rapsų aliejaus, vitamino e, seleno bei vandenyje tirpaus ... mitybos... · rapsų aliejaus,...

122

Baltymo pašalinio kvapo

intensyvumas

2,33 bc 2,25 bc 2,00 ab 1,75 a 2,33 bc 2,58 C

Baltymo spalvos

vienodumas

7,00 a 7,08 a 6,67 a 6,50 a 7,00 a 6,92 A

Baltymo kietumas 5,42 a 5,00 a 5,17 a 5,67 a 5,25 a 5,33 A

Baltymo bendras skonio

intensyvumas

6,67 a 6,67 a 6,75 a 6,67 a 6,75 a 6,33 A

Baltymo pašalinio skonio

intensyvumas

1,33 a 2,00 b 1,42 a 1,33 a 1,75 ab 2,17 B

Baltymo priimtinumas 7,08 b 6,83 b 7,17 b 7,08 b 6,67 ab 6,25 A

TRYNIO

Trynio bendras kvapo

intensyvumas

7,00 a 6,92 a 6,75 a 6,92 a 6,75 a 6,67 A

Trynio pašalinio kvapo

intensyvumas

1,25 a 1,83 b 1,25 a 1,33 a 1,58 ab 1,67 Ab

Trynio spalvos

intensyvumas

2,92 a 2,67 a 2,67 a 3,00 a 2,75 a 2,75 A

Trynio kietumas 3,08 a 3,17 ab 3,25 abc 3,25 abc 3,75 bc 3,83 C

Trynio kruopėtumas 2,25 ab 2,17 a 2,25 ab 2,08 a 2,08 a 2,50 B

Bendras trynio skonio

intensyvumas

7,00 ab 6,75 a 6,83 ab 6,83 ab 7,17 b 6,67 A

Trynio pašalinio skonio

intensyvumas

1,50 a 2,00 abc 2,17 bc 1,75 ab 2,00 abc 2,50 C

Trynio liekamojo skonio

intensyvumas

4,92 a 4,75 a 4,83 a 4,67 a 4,67 a 5,08 A

Trynio priimtinumas 7,00 c 6,42 bc 6,25 ab 6,67 bc 6,58 bc 5,67 A

a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje

(p<0,05)

Seleno tipas turėjo reikšmingą įtaką bendram trynio skonio intensyvumui, kai naudotas rapsų aliejus:

neorganinio seleno atveju trynys buvo silpnesnio skonio nei naudojant organinį seleną.

Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei vandenyje tirpaus fitobiotiko Sangrovit® įtaka

penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos kokybei

2012 – 2013 m. tiriant rapsų aliejaus maistinę vertę, nustatėme kad jame vyrauja polinesočiosios

riebalų rūgštys, kurios gali teigiamai sąlygoti kiaulių sveikatingumą bei optimizuoti pašarų konversiją.

Tačiau, polinesočiosios riebalų rūgštys pasižymi aukšta autooksidacija. Todėl, labai svarbu, naudojant

natūralius antioksidantus, kaip vitaminą E ir seleną stabilizuoti polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidaciją,

pagerinti kiaulienos maistinę vertę. Fitobiotike Sangrovit® pagrindinė veiklioji medžiaga yra sangvinarinas.

Ši medžiaga taip pat pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu veikimu. Tyrimai apie vandenyje tirpaus

sangvinarino įtaką kiaulių produktyvumui bei produkcijos kokybei yra tik vykdomi. Todėl duomenų apie

minėtų pašarų priedų sinergetinį poveikį kiaulių produktyvumui ir mėsos kokybei yra nepakankamai. Todėl

mūsų darbo tikslas: ištirti rapsų aliejaus, vitamino E, organinio ir neorganinio seleno bei vandenyje tirpaus

fitobiotiko Sangrovit® įtaka penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos kokybei.

Darbo metodika:

123

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004 0417 Lietuvos Respublikos

maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1

– 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).

Bandymo schema. Šėrimo bandymas pradėtas su 45 dienų amžiaus 104 vnt. penimų kiaulių (Landrasų

x Jorkšyrų (motina) ir Pjetrėnų x Diurokų (tėvas)). Jo metu penimas kiaules suskirstėme į 4 grupes

(kontrolinė ir 3 tiriamosios) po 2 pakartojimus (viso 8 gardai). Kiekvienoje grupėje buvo po 26 penimas

kiaules.

Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB,

nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.

Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės

grupės kombinuotuosiuose pašaruose buvo 0,5 mg/kg pašaro seleno iš natrio selenito (neorganinis selenas)

+ 75 mg/kg vitamino E, I-mos tiriamosios grupės kombinuotuose pašaruose buvo įterpta 0,5 mg/kg seleno

iš natrio selenito (neorganinis selenas) + 75 mg/kg vitamino E ir per vandenį duodamas fitobiotinis

preparatas Sangrovit® (50 g/m3 vandens), II-os tiriamosios grupės – 0,5 mg/kg selenometionino (Alkosel-

organinis selenas) + 75 mg/kg vitamino E, o III-oje tiriamojoje grupėje – selenometioninas (Alkosel-

organinis selenas) sudarė 0,5 mg/kg kombinuotųjų pašarų +75 mg/kg vitaminas E ir per vandenį duodamas

fitobiotinis preparatas Sangrovit® (50 g/m3 vandens).

Kombinuotojo pašaro sudėtis pateikiama 115 lentelėje.

115 lentelė. Kombinuotojo pašaro maistingumas

Rodikliai

Sudėtis, %

I auginimo

periodas

II auginimo

periodas

III auginimo

periodas

IV auginimo

periodas

Apskaičiuota maistinė vertė

Apykaitos energija,

MJ/kg 12,71 12,88 12,70 12,67

*Baltymingumas,

proc. 19,77 18,37 17,38 15,96

*Žali riebalai, proc. 2,93 3,07 3,36 3,51

Žalia ląsteliena, proc. 3,21 3,27 3,85 4,03

Lizinas, proc. 1,10 1,11 0,96 0,77

Metioninas/cistinas,

proc. 0,74 0,68 0,61 0,52

Metioninas, proc. 0,43 0,37 0,30 0,23

Treoninas, proc. 0,80 0,73 0,55 0,50

Triptofanas, proc. 0,20 0,22 0,22 0,20

*Kalcis, proc. 1,06 1,46 1,39 1,26

*Fosforas, proc. 0,97 1,01 0,97 0,92

Natris, proc. 0,15 0,15 0,15 0,15 *analizuotos vertės

Premikso sudėtis (1kg pašaro): vit. A – 2.000.000 TV; vit. D3 – 300.000 TV; vit. K3 – 600,00 mg/kg; vit. B1 – 300,00

mg/kg; vit. B2 – 1.000,00 mg/kg; vit. B6 – 500,00 mg/kg; vit. B12 – 5.000 µg/kg; nikotino rūgštis – 4.000,00 mg/kg; pantoteno

124

rūgštis – 2.000,00 mg/kg; folio rūgštis – 160,00 mg/kg; biotinas – 24.000,00 µg/kg; cholin chloridas – 30.000,00 mg/kg; geležis

– 35.000,00 mg/kg; manganas – 10.000,00 mg/kg; cinkas – 50.000,00 mg/kg; varis – 35.000,00 mg/kg; jodas – 400,00 mg/kg;

kobaltas – 300,00 mg/kg.

Zootechniniai tyrimo parametrai:

● bandymo metu individualus penimų kiaulių kūno svoris buvo nustatytas 45, 61, 89, 121 ir 153

amžiaus dienas;

● pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienai grupei per tarpsnį 45–61, 61–89, 89–121, 121–153

ir 45–153 amžiaus dienas;

● kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis ir išsaugojimas.

Mėsos kokybės tyrimo metodikos:

Paskutinė 150 bandymo dieną aparatu Piglog 105 nustatytas raumeningumo procentas, gyvų kiaulių

nugaros lašinių storis (mm) matuojamas dviejuose taškuose: 1. tarp 3–4 juosmens slankstelių ir 7 cm į šoną

nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-1); 2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir

7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-2). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens

storis, mm. Prieš matavimą abu anatominiai taškai patepami specialiu aliejumi. Kiaulės matuojamos

fiksuotos. Lašinių storiui matuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5 sek., o raumeningumui

– 10 sek.(Piglog 105 User guide, 1991). Raumeningumą procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal

jame užprogramuotą formulę. Matuojant nugaros lašinių ir ilgiausiojo nugaros raumens storį bei nustatant

raumeningumo procentą, į aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis ir kūno masė.

Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 8 penimas kiaules (8 kiaulės x 4 grupės = viso

32 kiaulės) ir jos paskerstos. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (Musulus

Longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio.

α ir γ tokoferolių (vit. E) kiekis ilgiausiame nugaros raumenyje bei kiaulių kepenyse, nustatytas mėginį

ekstrahuojant absoliučiu etilo alkoholiu, vandeniu ir heksanu. HPLC analizei naudojamas heksano

sluoksnis. Analizė atliekama naudojant normalių fazių skysčių chromotografiją.

Malondialdehido (MDA) kiekio ilgiausiojo nugaros raumenyje atliktas praėjus 24 valandoms po

skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.

Juslinių savybių tyrimai.

Iki tyrimo mėsa laikyta minus 80°C temperatūroje. 48 valandos iki tyrimo mėsa išimta iš šaldiklio ir

padėta 4 °C temperatūroje pastovioje temperatūroje, kad atšiltų. Tirti mėginiai šviežios mėsos ir 3 po

mėnesių laikymo šaldiklyje.

Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojų

grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas

125

pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos

kabinose.

Mėginių, skirtų juslinei analizei, paruošimui taikyta M. C. Baublits su kolegomis (2006) aprašyta

modifikuota metodika. Atšilusi mėsa supjaustyta 2,6 cm pločio gabalėliais, kurie be druskos ir prieskonių

įvynioti į foliją. Paruošti mėginiai kepti konvekcinėje krosnyje su cirkuliuojančiu oro srautu 200°C

temperatūroje 25 min. Tada supjaustyti į 4 dalis vidutiniškai po 10-15 g gabalėlius. Gabalėliai suvynioti į

maistinę aliuminio foliją (kad neturėtų tiesioginio kontakto su indeliu), sudėti į pašildytus koduotus

plastikinius indelius, uždengti ir iki tyrimo (10-15 min.) laikyti termostate (55ºC temperatūroje).

Vertintojams vienam vertinimui buvo pateikiami du mėginio gabalėliai. Kiekvienas vertintojas kiekvieną

mėginį vertino po 2 kartus. Po 4 mėginių įvertinimo daryta 10-15 minučių pertrauka, po to mėginiai vertinti

toliau. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz calculations.

Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu

tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High

Wycombe, UK). Tiriant virtos mėsos mėginius, atlikta tekstūros profilio analizė (TPA) pagal Bourne (1978),

kuriai mėginiai paruošti taip, kad jų vidutiniai išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga buvo

statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1

kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4

matavimų). Atliekant Tekstūros profilio analizę, buvo vertinama mėginių kietumas ir tamprumas. Žalios,

virtos ir keptos mėsos tekstūra tirta taikant Warner Bratzler peilį tuo pačiu universaliu tekstūros

analizatoriumi, mėginio išmatavimai buvo 2,02,52,0 cm. Keptos mėsos mėginiai buvo ruošiami tyrimui,

taikant aukščiau aprašytą metodiką. Virtos mėsos mėginiai tekstūros ir spalvos tyrimams buvo ruošiami

taip: išpjauti 3 cm storio mėsos gabalėliai (vidutinis kiekvieno mėginio svoris siekė 200 g), jie dėti į virimo

maišelius, sandariai užrišti, po to į verdantį vandenį ir virti 25 min. Po to mėginiai išimti iš maišelių, pasverti

(virimo nuostolių įvertinimui), atvėsinti iki kambario (20 ºC) temperatūros. Tada buvo išmatuotos mėginių

spalvos charakteristikos ir paruošti mėginiai tekstūros tyrimams.

Mėginių spalvos charakteristikų instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas

išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta CR-400. Šviesos atspindžio režime

matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB

skalę). Matavimui naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai

(LST ISO 11037:2003. Juslinė analizė). Tirtos užšaldytos, o po to defrostuotos bei virtos mėsos mėginių

spalvos charakteristikos.

Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant

virimo nuostolius (Kouba, 2003). Jie įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo, išreikšti

procentais.

Juslinės analizės statistinis duomenų įvertinimas.

126

Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai

reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių

produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo

lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il,

USA, 2006).

Zootechninių duomenų statistinis įvertinimas:

Šėrimo bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA).

Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant statistinius

skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

REZULTATAI

Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris

atskirais bandymo periodais, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais bei vidutinis paros

priesvoris) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 116, 117 ir 118 lentelėse.

116 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių svorio

dinamikai, kg

Periodai Grupės

kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

45 d. amžiaus 13,75 ± 0,58

100

13,82 ± 0,92

100

13,95 ± 0,65

101

14,14 ± 0,66

103

61 d. amžiaus 23,79 ± 0,92

100

22,78 ± 1,13

96

23,58 ± 1,01

99

24,67 ± 1,02

104

89 d. amžiaus 47,92 ± 1,15

100

50,08 ± 1,46

105

48,77 ± 1,63

102

50,31 ± 1,60

105

121 d. amžiaus 82,82 ± 1,329

100

86,62 ± 1,68

105

85,69 ± 2,19

103

85,65 ± 1,91

103

153 d. amžiaus 111,52 ± 1,76

100

116,31 ± 2,07

104

115,35 ± 2,73

103

115,15 ± 2,41

103

Bandymas pradėtas, kai II tiriamosios grupės kiaulių svoris (116 lentelė) buvo 1 proc., o III tiriamosios

grupės 3 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Bandymo eigoje tiek I tiek ir II tiriamųjų grupių kiaulių

svoris sumažėjo 4 ir 1 proc., lyginant su kontroline grupe, o organinio seleno ir fitobiotinio preparato (III

tiriamoji grupė) įtakoje padidėjo 4 proc., lyginant su kontroline grupe. III tiriamosios grupės kiaulių svoris

per visą bandymą buvo 3–5 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Nuo 89 amžiaus dienos augant

kiaulėms tiriamosiose grupėse jų svoris didėjo ir iki bandymo pabaigos buvo2-5 proc. didesnis, lyginant su

kontroline grupe (p>0,05).

117 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių pašarų

sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg

127

Periodai Grupės


45 – 61 d. amžiaus 1,78

100

1,95

109

1,81

102

1,80

101

61 – 89 d. amžiaus 2,24

100

1,88

84

2,07

93

1,98

88

89 – 121 d. amžiaus 2,59

100

2,40

93

2,45

95

2,48

96

121 – 153 d. amžiaus 3,60

100

3,62

100

3,36

93

3,49

97

45 – 153 d. amžiaus 2,72

100

2,57

95

2,56

94

2,58

95

Aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato Sangrovit® įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg

priesvorio gauti (117 lentelė) bandymo pradžioje buvo 1 – 9 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe

(p>0,05), o bandymo eigoje nuo 61 - 121 amžiaus dienos pašarų sąnaudos tiriamosiose grupėse 7 – 16 proc.

buvo mažesnės nei kontrolinės grupės. 131 – 153 amžiaus dienas neorganinio seleno bei fitobiotinio

preparato (I tiriamoji gr.) įtakoje pašarų sąnaudos buvo vienodos, kaip ir kontrolinės grupės, o organinio

seleno (II tiriamoji gr.) ir organinio seleno + fitobiotinio preparato (III tiriamoji gr.) įtakoje pašarų sąnaudos

buvo mažesnės, atitinkamai 7 ir 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Pašarų sąnaudos per visą

bandymo laikotarpį buvo 5-6 proc., mažesnės nei kontrolinės grupės (p>0,05).

118 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių

vidutiniam priesvoriui per parą, kg

Periodai Grupės


45 – 61 d. amžiaus 0,628

100

0,558

89

0,602

96

0,658

105

61 – 89 d. amžiaus 0,862

100

0,975

113

0,900

104

0,916

106

89 – 121 d. amžiaus 1,091

100

1,142

105

1,154

106

1,104

101

121 – 153 d. amžiaus 0,897

100

0,928

103

0,927

103

0,922

103

45 – 153 d. amžiaus 0,639

100

0,670

105

0,663

104

0,660

103

Iš 118 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad bandymo pradžioje I ir II tiriamosiose grupėse, kiaules

šeriant pašarais papildytais neorganinio seleno, vit. E bei per vandenį duodant fitobiotinio preparato ir

organinio seleno bei vit. E priedų įtakoje, kiaulių priesvoris 11 ir 4 proc. buvo mažesnis, nei kontrolinės

grupės (p>0,05), o organinio seleno, vit. E ir fitobiotinio preparato įtakoje kiaulių priesvoris buvo 5 proc.

didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Antrą kiaulių auginimo periodą (61-89 amžiaus d.) visų tiriamųjų

grupių kiaulių priesvoris buvo 4 – 13 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Sekančiais kiaulių

auginimo periodais (89 – 121 ir 121 – 153 amžiaus dienomis) tiriamųjų grupių kiaulių priesvoriai buvo

128

didesni 1 – 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Taip pat tiriamųjų grupių paros priesvoriai per

visą bandymo laikotarpį buvo 5 -3 proc. didesni, nei kontrolinės grupės. Duomenys statistiškai nepatikimi.

119 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka penimų kiaulių

mėsingumui įvertinant aparatu Piglog 105 (neskiriant kiaulių pagal lytį)

Grupė Amžius,

d. Svoris, kg

Lašinių storis, mm Raumens

storis, mm

Raumeningu

mas, % 1 taškas 2 taškas

kontrolinė 153 103,5 ± 1,44

100

13,00 ± 0,76

100

12,88 ± 0,47

100

55,63 ± 2,87

100 58,79 ± 0,45

I tiriamoji 153 106,55 ± 1,20

100

13,91 ± 0,48 107

13,82 ± 0,65 107

60,64 ± 1,69 109

58,37 ± 0,71

II tiriamoji 153 106,78 ± 1,07

103

14,00 ± 1,06 108

14,56 ± 0,75 113

54,67 ± 2,95 98

57,20 ± 0,92

III tiriamoji 153 105,56 ± 1,24

102

12,11 ± 0,41 93

12,33 ± 0,56 96

57,00 ± 3,27 102

59,47 ± 0,68

Išmatavus penimų kiaulių lašinių ir raumens storius bei apskaičiavus raumeningumo procentą (119

lentelė), galime teigti, kad neorganinio seleno, vit. E bei fitobiotinio preparato (I tiriamoji gr.) ir organinio

seleno bei vit. E (II tiriamoji gr.) įtakoje lašinių storis atitinkamai buvo 7 ir 8 - 13 proc., o raumuo 9 proc. (I

tiriamoji gr.) storesni, nei kontrolinės grupės kiaulių, tačiau statistikai patikimo skirtumo nenustatyta.

Lašinių storis organinio seleno, vit. E. bei fitobiotinio preparato (III tiriamoji grupė) įtakoje buvo 7-4 proc.

plonesni, raumens storis – 2 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Raumeningumo proc. 0,68 proc.

buvo didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Duomenys statistiškai nepatikimi.

120 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka mėsos cheminei

sudėčiai, proc.

Rodiklis Grupės


Sausosios

medžiagos 30,02±15,01 29,26±14,63 29,89±14,94 29,24±14,62

Žali baltymai 23,72±11,86 23,05±11,52 23,95±11,97 23,16±11,58

Žali riebalai 5,11±2,55 4,97±2,49 4,80±2,40 4,88±2,44

Žali pelenai 1,06±0,53 1,11±0,56 1,10±0,55 1,06±0,53

Atlikus mėsos cheminę analizę nustatyta, kad aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato

Sangrovit® įtakoje, sausųjų medžiagų kiekis tiriamosiose grupėse sumažėjo atitinkamai 0,76, 0,13 ir 0,78

proc., žalių baltymų – 0,67-0,56 proc., žalių riebalų – 0,14, 0,31 ir 0,23 proc., lyginant su kontroline grupe,

o žalių pelenų kiekiai padidėjo atitinkamai 0,05 - 0,04 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

121 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka seleno susikaupimui

kiaulienoje, kepenyse ir pašare, μg/g

129

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė

Mėsa 0,430±0,041 0,469±0,044 1,383±0,073 1,438±0,082

Kepenys 1,613±0,118 1,532±0,051 2,094±0,163 1,949±0,205

Pašarai 0,268 0,359 0,395 0,325

Atlikus Se kiekio nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tiriamųjų grupių kiaulių mėsoje seleno kiekis

buvo didesnis atitinkamai 0,039, 0,953 ir 1,008 μg/g, pašare atitinkamai 0,0091, 0,127 ir 0,057 μg/g lyginant

su kontroline grupe, o kiaulių kepenyse padidėjo - II tiriamojoje grupėje - 0,481 μg/g, III tiriamojoje grupėje

- 0,336 μg/g, bet sumažėjo I tiriamosios grupės kiaulių kepenyse 0,081 μg/g, lyginant su kontroline grupe.

Tiriant Se kiekį kiaulienos ilgajame nugaros raumenyje statistiškai patikimi skirtumai nustatyti lyginant

kontrolinę ir II grupę (p K-II =0,000001), kontrolinę ir III (p K-III =0,000002), I ir II (p I-II =0,000002) bei I ir

III (p I-III =0,000003) grupes.

Tiriant Se kiekį kiaulių kepenyse statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant kontrolinę ir II (p K-II

=0,043278) bei I ir II (p I-II =0,006228) grupes.

122 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka lipidų oksidacijos

laipsniui (TBARS kiekiui) kiaulių kepenyse (μmol/kg)

Periodas Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Po 24 val. 4,643±1,726 2,925±1,022 2,850±0,862 3,605±1,179

Po 3 mėn. 5,636±1,476 7,247±1,564 3,113±0,576 4,027±0,897 Nustatyti šie patikimi skirtumai:

Praėjus 3 mėn. po skerdimo: p K-2 = 0,013860, p 1-2 = 0,000545, p 1-3 = 0,003994;

Tarp laikotarpių: p 1-1 = 0,000852.

Atlikus malondialdehidų kiekio nustatymą kiaulių kepenyse, praėjus 24 val. po skerdimo nustatyta,

kad visuose tiriamosiose grupėse buvo mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Po 3 mėn. kepenis

sandėliavus, I tiriamojoje grupėje malondialdehidų kiekis padidėjo 1,611 μmol/kg, o II ir III tiriamosiose

grupėse sumažėjo 2,523 ir 1,609 μmol/kg, lyginant su kontroline grupe.

123 lentelė. Rapsų aliejaus, vit. E, Se bei fitobiotino, preparato Sangrovit įtaka penimų kiaulių

mėsos riebalų rūgščių kiekiui, proc.

Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

SRR 38,04±0,93 40,06±0,94 39,65±0,99 40,89±1,36

MNRR 49,24±0,84 48,48±1,19 47,08±0,76 46,83±1,35

PNRR 11,78±1,32 10,46±1,20 12,11±0,11 11,13±0,31

PNRR/SRR 0,31±0,04 0,26±0,03 0,31±0,01 0,27±0,01

Iš viso n-3 0,65±0,09 0,63±0,05 0,69±0,01 0,58±0,02

Iš viso n-6 11,13±1,24 9,83±1,16 11,43±0,11 10,55±0,30

130

n-6/n-3 17,25±0,67 15,64±1,00 16,67±0,35 18,04±0,42

Aterogeniškumo indeksas 0,48±0,01 0,51±0,02 0,50±0,02 0,53±0,03

Trombogeniškumo indeksas 1,17±0,05 1,27±0,05 1,25±0,05 1,32±0,07

SRR – sočiosios riebalų rūgštys

MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys

PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys

Papildant kiaulių pašarus aliejumi, vit. E, organiniu ar neorganiniu selenu bei fitobiotiniu preparatu

sočiųjų riebalų rūgščių kiekis sudarė 38,04–40,89 proc., mononesočiosios riebalų rūgštys sudarė 46,83–

49,24 proc., o n-6/n-3 santykis aliejaus, vit. E ir fitobiotiko įtakoje buvo 18,04.

124 lentelė. Aliejaus, vit. E, Se bei fitobiotino, preparato Sangrovit įtaka penimų kiaulių kepenų

riebalų rūgščių kiekiui, proc.

Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)

SRR 38,58±0,94 38,17±1,87 39,69±0,62 41,38±1,12

MNRR 27,18±2,54 27,38±4,91 31,01±0,76 14,70±1,49

PNRR 33,22±1,97 33,25±2,79 31,30±1,75 42,35±2,03

PNRR/SRR 0,86±0,05 0,87±0,03 0,85±0,05 1,02±0,07

Iš viso n-3 2,61±0,18 2,64±0,26 2,44±0,22 3,52±0,28

Iš viso n-6 30,61±1,81 30,60±2,54 28,86±1,55 38,83±1,86

n-6/n-3 11,75±0,38 11,59±0,40 11,85±0,59 11,07±0,78

Aterogeniškumo indeksas 0,35±0,02 0,36±0,03 0,40±0,02 0,27±0,03

Trombogeniškumo indeksas 1,03±0,03 1,01±0,06 0,96±0,02 1,06±0,06




Analizuojant riebalų rūgščių kiekio susikaupimą kiaulių kepenyse, galima teigti, kad dominavo

sočiosios riebalų rūgštys, kurios sudarė 38,17–41,38 proc., bei polinesočiosios riebalų rūgštys, jos sudarė

31,30–42,35 proc.

125 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka lipidų oksidacijos

laipsniui (TBARS kiekiui) kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje (μmol/kg)

Periodas Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Po 24 val. 0,354±0,044 0,404±0,078 3,027±2,056 1,212±1,350

Po 3 mėn. 0,532±0,122 0,482±0,036 2,176±1,785 1,152±0,992 Nustatyti šie patikimi skirtumai:

Praėjus 24 val. po skerdimo: p K-2 = 0,019699, p 1-2 = 0,021477;

Tarp laikotarpių: p K-K = 0,015311.

Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, didžiausi

pokyčiai nustatyti II ir III tiriamosiose grupėse, malondialdehidų kiekis (TBARS) atitinkamai buvo didesnis

131

2,673 ir 0,858 μmol/kg, lyginant su kontroline grupe. I tiriamojoje grupėje šis rodiklis sumažėjo nežymiai,

lyginant su kontroline grupe. Duomenys po 3 mėn. daugiausiai kito taip pat II tiriamojoje grupėje, t. y. 1,644

μmol/kg daugiau, o III tiriamojoje grupėje – 0,62 μmol/kg, lyginant su kontroline grupe.

126 lentelė. Aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka α ir γ tokoferolių kiekio

kaupimuisi kiaulienoje, mg/kg

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

α-tokoferolis 5,69±0,24 5,04±1,10 3,62±0,59 4,44±1,11

γ-tokoferolis 1,63±0,07 1,55±0,11 1,59±0,08 1,70±0,12 Lyginant tyrimų rezultatus statistiškai patikimi skirtumai gauti tik α-tokoferolių atveju: lyginant I ir II grupes p=0,035204; II ir

kontrolinę p=0,000091; III ir kontrolinę p=0,038615.

Atlikus α ir γ tokoferolių tyrimą (126 lentelė) nustatyta, kad α-tokoferolio kiekis tiriamųjų grupių

kiaulių mėsoje sumažėjo atitinkamai 11, 36 ir 22 proc., lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa. γ-

tokoferolio kiekiai I ir II tiriamųjų grupių kiaulių mėsoje buvo 5 ir 2,5 proc. mažesnis, o III tiriamosios

grupės kiaulių mėsoje 4 proc. didesnis nei kontrolinės grupės kiaulių mėsoje.

127 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka α ir γ tokoferolių kiekio

kaupimuisi kiaulių kepenyse, mg/kg

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

α-tokoferolis 13,67±1,77 18,76±5,07 14,86±2,22 13,49±3,38

γ-tokoferolis 1,26±0,15 1,28±0,36 1,40±0,12 1,43±0,07

Neorganinio seleno, vit. E ir fitobiotinio preparato įtakoje α ir γ tokoferolių kiekiai kiaulių kepenyse

nustatyti didesni atitinkamai 37 ir 2 proc., organinio seleno ir vit. E įtakoje – 9 ir 11 proc., lyginant su

kontroline grupe. Organinio seleno, vit. E ir fitobiotinio preparato įtakoje α-tokoferolio kiekis sumažėjo 1

proc., o γ-tokoferolio padidėjo 13 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistikai nepatikimi.

Juslinių mėsos tyrimų rezultatai. Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis

remiantis analizuoti ir tarpusavyje lyginti mėginiai. Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas

apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios

savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 –

skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

Šviežių mėginių tyrimo rezultatai

64 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad mėsos

spalvos charakteristikos priklausė nuo pašaruose buvusio seleno tipo ir Sangrovit® priedo.

132

Pridėjus į pašarus Sangrovit® priedo, nepriklausomai nuo naudoto seleno kilmės, žalios mėsos

paviršius buvo šviesesnis, mažiau išreikšto rausvumo, virtos mėsos pjūvis buvo šviesesnis. Kitų pokyčių

kurie būtų priklausę tik nuo Sangrovit®priedo, bet nepriklausę nuo seleno kiekio nenustatyta.

Naudojant neorganinio seleno priedą pašaruose, nustatyta, kad Sangrovit® priedas lemia šiuos

pokyčius: žalia mėsa tiek pjūvyje tiek paviršiuje yra šviesesnė, mažiau išreikšto raudonumo, žalios mėsos

paviršius mažiau išreikšto gelsvumo, virtos mėsos pjūvis šviesesnis, tuo tarpu keptos mėsos pjūvis

tamsesnis. Termiškai apdorotos mėsos rausvumo ir gelsvumo charakteristikoms poveikis nenustatytas.

Naudojant organinio seleno priedą pašaruose, nustatyta, kad Sangrovit® priedas lemia šiuos pokyčius:

žalios mėsos paviršius šviesesnis, rausvumas mažiau išreikštas, tačiau aiškiau išreikštas žalios mėsos

pjūvyje gelsvumas.

128 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka instrumentiniu būdu

nustatytos kiaulienos spalvos charakteristikai

Rodiklis

Šėrimo tipas

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

Se + vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

Se + vit. E 75

mg/kg +

Sangrovit®

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org Se+

vit. E 75 mg/kg+

Sangrovit®

Žalia mėsa paviršius

L* 51,19 1,57 b 54,66 2,17 c 43,53 2,96 a 52,67 0,92 bc

a* 8,80 0,80 b 4,51 0,47 a 11,05 1,24 c 5,33 0,62 a

b* 10,52 0,74 b 7,47 0,76 a 7,67 0,62 a 8,08 0,15 a

Žalia mėsa pjūvis

L* 51,05 1,87 a 58,04 1,25 c 54,56 0,55 b 54,88 2,68 b

a* 4,96 0,62 b 2,61 0,67 a 6,00 0,31 bc 6,51 1,21 c

b* 5,12 1,09 a 4,71 0,65 a 5,39 0,22 a 7,27 1,10 b

Virta mėsa paviršius

L* 73,17 2,29 a 73,27 1,79 a 71,08 1,64 a 72,18 2,11 a

a* 1,72 0,32 a 2,40 0,58 b 2,48 0,28 b 1,98 0,27 ab

b* 11,54 0,81 a 12,72 0,66 a 10,90 0,50 a 11,87 0,36 a

Virta mėsa pjūvis

L* 74,01 0,95 b 76,82 1,38 c 70,52 0,44 a 75,80 1,13 c

a* 3,54 0,52 a 3,41 0,86 a 4,13 0,41 a 3,61 1,02 a

b* 10,30 0,54 a 10,40 0,49 a 11,38 0,42 b 10,19 0,11 a

Kepta mėsa paviršius

L* 72,07 0,49 a 70,11 1,47 a 72,88 2,18 a 72,59 2,75 a

a* 2,77 0,75 a 2,97 0,33 a 2,12 0,87 a 2,36 0,75 a

b* 13,08 0,36 a 12,33 0,75 a 13,08 1,03 a 12,45 0,96 a

Kepta mėsa pjūvis

L* 71,44 0,99 b 70,28 0,60 a 76,67 0,79 c 76,99 0,49 c

a* 4,61 0,22 b 4,79 0,68 b 3,49 0,55 a 3,45 0,34 a

b* 11,17 0,31 b 11,24 0,16 b 11,14 0,14 b 10,56 0,09 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Seleno tipo (organinis/neorganinis) įtakos spalvos charakteristikoms taip pat nenustatyta ir kitų autorių

darbuose (Svoboda, 2009).

133

129 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka mėsos drėgmės surišimo

savybės

Rodiklis

Šėrimo tipas

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

se + vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

Se + vit. E 75

mg/kg +

Sangrovit®

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg+

Sangrovit®

Virimo nuostoliai, proc. 34,65 31,97 34,91 34,12

kepimo nuostoliai, proc. 29,78 28,59 29,89 28,29

Virimo nuostoliai nepriklausė nuo seleno tipo (65 lentelė) ir kito nuo 31,6 proc. iki 34,9 proc. Panašūs

duomenys gauti tiriant kiaulės užpakalinių kumpių mėsą (Jukna ir kt., 2006), kuomet virimo nuostoliai

atšaldytos mėsos svyravo apie 31 proc., o po 5 mėnesių laikymo minus 18 °C sumažėjo iki vidutiniškai 22

proc., nes laikymo metu sumažėjo mėsos vandeningumas. Naudojant neorganinį seleną ir Sangrovit®

nustatyti mažesni virimo nuostoliai.

Visų mėginių grupių kepimo nuostoliai svyravo artimame diapazone nuo 28,2 iki 29,9 ir nepriklausė

nuo seleno tipo ar Sangrovit® priedo.

130 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos tekstūrai

Rodiklis

Šėrimo tipas

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

se + vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

Se + vit. E 75

mg/kg +

Sangrovit®

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg+

Sangrovit®

Virta mėsa

Kietumas, N 237,77 31,62 b 183,08 44,85 ab 201,15 14,04 ab 161,50 22,27 a

Rišlumas, santykis 0,35 0,06 a 0,40 0,05 a 0,39 0,04 a 0,41 0,01 a

Tamprumas, mm 5,01 0,65 a 5,39 0,29 a 5,48 0,42 a 5,69 0,25 a

Stangrumas 231,30 76,51 a 200,29 74,88 a 229,49 49,08 a 174,24 31,56 a

Kepta mėsa

Kietumas, N 86,62 17,99 a 83,08 16,36 a 106,32 27,78 a 89,04 22,34 a


Tamprumas, mm 5,29 0,16 a 6,20 0,44 b 5,15 0,22 a 5,48 0,18 a

Stangrumas 184,98 61,42 a 198,93 43,97 a 214,19 54,89 a 208,79 64,80 a

Kietumas, WB vertė, N

Žalia mėsa 56,99 8,47 a 46,92 11,15 a 90,52 10,98 b 84,52 11,19 b

kepta mėsa

virta mėsa 73,32 29,08 ab 62,39 5,07 ab 90,61 7,96 b 57,59 9,41 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Mėginių tekstūros tyrimai (130 lentelė) instrumentiniu būdu parodė, kad mažiausias žalios mėsos

kietumas (WB vertė) buvo pirmųjų dviejų grupių, tai yra naudojant neorganinį seleną, tačiau apdorojus mėsą

termiškai, šis skirtumas išnyko.

134

Tekstūros profilio analizė patvirtino, kad iškepus mėsą, mėginiai buvo analogiško kietumo, rišlumo,

stangrumo. Išvirus mėsą, nustatyta kad seleno tipas ar Sangrovit® priedas neturėjo reikšmingo poveikio

kietumui, rišlumui ar stangrumui.

Skaitmeninės mėginių juslinio vertinimo vertės pateiktos 1 priede.

Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar Sangrovit®

priedo įtaka (13 paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.

0,002,004,006,008,00

10,0012,0014,00

kv-bendras

kv-kiaulienos

kv-rūgštus

kv-oksidacijos

kv-pašalinis

spalva

neorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

13 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos kvapo ir

spalvos savybėms

Juslinis keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (14 paveikslas), kad seleno tipas turėjo įtakos mėsos

kietumui (p<0,01) ir rišlumui (p<0,05) bei drėgmės kiekiui (p<0,05), tačiau neturėjo įtakos kitoms savybėms

(p>0,05).

135

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00tamprumas

kietumas

rišlumas

drėgmės kiekis

masės rišlumas

masės kietumasdrėgnumas

pluoštiškumas

susikramtymas

riebalingumas

l ikučiai

neorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

14

paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos tekstūros

savybėms

Vertinant kiaulių, šertų pašarais su organiniu ir neorganiniu selenu mėsos tekstūrą, literatūroje

pateikiami gana prieštaringi duomenys. M. Svoboda su kolegomis (2011) nustatė, kad nebuvo skirtumo tarp

kiaulių, šertų pašarais su organinio ar neorganinio seleno priedais, mėsos kietumo, sultingumo ir spalvos

charakteristikų.

0,00

5,00

10,00

15,00sk-bendras

sk-kiaulienos

sk-rūgštus

sk-saldus

sk-pašalinis

sk-liekamasisneorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

15

paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos skonio

savybėms

Skonio savybėms seleno tipo ar kiekio įtaka taip pat nenustatyta (16 pav.). Visuose mėginiuose jautėsi

aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.

136

7,00

8,00

9,00

10,00

11,00

12,00

13,00

14,00

15,00

kvapas skonis tekstūra bendras

Pri

imti

nu

mas

, b

alai

s

neorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

16 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos

priimtinumui

Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams, todėl ir bendras

priimtinumas vertintas vienodai (16 paveikslas).

3 mėnesius laikytų šaldiklyje mėginių tyrimo rezultatai

131 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios

mėsos spalvos charakteristikų priklausomybė nuo seleno tipo ir Sangrovit® priedo buvo analogiška kaip ir

šviežios mėsos atveju.

Naudojant neorganinį seleną, pridėjus Sangrovit®, žalios ir keptos mėsos tiek pjūvis tiek paviršius

buvo šviesesnis. Pastebėta, kad pridėjus Sangrovit®, žalios mėsos paviršius vertintas kaip mažiau išreikšto

gelsvumo, tuo tarpu pjūvyje nustatyta priešinga tendencija. Tačiau matyti, kad tiriant tiek žalią, tiek

termiškai apdorotą mėsą pjūvyje, mėsos gelsvumas vertinamas kaip labiau išreikšto gelsvumo, į pašarus

pridėjus Sangrovit®, tuo tarpu, tiriant mėsos paviršiaus spalvos charakteristikas, analogiškos tendencijos

nenustatyta.

Naudojant organinį seleną ir pridėjus į pašarus Sangrovit®, nustatyta kad žalios mėsos paviršius buvo

šviesesnis, labiau išreikšto gelsvumo, keptos mėsos paviršius šviesesnis ir mažiau išreikšto gelsvumo.

131 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos spalvos

charakteristikai

Rodiklis

Šėrimo tipas

Rapsų aliejus + 0,5

mg/kg neorg Se +

vit. E 75 mg/kg


mg/kg neorg Se +

vit. E 75 mg/kg +

Sangrovit®


mg/kg org Se+ vit.

