psichologijos mokslo taikymas lietuvoje: binokulinei (arba abiakei) regai pastaruoju metu skiriama...

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S

L I E T U V O S P S I C H O L O G Ø S À J U N G A

L I E T U V O S P S I C H O L O G I J O S S T U D E N T Ø A S O C I A C I J A

I I I J a u n ø j ø m o k s l i n i n k ø p s i c h o l o g øk o n f e r e n c i j a

PSICHOLOGIJOS MOKSLOTAIKYMAS LIETUVOJE:

iððûkiai ir galimybës

K O N F E R E N C I J O S M E D Þ I A G A

VILNIAUS UNIVERSITETAS

2006 m. balandþio 28 d.

UDK 159.9(474.5)(06)

Ps-07

K o n f e r e n c i j o s m e d þ i a g o sl e i d y b à r e m i a

Lietuvos valstybinis moksloir studijø fondas

© Vilniaus universitetas, 2006ISBN 9986-19-881-X

Turinys

Andrikonytë Justë, Lasauskaitë Rûta. Dichoptiniø vaizdøskirtumø átaka binokulinei konkurencijai ............................ 7

Balèiûnas Robertas. Karo patirtis 1979–1989 m.Afganistano karo dainose ...................................................... 11

Bieliauskienë Ieva, Trofimova Jelena. Straipsniø apie saviþudybæátaka paaugliø nuostatai saviþudybës atþvilgiu .................. 14

Dapkevièienë Jurgita, Kaladytë Vilma. Vyriðkumo/moteriðkumostereotipø atspindþiai kalboje ............................................... 15

Dzekevièiûtë Aldona. Akies tinklainës receptoriø iðsidëstymoátaka objektø dydþiø suvokimui ........................................... 16

Giedraitytë Marija. Atsparumo konstruktas raidospsichopatologijoje ................................................................... 20

Gruðauskaitë Agnë. Bandþiusiojo nusinuodyti pacientoartimieji: emocijø bei vertinimø ypatumai ......................... 25

Juodytë Rima. Ne Lietuvoje gimusiø lietuviø kilmëspaaugliø psichologinë savijauta ........................................... 28

Kalpokienë Vaida. Elgesio sutrikimus turinèiø paaugliøEgo funkcijos ........................................................................... 31

Kazlauskaitë Auðra. Saviþudybiø prevencijos mokymøefektyvumas keièiant nuostatas saviþudybiø atþvilgiu ..... 36

Kazlauskas Evaldas. Politiniai kaliniai ir tremtiniai Lietuvoje:kaip jie iðgyveno? ................................................................... 40

Kuckailienë Justina. Emocinis intelektas: ar jis svarbusorganizacijai? .......................................................................... 45

Laskytë Agnë. Sàmoningai save þalojantys vaikai ir paaugliai:tyrimø, atliktø Lietuvoje, apþvalga ...................................... 51

Lazauskaitë Jurgita. Organizacinio teisingumo vaidmuopaaukðtinimo sprendimuose ................................................. 54

Loðakevièius Andrius. Mitai ir tikrovë: mëginusiø nusiþudytipacientø, medicinos studentø ir Vilniaus greitosiospagalbos ligoninës personalo þinios apie saviþudybesir jø prevencijà ........................................................................ 60

4 III Jaunøjø mokslininkø psichologø konferencija

Mockus Antanas. Religijos mokslø ir medicinos studentønuostatos saviþudybiø atþvilgiu ............................................ 65

Narbutaitë Laima. Tëvø skyrybas patyrusiø jaunuoliøásipareigojimai, intymumas bei pasitikëjimas porossantykiuose .............................................................................. 69

Noreika Donatas. Regimøjø vaizdiniø vaidmuosprendþiant uþdavinius .......................................................... 74

Povilaitis Robertas, Marina Blagoveðèenskaja,Jurgita Valiukevièiûtë. Patyèiø prevencijosmokykloje galimybës ............................................................ 78

Skerytë-Kazlauskienë Monika. Psichikos supratimo raida:vidinio psichologo beieðkant ................................................ 80

Skruibis Paulius. Regionø politikø nuostatos ásaviþudybes Lietuvoje, Vengrijoje, Austrijoje,Norvegijoje ir Ðvedijoje ......................................................... 86

Ðarakauskienë Þivilë. Asmens gerovës samprata irkomponentai ............................................................................ 91

Ðimënaitë Irma. Potrauminio augimo ir potrauminio stresoreakcijø bei gaunamos socialinës paramos sàsajos ........... 95

Trofimova Jelena, Butautienë Ilona. Gedulas po artimojosaviþudybës: netekties iðgyvenimo stiprumas,potrauminë simptomatika ir nevilties lygis ...................... 100

Tuskenytë Dalia, Skruibis Paulius. Psichologinës pagalbostelefono savanoriø nuostatø á saviþudybes kitimasapmokymø metu ................................................................... 106

Urbanavièiûtë Ieva. Psichologinio klimato darbo grupëjeaspektai ir formavimosi prielaidos ..................................... 109

Zaliðèevskis Antanas. Laiko perspektyvos ir rizikingo elgesio sàsajos ...................................................................... 115

Zbarauskaitë Asta. Globojamø paaugliø mergaièiø gëdosjausmo iðgyvenimas psichoterapinëje grupëje ................. 119

Zolobaitë Rasa. Suicidinius poelgius kartojanèiø irpirmàkart mëginusiø þudytis 15–24 metø jaunuoliøsuicidinio elgesio motyvacija .............................................. 121

Þeromskytë Rûta. Þmogaus veido motorinës reakcijos ávaizdus su skirtingomis veido emocinëmis iðraiðkomis ..... 126

Þukauskaitë Irena. Darbuotojø socializacijosávertinimo problematika ...................................................... 129

Psichologijos mokslo taikymas Lietuvoje: iððûkiai ir galimybës 5

K O N F E R E N C I J O S O R G A N I Z A T O R I A I

VILNIAUS UNIVERSITETASFilosofijos fakultetas

Klinikinës ir organizacinës psichologijos katedraBendrosios psichologijos katedra

LIETUVOS PSICHOLOGØ SÀJUNGA

LIETUVOS PSICHOLOGIJOS STUDENTØ ASOCIACIJA

K O N F E R E N C I J O S M O K S L O K O M I T E T A S

P i r m i n i n k ë :

Prof. habil. dr. Danutë Gailienë

N a r i a i :

Prof.dr. Albinas Bagdonas

Doc. dr. Dalia Bagdþiûnienë

Doc. dr. Rasa Bieliauskaitë

Doc. dr. Laima Bulotaitë

Doc. dr. Graþina Gintilienë

Doc. dr. Eglë Rimkutë

Prof. habil. dr. Henrikas P. Vaitkevièius

K O N F E R E N C I J O S O R G A N I Z A C I N I S K O M I T E T A S

P i r m i n i n k ë :

Vaida Kalpokienë

N a r i a i :

Marija Giedraitytë

Dr. Evaldas Kazlauskas

Justina Kuckailienë

Rûta Lasauskaitë

Monika Skerytë-Kazlauskienë

Jelena Trofimova

Asta Zbarauskaitë


DICHOPTINIØ VAIZDØ SKIRTUMØ ÁTAKABINOKULINEI KONKURENCIJAI

Justë Andrikonytë, Rûta Lasauskaitë

Vilniaus universitetasEl. paðtas: [email protected]

Regos sistema – viena ið svarbiausiø, jos dëka þmogus gaunaapie 95% visos informacijos apie já supanèià aplinkà. Mes þvel-giame á pasaulá dviem akim, kuriø tinklainëse yra skirtingi ap-linkiniø objektø atvaizdai, bet vis dëlto iðorinis regimas pasau-lis suvokiamas kaip vienas ir nekintantis. Smegenys taip sujun-gia du skirtingus tinklainëse susidaranèius atvaizdus (monoku-linius) á vienà, kad mes visiðkai to nepastebime. Taèiau kaiabiejø akiø matomi vaizdai yra pakankamai skirtingi, mes ne-besugebame jø sulieti á vienà objektà. Tokiu bûdu vyksta bino-kulinë konkurencija. Vaizdø kaitaliojimasis vyksta savaime –vienas vaizdas keièia kità. Nuo XIX a. vidurio binokulinës kon-kurencijos fenomenas pradëtas tikslingai tyrinëti. Ðiuo metutuo domisi ávairiø srièiø specialistai – psichologai, neuromoks-lininkai, neurofiziologai ir filosofai.

Binokulinei (arba abiakei) regai pastaruoju metu skiriamalabai daug dëmesio. Taigi kyla klausimas, kodël ðiuo fenome-nu taip domimasi? Tyrinëdami ðá reiðkiná mes siekiame supras-ti ne tik regimojo, bet ir nepriklausomo nuo modalumo suvoki-mo mechanizmus apskritai, kaip regos sistema ið atskirø poþy-miø surenka suvokiamà vaizdà.

Ðiuo metu konkurencijos fenomenas aiðkinamas dvejopai.Kiekvienas objektas apraðomas poþymiø rinkiniais, kurie ávai-riems suvokiamiems vaizdams yra skirtingi. Taigi suvokimo kaita,stebima konkurencijos metu, yra susijusi su naudojamø suvo-kimui poþymiø rinkiniø kaita. Kodël ir kaip keièiami ðie rinki-niai? Yra suformuluotos dvi hipotezës – pasyvaus atpaþinimo


ir aktyvios atrankos. Anot pirmos (angl. bottom-up – BU) hi-potezës, ilgo vieno ir to paties objekto suvokimo metu vykstanerviniø struktûrø, susijusiø su ðiais poþymiais, nuovargis, t.y.jø aktyvumas maþëja. Dël to naudojamo poþymiø rinkinio átakanuolat silpsta, o nenaudojamo – stiprëja. Taigi dël vyraujanèiopoþymiø rinkinio poveikio ávyksta suvokiamo vaizdo kaita. Ðisprocesas yra susijæs su lokaliø poþymiø iðskyrimu. BU teorijojesuvokimas aiðkinamas kaip vienkryptis informacijos tëkmës iðreceptoriø á aukðtesnes sritis rezultatas. Suvokimui nebûdingas(arba bûdingas labai maþas) valingumas. BU procesai yra pasy-vûs, automatiniai.

Pagal antràjà hipotezæ (angl. top-down – TD), suvokimometu atmintyje pagal iðskirtus poþymius nustatomas galimashipotetinis vidinis iðorinio dirgiklio vaizdas (jis saugomas at-mintyje). Suvokimas pagal ðià teorijà, prieðingai nei pagal BUteorijà, yra globalus aktyvus procesas. Vidinis vaizdas (hipote-tinis matomo objekto vaizdas) lyginamas su sensoriniu povei-kiu, kurio metu sutampantys realûs ir hipotetiniai vaizdo poþy-miai vienas kità slopina. Jeigu vidinio vaizdo poþymiai visiðkaisutampa su sensorinës sistemos iðskirtais poþymiais, tai vienaspoþymiø rinkinys nuslopinamas, o likusio rinkinio átaka stiprë-ja. Dël to ir vyksta suvokiamo objekto kaita. TD procesai api-bûdinami kaip aktyvûs kognityviniai procesai, kuriø metu dir-ba motyvacija, dëmesys, atrenkantys ið atminties galimus vaiz-dus, juos apraðanèius poþymius (Paffen et al., 2006).

Darbo tikslas – gauti eksperimentiniø faktø apie tai, kokiayra fono átaka poþymiø atrankai, kokia yra TD ir BU procesøátaka vaizdø suvokimui.

Tyrimo uþdaviniai. Nustatyti:– konkurencijos slenkstá, t.y. esant kokiems poþymiø skir-

tumams atsiranda konkurencija;– suvokiamà vaizdø kaitos dinamikos (kaitos greièio) pri-

klausomybæ nuo poþymiø skirtumo;– „fono-objekto” poþymiø skirtumo átakà binokulinei kon-

kurencijai.


Metodika. Tyrime naudota speciali kompiuterinë progra-ma, leidþianti vaizduoklio ekrane rodyti dvi figûras (testinisstimulas) bei sugeneruoti figûrà supantá fonà. Testinis stimulasir fonas buvo vienodo erdvinio daþnio (1,25/ 1° regim. kamp.)gardelës. Jos gali bûti statinës ir judanèios statmenai gardelësstrypelio kryptimi. Stimulø ryðkumas 30 cd/m2. Programos pa-galba galima keisti figûros ir fono vaizdinius parametrus. Nau-dojant poliarizuotà plëvelæ vaizduokliui ir akiniams viena akisstebëjo vienà, o kita – kità vaizdà. Tiriamasis stebëdamas vaiz-dus turëjo fiksuoti suvokiamø konkuruojanèiø objektø kitimomomentus. Procedûros metu kompiuteris matavo vieno vaizdosuvokiamo kaire arba deðine akimi laiko trukmæ.

Tyrimà sudarë 3 dalys. Pirmoje tyrimo dalyje objektai buvostebimi be fono keièiant objektø parametrus ir didinant jø orien-tacijø skirtumà (gardelës orientacija – kitimas kas 3, 2, 7, 8 ir5 laipsnius). Antroje dalyje buvo ávestas fonas. Fonas buvo taspats tiek vienai, tiek kitai figûrai (fonai tarpusavyje nekonkura-vo). Treèioje eksperimento dalyje konkurencija vyko ne tiktarp figûrø, bet ir tarp fonø, o orientacijos skirtumas tarp fonoir objekto iðliko pastovus.

Tyrime dalyvavo du tiriamieji, ðio praneðimo autorës. Atlik-ta po 30 matavimø su kiekvienu vaizdo pasukimu.

Rezultatai. Konkurencijos slenkstis. Kai stimulai buvo dvivienodo erdvinio daþnio gardelës, tai skirtumas tarp monokuli-niø vaizdø buvo vertinamas kampu tarp gardelæ sudaranèiøstrypeliø. Esant regëjimo lauke tik konkuruojanèioms garde-lëms, konkurencijos slenkstis buvo lygus 14°–18°. Didinant ðákampà suvokiamø vaizdø kaitos greitis didëjo, taèiau, kai kam-pas tapo didesnis negu 25°–32°, suvokimo kaitos greitis nebe-kito. Abiems tiriamiesiems kaire ir deðine akimi matomø vaiz-dø laikas praktiðkai buvo vienodas. Kaip paaiðkinti, kad esantdidesniems skirtumams tarp vaizdø monokuliniai vaizdai suvo-kiami trumpesná laiko tarpà? Pagal BU teorijà galima bûtø ma-nyti, kad du panaðûs monokuliniai vaizdai vienas kità tuo stip-riau slopina, kuo tarp jø yra didesnis skirtumas. Dël slopinimo


silpnëja stimulø intensyvumas(tiksliau neuronø, susijusiø su ðiaisstimulais, aktyvumas). Sumaþëjus jø intensyvumui jie greièiaudël adaptacijos nusilpsta ir greièiau pasiekia konkurencijosslenkstá, t.y. reikðmæ, kai atsitiktiniai trikdþiai gali sukelti suvo-kiamø vaizdø kaità. Taèiau ðiuo atveju reikia postuluoti specia-lià slopinimo priklausomybæ nuo poþymiø panaðumo.

Tà patá reiðkiná, remiantis TD teorija, galima aiðkinti kitaip.Kol stimulai maþai skiriasi, juos galima suvokti kaip vienà, irnëra prieþasties dël ko gali ávykti suvokimo kaita (konkurenci-ja). Didëjant poþymiø skirtumams, atmintyje negalima surastihipotetinio binokulinio vaizdo, atitinkanèio monokuliniams po-þymiams. Ðiuo atveju yra du galimi suvokimo variantai – duskirtingi monokuliniai vaizdai, kuriø poþymiai, nors ir nesu-tampa, bet persidengia. Dël to abiejø monokuliniø áëjimø slo-pinimas skiriasi neþymiai. Didëjant skirtumams didëja ir atski-rø monokuliniø áëjimø slopinimø dydis, dël to suvokiamø vaiz-dø kaita didëja. Kai monokuliniai vaizdø poþymiai nebepersi-dengia, kiekvienas ið jø gali nuslopinti tik vienà áëjimà. Dël tosprieþasties tolimesnis monokuliniø poþymiø skirtumo didini-mas neturi átakos.

Fono átaka konkurencijai. Gauti rezultatai rodo, kad fonasdaro maþà átakà konkurencijai: kol fonas abiejø akiø tinklainë-se sutampa, jis neveikia konkurencijos – tiek slenksèio, tiek irkonkurencijos dinamikos. Taèiau kai abiejose tinklainëse fonasskirtingas, konkurencijos procesai abiems tiriamiesiems skiria-si. Konkurencijos slenksèiai esant parinktam fono disparatið-kumui vienam tiriamajam nekinta, o kitam didëja. Visais atve-jais suvokiamø konkuruojanèiø vaizdø trukmë iðlieka vienodaarba skiriasi neþymiai. Pastaruoju atveju stebimus rezultatussunku paaiðkinti adaptacija (arba neuronø atsakø nuovargiu).

Pritaikymo galimybës. Ðio tyrimo reikðmë pirmiausia yrapaþintinë. Kaip mes jau minëjome, tyrinëjant binokulinæ kon-kurencijà galime tyrinëti vizualinio suvokimo mechanizmus.Praktikoje ðie tyrimai galëtø orientuotis á tai, kaip sukurti prie-mones, padedanèias maskuotis (pvz., karo pramonëje).


KARO PATIRTIS 1979–1989 M. AFGANISTANOKARO DAINOSE

Robertas Balèiûnas

Lietuvos policijos antiteroristiniø operacijø rinktinë ,,Aras”El. paðtas: [email protected]

Tyrimo problema ir tikslai. Sovietø Sàjungos invazija á Afganis-tanà paliko skaudø antspaudà þmoniø gyvenime. Neoficialiaisduomenimis þuvo apie 15 tûkst. kariø. Ið Lietuvos apie 5 tûkst.jaunuoliø dalyvavo kare. Taèiau tikrøjø karo pasekmiø niekastiksliai nebandë nustatyti iki dabar. Tam reikalingi platesni irgilesni tyrimai, bet Afganistano karas nepelnytai yra uþmirðtas.Ðio karo poveikis kariø psichikai iðvis yra maþai tyrinëtas.

Pagrindinis darbo tikslas: palyginti Afganistane kariavusiøir Sovietinëje kariuomenëje tarnavusiø kareiviø patyrimà, atsi-spindintá kareiviðkose dainose.

Metodika. Tyrimo objektu buvo dainuojamoji kareiviø kûry-ba, nes pastebëta, kad karo veteranai nemëgsta dalintis iðgyveni-mais, tai sudaro sunkumø bandant juos tirti. Tad tyrimo objektupasirinkome veteranø kûrybà kaip specifinius prisiminimus apiekarà: Afganistano karo dainas. Taip bandëme netiesiogiai suþino-ti, kà kariai patyrë bûdami kare. Surinkta apie 1000 dainø iðvieðø ir privaèiø ðaltiniø. Tyrimui atsitiktine tvarka atrinkta po 50Afganistano karo ir Sovietinës kariuomenës dainø.

Dainoms tirti naudoti kontent ir teminës analizës metodøprincipai. Dainas vertino 6 ekspertai. Reikalavimai ekspertams:rusø kalbos mokëjimas; psichologo iðsilavinimas; þinios apie Af-ganistano karà ir Sovietinæ kariuomenæ. Jø tarpusavio vertinimøsuderinamumas patikrintas naudojant Cronbach α (0,8). Eks-

pertai kokybiðkai ir kiekybiðkai tyrë dainas: ávertino pateiktusdainø tekstus iðskirdami pagrindines dainø temas, ne daugiaukaip 5 kiekvienoje dainoje. Vëliau temos 2 ekspertø apjungtos á


stambesnes grupes, jas ávardinant. Kartu ekspertai ávertinodainose atsispindinèias emocijas: nustatë emocijø buvimofaktà; ávertino 3 emocijø matmenø (malonu/nemalonu; stip-ru/silpna; teigiama/neigiama) ir 18 atskirø emocijø iðreikð-tumà: baimë; nustebimas (nuostaba); liûdesys (nusiminimas);pyktis; gëda; pasibjaurëjimas; dþiaugsmas (laimë); panieka;gailestis (apmaudas); neviltis; vienatvë; kaltë; pritarimas (su-sitaikymas); laukimas; pasididþiavimas (garbë); susvetimëji-mas; susidomëjimas; netikrumas. Dainose esanèioms emoci-joms nustatyti naudota tyrimo autoriaus sukurta anketa. An-ketoje naudotos C.Izard, J.Woodworty, R.Plutchik iðskirtospagrindinës emocijos ir jausmai bei Russell (ct. pgl. Myers,2000) emocijø matmenys. Tyrimo autorius papildë anketàmatmeniu teigiama-neigiama.

Nustatant, ar yra emocijos dainose, naudota nominalinëskalë, 2 atsakymø grupës (Yra/Nëra), dainose atsispindin-èiø emocijø ávertinimas pagal 3 matmenis ir 18 atskirø emo-cijø iðreikðtumas dainose matuotas santykine skale – 0(nepasireiðkia) iki 100 (maksimaliai iðreikðta).

Rezultatai. Afganistano karo dainø pagrindinës temossusitelkë á 34 grupes. Sovietinës kariuomenës dainø temos– á 45 grupes. Nustatyta, kad skiriasi pagrindinës temos,atsispindinèios Afganistano karo ir Sovietø kariuomenës dai-nose (skiriasi tiek bendras temø kiekis, tiek temø daþnu-mas dainose bei kokios temos ávardinamos). Afganistanokaro dainose vyrauja temos: jausmai kare; karo patyrimas;tarnyba kare; þûtis; gyvenimas po tarnybos; Afganistanas;kovos draugai (santykiai su jais) ir kt. Sovietinës kariuome-nës dainose: tarnyba kariuomenëje; santykiai su moterimis;kariai; tarnybos pabaiga; garbë tarnauti, jausmai tarnybojeir kt. Bet rasta ir panaðumø – 23 temø grupës yra bendrosabiejose dainø rûðyse: artimieji (jø jausmai); garbë tarnauti;jausmai kare ar tarnyboje ir po jos ir kt. Taèiau nors dides-nis kiekis temø pasikartoja abiejø dainø sàraðuose, dauge-lis Sovietinës kariuomenës dainose minimø karo temø Af-ganistano karo dainose ágauna konkretesná pavidalà.


Gilesniam duomenø analizavimui naudotas faktorinës ana-lizës metodas (SPSS 10; Principe components analysis, Varimaxrotation). Atlikus ávertintø emocijø faktorinæ analizæ, nustatyta,kad emocijos dainose susigrupuoja á 4–5 faktorius, priklauso-mai nuo dainø rûðies. Uþfiksuotas Afganistano karo ir Sovieti-nës kariuomenës dainose iðreikðtø emocijø struktûros nesuta-pimas leidþia interpretuoti kaip esminá Afganistano karo paty-rimo karo dainose skirtingumà lyginant su Sovietinëmis ka-riuomenës dainose atsispindinèiu emociniu patyrimu. Akivaiz-du faktas, kad ekstrahuoti faktoriai perteikia kareiviø emoci-niø iðgyvenimø vidinæ struktûrà. 1-ame faktoriuje grupuojasineigiamos pasyvios emocijos – liûdesys, gailestis, vienatvë,neviltis, netikrumas – bendros Afganistano karo ir Sovietinëskariuomenës dainose. Kituose faktoriuose emocijos skiriasi pri-klausomai nuo dainø rûðies. 2-ame faktoriuje Sovietinës ka-riuomenës dainose vyrauja teigiamos emocijos (pritarimas, su-sidomëjimas, pasididþiavimas, dþiaugsmas, laukimas), Afganis-tano karo dainose – neigiamos aktyvios emocijos (panieka,pasibjaurëjimas ir pyktis). 3-iame faktoriuje Afganistano karodainose vyrauja teigiamos, Sovietinës kariuomenës – neigia-mos aktyvios emocijos. Tad neigiamos emocijos labiau pasi-reiðkia Afganistano karo, o teigiamos – Sovietø kariuomenësdainose. Be to, vertinant emocijø iðreikðtumo vidurkius ir jøminëjimo daþná nustatyta, kad emocijos labiau iðreikðtos irdaþniau minimos Afganistano karo dainose.

Iðvados. Yra skirtumas tarp Afganistano karo ir Sovietinëskariuomenës dainose atsispindinèio kareiviø patyrimo. Afga-nistano karo ir Sovietinës kariuomenës dainø temos kieky-biðkai ir kokybiðkai skiriasi. Afganistano karo ir Sovietinëskariuomenës dainose emocijos susigrupuoja á neigiamø pa-syviø; teigiamø; neigiamø aktyviø emocijø ir kaltës grupes.Abiejø rûðiø dainose vyrauja neigiamø pasyviø emocijø gru-pë. Kitos emocijø grupës skiriasi priklausomai nuo dainosrûðies. Statistiðkai reikðmingai skiriasi emocijø iðreikðtumovidurkiai bei jø minëjimo daþnumas dainose. Afganistanokaro dainose vyrauja neigiamo pobûdþio emocijos. Sovieti-nës kariuomenës dainose – teigiamos emocijos.


STRAIPSNIØ APIE SAVIÞUDYBÆ ÁTAKAPAAUGLIØ NUOSTATAI SAVIÞUDYBËSATÞVILGIU

Ieva Bieliauskienë, Jelena Trofimova


Ðiame darbe tyrinëjama, kaip þiniasklaida veikia paaugliø nuo-statas saviþudybës atþvilgiu. Aðtuoniasdeðimt ðeðiø paaugliø nuo-statos buvo matuojamos du kartus: prieð perskaitant specialiaityrimui sukurtus straipsnius, apraðanèius paaugliø saviþudy-bes, ir perskaièius ðiuos straipsnius. Tyrimui naudota semanti-nio diferencialo metodika.

Nustatyta, kad perskaièius straipsná, paraðytà remiantis sa-viþudybiø prevencijos principais, paaugliø nuostatos saviþudy-bës atþvilgiu tapo labiau neigiamos. Tuo tarpu perskaièiusstraipsnius, turinèius saviþudybës imitacijos efektà skatinanèiøbruoþø, ðios nuostatos tapo labiau teigiamos. Taèiau ðie pasi-keitimai buvo bûdingi tik merginoms, o vaikinø nuostatos likonepakitusios. Taip pat rasta, kad tuos paauglius, kurie labiautapatinosi su straipsniø herojais, imitacijos efektas veikë stip-riau, o imitacijos efektà sukelianèiø bruoþø turintys straipsniailabiau skatino tapatinimàsi su jø herojais nei prevencinio po-bûdþio straipsniai.

Tie paaugliai, kuriø jau turima nuostata saviþudybës atþvil-giu buvo neutrali arba teigiama, buvo labiau linkæ pasiduotiimitacijos efektui nei jø bendraamþiai, turintys neigiamà nuo-statà saviþudybës atþvilgiu. Turëti kontaktai su bandþiusiaisnusiþudyti ar nusiþudþiusiais þmonëmis taip pat stiprino straips-niø sukeliamà imitacijos efektà.

Tyrimo rezultatai gali bûti naudingi rengiant rekomendaci-jas þurnalistams, apraðantiems saviþudybes bei kuriant saviþu-dybiø prevencijos programas paaugliams.


VYRIÐKUMO/MOTERIÐKUMO STEREOTIPØATSPINDÞIAI KALBOJE

Jurgita Dapkevièienë, Vilma Kaladytë

Lietuvos AIDS centras, Vilniaus universitetasEl. paðtas: [email protected]

Problema. XX a. Lietuvos visuomenëje vyravo stereotipinis vyrøir moterø vaidmenø vertinimas. Dabartinë Lietuva smarkiai kei-èiasi ir iðkilo poreikis nustatyti, ar kartu su ekonominiais, politi-niais, socialiniais ir kitokiais pokyèiais formuojasi nauja lyèiø sam-prata, ar deklaruodami naujàjà visuomenæ esame pasirengæ atsi-sakyti tradicinio poþiûrio á vyrø ir moterø vaidmenis.

Tam parankios spontaniðkos kalbinës reakcijos, nes stereo-tipinë vyriðkumo/ moteriðkumo samprata glûdi kalboje. Tyri-mui buvo pasirinktas laisvøjø asociacijø metodas, kurá taiko irpsichologai, ir lingvistai, tirdami kultûrinius skirtumus, atmin-tá, kalbà, màstymà, emocijas ir kt. Atlikto kiekybinio tyrimometu auditorijai buvo pateiktas þodiniø stimulø sàraðas ir fik-suotos spontaniðkos þodinës reakcijos. Stimulams buvo panau-doti vyriðkas ir moteriðkas ypatybes nusakantys bûdvardþiai, ákuriuos tiriamieji reagavo daugiausia vardaþodþiais. Verbalinësreakcijos suskirstytos á kategorijas, atsiþvelgiant á asmens iden-tifikavimà, moterims ir vyrams bûdingà veiklà.

Rezultatai. Tyrimo duomenø analizë atskleidë kelias ten-dencijas. Nors mûsø visuomenë suvokia stereotipø ribotumà,tradicinis vyrø ir moterø vaidmenø suvokimas vis dar gyvuoja.Ir vyrai, ir moterys moterims priskiria groþá, jausmingumà, sil-pnumà, rûpestingumà, o vyrams jëgà ir visuomeniðkumà. Vyraisiekia pasaulá simbolizuoti ir remdamiesi visuomenine patirtimiatsiriboja nuo emocinës patirties.

Pritaikymo galimybës. Tyrimo duomenys nurodo gaires, kaipgalëtø bûti formuojama visuomenë, kurioje stereotipinis lyèiøsupratimas nelemtø asmeninio ir visuomeninio gyvenimo vaid-menø, o lyèiø skirtybës bûtø priimamos kaip natûraliai papil-danèios viena kità.


AKIES TINKLAINËS RECEPTORIØ IÐSIDËSTYMOÁTAKA OBJEKTØ DYDÞIØ SUVOKIMUI

Aldona Dzekevièiûtë


Jau seniai pastebëta, kad á akies tinklainës centrà patenkantysobjektai yra suvokiami didesni nei tie, kurie patenka á akiestinklainës periferijà. Á tinklainës periferijà patenkantys objektaiyra suvokiami kaip esantys maþesni. Ðá reiðkiná pavadinæs cen-travimu, tyrë dar J. Piaget. Já nesunku patikrinti dalinant atkar-pà pusiau. Jei þvilgsnis bus fiksuojamas á vienà atkarpos galà(ar ðalia atkarpos galo esantá taðkà) ir tokiu bûdu atkarpà busbandoma padalinti pusiau, tai mes padalinsime atkarpà ne tiks-liai per pusæ, o mûsø suvokiamas atkarpos vidurys bus pasi-slinkæs arèiau fiksacijos taðko. Arèiau fiksacijos taðko esantidalis patenka á akies tinklainës centrà, taigi ji suvokiama kaipesanti didesnë, todël mes taip nustatome atkarpos vidurá, kad ácentrinæ akies tinklainës dalá papuolanti atkarpos dalis bûtøtrumpesnë. Taigi tai patvirtina pastebëjimà, kad á akies tinklai-nës centrà patenkantys objektai yra suvokiami kaip esantysdidesni.

Yra ávairiø nuomoniø, bandanèiø paaiðkinti ðá reiðkiná,taèiau jo prigimtis lieka dar neaiðki. Viena ið nuomoniø ðáreiðkiná bando sieti su konstantiniu gylio suvokimu. Tarkim,kad gylio perspektyvoje yra du objektai. Þvilgsnis fiksuoja-mas á tolimesná objektà. Tokiu atveju toliau esanèio objektoatvaizdas tinklainëje bus maþesnis negu artimesnio. Taèiaudël to, kad tolimesnis objektas yra regos lauko centre, jis bussuvokiamas didesnis. Dël to tolimesnis ir artimesnis objek-tas yra suvokiami vienodo dydþio, t.y. suvokiami objektø dy-dþiai nepriklauso nuo jø nuotolio iki stebëtojo. Kyla tokie


klausimai. Ar centravimo (pagal J. Piaget) efektas susijæs sukonstantiniu dydþio suvokimu? Antras klausimas - kokie yracentravimo efekto mechanizmai. J. Piaget kalba apie dëme-sio átakà centravimo efektui, taèiau naujausi eksperimenti-niai duomenys rodo (Sterzer, Rees, 2006), kad ðis efektassusijæs su pirminiais mechanizmais, kurie gali bûti tinklainë-je. Minëti tyrimai parodë, kad suvokiamas didesnis objektassuþadina didesnæ regos þievës dalá. Ið akies tinklainës duo-menys pirmiausia yra siunèiami á pirminæ regos þievæ arbadar kitaip vadinamà V1 þievæ. Ði regos þievë turi taðkináatitikimà su akies tinklaine. Demonstruojant objektus funk-cinio magnetinio rezonanso (fMRI) pagalba buvo nustatyta,kad suvokiami (ne fiziniai) didesni objektai suþadina dides-næ pirminës regos þievës dalá. Taèiau lieka neaiðki tokioreiðkinio prigimtis.

Yra þinoma, kad receptoriai akies tinklainëje yra iðsidëstænevienodu tankiu. Ðiame darbe bus skiriamas dëmesys vienaiakies tinklainës receptoriø rûðiai – kûgeliams, kurie yra jaut-rûs esant geram apðvietimui. Didþiausias kûgeliø tankis yraakies tinklainës centre, o einant á periferijà kûgeliø tankismaþëja. Kadangi regimosios þievës vienodi ploteliai gauna sig-nalus ið vienodo receptoriø skaièiaus, tai dël receptoriø tankiokitimo centrinë tinklainës dalis suþadins didesnæ þievës dalá,negu toks pat periferinës tinklainës plotas. Taigi vienodo dy-dþio objektai regos lauko centre ir periferijoje bus suvokiamiskirtingo dydþio. Kyla klausimas, ar nevienodas receptoriø tankisakies tinklainëje galëtø paaiðkinti netolygø dydþiø suvokimà.

Metodika. Ðiai hipotezei patikrinti buvo atliekamas eks-perimentas ir taip pat buvo kuriamas teorinis modelis, áver-tinantis nevienodà kûgeliø tanká tinklainëje.

Eksperimentas. Eksperimente dalyvavo 3 tiriamieji. Dviejø ti-riamøjø regëjimas buvo koreguotas akiniais iki normalaus. Eks-perimentas buvo atliekamas esant geram apðvietimui (30cd/m2),taip buvo siekiama uþtikrinti, kad bûtø dirbama tik su viena iðdviejø receptoriø rûðiø – kûgeliais (kadangi lazdelës prie


gero apðvietimo yra ásotintos, tai jø atsakai nëra skaièiuojami).Prieð eksperimentà reikëdavo adaptuotis prie ðviesos, ypaè jeitiriamasis á laboratorijà atëjo ið tamsios aplinkos. Kompiuteriovaizduoklio ekrane buvo generuojamos tam tikro ilgio atkar-pos. Eksperimentas buvo atliekamas su skirtingo kampinioilgio ðviesiomis atkarpomis: 5, 7, 10, 13 ir 15 regimojo kampolaipsniu, atkarpø storis 5-10 min. Atkarpos kampinis ilgis buvonustatomas pagal atkarpos ilgá pateikiamà vaizduoklio ekraneir atstumà tarp vaizduoklio ekrano ir tiriamojo akies (eksperi-mentai buvo atliekami uþdengus vienà aká). Viename atkarposgale buvo nustatytas ðviesus fiksacijos taðkas (dydis – 20min.), á kurá tiriamieji visà laikà turëjo fiksuoti þvilgsná. Tiria-masis privalëjo klaviatûros pagalba nustatyti þymeklá taip, kadjis dalintø atkarpà pusiau. Vieno eksperimento metu buvoatliekama 40 bandymø su pasirinkto ilgio tiese. Su kiekvienoilgio tiese buvo atliekama po 5-6 tokius bandymø blokus. Vie-nas eksperimentas (40 bandymø su vieno kampinio ilgio tiese)trukdavo virð pusvalandþio. Kiekvieno eksperimento metu rei-këdavo daryti pertraukas, nes labai greitai akys pavargdavo irtoliau tæsiant eksperimentà rezultatai galëjo bûti netikslûs, to-dël reikdavo net ir trumpuèiø pertraukëliø atliekant eksperi-mentà su vieno ilgio tiese, kad þvilgsnis neðokinëtø, o bûtøpastoviai þiûrima á fiksacijos taðkà. Visas eksperimentas buvolabai varginantis ir uþimdavo labai daug laiko, kadangi apy-tiksliai ið viso reikëjo nustatyti 1000-1200 atkarpø suvokiamàvidurá. Eksperimento rezultatai buvo apdorojami statistiðkai,naudojant standartines programas.

Teorinis modelis. Kuriant modelá buvo daroma prielaida, kadvienodo ilgio suvokiamos tiesës turëtø suþadinti vienodà foto-receptoriø (kûgeliø) skaièiø. Skaièiavimams buvo naudojamakitø autoriø nustatyta receptoriø (ðiuo atveju – kûgeliø) tan-kio priklausomybë nuo padëties tinklainëje. Buvo nagrinëja-ma, kaip teoriðkai þmogus turëtø padalinti atkarpà pusiau, jei-gu anksèiau padaryta prielaida yra teisinga. Eksperimento duo-menys buvo lyginami su teoriniø skaièiavimø rezultatais.


