reikalŲ ministerijos veiklos procesŲ analizĖ ......uab „a sprendimai“ 2014-01-20 –...
TRANSCRIPT
-
TARPINĖ ATASKAITA I
2014 m. vasario 19 d.
UAB „A sprendimai“
REGIONINĖS PLĖTROS
DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS
REIKALŲ MINISTERIJOS VEIKLOS
PROCESŲ ANALIZĖ
-
UAB „A sprendimai“
1
Parengė:
Organizacija Data (pradžia ir pabaiga)
UAB „A sprendimai“ 2014-01-20 – 2014-02-19
Dokumento paskirtis:
Organizacija / Padalinys Vardas ir pavardė Funkcija Informacijai /
naudojimui
Regioninės plėtros departamentas - - Naudojimui
Versijos: v.1.0
Organizacija / Padalinys Data Pareigos
- - -
-
UAB „A sprendimai“
2
TURINYS
SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI ............................................................................................ 3
ATASKAITOS APIMTIS .................................................................................................................... 4
TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ .................................................................................................................. 5
1. Lietuvos nacionalinės regioninės politikos teisinis reglamentavimas ............................... 5
2. RPD veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė ......................................................... 17
3. Regiono plėtros planų rengimui įtaką darantys teisės aktai ........................................... 22
RPD VEIKLOS PROCESAI .............................................................................................................. 25
RPD DARBUOTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI ...................................................................... 27
PLANUOJAMOS DIEGTI INFORMACINĖS SISTEMOS GALIMI FUNKCINIAI
REIKALAVIMAI .............................................................................................................................. 37
PRIEDAI ............................................................................................................................................ 43
-
UAB „A sprendimai“
3
SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI
Sąvoka /
sutrumpinimas
Paaiškinimas
AB Akcinė bendrovė
BVP Bendrasis vidaus produktas
ES Europos Sąjunga
IS Informacinė sistema
LNRP Lietuvos nacionalinė regioninė politika
LR Lietuvos Respublika
MTEP Mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra
MTTP Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra
NPP 2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa (NPP)
NVO Nevyriausybinė organizacija
PD Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos
departamentas
Projektas Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos procesų
analizė
RPD Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
RPP Regiono plėtros planas
RPT Regiono plėtros taryba
TUI Tiesioginės užsienio investicijos
TVP 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė plėtra“
tarpinstitucinis veiklos planas
UAB Uždaroji akcinė bendrovė
VĮ Valstybinė įmonė
VP Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa
VRM Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
VšĮ Viešoji įstaiga
-
UAB „A sprendimai“
4
ATASKAITOS APIMTIS
Pagal 2013 m. gruodžio 20 d. pasirašytą paslaugų atlikimo sutartį Nr. 51 VL-144 „Regioninės
plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos procesų analizė“ ataskaitoje
pateikiami šie techninės specifikacijos darbai:
Identifikuoti RPD vykdomos veiklos pagal Regioninės plėtros įstatymų jam pavestas funkcijas, jos
veiklos sąryšį su kitomis valstybės ir savivaldybių įstaigomis bei institucijomis, informacijos,
rodiklių, duomenų gavimo ir teikimo bei dokumentų apdorojimo aspektais (1):
Atlikti teisės aktų, reglamentuojančių RPD vykdomą veiklą ir LNRP, analizę. Identifikuoti
ir aprašyti RPD veiklos procesus, susijusius su regionų plėtros planų projektų rengimu,
LNRP reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimo stebėsena ir informacijos apie LNRP
reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimą teikiamu suinteresuotoms institucijoms
duomenų gavimo ir teikimo bei duomenų apdorojimo (ataskaitų rengimo) aspektais, kurie
būtų perkeliami į informacinę sistemą (1.1.).
Ištirti ir aprašyti potencialių numatytos kurti ir diegti IS vartotojų (duomenų teikėjų, gavėjų)
poreikius rodiklių, duomenų gavimo ir teikimo bei duomenų apdorojimo (ataskaitų
rengimo) aspektais (1.2.).
Parengti argumentuotus ir pagrįstus pasiūlymus dėl galimų techninių ir funkcinių RPD
veiklos procesų, susijusių su regionų plėtros planų projektų rengimu, LNRP
reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimo stebėsena ir informacijos apie LNRP
reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimą teikimu suinteresuotoms institucijoms,
perkėlimo į elektroninę erdvę sprendimo būdų (1.3.).
Pastabos:
Skliaustuose nurodytas pirkimo sutarties 1 priedo techninės specifikacijos reikalavimų punkto numeris.
Tarpinėse ataskaitose pateikta informacija gali būti koreguojama vykdant projektą, atsiradus naudingai informacijai, susijusiai su techninės specifikacijos reikalavimais.
-
UAB „A sprendimai“
5
TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ
Teisės aktų analizės tikslai:
1. Identifikuoti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius RPD vykdomą veiklą bei LNRP.
2. Patikrinti, ar RPD ir PD funkcijos nesidubliuoja.
3. Identifikuoti teisės aktus, kuriais remiantis rengiami regionų plėtros planai.
Pastaba:
Planuojami pakeitimai šių teisės aktų: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889, aktuali redakcija 2013 m. gruodžio
30 d.) ir regionų plėtros planų rengimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministro įsakymu 2011 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1V-706). Tarpinė ataskaita parengta vadovaujantis
aktualiomis šių teisės aktų redakcijomis (ataskaitos rengimo laikotarpis 2014 m. sausio–kovo mėn.).
1. LIETUVOS NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2000
m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889 (toliau – LR regioninės plėtros įstatymas) nustato Nacionalinės
regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones, regioninės plėtros planavimo
dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų
įgaliojimus.
LR regioninės plėtros įstatyme numatytas pagrindinis Nacionalinės regioninės politikos tikslas –
mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės
teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą. Remiantis LR regioninės plėtros įstatymu, šio tikslo siekiama per
valstybės viešąją politiką, t. y. pirmiausia per verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą,
teikiant valstybės pagalbą ES ir LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:
Teikti valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams.
Teikti valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių
regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams.
Sudaryti sąlygas tolygiai, tvariai ir ilgalaikei visų regionų plėtrai.
Pagal LR regioninės plėtros įstatymą nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti rengiami regionų
plėtros planai, regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa, probleminių
teritorijų plėtros programos.
-
UAB „A sprendimai“
6
LNRP planavimo dokumentai yra skirti 2007–2013 metų laikotarpiui, todėl ataskaitos pateikimo
metu tampa nebeaktualūs. Juos keičia kiti, 2014–2020 metų laikotarpiui skirti dokumentai. Šių
dokumentų pokytis pateiktas 1 lentelėje.
Lentelė 1. LNRP planavimo dokumentų pokytis
2007–2013 m. 2014–2020 m.
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 m. strategija. Nacionalinės pažangos 2014–2020 m. programos
(NPP) horizontalusis prioritetas „Regioninė plėtra“.
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programa.
NPP horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“
tarpinstitucinis veiklos planas.
Probleminių teritorijų plėtros programos. Integruotosios teritorijų vystymo programos.
Regioninių centrų kompleksinės plėtros.
LEADER iniciatyva kaimo vietovėse ir
žuvininkystės regionuose.
Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra kaimo
vietovėse.
Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra
žuvininkystės regionuose.
Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra miestuose.
Regioninės politikos įgyvendinimui 2014–2020 metų laikotarpiu svarbiausi dokumentai pateikti 1
paveiksle. Schemoje šie dokumentai išdėstyti pagal jų atsiradimo priklausomybę, t. y. Nacionalinė
pažangos strategija „Lietuva 2030“ nustato regioninės plėtros prioritetus, ir gaires 2014–2020 m.
Nacionalinei pažangos programai (NPP) ir t. t.
-
UAB „A sprendimai“
7
Paveikslas 1. Svarbiausi regioninės politikos įgyvendinimo dokumentai
1 paveiksle identifikuotų teisės dokumentų pagrindiniai aspektai:
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.
Ši strategija nustato nacionalinės regioninės politikos pagrindines kryptis. Tai pagrindinis
planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant
valstybės planus ar programas. Remiantis Lietuvos nacionaline pažangos strategija „Lietuva 2030“,
sudaroma 2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa (toliau – NPP).
2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa.
Programa apima ne tik svarbiausias nacionalinės politikos nuostatas, pirmiausiai išdėstytas Lietuvos
pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, bet ir pagrindines ES politines nuostatas, išdėstytas ES
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“.
Nacionalinės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir Nacionalinės pažangos programos sąsajos
pavaizduotos 2 paveiksle. Paveiksle matyti, kad VRM bei RPD yra atsakinga už horizontaliojo
prioriteto „Regioninė plėtra“ įgyvendinimą.
Nacionalinė pažangos strategija "Lietuva 2030"
2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa (NPP)
NPP "Regioninės plėtros" prioritetui įgyvendinti skirtas tarpinstitucinis veiklos planas
Regionų plėtros planai Tikslinėms teritorijoms skirtos programos
-
UAB „A sprendimai“
8
Sumani visuomenė Sumani ekonomika Sumanus valdymasLietuvos pažangos strategijos
PRIORITETAI
Kultūra
Regioninė plėtra
Visuomenės
ugdymas,
mokslas ir
kultūra
Veikli ir
solidari
visuomenė
Ekonominiam
augimui
palanki
aplinka
Į aukštą
pridėtinę
vertę
orientuota,
integrali
ekonomika
Visuomenės
poreikius
atitinkantis ir
pažangus
viešasis
valdymas
Nacionalinės pažangos
programos
HORIZONTALŪS
PRIORITETAI
Nacionalinės pažangos
programos
VERTIKALŪS
PRIORITETAI
KM
VRM
ŠMM ŠMM VRMŪMŪM
Sutrumpinimai:KM – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
ŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
ŪM – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Sveikata visiems
SAM
Paveikslas 2. Nacionalinės pažangos strategijos ir Nacionalinės pažangos programos sąsajos
-
UAB „A sprendimai“
9
NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ tikslų ir uždavinių struktūra pavaizduota 3 paveiksle.
Užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą
Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą Didinti teritorinę sanglaudą regionuose
Gerinti viešąjį valdymą savivaldybėse
Modernizuoti bazinę, vietos bendruomenėms svarbią infrastruktūrą, diegti
aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones
Didinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą
Skatinti sveiką gyvenimo būdą ir saviraišką, į socialinių, ekonominių
problemų sprendimą įtraukti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas
Spręsti gyvenamosioms vietovėms (tikslinėms teritorijoms) būdingas
problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą,
skatinant ekonomikos augimą
Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių
vystymas ir plėtra)
Paaiškinimai:Paaiškinimai:
Bendrasis tikslas
Tikslai
Uždaviniai
Paveikslas 3. NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ tikslų ir uždavinių struktūra
NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ pateiktiems uždaviniams yra nurodytos kiekvieno uždavinio
įgyvendinimo kryptys. Remiantis pateikta informacija apie prioritetą „Regioninė plėtra“, formuojamas
2014–2020 m. NPP programos prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas (toliau – TVP).
2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis
veiklos planas.
TVP paskirtis – aktyviai siekti LR regioninės plėtros įstatyme nustatyto pagrindinio Nacionalinės
regioninės politikos tikslo, t. y. mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionuose,
skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą ir įgyvendinti 2014–2020 m. NPP, patvirtintos
Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos
programos patvirtinimo“ (toliau – NPP), horizontalųjį prioritetą „Regioninė plėtra“.
4 paveiksle pateiktos priemonės, skirtos NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ uždavinių įgyvendinimui.
Atliktos analizės metu pastebėta, kad uždaviniui „Gerinti viešąjį valdymą savivaldybėse“ TVP nėra išskirta
priemonių. Taip pat už didžiausią priemonių dalies įgyvendinimą yra atsakingos dvi institucijos: LR
aplinkos apsaugos ministerija (atsakinga už 5 priemonių įgyvendinimą) ir LR vidaus reikalų ministerija
(atsakinga už 5 priemonių įgyvendinimą).
Rengiant regionų plėtros planus bei tikslinėms teritorijoms skirtas programas, kurias numatoma rengti nuo
2014 m., labai svarbu atsižvelgti į TVP nurodytas priemones.
-
UAB „A sprendimai“
10
Gerinti viešąjį valdymą
savivaldybėse
Modernizuoti bazinę, vietos
bendruomenėms svarbią
infrastruktūrą, diegti
aplinkos gerinimo ir
aplinkos apsaugos
priemones
Didinti viešųjų paslaugų
kokybę ir prieinamumą
Skatinti sveiką gyvenimo
būdą ir saviraišką, į
socialinių, ekonominių
problemų sprendimą,
įtraukiant bendruomenes ir
nevyriausybines
organizacijas
Spręsti gyvenamosioms
vietovėms (tikslinėms
teritorijoms) būdingas
problemas, didinant
konkurencingumą ir
gyvenamosios vietos
patrauklumą, skatinant
ekonomikos augimą
Gerinti kaimo vietovių
gyvenamąją aplinką
(kompleksinis kaimo
vietovių vystymas ir plėtra)
Modernizuoti vietinės reikšmės
transporto infrastruktūrą
Plėtoti kelias savivaldybes
jungiančių turizmo trasų ir
turizmo maršrutų informacinę
infrastruktūrą
Tvarkyti ar atkurti natūralaus ar
urbanizuoto kraštovaizdžio
kompleksus ar atskirus jų
elementus
Steigti garantinį fondą (su
palūkanų kompensavimu)
savivaldybei priklausančių
pastatų energinio efektyvumo
didinimo projektams finansuoti
(finansų inžinerija)
Renovuoti vandentiekio ir
nuotekų surinkimo tinklus
Modernizuoti ir plėtoti lietaus
nuotekų sistemas
Plėtoti komunalinių atliekų
surinkimo ir pirminio rūšiavimo
infrastruktūrą, informuoti
visuomenę
Modernizuoti bendrojo ugdymo
įstaigas ir aprūpinti jas gamtos,
technologijų, menų ir kitų mokslų
laboratorijų įranga
Plėtoti vaikų ir jaunimo
neformalaus ugdymosi galimybes
(ypač kaimo vietovėse)
Didinti vaikų ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo
prieinamumą
Didinti būsto prieinamumą
pažeidžiamoms gyventojų
grupėms
Plėtoti stacionarių ir nestacionarių
socialinių paslaugų infrastruktūrą
Optimizuoti ir modernizuoti
kultūros įstaigų (kultūros centrų,
muziejų, viešųjų bibliotekų ir kt.)
fizinę ir informacinę
infrastruktūrą
Sutvarkyti ir aktualizuoti
savivaldybių kultūrinės atminties,
paveldo objektus
Išsaugoti ir stiprinti gyventojų
sveikatą, vykdyti ligų prevenciją
Gerinti pirminės sveikatos
priežiūros ir visuomenės
sveikatos priežiūros kokybę ir
prieinamumą
Didinti savivaldybių išteklių
valdymo efektyvumą, teikiamų
paslaugų kokybę, gerinant
savivaldybių vadovų, valstybės
tarnautojų ir darbuotojų
kvalifikaciją
Įgyvendinant vietos plėtros
strategijas, gerinti vietines
įsidarbinimo galimybes ir didinti
bendruomenių socialinę
integraciją
Kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti
su problemomis susiduriančių 5
didžiųjų miestų dalių viešąją
infrastruktūrą, didinant miestų
investicinį patrauklumą bei
prisidedant prie jų tarptautinio
konkurencingumo didėjimo
Kompleksiškai atnaujinti
savivaldybių centrų ir kitų miestų
(nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų)
viešąją infrastruktūrą
Skatinti darnų judrumą miestuose
Plėtoti ekologišką viešąjį
transportą
Kompleksiškai atnaujinti 1–6
tūkst. gyventojų turinčių miestų
(išskyrus savivaldybių centrus),
miestelių ir kaimų bendruomeninę
ir viešąją infrastruktūrą
Remti kaimo atnaujinimą ir plėtrą
– atnaujinti mažiau kaip 1 tūkst.
gyventojų turinčių miestų,
miestelių ir kaimų viešąją
infrastruktūrą
PRIEMONIŲ NENUMATYTA
Paaiškinimai:
Priemonės, kurias įgyvendina LR susisiekimo ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR ūkio ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR aplinkos ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR energetikos ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR švietimo ir mokslo ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR kultūros ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR sveikatos apsaugos ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR vidaus reikalų ministerija
Priemonės, kurias įgyvendina LR žemės ūkio ministerija
Didinti energijos gamybos
efektyvumą privačiose namų
valdose
Paveikslas 4. Priemonės, skirtos NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ uždavinių įgyvendinimui
-
UAB „A sprendimai“
2014–2020 m. regionų plėtros planai.
LR regioninės plėtros įstatyme regionų plėtros planas apibrėžtas kaip vidutinės trukmės
strateginio planavimo dokumentas, kuriame pateikiami regioninės ir ekonominės būklės įvertinimo
pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi regiono plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei
galimos jų įgyvendinimo priemonės.
Regionų plėtros planų rengimo procesas aprašytas ir išanalizuotas skyriuje „RPD procesai“.
Regionų planų rengimui aktualūs dokumentai pateikti 7 paveiksle.
Veiklos procesų analizės metu regionų plėtros planai 2014–2020 m. yra parengti ir patvirtinti
penkiuose regionuose:
1. Marijampolės regiono plėtros planas 2014–2020 m. (patvirtintas Marijampolės regiono plėtros
tarybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 51/8S-46 ).
2. Šiaulių regiono 2014–2020 metų plėtros planas (patvirtintas Šiaulių regiono plėtros tarybos
2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 51/5S-76).
3. Tauragės regiono plėtros planas 2014–2020 m. (patvirtintas Tauragės regiono plėtros tarybos
2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 51/9S-38).
4. Telšių regiono plėtros planas 2014–2020 metams (patvirtintas Telšių regiono plėtros tarybos
2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 51/10S-75).
5. Utenos regiono plėtros 2014–2020 m. planas (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2014
m. sausio 1 d. sprendimu Nr. 51/7S-88).
Du regionai turi paruoštus ir patvirtintus 2014–2020 m. laikotarpio planus, nesilaikant regionų
plėtros planų rengimo metodikos, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m.
rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706:
Alytaus regiono 2010–2020 metų plėtros planas (patvirtintas Alytaus regiono plėtros
tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (10.18)-4R-1).
Kauno regiono plėtros planas iki 2020 metų (patvirtintas Kauno regiono plėtros tarybos
2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1; pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2011 m.
lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 51/2S-65; pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2012 m.
gegužės 29 d. sprendimu Nr. 51/2S-115; pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2013 m.
kovo 5 d. sprendimu Nr. 51/2S-1).
Likusių regionų plėtros planai, skirti 2014–2020 m. laikotarpiui, veiklos procesų analizės metu yra
rengiami arba tvirtinami.
Paslaugų teikėjas analizei atlikti atrankos būdu pasirinko vieną regiono plėtros planą (Marijampolės
regiono plėtros planą 2014–2020 metams) ir 5 paveiksle pateikė sąsajas su TVP. 5 paveiksle
pateiktos kelios Marijampolės regiono plėtros plano 2014–2020 metams skirtos priemonės, kurios
tiesiogiai siejasi su TVP. Šis paveikslas parodo, koks glaudus ryšys yra tarp regiono plėtros plano ir
TVP.