E 75 mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg+

Sangrovit®


L* 45,27 4,71 a 66,81 2,13 c 44,59 2,16 a 55,52 0,38 b

a* 13,01 2,49 b 6,57 1,67 a 8,74 2,90 a 5,61 0,52 a

b* 12,00 0,68 b 8,27 0,58 a 8,37 0,68 a 12,40 0,37 b


137

L* 54,43 0,62 a 60,89 1,48 b 55,06 0,73 a 55,34 1,34 a

a* 5,38 0,30 b 8,25 0,65 c 4,53 0,32 a 5,49 0,45 b

b* 5,00 0,20 a 8,29 0,71 b 5,06 0,31 a 5,51 0,24 a


L* 74,00 0,36 a 75,77 0,66 a 73,75 2,35 a 74,88 1,35 a

a* 2,38 0,04 a 1,79 0,22 a 3,20 1,42 a 1,84 0,15 a

b* 11,26 0,56 a 11,06 0,22 a 12,24 0,92 a 12,30 0,59 a

Virta mėsa pjūvis

L* 71,99 0,15 a 73,07 1,20 a 76,22 0,67 a 73,36 1,53 b

a* 4,16 0,25 b 4,39 0,69 b 4,03 0,34 ab 3,23 0,34 a

b* 10,67 0,06 a 11,19 0,29 b 10,54 0,23 a 10,95 0,35 ab


L* 69,48 0,46 a 72,32 1,04 b 74,04 0,76 b 76,43 1,23 c

a* 2,87 0,40 b 1,85 0,26 a 2,19 0,85 ab 2,34 0,16 ab

b* 13,48 0,88 b 14,70 0,12 c 12,93 0,74 b 11,69 0,49 a

Kepta mėsa pjūvis

L* 71,87 1,16 a 74,48 0,68 bc 75,99 0,38 c 73,01 0,84 ab

a* 4,30 0,26 a 4,52 0,49 a 4,40 0,43 a 4,05 0,53 a

b* 10,65 0,43 a 11,26 0,27 b 10,52 0,17 a 10,75 0,20 ab a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

132 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos drėgmės

surišimui

Rodiklis

Šėrimo tipas


mg/kg neorg Se +

vit. E 75 mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg Se

+ vit. E 75 mg/kg +

Sangrovit®


mg/kg org Se+ vit.

E 75 mg/kg


mg/kg org Se+ vit.

E 75 mg/kg+

Sangrovit®

Virimo nuostoliai, proc. 34,54 28,76 28,82 30,82

kepimo nuostoliai, proc. 30,58 28,95 29,75 27,62

Virimo ir kepimo nuostoliai nepriklausė nuo pašarų sudėties (132 lentelė) ir svyravo nuo 27,6 proc.

iki 34,5 proc.

133 lentelė. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka instrumentinio mėsos

tekstūros tyrimui

Rodiklis

Šėrimo tipas

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

se + vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg neorg

Se + vit. E 75

mg/kg +

Sangrovit®

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg

Rapsų aliejus +

0,5 mg/kg org

Se+ vit. E 75

mg/kg+

Sangrovit®

Virta mėsa:

Kietumas, N 107,53 19,96 a 78,19 7,64 a 95,61 17,85 a 98,65 12,80 a


Tamprumas, mm 5,29 0,01 a 5,34 0,08 a 5,58 0,11 ab 5,96 0,32 b

Stangrumas 288,54 63,16 a 220,28 27,90 a 279,51 61,40 a 287,25 49,27 a

Kepta mėsa:

Kietumas, N 88,40 4,31 a 125,77 10,97 b 111,98 23,23 ab 108,59 5,57 ab


138

Tamprumas, mm 5,95 0,26 b 5,41 0,17 a 5,71 0,31 ab 5,83 0,23 ab

Stangrumas 265,97 35,78 a 357,32 41,82 a 327,64 9,27 a 322,89 22,11 a


Žalia mėsa 101,08 3,38 b 80,48 10,56 ab 91,94 34,55 ab 58,00 13,19 a

kepta mėsa 72,57 0,58 a 58,17 3,44 a 67,19 5,62 a 70,41 18,73 a

virta mėsa 75,97 14,94 a 43,87 34,64 a 54,64 16,37 a 58,67 21,59 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu (133 lentelė) parodė, kad virtos ir keptos mėsos

kietumas, vertinamas WB verte ir leidžiantis prognozuoti kietumą mėginius pjaunant ar kandant,

nepriklausė nuo pašarų sudėties, tuo tarpu, žaliai mėsai ši priklausomybė nustatyta. Naudojant organinį

Seleną ir Sangrovit®, priedą, nustatyta kietumo vertė buvo mažesnė, nei naudojant tik neorganinį seleną,

tačiau nenustatyta, kad seleno tipas būtų turėjęs reikšmingą įtaką mėsos kietumui.

Tekstūros profilio analizė parodė (133 lentelė), kad aiškaus poveikio, kurį būtų galima sieti su seleno

tipo ar Sangrovit®, priedo buvimu nenustatyta. Matyti, kad nepriklausomai nuo terminio apdorojimo

(virimas ar kepimas) mėginių rišlumas ir stangrumas nesiskyrė.

Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar Sangrovit®

priedo įtaka (17 paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.

0,00

5,00

10,00

15,00kv-bendras

kv-kiaulienos

kv-rūgštus

kv-oksidacijos

kv-pašalinis

spalvaneorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

17 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos kvapo ir

spalvos savybėms

Juslinis keptos mėsos tekstūros juslinis vertinimas parodė (18 paveikslas), kad seleno tipas ar

Sangrovit®priedas turėjo reikšmingos įtakos mėsos kietumui (p<0.05). Kitoms tekstūros savybėms

reikšmingo seleno tipo ar Sangrovit® priedo poveikio nenustatyta (2 priedas).

139

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00tamprumas

kietumas

rišlumas

drėgmės kiekis

masės rišlumas

masės kietumasdrėgnumas

pluoštiškumas

susikramtymas

riebalingumas

l ikučiai

neorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

18 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos tekstūros

savybėms

Skonio savybėms seleno tipo ar Sangrovit® priedo įtaka taip pat nenustatyta (19 pav.). Visuose

mėginiuose jautėsi aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.

0,00

5,00

10,00

15,00sk-bendras

sk-kiaulienos

sk-rūgštus

sk-saldus

sk-pašalinis

sk-liekamasisneorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

19 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos skonio

savybėms

140

7,00

8,00

9,00

10,00

11,00

12,00

13,00

14,00

15,00

kvapas skonis tekstūra bendras

Pri

imti

nu

mas

, b

alai

s

neorgSe

neorgSe+ sangrovit

org Se

orgSe+sangrovit

20 paveikslas. Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei fitobiotinio preparato įtaka kiaulienos

priimtinumui

Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams (p>0,05), todėl ir

bendras priimtinumas vertintas vienodai (20 paveikslas). Kaip matyti iš gautų duomenų, seleno tipas ar

Sangrovit® priedas neturėjo neigiamos įtakos skonio, kvapo ir tekstūros savybėms, kurios lemia mėsos

priimtinumą, net išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje.

Rapsų ir saulėgrąžų išspaudų bei organinio Se Alkosel® R397 įtaka galvijų prieauglio

produktyvumui bei mėsos kokybei

Mėsa yra vienas vertingiausių produktų. Joje yra baltymų, angliavandenių, riebalų, taip pat riebiųjų

riebalų rūgščių, amino rūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpstančių vitaminų, mineralinių medžiagų ir

mikroelementų. Žmogaus organizmui mėsa, kaip maisto produktas yra labai vertingas gerai virškinama ir

jos maisto medžiagos lengvai pasisavinamos. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos

biologinės vertės, pasižyminti geromis kulinarinėmis savybėmis mėsa (Jukna, 2004). Mitybos specialistų

duomenimis, pastaraisiais metais būdingas didelis su maistu suvartojamas sočiųjų riebalų rūgščių (SRR)

kiekis, lyginant su polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) kiekiu. Tačiau omega n-3 PNRR suvartojimas

sumažėjo, o omega n-6 PNRR padidėjo. Todėl mitybos specialistų keliamas klausimas, kokiais būdais

galima būtu reguliuoti riebalų rūgščių sudėtį mėsoje (Corino, 2008). Viena iš galimybių padidinti omega n-

3 RR naudojimą, įterpti į gyvulių racioną produktus, turinčius daug α-linoleno rūgšties (18:03 n-3), tokius

141

kaip sėmenų, rapsų, šaltalankių sėklas, sėklų aliejų, arba jų šalutinius produktus, tokius kaip išspaudos arba

rupiniai (Scollan et al., 2001).

Atliktais tyrimais su gyvuliais nustatyta, kad penimų buliukų šėrimas kombinuotaisiais pašarais su

rapsų išspaudomis arba rupiniais nepablogino jų augimo, skerdenų bei mėsos kokybės (Jatkauskas,

Vrotniakienė, 1995). Tačiau penimo galvijų prieauglio augimui, pašarų sunaudojimui, gautos produkcijos

kiekiui ir kokybei įtakos turi ne tik įvairūs baltymų papildai bei pašarų deriniai, bet ir galvijų šėrimo

gausumas (pašarų davinio energetinė vertė), skerdžiamų gyvulių amžius, svoris ir kiti veiksniai (Schwarz,

2005). Kuo intensyviau penimi buliukai auginti, tuo mažesnės būna pašarų sąnaudos produkcijos vienetui

gauti, geresnė skerdenos bei mėsos kokybė ( Bendikas ir kt., 2006).

Darbo tikslas – ištirti rapsų ir saulėgrąžų išspaudų bei organinio seleno( Alkosel® R397) įtaką buliukų

produktyvumui, skerdenų bei jautienos kokybei, ištirti rapsų bei saulėgrąžų išspaudų ir Alkosel priedų įtaką

pašaruose jautienos juslinėms spalvos ir tekstūros savybėms.

Tyrimo objektas ir metodai.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004-04-17 Lietuvos

Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų

gerovės” Nr. B1 – 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).

Bandymas su mėsai auginamu galvijų prieaugliu atliktas 2012-2013 m. jų šėrimui naudojant

skirtingos sudėties kombinuotuosius pašarus su rapsų ir saulėgrąžų išspaudomis bei (Se)- Alkosel® R397

papildu. Bandymui buvo parinkti sveiki gyvuliai. Buliukai į analogines grupes suskirstyti atsižvelgiant į

kilmę, amžių ir svorį. Jie buvo laikomi vienodomis sąlygomis pririšti, girdomi iš automatinių girdyklų.

Bandymo laikotarpiu abiejų grupių buliukai gavo vienodą kiekį drėgnų apėmingų pašarų mišinių ir

kombinuotojo pašaro. Tarp grupių skyrėsi tik kombinuotojo pašaro sudėtis (134 lentelė). Drėgni apėmingi

pašarų mišiniai pagaminti Zago, KING FEEDER įranga. Bandymo metu jie buliukams buvo sveriami

grupiniu būdu, o kombinuotieji pašarai - individualiai kiekvienam buliukui. Gyvuliai buvo šeriami du kartus

per parą. Bandymų schema pateikta 70 lentelėje.

134 lentelė. Bandymo schema

Grupė

Buliukų svoris, kg

Buliukų šėrimo charakteristika Bandymo

pradžioje

Bandymo

pabaigoje

Kontrolinė

grupė (n=11) 210,0 432,0

Drėgnų apėmingų žolinių pašarų mišinys iki

soties, kombinuotas pašaras su rapsų

išspaudomis po 3,6 kg/d.

Tiriamoji

grupė (n=11) 208,0 434,0

Drėgnų apėmingų žolinių pašarų mišinys iki

soties, kombinuotasis pašaras su saulėgrąžų

142

išspaudomis ir selenu (Se) Alkosel® R397 po 3,6

kg/d

Kiekvieną savaitę buvo atliekami duodamų pašarų ir jų likučių kontroliniai svėrimai. Svoriui

nustatyti, svėrimo būdu, buliukai buvo sveriami individualiai, bandymo pradžioje, viduryje ir bandymo

pabaigoje. Remiantis svėrimo duomenimis, buvo apskaičiuotas buliukų prieaugis per laikotarpį kg ir g per

parą, taip pat pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio.

Bandymui naudotų kombinuotųjų pašarų sudėtis ir maistinė vertė pateikta 135 lentelėje.

135 lentelė. Kombinuotojo pašaro sudėtis, maistingumas ir energetinė vertė

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė

grupė

Tiriamoji

grupė

Miežių miltai, proc. 30,0 45,0

Kviečių miltai, proc. 30,0 13,97

Avižiniai miltai, proc. 10,0 10,0

Kvietrugių miltai, proc. 10,0 10,0

Rapsų išspaudos, proc. 17,0 -

Saulėgrąžų išspaudos, proc. - 18,03

Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 proc. 3,00 -

Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 +

selenu (Alkosel® R397) proc. - 3,00

1kg pašaro yra:

Sausų medžiagų, kg/kg 0,922 0,928

Žalių baltymų, g 153,3 155,6

Žalių riebalų, g 33,8 15,1

Žalia ląsteliena, g 52,73 70,3

Apykaitos energijos MJ/kg 11,07 10,75 Mineralinio vitamininio papildo Vita-Prem G-24 premikso sudėtis: vitaminas A T.V.18,000; vitaminas D T.V.3,600; vitaminas E mg 90,00;

manganas mg 150,00 cinkas mg 150,00; varis mg 36,00; jodas mg 4,20; selenas chelatinis mg 0,75 kobaltas/Co mg 1,50.

Tiriamąjį kombinuotąjį pašarą sudarė 45,0 proc. miežių miltai, 13,97 proc. kviečių miltai, po 10 proc.

avižų ir kvietrugių miltai –18,03 proc., saulėgrąžų išspaudos -3 proc., mineralinis vitamininis papildas Vita-

Prem G-24+ Alkosel® R397, o kontrolinis pašaras skyrėsi tuo, kad į jį buvo pridėta 15,0 proc. mažiau miežių

miltų, 16,03 proc. daugiau kviečių miltų ir vietoje saulėgrąžų išspaudų pridėta 17 proc. rapsų išspaudų, ir

panaudotas mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24.

Alkosel® R397 – tai neaktyvus mielių (Saccharomyces cerevisiae NCYC R397) produktas, būtino

mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai pasisavinama natūrali organinė seleno forma – L (+)

selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mieles terpėje, turinčioje nustatyta kiekį

143

seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja selena ir paverčia jį L (+) selenometioninu ir kitais seleno turinčiais

baltymais. Bendras Se kiekis 2000–2400 ppm.

Pašarų mėsos ir kepenų cheminės sudėties tyrimų metodai.

Bandymo metu, jo pradžioje, viduryje ir pabaigoje buvo imami pašarų mėginiai cheminės sudėties ir

energetinės vertės nustatymui. Pašarų ir mėsos cheminės sudėties bei kokybės tyrimai atlikti LSMU

Gyvulininkystės instituto Chemijos laboratorijoje standartiniais tyrimų metodais. Pašaruose nustatėme:

sausųjų medžiagų kiekį – kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio (AOAC-1990); žalių

baltymų kiekį – Kjeldalio metodu (AOAC, 1990); žalių riebalų kiekį – ekstrahavimo su petrolio eteriu

metodu, panaudojant Soxtherm 416/HY 16/6 įrangą (Gerhardt, Vokietija) (AOAC, 1990); žalią ląstelieną –

su FIBERCAP 2021 (Foss Electric, Švedija (AOAC,1990); pelenus – sudeginus mėginius mufelinėje

krosnyje 500-550ºC temperatūroje (AOAC, 1990); kalcį – atominės absorbcijos spektrometru Perkin Elmer

603 (JAV) panaudojant cezio chloridą ir aliuminio nitratą (AOAC-1990); fosforą – fotometriniu metodu,

panaudojant „molibdovanato“ reagentą (AOAC-1990). Pagal pašarų cheminės sudėties duomenis buvo

apskaičiuota pašarų energetinė vertė galvijams (AE, MJ/kg) pagal formulę:

AE=(17,46xVB+31,23xVR+13,65xVL+14,78xVNEM)/100000 (Jeroch et al., 1999).

Bandymų pabaigoje atlikome buliukų kontrolinį skerdimą. Buvo paskersta 21 buliukas. Mėsos kokybės

nustatymui iš kiekvienos grupės atrinkome po 6 buliukus analogus ir iš kairės skerdenų puseles buvo paimti

ilgiausiojo nugaros raumens bei kepenų pavyzdžiai. LSMU Gyvulininkystės instituto Chemijos

laboratorijoje nustatėme ilgiausio nugaros raumens mėsos ir kepenų fizinę ir cheminę sudėtį.

Statistinis duomenų įvertinimas.

Tyrimų duomenys buvo apskaičiuoti programinių paketu ,,Statistica“ (7versija). Duomenų skirtumai

tarp grupių laikomi patikimais, kai P<0,05.

Juslinių savybių tyrimai

Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojų

grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas

pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos

kabinose. Mėginių jusliniam tekstūros savybių vertinimui buvo pasirinkta metodika, naudota Baublits su

kolegomis (2006).

Iki tyrimo mėsa laikyta minus 22°C temperatūroje. 48 valandos iki tyrimo mėsa išimta iš šaldiklio

ir padėta pastovioje 4 °C temperatūroje, kad atšiltų. Jautiena juslinei analizei ruošta, taikant Baublits su

kolegomis (2006) aprašytą modifikuotą metodiką: pašalinti paviršiuje matomi riebalai, plėvės, skersai

raumenų atpjautas 15 mm storio pjausnys, kuris įvyniotas į maistinę aliuminio foliją. Kepta konvekcinėje

144

krosnyje su garo padavimu (METOS CHEF40) 200 °C temperatūroje 20 min. Iškepus mėsą, kiekvienas

kepsnys supjaustytas į 8 gabaliukus. Kiekvienam vertintojui ruoštas mėginys tokiu būdu: 2 gabaliukai

keptos karštos mėsos suvynioti į foliją, tada dėti į plastikinį indelį, koduotą 3 skaičiais, indeliai uždengti ir

įdėti į termostatą 55°C temperatūroje iki tyrimo pradžios, kol bus pateikti vertintojui.

Vertintojams vienam vertinimui buvo pateikiami du mėginio gabalėliai. Kiekvienas vertintojas

kiekvieną mėginį vertino po 2 kartus. Po 4 mėginių įvertinimo daryta 10-15 minučių pertrauka, po to

mėginiai vertinti toliau. Duomenys surinkti, taikant programą Fizz Network ir analizuoti, taikant programą

Fizz calculations.

Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu

tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High

Wycombe, UK). Tekstūros analizei buvo tiriami žalios, virtos ir keptos (mėginiai tyrimui buvo ruošti

analogiškai kaip juslinei analizei) mėsos mėginiai. Tiriant virtos ir keptos mėsos mėginius, atlikta tekstūros

profilio analizė (TPA) pagal Bourne (1978), kuriai mėginiai paruošti taip, kad jų vidutiniai išmatavimai

buvo 2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 1,

suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros

parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Atliekant tekstūros profilio analizę, buvo vertinama

mėginių kietumas, rišlumas, stangrumas ir tamprumas. Žalios, virtos ir keptos mėsos mėginių tekstūra tirta,

taikant Warner Bratzler peilį tuo pačiu universaliu tekstūros analizatoriumi, mėginio išmatavimai buvo

2,02,52,0 cm. Virtos mėsos mėginiai tekstūros ir spalvos tyrimams buvo ruošiami taip: išpjauti 3 cm

storio mėsos gabalėliai (vidutinis kiekvieno mėginio svoris siekė 200 g), jie dėti į virimo maišelius, sandariai

užrišti, dėti į verdantį vandenį ir virti 25 min. Po to mėginiai išimti iš maišelių, pasverti (virimo nuostolių

įvertinimui), atvėsinti iki kambario (20 ºC) temperatūros. Tada buvo išmatuotos mėginių spalvos

charakteristikos ir paruošti mėginiai tekstūros tyrimams.

Mėginių spalvos charakteristikų instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas,

išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti

parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę).

Matavimui naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai2.

Tirtos užšaldytos, o po to defrostuotos bei virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.

Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant

virimo ir kepimo nuostolius (Kouba, 2003). Nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš

virimą/kepimą ir po jo, išreikšti procentais.

Statistinis duomenų įvertinimas.

145

Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė, taikytas Stjudento kriterijus, kuris leido nustatyti, ar

produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo

lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il,

USA, 2006).

REZULTATAI

136 lentelė. Kombinuotojo pašaro su rapsų ir saulėgrąžų išspaudomis riebalų rūgščių sudėtis

proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio

SRR – sočiosios riebalų rūgštys, MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys, PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys *p<0,05;

**p< 0,01; ***p< 0,001; * tendesija 0,05< p<0,01

Mėsai auginami buliukai bandymo metu gavo skirtingą kombinuotąjį pašarą: kontrolinė grupė - su rapsų

išspaudomis, o tiriamoji - su saulėgrąžų išspaudomis ir Alkosel® R397. Ištyrus kombinuotojo pašaro riebalų

Rodikliai

Grupės

p –

reikšmės Kontrolinė

(su rapsų

išspaudomis)

Tiriamoji

(su saulėgrąžų

išspaudomis)

Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo viso RR kiekio:

C16:0 12,63±0,68 17,40±0,37** 0,012

C16:1n-9 0,08±0,01 0,11±0,01 0,079

C16:1n-7 0,51±0,21 0,54±0,40 0,776

C18:0 1,97±0,10 2,38±0,45 0,227

C18:1n-9 36,43±1,93 21,60±3,91** 0,005

C18:1n-7 3,10±0,09 1,14±0,18*** 0,001

C18:2n-6 35,06±1,55 49,55±2,40** 0,003

C18:3 n-3 6,05±0,37 3,40±1,02** 0,016

C20:0 0,32±0,01 0,19±0,02** 0,008

C20:1 n-9 0,95±0,03 0,61±0,24 0,088

C20:4n-6 0,34±0,29 0,34±0,33 0,789

C22:1n9 0,43±0,17 0,11±0,06* 0,03

C22:4n-6 0,21±0,22 0,81±1,45 0,440

Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo viso RR kiekio:

SRR suminis kiekis 15,99±0,85 21,03±0,48** 0,011

MNRR suminis kiekis 41,75±2,00 24,28±4,00** 0,004

PNRR suminis kiekis 42,24±2,60 54,63±4,38** 0,006

PNRR/SRR santykis 2,65±0,28 2,60±0,25 0,648

n-6 suminis

kiekis

35,73±1,94 50,83±3,03** 0,002

n-3 suminis

kiekis

6,50±0,73 3,81±1,38** 0,015

(n-6)/(n-3)

santykis

5,51±0,37 14,27±4,86 0,064

146

rūgščių sudėtį, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio matome, kad palmitino (C16:0) - 4,77 proc., o linolo

(C18:2n-6) - 14,49 proc. buvo daugiau (p<0,01), tuo tarpu oleino (C18:1 n-9) – 14,83 proc. (p<0,01), vakeno

(C18:1n-7) – 1,96 proc., (p<0,001), linoleno (C18:3 n-3) – 2,65 proc., (p<0,01), arachino (C20:0) - 0,13

proc. (p<0,01), buvo mažiau tiriamosios grupės kombinuotajame pašare su saulėgrąžų išspaudomis ir

Alkosel® R397. Ištyrus kombinuotųjų pašarų riebalų rūgščių suminį kiekį ir santykį proc. nuo suminio

riebalų rūgščių kiekio, SRR suminis kiekis 5,04 proc., (p<0,01) PNRR suminis kiekis - 12,39 proc., n-6

suminis kiekis - 15,10 proc. (p<0,01), MNRR suminis kiekis 17,47 proc., (p<0,01), PNRR/SRR santykis -

0,05 proc., n-3 suminis kiekis - 2,69 proc. (p<0,01) didesnis kombinuotojo pašaro su rapsų išspaudomis. (n-

6)/(n-3) geresnis kombinuotojo pašaro su rapsų išspaudomis ir buvo 6,0 o kombinuotojo pašaro su

saulėgrąžų išspaudom ir Alkosel® R397 buvo 14,0 (duomenys 136 lentelėje).

Nuo bandymo pradžios tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų

išspaudomis ir (Se) Alkosel® R397, priaugo 226 kg, o kontrolinės grupės, šerti kombinuotuoju pašaru su

rapsų išspaudomis atitinkamai - 222 kg, tai yra 4 kg arba 1,8 proc. mažiau. Paros prieaugis buvo tiriamosios

grupės 1314,00 g , o kontrolinės 1291,00 g, arba 1,8 proc., daugiau negu kontrolinės grupės. Buliukų augimo

ir pašarų sunaudojimo duomenys pateikti 137 lentelėje.

137 lentelė. Buliukų augimas ir pašarų sąnaudos

Rodikliai

Grupė

Kontrolinė grupė

(n=11)

Tiriamoji grupė

(n=11)

Buliukų svoris, kg:

Bandymo pradžioje (235 d.) 210,0±15,6 208,0±16,3

Bandymui pabaigoje ( 407 d.) 432,00±18,4 434,00±16,6

Prieaugis per parą g 1290,00±0,04 1314,00±0,05

Per 172 dieną buliukui sušerta, kg:

Drėgnas apėmingas pašarų mišinys 2387 2405

Kombinuotasis pašaras su rapsų išspaudomis 619 -

Kombinuotasis pašaras su saulėgrąžų išspaudomis - 619

su pašarais gavo:

Apykaitos energijos MJ/kg 13774,6 13628,8

Žalių baltymų, kg 186,1 188,2

1 kg prieaugio sunaudota:

Apykaitos energijos MJ/kg 62,03 60,30

Žalių baltymų g 838,09 832,71

Per bandymo laikotarpį (172 d.) drėgnųjų apėmingų pašarų mišinio tiriamosios grupės buliukams

sušerta 2405 kg, kontrolinės grupės -2387 kg, o kombinuotųjų pašarų atitinkamai abiems grupėms po 619

147

kg. Per 172 dienas 1 buliukas šertas iki soties drėgnais apėmingais pašarų mišiniais jų suėdė atitinkamai:

tiriamosios - 13,98 kg ir kontrolinės grupės - 13,88 kg per parą. Tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo

kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų išspaudomis ir (Se) Alkosel® R397 suėdė 0,7 proc. daugiau drėgnų

apėmingų pašarų mišinių, negu buliukas gavęs kombinuotąjį pašarą su rapsų išspaudomis. Kombinuotojo

pašaro abiejų grupių buliukai suėdė vienodai- po 3,6 kg per parą 1 kilogramui priaugti apykaitos energijos

(MJ/kg) sunaudojo tiriamoji grupė 2,8 proc., o žalių baltymų 0,6 proc., mažiau negu kontrolinės grupės

buliukai (137 lentelė).

Pasibaigus bandymui abiejų grupių buliukai buvo paskersti. Iš jų buvo atrinkta po 6 vnt. geriausiai

augusius buliukų analogus. Kontrolinės grupės buliukų svoris prieš skerdimą buvo 453,5 kg, tiriamosios

457,3 kg, arba 0,8 proc. mažesnis. Skerdenų svoris buvo 0,3 kg didesnis tiriamosios grupės, o skerdenų

išeiga 0,22 proc., buvo didesnė kontrolinės grupės buliukų. Buliukų kontrolinio skerdimo duomenys pateikti

138 lentelėje.

138 lentelė. Buliukų kontrolinio skerdimo duomenys

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė grupė

(n=6)

Tiriamoji grupė

(n=6)

Buliuko svoris prieš skerdimą kg 453,5±13,5 457,3±17,2

Skerdenos svoris kg 210,6±9,4 210,9±9,1

Skerdenos išeiga proc. 46,35±1,0 46,13±1,3

Raumeningumo klasė P P

Riebumo klasė 2,3±0,2 2,3±0,2

Pagal SEUROP skerdenų klasifikaciją abiejų grupių buliukų skerdenos priskirtos P raumeningumo

klasei. Pagal skerdenų pasidengimą riebalais skerdenos buvo 2 riebumo klasės. Riebalų susikaupimas

skerdenose buvo pakankamas. Taigi, galima teigti, kad skirtingas buliukų šėrimas, kontrolinės grupės

buliukus šeriant kombinuotaisiais pašarai su rapsų išspaudomis, o tiriamosios - su saulėgrąžų išspaudomis

ir (Se) Alkosel® R397, esminės įtakos skerdenų išeigai bei raumeningumo ir riebumo klasei neturėjo.

Skerdenų morfologinės sudėties duomenys pateikti 139 lentelėje. Kairiosios skerdenų puselės svoris

buvo kontrolinės - 105,14 kg, tiriamosios -105,23 kg, iš jų raumenys sudarė atitinkamai 75,64 ir 75,67 proc.,

kaulai - 21,19 ir 21,34 proc., kremzlės ir sausgyslės- 3,12 ir 3,17 proc. Skirtingas buliukų šėrimas esminės

įtakos skerdenų morfologiniai sudėčiai neturėjo.

139 lentelė. Skerdenų morfologinė sudėtis

148

Rodikliai

Grupė

Kontrolinė grupė

(n=6)

Tiriamoji grupė

(n=6)

Kairiosios puselės skerdenos svoris 105,14±4,7 105,53±4,6

Raumenys ir riebalai:

kg 79,44±4,00 79,67±3,40

proc. 75,64±2,29 75,54±0,57

Kaulai:

kg 22,35±2,90 22,58±1,40

proc. 21,19±2,24 21,34±0,65

Kremzlės ir sausgyslės

kg 3,35±0,40 3,28±0,20

proc. 3,17±0,35 3,12±0,20

Ištyrus buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminę sudėtį (140 lentelė), kai buliukai buvo šeriami

skirtingais kombinuotaisiais pašarais, nustatėme, kad tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį

pašarą su saulėgrąžų išspaudom ir (Se) Alkosel® R397 ilgiausiajame nugaros raumenyje buvo sausųjų

medžiagų 1,32 proc., baltymų 0,79 proc., riebalų 0,22 proc., pelenų 0,05 proc., daugiau negu kontrolinės

grupės.

140 lentelė. Buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminė sudėtis, proc.

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

Sausos medžiagos 23,40±0,81 24,72±0,22

Baltymai 21,19±0,85 21,98±0,45

Riebalai 1,07±0,12 1,29±0,24

Pelenai 0,93±0,04 0,98±0,02

Mėsos, pH 5,7±0,23 5,6±0,25

141 lentelė. Seleno įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) buliukų ilgiausiame nugaros

raumenyje (μmol/kg).

Periodas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Šviežios (atšaldytos) mėsos 0,24±0,10 0,26±0,09

3 mėn. šaldytos mėsos 0,37±0,18 0,47±0,21

149

Šeriant buliukus kombinuotaisiais pašarais kontrolinę grupę su rapsų išspaudomis , o tiriamąją su

saulėgrąžų išspaudomis ir Alkosel® R397, duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį šviežios (atšaldytos)

mėsos buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje, bei 3 mėn. šaldytos mėsos įtakai neturėjo.

142 lentelė. Seleno įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) buliukų kepenyse (μmol/kg).

Periodas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Šviežios (atšaldytos) kepenys 1,66±0,12 1,43±0,142

3 mėn. šaldytos kepenys 1,79±0,03 2,17±0,34*

* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Atlikus seleno įtaką buliukų kepenų lipidų oksidacijos laipsniui, pokyčiai nustatyti trys mėn. laikytų

kepenų mėginiuose. Didesnis jis buvo buliukų kepenyse gavusių kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų

išspaudomis ir Alkosel® R397. Lyginant su kontroline grupe, šis rodiklis didėjo 0,38 karto (p<0,05).

143 lentelė. Seleno įtaka buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje μg/g SM

Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė

Selenas 0,79±0,12 0,88±0,12

Analizuojant duomenis apie kombinuotųjų pašarų įtaką kontrolinės su rapsų išspaudomis o tiriamosios

su saulėgrąžų išspaudomis ir Alkosel® R397 įtaka susikaupimui buliukų ilgiausiajame nugaros raumenyje,

pokyčiai nenustatyti.

Atlikus ilgiausiojo nugaros raumens mėsos pH tyrimus nustatėme, kad po skerdimo praėjus 24 val.

mėsos pH buvo kontrolinės grupės 5,7, o tiriamosios - 5,6 vienetai, statistiškai patikimų skirtumų tarp grupių

nenustatyta.

Jeigu nustatant buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminę sudėtį sausų medžiagų, baltymų, riebalų

ir pelenų buvo daugiau tiriamosios grupės buliukų mėsos mėginiuose, tai ištyrus buliukų kepenys sausų

medžiagų - 0,25 proc., baltymų - 0,5 proc., buvo daugiau kontrolinės grupės (kombinuotasis pašaras su

rapsų išspaudomis) buliukai kepenyse, duomenys 144 lentelėje.

144 lentelė. Buliukų kepenų cheminė sudėtis, proc.

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

Sausos medžiagos 27,80±0,27 27,55±0,31

Baltymai 19,26±0,38 18,76±0,28

Riebalai 1,71±0,11 1,71±0,07

150

Rodikliai

Grupės

Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

Pelenai 1,09±0,08 1,15±0,04

Riebalų kiekis abiejų grupių buvo vienodas, o pelenų kiekis 0,06 proc., buvo didesnis tiriamosios

grupės buliukų, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su saulėgrąžų išspaudom ir (Se) Alkosel® R397 (144

lentelė).

Tyrimais nustačius RR kiekį jautienos ilgiausiame nugaros raumenyje, šeriant buliukus kombinuotais

pašarais su rapsų bei saulėgrąžų su (Se) Alkosel® R397 išspaudomis, statistiškai patikimas rodiklis gautas

RR kiekis arachido (C20:0) 0,03 proc. (p<0,05). Tarp kitų RR kiekio buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje

statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. Apibendrinant rezultatus, kai buliukai buvo šeriami skirtingais

kombinuotaisiais pašarais su rapsų bei saulėgrąžų išspaudom ir (Se) Alkosel® R397, didelių skirtumų nerasta

analizuojant SRR suminį kiekį, MNRR suminį kiekį, bei PNRR suminį kiekį. Omega n-6/n-3 santykis tiek

kontrolinės, tiek tiriamosios grupės buliukų raumenyje buvo vienodas. Duomenys pateikti 145 lentelėje.

145 lentelė. Ilgiausiojo nugaros raumens riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių

kiekio

Rodikliai Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6) P

Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:

C14:0 1,53±0,10 1,54±0,12 0,92

C14:1 n-5 0,34±0,03 0,33±0,05 0,91

C15:0 0,22±0,01 0,21±0,01 0,68

C16:0 24,21±0,41 25,10±0,77 0,33

C16:1 n-7-trans 0,29±0,01 0,27±0,01 0,16

C16:1 n-9 0,21±0,01 0,18±0,01 0,07

C16:1 n-7 2,90±0,18 3,02±0,20 0,67

C17:0 0,75±0,03 0,70±0,03 0,34

C17:1 n-9 0,60±0,03 0,57±0,04 0,56

C18:0 15,69±0,57 14,60±0,45 0,16

C18:1 n-9-trans 0,82±0,08 0,70±0,07 0,28

C18:1 n-9 38,87±0,65 38,82±0,71 0,95

C18:1 n-7 1,32±0,13 1,24±0,13 0,70

C18:2 n-6-trans 0,25±0,03 0,27±0,05 0,81

C18:2 n-6 4,43±0,26 4,63±0,54 0,74

C18:3 n-6 0,05±0,01 0,05±0,01 0,88

C18:3 n-3 0,71±0,03 0,66±0,03 0,33

C20:0 0,10±0,01 0,07±0,002* 0,01

C20:1 n-9 0,21±0,01 0,19±0,02 0,45

C20:2 n-6 0,04±0,01 0,05±0,01 0,26

C20:3 n-6 0,29±0,02 0,32±0,05 0,63

C20:3 n-3 0,03±0,01 0,03±0,01 0,87

C20:4 n-6 1,33±0,10 1,53±0,32 0,56

C20:5 n-3 0,03±0,03 0,10±0,04 0,31

C22:0 0,08±0,01 0,09±0,01 0,48

151

*

duomenys statistiškai patikimi, p<0,05




IA– ateroskrozinis indeksas

IT– trombozinis indeksas

Analizuojant buliukų kepenų gautus rezultatus, kai jie buvo šerti skirtingais kombinuotaisiais pašarais

- kontrolinė grupė gavusi rapsų išspaudas, o tiriamoji saulėgrąžų išspaudas su (Se) Alkosel® R397,

tiriamosios grupės buliukų palmitoleino (C16:1 n-7) riebalų rūgšties buvo 0,11proc., o eikozoeno (C20:1 n-

9) - 0,09 proc., daugiau (p<0,05). Suminis n-3 RR kiekis buvo 1,2 proc., didesnis kontrolinės grupės buliukų

gavusiu kombinuotąjį pašarą su rapsų išspaudomis (p<0,05), todėl ir n-6/n-3 santykis buvo geresnis

kontrolinės grupės (p<0,05). Kepenų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio

duomenys pateikti 146 lentelėje.

146 lentelė. Kepenų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio.

C22:4 n-6 0,13±0,01 0,16±0,02 0,28

C22:5 n-3 0,42±0,04 0,43±0,08 0,87

C22:6 n-3 0,07±0,01 0,08±0,02 0,66

SRR suminis kiekis 42,60±0,74 42,35±0,96 0,83

MNRR suminis kiekis 45,76±0,53 45,49±1,01 0,81

PNRR suminis kiekis 7,87±0,41 8,41±1,14 0,66

Kitos rūgštys 3,75±0,19 3,74±0,59 0,98

trans-izomerai 1,37±0,07 1,25±0,02 0,16

PNRR/SRR 0,18±0,01 0,20±0,03 0,64

n-3 1,27±0,08 1,32±0,17 0,83

n-6 6,59±0,34 7,09±0,97 0,64

n-6/n-3 5,18±0,15 5,38±0,29 0,55

IA 0,56±0,01 0,58±0,02 0,66

IT 2,52±0,09 2,49±0,16 0,88

Rodikliai Kontrolinė

(n=6)

Tiriamoji

(n=6)

P

Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:

C14:0 0,33±0,04 0,35±0,05 0,74

C14:1 n-5 0,13±0,01 0,14±0,01 0,35

C15:0 0,22±0,01 0,20±0,01 0,20

C16:0 8,73±0,38 8,47±0,36 0,63

C16:1 n-7-trans 0,24±0,01 0,25±0,01 0,61

C16:1 n-9 0,92±0,05 1,03±0,02 0,10

C16:1 n-7 0,97±0,03 1,08±0,02* 0,03

C17:1 n-9 35,57±0,30 35,82±0,32 0,58

C18:1 n-9 0,94±0,02 1,01±0,04 0,20

C18:2n-6 10,04±0,23 10,62±0,57 0,37

C18:3 n-6 0,14±0,01 0,17±0,04 0,52

C18:3 n-3 1,25±0,03 1,16±0,11 0,46

C20:1 n-9 0,30±0,02 0,39±0,03* 0,04

C20:2 n-6 3,31±0,08 3,56±0,27 0,39

C20:3 n-3 9,58±0,27 9,65±0,82 0,94

C20:4 n-6 0,79±0,04 0,77±0,09 0,87

152

*

duomenys statistiškai patikimi, p<0,05




IA– ateroskrozinis indeksas

IT– trombozinis indeksas

Instrumentinio spalvos, tekstūros ir drėgmės surišimo savybių vertinimo rezultatai

147 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios

mėsos paviršiaus spalvos charakteristikoms pašarų sudėtis reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). Tuo tarpu

žalia mėsa pjūvyje skyrėsi šviesumo L* charakteristika. Rapsų priedas pašaruose padidino žalios mėsos

pjūvio šviesumo L* vertę (p<0,05), lyginant su saulėgrąžų priedu. Raudonumo ir gelsvumo

charakteristikoms pašarų sudėties įtaka nebuvo reikšminga.

Termiškai apdorojus mėsą, t. y., kepant ir verdant, šis skirtumas išnyko (147 lentelė) ir nenustatyta,

kad termiškai apdorotos mėsos spalvos charakteristikoms pašarų priedai būtų turėję reikšmingą įtaką

(p>0,05).

