Psichologijos koliokviumas(2009)Justina Tracevičiūtė

PSICHOLOGIJA KAIP MOKSLAS:Psichologijos apidbūdinimas – tai mokslas apie elgesį ir psichikos procesus. Psichologijos ištaka:

Fiziologija Filosofija Medicina

Aristotelis pirmasis psichologas. Išleido “Apie sielą” – svarbiausias, įtakingiausias vadovėlis. ”Siela – viso gyvenimo pagrindas”. Sielą sudaro Maitinančioji, Juntamoji, Mąstančioji sielos.Hipokratas IVa.pr.Kr. teigė, kad žmogaus būdas bei elgesys priklauso nuo organizmo skysčių santykio.Descartesas (17a.) buvo DUALIStinės pažiūros, kad žmogus darytas iš kūno ir sielos (dviejų sistemų).Psichofizika. XIXa. Fiziologijos eksperimentinių tyrimų dėka suklesti psichofizika – eksperimentinė psichologija. Vėberis, Fechneris.

Vėberio-Fechnerio dėsnis nusako dirginimo ir išgyvenimo intensyvumo priklausomybę: R E

E – išgyvenimo intensyvumas. Jis yra proporcingas dirginimo intensyvumo logaritmui. Fechnerio dėsnis nusako, kad jutimo stiprumas didėja kaip dirginimo stiprumo logaritmas.

Pirmoji psichologijos laboratorija 1879m. Leipcige. (Wundtas (Kumsas?) vokietis)1883m. pirmoji laboratorija JAV1885m. Hermanas Ebbinghausas Vokietijoje paskelbia pirmuosius atminties tyrimo duomenis1905m. Binet ir Simonas parengė pirmąjį intelekto testą moksleiviams.

Psichologijos TIKSLAI : aprašyti, paaiškinti ir numatyti.

Psichologija kaip mokslo tapsmas: ikimokslinė ir mokslinė psichologija:Visos psichologinės buitinės žinios vadinamos ikimokslinės žinios. Mokslinio tyrimo objektai psichologijoje:

1. objektas – konkretūs psichinės veiklos faktai. Jie moksliškai aprašomi, išmatuojami, paaiškinami.2. objektas – psichologiniai dėsniai paaiškinantis atskirų faktų atsiradimo priežastys, santykius.3. objektas – psichinės veiklos mechanizmo atskleidimas. Paaiškinami biofizija, biochemija.

Psichologijis šakos:1. Praktinė (taikomoji)

Klinikinė Konsultacinė Pedagoginė Organizacinė Kriminalistinė Sporto

2. Teorinė (akademinė?) – užsiima baziniais moksliniais tyrimais ir ieško bendriausių mūsų psichinio gyvenimo dėsningumų.

Raidos Eksperimentinė Socialinė Asmenybės Kognityvinė Psichometrija Fiziologinė

Psichologijos metodai: Aprašymas (stebėjimas ir savistaba; anketa; pokalbis; apklausa) Koreliacija Psichologinis eksperimentas

Šiuolaikinės psichologijos (tyrimų) kryptys: Biologinė Bihevioristinė Psichoanalitinė Humanistinė Kognityvinė Socialinė – kultūrinė

Psichologas gali:`įvertinti psichologiją`konsultuoti`atlikti mokslinius tyrimus`vykdyti psichologinį švietimą.Psichologo funkcijos SOMATINĖJE KLINIKOJE:~ paciento ir jo artimųjų konsultavimas~ personalo konsultavimas~ dalyvavimas tarpdisciplininėje gydymo komandoje~ simptomų kontrolės programų vykdymas.Psichologija LT: Nuo 1960m. psichologija VU. Dabar magistre galima:

1. Edukacinė2. Sveikatos3. Kriminalistinė4. Organizacinė5. Klinikinė

Psichologinių tyrimų etika:Tyrimai su žmonėmis, gyvūnais, publikavimas, geros mokslo praktikos principai, pasisakymo laisvė ir visuomeninė atsakomybė.

BIOLOGINIAI ELGESIO PAGRINDAI:Žmogaus nervų sistemos sandara:Nervų sistema – tai elektrocheminė komunikacijos sistema, kuri įgalina mus mąstyti, jausti ir veikti. SudaroN.

