· rezultatai yra vienas iš projekto “apjungiant įdarbinimą ir ugdymą: atsakymai į naujus...

Impressum

Pacemaking the education and employment: answers to new challenges and

opportunities

Leidėjas:

Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų gimnazija / Vilnius “Židinio” Gymnasium for Adults

Viršelio dizainas: Artra d.o.o., Koprivnica Leidinio kiekis: 100 egz. Vilnius, Kovas 2018 Šį projektą finansuoja ir leidinį remia Europos Komisija.

Šis leidinys atspindi autoriaus mintys ir Komisija nėra atsakinga už tai, kaip gali būti

panaudota informacija, esanti leidinyje.

TYRIMO REZULTATAI

TURINYS:

7 PRATARMĖ

8 PARTNERIAI

10 ĮVADAS

11 TYRIMO REZULTATAI

PRATARMĖ

Šis leidinys pavadinimu “Tyrimo rezultatai” buvo sukurtas kaip Erasmus+ KA2 projekto dalis. Tyrimo

rezultatai yra vienas iš projekto “Apjungiant įdarbinimą ir ugdymą: atsakymai į naujus iššūkius ir galimybes”

rezultatų.

Projekto partneriai yra Atviras Koprivnicos Universitetas (Kroatija), Edukologijos mokslų fakultetas (Kroatija), Socialinių mokslų akademija (Lenkija), Infor Elea (Italija), Slovo 21 (Čekija), MBM Mokymų ir vystymo centras lTD (Jungtinė Karalystė), Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija (Lietuva). Pagrindinis tyrimo tikslas buvo surinkti patikimus duomenis iš apklaustų įstaigų apie tai, kokius sunkumus įsidarbinant patiria pažeidžiamų grupių atstovai apklaustose įmonėse ar įstaigose. Klausimyno rezultatų analizė parodė ganėtinai didelį išsibarstymą lyginant skirtingas šalis, priklausomai nuo šalies specifikos – tai leidžia naudoti duomenis veiklų planavimui ne tik šio Projekto rėmuose, bet ir ateities projektuose bei kasdienėse veiklose. Klausimyną sukūrė Atviras Koprivnicos Universitetas, kaip vadovaujantis partneris ir vystytojas, kartu su kitais partneriais. Aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, kas prisidėjo prie šio leidinio atsiradimo, taip pat tiems, kas teikė reikalingą paramą šiam leidiniui. Josip Nakić Alfirević

PARTNERIAI

VADOVAUJANTIS PARTNERIS/PROJEKTO VYSTYOJAS Atviras Koprivnicos Universitetas (Kroatija)

www.pou-kop.hr

Atviras Koprivnicos Universitetas (Open University Koprivnica) yra modernus atviras universitetas Kroatijos

Respublikoje, jo veikloje remiamasi kitų Europos atvirųjų universitetų idėjomis ir praktika. Čia vykdomas

suaugusiųjų švietimas bei mokymo programos pagal švietimo sektorius.

KITI PROJEKTO PARTNERIAI: Edukologijos mokslų fakultetas (Kroatija) www.foozos.hr Edukologijos mokslų fakultetas siūlo integruotas neuniversitetines ir universitetinio lygmens studijas mokytojams, neuniversitetines ir universitetinio lygmens ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo studijas bei kineziologijos neuniversitetines studijas. Be to, fakultetas vykdo pedagogikos–psichologijos ir didaktikos–metodikos mokymo programas Viso gyvenimo mokymosi skyriuje.

Socialinių mokslų akademija (Lenkija) www.san.edu.pl

Socialinių mokslų akademija yra didžiausia privati ugdymo įstaiga Lenkijoje, siūlanti daugybę

neuniversitetinių ir amatų mokymo programų, verslo administravimo magistrantūros studijų programą

(MBA), taip pat pouniversitetines studijas bei unikalią Amerikos magistro programą, bendradarbiaujant su

Clark Universitetu.

Infor Elea (Italija)

www.inforelea.academy

INFOR ELEA vykdo programas, apimančias šias bendras funkcijas: vadybos ir finansų, kontrolės ir audito,

žmogiškųjų išteklių, komunikacijų ir lyderystės, rinkodaros ir pardavimų. Programos be kita ko

koncentruojasi ties asmeninių įgūdžių vystymu bei informacijos ir komunikacijų technologijų bei interneto

vadyba.

Slovo 21 (Čekija)

www.slovo21.cz

Slovo 21 vykdo kultūrinius projektus, skirtus romų bendruomenei ir užsieniečiams, gyvenantiems Čekijoje.

Pagrindiniai organizacijos tikslai yra ginti žmogaus teises, ugdyti toleranciją, kovoti su fašizmu ir

ksenofobija, remti išsilavinimą, užimtumą bei mažumų integraciją.

http://www.pou-kop.hr/

http://www.foozos.hr/

http://www.san.edu.pl/

http://www.inforelea.academy/

http://www.slovo21.cz/

MBM Mokymo ir vystymo centras lTD

(Jungtinė Karalystė)

www.mbmtraining.uk

MBM plėtoja inkliuzinį ugdymą bendrąja prasme ir skiria ypatingą dėmesį mokytojų ugdymui: gerina

profesinį mokytojų rengimą ir didina mokytojo profesijos patrauklumą.