147 lentelė. Šviežios mėsos spalvos charakteristikų vidutinės vertės

Spalvos

charakteristika

Šėrimo tipas p vertė

su rapsais su saulėgrąžomis ir

Alkosel® R397

vidurkis SD vidurkis SD


L* 30,62 1,35 31,01 0,60 0,165

a* 9,79 0,98 9,47 0,13 0,526

b* 3,45 1,38 2,24 0,36 0,235


L* 31,34 1,98 28,76 0,71 0,037

a* 13,15 2,19 10,16 0,54 0,660

b* 4,54 1,57 2,47 0,81 0,540


L* 53,93 2,53 53,02 1,84 0,844

C20:5 n-3 0,34±0,03 0,37±0,04 0,57

C22:2 n-6 1,56±0,04 1,56±0,08 0,96

C22:5 n-3 2,06±0,12 1,74±0,17 0,17

SRR suminis kiekis 46,23±0,28 46,35±0,57 0,84

MNRR suminis kiekis 14,46±0,32 14,54±0,55 0,90

PNRR suminis kiekis 34,87±0,28 34,78±1,00 0,93

Kitos rūgštys 4,4300,18 4,30±0,07 0,55

trans-izomerai 1,300,01 1,52±0,06* 0,007

PNRR/SRR 0,75±0,01 0,75±0,03 0,94

n-3 8,88±0,24 7,68±0,26* 0,008

n-6 25,98±0,18 27,10±0,81 0,21

n-6/n-3 2,93±0,09 3,53±0,10* 0,001

IA 0,20±0,01 0,20±0,01 0,86

IT 1,04±0,02 1,12±0,04 0,10

153

a* 4,48 0,16 4,18 0,29 0,678

b* 14,96 0,51 15,05 0,36 0,461

Virta mėsa pjūvis

L* 58,66 55,41 2,47 0,45 0,482

a* 7,27 0,58 11,04 1,60 0,384

b* 11,85 0,08 12,28 0,03 0,174


L* 52,80 2,21 55,62 1,37 0,899

a* 7,09 0,66 6,73 0,41 0,931

b* 14,49 0,06 14,76 0,40 0,351

Kepta mėsa pjūvis

L* 56,78 1,37 56,67 1,17 0,088

a* 9,41 0,62 9,71 0,88 0,161

b* 12,94 0,22 12,93 0,41 0,037

Išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje minus 22 ºC temperatūroje (80 lentelė), galvijų, šertų

pašarais su rapsų priedu žalia mėsa pjūvyje ir paviršiuje buvo šviesesnė (p<0,05), labiau išreikšto

raudonumo (p<0,05) ir gelsvumo (p<0,01). Išvirus mėsą, jos paviršiaus ir pjūvio spalvos charakteristikos

nesiskyrė (p>0,05). Keptoje mėsoje reikšmingos pašarų sudėties įtakos nenustatyta nei vertinant mėsos

paviršių nei pjūvį.

148 lentelė. 3 mėnesius sandėliuotų mėginių spalvos charakteristikų vidutinės vertės

Spalvos

charakteristika

Šėrimo tipas

p vertė su rapsais su saulėgrąžomis ir

Alkosel® R397



L* 39,78 0,37 32,28 4,34 0,026

a* 14,59 1,38 10,42 1,51 0,045

b* 8,12 0,27 5,07 1,29 0,009


L* 41,60 2,76 30,52 0,51 0,019

a* 14,14 0,04 10,34 0,43 0,042

b* 6,29 0,78 3,21 0,21 0,006


L* 50,10 4,71 49,59 4,93 0,561

a* 6,95 0,37 7,15 1,52 0,513

b* 15,22 1,15 15,01 1,57 0,064

Virta mėsa pjūvis

L* 58,89 2,37 58,16 0,43 0,401

a* 6,41 0,29 7,61 0,40 0,631

b* 12,84 0,28 13,94 0,73 0,757


L* 50,14 2,82 46,02 2,02 0,175

a* 6,99 1,11 7,44 0,41 0,317

b* 13,30 0,90 13,04 0,80 0,159

154

Kepta mėsa pjūvis

L* 55,19 0,09 55,87 3,84 0,770

a* 7,33 0,07 7,87 0,63 0,132

b* 13,49 0,19 13,61 0,39 0,605

Pastebėta tendencija, kad virimo nuostoliai priklausė nuo pašarų sudėties (149 lentelė) ir šviežiai

mėsai svyravo nuo 39,25 proc. iki 29,8 proc., o rapsais papildytais pašarais šertų galvijų šviežia mėsa

verdant prarado net 39 proc. drėgmės, tuo tarpu pašarus papildžius saulėgrąžomis virimo nuostoliai siekė

29 proc.. Šie duomenys nesutampa su ankstesniame tyrime mūsų nustatytais duomenimis, kai rapsais

papildytais pašarais šertų galvijų mėsos virimo nuostoliai buvo apie 29 proc.. Kepimo nuostoliai abiem

grupėms nustatyti apie 30 proc.

Sandėliuojant mėsą šaldiklyje, pakito jos vandens surišimo savybės: kepimo nuostoliai mėsos su

rapsų priedu buvo 40 proc. (ankstesniuose tyrimuose nustatyta kad kepimo nuostoliai apie 38,95 proc.), o

su saulėgrąžų priedu apie 37 proc. Lyginant su šviežiais mėginiais, pastebima tendencija, kad kepimo

nuostoliai padidėjo. Lyginant virimo nuostolius, matyti, kad galvijų, šertų pašarais su rapsų priedu,

nuostoliai didesni, kaip ir šviežios mėsos atveju.

149 lentelė. Mėsos mėginių drėgmės surišimo savybės

Rodiklis

Šėrimo tipas

su rapsais su saulėgrąžomis ir

Alkosel® R397

Šviežia mėsa

Kepimo nuostoliai, proc. 30,22 28,13

Virimo nuostoliai, proc. 39,25 29,93

3 mėnesius laikyta mėsa

Kepimo nuostoliai, proc. 40,16 37,81

Virimo nuostoliai, proc. 41,00 35,43

Mėginių tekstūros tyrimai parodė, kad šviežios žalios, keptos ar virtos mėsos kietumas, nustatomas

pjaunant mėginį (WB vertė), nepriklausė nuo pašarų sudėties (150 lentelė).

Atliekant tekstūros profilio analizę (TPA) virtai ir keptai mėsai, nustatyta (150 lentelė), kad kietumu,

stangrumu ir tamprumu jautienos mėginiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Šeriant galvijus saulėgrąžų

priedu papildytais pašarais, kepta mėsa buvo labiau rišli (p<0,05) nei šeriant pašarais su rapsų, tačiau virtai

mėsai ši tendencija nenustatyta.

150 lentelė. Šviežių mėsos mėginių tekstūros savybių vidutinės vertės

Rodiklis, Šėrimo tipas

p vertė su rapsais

su saulėgrąžomis ir Alkosel® R397

Kietumas, WB vertė, N Žalia mėsa 148,76 40,65 155,60 49,23 0,946

155

kepta mėsa 37,50 4,71 48,59 0,27 0,196

virta mėsa 70,23 14,23 55,23 10,23 0,563

Kepta mėsa

Kietumas, N 85,34 8,77 127,15 7,98 0,176

Rišlumas, santykis 0,47 0,02 0,54 0,02 0,005

Tamprumas, mm 5,67 0,23 6,06 0,44 0,230

Stangrumas 226,23 2,58 421,63 74,73 0,174

Virta mėsa

Kietumas, N 82,71 9,19 78,14 6,21 0,109


Tamprumas, mm 5,24 0,23 5,34 0,07 0,717

Stangrumas 186,69 8,40 148,35 5,24 0,157

3 mėnesius laikytos mėsos kietumas, išreiškiamas WB verte, nepriklausė nuo pašarų sudėties (151

lentelė). Atliekant tekstūros profilio analizę, nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp keptų ir virtų mėginių

kietumo, rišlumo, tamprumo ir stangrumo.

151 lentelė. Instrumentinio 3 mėnesius laikytos mėsos tekstūros tyrimo duomenys

Rodiklis Šėrimo tipas p vertė

su rapsais su saulėgrąžomis ir Alkosel® R397



Žalia mėsa 132,56 25,36 139,89 15,56 0,568

kepta mėsa 59,23 5,69 75,26 6,99 0,369

virta mėsa 94,91 9,21 75,78 8,51 0,487

Kepta mėsa

Kietumas, N 103,01 8,83 82,57 9,25 0,051


Tamprumas, mm 5,56 0,98 5,72 0,39 0,811

Stangrumas 268,75 38,53 186,88 61,79 0,123

Virta mėsa

Kietumas, N 110,78 9,56 69,98 16,65 0,168


Tamprumas, mm 5,24 0,24 5,62 0,47 0,552

Stangrumas 204,78 20,56 166,14 48,55 0,255

Juslinių savybių įvertinimas

Pradiniame juslinių tyrimų etape buvo atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir

tarpusavyje lyginti mėginiai.

Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių

pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 –

tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį

skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

156

Vertinant jusliškai šviežios keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) pašarų sudėties įtaka

(20 paveikslas a) bendro, jautienos ar oksidacijos kvapo intensyvumui. Skaitmeninės mėginių juslinio

vertinimo vertės pateiktos 3 priede. Pašalinio, nebūdingo termiškai apdorotai jautienai kvapo nei viename

iš tirtų šviežios mėsos mėginių nenustatyta, todėl ir preliminarus mėginių kvapo priimtinumo vertinimas

nepriklausė nuo pašarų sudėties (21 paveikslas b).

a)

b)

21 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos kvapo ir spalvos savybės.

Sandėliuojant mėsą 3 mėnesius, nenustatyta reikšminga pašarų sudėties įtaka mėsos kvapo

intensyvumui ar pašaliniam (nebūdingam) kvapui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad termiškai apdorotos

mėsos kvapo savybėms rapsų ir saulėgrąžų įtaka vienoda.

02468

101214kv-bendras

kv-jautienos

kv-oksidacijoskv-pašalinis

spalva

su rapsais

su saulėgrąžomis

02468

10121416

kv-bendras

kv-jautienos

kv-oksidacijoskv-pašalinis

spalva

su rapsais

su saulėgrąžomis

157

Juslinis šviežios keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (22 paveikslas a), kad pašarai neturėjo

reikšmingos įtakos kietumui, rišlumui, sultingumui ar kitoms tirtoms savybėms, ką patvirtino ir

instrumentiniai šviežios mėsos tyrimai.

a)

b)

22 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos tekstūros savybės

Vertinat jusliškai 3 mėnesius sandėliuotos mėsos tekstūros savybes (22 paveikslas b), mėginiai

reikšmingai skyrėsi kietumu (skaitinės reikšmės pateiktos 4 priede) ir pluoštiškumu. Galvijų, šertų pašarais

su rapsų priedu, mėsa vertinta kaip kietesnė (p<0,05). Analogiška tendencija nustatyta vertinant mėginio

kietumą po 10 krimstelėjimų, šis mėginys taip pat buvo labiau pluoštiškas, reikėjo daugiau laiko ir pastangų

0

5

10

15tamprumas

kietumas

rišlumas

drėgmės kiekis

gurgždumas

masės rišlumas

masės kietumas

drėgnumas

pluoštiškumas

susikramtymas

riebalingumas

likučiai

su rapsais

su saulėgrąžomis

0

5

10

15tamprumas

kietumas

rišlumas

drėgmės kiekis

gurgždumas

masės rišlumas

masės kietumas

drėgnumas

pluoštiškumas

susikramtymas

riebalingumas

likučiai

su rapsais

su saulėgrąžomis

158

jį sukramtyti. Kitoms jusliniu metodu vertintoms tekstūros savybėms pašarų sudėties įtaka nebuvo

statistiškai reikšminga (p>0,05) (4 priedas), tą patvirtino ir keptos mėsos tekstūros profilio analizė.

a)

b)

23 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos skonio savybės

Skonio savybėms naudoti pašarų priedai neturėjo reikšmingos įtakos (23 pav.) vertinant tiek šviežius

(24 paveikslas a), tiek 3 mėnesius sandėliuotus mėginius (24 paveikslas b). Visuose mėginiuose jautėsi

aiškiai išreikštas jautienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.

a)

0

5

10

15sk-bendras

sk-jautienos

sk-rūgštus

sk-saldus

sk-pašalinis

sk-liekamasis

su rapsais

su saulėgrąžomis

0

5

10

15sk-bendras

sk-jautienos

sk-rūgštus

sk-saldus

sk-pašalinis

sk-liekamasis

su rapsais

su saulėgrąžomis

159

b)

24 paveikslas. Šviežios a) ir 3 mėn. sandėliuotos b) jautienos priimtinumo vertės

Visų tirtų šviežių ir 3 mėnesius sandėliuotų mėginių kvapas ir skonis buvo vienodai priimtini

vartotojams (24 paveikslas). Kaip matyti, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp 3 mėnesius laikytos mėsos

tekstūros priimtinumo. Naudotas rapsų priedas turėjo neigiamą įtaką mėsos priimtinumui, ką galima

paaiškinti padidėjusiu tirtųjų mėginių kietumu ir pluoštiškumu. Tai sumažino ir bendrą šio mėginio

priimtinumą.

Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime

Geležies trūkumas yra pasaulinė problema, ši problema yra ypač paplitusi tarp kūdikių bei nėščiųjų

moterų (Stoltzfus, 2001; Zhao, 2010). Geležies trūkumas kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams gali

būti susijęs su intelektualiniu išsivystymu, kuris gali būti negrįžtamas. Geležis yra gyvybiškai svarbus

elementas, reikalingas daugelio fermentų, hemoglobino bei deguonies elektronų pernašai. Ankstesni atlikti

tyrimai parodė, kad organinės kilmės mineralai yra lengviau absorbuojami nei neorganinės kilmės

mineralai, mineralai esantys oksidų ar sulfatų formoje (Wedekind et al., 1992; Aoyagi and Baker, 1993; Ao

et al., 2006).

1

3

5

7

9

11

13

15

priimt- kvapas priimt - skonis priimt- tekstūra priimt - bendras

su rapsais

su saulėgrąžomis

1

3

5

7

9

11

13

15

priimt- kvapas priimt - skonis priimt- tekstūra priimt - bendras

su rapsais

su saulėgrąžomis

160

Funkcionalioji paukštiena yra vertingas maistinių medžiagų šaltinis vartotojams, kuri kuriama

atitinkamai pagal sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo poreikius, kad palaikytų optimalią

žmonių sveikatą. (Grashorn, 2007). Todėl kuriant funkcionaliuosius paukštininkystės produktus gali būti

naudojami įvairūs lesalų priedai kaip mikroelementai, vitaminai, fitobiotinės medžiagos, padidintos

maistinės vertės pašarinės žaliavos ir kt. Vienas iš svarbių mikroelementų žmonių mityboje yra geležis

(Khan, Naz, 2013).

Geležis yra svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse

vykstančiose biocheminėse reakcijose. Būdama raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – baltymo

hemoglobino sudėtyje, geležis dalyvauja pernešant deguonį. Žmogaus organizme yra apie 3–5 g geležies,

daugiau nei du trečdaliai – hemoglobine. Raumenų baltymo mioglobino sudėtyje esanti geležis dalyvauja

deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Geležis taip pat įeina į kai kurių fermentų sudėtį, dalyvaudama

neuromediatorių sintezėje, yra būtina normaliai centrinės nervų sistemos veiklai.

Atlikus daugelį in vivo tyrimų su gyvūnais, nustatyta, kad per pastaruosius metus dėl santykinai didelio

geležies absorbuojamo efektyvumo iš maisto produktų turi labai mažą įsisavinimą žmonėms (Patterson et

al., 2008). Tačiau geležies rezorbcijos lygį lemia daugelis faktorių, kaip fitatų, oksalatų koncentracijos bei

mikroelementų (cinko, vario ir mangano) kiekiai.

Geležis ypač svarbi, nes ji medžiagų apykaitoje atlieka svarbią funkciją. Geležis yra hemoglobino ir

mioglobino sudėtyje, dalyvauja deguonies transportavime, be to, geležis yra įvairių citochromų

kofermentas. Paukščių lesaluose, esant geležies trūkumui, išnyksta paukščių apetitas, išsivysto anemija,

sumažėja atsparumas ligoms (Gružauskas ir kt., 2005). Šis mikroelementas yra labai svarbus ir žmonių

mityboje. Geležies trūkumas žmonių mityboje nustatomas apie 50 proc. besivystančių ir 10 proc.

išsivysčiusių šalių gyventojams. Šis sutrikimas dažnesnis tarp vaikų ir reprodukcinio amžiaus moterų

(Jaskovikienė, 2006). Todėl paukštienoje, kiaušiniuose, naudojant lesalus su įvairia geležies koncentracija

bei forma, norima padidinti geležies kiekį. Tačiau geležies transferacija iš lesalų į paukštieną ar kiaušinius

yra sudėtingas procesas. Geležies transferacija priklauso nuo naudojamos geležies formos, jos dozavimo

lesaluose, fitatų koncentracijos pašarinėse žaliavose, kalcio, fosforo, magnio, cinko ir vitamino E kiekių,

lesalų gamybos technologijos, paukščių fiziologinio stovio. Duomenys apie geležies transferaciją iš lesalų į

paukštieną yra labai prieštaringi, daugeliu atvejų sunkiai pavyksta praturtinti paukštininkystės produktus

didesniu geležies kiekiu.

Darbo tikslas – ištirti geležies sulfatų bei geležies glicinatų įtaką viščiukų broilerių produktyvumui,

virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.

Darbo metodika

161

Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR

valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems

mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-

22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų

naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

Viščiukų broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko ES

Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt) .

Atlikimo laikas 2012 m. gegužės – 2012 m. liepos mėn.

Atlikimo vieta. AB “Vilniaus paukštynas” ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos

akademijos paukštidė.

Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais.

1000 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 5 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos

grupės pakartojimais.

Pirmoji grupė kontrolinė, likusios – tiriamosios. I grupės viščiukai broileriai buvo lesinami su

standartiniais kombinuotaisiais lesalais . Į II grupės standartinius kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 70

mg geležies sulfato ir 72 mg geležies glicinato. Į III grupės standartinius kombinuotuosius lesalus – 144 mg

geležies glicinato. Į IV grupės lesalus buvo įterpta 150 mg geležies sulfato. V grupės lesalai buvo papildyti

72 mg geležies glicinatu.

Geležies glicinatas yra cheminis junginys. Jis yra naudojamas geležies trūkumo organizme

sumažinimui bei pramoniniams tikslams. Geležies glicinatas yra birūs, šviesios spalvos milteliai, gerai

tirpstantys vandenyje.

Geležies sulfatas yra cheminis junginys, kurio formulė yra FeSO4. Naudojamas geležies trūkumai

organizme sumažinti bei pramoniniam taikymui. Geležies sulfatas gerai tirpsta vandenyje. Milteliai rusvos

spalvos, rūgštoko kvapo.

Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių

auginimo rekomendacijas (NRC, 2004). Bandymo schema pateikta 152 lentelėje.

152 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Rodiklis Grupė

I

kontrolinė

grupė

II

tiriamoji

grupė

III

tiriamoji

grupė

IV

tiriamoji

grupė

V

tiriamoji

grupė

Standartinis kombinuotasis

lesalas + 70 mg geležies sulfato + - - - -


lesalas + 70 mg geležies sulfato

+72 mg geležies glicinato

- + - - -

http://www.litlex.lt/

162


lesalas + 144 mg geležies

glicinato

- - + - -



sulfato

- - - + -



glicinato

- - - - +

Kombinuotąjį lesalą sudarė: kviečiai, sojų rupiniai, kukurūzai, augalinis aliejus bei įvairios

mineralinės medžiagos.

153 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumo rodikliai

Rodikliai I grupė II grupė III grupė IV grupė V grupė

Apykaitos energija, MJ/kg 13,06 13,05 13,05 13,05 13,05

*Žali baltymai, proc. 20,99 20,99 20,99 20,99 20,99

*Žali riebalai, proc. 5,45 5,45 5,45 5,45 5,45

Žalia ląsteliena, proc. 2,42 2,42 2,42 2,42 2,42

Žali pelenai, proc. 4,19 4,19 4,22 4,22 4,22

Lizinas, proc. 1,24 1,23 1,24 1,24 1,24

Metioninas + cistinas, proc. 0,90 0,90 0,90 0,90 0,90

Triptofanas, proc. 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26

Linolinė rūgštis, proc. 2,61 2,61 2,61 2,61 2,61

Treoninas, proc. 0,83 0,82 0,83 0,83 0,83

Metioninas, proc. 0,64 0,64 0,64 0,64 0,64

*Kalcis, proc. 0,88 0,88 0,89 0,89 0,89

*Fosforas, proc. 0,42 0,42 0,42 0,42 0,42

Natris, proc. 0,16 0,16 0,16 0,16 0,16

*analizuotos vertės

Premikso sudėtis: Ca - 3,45 proc., P – 0,67 proc., Mg – 0,12 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc.,

metioninas+cistinas – 0,7 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. A – 11.000 TV, vit. D3 – 2.500 TV, vit. E –

90,000 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/kg,

nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas – 100,00 μg/kg, cholino

chloridas – 399,00 mg/kg, manganas – 100,00 mg/kg, cinkas – 60,00 mg/kg, varis – 6,00 mg/kg, jodas – 0,50 mg/kg, selenas –

0,20 mg/kg, kobaltas – 0,10 mg/kg.

Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:

1) viščiukų broilerių kūno svoris (1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną);

2) viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną);

3) gaištamumas (stebimas ir fiksuojamas nuolatos).

163

Fiziologinių ir kraujo biocheminių tyrimų metodikos

Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 5

grupės = viso 25 paukščiai), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas

(Close et al., 1997) ir buvo atlikti šie tyrimai:

1) kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: geležies koncentracija, feritino kiekis (geležies atsargų),

hemoglobino kiekis, morfologinė kraujo sudėtis (bendras kraujo tyrimas, kepenų fermentai: AST, ALT,

gama-GT, šarminė fosfatazė, bilirubinas).

2) nustatytas aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (acto, propiono, sviesto rūgščių)

kiekis skysčio chromatografijos metodu (HPLC system; Varian Inc., USA).

3) aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis buvo nustatomas Foss-Tecator metodu ASN

3302.

Mėsos kokybės tyrimų metodikos

4) mėsos išpjaustymas pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000).

5) išmatuota krūtinės ir šlaunų raumenų pH 0, 24, 48 ir 72 val. pHmetru InoLab pH 730.

6) sausųjų medžiagų kiekis krūtinės ir šlaunies raumenyse pagal Naumann C. et al. (1993) metodiką.

7) viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunies raumenų bendras riebalų, baltymų ir pelenų kiekis.

8) mėsos lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 3 mėnesių (imami 5 mėginiai

iš kiekvienos grupės, viso 25 mėginiai), pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;

9) viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių kiekis buvo nustatytas po skerdimo, po 3 mėn.,

laikant –20°C temperatūroje pagal Folch et al. (1957) metodiką.

10) trans ir cis riebalų rūgščių izomerai krūtinės raumenyse buvo nustatyti dujų chromatografu

Shimadzu GC-2010 po skerdimo, po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje. Cheminės analizės buvo

atliekamos LSMU VA Gyvulininkystės institute;

11) Fe nustatymas viščiukų broilerių kojų ir krūtinės raumenyse nustatomas atominės absorbcijos

spektrometru kaip atomizacijos šaltinį naudojant acitileno-oro liepsną.;

12) riebalų rūgštys ir TBARS kepenyse tyrimai bandymo pabaigoje po 0 dienų ir po 3 mėnesių (5vnt

iš grupės), pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;

13) viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunies raumenų juslinių savybių tyrimai, 0 dienų ir po 3 mėn., kurių

metu buvo taikomas juslinių savybių profilio testas. Bus nustatyti šie rodikliai: bendras kvapo intensyvumas,

virto viščiuko kvapo intensyvumas, kito kvapo intensyvumas, spalvos intensyvumas, kietumas,

susikramtymas, sultingumas (drėgnumas), pluoštiškumas, pojūtis burnoje, virto viščiuko skonis, kito skonio

intensyvumas, liekamojo skonio intensyvumas, bendras priimtinumas, po 0 mėn.ir 3 mėn., laikant mėginius

-20 °C temperatūroje.

164

14) mėsos tekstūros instrumentinis vertinimas (kietumas, adheziškumas, rišlumas, tąsumas,

tamprumas, stangrumas), po 0 mėn.ir 3 mėn., laikant mėginius -20 °C temperatūroje.

15) įvertintas mėsos spalvos intensyvumas, defrostavimo ir virimo nuostoliai, po 0 mėn.ir 3 mėn.,

laikant mėginius -20 °C temperatūroje.

Statistinis rezultatų įvertinimas:

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta „STATISTICA“ versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai

reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės

buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

REZULTATAI

154 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių kūno masei, g

Bandymo

tarpsnis

dienomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

IV tiriamoji

grupė

1 42,55±0,10

100

42,32±0,09

100

42,38±0,11

100

42,32±0,10

100

42,59±0,11

100

8 168,00±2,05

100

167,96±2,11

100

160,76±1,94*

96

169,13±1,96

101

170,34±1,75

101

21 988,35±8,31

100

980,03±8,11

99

1004,76±8,81

102

975,98±8,49

99

991,98±9,36

100

35 2465,55±27,08

100

2496,36±22,75

101

2494,54±20,27

101

2478,44±19,80

101

2484,26±21,42

101

*-duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05

Analizuojant duomenis apie geležies sulfato bei glicinato įtaką viščiukų broilerių kūno masei, 8-ą

amžiaus dieną, didžiausi pokyčiai nustatyti II tiriamojoje grupėje, t.y. 4 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su

kontroline grupe. III ir IV tiriamosiose grupėse šis rodiklis padidėjo 1 proc. (p>0,05), likusiose grupėse-

nekito. 21-ą amžiaus dieną viščiukų broilerių kūno masė I ir III tiriamosiose grupėse sumažėjo po 1 proc.

(p>0,05), II tiriamojoje grupėje padidėjo 2 proc. (p>0,05), likusiose grupėse nekito. Analizuojant duomenis

35-ą amžiaus dieną, visose tiriamosiose grupėse viščiukų broilerių kūno masė padidėjo 1 proc. (p>0,05),

lyginant su kontroline grupe.

155 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio

gauti (kg)

165

Bandymo

tarpsnis

dienomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

IV tiriamoji

grupė

1-8 1,21±0,03 1,14*±0,03 1,16±0,03 1,08*±0,02 1,17±0,05

9-21 1,32±0,03 1,36±0,08 1,28±0,01 1,32±0,04 1,27±0,03

22-35 1,81±0,07 1,73±0,06 1,80±0,04 1,77±0,06 1,81±0,05

1-35 1,45±0,04 1,41±0,06 1,41±0,03 1,39±0,04 1,42±0,04


Duomenys apie geležies sulfato bei glicinato įtaką viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg

priesvorio gauti yra pateikti 4lentelėje. Analizuojant I bandymo tarpsniu, t.y. 1-8 amžiaus dieną, lesalų

sąnaudos visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 11 proc. (p<0,05) iki 3 proc. (p>0,05), lyginant su

kontroline grupe. Antruoju bandymo periodu, t.y. 9-21-ą amžiaus dieną, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio

gauti, III tiriamojoje grupėje buvo tokios pat kaip ir kontrolinėje grupėje, IV ir II tiriamosiose grupėse

sumažėjo atitinkamai 4 ir 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe, o I tiriamojoje grupėje padidėjo 3

proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant lesalų sąnaudas 35-ą amžiaus dieną, didžiausias

pokytis pastebėtas I tiriamojoje grupėje, t.y. 4 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. III

tiriamojoje grupėje 2 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe, likusiose grupėse šis rodiklis kito

nežymiai. Per visą auginimo periodą, t.y. 1-35-ą amžiaus dieną, viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg

priesvorio gauti didžiausias pokytis nustatytas III tiriamojoje grupėje, t.y. 4 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant

su kontroline grupe. I ir II tiriamosiose grupėse šis rodiklis sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline

grupe, likusiose grupėse šis rodiklis kito nežymiai.

156 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.

Bandymo

tarpsnis

dienomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

IV tiriamoji

grupė

1-8 98,00 99,50 98,00 100,00 99,00

9-21 98,50 97,00 96,50 98,50 99,00

22-35 95,00 95,50 96,50 95,50 95,50

1-35 97,16 97,33 97,00 98,00 97,83

Geležies sulfatas bei glicinatas viščiukų broilerių išsaugojimui pirmuoju bandymo tarpsniu, t.y. 1-8-

ą amžiaus dieną esminės įtakos neturėjo, išskyrus II tiriamąją grupę, kurioje šis rodiklis sumažėjo 2 proc.

(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Antruoju bandymo periodu, t.y. 9-21-ą amžiaus dieną, didžiausias

viščiukų broilerių gaištamumas buvo II tiriamojoje grupėje, t.y. 3,5 proc. (p>0,05). Mažiausias gaištamumas

166

buvo IV tiriamojoje grupėje. Analizuojant paskutinį bandymo tarpsnį, t.y. 22-35-ą amžiaus dieną didžiausias

gaištamumas buvo I, III ir IV tiriamosiose grupėse, t.y. po 4,5 proc. (p>0,05). Gaištamumas per visą

bandymo periodą, t.y. 1-35-ą amžiaus dienas mažiausias viščiukų broilerių gaištamumas buvo III tiriamojoje

grupėje, t.y. 2 proc. (p>0,05). Didžiausias gaištamumas nustatytas II tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc.

(p>0,05).

157 lentelė. Geležies sulfato bei glicinato įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams

Rodiklis Grupė

Kontrolinė

grupė

I II III IV

Geležis 21,19±3,40 17,78±1,73 22,58±8,25 18,74±2,16 19,49±1,37

Feritinas 0,50±0,00 0,50±0,00 0,50±0,00 0,50±0,00 0,50±0,00

GOT

(AST)

217,56±8,17 346,78*±73,22 254,49±65,07 256,48±26,07 296,67*±28,55

GPT(ALT) 0,93±0,25 2,23±1,10 1,23±0,76 1,47±0,32 2,87*±0,54

Gama-GT 22,97±2,55 20,20±1,87 17,63±3,03 24,10±2,53 21,53±2,75

Šarminė

fosfotazė

6162,71±3262,46 5624,81±2370,82 4270,09±2246,51 4946,53±1405,26 4273,81±1926,20

Bendras

bilirubinas

1,00±0,14 1,17±0,15 0,73±0,23 0,93±0,18 0,87±0,39


Analizuojant duomenis apie geležies koncentraciją kraujyje didžiausia jos koncentracija nustatyta II

tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusiose tiriamosiose

grupėse šis rodiklis sumažėjo nuo 16 iki 8 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Feritino kiekis

kraujyje visose tiriamosiose grupėse išliko vienodas. Aspartataminotransferazė (GOT) statistiškai patikimi

rezultatai gauti I ir IV tiriamosiose grupėse, atitinkamai 59 ir 36 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su

kontroline grupe. Alaninaminotransferazės (GPT) didžiausias kiekis gautas IV tiriamojoje grupėje, t.y. 3

kartus daugiau, lyginant su kontroline grupe. Gama gliutamiltransferazės GGT) kiekis kraujyje statistiškai

patikimų rezultatų nenustatyta. Analizuojant duomenis apie šarminės fosfatazės koncentraciją kraujyje,

didžiausi jos kiekiai nustatyti kontrolinėje grupėje, visose tiriamosiose grupėse šis kraujo rodiklis turėjo

tendenciją mažėti. Bendro bilirubino kiekis kraujyje visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti

atitinkamai 27 iki 7 proc. (p>0,05), o I tiriamojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 17 proc. (p>0,05), lyginant

su kontroline grupe.

158 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai

167

Rodiklis Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

IV tiriamoji

grupė

Gyvo paukščio

svoris, g

1978,42±79,06

100

1984,06±75,92

100

2009,44±129,23

102

1871,36±65,45

95

1810,02±135,11

92

Pilnai skrostos

skerdienos masė, g

1381,52±39,55

100

1569,10*±59,64

114

1505,11*±44,02

109

1362,28±73,58

99

1441,35±88,30

104

Sparnelių masė, g 136,39±7,31

100

147,82±5,90

108

148,04±3,29

109

136,20±7,40

100

138,08±9,91

101

Širdies masė su

riebalais, g

11,62±0,66

100

11,25±0,57

97

10,29*±0,41

89

10,84±0,81

93

11,10±1,29

96

Kepenų masė, g 48,19±2,06

100

53,45±2,43

111

47,97±1,83

100

51,67±3,59

107

59,33*±5,13

123

Skrandžio (be

kutikulos) su

riebalais masė, g

25,14±1,20

100

24,63±1,43

98

27,47±1,03

109

24,33±1,30

97

29,60*±1,37

117

Skrandžio (be

kutikulos) be

riebalais masė, g

18,48±1,37

100

18,67±0,91

101

19,03±1,18

103

18,99±0,85

103

21,50±1,70

116

Kojų raumenų masė

su oda ir kaulais, g

431,82±20,97

100

479,5428,12

111

435,63±14,69

101

411,06±20,94

95

457,33±11,18

106

Šlaunelių raumenų

masė (su kaulu ir

oda), g

247,28±14,22

100

282,93±18,58

114

243,35±10,83

98

233,83±13,30

95

254,93±12,08

103

Blauzdelių raumenų

masė (su kaulu ir

oda), g

184,12±8,51

100

196,30±10,95

107

187,13±8,16

102

176,81±8,51

96

184,26±10,38

100

Kojų raumenų masė

be kaulų ir odos, g

281,23±21,69

100

342,07*±16,44

122

283,65±10,10

101

281,54±21,34

100

293,92±13,87

105

Šlaunelių masė (be

kaulo ir odos),

170,75±16,57

100

210,38*±10,13

123

167,28±8,79

98

169,75±10,95

99

178,96±6,77

105

Blauzdelių raumenų

masė (be kaulų ir

oda), g

110,47±6,97

100

131,69*±7,62

119

116,37±3,72

105

111,79±11,04

101

114,96±7,60

104

Krūtinės masė su

oda, g

397,69±10,35

100

483,03*±19,58

121

433,60±33,82

109

420,56±29,23

106

439,37±50,11

110

Krūtinės raumenų

masė be odos, g

359,29±9,31

100

439,92*±17,86

122

389,89±35,57

109

380,18±22,49

106

403,99±43,84

112

Abdominalinių

riebalų masė, g

19,71±4,43

100

15,92±3,05

81

15,32±3,45

78

11,75*2,25

60

12,87±4,84

65

168

Odos ir poodinių

riebalų masė, g

106,77±9,96

100

123,52±8,13

116

120,20±6,58

113

98,63±8,25

92

107,74±11,83

101

Krūtinės keteros

ilgis, cm

8,90±0,57

100

11,10*±1,02

125

9,36±0,39

105

9,70±0,65

109

9,30±0,49

104

Šlaunikaulio ilgis,

cm

7,50±0,25

100

7,70±0,22

103

8,60±0,69

115

7,94±0,13

106

7,80±0,38

104

Blauzdikaulio ilgis,

cm

10,3±0,22

100

10,8±0,22

105

10,2±0,65

99

10,62±0,50

103

10,58±0,21

103

Karkaso masė su

kaulu ir raumenų

likučiais, g

357,16±11,21

100

407,38*±21,57

114

405,89*±13,89

114

345,09±23,29

97

368,20±14,73

103

Krūtinės raumenų

išeiga, %

26,03±0,44

100

28,07*±0,85

108

25,83±1,87

99

27,92*±0,77

107

27,78±1,92

107

Pilnai skrostos

skerdenos išeiga, %

70,20±3,54

100

79,63*±5,00

113

75,66±4,13

108

72,86±3,49

104

80,44*±5,60

115

Kojų raumenų

išeiga,%

20,28±1,05

100

21,78±0,30

107

18,84±0,34

93

20,66±0,92

102

20,47±0,51

101

Riebalu išeiga, % 1,43±0,32

100

1,03±0,21

72

1,04±0,24

72

0,89*±0,23

62

0,95±0,43

67

Skerdienos

mėsingumo rodiklis

(M)

31,98±2,26

100

35,19±2,13

110

31,44±1,82

98

30,88±1,97

97

32,86±2,03

103

Mėsos kvapas Būdingas paukštienai kvapas


Analizuojant duomenis apie viščiukų broilerių gyvą svorį, II tiriamojoje grupėje jis padidėjo 2 proc.

(p>0,05), o III ir IV tiriamosiose grupėse sumažėjo atitinkamai 5 ir 8 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline

grupe. Pilnai skrostos skerdenos masė II ir III tiriamosiose grupėse padidėjo atitinkamai 14 ir 9 proc.

(p<0,05), lyginant su kontroline grupe, likusiose grupėse esminių skirtumų nenustatyta. Viščiukų broilerių

sparnelių masė turėjo tendenciją didėti, t.y. nuo 1 iki 9 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant duomenis apie širdies masę su riebalais, visose tiriamosiose grupėse šis rodiklis sumažėjo nuo

11 proc. (p<0,05) iki 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių kepenų svoris

didžiausias buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 23 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.

Likusiose grupėse statistiškai reikšmingų rezultatų nenustatyta. Skrandžio (be kutikulos) su riebalais

patikimi skirtumai nustatyti tik IV tiriamojoje grupėje, t.y. 17 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline

grupe. Tarp skrandžio (be kutikulos) be riebalų, kojų raumenų masės (su oda ir kaulais), šlaunelių raumenų

masės (su oda ir kaulais), odos ir poodinių riebalų masės, šlaunikaulio ilgio, blauzdikaulio ilgio, kojų

169

raumenų išeigos ir skerdenos mėsingumo rodiklis statistiškai patikimų tarp grupių skirtumų nenustatyta.

Karkaso masė su raumenų likučiais I ir II tiriamosiose grupėse padidėjo 14 proc. (p<0,05), III tiriamojoje

grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Krūtinės raumenų išeiga didžiausia

nustatyta I ir III tiriamosiose grupėse, atitinkamai 8 ir 7 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Pilnai

skrostos skerdenos išeiga didžiausia nustatyta I ir IV tiriamosiose grupėse, atitinkamai 13 ir 15 proc.

(p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių riebalų išeiga visose tiriamosiose grupėse

sumažėjo nuo 38 iki 28 proc., lyginant su kontroline grupe.

159 lentelė. Geležies sulfato bei glicinato įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH

Laiko

tarpsnis

valandomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

IV tiriamoji

grupė

0 val. 5,987±0,10 5,956±0,06 5,992±0,04 5,816±0,10 5,856±0,07

24 val. 6,030±0,11 5,972±0,07 6,019±0,06 5,794±0,09 5,884±0,08

48 val. 6,081±0,12 6,021±0,11 6,241±0,08 5,832±0,11 5,936±0,08

72 val. 6,133±0,16 6,488±0,35 6,382±0,15 5,989±0,21 6,082±0,08

Analizuojant duomenis apie geležies sulfato ir glicinato įtaką viščiukų broilerių krūtinės raumenų

pH, po 0 val. visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,005 iki 0,171 punkto, lyginant su kontroline grupe.

Vėlesniuoju bandymo periodu, t.y. po 24 val. taip pat visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,011 iki

0,236 punkto, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant duomenis po 48 val. didžiausi pokyčiai nustatyti

III tiriamojoje grupėje, t.y. 0,249 punkto (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Paskutiniuoju

bandymo periodu, t.y. po 72 val. didžiausi pokyčiai nustatyti I ir II tiriamosiose grupėse, atitinkamai0,355

ir 0,249 punkto daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusiose tiriamosiose grupėse viščiukų broilerių

krūtinės raumens pH kito nežymiai.

160 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių šlaunelių raumenų pH

Laiko

tarpsnis

valandomis

Kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

IV tiriamoji

grupė

0 val. 5,976±0,04 5,903±0,03 5,934±0,04 5,869±0,06 5,916±0,08

24 val. 6,042±0,07 5,990±0,07 5,950±0,02 5,871±0,09 5,847±0,03

48 val. 6,153±0,12 6,066±0,09 6,076±0,09 6,434±0,44 5,911±0,06

72 val. 6,398±0,18 7,038±0,83 6,256±0,28 6,064±0,22 6,294±0,14

Analizuojant duomenis apie viščiukų broilerių šlaunelių raumenų pH kitimą, pirmuoju bandymo

tarpsniu, visose tiriamosiose grupėse pH turėjo tendenciją mažėti nuo 0,06 iki 0,107 punkto (p>0,05),

170

lyginant su kontroline grupe. Antruoju bandymo tarpsniu, t.y. po 24 val. pH taip pat visose tiriamosiose

grupėse sumažėjo nuo 0,052 iki 0,195 punkto (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Po 48 val. viščiukų

broilerių šlaunelių raumenų pH III tiriamojoje grupėje padidėjo 0,281 punkto (p>0,05), lyginant su

kontroline grupe. Likusiose tiriamosiose grupėse šis rodiklis kito nežymiai. Paskutiniuoju bandymo

tarpsniu, t.y. po 72 val. šlaunelių raumenų pH I tiriamojoje grupėje padidėjo 0,64 punkto (p>0,05), lyginant

su kontroline grupe. Kitose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti.