Rezultatai. Eksperimento metu gauta, kad tiriamasis at-karpos vidurá nustato arèiau to atkarpos galo, kur yra fiksa-cijos taðkas. Taigi tai patvirtina, kad á akies tinklainës centràpatenkantys objektai yra suvokiami kaip esantys didesni, o áakies tinklainës periferijà patenkantys objektai suvokiamikaip esantys maþesni, todël tiriamasis atkarpos vidurá suvok-davo ir nustatydavo arèiau fiksacijos taðko. Taip pat pastebë-ta, kad ilginant pateikiamà atkarpà, tiriamasis suvokiamàatkarpos vidurá nustato vis arèiau tikrojo atkarpos vidurio,t.y. daro vis maþesnæ paklaidà. Paklaidos (y) priklausomybënuo atkarpos ilgio (x) apraðoma tokia tiesine lygtimi: y =0,47x - 0,33 (R2 = 0,9966)

Teoriðkai paskaièiuota priklausomybë artima eksperimenti-nei – ji apraðoma tokia lygtimi: y = 0,34x + 0,24 (R2 =0,981). Kartu reikia paþymëti, kad receptoriø tankio priklauso-mybë nuo jø padëties tinklainëje yra nustatyta netiksliai ir grei-èiau nusako tankio kitimo pobûdá, o ne tikslià funkcine pri-klausomybæ.

Iðvados. Reiktø paþymëti, kad tiek eksperimente tiek mo-delyje stebima tas pats dësningumas: dalinimo atkarpos pusiaupaklaidos priklausomybë nuo jos ilgio yra tiesinë, be to kuoatkarpos kampinis ilgis yra didesnis tuo dalinimo paklaida yramaþesnë. Tai nesunku paaiðkinti: nutolus á periferijà kûgeliøtankis keièiasi neþymiai. Dël to ilgëjant atkarpai maþëja suvo-kiamas skirtumas tarp fiziðkai vienodø atkarpos daliø, todël irvidurio nustatymas yra tikslesnis.

Pritaikymo galimybës. Ðis darbas turi paþintinæ reikðmæ –leidþia suprasti regimojo suvokimo mechanizmus, geriau pa-aiðkinti stereosuvokimà (pavyzdþiui, kodël teorinis horopteris,Panumo sritis skiriasi nuo eksperimentinio). Taèiau taip patdarbas turi ir pritaikomàjà reikðmæ. Visø pirma, gali pasitar-nauti kuriant tokius vaizdus, kur bûtø uþtikrintas erdvës suvo-kimo konstantiðkumas. Taip pat rezultatai pagelbëtø kuriantregos protezus, kai reikia nustatyti ryðá tarp receptoriø ir regosþievës neuronø.


ATSPARUMO KONSTRUKTAS RAIDOSPSICHOPATOLOGIJOJE

Marija Giedraitytë


Raidos psichopatologija, kaip atskira disciplina iðkilusi apie1970-uosius (Cicchetti, 1984; Masten, 2006), sulieja savyje dvitradicijas – mokslo apie þmogaus raidà ir mokslo apie psi-chopatologijà. Vienas fundamentaliø principø, kuriuo remia-si ði sritis, yra normalios ir patologinës raidos sugretinimas(Sroufe, 1997; Masten, 2006) teigiant, kad þinios apie norma-lià raidos trajektorijà yra naudingos suprantant psichopatolo-gijà, o psichopatologijos supratimas yra informatyvus kalbantapie normalià raidà.

Nors psichopatologija ir prieðingas polius – kompetencija– yra labai sudëtingi konstruktai, jie abu nagrinëja psichoso-cialiná prisitaikymà ir prisitaikymo skirtumus tarp individø (Mas-ten, 2000). Ðiø konstruktø ryðius atskleidþia ir atsparumas –dinamiðkas pozityvaus prisitaikymo procesas esant reikðmin-gai nepalankioms aplinkybëms (Luthar, Cicchetti, Becker, 2000).

Svarbiausias praneðimo tikslas yra pristatyti apibendrin-tà atsparumo sampratà remiantis raidos psichopatologijospoþiûriu. Tai lëmë keletas motyvø. Visø pirma, atsparumosamprata raidos psichopatologijoje yra santykinai nauja irbesivystanti, todël svarbu jà nuolat perþiûrëti ir tikslinti.Antra, per keletà pastarøjø deðimtmeèiø ðia tema susikau-pë nemaþai ávairiø empiriniø tyrimø, kuriø duomenis svar-bu integruoti á bendrà sampratà. Treèia, gausëjantys tyrimaiir teoriniai straipsniai atskleidþia ir ágalina aptarti iðkilusiasatsparumo taikymo problemas.

Praneðime ketinu paeiliui aptarti ðiuos atsparumo sam-pratos aspektus: (a) terminologijà, ypatingà dëmesá skiriant


lietuviðkos terminologijos problemoms; (b) sampratos istori-næ raidà; (c) konstrukto apibrëþimà; (d) keletà atsparumosampratos taikymo problemø (multidimensiðkumà, nepasto-vumà); e) implikacijas intervencijai.

(a) Termino resilience (-cy) tiesioginis vertimas ið anglø k.yra ,,1) stangrumas, tamprumas, elastingumas; 2) sugebëji-mas greitai atstatyti fizines ir dvasines jëgas; 3) techn. tam-prioji deformacija, smûginis tàsumas”, resilient verèiama kaip,,stangrus, tamprus, elastingas; dþiugus, nenusimenàs”(An-glø-lietuviø KÞ, sud. Lauèka, Piesarskas, Stasiulevièiûtë, 1978).Susijæ anglø k. terminai resistance reiðkia ,,1) pasiprieðinimà,prieðinimàsi; 2) (organizmo) atsparumà; 3) techn. atsparumà,pasiprieðinimà, varþà”, ir invulnerability – ,,nesuþeidþiamu-mà” (Anglø-lietuviø KÞ). Lietuviø k. suprantamiausiai skam-ba atsparus, atsparumas, taèiau resilience apibrëþiama kaipprocesas, ir to ðie terminai neiðreiðkia. Bûtø galima kurtinaujadarà atsparavimas arba perimti lotynø kilmës þodá rezi-lencija (Pakerys, asmeninë konsultacija). Labiausiai tinka-mas, mano manymu, lieka atsparumo terminas.

(b) Sistemingi empiriniai atsparumo tyrimai prasidëjo maþ-daug prieð 30 m. su Emmy Werner, Norman Garmezy ir Mi-chael Rutter darbais (Luthar et al., 2000; Keyes, 2004). Pradþiàdavë rizikos tyrimai, nagrinëjantys sunkios tëvø psichopatolo-gijos átakà vaikams, atskleidæ, kad nemaþa dalis rizikà pati-rianèiø vaikø prisitaikë gerai. Werner 1971, 1977 m. Havajuo-se atlikti tyrimai praplëtë rizikos spektrà – tirta socialiniøsunkumø, skurdo ir pan. problemø átaka prisitaikymui. Ið pra-dþiø ieðkota vidiniø savybiø, lëmusiø vaikø sëkmingà funk-cionavimà patiriant rizikà, tokiø kaip savarankiðkumas, aukð-tas savæs-vertinimas, emocinis tvirtumas. Raðyta apie nepaþei-dþiamumà (invulnerability) (Anthony, 1974), atsparumà (resis-tance). Werner ir Smith (1988) konstatavo, kad ðie vaikai turividines savisaugos tendencijas. Vëliau iðskirtos trys grupësapsauganèiø veiksniø – individualûs, ðeimos ir platesnëssocialinës aplinkos. Biologiniai atsparumo koreliatai imti tirti


daug vëliau (Curtis, Cicchetti, 2003). Kai kurie autoriai moks-linës krypties pasikeitimà nuo rizikos link atsparumo vadinoparadigminiu pokyèiu (Howard et al., 1999).

(c) Atsparumas apibrëþiamas kaip pozityvaus prisitaiky-mo procesas patiriant nepalankias sàlygas (Luthar et al.,2000). Apibrëþime svarbûs keletas aspektø: pirma, atsparu-mas yra dinamiðkas procesas, o ne statinis individo bruo-þas, savybë ar bûsena; antra, bûtinas susidûrimas su nepa-lankiu, raidai kliudanèiu ar pavojingu kontekstu; treèia,palankiø padariniø pasiekimas.

Remiantis rizikos paradigma bei daugeliu klasikiniø raidosteorijø, 1gr. ir 4 gr. (1 lent.) teoriðkai turëtø bûti tuðèios arbaapimti iðskirtinius atvejus (Tiét, Huizinga, 2002). Rizikos tyri-mai paprastai lygina 2 gr. ir 3 gr., atsparumo tyrimai – 1 gr. ir3gr (1 lent.). Iðskirtinis atsparumo tyrimø bruoþas - fokusas ápozityvius padarinius ir link jø vedanèius procesus.

1 lentelë. Rizikos laipsniai ir galimi padariniai

Padariniai / Rizika Aukšta Žema

Palankūs 1 gr. (atsparumas)

2 gr. (pagrindinė imtis - kompetencija)

Nepalankūs 3 gr. (rizikos grupė)

4 gr. (išskirtinai jautrūs)

Kyla klausimas, ar reikalinga atskira atsparumo sampra-

ta greta bendresnës – pozityvaus prisitaikymo? Autoriønuomonës iðsiskiria. Luthar ir kt. (Luthar et al., 2000; Luthar,Cicchetti, 2000) teigia, kad atsparumo konstruktas 1) lei-dþia suprasti raidà, neatitinkanèià ,,normatyviniø” lûkesèiø;2) turi kitokius koreliatus nei geras prisitaikymas áprasto-mis sàlygomis; 3) netyrinëtas empiriðkai tiek, kad já galëtu-me tapatinti su kompetencija (gr. 2, lent. 1). Ið kitos pusës,akivaizdu, kad pozityvaus prisitaikymo ir atsparumo sàvo-kos kai kur persidengia (Masten, 2001; Bonanno, 2005).

Norint tyrinëti atsparumà, reikia nuspræsti, kas bus verti-nama kaip reikðminga rizika ir koks prisitaikymas bus ver-


tinamas kaip pakankamas. Ðiuos operacinius apibrëþimuslemia subjektyvus tyrëjo sprendimas, todël tyrimuose stebi-me gausybæ variantø. Rizikos veiksniai nustatomi per jø apriori ryðá su prastu prisitaikymu, jie labai ávairûs, prade-dant karo ir persekiojimo patyrimu, artimøjø netektimi arskurdu, þemu socioekonominiu statusu, ligomis. Kaip pa-stebi Howard ir kt. (1999), dauguma rizikos veiksniø laikuibëgant maþai pasikeitë.

Pozityvus prisitaikymas daþnai apibrëþiamas remiantis iðori-niu vaiko elgesiu, taip pat amþiaus tarpsniui bûdingø raidosuþduoèiø sprendimu, pavyzdþiui, saugaus prieraiðumo sufor-mavimu ankstyvoje vaikystëje, akademiniais pasiekimais vy-resniame amþiuje ar santykiais su bendraamþiais paauglystëje.Atsiþvelgiant á patiriamà rizikà, kyla klausimas, kokio prisitai-kymo turëtume tikëtis – ar norint ,,diagnozuoti” atsparumàturime stebëti iðskirtinai gerà funkcionavimà, o gal uþtenkavidutinio ar paprasèiausiai psichiatriniø simptomø nebuvimo.Luthar et al. (2000) siûlo laukiamus rezultatus apibrëþti pri-klausomai nuo rizikos laipsnio. Jis teigia, kad esant santykinaiþemai rizikai galime tikëtis ir aukðtesnio nei vidutinis funkcio-navimo. Robinson (2000) pabrëþdamas atsparumo sampratostaikymà prevencijoje argumentuoja, kad kartelë uþkelta peraukðtai.

Reikia pabrëþti, kad atsparumas nëra bruoþas, ir atsparumosamprata nepaneigia rizikos tyrimø iðvadø. Atsparumas yra rai-dos procesas, kuriame veikia paþeidþiamumo ir apsaugantysveiksniai, ir ðio proceso atskleidimas yra viena svarbiausiødabartiniø uþduoèiø (Compas et al., 1995; Masten et al.,1999; Luthar et al., 2000; Masten, 2006).

(d) Hipotetinæ atsparumo trajektorijà Bonanno (2005) brëþiagana tolygià su trumpalaikiu ir neþymiu sutrikdymu po rizikospoveikio, taèiau kitø autoriø duomenys verèia atsiþvelgti á at-sparumo konstrukto multidimensiðkumà (Tiét, Huizinga, 2002;Luthar, 1991 ) ir nepastovumà laike (Coie et al., 1993). Multidi-mensiðkumas reiðkia, kad nustaèius pozityvø prisitaikymà


rizikos sàlygose vienose srityse, jis gali bûti sutrikæs kitose,pavyzdþiui, iðoriðkai sëkmingai prisitaikæ paaugliai gali tu-rëti vidiniø psichologiniø sunkumø, tokiø kaip depresija arpotrauminio streso sutrikimas (Luthar, 1991). Multidimen-siðkumo problema iki ðiol tyrimuose sprendþiama taikantávairius vertinimo instrumentus. Tiét ir Huizinga (2002),ávertinæ psichosocialiná funkcionavimà, savivertæ, akademi-nius pasiekimus, priklausymà gaujoms, delinkvencijà beinarkotikø vartojimà, nustatë du latentinius atsparumo kon-struktus – prisitaikymo ir þemo antisocialaus elgesio, irrekomenduoja juos tyrinëti atskirai. Jø tyrimas taip pat at-skleidë, kad savivertë nëra tinkamas prisitaikymo rodiklis.Konstrukto nepastovumas bëgant laikui reiðkia, kad vienumomentu rizikos sàlygose augantis vaikas gali funkcionuo-ti gerai, o kitu - prasèiau (Luthar et al., 2000). Ið vienospusës, prisitaikymo pokyèiai yra bûdingi ontogenezei, iratsparumas nëra statinis bruoþas. Bëgant laikui kinta tiekpaþeidþiamumo, tiek apsaugantys veiksniai, todël kinta irprisitaikymas. Ið kitos pusës, yra duomenø apie santykinaistabilià atsparià trajektorijà nuo vaikystës iki vëlyvos pa-auglystës (Masten et al., 1999).

(e) Þinios apie tai, kokie procesai nepalankiomis sàlygo-mis skatina pozityvià raidà, gali bûti taikomos prevencijoje.Atsparumo kryptis pabrëþia pirminæ prevencijà, kai siekia-ma uþkirsti kelià psichikos sutrikimø atsiradimui (Fonagy,1998; Luthar, Cicchetti, 2000, Masten, 2006). Planuojant pre-vencines priemones svarbu þinoti, kokie apsaugantys ir pa-þeidþiamumo procesai veikia þemos ir aukðtos rizikos sàly-gomis, skirtinguose kontekstuose ir skirtingais raidos tarps-niais.


BANDÞIUSIOJO NUSINUODYTI PACIENTO ARTIMIEJI:EMOCIJØ BEI VERTINIMØ YPATUMAI

Agnë Gruðauskaitë


Problema. Nors mëginimas þudytis yra opi ir plataus mastoproblema, moksliniø tyrimø duomenø apie mëginimo þudytismotyvacijà, save þalojusio asmens bei jo artimøjø psichologinæsituacijà prieð ir po parasuicidento yra labai nedaug. Pagalbamëginusiems nusiþudyti asmenims bei jø artimiesiems yra vie-na silpniausiø grandþiø Lietuvos psichikos sveikatos pagalbossistemoje (Gailienë, 2001). Faktus apie asmeninius ar savo arti-møjø bandymus þudytis, save þaloti þmonës linkæ slëpti, tokiopatyrimo yra gëdinamasi. Neretai po mëginimo þudytis medici-ninës ar psichologinës pagalbos þmonës nesikreipia, slepia sa-vo ar artimøjø tikràsias negalavimø prieþastis. ,,Mëginusiemsþudytis saviþudybës rizika yra 100 kartø didesnë nei nemëgi-nusiems” (Schneidman, 1993). Didþiausià mëginusiø nusiþu-dyti skaièiø sudaro jauni 20-30 m. amþiaus jaunuoliai (Gailienë,1999; Williams, Pollock, 1998). Lietuvoje skaièiai fiksuotø më-ginimø þudytis, tyèiniø savæs þalojimo aktø daugëja geometri-ne progresija (Þemaitienë et al., 2000 ir kt.). Literatûroje yrakeliamos prielaidos apie tai, kad savæs þalojimo, mëginimo þu-dytis motyvacija yra susijusi su problematiðkais bei sutrikusiaisparasuicidento bei jo artimøjø santykiais (Nock, Marzuk, 1986;Leenaars, 1999 ir kt. ). Saviþudiðko elgesio pasikartojimas daþ-niausiai siejamas su tuo, kad asmuo gráþta á tà paèià sutrikusiøir nesikeièianèiø santykiø ratà (Leenaars, 1999; Koèiûnas, 1995).Todël dëmesys bandþiusiojo þudytis artimiesiems yra ypaè ak-tualus.


Tyrimo tikslai. 1) Iðsiaiðkinti, kà iðgyvena asmenys, kaijø artimieji gydosi dël mëginimo nusinuodyti, kà galvojaapie saviþudiðko elgesio prieþastis, jø tarpusavio santykius;2) Ávertinti bandþiusiøjø nusinuodyti pacientø artimøjø ba-ziniø kognityviniø schemø adaptyvumà bei màstymo kon-struktyvumà.

Tyrimo hipotezës.1. Po artimojo tyèinio apsinuodijimo asmenys stipriai iðgy-

vena tokius jausmus kaip baimë, pyktis, gëda, kaltë;2. Po artimojo tyèinio apsinuodijimo asmenys linkæ neigia-

mai vertinti savo santykius tiek su paèiu parasuicidentu,tiek ir su kitais savo artimaisiais;

3. Dauguma bandþiusiøjø nusinuodyti pacientø artimøjø sa-viþudiðko elgesio motyvams priskiria tarpasmeninio po-bûdþio problemas;

4. Bandþiusiojo nusinuodyti paciento artimøjø bazinës kog-nityvinës schemos yra þymiai maþiau adaptyvios ir màs-tymo bûdas þymiai maþiau konstruktyvus nei tø asme-nø, kuriø artimøjø rate saviþudiðko elgesio atvejø nieka-da nëra buvæ.

Metodika. Tyrimo dalyviai. Tiriamøjø buvo dvi imtys. Vienàjø sudarë bandþiusiøjø nusinuodyti Vilniaus GMP ligoninëspacientø artimieji. Kità – pacientø, besigydanèiø ligoninëjedël kitokio pobûdþio susirgimø (ginekologijos, urologijos, ðir-dies, kvëpavimo takø), artimieji.

Vertinimo bûdai. Ankstyvøjø neadaptyviøjø schemø klausi-mynas (Young, 1996). Konstruktyvaus màstymo klausimynas(Epstein, 1993). Emocinei tiriamøjø bûsenai, jø santykio su ar-timaisiais emocinio atspalvio ávertinimui, saviþudiðko elgesiomotyvø supratimui iðsiaiðkinti buvo panaudotos ðios metodi-kos: teiginiø, atspindinèiø emocinæ þmogaus bûsenà, sàraðas(parengta pgl. Horowitz, Sakinofsky, Lindeman ir kt.); saviþu-diðko elgesio motyvø sàraðas (modifikuota Bancroft MPQ me-todika); teiginiø, atspindinèiø savo santykiø su artimaisiais ver-tinimà, sàraðas.


Iðvados:1. Bandþiusiøjø nusinuodyti pacientø artimøjø emocinë

situacija nepraëjus savaitei po parasuicido atspindistipriai iðreikðtus pykèio, grësmës ið aplinkiniø, átam-pos, skausmo iðgyvenimus.

2. Dauguma bandþiusiøjø nusinuodyti pacientø artimøjø sa-viþudiðko elgesio prieþastims priskiria tarpasmeninio po-bûdþio problemas bei linkæ prisiimti atsakomybæ uþ ávy-kusá parasuicidà. Tyrimo eigoje iðryðkëjo ir romantiniønuostatø saviþudiðko elgesio atþvilgiu.

3. Subjektyvus savo santykio su artimuoju, kuris gydosi li-goninëje, vertinimas yra þymiai prastesnis toje tiriamøjøgrupëje, kurioje tiriamøjø artimieji gydosi tyèinio apsi-nuodijimo sukeltus negalavimus. Pastarosios grupës ti-riamieji þymiai prasèiau nei lyginamosios imties indivi-dai vertina ir savo santykius su kitais artimaisiais: su-tuoktiniu, tëvais, vaikais.

4. Bandþiusiojo nusinuodyti paciento artimøjø bazinës kog-nityvinës schemos yra þymiai maþiau adaptyvios, o màs-tymo bûdas þymiai maþiau konstruktyvus nei lyginamo-sios imties tiriamøjø.

Tyrimo duomenys atskleidþia psichologinës, psichoterapi-nës pagalbos bandþiusiø þudytis, save þalojusiø asmenø arti-miesiems poreiká ir gaires.


NE LIETUVOJE GIMUSIØ LIETUVIØ KILMËSPAAUGLIØ PSICHOLOGINË SAVIJAUTA

Rima Juodytë


Problema. Pirmieji Lietuvoje atlikti sovietiniø represijø psicho-loginiø padariniø tyrimai patvirtino, kad sunkus ir ilgalaikistraumavimas nepraeina be pëdsakø. Jis gali sukelti tiek ilgaitrunkanèius potrauminius simptomus, ávairius sveikatos sutri-kimus, tiek ir pozityviø pokyèiø þmogaus asmenybei (Gailienë,Kazlauskas, 2004).

Holokausto, Vietnamo karo ir kiti tyrimai parodë, kad patir-ta trauma gali turëti átakos traumuotø þmoniø vaikams ir netanûkams. Visgi tiek antros, tiek treèios kartos tyrimai ganaprieðtaringi: klinikiniuose tyrimuose ir atvejø analizëse paste-bimas tam tikras traumos poveikio pasireiðkimas, tuo tarpu em-piriniuose tyrimuose neklinikinëse imtyse daþnai nerandamajokiø skirtumø tarp asmenø, patyrusiøjø sunkià ilgalaikæ trau-mà, vaikø arba anûkø ir kontrolinës grupës (Major, 1996l; Kel-lermann, 2001 ir kt.).

Sovietinës represijos pasiþymi tuo, kad jos truko ypatingaiilgai, o jø aukø kanèios nesulaukë tinkamo pripaþinimo. Dël ðiosprieþasties negalime turimø þiniø tiesiogiai taikyti komunistinioreþimo padariniams nusakyti, tam reikalingi papildomi tyrimai.Todël nusprendëme iðtirti Vilniaus vidurinës mokyklos „Lietuviønamai”, kurioje mokosi daug nuo politiniø represijø nukentëju-siø asmenø anûkø, paaugliø psichologinæ savijautà ir iðsiaiðkinti,ar jie pagal su traumavimu susijusias psichologines charakteristi-kas skiriasi nuo reprezentatyvios Lietuvos paaugliø imties.

Metodika. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 45 mokyklos„Lietuviø namai” IX-X klasiø mokiniai (71,1% merginø, 28,9%vaikinø). Tiriamøjø amþiaus vidurkis 16,31 metø. Represuo-


tø asmenø vaikaièiai sudarë 51,1% visø tiriamøjø. 17,8%paaugliø teigë neþinantys, kaip jø lietuviø kilmës seneliaiiðvyko ið Lietuvos. 31,1% apklaustø mokiniø seneliai nebu-vo iðtremti ar ákalinti lageryje. Dauguma tirtø mokiniø gy-vena mokyklos bendrabutyje. Palyginamàjà grupæ sudarë183 Lietuvos paaugliai (54,1% merginø, 45,4% vaikinø). Jøamþiaus vidurkis buvo 15,06 metø (Domanskaitë-Gota, 2000).

Vertinimo bûdai. Naudotas specialiai paruoðtas klausimy-nas, kurá sudarë demografiniai klausimai, klausimai apie ðiømoksleiviø atvykimà á Lietuvà ir prisitaikymà joje, santykius sutëvais, seneliø iðvykimo prieþastis, paaugliø þinias ir kalbëjimàapie tai ðeimoje. Taip pat naudotos ðios metodikos: Harvardotraumos klausimynas, Áveikos strategijø klausimynas, Paramoskrizëje skalë, Prielaidø apie pasaulá klausimynas ir Prieraiðumostiliø klausimynas.

Duomenø tvarkymas. Gautus duomenis palyginome su Lie-tuvos paaugliø, kuriuos tyrë Domanskaitë-Gota (2000), repre-zentatyvios imties rezultatais. Taip pat atlikome palyginimà irtirtos grupës viduje tarp nukentëjusiø nuo politiniø represijøasmenø vaikaièiø (23 vaikø) ir kitø „Lietuviø namø” mokyklospaaugliø (14 mokiniø), kuriø seneliai ar tëvai uþ Lietuvos ribøatsidûrë dël kitø prieþasèiø.

Vidurkiai lyginti remiantis Stjudento kriterijumi dviems ne-priklausomoms imtims (t-test), konkreèiø trauminiø ávykiø pro-centinis paplitimas dviejose lyginamose grupëse – X² nepri-klausomumo kriterijumi. Ryðiui tarp dviejø kintamøjø nustatytinaudojome Pearsono koreliacijà. Skirtumà tarp dviejø grupiøarba koreliacijà laikëme statistiðkai reikðminga, kai gauta preikðmë buvo maþesnë uþ α=0,05.

Rezultatai. Nors pagal asmeniðkai patirtø ávykiø skaièiø „Lie-tuviø namø” paaugliai beveik nesiskiria nuo palyginamosiosgrupës (vidutiniðkai patyrë atitinkamai 2 ir 1,93 ávykius), taèiaunetiesiogiai jie patyrë statistiðkai reikðmingai daugiau traumi-niø ávykiø nei vidutinis Lietuvos paauglys (atitinkamai 4,78 ir2,40 ávykius). Pagal patiriamø trauminiø simptomø intensy-


vumà tirtos mokyklos paaugliai nesiskiria nuo palyginamo-sios grupës, bet ðiek tiek didesnë jø dalis kenèia nuo po-trauminio streso sutrikimo (11,1% ir 7,1%).

Gauti duomenys rodo, kad Lietuviø namø” moksleiviaiyra geriau prisitaikæ nei palyginamosios grupës paaugliai:jie jauèiasi gaunà daug daugiau socialinës paramos, jiemslabiau bûdinga racionali áveikos strategija, didesnis palan-kumas pasauliui ir artimas prieraiðumo stilius (iðvardintiskirtumai statistiðkai reikðmingi).

Tyrimo metu paaiðkëjo, kad dauguma politines represijaspatyrusiø asmenø vaikaièiø nedaug þino apie savo seneliø trau-minæ patirtá, maþai apie tai kalbama jø ðeimose (daugiau neipusës tirtø paaugliø ðeimose ðia tema kalbama maþai (43,5%)arba nekalbama (13%)).

Analizuodami nukentëjusiø nuo politiniø represijø asmenøvaikaièiø grupæ, nustatëme, kad kalbëjimo atvirumas ðeimojeneigiamai koreliuoja su nerimastingu prieraiðumo stiliumi, t.y.kuo maþiau apie tai kalbama, tuo bûdingesnis nerimastingasprieraiðumo stilius (r = -0,469; p < 0,05).

Atlikæ palyginimà tirtos grupës viduje nustatëme, kad rep-resuotø asmenø anûkai gerai prisitaikæ ir nuo kitø „Lietuviønamø” mokiniø statistiðkai reikðmingai skiriasi net keletu as-pektø: jiems labiau bûdinga racionali áveikos strategija; jie la-biau tiki pasaulio kontroliuojamumu ir laime; jauèiasi daþniauiðklausomi; maþesnë jø dalis turi PTSS (8,7 % ir 21,4 %).

Iðvados. Labiausiai „Lietuviø namø” mokiniai nuo repre-zentatyvios Lietuvos paaugliø imties skiriasi tuo, kad jauèiasigaunà daugiau socialinës paramos, be to, jø trauminë patirtisdidesnë. Represuotø þmoniø anûkai gerai prisitaikæ, skirtumaitarp jø ir kitø mokiniø nedideli. Dauguma politines represijaspatyrusiø asmenø anûkø nedaug þino apie seneliø praeitá, ðiostemos neretai vengiama.

Ðio tyrimo rezultatai ir tolimesnis ilgalaikio traumavimo tarp-generacinio poveikio tyrinëjimas gali bûti naudingi psichotera-piniame procese, dirbant su nuo represijø nukentëjusiø as-menø palikuonimis.


ELGESIO SUTRIKIMUS TURINÈIØPAAUGLIØ EGO FUNKCIJOS

Vaida Kalpokienë


Problema. Paauglystë yra ypatingas amþiaus tarpsnis, kuria-me vyksta ryðkûs pokyèiai daugelyje sferø: paauglys susidu-ria su ávairiais reikalavimais, ateinanèiais tiek ið iðorës (pvz.,besikeièiantys socialiniai reikalavimai), tiek ið vidaus (pvz.,naujø tapatumo aspektø integravimas á vientisà tapatumo jaus-mà). Ne visiems paaugliams pavyksta sëkmingai susidorotisu raidos uþdaviniais. Nesëkmingas paauglystës krizës spren-dimas gali sàlygoti ávairias psichologines problemas ar netpsichikos sutrikimus (Ladame, Perret – Catipovic, 1998). Pa-augliai daþnai turi ávairiø elgesio problemø ir elgesio sutriki-mø, tokie paaugliai paprastai pasiþymi blogu prisitaikymudaugelyje sferø (ypaè elgesio, emocinëje, tarpasmeninëje, mo-kymosi ir kt.). Kyla klausimas, kas bûdinga tokiems paaug-liams, kad jie negali sëkmingai prisitaikyti prie vidiniø iriðoriniø reikalavimø? Psichodinaminës paradigmos teigimu,bûtent Ego yra tas asmenybës darinys, kurio svarbiausia uþ-duotis – suderinti daþnai prieðtaringus tiek vidinius, tiekiðorinius reikalavimus, siekiant uþtikrinti prisitaikymà ir adap-tyvø funkcionavimà. Taèiau paauglystëje vyksta labai spartiEgo raida, svyruojanti tarp regreso ir progreso (Blos, 1962), irEgo ne visada pavyksta pasiekti adaptacijà, kuriai bûdingasveiklos produktyvumas, sugebëjimas gauti pasitenkinimà irpsichinë pusiausvyra (Hartmann, 1964; 2002). Be to, paaug-lystëje adaptacija ypatinga dar ir tuo, kad ji vyksta esantnuolatiniam keitimuisi (Anderson, 1999).

Ego siekia prisitaikymo savo funkcijø pagalba, kurias galimaapibrëþti kaip „apimanèias psichiná turiná ar procesus, tarpinin-


kaujanèius tarp aplinkos poveikio ir vidiniø bûsenø” (Conte etal., 1991; p. 69-70). Ðiame tyrime buvo tiriamos keturios Egofunkcijos, kurios yra itin svarbios tiek Ego raidai nuo pat gimi-mo, tiek ir vëlesniam jo funkcionavimui – tai impulsø ir afektøkontrolë, ryðiai su objektais (tiek su realiais þmonëmis, tiek suvidinëmis jø reprezentacijomis), gynybinis funkcionavimas irsintetinis – integracinis funkcionavimas. Kai kuriø tyrimø duo-menimis, elgesio sutrikimus turinèiø paaugliø itin sutrinka to-kios Ego funkcijos kaip impulsø ir afektø kontrolë bei ryðiai suobjektais (pvz., Weber et al., 1992; Skelton et al., 1995), o gynybi-nis funkcionavimas pasiþymi neadaptyviu kai kuriø gynybosmechanizmø veikimu, ypaè projekcija ir susitapatinimu su ag-resoriumi (Recklitis, Noam, 2004; Noam, Recklitis, 1990). Taèiauneaiðku, kokia yra atskirø Ego funkcijø tarpusavio sàveika, kuriturëtø parodyti, kiek Ego funkcijos veikia suderintai ir koks yraEgo stiprumas (Bellak et al., 1973). Manytume, kad elgesio sutri-kimus turinèiø paaugliø Ego funkcijø sàveika turëtø bûti nepa-kankama ir tuo paèiu negalinti uþtikrinti tinkamos adaptacijos,kai tuo tarpu sveikø paaugliø Ego turëtø bûti integruotas, t.y. jofunkcijos turëtø daugiau sàveikauti tarpusavyje nei elgesio su-trikimus turinèiø paaugliø.

Ðio tyrimo tikslas – nustatyti, kuo pasiþymi elgesio sutri-kimus turinèiø paaugliø Ego funkcijos ir kokia yra jø Egofunkcijø tarpusavio sàveika lyginant su sveikais paaugliais.

Metodika. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 73 paaugliai.Elgesio sutrikimø grupæ sudarë 38 paaugliai nuo 14 iki 16 m., iðjø 25 merginos ir 13 vaikinø, tyrimo metu gydæsi RespublikinëjeVilniaus psichiatrijos ligoninëje. Visiems gydytojo psichiatro diag-nozuotas elgesio sutrikimas. Palyginamàjà grupæ sudarë 35 pa-augliai nuo 14 iki 16 m. (20 merginø ir 15 vaikinø).

Metodikos. Paaugliai, neturintys ryðkiø psichologiniø pro-blemø, buvo atrinkti naudojant YSR/11-18 klausimynà (Achen-bach, Rescorla, 2001). Jei palyginamosios grupës tiriamøjø re-zultatai virðijo nustatytà normos ribà, jie toliau nebuvo tiria-mi. Kadangi didelë dalis elgesio sutrikimus turinèiø pa-


augliø pasiþymi þemu intelektu, atrankai taip pat naudojo-me intelekto testà WISC-III (Wechsler, 2002). Jei tiriamøjøIQ buvo þemesnis nei 79 balai, jie toliau nebuvo tiriami.

Ego funkcijø ávertinimui naudotas klinikinis Ego funkci-jø ávertinimo interviu (Bellak et al., 1973). Kiekvienà Egofunkcijà sudaro keli sudedamieji faktoriai. Atskiros Ego funk-cijos ávertinimas gaunamas ávertinus kiekvienà faktoriø 13balø skalëje pagal autoriø pateiktus kriterijus ir suskaièia-vus faktoriø vidurká. Siekiant pritaikyti interviu naudojimàLietuvoje, buvo padarytas dvigubas vertimas; atgalinis ver-timas á anglø kalbà ir originalus variantas reikðmingai ne-siskyrë. Ðiame tyrime ávertintos keturios Ego funkcijos: 1)ryðiai su objektais (sudedamieji faktoriai: susietumas su ki-tais; ryðiø su objektais primityvumas – brandumas; kitøþmoniø suvokimas ir reagavimas á juos kaip á nepriklauso-mas visumas; objekto pastovumas), 2) impulsø ir afektø kon-trolë (sudaro: impulsø iðraiðkos kryptis; kontrolës mecha-nizmø efektyvumas), 3) gynybinis funkcionavimas (sudaro:gynybos mechanizmø neadaptyvus poveikis verbalikai, el-gesiui ir kitoms Ego funkcijoms; gynybinës veiklos sëkmin-gumas), 4) sintetinis – integracinis funkcionavimas (suda-ro: skirtingø poþiûriø, vertybiø ir kt. integracijos laipsnis;intrapsichiniø ir elgesio ávykiø susiejimo laipsnis).

Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliekamas individualiai, pirmiau-siai gaunant tëvø/globëjø raðtiðkà sutikimà, kad jø sûnus/duk-të dalyvautø tyrime. Tada paaugliai uþpildydavo YSR/11-18klausimynà, po to atlikdavo intelekto testà ir klinikiná Ego funk-cijø ávertinimo interviu.

Rezultatai. Vertinant elgesio sutrikimus turinèiø paaugliø at-skirø Ego funkcijø sudedamøjø faktoriø ávertinimo vidurkius, pa-stebima, kad ypaè sutrikæ kontrolës efektyvumas ir gebëjimastoleruoti frustracijà (4,55 balai). Vertinant tarpusavio koreliacijastarp atskirø Ego funkcijø, itin iðryðkëja gebëjimas suderintividinius prieðtaravimus (sintetinë – integracinë funkcija): jisstatistiðkai reikðmingai susijæs su ryðiø su objektais primityvu-


mu – brandumu (r = 0,40, p < 0,05), gebëjimu matyti kitusþmones kaip nepriklausomus (r = 0,46, p < 0,01), objektopastovumu (r = 0,64, p < 0,01), impulsø iðraiðkos kryptimi (r= 0,35, p < 0,05) ir kontrolës mechanizmø efektyvumu beifrustracijos tolerancija (r = 0,34, p < 0,05). Taigi elgesio sutri-kimus turinèiø tiriamøjø tarpe geresnis sugebëjimas suderintividinius prieðtaravimus yra susijæs ir su geresniu sugebëjimudiferencijuoti save – kità (t.y. suvokti kitus þmones kaip ne-priklausomus), brandesniais ryðiais su objektais, ir ypaè – suobjekto pastovumo pasiekimu (tam, kad bûtø pasiektas objektopastovumas, vaikas turi integruoti objekto gerà ir blogà repre-zentacijas á vienà). Kartu per vidiniø prieðtaravimø integracijàpasiekiama ir geresnë impulsø bei afektø kontrolë. Taigi elge-sio sutrikimus turintiems tyrimo dalyviams vidiniø prieðtaravi-mø suderinimas yra itin svarbus, nes jis kartu susijæs ir su kaikuriø kitø Ego funkcijø geresniu veikimu.

Taèiau vertinant bendrai atskirø Ego funkcijø tarpusaviosàveikà, gauta, kad tarpusavyje statistiðkai reikðmingai susiju-sios tik dvi Ego funkcijos – ryðiai su objektais ir sintetinis –integracinis funkcionavimas (r = 0,39, p < 0,05). Gali bûti, kaditin svarbus impulsø ir afektø kontrolës funkcijos sàveikos ne-buvimas su kitomis Ego funkcijomis. Menka impulsø ir afektøkontrolë gali rodyti, kad elgesio sutrikimus turinèiø tyrimo da-lyviø Ego nepakankamai funkcionuoja remdamasis realybës prin-cipu ir nesugeba atidëti impulso, o siekia betarpiðko jo paten-kinimo – tai gali rodyti ankstyvosios raidos sutrikimus. Taèiaureikia pabrëþti, kad rezultatø patvirtinimui reikalinga tolesnëkiekybinë bei kokybinë analizë.

