefodan ruseTi ufasod gaitanda gemTmSeneblobisaTvis saWiro
xe-tyes.
12) samegrelos samTavros mimarT imereTis mefes araviTari pretenzia ar
unda hqonoda. imereTis mefes samegrelos mTavrisaTvis unda daebrunebina tyveebi
da daecala sabrZolo moqmedebebis dros dakavebuli samegrelos cixeebi.
13) imereTis mefes unda moewesrigebina da daecva quTaisidan vaxanis cixemde
mimavali gza, aseve quTaisidan samegrelosa da foTisaken mimavali gza.
14) solomon II-s taxtis memkvidris, ufliswul konstantine daviTis ZisaTvis
unda mieca Semosavali saufliswulo mamulidan.
15) taxtis memkvidre, ufliswuli konstantine daviTis Ze solomon II-is
gardacvalebamde darCeboda qarTl-kaxeTis teritoriaze an ruseTSi, raTa mieRo
taxtis memkvidrisaTvis aucilebeli ganaTleba.
16) ruseTis saqoneli, romlis gadatana xorcieldeboda qarTl-kaxeTidan Savi
zRvis navsadgurebisaken da piriqiT, ar unda dabegriliyo.
-
28
17) ikrZaleboda mosaxleobis gadasvla imereTis samefodan qarTl-kaxeTSi da
piriqiT.
ruseTis imperatoris aleqsandre I-is qveSevrdomobaze daficebis Semdeg
solomon II-s gadaeca ruseTis imperatoris mier naboZebi wminda aleqsandre
nevelis ordeni.
ruseTis imperatorma aleqsandre I-ma imereTis mefe da imereTis samefo
`saTxovari punqtebis~ safuZvelze qveSevrdomobaSi miiRo. imereTis samefos
qveSevrdomobaSi miRebis sigels aleqsandre I-ma xeli moawera 1804 wlis 4 ivliss.
sigelSi aRniSnuli iyo, rom imereTis mefe solomon II da imereTis samefo Sedioda
ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi ("в вечное подданство"). aleqsandre I-is sigelSi solomon II mxolod imereTis mefed iwodeboda, mis samflobeloSi ar
igulisxmeboda samagrelo, guria da leCxumi.
1809 wels kavkasiis mTavarmmarTebelma (mTavarsardalma) aleqsandre tormasovma,
peterburgidan miRebuli miTiTebis Tanaxmad, daarRvia elaznauris traqtati da
solomon II taxtidan gadaayena. 1810 wels aleqsandre tormasovma solomon II
Seipyro, magram mefem tyveobidan gaqceva moaxerxa. 1810 wels ruseTis jarebma
imereTi daipyro. solomon II osmaleTSi gadaixvewa.
imereTis mefis taxtidan gadayenebisa da damarcxebis Semdeg ruseTis
saimperatoro karma ukan waiRo dadebuli piroba guriis samTavros imereTis
samefos nawilad cnobis Sesaxeb. 1810 wels ruseTis waqezebiT guriis mTavarma
damoukideblad iTxova ruseTis qveSevrdomobaSi miReba. Txovna Sewynarebuli iqna
_ guriis samTavro ruseTis imperiis qveSevrdomobaSi Sevida.
ase gaTela fexqveS ruseTis imperatorma meore qarTveli monarqis _ imereTis
mefe solomon II-is _ uflebani, daarRvia elaznauris traqtati da imereTis samefo
uTofod daipyro.
literatura:
Н. Дубровин. Закавказье от 1803-1806 года. С.-Петербург, 1866.
Tavi X. elaznauris traqtatis ganaxlebis cda
1804 wlis aprilSi dadebuli elaznauris traqtati ruseTis saimperatoro kars
aRar akmayofilebda. mzaddeboda imereTis samefos gauqmeba. kavkasiis axal
mTavarsardals (mTavarmarTebels) general aleqsandre tormasovs ar moswonda, rom
solomon II, elaznauris traqtatis miuxedavad, Tavs damoukidebel monarqad
grZnobda. aleqsandre tormasovma solomon II-is winaaRmdeg imereTis Tavadebis
gadabireba daiwyo. solomon II-m gadawyvita, elaznauris traqtati ganeaxlebina ise,
rom misi uflebebis SemzRudavi muxlebi an saerTod amoeRo, an Seerbilebina mainc.
kavkasiis mTavarmarTebel general aleqsandre tormasovisaTvis imereTis mefe
solomon II-is mier gagzavnili axali xelSekrulebis proeqti rusul TargmanSi
asea dasaTaurebuli "Пункты новой обязанности нашей". dokumenti Semdegi Sinaarsisaa:
-
29
1) imereTis mefe solomon II cnobda ruseTis imperator aleqsandre I-is uzenaes
xelisuflebas imereTis samefoze.
2) imereTis mefe xelaxla debda fics ruseTis imperatoris erTgulebaze.
3) xelSekrulebis xelmowerisa da ficis dadebis dRidan imereTis mefe da misi
memkvidreebi gadadiodnen ruseTis imperatorisa da misi memkvidreebis
qveSevrdomobiT mfarvelobaSi ("подданическое покровительство").
4) imereTis samefo rCeboda solomon II-isa da misi memkvidreebis mflobelobaSi.
ruseTis imperatoris mier gacemul am uflebis damadasturebel sigelSi
aRniSnuli unda yofiliyo, rom guria imereTis samefos ganuyofeli nawilia.
5) imereTis samefos teritoriaze momavalSi mopovebuli oqros, vercxlisa da
sxva liTonebidan miRebuli Semosavlis nawili unda gadascemoda imereTis samefo
kars.
6) imereTis mefes unda Seesrulebina ruseTis imperatoris brZanebebi da
gankargulebebi.
7) imereTis samefodan ruseTi ufasod gaitanda gemTmSeneblobisaTvis saWiro xe-
tyes. navsadgurebamde xe-tyis gadamzidi muSebis xelfasi unda gaeca ruseTis
xazinas.
8) imereTis samefos teritoriaze tvirTis gadatanisaTvis rusi vaWrebi baJs ar
gadaixdidnen. samagierod, ruseTis xazinas imere