161 lentelė. Geležies sulfato ir glicinato įtaka viščiukų broilerių geležies susikaupimui krūtinės ir

kojų raumenyse, mg/kgSM

Rodiklis Grupė

I

(kontrolinė)

II III IV V

Krūtinės

raumenyse

30,34±5,71 27,62±6,89 27,96±1,89 27,13±8,48 31,17±5,42

Šlaunelėse 37,75±0,80 38,34±4,07 40,82±3,61 42,10±4,15 38,59±4,65

Didžiausias geležies susikaupimas viščiukų broilerių krūtinės raumenyse buvo nustatytas V grupėje,

t.y. 3 proc. Daugiau nei kontrolinėje grupėje (p>0,05), likusiose tiriamosiose grupėse šis rodiklis turėjo

tendenciją mažėti, t.y. nuo 8 iki 11 proc. (p>0,05).

Analizuojant duomenis apie geležies susikaupimą viščiukų broilerių šlaunelių raumenyse, visose

tiriamosiose grupėse šis rodiklis padidėjo nuo 2 iki 12 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

162 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių

kiekiui proc. nuo viso riebalų rūgščių kiekio, proc. (šviežioje mėsoje)

Riebalų rūgštis I grupė

(kontrolinė)

II grupė III grupė IV grupė V grupė

Miristino 0,41±0,02 0,47±0,04 0,42±0,03 0,41±0,01 0,39±0,02

Miristoleino 0,10±0,01 0,13±0,04 0,10±0,02 0,11±0,02 0,09±0,02

Pentadekano 0,08±0,02 0,08±0,01 0,07±0,01 0,16±0,20 0,07±0,01

Palmitino 19,89±0,26 20,77±1,37 20,95±1,00 20,05±1,23 19,94±0,57

Heksadekaeno 0,36±0,01 0,35±0,03 0,33±0,03 0,29±0,04 0,32±0,02

Palmitoleino 3,43±0,35 4,05±0,93 3,71±0,63 3,60±0,54 3,34±0,38

Margarino 0,10±0,01 0,12±0,02 0,12±0,03 0,11±0,02 0,10±0,02

Heptadekaeno 0,06±0,01 0,07±0,01 0,06±0,11 0,10±0,04 0,04±0,01

Stearino 6,38±0,66 6,10±0,66 6,37±0,40 6,40±0,69 6,35±0,45

Oleino 35,99±1,40 34,99±1,40 36,87±1,78 37,10±1,57 36,47±0,53

Vakeno 1,90±0,12 1,95±0,17 1,83±0,19 1,64±0,35 1,86±0,19

Linolo 29,75±1.03 29,20±1,67 28,65±2,04 30,13±1,50 30,28±1,49

171

Eikozoeno 0,38±0,02 0,37±0,02 0,38±0,04 0,35±0,03 0,37±0,02

Eikozodieno 0,48±0,07 0,47±0,20 0,50±0,15 0,38±0,03 0,54±0,10

Arachidono 2,04±0.53 1,67±1,02 1,80±0,73 2,38±1,83 1,89±0,71

Dokozotetraeno 0,66±0,15 0,55±0,33 0,63±0,29 0,52±0,12 0,68±0,28

Dokozopentaeno 0,17±0,05 0,16±0,13 0,14±0,18 0,16±0,08 0,16±0,08

Dokozoheksaeno 0,12±0,05 0,08±0,06 0,11±0,06 0,11±0,06 0,11±0,04

Miristino riebalų rūgšties kiekis II grupėje buvo nustatytas didžiausias, t.y. 0,06 proc. daugiau,

lyginant su kontroline grupe (p>0,05), likusiose grupėse kito nežymiai. Panaši tendencija buvo nustatyta ir

su miristoleino riebalų rūgšties kiekiu. Didžiausias pentadekaeno riebalų rūgšties kiekis buvo nustatytas IV

grupėje, t.y. 0,08 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Geležies sulfato ir glicinato mišinys,

naudojamas viščiukų broilerių lesaluose padidino palmitino (0,88 proc.), palmitoleino (0,62 proc.) riebalų

rūgščių kiekius, tačiau sumažino šių riebalų rūgščių koncentraciją: stearino (0,28 proc.), oleino (1,0 proc.),

linolo (0,55 proc.), arachidono (0,37 proc.), likusių riebalų rūgščių kiekiai kito nežymiai (p>0,05). Į lesalus

įterpus geležies glicinato 144mg/kg lesalų (III grupė) padidino šių riebalų rūgščių kiekius: palmitino (1,06

proc.), palmitoleino (0,28 proc.), oleino (0,88 proc.), bet sumažino šias: linolo (1,10 proc.), arachidono (0,24

proc.), likusios kito nežymiai (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Padidintas geležies sulfato kiekis, t.y.

150mg/kg lesalo (IV grupė) padidino oleino (1,11 proc.), linolo (0,38 proc.), arachidono (0,34 proc.), bet

sumažino vakeno (0,26 proc.) riebalų rūgščių kiekius. Analizuojant gautus duomenis, kai lesalai buvo

papildyti tik geležies glicinatu 72 mg/kg lesalų (V grupė) padidėjo oleino (0,48 proc.), linolo (0,53 proc.),

bet sumažėjo arachidono (0,15 proc.) riebalų rūgščių kiekiai viščiukų broilerių mėsoje, likusios riebalų

rūgštys kito nežymiai.

163 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai (%)(šviežioje mėsoje)

Riebalų

rūgštis

I grupė

(kontrolinė)


SRR 27.07±0.70 27.75±1.23 28.12±0.94 27.36±0.60 27.03±0.57

MNRR 35.89±0.92 36.73±3.19 36.46±2.70 35.08±2.79 35.70±1.23

PNRR 34.90±0.52 33.68±2.87 33.38±2.59 35.09±1.89 35.11±1.23

PNRR/SRR 1.29±0.05 1.22±0.15 1.19±0.12 1.28±0.09 1.30±0.07

trans-

isomerai

0.17±0.03 0.21±0.04 0.20±0.05 0.18±0.05 0.18±0.01

n-6 33.68±0.53 32.53±2.64 32.27±2.46 34.01±1.81 34.01±1.14

n-3 1.22±0.06 1.16±0.27 1.11±0.22 1.08±0.10 1.10±0.13

(n-6)/(n-3) 27.65±1.57 28.98±4.35 29.84±4.73 31.62±1.62* 31.12±2.55*

172

IA 0.30±0.01 0.32±0.02 0.33±0.02 0.31±0.01 0.30±0.01

IT 0.69±0.03 0.72±0.05 0.74±0.03 0.71±0.01 0.70±0.02

h/H 3.21±0.08 3.04±0.24 3.00±0.17 3.17±0.17 3.22±0.11

IP 47.70±2.60 44.42±7.90 45.06±6.09 47.87±8.20 47.08±4.39

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p>0,05

Didžiausia sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) koncentracija buvo nustatyta III grupėje, kurioje į lesalus

buvo įterpta 144mg geležies glicinato, t.y. 1,05 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) kiekis didžiausias buvo nustatytas II grupėje, kurioje buvo įterpta

70 mg geležies sulfato ir 72 mg geležies glicinato, t.y. 0,84 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausias – IV

grupėje, kurioje buvo įterpta 150 mg geležies sulfato, t.y. 0,81 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline

grupe. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas V grupėje, kurioje buvo įterpta 72

mg geležies glicinato, t.y. 0,21 proc. daugiau, o mažiausias – III grupėje, t.y. 1,52 proc., lyginant su

kontroline grupe (p>0,05). Trans-izomerai kito nežymiai. n-6 riebalų rūgščių kiekis, II ir III grupėse

sumažėjo, atitinkamai 1,15 ir 1,41 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse padidėjo vienodai, t.y. 0,33 proc.

(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. n-3 riebalų rūgščių kiekis visose tiriamosiose grupėse turėjo

tendenciją mažėti, t.y. nuo 0,06 proc. iki 0,14 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Riebalų rūgščių

santykis n-6 ir n-3 visose tiriamosiose grupėse padidėjo, t.y. nuo 1,33 proc. iki 3,97 proc. (p<0,05), lyginant

su kontroline grupe. Aterogeniškumo (IA) ir trombogeniškumo (IT) indeksai kito nežymiai. Padidinus

geležies kiekį hipocholesteremijos indeksas (h/H) sumažėjo nuo 0,04 proc. iki 0,21 proc. (p>0,05), lyginant

su kontroline grupe. Peroksidavimosi indeksas (IP) turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 0,62 proc. iki 3,28

proc. (p>0,05), tik IV grupėje padidėjo 0,17 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

164 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių

kiekiui proc. nuo viso riebalų rūgščių kiekio, proc. (po 3 mėn. sandėliavimo)


(kontrolinė)


Miristino 0,48±0,07 0,44±0,04 0,44±0,03 0,41±0,02 0,43±0,03

Miristoleino 0,14±0,03 0,10±0,03 0,11±0,01 0,10±0,01 0,10±0,01

Pentadekano 0,08±0,01 0,08±0,01 0,07±0,01 0,07±0,01 0,07±0,01

Palmitino 21,38±1,06 20,07±0,98 20,59±1,02 19,78±0,86 19,83±0,85

Heksadekaeno 0,36±0,02 0,35±0,02 0,35±0,04 0,31±0,03 0,34±0,03

Palmitoleino 4,46±0,54 3,68±0,81 3,97±0,51 3,71±0,43 3,67±0,45

Margarino 0,13±0,02 0,12±0,02 0,12±0,02 0,10±0,02 0,12±0,01

Heptadekaeno 0,06±0,01 0,06±0,01 0,06±0,01 0,06±0,01 0,06±0,01

173

Stearino 6,19±0,36 6,42±0,69 6,19±0,22 6,44±0,80 5,89±0,24

Oleino 31,15±0,29 29,06±1,63 30,50±1,55 29,85±1,90 30,02±1,85

Vakeno 2,08±0,11 1,88±0,17 1,85±0,18 1,74±0,18 1,86±0,10

Linolo 27,25±1,08 29,84±1,08 28,91±2,02 30,18±1,32 31,08±1,44

Eikozoeno 0,38±0,02 0,39±0,04 0,40±0,02 0,40±0,05 0,39±0,02

Eikozodieno 0,32±0,05 0,50±0,14 0,45±0,12 0,36±0,03 0,45±0,09

Arachidono 1,40±0,44 1,90±0,76 1,55±0,44 1,95±1,40 1,47±0,36

Dokozotetraeno 0,51±0,18 0,83±0,38 0,60±0,18 0,46±0,15 0,52±0,15

Dokozopentaeno 0,11±0,04 0,17±0,08 0,12±0,04 0,14±0,07 0,12±0,04

Dokozoheksaeno 0,07±0,03 0,10±0,06 0,09±0,03 0,08±0,05 0,08±0,02

Analizuojant riebalų rūgščių kiekius viščiukų broilerių krūtinės raumenyse po 3 mėn. sandėliavimo,

miristino riebalų rūgšties kiekiai didžiausi buvo nustatyti kontrolinėje grupėje (kur lesalas buvo papildytas

70mg FeSO4), o likusiose grupėse sumažėjo nuo 0,04 iki 0,07 proc. (p>0,05). Panaši tendencija pastebėta

ir palmitino riebalų rūgščių kiekiuose, ji didžiausia išliko kontrolinėje grupėje, likusiose sumažėjo

atitinkamai nuo 0,79 iki 1,6 proc. (p>0,05). Į lesalus įterpus tiek organinės, tiek neorganinės geležies bei

padidinus jos kiekius, nepadidino šių riebalų rūgščių kiekių: palmitoleino (sumažėjo nuo 0,49 iki 0,79 proc.,

lyginant su kontroline grupe (p>0,05)), oleino (sumažėjo nuo 0,65 iki 2,09), vakeno (sumažėjo nuo 0,2-0,34

proc. (p>0,05)). 70mg FeSO4 įterptas į lesalus (kontrolinė grupė) sumažino šių riebalų rūgščių kiekius:

linolo nuo 1,66 iki 3,83 proc. (p>0,05), arachidono- nuo 0,07 iki 0,55 proc. (p>0,05). Geležies sulfatas kartu

su geležies glicinatu (II grupė), padidino linolo riebalų rūgščių kiekį 2,59 proc. (p>0,05), eikozodieno – 0,18

proc. (p>0,05), arachidono – 0,5 proc. (p>0,05), dokozotetraeno – 0,32 proc. (p>0,05), bet sumažino šias:

palmitino – 1,31 proc. (p>0,05), palmitoleino – 0,78 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Padidintas

geležies glicinato kiekis (144 mg, III grupė) padidino šių riebalų rūgščių kiekį: linolo -1,66 proc. (p>0,05),

tačiau sumažino šias: palmitino – 0,79 proc. (p>0,05), palmitoleino 0,49 proc. (p>0,05), oleino – 0,65 proc.

(p>0,05), vakeno – 0,23 proc. (p>0,05), likusiųjų riebalų rūgščių kiekiai kito nežymiai. Padidintas FeSO4

kiekis (150mg, IV grupė) padidino šių riebalų rūgščių kiekius: stearino – 0,25 proc. (p>0,05), linolo – 2,93

proc. (p>0,05), arachidono – 0,55 proc. (p>0,05), bet sumažino šias: palmitino -1,6 proc. (p>0,05),

palmitoleino – 0,75 proc. (p>0,05), oleino – 1,3 proc. (p>0,05), vakeno – 0,34 proc. (p>0,05). Lesalus

papildžius tik geležies glicinatu (72mg, V grupė) padidėjo šių riebalų rūgščių kiekis linolo -3,83 proc.

(p>0,05), bet sumažėjo šios: palmitino – 1,55 proc. (p>0,05), palmitoleino 0,79 proc. (p>0,05), staerino –

0,3 proc. (p>0,05), oleino – 1,13 proc. (p>0,05), vakeno – 0,22 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe,

kurioje buvo įterpta 70mg FeSO4. Likusios riebalų rūgštys tarp grupių kito nežymiai.

174

165 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių

krūtinės raumenyse (%) po 3 mėn. sandėliavimo

Riebalų

rūgštis

I grupė

(kontrolinė)


SRR 28,45±0,94 27,31±1,12 27,58±1,05 27,04±0,37 26,51±0,96

MNRR 38,82±0,78 35,75±2,12 37,42±2,03 36,41±2,25 36,63±2,16

PNRR 31,19±1,36 34,99±1,47 33,29±2,52 34,64±1,30 35,23±1,91

PNRR/SRR 1,10±009 1,28±0,09 1,21±0,13 1,28±0,04 1,33±0,10

trans-

isomerai

0,22±0,02 0,25±0,03 0,22±0,02 0,26±0,12 0,20±0,02

n-6 30,15±1,28 33,75±1,36 32,16±2,41 33,56±1,23 34,10±1,80

n-3 1,05±0,09 1,24±0,15 1,13±0,14 1,08±0,10 1,13±0,12

(n-6)/(n-3) 28,86±1,17 27,53±2,61 28,65±2,33 31,23±2,10* 30,41±2,15*

IA 0,33±0,02 0,31±0,02 0,32±0,02 0,30±0,01 0,30±0,02

IT 0,75±0,04 0,70±0,04 0,71±0,04 0,70±0,01 0,67±0,03

h/H 2,92±0,20 3,16±0,21 3,08±0,18 3,25±0,10 3,28±0,21

IP 40,61±3,33 47,62±5,49 43,81±4,40 45,80±6,17 45,10±3,63


Analizuojant riebalų rūgščių koncentraciją viščiukų broilerių krūtinės raumenyse, po sandėliavimo

3 mėn., nustatyta, kad sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) koncentracija didžiausia buvo kontrolinėje grupėje,

likusiose tiriamosiose sumažėjo nuo 0,87 iki 1,94 proc. (p>0,05). Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR)

koncentracija taip pat didžiausia buvo nustatyta kontrolinėje grupėje, tiriamosiose sumažėjo nuo 1,40 iki

3,07 proc. (p>0,05). Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) koncentracija mažiausia buvo nustatyta

kontrolinėje grupėje, o tiriamosiose padidėjo nuo 2,10 iki 4,04 proc. (p>0,05), o šių rūgščių santykis kito

nuo 0,11 iki 0,23 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant omega 6 koncentraciją,

nustatyta, kad kontrolinėje grupėje ji buvo mažiausia, t.y. tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 2,01 iki 3,95

proc. (p>0,05), omega 3 taip pat mažiausias kiekis buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, o tiriamosios

padidėjo nuo 0,03 iki 0,19 proc. (p>0,05). Šių rūgščių santykis mažiausias buvo II grupėje, o likusiose buvo

nustatytas didesnis, t.y. nuo 0,21 iki 2,37 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Aterogeniškumo (IA)

ir trombogeniškumo (IT) indeksai kito nežymiai. Hypercholesteremijos indeksas (h/H) mažiausias buvo

nustatytas kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse padidėjo nuo 0,16 iki 0,33 proc. (p>0,05),

peroksidavimosi indeksas (IP) taip pat mažiausias buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, tiriamosiose

padidėjo nuo 3,2 iki 7,01 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

175

166 lentelė. Geležies sulfatų ir gliginatų įtaką MDA kiekiui viščiukų broilerių raumenyse μmol/kg

Kontrolinė

grupė

I II III IV

0 mėn

krūtinėlė 0,334±0,044 0,346±0,162 0,376±0,056 0,414±0,142 0,464±0,070

šlaunelės 0,402±0,049 1,090±0,390 0,978±0,350 1,078±0,355 1,398±0,818

3 mėn

krūtinėlė 0,236±0,059 0,250±0,050 0,332±0,108 0,378±0,197 0,348±0,111

šlaunelės 0,524±0,164 0,646±0,332 1,532±0,369 1,018±0,363 1,856±0,619

Nustačius MDA koncentraciją krūtinėlės raumenyse 0 laikotarpiu statistiškai patikimas skirtumas

gautas tik lyginant kontrolinėje ir IV grupėse (p=0,007965). Šio laikotarpio šlaunelėse patikimi skirtumai

gauti lyginant kontrolinę ir III (p=0,004450), ko ir IV (p=0,006553), I ir III (p=0,002928) bei I ir IV

(p=0,026444) grupes.

Praėjus po skerdimo 3 mėn. MDA koncentracijos patikimai skyrėsi tik šlaunelių raumenyse: tarp I

ir II (p=0,000521), I ir III (p=0,024044), I ir IV (p=0,001648), I ir II (p=0,004012), I ir V(p=0,004886) bei

IV ir V (p=0,031095) grupių.

Lyginant MDA koncentraciją atitinkamų grupių paukščių krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse 0

laikotarpyje patikimai išsiskyrė I (p=0,049013), II (p=0,004295), III (p=0,005261), IV (p=0,004659) bei V

(p=0,034637) grupėse. Praėjus po skerdimo 3 mėn. patikimai išsiskyrė I (p=0,006051), II (p=0,030001), III

(p=0,000115), IV (p=0,008468) bei V (p=0,000680) grupių tyrimo rezultatai.

Lyginant MDA susikaupimą krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse iš karto ir praėjus 3 mėn. po skerdimo

statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I grupės krūtinėlės (p=0,017620) ir III grupės šlaunelių

raumenis (p=0,040874).

167 lentelė. Geležies sulfate ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių kepenų riebalų rūgščių sudėčiai

(šviežios)


(kontrolinė)


Miristino 0,37±0,03 0,21±0,03* 0,28±0,06 0,48±0,06 0,43±0,06

Miristoleino 0,07±0,01 0,04±0,01 0,05±0,01 0,11±0,04 0,12±0,04

Pentadekano 0,28±0,08 0,27±0,03 0,32±0,02 0,20±0,17 0,24±0,03

Palmitino 20,89±1,05 17,33±0,73* 18,60±0,97 24,37±2,24 22,48±1,39

Heksadekaeno 0,29±0,05 0,30±0,06 0,27±0,04 0,28±0,05 0,28±0,05

Palmitoleino 1,84±0,32 1,10±0,20 1,08±0,35 2,69±0,86 2,87±0,99

176

Margarino 0,14±0,01 0,15±0,01 0,18±0,03 0,14±0,03 0,13±0,02

Heptadekaeno 0,05±0,01 0,05±0,01 0,06±0,04 0,05±0,01 0,05±0,01

Stearino 18,16±0,86 20,18±1,71 20,02±1,59 16,14±1,37 16,34±1,80

Oleino 19,57±3,33 14,45±0,93 13,19±2,55 23,61±3,07 21,31±2,58

Vakeno 1,59±0,09 1,34±0,10 1,29±0,23 1,49±0,19 1,80±0,38

Linolo 21,96±1,96 24,65±1,09 24,84±2,20 20,11±3,61 21,22±1,39

Eikozoeno 0,39±0,02 0,39±0,08 0,36±0,06 0,39±0,05 0,43±0,03

Eikozodieno 0,69±0,08 0,88±0,14 1,00±0,17 0,59±0,14 0,68±0,07

Arachidono 8,34±1,07 11,58±0,76 11,58±2,18 5,49±1,27 6,88±1,52

Dokozotetraeno 0,69±0,07 0,93±0,06* 1,15±0,18 0,51±0,14 0,62±0,14

Dokozopentaeno 0,18±0,01 0,26±0,03 0,30±0,12 0,13±0,06 0,13±0,03

Dokozoheksaeno 0,47±0,04 0,73±0,12 0,66±0,18 0,30±0,08 0,40±0,23

*- duomenys statisti6kai patikimi, kai p<0.05

Didžiausias miristino riebalų rūgšties kiekis šviežiose kepenyse buvo nustatytas IV grupėje, kurioje

buvo IV grupėje, kurioje buvo įterpta 150mg FeSO4, t.y. padidėjo 0,11 proc. (p>0,05), o II grupėje (70mg

FeSO4+72mg geležies glicinato) sumažėjo 0,16 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Palmitino

riebalų rūgšties kiekis didžiausias taip pat buvo nustatytas IV grupėje, t.y. 3,48 proc. (p>0,05), o mažiausias

II grupėje, t.y. 3,56 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant palmitoleino riebalų rūgščių

kiekį, V grupėje padidėjo 1,03 proc. (p>0,05), kurioje buvo įterpta 72 mg Fe glicinato, o mažiausias- III

grupėje, t.y. 0,76 proc. (p>0,05), kurioje buvo įterpta 144 mg Fe glicinato. Stearino riebalų rūgščių kiekis

didžiausias buvo nustatytas II grupėje, t.y. 2,06 proc. (p>0,05), o mažiausias – IV grupėje, t.y. 2,02 proc.

(p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Didžiausi oleino riebalų rūgščių kiekiai buvo nustatyti IV

grupėje, t.y. 4,04 proc. (p>0,05), o mažiausi – III grupėje, t.y. 6,38 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline

grupe. Linolo riebalų rūgščių kiekiai mažiausi buvo nustatyti IV grupėje, t.y. 1,85 (p>0,05), o didžiausi –

2,88 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Likusios riebalų rūgtys kito nežymiai.

168 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka riebalų rūgščių koncentracijai kepenyse (%) po 0 mėn.

sandėliavimo

Riebalų

rūgštis

I grupė

(kontrolinė)


SRR 40,12±0,56 38,42±1,35 39,63±1,75 41,54±0,94 39,91±1,10

MNRR 24,01±3,22 17,89±1,17 16,48±3,01 28,81±3,92 27,05±3,87

PNRR 33,98±3,42 41,07±1,33 41,39±2,27 28,50±4,51 31,66±3,00

PNRR/SRR 0,85±0,10 1,07±0,07 1,05±0,08 0,69±0,12 0,79±0,07

177

trans-

isomerai

0,25±0,04 0,31±0,06 0,28±0,05 0,23±0,04 0,25±0,02

n-6 32,83±3,34 39,48±1,22 39,93±2,06 27,59±4,30 30,67±2,82

n-3 1,15±0,09 1,59±0,15* 1,46±0,28 0,91±0,22 0,99±0,22

(n-6)/(n-3) 28,61±1,44 24,93±1,80 28,02±3,84 30,63±3,01 31,74±4,58

IA 0,39±0,02 0,31±0,02* 0,34±0,03 0,46±0,05 0,41±0,03

IT 1,24±0,03 1,13±0,06 1,20±0,09 1,32±0,07 1,23±0,06

h/H 2,54±0,13 3,15±0,14* 2,86±0,22 2,14±0,27 2,35±0,17

IP 67,97±7,29 88,10±4,72* 88,47±10,06* 51,75±8,40 60,42±9,27

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05

Sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekis šviežiose kepenyse, didžiausia buvo nustatyta IV grupėje, t.y.

1,42 proc. (p>0,05), o mažiausi II grupėje, t.y. 1,70 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) kiekius, didžiausi pokyčiai nustatyti IV grupėje, t.y.

4,8 proc. (p>0,05) daugiau, o II grupėje – 6,12 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) IV grupėje buvo nustatytas mažiausias, t.y. 5,48 proc. (p>0,05), o

didžiausias – III grupėje, t.y. 7,41 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant šių riebalų

rūgščių santykį (PNRR/SRR), nustatyta, kad mažiausias jis buvo IV grupėje, t.y. 0,16 proc. (p>0,05), o

didžiausias – II grupėje, t.y. 0,22 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Trans-izomerai tarp

grupių kito nežymiai. n-6 riebalų rūgščių kiekis IV ir V grupėje buvo mažesnis, atitinkamai 5,24 ir 2,16

proc. (p>0,05), o II ir III didesnis – 6,65 ir 7,1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias n-

3 riebalų rūgščių kiekis buvo nustatytas taip II grupėje, t.y. 0,44 proc. (p<0,05), o mažiausias – IV grupėje,

t.y. 0,24 proc. 9p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant šių riebalų rūgščių santykį (n-6/n-3)

nustatyta, kad mažiausias jis buvo II grupėje, t.y. 3,68 proc. 9p>0,05), o didžiausias V grupėje, t.y. 3,13

proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Aterogeniškumo indeksas (IA) II ir III grupėje sumažėjo,

atitinkamai 0,08 ir 0,05 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėje padidėjo, atitinkamai 0,07 ir 0,02 proc. (p>0,05),

lyginant duomenis su kontroline grupe. Trombogeniškumo (IT) ir hypercholesteremijos indeksai (h/H) kito

nežymiai. Peroksidavimosi indeksas (IP) II ir III grupėse padidėjo 20,13 ir 20,50 proc. (p<0,05), o IV ir V

grupėse sumažėjo, atitinkamai 16,22 ir 7,55 (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.


sandėliavimo


(kontrolinė)


Miristino 0,45±0,12 0,22±0,02 0,24±0,08 0,43±0,03 0,39±0,04

178

Miristoleino 0,06±0,01 0,05±0,01 0,07±0,02 0,12±0,04 0,13±0,02*

Pentadekano 0,33±0,07 0,28±0,03 0,29±0,03 0,18±0,02 0,21±0,02

Palmitino 20,20±0,96 17,67±0,60 18,01±1,03 23,55±1,91* 21,76±1,04*

Heksadekaeno 0,33±0,02 0,31±0,09 0,25±0,04 0,27±0,06 0,25±0,05

Palmitoleino 1,64±0,30 1,32±0,25 1,09±0,31 2,51±0,85 2,81±0,68

Margarino 0,17±0,01 0,15±0,02 0,18±0,03 0,13±0,04 0,14±0,01

Heptadekaeno 0,05±0,01 0,05±0,01 0,10±0,01 0,04±0,01 0,05±0,01

Stearino 18,48±1,13 19,14±1,70 20,31±1,14 16,98±1,51 16,70±1,10

Oleino 18,34±2,69 15,36±2,68 13,78±2,22 23,76±3,54 22,72±2,68

Vakeno 1,54±0,11 1,36±0,14 1,26±0,21 1,50±0,22 1,83±0,28

Linolo 22,02±1,70 25,00±1,27 24,27±1,85 19,59±3,83 20,79±2,10

Eikozoeno 0,41±0,04 0,39±0,12 0,39±0,05 0,42±0,08 0,48±0,04

Eikozodieno 0,74±0,09 0,82±0,09 1,01±0,16 0,61±0,13 0,69±0,05

Arachidono 9,20±0,68 10,96±1,21 11,62±1,98 5,69±1,25* 6,18±0,78*

Dokozotetraeno 0,86±0,08 0,99±0,20 1,23±0,24 0,61±0,12 0,75±0,12

Dokozopentaeno 0,22±0,02 0,27±0,06 0,31±0,13 0,15±0,07 0,13±0,01*

Dokozoheksaeno 0,54±0,02 0,72±0,13 0,69±0,18 0,33±0,08 0,35±0,15


Analizuojant miristino riebalų rūgšties kiekį kepenyse po 3 mėn sandėliavimo, nustatyta, kad šios

riebalų rūgšties kiekis buvo didžiausias kontrolinėje grupėje, o likusiose turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo

0,02 iki 0,23 proc. (p>0,05). Didžiausias palmitino riebalų rūgšties kiekis buvo nustatytas IV grupėje, t.y.

3,35 proc. (p<0,05), o mažiausias – II grupėje, t.y. 2,53 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Palmitoleino riebalų rūgštis, II ir III grupėse sumažėjo atitinkamai 0,32 ir 0,55 proc. (p>0,05), o IV ir V

grupėse padidėjo, atitinkamai 0,87 ir 1,21 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Stearino riebalų

rūgščių kiekis II ir III grupėse padidėjo 0,66 ir 1,83 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 1,5 ir 1,78

proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Oleino riebalų rūgščių kiekiui didžiausią įtaką turėjo padidintas

FeSO4 kiekis (IV grupė), t.y. 5,42 proc. (p>0,05), o geležies glicinato ir sulfato mišinys, šios riebalų rūgšties

kiekį sumažino 2,98 proc. (p>0,05) lyginant su kontroline grupe. Tačiau prieštaringi rezultatai gauti,

analizuojant linolo riebalų rūgščių koncentraciją sandėliuotose 3 mėn. Kepenyse, t.y. IV grupėje – sumažėjo

2,43 proc. (p>0,05), o II grupėje padidėjo net 2,98 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias

arachidono riebalų rūgšties kiekis buvo nustatytas III grupėje, t.y. 2,42 proc. (p>0,05), o mažiausias – IV

grupėje, t.y. 3,51 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Likusiųjų riebalų rūgščių kiekis, tarp grupių

skyrėsi labai nežymiai.

179


sandėliavimo

Riebalų

rūgštis

I grupė

(kontrolinė)


SRR 39,95±0,87 37,75±1,66 39,28±0,69 41,51±0,55 39,49±0,50

MNRR 22,55±2,50 19,00±3,12 17,08±2,70 28,82±4,44 28,46±3,45

PNRR 35,34±2,44 41,74±2,23 41,04±2,61 28,43±4,73* 30,67±3,05*

PNRR/SRR 0,89±0,07 1,08±0,07 1,05±0,07 0,69±0,12* 0,78±0,08*

trans-

isomerai

0,23±0,02 0,24±0,02 0,22±0,02 0,25±0,05 0,24±0,01

n-6 34,06±2,41 39,16±2,12 39,47±2,38 27,43±4,52 29,67±2,92

n-3 1,28±0,09 1,57±0,17 1,57±0,31 1,00±0,22* 1,01±0,17*

(n-6)/(n-3) 26,72±2,39 25,06±2,28 25,64±3,50 27,63±1,60 29,88±3,44

IA 0,38±0,02 0,31±0,01* 0,33±0,02 0,44±0,04 0,39±0,02

IT 1,22±0,04 1,10±0,08 1,17±0,05 1,32±0,04 1,21±0,02

h/H 2,61±0,13 3,12±0,16 2,96±0,17 2,21±0,23 2,44±0,13*

IP 73,08±4,56 85,90±6,96 88,91±10,17 52,84±8,49* 57,36±6,15*


Didžiausia sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) koncentracija buvo nustatyta IV grupėje, kurioje buvo

įterpta 150mg FeSO4, t.y. 1,56 proc. daugiau (p>0,05), o mažiausias – II grupėje, kurioje buvo įterpta

geležies sulfato ir glicinato mišinys, t.y. 2,2 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) kiekis II ir III grupėse sumažėjo, atitinkamai 3,55 ir 5,47 proc.

(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) kiekis, II ir III grupėse

padidėjo, atitinkamai 6,4 ir 5,7 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse – sumažėjo, t.y. 6,91 ir 4,67 proc. (p<0,05),

lyginant su kontroline grupe. O šių rūgščių santykis (PNRR/SRR), statistiškai reikšmingi skirtumai gauti IV

ir V grupėse, kuriose šis rodiklis sumažėjo 0,2 ir 0,11 proc. (p<0,05). Omega 6 riebalų rūgščių kiekis II ir

III grupėse padidėjo nuo 5,1 iki 5,41 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 6,63 ir 4,39 proc. (p>0,05),

lyginant su kontroline grupe. Omega 3 riebalų rūgščių koncentracija II ir III grupėse išliko vienodas, t.y.

padidėjo 0,29 proc. (p>0,05) , o IV ir V grupėse sumažėjo, t.y. 0,28 ir 0,27 proc. (p<0,05). O šių rūgščių

santykis (n-6/n-3) didžiausias buvo nustatytas V grupėje, kurioje buvo įterpta 72mg geležies glicinato, t.y.

3,16 proc. (p>0,05), likusiose tiriamosiose grupėse šis santykis išliko panašus. Aterogeniškumo (IA),

trombogeniškumo (IT) ir hypercholesteremijos santykiai (h/H) tarp grupių išliko panašūs. Peroksidavimosi

indeksas (IP) didžiausias buvo nustatytas III grupėje, t.y. 15,83 proc., o mažiausias – IV grupėje, t.y. 20,24

proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

180

Juslinių savybių įvertinimas

Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje

lyginti mėginiai.

Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių

pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 –

tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį

skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

171 lentelė. Mėginių juslinės savybės bei jų apibūdinimai

Savybė Aprašymas Bendras kvapo

intensyvumas

Bendro kvapo intensyvumas

Virto viščiuko kvapo

intensyvumas

Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas

Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas

Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, mažas – spalva blyški, didelis – ryški.

Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama,

spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant

produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.

Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti.

Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant

Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis

Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį,

dantenas ir dantis.

Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas

Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas

Liekamojo skonio

intensyvumas

Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir

kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas

Šviežios mėsos tyrimai

Šviežios žalios mėsos tyrimai parodė, kad krūtinėlės mėginių šviesumas L* nesiskyrė (p>0,05), tuo

tarpu gelsvumo koordinatė b* penktos grupės mėginių buvo didesnė nei pirmosios ir antrosios grupių,

penktos grupės mėginių rausvumas buvo didesnis (p<0,05) nei antrosios grupės mėginių (172 lentelė).

Išvirus mėginius, jų gelsvumas nesiskyrė (p>0,05), o rausvumui ir šviesumui pašarų sudėtis turėjo

reikšmingą įtaką (172 lentelė). Trečios grupės mėginiai buvo šviesesni nei pirmosios grupės (p<0,01).

Pirmos, antrosios ir ketvirtosios grupių virti mėginiai pasižymėjo didesniu rausvumu (p<0,05).

172 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos

Spalvos Lesalų priedas

charakte

ristika

+ 70 mg geležies

sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg geležies

glicinato

+ 150 mg geležies

sulfato

+ 72 mg geležies

glicinato

1 2 3 4 5

173 174 175 176 177

Žalia mėsa

181

L* 46,13 a 48,33 a 48,40 a 46,39 a 49,30 a

a* 3,62 ab 2,66 a 4,04 ab 4,95 ab 3,92 b

b* 5,28 a 6,40 ab 8,19 bc 7,13 abc 8,76 c

Virta mėsa

L* 76,21 a 78,58 ab 83,06 b 78,25 ab 77,39 ab

a* 3,33 b 3,23 b 2,16 a 3,26 b 2,21 a

b* 13,26 a 12,07 a 12,88 a 13,41 a 12,37 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Kojų raumenų mėginių žalios mėsos šviesumas L* ir rausvumas a* bei virtų mėginių rausvumas a*

ir gelsvumas b* nepriklausė (p>0,05) nuo pašarų sudėties (173 lentelė). Nustatyta, kad pirmosios grupės

žalios mėsos mėginiai buvo mažiau gelsvi (p<0,01) nei ketvirtos grupės, bei ketvirtos grupės virti mėginiai

buvo šviesesni nei pirmos ir trečios grupės mėginiai.

173 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos kojų raumenų mėginių spalvos charakteristikos


charakte

ristika

+ 70 mg geležies

sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg geležies

glicinato

+ 150 mg geležies

sulfato

+ 72 mg geležies

glicinato

1 2 3 4 5

178 179 180 181 182

Žalia mėsa

L* 50,01 a 48,27 a 49,08 a 47,46 a 49,45 a

a* 9,37 a 9,17 a 9,10 a 9,98 a 8,25 a

b* 7,88 a 9,72 ab 9,29 ab 10,96 b 9,09 ab

Virta mėsa

L* 71,80 a 75,74 ab 70,43 a 81,70 b 74,24 ab

a* 4,82 a 3,56 a 5,82 a 5,02 a 4,17 a

b* 14,43 a 14,07 a 14,53 a 14,03 a 12,95 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Mėginių virimo nuostoliai krūtinėlėms vidutiniški buvo nuo 29,5 % iki 31,9 %, o šlaunelėms nuo

36,5 % iki 37,5% (5 lentelė) ir nepriklausė nuo naudotų geležies preparatų priedų pašaruose.

174 lentelė. Krūtinės ir kojų raumenų virimo nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų kiekio pašaruose

Mėginys Lesalų priedas

+ 70 mg

geležies sulfato

+ 70 mg

geležies sulfato

+72 mg

geležies

glicinato

+ 144 mg

geležies

glicinato

+ 150 mg

geležies sulfato

+ 75 mg geležies glicinato

1 2 3 4 5

krūtinėlės 29,46 30,59 31,41 31,00 31,95

šlaunelės 37,48 36,95 36,95 37,09 36,47

Šviežia krūtinėlių mėsa kvapo savybių intensyvumu (175 lentelė) nesiskyrė (p>0,05). Mėginių

tekstūros savybėms nustatyta reikšminga priedų įtaka. Naudojant 150 mg geležies sulfato (IV grupė) arba

182

75 mg geležies glicinato, mėsa buvo mažiau sultinga (p<0,05) nei naudojant kitokį priedų kiekį. Šių grupių

mėginių mėsa taip pat buvo mažiau riebalinga burnoje nei pirmosios grupės (su 75 mg geležies glicinato).

Kitos juslinės kvapo ir tekstūros savybės nepriklausė naudotų pašarų sudėties, todėl visų mėginių skonio,

kvapo, tekstūros ir bendras priimtinumas buvo vienodas.