Analizuojant sveikø paaugliø Ego funkcijø sudedamøjøfaktoriø ávertinimo vidurkius, gauti maþesni, nei elgesio su-trikimus turinèiø paaugliø, atskirø faktoriø áverèiø vidurkiøskirtumai, t.y. visi áverèiai yra maþdaug vienodo lygio (nuo9,66 balø iki 10,54 balø, tuo tarpu kai serganèiø paaugliøtarpe áverèiai svyruoja nuo 4,55 iki 6,45 balø). Tarp atskirøEgo funkcijø sudedamøjø faktoriø tarpusavio koreliacijø itin


iðryðkëja susietumo su kitais faktorius – gautos statistiðkaireikðmingos koreliacijos su visø Ego funkcijø sudedamai-siais faktoriais.

Vertinant atskirø Ego funkcijø tarpusavio sàveikà, gauta,kad tarpusavyje yra susijusios visos Ego funkcijos. Ryðiai suobjektais yra susijæ su impulsø ir afektø kontrole (r = 0,62, p< 0,01), gynybiniu funkcionavimu (r = 0,56, p < 0,01), sinte-tiniu – integraciniu funkcionavimu (r = 0,40, p < 0,05).Impulsø ir afektø kontrolë susijusi su gynybiniu funkciona-vimu (r = 0,60, p < 0,01) bei sintetiniu – integraciniu funk-cionavimu (r = 0,40, p < 0,05), gynybinis funkcionavimassusijæs su sintetiniu – integraciniu funkcionavimu (r =0,47, p < 0,01). Tai gali rodyti integruotà, vientisà Ego funkci-jø veikimà. Integruotas, stiprus sveikø tiriamøjø Ego sugebaprisitaikyti tiek prie vidiniø, tiek prie iðoriniø reikalavimø, irkartu (daugiau ar maþiau) susidoroja su paauglystëje kylan-èiais pokyèiais bei besikeièianèiais reikalavimais (tai netie-siogiai patvirtina ir tiriamøjø atsakymai á klausimà, kaip jieiðgyvena paauglystæ: 17 serganèiø paaugliø tvirtino, kad sun-kiai, o sveikø paaugliø taip sakë tik 2).

Iðvados. Elgesio sutrikimus turinèiø tyrimo dalyviø itin su-trikusi impulsø ir afektø kontrolës funkcija, Ego yra neinteg-ruotas, stokojama tarpusavio sàveikos tarp atskirø Ego funkci-jø. Taèiau kuo geresnis sugebëjimas suderinti vidinius prieðta-ravimus, tuo geresnis kai kuriø Ego funkcijø veikimas. Sveikøtiriamøjø visos Ego funkcijos yra susijusios tarpusavyje.

Pritaikymo galimybës. Tyrimo rezultatai gali bûti reikðmin-gi taikant psichoterapijà elgesio sutrikimus turintiems paaug-liams: jiems reikëtø padëti iðsakyti, diferencijuoti ir tinkamubûdu reikðti savo jausmus, norus ir poreikius atsiþvelgiant áiðorines aplinkybes, padëti priimti savo norø ir emocijø prieð-statà realybei. Reikëtø atkreipti dëmesá á tokiø paaugliø gebë-jimà integruoti vidinius prieðtaravimus, pasireiðkianèius ver-tybiø, emocijø, poþiûriø, reikðmingø þmoniø reprezentacijø,tapatumo jausmo, ateities tikslø ir kitose srityse.


SAVIÞUDYBIØ PREVENCIJOS MOKYMØEFEKTYVUMAS KEIÈIANT NUOSTATASSAVIÞUDYBIØ ATÞVILGIU

Auðra Kazlauskaitë

Vilniaus Universitetas, Jaunimo psichologinës paramos centrasEl. paðtas: [email protected]

Problema. Saviþudybiø problemos mastai. Pasaulyje pagal savi-þudybiø skaièiø ðimtui tûkstanèiø gyventojø pastaraisiais ke-liais metais ,,pirmauja” Lietuva. Pasaulinës sveikatos organiza-cijos duomenimis, saviþudybiø skaièius ðimtui tûkstanèiø gy-ventojø: Lietuvoje 40,2 (2004 m.), Rusijoje 41 (2000 m.), Balta-rusijoje 37 (2000 m.), Latvijoje 34 (2000 m.), Ukrainoje 31 (2000m.), Vengrijoje 30 (2001 m.), Estijoje 29 (2000 m.). Dideli savi-þudybiø rodikliai Lietuvoje jau kurá laikà nëra naujiena. Statis-tikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës duo-menimis 1930-40 metais Lietuvoje ávykdavo apie 8,2 saviþudy-bes 100 000 gyventojø. 1986-92 metø vidurkis 3,5 karto dides-nis – 28 saviþudybës 100 000 gyventojø. Sekanèiø 12 metø(1993-2004) vidurkis padidëjo dar 1,5 karto – daugiau nei 44saviþudybës 100 000 gyventojø (Valstybinis psichikos sveikatoscentras, 2005). Tai reiðkia, kad pastaraisiais metais Lietuvojedël saviþudybiø netenkame apie 1600 þmoniø kasmet. Teigia-ma, kad bandymø nusiþudyti ávyksta 7-10 kartø daugiau. Dardidesnis skaièius þmoniø svarsto ar ketina nusiþudyti, taigi jieyra didesnës ar maþesnës suicidinës rizikos grupëje.

Nuostatø saviþudybës atþvilgiu reikðmë. Pastaraisiais metais sa-viþudybiø skaièius Lietuvoje iðlieka itin aukðtas: 45,8 (1994 m.),43,8 (1998 m.), 44,7 (2002 m.), 40,2 (2004 m.). Tuo paèiu metunuostatos á saviþudybæ gana sparèiai tampa pozityvesnës. Atsaky-mas á klausimà „Kaip manai, ar þmogus turi teisæ rinktis gyventiar atimti sau gyvybæ?” rodo teigiamà ar neigiamà nuostatà


saviþudybiø atþvilgiu. Duomenys rodo, kad didëja mokiniøskaièius, kurie mano, kad saviþudybë – tai bazinë þmogausteisë: 36,6 % (1994), 41,9 % (1998), 62,5 % (2002) (Þemaitienë ,Zaborskis, 2004).

Tikëtina, kad daþnas susidûrimas su saviþudybe keièia mûsønuostatas, o nuostatos yra glaudþiai susijusios ir su mûsø paèiøelgesiu. Jei þmogus mano, kad saviþudybë yra bazinë þmogausteisë ir dar geras problemø sprendimo bûdas, daug didesnë tiki-mybë, kad jis, susidûræs su sunkia gyvenimo situacija, pats më-gins tokiu bûdu ,,spræsti” savo problemas. Todël tokie saviþudy-biø mastai Lietuvoje ir jø átaka liekantiems gyventi verèia at-kreipti ypatingà dëmesá á þmoniø, kurie susiduria su saviþudybë-mis ir suicidiniu elgesiu platesne prasme, nuostatas.

Nuostatas saviþudybiø atþvilgiu galime aktyviai keisti orga-nizuodami saviþudybiø prevencijos mokymus. 2003–2005 me-tams patvirtintoje Valstybinëje saviþudybiø prevencijos progra-moje pateikiamos rekomendacijos taip pat paþymi visuomenësinformavimo bei nuostatø keitimo svarbà. Tikslas – visuome-nës ir jos grupiø socialinës dezintegracijos ir bejëgiðkumo pro-blemø ðalinimas, teigiamø nuostatø, vienos ið saviþudybiø pre-vencijos priemoniø, ugdymas.

Suicidologiniø mokymø reikðmingumas. Apþvelgus literatû-rà akivaizdu, jog tyrimø nagrinëjanèiø suicidologiniø mokymøefektyvumà yra labai maþai, o jø rezultatai nevienareikðmiðki.Todël pakankamai apibendrintø iðvadø apie jø efektyvumà da-ryti negalime.

Pavyko aptikti vienà Lietuvoje atliktà suicidologiniø apmo-kymø efektyvumo tyrimà – tai 2003 m. R. Petrauskaitës ma-gistro darbas ,,Medicinos studentø nuostatos saviþudybiø at-þvilgiu: ar suicidologiniai apmokymai yra veiksmingi?”. Ðio ty-rimo rezultatai parodë, kad medicinos studentø iki suicido-loginiø apmokymø ir po apmokymø praëjus 8 mën. nuosta-tos saviþudybës atþvilgiu skiriasi: 1) medicinos studentamspo apmokymø saviþudybë yra maþiau priimtina, jie þymiaioptimistiðkiau vertina saviþudybiø prevencijos galimybes,


þymiai pozityviau vertina saviþudybës pavojaus numatymogalimybes ir rimèiau þiûri á kalbantá apie saviþudybæ argrasinantá nusiþudyti þmogø; 2) medicinos studentai po ap-mokymø ðiek tiek labiau linkæ ásitraukti á saviþudybiø pre-vencijos veiklà. Ðie rezultatai parodë, jog suicidologiniaiapmokymai yra veiksmingi, t. y. jie skatina pozityvesnæ nuo-statà saviþudybiø prevencijos atþvilgiu.

Tyrimui pasirinktø grupiø vaidmens saviþudybiø prevenci-joje aktualumas. Policijos pareigûnai, medicinos darbuotojai,mokytojai, kunigai ir kiti asmenys, kurie dël savo darbo speci-fikos ar interesø gali susidurti su rizikos grupës asmenimis irjiems padëti, yra vadinami “vartininkais”. Jie iðskiriami, kaipvieni svarbiausiø asmenø galinèiø dalyvauti saviþudybiø pre-vencijoje.

Ðiame tyrime pasirinktos grupës (policijos pareigûnai, Grei-tosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai bei Bendrojo pa-galbos centro specialistai) savo darbe tiesiogiai susiduria su ban-danèiais þudytis þmonëmis. Daþnai po suicidinio bandymo jieyra bûtent tie þmonës, kurie pirmieji bendrauja su þmogumi pa-sikësinusiu á savo gyvybæ. Ðià intervencijà jie atlieka be specia-laus paruoðimo. Tyrimai ir patirtis rodo, kad neretai spontaniðkareakcija á bandþiusá nusiþudyti þmogø yra smerkimas, moraliza-vimas. Tai gali labiau pakenkti nei padëti. Nustatyta, jog gydy-tojø nuostatose saviþudybiø atþvilgiu gana daþnai atsispindi ne-þinojimas, nesupratimas, atmetimas, vengimas prisiimti atsako-mybæ (pvz., nuostata, jog „saviþudybiø prevencija perþengia ma-no atsakomybës ribas”) (Herron, Ticehurst, Appleby, Perry, Cor-dingley, 2001). Bandymas nusiþudyti laikomas vienu svarbiausiøaukðtos suicidinës rizikos rodikliø. Tai grupë þmoniø, kurie yradideliame pavojuje ir reikalingi skubios bei profesionalios pagal-bos. Visgi visuomenëje paplitæ mitai kartais sukelia bejëgið-kumà, pvz., manymas, kad kartà bandæs nusiþudyti þmogusanksèiau ar vëliau tai padarys. Gailienë (2001) nurodo, jog iðtiesø nusiþudo 10-15% mëginusiø tai padaryti þmoniø. Taigipagalba jiems ne tik ámanoma, bet ir bûtina.


Tikslas. Ávertinti saviþudybiø prevencijos mokymø efek-tyvumà keièiant nuostatas saviþudybiø atþvilgiu.

Metodika. Ðio tyrimo dalyviai – 50 pirminës grandiesatstovø: policijos pareigûnai, Greitosios medicinos pagalbosstoties personalas, Bendrojo pagalbos centro (Bendrasis pa-galbos telefonas 112) darbuotojai. Ðie specialistai dalyvavoketuriuose 8 valandø seminaruose “Saviþudybiø ir kriziøprevencijos pagrindai”, kuriuos vedë Jaunimo psichologi-nës paramos centro darbuotojai: dr. psichoterapeutë Kristi-na Ona Polukordienë ir psichologas Paulius Skruibis. Semi-naruose buvo pateikiamos pagrindinës þinios apie saviþu-dybes, jø prevencijà, intervencijà bei postvencijà, taip patpraktinëje seminaro dalyje aptariami konkretûs atvejai.

Prieð seminarus visi dalyviai uþpildë anketas ATTS (Atti-tudes Towards Suicide). Ðios anketos naudojamos nuosta-toms saviþudybiø atþvilgiu ávertinti. Praëjus pakankamai il-gam laikui po ðiø seminarø (4–8 mënesiams), seminarø da-lyviai praðomi ATTS anketas uþpildyti pakartotinai. Taipgalima ávertinti koká ilgalaikæ átakà turëjo mokymai dalyviønuostatoms saviþudybiø atþvilgiu.

Rezultatai ir iðvados. Ðiuo metu vykdomas pakartotinisseminarø dalyviø nuostatø tyrimas. Rezultatai bei iðvadosbus pristatyti konferencijos metu. Praneðimo metu bus pa-teiktas atsakymas á klausimà: koká ilgalaiká poveiká turëjosaviþudybiø prevencijos mokymai keièiant nuostatas savi-þudybiø atþvilgiu. Tikimës, kad lengviau pasikeis kognity-vinis nuostatø aspektas (ásitikinimai, mintys bei faktai), tuotarpu gilesnës þmogaus nuostatos (afektyvinis ir elgesio as-pektai) turëtø pasikeisti maþiau.

Suicidologiniø mokymø efektyvumo tyrimas – aktualipraktikos sritis. Panaðius saviþudybiø prevencijos moky-mus Jaunimo psichologinës paramos centras organizuojajau ne pirmus metus ir planuoja tæsti ðià veiklà. Akivaizdu,kad pirminës grandies specialistø mokymai Lietuvoje yraaktualûs ir turës bûti organizuojami. Taigi mokymai yravykdomi, taèiau á klausimus, ar jie efektyvûs, koks jø efek-tyvumas iðsamiai atsakyti negalime.


POLITINIAI KALINIAI IR TREMTINIAILIETUVOJE: KAIP JIE IÐGYVENO?

Evaldas Kazlauskas

Vilniaus universitetasEl.paðtas: [email protected]

Problemos pagrindimas. 1940–1958 m. sovietø ir naciøokupacijø aukomis tapo per 600 tûkst. Lietuvos gyvento-jø. Á Sibiro lagerius ar tremtá buvo iðveþta apie 300 000Lietuvos þmoniø (Anuðauskas, 1996). Dauguma politiniøkaliniø ir tremtiniø á Lietuvà nebegráþo. Dalis þuvo Sibire,kitiems gráþti á Lietuvà nebuvo leista. Gráþæ politiniai kali-niai ir tremtiniai bei jø ðeimos nariai buvo ilgà laikà per-sekiojami. Lietuvoje vis dar gyvena tûkstanèiai asmenø,nukentëjusiø nuo komunistiniø represijø. Dabartiniu me-tu Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo cen-tro, ágalioto suteikti nukentëjusiojo nuo sovietiniø repre-sijø teisiná statusà, duomenimis Lietuvoje gyvena virð 50tûkst. oficialiai pripaþintø nukentëjusiais asmenø.

Politiniø represijø metu asmenys patyrë sunkius traumuo-janèius ávykius: kankinimus, paþeminimà, grasinimus, badà, ar-timøjø ir namø netektis, matë, kaip þûsta artimi þmonës. Dau-gelis represijø neiðgyveno. Taèiau nemaþa dalis sugebëjo ið-tverti ypaè sunkø ir ilgalaiká traumavimà. Tad klausimai – kaspadëjo iðgyventi? kokius áveikos mechanizmus naudojo ir nau-doja represuoti asmenys? – psichologams yra labai ádomûs.Juk ðiø klausimø iðsamesnë analizë padëtø ne tik suprasti trau-muotus asmenis, bet ir ágalintø pagerinti psichologinæ pagalbàtraumø aukoms. Ðio praneðimo tikslai yra: 1) ávertinti veiks-nius padëjusius iðgyventi represijas ir 2) ávertinti ðiø veiks-niø sàsajas su traumine patirtimi ir potrauminës simptoma-tikos iðreikðtumu.


Metodika* . Tyrimo dalyviai. Politiniø represijø grupë. Tyri-me dalyvavo 1359 sovietø ir naciø represijas iðgyvenæ asme-nys. Visi ðie asmenys turi oficialø nukentëjusiøjø nuo represi-jø statusà, apibrëþtà Lietuvos respublikos asmenø, nukentëju-siø nuo 1939-1990 okupacijø teisinio statuso ástatyme. Amþiausvidurkis – 73,1 m.

Palyginamoji grupë. Panaðaus kaip represijø grupës amþiaus119 asmenø, neturinèiø oficialaus nukentëjusio nuo represijøstatuso. Amþiaus vidurkis – 70 m.

Ávertinimo bûdai. Patirti trauminiai ávykiai. Per visà gyveni-mà patirtø trauminiø ávykiø ávertinimui naudotas Harvardo trau-mos klausimyno (Mollica et al., 1992) lietuviðkas variantas (Kaz-lauskas, Gailienë, 2003). Tyrime naudota ðio klausimyno pirmojidalis – trauminiø ávykiø ir patyrimø apibûdinimai. Pateiktame23 stresiniø ávykiø sàraðe tyrimo dalyviai turëjo nurodyti, kokiusávykius jie yra patyræ savo gyvenime, taip pat atskirai nurodyti,kuriuos yra patyræ per pastaruosius vienerius metus.

Traumos simptomø klausimynas. Traumos simptomø áverti-nimui naudotas Traumos simptomø klausimyno (TSK-35) lietu-viðkas variantas (Kazlauskas, Gailienë, 2003). Metodikos klau-simai apima platø simptomø spektrà, neapsiribojant tik potrau-minio streso sutrikimo simptomatika. Klausimynà sukûrë Brie-re ir Runtz (1987) ilgalaikio traumavimo psichologiniams pada-riniams ávertinti. Metodika modifikuota pritaikant jà specifi-niam tiriamøjø patyrimui bei pagyvenusiam amþiui (Gailienë,Kazlauskas, 2004). Klausimynà sudaro 35 klausimai. Tyrimodalyviai turëjo nurodyti, kurie simptomai jiems pasireiðkë perpastaruosius du mënesius.

Áveikos veiksniai. Remiantis individualaus interviu su repre-sijas patyrusiais asmenimis rezultatais, sudarytas 9 teiginiø klau-simynas. Á já átraukti tyrimo dalyviø daþniausiai paminëti

* Praneðime naudojami Vilniaus universiteto ir Gyventojø genocidoir rezistencijos tyrimo centro projekto ‚,Sovietø ir naciø okupacijø rep-resijø psichologinës pasekmës” duomenys.


veiksniai, padëjæ áveikti represijø sunkumus: socialinë pa-rama (ðeimos ir artimøjø parama; draugø, patyrusiø tas pa-èia represijas parama), tikëjimas (viltis; tikëjimas Dievu),dvasinë stiprybë, politinis aktyvumas bei fizinë jëga ir svei-kata. Iðskirtus veiksnius papildë atviras klausimas, kuriuopraðoma paraðyti kitus reikðmingus veiksnius, padëjusiusáveikti represijø metu patirtà traumavimà (Kazlauskas, 2006).

Tyrimo eiga. Dauguma – 78,9 proc. – tyrimo dalyviøapklausti paðtu. Su tyrimo dalyviais susisiekta telefonu – in-formuota apie tyrimà, jo tikslus ir praðyta sutikimo dalyvautityrime. Gavus sutikimà, paðtu buvo iðsiunèiamas klausimynas.

Rezultatai. Politiniø represijø aukoms, palyginti su palygi-namosios grupës asmenimis, sunkumus daþniau padëjo áveiktitikëjimas Dievu (71,9 proc.), dvasinë stiprybë (56,1 proc.)(p < 0,001). 39,6 proc. iðgyvenusiøjø teigë, kad represijaspadëjo iðgyventi tas paèias represijas patyrusiø draugø para-ma. Treèdalis represijø grupës asmenø (32,1 proc.) teigë, kadpolitinis aktyvumas padëjo jiems iðgyventi represijø sunku-mus. Palyginamojoje grupëje á klausimà kas padëjo iðtvertigyvenimo sunkumus, politiná aktyvumà kaip áveikos veiksnánurodë tik pora procentø asmenø. Tik nedidelë dalis abiejøgrupiø tyrimo dalyviø mano, kad sunkumus padëjo áveiktiatsitiktinumas (5,4 proc. represuotøjø ir 1,7 proc. palyginamo-sios grupës asmenø). Politines represijas iðgyvenusieji, paly-ginti su asmenimis, kurie represijø nepatyrë, nurodë daugdaugiau áveikos veiksniø. Gali bûti, kad kai traumavimassunkus ir tæsiasi ilgai, tam, kad iðgyventø, asmenys naudojadaug traumos áveikos strategijø ir ieðko daugiau resursø,kurie padëtø jiems iðgyventi (Jankowski et al., 2004).

Áveikos veiksniai siejasi su patirtais trauminiais ávykiais.Stiprus teigiamas ryðys nustatytas tarp patirtø per visà gyveni-mà trauminiø ávykiø kiekio ir dvasinës stiprybës (r = 0,29,p < 0,01), iðgyvenusiø represijas paramos (r = 0,26, p < 0,01),politinio aktyvumo (r = 0,25, p < 0,01), religiniø ásitikinimø(r = 0,20, p < 0,01). Didelë ir statistiðkai reikðminga koreliaci-ja yra tarp áveikos veiksniø, kuriuos paminëjo represuoti as-menys, kiekio ir patirtø trauminiø ávykiø (r = 0,41, p < 0,01).


Nustatytos statistiðkai reikðmingos koreliacijos tarp traumossimptomø klausimyno áverèio ir visø áveikos veiksniø, iðskyrusfizinæ jëgà ir sveikatà (α = 0,05). Didþiausia koreliacija yra tarppotrauminës simptomatikos ir ðeimos nariø bei artimøjø para-mos (r = 0,20 , p < 0,01), tikëjimo Dievu (r = 0,26, p < 0,01).Taip pat stipri koreliacija nustatyta tarp bendro áveikos veiksniøskaièiaus ir traumos simptomø klausimyno rezultatø (r = 0,30,p < 0,01). Ryðys teigiamas, tad kuo daugiau veiksniø iðskiriatyrimo dalyvis, tuo jo potrauminë simptomatika didesnë. Rezul-tatai prieðtarauja ðiuo metu traumø psichologijoje priimtai prie-laidai, kad áveikos veiksniai pagerina adaptacijà ir suðvelninatraumos padarinius (Joseph, 1999). Gali bûti, kad asmenys, kuriepatyrë daug traumø ir buvo stipriai jø paveikti, naudojo dau-giau strategijø, ir tai atsispindi tyrimo rezultatuose.

Apibendrinimas. Tyrimo rezultatai papildo kitø ilgalaikiotraumavimo tyrimø duomenis, kuriais nustatoma, kad ryðiaitarp áveikos ir padariniø yra sudëtingi. Nustatëme, kad vi-sai nebûtinai asmenys, gaunantys daugiau socialinës para-mos, ypaè jei traumavimas buvo ypaè sunkus, pasibaigustraumavimui jauèiasi geriau. Represuotø asmenø praðëmeávertinti, kokie veiksniai padëjo jiems iðgyventi represijas,taèiau ávertinti áveikos veiksnius, kai traumavimas buvo ypaèilgalaikis, sudëtinga. Traumavimo metu galëjo keistis ávei-kos strategijos ir stiliai (Aldwin, 1993). Kiekybinis tyrimopobûdis, neatsiþvelgimas á áveikos veiksniø dinamikà nelei-dþia mums vienareikðmiðkai atsakyti á keltà klausimà apietai, kas padëjo iðgyventi. Reikëtø tolesniø tyrimø ávertintiveiksnius padëjusius iðgyventi ilgalaiká traumavimà repre-sijø metu.

Tyrimo rezultatø praktinis pritaikymas. Represijas iðgyve-nusiø asmenø patirtø sunkumø ir áveikos veiksniø ávardinimaspadeda pripaþinti ilgalaikio traumavimo patirtá ir padarinius.Tai padeda traumavimo aukoms sveikti. Tyrimo rezultataigali bûti panaudoti teikiant pagalbà traumø aukoms. Tyri-mas patvirtina, kad socialinë parama, ypaè tuos paèius sun-


kumus iðgyvenusiø asmenø parama yra svarbi áveikiant trau-mas. Kai traumavimas yra dël politiniø prieþasèiø, bûtentpolitinis aktyvumas gali bûti svarbus apsauginis veiksnys,todël reikëtø pagarbios nuostatos á represuotø asmenø poli-tines paþiûras ir politiná aktyvumà, nes tai padeda repre-suotiems asmenims jaustis geriau.


EMOCINIS INTELEKTAS:AR JIS SVARBUS ORGANIZACIJAI?

Justina Kuckailienë


Pasaulyje paskutinius 5–6 metus vis daugiau kalbama apieemocijø átakà kasdieniniame gyvenime – ðeimoje, mokykloje,darbe – ir kartu dëmesys nukreipiamas á emociná intelektà(EI). Neámanoma nepastebëti, kad vis daugiau tyrimø atlieka-ma EI siejant su ávairiais þmogaus gyvenimo aspektais bandantsuprasti, kaip teisingai elgtis kasdieninëse situacijose. Ið kurtoks susidomëjimas emociniu intelektu, taip pat pastebimu irLietuvoje? Vieni ðios srities tyrëjø (Mayer, Forgas, Ciarrochi)teigia, kad susidomëjimà EI lëmë maþiausiai kelios prieþastys:a) EI atspindi zeitgeist – intelektinæ dvasià – ir lyg suteikiaviltá, kad galima iðspræsti jausmø ir màstymo amþinà konfliktà,b) EI konstruktas ið dalies leidþia suprasti, kad þmonës, netu-rintys aukðtø akademiniø pasiekimø, gali sëkmingai veikti, jei-gu jø EI yra aukðtas, c) galbût EI meta iððûká tradiciniamsintelekto testams – þmogui nereikia aukðto intelekto norintko nors pasiekti gyvenime.

Kas tai yra emocinis intelektas ir kaip já iðmatuoti? Ávairiuoseðaltiniuose galima atrasti ðiuos emocinio intelekto sàvokos ati-tikmenis: emocinis koeficientas, emocinis iðprusimas, emocinëkompetencija. Bene visuose mokslininkø darbuose nuolatos dis-kutuojama, kà apima EI konstruktas. Galima skirti dvi EI apibû-dinimo perspektyvas: 1) EI yra gebëjimø visuma, 2) remiamasimiðriu poþiûriu (apima gebëjimus, motyvacijà, sàmoningumà,adaptyvumà ir pan.). Daþniausiai naudojamas Mayer ir bendra-autoriø (1997) EI gebëjimø modeliu paremtas EI apibûdinimas,kuriuo vëliau rëmësi dauguma emocinio intelekto tyrëjø:


Emocinis intelektas – tai gebëjimø visuma: a) savo irkitø emocijø suvokimas, b) emocijø asimiliacija màstymuiparemti (angl. facilitate), c) emocijø supratimas, d) savo irkitø emocijø reguliavimas. Trumpai tariant, emocinis inte-lektas integruoja jausmus ir màstymà.

Vientiso sutarimo, kà apima emocinio intelekto konstruk-tas, nëra, todël nuolatos kyla problema, kaip reikëtø matuotiEI. Praktikoje yra naudojami keli matavimo bûdai: savæs verti-nimo metodikos, 360° ávertinimo metodikos ar ekspertinis ver-tinimas (pastarasis sudaro dalá MSCEIT metodikos). Populia-riausios yra sekanèios metodikos:

• EQ-i – Emotional Quotient Inventory (BarOn, 2002), nau-dotas Lietuvoje (Remeikaitë, 2004; Girèytë, 2005);

• MSCEIT – Mayer-Salovey-Caruso Emotional Intelligen-ce Test (Mayer et al., 2000); ðis bûdas matuoti EI yralaikomas labiausiai patikimas (remiantis Ashkanasy etal., 2005; Sitarenious, 2003 ir kitø darbais);

• ECI – Emotional Competence Inventory (Boyatzis et al.,2002).

Priklausomai nuo tyrimo tikslo gali bûti naudojamos speci-finei aplinkai pritaikytos metodikos, pvz., EI matavimui organi-zacijoje yra pritaikytas SUEIT – Swinburne University Emotio-nal Intelligence Test (Palmer et al., 2002), naudotas ir Lietuvoje(Kuckailienë, 2005).

Praktiniame matavimø rezultatø pritaikyme kyla rimtø ne-sutarimø dël metodikø patikimumo ir validumo, todël domintisatliktais darbais kyla pagunda pamanyti, kad emocinis intelek-tas tëra komercinë, mada tapusi frazë. Frank J. Landy, EdwinA. Locke, Feffrey M. Conte ir kt. abejoja, ar tariamas emocinisintelektas ið tiesø egzistuoja ir juo labiau, ar galima já taikyti:savæs vertinimo ar gebëjimø modeliø negalima naudoti, nes jienëra pakankamai moksliðkai ir kruopðèiai atlikti. Metodikø ska-liø suderinamumas ir patikimumas yra pakankamai aukðti, ta-èiau arðios kritikos negailima dël metodikø validumo (Conte,2005). Gana átikinama kritika yra tai, kad surinkti duomenis


apie emociná intelektà yra sunku, nes jo neámanoma tiesio-giai stebëti. Gal daþniausiai naudojami klausimyno formatyrimo metodai atspindi ne patá EI, o þmogaus nuostatà á já?

Emocinio intelekto pritaikymas organizacijoje. Literatûrojegalima atrasti emocinio intelekto ir intymiø tarpusavio santy-kiø (pvz., Fitness, 2000), saviaktualizacijos (pvz., BarOn, 2002),psichinës sveikatos (aleksitimijos tyrimai, Parker, Taylor, 2000)ir kitas sàsajas, taèiau didþioji dalis tyrëjø dëmesá skiria emoci-nio intelekto ir organizacijos gyvenimo ryðiui.

Kodël bûtent emocinis intelektas organizacijoje? Kalbant apieemociná intelektà ir organizacijas ko gero pirmiausiai pradëtireikëtø nuo emocijø svarbos. Organizacijos yra linkusios ma-nyti, kad jose vykstantys procesai turëtø bûti kuo labiau racio-nalûs ir neretai jausmams vietos nebelieka. Taèiau toks many-mas daþnai yra klaidingas. Pagal Weiss ir Cropanzano (1996)emociniø ávykiø modelá (angl. Affective Events Theory) darbopobûdis ir jam keliami emociniai reikalavimai veikia elgesá irnuostatas á darbà per kasdieninæ patirtá (rûpesèius, pakilimus)ir patiriamas teigiamas ar neigiamas emocijas.

Ashkanasy ir Daus (2002) paþymi, kad darbe iðgyvenamosemocijos yra ðerdis formuojantis nuostatoms á darbà ir atlie-kant tam tikrus darbinius veiksmus. Ið to galima daryti prielai-da, kad EI tyrimai tampa irankis, leidþiantis prognozuoti ir ge-riau suprasti organizacini elgesi, emocini klimata organizacijo-je. Taigi galima daryti iðvada, kad emocijos darbe yra neabejo-tinai svarbios, todel darbuotojo gebëjimai suprasti ir iðreikðtiemocijas, suprasti klientø ar savo kolegø emocijas, gebëjimasasimiliuoti ir efektyviai panaudoti emocijø teikiamà informaci-jà bei valdyti ir kontroliuoti darbe kylanèias emocijas (Palmeret al., 2002) yra reikðmingi individualiems darbuotojams ir or-ganizacijai kaip visumai.

Emocinio intelekto ir organizacijos gyvenimo sasajos. Tai,kad atliekant kasdienines uþduotis darbe yra svarbu patirti,atpaþinti ir tinkamai valdyti emocijas, patvirtinta tyrimais. EIgali bûti susijæs su darbo atlikimo gerinimu (Law et al., 2004),


aukðtesniu pasitenkinimu darbu (Gardner, 2002; Law et al.,2004, 2002; Wong et al., 2004), vadovø-lyderiø savybëmis(Gardner, Stough, 2002; Remeikaitë, 2004), sprendimø pri-ëmimo procesu (Brown et al., 2003), konfliktø sprendimoágûdþiais (Jordan, Troth, 2002). Lietuvoje atliktuose tyrimuo-se EI buvo siejamas su lyderiø-vadovø savybëmis (Remei-kaitë, 2004), gráþtamojo ryðio siekimu ið vadovo (Kuckailie-në, 2005), socialiniu-psichologiniu klimatu informaciniø tech-nologijø organizacijose (Lekavièienë, Remeikaitë, 2004). Pas-taruosiuose darbuose atsispindëjo, kad EI darbo aplinkaiyra svarbus: EI jausmø ir màstymo integracija paveikia as-mens savijautà ir gebëjimà sëkmingai veikti organizacijosaplinkoje (Lekavièienë, 2004), EI lygis siejasi su darbo po-bûdþiu (socialiniø ryðiø palaikymo reikalaujanèiame darbeEI yra aukðtesnis), aukðtesnio emocinio intelekto darbuoto-jai daþniau siekia ið vadovø gráþtamojo pobûdþio informaci-jos (Kuckailienë, 2005), o darbo grupëse (medicinos ástai-gos) darbuotojø EI ir streso valdymas bei adaptacija yrareikðmingai susijæ (Girèytë, 2005).

Kalbant apie konkretø EI pritaikymà organizacijoje galimaiðskirti maþiausiai kelias organizacijai svarbias sritis (Ashkana-sy, Daus, 2002).1. EI ir vadovavimas. Ði sàsaja vien jau logine prasme gali bûti

aiðki: vadovams, ypaè tiesioginiams, yra svarbu ne tik pri-imti sprendimus, bet ir palaikyti tinkamus, emociná klimatàgerinanèius, tarpusavio santykius su darbuotojais. DaþnaiEI tiesiogiai siejamas su transformacine lyderyste (Remei-kaitë, 2004; Ashakasy et al., 2002; Gardner, 2002): yra svar-bu, kad vadovas identifikuotø ir perduotø (komunikuotø)vizijà suburdamas kolegas jos siekti. EI prasme galima sa-kyti, kad vadovas turi gebëti atpaþinti savo ir kitø emocijas,kad tinkamai galëtø sutelkti organizacijos þmogiðkàsias pa-jëgas veikti. Vadovas, kuris gali suprasti pavaldiniø emoci-jas, yra pasiruoðæs kritinëse situacijose suteikti reikiamà pa-ramà, tinkamai kontroliuoti situacijà – naudoti turimà in-


formacijà, kûrybiðkai priimti sprendimus ir siekti teigia-mø rezultatø. Manoma, kad aukðtesnio emocinio inte-lekto vadovams geriau sekasi perteikti norimus tikslusdarbuotojams, didinti jø entuziazmà darbui, tarpusaviopasitikëjimà, identiðkumà su paèia organizacija, darbogrupe.

2. EI ir grupinis darbas. Emocinis intelektas kaip gebëjimøvisuma svarbus formuojant darbo grupes. Manoma, kad aukð-tesnio EI darbo grupiø nariai lengviau bendrauja tarpusavy-je, daugiau sulaukia socialinës paramos ir yra vienas kitulabiau patenkinti (Salovey et al., 2005). Tam, kad þemesnioEI darbo grupiø nariai gerai atliktø uþduotis reikalingi emo-ciniø kompetencijø ugdymas, taèiau aukðtesnio EI darbuo-tojai neugdomi gerai susitvarko su uþduotimis (Jordan etal., 2002).

3. Darbo emocionalumas. Kai kurios profesijos tiesiog praðosi,kad þmogus sugebëtø suprasti, asimiliuoti ir valdyti emoci-jas (pvz., policijos pareigûnai: emocinis intelektas gali bûtisusijæs su neigiamø darbo keliamo streso pasekmiø valdy-mu). Laboratoriniai ir lauko tyrimai patvirtina, kad tuosedarbuose, kur yra didþiausias kontaktas su klientais, dar-buotojo EI yra itin svarbus: tiek nuostatø á darbà prasme,tiek tarpasmeniniuose santykiuose su klientais (nuo to galipriklausyti ir darbo kokybë).Kaip organizacijoje tobulinti EI? Bandant apibrëþti EI sàvo-

kà, susipaþinti su jos matavimo galimybëmis ir tuo, kokià reikð-mæ organizacijai turi aukðtesnio emocinio intelekto darbuoto-jas ne maþiau svarbu pasidaro, o kaipgi siekti tobulinti EI?Pirmiausiai svarbu ávertinti, kokià átakà emocijos turi darbui,t.y. kokius iððûkius pats darbas kelia þmogaus emociniams ið-gyvenimams (ar inþinierius turi nuo ryto iki vakaro taisyti kom-piuterinæ technikà, ar medicinos sesuo turi visà diena aptar-nauti ligoninës pacientus). Vadovavimo pagalba siûlytina kurtiteigiamà emociná klimatà kreipiant dëmesá á darbuotojø emoci-nius iðgyvenimus darbe, adekvaèià jø iðraiðkà ir ásisàmoninimà,


socialinæ paramà. Teigiamà emociná klimatà gali padëti kurtiir pastiprinimø sistemos, nors pradëti reikëtø nuo tinkamødarbuotojø atrankos. Siekiant tobulinti emocijø reguliavimoágûdþius galima mokytis tokiø technikø kaip streso, pykèiovaldymo, atsipalaidavimo ágûdþiø ir pan. Vadovams pravar-tu kurti ir komunikuoti tinkamà vizijà, modeliuoti aplinkà irjeigu ámanoma, keisti reikiamas darbo atlikimo ypatybes.

Nëra abejonës, kad emocinio intelekto fenomenas yrasvarbus organizacijos gyvenimui, nors EI konstrukto apibû-dinimo ir matavimo problema iðlieka: ar emocinis intelektasgali bûti atskiras, unikalus konstruktas, kuriam reikia su-daryti patikimà bûdà iðmatuoti, ar tai yra mums jau þinomøkonstruktø dalis, o gal tai senoliø vadinama iðmintis?