CNS – galvos ir smegenų neuronai. PNS – jungia CNS su juntamaisiais receptoriais, raumenimis, liaukomis. Sudaro

1. Somatinė nervų sistema2. Autonominė (vegetacinė) – SIMPATINĖ (aktyvinanti) ir PARASIMPATINĖ(slopinanti).

Neuronai ir jų sąveika: Nerviniai takai. Judinamieji, įterptinia ir juntamieji neuronai. Refleksas (automatiška reakcija į

dirgiklį nesuvokiant, nespėjant info pasiekti galvos smegenų). Nervinio impulso (veikimo potencialo) gimimas. Ataugos: dendritai (į), aksonai (iš neurono).

Mielino dangalas. Veikimo potencialas – tai trumpas elektrinio potencialo pokytis, kuris sklinda neurono tolyn. SLENKSTIS – tam tikras lygis susijungusių įv. signalų, reikalingas sukelti impulsui. Tačiau stipresnis dirgiklis nepadidina impulso stiprio peržengus slenkstį (viskas arba nieko).

Ląstelių sąveika. Sinapsės, sinapsinis plyšys. Aksono ataugos lauk išskiria neuromediatorius. Kuo daugiau elektros impulsų ateina į aksono galą, tuo daugiau neuromed. pereina į kitą dendritą.

Neuromediatorių veikla. Acetilcholinas (Ach) – tarpininkas tarp judinamojo neurono ir raumens. Botulinas neleidžia išsiskirti Ach. Juodasis voras skatina išskirti Ach. MORFINAI – opioidai, gerinantys nuotaiką ir malšinantys skausmą narkotikai. ENDORFINAI – natūralūs opioidai, išskiriami atsakant į skausmą ir didelį fizinį krūvį. Heroinas veikia kaip jaudinamųjų neuromediatorių pakaitalas, mažina savų gamybą, todėl negavus heroino – depresija. Agonistai ir Antagonistai.

Galvos smegenys:Trys pagrindinės stuburinių galvos smeg. Dalys:

KAMIENAS – sudaro:1. Medulla – pailgosios smegenys (kontroliuoja kvėpavimą ir širdies plakimą). Jutiminė info iš

dešinės rankos kyla nugaros smegenimis į pailgųjų kairiąją pusę.2. ? Tinklinis darinys – tinklinė aktyvinančioji sistema – kontroliuoja budrumą ir dėmesį.

Už kamieno – smegenėlės – veikia mokymąsi, atmintį, koordinacija. Virš – gumburas – paskirsto signalus iš juntamųjų neuronų, nukreipia į aukštesnes galvos smeg. Sritis, atsakingas už klausą, regą, skonį, lytą.

LIMBINĖ SISTEMA – tarp kamieno ir didžiųjų pusrutulių. 1. Migdolas – veikia agresiją ir baimę (šios emocijos priklauso ir nuo kamieno, žievės, limbinės

sistemos).2. Pogumburis – jame yra grupelės, atliekančios specifines organizmo funkcijas (alkį, troškulį, kūno

temperatūrą...). Pogumburis žmogaus kūną reguliuoja elektrochemiškai ir per hormonus (veikia hipofizę). Pogumburis susirenka visą info apie kraują sudėtį.

3. Amono ragas – svarbus laipsniškai apdorojant mūsų išreikštus vaizdų, pavadinimų, įvykių atsiminimus ilgam laikymui.

SMEGENŲ ŽIEVĖ – sudaro:1. Judinamoji žievė – reguliuoja kūno judesius2. Juntamoji žievė – lygiagrečiai už judinamosios. Gauna info iš kūno odos,

judančių kūno dalių.3. Regos žievė4. Klausos žievė5. Asociacinės sritys – vertina, apjungia ir veikia info, kurią apdoroja juntamosios

sritys. Afazija – sutrikimas kalbos. Pažeidžia BROKO Skritis kaktinėje skiltyje.Smegenų plastiškumas.Galvos smegenų tyrimo priemonės:

Klinikiniai stebėjimai – iš jų buvo kuriami smegenų „žemėlapiai“. Tiesioginis poveikis smegenims – dirgina elektros srove ar suardo tam tikrą smegenų sritį. Smegenų elektrinio aktyvumo registravimas – EEG (elektroencefalografu sustiprintos ir užregistruotos

bangos) Smegenų pjūviai – KAT (kompiuterinis ašinis tomografas tiria labai plonu rentgeno spindulių pluoštu

smegenis), PET (pozitroninis emisinis tomografas pavaizduoja skirtingų smegenų sričių aktyvumą, įvertindamas jų suvartojamo gliukozės kiekio (radioaktyviosios), MRV (magnetinio rezonanso vaizdo

prietaisas – jis sukuria stiprų magnetinį lauką, veikia besisukančius atomus ir paveikia jų sukinį. Paleista stipri elektromagnetinė banga sugrąžina atgal sukinius (tada jie spinduliuoja bangas –šizofrenijai stebėti ypač).