175 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka šviežių krūtinės raumenų juslinėms savybėms


charakteristika + 70 mg geležies

sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg geležies

glicinato

+ 150 mg geležies

sulfato

+ 75 mg geležies

glicinato

173 174 175 176 177

1 2 3 4 5

Bendras kvapo

intensyvumas

116,55 a 114 a 116,55 a 112,05 a 112,8 a

Viščiuko

kvapas

111,15 a 110,7 a 108,45 a 103,65 a 106,35 a

Pašalinis

kvapas

21,15 a 25,8 a 32,85 a 23,25 a 25,5 a

Spalvos

intensyvumas

52,8 a 48,6 a 56,4 a 71,25 a 55,05 a

Kietumas 75,75 a 71,85 a 75,45 a 84,75 a 82,35 a

Pluoštiškumas 88,35 a 84,6 a 76,65 a 91,65 a 89,4 a

Sultingumas 55,2 b 49,65 b 48 b 37,95 a 32,4 a

Susikramtymas 86,25 a 81 a 80,7 a 92,1 a 91,65 a

Gurgždumas 72,3 a 64,35 a 62,25 a 76,65 a 71,25 a

Pojūtis burnoje 36,9 b 33,9 ab 30,75 ab 28,95 a 28,8 a

Bendras

skonio

intensyvumas

107,4 a 104,25 a 109,8 a 108,15 a 107,85 a

Skonio

sodrumas

91,2 a 94,35 a 96,6 a 95,1 a 91,8

Viščiuko

skonis

103,8 a 106,05 a 106,35 a 106,35 a 103,95 a

Pašalinis

skonis

27,9 a 25,35 a 22,65 a 24,3 a 27,15 a

Liekamasis

skonis

75,45 a 78,9 a 79,35 a 79,05 a 76,35 a

Kvapo

priimtinumas

123,3 a 122,25 a 119,55 a 120,15 a 121,05 a

Skonio

priimtinumas

113,7 a 117,15 a 116,7 a 114,3 a 110,55 a

Tekstūros

priimtinumas

116,85 a 117,15 a 118,05 a 103,2 a 107,25 a

Bendras

priimtinumas

118,05 a 118,65 a 119,7 a 111,9 a 113,25 a

a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Šviežių kojų raumenų mėginių juslinės savybės (176 lentelė) nepriklausė (p>0,05) nuo pašaruose

naudoto geležies tipo (organinis, neorganinis) bei jo kiekio ir jų kvapo, tekstūros ir skonio savybių

intensyvumai buvo analogiški. Tai lėmė ir vienodą visų mėginių priimtinumą.

183

176 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka šviežių kojų raumenų juslinėms savybėms



sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg

geležies glicinato

+ 150 mg

geležies sulfato

+ 75 mg geležies

glicinato

178 179 180 181 182

1 2 3 4 5

Bendras kvapo

intensyvumas

114,45 a 116,25 a 114,9 112,95 a 116,1

a

Viščiuko kvapas 106,2 a 106,35 a 105 a 105,15 a 95,85 a

Pašalinis kvapas 22,35 a 23,55 a 24,45 a 25,5 a 24,7 a

Spalvos

intensyvumas

84,9 a 88,8 a 82,2 a 91,5 a 95,55 a

Kietumas 63,3 a 63,45 a 73,65 a 60,15 a 69,9 a

Pluoštiškumas 60,9 a 66,6 a 63,9 a 57 a 62,4 a

Sultingumas 79,05 a 70,2 a 67,05 a 72,3 a 64,95 a

Susikramtymas 79,5 a 77,55 a 81,75 a 74,25 a 78,6 a


Pojūtis burnoje 60,3 a 59,1 a 60 a 66 a 60,45 a

Bendras skonio

intensyvumas

108,9 a 108,6 a 106,65 a 108,9 a 106,5 a

Skonio

sodrumas

96,9 a 93,75 a 97,2 a 94,65 a 93 a

Viščiuko skonis 103,05 a 103,2 a 102,45 a 102,15 a 99,9 a

Pašalinis skonis 21,3 a 25,05 a 22,65 a 30,75 a 32,55 a

Liekamasis

skonis

76,5 a 77,4 a 74,55 a 77,85 a 73,05 a

Kvapo

priimtinumas

118,8 b 118,65 b 115,2 b 118,05 b 98,25 a

Skonio

priimtinumas

117,3 b 115,05 b 114,9 b 113,4 b 104,4 a

Tekstūros

priimtinumas

113,1 a 114,45 a 110,85 a 115,2 a 106,95

a

Bendras

priimtinumas

117 b 115,5 b 117 b 116,85 b 105,45

a


3 mėn laikytos mėsos tyrimai

Išlaikius užšaldytus mėginius 3 mėnesius minus 18°C temperatūroje, nustatyta daugiau skirtumų tarp

grupių vertinant žalios bei virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikas (177 lentelė).

Ketvirtos ir penktos grupių žali mėginiai buvo šviesesni (p<0,05) nei kitų grupių. Didžiausias

rausvumas (a*) buvo penktos grupės, o mažiausias pirmos ir ketvirtos grupių. Pirmos ir antros grupių

mėginiai buvo mažiau gelsvi (p<0,01).

177 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos

184


charakte

ristika

+ 70 mg geležies

sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg geležies

glicinato

+ 150 mg geležies

sulfato

+ 72 mg geležies

glicinato

252 253 254 255 256

1 2 3 4 5

Žalia mėsa

L* 44,79 a 44,34 a 44,17 a 47,11 b 48,04 b

a* 1,40 a 2,45 b 2,48 b 1,80 a 3,17 c

b* 4,44 a 5,12 a 6,75 b 6,81 b 6,82 b

Virta mėsa

L* 82,48 c 81,04 bc 76,54 a 79,59 b 80,54 b

a* 2,74 a 3,37 ab 4,07 c 3,20 ab 3,48 bc

b* 11,03 a 12,15 b 13,67 c 12,38 b 11,18 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Virtos mėsos mėginiuose neliko žalios mėsos mėginiams nustatytos tendencijos (177 lentelė).

Pirmosios grupės mėginiai buvo šviesiausi (p<0,05), o tamsiausias buvo trečios grupės mėginys. Trečios

grupės rausvumo ir gelsvumo charakteristikos buvo didesnės nei likusių grupių (p<0,010).

178 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos kojų raumenų mėginių spalvos charakteristikos


charakte

ristika

+ 70 mg geležies

sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg geležies

glicinato

+ 150 mg geležies

sulfato

+ 72 mg geležies

glicinato

257 258 259 260 261

1 2 3 4 5

Žalia mėsa

L* 49,44 a 49,28 a 50,81 a 50,11 a 51,33 a

a* 5,59 a 9,13 c 8,37 bc 8,64 bc 7,01 ab

b* 5,80 a 7,46 a 7,56 a 5,90 a 7,48 a

Virta mėsa

L* 71,37 b 70,51 ab 71,82 b 68,13 a 71,65 b

a* 2,99 a 3,61 ab 4,85 b 4,70 b 3,91 ab

b* 14,69 ab 14,41 ab 13,52 a 15,20 b 15,03 b a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Defrostacijos nuostoliai (179 lentelė) labai skyrėsi tarp grupių ir svyravo gana plačiose ribose:

krūtinėlėms nuo 6,9% iki 11,6%, šlaunelėms nuo 5,2% iki 6,8 %. Mažiausi defrostacijos nuostoliai

krūtinėlių mėginiams buvo nustatyti antrai ir ketvirtai grupei, o šlaunelių - ketvirtai grupei. Tačiau, būtina

pažymėti, kad tiriamųjų mėginių masė buvo labai maža, tai sąlygojo didesnį paviršiaus plotą ir galėjo lemti

didesnius nuostolius ir/ar galimas tyrimų paklaidas.

Virimo nuostoliai varijavo siaurame intervale nuo 27,8 % iki 31% krūtinėlėms ir nuo 35,2 % iki 37,7

% šlaunelėms (179 lentelė).

179 lentelė. Krūtinėlės ir kojų raumenų virimo ir defrostacijos nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų

kiekio pašaruose

185

Mėsos rūšis Lesalų priedas

+ 70 mg geležies

sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg geležies

glicinato

+ 150 mg geležies

sulfato

+ 72 mg geležies

glicinato

1 2 3 4 5

virimo nuostoliai

krūtinėlės 27,85 29,57 29,83 31,00 29,25

šlaunelės 36,79 36,18 35,22 36,99 37,74

defrostacijos nuostoliai

krūtinėlės 9,38 6,88 11,65 7,95 11,53

šlaunelės 5,77 6,32 6,48 5,19 6,84

3 mėnesius laikytų šaldiklyje krūtinės raumenų mėginių juslinės savybės nepriklausė nuo pašarų

sudėties ir visų grupių mėginių vertintų skonio, kvapo ir tekstūros savybių intensyvumas buvo panašus (180

lentelė). Tai lėmė ir vienodą mėginių priimtinumą.

180 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka krūtinės raumenų juslinėms savybėms



sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg geležies

glicinato

+ 150 mg geležies

sulfato

+ 72 mg geležies

glicinato

252 253 254 255 256

1 2 3 4 5

Bendras kvapo

intensyvumas

115,13 a 115,25 a 117,63 a 119,25 a 119,5 a

Viščiuko

kvapas

110,38 a 106,88 a 111,75 a 110,5 a 111 a

Pašalinis

kvapas

19,13 a 23,25 a 21,38 a 23 a 20,88 a

Spalvos

intensyvumas

36 a 49,75 a 46,88 a 48,63 a 52,88 a

Kietumas 62 a 64,63 a 68 a 76,38 a 73,25 a

Pluoštiškumas 73,88 a 78 a 73,5 a 80,38 a 82,5 a

Sultingumas 56,63 a 51 a 51 a 45,38 a 47,75 a

Susikramtymas 93,13 a 90,63 a 90,13 a 97,38 a 98 a


Pojūtis burnoje 32,75 a 30,13 a 29,25 a 28,13 a 30,38 a

Bendras

skonio

intensyvumas

108,63 a 108,75 a 109,25 a 112,38 a 111,63 a

Skonio

sodrumas

104,38 a 102,63 a 105,75 a 106,88 a 103,5 a

Viščiuko

skonis

104,63 a 105,13 a 104,88 a 105,63 a 102,38 a

Pašalinis

skonis

18,13 a 19,75 a 19,38 a 18,25 a 19,88 a

Liekamasis

skonis

76,75 a 79,88 a 74,88 a 79,25 a 76,25 a

Kvapo

priimtinumas

119,88 a 116,25 a 120,38 a 117,75 a 118,13 a

Skonio

priimtinumas

117,38 a 113,38 a 115,38 a 117,38 a 113,13 a

186

Tekstūros

priimtinumas

113,88 a 110,75 a 114,5 a 104,88 a 101,75 a

Bendras

priimtinumas

116,88 a 112,25 a 118,63 a 114,88 a 110,88 a


Analogiška tendencija nustatyta ir tiriant kojų raumenų juslines savybes. 181 lentelėje pateikti

tirtųjų mėginių jusliniai profiliai rodo, kad naudotos pašarų kompozicijos neturėjo reikšmingos įtakos 3

mėnesius šaldiklyje laikytų kojų raumenų mėginių juslinių savybių intensyvumui (p>0,05) ir jų

priimtinumui (p>0,05).

181 lentelė. Geležies preparatų priedo pašaruose įtaka kojų raumenų juslinėms savybėms



sulfato

+ 70 mg geležies

sulfato +72 mg

geležies glicinato

+ 144 mg

geležies glicinato

+ 150 mg

geležies sulfato

+ 72 mg geležies

glicinato

257 258 259 260 261

1 2 3 4 5

Bendras kvapo

intensyvumas

115,88 a 116,5 a 117 a 116,5 a 115,13 a

Viščiuko kvapas 106,38 a 104,75 a 108,63 a 109,63 a 104,25 a

Pašalinis kvapas 27,13 a 27,75 a 27,5 a 25,13 a 27 a

Spalvos intensyvumas 81,13 a 84,38 a 81,63 a 89,88 a 80 a

Kietumas 62,25 a 60,5 a 64,38 a 59,63 a 68 a

Pluoštiškumas 58 a 57,63 a 62,75 a 61,88 a 69,5 a

Sultingumas 74,75 a 80,63 a 72,13 a 73,13 a 72,38 a

Susikramtymas 85,88 a 84,38 a 85,63 a 86,13 a 90,13 a

Gurgždumas 58 a 65,75 a 59,25 a 57,38 a 64,38 a

Pojūtis burnoje 59,88 a 61,25 a 56,88 a 58,5 a 58,75 a

Bendras skonio

intensyvumas

109,63 a 111,38 a 108,88 a 113,13 a 110,25 a

Skonio sodrumas 105,38 a 105,88 a 104,63 a 108 a 106,38 a

Viščiuko skonis 105,13 a 105,13 a 103 a 108,13 a 106,5 a

Pašalinis skonis 24,75 a 21,75 a 21,25 a 21,13 a 20,75 a

Liekamasis skonis 77,38 a 80,63 a 78,75 a 77,5 a 77,75 a

Kvapo priimtinumas 110,88 a 107,75 a 110,25 a 118,5 a 115,63 a

Skonio priimtinumas 114,25 a 114 a 110,38 a 116,38 a 114,38 a

Tekstūros priimtinumas 111,75 a 112,75 a 108,75 a 114,13 a 108,5 a

Bendras priimtinumas 113,5 a 114,5 a 110,38 a 119,63 a 114,25 a


182 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių trumpųjų grandinių riebalų rūgščių

(TGRR) kiekiui aklųjų žarnų turinyje, μmol/g

187

Grupė Acto r. Propiono r. Sviesto r.

I (kontrolinė) 89,93±18,02 9,73±2,82 26,15±11,82

II 86,74±20,61 8,39±5,79 22,25±15,25

III 102,98±18,77 12,59±0,50 33,65±9,05

IV 91,10±12,13 13,98±4,91 26,58±3,90

V 87,57±15,58 11,57±4,83 28,06±7,94

Didžiausias acto rūgšties susikaupimas viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje buvo nustatytas III

grupėje, t.y. 14,5 proc. (p>0,05), o mažiausias – II grupėje, t.y. 3,19 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su

kontroline grupe. Didžiausi propiono rūgšties kiekiai buvo nustatyti IV grupėje, kurioje buvo įterpta 150

mg FeSO4, t.y. 1,4 karto daugiau (p>0,05), o mažiausias II grupėje, kurioje buvo įterpta geležies sulfato ir

glicinato mišinio t.y. 14 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant sviesto rūgšties

kiekius, didžiausi pokyčiai nustatyti III grupėje, kurioje buvo įterpta 144 mg geležies glicinato, t.y. 1,3 karto

daugiau (p>0,05), o mažiausia – II grupėje, t.y. 15 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

183 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka viščiukų broilerių amoniakinio azoto kiekiu aklųjų

žarnų turinyje, mg/%

Rodiklis Grupė

I (kontrolinė) II III IV V

Amoniakinis

azotas

237,90±41,59 204,31±21,12* 399,75±34,52* 301,00±55,42* 197,04±18,01*


Amoniakinio azoto koncentracija aklųjų žarnų turinyje didžiausia buvo nustatyta III grupėje, kurioje

buvo įterpta 144 mg geležies glicinato, t.y. 1,7 karto daugiau (p<0,05), o mažiausia amoniakinio azoto

koncentracija buvo nustatyta V grupėje, kurioje buvo įterpta 72 mg geležies glicinato, t.y. 17 proc. (p<0,05)

mažiau, lyginant su kontroline grupe.

Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime

Pastaruoju metu geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis mitybos trūkumas visame pasaulyje.

Geležis yra svarbus mineralinis elementas, dalyvaujantis įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse

vykstančiose biocheminėse reakcijose. Geležis įeina į daugelio fermentų sudėtį, svarbi neurologiniams

procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

188

Siekiant apsaugoti žmones nuo geležies trūkumo ar anemijos vis dažniau kiaušinių kokybei gerinti

naudojami įvairūs geležies junginiai (Wharton, 1999). Kiaušinių praturtinimas geležimi gali būti efektyvi

strategija todėl, kad kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra geležies tokie kaip mėsa gali būti netinkami

arba nepasiekiami daugeliui žmonių dėl geležies stokos pavojaus (pavyzdžiui, vegetarai, pagyvenę žmonės

ar žmonės atstovaujantys žemesniam ekonominiam sluoksniui). Tokiu atveju ši strategija gali būti laikoma

veiksmingesniu pasirinkimu negu kitų maisto produktų praturtinimas geležimi (Revell and Hughes, 2009;

Wharton,1999).

Žmogaus organizme yra apie 3–5 g geležies, daugiau nei du trečdaliai – hemoglobine. Raumenų

baltymo mioglobino sudėtyje esanti geležis dalyvauja deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Geležis

taip pat įeina į kai kurių fermentų sudėtį, dalyvaudama neuromediatorių sintezėje, yra būtina normaliai

centrinės nervų sistemos veiklai.

Maisto produktai, be savo pagrindinės funkcijos, gali atlikti ir profilaktinę-gydomąją funkciją. Tai

funkcinės paskirties maisto produktai (funkcionalusis maistas), praturtini priedais, turinčiais biologiškai

aktyvių medžiagų. Maisto produktas gali tapti funkcionaliuoju padidinant natūralaus maisto komponento

kiekį (pvz., padidinant mineralinių medžiagų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų kiekį), papildant

komponentais, kurių maiste natūraliai nėra, bet pasižyminčiais naudingomis savybėmis (pvz., prebiotikais);

pašalinant žalingą komponentą (pvz., sukeliantį alergiją baltymą); pakeičiant nepageidaujamą komponentą,

dažniausiai - makroelementą, kurio suvartojama per daug ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį,

sočiąsias riebalų rūgštis), kitu komponentu, turinčiu gydomųjų savybių (pvz., gliukozaminas, cikorijų ar

topinambų inulinas ir kt.); pagerinant maisto medžiagų pasisavinimą arba modifikuojant maisto

komponentus, kurių naudingas poveikis yra žinomas (Jarienė, Danilčenko, 2012).

Mityboje esanti riebalų sudėtis (polinesočiosios, sočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys)

tiesiogiai įtakoja riebalų rūgščių kiekį, sukaupiamą organizmo riebaluose. Polinesočiosios rūgštys sąlygoja

mažesnį riebalų atsidėjimą organizme, negu mononesočiosios ar sočiosios riebalų rūgštys. Kadangi vištos

natūraliai turi teigiamą energijos balansą, riebalų rūgštys gautos su mityba kūno riebaluose atsideda

nepakitusios. Todėl vištos kūno riebalų sudėtis atspindi su mityba gautų riebalų sudėtį (Cherian, Poureslami,

2012).

Atlikus daugelį in vivo tyrimų su gyvūnais nustatyta, kad geležis santykinai pasižymi rezorbcijos

laipsniu. Panašiai geležies pasisavinimas vyksta ir žmogaus organizme (Patterson et al., 2008). Geležies

rezorbcijos lygį gyvūnų ir žmonių organizme lemia daugelis faktorių, kaip fitatų, oksalatų koncenteracijos,

mikroelementų (cinko, vario ir mangano) kiekiai, geležies priedų kilmė bei jos kiekis pašaruose ar žmonių

maiste.

Darbo tikslas – ištirti geležies sulfatų bei geležies glicinatų įtaką vištų dedeklių produktyvumui,

virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.

189

Darbo metodika

Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 28 savaičių amžiaus Lohman Brown linijų

derinio 60 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 5 grupes, kiekvienoje po 12 vištų. I grupės

dėsliosios vištos buvo lesinamos standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Į II grupės standartinius

kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 70 mg geležies sulfato ir 72 mg geležies glicinato. Į III grupės

standartinius kombinuotuosius lesalus - 144 mg geležies glicinato. Į IV grupės lesalus buvo įterpta 150 mg

geležies sulfato ir V grupės lesalus buvo įterpta 72 mg geležies glicinato.

Lesinimo bandymo metu vištos laikytos individualiuose narveliuose su stacionaria girdytuve ir

lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai lesinti kombinuotaisiais lesalais po 125g per

parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohmann Brown linijų

derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).

Geležies glicinatas yra cheminis junginys. Jis yra naudojamas geležies trūkumui organizme

sumažinimui bei pramoniniams tikslams. Geležies glicinatas yra birūs, šviesios spalvos milteliai, gerai

tirpstantys vandenyje.

Geležies sulfatas yra cheminis junginys, kurio formulė yra FeSO4. Naudojama geležies trūkumai

organizme sumažinti bei pramoniniam taikymui. Geležies sulfatas gerai tirpsta vandenyje. Milteliai rusvos

spalvos, rūgštoko kvapo.


Rodiklis Grupė

I

kontrolinė

grupė

II

tiriamoji

grupė

III

tiriamoji

grupė

IV

tiriamoji

grupė

V

tiriamoji

grupė

Standartinis kombinuotasis lesalas

+ 70 mg geležies sulfato

+ - - - -


+ 70 mg geležies sulfato +72 mg

geležies glicinato

- + - - -



- - + - -


+ 150 mg geležies sulfato

- - - + -



- - - - +

185 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis, proc.

Komponentai Sudėtis

Kviečiai 60,38

190

Kvietiniai miltai 10,00

Saulėgrąžų rupiniai 5,00

Sojų rupiniai 16,00

Lydyti taukai 1,20

Druska 0,21

Monokalcio fosfatas 0,98

Paš. kalkakmenis gran. 8,22

Metioninas 88 hidroksi analogas 0,16

Santoquin 0,02

Natrio sulfatas 0,06

Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,50

Lesalų kokybiniai rodikliai, 1 kg

Apykaitos energija, MJ/kg 11,40

Baltymingumas 17,00

Žali riebalai 3,12

Žalia ląsteliena 3,28

Žali pelenai 12,16

Kalcis* 3,45

Fosforas (bendr.) * 0,67

Fosforas (įsisav.) 0,42

Natris* 0,13

Magnis 0,12

Kalis 0,72

Chloras 0,17

NaCl 0,22

Lizinas* 0,71

Metioninas* 0,39

Metioninas+cistinas* 0,70

Triptofanas 0,22

Treoninas 0,55

* Analizuotos vertės Premikso sudėtis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc.,

metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit.

D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg,

nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 μg/kg, cholino

chloridas – 399,00 mg/kg, geležis – 70,00 mg/kg, manganas – 100,00 mg/kg, cinkas – 60,00 mg/kg, varis – 6,00 mg/kg, jodas –

0,50 mg/kg, selenas – 0,20 mg/kg, kobaltas – 0,10 mg/kg.

Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:

1. Nustatomas individualus vištų kūno svoris;

191

2. Sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;

3. Gauta kiaušinių masės 1 vištai;

4. Vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo

aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

5. Apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;

6. Kiaušinių skirstymas pagal svorio kategorijas;

7. Stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.

Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti

daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio

lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru

„MITUTOYO“.

Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų metodikos

Kiaušinių juslinės savybės nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės

analizės laboratorijoje.

Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta

vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų

juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui įvertinti ir

visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant

matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis

kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų

intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo 6 vertintojų grupė. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1.

Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės

laboratorijos kabinose.

Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai buvo sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai virti 10 min. Išvirtas

kiaušinis 10 min. laikytas šaltame vandenyje, tada nuluptas lukštas. Baltymas perpjautas pusiau ir išimtas

trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalintas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.

Į plastikinius indelius dėta viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais dangteliais.

Neutralizavimo medžiagos

Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo

bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietinė duona.

192

Mėginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas

Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo

planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 3 mėginiai, po

to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 7 žingsnių graduotoje skaitmeninėje

skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 –

pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.

Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

Mėginio paruošimui taikyta modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika

atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai

atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius cilindro

formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į specialią

laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta metodika.

Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron

3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). Mėginiai spausti iki 50 proc., suspaudimo greitis

1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė

reikšmė iš 3).

Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos

Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC

system (Varian Inc., USA);

Geležies koncentracija kiaušinyje nustatoma atominės absorbcijos spektrometru kaip atomizacijos

šaltinį naudojant acitileno-oro liepsną;

Kiaušinių riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010, mėginius

ruošiant pagal Folch et al. (1957) metodiką. Apskaičiuoti aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai.

Cheminės analizės buvo atliekamos LSMU VA Gyvulininkystės institute;

Kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 28 dienų, pagal Draper

and Hadley (1990) metodiką;

Kiaušiniuose buvo nustatomas pigmentų α- ir β-karotinoidų, likopeno, luteno ir zaeksantino kiekiai;

Bandymo pabaigoje dėsliosios vištos buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos

rekomendacijas (Close et al., 1997).

Kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: geležies koncentracija, feritino kiekis (geležies atsargų),

hemoglobino kiekis, morfologinė kraujo sudėtis (bendras kraujo tyrimas) kepenų fermentai: AST, ALT,

gama-GT, šarminė fosfatazė, bilirubinas).

Cheminės sudėties, riebalų rūgščių ir TBARS tyrimai vištų dedeklių kepenyse.

193

Statistinis rezultatų įvertinimas:

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta „STATISTICA“ versija 6,0 statistiniu paketu. Statistiškai

reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės

buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

REZULTATAI

Pagal lesinimo bandymo rezultatus su vištomis dedeklėmis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai

bandymų rezultatai, kurie pateikti 186-191 lentelėse.

186 lentelė. Vištų svoriai, g

Vištų amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

Bandymo

pradžia

1897,91±38,31 1832,09±50,82 1792,38±59,64 1718,15±35,40 1745,58±35,23

28-30 1841,45±58,49 1822,90±28,84 1850,48±35,11 1765,30±33,14 1792,90±30,36

30-32 1866,79±61,10 1855,70±28,61 1887,18±35,97 1803,40±32,03 1825,60±31,53

32-34 1904,62±63,92 1910,70±30,21 1923,43±36,46 1830,40±30,91 1859,00±32,48

34-36 1944,75±63,47 1967,30±31,08 1978,71±35,57 1898,90±31,54 1908,10±32,82

Analizuojant duomenis apie vištų dedeklių svorio dinamiką bandymo pradžioje didžiausias svoris

buvo kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse vištų dedeklių svoris buvo 3-9 proc. mažesnis, lyginant su

kontroline grupe (p>0,05). Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 vištų dedeklių amžiaus savaitę, išliko

panaši tendencija kaip ir bandymo pradžioje. 30-32 vištų dedeklių amžiaus savaitę, jų svoris II grupėje

sumažėjo 1 proc., o IV ir V grupėse, atitinkamai 3 ir 2 proc., tačiau III grupėje šis rodiklis padidėjo 1 proc.,

lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 32-34 vištų dedeklių amžiaus savaitę, vištų svoris IV ir V grupėse

sumažėjo, atitinkamai 4 ir 2 proc., III grupėje padidėjo 1 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai

patikimų skirtumų nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 vištų dedeklių amžiaus savaitę

šis rodiklis turėjo panašią tendenciją kaip ir praeitą savaitę. Analizuojant duomenis per visą bandymo

laikotarpį, vištų dedeklių svoris atitiko Lohmann Brown linijų derinio augimo rekomendacijas.

187 lentelė. Bendras lesalų sunaudojimas, g

Vištų

amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

28-30 1679±28,54

100

1695±13,90

101

1709±17,51

102

1710±9,23

102

1659±18,6

99

30-32 1708±21,75

100

1656±20,80

97

1713±18,46

100

1708±21,80

100

1703±21,90

100

194

32-34 1667±44,34

100

1599±60,10

96

1666±16,50

100

1669±18,50

100

1627±43,70

98

34-36 1696±27,85

100

1671±32,40

99

1697±22,40

100

1704±23,60

100

1580±42,20

93

28-36 1687,50±30,62

100

1655,25±31,60

98

1696,25±18,72

101

1697,75±18,28

101

1642,25±31,60

98

Bendras lesalų sunaudojimas pirmuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 vištų dedeklių amžiaus savaitę

tik V grupėje sumažėjo 1 proc., o likusiose grupėse padidėjo 1-2 proc., lyginant su kontroline grupe

(p>0,05). Antruoju bandymo tarpsniu, t.y. 30-32 vištų dedeklių amžiaus savaitę bendras lesalų sunaudojimas

sumažėjo tik II grupėje 3 proc., likusiose grupėse – šis rodiklis nekito, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Vėlesniuoju bandymo periodu, lesalų sąnaudos sumažėjo II ir V grupėje, atitinkamai 4 ir 2 proc., lyginant

su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. 34-36 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis taip

pat sumažėjo tik II ir V grupėje, atitinkamai 1 ir 7 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą

bandymo periodą, šis rodiklis II ir V grupėje sumažėjo 2 proc., o III ir IV tiriamojoje grupėje po 1 proc.,

lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

189 lentelė. Vištų dėslumas, vnt. (Sudėtų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.)

Vištų amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

28-30 12±0,23

100

12±0,27

100

12±0,30

100

13±0,24

108

13±0,23

108

30-32 13±0,50

100

12±0,47

92

14±0,19

108

13±0,33

100

13±0,38

100

32-34 13±0,30

100

13±0,43

100

13±0,42

100

13±0,20

100

13±0,54

100

34-36 12±0,43

100

13±0,39

108

13±0,20

108

13±0,33

108

12±0,42

100

28-36 50±0,37

100

50±0,39

100

52±0,28

104

52±0,28

104

51±0,39

102

Analizuojant vištų dėslumo duomenis (189 lentelė), matyti, kad pirmuoju bandymo periodu 28-30

vištų dedeklių amžiaus savaitę, vištų dėslumas IV ir V tiriamosiose grupėse padidėjo 8 proc., lyginant su

kontroline grupe (p>0,05). 30-32 vištų amžiaus savaitę, vištų dėslumas II grupėje sumažėjo 8 proc., o III

grupėje padidėjo 8 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Sekančiu bandymo periodu, vištų dėslumas

visose tiriamosiose grupėse buvo toks pat kaip ir kontrolinėje grupėje. Statistiškai patikimų skirtumų

nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 vištų amžiaus savaitę, šis rodiklis II, II ir IV grupėje

padidėjo 8 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį vištų dėslumas padidėjo

2-4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

190 lentelė. Kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.

195

Vištų amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

28-30 88,0±1,70 89,0±1,90 89,0±2,10 90,0±1,71 91,0±1,60

30-32 91,0±3,60 88,0±3,30 98,0±1,30* 94,0±2,33 92,0±2,70

32-34 90,0±2,10 91,0±3,10 94,0±3,00 95,0±1,40* 92,0±3,90

34-36 88,0±3,10 93,0±2,80 93,0±1,40 92,0±2,33 87,0±3,00

28-36 89,3±2,63 90,3±2,78 93,5±1,95 92,8±1,94 90,5±2,80

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant kiaušinio dėjimo intensyvumo rezultatus (190 lentelė) matyti, kad bandymo pradžioje

didžiausias kiaušinio dėjimo intensyvumas buvo V grupėje, t.y. 3 proc. didesnis, lyginant su kontroline

grupe (p>0,05). Likusiose grupėse šis rodiklis padidėjo 1-2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 30-

32 vištų amžiaus savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas II grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05), III grupėje

padidėjo 7 proc. (p<0,05), IV ir V grupėse – 3 ir 1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. 32-34 vištų

amžiaus savaitę, vištų dėslumas padidėjo nuo 1 iki 5 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Paskutiniuoju bandymo periodu vištų dėslumas V grupėje sumažėjo 1 proc., o likusiose grupėse padidėjo 4-

5 proc., lyginant duomenis su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo periodą, 28-36 vištų amžiaus

savaitę, vištų dėslumas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 1 iki 4,2 proc. (p>0,05), lyginant su

kontroline grupe.

191 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g

Vištų amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

28-30 70,5±1,71

100

67,4±1,25

96

70,3±0,89

100

70,1±2,77

99

65,9±2,34

94

30-32 66,6±1,39

100

69,7±2,65

105

66,5±0,64

100

66,4±1,47

100

64,1±2,19

96

32-34 66,0±1,17

100

65,4±2,23

99

65,6±0,80

99

65,2±0,80

99

68,7±3,21

104

34-36 68,1±1,37

100

66,3±2,65

97

66,5±0,64

98

65,0±0,80*

96

68,7±3,34

101

28-36 67,8±1,41

100

67,2±2,20

99

67,2±0,74

99

66,7±1,46

99

66,9±2,77

99 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Geležies glicinatų ir sulfatų įtakoje vištų dedeklių vidutinis kiaušinio svoris, pirmuoju periodu, t.y.

28-30 amžiaus savaitę sumažėjo nuo 1 iki 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo

periodu, t.y. 30-32 amžiaus savaitę II tiriamojoje grupėje vidutinis kiaušinio svoris padidėjo 5 proc., o V

grupėje sumažėjo 4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 32-34 vištų amžiaus savaitę, vidutinis

196

kiaušinio svoris V grupėje padidėjo 4 proc., o likusiose grupėse sumažėjo 1 proc., lyginant duomenis su

kontroline grupe (p>0,05). Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 34-36 amžiaus savaitę, vidutinis kiaušinio

svoris turėjo tendenciją mažėti, II ir III grupėje atitinkamai 3 proc. ir 2 proc. (p>0,05), IV grupėje 4 proc.

(p<0,05), o V grupėje padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Tačiau per visą bandymo

laikotarpį visose tiriamosiose grupėse vidutinis kiaušinio svoris sumažėjo 1 proc., lyginant su kontroline

grupe (p>0,05).

192 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg

Vištų amžius

savaitėmis

Grupės

I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

28-30 1,96±0,08

100

2,06±0,04

105

1,96±0,04

100

1,97±0,05

101

2,10±0,09

107

30-32 2,00±0,04

100

2,08±0,08

104

1,90±0,04*

95

2,01±0,07

101

2,08±0,08

104

32-34 2,06±0,07

100

1,99±0,04

97

1,97±0,08

96

1,95±0,04

95

1,96±0,08

95

34-36 2,08±0,07

100

2,15±0,12

103

1,96±0,04

94

2,05±0,06

98

2,05±0,08

98

28-36 2,02±0,07

100

2,07±0,07

102

1,95±0,05

96

2,00±0,06

99

2,05±0,08

101

Geležies glicinatų ir sulfatų įtaka lesalų sąnaudoms 1kg kiaušinių masės pagaminti, visose

tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją didėti, atitinkamai nuo 1 iki 7 proc., lyginant su kontroline grupe

(p>0,05). 30-32 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis III grupėje sumažėjo 5 proc. (p<0,05), o likusiose grupėse

padidėjo 1-4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Vėlesniuoju bandymo periodu, t.y. 32-34 vištų

amžiaus savaitę lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti visose tiriamosiose grupėse sumažėjo,

atitinkamai nuo 3 iki 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis paskutiniuoju

bandymo periodu, šis rodiklis II grupėje padidėjo 3 proc., tačiau likusiose grupėse lesalų sąnaudos 1kg

kiaušinių masės pagaminti, sumažėjo nuo 2 iki 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Per visą

bandymo periodą analizuojamas rodiklis III ir IV grupėse sumažėjo atitinkamai 4 ir 1 proc., o II ir V grupėse

padidėjo, atitinkamai 2 ir 1 proc., lyginant duomenis su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.

Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai

193 lentelė. 30 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis I

(kontrolinė)

grupė

II

(tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V

(tiriamoji)

grupė

Kiaušinio svoris, g 65,36±1,59 64,56±1,73 66,54±1,18 66,43±1,43 64,75±1,94

197

Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,569±0,22 3,604±0,41 3,958±0,25 3,448±0,32 3,581±0,39

Baltymo aukštis, mm 7,70±0,33 7,89±0,69 7,76±0,36 7,36±0,60 6,73±0,83*

Hafo vienetas 85,95±2,20 86,43±4,54 85,81±2,17 82,84±3,73 76,29±7,45

Trynio spalvos

intensyvumas, balais

2,73±0,25 2,67±0,25 2,50±0,20 2,80±0,26 2,60±0,23

Lukšto svoris, g 5,848±0,23 5,637±0,14 5,944±0,17 5,412±0,32 5,697±0,24

Lukšto

storis,

mm

Smailiajame

gale

0,37±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01 0,32±0,02* 0,33±0,02

Viduryje 0,34±0,01 0,33±0,02 0,36±0,01 0,32±0,02 0,33±0,02

Bukajame

gale

0,36±0,01 0,33±0,01* 0,35±0,01 0,31±0,02* 0,33±0,02

Analizuojant duomenis apie kiaušinių kokybinius rodiklius, kiaušinio svorį II ir V grupėse šis rodiklis

sumažėjo 1 proc. (p>0,05), o III ir IV grupėse – padidėjo 2 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline

grupe. Lukšto stiprumas III grupėje padidėjo 11 proc. (p>0,05), o IV grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05),

lyginant su kontroline grupe. Likusiose grupėse kito nežymiai. Baltymo aukštis II ir III grupėse padidėjo 1-

2 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 4 ir 13 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

Hafo vienetas II grupėje padidėjo 1 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse sumažėjo 4 ir 11 proc. (p>0,05),

lyginant su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumas bei kiaušinio lukšto svoris, statistiškai patikimų

skirtumų nenustatyta. Kiaušinio lukšto storis įvairiose kiaušinio lukšto dalyse, statistiškai patikimi skirtumai

gauti II ir IV grupėse (p<0,05), likusiose grupėse esminių skirtumų nenustatyta.


Rodiklis I

(kontrolinė)

grupė

II

(tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V

(tiriamoji)

grupė


Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,108±0,16 3,390±0,23 3,445±0,17 3,328±0,29 3,637±0,39*

Baltymo aukštis, mm 6,54±0,89 8,97±0,36* 6,25±0,80 7,60±0,73* 7,89±0,82*

Hafo vienetas 70,73±8,43 92,58±1,99* 70,79±8,20 82,80±6,33* 83,69±7,50*

Trynio spalvos


2,27±0,20 2,56±0,31 2,67±0,23* 2,40±0,17 2,50±0,27

Lukšto svoris, g 5,917±0,19 5,660±0,21 5,788±0,14 5,558±0,14 5,865±0,27

Lukšto

storis,

mm

Smailiajame

gale

0,31±0,01 0,31±0,01 0,33±0,01 0,35±0,01* 0,37±0,02*

Viduryje 0,31±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,35±0,02

Bukajame

gale

0,31±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,33±0,02

198

Kiaušinio svoris visose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 1 iki 5 proc. (p>0,05), lyginant su

kontroline grupe. Kiaušinio lukšto stiprumas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 7 iki 17 proc.

(p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio baltymo aukštis III grupėje sumažėjo 4 proc. (p>0,05),

likusiose grupėse šis rodiklis turėjo tendenciją didėti atitinkamai nuo 16 iki 37 proc. (p<0,05), lyginant su

kontroline grupe. Hafo vienetas taip pat visose tiriamosiose grupėse didėjo, atitinkamai nuo 18 iki 31 proc.

(p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias trynio spalvos intensyvumas nustatytas III grupėje – 18

proc. (p<0,05), mažiausias – kontrolinėje grupėje. Lukšto svoris didžiausias buvo kontrolinėje grupėje,

likusiose grupėse turėjo tendenciją mažėti. Analizuojant duomenis apie lukšto storį, didžiausi pokyčiai

nustatyti V grupėje, t.y. 13 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.


Rodiklis I

(kontrolinė)

grupė

II

(tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V

(tiriamoji)

grupė


Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,159±0,23 3,698±0,18 3,714±0,20* 3,874±0,28* 4,133±0,24*

Baltymo aukštis, mm 7,55±0,56 7,92±0,46 7,57±0,65 7,30±0,73 6,72±0,72

Hafo vienetas 84,76±3,46 87,28±2,61 84,13±3,95 81,49±5,72 77,64±5,79

Trynio spalvos


2,50±0,28 2,20±0,14 2,20±0,21 2,50±0,24 2,60±0,17

Lukšto svoris, g 5,562±0,16 5,711±0,16 5,888±0,19 5,688±0,17 6,011±0,10

Lukšto

storis,

mm

Smailiajame

gale

0,36±0,01 0,37±0,01 0,36±0,01 0,37±0,01 0,38±0,01*

Viduryje 0,34±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01 0,37±0,01*

Bukajame

gale

0,33±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01 0,37±0,01*

Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorio dinamiką, visose grupėse jis buvo didesnis nuo 1 iki 2

proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio lukšto stiprumo statistiškai patikimi skirtumai gauti

III, IV ir V grupėse (p<0,05). Kiaušinio baltymo aukštis IV grupėje sumažėjo 3 proc. (p>0,05), V – 11 proc.

(p>0,05), o II grupėje padidėjo 5 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas turėjo

tendenciją mažėti nuo 1 iki 8 proc. (p>0,05), o II grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline

grupe. Didžiausias trynio spalvos intensyvumas nustatytas V grupėje, t.y. 4 proc. (p>0,05), o mažiausias –

II ir III grupėse, t.y. 12 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Lukšto svoris visose tiriamosiose

grupėse buvo didesnis, lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio lukšto storis didžiausias nustatytas V

grupėje, t.y. 9 proc. (p<0,05), o mažiausias – kontrolinėje grupėje.