Nuolat kintanèioje aplinkoje, kur ávairios ámonës turi keistisavo áproèius, darbo pobûdá, ar net visà kultûrà bûtent emoci-nës darbuotojø reakcijos yra viena ið didþiausiø kliûèiø organi-zacijai sëkmingai keistis. Todël emocijø atpaþinimas ir suprati-mas, jø valdymas yra svarbûs vadovø ir pavaldiniø, kolegø tar-pasmeniniams santykiams, sprendimø priëmimui, nuostatoms ádarbà, emocinio klimato kûrimui ir palaikymui – visa tai, kasveikia darbo rezultatus.


SÀMONINGAI SAVE ÞALOJANTYSVAIKAI IR PAAUGLIAI: TYRIMØ,ATLIKTØ LIETUVOJE, APÞVALGA

Laskytë Agnë

Kauno medicinos universitetasEl. paðtas: [email protected]

Darbe analizuojama 1994–2004 metø mokslinës publikaci-jos ir moksliniai tyrimai, kuriais buvo siekiama nustatyti10–17 metø vaikø ir paaugliø sàmoningo savæs þalojimopaplitimà Lietuvoje ir atskleisti ðiam reiðkiniui átakos turin-èius socialinius ir psichologinius veiksnius.

Problema. Probleminis klausimas: kokie socialiniai-psicho-loginiai veiksniai turi átakos 10–17 metø vaikø ir paaugliøsàmoningo savæs þalojimo paplitimui Lietuvoje? Á ðá klausimàstengsimës atsakyti, remdamiesi Lietuvoje atliktais tyrimais.

Suicidas (lot. suicidium – sui – save + coedo, cecidi –nusiþudyti) – asmuo, turintis polinká nusiþudyti; saviþudybë(Tarptautiniø þodþiø þodynas, 2000). Analizuodami saviþudybiødaþná Lietuvoje, tyrëjai pateikia epidemiologinæ ðio reiðkinioiðraiðkà – saviþudybiø skaièiø 100 tûkstanèiø gyventojø permetus. Mokslinëje literatûroje, analizuojanèioje suicidà kaipsociologiná fenomenà, daþniausiai cituojama 1897 metais iðleis-ta prancûzø sociologo E. Diurkheimo studija „Saviþudybë”(1994). Prancûzø sociologas E. Diurkheimas, analizuodamas sa-viþudybiø statistikà, nustatë, kad saviþudybiø motyvai, jø skai-èiaus augimo ar maþëjimo tendencijos kiekvienoje ðalyje kar-tojasi ir kinta veikiamos socialiniø veiksniø, o kaip svarbià sa-viþudybiø prieþastá iðskyrë socialiniø saitø dezintegracijà (pvz.,ðeimyninio sutelktumo nebuvimà).

Psichoanalizës pradininkas Sigmundas Freudas saviþudybësfenomenà aiðkino psichologinëmis studijomis (1999). Veikale


„Gedulas ir melancholija”, publikuotame 1917 metais, psi-choanalitikas aptaria pasàmonines saviþudybës prieþastis.Jo teigimu, saviþudybe yra iðreiðkiamas pasàmoningas prie-ðiðkumas perimtam ávaizdþiui mylimo þmogaus, kuriam ið-gyvenami ambivalentiðki jausmai.

Apþvelgus mokslinæ literatûrà apie saviþudybës fenomenà,galima daryti iðvadà, kad saviþudybë – tai sudëtingas, ávairia-pusis reiðkinys, kuriam poveikio turi biologiniai, kultûriniai,sociologiniai, tarpasmeniniai, loginiai, sàmoningi ir nesàmoningi,filosofiniai-egzistenciniai veiksniai. D. Gailienë (2001) apiben-drindama teorijas, aiðkinanèias saviþudiðkà elgesá, teigia, kaddaþniausiai orientuojamasi á kurá nors vienà aspektà, nes pritai-kyti teoriná modelá visam saviþudybës multidimensiðkumui la-bai sunku. Ðiame darbe suicidà kaip tyrimo konstruktà aiðkina-me sàmoningu savæs þalojimu.

Tiriamajam objektui operacionalizuoti ir rinkdamiesi moks-linæ literatûrà rëmëmës H. Cooper ir B. Rodgers, K. Knafl (Spe-ar, Kulbok, 2001) nuorodomis, kuriomis vadovaujantis moksli-nës literatûros analizë turëtø apimti ðiuos elementus: publika-cijos metus, tyrimo bûdà (metodus), tiriamuosius ir jø parinki-mà, tyrimo kintamuosius ir rezultatus.

Metodika. Priklausomu tiriamojo objekto kintamuoju buvopasirinkta Lietuvos 10–17 metø vaikø ir paaugliø sàmoningosavæs þalojimo paplitimas ir su juo susijæ socialiniai-psichologi-niai veiksniai, tyrimo objekto kintamøjø analizei – Lietuvosautoriø mokslinës publikacijos, esanèios elektroninës duome-nø bazës ALEPH kataloge. Buvo pasirinkti 1994–2004 metølaikotarpiu atlikti darbai, kuriuose tirti ne jaunesni nei 10 metøir ne vyresni nei 17 metø asmenys. Iðanalizuota 11 moksliniøstraipsniø, 2 daktaro disertacijos, 3 magistro darbai, kita moks-linë literatûra, kurioje aptariama Lietuvos 10–17 metø vaikø irpaaugliø sàmoningo savæs þalojimo paplitimas ir su juo susijæsocialiniai-psichologiniai veiksniai.

Darbe taikytas mokslinës literatûros metaanalizës tyrimo me-todas, kuriuo remiantis kiekybiniu poþiûriu buvo atlikta pub-


likuotø darbø analizë, susijusi su konkreèiu tyrimo objektu– Lietuvos 10–17 metø vaikø ir paaugliø sàmoningo sa-væs þalojimo paplitimu bei su juo susijusiais socialiniais-psichologiniais veiksniais.

Rezultatai. Dauguma autoriø, analizuojanèiø Lietuvos10–17 metø vaikø ir paaugliø sàmoningo savæs þalojimopaplitimà ir su juo susijusius socialinius-psichologiniusveiksnius, teigia, kad ðios populiacijos saviþudybës skai-èius per pastaràjá deðimtmetá gerokai iðaugo ir tapo vienasdidþiausiø pasaulyje, bet neiðskiria sàmoningo savæs þaloji-mo konstrukto. Remiantis Lietuvos statistikos departamentoduomenimis, galima teigti, kad 10–17 metø grupëje savi-þudybiø skaièius per metus svyruoja nuo 20 iki 33, o pagaldaþná mirties prieþasèiø sàraðe saviþudybë yra treèioje vie-toje (Starkuvienë, Zaborskis, 2001; Lietuvos vaikai. Statisti-kos rinkinys, 2003).

Tarp nepilnameèiø paplitusi ir kita saviþudiðkos elgsenosrûðis – bandymas þudytis, nesibaigæs mirtimi. Tokiø atvejø yra10–100 kartø daugiau negu mirtinø saviþudybiø (Gailienë,1998). Tyrimais taip pat nustatyta, kad ankstesnis suicidiniselgesys bûdingas 45 proc. 15–24 metø þudytis mëginusiø jau-nuoliø. Net 75 proc. jaunuoliø po metø suicidiná mëginimàpakartojo (Zolobaitë, 2003).

Analizuodami mokslines publikacijas ir tyrimus, susijusiussu Lietuvos 10–17 metø vaikø ir paaugliø sàmoningo savæsþalojimo paplitimu bei socialiniø ir psichologiniø veiksniø, áta-kojanèiø ðá reiðkiná, atskleidimu, iðskyrëme publikacijas, kurio-se pateikiami epidemiologiniai duomenys apie saviþudybiø pa-plitimà, analizuojami save þalojanèio elgesio rizikos veiksniai,aptariama suicidiðkumo ir lyties ryðys, suicidiðkumo sàsaja supsichopatologija, rizikingos elgsenos ir suicidiniø polinkiø ry-ðys, socialinës aplinkos ir save þalojanèio elgesio sàsajos, nuo-statø ir suicidinës rizikos tarpusavio ryðio problema.


ORGANIZACINIO TEISINGUMO VAIDMUOPAAUKÐTINIMO SPRENDIMUOSE

Jurgita Lazauskaitë


Paaukðtinimai arba vertikalus judëjimas organizacijos hierar-chijoje visuomet këlë sunkumø organizacijoms. Aukðtesnio hie-rarchinio lygmens pozicijø skaièius yra ribotas, todël kiekvienopaaukðtinimo metu susiduriama su vienu „laimëtoju” ir daug„pralaimëjusiøjø”. Paaukðtinimo galimybes riboja ir vis labiauplokðtëjanti organizacijø struktûra. Kadangi paaukðtinimai yravertinami kaip vienas svarbiausiø apdovanojimø, ilgalaikis dar-bas einant tas paèias ar skirtingas pareigas tame paèiame hie-rarchiniame organizacijos lygmenyje yra vertinamas kaip psi-chologinio kontrakto paþeidimas. Jis sukelia tokias neigiamaspasekmes kaip maþëjantis ásipareigojimas organizacijai, ketini-mai iðeiti ið darbo ir darbuotojø kaita. Nepalankiame ekonomi-niame klimate veikianèioms organizacijoms pagrindinë uþduo-tis yra iðlaikyti nepaaukðtintus darbuotojus (o ypaè vadovus),kadangi jie, nors ir pasiliks negalëdami rasti kito darbo, galiþymiai sumaþinti savo ánaðà. Taigi organizacijoms kyla iððûkis,kaip iðlaikyti darbuotojus, kurie nepasiekë aukðèiausio hierar-chinio organizacijos lygmens, ir kaip uþtikrinti jø ásipareigoji-mà organizacijai bei pasitenkinimà darbu. Tai paskatino atliktityrimà, kuriuo siekiama nustatyti organizacinio teisingumo vaid-mená paaukðtinimo sprendimuose.

Organizacinio teisingumo tyrimai susitelkë ties trimis as-pektais: skirstymo, procedûros ir sàveikos teisingumu. Skirsty-mo teisingumas apibrëþiamas kaip suvokiamas gaunamø rezul-tatø teisingumas. Procedûros teisingumas – tai suvokiamasprocedûrø, taikomø su darbu susijusiems sprendimams priimti,


teisingumas. Sàveikos teisingumas ávardijamas kaip suvok-tas tarpasmeninio elgesio taikant procedûras teisingumas.

Organizacinio teisingumo tyrimai remiasi prielaida, kadjeigu su darbuotojais bus elgiamasi teisingai, jie bus teigia-mai nusiteikæ darbo, darbo rezultatø ir vadovø atþvilgiu. Ty-rimais nustatyta, kad suvoktas neteisingumas yra susijæs suketinimais iðeiti ið darbo, vagystëmis, agresyviu elgesiu dar-be, ásitraukimu á konfliktus, patiriamu stresu ir net rizikasusirgti psichinëmis ligomis. Ir prieðingai, suvoktas teisingu-mas yra teigiamai susijæs su darbuotojø veiklos efektyvumu,pasitikëjimu vadovais, ásipareigojimu organizacijai, pasiten-kinimu darbu, bendradarbiavimu, pilietiðku elgesiu. Kadan-gi organizacinis teisingumas yra pagrindinë efektyvaus or-ganizacijos funkcionavimo bei jos darbuotojø pasitenkinimoprielaida, jo principai yra taikomi ávairiose þmogiðkøjø ið-tekliø valdymo srityse. Taèiau nors paaukðtinimai padedaoptimaliai naudoti personalà ir yra darbuotojø motyvavimoárankis, esama nedaug tyrimø, nagrinëjanèiø darbuotojø re-akcijas á juos. Maþa to, esami tyrimai apsiriboja bendraispaaukðtinimo sistemos teisingumo vertinimais arba skirsty-mo ir procedûros teisingumo aspektø vertinimais. Taigi nëratyrimø, nagrinëjanèiø visus organizacinio teisingumo aspek-tus paaukðtinimo situacijoje

Paaukðtinimas pareigose yra apibrëþiamas kaip vertikaluskilimas organizacijos hierarchija. Paaukðtinimo pareigose spren-dimai pasiþymi unikaliomis charakteristikomis. Visø pirma, ka-dangi aukðtesnio hierarchinio lygio pozicijø skaièius yra ribo-tas, tik dalis darbuotojø gali bûti paaukðtinti. Be to, paaukðtini-mo sprendimai yra dichotominiai, t.y. darbuotojas arba paaukð-tinamas pareigose, arba ne. Tyrimai rodo, jog neteisingai vyk-dant paaukðtinimus, nepaaukðtinti darbuotojai bando apribotipaaukðtintø kolegø valdþià. Dël ðiø prieþasèiø svarbu nustatyti,ar suvoktas organizacinis teisingumas gali padëti iðlaikyti ne-paaukðtintus darbuotojus, uþtikrinti jø pasitenkinimà, ásiparei-gojimà organizacijai ir pasitikëjimà vadovu.


Tikslas. Ðio tyrimo tikslas yra nustatyti kiekvieno organi-zacinio teisingumo aspekto vaidmená paaukðtinimo sprendi-muose. Tyrimu siekiama iðsiaiðkinti, kaip suvoktas skirsty-mo, suvoktas procedûros ir suvoktas sàveikos teisingumasyra susijæ su pasitenkinimu darbu ir paaukðtinimo galimybë-mis, ásipareigojimu organizacijai, ketinimais iðeiti, pasitikëji-mu vadovu ir vadovybe bei sprendimo dël paaukðtinimo pa-reigose palankumu.

Metodika. Tyrime dalyvavo 132 darbuotojai (58 vyrai ir 74moterys) ið 4 Vilniaus miesto organizacijø, kurie paskutiná kar-tà buvo paaukðtinti pareigose arba galëjo, taèiau nebuvo pa-aukðtinti pareigose ne seniau kaip prieð du metus. Siekiantávertinti tyrimo kintamuosius buvo atlikta anketinë tyrimo da-lyviø apklausa. Organizacinio teisingumo aspektams (skirsty-mo, procedûros, sàveikos) ávertinti buvo taikomas Colquitt (2001)klausimynas. Pasitenkinimui darbu vertinti buvo taikoma Quinnir Staines (1979) metodika, skirta vertinti bendram pasitenkini-mui darbu. Pasitenkinimui paaukðtinimo galimybëmis vertintibuvo naudojami 3 teiginiai ið Quinn ir Staines (1979) metodi-kos, skirtos ávertinti pasitenkinimà specifiniais darbo aspektais.Ásipareigojimas organizacijai buvo vertinamas Mowday, Steersir Porter (1979) ásipareigojimo organizacijai klausimynu (OCQ).Ketinimai iðeiti buvo vertinami Cammann, Fichman, Jenkins irKlesh (1979) klausimynu. Pasitikëjimui vadovu ir vadovybe ver-tinti buvo taikomi Scott (1981) pasitikëjimo vadovu ir pasitikë-jimo vadovybe klausimynai.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodë, kad suvoktas skirstymoteisingumas yra teigiamai susijæs sprendimo dël paaukðtinimopareigose palankumu ir pasitenkinimu darbu. Be to, suvoktasskirstymo ir suvoktas sàveikos teisingumas yra teigiamai susijæsu pasitenkinimu paaukðtinimo galimybëmis. Suvoktas proce-dûros teisingumas yra teigiamai susijæs su ásipareigojimu orga-nizacijai ir neigiamai susijæs su ketinimais iðeiti. Tais atvejais,kai sprendimà dël paaukðtinimo pareigose priima tiesioginisvadovas, suvoktas sàveikos teisingumas yra susijæs su pasiti-


këjimu vadovu, tuo tarpu kai sprendimà dël paaukðtinimo pa-reigose priima aukðtesnio lygio vadovas, suvoktas sàveikos tei-singumas yra susijæs su pasitikëjimu vadovybe. Galiausiai, su-voktas procedûros ir sàveikos teisingumas nëra susijæ su spren-dimo dël paaukðtinimo pareigose palankumu.

Iðvados. Tyrimu buvo nustatyta, kad:• Paaukðtinti pareigose darbuotojai sprendimà dël pa-

aukðtinimo vertina kaip teisingesná nei nepaaukðtintipareigose darbuotojai;

• Kuo sprendimas dël paaukðtinimo pareigose yra ver-tinamas kaip teisingesnis, tuo didesnis darbuotojø pa-sitenkinimas darbu;

• Kuo sprendimo dël paaukðtinimo pareigose priëmi-mo procedûros vertinamos kaip teisingesnës, tuo stip-resnis darbuotojø ásipareigojimas organizacijai ir tuomaþesni ketinimai iðeiti;

• Kuo sprendimas dël paaukðtinimo pareigose ir tar-pasmeninis elgesys taikant sprendimo dël paaukðti-nimo pareigose priëmimo procedûras yra suvokiamikaip teisingesni, tuo didesnis darbuotojø pasitenkini-mas paaukðtinimo galimybëmis;

• Kuo tarpasmeninis elgesys taikant sprendimo dël pa-aukðtinimo pareigose priëmimo procedûras yra verti-namas kaip teisingesnis, tuo didesnis pasitikëjimasvadovu arba vadovybe;

• Sprendimo dël paaukðtinimo pareigose priëmimo pro-cedûrø ir tarpasmeninio elgesio jas taikant teisingu-mas yra vertinamas nepriklausomai nuo to, ar dar-buotojas buvo, ar nebuvo paaukðtintas pareigose;

• Procedûros ir sàveikos teisingumas yra atskiri organiza-cinio teisingumo aspektai, lemiantys skirtingas pasek-mes organizacijoje: tik suvoktas procedûros teisingumasleidþia prognozuoti ásipareigojimà organizacijai ir keti-nimus jà palikti ir tik suvoktas sàveikos teisingumasleidþia prognozuoti pasitikëjimà vadovu arba vadovybe.


Praktiniai tyrimo rezultatø aspektai. Ðis tyrimas atsklei-dþia, jog labai svarbu yra tai, kaip paaukðtinimai yra vyk-domi. Tyrimo rezultatai rodo, jog vadovai turëtø atkreiptidëmesá á visus organizacinio teisingumo aspektus - skirsty-mo, procedûros ir sàveikos teisingumà, nes ðie yra susijæ sutokiomis svarbiomis pasekmëmis kaip pasitenkinimas dar-bu ir paaukðtinimo galimybëmis, ásipareigojimas organiza-cijai, ketinimai iðeiti, pasitikëjimas vadovu ir vadovybe.

Remiantis tyrimo rezultatais, skirstymo teisingumo vertini-mai yra susijæ su sprendimo dël paaukðtinimo pareigose palan-kumu, todël nepaaukðtintø darbuotojø skirstymo teisingumovertinimai yra þemesni. Be to, kadangi suvoktas skirstymo tei-singumas yra susijæs su pasitenkinimu darbu ir paaukðtinimogalimybëmis, esant þemiems skirstymo teisingumo vertinimams,atitinkamai maþëja ir pasitenkinimas darbu bei paaukðtinimogalimybëmis. Taèiau labai svarbu ir tai, jog pasitenkinimas pa-aukðtinimo galimybëmis yra susijæs ir su suvoktu sàveikos tei-singumu. Tai rodo, jog pateikiant darbuotojams jiems nepalan-kø sprendimà (ðiuo atveju – dël nepaaukðtinimo pareigose),neigiamas pasekmes gali suðvelninti tinkamas vadovø elgesys,toks kaip pagarba, mandagumas, atvirumas, susilaikymas nuonetinkamø pastabø ir komentarø, racionalûs, iðsamûs, konkre-tûs ir laiku pateikiami paaiðkinimai.

Atsiþvelgiant á ðio tyrimo rezultatus, vadovai, priimdamisprendimus dël paaukðtinimo pareigose, turëtø atsiþvelgti á pro-cedûros ir sàveikos teisingumà. Nekreipiant dëmesio á proce-dûrø ir tarpasmeninio elgesio teisingumà, gali sumaþëti dar-buotojø ásipareigojimas organizacijai, pasitikëjimas vadovais.Darbuotojai gali net palikti organizacijà. Labai svarbu yra tai,jog suvoktas procedûros ir suvoktas sàveikos teisingumas nërasusijæ su sprendimo dël paaukðtinimo palankumu, t.y. teisin-gos procedûros ir teisingas tarpasmeninis elgesys yra vertina-mi nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas buvo, ar nebuvopaaukðtintas pareigose.


Remiantis tyrimo rezultatais, paaukðtinimo sprendimai,visø pirma, turi bûti priimami pagal teisingas procedûras.Jos turëtø atitikti tokius teisingumo kriterijus, kaip nuosek-lus taikymas visø darbuotojø atþvilgiu, neðaliðkumas ir etið-kumas. Procedûros turëtø suteikti darbuotojams galimybæiðreikðti savo nuomonæ ir jausmus, paveikti sprendimà irdël jo apeliuoti bei bûti paremtos kuo tikslesne informacijaapie darbuotojø atliekamà darbà. Tinkama iðeitis èia galibûti ir teisingumo mokymai vadovams.

Kita vertus tyrimo rezultatai rodo ir tai, kad vien teisingøprocedûrø nepakanka. Atsiþvelgiant á tai, kad procedûros irsàveikos teisingumas lemia skirtingas pasekmes, organizacijosturëtø atsiþvelgti á abu teisingumo tipus. Kaip rodo ðio tyrimorezultatai, darbuotojai vertina sàveikos teisingumà, kurá, vyk-dydami paaukðtinimo sprendimus, rodo vadovai. Reaguodami ávadovus ir vadovybæ, darbuotojai remiasi sàveikos teisingumovertinimais. Taigi net jei organizacija turës teisingas procedû-ras, jos negarantuos pasitikëjimu pagrástø vadovø ir darbuotojøsantykiø. Organizacija gali turëti nustatytas teisingas procedû-ras, taèiau tai, kaip yra priimami sprendimai, atskleidþia, arið tiesø teisingai ðios procedûros taikomos praktikoje, arteisingumas egzistuoja. Be to, kai kuriø tyrëjø teigimu, pro-cedûros gali net pakenkti teisingumo vertinimams, kadangijos, reglamentuodamos vadovø elgesá ir uþtikrindamos jonuoseklumà darbuotojø atþvilgiu ið vienos pusës, ið kitospusës maþina vadovø lankstumà priimant sprendimus. Taiypatingai svarbu atsiþvelgiant á tai, jog procedûrø parengi-mas reikalauja laiko ir papildomø iðtekliø, o paèios proce-dûros negali apimti visø galimø situacijø. Didesná sàveikosteisingumà galëtø uþtikrinti teisingumo mokymai vadovams.

Taigi vykdant darbuotojø paaukðtinimus pareigose, tinka-mas dëmesys turi bûti skiriamas kiekvienam organizacinio tei-singumo aspektui, kadangi visi jie lemia skirtingas ir svarbiaspasekmes organizacijoje.


MITAI IR TIKROVË: MËGINUSIØ NUSIÞUDYTIPACIENTØ, MEDICINOS STUDENTØ IR VILNIAUSGREITOSIOS PAGALBOS LIGONINËS PERSONALOÞINIOS APIE SAVIÞUDYBES IR JØ PREVENCIJÀ

Andrius Loðakevièius

Lietuvos AIDS centrasEl. paðtas: [email protected]

Saviþudybë – rimta visuomenës problema, pasireiðkianti so-cialiniame, kultûriniame kontekste ir tai atsispindi skirtingøðaliø saviþudybiø ir mëginimø nusiþudyti rodikliuose. Ðiø skir-tumø negalima paaiðkinti tiesiog skirtingomis gyvenimo sàly-gomis, ar psichiniø sutrikimø paplitimu.

Tarp tyrëjø vyrauja nuomonë, kad aiðkinant saviþudiðkà el-gesá, labai svarbus yra ryðys tarp nuostatø saviþudybiø atþvil-giu ir saviþudybiø rodikliø. Akcentuojami kompleksiniai fakto-riai veikiantys saviþudybes, taip pat ir visuomenës þinios apiesaviþudybes, jø prevencijos galimybes. Norint imtis efekty-viø priemoniø uþkertant kelià saviþudybëms, bûtina atliktityrimus tam tikrame kultûriniame kontekste, svarbu paþintispecifinæ „dirvà”, kurioje gimsta saviþudybë, tiek sociali-niame, tiek individualiame lygmenyje (Domino, Leenaars,1995). Dël to svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apievisuomenëje vyraujanèias nuostatas bei þinias saviþudybiø,jø prevencijos bei saviþudiðkø þmoniø atþvilgiu.

Taèiau tirti dideles neapibrëþtas þmoniø grupes yra ganasudëtinga. Tokie tyrimai reikalauja daug laiko, finansiniø sà-naudø, neretai respondentø atsakymø dalis bûna pernelyg maþa,kad bûtø galima daryti bendras visai populiacijai iðvadas, irpan. Taip pat sunkumø kyla norint rezultatus lyginti su kitøðaliø reprezentacinëmis imtimis. Daþniausiai yra apsiribojamasiauresnës apimties tyrimais, apimant tam tikro regiono gyven-


tojus ar specifines respondentø grupes. Ðios studijos nemaþiausvarbios nei tarpkultûriniai tyrimai, kadangi leidþia kontroliuo-ti tuos kintamuosius, kuriø átakos dideliuose tyrimuose ávertin-ti nepavyksta.

Papildomos sumaiðties áneða tai, kad daugelyje tyrimønustatomas neigiamas ryðys tarp mëginimø nusiþudyti ir pa-lankiø nuostatø á saviþudybæ. Labiau prieðiðkos ir smerkian-èios nuostatos nustatytos tuose regionuose, kuriuose aukðtimëginimø nusiþudyti rodikliai lyginant su regionais, kuriuo-se ðie rodikliai þemi. Ávairûs tyrimai rodo skritingas tenden-cijas, ir labai sunku vienareikðmiðkai pasakyti, ar ðalyse,kuriose daugiau saviþudybiø, á jas þiûrima palankiau, ar prie-ðingai, tai smerktinas ir nepriimtinas dalykas. Vis tik mano-ma, kad kuo priimtinesnis poþiûris á saviþudybes, tuo dides-nis ir saviþudybiø rodiklis (Salander Renberg, Jacobsson, 2003).

Taip pat svarbià reikðmæ uþima paplitæ mitai, klaidingiásitikinimai apie ðá reiðkiná. Vadovaudamasis klaidingomisþiniomis þmogus gali elgtis visiðkai nenaudingu ir netgipavojingu bûdu. Manydamas, kad nusiþudyti ketinanèiamasmeniui neámanoma pagelbëti, þmogus gali net nemëgintijam padëti. O ávykusi tragedija tokiu bûdu tik patvirtinamità – jam niekas negalëjo padëti.

Èia pristatomi magistrinio darbo „Mëginusiø nusiþudyti pa-cientø, medicinos studentø ir Vilniaus greitosios pagalbos ligo-ninës personalo nuostatos saviþudybiø atþvilgiu” (vadovë prof.D.Gailienë) tyrimo rezultatai, kuriuose atsispindi trijø tiksliniøgrupiø – mëginusiø nusiþudyti asmenø, greitosios pagalbosligoninëje dirbanèiø ir medicinos studentø – klaidingi ásitiki-nimai bei pasirengimas vykdyti saviþudybiø prevencijà.

Mëginimas nusiþudyti – grësmingiausias saviþudybës rizi-kos rodiklis ir ypaè svarbu atkreipti dëmesá á ðá rizikos faktoriøturinèius asmenis, bei stengtis juos suprasti. Paèiø mëginusiøjønusiþudyti nuomonë apie ðià problemà, jø þinios apie gyveni-mo krizæ ir galimybes kitaip spræsti savo problemas, manau yraitin vertingas. Ðiuo darbu siekta kuo labiau priartëti prie

þmoniø mëginanèiø nusiþudyti bei tiesiogiai susidurianèiøsu saviþudybe. Bûtent dël to ir yra pasirinkta mëginusiøjønusiþudyti, patekusiø á ligoninæ, grupë.

Saviþudybiø prevencijoje ypatingas vaidmuo tenka me-dikams, kurie neretai gali atsidurti tokiose situacijose, kurbûna pirmieji, suteikiantys viltá gyvenimu nusivylusiems þmo-nëms ir jø þinios apie saviþudybes ir jø prevencijos galimy-bes gali turëti didelës átakos jø darbui su tokiais þmonëmis.Juk vadovaudamasis klaidingais ásitikinimais ar nuostato-mis specialistas negalës suteikti efektyvios pagalbos. Dëlðios prieþasties pasirinkta bûtent medicinos profesionaløgrupë: jau dirbanèiø ligoninës darbuotojø, kuriems itin daþnaitenka susidurti su mëginusiais nusiþudyti asmenimis, ir me-dicinos studentø, kaip dar bûsimø specialistø.

Tyrimo tikslas: nustatyti ir palyginti tiriamøjø grupiøturimas þinias apie saviþudybes bei palyginti profesionalø(ligoninëje dirbanèio personalo ir medicinos studentø) irmëginusiø nusiþudyti asmenø pasirengimà padëti á saviþu-dybës krizæ patekusiems asmenims.

Tyrimo metu respondentø buvo praðoma ávertinti (sutiktiarba nesutikti) pateikiamus teiginius, kuriuose atsispindi jøturimos þinios apie saviþudybes. Ðie teiginiai yra laikomimitais, tikrovës neatitinkanèiais faktais apie saviþudybes:

1. Galima þmogui sukelti saviþudiðkø minèiø, jeigu jopaklausi apie tai. Suicidologai mano, kad atviras irtiesus kalbëjimas apie saviþudybes yra bûtina saviþu-dybiø prevencijos dalis. Paskatinæ þmogø kalbëti apiejá apnikusias saviþudiðkas mintis galime sumaþintisusikaupusià emocinæ átampà (Gailienë, 1998).

2. Kai þmogus apsisprendþia nusiþudyti, niekas negali josustabdyti. Dauguma saviþudþiø bûna neapsisprendæ,ar nori gyventi, ar mirti, ir galimas postûmis tiek ávienà, tiek á kità pusæ. Tai tarsi loterija, kai palieka-ma viskà spræsti kitiems (Leenaars, 2001).

3. Saviþudybë ávyksta be iðankstinio perspëjimo. Ne visi nu-siþudantys asmenys apie savo ketinimus uþsimena,

taèiau daugeliu tyrimø árodyta, kad saviþudþiai nekartà perspëja aplinkinius, kad ketina pasitraukti iðgyvenimo (Leenaars, 2001).

4. Þmonës, kurie kalba apie saviþudybæ, nenusiþudo.5. Þmonës, kurie grasina nusiþudyti, retai nusiþudo. Tyri-

mai rodo, kad ið 10 nusiþudþiusiøjø 8 yra aiðkiai kalbëjæar kitaip rodæ savo ketinimus (Gailienë, 1998).

6. Þmogus, kartà galvojæs apie saviþudybæ, niekada tokiøminèiø neatsikratys. Gyvenimo krizë – tai laikina, pra-einanti bûsena. Tie kurie nori nusiþudyti, taip jauèiasitik tam tikrà laikà (Leenaars, 2001).

Respondentø grupiø pasiruoðimas padëti saviþudybës krizæiðgyvenanèiam þmogui vertinamas analizuojant ðiuos teiginius:(a) Visada ámanoma padëti þmogui, turinèiam saviþudiðkø min-èiø; (b) Saviþudybei gali bûti uþkirstas kelias; (c) Jeigu kas norsnori atimti sau gyvybæ, tai yra jo/jos paties/paèios reikalas irkiti turëtø nesikiðti.

Tiriamieji. Vilniaus universiteto gydomosios medicinos IIkurso studentai (n = 73), Respublikinës Vilniaus greitosiospagalbos ligoninës darbuotojai (n = 39) ir mëginæ nusiþu-dyti asmenys, patekæ á VUGPL toksikologijos skyriø po më-ginimo nusinuodyti (n = 42).

Rezultatai. Iðanalizavus tyrimo dalyviø turimas þinias apiesaviþudybæ, nustatyta, kad iki 47 proc. medicinos studentø, 33% ligoninës darbuotojø ir net iki 67 % mëginusiøjø nusiþudytibûdingi klaidingi ásitikinimai apie saviþudybes. Lyginant res-pondentø pasirengimà pagelbëti á saviþudiðkà elgesá linkusiemsasmenims, rasti reikðmingi skirtumai rodantys, kad skirtingøgrupiø respondentai ne vienodai vertina jo prevencijos galimy-bes bei skirtingai jauèiasi pasirengæ padëti saviþudybës krizæiðgyvenanèiam þmogui.

Iðvados. Tarp mëginusiø nusiþudyti plaèiai paplitæ klaidin-gi ásitikinimai apie saviþudiðkà elgesá, ir nors ligoninës darbuo-tojai ir medicinos studentai pasiþymëjo tiksliomis þiniomis, vistik jø tarpe taip pat pasitaiko netikslumø ir jiems dar trûks-


ta þiniø. Optimistiðkiausiai prevencijos galimybes vertinomedicinos studentai, skeptiðkiausiai – dirbantys specialis-tai, tarp ðiø grupiø rastas statistiðkai reikðmingas skirtu-mas. Bûsimieji profesionalai taip pat jautësi labiausiai pasi-ruoðæ pagelbëti þmonëms.

L i t e r a t û r a :

Domino G., Leenaars A. (1995). Attitudes Toward Suicide AmongEnglish-speaking Urban Canadians. Death Studies. 19, 489-500.

Gailienë D. (1998). Jie neturëjo mirti: saviþudybës Lietuvoje. Vil-nius: Tyto Alba.

Leenaars A. (2001). Kaip padëti á saviþudybæ linkusiam mokslei-viui // Saviþudybiø prevencijos idëjos; sud. D.Gailienë. Vilnius: TytoAlba.

Salander Renberg E., Jacobsson L. (2003). Development of a Qu-estionnaire on Attitudes Towards Suicide (ATTS) and Its Applicationin a Swedish Population. Suicide and Life-Threatening Behavior, 33(1).


RELIGIJOS MOKSLØ IR MEDICINOS STUDENTØNUOSTATOS SAVIÞUDYBIØ ATÞVILGIU

Antanas Mockus


Lietuvoje saviþudybiø problema yra labai aktuali. Saviþudybiøskaièius mûsø ðalyje iðlieka labai aukðtas (40/100 000 gyvento-jø). Mokslininkai siekia suprasti saviþudybæ ir iðsiaiðkinti josprieþastis. Tyrimø pagrindu kuriami saviþudybiø prevencijosprojektai, programos.

2001 m. buvo parengta Lietuvos valstybinë saviþudybiø pre-vencijos strategija. Joje minimos ðios saviþudybiø prieþastys: so-cialinë dezintegracija, radikaliø reformø sukeltas ðokas, vertybiøkrizë, vyraujantis abejingas poþiûris á þmogaus gyvybæ, alkoho-lizmo ir girtavimo paplitimas, nepakankamas socialinës ir sveika-tos apsaugos sistemø dëmesys psichikos sveikatai, tarpþinybiniobendravimo stoka sprendþiant saviþudybiø ir kriziø prevencijosproblemas. Pripaþástama nuostatø átaka saviþudybës paplitimui:strategijoje vienas ið tikslø, þiniø ir nuostatø kryptyje, yra veiktiprieð pozityviø nuostatø saviþudybës atþvilgiu, kaip suicidinioelgesio katalizatoriaus, plitimà (Gailienë, 2001).

Siekiant iðtirti vyraujanèias nuostatas saviþudybiø atþvilgiuLietuvoje, Vilniaus universiteto klinikinës ir organizacinës ka-tedros tyrëjø grupë, vadovaujama profesorës Danutës Gailie-nës, 2001 m. ásitraukë á tarptautinæ nuostatø saviþudybiø atþvil-giu studijà SUPPORT. Joje dalyvauja deðimties Europos regio-nø specialistai. Vienas ið studijos privalumø yra tas, kad tiria-mos labai ávairiø tiksliniø grupiø nuostatos. Siekiama nustatytieiliniø ðalies gyventojø, ávairiø specialybiø (medicinos, psicho-logijos, þurnalistikos, religijos mokslø) studentø, mokytojø, þur-nalistø, kaliniø, policininkø, gydytojø, kareiviø, politikø bei ki-tø grupiø nuostatas.


Medicinos ir religijos mokslø studentø nuostatos yra svar-bios. Ðiø specialybiø grupëms bendra tai, kad jos yra vienos iðsvarbiausiø pagalbà teikianèiø grupiø visuomenëje. Jie benedaþniausiai susiduria su padidëjusios rizikos þmonëmis. Nuo jønuostatø ir þiniø labai priklauso saviþudybiø prevencijos sëk-më. Be to, religijos mokslø studentø nuostatos saviþudybiø at-þvilgiu dar netyrinëtos Lietuvoje. Religijos mokslø studentai -tai studentai priklausantys Romos katalikø baþnyèiai (tradicinëreliginë bendrija) ir studijuojantys religijos mokslus nevalstybi-nëje ar valstybinëje aukðtojoje mokykloje, universitete.

Ðiame tyrime religijos mokslø studentø nuostatos saviþudy-biø atþvilgiu lyginamos su medicinos studentø nuostatomis.Medicinos studentai studijuoja „biologinius mokslus” ir yra tarsiprieðingame poliuje lyginant su religijos mokslø studentais, kuriestudijuoja „dvasinius mokslus”. „Biologiniai mokslai” – tai me-dicinos studentø studijuojamos disciplinos, kurios daugiausianagrinëja klausimus susijusius su þmogaus kûnu: þmogaus ana-tomija, histologija, biochemija, þmogaus fiziologija, mikrobio-logija, farmakologija, patologinë anatomija, patologinë fiziolo-gija ir kt. (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 2006). O„dvasiniai mokslai” – tai religijos mokslø studentø studijuoja-mos disciplinos, kurios nagrinëja filosofinius, teologinius klau-simus. Pavyzdþiui, Telðiø Vyskupo Vincento Borisevièiaus ku-nigø seminarijoje yra dëstomos ðios disciplinos: Dievo filosofi-ja, dvasingumo teologija, bendroji bei specialioji moralinë te-ologija ir kitos filosofinës, teologinës disciplinos (Telðiø Vys-kupo Vincento Borisevièiaus kunigø seminarija, 2006).