Smegenų perskyrimas:Perskirsti pusrutulius reikia perpjauti DIDŽIĄJĄ SMEGENŲ JUNGTĮ – platų aksominių skaidulų pluoštą, jungiantį abu pusrutuliusDidžiųjų pusrutulių specializacija:Pusrutuliai turi:

Kaktos skiltis Momens skiltis Pakaušio skiltis Smilkinio skiltis

Kairysis: skaitymas, rašymas, kalbėjimas, skaičiavimas. Labiau susijęs su loginiais veiksmais, kalba, geba veikti su nuosekliai gaunama info, gestų kalba.Dešinysis: daugiau atsakingesnis už emocinius intuityvius veiksmus, geriau įvertina erdvinius ryšius, gali iškarto aprėpti daug objektų, suvokimas.

JUTIMAS!!!!! IR SUVOKIMAS:Kognityvinė psichologija:Lot. cognitio – pažinimas; Tiria protinę mūsų veiklą – kaip atsimename ir išmokstame, kaip panaudojame turimą informaciją protaudami ir supręsdami problemas. Aprėpia: Suvokimą Dėmesį Atmintį Kalbą Mąstymą Problemų sprendimą

Visi šie tarpusavyje susiję, veikia kartu.Jutimas:Tai procesas, kai fizinė aplinkos energija, veikdama receptorius, paverčiama nerviniais impulsais. Receptorių rūšys:

1. Proprioreceptoriai (kinesteziniai, pusiausvyros..)2. Interoreceptoriai (sotumo..)3. Eksteroreceptoriai (rega, klausa…)

Absoliutus ir jutimo skyrimo slenkstis: Absoliutus jutimo slenkstis Jutimo skyrimo slenksnis

Vėberio konstanta: Δl / l = CFechnerio dėsnis – nusako kiekybinę priklausomybę nuo dirgiklio.Apdorojimas: Receptoriai Nervai Smegenų sritys

Frenologija – visos asmenybės dalys lokalizuotos tam tikrose srityse.Jutimų adaptacija:Pagrindiniai jutimai (rega, klausa, uoslė , skonis, lytėjimas):Suvokimas:Tai juntamosios informacijos tvarkymas ir interpretavimas, galintis atpažinti prasmingus objektus, įvykius: Kas tai yra? – objekto atpažinimas Kur tai yra? – objekto lokalizacija

Suvokimo savybės:Kaip tvarkomi REGIMIEJI POTYRIAI:Formos suvokimas:Dėsniai, pagal GEŠTALTINĘ psichologiją (vok. Gestalt – visuma, forma):

1. Figūra ir fonas (ją supanti aplinka)2. Grupavimas (figūros, iškeltos iš fono, pavertimas prasminga forma) pagal:

Panašumą Artumą Ištisumą Įprastumas

3. Ankstesnė patirtisGylio suvokimas: tai trimačių objektų matymas. Iš dalies įgimtas. Regimasis skardis (prietaisas). : Binokuliniai signalai. Atvaizdų SKIRTUMAS tinklainėse – svarbus suvokiant atstumą. Akių

KONVERGENCIJA – raumenų signalas, rodantis, kokiu laipsniu mūsų akys pasisuka į vidų, kai žiūrime į objektą. Smegenys sprendžia.

Monokuliniai signalai (žiūrint į toli, tinklainėse susidaro mažas vaizdų skirtumas, tada remiamės šiais signalais):

1. Santykinis dydis (tas, kuris mažesnis – toliau)2. Sankloda (pirmas uždengiantys – arčiau)3. Oro perspektyva (neryškūs objektai – toliau)4. Tekstūros gradientas (šiurkščios perėjimas į lygią – didėjančio nuotolio ženklas)

5. Santykinis aukštis (aukštesni – toliau; vertikalus matmuo ilgesnis už horizontalų)6. Santykinis judėjimas (fiksavimo taškas)7. Tiesinė perspektyva 8. Santykinis skaistis (artimi objektai atspindi daugiau šviesos – tai blausesnis – toliau)

Suvokimo pastovumas – suvokimas, kad objektas nekinta, nors dirgikliai ir kinta, nepaisomas žiūros kampas, atstumas, apšvietimas:

Formos ir dydžio suvokimo pastovumas (dydžio suvokimo pastovumas, pvz. automobilis; dydžio ir nuotolio santykis

Skaisčio suvokimo pastovumas. Priklauso nuo santykinės šviesos – kiek objektas atspindi šviesos lyginant su jo aplinka.