Vilnius “Židinio” suaugusiųjų gimnazija (Lietuva) www.zidinio.vilnius.Im.It

Vilniaus “Židinio” gimnazija yra suaugusiųjų ugdymo institucija, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir neformalaus

ugdymo programas lietuvių kalba.

http://www.mbmtraining.uk/

http://www.zidinio.vilnius.im.it/

ĮVADAS

Pagrindiniai tyrimo uždaviniai, jo rezultatai ir analizė yra tiesiogiai susiję su duomenimis, kuriuos surinkti buvo

naudojamas klausimynas kaip pasirinktas tyrimo metodas.

Klausimyną sudaro 20 klausimų, jis buvo pildomas elektroninėje erdvėje, panaudojant kelias atsakymų galimybes,

atsakant į kiekvieną klausimą.

Tyrimas apėmė 300 apklaustųjų. Galutiniai užpildytų klausimynų skaičiai yra šie:

Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

59 55 50 45 42 36 287

Klausimai apėmė 4 esmines sritis:

1. Juridinis asmuo

2. Respondentas

3. Pažeidžiamų grupių įsidarbinimo problemos

4. Pažeidžiamų grupių įsidarbinimo problemos partnerėse šalyse

Tyrimas orientuotas į įdarbinimo klausimus ir dabartinę situaciją bei socialinę pažeidžiamų grupių inkliuziją (Romai,

prieglobsčio prašytojai, migrantai).

Pridėtinė tyrimo vertė yra galimybė naudoti tyrimo rezultatus skirtingų poreikių darbdaviams ar suinteresuotiems

asmenims, sprendžiant įdarbinimo ir ugdymo sąsajos sunkumus.

Kadangi tyrimo rezultatai surinkti iš plataus spektro respondentų, tai suteikia vertingos informacijos, kuri gali turėti

įtakos politiniams sprendimams, strateginiams ir veiklos planams tiek švietimo, tiek darbo rinkos struktūrose, tiek

partnerėse šalyse, tiek tai gali būti naudinga visiems suinteresuotiems asmenims bei įstaigoms.

1. DUOMENYS APIE JURIDINIUS ASMENIS

1.1 Juridinių asmenų sektorius

Juridinių asmenų sektorius Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

Pirminis sektorius (žemės ūkis, žuvininkystė, miškininkystė, medžioklė) 6 8 8 8 4 1 35

Antrinis sektorius (pramonė, kalnakasyba, energetika, statyba. Laivų statyba, amatai) 8 8 6 13 8 4 47

Tretinis sektorius (prekyba, transportas, turizmas, maitinimas, bankininkystė ir finansinės paslaugos; į paslaugas orientuoti amatai) 13 12 11 11 9 10 66

Ketvirtinis sektorius (vadyba, mokslas, švietimas, sveikata, teismai, gynyba, kultūra, sportas) 24 18 12 6 14 13 87

Penktinis sektorius (IT verslas) 4 6 8 7 4 0 29

Kita 4 3 5 0 3 8 23

287

Diagrama, rodanti bendrą visų šalių juridinių asmenų skaičių kiekvienam sektoriaus tipui:

35

47

66

87

29 23

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Tretinis sektorius

(prekyba, transportas,

turizmas, maitinimas,

bankininkystė ir

finansinės paslaugos, į

paslaugas orientuoti

amatai)

Antrinis sektorius

(pramonė,

kalnakasyba,

energetika Pirminis

sektorius (žemės ūkis,

žuvininkystė,

miškininkystė,

medžioklė)

, statyba. Laivų

statyba, amatai)

Pirminis sektorius

(žemės ūkis,

žuvininkystė,

miškininkystė,

medžioklė)

Ketvirtinis sektorius

(vadyba, mokslas,

švietimas, sveikata,

teismai, gynyba, kultūra, sportas)

Penktinis sektorius (IT

verslas)) Kita

1.2. Bendras ir vidutinis darbuotojų 287 apklaustų juridinių asmenų skaičius

Darbuotojų skaičius Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

Bendras darbuotojų skaičius 2283 1536 2529 1526 5784 2788 16446

Vidutinis darbuotojų skaičius 38.69 27.93 50.58 33.91 137.71 77.44 61.05

Bendras 287 apklaustų juridinių asmenų darbuotojų skaičius yra 16446. Diagrama, rodanti bendrą juridinių asmenų skaičių kiekvienoje šalyje:

Didžiausias apklaustųjų juridinių subjektų darbuotojų skaičius šaliai tenka Lietuvai ir sudaro 5784 asmenų iš

16446 asmenų.

Kroatija

JK

Lenkija

Italija

Lietuva

Čekija

1.3. Mažumų įtraukimas Apklaustieji juridiniai asmenys turėjo pateikti informaciją apie bendrą mažumoms priklausančių darbuotojų skaičių:

Mažumų įtraukimas Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

Etninių mažumų nariai 86 377 413 150 920 189 2135

Romai 32 104 18 7 3 38 202

Migrantai 7 441 84 132 7 179 850

Pabėgėliai 0 12 26 5 4 4 51

Neįgalieji 32 33 87 62 54 30 298

Bendras mažumų atstovų skaičius 157 967 628 356 988 157 3536

Bendras asmenų, priklausančių tam tikrai mažumų grupei yra 3536, atitinkamai - 21.50% nuo visų

apklaustųjų juridinių asmenų darbuotojų skaičiaus.