Tikslas. Religijos mokslø ir medicinos studijø programø skir-tumai sudarë prielaidas tyrimui, todël ðio tyrimo tikslas - apra-ðyti ir palyginti religijos mokslø studentø nuostatas saviþudy-biø ir saviþudybiø prevencijos atþvilgiu, jø þinias apie saviþu-dybës rizikos ávertinimà su medicinos studentø nuostatomis irþiniomis saviþudybiø atþvilgiu.

Metodika. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 204 religijosmokslø ir medicinos studentai. Tiriamøjø amþiaus vidurkis


21,7 (SD = 2,4). Vertinimo bûdai. Empirinis tyrimas buvoatliktas naudojant nuostatø saviþudybiø atþvilgiu (ATTS) klau-simynà. Pagrindinæ ðio klausimyno dalá sudaro teiginiai,kuriuos tyrimo dalyviai turi ávertinti naudodami 5 punktøLikert skalæ. ATTS metodikos nuostatø dalis yra sudaryta ið6 faktoriø. Poþiûris á saviþudybæ kaip á priimtinà elgesiobûdà tam tikromis aplinkybëmis, ávertintas naudojant „Pri-imtinumo” faktoriø. Þinios apie saviþudybes ir jø prevencijàávertintos naudojant „Nenuspëjamumo/nureikðminimo” ir„Mitø” faktorius. Duomenø analizë. Duomenø apdorojimuinaudotas Stjudento kriterijus nepriklausomoms imtims.

Rezultatai. „Priimtinumo” faktoriaus reikðmiø vidurkiaistatistiðkai reikðmingai skiriasi tarp medicinos ir religijosmokslø studentø (p < 0,05). Medicinos studentø poþiûris ásaviþudybæ, kaip priimtinà problemø sprendimo bûdà, buvodaug palankesnis negu religijos mokslø studentø.

„Nenuspëjamumo/nureikðminimo” faktoriaus reikðmiø vi-durkiai statistiðkai reikðmingai nesiskiria tarp medicinos ir reli-gijos mokslø studentø (p < 0,05). Ðis faktorius atspindi poþiûrá,jog neámanoma numatyti, kad þmogus ketina nusiþudyti, t.y.pavojaus signalø ir rizikos faktoriø nureikðminimas. Faktoriustaip pat atspindi poþiûrá, jog saviþudiðkas elgesys yra manipu-liatyvus, t.y. jog kalbanèiojo apie saviþudybæ ar grasinanèionusiþudyti ketinimai nëra rimti. Religijos mokslø ir medicinosstudentai skeptiðkai vertino saviþudybës numatymo galimybes.

„Mitø” faktoriaus reikðmiø vidurkiai statistiðkai reikðmin-gai nesiskiria tarp medicinos ir religijos mokslø studentø (p <0,05). Ðá faktoriø sudaro teiginiai, atspindintys klaidingus ásiti-kinimus, leidþiantys ávertinti tyrimo dalyviø þinias apie saviþu-dybës rizikos ávertinimà ir pagalbos bûdus. Galima teigti, kadreligijos mokslø ir medicinos studentai turi vienodai klaidingøásitikinimø apie saviþudybes.

Iðvados. Remiantis kiekybinës ATTS atsakymø analizës re-zultatais, daroma iðvada, kad religijos mokslø ir medicinos stu-dentø nuostatos saviþudybiø atþvilgiu skiriasi:


a) Poþiûris á saviþudybæ, kaip á priimtinà elgesio bûdàtam tikromis aplinkybëmis (ypaè sunkios ir nepagy-domos ligos atveju), yra labiau bûdingas medicinosstudentams negu religijos mokslø studentams.

b) Religijos mokslø studentø þinios apie saviþudybes ir jøprevencijà ið esmës nesiskiria nuo medicinos studentø.


TËVØ SKYRYBAS PATYRUSIØ JAUNUOLIØÁSIPAREIGOJIMAI, INTYMUMAS BEIPASITIKËJIMAS POROS SANTYKIUOSE

Laima Narbutaitë


Pastaraisiais metais skyrybø skaièius jau praktiðkai nebedidëja,taèiau maþëjant santuokø skaièiui, iðtuokø nuoðimtis tampa visgrësmingesnis. Iðirusiø santuokø padarinys – nepilnos ðeimos.Statistika rodo, kad nepilnose ðeimose gerokai didesnë skurdorizika, maþëja vaiko iðsilavinimo galimybës ir t.t. Taèiau reiktøpastebëti, kad tëvø skyrybos gali daryti átakà ne tik maþiemsvaikams, bet ir patiems sutuoktiniams ar suaugusiems skyrybøvaikams. Deja, psichologiniø tyrimø, nagrinëjanèiø tëvø skyry-bø poveiká suaugusiam vaikui, Lietuvoje beveik nëra.

Kitø ðaliø autoriai, kurie domisi ilgalaikiais tëvø skyrybøpadariniais, pastebi, kad vaikai, kuriø tëvai iðsiskyræ, suaugædaþniausiai patiria psichologines problemas. Tie sunkumai sie-jami su sëkmës stoka gyvenime, nepasitenkinimu draugais beiðeima. Anot British National Longitudinal Study autoriø, psi-chologinës problemos, susijusios su tëvø skyrybomis, ypaè pa-didëja sulaukus paauglystës ir ðis sunkus laikotarpis tæsiasi iki33 gyvenimo metø.

Vienas daþniausiai minimø ilgalaikiø tëvø skyrybø poveikioefektø stipriausiai atsispindi tarpasmeniniuose santykiuose. Kal-bëti apie artimus santykius galima ávairiais artumo, ásipareigo-jimø, pasitikëjimo, prieraiðumo tarp partneriø, meilës, pasiten-kinimo santykiais ir pan. aspektais. Ðiame darbe mes apsiribo-jome ásipareigojimais, intymumu bei pasitikëjimu.

Pati sàvoka „ásipareigojimas” ðiame darbe buvo supranta-ma, kaip þmogaus tikëjimas, kad jo artimi santykiai dedantpastangas tæsis ateityje nepaisant visø iðkylanèiø sunkumø.


Intymumas tarpasmeniniuose santykiuose buvo suprantamaskaip didelio artumo, dvasinio ir fizinio susiliejimo su kituþmogumi jausmas arba emociniø ásipareigojimø vienas kitamplëtojimosi procesas, kurio dëka dviejø þmoniø santykiai ágau-na visokeriopas komunikacijas ir visiðko tarpusavio suprati-mo galimybes. O pasitikëjimas apibrëþiamas kaip suvokimas,kad partneris yra geranoriðkas/palankus ir nuoðirdus.

Dauguma tyrimø, analizuojanèiø kaip tëvø skyrybos pa-veikia suaugusio þmogaus gyvenimà pabrëþia, kad jaunuo-liai ið iðsiskyrusiø ðeimø, suaugæ anksèiau veda, daþniaugyvena nesusituokæ, turi þemesná iðsilavinimà, atlaidþiau ver-tina galimas savo skyrybas bei turi daugiau elgesio problemø(pvz., nesugeba valdyti pykèio, bûna pavydûs) nei jaunuoliai,kuriø tëvai neiðsiskyræ.

Taèiau duomenys apie tëvø skyrybø poveiká suaugu-siems vaikams nëra vienareikðmiðki. Vieni autoriai teigia,kad tik treèdalis vaikø, kuriø tëvai iðsiskyræ, suaugæ turëspsichologiniø problemø. Mokslininkai pastebi, kad net 90% tokiø vaikø suaugæ pasiekia lygiai toká pat gerà prisitai-kymo lygá kaip ir vaikai, kuriø tëvai neiðsiskyrë. Be to,daug suaugusiø ið neiðsiskyrusiø ðeimø irgi gali turëti daugpsichologiniø problemø. Kiti autoriai ið viso neranda jokiøtëvø skyrybø padariniø. Taigi kaip matome, duomenys dëltëvø skyrybø poveikio prieðtaringi, taèiau tai tik pabrëþiaðios problemos tyrinëjimo svarbà.

Tikslas. Nagrinëti jaunuoliø, kurie patyrë tëvø skyrybas,ásipareigojimus, intymumà bei pasitikëjimà artimuose tar-pasmeniniuose santykiuose.

Metodika. Tyrimo dalyviams buvo pateikiamas klausi-mynas, sudarytas ið 3 skaliø: The Miller Social Intimacyscale (Miller, 1982), The Dedication scale (Stanley et al.,2004), The Confidence scale (Stanley, 2003). Kiekybiniametyrime dalyvavo 91 18–26 metø aukðtøjø mokyklø studentai.Tiriamàjà grupæ (suaugæ skyrybø vaikai – SSV) sudarë 34jaunuoliai, kontrolinëje grupëje (jaunuoliai, kuriø tëvai gy-vena kartu) buvo 57 jaunuoliai.


Rezultatai. Palyginus abiejø grupiø duomenis, reikðmin-go skirtumo nerasta, tai reiðkia, jog jaunuoliai, kuriø tëvaiiðsiskyræ, ir kuriø tëvai gyvena kartu, vienodai ásipareigoja,patiria intymumà bei pasitiki poros santykiuose. Prieðtara-vimus kitiems tyrimams bandëme aiðkinti ðiomis prieþasti-mis. Pirma ir turbût svarbiausia prieþastis, kad ðiame tyrimedalyvavo tik aukðtøjø mokyklø studentai. Dauguma tyrimø,analizuojanèiø, kaip tëvø skyrybos paveikia suaugusio þmo-gaus gyvenimà, pabrëþia, kad jaunuoliai ið iðsiskyrusiø ðei-mø turi þemesná iðsilavinimà nei tie, kuriø tëvai neiðsisky-ræ. Autoriai teigia, jog net 90% skyrybø vaikø suaugæ pasie-kia lygiai toká pat gerà prisitaikymo lygá kaip ir vaikai,kuriø tëvai neiðsiskyrë. Þinoma, pati sàvoka ,,geras prisitai-kymas” labai plati ir gali apimti ávairias sritis (socialinæ,ekonominæ ir pan.), ir tai nereiðkia, jog visose tose srityseiðvengiama skyrybø poveikio. Taèiau kalbant apie ðio tyrimodalyvius, galime sakyti, kad galbût jie nepatiria tëvø skyrybøpoveikio tarpasmeniniuose santykiuose. Antras paaiðkinimas bû-tø, kad tëvø skyrybø skausmingas sunkus etapas trunka nuo tomomento, kai ðeima nutaria skirtis iki maþdaug dvejø metø poskyrybø. Ir tik treèdalis ðeimø po skyrybø maþiausiai dar pen-kerius metus patiria ávairiø sunkumø. Daugelio mûsø tyrimoSSV grupës dalyviø tëvai iðsiskyræ prieð 8 ar daugiau metø.Taigi skirtumø nerasta galbût dël to, kad laiko tarpas po skyry-bø praëjæs gana didelis. Þinoma, ðià prieþastá bûtø lengva su-kritikuoti, nes daugelis tyrimø, kurie nagrinëja ilgalaikius tëvøskyrybø padarinius turëtø irgi susidurti su ðia problema. Reikë-tø paminëti, jog mûsø tyrimo rezultatams átakos galëjo turëtidaug paðaliniø kintamøjø, á kuriuos nebuvo atsiþvelgta vyk-dant tyrimà. Pirma nebuvo atsiþvelgta, ar SSV tëvai sukûrë an-trà santuokà, ar ne. O þinoma, jog jei motina ar tëvas, su kuriuovaikas liko po skyrybø, sukuria antrà santuokà, tëvø skyrybosgali neturëti pasekmiø, nes ðeimoje vël atsiranda vyro/motersmodelis, kuris gali pakeisti trûkstamà ðeimos nará. Be to,reiktø nepamirðti, kad sunku objektyviai iðmatuoti tarpas-


meniniø santykiø aspektus, net ir ðiame darbe greièiausiaibuvo surinkti subjektyvûs tiriamøjø atsakymai (klausimynàpildë tik tiriamieji), kuriuose atsispindi ne tai, kas ið tiesøyra tarpasmeniniuose santykiuose, o ko tiriamasis norëtø,kad bûtø.

Taip pat ðiame darbe buvo palygintas jaunuoliø, kuriøtëvai iðsiskyræ, ir jaunuoliø, kuriø tëvai gyvena kartu, part-neriø skaièius, taèiau reikðmingo skirtumo nerasta. Tai prieð-tarauja tyrimams, kurie teigia, jog jaunuoliai, patyræ tëvøskyrybas, turi daugiau partneriø. Toká prieðtaravimà bûtøgalima paaiðkinti paèios sàvokos „partneris” neapibrëþtu-mu, t.y. galbût vieni tiriamieji jà suprato seksualiniø part-neriø kontekste, kiti kaip asmenø, su kurias draugavo, betnebûtinai turëjo lytinius santykius. Be to, ðis prieðtaravimasgalëjo atsirasti dël skirtingø amþiaus grupiø tyrimo, t.y. anks-tyvojoje paauglystëje sàvoka ,,partneris” suprantama kitaipnei ankstyvojoje brandoje, o juk tiriamøjø amþius buvo nuo18 m. iki 26 m.

Vertinant ásipareigojimø, intymumo bei pasitikëjimo porossantykiuose tarpusavio sàsajas, rastas tarp jø ryðys. Pastebëta,jog didëjant ásipareigojimams tarpasmeniniuose santykiuose,didëja intymumas, pasitikëjimas, t.y. esant didesniam ásiparei-gojimø laipsniui, bus didesnis intymumo bei pasitikëjimo laips-nis ir atvirkðèiai. Tai patvirtina literatûroje minimus teiginius,jog artimi santykiai sudaryti ne ið vieno dëmens, t.y. jog juosgali sudaryti intymumas, ásipareigojimai ir kt. Taigi galime teigti,jog esant pasitikëjimui artimuose santykiuose, maþëja susikaus-tymas, gynybiðkumas, didëja savæs atskleidimas. O draugystëar santuoka leidþia atsiskleisti – parodyti savo intymiausiusbruoþus: savo pomëgius ir nemëgstamus dalykus, svajones irrûpesèius, pasididþiavimo ir gëdos akimirkas. Santykiams gilë-jant vis daugiau atsiskleidþiama. Jeigu vienas þmogus atsi-skleidþia truputá, tai kitas atsako tuo paèiu, tada pirmasis atsi-skleidþia daugiau, ir taip draugai arba ásimylëjëliai juda giles-nio intymumo link. Taigi atviras intymumas, abipusis ásipa-


reigojimas bei pasitikëjimas sudaro sàlygas ilgai draugið-kajai meilei.

Ðiame darbe neradom skirtumø tarp jaunuoliø, kuriø të-vai iðsiskyræ ir kuriø gyvena kartu, ásipareigojimø, intymu-mo bei pasitikëjimo poros santykiuose ir taip patvirtinometuos tyrimus, kurie irgi neaptinka skyrybø padariniø. Ta-èiau liko dar daug neatsakytø klausimø, kurie turëtø pa-skatint tolimesnius tyrimus. Remiantis ðiuo darbu galimesakyti, kad norint tyrinëti problemà giliau, nepakanka vienkiekybinio tyrimo. Taip pat svarbu tiriant kontroliuoti ðalu-tinius kintamuosius. Kaip pastebëjome ðiame darbe, kieky-biniu bûdu surinkti duomenys gali atskleisti tik norimus,siektinus ásipareigojimus, intymumà ar pasitikëjimà porossantykiuose, o ne realiai esanèius. Taigi ateityje atliekamidarbai, siekiantys atskleisti visybiðkesná tyrinëjamos pro-blemos vaizdà, turëtø derinti kiekybinius ir kokybinius tyri-mo metodus.


REGIMØJØ VAIZDINIØ VAIDMUOSPRENDÞIANT UÞDAVINIUS

Donatas Noreika

Ðiauliø miesto Pedagoginë psichologinë tarnybaEl. paðtas: [email protected]

Pastaraisiais deðimtmeèiais atlikta daug tyrimø, árodanèiø vaiz-diniø svarbà erdviniam suvokimui, kûrybingumui ir apskritai– þmogaus paþinimui. Taèiau dar labai stokojame bandymøpatyrinëti, kaip vaizdavimosi procesà galima tikslingai paska-tinti, nukreipti, ir kiek iðorinis eksperimentinis poveikis galibûti veiksmingas siekiant iðryðkinti vaizdiniø savybes. Ðiamepraneðime pristatomi 3 tyrimai, analizuojantys galimybæ tiks-lingai suþadinti uþdavinio sprendimà palengvinanèius vaizdi-nius ir aptariantys ðiø vaizdiniø poveiká sprendimo procesui irrezultatui. Tyrimuose produktyvûs vaizdiniai skatinami 1) mo-difikuojant þodinio uþdavinio sàlygos formuluotæ; 2) pateikiantvaizdiná kaip uþuominà ir 3) siûlant pasinaudoti vaizdavimusikaip uþdavinio sprendimo taktika.

1 ty r imas . Uþdavinio sàlygos formuluotës vaizdumasTyrime lygintas þodinio uþdavinio sprendimas áprasta sàly-

ga ir pradinæ sàlygos formuluotæ modifikavus taip, kad tiria-miesiems bûtø lengviau objektus ásivaizduoti sprendimui reikð-mingose padëtyse. Modifikuojant sàlygà keistas judanèiø ob-jektø pobûdis ir apraðymai. Visa faktinë informacija – kinta-møjø dydþiai, judëjimo kryptys ir pan., sàlygoje palikti nepaki-tæ. Këlëme prielaidà, kad tokiu bûdu modifikuota uþdaviniosàlyga palengvins uþdavinio sprendimà ir pakoreguos taiko-mus informacijos vaizdavimo bei skaièiavimo bûdus. Tyrimedalyvavo 108 dalyviai. 54 dalyviai sprendë uþdaviná áprasta sà-lyga (kontrolinë grupë) ir 54 – modifikuota (tiriamoji grupë).Áprasta sàlyga suformuluotà uþdaviná teisingai iðsprendë 11 ið54 tyrimo dalyviø (20,4 %). Modifikuotos sàlygos uþdaviná


iðsprendë daugiau negu pusë ðios grupës dalyviø (29 ið 54arba 53,7 %). Skirtumas tarp abiejose grupëse pateiktø tei-singø atsakymø yra statistiðkai reikðmingas (lyginta Chi-square nepriklausomumo kriterijumi). Be to, skyrësi tyrimogrupiø dalyviø taikyti sprendimo bûdai, braiþytos schemosir darytø klaidø pobûdis. Áprastos sàlygos sprendëjai uþda-viná daþniausiai (8 ið 11 atvejø arba 72,7 %) sprendë suda-rydami lygèiø sistemà su dviem neþinomaisiais. Modifikuo-tos sàlygos uþdavinio sprendëjai në karto netaikë lygèiøsistemø ar papildomø iðraiðkø, o daþniausiai atliko tik vie-nà ar du matematinius veiksmus, sustatydami turimus dy-dþius á formulæ ar sudarydami nesudëtingà matematinæ pro-porcijà (93,1 % tiriamøjø; kontrolinëje grupëje taip sprendëtik 18,2 %). Paanalizavus skaièius, kuriais operuota ðiuosesprendimuose, ir tiriamøjø braiþytas schemas, matyti, kadtaip „supaprastinti” sprendimà tiriamosios grupës dalyviamsleido rëmimasis tarpine uþdavinio objektø padëtimi, kuridaþniausiai nebuvo pastebëta áprastoje uþdavinio sàlygoje.Taigi tyrimo rezultatai patvirtino keltàjà prielaidà: tiriamo-sios grupës dalyviai statistiðkai reikðmingai daþniau patei-kë teisingà uþdavinio atsakymà ir rëmësi kitokiu uþdaviniosprendimo bûdu, pagrástu objektø padëèiø, leidþianèiø su-paprastinti uþdavinio sàlygà, pasirinkimu.

2 tyrimas. Vaizdinys kaip uþdavinio sprendimo uþuominaKadangi pirmajame tyrime keièiant uþdavinio sàlygà kartu

galëjo keistis daugelis kintamøjø, kuriø negalëjome kontro-liuoti, nutarta suformuluoti antràjá tyrimà, kuriame visiems ti-riamiesiems buvo pateikiamas vienodos formuluotës uþdavinysir tikrinama, ar ðá uþdaviná padëtø iðspræsti konkretus pasiûly-tas vaizdinys. Tyrime naudotas raðtu pateiktas klasikinis deg-tukø dëliojimo uþdavinys, kuriame praðoma sumaþinti deg-tukø skaièiø, nesumaþinant ið jø suformuotø trikampiø skai-èiaus. Uþdavinio sprendimo pagrindà sudaro trimatës erd-vës iðnaudojimas, neapsiribojimas plokðtuma. Tyrime daly-vavo 60 þmoniø. Kiekvienas tyrimo dalyvis sprendë po vie-


nà uþdaviná. Per 5 min. uþdavinio teisingai neiðsprendu-siems dalyviams buvo pateikiama vaizdiniu paremta uþuo-mina. Rezultatø analizei fiksuotas teisingø sprendimø skai-èius, taip pat analizuotas áprasto sprendimo (per 5 min.) irsprendimo procesas po uþuominos pateikimo. Teisingà spren-dimà per 5 min. pateikë tik 3 ið 60 tyrime dalyvavusiøþmoniø (5 %). Absoliuti dauguma tiriamøjø sprendimo ieð-kojo plokðtumoje, bandydami visaip perdëlioti degtukus,taèiau ásitikindavo tokio sprendimo neveiksmingumu darnë nepraëjus sprendimui skirtam laikui. Ið 57 tyrimo daly-viø, kuriems po 5 min. buvo pateikta uþuomina, uþdavináper 2 minutes iðsprendë 35 – 61,4 %. Po uþuominos sprendi-mas buvo pasiekiamas daþniausiai labai greitai (daugiau negupusëje atvejø – iki 30 s), o teisingai iðsprendæ uþdaviná tiria-mieji daþniausiai labai negausiai reflektavo tai, kaip uþuominapadëjo pasiekti sprendimà. Vis dëlto tyrimo dalyviø gráþtama-sis ryðys ir sprendimo proceso analizë leidþia daryti prielaidà,kad uþuominoje pateiktas dinaminis vaizdinys leido áþvelgti nau-jus informacijos aspektus ir tokiu bûdu atrasti pagrindiná spren-dimo principà – trimatës erdvës iðnaudojimà.

3 tyrimas. Vaizdavimasis kaip uþdavinio sprendimo taktikaTreèiajame tyrime buvo ieðkota atsakymo á klausimà, kiek

tyrimo dalyviai yra pajëgûs patys atrasti veiksmingus vaizdi-nius, nepateikiant jiems konkreèios uþuominos, o tik paskati-nant juos paèius ieðkoti tinkamø vaizdiniø. Naudotas degtukøuþdavinys ið antrojo tyrimo, tik ðákart pagrindinë uþdaviniosàlyga papildyta sakiniu, skatinanèiu spræsti uþdaviná re-miantis vaizdiniais. Taip suformuluotos sàlygos uþdaviniosprendimas lygintas su áprastos sàlygos uþdavinio sprendi-mu. Prieð pagrindiná tyrimà, buvo atliktas preliminarus tyri-mas, aiðkinantis tinkamiausià siûlymo taikyti vaizdinius pa-teikimo laikà (kartu su uþdavinio sàlyga, po 3 min. ar po 5min. sprendimo). Tolesniam tyrimui buvo naudotas tik pre-liminariajame tyrime pasirodæs efektyviausias bûdas – pa-teikiant siûlymà pasitelkti vaizdinius po 3 minuèiø nuo spren-


dimo pradþios. Ið 56 dalyviø, sprendusiø uþdaviná su tokiusiûlymu, teisingà atsakymà pateikë 12 (21,4 %). Tai yra kiekdaugiau negu sprendþiant uþdaviná áprasta sàlyga (3 ið 60arba 5 %), taèiau ðis skirtumas nëra statistiðkai reikðmingas(statistinis skirtumas skaièiuotas Chi-square kriterijumi). Ðieskaièiai ir iðsamesnë vykdytø sprendimø analizë parodë, kadtyrimo dalyviai daþniausiai ne itin lengvai naudojosi pasiû-lytàja vaizdavimosi taktika, nors tikslingai paskatinti, dauge-liu atvejø gebëjo vaizdavimosi pagalba iðspræsti uþdaviná.

Bendros iðvados ir rekomendacijos. Pristatytieji tyrimaipatvirtina galimybæ suþadinti vaizdinius, palengvinanèiusuþdavinio teisingo atsakymo radimà ir koreguojanèius patásprendimo procesà. Taikant vaizdesnæ uþdavinio sàlygosformuluotæ, pateikiant vaizdiná kaip uþuominà ir skatinantvaizdavimàsi kaip sprendimo taktikà, suþadinti vaizdiniaileido tiriamiesiems áþvelgti naujø informacijos aspektø, lais-viau operuoti turimais duomenimis ir taip atrasti reikðmin-gus santykius. Ðie rezultatai gali padëti geriau suprasti vaiz-diniø funkcijas ir efektyviau taikyti vaizdavimosi metoduskognityvinëje sferoje – pertvarkant turimà informacijà, ran-dant naujus sprendimus ir pan. Apraðytieji tyrimai parodë,kad bent jau tam tikrose, tikslingai parinktose, uþduotysevaizdiniai ið tiesø gali bûti veiksmingi. Tolesni tyrimai turë-tø konkreèiau apibrëþti, kiek plati yra vaizdavimosi metodøtaikymo sritis, atsiþvelgiant á uþduoèiø pobûdá, tiriamøjøindividualias savybes, taikomø vaizdiniø specifikà, galimy-bæ tikslingai ugdyti gebëjimà taikyti vaizdiniø metodus irpan.


PATYÈIØ PREVENCIJOSMOKYKLOJE GALIMYBËS

Robertas Povilaitis, Marina Blagoveðèenskaja,Jurgita Valiukevièiûtë


2002 m. Pasaulinës sveikatos organizacijos atlikto tarptautiniotyrimo duomenimis patyèiø paplitimas 35 skirtingose ðalysevarijuoja nuo 1 iki 50 proc. (patirianèiø patyèias bent du kartusper mënesá). Ðio tyrimo duomenimis maþiausiai 13 m. amþiausvaikø, patirianèiø patyèias yra Èekijoje, Ðvedijoje, Slovënijoje;daugiausiai – Lietuvoje, Portugalijoje, Latvijoje. Maþiausiai 13m. amþiaus vaikø, besityèiojanèiø ið kitø, yra Ðvedijoje, Èekijo-je ir Maltoje; daugiausiai – Lietuvoje, Austrijoje, Latvijoje. Lie-tuvoje yra daugiausiai tiek vaikø, patirianèiø patyèias, tiek be-sityèiojanèiø ið kitø – vaikø, patirianèiø patyèias ir besityèio-janèiø ið kitø nors kartà per 2 mënesius skaièius siekia 70 proc.

Vienoje Vilniaus miesto mokykloje pradëtas ágyvendinti pa-tyèiø prevencijos projektas, kuriuo siekiama sumaþinti patyèiømastà. Programos ágyvendinimo pradþioje buvo atliktas paty-èiø paplitimo mokykloje bei mokytojø nuostatø á patyèias áver-tinimas.

Mokiniø patyèiø patyrimas buvo ávertintas naudojant ðiamtyrimui parengtà anketà, susidedanèià ið klausimø apie patyèiøpatyrimo daþnumà, patiriamas patyèiø formas, vietas, kuriosevyksta patyèios daþniausiai, mokiniø reagavimà bei pagalbosieðkojimà.

Ðio tyrimo rezultatai bus naudojami pristatant mokyklosbendruomenei patyèiø prevencijos projektà, patyèiø papli-timo mokykloje situacijà bei skatinant bendruomenæ ási-traukti á patyèiø problemos sprendimà. Pakartotinis patyèiølygio ávertinimas bus atliktas po 1,5 metø.


Mokykloje ágyvendinama patyèiø prevencijos programayra paruoðta remiantis D.Olweus patyèiø prevencijos pro-gramos principais. Ávairiose ðalyse atliktø tyrimø duomeni-mis patyèiø prevenciniø programø efektyvumas svyruojanuo 20 iki 80 proc.


PSICHIKOS SUPRATIMO RAIDA:VIDINIO PSICHOLOGO BEIEÐKANT

Monika Skerytë-Kazlauskienë


Man atrodo, kad tu supykai.Ne, nesupykau. Að tik susimàsèiau... (nugirsto pokalbio nuotrupa)

Ar ámanoma suprasti, kà kitas þmogus jauèia? Ar ámanomaatspëti kito norus, ásitikinimus? Kuriuo raidos metu ávaldomepanaðius gebëjimus? Ar galima sakyti, kad kiekvienas turim povidiná psichologà?

Tarkim, kad ásitikinimai, intencijos ir emocijos yra pagrindi-niai ir svarbiausi psichikos aspektai. Taip sàlyginai tvirtinti ga-lime, kadangi psichika tarptautiniø þodþiø þodyne apibrëþiamakaip ypatingu bûdu organizuotos materijos gebëjimas atspin-dëti aplinkà ir reguliuoti organizmo sàveikà su ta aplinka, kaipsubjektyvus, priklausantis nuo vidiniø subjekto savybiø, objek-tyvaus pasaulio atspindëjimas (paþinimas), turintis savus dës-nius. Be to, tokios sampratos laikosi psichologai, empiriniaistyrimais analizuojantys psichikos supratimo raidà. Vadinasi, su-prasti psichikà reiðkia suprasti ásitikinimus, intencijas, emoci-jas bei tai, kaip jie veikia vienas kità, kaip sudaro aplinkiniopasaulio reprezentacijas, kaip sàlygoja elgesá, sàveikas su ap-linka. Ðiuolaikinëje psichologijoje turbût nerastumëm abejo-janèiø, jog psichikos supratimas yra þmoniø bendravimo, savæsir kitø supratimo pagrindas. Belieka stebëtis, kaip bihevio-ristams kilo idëja, kad psichologija yra mokslas tik apieelgesá. Vaizdingai lyginant galima sakyti, kad psichologijayra tiek elgesio mokslas, kiek fizika yra matavimo prietaisø,o chemija – lakmuso popierëliø mokslas (Costall, Laudar,


2004). Elgesys ðiais laikais matomas kaip bûdas, priemonëvidiniams psichikos mechanizmams perprasti.

Psichikos supratimas psichologijos istorijoje vadintas ávai-riai. Wundt‘ui tai buvo „liaudies psichologija”, Thorndike taivadino „savo bièiuliø jausmø ásisàmoninimu”, taip pat naudotitokie terminai, kaip intersubjektyvumas, psichikos skaitymas,metareprezentacijos, mentalistinë elgesio teorija, mentalizmas(Whiten, 1994). Geriausiai þinomas psichikos supratimo termi-nas yra psichikos teorija („theory of mind”)1. Á psichologijà jisávestas 1978 m., kaip gebëjimas sau ir kitiems priskirti psichi-nes bûsenas, ir nuo to laiko ásitvirtino, ypaè raidos ir psichikossutrikimø tyrimuose. Taèiau, nepaisant milþiniðkos empiriniøtyrimø, susijusiø su psichikos teorija gausos, vis iðkyla ginèai– ar ið tiesø galima þmogiðkàjà egzistencijà skaidyti á iðorinástebimà elgesá ir vidiná tiesiogiai nestebimà psichikos pasaulá,ar tai nëra Dekarto dualizmo problema. Ar tikrai þinios apiepsichikà remiasi teorijos principais (þodis „teorija” parinktasdël ðiø þiniø naudojimo veiksmø prognozei)? Ar gali bûti, kadtyrëjai daro rato klaidà – psichikos teorijà grindþia empiriniaisduomenimis, tyrimuose priimdami pamatinæ prielaidà apie ðiosteorijos egzistavimà (Sharrock, Coulter, 2004).

Susidomëjimas psichikos teorija kilo laikotarpiu, kai bihe-viorizmo idëjos raidos psichologijoje buvo iðsemtos, kai Piagetatskleidë vaikø màstymo ypatumus ir netgi prilygino vaikà moks-lininkui (Costall, Leudar, 2004). Modernusis mokslas savo ruoþturagino chaotiðkajame pasaulyje ieðkoti ne tvarkos principø,o mechanizmø, tiesiogiai nestebimø, glûdinèiø giliai. Ið tie-sø kvaila bûtø manyti, kad pirðtø krutinimas virð klaviatû-ros yra tik elgesys, kai uþ ðio elgesio slypi ðis tas daugiau– teziø III JMPK raðymas. Taèiau kuomet elgesio stebëji-mas yra tik elgesio stebëjimas (mano katë labai gerai þino,kada ketinu duoti jai ësti, bet ar ið tiesø ji geba „skaityti”

1 Renkuosi angliðko þodþio MIND vertimà „psichika”, nors gali-ma versti ir „protas”. Tyrimai, nagrinëjantys „theory of mind” daþnaiiðeina uþ proto supratimo ribø.


mano psichikà?), o kada tai jau tampa psichikos suprati-mu? Ar gyvûnai ir kûdikiai supranta, kad elgesys nëra tikelgesys, kad uþ jo slypi psichika?

Vaikø psichikos supratimas, jo raida daug tyrinëjama,tyrëjai jau tarsi ir sutaria, kad psichikos supratimas yrapalaipsnis, reikalaujantis daug pastangø, bendravimo susuaugusiaisiais ir bendraamþiais. Apraðomi tokie psichikossupratimui ágyti bûtini mechanizmai: intersubjektyvumas,intencionalumo detekcija, þvilgsnio krypties detekcija, ben-dro dëmesio detekcija (Whiten, 1994; Baron-Cohen, Ring,1994). Vieni tyrëjai siekia árodyti, kad ir labai maþi vaikaijau turi ðiokià tokià psichikos sampratà, nes labai ankstiima kalbëti apie ávairius psichikos reiðkinius (Bartsch, Wel-lman, 1995). Kiti tyrëjai savo ruoþtu tvirtina, kad tik 4-5metø vaikai sugeba perprasti klaidingus kitø þmoniø ásiti-kinimus ir jø sàlygojamà elgesá, taigi tik 4-5 m. amþiujeágyjama psichikos teorija. Kurie teisûs? Tyrimai rodo, kadapie mintis, spëjimus, prisiminimus, vaikai ima kalbëti labaianksti, nes pirma psichikos reiðkinius apibûdinanèius þo-dþius átraukia á þodynà, kad po to pilnai iðsiaiðkintø, kà tieþodþiai ið tiesø þymi (Bartsch, Wellman, 1995). Savo emoci-jas ir norus puikiai iðreiðkia ir metø vaikas, o trejø metøvaikai aiðkiai nurodo ryðá tarp vidiniø bûsenø ir iðorinioelgesio. Taèiau tik 6-7 metø vaikai gali sëkmingai paaið-kinti kito asmens ásitikinimus apie dar kito asmens ásitiki-nimus (Whiten, 1994). Gali bûti, kad psichikos supratimasyra ilgas ir labai daugialypis procesas, tikrai nepasibai-giantis sulig klaidingø ásitikinimø testo áveikimu2.

Pastaruoju metu psichikos supratimo tyrëjai vis daugiaudëmesio skiria kalbai, jos formavimuisi ir raidai. Su nuosta-

2 Klaidingo ásitikinimo testas supaprastintai: „Veikëjui nematant

pakeista saldainiø buvimo vieta. Kur saldainiø ieðkos parëjæs veikë-jas?” Maþi vaikai nurodo naujàjà saldainiø vietà, o senosios vietosnurodymas daugeliui tyrëjø tapo psichikos teorijos „ávaldymo” krite-rijumi, kas nepagrástai susiaurina psichikos sampratà.


ba atrandamas kalbos raidos ir psichikos supratimo raidostvirtas abipusis ryðys: psichikos atradimo mechanizmai at-skleidþia kalbos kaip reprezentacinës ir bendravimo prie-monës esmæ ir tarsi paleidþia kalbos iðmokimo mechaniz-mà, o kalba savo ruoþtu atskleidþia sudëtingà vidiná pasaulá(Astington, Baird, 2004). Tyrimai rodo, kad vaikai perimamamos perteikiamà pasaulio vaizdà – jei mama daþnaikalba apie vidiná pasaulá, vaikas irgi daug apie tai kalbës.Be to, pokalbiai apie elgesá ir psichikos bûsenas bei jøprieþastis ilgainiui tampa pagrindine pokalbiø tema. Yraárodyta, kad ðie pokalbiai labai átakingi vaiko socializacijai– vaikas tik tuomet tampa ádomus bendraamþiams, kuometpasiekia toká psichikos supratimo lygá, kad gali laisvai kal-bëti apie elgesá ir psichikos bûsenas. Kita vertus, bendravi-mas su bendraamþiais reikðmingai prisideda prie psichikossupratimo raidos (Dunn, 1994). Yra dar viena priemonë, perkurià kalba formuoja psichikos reiðkiniø supratimà. Tai kny-gos. Suaugusiøjø knygose, priklausomai nuo knygos auto-riaus, gausu nuorodø á psichiná pasaulá. Atlikti tyrimai rodo,kad ir vaikø knygose gausu uþuominø ir tiesioginiø nuoro-dø á vidiná veikëjø pasaulá, psichikos bûsenas (Dyer et al.,2000). Jei tiesioginiø nuorodø ir nëra, labai svarbi yra patigalimybë vaikui bandyti paèiam atsakyti á klausimà – kaipjauèiasi pasakos veikëjas, kodël jis taip pasielgë, kà veikë-jas màsto, ko nori ir kaip ketina pasielgti (Peskin, Asting-ton, 2004).