Suvokimo dėmesį sąlygoja: Objekto savybės Mūsų lūkesčiai, interesai

Obejktyvumas: Dėmesys Kontekstas Patirtis.

Suvokimo iliuzija:Iliuzija – tai neadekvatus suvokiamo daikto ar reiškinio ir jo savybių atsispindėjimas.Regos persvara (garsas už nugaros žiūrint kine filmą, suvokiame, kaip priekyje)

MĄSTYMAS:Mąstymas (pažinimas) – tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu bei perteikimu (tiria tas rūšis Kognityvinė psichologija). Tai juslėmis nepažįstamų daiktų bei reiškinių ir sudėtingų santykių pažinimo procesas.Sąvokos ir vaizdiniai:Sąvokos – tai objektų, žmonių, įvykių suskirstymas į grupeles, turinčias bendrų savybių. Dažnai supaprastindami dalykus, sąvokas tvarkome hierarchiškai (klasifikuojame). Tai pažinimą daro veiksmingesnį. Apibrėžimai. Susidarome sąvokas išskirdami PROTOTIPUS – būdingiausią tam tikros kategorijos atstovą.Sąvokos – tai pagrindiniai mąstymo dėmenys.Vaizdiniai?Problemų spendimas:Algoritmas – sprendimo būdas žengiant nuosekliai žingsnis po žingsnio.Euristika – sprendimo būdas, kada atsakymo ieškoma remiantis patirtimi ir praktiniais veiksmais).Įžvalga – sprendimo būdas blykstelėjus staiga į galvą/ įkvėpimo blykstelėjimas.Problemų sprendimas (veiksminis mąstymas):

1. Apibrėžimas2. Analizė3. Kūrimas4. Įvertinimas5. Priėmimas6. Patikslinimas

Kas kliudo spręsti problemas?Du pažintinės veiklos ypatumai:

Polinkis ieškoti patvirtinimo (tokios info, kuri patvirtintų mūsų mintis). Siejama su klaidingų idėjų tvirtu laikymųsi.

Fiksacija – negebėjimas pažvelgti į problemą kitu žvilgsniu. Fiksacijos atmaina:1. Proto nuostata – polinkis kartoti anksčiau taikytus sprendimus.2. Funkcijų fiksavimas – polinkis objektų funkcijas suvokti nekintančias ir pastovias.

Sprendimų priėmimas: Euristikų taikymas:Tipiškumo euristika – apie reiškinio arba daikto tikimybę sprendžiama pagal tai, kaip gerai jis atitinka tam tikrą prototipą.Pasiekiamumo euristika – veikia tuomet, kai savo sprendimus grindžiame atmintyje laikoma ir lengvai pasiekiama informacija. Perdėta savikliova (intuityvių euristikų taikymas, noras patvirtinti turimus įsitikinimus ir mūsų

gerbėjimas pateisinti klaidas)– polinkis pervertinti savo žinojimo ir vertinimo tikslumą. Rizikos suvokimas – euristikos ir statistikos susiskirstymas. Formulavimo poveikis – klausimo pateikimo būdo poveikis. Įsitikinimų tvarumas – laikymasis savo įsitikinimų susidūrus su priešingais įrodymais.

Mąstymo rūšys:1. Veiksminis - tai mąstymas veiksmais. Daiktų ar reiškinių santykių, savybių pažinimas atliekant

praktinius, fizinius veiksmus konkrečioje situacijoje.2. Vaizdinis - daiktų ar reiškinių ryšiai atrandami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius. Jis yra tampriai

susijęs su suvokimu. Vaizduotė yra panaši į suvokimą, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis, o vaizduotė - antrinis procesas.

3. Abstraktus sąvokinis - reikškinių ryšiai pažįstami siejant ir pertvarkant turimas sąvokas.VaizduotėVaizdiniai pasitelkiami mąstant be kalbos. Kūrybinis mąstymas apima vaizduotę.Vaizduotė – pažinimo procesas, kai, pertvarkant patirtį, kuriami asmens nesuvoktų/tikrovėje neegzistuojančių objektų, žmogaus elgesio, veiklos bei jos rezultatų vaizdai. sukelia nepasitenkinimą ir norą keisti pasaulį, o šitai tampa vaizduotės varikliu. Vaizduotė padeda detalizuoti mąstymu numatytą veiklos programą.Vaizduotė (fantazija) - naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį.Vaizduotės rūšys• Pasyvi. • Aktyvi (valinga)

KALBA IR KALBĖJIMAS (ŠNEKA):Kalbos sandara:Kalba – tai ištarti, parašyti ar gestais parodyti žodžiai ir taip, kaip mes juos deriname mąstydami ir bendraudami.Sakytinei kalbai reikalingi 3 dėmenys:

1. Fonema – pagrindiniai garsai (lietuvių – 56). Keičiantis fonemoms, kinta žodžio prasmė. Priebalsės perteikia daugiau info nei balsės.