Diagrama, pateikianti kiekvienos mažumų grupės atstovų skaičių:

Diagrama, pateikianti bendrą mažumų atstovų skaičių kiekvienoje apklaustųjų šalių:

2135

202

850

51

298

0 500 1000 1500 2000 2500

157

967

628

356

988

440

0 200 400 600 800 1000 1200

Neįgalieji

Pabėgėliai

Etninės mažumos

Romai

Migrantai

Čekija

Lietuva

Italija

Lenkija

JK

Kroatija

2. DUOMENYS APIE RESPONDENTUS

2.1. Respondentų lytis

Lytis Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

Moteriška 34 34 22 15 22 26 153

Vyriška 25 21 28 30 20 10 134

287

Diagrama, atskleidžianti vyrų ir moterų skaičiaus santykį apklaustosiose šalyse:

Diagrama rodanti lyčių santykį apklaustosiose šalyse:

Moterys

Vyrai

34 34

22

15

22

26 25

21

28 30

20

10

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Lietuva Italija Lenkija JK Kroatija Čekija

Moterys Vyrai

2.2. Respondentų išsilavinimo lygis

ISCED 1-8 Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

ISCED 1: Žemesnis, nei pradinis 0 0 1 0 0 0 1

ISCED 2: Pradinis 1 0 1 3 0 1 6

ISCED 3: Vidurinis 12 5 4 8 0 9 38

ISCED 4: Profesinio ugdymo programos / suaugusiųjų švietimas 4 3 6 1 4 1 19

ISCED 5: Baigti profesiniai mokymai (mažiau nei treji metai) 3 2 4 3 2 0 14

ISCED 6: Baigti profesiniai mokymai (ne mažiau nei treji metai) 7 16 12 25 14 10 84

ISCED 7: Baigtos universitetines studijos 27 26 18 2 21 15 109

ISCED 8: : Baigtos aspirantūros studijos 5 3 4 3 1 0 16

287

Diagrama, rodanti išsilavinimo lygį pagal ISCED šalyse:

Diagrama rodo, kad Kroatijoje, JK, Lenkijoje, Lietuvoje ir Čekijoje dominuoja ISCED 7 išsilavinimo lygis

– baigtos universitetinės studijos; tuo tarpu Italijoje vyrauja ISCED 6: Baigtos profesinės studijos (ne

mažiau, nei treji metai)

25

27 26

18

21

15

0

5

10

15

20

25

30

ISCED 1: Žemesnis, nei pradinis

ISCED 2: Pradinis

ISCED 3: Vidurinis

ISCED 4: Profesinio ugdymo programos / suaugusiųjų švietimas

ISCED 5: Baigti profesiniai mokymai (mažiau nei treji metai)

ISCED 6: Baigti profesiniai mokymai (ne mažiau nei treji metai)

ISCED 8: Baigtos aspirantūros studijos

ISCED 7: Baigtos universitetines studijos


Diagrama, atskleidžianti bendrą išsilavinimo lygį pagal ISCED apklaustosiose šalyse:

Dauguma apklaustųjų juridinių asmenų yra baigę universitetines studijas (109). Žemiausią išsilavinimo lygį

(žemesnį nei pradinis) turi tik 1 respondentas.

1

6

38

19

14

84

109

16

0 20 40 60 80 100 120

ISCED 1: Žemesnis, nei pradinis

ISCED 2: Pradinis

ISCED 3: Vidurinis

ISCED 4: Profesinio ugdymo programos / suaugusiųjų švietimas

tr

aining programmes / adult education

ISCED 5: Baigti profesiniai mokymai (mažiau nei treji metai)

ISCED 6: Baigti profesiniai mokymai (ne mažiau nei treji metai)

ISCED 8: Baigtos aspirantūros studijos

ISCED 7: Baigtos universitetines studijos

2.3. Respondentų amžius

Amžius Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Bendrai %

Iki 30 9 6 8 3 4 14 44 15.33%

31-40 17 25 18 7 19 11 97 33.80%

41-50 16 15 17 15 10 6 79 27.53%

50 ir daugiau 17 9 7 20 9 5 67 23.34%

100%

Diagrama, iliustruojanti respondentų amžių:

Vidutinis amžius apklaustosiose šalyse:

Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Vidutinis amžius

Vidutinis amžius 43 40 41 50 41 37 42

Diagrama, atskleidžianti respondentų vidutinį amžių kiekvienoje apklaustųjų šalių:

Vidutinis respondentų amžius - 42 metai. Didžiausias respondentų amžius yra Italijoje (50 metų), tuo

tarpu mažiausias respondentų amžius yra Čekijoje (37 metai).

Iki 30

31-40 41-50

50 ir daugiau

43 40 41

50

41

37

0

10

20

30

40

50

60


2.4. Respondentų požiūris 2.4.1. Nuomonė apie juridinio asmens veiklos efektyvumą

Juridinių asmenų veiklos įvertinimas Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Bendrai %

Labai sėkminga 13 9 2 7 4 10 45 16%

Sėkminga 43 44 20 38 29 22 196 68%

Nesėkminga 3 1 9 0 2 2 17 6%

Negalima įvertinti 0 1 19 0 7 2 29 10%

100%

Diagrama, atskleidžianti juridinių asmenų veiklos įvertinimą apklaustosiose šalyse:

Visose apklaustosiose šalyse dauguma juridinių asmenų laiko savo juridinį asmenį sėkmingu. Efektyviausia

juridinių asmenų veikla yra JK (44). Lyginant su kitomis apklaustosiomis šalimis, didžiausias skaičius

respondentų, kurių juridinių asmenų veiklos efektyvumo negalima įvertinti yra Lenkijoje (19).

Diagrama, rodanti juridinių asmenų veiklos efektyvumo santykį apklaustosiose šalyse:

Didžiausias respondentų skaičius (68%) laiko savo juridinį asmenį sėkmingu, tuo tarpu 16% laiko savo

juridinį asmenį labai sėkmingu.