Ar geresnis psichikos supratimas keièia vaiko gyvenimà?Nepadeda geriau spræsti konfliktø, jø metu vis tiek daugiausiaiatsiþvelgiama á savo, o ne á kitø bûsenas. Nekeièia tarpusaviosantykiø su mama ar broliais, seserimis. Taèiau vaikai tam-pa patrauklesni vyresniems broliams, seserims – pokalbiøskaièius su jais smarkiai iðauga ketvirtaisiais metais. Ket-veriø metø vaikø bendravimas yra pilnesnis – labiau jau-èiamas ryðys su pokalbio dalyviais. Tokie vaikai atrandahumoro galià – ima pasakoti tai, kas juokinga aplinki-


niams. Ádomu paþymëti, kad psichikos supratimas ne visussantykius paveikia vienodai – vaikai skirtingai bendraujasu mama, broliu ar seserim, draugais (Dunn, 1995). Panaðu,kad psichikos supratimas nëra ágyjamas vienà kartà visamlaikui. Prieðingai, jis vystomas, plëtojamas per gyvenimà, opasireiðkia priklausomai nuo socialinio konteksto, ágyven-dinamø tikslø.

Tai kaip su tuo vidiniu psichologu? Ar galima sakyti,kad kiekvienas ið mûsø yra psichologas, nes gerai per-prantame þmones, jø psichikà?3 Ar galime pritarti nuomo-nei, kad ir mokslininkai psichologai, ir paprasti þmonës, irnet vaikai susiduria su ta paèia problema – kaip ið stebë-jimo duomenø (elgesio) spræsti apie uþslëptus mechaniz-mus (psichikà)? Kas bûtø, jei visi þmonës gerai suprastø irásisàmonintø, kà kitas þmogus jauèia, þinotø, kaip ásitikini-mai, norai ir emocijos veikia jo paties ir kito þmogaus elge-sá? Bandþiau pasiaiðkinti, kà reiðkia perprasti psichikà, kaipto pasiekiame, taèiau klausimø kyla daugiau nei atsakymø.Ir á ðá – ar esame geri þmoniø psichikos þinovai – atsakytipalieku patiems.

L i t e r a t û r a :

Astington, Baird (2004). Why language matters for theory of mind.International Society for the Study of Behavioral Development: New-sletter, 45, 7-8.

Baron-Cohen S., Ring H. (1994). A model of the mindreadingsystem: neuropsychological and neurobiological perspecticves. //Ch.Lewis, P.Mitchell (Eds.) Children’s Early Understanding of Mind(p. 183-207). Hove: Lawrence Erlbaum Associates Inc.

Bartsch K., Wellman H.M. (1995). Children Talk About the Mind.Oxford: Oxford University Press.

Costall A., Leudar I. (2004). Where is the ‚theory‘ in theory ofmind? Theory and Psychology, 14, 623-646.

3 Tarptautiniø þodþiø þodynas nurodo: psichològas, psichologë

(psicho- + gr. logos – mokslas): 1.psichologijos specialistas; 2. prk.þmogus, gerai perprantantis þmones, jø psichikà.


Dunn J. (1994). Changing minds and changing relationchips. // Ch.Lewis, P.Mitchell (Eds.) Children‘s Early Understanding ofMind (p. 297-310). Hove: Lawrence Erlbaum Associates Inc.

Dunn J. (1995). Children as Psychologists: The Later Correlatesof Individual differences in understanding of emotions and otherminds. Cognition and Emotion, 9, 187-201.

Dyer J.R., Shatz M., Wellman H.M. (2000). Young children‘sstorybooks as a source of mental state information. Cognitive De-velopment, 15, 17-37.

Peskin J., Astington J. (2004). The effects of adding metacogni-tive language to story texts. Cognitive Development, 19, 253-257.

Sharrock W, Coulter J. (2004). ToM. A critical commentary. The-ory and Psychology, 14, 579-600.

Whiten A. (1994). Grades of mindreading. // Ch.Lewis, P.Mit-chell (Eds.) Children‘s Early Understanding of Mind (p. 47-70). Hove:Lawrence Erlbaum Associates Inc.


REGIONØ POLITIKØ NUOSTATOS ÁSAVIÞUDYBES LIETUVOJE, VENGRIJOJE,AUSTRIJOJE, NORVEGIJOJE IR ÐVEDIJOJE

Paulius Skruibis*


Problema. 2001 m. parengtoje Lietuvos valstybinëje saviþudy-biø prevencijos strategijoje minimos tokios saviþudybiø papli-timo ðalyje prieþastys: socialinë dezintegracija, radikaliø refor-mø sukeltas ðokas, vertybiø krizë, vyraujantis abejingas poþiû-ris á þmogaus ir jo gyvybës vertæ, alkoholizmo ir girtavimo pa-plitimas, nepakankamas socialinës ir sveikatos apsaugos siste-mø dëmesys psichikos sveikatai, tarpþinybinio bendradarbiavi-mo stoka, sprendþiant saviþudybiø ir kriziø prevencijos proble-mas. Strategijoje teigiama, kad saviþudybiø paplitimui ðalyjesvarbià átakà daro ir visuomenëje vyraujanti pasyvi ir bejëgiðkanuostata saviþudybiø atþvilgiu (Gailienë, 2001).

Siekiant geriau paþinti Lietuvoje vyraujanèias nuostatas ásaviþudybes, Vilniaus Universiteto klinikinës ir organizacinëspsichologijos katedros tyrëjø grupë, vadovaujama profesorësDanutës Gailienës, 2001 m. ásitraukë á tarptautinæ nuostatø sa-viþudybiø atþvilgiø studijà SUPPORT. Joje dalyvauja deðimtiesEuropos regionø specialistai. Vienas ið ðios studijos privalumøyra tas, kad tiriamos labai ávairiø tiksliniø grupiø nuostatos ásaviþudybes. Tyrimu siekiama nustatyti eiliniø ðalies gyvento-jø, ávairiø specialybiø (medicinos, psichologijos, þurnalistikos)studentø, mokytojø, policininkø, þurnalistø, kaliniø, kariðkiø,gydytojø, politikø ir kitø grupiø nuostatas.

* Tyrimo bendraautoriai Reinhold Fartacek, Sandor Fekete,

Anton Nindl, Heidi Hjelmeland, Ellinor Salander Renberg


Politikø nuostatos á saviþudybes yra svarbios todël, kadpolitikai priima svarbius sprendimus, nuo kuriø priklauso, ko-kiø priemoniø valstybë imasi (ar iðvis imasi) spræsdama ðiàopià problemà. Nuo regionø politikø (vietos savivaldos Tarybønariø, merø) didele dalimi priklauso ðiø priemoniø konkretuságyvendinimas, regioninës saviþudybiø prevencijos iniciatyvos.

2004 m. vykusioje I-oje jaunøjø mokslininkø psichologø kon-ferencijoje buvo pristatyti duomenys apie Lietuvos, Norvegijos irÐvedijos regionø politikø nuostatas á saviþudybes (kokybinë ana-lizë). Ðiame praneðime analizuojami duomenys jau ið penkiøðaliø: Lietuvos, Vengrijos, Austrijos, Norvegijos ir Ðvedijos. Lie-tuvoje tyrime dalyvavo Vilniaus ir Kauno savivaldybiø Tarybønariai bei Lietuvos savivaldybiø merai, Vengrijoje – Pecs (Bara-nya regionas) savivaldybës Tarybos nariai, Austrijoje – Salz-burg savivaldybës Tarybos nariai, Norvegijoje buvo apklaustiSor-Trondelag regiono savivaldybës Tarybos nariai, o Ðvedijoje– Vasterbotten regiono savivaldybës Tarybos nariai.

Lietuva pasiþymi itin aukðtu saviþudybiø rodikliu – 44saviþudybës 100 tûkst. gyventojø (2002 m.; èia ir toliau patei-kiame tø metø saviþudybiø statistika, kada toje ðalyje buvoatliktas politikø nuostatø tyrimas). Norvegijos ir Ðvedijos savi-þudybiø rodikliai gana þemi: 12 ir 13 saviþudybiø 100 tûkst.gyventojø atitinkamai (2000 m.) Vengrijos ir Austrijos saviþu-dybiø rodiklius ðiuo atveju galima pavadinti vidutiniðkais: 29ir 18 atitinkamai (2001 m.)

Minëtos ðalys taip pat skiriasi saviþudybiø prevencijosiniciatyvomis – Norvegijoje ir Ðvedijoje jau prieð deðimt-metá pradëtos ágyvendinti valstybinës saviþudybiø preven-cijos strategijos. Tyrimo atlikimo metu Vengrijos Baranyaregione buvo ágyvendinama vietinë saviþudybiø prevenci-jos programa. Austrijoje taip pat buvo ágyvendinama vietinëprograma (Salzburg‘e) ir kartu rengiama nacionalinë pro-grama. Lietuvoje tyrimo metu buvo parengta valstybinë sa-viþudybiø prevencijos strategija, taèiau ji taip ir nebuvoágyvendinta (pagal valstybinæ saviþudybiø prevencijos pro-gramà ágyvendintos tik atskiros ir neesminës priemonës).


Tyrimo tikslai. Tyrimu siekiama palyginti regionø politi-kø nuostatas á saviþudybes ðalyse, kurios stipriai skiriasisaviþudybiø rodikliais bei taikomomis saviþudybiø preven-cijos priemonëmis.

Tyrimo dalyviai. Lietuvos regionø politikai – tai Vil-niaus ir Kauno miestø savivaldybiø Tarybos nariai, Lietuvossavivaldybiø merai (N = 55; amþiaus vidurkis – 47 m.;76% – vyrai, 20% – moterys).

Vengrijoje – Pecs (Baranya regionas) savivaldybës Tarybosnariai (N = 23; duomenys apie amþiø nerinkti dël tyrimo daly-viø anonimiðkumo; 26% – vyrai, 74% – moterys).

Austrijoje – Salzburg savivaldybës Tarybos nariai (N = 49;amþiaus vidurkis – 49 m.; 65% – vyrai, 35% – moterys).

Ðvedijos regionø politikai – tai Vasterbotten regiono Tary-bos nariai (N = 44; amþiaus vidurkis – 52 m.; 43% – vyrai,57% – moterys).

Norvegijos regionø politikai – Sor-Trondelag regiono Ta-rybos nariai (N = 32; amþiaus vidurkis – 53 m.; 47% – vyrai,53% – moterys).

Metodai. Politikai buvo apklausti naudojant Attitudes To-wards Suicide (ATTS) klausimyno (Renberg ir Jacobson, 1998)lietuviðkà versijà. Pagrindinæ ðio klausimyno dalá sudaro teigi-niai, kuriuos tyrimo dalyviai turi ávertinti naudodami 5 punktøLikert skalæ (nuo ,,visiðkai sutinku” iki ,,visiðkai nesutinku”).Ðie teiginiai apjungti á 6 faktorius. Klausimyne taip pat yra irdu atviri klausimai: ,,Kaip, Jûs manote, kokia yra pagrindinëprieþastis, dël ko þmonës þudosi?” ir ,,Kas, Jûsø nuomone, tu-rëtø bûti padaryta, kad bûtø uþkirstas kelias saviþudybëms?”.

Lyginant tyrime dalyvavusiø politikø atsakymus (faktoriøreikðmes), buvo naudojama vienfaktorinë dispersinë analizë (one-way ANOVA) ir Tukey ganëtinai statistiðkai reikðmingo skirtu-mo (HSD) post hoc kriterijus. Atvirø klausimø analizë ðiametyrime nebuvo atliekama.

Rezultatai ir iðvados. Ryðkiausi skirtumai tarp ðaliø su aukðtuir maþu saviþudybiø skaièiumi pastebimi lyginant pagrindi-


nio ATTS klausimyno faktoriaus rezultatus. Ðis faktorius sà-lyginai pavadintas „Eutanazijos” faktoriumi ir apjungia tei-ginius, kurie iðreiðkia palankø poþiûrá á saviþudybæ, ypaèsunkios ligos atveju (teiginiø pavyzdþiai: „Þmonës turi teisæatimti sau gyvybæ”, „Gali bûti situacijø, kur vienintelis pri-imtinas sprendimas yra saviþudybë”, „Að galëèiau svarstytigalimybæ atimti sau gyvybæ, jeigu kentëèiau nuo sunkios,nepagydomos ligos”). Þemiau pateikiame ðio faktoriaus vi-durkius pagal skirtingas ðalis (kuo skaièius arèiau penkiø,tuo labiau tyrimo dalyviø nuomonë sutampa su eutanazijosfaktoriaus teiginiais): Lietuva – 2,97; Vengrija – 2,70; Aust-rija – 2,90; Ðvedija – 2,10; Norvegija – 2,07.

Analizuojant „Eutanazijos” faktoriaus duomenis, Lietu-vos, Vengrijos ir Austrijos politikø atsakymø vidurkiai tar-pusavyje statistiðkai reikðmingai nesiskiria, taèiau visø mi-nëtø ðaliø vidurkiai reikðmingai skiriasi nuo Ðvedijos beiNorvegijos atsakymø vidurkiø (p < 0,05).

Panaðios tendencijos pastebimos ir lyginant kitø faktoriøduomenis. Pavyzdþiui, „Pasirengimo padëti” faktoriaus pa-lyginimo rezultatai rodo, jog Lietuvos ir Austrijos regionøpolitikai jauèiasi maþiau pasirengæ padëti kitiems saviþu-dybës grësmës atveju, nei jø kolegos Ðvedijoje bei Norvegi-joje. Ádomu, kad lyginant ðiø dviejø faktoriø vidurkius, Veng-rijos politikø atsakymai yra artimesni Ðvedijos ir Norvegijospolitikø atsakymams (statistikai reikðmingi skirtumai nuoLietuvos ir Austrijos politikø). Kadangi tarp Vengrijos poli-tikiø itin didelis moterø procentas, atskirai nusprendëmetarpusavyje palyginti vien tik vyrø politikø duomenis, ta-èiau rezultatai ið esmës nepakito. Labai panaði situacijastebima ir lyginant politikø poþiûrá á saviþudybiø prevenci-jos galimybes: ðvedai, norvegai ir vengrai jas vertina opti-mistiðkiau, nei lietuviai ir austrai.

„Nepateisinimo/nesuprantamumo” bei „Nenuspëjamumo/nureikðminimo” faktoriø palyginimas atskleidþia dar sudë-tingesná vaizdà. Ðiuo atveju labiau smerkianèiu poþiûriu ásaviþudybes bei nuomone, kad nëra þenklø, pagal kuriuosgalima bûtø ávertinti gresianèià saviþudybæ, iðsiskyrë Lietu-vos ir Norvegijos politikai.


Tyrimo rezultatai rodo, jog egzistuoja ryðys tarp skirtin-gø ðaliø saviþudybiø rodikliø bei tø ðaliø regionø politikøpoþiûrio á saviþudybæ. Ðalyse su aukðtesniais saviþudybiørodikliais, politikai pasiþymi palankesniu poþiûriu á saviþu-dybes bei skeptiðkesniu saviþudybiø prevencijos galimybiøvertinimu. Politikai, atstovaujantys ðalis su maþesniais savi-þudybiø rodikliais, jauèiasi labiau pasirengæ padëti þmo-nëms galvojantiems apie saviþudybes. Apibendrinant gali-ma sakyti, jog ðalyse, kuriose saviþudybiø rodikliai yra ma-þesni, politikø nuostatos yra palankesnës saviþudybiø pre-vencijai. Ar ðio tyrimo rezultatai gali bûti pritaikyti prakti-koje? Atsiþvelgiant á rezultatus, galima kelti labai didelësreikðmës, taèiau nelengvai atsakomà praktiná klausimà –ar pasikeitus politikø (visuomenës) nuostatoms á saviþudy-bes pasikeistø ir saviþudybiø paplitimas tose ðalyse?

Li te ra tûra :

Gailienë D.(2001). Saviþudybiø prevencijos Lietuvoje gairës. //

Gailienë D. (Ed.), Saviþudybiø prevencijos idëjos. Vilnius: Tyto alba.

Renberg E. S., Jacobson L. (1998). Development of a questionnai-

re on attitudes towards suicide (ATTS) and its application in a Swe-

dish population. // Renberg E. S. (Ed.), Perspectives on the suicide

problem – from attitudes to completed suicide. Umea.


ASMENS GEROVËS SAMPRATAIR KOMPONENTAI

Þivilë Ðarakauskienë


Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) Europos ministrø kon-ferencijoje psichinës sveikatos klausimais nuspræsta, kad vie-nas ið artimiausiam deðimtmeèiui nustatomø veiklos prioritetøyra „stiprinti psichinës gerovës svarbos suvokimà”, bei „vykdy-ti psichinës sveikatos apsaugos veiklà, nukreiptà á visø gyven-tojø gerovës stiprinimà” (PSO Europos ministrø konferencija,2005, 1 p.). Siekiant ágyvendinti iðkeltus uþdavinius iðaiðkëja,kad psichinës gerovës samprata nëra vienalytë, egzistuoja daugskirtingø sàvokø, kurios vartojamos kaip sinonimai, o kartaisskirtingi autoriai tas paèias sàvokas vartoja skirtingomis pras-mëmis. Tad ðio praneðimo tikslas – pristatyti susistemintà as-mens gerovës sampratà ir pagrindinius jos komponentus, tuopaèiu siekiant atkreipti dëmesá á skirtingø sàvokø taikymo moks-liniuose tyrimuose galimybes ir trûkumus.

Lietuviø kalboje terminas „gerovë” gali bûti naudojamasdviem prasmëm – socialine ir psichologine, kurios anglø kal-boje yra iðreiðkiamos dviem skirtingais þodþiais: welfare ir well-being. Gerovë (pgl. Didájá anglø-lietuviø kalbø þodynà angl.well-being) yra kompleksinis konstruktas, susijæs su optimaliupatyrimu ir funkcionavimu. Nuo to, kaip apibrëþiama gerovë,priklauso valdymo, mokymo praktika, terapijos, auklëjimas, pa-mokslavimas, nes bûtent ðios veiklos siekia pakeisti þmones ágera ir dël to reikia turëti nors kokià vizijà kas tas „geriau” yra.(Ryan, Deci, 2001).

Mokslinëje literatûroje þymiai daþniau vietoj termino „psi-chinë gerovë” galima sutikti tokius terminus kaip laimë, gyve-


nimo kokybë, pasitenkinimas gyvenimu, subjektyvi gerovë, psi-chologinë gerovë, asmens gerovë ir pan. Kaip matome, egzis-tuoja didelë sàvokø ávairovë mokslinëje literatûroje, tad ðiamepraneðime aptariama galimybë vartoti terminà „asmens gero-vë” (angl. personal/ individual well-being, daþniausiai þodisindividuali ar asmeninë lieka omeny, tad labai daþnai galimasutikti vienà þodá – gerovë), nes jis apima visas kitas þmo-gaus gerovës rûðis : subjektyvià, psichologinæ, objektyvià.

Ankðèiau minëtoje PSO Europos ministrø konferencijojepsichinës sveikatos klausimais taip pat nuspræsta, kad „prieðpradedant vykdyti bet kokià veiklà pagal naujà politikà, nu-kreiptà á gyventojø psichinës gerovës stiprinimà, ávertinti josgalimà poveiká, o po to – jos rezultatus” (PSO Europos minist-rø konferencija, 2005, 2 p.). Visø pirma, norint ávertinti, kokiepokyèiai atsirado per tuos keletà metø, kol bus siekiama ugdy-ti visuomenës psichinæ gerovæ, reikia ið pradþiø ávertinti pradi-ná individo psichinës gerovës lygá. Kad vëliau, iðmatavus já pokeleriø metø, bûtø galima palyginti pokyèius ir jø kryptá. Ta-èiau Lietuvoje ðia kryptimi atliekamø moksliniø darbø darnëra daug (atliktuose daugiausia tyrinëta tik subjektyvi gero-vë, t.y. tik viena dalis þmogaus asmens gerovës). Taigi trûkstatyrimø, kurie nustatytø esamà gerovës lygá. Tokia situacijasusidarë, matyt, ið dalies dël to, kad painiava su asmeninësgerovës sàvokos ávardinimu persikelia ir á metodologiná lyg-mená. Dël to pasidaro sudëtinga, o kartais ir net neámanoma,palyginti skirtingø tyrimø rezultatø tarpusavyje (nors tyrëjaibûna deklaravæ, kad siekia iðtirti asmens ar psichologinæ ge-rovæ). Taip pat skirtingi tyrëjai apima skirtingà gerovës kom-ponentø kieká, tai apsunkina analizæ ir supratimà, kuriø kom-ponentø svoris yra didesnis. Siekiant paskatinti gausesniusmokslinius tyrimus ðioje srityje, bûtina pristatyti platesnæ irgilesnæ asmens gerovës sampratà, tad toliau yra nagrinëjamaskiekvienas asmens gerovës komponentas detaliau.

Subjektyvi gerovë susideda ið keturiø komponentø: pasi-tenkinimo gyvenimu (bendras sprendimas apie savo gyveni-


mà), pasitenkinimo svarbiomis sritimis (pavyzdþiui, pasitenki-nimas darbu), teigiamø emocijø patyrimo ir þemo patiriamøneigiamø emocijø lygio, tai kartu daþnai yra apibendrinamakaip laimë (Diener, 2000; Ryan, Deci, 2001). Svarbu atkreiptidëmesá, kad pasitenkinimo svarbiomis gyvenimo sritimis kom-ponentas anksèiau nebûdavo átraukiamas kaip subjektyviosgerovës sudedamoji dalis.

Terminas „subjektyvi gerovë” atsirado 1950-øjø pabaigojeieðkant naudingø gyvenimo kokybës rodikliø, kurie padëtø sektisocialiná pokytá ir pagerinti socialinæ politikà (Land, 1975, Ke-yes, Shmotkin, Ryff, 2002). Kiti autoriai (Andrews, Whitney,1976; Campbell, Converse, Rodgers, 1976) sureikðmino subjek-tyvià gerovæ kaip svarbø þmoniø gyvenimo kokybës rodiklá teig-dami, kad, nors þmonës gyvena objektyviai apibrëþtose aplin-kose, taèiau jie reaguoja á paèiø subjektyviai apibrëþtus pasau-lius (Keyes, Shmotkin, Ryff, 2002). Bradburn (1969) pabrëþëpasitenkinimà gyvenimu ir laimæ (angl. happiness) kaip gyveni-mo kokybës komponentus (Keyes et al., 2002).

Pasitenkinimo gyvenimu duomenys yra linkæ iðlikti santy-kinai stabilûs ðalies lygiu. Ið dalies taip yra dël to, kad þmonësyra linkæ prisitaikyti prie savo aplinkybiø. Kai kurie mokslinin-kai teigia, kad gerovæ geriausiai galima suprasti bendros lai-mës ar pasitenkinimo gyvenimu terminais, bet árodymai rodo,kad gyvenime yra daugiau nei tik pasitenkinimas: þmonës taippat nori gyventi turtingà ir teikiantá daug pasitenkinimo gyve-nimà – vystyti savo gebëjimus, realizuoti savo potencialà, irgyventi socialiai naudingà gyvenimà (A well-being manifestofor a flourishing society, 2004). Taigi svarbu papildyti pasiten-kinimà gyvenimu kitais rodikliais. Tad dar vienas informatyvusasmens gerovës komponentas yra psichologinë gerovë. Ryff irKeyes (1995) apraðë psichologinæ gerovæ kaip atskirà nuo sub-jektyvios gerovës, ir pristatë multidimensiná poþiûrá á psicholo-ginës gerovës matavimà, kuris apima ðeðis skirtingus þmogausaktualizacijos aspektus. Nauja koncepcija pabrëþia teigia-mas augimo ir raidos charakteristikas. Kaip jau buvo minë-


ta, yra ðeði atskiri psichologinës gerovës komponentai. Taiyra:

• teigiamas poþiûris á save ir savo praëjusá gyvenimà(savæs priëmimas);

• uþdaviniø ir tikslø, kurie suteikia gyvenimui prasmæ, tu-rëjimas (gyvenimo tikslas);

• gebëjimas susidoroti su kompleksiniais kasdieninio gy-venimo reikalavimais (aplinkos kontrolë);

• nenutrûkstamos raidos ir savirealizacijos jausmo turëji-mas (asmeninis augimas);

• rûpinimusi ir pasitikëjimu grástø tarpasmeniniø santykiøsu kitais turëjimas (teigiami santykiai su kitais);

• ir gebëjimas laikytis savo paties ásitikinimø (autonomi-ja)(Ryff, Keyes, 1995).

Kaip jau minëta, asmens gerovæ sudaro objektyvi gerovë,apie kurià duomenis gali surinkti koks nors ekspertas netiesio-giai, nekontaktuodamas tiesiogiai su paèiu þmogumi, kurio ge-rovæ jis vertina. Objektyvios gerovës komponentai yra:

• socialinë gerovë (pavyzdþiui, draugø skaièius, socialinisdalyvavimas ir parama, kontaktas su tëvais ir platesniuðeimos ratu (gimine)) (Behnke, MacDermid, 2004);

• materialinë gerovë (pavyzdþiui, pajamos, vertingi daik-tai, gyvenamojo ploto kokybë);

• fizinë gerovë (pavyzdþiui, psichinës sveikatos paslaugønaudojimas, bendra sveikatos bûklë).

Tikimasi, kad ðis praneðimas paskatins atlikti daugiau moks-liniø tyrimø, kuriuose bus patikrinta pasiûlyta asmens gerovëssamprata ir struktûra, bei surinkta iðsami ir vertinga bet kuriojesrityje dirbantiems specialistams informacija apie Lietuvos þmo-niø gerovæ ir jos komponentus.


POTRAUMINIO AUGIMO IR POTRAUMINIOSTRESO REAKCIJØ BEI GAUNAMOSSOCIALINËS PARAMOS SÀSAJOS

Irma Ðimënaitë


Problema. Traumø psichologijoje pradedami tyrinëti ne tik nei-giami traumos padariniai, bet ir traumos áveika bei pozityvûstraumos padariniø aspektai. Paskutiniu metu vis daþniau minimapotrauminio augimo (PTA) sàvoka, kurià pirmieji pasiûlë Tedes-chi ir Calhoun (1996). Ðie autoriai potrauminá augimà (PTA) api-bûdina kaip teigiamà pokytá, kurá asmuo patiria po trauminioávykio sukeltø sunkiø iðgyvenimø. Potrauminis augimas siejamasne su paèiu trauminiu ávykiu, o su pastangomis áveikti já ir josukeltà vidinæ bei iðorinæ sumaiðtá. Pasak Tedeschi ir Calhoun(1996), PTA pasireiðkia pokyèiais 1) savæs suvokime, 2) gyveni-mo filosofijoje, 3) tarpasmeniniuose santykiuose. Kiti autoriai taippat nustato teigiamus pokyèius po traumos tose paèiose srityse(Joseph et al., 2005). PTA nustatomas asmenims, iðgyvenusiemsir tokias sunkias traumas, kaip seksualiná iðnaudojimà ir prievar-tà, karinius mûðius ar nelaisvæ, fiziná suluoðinimà. Tyrimø duo-menimis, apie 30-90 % iðgyvenusiø psichologinæ traumà patiriateigiamø pokyèiø (Calhoun, Tedeschi, 1999).

Nustatyta, jog PTA yra tiesiogiai susijæs su pasitenkinimu,kylanèiu ið gaunamos socialinës paramos. Patyræ traumà asme-nys lengviau atsiskleidþia, jiems svarbu bûti iðklausytiems, to-dël labai svarbi yra ið aplinkiniø gaunama parama, svarbu, kadbûtø atliepta ne tik á jø emocinius, bet ir praktinius poreikius(Linley, Joseph, 2004; Calhoun, Tedeschi, 2004). Taigi, galimadaryti prielaidà, kad socialinë parama yra susijusi su teigiamaispokyèiais tarpasmeniniuose santykiuose.


PTA nebûtinai yra susijæs su streso maþëjimu ar psichi-nës sveikatos gerëjimu. Daþniausiai po traumos yra nusta-tomi potrauminio streso sutrikimo (PTSS) poþymiai. Kai ku-riø tyrimø duomenimis, potrauminis augimas padeda suma-þinti iðgyvenamà stresà (Linley, Joseph, 2004), taèiau kitøtyrimø rezultatai nerodo jokio reikðmingo ryðio tarp neigia-mø ir teigiamø po traumos patiriamø pokyèiø (Joseph etal.,1993). Taigi nëra iki galo atsakyta á tai, kaip PTA yrasusijæs su neigiamais traumos padariniais.

Ðio tyrimo tikslas yra iðsiaiðkinti gyvenimiðkà traumà iðgy-venusiø asmenø patiriamo potrauminio augimo ir potrauminiostreso reakcijø bei gaunamos socialinës paramos sàsajas. Taippat subjektyvaus trauminio patyrimo ryðá su potrauminiu augi-mu bei potrauminio streso reakcijom.

Metodika. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 179 VU beiVPU studentai. Tokie tiriamieji buvo pasirinkti todël, kad, re-miantis tyrimø gautais duomenimis, jauni þmonës patiria dau-giau traumø nei vyresni (Smith, Cook, 2004), ir jø potrauminisaugimas yra nedaug tirtas. Ið ðiø studentø Harvardo traumosklausimyno pagalba buvo atrinkti tie tiriamieji, kurie patys pa-tyrë sunkias gyvenimiðkas traumas per paskutinius dvejus me-tus. Ið viso atrinkti 32 tiriamieji, ið jø 26 (81,3%) moterys ir 5(15,6%) vyrai nuo 18 iki 30 metø, amþiaus vidurkis – 20 (SD =2,1) metø.

Vertinimo bûdai. Patirti trauminiai ávykiai. Trauminiams ávy-kiams, patirtiems per visà gyvenimà, ávertinti buvo naudojamaHarvardo traumos klausimyno (HTK) pirma dalis (Mollica etal., 1992; liet.k. Domanskaitë-Gota, 2000).

Subjektyvus trauminis patyrimas. Subjektyvaus trauminio pa-tyrimo (STP) nustatymui skirtà skalæ sudarë darbo autorë, rem-damasi DSM-IV (1994) iðskirtu trauminá ávyká apibûdinanèiupirmuoju potrauminio streso sutrikimo kriterijumi (A). Ðià ska-læ sudaro 17 teiginiø, kurie turi 5 vertinimus: nuo 0 iki 4. Nau-dojant faktorinæ analizæ, ðioje skalëje buvo iðskirtos dvi sub-skalës, matuojanèios 1) kognityvinæ (grësmë savo ar kito gyvy-


bei, jausmas, kad sapnuoji, noras numirti ir kt.) bei 2) emo-cinæ – fiziologinæ (baimë, neviltis, pyktis, drebulys, stiprûsðirdies dûþiai ir kt.) reakcijas á trauminá ávyká.

Potrauminio streso sutrikimo poþymiai. PTSS poþymiø stip-rumui ávertinti buvo naudojama pataisyta Ávykio poveikio skalë(IPS), kurià sudaro vengimo, ákyrumo ir padidinto dirglumosubskalës (Weiss, Marmar, 1996; liet.k. Kazlauskas, 2001).

Potrauminio augimo poþymiai. PTA poþymiams nustatyti bu-vo naudojama Potrauminio augimo skalë (PTAS) (Tedeschi, Cal-houn, 1995), kurià sudaro penkios subskalës, nustatanèios augi-mà, t.y. teigiamus pokyèius, penkiose srityse: 1) naujø galimybiømatyme, 2) santykyje á kitus, 3) asmenybës stiprybëje, 4) gyveni-mo vertinime ir 5) dvasiniuose pokyèiuose. Ðios metodikos auto-riai leido jà iðversti á lietuviø kalbà ir naudoti moksliniuose tyri-muose. Metodikà á lietuviø kalbà iðvertë darbo autorë.

Socialinë parama. Gaunamos socialinës paramos ið karto potrauminio ávykio ir dabartiniu metu ávertinimui buvo naudoja-ma Paramos krizëje skalë (PKS). Skalë buvo sukurta Joseph irbendraautoriø (1992) (Domanskaitë-Gota, 2000).

RezultataiTrauminiai ávykiai. Daugiau nei pusë visø tyrimo dalyviø

(53,1%) kaip labiausiai sukreèiantá paèiø patirtà ávyká nurodëðeimos nario netektá, 15,6% – bandymà nusiþudyti, 12,5% –smurtiná uþpuolimà; 6,3% tiriamiesiems grësë nuþudymas ar su-þalojimas, tokia pati jø dalis susidûrë su apiplëðimu / vagyste.Taip pat buvo nurodyta pavojinga liga, iðprievartavimas, maty-tas þmogaus nuþudymas ar suþalojimas, abortas, fizinë prievar-ta, autoavarija.

Potrauminis augimas ir subjektyvus trauminio iðgyvenimostiprumas. Gautos statistiðkai reikðmingos koreliacijos tarp kog-nityvinës reakcijos á trauminá ávyká ir PTA dvasiniø pokyèiø(r = 0,475; p < 0,01) bei PTA gyvenimo vertinimo (r = 0,481;p < 0,01), taip pat tarp bendros subjektyvios reakcijos á traumi-ná ávyká ir PTA dvasiniø pokyèiø (r = 0,478; p < 0,01), PTAgyvenimo vertinimo (r = 0,522; p < 0,01) ir bendro potrau-


minio augimo ávertinimo (r = 0,437; p < 0,05). Vadinasi, gali-me teigti, jog kuo stipresnë yra þmogaus kognityvinë reakcijaá trauminá ávyká, tuo labiau jis po trauminio ávykio vertina savogyvenimà bei patiria stipresnius dvasinius pokyèius. Apskri-tai, kuo stipresnis yra subjektyvus trauminis iðgyvenimas, tuostipresnis yra ir potrauminio augimo patyrimas.

Potrauminio streso reakcijos ir subjektyvus trauminio ið-gyvenimo stiprumas. Ðiuo atveju statistiðkai reikðmingos ko-reliacijos rastos tarp emocinës – fiziologinës reakcijos átrauminá ávyká ir IPS bendro ávertinimo (r = 0,552; p <0,01), taip pat PTSS ákyrumo (r = 0,494; p < 0,01) ir padi-dinto dirglumo (r = 0,462; p < 0,05) simptomø. Taigi, kuostipresnës yra emocinë bei fiziologinë reakcijos á traumináávyká, tuo stipriau pasireiðkia potrauminio streso reakcijos.

Potrauminis augimas ir potrauminio streso reakcijos. Nebu-vo rasta jokiø reikðmingø koreliacijø tarp potrauminio augimobei potrauminio streso sutrikimo simptomø. Interpretuodamiðiuos rezultatus galime teigti, jog iðgyvenæs trauminá ávyká þmo-gus ðalia neigiamø traumos padariniø tuo paèiu metu galipatirti ir teigiamus – tarp jø nëra reikðmingos koreliacijos.

Potrauminis augimas bei ið karto po ávykio gauta ir dabargaunama socialinë parama. Gauta statistiðkai reikðminga kore-liacija tarp socialinës paramos, gautos ið karto po ávykio, irPTA santykyje á kitus (r = 0,379; p < 0,05). Taip pat rastosreikðmingos koreliacijos tarp kai kuriø atskirø Paramos krizëjeskaliø klausimø bei potrauminio augimo kai kuriose srityse:tarp to, kaip apskritai patenkino parama ið karto po ávykio irPTA santykyje á kitus (r = 0,369; p < 0,05) bei PTA gyvenimovertinime (r = 0,370; p < 0,05); taip pat tarp dabartinio bendra-vimo su tà patá ar panaðø ávyká patyrusiais þmonëmis ir PTAsantykyje á kitus (r = 0,374; p < 0,05). Tad matome, jog yrareikðmingø koreliacijø tarp socialinës paramos ir teigiamø po-kyèiø santykyje á kitus.

Galima paminëti tai, kad tarp potrauminio streso reakcijø irsocialinës paramos statistiðkai reikðmingi ryðiai nenustatyti.


Iðvados1. Kuo stipresnis yra subjektyvus trauminis iðgyveni-

mas, ypaè kognityviniame lygmenyje, tuo stipresnisir potrauminio augimo patyrimas: jauèiami didesnidvasiniai pokyèiai bei suteikiama svaresnë vertë gy-venimui.

2. Kuo stipresnë yra emocinë bei fiziologinë reakcijos á trau-miná ávyká, tuo stipriau pasireiðkia potrauminio stresoreakcijos.

3. Tarp potrauminio augimo bei potrauminio streso reakci-jø ryðiai statistiðkai nereikðmingi: iðgyvenæs trauminá ávykáþmogus tuo paèiu metu gali patirti tiek neigiamus, tiekir teigiamus traumos padarinius.

4. Kuo daugiau socialinës paramos gauna trauminá ávykáiðgyvenæs þmogus ið karto po ávykio, tuo didesná potrau-miná augimà jis patiria: santykiai su kitais þmonëmis tampatvirtesni, ir jis labiau vertina gyvenimà.

Pritaikymo galimybës. Psichoterapijos ar psichologinio kon-sultavimu metu svarbu priimti potrauminio augimo galimybæ,bûti atviram egzistenciniams, dvasiniams, religiniams klausi-mams, taip pat priimti ir suprasti tai, kad kiekvienas þmoguspotrauminá augimà iðgyvena skirtingai, ir tokiu bûdu padëtitrauminá ávyká patyrusiam þmogui pamatyti bei ávardinti teigia-mus pokyèius, atsirandanèius jo gyvenime po traumos. Taèiautaip pat svarbu nesumenkinti patiriamø neigiamø traumos pa-dariniø, nepamirðti, kad potrauminá augimà patiriantis þmogusdaþnai tuo paèiu metu iðgyvena ir didelá skausmà. Taip patlabai svarbu neieðkoti potrauminio augimo ten, kur jo nëra –ne kiekvienas þmogus já patiria, taèiau tai nereiðkia, kad toksþmogus negali konstruktyviai áveikti traumos padariniø (Te-deschi, Calhoun, 1998).


