PATVIRTINTAKūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 2013 m. spalio 4 d. susitarimu Nr. SV-47

Lietuvos sportininkų rengimo ir daLyvavimo

XXXi oLimpiados žaidynėse rio de žaneire 2016 metais

programa „rio 2016“

VILNIUS2013

LIETUVOS TAUTINIS OLIMPINIS KOMITETASkūno kultūros ir sporto departamentasprie lietuvos respublikos vyriausybės

TURINYS

i. bendrosios nuostatos .................................................................................................5ii. esamos situaCiJos, aplinkos vidaus ir iŠorės veiksniŲ analiZė ...........71. vidinių veiksnių analizė ...........................................................................................................72. išorinių veiksnių analizė ..........................................................................................................113. lietuvos sportininkų rezultatai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir europos čempionatuose .........................................................................................................................124. sportininkų dalyvavimas londono olimpinėse žaidynėse ......................................................155. aplinkos veiksnių analizės apibendrinimas – stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės .................................................................................................................................... 17iii. proGramos tikslas ir uŽdaviniai ........................................................................ 19iv. proGramos ĮGyvendinimo vertinimo kriteriJai ............................................19v. proGramos ĮGyvendinimas........................................................................................201. programos įgyvendinimo etapai ...............................................................................................202. sportininkų atrankos rengtis 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms kriterijai ir principai ...................................................................................................................................203. sportininkų rengimas ...............................................................................................................213.1. sportininkų rengimo organizavimas ...................................................................................... 213.2. sportininkų rengimo planavimas ........................................................................................... 223.3. sportininkų rengimo finansavimas ........................................................................................ 22vi. proGramos stebėsena ir vertinimas ................................................................. 23

1 priedas. speCialistŲ, renGianČiŲ sportininkus, proFesinio meistriŠkumo tobulinimas ...................................................................................... 242 priedas. sportininkŲ renGimo vyksmo orGaniZavimas ...............................25

3 priedas. 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms Žaidynėms renGiamŲ lietuvos sportininkŲ ir Juos renGianČiŲ speCialistŲ FunkCiJos ...... 29 4 priedas. sportininkŲ renGimo mediCininis aptarnavimas ........................ 30 5 priedas. sportininkŲ renGimo psiCHoloGinis aptarnavimas .................. 32 6 priedas. sportininkŲ renGimo mokslinis aptarnavimas ........................... 33 7 priedas. mitybos optimiZavimo proGramos prinCipai ................................. 36 8 priedas. Genotipinės sportininkŲ atrankos tyrimŲ proGrama ............ 37 9 priedas. proGramos ĮGyvendinimo kontrolė ................................................. 39