Sėkminga

Sėkminga

Sėkminga

Sėkminga

Sėkminga

Sėkminga

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Labai sėkminga

Sėkminga

Nesėkminga

Negalima įvertinti 10%


Labai sėkminga Sėkminga Nesėkminga Negalima įvertinti

2.4.2. Ekonominės krizės įtaka juridinio asmens veiklai

Ekonominės krizės įtaka Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

Krizė nepaveikė mūsų verslo 9 22 17 7 9 16 80

Sunkina, bet mes suvaldome rinką 25 28 24 29 23 16 145

Bendrai sunkina 17 5 5 8 9 3 47

Labai apsunkina 8 0 4 1 1 1 15

287

Diagrama, rodanti ekonominės krizės poveikį juridiniams asmenims visose apklaustosiose šalyse:

Diagrama atskleidžia, kad ekonominė krizė globaliu mastu trukdo juridinių asmenų veiklai apklaustosiose

šalyse (taip mano 145 juridiniai asmenys).

Diagrama, rodanti ekonominės krizės poveikį juridinių asmenų veiklai kiekvienoje apklaustųjų šalių:

Ekonominė krizė trukdo veiklai visose apklaustosiose šalyse, bet Kroatijoje ji labai apsunkina juridinių

asmenų veiklą (8).

80

145

47

15

0

20

40

60

80

100

120

140

160

25

28

24

29

23

16

8

0

4

1 1 1

0

5

10

15

20

25

30

35

Krizė nepaveikė mūsų verslo Sunkina, bet mes suvaldome

rinką

Bendrai sunkina Labai apsunkina


Krizė nepaveikė mūsų verslo

Sunkina, bet mes suvaldome rinką

Labai apsunkina

Burdens greatly

Bendrai sunkina

2.4.3. Pagrindinės problemos juridinių asmenų veikloje (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Pagrindinės problemos juridinių asmenų veikloje

Atsakymų skaičius Viso

Kultūra ir darbuotojų elgsena 43 5.30%

Finansinių šaltinių trūkumas 84 10.34%

Maža rinka 58 7.14%

Valstybinės paramos stygius 88 10.84%

Politikos įtaka ekonomikai 67 8.25%

Nesaugios sąlygos verslui, t.y., bendrąja prasme bloga verslo aplinka 40 4.93%

Korupcija 35 4.31%

Stipri konkurencija 107 13.18%

Nesąžininga konkurencija 45 5.54%

Nevienodai apmokyta darbo jėga 39 4.80%

Įstatymų spragos ar neveiksnumas 61 7.51%

Valstybinė parama kai kuriems juridiniams asmenims kitų sąskaita 52 6.40%

Iniciatyvos, motyvacijos ir novatoriškumo trūkumas 30 3.69%

Lyderystės įgūdžių stygius 21 2.59%

Nėra problemų 42 5.17%

Viso 812 100.00%

Diagrama, rodanti pagrindines juridinių asmenų veiklos problemas visose apklaustosiose šalyse:

5,30%

10,34%

7,14%

10,84%

8,25%

4,93%

4,31%

13,18%

5,54%

4,80%

7,51%

6,40%

3,69%

2,59%

5,17% Nėra problemų

Lyderystės įgūdžių stygius

Iniciatyvos, motyvacijos ir novatoriškumo trūkumas

Valstybinė parama kai kuriems juridiniams asmenims kitų sąskaita

Įstatymų spragos ar neveiksnumas

Nevienodai apmokyta darbo jėga

Nesąžininga konkurencija

Stipri konkurencija

Korupcija

Nesaugios sąlygos verslui, t.y., bendrąja prasme bloga verslo aplinka

Politikos įtaka ekonomikai

Valstybinės paramos stygius

Maža rinka

Finansinių šaltinių trūkumas

Kultūra ir darbuotojų elgsena

Pagrindinės problemos juridinių asmenų veikloje visose apklaustosiose šalyse yra: stipri konkurencija

(13.8%), valstybinės paramos stygius (10.84%), finansinių šaltinių trūkumas (10.34%) ir politikos įtaka

ekonomikai (8.25%).

2.4.4. Juridinių asmenų socialinė atsakomybė susijusi su tikslinėmis grupėmis

Įvertinimas 1

Blogas 2

Priimtinas 3

Geras 4

Labai geras 5

Puikus Viso

Tiekia šiltą maistą 77 34 69 49 58 287

Rūpinasi darbuotojų darbo sąlygomis 8 17 57 104 101 287

Reguliariai moka mokesčius ir įmokas už darbuotojus 11 8 44 60 164 287

Laikosi įstatymų nustatytų darbo valandų 8 17 48 63 151 287

Informuoja darbuotojus apie jų darbo teises 12 17 57 71 130 287

Leidžia dirbti lanksčiu darbo grafiku 17 25 61 79 105 287

Specialios saugos priemonės darbe 21 18 66 83 99 287

Papildomai apmokami viršvalandžiai 20 24 62 85 96 287

Rūpinasi darbuotojų sveikatos būkle 13 16 59 94 105 287

Moka premijas ir apdovanojimus už gerus darbo rezultatus 35 33 65 79 75 287

Vykdo lygių teisių politiką 8 15 56 69 139 287

Viso 230 224 644 836 1223 Viso % 7.29% 7.10% 20.24% 26.48% 38.74% 100.00%

Diagrama, rodanti juridinių asmenų socialinę atsakomybę susijusią su tikslinėmis grupėmis visose

apklaustosiose šalyse:

77

8

11

8

12

17

21

20

13

35

8

34

17

8

17

17

25

18

24

16

33

15

69

57

44

48

57

61

66

62

59

65

56

49

104

60

63

71

79

83

85

94

79

69

58

101

164

151

130

105

99

96

105

75

139 Vykdo lygių teisių politiką

Moka premijas ir apdovanojimus už gerus darbo rezultatus

Rūpinasi darbuotojų sveikatos būkle

Papildomai apmokami viršvalandžiai

Specialios saugos priemonės darbe

Leidžia dirbti lanksčiu darbo grafiku

Informuoja darbuotojus apie jų darbo teises

Laikosi įstatymų nustatytų darbo valandų

Reguliariai moka mokesčius ir įmokas už darbuotojus

Rūpinasi darbuotojų darbo sąlygomis

Tiekia šiltą maistą

1 -Blogas 2 Patenkinamas 3 - Geras 4 – Labai geras 5 -Puikus

Diagrama, rodanti socialinės atsakomybės susijusios su tikslinėmis grupėmis įvertinimą visose


Diagrama viršuje atskleidžia, kad juridinių asmenų socialinė atsakomybė, susijusi su tikslinėmis grupėmis,

egzistuoja.

7,29% 7,10%

20,40%

26,48%

38,74%

0,00%

5,00%

10,00%

15,00%

20,00%

25,00%

30,00%

35,00%

40,00%

45,00%

1 - Blogas 2 - Patenkinamas 3 - Geras 4 – Labai geras 5 - Puikus

3. JŪSŲ JURIDINIO ASMENS TIKSLINIŲ GRUPIŲ NARIŲ ĮDARBINIMO PROBLEMOS

3.1. Tikslinių grupių narių įdarbinimo problemos

Įdarbinimo problemos Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %

Taip, didelė problema 18 0 6 3 3 3 33 11.50%

Taip, bet nedidelė 17 17 15 27 15 8 99 34.49%

Nėra problemų 19 35 15 15 7 23 114 39.72%

Nežinau. Neturiu nuomonės 5 3 14 0 17 2 41 14.29%

287 100.00%

Lentelė parodo, kad tikslinių grupių narių įdarbinimas yra labai didelė problema Kroatijoje (18), tuo tarpu

JK dauguma respondentų mano, kad problemos nėra. (35).

Diagrama, rodanti tikslinių grupių narių įdarbinimo problemas visose apklaustose šalyse:

Diagrama nurodo, kad tikslinių grupių narių įdarbinimas nėra problema mano 39.72% respondentų, o

11.5% respondentų ją laiko didele problema.

14.29% respondentų nežino ar neturi nuomonės dėl tikslinių grupių narių įdarbinimo.

11,50%

34,49%

39,72%

14,29% Nežinau. Neturiu nuomonės

Nėra problemų

Taip, bet nedidelė

Taip, didelė problema

3.2. Pagrindinės juridinių asmenų taikytinos priemonės susijusios su tikslinių grupių narių įdarbinimu: (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Pagrindinės įdarbinimo priemonės Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %

Tikslinių grupių narių

kalbinių ir kultūrinių kliūčių

įveikimas

20 24 20 31 28 12 135 30.96%

Papildomi mokymai, reikalingi būtinoms žinioms ir įgūdžiams įgyti

30 18 21 28 21 16 134 30.73%

Kitų vietinių, regioninių ir nacionalinių suinteresuotų šalių įtraukimas teikiant pagalbą įdarbinant tikslinių grupių narius

22 2 11 8 7 2 52 11.93%

Socialinio nusikalstamumo prieš tikslinių grupių narius mažinimas

27 22 19 13 11 23 115 26.38%

Viso 436 100.00%

Lentelė rodo, kad respondentai iš Kroatijos (99) turi daugiausia būtinų priemonių, reikalingų įdarbinant

tikslinių grupių narius.

Diagrama, atskleidžianti pagrindines juridinių asmenų priemones, taikomas įdarbinant tikslinių grupių narius


Dažniausios būtinos priemonės, reikalingos įdarbinant tikslinių grupių narius yra tikslinių grupių narių

kalbinių ir kultūrinių kliūčių įveikimas (30.96%) ir papildomi mokymai reikalingi būtinoms žinioms ir

įgūdžiams įgyti (30.73%).

30,96%

30,73%

11,93%

26,38% Socialinio nusikalstamumo prieš tikslinių grupių narius mažinimas

Kitų vietinių, regioninių ir nacionalinių suinteresuotų šalių

įtraukimas teikiant pagalbą įdarbinant tikslinių grupių narius

Papildomi mokymai, reikalingi būtinoms žinioms ir įgūdžiams įgyti

Tikslinių grupių narių kalbinių ir kultūrinių kliūčių įveikimas

3.3. Kas darbdaviams kelia didžiausią susirūpinimą įdarbinant tikslinių grupių narius? (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Kas kelia susirūpinimą? Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %

Kai kurie draugai, giminės ir verslo partneriai gali tuo pasipiktinti

5 0 3 8 6 1 23 4.98%

Tai pakenktų mūsų juridinio asmens įvaizdžiui

8 0 6 11 2 4 31 6.71%

Tikslinių grupių narių įdarbinimas sukeltų mūsų juridinio asmens darbuotojų nepasitenkinimą

8 1 7 4 4 1 25 5.41%

Negalėčiau jais pasitikėti 8 0 10 22 7 1 48 10.39%

Negaliu būti tikras, kad jie atsakingai dirbs

20 2 10 15 13 2 62 13.42%

Aš ar dar kažkas iš mūsų juridinio asmens turėtų skirti jiems daugiau dėmesio

14 0 12 24 11 3 64 13.85%

Darbui jiems reikėtų papildomų apmokymų

21 2 14 20 13 3 73 15.80%

Kita 20 51 20 1 17 27 136 29.44%

Viso 462 100.00%

Ši lentelė atskleidžia, kad didžiausią pasirinktų alternatyvų procentą sudaro „Kita“ (22.44%), kas įrodo, kad

darbdaviams nekyla žymesnių trukdžių įdarbinant tikslinių grupių narius.