-
UAB „A sprendimai“
12
Modernizuoti bendrojo
ugdymo įstaigas ir
aprūpinti jas gamtos,
technologijų, menų ir
kitų mokslų
laboratorijų įranga
Plėtoti vaikų ir jaunimo
neformalaus ugdymosi
galimybes (ypač kaimo
vietovėse)
Didinti vaikų
ikimokyklinio ir
priešmokyklinio
ugdymo prieinamumą
Didinti būsto
prieinamumą
pažeidžiamoms
gyventojų grupėms
Optimizuoti ir
modernizuoti kultūros
įstaigų (kultūros
centrų, muziejų,
viešųjų bibliotekų ir
kt.) fizinę ir
informacinę
infrastruktūrą
Kompleksiškai
atnaujinti savivaldybių
centrų ir kitų miestų
(nuo 6 iki 100 tūkst.
gyventojų) viešąją
infrastruktūrą
Skatinti darnų judrumą
miestuose
Kompleksiškai
atnaujinti 1–6 tūkst.
gyventojų turinčių
miestų (išskyrus
savivaldybių centrus),
miestelių ir kaimų
bendruomeninę ir
viešąją infrastruktūrą
Remti kaimo
atnaujinimą ir plėtrą –
atnaujinti mažiau kaip
1 tūkst. gyventojų
turinčių miestų,
miestelių ir kaimų
viešąją infrastruktūrą
TVP priemonės Marijampolės regiono plėtros plano 2014 -2020 metams priemonės
Prioritetas: 1. ŽMOGUS IR VISUOMENĖ
Tikslas: 1.01. Stiprinti strategines kompetencijas viešojo valdymo institucijose ir gerinti šių
institucijų veiklos valdymą
Uždavinys: 1.01.01. Gerinti švietimo kokybę, prieinamumą ir didinti paslaugų įvairovę
Priemonė: 1.01.01.01. Modernizuoti švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų
infrastruktūrą, mokymosi ir ugdymo aplinkas, diegti pažangias
(IT ir kitas) technologijas
Prioritetas: 1. ŽMOGUS IR VISUOMENĖ
Tikslas: 1.01. Stiprinti strategines kompetencijas viešojo valdymo institucijose ir gerinti šių
institucijų veiklos valdymą
Uždavinys: 1.01.01. Gerinti švietimo kokybę, prieinamumą ir didinti paslaugų įvairovę
Priemonė: 1.01.01.03. Plėtoti vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymosi galimybes (ypač
kaimo vietovėse)
Prioritetas: 1. ŽMOGUS IR VISUOMENĖ
Tikslas: 1.05. Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį bei ugdyti sveiką gyvenseną
Uždavinys: 1.05.01. Siekti vaiko ir šeimos gerovės
Priemonė: 1.05.01.01. Didinti vaikų priežiūros ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo prieinamumą
Prioritetas: 1. ŽMOGUS IR VISUOMENĖ
Tikslas: 1.05. Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį bei ugdyti sveiką gyvenseną
Uždavinys: 1.05.02. Didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, ugdyti sveikos gyvensenos savimonę
Priemonė: 1.05.02.02. Didinti būsto prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms
ir pritaikymą neįgaliesiems bei pagyvenusiems žmonėms
Prioritetas: 1. ŽMOGUS IR VISUOMENĖ
Tikslas: 1.05. Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį bei ugdyti sveiką gyvenseną
Uždavinys: 1.05.02. Didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, ugdyti sveikos gyvensenos savimonę
Priemonė: 1.05.02.06. Optimizuoti ir modernizuoti kultūros įstaigų fizinę ir
informacinę infrastruktūrą, plėtoti kultūros darbuotojų
kvalifikaciją ir valdymo efektyvumą, skatinant paslaugų
prieinamumą ir visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose
Prioritetas: 2. EKONOMIKOS SKATINIMAS
Tikslas: 2.01. Sukurti tvarią, tolygią ir efektyvią ekonominę infrastruktūrą
Uždavinys: 2.01.02. Plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judrumą
Priemonė: 2.01.02.02. Skatinti darnų judrumą miestuose
Prioritetas: 2. EKONOMIKOS SKATINIMAS
Tikslas: 2.02. Didinti teritorinę sanglaudą regionuose
Uždavinys: 2.02.01. Gyvenamosioms vietovėms (tikslinėms teritorijoms) būdingų problemų
sprendimas, didinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir
gyvenamosios vietos patrauklumą
Priemonė: 2.02.01.01. Kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų
(nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų) viešąją infrastruktūrą
Prioritetas: 2. EKONOMIKOS SKATINIMAS
Tikslas: 2.02. Didinti teritorinę sanglaudą regionuose
Uždavinys: 2.02.02. Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių
vystymas ir plėtra)
Priemonė: 2.02.02.01. Kompleksiškai atnaujinti 1–6 tūkst. gyventojų turinčių miestų
(išskyrus savivaldybių centrus), miestelių ir kaimų
bendruomeninę ir viešąją infrastruktūrą (derinant „Urban“
tipo priemonę ir kaimo plėtros politikos priemones)
Prioritetas: 2. EKONOMIKOS SKATINIMAS
Tikslas: 2.02. Didinti teritorinę sanglaudą regionuose
Uždavinys: 2.02.02. Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių
vystymas ir plėtra)
Priemonė: 2.02.02.02. Remti kaimo atnaujinimą ir plėtrą – atnaujinti mažiau kaip 1
tūkst. gyventojų turinčių miestų, miestelių ir kaimų (iki 1 tūkst.
gyv.) viešąją infrastruktūrą (taikant kaimo plėtros politikos
priemones)
-
UAB „A sprendimai“
13
Paveikslas 5. Marijampolės regiono plėtros plano ir TVP sąsajos
Probleminių teritorijų plėtros programos.
Probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 m. programos yra skirtos nustatyti socialines ir
ekonomines plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas Nacionalinei regioninei
politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos
regionų ir juose mažinti bei teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.
Išskirtos probleminės teritorijos pasižymėjo santykinai dideliu ir augančiu išsivystymo netolygumu,
lyginant su kitais Lietuvos regionais, todėl Lietuvai būdingas ilgalaikis regionų išsivystymo
netolygumų mažinimo poreikis, kurį buvo siekiama tenkinti, panaudojant 2007–2013 m. ES
struktūrinę paramą kompleksiniu būdu.
Probleminių teritorijų plėtros strateginiai tikslai – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies
vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėse 2013 m.:
Vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.
Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio
daugiau kaip 30 procentų.
Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:
Kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos
patrauklumą.
Atnaujinti daugiabučius, gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą.
Kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą.
Skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas.
Plėtoti socialinę infrastruktūrą.
Subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms
spręsti.
Tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal
darbo sutartis, administracinius gebėjimus.
2007–2013 m. probleminių teritorijų projektai galutinai turi būti įgyvendinti iki 2015 m.,
kaip ir visi kiti šio laikotarpio ES struktūrinių fondų projektai. Šie projektai lieka aktualūs,
vykdant stebėseną ir numatytų projektų užbaigimą.
Tikslinėms teritorijoms skirtos programos.
Tikslinė teritorija – apibrėžta teritorija, patirianti vystymosi (ekonominius, socialinius,
demografinius) sunkumus.
Nuo 2014–2020 m. yra planuojama tikslinių teritorijų plėtra. Tikslinių teritorijų nustatymui
planuojama patvirtinti atrankos kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatytos Lietuvoje esančios tikslinės
teritorijos.
-
UAB „A sprendimai“
14
Tikslinės teritorijos yra suskaidytos į keturias pagal dydį grupes. 2 lentelėje pateikta informacija
apie teritorinį išskaidymą 2007–2013 metų ir 2014–2020 metų laikotarpiais.
Lentelė 2. Tikslinių teritorijų grupės
2007–2013 m. 2014–2020 m.
7 regioniniai centrai. 5 didžiųjų miestų dalys (daugiau nei 100 tūkst.
gyventojų).
14 probleminių teritorijų. Apie 20 tikslinių teritorijų (savivaldybių centrų ir
miestų virš 6 tūkst. gyventojų).
Kaimo diversifikavimas (projektai virš 200 tūkst.
eurų).
1–6 tūkst. gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus).
Kaimų atnaujinimas (projektai iki 200 tūkst. eurų). Gyvenamosios vietovės iki 1000 gyventojų.
Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad NPP yra numatytas 3.4.1 uždavinys, skirtas spręsti tikslinėms
teritorijoms būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą,
skatinti jų ekonomikos augimą.
Šiam uždaviniui įgyvendinti yra numatytos 2 kryptys:
Kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti su problemomis susiduriančių penkių didžiųjų miestų
dalių viešąją infrastruktūrą (taip pat plėtoti viešųjų erdvių urbanistinę infrastruktūrą,
pritaikyti apleistas teritorijas investicijoms) – didinti miestų investicinį patrauklumą ir
prisidėti prie jų tarptautinio konkurencingumo didėjimo.
Kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų (turinčių nuo 6 iki 100 tūkst.
gyventojų) viešąją infrastruktūrą.
2013 m. lapkričio 19 d. VRM įvyko Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdis. Šio posėdžio
metu buvo aptarti 2014–2020 m. laikotarpio tikslinių teritorijų atrankos kriterijai ir principai.
Tikslinėse teritorijose tvarios miestų plėtros veiksmus numatyta gana ženkliai finansuoti ES
struktūrinės paramos lėšomis – vien VRM parengtiems prioritetams, skirtiems miestų vystymui,
numatyta apie 900 mln. Lt., dar apie 189 mln. Lt planuojama skirti vietovėms nuo 1 iki 6 tūkst.
gyventojų.
Nacionalinė regioninės plėtros taryba pritarė konkretiems tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijams ir
principams miestų nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų mažesnių savivaldybių centrų grupėje. Išskiriant
tikslines teritorijas bus vertinami:
Miestų demografiniai pokyčiai, atsižvelgiant į ilgo laikotarpio (nuo 2001 m. gyventojų
surašymo) gyventojų skaičiaus pokytį.
Ekonominis aktyvumas, vertinant miestuose naujai (per pastaruosius 3 metus) registruotas
įmones.