199

Rodiklis I

(kontrolinė)

grupė

II

(tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė


Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,330±0,20 3,490±0,22 4,107±0,22* 3,407±0,35 4,419±0,25*


Hafo vienetas 70,38±7,66 76,68±8,35 67,60±6,08 73,02±7,49 78,15±2,12

Trynio spalvos


2,33±0,15 2,60±0,23 2,42±0,24 2,08±0,16 2,09±0,17

Lukšto svoris, g 5,621±0,31 5,689±0,19 5,960±0,16 5,832±0,29 6,289±0,16*

Lukšto

storis,

mm

Smailiajame

gale

0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,33±0,02 0,36±0,01*

Viduryje 0,31±0,01 0,32±0,01 0,33±0,01 0,32±0,01 0,35±0,01*

Bukajame

gale

0,29±0,01 0,31±0,01 0,32±0,01* 0,31±0,01 0,32±0,01*

Kiaušinio svoris V grupėje sumažėjo 2 proc. (p>0,05), o likusiose grupėse padidėjo nuo 2 iki 3 proc.

(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Lukšto stiprumas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 2 iki 33

proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Mažiausias baltymo aukštis nustatytas III grupėje, t.y. 9 proc.

(p>0,05), o didžiausias – II grupėje, t.y. 11 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Hafo

vienetas taip pat mažiausias buvo III grupėje – 4 proc. (p>0,05), likusiose grupėse turėjo tendenciją didėti

nuo 4 iki 11 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas IV ir V

grupėje sumažėjo 10 proc. (p>0,05), o II ir III grupėse padidėjo, atitinkamai 12 ir 4 proc. (p>0,05), lyginant

su kontroline grupe. Didžiausias kiaušinio lukšto svoris nustatytas V grupėje, t.y. 12 proc. (p<0,05), o

mažiausias – kontrolinėje grupėje. Lukšto storis didžiausias nustatytas V grupėje – 13 proc. (p<0,05),

didesnis lyginant su kontroline grupe.

197 lentelė. Vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį

Rodiklis I

(kontrolinė)

grupė

II

(tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V

(tiriamoji)

grupė


Lukšto stiprumas,

kg/m2

3,292±0,20 3,546±0,26 3,806±0,21* 3,514±0,31 3,943±0,32*


Hafo vienetas 77,96±5,44 85,74±4,37 77,08±5,10 80,04±5,82 78,94±5,72

Trynio spalvos


2,46±0,22 2,51±0,23 2,45±0,22 2,45±0,21 2,45±0,21

Lukšto svoris, g 5,737±0,22 5,674±0,18 5,895±0,17 5,623±0,23 5,965±0,19

Smailiajame

gale

0,34±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 0,34±0,02 0,36±0,02

200

Lukšto

storis,

mm

Viduryje 0,33±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01 0,35±0,02

Bukajame

gale

0,32±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01 0,34±0,02

Kiaušinio lukšto svoris mažiausias nustatytas V ir II grupėse, atitinkamai 1 proc. (p>0,05), lyginant

su kontroline grupe. Likusiose grupėse šis rodiklis nekito. Kiaušinio lukšto stiprumas didžiausias nustatytas

V grupėje – 20 proc. (p<0,05) ir III grupėje – 16 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Per visą

bandymo periodą kiaušinio baltymo aukštis mažiausias buvo III grupėje – 3 proc. mažiau (p>0,05), o

didžiausias II – 13 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Hafo vienetas turėjo panašią

tendenciją kaip ir baltymo aukštis, mažiausias buvo III grupėje 1 proc. (p>0,05) mažiau, o didžiausias II

grupėje – 10 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas

kito nežymiai. Kiaušinio lukšto svoris II ir IV grupėse turėjo tendenciją mažėti, atitinkamai 1 ir 2 proc.

(p>0,05), o III ir IV grupėje padidėjo, atitinkamai 3 ir 4 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto storį įvairiose kiaušinio dalyse, statistiškai patikimų skirtumų

nenustatyta.

198 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių kraujo rodikliams

Rodiklis I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

Geležis

(µmol/l)

66,76±1,09 73,47±6,47 74,72±11,37 86,42±1,22* 82,31±5,75*

Feritinas

(µg/l)

0,50±0,01 0,50±0,01 0,50±0,01 0,50±0,01 0,50±0,01

GGT (U/l) 18,27±5,66 15,37±3,96 17,67±1,82 22,10±2,69 25,00±7,00*

GOT (U/l) 174,64±21,68 161,78±13,42 154,36±14,87 169,28±18,36 151,39±16,73

GPT (U/l) 1,60±0,49 2,17±0,95* 1,20±0,62 1,43±0,87 1,80±0,70

Šarminė

fosfotazė

(U/l)

4104,97±2320,9 2825±1708,6 1032,10±111,8 611,95±369,4 1674,85±777,0

Bendras

bilirubinas

(µmol/l)

1,70±0,01 1,70±0,01 1,70±0,01 1,70±0,01 1,70±0,01

Tiesioginis

bilirubinas

(µmol/l)

0,81±0,01 0,81±0,01 0,81±0,01 0,81±0,01 0,81±0,01

Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių geležies koncentracijai kraujyje didžiausi pokyčiai

nustatyti IV ir V grupėse, atitinkamai 29 proc. (p<0,05) ir 23 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline

grupe. Mažiausias kiekis nustatytas kontrolinėje grupėje. Feritino koncentracijai geležies sulfatas ir

glicinatas jokios įtakos neturėjo. γ gliutamiltransferazės kiekis IV ir V grupėje padidėjo 21 proc. (p>0,05) ir

37 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Likusiose grupėse turėjo tendenciją mažėti nuo 3 iki 15

201

proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Aspartataminotransferazės kiekis didžiausias buvo nustatytas

kontrolinėje grupėje. Alaninaminotransferazės kiekis labiausiai kito II grupėje, t.y. 36 proc. (p<0,05)

daugiau nei kontrolinėje grupėje. Likusiose grupėse statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta. Šarminės

fosfotazės kiekiai didžiausi nustatyti kontrolinėje grupėje. Bendro bei tiesioginio bilirubino kiekiui kraujyje

nei geležies glicinatas, nei geležies sulfatas jokios įtakos neturėjo.

199 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių kiaušinių cheminei sudėčiai

Grupė Sausosios

medžiagos, proc.

Baltymai, proc. Riebalai, proc. Pelenai, proc.

I (kontrolinė

grupė)

52,74±0,13 16,46±0,20 32,13±0,25 1,64±0,08

II tiriamoji

grupė

52,40±0,38 17,42±0,48 31,35±0,70 1,72±0,10

III tiriamoji

grupė

50,79±0,37 16,49±0,42 30,53±0,46 1,50±0,11

IV tiriamoji

grupė

51,48±0,69 17,14±0,41 30,88±0,67 1,55±0,40

V tiriamoji

grupė

52,15±0,93 17,28±0,22 31,52±1,35 1,81±0,08

Analizuojant duomenis apie geležies glicinatų ir sulfatų įtaką vištų dedeklių kiaušinių sausųjų

medžiagų kiekį, didžiausias kiekis nustatytas kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse turėjo tendenciją

mažėti, atitinkamai nuo 1 iki 1,95 proc. (p>0,05). Didžiausias baltymų kiekis nustatytas II grupėje, t.y. 0,96

proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Didžiausias riebalų kiekis nustatytas kontrolinėje

grupėje, o mažiausias – III grupėje, t.y. 1,6 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Daugiausia

pelenų nustatyta II grupėje 0,08 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausias – III grupėje -0,14 proc. (p>0,05)

mažiau, lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

200 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka geležies koncentracijai kiaušinių tryniuose mg/g


grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

Geležis 167,00±12,42 145,26±3,80 147,66±9,50 157,84±4,84 161,27±3,27

Analizuojant duomenis apie geležies koncentraciją vištų dedeklių kiaušinių tryniuose (200 lentelė),

didžiausias pokytis nustatytas II grupėje, t.y. 21,74 mg/g mažiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Likusiose grupėse geležies sulfatų ir glicinatų įterpimas į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus geležies

koncentraciją kiaušinių tryniuose sumažino nuo 5,73 mg/g iki 19,34 mg/g, lyginant su kontroline grupe

Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

201 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka cholesterolio kiekiui kiaušinių tryniuose mg/g

202


grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

Cholesterolis 10,27±1,21 11,31±1,04 11,32±0,81 11,16±1,06 11,13±0,39

Analizuojant duomenis apie cholesterolio kiekį vištų dedeklių kiaušinių tryniuose (201 lentelė),

nustatyta, kad minėtas rodiklis visose tiriamosiose grupėse buvo didesnis nuo 0,86 mg/g iki 1,05 mg/g,

lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

202 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka pigmentų kiekiui kiaušinio trynyje, μg/g

Pigmentas Grupė

I II III IV V

Liuteinas 2,27±0,31 1,84±0,09* 1,87±0,30 1,70±0,41* 1,69±0,24*

Zeaksantinas 0,22±0,02 0,20±0,03 0,19±0,04 0,18±0,04 0,18±0,01*


Analizuojant liuteino koncentraciją kiaušinio trynyje, nustatyta, kad didžiausi jo kiekiai buvo

kontrolinėje grupėje, o likusiose turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 18 iki 26 proc. (p<0,05), o pigmento

zeaksantino taip pat didžiausi kiekiai buvo nustatyti kontrolinėje grupėje, likusiose sumažėjo nuo 9 iki 18

proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

Lyginant liuteino kiekius tarp grupių gauti statistiškai patikimi skirtumai: p 1-2 = 0,018020; p 1-4 =

0,038141 ir p 1-5 = 0,011210. Zeaksantino atveju statistiškai patikimas skirtumas gautas lyginant 1 ir 5 grupes

(p 1-5 = 0,009653).

203 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų kiaušinių trynio riebalų rūgščių kiekiui proc. nuo

viso riebalų rūgščių kiekio

Riebalų rūgštis I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

Miristino 0,25±0,01 0,24±0,02 0,27±0,03 0,25±0,02 0,26±0,02

Miristoleino 0,10±0,01 0,11±0,01 0,12±0,01 0,12±0,01 0,13±0,01

Pentadekano 0,05±0,01 0,05±0,01 0,05±0,01 0,06±0,01 0,07±0,01

Palmitino 23,65±0,89 23,36±1,10 23,28±0,52 24,16±0,83 24,10±0,96

trans-

palmitoleino

0,03±0,01 0,03±0,01 0,04±0,01 0,04±0,01 0,04±0,01

Heksadekaeno 0,63±0,08 0,60±1,56 0,72±0,08 0,61±0,11 0,63±0,09

Palmitoleino 2,20±0,37 2,30±0,32 2,36±0,10 2,38±0,11 2,68±0,60

Margarino 0,17±0,04 0,17±0,02 0,20±0,01 0,19±0,02 0,19±0,03

Heptadekaeno 0,11±0,02 0,11±0,01 0,13±0,01 0,12±0,01 0,12±0,01

Stearino 7,72±0,29 7,69±0,51 7,76±0,52 7,68±0,22 7,07±0,39

Elaido 0,09±0,01 0,08±0,01 0,10±0,01 0,11±0,01 0,10±0,01

203

Oleino 35,99±1,40 34,99±1,40 36,87±1,78 37,10±1,57 36,47±0,53

Vakeno 4,68±0,57 4,55±0,25 3,16±0,39 2,19±0,31 3,05±0,83

Linolo 20,18±1,80 21,55±0,59 20,19±1,11 20,56±0,84 20,76±1,76

γ-linoleno 0,08±0,02 0,08±0,01 0,08±0,02 0,10±0,01 0,10±0,03

α-linoleno 0,68±0,30 0,73±0,24 0,99±0,35 0,51±0,06 0,57±0,05

Eikozoeno 0,17±0,02 0,18±0,02 0,20±0,02 0,21±0,02 0,21±0,02

Eikozodieno 0,15±0,02 0,18±0,01 0,17±0,02 0,18±0,02 0,19±0,02

Arachidono 1,74±0,07 1,70±0,08 1,68±0,15 1,90±0,18 1,79±0,12

Dokozotetraeno 0,13±0,03 0,11±0,02 0,14±0,04 0,16±0,04 0,15±0,02

Dokozopentaeno 0,10±0,03 0,08±0,04 0,14±0,07 0,09±0,02 0,09±0,03

Dokozoheksaeno 0,56±0,14 0,59±0,16 0,79±0,21 0,57±0,03 0,56±0,08

Analizuojant duomenis apie miristino riebalų rūgščių koncentraciją kiaušinio trynyje, ji kito nežymiai.

Labiausiai iš visų riebalų rūgščių kiekio kito palmitino IV ir V grupėje padidėjo atitinkamai 0,51 ir 0,45

proc. (p>0,05), o II ir III grupėse sumažėjo – 0,29 ir 0,37 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline

grupe. Taip pat palmitoleino riebalų rūgščių kiekis padidėjo nuo 0,10 iki 0,48 proc., lyginant su kontroline

grupe (p>0,05).. Stearino riebalų rūgščių kiekis kiaušinio trynyje III grupėje padidėjo 0,04 proc. (p>0,05),

o likusiose grupėse sumažėjo nuo 0,03 iki 0,65 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant oleino riebalų rūgšties kiekį II grupėje sumažėjo 1 proc. (p>0,05), o kitose tiriamosiose grupėse

padidėjo nuo 0,48 iki 1,11 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe. Vakeno riebalų rūgšties

mažiausias kiekis nustatytas, t.y. 2,49 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. O didžiausias

šios riebalų rūgšties kiekis nustatytas kontrolinėje grupėje. Linolo riebalų rūgšties kiekis kiaušinio trynyje

visose grupėse padidėjo nuo 0,38 iki 1,37 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. α-linoleno kiekis

mažiausias nustatytas IV grupėje, t.y. 0,17 proc. (p>0,05), o didžiausias III grupėje – 0,31 proc. (p>0,05)

daugiau, lyginant su kontroline grupe. Arachidono riebalų rūgšties kiekis kito nuo 0,04 iki 0,16 proc.

(p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusių riebalų rūgščių kiekiai kiaušinio trynyje kito labai

nežymiai.

204 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų kiaušinių riebalų rūgščių koncentracijai,

proc.

Riebalų

rūgštis

Grupė


SRR 31,87±0,68 31,55±1,34 31,61±0,63 32,37±0,86 31,73±0,83

MNRR 44,01±1,97 42,96±1,60 43,69±1,64 42,87±1,47 43,44±1,31

PNRR 23,75±2,29 25,17±0,81* 24,36±1,44 24,21±1,01 24,34±1,90

204

PNRR/SRR 0,75±0,08 0,80±0,04 0,77±0,05 0,75±0,03 0,77±0,08

trans-

izomerai

0,14±0,01 0,14±0,01 0,17±0,01* 0,17±0,01* 0,17±0,01*

n-6 22,40±1,85 23,76±0,63 22,39±1,17 23,03±0,94 23,11±1,81

n-3 1,35±0,48 1,41±0,45 1,97±0,59* 1,19±0,09 1,23±0,15

(n-6)/(n-3) 17,80±4,27 17,98±4,65 12,32±4,00* 19,46±1,02 18,90±1,91

IA 0,36±0,02 0,36±0,02 0,36±0,01 0,38±0,02 0,37±0,02

IT 0,85±0,05 0,83±0,07 0,80±0,05 0,88±0,03 0,85±0,04

h/H 2,70±0,13 2,75±0,17 2,74±0,08 2,60±0,12 2,63±0,15

IP 35,73±3,64 37,13±2,03 38,47±2,80 36,66±1,68 36,42±2,53


Didžiausia sočiųjų riebalų rūgščių koncentracija kiaušinio trynyje yra gauta, vištų dedeklių lesalus

papildžius 150 mg geležies sulfatu, t.y. 0,5 proc. (p>0,05), daugiau, lyginant su kontroline grupe.

Mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias išliko kontrolinėje grupėje, likusiose turėjo tendenciją

mažėti, t.y. nuo 0,32 iki 1,14 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Priešinga tendencija buvo

nustatyta, analizuojant polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, t.y. visose tiriamosiose grupėse šis rodiklis

padidėjo, atitinkamai nuo 0,61 iki 1,42 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų ir sočiųjų

riebalų rūgščių santykis kito nežymiai. Omega 6 riebalų rūgščių kiekis kiaušinio trynyje, padidėjo nuo 0,63

iki 1,36 proc. (p>0,05), o omega 3 II ir III grupėse padidėjo – 0,06-0,62 proc. (p>0,05), o IV ir V grupėse

sumažėjo – 0,16 – 0,20 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių

santykis III grupėje sumažėjo 5,48 proc. (p<0,05), o likusiose turėjo tendenciją didėti nuo 0,18 iki 1,66 proc.

(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Aterogeniškumo, trombogeniškumo bei hypercholesteremijos

indeksai tarp grupių kito nežymiai, peroksidavimosi indeksas visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 0,69

iki 2,74 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

205 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) kiaušinių

trynyje, μmol/kg


grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė Kiaušinių

tryniai po 24

val.

0,140±0,032 0,136±0,040 0,128±0,018 0,150±0,037 0,156±0,036

Kiaušinių

tryniai po 28

dienų

0,128±0,030 0,144±0,026 0,156±0,029 0,160±0,014 0,152±0,044

205

Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. vištų dedeklių kiaušinių trynyje (205 lentelė),

didžiausias pokytis nustatytas V grupėje, t.y. 1,11 karto daugiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Likusiose grupėse geležies sulfatų ir glicinatų įterpimas į vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus esminės

įtakos minėtam rodikliui neturėjo (p>0,05). Duomenys po 28 dienų daugiausiai kito IV grupėje – 1,25 karto,

likusiose grupėse 1,13-1,22 karto daugiau, lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų

nenustatyta.

206 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka geležies koncentracijai vištų dedeklių kepenyse mg/g


grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

Geležis 321,41±8,95 745,59±29,30* 897,57±19,25* 381,49±1,21** 678,44±28,19* *duomenys statistiškai patikimi, p<0,001

**duomenys statistiškai patikimi, p<0,005

Analizuojant duomenis apie geležies koncentraciją vištų dedeklių kepenyse (206 lentelė), didžiausias

pokytis nustatytas II, III ir V grupėje, atitinkamai 424,18 mg/g (p<0,001), 576,16 (p<0,001) ir 357,03 mg/g

(p<0,001) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusioje IV grupėje geležies koncentracija vištų dedeklių

kepenyse buvo 60,08 mg/g didesnė, lyginant su kontroline grupe (p<0,005).

207 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka vištų dedeklių kepenų riebalų rūgščių sudėčiai, proc.

Riebalų rūgštis Grupė


Miristino 0,27±0,02 0,29±0,02 0,37±0,05 0,25±0,01 0,28±0,02

Palmitino 21,65±0,86 22,59±0,44 24,53±0,37 21,51±0,19 21,86±0,91

Heksadekaeno 0,56±0,04 0,60±0,14 0,49±0,01 0,51±0,01 0,63±0,09

Palmitoleino 1,42±0,35 1,82±0,30 3,06±0,09 1,43±0,08 2,08±0,22

Margarino 0,22±0,01 0,21±0,02 0,18±0,01 0,22±0,01 0,20±0,01

Stearino 12,17±1,07 11,75±1,53 8,83±0,32 13,53±0,28 11,14±0,27

Oleino 30,48±3,71 33,18±3,74 35,19±0,51* 28,61±0,44 34,11±2,29

Vakeno 1,37±0,04 1,44±0,09 1,69±0,02 1,42±0,03 1,55±0,01

Linolo 21,94±1,86 19,91±1,15 19,52±0,91 21,14±0,29 19,80±0,61

Eikozotrieno 0,36±0,09 0,26±0,07 0,17±0,01 0,35±0,01 0,24±0,03

Arachidono 5,26±1,35 4,19±0,87 2,74±0,04 6,33±0,28 4,33±0,30

Dokozoheksaeno 1,23±0,35 0,90±0,10 0,52±0,02 1,36±0,06 0,91±0,06

SRR 34,50±0,42 34,98±1,97 34,10±0,45 35,69±0,23 33,65±0,96

PNRR 30,06±3,82 26,43±2,10 23,99±0,97* 30,52±0,49 26,39±0,98

206

MNRR 34,26±4,10 37,44±4,02 40,95±0,57* 32,36±0,53 28,39±0,98*

Trans-izomerai 0,17±0,02 0,13±0,03 0,18±0,01 0,14±0,03 0,15±0,02

PNRR/SRR 0,87±0,11 0,76±0,04 0,70±0,04 0,86±0,02 0,78±0,02

n-3 1,85±0,43 1,44±0,09 1,06±0,02 1,94±0,07 1,45±0,08

n-6 28,21±3,40 24,99±2,01 22,93±0,98* 28,58±0,42 24,94±0,90

n-6/n-3 15,69±2,55 17,35±0,71 21,69±1,15* 14,73±0,34 17,19±0,45

IA 0,35±0,01 0,37±0,02 0,40±0,01 0,36±0,01 0,35±0,02

IT 0,93±0,03 0,97±0,08 0,96±0,02 0,97±0,01 0,92±0,04

h/H 2,81±0,10 2,65±0,14 2,43±0,05 2,76±0,03 2,79±0,17

IP 57,55±10,68 48,33±5,56* 38,45±1,06* 62,34±1,73* 48,53±2,28*


Didžiausia miristino riebalų rūgščių sudėtis vištų dedeklių kepenyse buvo nustatyta III grupėje,

kurioje buvo įterpta 144 mg geležies glicinato, t.y. 0,10 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausia IV grupėje

(buvo į lesalus įterpta 150 mg geležies sulfato), t.y. 0,02 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

Padidintas geležies glicinato kiekis lesaluose (III grupė) padidino palmitino 3,88 proc. (p>0,05),

palmitoleino – 1,64 proc. (p>0,05), oleino – 4,71 proc. (p<0,05), vakeno – 0,32 proc. (p>0,05),

mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 6,69 proc. (p<0,05), omega6 ir omega 3 santykį – 6 proc. (p<0,05),

tačiau sumažino šių riebalų rūgščių kiekius: heksadekaeno – 0,07 proc. (p>0,05), stearino – 3,34 proc.

(p>0,05), linolo – 2,42 proc. (p>0,05), eikozotrieno – 0,19 proc. (p>0,05), arachidono - 2,52 proc. (p>0,05),

dokozotetraeno – 0,71 proc. (p>0,05), polinesočiųjų rieablų rūgščių kiekį – 6,07 (p<0,05), omega 3 – 0,79

proc. (p>0,05), omega 6- 5,28 proc. (p<0,05), h/H - 0,38 proc. (p>0,05) ir peroksidavimosi indeksą – 19,1

proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Padidintas geležies sulfato kiekis lesaluose turėjo įtakos šių

riebalų rūgščių padidėjimui: stearino – 1,36 proc. (p>0,05), vakeno – 0,05 proc. (p>0,05), arachidono – 1,07

proc. (p>0,05), dokozotetraeno – 0,13 proc. (p>0,05), sočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 1,19 proc. 9p>0,05),

polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 0,46 proc. (p>0,05), omega 3 – 0,09 proc. (p>0,05), omega 6 – 0,37

proc. (p>0,05) ir peroksidavimosi indeksą – 4,79 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Geležies

sulfato ir glicinato mišinys (II grupė), turėjo šių riebalų rūgščių kiekio didėjimui: palmitino – 0,94 proc.

(p>0,05), palmitoleino – 0,4 proc. (p>0,05), oleino – 2,7 proc. (p>0,05), sočiųjų riebalų rūgščių kiekis –

0,48 proc. (p>0,05), mononesočiųjų riebalų rūgščių – 3,18 proc. (p>0,05), omega 6 ir omega 3 riebalų

rūgščių santykį 1,66 proc. (p>0,05), tačiau sumažino šias riebalų rūgštis: stearino – 0,42 proc. (p>0,05),

linolo – 2,03 proc. (p>0,05), eikozotrieno – 0,10 proc. (p>0,05) arachidono – 1,07 proc. (p>0,05),

dokozoheksaeno – 0,33 proc. (p>0,05), polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį – 3,63 proc. (p>0,05), omega 3

– 0,41 proc. (p>0,05), omega 6 – 3,22 proc. (p>0,05), hypercholesteremijos indeksą – 0,16 proc. (p>0,05)

bei peroksidavimosi indeksą – 9,22 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontroline grupe.

207

208 lentelė. Geležies glicinatų ir sulfatų įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS) kepenyse, μmol/kg

Rodiklis Grupės


Šviežios

kepenys

0,94±0,09 1,34±0,08* 1,32±0,25* 0,86±0,12 1,04±0,14

Sandėliuotos 3

mėn.

1,40±0,13 1,16±0,23 1,73±0,34 1,34±0,19 1,42±0,08


Didžiausia TBARS reikšmė vištų dedeklių šviežiose kepenyse buvo nustatyta, naudojant lesaluose

geležies sulfato ir glicinato mišinį (II grupė), t.y. 1,42 karto (p<0,05), o mažiausias – IV grupėje, kurioje

buvo įterpta 150 mg geležies sulfato, t.y. 9 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant TBARS susikaupimą kepenyse po 3 mėn. sandėliavimo, nustatyta, kad didžiausia reikšmė

gauta III grupėje (144 geležies glicinato), t.y. 24 proc. (p<0,05) daugiau, o mažiausia – II grupėje, t.y. 17

proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.

Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimai

Instrumentiniai šviežių kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė (126 lentelė), kiaušinių baltymo

tekstūra mažai priklausė nuo naudojamo geležies preparato kiekio, o daugiau priklausė nuo to kokia yra

naudojamo priedo kokybinė sudėtis. pvz. kai lesaluose buvo 144 mg geležies organinėje būklėje, baltymas

buvo kietesnis ir labiau stangrus nei naudojant 150 mg organinio ir neorganinio geležies mišinį. Baltymo

rišlumas ir tamprumas nepriklausė nuo to kokios kilmės geležies preparatas naudotas.

Naudojant 144 mg geležies glicinato, trynys buvo kiečiausias ir labiausiai stangrus, tuo tarpu kitų

grupių trynio tekstūros savybės buvo gana artimos (p>0,05) (209 lentelė).

209 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms

instrumentiniu metodu

Mėginys

Savybė

I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V

(tiriamoji)

grupė

BALTYMO

Kietumas 9,37 ab 9,15 ab 10,70 b 7,53 a 8,49 ab

Rišlumas 0,56 a 0,49 a 0,47 a 0,45 a 0,45 a

Tamprumas 7,98 a 7,67 a 7,30 a 7,54 a 7,47 a

Stangrumas 41,85 b 33,76 ab 37,16 ab 25,65 a 28,42 a

TRYNIO

Kietumas 18,67 a 18,46 a 22,38 b 18,51 a 16,43 a

Rišlumas 0,45 a 0,48 a 0,51 a 0,43 a 0,44 a

Tamprumas 6,19 a 5,86 a 6,87 a 5,83 a 5,59 a

Stangrumas 51,48 a 50,97 a 78,48 b 47,25 a 42,90 a

a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

208

Instrumentiniai laikytų kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė (210 lentelė), kad kiečiausias

baltymas buvo tuo atveju, kai lesaluose naudotas mažiausias kiekis geležies sulfato. Nors likusių grupių

kiaušinių baltymo kietumas nesiskyrė (p>0,05), tačiau stangrumas svyravo gana plačiose ribose ir skirtumai

nustatyti. Mažiausiai stangrus buvo 3 grupės baltymas, labiausiai stangrūs-pirmos ir antros grupės baltymai.

28 dienas sandėliuotų kiaušinių baltymo tamprumui lesalų sudėtis įtakos neturėjo, taigi pasitvirtino

šviežiems kiaušiniams nustatyta tendencija.

210 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų įtaka 28 dienas sandėliuotų kiaušinių tekstūros savybėms,

nustatytoms instrumentiniu metodu Mėginys

Savybė I (kontrolinė)

grupė

II (tiriamoji)

grupė

III (tiriamoji)

grupė

IV (tiriamoji)

grupė

V (tiriamoji)

grupė

BALTYMO

Kietumas 15,03 b 11,86 a 9,45 a 11,11 a 10,39 a

Rišlumas 0,50 ab 0,59 b 0,41 a 0,57 b 0,58 b

Tamprumas 7,83 a 7,87 a 7,19 a 7,53 a 7,86 a

Stangrumas 58,38 c 54,90 c 37,69 a 47,26 b 47,63 b

TRYNIO

Kietumas 13,39 a 18,10 a 19,50 a 13,04 a 17,47 a

Rišlumas 0,45 a 0,50 a 0,50 a 0,40 a 0,41 a

Tamprumas 6,20 a 7,05 a 6,76 a 5,81 a 5,51 a

Stangrumas 37,08 a 63,67 a 66,27 a 31,59 a 43,47 a


Trynio tekstūros savybėms (210 lentelė) skirtingos sudėties ir kiekio priedų įtaka nenustatyta.

Juslinės šviežių kiaušinių baltymo ir trynio savybės buvo labai artimos, nenustatyta, kad naudoti

priedai būtų pakeitę kvapą, skonį , tekstūrą ar spalvą. Mūsų gauti duomenys prieštarauja vyraujančiai

nuomonei (Chen , 2008), kad naudojami geležies preparatai gali turėti įtaką kiaušinio trynio spalvai. Kiti

tyrimai (Paik, 2009) parodė, kad geležies priedas pašaruose turėjo reikšmingą įtaką kiaušinio lukšto spalvai,

tačiau trynio spalvai įtakos nepadarė nei geležies metionino chelatas, nei geležies –sojos proteinatas.

211 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų lesaluose įtaka šviežių kiaušinių juslinėms savybėms ir

priimtinumui

Mėginys

Savybė

I

(kontrolinė)

grupė

II

(tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V

(tiriamoji)

grupė

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,36 a 7,73 a 7,55 a 7,55 a 7,82 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,45 a 1,27 a 1,55 a 1,27 a 1,36 a

Spalvos vienodumas 7,64 a 7,73 a 7,55 a 7,64 a 7,73 a

Kietumas 4,64 a 4,73 a 4,00 a 4,09 a 4,27 a

Bendras skonio intensyvumas 6,73 a 6,73 a 6,73 a 6,73 a 6,82 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,09 a 1,18 a 1,18 a 1,09 a 1,18 a

Priimtinumas 6,55 a 6,18 a 6,18 a 7,00 a 6,36 a

TRYNIO

Trynio bendras kvapo intensyvumas 6,64 a 6,55 a 6,82 a 6,91 a 6,73 a

209

Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,09 a 1,00 a 1,00 a 1,00 a 1,00 a

Trynio spalvos intensyvumas 2,55 a 2,64 a 2,82 a 3,18 a 2,45 a

Trynio kietumas 4,27 a 4,09 a 5,00 a 4,73 a 4,09 a

Trynio kruopėtumas 2,45 a 3,18 a 2,45 a 2,91 a 2,45 a

Bendras trynio skonio intensyvumas 7,18 a 7,00 a 7,09 a 7,00 a 7,00 a

Trynio pašalinio skonio intensyvumas 1,64 b 1,18 a 1,64 a 1,45 a 1,36 a

Trynio liekamojo skonio intensyvumas 4,00 a 4,55 a 4,36 a 4,18 a 4,27 a

Trynio priimtinumas 7,18 a 7,09 a 7,45 a 7,18 a 7,18 a


28 dienas sandėliuotų kiaušinių juslinės savybės nesiskyrė (p>0,05). Taigi, laikymo metu neatsirado

pašalinis nebūdingas virtam kiaušiniui skonis ar kvapas, todėl galima teigti, kad geležies preparatų kiekis ir

sudėtis neturėjo neigiamos įtakos juslinėms savybėms.

212 lentelė. Geležies sulfatų ir glicinatų lesaluose įtaka 28 dienas sandėliuotų kiaušinių juslinėms

savybėms ir priimtinumui

Mėginys

Savybė

I

(kontrolinė)

grupė

II

(tiriamoji)

grupė

III

(tiriamoji)

grupė

IV

(tiriamoji)

grupė

V

(tiriamoji)

grupė

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,00 a 6,83 a 7,08 a 6,83 a 7,25 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,58 a 1,92 a 1,67 a 1,75 a 1,50 a

Spalvos vienodumas 7,75 a 7,58 a 7,08 a 7,75 a 7,67 a

Kietumas 5,75 a 6,17 a 5,75 a 5,83 a 5,25 a

Bendras skonio intensyvumas 6,75 a 7,08 a 7,00 a 6,75 a 6,92 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,33 a 1,83 a 1,50 a 1,33 a 1,42 a

Priimtinumas 7,33 a 7,42 a 7,67 a 7,50 a 7,33 a

TRYNIO

Trynio bendras kvapo intensyvumas 6,58 a 6,67 a 6,58 a 6,17 a 6,67 a

Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,33 a 1,42 a 1,17 a 1,33 a 1,33 a

Trynio spalvos intensyvumas 3,08 a 3,08 a 3,33 a 3,08 a 3,08 a

Trynio kietumas 4,58 a 4,17 a 4,33 a 4,25 a 4,58 a

Trynio kruopėtumas 3,83 a 3,67 a 3,50 a 3,42 a 3,58 a

Bendras trynio skonio intensyvumas 7,00 a 7,00 a 7,17 a 6,75 a 7,17 a

Trynio pašalinio skonio intensyvumas 1,50 a 1,75 a 1,83 a 1,83 a 1,58 a

Trynio liekamojo skonio intensyvumas 5,58 a 5,83 a 5,92 a 6,00 a 5,50 a

Trynio priimtinumas 7,17 a 7,00 a 6,92 a 6,92 a 7,25 a


Įvairių aliejų, likopeno ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų

lesinime

Likopenas yra sintetinamas iš augalų bei mikroorganizmų. Nustatyta, kad likopenas geba imobilizuoti

laisvuosius radikalus ir tai naudinga paukščiams, nes laisvieji radikalai paukščio organizme susidaro streso,

210

greito augimo, intensyvios medžiagų apykaitos bei reprodukcijos pasėkoje (Englmaierová et al., 2011). Be

to, likopenas yra svarbus antioksidantų gamyboje (Sahin et al., 2008; Ševcíková et al., 2008). Įrodyta, kad

likopenas ir kiti karotinoidai veikia kaip pro-oksidantai ir antioksidantai, priklausomai nuo kiekio bei dozės

vartojimo.

Likopenas veikia kaip antioksidantas, efektyviai mažina oksidacinę žalą DNR, vėžinėms ląstelėms, o

ypatingai į prostatos vėžio ląsteles (Wertz et al., 2004; Stacewicz-Sapuntzakis, Bowen, 2005). Likopenas

gali sulėtinti ląstelių augimą, ypač baltyminių ląstelių (Wertz et al., 2004) ir didinti tarpinių jungčių ryšį,

kuris kontroliuoja ląstelių proliferaciją (Campbell et al., 2004), tačiau ši veikimo mechanizmą gali įtakoti

daugelis veiksnių.

Iš sintetinių oksidantų yra naudojami butilhidroksitoluenas (BHT), butilintas hidroksianizolas ir jų

deriniai (Shahidi, 2000). Sintetiniai fenolio antioksidantai (butilintas hidroksianizolas (BHA),

butilhidroksitoluenas (BHA) ir propilo galatas), efektyviai slopina oksidacinius procesus. Kai kurie

vitaminai (askorbo rūgštis ir alfa tokoferolis), daug prieskoninių augalų (rozmarinnas, čiobrelis, šalavijas,

bazilikas, pipirai, gvazdikėliai, cinamonas, muskato riešutas) ir augalų ekstraktai (arbata, vynuogių

kauliukai) savyje turi daug antioksidacinių medžiagų (Hinneburg et al., 2006). Natūralūs ir sintetiniai

antioksidantai gali veiksmingai kovoti su laisvaisiais radikalais, sugerti UV spindulius (100-400 nm) ir

chelato junginius paversti metalais, to pasėkoje yra sustabdoma oksidacinė žala maisto produktų kvapui ir

skoniui (Lobo et al., 2010).

Polinesočiosios riebalų rūgštys pagal atliekamą fiziologinę funkciją žmogaus organizme yra vienos iš

svarbiausių funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių. Šių rūgščių žmogaus organizmas nesintetina ir jas privalu

gauti su maistu (Liutkevičius ir kt., 2008). Polinesočiosios riebalų rūgštys aktyviai dalyvauja ląstelių

medžiagų apykaitoje ir yra vienos iš būtiniausių nervų ląstelių komponentų, dalyvauja reguliuojant

cholesterolio kiekį žmogaus organizme. Jos gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį

organizme, taip pat sumažina tikimybę sirgti išeminėmis širdies ligomis (Astrauskienė ir kt., 2011).

Rapsų panaudojimą melžiamų karvių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino rūgšties, taninų bei

sinapino kiekiai. Minėtos antimitybinės medžiagos gali neigiamai veikti baltymų virškinamumą, bloginti

pašaro skonines savybes. Šių antimitybinių medžiagų mažinimui yra naudojami įvairūs rapsų selekcijos

metodai bei pašarų gamybos technologiniai būdai. Nežiūrint minėtų antimitybinių faktorių, rapsai pasižymi

gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energetine verte. Taip pat pastaruoju metu, gaminat

funkcionaliuosius gamybos produktus, pradėta naudoti sėmenų išspaudas.

Rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę lemia genetiniai, klimatiniai veiksniai bei jų apdorojimo

technologijos. Išsamių tyrimų apie rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę ir jų panaudojimą melžiamų

karvių mityboje Lietuvoje atlikta mažai.

Aliejai yra dažnai naudojami paukščių mityboje, siekiant pagerinti pašarų energetinę vertę, aprūpinti

jų organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, taip pat dėl lesalo skoninių savybių bei pasisavinamumo

211

ir kt. (Al-Daraji HJ, 2011). Skirtingi aliejai pasižymi įvairiu riebalų rūgščių kiekiu. Linų sėmenų aliejus yra

svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, turintis 44,6-51,6 proc. linolo rūgšties (Chen et al., 2006).

Sėmenų aliejus labiausiai vertinamas dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, jame yra daug įvairių vitaminų,

provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų. Įrodyta, kad riebalų rūgštys omega – 3 ir omega – 6 labai

svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas lėčiau auga, silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta

oda, sutrinka cholesterolio apykaita, tunkama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita. Polinesočiosios

riebalų rūgštys yra svarbios žmonių bei gyvūnų sveikatai. Linų sėklos yra naudojamos kaip žaliava išspaudų

gamyboje, kurios yra turtingos ląsteliena, baltymais ir riebalais. Sėmenų aliejus yra daugiausiai turintis

polinesočiųjų riebalų rūgščių (PUFA) ir nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip 56,6 proc. linoleno

rūgšties [ω-3 (C18: 3 cis 9,12,15) ir 13,2 proc. linolo rūgšties [ω- 6 (C18: 2 cis 9,12)], taip pat 17,8 proc.

mononesočiųjų riebalų rūgščių (MUFA) oleino rūgšties [ω-9 (C18: 1 cis 9) (Otranto et al., 2010).

Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame pasaulyje.

Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis (Zollitsh et al., 1997; Sanz et al., 1999).

Nustatyta, kad saulėgrąžų aliejus bei jo šalutiniai gamybos produktai padidino paukščių produktyvumą bei

sumažino lesalų sąnaudas (Tavernari et al., 2008).

Įvairių aliejų ir likopeno panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime

Mokslinėje literatūroje yra žinomos daugiau nei 700 karotinoidų rūšių, bet tik 6 jų formos yra

aptinkamos maisto produktuose, kraujyje ir organizmo audiniuose, tai: α-likopenas, β-likopenas, β-

kriptoksantinas, liuteinas, zeaksantinas ir karotinas (Borel et al., 2007).