GEDULAS PO ARTIMOJO SAVIÞUDYBËS:NETEKTIES IÐGYVENIMO STIPRUMAS,POTRAUMINË SIMPTOMATIKAIR NEVILTIES LYGIS

Jelena Trofimova, Ilona Butautienë


Problema. Saviþudybë visada yra trauminis ávykis nusiþudþiu-siojo artimiesiems: staigi, netikëta, labai skaudi netektis, suke-lianti ypatingà psichologinæ bûsenà, ilgà ir daþnai komplikuotàgedulo procesà. Psichologinës reakcijos á ðá trauminá ávyká bû-na dvejopo pobûdþio – tai ir vidinis sielvartas dël artimo þmo-gaus netekties ir stiprus nerimas, susijæs su trauminëmis ðiosnetekties aplinkybëmis (Stroebe et al., 2001).

Literatûroje apraðoma, kad gedinèius po natûralios artimojomirties nuramina tikëjimas mirties neiðvengiamumu; mirtinosligos atveju – artimieji turi laiko pasiruoðti artëjanèiai netek-èiai; nelaimingo atsitikimo atveju artimieji daþniausiai susilau-kia paramos ið aplinkiniø - kaimynø, ðeimos draugø, dvasiniøar religinës bendruomenës nariø (Jaques, 2000). Taèiau asme-nys, patyræ artimojo saviþudybæ, daþniausiai tampa vieniði, jau-èia emocinio palaikymo stokà uþ ðeimos ribø ir iðgyvena para-doksalø ,,intymaus vieniðumo” jausmà net savo ðeimos rate(Richies et al., 1996). Nusiþudþiusiojo artimieji daþnai patiriadiskomfortà bendraudami su kitais – tiesioginá ir netiesio-giná socialiná spaudimà tapti ,,nematomais gedinèiaisiais” irsusikurti ,,ypatingà ðeimos paslaptá” (Jaques, 2000).

Tradiciðkai á saviþudybæ buvo þiûrima kaip á susijusià suypaè sudëtingu gedulo procesu ir pirmaisiais tyrimais buvo nu-statyti ryðkûs nusiþudþiusiøjø artimøjø sutrikimai (Clark et al.,2000). Vëlesniuose tyrimuose XX amþiaus 9-10 deðimtmeèio


tyrimai parodë, kad mirties bûdas turi nemaþà átakà gedin-èiøjø emocinëms reakcijoms. Bendrai “nenatûralios mirtys”sukelia sudëtingesnes reakcijas, nei “natûralios mirtys” (Dy-regrov et al., 2003). Tyrimai rodë, kad saviþudybiø ir nelai-mingø atsitikimø aukø artimieji turi daug bendra, nes ir tie,ir tie iðgyvena gëdà ir stengiasi paaiðkinti mirtá, kitaip neigedintys dël natûralios mirties” (Grad et al., 2001, p. 174).Taèiau literatûroje sutinkama duomenø apie gedinèiøjø poeismo nelaimiø didesná paþeidþiamumà - jø gedulo reakci-jos yra stipresnës ir daug ilgesnës, nei gedinèiøjø po savi-þudybiø ir mirtinø ligø (Grad et al., 1999). Gedulas po ápras-tø netekèiø gali trukti iki keturiø metø, o saviþudybæ iðgy-venusieji daþnai dar ilgiau ir intensyviau gedi (Clark et al.,2000). Dël aukðtos psichopatologijos rizikos pastarøjø ge-dulas gali bûti ypatingai sudëtingas procesas (Jordan, 2001),jie susilaukia daugiau pasmerkimo ir maþiau paramos iðaplinkiniø, daþniau patys galvoja apie saviþudybæ ir bûnatvirèiau ásitikinæ, kad mirèiai galëjo uþkirsti kelià (Grad etal., 1999).

Nors saviþudybë daþnai yra laikoma sukelianti ypaè sunkøgedulà, taèiau dabartiniai kiekybiniai tyrimai paprastai to ne-patvirtina (Ellenbogen et al., 2001). Tai apima tiek sveikatosrodiklius, tiek potrauminës simptomatikos iðreikðtumà bei ne-tekties iðgyvenimo sunkumus (Dyregrov et al., 2003). Taigi su-icidinës netekties iðskirtinumas iki ðiol yra karðtø moksliniødiskusijø objektas. Neretai pasigirsta kritiðka nuomonë esà po-þiûris á suicidines netektis kaip á iðskirtines tam tikra prasmeyra mûsø projekcijos, kurios remiasi gyvenimiðku ir klinikiniupatyrimu, tuo tarpu moksliniø árodymø, kad suicidinis gedulasyra kitoks ir ypatingas, nëra tiek daug. Ðiame tyrime iðkëlëmetikslà, nustatyti nusiþudþiusiojo artimøjø psichologinës bûse-nos ypatumus bei palyginti juos su psichologine bûsena tø þmo-niø, kuriø artimieji mirë dël kitø prieþasèiø.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 64 asmenys, patyræ arti-mojo saviþudybæ 1985-2005 metø laikotarpyje. Kontrolinæ gru-


pæ sudarë 51 asmuo, kuriø artimasis mirë dël kitø prieþas-èiø (smurtinë mirtis, netikëta liga, ilgai trukusi liga, nelai-mingas atsitikimas ar senatvinë mirtis) 1986 – 2005 metølaikotarpyje. Ið viso tyrime dalyvavo 115 tiriamøjø, amþiausvidurkis 39 metai. Tiriamøjø grupëse yra ir po kelis topaties mirusiojo artimøjø – ðeimos nariø, kitø giminiø beidraugø ir bendradarbiø. Ið viso tyrime dalyvavo 48 vyrai(41,7%) ir 67 moterys (58,3%).

Metodika. Netekties iðgyvenimo stiprumui ávertinti naudo-jome Hogan netekties iðgyvenimo klausimynà (Hogan et al.,2001). Gavus raðtiðkà N. Hogan sutikimà, klausimynas buvoiðverstas á lietuviø kalbà, koreguojamas psichologø ir lituanis-tø. Atlikus atgaliná klausimyno vertimà buvo paruoðtas galuti-nis ðio klausimyno vertimo variantas, kuris ir buvo naudojamasðiame tyrime. Klausimynà sudaro 61 teiginys, kuris turi 5 áver-tinimus (0 – visiðkai man netinka, 1 – nevisiðkai man tinka, 2– pakankamai tinka man, 3 – tinka man, 4 – labai tinkaman). Tiriamojo praðoma apibraukti ðalia teiginio esantá skai-èiø, kuris labiausiai atitinka tai, kaip jis jautësi pastaràsias dvisavaites, áskaitant klausimyno pildymo dienà. Teiginiai apjung-ti 6 subskales. Nevilties ir sielvarto subskalæ (apima beviltiðku-mo jausmà, liûdesá, sielvartavimà, sukrëtimà, psichologiná skaus-mà, mintis apie netektá, vienatvës jausmà) sudaro 13 teiginiø,kuriø áverèiø suma svyruoja nuo 0 iki 52 balø. Panikos reakcijøsubskalæ (apima ávairius nerimo simptomus ir vegetaciná jaud-rumà) sudaro 14 teiginiø, kuriø áverèiø suma svyruoja nuo 0 iki56 balø. Kaltinimø ir pykèio subskalæ (apima susierzinimà, prie-ðiðkumo jausmà, pyktá, norà atkerðyti) sudaro 7 teiginiai, kuriøáverèiø suma svyruoja nuo 0 iki 28 balø. Susvetimëjimo su savi-mi ir kitais subskalæ (apima savivertës, pasitikëjimo ir tapatu-mo jausmo praradimà, bejëgiðkumà, atsiribojimà nuo kitø þmo-niø, ðvelnumo vengimà, baimæ prarasti kontrolæ) sudaro 8 tei-giniai, kuriø áverèiø suma svyruoja nuo 0 iki 32 balø. Dezorga-nizacijos subskalæ (apima kognityviniø funkcijø susilpnëjimà)sudaro 7 teiginiai, kuriø áverèiø suma svyruoja nuo 0 iki 27


balø. Á klausimynà áeina ir asmeninio augimo subskalæ, ta-èiau ðiame tyrime jos rezultatø neanalizuojame.

Nevilties jausmui ávertinti naudojome Becko neviltiesskalæ (Beck et al., 1988). Jà sudaro 20 teiginiø, kurie vertinaneigiamø ekspektacijø, susijusiø su artima ir tolima ateiti-mi, laipsná. Tiriamøjø praðoma paþymëti, ar ðie teiginiaiatspindi jø praeitos savaitës poþiûrá, áskaitant ir skalës pil-dymo dienà. Tiriamasis turi pasirinkti vienà ið atsakymø –„taip” arba „ne”. Maksimalus nevilties skalës rodiklis - 20balø.

Potrauminio streso sutrikimo simptomatikos stiprumo verti-nimui naudotas Ávykio poveikio skalës pataisytas variantas(Weiss et al., 1996). Ði skalë susideda ið pasikartojanèiø traumi-nio ávykio iðgyvenimø, vengimo bei padidëjusio dirglumo sub-skaliø. Skalë plaèiai naudojama psichologiniams traumos pa-dariniø tyrimams. Skalæ sudaro 22 teiginiai, kurie turi 5 vertini-mus: 0 - niekada, 1 - ðiek tiek, 2 - vidutiniðkai, 3 - gana daug,4 - labai. Tiriamasis turi paþymëti, kiek per pastaràsias septy-nias dienas jam buvo bûdingi paminëti simptomai. Subskaliøávertinimà sudaro skalës teiginiø áverèiø suma. Skalë plaèiainaudojama traumø tyrinëjimuose. Skalæ á lietuviø kalbà iðvertëE.Kazlauskas, panaudojo politines represijas patyrusiøjø ir konc-lagerá iðgyvenusiøjø tyrinëjimuose (Gailienë et al., 2004). Ðiuometu skalë adaptuojama Lietuvos populiacijoje.

Tyrimo eiga. Tiriamøjø apklausa vyko individualiai. Ðiametyrime buvo svarbu uþmegzti pasitikëjimà keliantá kontaktà sutiriamuoju, paaiðkinti ðio tyrimo tikslus bei suteikti emocinæparamà po apklausos. Vieno asmens tyrimas vidutiniðkai trukoapie 1,5 valandos. Atsisakiusiøjø dalyvauti tyrime nebuvo.

Rezultatai. Nusiþudþiusiojo artimieji netektá iðgyvena daugsunkiau nei artimojo mirtá dël kitos prieþasties patyræ asmenys- tarp abiejø grupiø gauti statistiðkai reikðmingi visø Hogannetekties iðgyvenimo subskaliø áverèiø skirtumai. Nusiþudþiu-siojo artimieji patiria daug didesnæ neviltá ir sielvartà (19,73)nei kontrolinës grupës tiriamieji (7,35), jiems bûdingos stipres-


nës nei kontrolinës grupës panikos reakcijos (atitinkamai17,36 ir 11,57), kaltinimo ir pykèio jausmai (9,89 ir 5,86),susvetimëjimo su savimi ir kitais jausmas (9,33 ir 5,22), jietaip pat patiria didesná kognityviniø funkcijø susilpnëjimà(dezorganizacijos subskalës vidurkiai atitinkamai 8 ir 5,69).

Artimo þmogaus netektis labiausiai paveikia jo ðeimosnarius, o kitus gimines bei draugus ir bendradarbius –maþiau: abiejose grupëse netekties iðgyvenimo áverèiai sta-tistiðkai reikðmingai didesni tarp ðeimos nariø. Taèiau savi-þudybë visas artimøjø grupes paveikia daug stipriau neinetektis dël kitø prieþasèiø: visose Hogan netekties iðgyve-nimo klausimyno subskalëse ir ðeimos nariø, ir kitø gimi-niø, ir draugø bei bendradarbiø áverèiai didesni uþ kontro-linës grupës.

Nusiþudþiusiojo artimøjø potrauminë simptomatika yra stip-riau iðreikðta ir statistiðkai reikðmingai skiriasi nuo kontrolinësgrupës tiriamøjø (atitinkamai 11,4 ir 6,75). Beveik du kartusstipresni uþ kontrolinës grupës yra nusiþudþiusiojo artimøjøpasikartojantys trauminio ávykio iðgyvenimai (atitinkamai 13,09ir 6,92) bei padidëjusio dirglumo simptomai (10,75 ir 5,84). Ðiektiek maþiau skiriasi savo stiprumu nusiþudþiusiojo artimøjø irkontrolinës grupës tiriamøjø bûsenai bûdingi potrauminiai ven-gimo simptomai (10,36 ir 7,51 atitinkamai), taèiau skirtumastarp jø vis tiek iðlieka statistiðkai reikðmingas.

Artimojo saviþudybë yra daug stipresnis trauminis patyri-mas nei kitokia artimojo mirtis tiek jo ðeimos nariams, tiekkitiems giminëms, draugams ir bendradarbiams. Labiausiai pa-veikti yra nusiþudþiusiojo asmens ðeimos nariai – jø potraumi-në simptomatika yra daug stipresnë (bendras balas 16,26) neikitø tiriamøjø. Nusiþudþiusiojo artimøjø Becko nevilties skalësvidurkis yra didesnis, nei kontrolinës grupës tiriamøjø, norsstatistiðkai reikðmingo skirtumo tarp jø nëra. Matuojamas ne-vilties konstruktas labiausiai susijæs su negatyviu þmogaus po-þiûriu á ateitá. Aukðtas nevilties lygis laikomas rimtu aukðtossuicidinës rizikos rodikliu (Beck et al., 1988). Itin didelæ neviltáiðgyvena nusiþudþiusiojo ðeimos nariai – jø nevilties ska-


lës rodiklis statistiðkai reikðmingai skiriasi nuo kontrolinësgrupës ðeimos nariø (atitinkamai 9,6 ir 6,6) ir yra daugdidesnis uþ kitø nusiþudþiusiojo artimøjø – giminiø beidraugø ir bendradarbiø (atitinkamai 9,6; 4,2; 4,9).

Iðvados. Gedulas po artimojo saviþudybës yra sunkesnis neipo artimojo mirties dël kitø prieþasèiø. Nusiþudþiusiojo ðeimosnariai (tëvai, vaikai, broliai ir seserys, sutuoktinis) patiria ypaèdidelá sukrëtimà, stipriau ir ilgiau iðgyvena netektá, turi stipres-ná nevilties jausmà bei labiau iðreikðtà potrauminæ simptomati-kà. Tolesniuose tyrimuose reikëtø suvienodinti tiriamuosius pa-gal iðgyvenamos netekties trukmæ bei kontrolinei grupei pa-rinkti asmenis, patyrusius artimojo mirtá dël kaþkokios vienosprieþasties.

Pritaikymo galimybës. Tyrimo rezultatai parodë, kad suici-dinës netekties iðskirtinumas nëra tik þmoniø sukurtas mitas.Kokie veiksniai labiausiai komplikuoja gedulà po saviþudybës– tolesnis ðios srities tyrinëjimø klausimas. Mûsø tyrimo re-zultatai turi ir praktinæ reikðmæ: saviþudybë lieka opi psicholo-ginë problema nusiþudþiusiojo artimiesiems dar daugelá metøpo sunkiai iðgyvenamos netekties. Tai skatina mus galvoti, kadðie þmonës gali jausti didþiulá paramos ir pagalbos poreiká netik pirmaisiais metais po artimojo saviþudybës, bet ir vëliau.


PSICHOLOGINËS PAGALBOS TELEFONOSAVANORIØ NUOSTATØ Á SAVIÞUDYBESKITIMAS APMOKYMØ METU

Dalia Tuskenytë, Paulius Skruibis


Istoriðkai nuostatø tyrinëjimas socialinëje psichologijoje buvonepaprastai svarbus. Daugelis autoriø nuostatas vadina vienaið svarbiausiø socialinës psichologijos sàvokø (Ajzen, 2001; Hogg,Vaughan, 2005; Myers, 2000; Hogg, Vaughan, 2005; VanderZanden, 1987). Ðiame darbe remsimës Hogg ir Vaughan (2005)nuostatø apibrëþimu, kur nuostata apibûdinama, kaip „sàlygið-kai patvari ásitikinimø, jausmø, veiksmø tendencijø sistema,kuri yra nukreipta á socialiai reikðmingus objektus, grupes, ávy-kius ar simbolius”. Taèiau, kaip teigia G. Domino ir A.A.Leena-ars, nepaisant nuostatø svarbos tiek socialinei psichologijai, tiekplatesnëms socialiniø bei elgesio mokslø sritims, iki praeitoamþiaus paskutinio deðimtmeèio, nuostatø saviþudybiø atþvil-giu tyrimai buvo sàlygiðkai apleisti.

Mûsø ðalyje saviþudybës tema yra ypaè opi. Kelia susirûpi-nimà ne tik stabiliai aukðti saviþudybiø rodikliai (~ 44/100 000),taèiau ir tai, kaip aukðtas saviþudiðkumo lygis veikia þmoniøsantyká su ðia problema. Kaip teigia D. Gailienë (1998), Lietu-voje á saviþudybiø plitimà þmonës þiûri ne abejingai, o bejëgið-kai, pastebima, jog „ásigali bejëgiðka nuostata, jog tai neiðven-giamas blogis, gyvenimo sudedamoji dalis”. Dël tokio uþburtorato patenkame á galimos saviþudiðkos kultûros formavimosipavojø, kada vis daugiau þmoniø susiduria su artimøjø saviþu-dybëmis, o visuomenëje vyrauja pakantus, abejingas poþiûris,grësmë saviþudybæ laikyti priimtinu problemø sprendimø bûduauga.


Nuostatos saviþudybiø atþvilgiu kaip ir nuostatos ben-drai yra ágyjamos per patirtá, jos formuojasi gyvenimo eigo-je. Taigi efektyvios valstybinës saviþudybiø prevencijos pro-gramos taikymas – viena ið realiausiø galimø poveikiopriemoniø pasyvià nuostatà saviþudybiø atþvilgiu keisti ákonstruktyvø problemø sprendimo bûdà. Efektyvios, kei-èianèios nuostatas á saviþudybæ programos sudarymui neið-vengiamai reikalingas aiðkus moksliniø tyrimø pagrindas.Siekiant geriau paþinti mûsø ðalyje esanèias nuostatas ásaviþudybes, Vilniaus Universiteto klinikinës ir organizaci-nës psichologijos katedros tyrëjø grupë, vadovaujama pro-fesorës Danutës Gailienës, 2001 m. ásitraukë á tarptautinænuostatø saviþudybiø atþvilgiø studijà SUPPORT. Ðioje stu-dijoje tiriamos skirtingos tikslinës grupës, taip siekiamakuo iðsamiau suþinoti vyraujanèias eiliniø Lietuvos gyven-tojø nuostatas á saviþudybes. Kol kas Lietuvoje buvo atliktasvienas nuostatø pokyèio apmokymø metu tyrimas: „Medici-nos studentø nuostatos saviþudybës atþvilgiu: ar suicidolo-giniai apmokymai yra veiksmingi?”, kurá atliko R. Petraus-kaitë. Tiriamajame darbe tikrinama, kaip keièiasi medici-nos studentø nuostatos saviþudybiø atþvilgiu po vienkarti-niø 8 val. suicidologiniø apmokymø. Ðio tyrimo rezultatairodo, jog medicinos studentams po apmokymø saviþudybëyra maþiau priimtina, jie þymiai optimistiðkiau vertina savi-þudybiø prevencijos galimybes, pozityviau vertina saviþu-dybës pavojaus numatymo galimybes ir rimèiau þiûri á kal-bantá apie saviþudybæ ar grasinantá nusiþudyti þmogø. Mû-sø nuomone, tæsiant SUPPORT projekto Lietuvoje pradëtàdarbà, bûtø naudinga patyrinëti ir ilgalaikiø suicidologiniøapmokymø átakà nuostatoms á saviþudybes.

„Jaunimo linija” (JL) – psichologinës anoniminës pagalbostelefonu tarnyba. Vienas ið pagrindiniø tarnybos tikslø ir darbokrypèiø – jaunimo saviþudybiø prevencija. Vien per pra-ëjusius 2005 metus, JL savanoriai konsultavo 751 þmogø,iðgyvenantá aukðtà suicidinæ rizikà. Naujø savanoriø-kon-


sultantø paruoðimas tæsiasi septynis – aðtuonis mënesius.Svarbi kursø dalis – mokymai psichologiniø kriziø ir savi-þudybës tema. Atskirai nuo kitø, saviþudybës temai skiria-ma 14 akademiniø. valandø. Á juos áeina tokie komponen-tai: diskusija apie savo nuostatas saviþudybiø atþvilgiu, pa-skaita apie saviþudybes bei saviþudybiø prevencijos pa-grindus, konsultavimo saviþudybës krizës atveju pratybos,saviþudybës rizikos nustatymo pratybos, pratimai apie dar-bà su saviþudiðko skambintojo ambivalentiðkais jausmais.Tai-gi bûtø naudinga suþinoti, kokià átakà „Jaunimo linijos”apmokymai paveikia paèiø savanoriø nuostatas á saviþudy-bæ.

Tikslas. Iðtirti su kokiomis nuostatomis á saviþudybæ atei-na bûsimi savanoriai á „Jaunimo linijos” parengiamuosiuskursus taip pat giliau kokybiðkai atskleisti ðias nuostatasbei palyginti „Jaunimo linijos” savanoriø nuostatas saviþu-dybës atþvilgiu prieð dalyvavimà apmokymuose ir po jø.

Metodika. Ðiam tyrimui naudotas nuostatø saviþudybiø at-þvilgiu klausimynas (ATTS). Klausimynà sudarantys 61 klausi-mas leidþia iðtirti nemaþai ávairiø poþiûrio á saviþudiðkà elgesáaspektø: saviþudybës priimtinumo, pasirengimo padëti, poþiû-rio á saviþudybiø prevencijà, atidumo „áspëjamiesiems” signa-lams, pateisinamumo bei tarpasmeniniø santykiø svarbos. Jau-nimo linijos parengiamøjø kursø dalyviai nuostatø saviþudybiøatþvilgiu klausimynà (ATTS) pildë du kartus: prieð dalyvavimà7 mënesiø apmokymuose ir po jø. Taip pat siekiant giliau su-prasti kokias nuostatas á saviþudybæ turi bûsimi savanoriai, su10 ið Jaunimo linijos parengiamøjø kursø dalyviø buvo atliktaspusiau struktûruotas interviu, kuriame buvo praðoma giliau pa-komentuoti atrinktus aðtuonis anketoje esanèius teiginius.

Ðiuo metu tyrimas dar tik atliekamas, rezultatai bus prista-tyti III Jaunøjø mokslininkø psichologø konferencijoje.


PSICHOLOGINIO KLIMATO DARBO GRUPËJEASPEKTAI IR FORMAVIMOSI PRIELAIDOS

Ieva Urbanavièiûtë


Klimatas organizacijoje – gana plaèiai nagrinëjamas reiðkinys.Klimato sàvoka apibûdina tai, kaip organizacijos nariai suvokiajuos supanèius darbo aplinkos ypatumus. Organizacinis (psi-chologinis) klimatas – tai iðmatuojamø darbo aplinkos ypatu-mø visuma, suvokiama ðioje aplinkoje dirbanèiø individø ir ga-linti átakoti jø motyvacijà bei elgsenà darbe. Svarbiausi darboaplinkos ypatumai ávardijami kaip klimato dimensijos: „struk-tûra”, „atsakomybë”, „ðiluma”, „parama”, „atlygis ir bausmë”,„konfliktas”, „darbo atlikimo standartai”, „identifikacija”, „ri-zika (iððûkis)” (Litwin, Stringer, 1968).

Nagrinëjant klimatà organizacijoje, daþnai naudojamos tiek“organizacinio”, tiek “psichologinio” klimato sàvokos. Nors daþ-nai naudojamos kaip sinonimai, jos kai kuriais aspektais skiria-si. „Psichologinio klimato” analizës perspektyva akcentuoja in-divido suvokimà átakojanèius veiksnius. Tyrime analizës viene-tu imame individà, lyginame jø atsakus tarpusavyje, ir siekia-me iðsiaiðkinti, kokie veiksniai átakoja individualius klimato ver-tinimus, taigi, mûsø atliktam tyrimui labiau tinka psichologinioklimato analizës perspektyva.

Organizacijai ypaè svarbûs 2 klimato aspektai:1. Kokybë. Klimato kokybë – tai darbo aplinkos ypatumø

vertinimai. Kuo aukðtesni darbo aplinkos ávertinimai ati-tinkamose dimensijose (iðskyrus „konflikto” dimensijà), tuoklimatas darbo grupëje „geresnis”, aukðtesnë jo kokybë.

2. Konsensusas, t.y. klimato vertinimø panaðumas darbogrupëje ar organizacijoje. Nagrinëjant konsensusà, re-


miamasi prielaida, kad grupës ar organizacijos nariøklimato suvokimas bei vertinimas gali skirtis. Ðis as-pektas itin svarbus, kadangi vertinimø panaðumas ap-sprendþia grupës nariø veiksmø, taigi, ir ãtsako á kli-mato kokybës ypatumus vieningumà.

Darbo tikslas – iðnagrinëti klimato kokybës ir konsensusogrupëje prielaidas, ávardinti veiksnius, kurie labiausiai siejasisu ðiais klimato aspektais, bei pagal kuriuos galima progno-zuoti klimatà darbo grupëje. Tyrimo uþdaviniai:

– ávardinti darbo aplinkos veiksnius, besisiejanèius su kli-mato kokybës suvokimu bei vertinimu ir konsensusu gru-pëje;

– palyginti vadovo-pavaldinio ir pavaldinio-pavaldinio san-tykio átakà klimatui darbo grupëje;

– palyginti bendradarbiavimo kokybæ (t.y., socialinius mai-nus) ir kiekybæ (t.y., komunikacijos daþnumà, uþduoèiøsusietumà) apibrëþianèiø kintamøjø átakà klimato koky-bei ir konsensusui;

– iðnagrinëti, kokie darbo aplinkos veiksniai geriausiaiprognozuoja aukðtos kokybës klimato ir didelio kon-sensuso deriná grupëje.

Tyrimo kintamieji. Tyrime buvo nagrinëjami 2 klimato dar-bo grupëje aspektai ir jø formavimosi prielaidos: klimato koky-bë ir klimato kokybës vertinimø panaðumas (konsensusas) dar-bo grupëje. Minëtus klimato darbo grupëje aspektus siejomesu 5 „prielaidø” kintamaisiais:

• Vadovo-pavaldinio socialiniø mainø kokybë;• Nario-grupës socialiniø mainø kokybë;• Komunikacijos su vadovu daþnumas;• Komunikacijos su kolegomis daþnumas;• Suvokiamas uþduoèiø susietumas.Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 96 vienos telekomunikacijø ben-

drovës darbuotojai. Sudarydami tiriamøjø imtá, pasirinkome ke-letà bendrovës skyriø, kuriø darbuotojø praðëme uþpildyti klau-simynà. Tyrime dalyvavo 6 skyriø darbuotojai.


Metodikos. Klimato kokybë. Ðis kintamasis buvo matuo-jamas Toulson ir Smith (1994) modifikuota (sutrumpinta)Litwin ir Stringer klausimyno (LSOCQ) versija. LSOCQ klau-simynas sudarytas, remiantis 9 dimensijomis: Struktûra, At-sakomybë, Skatinimas, Iððûkis, Ðiluma, Parama, Standartai,Konfliktas, Identifikacija.

Respondentø buvo praðoma ávertinti klausimyne pateiktusteiginius skalëje nuo 1 iki 5, kur 1 – visiðkai nesutinku, 5 –visiðkai sutinku. Kiekvieno respondento suvokiama klimato ko-kybë skaièiuojama tiek atskirose 9 dimensijose, tiek bendrai(bendras klimato ávertinimas), sudëjus kiekvieno klausimo ba-lus ir iðvedus jø vidurká. Klausimyno patikimumas (Cronbachalpha) 0,9.

Ði metodika yra paranki tuo, jog suteikia galimybæ ganalanksèiai panaudoti gautus duomenis analizëje. Atliekant sta-tistines procedûras, galima naudotis tiek vertinimø vidurkiutam tikroje dimensijoje, tiek skaièiuoti bendrà klimato balà,kaip intervaliná kintamàjá.

Klimato kokybës vertinimø konsensusas grupëje. Ðis kinta-masis taip pat skaièiuojamas, remiantis sutrumpinto LSOCQklausimyno duomenimis. Buvo vertinami kiekvieno respondento– grupës nario atsakymai. Konsensuso grupëje paskaièiavi-mui, naudojome James, Demaree ir Wolfe (1984) formulæ (rwg

indeksà). Ði formulë padeda nustatyti vertinimø panaðumà (angl.interrater agreement) grupëje: 1 – s

-2x /s

2EU

Naudojant ðià formulæ, vertinimø panaðumo indeksas (angl.interrater agreement index) gali svyruoti nuo 0 iki 1. 0 reikðtø,kad vertinimai grupëje visiðkai nepanaðûs, tuo tarpu, 1 reikðtø,kad vertinimai grupëje yra vienodi. Laikoma, kad konsensusasyra tuomet, kai rwg indeksas = 0,6.

Vadovo-pavaldinio socialiniø mainø kokybë (angl. LMX –leader-member exchange) buvo matuojama Graen, Uhl-Bien(1995) LMX-7 skale. Skalæ sudaro 7 klausimai, skirti ávertintivadovo ir pavaldinio diados ypatumus. 5 klausimai skirti áver-tinti, vadovo veiksmus bei pozicijà pavaldinio atþvilgiu, likæ 2


klausimai skirti iðsiaiðkinti pavaldinio pozicijai vadovo at-þvilgiu. Respondentø buvo praðoma atsakyti á pateiktus klau-simus, pasirenkant atsakymà skalëje nuo 1 iki 5. Lietuvið-kos versijos Cronbach alpha yra 0,85.

Nario-grupës socialiniø mainø kokybë (angl. TMX – team-member exchange). Ðis kintamasis buvo matuojamas, naudo-jant Graen ir Uhl-Bien LMX-7 skalæ, sàvokà “tiesioginis vado-vas” pakeitus á “bendradarbiai”. Lietuviðkos nario-grupës so-cialiniø mainø kokybës skalës patikimumas yra 0,82.

Suvokiamas uþduoèiø susietumas buvo matuojamas Rama-moorthy ir Flood (2004) skale. Skalæ sudaro 3 teiginiai. Res-pondentø buvo praðoma ávertinti, kiek jie sutinka su pateiktaisteiginiais skalëje nuo 1 iki 5, kur 1 – visiðkai nesutinku, 5 –visiðkai sutinku. Ði skalë buvo naudojama tik suvokiamam uþ-duoèiø susietumui tarp bendradarbiø (o ne vadovo) ávertinti.Skalës patikimumas 0,72.

Komunikacijos daþnumas. Komunikacijos daþnumas buvomatuojamas specialiai ðiam tyrimui sukurta skale. Jà sudaro 4teiginiai, matuojantys respondento komunikacijos darbe daþ-numà su tiesioginiu vadovu bei bendradarbiais. Respondentøbuvo praðoma atsakyti á klausimus skalëje nuo 1 iki 5, kur 1 –niekada, 5 – labai daþnai. Komunikacijos su vadovu skalësCronbach alpha 0,82, komunikacijos su kolegomis daþnumoskalës – 0,7.

Rezultatai. Rezultatø analizë patvirtino daugumà keltø hi-poteziø. Klimato kokybæ ir konsensusà apsprendþia skirtingidarbo aplinkos veiksniai. Klimato kokybë labiausiai siejasi susocialiniø mainø kokybe, konsensusas grupëje – su komuni-kacijos daþnumu. Be to, klimato kokybei nario-grupës sociali-niø mainø kokybë yra tiek pat svarbi, kiek ir vadovo-pavaldi-nio. Taèiau nepasitvirtino hipotezë apie suvokiamo uþduoèiøsusietumo ryðá nei su klimato kokybe, nei konsensusu.

Iðvados ir praktinës rekomendacijos. Daugiausiai átakos kli-mato kokybës vertinimams turi vadovo-pavaldinio ir nario-gru-pës socialiniø mainø kokybë. Kuo aukðtesnë tiek vadovo-pa-


valdinio, tiek nario-grupës socialiniø mainø kokybë, tuogeriau vertinama grupës klimato kokybë.

Vadovo-pavaldinio ir nario-grupës socialiniø mainø kokybësiejasi su skirtingais darbo aplinkos vertinimo aspektais:

– Vadovo-pavaldinio socialiniø mainø kokybë labiau sie-jasi su formalius darbo aspektus apibrëþianèiomis klima-to dimensijomis: struktûra, iððûkiu, atsakomybe;

– Nario grupës socialiniø mainø kokybë labiau siejasi suneformalius darbo aplinkos aspektus apibrëþianèiomis kli-mato dimensijomis: identifikacija, parama, ðiluma.

Klimato kokybës vertinimai yra aukðèiausi, kai tiek vadovo-pavaldinio, tiek nario-grupës socialiniø mainø kokybë yra aukðta.Aukðtos vadovo-pavaldinio socialiniø mainø kokybës átaka kli-mato kokybës vertinimui negali kompensuoti þemos nario-gru-pës socialiniø mainø kokybës, ir atvirkðèiai.

Aukðtai klimato kokybei yra svarbûs tiek vertikalius (vado-vo-pavaldinio socialiniai mainai), tiek horizontalius (nario-gru-pës socialiniai mainai) procesus apibrëþiantys veiksniai, jie yralygiaverèiai. Todël, atliekant intervencijas, ar siekiant keisti kli-matà grupëje, svarbu atsiþvelgti ne tik á individo santyká suvadovu, bet ir darbiniø santykiø grupëje aspektus bei jø tobu-linimà.

Klimato kokybës vertinimø konsensusà grupëje geriausiaiprognozuoja komunikacijos su kolegomis daþnumas: dideliokonsensuso grupëje komunikacija su kolegomis yra daþnesnënegu þemo konsensuso grupëje.

Prognozuojant klimato kokybës vertinimus, komunikacijosdaþnumas ir socialiniø mainø kokybë siejasi tarpusavyje:

– Komunikacijos su vadovu ir kolegomis daþnumas átako-ja vadovo-pavaldinio ir nario-grupës socialiniø mainø ko-kybæ, o ði, savo ruoþtu – klimato kokybës vertinimus;

– Prognozuojant klimato konsensuso vertinimus, komuni-kacijos daþnumas ir socialiniø mainø kokybë nesisiejatarpusavyje. Komunikacijos su vadovu ir kolegomis daþ-numas su konsensuso vertinimais siejasi tiesiogiai;


– Suvokiamas uþduoèiø susietumas siejasi su nario-gru-pës socialiniø mainø kokybe, komunikacijos su va-dovu ir kolegomis daþnumu, taèiau nei klimato koky-bës, nei konsensuso neátakoja nei pavieniui, nei deri-nyje su komunikacijos daþnumo ar socialiniø mainøkintamaisiais.

Klimato kokybës ir konsensuso deriná geriausiai progno-zuoja vadovo-pavaldinio socialiniø mainø kokybë (atskirai) irvadovo-pavaldinio, nario-grupës socialiniø mainø kokybës, ko-munikacijos su vadovu ir kolegomis daþnumo derinys.

Klimato kokybës vertinimai ir konsensusas grupëje turi skir-tingà formavimosi mechanizmà. Klimato kokybës ir konsensu-so deriniui svarbus ne vienas veiksnys, o visas darbinës aplin-kos kontekstas (t.y. socialiniø mainø kokybës ir komunikacijosdaþnumo sàveikos). Dël ðios prieþasties, atliekant ávertinimus,intervencijas, ar siekiant keisti klimatà grupëje, reikëtø atsi-þvelgti ne tik á darbo turiná bei darbinius iðteklius tiesiogiaiapimanèius veiksnius (t.y. vadovo-pavaldinio ir nario-grupëssocialiniø mainø kokybæ), taèiau ir á grupës komunikacijos ypa-tumus (ðiuo atveju komunikacijos su vadovu ir kolegomis daþ-numà).


LAIKO PERSPEKTYVOS IRRIZIKINGO ELGESIO SÀSAJOS

Antanas Zaliðèevskis

Klaipëdos universitetasEl. paðtas: [email protected]

Pasaulio ir Lietuvos visuomenei iðgyvenant kardinalius poky-èius, susijusius su globalizacija, informaciniø technologijø skver-bimusi á kasdienybæ, ryðkiais darbo rinkos persitvarkymais, ypaèaktualiomis tampa kelios temos, tarp jø – laikas bei rizika.

M. Casstells (2005), T. H. Eriksen (2004) ir kiti mokslininkaiteigia, kad ðiuo metu vyksta labai sparèios, drastiðkos asmeni-nio (psichologinio) laiko permainos – laiko fragmentacija, tem-po greitëjimas, atitolimas nuo nuoseklaus, linijiðko laiko mode-lio, laiko perspektyvos pokyèiai.

Psichologinio laiko tyrimuose svarbià vietà uþima laiko per-spektyvos tyrimai (Francis-Smythe, Robertson, 1999; Poole, 2001).Laiko perspektyva apibrëþiama kaip „daþniausiai nesàmoningasprocesas, kurio metu nuolatinë asmeniniø ir socialiniø patyrimøtëkmë yra priskiriama temporalinëms kategorijoms, dar vadina-moms laiko rëmais, ir tai padeda tvarkyti, sujungti ir áprasmintiðiuos patyrimus” (Zimbardo, Boyd, 1999, p. 1271). Laiko rëmainaudojami uþkoduojant, saugojant ir atgaminant patirtus ávy-kius, formuojantis laukimams, tikslams ir ásivaizduojamiems sce-narijams. Daþniausiai iðskiriamos trys laiko perspektyvos: praei-ties, ateities ir dabarties (Zimbardo, Boyd, 1999; Kolesovs, 2002),nors kartais tik viena – ateities perspektyva (Lennings et al.,1998) arba net penkios – praeities negatyvi, dabarties hedonis-tinë, ateities, praeities pozityvi ir dabarties fatalistinë (Zimbardo,Boyd, 1999). Laiko perspektyvos ypatumai siejami su kontrolëslokusu (Kolesovs, 2002; 2005), gyvenimo kokybe (Liniauskaitë,2004), darbo motyvacija (Sejtis, 1998), studentø motyvacija (Kauf-


fman, Husman, 2004), subrendimu karjerai (Lennings, 1993),poþiûriu á emigracijà (Liniauskaitë, 2005), santykiais su prie-ðinga lytimi (Oner, 2000) ir kt.