2. Morfema – smulkiausias prasmingas kalbos vienetas (lietuvių – „o“ jungtukas ir fonema). Dažniausiai morfemos yra dviejų ir daugiau fonemų deriniai. Kai kurios morfemos žodžiai, žodžių dalys, visi priešdėliai ir priesagos.

3. Gramatika – sistema taisyklių, įgalinančių šnekėti ir suprasti kitus. Aspektai Semantika – taisyklės, kuriomis remdamiesi suprantame morfemų, žodžių ir net sakinių

prasmę. Sintaksė – apima taisykles, kurias taikydami, dėstome žodžius sakinyje.

Kalbos raida:1. Vaiko kalbos raida atspindi kalbos sandarą – einama nuo paprasto prie sudėtingo: 4

mėn. kūdikis pradeda skirti garsus - pradeda GUGUOTI – t.y. spontaniškai taria įvairiausius garsus (ach-gu). Guguojant tariami įvairių kalbų garsai, nemėgdžioja kalbos. Prigimtis pirmiau mus aprūpina galimais fonetiniais garsais, o patirtis tuomet formuoja mūsų šneką.

2. Gugavimas ima panašėti į GIMTOSIOS KALBOS GARSUS IR INTONACIJĄ. Kitų kalbų fonetika negirdint nyksta (6 mėn. dar atskiria skirtumus)

3. 1 metų pradeda VIENO ŽODŽIO STADIJĄ. Dauguma vaiko pirmųjų žodžių reiškia judančius daiktus, ar tuos, su kuriais galima žaisti.

4. 2 metų pradeda kalbėti SAKINIAIS IŠ 2 ŽODŽIŲ – TELEGRAMŲ KALBA(veiksmažodžiai ir daiktavardžiai).

5. Vėliau kalba ilgesnėmis frazėmis. Laikomasi sintaksės taisyklių.Chomsky teigia, kad mumyse glūdi parengtis išmokti gramatikos taisykles. Prigimtis ir patirtis (kaip bendraujama nuo mažens) veikia išvien.Gyvūnų kalba:Bitės: Karlas von Frischas (1950) gavo Nobelio premiją, nes išsiaiškino, kaip bitės bendrauja be kalbos elementų - šokiu.Žmogbeždžionės: Šimpanzės gali artikuliuoti tik kelis žodžius. Beždžionės gali ne tik ženklinti, bet ir jungtis ženklus vienus su kitais ir sudaryti suprantamus sakinius. Derina kūrybiškai. Skeptiškai vertinama kitų toks požiūris – tai tėra mėgdžiojimas.Komunikacijos aktas:tai įvykių seka, siekiant perduoti prasmę, kai norima perduoti žinią formuluojamą atitinkamu kodu (pvz., kalba), perduodama ir priimama.Lingvistinio reliatyvumo hipotezė teigia, kad skirtingos kalbos turi įtakos skirtingoms tikrovės sampratoms. Kalba paveikia tai, ką mes mąstome.Kalbos generavimas, suvokimas, supratimas:Natūralios kalbos generavimas yra viena iš natūralios kalbos apdorojimo užduočių – natūralios kalbos generavimas naudojantis sistemos duomenų baze.Natūralios kalbos generavimą galima įsivaizduoti kaip Natūralios kalbos suvokimo atvirkštinį procesą. Skirtumą galima aprašyti taip: natūralios kalbos suvokimui sistema turi nustatyti įvedamų duomenų prasmę, o natūralios kalbos generavimui sistema ieško būdo kaip „mintį“ išreikšti žodžiais.Kalbos suvokimas ir supratimasKalbos suvokimas yra materialinių kalbos vienetų, t. y. įvairių kalbos garsų ir jų požymių analizė ir sintezė, tačiau garsai junginiuose su kitais garsais (skiemenyse, žodžiuose) keičia kai kuriuos savo pažymius. Suprasti kalbą padeda jos leksika, t. y. žodžiai. Leksika turi savo sistemą, pagrįstą dalykine žodžių reikšme. Žodžiai yra glaudžiai susiję su sąvokomis, kurios jais išreiškiamos, tačiau savo garsine sudėtimi artimi žodžiai gali turėti visiškai skirtingą prasmę ir priklausyti skirtingoms žodžių grupėms. Svarbiausia žmogui yra dalykinė žodžio reikšme, todėl žodžiai, artimi savo prasme, bet skirtingos garsinės sudėties, sukelia panašią reakciją. Kita vertus, artimos garsinės sudėties, bet skirtingos prasmės žodžiai sukelia skirtingą reakciją. Atskirai paimto žodžio reikšmė nėra pakankamai tiksliai apibrėžta, t. y. susieta tik su vienu daiktu ar reiškiniu. Tas pats daiktas skirtingose kalbose žymimas kitokiu žodžiu. Net ir