Užimtumo struktūra, atsižvelgiant į didelę pirminio ir antrinio sektorių (statybos,
apdirbamosios gamybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, miškininkystės, žuvininkystės)
įmonėse dirbančiųjų dalį.
-
UAB „A sprendimai“
15
Šio posėdžio metu buvo nuspręsta, jog tikslinės teritorijos būtų išskiriamos remiantis 2014 m.
sausio 1 d. paskelbtais Statistikos departamento ir VĮ Registrų centro duomenimis, sudarant
palyginamąjį indeksą ir išskiriant tuos miestus, kuriuose neigiamų demografinių pokyčių, mažo
ekonominio aktyvumo ir nesubalansuoto užimtumo problemos pasireiškia aštriausiai.
Pagrindiniai regioninės politikos įgyvendinimą atspindintys aspektai pateikti 6 paveiksle.
RPT
Regioninės politikos įgyvendinimo schema
Vyriausybė
VRMMinisterijos ir kitos suinteresuotos
valstybės institucijos
RPD
Savivaldybė
Regiono plėtros planų rengimas, tikslinamas ir
stebėsena (detalizuoti 1,2,3, prieduose)
Politikos formavimas
Koordinavimas
Administravimas, koordinavimas ir stebėsena
Vykdymas
Priemonių formulavimas, valdymas
Projektų srautas
Koordinavimas (suderinti sprendimai su RPT)
Paveikslas 6. Regioninės politikos įgyvendinimo schema
Regioninės politikos įgyvendinimo schema sudaryta pagal Regioninės plėtros įstatyme pateiktą
informaciją bei VRM Regioninės politikos departamento direktoriaus pristatymą „Regioninės
politikos pasiekimai, siekiai ir iššūkiai: nacionalinės valdžios pozicija“.
Regioninės plėtros įstatymo 10 straipsnyje reglamentuoti įgaliojimai, kuriuos atlieka vyriausybė,
nustatydama ir įgyvendindama Nacionalinę regioninę politiką. Šiame straipsnyje pateikti darbai
apima politikos formavimą.
Regioninės plėtros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už Nacionalinės regioninės
politikos koordinavimą yra atsakinga VRM. Taip pat Regioninės plėtros įstatymo 11 straipsnio 2
dalyje reglamentuoti darbai, kuriuos atlieka VRM formuodama ir įgyvendindama Nacionalinę
regioninę politiką. Todėl schemoje parodyta, kad VRM prisideda prie Nacionalinės regioninės
politikos formavimo, koordinavimo, administravimo ir stebėsenos.
-
UAB „A sprendimai“
16
Regioninės plėtros įstatymo 14 straipsnyje pateikti įgaliojimai, skirti RPD. Remiantis straipsnyje
nurodytais įgaliojimais, RPD prisideda prie politikos formavimo, administravimo, koordinavimo
ir stebėsenos bei atlieka koordinavimą (derindama sprendimus su RPT).
Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje pateikti įgaliojimai, skirti RPT. Remiantis
straipsnyje nurodytais įgaliojimais, RPT prisideda prie administravimo, koordinavimo ir
stebėsenos bei formavimo. Regioninės plėtros įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje bei 14 straipsnyje
atsispindi ministerijų ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų bei savivaldybių vaidmuo vykdant
regioninės politikos įgyvendinimą. Remiantis Regioninės plėtros įstatyme pateikta informacija,
schemoje nurodyta, kad šios institucijos dalyvauja regioninės politikos formavime, priemonių
formavime, valdyme ir vykdyme.
Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje atsispindi RPT įtaka savivaldybėms. RPT svarsto
savivaldybių siūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų, teikiamų įgyvendinant
regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą, probleminių teritorijų plėtros
programas, regiono plėtros planą, savivaldybių strateginius plėtros planus ir Nacionalinius ES
struktūrinės paramos programavimo dokumentus; Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina
siūlomų finansuoti projektų sąrašus. Ši funkcija parodo, kad vyksta bendradarbiavimas tarp RPT ir
savivaldybių politikos formavime, priemonių formulavime ir valdyme.
-
UAB „A sprendimai“
17
2. RPD VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ
Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys RPD veiklą, yra Regioninės plėtros įstatymas (2000-
07-20, Nr. VIII-1889, aktuali redakcija), kuris apibrėžia, kad Nacionalinės regioninės politikos
įgyvendinimas yra perduodamas RPD, nuostatai (2010-11-29, Nr. 1V-270), patvirtinti vidaus
reikalų ministro, taip pat projektinių pasiūlymų pateikimo Regiono plėtros tarybai ir projektinių
pasiūlymų apibendrinimo regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarka (kiekvienas RPD skyrius
tvirtina tvarką individualiai), kurioje nustatomos RPD kaip sekretoriato funkcija dėl projektinių
pasiūlymų pateikimo ir apibendrinimo. RPD nuostatai neprieštarauja Regioninės plėtros įstatymui.
RPD nuostatai apibrėžia, kad RPD yra įstaiga prie VRM, įgyvendinanti Nacionalinę regioninę
politiką apskrityse. Iš čia kyla pagrindinės RPD funkcijos, kurios tiesiogiai yra susijusios su
Nacionaline regionine politika (žiūrėti 3 lentelę). PD formuoja ir kontroliuoja LNRP.
3 lentelėje pateikta informacija apie VRM, kaip institucijos, RPD ir PD, kaip VRM struktūrinio
padalinio, funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su Nacionaline regionine politika. Funkcijų
palyginimui atskaitos tašku buvo pasirinktos VRM, kaip institucijos funkcijos, susijusios su
Regioninės politikos įgyvendinimu ir formavimu, kurios yra deleguotos PD ir RPD, siekiant
išsiaiškinti, ar funkcijos tarp PD ir RPD nesidubliuoja.
-
UAB „A sprendimai“
Lentelė 3. Funkcijų, susijusių su Nacionaline regionine politika, palyginimas
VRM funkcijos RPD funkcijos PD funkcijos Pastabos
Rengia regionų plėtros srities įstatymų
projektus, aprobuoja, prireikus rengia
ir vidaus reikalų ministrui teikia
ministro įsakymų projektus,
Vyriausybei – šiame punkte nurodytos
srities Vyriausybės nutarimų, kitų
teisės aktų projektus.
Pagal kompetenciją rengia ar
dalyvauja rengiant teisės aktų
(išskyrus įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimų)
projektus.
Dalyvauja rengiant regionų plėtros
srities įstatymų projektus, rengia ir
derina kitų regionų plėtros srities
teisės aktų projektus.
RPD ir PD dalyvauja rengiant regionų
plėtros srities įstatymų / įsakymų
projektus. RPD neprisideda prie
įstatymų ir Lietuvos Respublikos
Seimo nutarimų rengimo.
- Pagal kompetenciją dalyvauja rengiant
Valstybės ilgalaikės raidos strategiją,
atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros
strategijas ir programas.
PD prisideda prie dokumentų,
reglamentuojančių / darančių įtaką
LNRP, rengimą. RPD nuostatuose nėra
numatytos funkcijos prisidėti prie
dokumentų, tokių kaip Valstybės
ilgalaikės raidos strategijos, atskirų
ūkio šakų plėtros strategijų rengimo /
konsultacijų teikimo.
Pagal kompetenciją rengia išvadas,
rengėjams (prireikus rengia išvadas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei) dėl
svarbiausias viešosios politikos kryptis
nustatančių teisės aktų ir kitų
dokumentų atitikties Nacionalinės
regioninės politikos tikslams bei
uždaviniams.
Pagal kompetenciją svarsto atskirų
ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas
ir programas, siūlomas valstybės
pagalbos regioninei plėtrai priemones
ir, įvertinęs šių priemonių
veiksmingumą, rengia ministerijoms
išvadas dėl jos atitikties Nacionalinės
regioninės politikos tikslams ir
uždaviniams.
Kontroliuoja, kaip įgyvendinama
regionų plėtros srities valstybės
politika ministerijai pavaldžiose
įstaigose.
- Kontroliuoja, kaip įgyvendinama
regionų plėtros srities valstybės
politika įstaigose prie ministerijos ir
kitose vidaus reikalų ministro valdymo
srityse veikiančiose įstaigose, išskyrus
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įstaigas.
PD pagal nuostatus įgyvendina VRM
priskirtą funkciją, išskyrus LR
Vyriausybės įstaigose.
RPD tiesiogiai neįgyvendina šios
funkcijos.
Koordinuoja Nacionalinę regioninę - Konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl PD šioje veikloje atlieka
-
UAB „A sprendimai“
19
VRM funkcijos RPD funkcijos PD funkcijos Pastabos
politiką. rengiamų regionų plėtros planų, teikia
siūlymus dėl jų tobulinimo.
patariančiosios institucijos vaidmenį,
nors už regiono plėtros planų rengimą
yra atsakingi atitinkami RPD skyriai.
Rengia pasiūlymus regionų plėtros
taryboms dėl regionų plėtros planų
įgyvendinimo.
- RPD nuostatuose apibrėžtas
bendradarbiavimas su regionų plėtros
tarybomis. PD nuostatuose tokia
funkcija nėra numatyta. Atlieka regionų plėtros tarybų
sekretoriato funkcijas, kaupia regionų
plėtros tarybų priimtus dokumentus ir
jų sudarytų darbo grupių išvadas.
Apibendrinęs savivaldybių siūlymus
dėl regionines ir vietines iniciatyvas
atitinkančių regiono socialinės ir
ekonominės plėtros projektų, teikia
šiuos projektus svarstyti regiono
plėtros tarybai.
Koordinuoja savivaldybių institucijų,
socialinių ir ekonominių partnerių
veiklą jiems vykdant priimtus
sprendimus, susijusius su Nacionalinės
regioninės politikos įgyvendinimu
tame regione.