Pastaraisiais dešimtmečiais, maisto pramonė ir vartotojai yra labai suinteresuoti į funkcionaliuosius

maisto produktus, nes jų potenciali nauda žmonių sveikatai, viršija jų pagrindinę maistinę vertę. Pomidorai

yra antra svarbiausia daržovė pagal derlių pasaulyje. Su jais susijusių atliekų kiekis yra maždaug iki 50000

tonų per metus, o tai sudaro rimtą atliekų perdirbimo problemą, kuri turi neigiamą poveikį aplinkai.

Pomidorų šalutiniuose produktuose gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, daugiausia likopeno, su

kuriuo buvo atlikta daug in vitro ir in vivo mokslinių tyrimų, ko pasėkoje buvo įrodyta likopeno

antioksidacinės, hipolipideminės ir antikarcinogeninės savybės (Viuda-Martos et al., 2014).

Įrodyta likopeno nauda reprodukcinėms savybėms (Gupta, Kumar, 2002; Ateşşahin et al., 2006; Uysal,

Bucak, 2007).

Pomidorai yra mėgstamas maisto produktas, nes jame gausu antioksidantų (Maiani et al., 2009; Anese

et al., 1999), be to, geba sumažinti lipidų oksidaciją, apsaugo nuo tam tikrų rūšių vėžio, gali užkirsti kelią

smegenų degeneracijai bei kataraktai ir padeda išlaikyti psichinę funkciją priklausomai nuo žmogaus

amžiaus (Lisa, 2002). Pomidoruose yra likopeno, kuris tyrimais įrodyta, kad vyrai, kurie valgo daugiau

pomidorų turi mažesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu (Lisa, 2002; Campbell et al., 2004). Be to, buvo

pastebėta likopeno prevencija širdies ir kraujagyslių ligoms (Kohlmeier et al., 1997; Rissanen et al., 2001;

212

Rissanen et al., 2003; Ševčíková et al., 2008), odos vėžiui ir oksidaciniam stresui (Basu, Imrhan, 2007;

Porrini et al., 2005). Taip pat yra pastebėta, kad likopenas didina DTL- cholesterolio kiekį ir mažina MTL-

cholesterolio kiekį kraujyje (Napolitano et al., 2007).

Darbo tikslas - ištirti lipidų oksidacinius procesus, kai į vištų dedeklių lesalus įterpiami įvairūs aliejai ir

likopenas, jų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.

Darbo metodika

Lesinimo bandymas

Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų

derinio 42 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 6 grupes, kiekvienoje po 7 vištas.

Lesinimo bandymo schema pateikta 1 lentelėje. I grupės dėsliosios vištos buvo lesintos lesalais su

saulėgrąžų aliejaus priedu; į II grupės lesalus buvo įterpta rapsų aliejaus, į III grupės lesalus – sėmenų

aliejaus, į IV grupės lesalus - saulėgrąžų aliejaus ir likopeno, į V grupės lesalus - rapsų aliejaus ir likopeno,

į VI grupės lesalus - sėmenų aliejaus ir likopeno. Standartinių kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas

pateikta 214 lentelėje.


Rodiklis Grupė

I

kontrolinė

II

kontrolinė

III

kontrolinė

I

tiriamoji

II

tiriamoji

III

tiriamoji

Standartiniai kombinuotieji

lesalai + saulėgrąžų aliejus

(4,5%) + - - - - -


lesalai + rapsų aliejus (4,5 %) - + - - - -


lesalai + sėmenų aliejus (4,5

%) - - + - - -


lesalai + saulėgrąžų aliejus (4

%) + likopenas 25 g/kg

lesalų)

- - - + - -


lesalai + rapsų aliejus (4,0 %)

+ likopenas (25 g/kg lesalų) - - - - + -


lesalai + sėmenų aliejus (4,0

%) + likopenas (25 g/kg

lesalų)

- - - - - +

Likopeno yra 0,5 g/kg lesale veikliosios medžiagos

213

214 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas (proc.)

Komponentų pavadinimas %

Kviečiai 70,37


Pašarinis kalkakmenis 8,22



Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,5 proc. 0,50

Krakmolas 0,40

Druska NaCl Extra 0,21


Pentacid liquid 0,10


Lizinas 0,03

ROVABIO EXEL LC2 0,01

Finaze EC 0,01

Apskaičiuotos vertės:

Apykaitos energija paukščiams (MJ/kg)

10,99

Žali baltymai* 17,02

Žali riebalai* 1,83


Žalia pelenai 12,06

Kalcis* 3,45

Fosforas* 0,64

Įsisavinamas fosforas 0,41

Natris 0,13

Magnis 0,11

Kalis 0,68

Chloras 0,19

Druska 0,227

Krakmolas 42,77

Cukrus 3,46

Lizinas 0,68

Metioninas 0,41

Metioninas+cistinas 0,71

Triptofanas 0,22

Treoninas 0,51

*Analizuotos vertės

Premikso sudėtis: vit. A – 11.000 TV., vit. D3 – 2.500 TV., vit. E – 40 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit.

B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg, nikotininė rūgštis – 55,0 mg/kg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas – 100,00 μg,

cholino chloridas – 399,00 mg/kg, cholinas – 1495,989 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg,

Co – 0,10 mg/kg.

Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su

stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami

granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų

grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas

(www.isapoultry.com).

http://www.isapoultry.com/

214

2.1. Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:

aliejų (saulėgrąžų, rapsų, sėmenų) kokybinių rodiklių (drėgnio ir lakiųjų medžiagų kiekis,

rūgštingumas (laisvųjų riebalų rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį, rūgščių ir peroksidų skaičius) tyrimai (3

lentelė)

kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;

skaičiuojamas dužusių kiaušinių skaičius;

stebimas kiaušinių užterštumas bei nestandartinių kiaušinių kiekis;

kas 14 dienų:

nustatomas individualus vištų kūno svoris, bandymo pradžioje ir pabaigoje;

sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;

kiaušinių masė 1 vištai;

vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo

aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;

stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.

Bandymo pabaigoje tirti šie parametrai:

Fiziologinių ir kraujo biocheminių tyrimų metodikos:

kraujo serume nustatomi šie rodikliai: cholesterolis, DTL-cholesterolis, MTL-cholesterolis,

trigliceridai, GOT, GPT, imunoglobulinai A, E, G ir M;

aklosios žarnos turinio trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių (TGRR) kiekis nustatytas skysčių

chromatografijos metodu, HPLC sistema (Varian Inc., USA);

Cheminių tyrimų metodikos:

Aliejų tyrimų metodikos

LST EN ISO 662:2001

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Drėgmės ir lakiųjų medžiagų nustatymas (tapatus ISO

662:1998)

LST EN ISO 660:2009

Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Rūgščių skaičiaus ir rūgštingumo nustatymas

LST EN ISO 3960:2010

cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system

(Varian Inc., USA) (imami 5 kiaušiniai iš kiekvienos grupės, viso 30 kiaušinių);

215

kiaušinio trynyje nustatomas lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS kiekis) po 1 ir 28 dienų (imami 5

kiaušiniai iš kiekvienos grupės, 30 kiaušinių 1 dienos tyrimams ir 30 kiaušinių 28 dienų tyrimams, viso 60

kiaušinių) pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;

TBARS tyrimai vištų dedeklių kepenyse bandymo pabaigoje (5vnt iš grupės, viso 30 mėginių);

kiaušinio trynyje nustatytas pigmentų β-karotinoidų, likopeno, liuteino ir zaeksantino kiekiai;

bandymo pabaigoje nustatytos šviežių ir 28 dienų šaldytuve palaikytų kiaušinių juslinės ir tekstūros

savybės.

Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti

daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio

lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru

„MITUTOYO“.

Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos

Kiaušinių juslinės savybės buvo nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės

analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų

grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms

savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų

produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant

matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis

kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų

intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas

uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos

kabinose.

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo

planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to

vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai sudedami į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min. Išvirtas

kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas pusiau ir

išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.

216

Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais

dangteliais.

Neutralizavimo medžiagos

Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros

vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.

Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo

planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to

vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 7 žingsnių graduotoje skaitmeninėje

skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 –

pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.

Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

Mėginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987)

metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms.

Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius

cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į

specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Mėginių tekstūros savybės vertinamos

universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Macine Instron 3343 (Instron Engineering Group. H

igh Wycombe. UK). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN.

Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3).

Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimų rezultatai buvo įvertintas statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi

skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti

statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, buvo atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad

vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, buvo taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leidžia

nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai

skirsis, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė buvo atlikta statistiniu paketu „SPSS for

Windows“, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

REZULTATAI

217

Analizuojant drėgnio ir lakiųjų medžiagų kiekį tarp skirtingų aliejų (215 lentelė), didžiausias buvo

nustatytas sėmenų aliejuje, o tarp saulėgrąžų ir rapsų aliejaus nesiskyrė.

215 lentelė. Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Peroksidų skaičiaus nustatymas

Rodiklis Rezultatas išplėstinė neapibrėžtis* Tyrimo

metodo

žymuo 1 (saulėgrąžų

aliejus)

2 (sėmenų

aliejus)

3 (rapsų

aliejus)

Drėgmės ir lakiųjų medžiagų

kiekis, proc. 0,100,04 0,090,03 0,070,02 LST EN ISO

662:2001, p.8

Rūgštingumas (laisvųjų riebalų

rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį,

proc.

0,030,001 0,320,015 0,040,002 LST EN ISO

660:2009,

p.9.1

Rūgščių skaičius, mg KOH/g 0,070,003 0,630,029 0,090,004

Peroksidų skaičius, mekv/kg 3,6 3,7 1,4 LST EN ISO

3960:2010 N N- neakredituotas metodas

* pateikta išplėstinė neapibrėžtis apskaičiuota standartinę neapibrėžtį padauginus iš aprėpties daugiklio K=2, kuris, esant

normaliam skirstiniui atitinka apytikriai 95 proc. pasikliovimo lygmenį.

Analizuojant duomenis apie drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekį tirtuose skirtinguose aliejuose (215

lentelė), didžiausi kiekiai buvo nustatyti saulėgrąžų aliejuje, mažiausi kiekiai – rapsų aliejuje. Rūgštingumas

pagal oleino rūgštį, didžiausi pokyčiai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 0,29 proc. daugiau nei saulėgrąžų

aliejuje ir 0,28 proc. daugiau nei rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie rūgščių skaičių, didžiausias jų

kiekis taip pat nustatytas sėmenų aliejuje, likusieji aliejai, t.y. saulėgrąžų aliejuje rūgščių skaičius buvo

11,11 proc. mažesnis, ir rapsų aliejuje rūgščių skaičius buvo 14,29 proc. mažesnis, lyginant su sėmenų

aliejumi.

Peroksidų skaičius mažiausias buvo rapsų aliejuje. Tarp sėmenų ir saulėgrąžų aliejaus, šis rodiklis kito

nežymiai.

216 lentelė. Aliejų riebalų rūgščių sudėtis

Trumpinys Riebalų rūgštis Rapsų aliejus Saulėgrąžų aliejus Sėmenų aliejus

C12:0 Laurino Neidentifikuota

C14:0 Miristino 0,04 0,05 0,04

C15:0 Pentadekano 0,03 0 0

C16:0 Palmitino 3,92 5,72 5,19

C16:1 n-7-trans Palmitelaido Neidentifikuota

C16:1 n-9 Palmitoleno 0,04 0,02 0,03

C16:1 n-7-cis Heksadekaeno 0,17 0,10 0,07

C17:0 Margarino 0,04 0,03 0,05

C17:1 Margarinoleno 0,12 0,03 0,03

C18:0 Stearino 1,74 2,80 4,30

C18:1 n-9-trans Elaido 0,04 0,02 0

C18:1 n-9-cis Oleino 59,47 31,57 19,56

C18:1 n-7 Vakeno 2,39 0,39 0,63

C18:2 n-6-trans Linolelaido 0,06 0,29 0,06

C18:2 n-6-cis Linolo 21,50 57,50 17,84

C18:3 n-6 γ-linoleno 0,16 0 0,16

C18:3 n-3 α-linoleno 7,53 0,14 51,41

218

C20:0 Arachido 0,52 0,21 0,14

C20:1 n-9 Eikozoeno 1,36 0,17 0,15

C20:2 n-6 Eikozodieno 0,06 0,02 0,01

C20:3 n-3 Eikozotrieno 0,02 0,03 0,05

C20:4 n-6 Arachidono Neidentifikuota

C22:0 Begeno 0,32 0,62 0,17

C22:1 n-9 Eruko 0,18 0 0

C24:0 Lignocerino 0,16 0,25 0,10

C24:1 n-9 Nervono 0,13 0,04 0,03

C22:4 n-6 Eikozotetraeno Neidentifikuota

SRR sočiųjų rūgščių suminis kiekis

6,77 9,69 9,99

MNRR mononesočiųjų rūgščių suminis kiekis

63,90 32,32 20,49

PNRR polinesočiųjų rūgščių suminis kiekis

29,33 57,98 69,53

trans-izomerai suminis kiekis 0,09 0,31 0,06

n-6 PNRR suminis kiekis 21,77 57,81 18,07

n-3 PNRR suminis kiekis 7,56 0,17 51,45

n-6/n-3 2,88 333,19 0,35

h/H 22,98 15,57 17,13

AI 0,04 0,07 0,06

TI 0,08 0,19 0,05

IP 38,64 58,96 121,65

Duomenys apie aliejų riebalų rūgščių sudėtį pateikti 216 lentelėje. Analizuojant gautus tyrimų

rezultatus apie palmitino riebalų rūgšties kiekį įvairiuose aliejuose, didžiausias šios riebalų rūgšties kiekis

gautas saulėgrąžų aliejuje, t.y. 5,72 proc. mažiausias- rapsų aliejuje, t.y. 3,92 proc. Heksadekaeno riebalų

rūgšties kiekis mažiausias buvo sėmenų aliejuje, didžiausias – rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie

stearino riebalų rūgšties kiekį, didžiausias kiekis nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 4,30 proc., mažiausias –

rapsų aliejuje, t.y. 1,74 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio. Oleino riebalų rūgšties kiekis didžiausias

nustatytas rapsų aliejuje, o mažiausias – sėmenų aliejuje. Vakeno riebalų rūgšties kiekis mažiausias buvo

saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,39 proc., didžiausias – rapsų aliejuje, t.y. 2,39 proc. nuo suminio riebalų rūgščių

kiekio. Analizuojant duomenis apie linolo riebalų rūgšties kiekį didžiausias kiekis nustatytas saulėgrąžų

aliejuje, t.y. 57,50 proc., mažiausias – sėmenų aliejuje – 17,84 proc. Duomenys apie α-linoleno riebalų

rūgštį, didžiausi skirtumai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 51,54 proc., mažiausi – saulėgrąžų aliejuje, t.y.

0,14 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio. Analizuojant duomenis apie begeno riebalų rūgštį, mažiausias

skirtumas nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 0,17 proc., didžiausias – saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,62 proc. Tarp

kitų riebalų rūgščių didelių skirtumų nepastebėta, arba jos liko neidentifikuotos. Apibendrinant didžiausias

sočiųjų riebalų kiekis nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 9,99 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 6,77 proc.

Mononesočiųjų rūgščių suminis kiekis didžiausias kiekis nustatytas rapsų aliejuje, t.y. 63,90 proc.,

mažiausias – sėmenų aliejuje, t.y. 20,49 proc. Analizuojant duomenis apie polinesočiųjų rūgščių suminį

kiekį, didžiausia koncentracija nustatyta sėmenų aliejuje, t.y. 69,53 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y.

29,33 proc. Duomenys apie riebalų rūgščių n-6 ir n-3 santykį įvairiuose aliejuose, labiausiai kito saulėgrąžų

aliejuje, t.y. 333,19, mažiausi pokyčiai nustatyti sėmenų aliejuje, t.y. 0,35. n-6 suminis kiekis, didžiausias

219

buvo saulėgrąžų aliejuje, t.y. 57,81, mažiausias- sėmenų aliejuje, t.y. 18,07. Analizuojant duomenis apie n-

3 suminį riebalų rūgščių kiekį, didžiausi pokyčiai nustatyti sėmenų aliejuje, t.y. 51,45, mažiausi – saulėgrąžų

aliejuje, t.y. 0,17.

216 lentelė. Vištų svoriai, g

Grupė Bandymo pradžia

(30 amž. sav.)

Bandymo pabaiga

(37 amž. sav.)

I kontrolinė 1705,29±61,09 1773,80±83,87

II kontrolinė 1876,43±110,84 1787,00±114,16

III kontrolinė 1863,29±80,64 1934,41±104,63

I tiriamoji 1759,14±79,57 1833,87±114,91

II tiriamoji 1744,86±46,16 1677,65±100,32

III tiriamoji 1762,86±72,37 1666,42±64,48

Vištų svorių duomenys pateikti 4 lentelėje. Analizuojant duomenis tarp bandymo pradžios ir bandymo

pabaigos I kontrolinėje ir I tiriamojoje grupėse vištų svoris padidėjo 4 proc. (p>0,05). II tiriamojoje grupėje,

minėtas rodiklis, sumažėjo 7 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe, o bandymo pabaigoje, sumažėjo

6 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. III tiriamojoje grupėje, bandymo pradžioje vištų svoris buvo

5 proc. (p>0,05) mažesnis, o bandymo pabaigoje – 14 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

217 lentelė. Bendras lesalų sunaudojimas, g

Grupė Vištų amžius savaitėmis

30-31 32-33 34-35 36-37 30-37

I kontrolinė 1619±47,73 1581±39,08 1534±33,46 1609±50,04 1586±42,58

II kontrolinė 1630±33,17 1640±10,69 1580±52,28 1611±38,01 1615±33,54

III kontrolinė 1669±11,43 1646±17,84 1619±34,68 1656±21,17 1648±21,28

I tiriamoji 1644±35,71 1564±61,56 1574±75,97 1617±64,83 1600±59,52

II tiriamoji 1660±20,00 1654±12,12 1646±23,90 1602±70,33 1641±31,59

III tiriamoji 1670±10,00 1654±12,12 1671±27,77 1657±20,26 1663±17,54

Analizuojant vištų dedeklių bendrą lesalų sunaudojimą (217 lentelė) nustatyta, kad 30-31 vištų

amžiaus savaitę, I ir II tiriamosiose grupėse šis rodiklis buvo 2 proc. didesnis (p>0,05), lyginant su I ir II

kontrolinėmis grupėmis (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje šis rodiklis buvo toks pats kaip ir III kontrolinėje

grupėje. 32-33 vištų amžiaus savaitę, bendras lesalų suvartojimas I kontrolinėje grupėje sumažėjo, o II

220

tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant su I ir II kontrolinėmis grupėmis. Analizuojant

bendrą lesalų sunaudojimą trečiuoju bandymo periodu, t.y. 34–35 vištų amžiaus savaitę, nustatyta, kad I, II

ir III tiriamosios grupėse minėtas rodiklis buvo atitinkamai 3, 4 ir 3 proc. didesnis lyginant su I, II ir III

kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Paskutiniuoju bandymo periodu (36-37 amžiaus savaitę) šis rodiklis I

tiriamojoje grupėje buvo 0,5 proc. (p>0,05) didesnis, II tiriamojoje grupėje - 0,6 proc. mažesnės (p>0,05),

o III tiriamojoje buvo vienodos, lyginant duomenis atitinkamai su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis. Bendras

lesalo sunaudojimas per visą bandymo periodą, visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją didėti,

atitinkamai I tiriamojoje padidėjo 1 proc. (p>0,05), II tiriamojoje -2 proc. (p>0,05) ir III tiriamojoje -1 proc.

(p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

218 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g


30-31 32-33 34-35 36-37 30-37

I kontrolinė 57,12±1,02 60,90±0,99 58,02±1,10 61,68±2,11 59,43±1,31

II kontrolinė 58,32±1,21 61,36±2,35 56,69±1,95 62,71±2,54 59,77±2,01

III kontrolinė 61,08±2,91 64,69±2,58 56,09±2,94 63,59±4,44 61,36±3,22

I tiriamoji 59,41±1,58 63,36±1,31 59,90±1,38 65,07±3,03 61,94±1,83

II tiriamoji 58,32±1,85 60,89±1,22 57,01±2,08 61,72±1,68 59,49±1,71

III tiriamoji 58,27±1,94 63,16±2,31 65,04±3,18* 62,58±1,34 62,26±2,19

Analizuojant vidutinio kiaušinio svorį (6 lentelė), galima pastebėti, kad pirmuoju bandymo periodu, t.

y. 30–31 vištų amžiaus savaitę, I tiriamojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 4 proc. (p>0,05), lyginant su I

kontroline grupe; II tiriamojoje grupėje, lyginant su II kontroline grupe vidutinio kiaušinio svorio pokyčių

nenustatyta, o III tiriamojoje grupėje jis buvo 5 proc. didesnis (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe.

Antruoju bandymo periodu, t. y. 32–33 vištų amžiaus savaitę, I tiriamojoje grupėje, lyginant su I kontroline

grupe nustatyta ta pati svorio padidėjimo tendencija, t. y. vidutinis kiaušinio svoris buvo 4 proc. didesnis,

tuo tarpu, kai II ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis buvo atitinkamai 1 ir 2 proc. mažesnis, lyginant su II

ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Trečiuoju bandymo periodu, t. y. 34–35 vištų amžiaus savaitę, I

tiriamojoje grupėje kiaušinio svoris padidėjo 3 proc. (p>0,05), II tiriamojoje - 1 proc. (p>0,05), o III

tiriamojoje - 14 proc. (p<0,05), atitinkamai lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis. Paskutiniuoju

bandymo periodu (36–37 vištų amžiaus savaitė) šis rodiklis I tiriamojoje grupėje buvo 5 proc.

didesnis(p>0,05), lyginant su I kontroline grupe, o II ir III tiriamosiose grupėse – 2 proc. mažesnis, lyginant

su II ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Vidutinis kiaušinio svoris, per visą bandymo laikotarpį, I

tiriamojoje grupėje padidėjo 4 proc. (p>0,05), II tiriamojoje sumažėjo 0,5 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje

grupėje, minėtas rodiklis padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

221

219 lentelė. Vištų dedeklių kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.


30-31 32-33 34-35 36-37 30-37

I kontrolinė 85,71±12,62 81,43±13,27 88,57±3,19 94,64±3,95 87,59±8,26

II kontrolinė 80,61±8,54 92,86±4,12 85,71±5,83 90,48±4,81 87,42±5,83

III kontrolinė 77,14±12,22 70,00±9,24 85,36±7,24 87,50±5,19 80,00±8,47

I tiriamoji 77,55±10,84 86,90±8,19 83,33±11,55 85,71±14,60 83,37±11,30

II tiriamoji 82,65±5,80 84,69±5,69 76,53±7,28 83,93±3,95 81,95±5,68

III tiriamoji 88,78±5,29* 85,71±5,83* 82,15±6,25 85,71±3,50 85,59±5,22

*- duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Vištų dedeklių kiaušinių dėjimo intensyvumo duomenys pateikti 219 lentelėje. Pirmuoju bandymo

periodu, t. y. 30–31 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 8,16 proc., lyginant su

I kontroline grupe (p>0,05),o II ir III tiriamosiose grupėse atitinkamai padidėjo 2,04 proc. (p>0,05) ir 11,64

proc. (p<0,05), lyginant su II ir III kontrolinėmis grupėmis. 32–33 vištų amžiaus savaitę kiaušinių dėjimo

intensyvumas I tiriamojoje grupėje buvo 5,47 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su I kontroline grupe, II

tiriamojoje grupėje - 8,17 proc. mažesnis (p>0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje - 15,71

proc. (p<0,05) padidėjo, lyginant duomenis su III kontroline grupe. Nuo 34 vištų amžiaus savaitės iki

bandymo pabaigos, t. y. 37 vištų amžiaus savaitės I, II ir III tiriamosiose grupėse nustatytas 1,79–9,18 proc.

sumažėjęs kiaušinių dėjimo intensyvumas, lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Kiaušinių

dėjimo intensyvumas, per visą bandymo periodą, I tiriamojoje grupėje sumažėjo 4,22 proc. (p>0,05), II

tiriamojoje grupėje taip pat sumažėjo 5,47 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis, turėjo

atvirkštinę tendenciją, t. y. padidėjo 5,59 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.

220 lentelė. Vištų dėslumas (sudėtų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą), vnt.


30-31 32-33 34-35 36-37 30-37

I kontrolinė 11±2,13 10±2,27 11±1,93 9±2,74 41±9,07

II kontrolinė 11±1,20 13±0,58 12±0,82 12±1,31 48±3,91

III kontrolinė 10±1,97 7±2,00 9±2,10 12±0,73 38±6,80

I tiriamoji 11±1,52 11±1,71 10±2,09 11±2,28* 43±7,60

II tiriamoji 12±0,84 12±0,80 11±1,02 10±1,57* 45±4,23

III tiriamoji 12±0,74* 12±0,82* 11±1,02* 11±1,15 46±3,73*


222

Analizuojant vištų dėslumo duomenis (220 lentelė), nustatyta, kad 30–31 vištų amžiaus savaitę, I

tiriamojoje ir I kontrolinėje grupėse minėtas rodiklis buvo vienodas, o II ir III tiriamosiose grupėse –

atitinkamai 1 ir 2 kiaušiniais (8 ir 17 proc.) (p>0,05) didesnis, lyginant su II ir III kontrolinėmis grupėmis,

Antruoju bandymo periodu, t. y. 32–33 vištų amžiaus savaitę šis rodiklis I ir II tiriamosiose grupėse padidėjo

1 kiaušiniu (8 proc. (p>0,05)), o III tiriamojoje grupėje – 5 kiaušiniais (42 proc.) (p<0,05), lyginant

duomenis su kontrolinėmis grupėmis. 34–35 vištų amžiaus savaitę vištų dėslumas I ir II tiriamosiose grupėse

buvo 1 kiaušiniu t. y. 8 proc. (p>0,05) mažesnis, lyginant su I ir II kontrolinėmis grupėmis, o III tiriamojoje

grupėje - 2 kiaušiniais t. y. 18 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant su III kontroline grupe. Analizuojant

paskutinio bandymo periodo (36–37 vištų amžiaus savaitės) dėslumo duomenis, nustatyta, kad I tiriamojoje

grupėje padidėjo 2 kiaušiniais (18 proc.) (p>0,05), o II tiriamojoje - sumažėjo 2 kiaušiniais (17 proc.

(p<0,05)), lyginant su I ir II kontrolinėmis grupėmis. III tiriamojoje grupėje sudėtų kiaušinių skaičius

sumažėjo 1 kiaušiniu, t. y. 9 proc. (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe. Vištų dėslumas per visą

bandymo periodą, I tiriamojoje grupėje padidėjo 2 kiaušiniais, t. y. 5 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje

sumažėjo 3 kiaušiniais, t. y. 6 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje, minėtas rodiklis padidėjo 8 kiaušiniais, t. y.

21 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

221 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg


30-31 32-33 34-35 36-37 30-37

I kontrolinė 2,12±0,66 2,06±0,08 2,33±0,11 2,30±0,14 2,20±0,25

II kontrolinė 2,26±0,11 2,11±0,16 2,45±0,25 2,45±0,44 2,32±0,24

III kontrolinė 2,32±0,07 2,23±0,08 2,43±0,19 2,33±0,30 2,33±0,16

I tiriamoji 2,17±0,06 1,90±0,06 2,12±0,19 2,58±0,68 2,19±0,25

II tiriamoji 2,33±0,12 2,25±0,09 2,48±0,20 2,50±0,34 2,39±0,19

III tiriamoji 2,22±0,17 2,06±0,13 2,28±0,18 2,45±0,17 2,25±0,16

Analizuojant lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių masės pagaminti (221 lentelė), nustatyta, kad pirmame

bandymo periode I tiriamojoje grupėje jos buvo 2 proc. (p>0,05), II tiriamojoje – 3 proc. (p>0,05) didesnės,

o III – 5 proc. mažesnės (p>0,05), atitinkamai lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis. Antruoju

bandymo periodu (32–33 amž. sav.) lesalų sąnaudos I ir III tiriamosiose grupėse sumažėjo po 8 proc.

(p>0,05), o II tiriamojoje – padidėjo 6 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis grupėmis. 34–35

vištų amžiaus savaitę šis rodiklis I ir III tiriamosiose grupėse buvo 10 ir 7 proc. mažesnės (p>0,05), o II

kontrolinėje grupėje - 1 proc. (p>0,05) didesnės, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Paskutiniuoju

bandymo periodu lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti I, II ir III tiriamosiose grupėse buvo 2–

11 proc. didesnės (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės

223

pagaminti, per visą bandymo periodą, I tiriamojoje grupėje, sumažėjo 0,5 proc. (p>0,05), II tiriamojoje

padidėjo 3 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis, sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant

su kontroline grupe.

Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai

Kiaušinių kokybinių rodiklių duomenys pateikti 222-226 lentelėse.


Rodiklis

I

kontrolinė

grupė

II

kontrolinė

grupė

III

kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III

tiriamoji

grupė

Kiaušinio

svoris, g

60,57±1,29 61,57±1,66 65,01±2,42 64,53±1,78 59,97±0,91 62,67±2,64

Lukšto

stiprumas, N

32,31±2,19 27,94±3,42 30,55±1,60 30,86±2,46 34,94±1,85* 32,78±3,64

Baltymo

aukštis, mm

7,01±0,51 6,53±0,91 7,90±0,51 6,90±0,66 6,54±0,88 6,90±0,50*

Hafo vienetas 83,03±3,54 76,79±6,99 87,16±2,89 81,37±3,77 78,04±7,53 81,71±3,19

Trynio spalvos

intensyvumas,

balais

1,86±0,24 2,43±0,28 3,57±1,08 8,14±0,15* 8,14±0,15* 8,43±0,22*

Lukšto svoris, g 5,36±0,19 5,30±0,32 5,47±0,17 5,28±0,11 5,74±0,14 5,64±0,37

Lukš-

to

storis,

mm

Smailia

jame

gale

0,26±0,01 0,27±0,02 0,31±0,02 0,28±0,02 0,24±0,01 0,34±0,03*

Vidury

je

0,27±0,01 0,28±0,03 0,31±0,03 0,28±0,02 0,24±0,01 0,37±0,03*

Bukaja

me

gale

0,26±0,01 0,25±0,03 0,29±0,03 0,27±0,03 0,23±0,02 0,41±0,08*


Analizuojant kiaušinio svorį, pastebėta, kad bandymo pradžioje, t. y. 31 amž. sav. I tiriamojoje grupėje

minėtas rodiklis buvo 6 proc. (p>0,05) didesnis, o II ir III tiriamosiose grupėse atitinkamai 3 ir 4 proc.

(p>0,05) mažesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Atvirkštinė tendencija nustatyta analizuojant

kiaušinio lukšto tvirtumą, kai minėtas rodiklis I tiriamojoje grupėje buvo 5 proc. mažesnis, o II ir III

tiriamosiose – atitinkamai 20 (p<0,05) ir 7 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

Baltymo aukštis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 2 proc. (p>0,05), II kontrolinėje ir II tiriamojoje grupėse

nekito, III tiriamojoje, šis rodiklis sumažėjo 14 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su III kontroline grupe.

224

Hafo vienetas tarp I tiriamojoje grupėje sumažėjo 2 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje sumažėjo 2 proc.

(p>0,05), o III tiriamojoje grupėje sumažėjo 7 proc. (p>0,05), lyginant su I, II ir III kontrolinėmis grupėmis.

Trynio spalvos intensyvumas žymiai kito I, II ir tiriamosiose grupėse padidėjo maždaug 4 kartus (p<0,05),

lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Lukšto svoris kito nežymiai. Lukšto storio duomenys, statistiškai

patikimi rezultatai gauti III tiriamojoje grupėje, visose kiaušinio lukšto dalyse, lyginant duomenis su III

kontroline grupe.


Rodiklis

I

kontrolinė

grupė

II

kontrolinė

grupė

III

kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III

tiriamoji

grupė

Kiaušinio svoris,

g

60,68±1,18 61,17±2,62 63,25±4,15 64,03±3,35 61,56±2,30 68,43±2,88

Lukšto

stiprumas, N

30,96±3,80 28,14±1,78 24,28±5,87 24,21±5,26* 29,64±4,42 30,52±3,46*

Baltymo aukštis,

mm

8,14±0,80 6,60±0,90 7,30±0,77 7,18±0,65 3,86±0,77* 6,00±0,50*

Hafo vienetas 90,04±2,32 77,69±8,47 84,23±4,29 83,10±5,08 52,86±8,59* 72,80±5,23*

Trynio spalvos

intensyvumas,

balais

2,60±0,45 2,29±0,31 4,00±0,82 7,00±0,82* 8,00±0,00* 8,75±0,29*

Lukšto svoris, g 5,305±0,22 5,368±0,33 5,145±0,89 5,378±0,10 5,421±0,43 6,161±0,25*

Lukšto

storis,

mm

Smailia

jame

gale

0,32±0,01 0,31±0,01 0,30±0,03 0,29±0,03 0,31±0,02 0,33±0,03

Vidury

je

0,33±0,01 0,32±0,02 0,31±0,03 0,30±0,02 0,32±0,02 0,33±0,02

Bukaja

me

gale

0,31±0,01 0,30±0,01 0,29±0,04 0,31±0,02 0,30±0,02 0,33±0,02


Analizuojant kiaušinio svorio duomenis, pastebėta, kad 33-ią vištų amžiaus savaitę, I tiriamojoje

grupėje minėtas rodiklis buvo 5 proc. (p>0,05) didesnis, o II ir III tiriamosiose grupėse, atitinkamai 1 ir 8

proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Kiaušinio lukšto tvirtumas I tiriamojoje

grupėje sumažėjo 28 proc. (p<0,05), o II ir III tiriamosiose grupėse, minėtas rodiklis padidėjo, atitinkamai

5 (p>0,05) ir 20 proc. (p<0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Baltymo aukštis I tiriamojoje grupėje

sumažėjo 13 proc. (p>0,05), II tiriamojoje taip pat sumažėjo 1,7 karto (p<0,05), o III tiriamojoje, minėtas

rodiklis sumažėjo 22 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis grupėmis. Hafo vienetas I

225

tiriamojoje grupėje sumažėjo 8 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje sumažėjo 47 proc. (p<0,05), o III

tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis, sumažėjo 16 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis

grupėmis. Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas I tiriamojoje grupėje padidėjo beveik 3 kartus (p<0,05),

šis rodiklis tiek I, tiek II, tiek III tiriamosiose grupėse buvo žymiai didesnis, ko pasėkoje buvo į lesalus

terptas likopenas. Kiaušinio lukšto storis, III tiriamojoje grupėje, buvo 16 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant

su III kontroline grupe. Rezultatuose apie kiaušinio lukšto storį tarp grupių esminių skirtumų nenustatyta.


Rodiklis

I

kontrolinė

grupė

II

kontrolinė

grupė

III

kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III

tiriamoji

grupė

Kiaušinio svoris,

g

60,25±1,53 61,24±2,58 60,68±3,87 62,27±1,30 59,40±1,68 59,18±3,06

Lukšto

stiprumas, N

24,90±1,54 27,65±2,62 25,36±5,57 32,33±3,05* 34,43±1,88* 31,22±6,03

Baltymo aukštis,

mm

7,88±1,27 5,06±0,66 6,28±1,34 7,40±0,35 7,68±0,52* 7,25±0,75

Hafo vienetas 84,13±11,53 67,91±5,21 73,80±12,41 85,85±2,24 87,76±2,93* 84,78±4,38

Trynio spalvos

intensyvumas,

balais

1,50±0,2

4 1,57±0,22 3,60±4,45 6,50±0,93* 8,20±0,22* 8,17±0,18*

Lukšto svoris, g 5,019±0,21 5,416±0,46 5,228±0,58 5,439±0,34 5,625±0,22 5,585±0,33

Lukšto

storis,

mm

Smailia

jame

gale

0,32±0,02 0,34±0,02 0,32±0,03 0,35±0,01 0,35±0,02 0,36±0,01*

Vidury

je

0,33±0,01 0,35±0,02 0,33±0,03 0,35±0,02 0,36±0,01 0,37±0,37*

Bukaja

me

gale

0,31±0,01 0,33±0,02 0,30±0,02 0,35±0,01 0,36±0,02* 0,35±0,01


Kiaušinio svorio duomenys I tiriamojoje grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05), o II tiriamojoje grupėje,

minėtas rodiklis sumažėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. III tiriamojoje grupėje, kito

nežymiai. Kiaušinio lukšto stiprumas I tiriamojoje grupėje padidėjo net 23 proc. (p<0,05), II tiriamojoje 20

proc. (p<0,05) ir III tiriamojoje padidėjo 19 proc. (p<0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Baltymo

aukščio duomenys I tiriamojoje grupėje kito nežymiai, II tiriamojoje grupėje minėtas rodiklis padidėjo net

34 proc. (p<0,05), o III tiriamojoje grupėje padidėjo 13 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

226

Hafo vienetas I tiriamojoje grupėje kito nežymiai, o II ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis turėjo

tendenciją didėti, atitinkamai 23 (p<0,05) ir 13 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

Kiaušinio trynio spalvos intensyvumas II tiriamojoje grupėje, buvo 5,2 karto (p<0,05) didesnis, lyginant su

II kontroline grupe, mažiausias šis rodiklis buvo nustatytas I kontrolinėje grupėje. Kiaušinio lukšto svoris

kito nežymiai. Lukšto storis III tiriamojoje grupėje, buvo 11 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant su III

kontroline grupe, likusiose grupėse minėtas rodiklis kito nežymiai.


Rodiklis

I

kontrolinė

grupė

II

kontrolinė

grupė

III

kontrolinė

grupė

I

tiriamoji

grupė

II tiriamoji

grupė

III tiriamoji

grupė

Kiaušinio svoris,

g

61,36±1,88 59,80±2,76 63,10±3,93 64,54±3,65 60,34±3,58 63,24±2,14

Lukšto

stiprumas, N

28,02±2,63 31,91±2,19 31,32±3,95 28,06±4,22 30,70±5,35 41,76±10,50*

Baltymo aukštis,

mm

5,76±1,01 7,24±0,20 5,08±1,17 7,06±0,87* 5,22±1,00 6,90±0,48

Hafo vienetas 69,72±11,5

5 84,72±1,36 65,20±10,99 82,92±5,86 67,50±10,25 80,30±3,76

Trynio spalvos

intensyvumas,

balais

1,80±0,55 1,80±0,42 2,40±0,27 8,80±0,22* 8,40±0,27* 8,60±0,27*

Lukšto svoris, g 5,457±0,23 5,624±0,35 5,641±0,59 5,311±0,37 5,426±0,59 5,919±0,22

Lukšto

storis,

mm

Smailia

jame

gale

0,33±0,02 0,36±0,01 0,34±0,03 0,33±0,03 0,38±0,01* 0,38±0,01

Vidury

je

0,34±0,02 0,36±0,01 0,35±0,03 0,33±0,02 0,37±0,01 0,37±0,01

Bukaja

me

gale

0,31±0,02 0,36±0,01 0,33±0,03 0,32±0,02 0,36±0,02* 0,36±0,01


37-ą vištų amžiaus savaitę, didžiausias kiaušinio svoris buvo nustatytas I tiriamojoje grupėje, t. y. 5

proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su I kontroline grupe. Mažiausias kiaušinio svoris buvo nustatytas II

kontrolinėje grupėje. Kiaušinio lukšto stiprumas didžiausias buvo nustatytas III tiriamojoje grupėje, t. y. 25

proc. (p<0,05) daugiau, lyginant duomenis su III kontroline grupe, mažiausi I kontrolinėje ir I tiriamojoje

grupėse. Baltymo aukštis didžiausias buvo nustatytas I tiriamojoje grupėje, t. y. 23 proc. (p<0,05), lyginant

su I kontroline grupe, mažiausias – III kontrolinėje grupėje. Didžiausias Hafo vienetas buvo nustatytas II

kontrolinėje grupėje, mažiausias – III kontrolinėje grupėje. Trynio spalvos intensyvumas didžiausias buvo

227

nustatytas I tiriamojoje grupėje, t. y. beveik 5 kartus daugiau, lyginant duomenis su I kontroline grupe,

mažiausias- I ir II kontrolinėse grupėse. Didžiausias lukšto svoris buvo nustatytas III tiriamojoje grupėje, t.

y. 5 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su III kontroline grupe, mažiausias- I tiriamojoje grupėje, t. y. 3 proc.