Kitas fenomenas, á kurá bus gilinamasi ðiame tyrime – rizi-kingø sprendimø priëmimas. Teigiama, kad „gyventi brandþiosmodernybës pasaulyje reiðkia gyventi ðansø ir rizikos sàlygo-mis” (Giddens, 2000, p. 141). Rizikos sàvoka tampa labai svarbivisuomenëje, atsisveikinanèioje su praeitimi, tradiciniais veik-los bûdais ir atsiverianèioje problemiðkai ateièiai. Filosofai irkultûrologai kalba apie rizikos kultûrà, apibrëþdami jà kaipfundamentalø kultûriná modernybës aspektà, kada rizikos su-vokimas tampa priemone ateièiai kolonizuoti (Giddens, 2000).

Ðiuolaikinë visuomenë daþnai vadinama rizikos visuomene.Pabrëþiama, kad jei anksèiau pagrindinë visuomenës problemabuvo gërybiø perskirstymas, tai esminë rizikos visuomenës pro-blema – pavojø, rizikos ir neapibrëþtumo pasiskirstymas vi-suomenëje. Tai apima tiek visuotinius pavojus – klimato atði-limà, terorizmo grësmæ, genetiðkai modifikuotus organizmus,epidemijø grësmæ, tiek ir pavojus, atsirandanèius ðeimyninio,asmeninio gyvenimo, karjeros srityse (Giddens, 2000; 2005; Li-niauskaitë, Zaliðèevskis, 2005; Michael, 1994; Mumford, 1996;Rinkevièius, 2002; Áåê, 2000).

Ðiame darbe bus nagrinëjamas vienas ið psichologiniø rizi-kos aspektø – rizikingø sprendimø priëmimas. Rizikingas spren-dimas – tai „alternatyvos, suteikianèios neapibrëþtà galimybæpatirti nesëkmæ, pasirinkimas” (Endriulaitienë, 2002, p.124).

Negausios ðiø reiðkiniø teorinës interpretacijos bei empiri-niai tyrimai psichologijoje leidþia áþiûrëti laiko perspektyvossàsajas su rizikingu elgesiu. Teigiama, kad á dabartá orientuotiasmenys priiminëdami sprendimus yra labiau linkæ reaguoti áskubius, ryðkius, rizikingus reiðkinio ar socialiniø sàlygø as-pektus. Tuo tarpu á ateitá orientuotø individø sprendimai daþ-niausiai pagrásti numatomomis ásivaizduojamø scenarijø pasek-mëmis, o asmenys, orientuoti á praeitá, linkæ pasikliauti atga-mintais praeities scenarijais. Todël teigiama, kad asmenys, orien-


tuoti á dabartá turëtø elgtis rizikingiausiai (Zimbardo et al.,1997).

Rizikos ir laiko perspektyvos sàsajø tyrimø pavyko rasti ne-daug, jie analizuoja tik kai kuriuos specifinius rizikos aspektus:laiko perspektyva siejama su rizikingu vairavimu (Zimbardo etal., 1997) bei alkoholio, tabako ir narkotikø vartojimu (Keoughet al., 1999).

Tyrimo tikslas: iðnagrinëti laiko perspektyvos sàsajas su ri-zikingø sprendimø priëmimu.

Metodika. Laiko perspektyvai ávertinti naudotos dvi meto-dikos, rizikingø sprendimø priëmimui – viena metodika, taippat sudarytas demografinis klausimynas.

Zimbardo laiko perspektyvos inventarijus (Zimbado TimePerspective Inventory – ZTPI) – tai 56 teiginiø, kuriuos rei-kia ávertinti 5 balø Likert tipo skalëje, klausimynas (Zimbardo,Boyd, 1999). Teiginiai suskirstyti á 5 skales – negatyvios praei-ties, hedonistinës dabarties, ateities, pozityvios praeities ir fata-listinës dabarties laiko perspektyvos.

A. Liniauskaitës (Liniauskaitë, 2005) sukurtas laiko klausi-mynas (LK) sudarytas ið 29 teiginiø, suskirstytø á 6 subskales– laiko nerimo, laiko planavimo, darbo ir laisvalaikio bei atei-ties, dabarties ir praeities perspektyvø. Teiginiai vertinami 5balø Likert tipo skalëje. Ðiame tyrime analizuotos tik paskuti-nës trys skalës.

Pasirinkimø dilemø klausimynu (Endriulaitienë, 2002) siek-ta ávertinti rizikingø sprendimø priëmimà etinëje, socialinëje,finansinëje ir sveikatos srityse.

Demografiniame klausimyne buvo pateikti klausimai apietiriamojo lytá, amþiø, kilimo vietà.

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 145 visø kursø ir ávairiø specia-lybiø Klaipëdos universiteto studentai. 26,9 % tiriamøjø buvovaikinai, 73,1 % – merginos, amþiaus vidurkis – 20,5 metø.

Rezultatai. Koreliacijø, siejanèiø laiko perspektyvà ir rizikà,aptikta nedaug.

Su rizikingø sprendimø priëmimu etinëje srityje koreliuoja


ateities laiko perspektyva (ZTPI; p<0,01). Tikëtina, kad la-biau á ateitá orientuoti individai linkæ maþiau rizikuoti eti-nëje srityje.

Su rizika finansinëje srityje koreliuoja praeities laiko per-spektyva (LK, p<0,05) bei ateities laiko perspektyva (ZTPI;p<0,05). Galima manyti, kad labiau á praeitá orientuoti individailinkæ labiau rizikuoti finansinëje srityje, o labiau orientuoti áateitá linkæ vengti rizikos socialinëje srityje.

Su rizikingø sprendimø priëmimu sveikatos srityje siejasifatalistinës dabarties laiko perspektyva (ZTPI; p<0,05). Asme-nys pasiþymintys labiau iðreikðta fatalistinës dabarties laiko per-spektyva, linkæ priimti maþiau rizikingus sprendimus sveikatossrityje.

Su vidutiniu sprendimø priëmimo rizikingumo balu (gautususkaièiavus visø keturiø dilemø vidurká), siejasi ateities laikoperspektyva (ZTPI; p<0,01). Asmenys, kurie labiau orientuoti áateitá, linkæ priimti maþiau rizikingus sprendimus.

Iðvados. Tyrimo rezultatai nepatvirtina literatûroje keliamosprielaidos, kad á dabartá orientuoti individai yra rizikingesni.Galima bûtø manyti, kad su rizika labiau siejasi praeities arbaateities laiko perspektyvos. Taip pat galima kelti prielaidà, kadarba laiko perspektyva yra antraeilis veiksnys, susijæs su rizika-vimu, arba ryðiai yra sudëtingi, veikiami kitø kintamøjø.


GLOBOJAMØ PAAUGLIØ MERGAIÈIØGËDOS JAUSMO IÐGYVENIMASPSICHOTERAPINËJE GRUPËJE

Asta Zbarauskaitë


Gëda – tai socialinis jausmas, kylantis socialiniam kontekste.Anot Lee, ir Wheeler (2001), kiekvienas jausmas atlieka tamtikras funkcijas. Gëdos jausmo funkcija yra reguliuoti teigia-mas emocijas: susidomëjimà ir pasitenkinimà. Ðis jausmas su-laiko þmogø, kuomet pajuntama, kad tam tikras elgesys galibûti nepriimtinas ar net socialiai pavojingas.

Taigi gëdos jausmas yra reikalingas, nes reguliuoja santy-kius, taèiau yra atvejø, kad ðis jausmas tampa trukdþiu. Kaiptai atsitinka? Geðtaltinës psichoterapijos atstovai Lee, Wheeler(2001) teigia, kad kiekvienas vaikas vystydamasis turi gautipakankamai paramos ir palaikymo ið aplinkos savo poreikiamsir norams. Kaip prieðingybë palaikymui yra frustracija, dël ku-rios ir kyla gëdos jausmas. Kuomet frustracija yra maþa –ryðys tarp gëdos ir nepatenkinto poreikio yra laikinas. Tokiaisatvejais asmuo gali rasti kità bûdà patenkinti savo poreiká, kaijis iðkyla. Taèiau kuomet frustracija yra didelë ir gëdos iðgyve-nimas yra labai stiprus, pavyzdþiui kuomet prarandami biologi-niai tëvai ar esant atmetimui, kontaktas su kitais negali bûtipilnai iðgyventas ir asmuo praranda ryðá su savo tikruoju porei-kiu. Taèiau poreikis neiðnyksta ir vis iðkyla kartu su gëdosjausmu. Todël manoma, kad dauguma globojamø vaikø ir pa-augliø turi internalizuotà gëdos jausmà.

Paauglystë – tai laikotarpis, kuriame neiðspræstos vaikys-tës problemos vël tampa aktualiomis. Tai periodas, kuometþmogus tarsi þengia þingsná atgal, kad vëliau galëtø eiti á


prieká formuodamas savo tapatumà (Blos, 1992). Globojamiemspaaugliams ðis laikotarpis ypatingai sunkus. Jie daþnai iðgy-vena savo menkumà, þemai save vertina ir daþnai jauèiagëdà. (Brininich,1992)

Todël siekiama padëti globojamiems paaugliams supras-ti gëdos jausmà ir atpaþinti savo tikruosius poreikius, kadjie galëtø bûti patenkinti. Vienas ið bûdø yra grupinë psi-choterapija. Taèiau klausimas, kaip gëdos jausmas kyla to-kiuose uþsiëmimuose, kaip paaugliai já iðgyvena ir kas jiemspadeda ðá jausmà atlaikyti?

Metodika. Siekiant suprasti, kaip globojamos paauglës mer-ginos gëdos jausmà iðgyvena grupëje buvo atliktas kokybinistyrimas – apraðomoji fenomenologinë psichologinë analizë pa-gal A.Giorgi.

Tiriamas fenomenas: gëdos jausmo iðgyvenimas psicho-terapinëje grupëje.

Tyrimo dalyvës: tyrime dalyvavo penkios 16-17 metø mer-ginos, gyvenanèios ðeimyninio tipo globos namuose. Visosmerginos dalyvavo dvejus metus trukusioje grupinëje tera-pijoje. Grupinius uþsiëmimus vedë dvi terapeutës: Asta Zba-rauskaitë ir Astë Stankutë. Tyrimas buvo atliekamas po me-tø nuo grupinës terapijos baigimo.

Tyrimo procedûra: duomenø rinkimui buvo atliekamas pu-siau struktûruotas interviu. Interviu atliko viena ið grupësvedanèiøjø. Visoms merginoms buvo uþduotas klausimas: “Pri-simink, praðau, vienà konkreèià situacijà kada grupelëje jau-tei gëdà. Nuosekliai papasakok, kaip viskas buvo ir kaip taiiðgyvenai.” Kiti uþduoti klausimai buvo tik gilinantys arbatikslinantys.Visi interviu buvo áraðomi diktofonu, gavus mer-ginø sutikimà. Interviu trukmë buvo nuo 10 iki 18 min.

Rezultatai. Tyrimo dalyvëms gëdos jausmà psichoterapi-nëje grupëje sukëlë netyèinis tikras ar ásivaizduojamas ki-tos grupës narës áskaudinimas, tai sukeldavo átampà ir noràpaslëpti savo iðgyvenimus atsitraukiant ið situacijos ir uþsi-sklendþiant savyje. Merginos iðgyvendavo palengvëjimà, kuo-met verbalizuodavo savo jausmà ir joms atleisdavo arbapasibaigus grupiniam uþsiëmimui.


SUICIDINIUS POELGIUS KARTOJANÈIØ IRPIRMÀKART MËGINUSIØ ÞUDYTIS 15–24 METØJAUNUOLIØ SUICIDINIO ELGESIO MOTYVACIJA

Rasa Zolobaitë

Naujosios Vilnios poliklinikaEl. paðtas: [email protected]

Nors Lietuva pagal saviþudybiø skaièiø jau daugiau nei de-ðimtmetá yra ásiverþusi á pasaulio lyderiø gretas, vis tik patirtisrodo, kad veikli saviþudybiø profilaktika yra ámanoma: laikupastebëjus suicidiniø tendencijø turintá asmená ir tinkamai be-sielgiant yra galimybë padëti jam pamatyti, kad jo gyvenimasturi prasmæ ir kad jis gali bûti laimingesnis. Vienas grësmin-giausiø saviþudybës rizikà didinanèiø veiksniø yra ankstesnismëginimas nusiþudyti, labiausiai paplitæs tarp jaunø þmoniø(15–24m.). Tad organizuojant saviþudybiø prevencijos pro-gramas ir siekiant uþkirsti kelià saviþudybëms, svarbu suteiktipagalbà jau mëginusiems nusiþudyti asmenims. Taèiau tam,kad pagalba bûtø efektyvesnë, labai svarbu suprasti, kodëlþmonës mëgina þudytis bei nusiþudo, ir kodël suicidiná elgesápasirenka jauni þmonës. Tyrimai rodo, kad reikia atsiþvelgtine tik á „paskutiná tauræ perpildþiusá laðà”, bet ir á fono, kuria-me formuojasi saviþudybës motyvacija, veiksnius: asmenybæ,jos brandumà, atsparumà stresinëms situacijoms, gynybiniømechanizmø stiprumà, ðeimos ir socialinæ aplinkà, suicidinestendencijas sukëlusià situacijà. Taigi norëdami nors kiek dau-giau suþinoti apie tai, kas vyksta su jaunuoliais, kurie pasi-renka saviþudiðkà kelià, kodël kai kurie ið jau mëginusiø þu-dytis jaunuoliø kartoja savo suicidinis mëginimus, ir taip pri-sidëti prie saviþudybiø prevencijos programø rengimo, atliko-me ðá tyrimà.

Tyrimo tikslas – nustatyti, ar suicidinius mëginimus


kartojanèiø jaunuoliø suicidinio elgesio motyvacija skiriasinuo pirmàkart þudytis mëginusiø jaunuoliø suicidinio elge-sio motyvacijos. Buvo iðkeltos tokios hipotezës:

1. Suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai numirti trokðta stip-riau nei pirmàkart þudytis mëginæ jaunuoliai, t.y. jiemsbûdingos stipresnës suicidinës intencijos;

2. Suicidiná poelgá kartojanèiø jaunuoliø autodestruktyvuselgesys daugiau nei pirmàkart mëginusiø þudytis jau-nuoliø yra nulemtas tarpasmeniniø sunkumø;

3. Suicidiná poelgá kartojantiems jaunuoliams bûdinga blo-gesnë psichologinë savijauta nei pirmàkart mëginusiemsþudytis jaunuoliams:1) suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai yra apimti

didesnio nevilties jausmo;2) suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai pasiþymi þe-

mesniu savæs vertinimu;3) suicidiná poelgá kartojantiems jaunuoliams bûdin-

gas silpnesnis vidinës darnos jausmas;4. Suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai reèiau siekia ir

reèiau gauna artimøjø paramà nei pirmàkart þudytis më-ginæ jaunuoliai.

Metodika. Ðis darbas yra Klinikinës ir organizacinës psi-chologijos katedros bei VUGPL Toksikologijos centro atlieka-mo parasuicidinio elgesio tyrimo dalis. Tiriamøjø grupæ sudaro15-24 metø jaunuoliai, po mëginimo nusinuodyti patekæ á VUGPLtoksikologijos skyriø, suskirstyti á dvi grupes: pirmàkart mëgi-nusiøjø þudytis (suicidinio elgesio nekartojantys – SEN, 54,8%)ir suicidiná poelgá kartojanèiøjø (suicidiná elgesá kartojantys –SEK; 45,2%).

Ávertinimo bûdai. Tyrime naudotas ávadinis pusiau struktû-ruotas interviu, kurio tikslas uþmegzti kontaktà ir surinkti ben-drus duomenis apie tiriamàjá (sociodemografiniai duomenys, gy-venimo sàlygos, veikla, savijauta, ávykiai prieð patenkant á ligo-ninæ, tiriamajam svarbûs aktualûs dalykai). Mëginimo nusiþudy-ti motyvø klausimynas (Motives for Parasuicide Questionnai-


re – MPQ), kurá sudaro 14 teiginiø apie suicidinio elgesiointrapsichinius ir interpersonalinius motyvus. Suicidiniø in-tencijø skalë (Suicide Intent Scale – SIS), skirta ávertintimëginusio nusiþudyti asmens noro numirti intensyvumà su-icidinio mëginimo metu. Skalë sudaryta ið dviejø daliø: sub-jektyvios (retrospektyvios paciento mintys ir jausmai suicidi-nio mëginimo metu) ir objektyvios (suicidinio mëginimo ap-linkybës ir komunikacija). Becko Nevilties skalë (Beck Hope-lessness Scale – BHS), skirta negatyviam poþiûriui á ateitámatuoti. Rosenberg savæs vertinimo skalë (Rosenberg SelfEsteem Scale – SES), atspindinti asmens poþiûrá á save, savovertæ ir svarbà. Dembo-Rubenðtein poliariniø profiliø metodi-ka, matuojanti tiesioginá savæs vertinimà mûsø pasirinktais 5parametrai (laimingumas, sëkmingumas, stiprumas, protin-gumas, vieniðumas). Vidinës darnos skalë (Sense of Cohe-rence Scale – SOC; Antanovsky, 1993). Siekiamos paramosvertinimas: tiriamøjø klausëme, á kà jie pirmiausia kreiptøsipagalbos trijose skirtingose situacijose. Tai kiek modifikuotaB.Gr¸holt (1999) pasiûlyta schema, leidþianti ávertinti tarpu-savio santykiø artumà, susijusá su laukiama, siekiama para-ma. Gaunamos paramos skalë – tai ðiek tiek modifikuotasparamos krizëje skalë (Joseph et al., 1992, pgl. Domanskaitë-Gota, 2000), skirta ávertinti gaunamà paramà dabartiniu, tyri-mo atlikimo, metu (klausimai apie kitø prieinamumà, kon-taktus su kitais nukentëjusiais, pasitikëjimà kitais, emocinæparamà, praktinæ paramà, bendrà pasitenkinimà gaunamaparama). Kadangi ðios skalës klausimai yra panaðûs á SOC,jie buvo suformuluoti panaðiai kaip pastarieji ir prijungtiprie ðios skalës.

Rezultatai. Tyrimo metu paaiðkëjo, jog tiek ankstesniø su-icidiniø mëginimø turintys, tiek pirmàkart þudytis mëginæjaunuoliai pagal sociodemografinius ypatumus ið esmës ne-siskiria. Taip pat ðie jaunuoliai ið esmës nesiskiria pagalsuicidiniø intencijø skalës rezultatus, tik suicidiná poelgákartojantiems jaunuoliams bûdinga didesnë ambivalencija


gyvenimo atþvilgiu. Taip pat ðie jaunuoliai ið esmës nesi-skiria pagal nevilties lygá ir savæs vertinimà, taèiau “karto-tojai” turi maþiau vidiniø resursø, t.y. pasiþymi silpnesnevidine darna.

Visiems mëginusiems þudytis jaunuoliams labiau bûdingaintrapsichinë nei tarpasmeninë motyvacija, t.y. didþiausià áta-kà suicidiniam poelgiui turëjo jaunuoliø savijauta. Ir vis tiknors intrapsichiniai motyvai buvo vienodai svarbûs ir suicidi-nius poelgius kartojantiems ir pirmàkart þudytis mëginusiemsjaunuoliams, tarpasmeniniø motyvø átaka didesnë buvo suici-diná poelgá kartojantiems jaunuoliams: juos daþniau paveikënoras pademonstruoti meilës jausmus, noras sulaukti ið kitøpagalbos ar suþadinti kitiems kaltës jausmà bei noras pa-lengvinti kitø gyvenimà. Taip pat ðie jaunuoliai jautësi gau-nantys maþiau artimøjø paramos nei pirmàkart mëginusiejiþudytis, nors artimøjø paramos jie siekia ið esmës tiek patkiek ir pirmàkart mëginusieji þudytis. Be to, suicidinius më-ginimus kartojantys jaunuoliai jautësi maþiau laimingi ir la-biau vieniði nei pirmàkart þudytis mëginæ jaunuoliai.

Iðvados. Taigi apibendrinus gautus rezultatus buvo su-formuluotos iðvados:

1. Suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai numirti nori taippat stipriai kaip ir pirmàkart þudytis mëginæ jaunuoliai,t.y. jø suicidinës intencijos yra panaðaus stiprumo, ta-èiau suicidiná poelgá kartojantiems jaunuoliams bûdingadidesnë ambivalencija gyvenimo atþvilgiu.

2. Suicidiná poelgá kartojanèiø jaunuoliø autodestruktyvuselgesys daugiau nei pirmàkart þudytis mëginusiø jau-nuoliø yra nulemtas tarpasmeniniø sunkumø.

3. Suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai jauèiasi pana-ðiai kaip ir pirmàkart þudytis mëginæ jaunuoliai, t.y.jø psichologinë savijauta yra panaði:1) suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai pasiþymi to-

kiu pat nevilties jausmu kaip ir pirmàkart þudytismëginæ jaunuoliai;


2) suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai save verti-na panaðiai kaip ir pirmàkart þudytis mëginæ jau-nuoliai.

4. Suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai turi maþiau vi-diniø resursø nei pirmàkart þudytis mëginæ jaunuo-liai, t.y. jiems bûdingas silpnesnis vidinës darnos jaus-mas nei pirmàkart þudytis mëginusiems jaunuoliams.

5. Suicidiná poelgá kartojantys jaunuoliai tiek pat kiek irpirmàkart þudytis mëginusieji siekia artimøjø paramos,taèiau reèiau nei pirmàkart þudytis mëginæ jaunuoliaijauèia gaunantys artimøjø paramà.


ÞMOGAUS VEIDO MOTORINËS REAKCIJOS ÁVAIZDUS SU SKIRTINGOMIS VEIDOEMOCINËMIS IÐRAIÐKOMIS

Rûta Þeromskytë


Þmogaus veido emocinës iðraiðkos – neverbalinës komunikaci-jos dalis, svarbi kasdieniniame gyvenime. Jos kinta priklausomainuo emociniø bûsenø, sukelianèiø ávairias veido raumenø reak-cijas. Raumenø susitraukimà lydi elektrinë reakcija - elektro-miograma. Þmogus atpaþásta veidà akimirksniu, ávertindamas betkokià emocinæ jo iðraiðkà. Atpaþástant automatiðkai reaguojamaautonominëmis reakcijomis, specifine migdolo aktyvacija ir vei-do raumenimis. Ðis atpaþinimo procesas ypaè tyrinëjamas dëlnaujø trimaèio vaizdo ávedimo ir signalø apdorojimo, vaizdo at-paþinimo technologijø paieðkø bei socialiniø aktualijø. Shioiri(1999), Huang ir kt. (2001) nustatë, kad atpaþinimui pateiktuoseeuropieèiø veidø vaizduose kinai ir japonai prastai skirianeigiamas emocijas. Dimberg ir Christmanson (1991) iðtyrë,kad labiau publikai kalbëti bijantys asmenys prasèiau dife-rencijuoja piktus ir laimingus veidus, nei maþiau bijantys.

Nors vaizdø atpaþinimo problematika aktyviai domimasi, nëravieningos nuomonës apie ryðá tarp þmogaus atpaþástamo veidoemocinës iðraiðkos ir jo veido elektromiogramø. Nevalingosraumenø reakcijos atpaþástant veidus aiðkinamos dvejopai. Vienityrëjai mano, kad tai automatiðka elektromiograminë reakcija áatpaþástamo veido emocinæ iðraiðkà, iðsivysèiusi evoliucijos ei-goje kaip socialinës komunikacijos priemonë. Su emocijomissiejamos mimikos ir teigiama, kad jø dëka susiformavo ágimtaneverbalinë kalba (Dimberg, Thumberg, 1998). Pasak kitø tyrë-jø, atpaþástanèiojo elektromiograma yra emocinë reakcija, ku-


ria jis “uþsikreèia” nuo atpaþástamo dþiaugsmingo ar piktoveido (Lundqvist, 1995).

Þmogaus atpaþástamo veido emocinës iðraiðkos ir jo vei-do elektromiogramø ryðio tyrimuose reaguojant á dþiaugs-mingà veidà registruojama nevalinga reakcija ant veidozyggomaticus major raumens, o atpaþástant piktà veidà -nevalinga veido raumens corrugator supercilii reakcija. Bat-ty ir Taylor (2003) iðtyrë, kad teigiamos emocijos sukeliagreitesná atsakà nei neigiamos, o atsakai á baimës iðraiðkàdidesni nei á neutralià ir nuostabos. Calder ir kt. (2000)atrado, kad kategorizuojant veido iðraiðkà forma (akiø plo-tis, þandikaulio nutásimas) svarbesnë nei tekstûra. Taèiauyra pagrindo teigti, kad Batty ir Taylor (2003), Calder ir kt.(2000) atlikti tyrimai buvo nekorektiðki: pateikiant ávairiøemociniø iðraiðkø vaizdus buvo naudojamos ávairios skir-tingø lyèiø þmoniø nuotraukos. Vadinasi, tiriamieji galëjoreaguoti ne á skirtingas emocines veido iðraiðkas, bet á skir-tingus vaizdus, o gautose reakcijose atsispindëti ne skirtin-gos emocinës veido iðraiðkos, bet pateikti skirtingi vaizdai.

Ðiame darbe siekiama atskleisti, ar egzistuoja nevalingosveido raumenø reakcijos, ir ar tai yra vaizdo atpaþinimo proce-so dalis, þmogui reaguojant á korektiðku bûdu pateikiamas skir-tingas emocines iðraiðkas. Realizuoti ðiam tikslui buvo sukurtaemociniø iðraiðkø vaizdø pateikimo metodika bei pasigamintiskirtingø emociniø iðraiðkø paveikslai. Vaizdø pateikimui mo-nitoriaus ekrane ir jø pateikimo momentø sinchronizivavi-mui su elektromiogramø registravimo aparatûra buvo pa-rengta kompiuterinë programa. Mûsø metodikoje naudoja-muose vieno þmogaus emociniø veido iðraiðkø vaizduosekinta tik emocinës veido iðraiðkos, taigi suvokëjas turëtøreaguoti ne á skirtingo vaizdo, o á emocinës iðraiðkos poky-tá. Eksperimento metu tiriamiesiems monitoriaus ekrane ro-domas neutralios emocinës reakcijos veidas ir akimirksniuiatsitiktine tvarka jis pakeièiamas viena ið ðeðiø pagrindiniøemociniø vaizdo iðraiðkø. Emocinës iðraiðkos, kurià turi áver-


tinti tiriamasis, pateikimo trukmë - 500 ms. Psichofiziologi-niø signalø registravimo ir apdorojimo kompiuteriniu kom-pleksu registruojamos nevalingos tiriamøjø zyggomaticusmajor, corrugator supercilii raumenø reakcijos, o atsitiktinëvaizdø pateikimo tvarka registruojama kompiuteryje. Atsa-kant á klausimà, ar ið tiesø á emocines veidø virtualiasiðraiðkas nesàmoningai reaguojama veido raumenimis, ir ar taiyra vaizdo atpaþinimo proceso sudedamoji dalis, atliekami to-lesni tyrimai bei duomenø matematinë analizë.


DARBUOTOJØ SOCIALIZACIJOSÁVERTINIMO PROBLEMATIKA

Irena Þukauskaitë


Organizacinë socializacija yra procesas, kurio metu asmuo su-stiprina darbui reikalingus ágûdþius, ágyja esminá supratimà apieorganizacijà, gauna socialinæ paramà ið bendradarbiø ir ið es-mës perima já ádarbinusiai organizacijai priimtinà elgesio bûdà(Taormina, 1997). Darbuotojø socializacijos reikðmë árodyta dau-geliu tyrimø. Greitas ir sëkmingas darbuotojø ásijungimas á darbàyra svarbus ir organizacijai, ir paèiam darbuotojui: jis uþtikrinaekonominæ ir finansinæ naudà (pvz., didesnis darbo efektyvu-mas, maþesnë darbuotojø kaita, didesnis gaunamas atlygis uþdarbà) (Ashforth, Saks, 1996; Morrison, 1993; Allen, 2004); tuopaèiu socializacijos rezultatai siejami su psichologinëmis pa-sekmëmis – didesniu pasitenkinimu darbu (Chao et al., 1994),ásipareigojimu organizacijai (Allen, Meyer, 1990; Louis et al.,1983), profesinës kompetencijos, socialinës integracijos jaus-mais (Chan, Schmitt, 2000; Prieto et al., 1996) ir pan. Ðiandieni-nëse organizacijø personalo valdymo politikoje jau tapo áprastaakcentuoti sistemingà naujø darbuotojø ávedimà á organizacijà.Visgi, bandant ávertinti darbuotojø socializavimosi lygá, o tuopaèiu ir mokymo programø ar taikomø priemoniø efektyvumà,susiduriama su teoriniais ir praktiniais sunkumais.

Pirmiausiai, kad galëtø ávertinti pasiektus rezultatus, kiek-vienas personalo specialistas turi rasti atsakymà á klausimà, kasgi yra darbuotojø socializacija. Apibrëþimø yra daug ir ávairiø,jie gana abstraktûs. Daþnai socializacijos procesas laikomas ki-tø procesø, vykstanèiø organizacijoje, iðvestine. Ið jø daþniau-siai minimi:


1) darbuotojø mokymasis ir praktika – su darbu susiju-siø ágûdþiø ir gebëjimø lavinimu (Taormina, 1997);

2) ásipareigojimo organizacijai formavimasis (Wanous, 1992;Taormina, 1997; Kammeyer-Mueller, Wanberg, 2003);

3) karjeros ir ateities perspektyvø numatymas (Taormi-na, 1997; Chan, Schmitt, 2000; Schwarzwald et al.,1992) ir pan.

Kyla klausimas, jei sudëtiniø veiksniø yra daug, kurie ið jøpatys svarbiausi? Taip pat toks skirstymas skatina svarstyti, arapskritai galima kalbëti apie darbuotojø socializacijà kaip pro-cesà – galbût uþtenka ávertinti atskiras sritis ir mes turësimesocializacijos rodiklá. Ar tikrai socializacija – tai sinergetiniskeliø veiksniø rezultatas? Be to, ðis procesas yra skirtingai ávar-dinamas ir suprantamas. Panaðûs terminai – adaptacija, integ-racija, ávedimas, orientavimas – þymi skirtingus procesus, ku-riø tikslai skiriasi. Adaptacijos tyrimuose bus vertinama, kaipasmuo prisitaikë, orientavimo programos apibrëð organizacijosveiksmus naujo darbuotojo atþvilgiu, tuo tarpu socializacijostyrimai bando ávertinti tiek asmens, tiek organizacijos indëlá,siekiant bendrø rezultatø. Tuomet matuojant darbuotojø socia-lizavimosi lygá svarbu nustatyti, kurie organizaciniai ir indivi-dualûs veiksniai bus vertinami.

Antras dalykas, su kuriuo susiduria þmoniðkøjø iðtekliø spe-cialistai – vertinimo kriterijø arba socializacijos turinio ávardi-nimas. Klasikiniuose socializacijos modeliuose (pvz., Chao etal., 1994; Feldman, 1981; Morrison, 1993) akcentuojama, kaddarbuotojas turi ávaldyti darbo uþduotis, susipaþinti su organi-zacija, bei uþmegzti santykius su kitais organizacijoje dirban-èiais darbuotojais. Ðiø srièiø aukðti ávertinimai tuo paèiu liudy-tø ir sëkmingà darbuotojo socializacijà. Taèiau lieka neaiðku,kaip vertinti situacijas, kai darbuotojas bandomojo laikotarpiopabaigoje yra puikiai ávaldæs vienà ar dvi ið ðiø srièiø, o kuriosnors srities ávertinimai yra nepakankami.

Taip pat analizuojant literatûrà pastebëta, kad daugiausiaidëmesio skiriama organizaciniams socializacijos veiksniams, ta-


èiau pamirðtama paties darbuotojo psichologinë savijauta.Todël gali atsitikti taip, kad formaliai organizacija yra su-dariusi sàlygas ir buvo imtasi veiksmø, padedanèiø darbuo-tojui pritapti, taèiau darbuotojas vis tiek nesijauèia pilnatei-siu organizacijos nariu. Arba prieðingai, darbuotojas galijau senai save laikyti senbuviu, nors jis dar nëra praëjæsvisø formaliø socializacijos procedûrø (pvz., nesupaþindin-tas su dauguma organizacijos nariø) ar neatitinka kai kuriøkriterijø (pvz., neþino organizacijos misijos, nes tiesiog gal-voja, kad jam to nereikia).

Treèias sunkumas su kuriuo susiduriama, bandant ávertinti,kiek darbuotojai socializavosi – nëra aiðku, kada yra socializa-cijos pabaiga, arba kuriuo metu reiktø atlikti darbuotojø socia-lizacijos ávertinimus. Ðis vertinimas tampa ypatingai aktualus,kai jis susiejamas su darbuotojø skatinimo sistema. Socializaci-jos proceso pabaiga, be abejo, priklauso nuo kiekvieno dirban-èiojo (darbinës patirties, motyvacijos, smalsumo ir pan.) ir or-ganizacijos charakteristikø (santykiø su darbo kolektyvu ar va-dovu, skatinimo, atrankos politikø ir t.t.), todël ne laiku atliktivertinimai gali turëti neigiamø pasekmiø. Per anksti atliktasávertinimas reikalaus papildomø laiko ir darbo sànaudø ið va-dovø ar personalo skyriaus darbuotojø, o per vëlai atliktasávertinimas gali maþinti darbuotojo motyvacijà ar jo gauna-mà atlygá. Tradiciðkai vadovai galvoja, kad bandomasis tri-jø mënesiø laikotarpis yra pakankamas, kad asmuo iðmok-tø tinkamai atlikti jam paskirtas uþduotis ir susipaþintø suorganizacija bei joje dirbanèiais asmenimis. Dauguma te-oretikø (pvz., Buchanan, 1974; Wanous, 1992) mano, kadoptimalus laikas darbuotojui pritapti yra metai ar du. Ta-èiau Schein (1971) tvirtina, kad socializacija trunka visodarbo organizacijoje metu, nes tai tampa aktualu kiekvienàkartà, kai kinta darbo pobûdis (pavyzdþiui, atliekamos dar-bo funkcijos, geografinë padëtis ar kai kylama karjeros laip-tais). Besivadovaujantiems pastaràja koncepcija personalospecialistams tenka atsakyti á klausimà, kokio lygio sociali-


zacija yra pakankama, kad galëtume ávertinti darbuotojàkaip atitinkantá organizacijos kultûrà.

Galiausiai specialistams, norintiems ávertinti organizaci-joje dirbanèiø naujø darbuotojø socializavimosi lygá reikiaturëti instrumentus, padedanèius tai nustatyti. Jau aptartisunkumai dël socializacijos apibrëþimo, esminiø kriterijøiðskyrimo rodo, kad sukurti matavimo priemones nëra leng-va. Èia labai svarbus mokslininkø ir praktikø, dirbanèiøðioje srityje, bendradarbiavimas.

Be to, praktika rodo, kad uþsienyje sukurti instrumentaine visuomet tinka Lietuvos organizacijoms. Mûsø vadybinëpatirtis yra gana kukli, ir kai kurie organizacijø valdymoelementai, plaèiai paplitæ kitose ðalyse (pvz., organizacijosvertybës, jø iðgryninimas, realizavimas darbuose bei proce-suose), Lietuvoje tik pradedami diegti. Dël ðios prieþastieskai kuriø uþsienyje taikomø socializacijos rodikliø ávertini-mas tampa neámanomu. Galimi ir Lietuvos bei kitø ðaliøvadovø socializacijos sampratos neatitikimai, atsirandantysdël egzistuojanèiø vadybiniø bei kultûriniø ar mentalitetoskirtumø.

Taigi, pasirengimas darbuotojø socializacijos ávertinimui rei-kalauja ne tik psichologiniø, bet ir vadybiniø þiniø. Siste-mingi organizacinës socializacijos tyrimai padëtø atsakyti ádaugelá praktikams kylanèiø klausimø. Tokiø tyrimø rezul-tatai tampa dar aktualesni suvokiant, kad nei viena organi-zacija neiðvengia didesnës ar maþesnës darbuotojø kaitos.

Savo praneðime sieksiu ne tik apþvelgti problemas sukuriomis susiduria darbuotojø socializacijos tyrëjai ir orga-nizacijose dirbantys praktikai, bet ir pateiksiu pasiûlymus,kaip tam tikrø sunkumø galima bûtø iðvengti.


KO N F E R E N C I J O S R Ë M Ë J A I

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas

Organizacijø vystymo centras

Knygynas ,,Eureka”

Vilniaus universiteto leidykla


III Jaunøjø mokslininkø psichologø konferencijaPsichologijos mokslo taikymas Lietuvoje:iððûkiai ir galimybës

Konfe renc i j o s medþ i aga

RedaktorësMarija Giedraitytë ir Monika Skerytë-Kazlauskienë

Virðelyje panaudota M. Skerytës nuotrauka

Iðleido Vilniaus universiteto leidyklaSpausdino Vilniaus universiteto leidyklos spaustuvëUniversiteto g. 1, LT-01220 Vilnius

El. paðtas: [email protected]

psichologijos mokslo taikymas lietuvoje: binokulinei (arba abiakei) regai pastaruoju metu skiriama...

Documents