-
RPD inicijuoja bendravimą ir
bendradarbiauja, tariasi su partneriais,
kurių nuomonė ir sprendimai daro
įtaką Regiono plėtros planų rengimui.
PD funkcijose jokios partnerių
kontrolės nėra numatyta.
Rengia ir teikia Vidaus reikalų
ministerijai informaciją apie Lietuvos
regioninės politikos iki 2013 metų
strategijos, regionų plėtros planų ir
probleminių teritorijų plėtros programų
bei kitų Nacionalinę regioninę politiką
reglamentuojančių dokumentų
įgyvendinimą apskrityse.
Koordinuoja Lietuvos regioninės
politikos iki 2013 metų strategijos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d.
nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-
2370), įgyvendinimą.
RPD pagal šią funkciją atlieka
vykdančiosios institucijos vaidmenį, o
PD – kontroliuojančios institucijos
vaidmenį.
Pagal kompetenciją įgyvendina
-
UAB „A sprendimai“
20
VRM funkcijos RPD funkcijos PD funkcijos Pastabos
Lietuvos regioninės politikos iki 2013
metų strategiją, patvirtintą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m.
gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin.,
2005, Nr. 66-2370)
Teikia valstybės institucijoms ir
savivaldybėms pasiūlymus dėl regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programos ir probleminių
teritorijų plėtros programų
įgyvendinimo.
Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja
Vidaus reikalų ministerijai rengiant ir
vykdant probleminių teritorijų plėtros
programas.
Rengia Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sprendimo dėl
probleminių teritorijų išskyrimo
projektą.
PD tiesiogiai prisideda prie teisės aktų
kūrimo, susijusių su probleminėmis
teritorijomis, taip atlikdama
kuriančiosios institucijos vaidmenį.
RPD atlieka vykdančiosios institucijos
vaidmenį, nes jam skirta funkcija
vykdyti probleminių teritorijų plėtros
programas.
Rengia probleminių teritorijų plėtros
programas, teikia jas svarstyti
Nacionalinei regioninės plėtros tarybai
ir po jos pritarimo teikia svarstyti ir
tvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei.
Koordinuoja probleminių teritorijų
plėtros programų įgyvendinimą.
Rengia pasiūlymus dėl regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programos, probleminių
teritorijų išskyrimo bei jose
įgyvendinamiems projektams teikiamų
valstybės pagalbos kriterijų.
Rengia regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo
programą, šį dokumentą rengia
svarstyti Nacionalinei regioninės
plėtros tarybai ir po jos pritarimo teikia
svarstyti ir tvirtinti Lietuvos
Respublikos Vyriausybei.
Tiek RPD, tiek PD prisideda prie
socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programos parengimo.
Pagal kompetenciją rengia pasiūlymus
valstybės institucijoms ir
savivaldybėms dėl regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo
programos ir probleminių teritorijų
plėtros programų įgyvendinimo.
PD pavesta atlikti konsultuojančios
institucijos vaidmenį dėl regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programos ir probleminių
teritorijų plėtros programų
įgyvendinimo. Panašios funkcijos RPD
veiklos nuostatuose nėra numatytos.
Organizuoja rengiamų Regioninės
plėtros planavimo dokumentų aptarimą
su valstybės institucijomis ir
Organizuoja rengiamų Regioninės
plėtros planavimo dokumentų aptarimą
su valstybės institucijomis ir
Organizuoja rengiamų Regioninės
plėtros planavimo dokumentų aptarimą
su valstybės institucijomis ir
RPD ir PD dalinai atlieka tą pačią
funkciją, t. y. „Organizuoja rengiamų
Regioninės plėtros planavimo
-
UAB „A sprendimai“
21
VRM funkcijos RPD funkcijos PD funkcijos Pastabos
savivaldybėmis, socialiniais ir
ekonominiais partneriais, teikia
valstybės institucijoms, savivaldybėms
ir visuomenei informaciją apie regionų
socialinių ir ekonominių skirtumų
mažinimo programos ir probleminių
teritorijų plėtros programų rengimą ir
įgyvendinimą.
savivaldybėmis, socialiniais ir
ekonominiais partneriais ir teisės aktų
nustatyta tvarka teikia informaciją apie
Regiono plėtros planų rengimą ir
įgyvendinimą valstybės institucijoms,
savivaldybėms ir visuomenei.
savivaldybėmis, socialiniais ir
ekonominiais partneriais, teikia
informaciją apie regionų socialinių ir
ekonominių skirtumų mažinimo
programos ir probleminių teritorijų
plėtros programų rengimą ir
įgyvendinimą valstybės institucijoms,
savivaldybėms ir visuomenei.
dokumentų aptarimą su valstybės
institucijomis ir savivaldybėmis,
socialiniais ir ekonominiais
partneriais“.
- Vidaus reikalų ministro nustatyta
tvarka rengia regionų plėtros planų
projektus ir pateikia juos regionų
plėtros taryboms svarstyti ir tvirtinti.
Rengia ir teikia vidaus reikalų
ministrui tvirtinti regionų plėtros planų
rengimo metodiką.
RPD paskirta funkcija rengti plėtros
planus. PD tiesiogiai nedalyvauja
rengiant regiono plėtros planus , bet
PD yra skirta funkcija, tiesiogiai
susijusi su RPD veiklos procesais.
Pagrindinis dokumentas, pagal kurį
rengiami Regiono plėtros planai, yra
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministro įsakymu patvirtinta regionų
plėtros planų rengimo metodika, už
kurios tikslinimą yra atsakingas tik PD.
Funkcijų, susijusių su Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu ir formavimu, palyginimas parengtas vadovaujantis:
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatais (2010-10-13, Nr. 1465).
2. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatais (2010-11-29, Nr. 1V-720).
3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento nuostatais (2011-03-24, Nr. 1V-239).
-
UAB „A sprendimai“
22
3. REGIONO PLĖTROS PLANŲ RENGIMUI ĮTAKĄ DARANTYS TEISĖS AKTAI
Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiami regionų plėtros planai, yra regionų plėtros
planų rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo
23 d. įsakymu Nr. 1V-706. Regionų plėtros planų rengimo metodikoje nustatoma regionų plėtros
planų struktūra, rengimo ir keitimo tvarka. Metodikos 9.2. punkte apibrėžiama, kokie turi būti
vertinimo kriterijai, t. y. efekto, rezultato ir produkto kriterijai. Pagrindinis aspektas vertinimo
kriterijams yra tas, kad jie turi parodyti plano įgyvendinimo rezultatų kiekybinę išraišką, t. y.
vertinimo kriterijai turi būti pamatuojami, turėti atitinkamą skaitinę reikšmę.
Atlikus 10 regionų plėtros planų analizę, 7 paveiksle pateikiami sugrupuoti teisės aktai, kuriais
remiantis yra rengiami regionų plėtros planai.
7 paveiksle neįtraukti teisės aktai, kurie nėra aktualūs rengiant regiono plėtros planus nuo 2014 m.,
tačiau iš dalies dar aktualūs, vykdant planų iki 2013 m. stebėseną ir numatytų projektų užbaigimą.
Neįtraukti šie teisės aktai:
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 m. strategija.
Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 m. programa.
Lietuvos Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo 2007–2013 m. strategija ir ją
įgyvendinančios Ekonomikos augimo, Žmogiškųjų išteklių plėtros, Sanglaudos skatinimo
veiksmų programos.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. strategija ir programa.
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa.
2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa.
2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programa.
Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 m. strategija.
Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 m.
programa.
Finansavimo ir administravimo sutartys, pasirašytos 2007–2013 m. laikotarpiui.
-
UAB „A sprendimai“
23
Regiono plėtros planas
Regionui aktualūs dokumentai:
X regiono plėtros planas
(ankstesnis)
X apskrities teritorijos
bendrasis (generalinis) planas
X savivaldybės teritorijos
bendrasis planas
X miesto/rajono savivaldybės
strateginis veiklos planas
X miesto/rajono savivaldybės
strateginis plėtros planas
Įstatymai, nutarimai ir kt. teisės aktai:
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva
2030“ 2014–2020 m.
2014–2020 m. Nacionalinės pažangos
programos prioriteto „Regioninė plėtra“
tarpinstitucinis veiklos planas
Nacionalinė pažangos programa
Lietuvos inovacijų strategija 2010–2020
metams
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki
2015 m. ilgalaikė strategija
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros
įstatymas
Regionų plėtros planų rengimo metodika
Lietuvos Respublikos Teritorijos bendrasis
planas
Lietuvos regioninės politikos metmenys
Nacionalinė Lisabonos strategijos
įgyvendinimo programa
Lietuvos Respublikos Šešioliktosios
vyriausybės 2012–2016 metų programa
Moksliniai tyrimai
Galimybių
studijos
Audito ataskaitos
Leidinys
„Lietuvos
gyventojų
skaičiaus
prognozės 2005–
2030 m.“
Regiono specifiką
reglamentuojantys dokumentai:
Europos Sąjungos Baltijos
jūros regiono strategija
Lietuvos pajūrio regiono
turizmo plėtros studija
Kuršių marių vandens kokybės
gerinimo programa
Kiti dokumentai
Šakinės/sektorinės
strategijos
(6 priedas)
Paveikslas 7. Teisės aktai, kuriais vadovaujantis rengiami regionų plėtros planai
-
UAB „A sprendimai“
24
Išvados:
Atlikus pagrindinių LNRP reglamentuojančių teisės aktų analizę, galime teigti, kad visi svarbiausi LNRP įgyvendinimui skirti dokumentai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, pradedant nuo Nacionalinės
pažangos strategijos „Lietuva 2030“ iki regioninių plėtros planų ar probleminėms (kurios buvo
įgyvendinamos iki 2013 m.) ir tikslinėms (kurios turėtų būti pradėtos rengti nuo 2014 m.)
teritorijoms skirtų programų (žiūrėti 1 paveikslą). Žemesnio lygio planuose įžvelgiamos uždavinių ir
priemonių sąsajos su aukštesnio lygmens planų tam tikrais elementais, t. y. prioritetais, tikslais,
uždaviniais ir priemonėmis. Kiekviename žemesnio lygmens LNRP dokumente ryškėja vis detalesnė
informacija apie LNRP įgyvendinimą.