Didžiausias kliūtis tikslinių grupių narių įdarbinimui sudaro „Darbui jiems reikėtų papildomų apmokymų“

(15.80%), „faktas, kad jiems reikės daugiau dėmesio“ (13.85%) ir tai, kad jie „negali būti tikri, kad

nariai atsakingai dirbs“ (13.42%).

Lentelė, atskleidžianti, kas kelia darbdaviams didžiausią susirūpinimą, įdarbinant tikslinių grupių narius:

4,98%

6,71%

5,41%

10,39%

13,42%

13,85%

15,80%

29,44% Kita

Darbui jiems reikėtų papildomų apmokymų

Aš ar dar kažkas iš mūsų juridinio asmens turėtų skirti jiems

daugiau dėmesio

Negaliu būti tikras, kad jie atsakingai dirbs

Negalėčiau jais pasitikėti

Tikslinių grupių narių įdarbinimas sukeltų mūsų juridinio asmens

darbuotojų nepasitenkinimą

Tai pakenktų mūsų juridinio asmens įvaizdžiui

Kai kurie draugai, giminės ir verslo partneriai gali tuo pasipiktinti

4. TIKSLINIŲ GRUPIŲ NARIŲ UŽIMTUMO PROBLEMOS JŪSŲ ŠALYJE

4.1. Tikslinių grupių narių padėtis kiekvienoje šalyje, lyginant su kitomis ES šalimis

Padėtis jūsų šalyje Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

Geresnė 7 34 4 1 1 2 49

Blogesnė 28 1 8 18 9 14 78

Tokia pat 4 9 21 25 10 8 77

Nežinau, negaliu įvertinti 20 11 17 1 22 12 83

287

Lentelė atskleidžia, kad Kroatijoje tikslinių grupių narių padėtis, lyginant su kitomis ES šalimis, yra

blogesnė (28), JK respondentai atsakė, kad jų šalyje padėtis yra geresnė (34%), o Italijoje jie mano, kad

padėtis yra tokia pat (25) kaip kitose šalyse.

Lentelė, rodanti tikslinių grupių narių padėtį apklausosiose šalyse, lyginant su kitomis ERS šalimis:

Geresnė [PERCENTAGE]

Blogesnė [PERCENTAGE]

Tokia pat [PERCENTAGE]

Nežinau, negaliu įvertinti

[PERCENTAGE]

Diagrama, rodanti tikslinių grupių narių padėtį kiekvienoje šalyje, lyginant su kitomis ES šalimis:

Diagrama atskleidžia tikslinių grupių narių padėtį, lyginant su kitomis ES šalimis:

Kroatija – geresnė padėtis

JK - geresnė padėtis

Lenkija – tokia pat padėtis

Italija - tokia pat padėtis

Lietuva- nežinau, negaliu įvertinti

Čekija – blogesnė padėtis

34

28

14

21

25

22

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Geresnė Blogesnė

nė

Tokia pat Nežinau, negaliu įvertinti


4.2. Kokiu mastu, bendrai paėmus, tikslinių grupių nariai yra diskriminuojami?

Tikslinių grupių narių diskriminacija

Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso:

Viso %

Taip 22 1 7 5 5 10 50 17.42%

Iš dalies 22 20 13 35 21 23 134 46.69%

Ne 6 31 10 4 4 2 57 19.86%

Nežinau, negaliu įvertinti 9 3 20 1 12 1 46 16.03%

287 100.00%

Lentelė atskleidžia, kad juridiniai asmenys Kroatijoje mano, kad tikslinių grupių nariai yra diskriminuojami

(22), o juridiniai asmenys Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje mano, kad jie yra iš dalies diskriminuojami. UK

(31) respondentai mano, kad tikslinių grupių nariai nėra diskriminuojami.

Diagrama, rodanti, kokiu mastu bendrai yra diskriminuojami tikslinių grupių nariai apklaustosiose šalyse:

Taip [VALUE]

Iš dalies [VALUE]

Ne [VALUE]

Nežinau, negaliu įvertinti [VALUE]

4.3. Pagrindinės priežastys, kodėl tikslinių grupių narių įdarbinimas yra sudėtingas (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Sudėtingo įdarbinimo priežastys

Kroatija JK Lenkija Italija Lietuva Čekija Viso: Viso %

Nepakankamas gebėjimų ir žinių lygis

36 24 20 5 24 9 118 15.86%

Tingūs ir nenašūs darbuotojai

4 0 9 1 8 4 26 3.49%

Nėra draugų ir pažįstamų, padedančių jiems susirasti darbą

15 2 6 2 5 7 37 4.97%

Tradiciškai užsiima kitomis veiklomis

17 11 14 29 3 4 78 10.48%

Skirtinga gyvenimo ir darbo filosofija

23 7 16 34 14 12 106 14.25%

Nenori/nededa pastangų rasti darbą

19 2 10 13 13 6 63 8.47%

Bendruomenė apskritai turi neigiamą požiūrį ir išankstinį nusistatymą prieš tikslines grupes

32 2 13 7 13 21 88 11.83%

Darbo rinka nėra pasirengusi įdarbinti tikslinės grupės narius

17 0 12 11 15 10 65 8.74%

Kalbos barjeras 21 34 22 33 31 22 163 21.91%

Viso 744 100.00%

Respondentų atsakymai atskleidžia, kad priežastys, kurios apsunkina tikslinių grupių narių įdarbinimą yra

susiję su kalbos barjeru (21.91%), nepakankamu gebėjimų ir žinių lygiu (15.86%) ir skirtinga

gyvenimo ir darbo filosofija (14.25%).