toje pačioje kalboje tas pats daiktas gali būti įvardytas keliais žodžiaisKalbos supratimas - tai minties elementų analizė ir sintezė, t. y. sąvokų ir sprendimų, užfiksuotų kalbos materialinėmis priemonėmis ir atspindinčių tikrovės daiktų ir reiškinių santykius, analizė ir sintezė.Abu procesai - kalbos suvokimas ir supratimas - tarpusavyje artimai susiję. Nesuvokus materialinių kalbos priemoniųjos suprasti neįmanoma, Žodžių prasmė suprantama lik tada, kai dėl tų materialinių priemonių analizės ir sintezės suvokiame pačią kalbą. Suvokimas nesupratus minties gali nebūti pakankamai tikslus. Klausydamas pranešimo jam nežinoma arba mažai žinoma kalba žmogus blogai suvokia ir garsinę žodžių išraišką.Kalbai išmokti bei ją suprasti svarbią reikšmę turi gramatikos dėsniai. Gramatinės formos reiškia vienokius arba kitokius dalykinės žodžių reikšmės atspalvius ir sudaro tam tikras gramatinių reikšmių sistemas. Toks kalbos sistemiškumas, kurio pagrindas yra dalykine žodžių ir jų gramatinių formų reikšmė, sudaro galimybę išmokti ir vartoti milžinišką kiekvienos kalbos žodžių kiekį.Žmogus gali perprasti kalbos sistemą visiškai apie tai negalvodamas. Jis gali nemokėti gramatikos, neturėti jokių kalbos istorijos žinių, nežinoti kalbos dėsnių, tačiau kalbėti ta kalba taisyklingai ir tiksliai. Tai paaiškinama tuo, kad žmogus kalbą išmoksta bendraudamas su kitais žmonėmis ir perima ne tik žodžius, susiedamas juos su atitinkamais daiktais ir reiškiniais. Bendraudami perimame ir kalbėjimą reguliuojančias taisykles. Kalbėdami apie jas negalvojame, o dėmesį sutelkiame į dalykines posakių reikšmes ir turinį. Jeigu prieš sakant sakinį reikėtų atsiminti būtinas tam sakiniui sudaryti taisykles, bendrauti būtų labai sudėtinga ir sunku.Teisingas praktinis kalbos vartojimas vadinamas kalbos jausmu. Tas „jausmas" tarytum pasako mums žodžio kirčio vietą, gramatinę formą, kaip derinti žodžius. Neteisingas posakis „rėžia ausį".Tačiau kalbos išmokimas gali pakilti iki sąmoningo jos išmokimo lygio. Galima, o kartais net būtina aiškiai suprasti kalbos taisykles, kad būtų galima taisyklingai kalbėti, ypač rašyti.Mąstymas veikia mūsų kalbą, kuri savo ruožtu veikia mąstymą.

INTELEKTAS:Intelekto teorijos:

Galtonas iškėlė idėją, kad žmogaus protinius gebėjimus galima įvertinti kiekybiškai. Manė, kad žmonių bruožai yra paveldimi (pradėjo EUGENIKOS (eugenes – aukštos kilmės, kilmingas) sąjūdį).

Alfredas Binet sukūrė objektyvų testą, leidžiantį atpažinti vaikus, kuriems gali būti per sunku mokytis pagal bendrą programą. Theodore Simone pridėjo prielaidą, kad visų vaikų intelekto raida vienoda, tik vienų ji greitesnė nei kitų. Jų uždavinys – nustatyti PROTINĮ AMŽIŲ – t.y chronologinį amžių, kuriam paprastai būdingas tam tikras veiksmų lygis. Tyrinėjo Paryžiaus moksleivius.

Lewisas Termanas pradėjo naudoti Binet testą (skirtingose šalyse kitos normos) – Stanfordo–Binet testas.

Williamas Sternas šiems testams pritaikė INTELEKTO KOEFICIENTĄ (IQ): protinis amžius/chronologinis amžius * 100. IQ tinka vaikams, bet netinka suaugusiems.