Atlikus RPD veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizę, galime teigti, kad formuojant, įgyvendinant ir kontroliuojant įvairius Nacionalinės regioninės politikos procesus dalyvauja VRM
(PD skyrius) ir RPD. VRM funkcijas, susijusias su Nacionaline regionine politika, paskirsto tarp
RPD ir PD. Palyginus RPD ir PD funkcijas matyti, kad jos nesidubliuoja, be to, aiškiai apibrėžta,
kuri institucija atlieka vykdančiosios, o kuri – koordinuojančios institucijos vaidmenį. Tačiau
funkcija „Organizuoja rengiamų regioninės plėtros planavimo dokumentų aptarimą su valstybės
institucijomis ir savivaldybėmis, socialiniais ir ekonominiais partneriais“ yra bendra ir RPD, ir PD.
Siūlymas: patikslinti šios funkcijos formuluotę ir nurodyti, už kokių regioninės plėtros planavimo
dokumentų aptarimą yra atsakingi RPD ir PD, siekiant išvengti funkcijų dubliavimosi.
PD viena iš funkcijų yra „Rengia ir teikia vidaus reikalų ministrui tvirtinti regionų plėtros planų
rengimo metodiką“. Regionų plėtros planų rengimo metodika yra pagrindinis dokumentas, kuriuo
vadovaujasi RPD įgyvendindamas funkcijas, susijusias su regionų plėtros planų rengimo, keitimo ir
stebėsenos procesais. Todėl tikslinga būtų pakoreguoti arba PD nuostatuose patikslinti funkciją,
įterpiant žodžius „konsultuojantis su RPD“ arba papildyti RPD nuostatus nauja funkcija „Teikti
pasiūlymus dėl Regionų plėtros planų rengimo metodikos atnaujinimo / tobulinimo“. Tokiu būdu
būtų užtikrintas bendradarbiavimas tarp dviejų institucijų ir oficialiai įformintas nuostatuose ir teisės
aktuose.
PD yra numatyta funkcija – „Konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl rengiamų regionų plėtros
planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo“. RPD rengia regiono plėtros planą ir bendradarbiauja su
RPT, todėl funkcija turėtų būti patikslinta, kad PD konsultuoja RPD.
Pastebėjimas: ir RPD, ir PD veiklos nuostatuose yra minima Lietuvos regioninės politikos iki 2013
metų strategija. Ši strategija nuo 2014 m. bus aktuali tiek, kiek bus reikalinga pateikti informaciją
apie praėjusio laikotarpio regionų plėtros planų įgyvendinimą ir numatytų projektų užbaigimą. Tapus
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijai neaktualiai, siūloma patikslinti RPD ir PD
nuostatus.
Atlikus regiono plėtros planų rengimui įtaką turinčių teisės aktų analizę, galime teigti, kad regiono
plėtros planai rengiami ne tik pagal patvirtintus teisės aktus, bet ir pagal įvairias strategijas,
galimybių studijas, mokslinius tyrimus ir kitus aktualius dokumentus.
-
UAB „A sprendimai“
25
RPD VEIKLOS PROCESAI
Tikslas:
Identifikuoti pagrindinius procesus, susijusius su regionų plėtros planų rengimu.
Parengti RPD pagrindinių veiklos procesų žemėlapius.
Pastaba:
RPD aukštesnio lygmens planų (pvz.: NPP, TVP ir kt.) stebėsena yra aktuali tik tiek, kiek pateikta informacija yra susijusi su regionais. Aukštesnio lygmens planuose esančių rodiklių stebėsena yra
daugiau aktuali analizuojant bendrą regiono situaciją ir lyginant ją Lietuvos mastu.
RPD pagrindiniai procesai, susiję su regionų plėtros planų rengimu, yra šie:
Regionų plėtros planų rengimo etapas.
Regionų plėtros planų tikslinimo etapas.
Regionų plėtros planų stebėsena.
Šių pagrindinių veiklos procesų žemėlapiai pateikti 1–3 prieduose. Veiklos procesų žemėlapiai yra
universalūs ir jais gali naudotis visi RPD skyriai.
Išvados:
Regionų plėtros planų rengimą reglamentuoja pagrindinis teisės aktas – Regionų plėtros planų
rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d.
įsakymu Nr. 1V-706. Regionų plėtros planų rengimo metodikoje yra tiksliai apibrėžti visi
pagrindiniai regionų planų rengimo etapai, atsakomybės. Susitikimo metu su RPD buvo
identifikuota, kad RPD vidiniuose dokumentuose (pvz.: tvarkose) atskirai nėra reglamentuojami ir
detalizuojami regionų planų rengimo pagrindiniai aspektai. Esant poreikiui, vidiniuose
dokumentuose būtų galima išsamiau detalizuoti regiono planų rengimo pagrindinius aspektus, tačiau
detalizavimas neturėtų prieštarauti metodikai.
Peržvelgus Regionų plėtros planų rengimo metodiką, pateikiame šias rekomendacijas ir
pastebėjimus:
o Regionų plėtros planų rengimą galima išskaidyti į tam tikrus etapus ir priskirti
institucijas, kurios dalyvauja šiuose procesuose. Tačiau nėra aiškūs etapų vykdymo
terminai. Siekiant regiono plėtros planų rengimo, tikslinimo ir stebėsenos procesus
perkelti į informacinę sistemą, rekomenduojame apibrėžti procesų žemėlapiuose
numatytų veiklų įgyvendinimo terminus. Tokiu būdu būtų galima įgyvendinti regionų
planų rengimo terminų kontrolę. Jeigu nėra poreikio, nustatyti procesų veiklos
įgyvendinimo terminus, rekomenduojame IS nustatyti pranešimus regionų plėtros
planų rengimo metodikoje nurodytiems terminams (pvz.: IS vartotojams iš sistemos į el.
paštą ateitų pranešimas, kad iki kovo 1 d. reikia pateikti RPT ir VRM Regiono plėtros
plano įgyvendinimo (...) metų ataskaitą.)
o Nėra numatyto termino iki kada RPD skyriai privalo pateikti ketvirtines ataskaitas.
Rekomenduojame apibrėžti ketvirtinių ataskaitų pateikimo terminus, siekiant
informaciją iš visų RPD skyrių gauti vienu metu.
Pastebėjimas: nėra apibrėžta savivaldybių ir kitų institucijų, kurios prisideda prie regioninių
projektų įgyvendinimo, atsakomybė už duomenų pateikimą RPD skyriams. Nustačius atsakomybes
-
UAB „A sprendimai“
26
savivaldybėms ir kitoms institucijoms, būtų galima sumažinti informacijos gavimo ar ataskaitų
vėlavimų riziką. Atsakomybę savivaldybėms ir kitoms institucijoms būtų galima apibrėžti:
o RPT vidiniuose dokumentuose, pvz.: parengiant ir patvirtinant X regiono plėtros tarybos
darbo grupės reglamentą, įtraukiant tokią darbo grupės funkciją kaip „vykdo X regiono
plėtros plano įgyvendinimo priežiūrą (monitoringą)“. Tokį reglamentą turi pasirengusi
Tauragės regiono plėtros taryba (Tauragės regiono plėtros tarybos darbo grupės darbo
reglamentas, patvirtintas Tauragės regiono plėtros tarybos 2011 m. sausio 28 d.
sprendimu Nr. 51/9VL-6). Aukštesnio lygmens teisės aktuose, pvz. Lietuvos
Respublikos regioninės plėtros įstatyme, įtraukiant savivaldybes ir kitas institucijas,
kurios vykdant tam tikrus projektus, tiesiogiai dalyvauja Nacionalinės regioninės
politikos įgyvendinime atitinkamoje teritorijoje.
-
UAB „A sprendimai“
27
RPD DARBUOTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI
RPD darbuotojų apklausa buvo atlikta remiantis Paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos 2013 m.
gruodžio 20 d. Nr. 51VL-144, 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 1.2 punktu.
Tikslas:
Ištirti ir aprašyti potencialių numatytos kurti ir diegti IS vartotojų poreikius rodiklių,
duomenų gavimo ir teikimo bei duomenų apdorojimo aspektais.
Respondentai:
Vilniaus apskrities skyrius.
Šiaulių apskrities skyrius.
Panevėžio apskrities skyrius.
Telšių apskrities skyrius.
Tauragės apskrities skyrius.
Kauno apskrities skyrius.
Alytaus apskrities skyrius.
Marijampolės apskrities skyrius.
Utenos apskrities skyrius.
Klaipėdos apskrities skyrius.
Lentelė 4. RPD darbuotojų apklausos rezultatai
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
1. Regionų plėtros planų
įgyvendinimui naudojami
informacijos šaltiniai
Dažniausiai naudojami informacijos šaltiniai:
Lietuvos statistikos departamentas.
Lietuvos darbo birža.
ES struktūrinės paramos kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS).
Savivaldybių duomenų bazės / duomenys.
Internetinė svetainė www.esparama.lt.
Kitos institucijos, teikiančios informaciją, ir kiti informacijos
šaltiniai:
LR švietimo ir mokslo ministerija.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
LR vidaus reikalų ministerija.
Regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Nacionalinė žemės tarnyba.
Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Lietuvos energetikos institutas.
Lietuvos bankas.
Laisvosios rinkos institutas.
Pilietinės visuomenės institutas.
Aplinkos apsaugos institutas.
-
UAB „A sprendimai“
28
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
Informacinės visuomenės plėtros komiteto statistikos portalas.
VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.
VšĮ „Ekoagros“.
Visuomenės geografijos ir demografijos institutas (leidinys „Demografija ir aš“).
Lietuvos savivaldybių indeksai.