Įdomus tas faktas, kad tik JK pateikė nulį (0) atsakymų į du klausimus: Tingūs ir nenašūs darbuotojai ir

Darbo rinka nėra pasirengusi įdarbinti tikslinės grupės narius.

Diagrama, rodanti pagrindines priežastis, kodėl tikslinių grupių narių įdarbinimas apklaustosiose šalyse yra

sudėtingas:

15,86%

3,49%

4,97%

10,48%

14,25%

8,47%

11,83%

8,74%

21,91% Kalbos barjeras

Darbo rinka nėra pasirengusi įdarbinti tikslinės grupės narius

Bendruomenė apskritai turi neigiamą požiūrį ir išankstinį

nusistatymą prieš tikslines grupes

Nenori/nededa pastangų rasti darbą

Skirtinga gyvenimo ir darbo filosofija

Tradiciškai užsiima kitomis veiklomis

Nėra draugų ir pažįstamų, padedančių jiems susirasti darbą

Tingūs ir nenašūs darbuotojai

Nepakankamas gebėjimų ir žinių lygis

4.4. Ką būtent valstybė galėtų padaryti, kad pagerintų tikslinės grupės narių įdarbinimą? (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Kaip valstybė gali prisidėti prie įdarbinimo


Suteikti geresnes galimybes įsitraukti į socialinį gyvenimą

30 22 19 21 23 20 135 17.67%

Pasitelkti daugiau žiniasklaidos dėmesio, kad įveiktų išankstinius nusistatymus ir diskriminaciją

23 3 14 8 13 21 82 10.73%

Suteikti geresnes galimybes patekti į darbo rinką papildomų mokymų pagalba

40 12 25 9 22 17 125 16.36%

Teikti daugiau dotacijų, paskolų ir kitų formų valstybės paramą

15 12 20 10 8 6 71 9.29%

Įgalinti prieigą prie visų formų švietimo

25 4 12 17 15 15 88 11.52%

Įgalinti lengviau dirbti nepriklausomai

16 6 11 18 14 9 74 9.69%

Papildoma motyvacija tolesniam mokymuisi

29 12 13 32 16 20 122 15.97%

Įgalinti gauti pilną suvokimą apie darbo rinką ir jos taisykles

21 3 10 1 16 16 67 8.77%

Viso

764 100.00%

Atsakymai atskleidžia, kad visose apklaustosiose šalyse yra didžiausias poreikis suteikti tikslinių grupių

nariams geresnes galimybes įsitraukti į socialinį gyvenimą (17.67%). Kroatijoje didžiausias poreikis yra

suteikti geresnes galimybes patekti į darbo rinką papildomų mokymų pagalba (40).

Diagrama, rodanti konkrečias valstybės taikomas priemones tikslinių grupių narių įdarbinimo pagerinimui

apklaustose šalyse:

17,67%

10,73%

16,36%

9,29%

11,52%

9,69%

15,97%

8,77% Įgalinti gauti pilną suvokimą apie darbo rinką ir jos taisykles

Papildoma motyvacija tolesniam mokymuisi

Įgalinti lengviau dirbti nepriklausomai

Įgalinti prieigą prie visų formų švietimo

Teikti daugiau dotacijų, paskolų ir kitų formų valstybės paramą

Suteikti geresnes galimybes patekti į darbo rinką papildomų

mokymų pagalba

Pasitelkti daugiau žiniasklaidos dėmesio, kad įveiktų išankstinius

nusistatymus ir diskriminaciją

Suteikti geresnes galimybes įsitraukti į socialinį gyvenimą

4.5. Ko tiksliai turėtų imtis tikslinių grupių nariai, kad galėtų lengviau įsidarbinti /

dirbti nepriklausomai?

(Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Lengvesnio įdarbinimo garantas


Daugiau patiems įsitraukti į darbo paiešką.

35 13 17 15 25 18 123 15.26%

Labiau domėtis ir įsitraukti ieškant ir atpažįstant galimybes įsidarbinti / nepriklausomai dirbti.

22 10 14 5 13 16 80 9.93%

Atsakingiau laikytis socialinių ir teisinių normų.

25 18 23 23 16 10 115 14.27%

Įsitraukti į išankstinių nuostatų ir diskriminacijos mažinimą, įsijungiant į socialinę bendruomenę, laikantis jos normų ir taisyklių.

24 10 16 1 18 18 87 10.79%

Mažiau savigailos ir daugiau pastangų ieškant darbo.

15 12 11 13 12 8 71 8.81%

Dėti daugiau pastangų parodant savo darbą ir gyvenimo vertybes, siekiant įveikti išankstinius nusistatymus.

23 11 12 22 17 14 99 12.28%

Stiprinti suvokimą apie savo realias galimybes ir sugebėjimą atlikti tradicinį autochtoninį darbą.

19 8 19 14 12 11 83 10.30%

Stiprinti supratimą, kad reikia įsisavinti naujas darbo ir gyvenimo vertybes, priimant šiuolaikines priemones.

23 10 12 15 11 8 79 9.80%

Daugiau įsitraukti į nepriklausomą verslą, kartu ieškant alternatyvių valstybinės paramos šaltinių.