Intelekto testai ir intelekto koeficientas:Mokslumo testai – skirti būsimiems rezultatams numatyti, mokymo sėkmei (gebėjimą mokytis).Mokėjimo – dabartinei veiksenai įvertinti, parodyti tai, ko yra išmokęs.Plačiausiai naudojami testai:

WAIS, WISC (skiria verbalinį ir neverbalinį intelektą – mokslumo testas) SAT (mokslumo testas – skiria verbalinį ir matematikos įgūdžius) ?

Testai turi būti standartizuoti, patikimi, validūs.Grupiniai intelekto testų įverčių skirtumai. Grupių skirtumai nieko nesako apie konkrečius žmones. Grupėje esančius skirtumus lemia jų genetiniai skirtumai, tačiau tarp atskirų grupių – labai daug lemia aplinka.Intelekto įverčiai atspindi tik vieną asmens išmaningumo aspektą.

Kūrybingumas ir intelektas:Kūrybingumas – gebėjimas kurti idėjas, kurios yra ir naujos, ir vertingos. Kultūrose skirtingai reiškiasi. Kūrybingumui būtinas tam tikras gebėjimų lygis, tačiau kūrybingumas yra daugiau negu intelekto testo įverčiai.Kūrybingumo dėmenys:

1. Nusimanymas (tvirtos žinios)2. Su vaizduote susijusio mąstymo įgūdžiai (gebėjimas pamatyti savaip, naujai,

susieti)3. Drąsi, azartiška asmenybė4. Vidinė motyvacija

Paveldimumo ir aplinkos įtaka intelektui: Genetiniai veiksniai. Dvynių tyrimai: tapatūs dvyniai kartu ir atskirai auginami, netapatūs

dvyniai. Įvaikintų vaikų intelekto įverčiai panašesni į biologinių tėvų įverčius, ypač suaugusių vaikų. Paveldimumas rodo, kokiu mastu (kiek) žmonių tarpusavio skirtumai priklauso nuo genų. Genai formuojama tą patirtį, kuri mus formuoja.

Aplinkos veiksniai.Ribotos sąlygos vaikams naikino prigimtinį intelektą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams skatinančios aplinkos sukūrimo programos – veiksmingos.

Dirbtinis intelektas (DI):Tai mokslas apie kompiuterių sistemas, atliekančias žmogaus mąstymą imituojančius ir kitus „protingus“ veiksmus.DI sistemų esmė – didžiuliai informacijos iekiai ir aiškios jos atkūrimo taisyklės.DI tai kognityvinės psichologijos ir kompiuterių mokslo mišrūnas.DI turi du aspektus: Praktinis – kuriant pramoninius robotus, „ekspertų sistemas“, galinčias atlikti chemines analizes... Teorinis – pradėtas Haberto Simono – tai tyrimas, kaip žmonės mąsto, ir mėginimas sukurti tokias

komp.sistemas, kurios imituotų žmogaus mąstymą arba galėtų rungtyniauti su juo. „Vieninga pažinimo teorija“ komp. Sistemoje.

Tačiau kompiuteriai neatkartoja žmogaus proto gebos, proto, galinčio VIENU METU valdyti laisvą bendravimą, suvokti aplinką, naudotis bendra patirtimi, išgyventi emocijas ir sąmoningai mąstyti apie savo paties buvimą.Nerviniai tinklai – kompiuterių sistemos, skirtos imituoti tarpusavyje susijusias smegenų nervines jungtis.Įstabiausia dirbtinių nervų tinklų savybė – gebėjimas mokytis iš patirties vieniems ryšiams stiprėjant, kitiems silpnėjant. Ši savybė kartu su gebėjimu lygiagrečiai apdoroti informaciją įgalina kompiuterius sus nerviniais tinklais išmokti atpažinti tam tikrus pavidalus, garsus, kvapus. (kaip imituoti smegenų gebėjimą mąstyti? ir kaip gyvosios nervinės sistemos apdoroja jutimus ir atsiminimus?)

ATMINTIS:Atminties apibūdinimas:Atmintis – tai bet koks ženklas, kad tai, kas buvo išmokta, išliko.Blykstės atmintis – aiškus, svarbių ir netikėtų įvykių prisiminimas.Atminties procesai: įsiminimas, išlaikymas), atsiminimas:

Užkodavimas (juntamoji info verčiama nerviniais impulsais) Laikymas (Išreikštoji, neišreikštoji) Atkūrimas – prisiminimas. Padeda prisiminti UŽUOMINOS - Priminimai:

1. Konteksto įtaka... Deja vu.2. Nuotaikos ir atmintis. Būsenai pavaldi atmintis. Prisiminimai sutampa su nuotaika.3. Klaidinanti informacija.