AB „Lietuvos dujos“.
AB „Litesko“.
AB „Lietuvos geležinkeliai“.
AB „X energija“ (pvz., AB „Vilniaus energija“).
AB „Lesto“.
UAB „X šilumos tinklai“ (pvz., „Šakių šilumos tinklai“).
UAB „X komunalininkas“ (pvz., UAB „Kalvarijos komunalininkas“).
UAB „X vandenys“ (pvz., UAB „Sūduvos vandenys“).
UAB „X apskrities atliekų tvarkymo centras“ (pvz., „UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo
centras“).
Socialinių ir ekonominių partnerių duomenys / informacija.
Universitetai.
Anketinės apklausos, interviu.
Pastabos:
Dalis RPD skyrių savivaldybėms prašymus dėl informacijos pateikimo siunčia elektroniniu būdu (pvz.,
Excel), dalis skyrių informaciją gauna telefonu.
Lietuvos statistikos departamente kai kurie pateikiami duomenys nėra informatyvūs, nes renkami iš organizacijų
/ įmonių, kurios nepateikia tikslių duomenų.
2. Pateiktos pastabos dėl
kriterijų pasirinkimo,
vertinimo efektyvumo,
stebėjimo
Remiamasi patirtimi ir jau sudarytais ankstesniais regionų planais.
Įvertinama, ar lengvai bus galima surasti kriterijų reikšmes.
3. Apklausos dalyvių
rekomenduojami efekto ir
rezultato kriterijai
Socialinė, ekonominė raida:
BVP, tenkantis vienam gyventojui regione, palyginti su šalies vidurkiu, proc.
BVP, tenkantis vienam gyventojui regione, tūkst. Lt. arba BVP, tenkančio vienam regiono gyventojui, didėjimas,
proc.
Užimtųjų dalis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje nuo visų užimtųjų regione, proc.
Tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.
Materialinių investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt.
Gyventojų skaičiaus regione didėjimas, proc.
Nedarbo lygio regione sumažėjimas, proc. Verslas ir ekonomika:
Neto migracija (apskrities), asmenys.
-
UAB „A sprendimai“
29
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
Nedarbo lygis (apskrities), proc.
Nedarbo lygis regione lyginant su Lietuvos vidurkiu, proc.
Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui apskrityje, Lt.
Aplinkosauga:
Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis nuo visų susidarančių komunalinių atliekų Lietuvoje, proc.
Perdirbtų (panaudotų) komunalinių atliekų dalis regione, proc.
MTTP plėtra:
Išlaidos MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, regione, mln. Lt.
Socialinė apsauga:
Socialinė pašalpa regione. Išlaidos tūkst. Lt.
Socialinių paslaugų gavėjų skaičius, lyginant su vietos gyventojų skaičiumi, asmenys.
Gyvenimo kokybė:
Vidutinė gyvenimo trukmė regione, metai.
Regiono gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas, proc.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, metai (vyrai ir moterys).
Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, 100 tūkst. gyventojų regione.
Demografinis senatvės koeficientas.
4. Rodikliai, kuriuos siūloma
skaičiuoti ir kitiems
regionams pagal šakas
Socialinė, ekonominė raida:
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui,
arba Bendro vidaus produkto, tenkančio vienam regiono
gyventojui, didėjimas, proc.
Užimtųjų skaičius netradicinėje bei alternatyvioje, ekologiškai subalansuotoje ūkinėje veikloje, vnt.
Registruotas nedarbas arba Nedarbo lygis.
1000 gyventojų tenka vidaus migracijos (neto migracija) arba Gyventojų migracija.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt.
Gyventojų skaičius metų pradžioje. Užimtumo lygis.
Gyvenimo kokybė:
Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui.
Vidutinis mėnesinis bruto / neto darbo užmokestis.
Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį (maistas ir nealkoholiniai gėrimai).
Namų ūkiai, neturintys tualeto su nutekamuoju vandeniu, proc.
Gyventojų skaičiaus regione didėjimas, proc.
Regiono gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas, proc.
Gyvenimo kokybės indeksas.
Užregistruotų nusikaltimų skaičius 1000 gyventojų.
-
UAB „A sprendimai“
30
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
Verslas ir ekonomika:
Veikiantys ūkio subjektai.
Pramonės sukurta pridėtinė vertė gyventojui, lyginant su Lietuvos vidurkiu, proc.
Tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.
Materialinių investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas proc.
Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje.
Į savivaldybių biudžetus sumokėti ir įskaityti mokesčiai.
Turizmas:
Atvykstančių turistų skaičius.
Turistų skaičiaus regione augimas, proc.
Atvykusių turistų 1 dienos išlaidos.
Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose iš viso, vnt., arba apgyvendintų svečių skaičius.
Suteiktų nakvynių skaičius.
MTTP plėtra:
Išlaidos MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose.
Darbuotojai, dalyvaujantys MTTP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose.
Susisiekimas:
Keleivių apyvarta visų rūšių transportu.
Krovinių apyvarta visų rūšių transportu.
Kelių su patobulinta danga nuo visų vietinės reikšmės kelių (išskyrus grunto), proc.
Vidutinis dienos keleivių skaičius miesto ir priemiestinio transporto maršrutuose, lyginant su gyventojų skaičiumi
(keleivių skaičius per d./gyv.), proc.
Keleivių vežimas autobusų parkų transportu.
Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis.
Dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis.
Avaringumo lygis.
Kaimo infrastruktūros aplinką gerinančių projektų skaičius.
Informacinė visuomenė:
Namų ūkiai, turintys kompiuterį ir plačiajuosčio interneto prieigą.
Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visų rinkėjų skaičiumi, proc.
Įdiegtų elektroninių viešųjų paslaugų skaičiaus regione augimas.
Energetika:
Renovuotų daugiabučių skaičius.
Naujų ir modernizuotų katilinių skaičius.
Atnaujintuose viešosios paskirties pastatuose sutaupyta energijos, MWh.
Elektros energijos sunaudojimas.
Aplinkosauga:
Perdirbtų (panaudotų) komunalinių atliekų dalis, proc.
-
UAB „A sprendimai“
31
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
Būstai, susiduriantys su aplinkos užterštumo problemomis, proc.
Būstai, susiduriantys su triukšmo problemomis, proc.
Biologinio kuro dalis viso naudojamo kuro atžvilgiu.
Saugomų teritorijų plotas.
Vandens sunaudojimo lygis.
Nuotekų išleidimo kiekis.
Išmestų teršalų kiekis.
Sveikata:
Sveikatos priežiūros įstaigų skaičius.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, metai (vyrai ir moterys).
Praktikuojančių sveikatos priežiūros gydytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyv., vnt.
Praktikuojančių sveikatos priežiūros slaugytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyv., vnt.
Ligoninėse gydytų ligonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų.
Gyventojų sergamumo lygis.
Socialinė apsauga:
Socialinės pašalpos, išlaidos tūkst. Lt.
Santykis globos namuose ir šeimynose globojamų vaikų (vienam institucinėje globos įstaigoje esančiam vaikui
tenka šeimynose globojamų vaikų).
Gyvena nusikaltimais, smurtu, vandalizmu garsėjančiame rajone, proc. nuo apklaustųjų.
Socialinės rizikos šeimų skaičius.
Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose.
Švietimas:
Gyventojų išsilavinimas.
Besimokančių gyventojų dalis, proc.
Vaikų ikimokykliniame ugdyme dalis, palyginti su 1–6 metų amžiaus vaikais, proc.
Iškritimas iš švietimo sistemos (mokiniai neįgiję pagrindinio išsilavinimo nuo visų mokinių).
Moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose.
Studentų skaičius auštosiose mokyklose, kolegijose.
Kultūra:
Kultūros įstaigų skaičius.
Savivaldybių viešųjų bibliotekų skaitytojų skaičius, lyginant su gyventojų skaičiumi.
Mėgėjų meno kolektyvų skaičius.
Kultūros centrų organizuotų renginių skaičius.
Sportas:
Sportininkų skaičius.
Sporto varžybų skaičius.
Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyviai metų pabaigoje, proc. (lyginant su gyventojų skaičiumi,
dalyviai skaičiuojami atskirai kiekvienam renginiui).
Sporto mokyklų skaičius.
-
UAB „A sprendimai“
32
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
Sporto centrų lankytojų skaičius.
Žemės ūkis:
Užimtųjų dalis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje nuo visų užimtųjų, proc.
Užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje skaičius, vnt.
Užimtųjų skaičius netradicinėje bei alternatyvioje, ekologiškai subalansuotoje ūkinėje veikloje, vnt.
Naujai įsikūrusių jaunų ūkininkų skaičius, jų pokytis apskrityje.
Užimtų asmenų dalis kaimiškose vietovėse.
Miškingumas.
Pateiktos pastabos:
Pagal regionų planų rengimo metodiką visi nustatyti rodikliai ir kriterijai yra būtini ir svarbūs, nes pagal
ankstesnę metodiką jie nebuvo planuojami ir apskaitomi,
todėl buvo sunku vykdyti regiono plėtros plano stebėseną.
5. Rodikliai, kuriuos reikėtų
stebėti ateityje Rodiklius, kurie parodytų investicijų poveikį atitinkamai
sričiai (pagerėjo, pablogėjo).
Rodiklius, kurie atspindėtų padėtį realiu laiku.
Rodiklius, kurie atspindėtų regiono socialinius ir ekonominius pokyčius.
Rodiklius, kurie atspindėtų savivaldybių padėtį regiono viduje.
Rodiklius, kurie parodytų savivaldybių vykdomos veiklos poveikį gyventojams.
Informaciją apie priemonių plano įgyvendinimą (finansavimo šaltiniai, įgyvendinimo pradžia ir pabaiga).
Pateiktos pastabos:
Užtenka įgyvendinti rodiklių stebėseną pagal regionų plėtros planų rengimo metodiką (2011-09-23, Nr. 1V-
706), kurioje nustatyti visi gana informatyvūs rodikliai.