13 14 16 4 15 7 69 8.56%

Viso 806

100.00%

Apklausa rodo, kad juridiniai asmenys mano, kad tikslinių grupių nariai turi daugiau patys įsitraukti į darbo

paiešką (15.26%) ir atsakingiau laikytis socialinių ir teisinių normų (14.27%).

Diagrama, rodanti, ko tiksliai turėtų imtis tikslinių grupių nariai, kad galėtų lengviau įsidarbinti/dirbti

nepriklausomai:

15,26%

9,93%

14,27%

10,79%

8,81%

12,28%

10,30%

9,80%

8,56% Daugiau įsitraukti į nepriklausomą verslą, kartu ieškant alternatyvių

valstybinės paramos šaltinių..

Stiprinti supratimą, kad reikia įsisavinti naujas darbo ir gyvenimo

vertybes, priimant šiuolaikines priemones.

Stiprinti suvokimą apie savo realias galimybes ir sugebėjimą atlikti

tradicinį autochtoninį darbą.

Dėti daugiau pastangų parodant savo darbą ir gyvenimo vertybes,

siekiant įveikti išankstinius nusistatymus.

Mažiau savigailos ir daugiau pastangų ieškant darbo..

Įsitraukti į išankstinių nuostatų ir diskriminacijos mažinimą,

įsijungiant į socialinę bendruomenę, laikantis jos normų ir taisyklių.

Atsakingiau laikytis socialinių ir teisinių normų.

Labiau domėtis ir įsitraukti ieškant ir atpažįstant galimybes

įsidarbinti / nepriklausomai dirbti.

Daugiau patiems įsitraukti į darbo paiešką.

4.6. Priemonės, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės grupės narių nedarbo problemas (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Priemonės, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės grupės narių nedarbo problemas


Mokesčių lengvata juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinės grupės narius

39 30 25 12 26 11 143 20.55%

Specialios priemonės, kurios palengvintų ir (arba) sumažintų steigimo išlaidas juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinių grupės narius

20 19 22 13 16 4 94 13.51%

Papildomas bedarbių profesinis mokymas

41 23 24 20 15 25 148 21.26%

Tiesioginis narių įdarbinimo finansavimas, teikiant valstybės dotacijas

18 11 21 15 5 3 73 10.49%

Palankesnės paskolos juridiniams asmenims skatinant nepriklausomą verslą

13 13 18 11 6 2 63 9.05%

Visų mokesčių ir įmokų susijusių su įdarbinimu mažinimas

19 9 16 20 11 14 89 12.79%

Specialios priemonės ir pagalba tikslinės grupės nariams steigiant nepriklausomą verslą ir (arba) steigiant savo juridinius asmenis

18 10 10 8 13 2 61 8.76%

Mano šalyje nedarbo problemos nėra

2 5 6 1 3 8 25 3.59%

Viso 696 100.00%

Atsakymai nurodo, kad visose apklaustosiose šalyse priemonės, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės

grupės narių nedarbo problemas, yra papildomas bedarbių profesinis mokymas (21.26%) ir mokesčių

lengvata juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinės grupės narius (20.55%).

Diagrama, rodanti priemones, kuriomis galima sėkmingai spręsti tikslinės grupės narių nedarbo problemas:

20,55%

13,51%

21,26%

10,49%

9,05%

12,79%

8,76%

3,59% Mano šalyje nedarbo problemos nėra

Specialios priemonės ir pagalba tikslinės grupės nariams steigiant

nepriklausomą verslą ir (arba) steigiant savo juridinius asmenis

Visų mokesčių ir įmokų susijusių su įdarbinimu mažinimas

Palankesnės paskolos juridiniams asmenims skatinant

nepriklausomą verslą

Tiesioginis narių įdarbinimo finansavimas, teikiant valstybės dotacijas

Papildomas bedarbių profesinis mokymas

Specialios priemonės, kurios palengvintų ir (arba) sumažintų steigimo

išlaidas juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinių grupės narius

Mokesčių lengvata juridiniams asmenims, įdarbinantiems tikslinės

grupės narius

4.7. Pagrindinės sritys, susijusios su tikslinių grupių narių nedarbo problema (Galimas daugiau, nei vienas atsakymas)

Pagrindinės sritys, susijusios su tikslinių grupių narių nedarbo problema


Išsilavinimas 47 30 23 29 20 18 167 21.83%

Aktyvi užimtumo politika 23 37 26 8 20 8 122 15.95%

Motyvacija 23 24 16 31 17 16 127 16.60%

Bendras tikslinės grupės narių suvokimas

27 4 18 7 17 19 92 12.03%

Asimiliacija 6 0 20 2 2 5 35 4.58%

Integracija 25 16 19 39 22 19 140 18.30%

Socializacija 37 1 6 11 14 13 82 10.72%

Viso 765 100.00%

Lentelė nurodo, kad pagrindinės sritys, susijusios su tikslinių grupių narių nedarbo problema yra

išsilavinimas (21.83%), integracija(18.30%), motyvacija (16.60%) ir aktyvi užimtumo politika (15.95%).

Diagrama, demonstruojanti pagrindines sritis, susijusias su tikslinių grupės narių nedarbo problema:

21,83%

15,95%

16,60%

12,03%

4,58%

18,30%

10,72% Socializacija

Integracija

Asimiliacija

Bendras tikslinės grupės narių suvokimas

Motyvacija

Aktyvi užimtumo politika

Išsilavinimas

PROJECT PARTNERS

· rezultatai yra vienas iš projekto “apjungiant įdarbinimą ir ugdymą: atsakymai į naujus...

Documents