Negali žinoti ar prisiminimas yra tikras, nors toks atrodo.Trikomponentinė atminties teorija:Jutiminė atmintis trumpalaikė atmintis ilgalaikė atmintis.Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis:

Ilgalaikė – santykinai nuolatinė ir neribotos apimties atminties sistemos saugykla.1. Išreikštoji (deklaruojamoji) – faktų ir potyrių, kuriuos sąmoningai galima žinoti ir „deklaruoti“

atmintis. SEMANTINĖ IR EPIZODINĖ.2. Neišreikštoji – išlaikymas atmintyje sąmoningai neprisimenant. PROCESAI IR POLINKIAI.

Trumpalaikė – „veikiančioji atmintis“, ribotų galimybių atmintis, kuri trumpai išlaiko kelis vienetus, o po to perduoda ilgalaikei arba pamirštama. Paprastai laiko septynis informacijos vienetus („magiškasis septynetas“plius minus du).

Atkuriame tik tam tikrus gaunamus dirgiklius ir potyrius iš ilgalaikės atminties.Jutiminė atmintis: tai pirminis juntamosios informacijos užrašymas atminties sistemoje.

Atvaizdo atmintis – trumpalaikė fotografinė atmintis, trunka mažiau nei sekundę. Atgarsio atmintis – garsinis jutiminis vaizdas, trunka mažiau kaip sekundę. Paskutinieji ištarti žodžiai

užsilieka 3-4s. Atminties mechanizmas:Kodavimas (regimasis, garsinis, prasminis):

Nevalingas (automatiškas) – info apie erdvę, laiką, dažnį, gimtojo žodžio prasmę(pirma – reik išmokti) koduojame veik nevalingai.

Valingas informacijos apdorojimas – reikia pastangų ir dėmesio. Kartojimas – sąmoningas mokymasis mintinai. Prisiminimo kiekis priklauso nuo mokymuisi skirto laiko – PRADŽIOS DĖSNIS:1. Suskirstymo poveikis – suskirstytas mokymasis veiksmingesnis.2. Vietos eilėje įtaka

Valingas kodavimas: Prasminis (semantinis) užkodavimas Įsivaizdavimas (regimasis užkodavimas) – vaizdinių (mintinių paveikslų) kūrimas.

Mnemotechnika. Sutvarkymas – informaciją pertvarkome į prasminius vienetus ar dalis ir jas

SIEJAME.irgi Mnemotechnika. Hierarchinės struktūros kūrimas.Vaizdinė, emocijų, verbalinė, motorinė atmintis: Verbalinė – įsiminti lengviau, kai turi prasmingą kontekstą. Emocijų – informacija, kuri yra „reikšminga man“ yra apmąstoma ir geriau išlaikoma. Hormonų

pokyčiai, veikia sinapses. Vaizdinė - Motorinė

Mnemonika ir mnemotechnika:Mnemonika – iš gr. Kilmės – atmintis. Mnemonikos priemonės – priemonės, padedančios lengviau įsiminti informaciją (ypač vaizdiniai, siejimas, garsinės reikšmės).PVZ. Suteikti nežinomai medžiagai pažįstamesnį vaizdą.

Užmiršimas: Užmirštame – neužkodavome informacijos. Nauja patirtis trukdo atkurti, sena info pamažėl nyksta ir atvirkščiai:

1. Proaktyvioji interferencija – kas išmokta anksčiau, trukdo prisiminti naują info2. Retroaktyioji interferencija – trukdantis naujos info poveikis ankstesnei info prisiminti.

Yra info, bet nėra priminimų, kaip tą info atkurti. Motyvacinis užmiršimas – išstūmimas. Saugome ir stipriname savivaizdį.

Per smegenis praėjusi elektros srovė nesuardo jau esančių atsiminimų tačiau dar nesutvirtėję atsiminimai išnyksta.Atsiminimas iš ilgalaikės atminties nėra priklausomas nuo pavienių konkrečių žievės vietų.Atminties lavinimas ir individuali raiška: Mokytis kartotinai Aktyviai medžiagą praktiškai taikyti Padaryti info asmeniškai prasmingą Pasitelkti mnemonines priemones Suaktyvinti atkūrimo užuominas Prisiminti įvykius, kol jie dar neišblėsę ir kol nesusidūrėte su klaidinančia info Pasitikrinti žinias Mažinti interferenciją (mokytis prieš užmiegant)