6. Rodikliai regionų
palyginimui Nedarbo lygis ir santykis su šalies vidurkiu, proc.
Nedarbo lygio regione sumažėjimas, proc.
Gyventojų migracija ir santykis su šalies vidurkiu, proc.
BVP, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Lt, arba BVP, tenkančio vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.
BVP gyventojui, lyginant su Lietuvos vidurkiu.
Mėnesinis darbo užmokestis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt, ir santykis su šalies vidurkiu, proc.
TUI vienam gyventojui, Lt, ir santykis su šalies vidurkiu, proc.
Materialinės investicijos vienam gyventojui, Lt, ir santykis su šalies vidurkiu, proc.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų.
ES fondų lėšų panaudojimo lygis.
NVO rodikliai pagal sritis.
Gyvenimo kokybės rodiklis.
Demografinės senatvės koeficientas.
Bendruomenių skaičius regionuose.
-
UAB „A sprendimai“
33
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
Socialinių pašalpų gavėjų skaičius.
Pateiktos pastabos / pasiūlymai:
Pagrindiniai tarpinstitucinio veiklos plano rodikliai turėtų būti stebimi ir regionų mastu bei lyginami su Lietuvos
vidurkiu.
Stebėti rodiklius, kurie atspindėtų regionų socialinius ir ekonominius skirtumus.
Stebėti rodiklius, kurie atspindėtų ir vertintų teritorijų demografinę, ekonominę ir socialinę situaciją ir nurodytų
spręstinas problemas (nepakankamą užimtumą, mažą
ekonominį aktyvumą bei migraciją, nepakankamą
gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą,
regione gyvenančių bei dirbančių asmenų ekonominį
aktyvumą, kuris parodo teritorijos pragyvenimo lygį,
gyventojų realias pajamas ir nuo to priklausančius
socialinės gerovės indeksus).
Stebėti rodiklius, kurie leistų įvertinti švietimo, socialinių ir sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Stebėti rodiklius, kuriais būtų galima palyginti regionus. Tai gali būti išvestiniai rodikliai, atspindintys regionų
pokyčius įvairiais aspektais, pvz.: pagal trukmę,
procentais, kiekį, administracinę teritoriją ir pan.
Rodikliai turėtų būti atnaujinami kas metus.
Stebėti rodiklius, kurie atspindėtų regiono pažangą.
Trūksta rodiklių, kurie būtų skaičiuojami pagal regionus, nes dauguma pagrindinių rodiklių skaičiuojami Lietuvos
mastu. Nėra regioninių rodiklių, leidžiančių įvertinti
kultūros paslaugų vartojimo lygį; gyventojų, patiriančių
skurdo riziką, dalis; gyventojų, dalyvaujančių
visuomeninėje veikloje, dalis; gyventojų, vertinančių
gyvenamąją vietovę pozityviai, dalis, CO2 kiekio pokytį ir
pan.
Regionų palyginimui turėtų būti naudojami bendriniai rodikliai, ne iš regionų plėtros planų, o iš kitų
informacijos šaltinių (pvz.: Lietuvos statistikos
departamentas, Eurostatas).
7. Pagrindinės problemos /
pastebėjimai, su kuriais
regionai susiduria rengiant
ir stebint Regionų plėtros
planus
Planų rengimo etapas:
Regionų plėtros planų metodika per daug smulkmeniška ir
joje daug neaiškumų, taip pat yra dirbtinų pilietiškumo
procedūrų.
Per daug biurokratijos tvirtinant / tikslinant planus.
Neaiški septynerių metų vizija. Planai turėtų būti detalizuojami, rengiant dvejų metų veiksmų planus.
Rengiant regionų plėtros planus, savivaldybės poreikiai neatitinka realybės, todėl juos reikia išgryninti.
Rengiant regiono plėtros planą, sunku identifikuoti rezultato ir produkto kriterijus, kurių duomenis vėliau
būtų galima gauti, atliekant plano stebėseną.
Nėra sukurtų rodiklių, kurie įvertintų regionų aktualius pokyčius.
Renkami rodikliai, apie kurių įvykdymą būtų galima rasti
-
UAB „A sprendimai“
34
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
informacijos, todėl pasirenkami rodikliai, kurie nėra tokie
informatyvūs ir atspindėtų realią situaciją.
Rodiklių nepalyginamumas. Kai kurie rodikliai skaičiuojami tik regiono viduje ir jų negalima palyginti su
kitais regionais.
Pagal stebėsenos rodiklius turi būti vertinama, ar vykdant regiono plėtros plano priemones, pasiekiamas norimas
rezultatas, t. y. priemonė „Bedarbystės mažinimas“ turi
būti vertinama „nedarbo lygio“ rodikliu, o ne įgyvendintų
projektų skaičiumi.
Rengiant regiono plėtros planus, pasirinkti rodikliai turėtų būti lyginami su šalies vidurkiu.
Planų stebėsena:
Monitoringas tinkamas tik plano įgyvendinimo stebėsenai. Stebėsena turėtų parodyti, ar įgyvendinti projektai
regionui buvo naudingi.
Sunku gauti informaciją iš savivaldybių ataskaitų rengimui. Taip pat sunku gauti tikslius duomenis iš plano
vykdytojų (informacija atsiunčiama nevisiškai užpildyta,
duomenys netikslūs ir neišsamūs).
Neįmanoma įvertinti, kokį realų poveikį padarė įgyvendinti projektai regiono plėtrai ir gyvenimo kokybei,
nes stebimi kiekybiniai rodikliai.
Regiono plėtros planų stebėsena palengvėtų, jei būtų bendra duomenų bazė apie projektų pasiektus rezultatus.
Ši informacija galėtų būti talpinama www.esparama.lt ir
www.sfmis.finmin.lt (dabar skelbiami tik projektų
aprašymai).
Bendros pastabos:
Trūksta bendradarbiavimo tarp regionų skyrių ir savivaldybių.
Lietuvoje nėra bendros IS visoms savivaldybėms, kurioje būtų kaupiami, sisteminami statistiniai duomenys.
Būtų galima sukurti bendrą IS tiek regionų plėtros planams, tiek savivaldybių strateginiams planams, kurioje
būtų standartizuoti ir rodikliai.
Vėluoja Lietuvos statistikos departamento duomenys.
Naujasis Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis apsunkina informacijos paiešką.
Dalis naudingos informacijos yra mokama, pvz., Registrų centre.
8. Išsakytas poreikis dėl
darbinių lentelių
standartizavimo sistemoje
Standartizuoti Regionų plėtros metodikos prieduose pateiktas ataskaitas.
Sistema galėtų formuoti ataskaitas, pateiktas 5 priede.
Pastaba:
Ataskaitų, pateiktų 5 priede, pavyzdžių perkėlimo į IS reikalingumas bus sprendžiamas artimiausio susitikimo
metu dėl IS.
9. Aukštesnio lygmens planų
stebėsenos poreikis Aktualu stebėti pagrindinius aukštesnių planų rodiklius
regionų lygmeniu ir lyginti su bendru Lietuvos vidurkiu.
Stebėti, kaip skatinami pažangos procesai regione,
http://www.esparama.lt/http://www.sfmis.finmin.lt/
-
UAB „A sprendimai“
35
Eil.
Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė
įgyvendinant Nacionalinės pažangos programos nuostatas,
Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė
plėtra“ tarpinsititucinį veiklos planą.
Aktualu stebėti X apskrities teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną.
Pateiktos pastabos:
Stebėti aukštesnio lygmens planų rodiklius šiuo metu neįmanoma dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo.
10. Informacijos teikimas
kitoms institucijoms apie
regionų plėtros planus
VRM.
Regionų plėtros taryboms.
Regiono savivaldybėms –nuolat arba pagal poreikį.
Atsakingoms ministerijoms, agentūroms – apie paramos lėšų panaudojimą.
Kitoms institucijoms pagal poreikį. Kartais, siekiant pateikti prašomą informaciją, reikia atlikti rodiklių
skaičiavimus (pvz., palyginti rodiklį su šalies vidurkiu
arba gyventojų skaičiumi).
Kas mėnesį viešai skelbiama informacija internetinėje svetainėje http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-
regionai/.
Pateiktos pastabos:
Negaunamas atgalinis ryšys dėl pateiktų ataskaitų iš VRM RP.
11. Kiti pastebėjimai Regiono plėtros plane turėtų atsispindėti visi projektai, kurie daro įtaką regionui. Regiono plėtros planai neturėtų
būti vien tik ES projektų įgyvendinimo ir stebėsenos
priemonė. Regiono plėtros plane turėtų atsispindėti ir
projektai, kurie finansuojami iš kitų šaltinių, nes ši
informacija turi atsispindėti ketvirtinėse ataskaitose.
Būtų naudinga atlikti tyrimus, apklausas, tačiau trūksta žmogiškųjų bei finansinių išteklių. Šiam tikslui būtų
galima sukurti internetines anketas / apklausas.
Aktualu būtų gauti informaciją iš teritorijų planavimo sistemos ir, esant poreikiui, informaciją pateikti
investuotojams.
Nacionalinėje regioninėje plėtros taryboje nėra aptariami ar svarstomi regionų plėtros planai ir regionų
problematika.
Regionams turėtų būti suteiktas didesnis savarankiškumas bei vertinamas jų konkurencingumas.
Regionų plėtros taryboms turėtų būti nustatyta atsakomybė už planų įgyvendinimą. Savivaldybės
stengiasi dėl planų / projektų įgyvendinimo, nes jų veikla
įvertinama ir skelbiama viešai (savivaldybių indeksai).
Regionų plėtros planai turėtų būti susieti su kitais planais, pirmiausiai su regionų savivaldybių strateginiais planais.
TVP turėtų būti naudojamas kaip regionų plėtros planų dalis.
Unifikuoti stebėsenos rodiklius visiems regionams būtų sudėtinga, nes regionų plėtros plan