(p>0,05) daugiau, lyginant su I kontroline grupe. Analizuojant duomenis apie lukšto storį didžiausi pokyčiai

buvo nustatyti II ir III tiriamosiose grupėse, mažiausias – I kontrolinėje grupėje.

226 lentelė. Per visą bandymo laikotarpį vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis

I

kontrolinė

grupė

II

kontrolinė

grupė

III

kontrolinė

grupė

I tiriamoji

grupė

II

tiriamoji

grupė

III

tiriamoji

grupė

Kiaušinio svoris,

g

60,72±1,47 60,95±2,40 63,01±3,93 63,84±2,52 60,32±2,12 63,56±2,14

Lukšto

stiprumas, N

29,05±2,00 28,91±2,51 27,90±3,95 28,86±3,75 32,43±3,37 41,06±2,71

Baltymo aukštis,

mm

7,20±1,96 6,36±2,19 6,64±1,92 7,13±0,63 5,83±0,79 6,76±1,24

Hafo vienetas 81,73±1,40 76,78±3,99 77,60±2,58 83,31±4,24 71,54±7,33 70,90±5,71

Trynio spalvos

intensyvumas,

balais

1,94±0,42 2,02±0,31 3,39±1,19 7,61±0,53 8,19±0,16 8,49±0,38

Lukšto svoris, g 5,284±0,24 5,432±0,37 5,374±0,85 5,355±0,23 5,527±0,35 5,389±1,31

Lukšto

storis,

mm

Smailia

jame

gale

0,31±0,16 0,32±0,02 0,31±0,11 0,32±0,02 0,33±0,02 0,33±0,06

Vidury

je

0,32±0,01 0,33±0,02 0,31±0,11 0,32±0,02 0,34±0,02 0,33±0,09

Bukaja

me

gale

0,29±0,01 0,32±0,02 0,29±0,10 0,32±0,02 0,32±0,02 0,32±0,02


Kiaušinio svorio duomenys, naudojant saulėgrąžų aliejų su likopenu (I tiriamoji grupė) padidėjo 5

proc. (p>0,05), rapsų aliejų su likopenu (II tiriamoji grupė), sumažino 1 proc. (p>0,05), o naudojant sėmenų

aliejų (III tiriamoji grupė), minėtas rodiklis padidėjo 1 proc. (p>0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis

grupėmis. Kiaušinių kokybinių rodiklių parametrams per visą bandymo laikotarpį, naudojamas likopenas su

sėmenų aliejumi (III tiriamoji grupė) kiaušinio lukšto stiprumą padidino net 47 proc. (p<0,05), rapsų aliejus

su likopenu (II tiriamoji grupė)- 12 proc. (p>0,05). Baltymo aukštis didžiausias buvo lesaluose naudojant

tik saulėgrąžų aliejų (I kontrolinė grupė). Hafo vienetas aukščiausias buvo nustatytas, naudojant saulėgrąžų

aliejų kartu su likopenu (I tiriamoji grupė), o mažiausias- naudojant sėmenų aliejų su likopenu (III tiriamoji

228

grupė). Saulėgrąžų aliejus su likopenu (I tiriamoji grupė), kiaušinio trynio spalvos intensyvumą padidino

3,92 karto (p<0,05), rapsų aliejus su likopenu (II tiriamoji grupė)- net 4,05 karto (p<0,05), o sėmenų aliejus

su likopenu (III tiriamoji grupė)- 2,50 karto (p<0,05). Naudojant saulėgrąžų aliejų kartu su likopenu (I

tiriamoji grupė) lukšto svoris padidėjo 1 proc. (p>0,05), o rapsų aliejų su likopenu (II tiriamoji grupė)- 5

proc. (p<0,05). Kitiems kiaušinių kokybiniams rodikliams esminių skirtumų nenustatyta.

227 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka kiaušinių cheminiai sudėčiai, proc.

Grupė Sausosios

medžiagos, proc.

Baltymai, proc. Riebalai, proc. Pelenai, proc.

I kontrolinė 51,22±0,38 18,82±0,65 30,51±0,70 1,73±0,06

II kontrolinė 51,03±0,23 18,38±0,21 30,79±0,30 1,81±0,05

III kontrolinė 51,78±0,78 18,73±0,49 31,18±0,52 1,63±0,06

I tiriamoji 51,08±0,39 18,67±0,34 30,36±0,40 1,71±0,04

II tiriamoji 51,62±0,30 18,81±0,56 30,69±0,73 1,77±0,03

III tiriamoji 52,19±0,20 18,92±0,45 31,42±0,30 1,75±0,06

Didžiausia sausųjų medžiagų koncentracija buvo nustatyta tarp II kontrolinės ir II tiriamosios grupės,

t.y. 0,59 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausia – tarp I kontrolinės ir I tiriamosios, t.y. 0,14 proc. (p>0,05)

mažiau, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Panaši tendencija gauta ir analizuojant baltymų kiekį kiaušinio

trynyje, t.y. didžiausias baltymų kiekis nustatytas tarp II-ųjų grupių – 0,43 proc. daugiau (p>0,05), o

mažiausias – tarp II-ųjų grupių – 0,14 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Riebalų

didžiausias kiekis buvo nustatytas tarp III-ųjų grupių, t.y. 0,24 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausias – tarp

II-ųjų grupių – 0,10 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Pelenų kiekis kiaušinio

trynyje kito labai nežymiai. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

228 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka cholesterolio kiekiui kiaušinių tryniuose mg/g

Grupė Cholesterolio koncentracija, mg/g

I kontrolinė 10,45±0,84

II kontrolinė 9,35±0,53

III kontrolinė 8,11±2,26

I tiriamoji 9,78±0,40

II tiriamoji 7,62±0,83*

III tiriamoji 8,33±0,79


229

Cholesterolio koncentracija kiaušinio trynyje I tiriamojoje grupėje sumažėjo 6 proc. (p>0,05), II

tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis sumažėjo net 19 proc. (p<0,05), o III tiriamojoje grupėje, buvo

nustatyta atvirkštinė tendencija, t.y. cholesterolio kiekis šioje grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su

kontrolinėmis grupėmis.

229 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka seleno susikaupimui kiaušinių tryniuose, μg/g SM

Rodiklis I

(kontrolinė)

II III IV V VI

Selenas 1,347±0,101 1,136±0,067* 1,203±0,098 1,013±0,080* 1,017±0,108 1,058±0,118


Duomenys apie seleno susikaupimą kiaušinio tryniuose yra pateikti 18 lentelėje. Didžiausias seleno

susikaupimas buvo nustatytas I grupėje. Likusiose grupėse šis rodiklis turėjo tendenciją mažėti nuo 11 iki

25 proc. (p<0,05)

Statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I ir II (p=0,004681), I ir IV (p=0,000409), I ir V

(p=0,001067), I ir VI (p=0,003136), II ir IV (p=0,030009), III ir IV (p=0,009959) bei III ir V (p=0,021350)

grupes.

230 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka MDA koncentracijai kiaušinių tryniuose, (mol/kg)

Grupė Švieži kiaušiniai Sandėliuoti 28 dienas

I kontrolinė 0,77±0,16 0,33±0,03

II kontrolinė 0,75±0,04 0,30±0,03

III kontrolinė 0,90±0,14 0,32±0,05

I tiriamoji 0,39±0,05* 0,33±0,03

II tiriamoji 0,46±0,06* 0,30±0,03

III tiriamoji 0,39±0,05* 0,32±0,04


Viena pagrindinių priežasčių kodėl mėsos ar kiaušinių kokybė pablogėja yra lipidų oksidacija (Wood

et al., 2003; Rey et al., 2004), kuri pasireiškia skonio, spalvos, tekstūros bei maistinės vertės

nepageidaujamais pokyčiais ir galimais toksiniais junginiais, tokiais kaip malondialdehidų kiekiai ir lipidų

peroksidacija (Del Rio et al., 2005; Czauderna et al., 2011).

Šviežiuose kiaušiniuose malondialdehidų koncentracija didžiausia buvo nustatyta III kontrolinėje

grupėje, t. y. 2,3 (p<0,05) karto daugiau, lyginant su III tiriamąja grupe. Mažiausia malondialdehidų

koncentracija buvo nustatyta I ir III tiriamosiose grupėse, t. y. atitinkamai 1,97 ir 2,3 karto (p<0,05) mažiau,

lyginant su I ir III kontrolinėmis grupėmis.

Sandėliuotuose 28 dienas kiaušiniuose malondialdehidų koncentracija tarp grupių nekito.

230

231 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka pigmentinėms medžiagoms kiaušinio trynyje, μg/g

Grupė Liuteinas Zeaksantinas Likopenas

I kontrolinė 1,218±0,12 0,150±0,01

II kontrolinė 1,308±0,17 0,148±0,01

III kontrolinė 1,540±0,19 0,154±0,01

I tiriamoji 1,395±0,22 0,145±0,01 1,103±0,01

II tiriamoji 1,413±0,18 0,156±0,01 1,236±0,01

III tiriamoji 1,923±0,29* 0,189±0,02* 1,598±0,02


Liuteino kiekis kiaušinio trynyje I tiriamojoje grupėje padidėjo 13 proc. (p>0,05), II tiriamojoje

grupėje, minėtas rodiklis padidėjo 7 proc. (p>0,05), o III tiriamojoje grupėje padidėjo 20 proc. (p<0,05),

lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Pigmentinės medžiagos zeaksantino, I tiriamojoje grupėje sumažėjo 3

proc. (p>0,05), o II ir III tiriamosiose grupėse nustatyta atvirkštinė tendencija, t. y. šis rodiklis padidėjo

atitinkamai 5 (p>0,05) ir 19 proc. (p<0,05), lyginant duomenis su kontrolinėmis grupėmis. Analizuojant

likopeno susikaupimą kiaušinio trynyje tarp III tiriamojoje grupėje padidėjo net 3,36 karto (p<0,05),

lyginant duomenis su III kontroline grupe. Tiek I, tiek II ir III kontrolinėse grupėse šios pigmentinės

medžiagos kiaušinio trynyje nenustatyta.

232 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kiaušinių riebalų rūgščių

koncentracijai, proc.

Riebalų

rūgštis

Grupės

I kontrolinė II

kontrolinė

III

kontrolinė

I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

SRR 32,11±0,80 31,00±1,03 29,34±0,27 32,34±0,60 30,17±0,69 30,01±0,83

MNRR 39,67±1,38 43,67±2,50 43,55±1,23 42,81±2,03 46,22±0,55 44,61±1,85

PNRR 27,44±1,54 24,72±1,47 26,77±1,19 24,31±1,88 23,27±0,68 25,13±1,24

PNRR/SRR 0,86±0,06 0,80±0,04 0,91±0,04 0,75±0,06 0,77±0,04 0,84±0,03

Trans-

izomerai

0,15±0,01 0,13±0,01 0,13±0,02 0,13±0,01 0,13±0,01 0,13±0,02

n-3 1,24±0,24 1,65±0,15 7,18±0,50 2,30±0,34 3,22±0,46 7,32±0,82

n-6 26,20±1,37 23,07±1,37 19,59±0,93 22,02±1,68 20,05±0,53 17,81±1,04

n-6/n-3 21,69±3,42 14,00±1,01 2,74±0,20 9,69±1,15 6,34±0,98 2,46±0,33

AI 0,36±0,01 0,34±0,02 0,29±0,01 0,35±0,01 0,33±0,01 0,32±0,01

231

TI 0,87±0,04 0,80±0,03 0,54±0,01 0,81±0,03 0,70±0,03 0,56±0,03

h/H 2,77±0,10 2,95±0,16 3,35±0,07 2,78±0,10 2,97±0,13 3,09±0,05

IP 38,63±2,08 36,95±1,07 47,40±2,73 37,53±1,44 38,09±0,82 45,54±2,99

Analizuojant sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekį, visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją didėti,

bet labiausiai padidėjo tarp I-ųjų grupių, t.y. 0,23 proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline grupe.

Mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) koncentracija kiaušinio trynyje taip pat visose tiriamosiose grupėse

padidėjo, t.y. nuo 1,06 iki 3,14 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Priešinga tendencija

buvo nustatyta, analizuojant polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) koncentracija, pastebėta, kad šios riebalų

rūgštys sumažėjo visose tiriamosiose grupėse, t.y. nuo 1,45 iki 3,13 proc. (p>0,05), o šių rūgščių santykis

(PNRR/SRR) taip pat sumažėjo, nuo 0,03 iki 0,09 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

Omega 3 (n-3) kiekis didžiausias buvo nustatytas lesalus papildžius sėmenų aliejumi ir likopenu

(IIIkontrolinė ir III tiriamoji grupės), o didžiausias padidėjimas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės buvo

nustatytas tarp II-ųjų grupių, t.y. 1,57 proc. (p>0,05), lyginant su II kontroline grupe. Omega 6 (n-6) visose

tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 1,78 iki 4,18 proc. (p>0,05). Šių rūgščių santykis (n-6/n-3) didžiausias

išliko I kontrolinėje grupėje. Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai kito nežymiai.

Peroksidavimosi indeksas (IP) tarp I-ųjų grupių sumažėjo 1.10 proc. (p>0.05), tarp II-ųjų padidėjo 1.14

proc. (p>0.05), o tarp III-ųjų sumažėjo – 1,86 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

233 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka malondialdehidų koncentracijai vištų kepenyse, μmol/kg

Grupė Šviežios vištų kepenys Sandėliuotos 3 mėn. vištų

kepenys

I kontrolinė 0,66±0,02 1,36±0,39

II kontrolinė 0,54±0,07 1,52±0,53

III kontrolinė 0,36±0,03 1,88±0,59

I tiriamoji 0,40±0,02* 0,97±0,36*

II tiriamoji 0,37±0,02* 1,23±0,48*

III tiriamoji 0,32±0,05* 1,56±0,28*


Analizuojant malondialdehidų koncentraciją šviežiose vištų dedeklių kepenyse I tiriamojoje grupėje,

šis rodiklis sumažėjo 39 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje minėtas

rodiklis sumažėjo 31 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje sumažėjo 11

proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe. Sandėliuotuose 3 mėnesius vištų dedeklių kepenyse I

tiriamojoje grupėje sumažėjo 29 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje šis

232

rodiklis sumažėjo 19 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje, minėtas

rodiklis sumažėjo 17 proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe.

234 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kepenų riebalų rūgščių koncentracijai,

proc.

Riebalų

rūgštis

Grupė

I kontrolinė II

kontrolinė

III

kontrolinė

I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

SRR 32,30±1,42 32,52±1,60 31,28±1,60 33,24±0,94 32,66±1,34 32,00±1,45

MNRR 35,13±2,61 39,13±4,48 37,52±2,54 36,85±1,87 40,49±2,98 40,15±4,90

PNRR 31,09±2,85 27,44±3,18 30,60±1,58 28,88±2,32 25,95±2,44 27,33±3,59

Trans-

izomerai

0,36±0,04 0,14±0,01 0,12±0,02 0,35±0,03 0,17±0,02 0,14±0,02

PNRR/SRR 0,97±0,12 0,84±0,08 0,98±0,06 0,87±0,09 0,80±0,08 0,85±0,09

n-3 1,71±0,23 3,56±0,99 8,76±0,93 1,70±0,63 2,88±0,52 6,74±0,43

n-6 29,38±2,84 23,88±2,23 21,84±1,54 27,18±1,80 23,07±2,04 20,59±3,60

n-6/n-3 17,46±3,33 6,99±1,33 2,52±0,36 17,48±5,09 8,15±1,12 3,07±0,60

AI 0,32±0,02 0,32±0,03 0,29±0,02 0,33±0,03 0,32±0,04 0,32±0,02

TI 0,85±0,05 0,76±0,04 0,55±0,03 0,89±0,06 0,80±0,04 0,62±0,04

h/H 3,14±0,17 3,12±0,30 3,44±0,27 3,01±0,25 3,17±0,39 3,10±0,21

IP 54,21±5,48 58,53±16,60 68,74±8,18 50,97±9,56 57,28±6,50 57,78±14,93

Analizuojant įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kepenų riebalų sudėčiai nustatyta, kad

sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekis visose tiriamosiose grupėse padidėjo, t.y. tarp I-ųjų – 0,94 proc.

(p>0,05), tarp II – ųjų – 0,14 proc. (p>0,05), o tarp III-ųjų – 0,72 proc. (p>0,05), daugiau lyginant su

kontrolinėmis grupėmis. Panaši tendencija nustatyta ir mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekiui kepenyse, t.y.

visose tiriamosiose grupėse padidėjo, atitinkamai nuo 1,36 iki 2,63 proc. (p>0,05). Priešingas rezultatas

gautas analizuojant polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) kiekį, t.y. ji sumažėjo nuo 1,49 iki 3,27 proc.

(p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Trans-izomerų kiekis kito nežymiai. Polinesočiųjų ir sočiųjų

riebalų rūgščių santykis (PNRR/SRR), visose tiriamosiose grupėse taip pat sumažėjo, t.y. nuo 0,04 iki 0,13

proc. (p>0,05). Lesalus papildžius įvairiais aliejais ir likopenu sumažėjo omega 3 riebalų rūgščių (n-3)

kiekis vištų dedeklių kepenyse, t.y. nuo 0,01 iki 2,02 proc. (p>0,05), omega 6 (n-6) – nuo 0,81 iki 2,2 proc.

(p>0,05), o šių rūgščių santykis (n-6/n-3) padidėjo, atitinkamai nuo 0,02 iki 1,16 proc. (p>0,05).

Aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai (AI ir TI) visose grupėse išliko panašus. Peroksidavimosi

233

indeksas (IP) visose tiriamosiose grupėse sumažėjo, tarp I-ųjų – 3,24 proc. (p>0,05), tarp II – ųjų – 1,25

proc. (p>0,05), o tarp III – ųjų – net 10,96 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

235 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekiui vištų dedeklių

aklųjų žarnų turinyje μmol/g

Grupė Acto r. Propiono r. Sviesto r.

I kontrolinė 74,59±9,25 28,12±4,70 9,91±5,05

II kontrolinė 58,53±8,74 22,12±5,78 9,28±7,71

III kontrolinė 75,28±44,06 37,74±17,34 17,23±16,37

I tiriamoji 63,74±22,98 29,37±8,11 10,49±10,38

II tiriamoji 66,34±14,47 29,98±7,73* 8,82±3,63

III tiriamoji 70,60±13,04 34,25±6,12 13,40±4,54


Acto rūgšties kiekis vištų dedeklių aklojoje žarnoje I tiriamojoje grupėje sumažėjo 15 proc. (p>0,05),

lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje padidėjo 13 proc. (p>0,05), lyginant su II kontroline

grupe. III tiriamojoje šis rodiklis sumažėjo 6 proc. (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe. Analizuojant

propiono rūgšties kiekį vištų dedeklių aklosios žarnos turinyje, I tiriamojoje grupėje, šis rodiklis padidėjo 4

proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, padidėjo 36 proc. (p<0,05), lyginant

su II kontroline grupe, o III tiriamojoje sumažėjo 9 proc. (p>0,05), lyginant su III kontroline grupe. Sviesto

rūgšties kiekiai aklojoje žarnoje, I tiriamojoje grupėje padidėjo 6 proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline

grupe, II tiriamojoje grupėje sumažėjo 5 proc. (p>0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje

grupėje, minėtas rodiklis sumažėjo 22 proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe.

236 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka vištų dedeklių kraujo rodikliams

Kraujo

rodiklis

Grupės

I kontrolinė II kontrolinė III


Cholesterolis,

mmol/l

2,71±1,19 2,29±0,38 2,77±0,57 2,17±0,17* 2,53±0,43 2,04±0,16*

DTL-

cholesterolis,

mmol/l

0,44±0,46 0,26±0,10 0,46±0,26 0,23±0,04* 0,34±0,14* 0,17±0,03*

MTL-

cholesterolis,

mmol/l

0,07±0,04 0,15±0,03 0,10±0,03 0,07±0,01 0,06±0,03* 0,07±0,01*

234

Trigliceridai 14,90±12,43 9,20±3,57 15,53±7,20 9,53±1,34* 12,23±3,76* 8,23±0,98*

GOT 174,83±3,94 161,73±16,94 153,07±6,56 148,03±2,38* 215,3±46,74* 158,00±11,59

GPT 0,93±0,66 1,47±0,29 1,37±0,41 2,10±1,10* 2,03±0,47* 1,63±0,36

Bendras IgA 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00 0,42±0,00

Bendras IgE 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00 0,10±0,00

Bendras IgG 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00 1,84±0,00

Bendras IgM 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00 0,4±0,00

*-duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant cholesterolio koncentraciją vištų dedeklių kraujyje, I tiriamojoje grupėje sumažėjo 20

proc. (p<0,05), lyginant duomenis su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, šis rodiklis padidėjo 10 proc.

(p>0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje, sumažėjo 26 proc. (p<0,05), lyginant

duomenis su III kontroline grupe. DTL-cholesterolio kiekis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 48 proc.

(p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, šis rodiklis padidėjo 31 proc. (p<0,05),

lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje minėtas rodiklis sumažėjo net 73 proc. (p<0,05),

lyginant duomenis su III kontroline grupe. MTL-cholesterolio kiekis kraujyje I tiriamojoje grupėje nekito,

II tiriamojoje grupėje sumažėjo 60 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje

šis rodiklis sumažėjo 30 proc. (p<0,05), lyginant su III kontroline grupe. Trigliceridų kiekis kraujyje I

tiriamojoje grupėje, sumažėjo 36 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje,

padidėjo 33 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, III tiriamojoje grupėje, sumažėjo net 47 proc.

(p<0,05), lyginant duomenis su III kontroline grupe. Analizuojant GOT kiekį kraujyje, I tiriamojoje grupėje,

šis rodiklis sumažėjo 15 proc. (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, minėtas

rodiklis padidėjo 33 proc. (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje, padidėjo 3

proc. (p>0,05), lyginant duomenis su III kontroline grupe. GPT kiekiai vištų dedeklių kraujyje, I tiriamojoje

grupėje, padidėjo 2,26 karto (p<0,05), lyginant su I kontroline grupe, II tiriamojoje grupėje, padidėjo 1,38

karto (p<0,05), lyginant su II kontroline grupe, o III tiriamojoje grupėje padidėjo 1,19 karto (p<0,05),

lyginant duomenis su III kontroline grupe. Duomenys apie bendrą imunoglobulinų koncentraciją kraujyje

nei tarp kontrolinių, nei tarp tiriamųjų grupių nepakito.

Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių vertinimas

Šviežių kietai virtų kiaušinių tekstūros savybės priklausė nuo naudotų lesalų sudėties (238 lentelė).

Lyginant , saulėgrąžų , rapsų aliejaus ir sėmenų aliejaus įtaką matyti (237 lentelė), kad kietai virto baltymo

ir trynio tekstūros savybėms poveikis buvo nereikšmingas (p>0,05). Kai prie aliejaus lesaluose pridėtas

likopenas, tik rapsų aliejaus atveju baltymas tapo minkštesnis, mažiau rišlus ir stangrus.

235

Trynio kietumui naudotų lesalų sudėtis įtakos neturėjo, o štai kitoms savybėms įtaka buvo

reikšminga. Naudojant gryną rapsų aliejų, trynys buvo mažiau rišlus, tamprus ir stangrus (p<0,001) nei

pridėjus likopeno. Analogiška tendencija nustatyta ir naudojant kitos rūšies aliejus (237 lentelė).

Tiriant laikytus kiaušinius (238 lentelė), nustatyta, kad prie sėmenų aliejaus pridėjus likopeno

baltymas tapo minkštesnis (p<0,01) ir mažiau stangrus. Tuo tarpu naudojant kitos rūšies aliejų tokio

dėsningumo nenustatyta.

Trynių tekstūros savybės buvo gana artimos ir kietumas nepriklausė nuo lesalų sudėties. Virto

kiaušinio spalvos charakteristikų instrumentiniai tyrimai parodė, kad šviežių kiaušinių baltymo spalva

praktiškai nepriklausė nuo lesalų sudėties (238 lentelė), tačiau likopeno priedas reikšmingai paveikė trynio

spalvos intensyvumą. Pridėjus likopeno, nepriklausomai nuo aliejaus rūšies trynio gelsvumo (b*) koordinatė

padidėjo apie 10 vienetų. tai aiškiai parodo ir ΔE vertė, kuri yra didesnė nei 4 vienetai.

Analogiška tendencija nustatyta ir tiriant laikytų mėginių spalvos charakteristikas. Tiesa, šiuo atveju

reikia atkreipti dėmesį, kad buvo gana dideli trynio spalvos svyravimai grupės viduje, nuo „blyškaus“ trynio,

kurio vidutinės spalvos charakteristikos buvo (L* =92,40±0,04, a* =-5,45±0,09, b* =26,30±0,16) iki

ryškaus trynio, kurio vidutinės spalvos charakteristikos buvo (L* =89,39±0,52, a* =-0,27±0,84, b*=

30,74±0,95).

Juslinėms savybėms likopeno priedas lesaluose praktiškai neturėjo, išskyrus trynio spalvą. pridėjus

likopeno į lesalus trynio spalva vertinta kaip intensyvesnė nei naudojant gryno aliejaus priedą lesaluose, tiek

vertinant šviežius (240 lentelė), tiek laikytus (241 lentelė) mėginius.

236

237 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Grupės

Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

BALTYMO

Kietumas 7,12± 0,86 bcd 7,16± 2,37 bcd 7,60± 2,29 cd 8,19± 0,97 cd 4,01± 1,37 ab 8,10± 1,37 cd

Rišlumas 0,54± 0,03 abc 0,54± 0,02 abc 0,52± 0,11 ab 0,41± 0,14 a 0,52± 0,08 ab 0,60±0,01 bc

Tampruma

s

7,30± 0,30 bc 7,64± 0,28 bc 6,99± 0,40 abc 6,72± 1,00 ab 7,35± 0,32 bc 7,56± 0,33 bc

Stangrumas 27,87± 2,69 ab 30,18± 11,54 ab 28,50± 11,38 ab 23,74± 11,75 ab 14,58± 3,75 a 37,13± 7,61 b

TRYNIO

Kietumas 24,82 ±1,11 a 22,91±4,37 a 22,41±5,27 a 18,02±2,8 a 24,02±8,59 a 20,95±1,02 a

Rišlumas 0,50±0,02 bc 0,59±0,02 cd 0,60±0,03 cd 0,47±0,03 abc 0,39±0,08 ab 0,44±0,05 abc

Tampruma

s

7,12±0,33 b 7,17±0,01 b 6,39±0,39 ab 6,73±0,23 ab 5,51±0,82 a 6,12±0,57 ab

Stangrumas 89,06±2,90 ab 95,51±14,51 b 85,91±21,05 ab 58,10±14,85 ab 59,21±37,18 ab 57,62±14,35 ab

a, b, c, d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

238 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka laikytų kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Grupės


BALTYMO

Kietumas 9,89±1,45 ab 10,87±1,45 abc 14,55±1,25 c 8,36±0,47 ab 8,96±2,66 ab 8,18±0,53 ab

Rišlumas 0,50±0,04 a 0,52±0,03 a 0,51±0,03 a 0,54±0,03 ab 0,52±0,02 a 0,64±0,02 b

Tampruma

s

8,04±0,13 bc 8,10±0,25 bc 8,52±0,85 bc 7,82±0,23 abc 8,55±1,03 c 7,51±0,28 ab

Stangrumas 40,09±8,57 a 45,86±9,14 ab 63,21±11,18 b 35,48±3,69 a 39,53±11,71 a 39,18±2,87 a

TRYNIO

Kietumas 20,23±0,80 a 19,07±5,29 a 24,06±2,05 a 20,06±4,64 a 23,84±0,54 a 21,38±0,3 a

Rišlumas 0,60±0,02 d 0,58±0,01 bcd 0,41±0,02 a 0,62±0,03 d 0,56±0,03 bcd 0,57±0,00 bcd

Tampruma

s

7,19±0,06 bc 7,17±0,13 bc 6,11±0,16 a 6,82±0,47 abc 7,35±0,12 c 7,22±0,09 bc

Stangrumas 86,97±4,96 ab 79,81±24,39 ab 60,10±0,26 ab 85,05±21,19 ab 97,79±5,19 b 88,33±0,04 ab


237

239 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka šviežių kiaušinių spalvos charakteristikoms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Mėginys Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

BALTYMO L* 95,29±0,90 b 90,61±2,72 a 94,74±1,09 ab 93,92±1,31 a 91,96±0,70 a 94,28±0,57 a

a* -4,53±0,10 a -5,05±0,41 a -4,56±0,15 a -4,93±0,90 a -4,49±0,45 a -4,56±0,33 a

b* 8,36±1,21 a 11,23±4,82 a 7,54±0,47 a 11,31±9,69 a 8,20±2,18 a 6,22±1,25 a

ΔE - - - 1,54 1,68 1,53

TRYNIO L* 92,31±0,64 bc 91,16±1,97 ab 92,31±1,02 bc 88,97±0,28 a 88,35±0,65 a 91,58±1,00 ab

a* -6,08±1,20 a -6,39±0,51 a -5,23±0,71 ab -0,13±0,97 c 0,19±0,71 c -0,04±0,53 c

b* 23,99±0,74 a 27,46±1,84 b 27,6±1,05 b 41,2±0,80 d 36,36±0,80 c 36,15±0,68 c

ΔE - - - 5,33 6,46 4,19

a, b, c, d – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) ΔE apskaičiuotas kaip kontrolinį imant mėginį tik su aliejumi

240 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka laikytų kiaušinių spalvos charakteristikoms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Grupė Savybė I kontrolinė II kontrolinė III kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

BALTYMO L* 92,00±1,65 bc 91,13±1,04 abc 90,65±0,53 ab 90,62±1,22 ab 90,21±0,16 ab 90,78±1,19 ab

a* -5,19±0,22 bc -5,69±0,61 ab -4,64±0,38 b -6,08±0,59 ab -6,39±0,02 a -5,53±0,10 abc

b* 8,86±1,46 cd 8,49±0,12 cd 5,46±1,97 ab 6,57±1,04 bc 9,74±0,10 d 6,66±1,72 bc

ΔE - - - 1,86 1,52 1,52

TRYNIO L* 91,69±0,64 a 88,23±5,38 a 91,71±0,82 a 89,39±1,39 a 89,04±0,17 a 89,04±1,06 ab

a* -6,56±1,00 a -6,06±0,50 a -5,68±0,28 a -0,05±0,65 c 1±0,30 c 1,33±0,83 c

b* 22,70±2,37 a 22,84±0,94 a 31,28±3,08 cd 34,61±1,52 cd 35,08±0,47 d 35,35±2,21 c

ΔE - - - 5,75 6,67 6,26


ΔE apskaičiuotas kaip kontrolinį imant mėginį tik su aliejumi

238

241 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka šviežių kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui

Mėginys


BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,92 a 7,33 a 7,33 a 7,75 a 7,33 a 7,50 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,50 a 1,67 a 1,42 a 1,33 a 1,42 a 1,50 a

Spalvos vienodumas 7,33 a 7,50 a 7,33 a 7,33 a 7,50 a 7,50 a

Kietumas 4,75 ab 4,83 ab 5,50 b 5,00 ab 3,75 a 4,83 ab

Bendras skonio intensyvumas 7,33 a 7,17 a 7,00 a 7,58 a 7,17 a 7,33 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,25 a 1,33 a 1,08 a 1,17 a 1,17 a 1,33 a

Priimtinumas 6,92 a 6,92 a 7,08 a 7,17 a 6,67 a 6,92 a

TRYNIO


intensyvumas 7,00 a 6,67 a 6,58 a 6,83 a 7,08 a 6,83 a



Trynio spalvos intensyvumas 3,42 a 3,50 a 3,67 a 5,67 b 7,33 c 6,67 c

Trynio kietumas 4,17 a 3,83 a 4,42 a 4,33 a 4,58 a 3,83 a

Trynio kruopėtumas 4,00 a 2,92 a 3,50 a 3,83 a 3,17 a 3,17 a







Trynio priimtinumas 7,17 a 7,08 a 6,92 a 6,92 a 7,25 a 7,17 a a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

239

242 lentelė. Įvairių aliejų ir likopeno įtaka laikytų kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui

Mėginys


BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,58 a 7,50 a 7,92 a 7,67 a 7,58 a 7,83 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,58 a 1,58 a 1,83 a 1,58 a 1,25 a 1,92 a

Spalvos vienodumas 7,50 a 7,83 a 7,58 a 7,58 a 7,83 a 7,67 a

Kietumas 5,00 a 5,17 a 5,17 a 5,17 a 4,83 a 5,00 a

Bendras skonio intensyvumas 7,33 a 7,33 a 7,42 a 7,75 a 7,33 a 7,58 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,17 a 1,25 a 1,33 a 1,42 a 1,17 a 1,25 a

Priimtinumas 7,17 a 7,33 a 7,33 a 7,17 a 7,42 a 7,17 a

TRYNIO





Trynio spalvos intensyvumas 3,58 a 3,58 a 3,83 a 6,42 c 5,75 c 5,92 c

Trynio kietumas 4,25 a 4,25 a 4,08 a 4,50 a 4,50 a 4,17 a

Trynio kruopėtumas 3,42 a 3,67 a 3,17 a 3,58 a 3,75 a 3,83 a







Trynio priimtinumas 6,75 a 6,83 a 7,08 a 7,00 a 7,08 a 7,00 a a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

240

Saulėgrąžų aliejaus ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime

Oksidacinis ląstelių ir audinių pažeidimas skatina senėjimo procesus ir chroniškų ligų

vystymąsi žmogaus organizme, įskaitant vėžį ir širdies ir kraujagyslių ligas, kurios tampa viena

pagrindinių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse, ko pasėkoje buvo skatinama prevencija

antioksidantų papildams. Šiandien daugiau nei pusę dideles pajamas gaunančių šalių žmonės

išleidžia pinigus antioksidantų papildams, tikėdamiesi pagerinti savo sveikatą, neutralizuoti

senėjimo procesus ir pašalinti žalingų įpročių padarytą žalą (Bjelakovic et al., 2014).

Antioksidantai yra vitaminai ar maistinės medžiagos, kurios gali padėti siekiat užkirsti kelią

žalingam oksidaciniam poveikiui jūsų organizmo audiniams ir organams (Fang et al., 2002).

Apsaugo žmogaus kūną nuo laisvųjų radikalų susidarymo (Valko et al., 2006).

Oksidacija yra natūralus medžiagų apykaitos rezultatas, bet pavyzdžiui laisvieji radikalai gali

pažeisti svarbias biomolekules (lipidus, baltymus, nukleorūgštis) žmonių ir gyvūnų organizmuose.

Oksidacijos lygis didėja, kai stipriai veikiami oksiduotų lipidų ar prooksidantų, pažeistos jautrios

polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) ir mažai vartojami maisto produktai, praturtinti

antioksidacinėmis medžiagomis (Morrissey et al., 1998; Smet et al., 2008).

Laisvieji radikalai susidaro medžiagų apykaitos proceso pasėkoje. Oksiduotos riebalų rūgštys yra

absorbuojamos žarnyne, kurios paskatina lipidų peroksidaciją audiniuose (Penumetcha et al.,

2000; Lobo et al.,2010).

Riebalų rūgščių oksidacija sumažina produktų kokybę, neigiamai veikia jų skonį, kvapą,

spalvą ir tekstūrą. Todėl yra svarbu naudoti aktyvius antioksidantus ir apsaugoti produktų kokybę

(Hofstrand 2008; Mandal et al., 2009; Kong et al., 2010; Yanishlieva et al., 2006). Antioksidantai

gali būti naudojami maisto pramonėje kaip maisto, gėrimų ir maisto pakuočių konservantai ir vis

labiau jie yra įtraukiami į maisto produktus ir gėrimus, siekiant padidinti jų pardavimus, nes yra

suvokiama antioksidantų nauda sveikatai (Finley et al., 2011; Alin, Hakkarainen et al., 2011).

Yra daug prieštaringų nuomonių dėl sintetinių oksidantų naudojimo maisto produktams, nes

tiek BHT, tiek BHA skatina kovą su kancerogeninėmis medžiagomis (Baszczyk et al., 2013).

Kaip alternatyva sintetiniams antioksidantams gali būti naudojami natūralūs, gauti iš

natūralių šaltinių, nes jie yra labiau pageidaujami, kadangi vartotojas suvokia, kad jis saugus ir

sveikas (Borek, 2004; Fasseas et al., 2007; Li et al., 2010).

Metabolizmo metu gyvūninės kilmės ląstelės gali gaminti reaktyvųjį deguonį, kuris gali

sukelti oksidacinę žalą audiniams. Yra atlikta daug tyrimų, nustatant maistinių medžiagų poveikį

241

viščiukų broilerių ir vištų dedeklių antioksidacinei sistemai (Arshad et al., 2011; Tavarez et al.,

2011; Karadas et al., 2006; Hu et al, 2011).

Saulėgrąžų aliejus yra labiau linkęs oksiduotis, taip yra dėl jame esančių polinesočiųjų

riebalų rūgščių (Elliott, 1990), lipidų oksidacija saulėgrąžų aliejuje gali ne tik sukelti karstelėjusį

kvapą, bet ir nemalonius skonio ir spalvos pokyčius, ko pasėkoje gali sumažėti produkto kokybė

ir saugumas.

Darbo tikslas - ištirti lipidų oksidacinius procesus, naudojant saulėgrąžų aliejų ir

antioksidantą, jų įtaką vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams ir kiaušinių kokybei.

TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI

Lesinimo bandymas

Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown

linijų derinio 30 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 15 vištas.

Lesinimo bandymo schema pateikta 27 lentelėje. I grupės dėsliosios vištos buvo lesinamos lesalais

su saulėgrąžų aliejaus priedu; į II grupės lesalus buvo įterpta saulėgrąžų aliejaus ir antioksidanto.

Standartinių kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas pateikta 244 lentelėje.


Rodiklis Grupė

I grupė (kontrolinė) II grupė (tiriamoji)


lesalai + saulėgrąžų aliejus

(4,5%) + -


lesalai + saulėgrąžų aliejus (4,5

%) + antioksidantas (0,15 g/kg

lesalų)

- +

244 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas (proc.)

Komponentų pavadinimas grupė

Kviečiai 70,37


Pašarinis kalkakmenis 8,22



242

Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,5 proc. 0,50

Krakmolas 0,40

Druska NaCl Extra 0,21


Pentacid liquid 0,10


Lizinas 0,03

ROVABIO EXEL LC2 0,01

Finaze EC 0,01

Apskaičiuotos vertės:

Apykaitos energija paukščiams (MJ/kg)

10,99

Žali baltymai* 17,02

Žali riebalai* 1,83


Žalia pelenai 12,06

Kalcis* 3,45

Fosforas* 0,64

Įsisavinamas fosforas 0,41

Natris 0,13

Magnis 0,11

Kalis 0,68

Chloras 0,19

Druska 0,227

Krakmolas 42,77

Cukrus 3,46

Lizinas 0,68

Metioninas 0,41

Metioninas+cistinas 0,71

Triptofanas 0,22

Treoninas 0,51

*Analizuotos vertės

Premikso sudėtis: vit. A – 11.000 TV., vit. D3 – 2.500 TV., vit. E – 40 mg/kg, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 –

7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg, nikotininė rūgštis – 55,0 mg/kg, pantoteninė rūgštis – 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75

mg/kg, biotinas – 100,00 μg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, cholinas – 1495,989 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00

mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.

Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x

50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai

buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros

sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo

rekomendacijas (www.isapoultry.com).

Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:

http://www.isapoultry.com/

rapsų aliejaus, vitamino e, seleno bei vandenyje tirpaus ... mitybos... · rapsų aliejaus,...

Documents