rio 2016

5

I. BeNdRoSIoS NUoSTaToS

1. lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programoje (toliau – programa) įvertinama esama didelio meistriškumo sportininkų rengimo lietuvoje situacija, atlikta lietuvos sportininkų rengimo londono olimpinėms žaidynėms ir dalyvavimo jose analizė, numatyti sportininkų rengimo ir dalyvavimo 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse tikslai ir uždaviniai, nustatyti šios programos tikslai ir uždaviniai, jų vertinimo kriterijai, taip pat suplanuotas programos įgyvendinimas, jos stebėsena ir vertinimas. 2. ketverių metų olimpinis ciklas yra ilgas laikotarpis sportininkams, kasmet siekiantiems gerų sportinių rezultatų ir olimpinio normatyvo įvykdymo, tai gana ilgas laikotarpis, per kurį galimi įvairūs ekonominiai, politiniai, socialiniai pokyčiai tiek lietuvoje, tiek užsienyje. 3. lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rengimas ankstesnėms olimpinėms žaidynėms (2000 m. sidnėjuje, 2004 m. atėnuose, 2008 m. pekine, 2012 m. londone ir kt.) buvo vykdomas įgyvendinant programas. kadangi sportininkų laimėjimai geri, galima daryti išvadą, kad sportininkų rengimo programinis valdymas duoda teigiamų rezultatų: viena bendra programa sudaro sąlygas tobulinti ir užtikrinti lietuvos sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms ir dalyvavimą jose, suvienija visas galimas pajėgas geriau organizuoti ir valdyti sportininkų rengimo vyksmą. 4. lietuvos respublikos Šešioliktosios vyriausybės programos, patvirtintos lietuvos respublikos seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu nr. Xii-51 (Žin., 2012, nr. 149-7630), 299 punkte numatyta, kad lietuvos respublikos vyriausybė tobulins lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemą, sudarydama galimybes talentingiems sportininkams dalyvauti europos, pasaulio čempionatuose. lietuvos respublikos vyriausybė dės reikiamas pastangas, kad lietuvos sportininkai deramai rengtųsi ir dalyvautų vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. pripažindama išskirtinę lietuvos tautinio olimpinio komiteto padėtį lietuvos sporto sistemoje, rems olimpinį sąjūdį ir jo švietimo programas. 5. programoje vartojamos sąvokos: 5.1. olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų sąrašas – sportininkų – olimpinės rinktinės kandidatų sąrašas, pagal atrankos kriterijus lietuvos tautinio olimpinio komiteto (toliau – ltok) teikimu sudarytas, kūno kultūros ir sporto departamento prie lietuvos respublikos vyriausybės (toliau – departamentas) patvirtintas sportininkų, rengiamų 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, sąrašas, kuriame nurodoma: sportininko vardas, pavardė; gimimo data; sporto šaka / rungtis; savivaldybė, kurioje sportininkas rengiamas; trenerio vardas, pavardė; sportininką rengianti organizacija; pasiekti rezultatai – geriausias (nurodant metus), paskutinių trejų metų (paskutinių metų nurodant ir planuotus); planuojami rezultatai pagrindinėse metinio ciklo varžybose. 5.2. aptarnaujančių specialistų sąrašas – sportininkus – olimpinės rinktinės kandidatus aptarnaujančių specialistų sąrašas, patvirtintas ltok, susidedantis iš kelių dalių. pirmoje dalyje nurodoma: vardai, pavardės ir funkcijos specialistų (sporto šakos vadybininko, vyriausiojo trenerio, vyriausiojo gydytojo, kineziterapeuto / masažuotojo, mokslinio vadovo, psichologo, mitybos specialisto, mechaniko ir kitų), dirbančių su sportininkais. antroje dalyje nurodoma: sportininko vardas ir pavardė; sportininką prižiūrinčių specialistų vardai, pavardės ir vykdomos funkcijos. 5.3. pagrindinės sezono varžybos – sporto šakos (suaugusiųjų ir jaunimo) pasaulio ir europos čempionatai. 6. programą bendradarbiaudami įgyvendina: 6.1. departamentas – skiria valstybės lėšų šiai programai įgyvendinti ir kontroliuoja, kad šios lėšos būtų tikslingai ir efektyviai naudojamos. 6.2. kūno kultūros ir sporto departamento prie lietuvos respublikos vyriausybės lietuvos olimpinis sporto centras (toliau – losC) – rengia individualiųjų sporto šakų sportininkus 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

proGrama

6

6.3. lietuvos sporto medicinos centras ir kauno, Šiaulių, klaipėdos bei panevėžio sporto medicinos centrai – vykdo sportininkų, rengiamų 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, sveikatos priežiūrą ir organizuoja šių sportininkų gydymą bei reabilitaciją. 6.4. lietuvos tautinis olimpinis komitetas – skiria lėšų lietuvos sportininkų rengimui 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms ir užtikrina lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų ir juos aptarnaujančio personalo dalyvavimą 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse tarptautinio olimpinio komiteto, ltok ir rėmėjų lėšomis. 6.5. lietuvos sporto šakų federacijos, sporto klubai – iš dalies finansuoja sportininkų rengimą, įskaitant jų dalyvavimą atrankos į olimpines žaidynes varžybose (pasaulio ir europos čempionatuose, pasaulio ir europos taurės varžybose) departamento, ltok, tarptautinių sporto šakų federacijų, rėmėjų skiriamomis lėšomis. 6.6. lietuvos savivaldybės – prisideda prie sportininkų rengimo savivaldybių biudžeto lėšomis. 7. programos pakeitimas arba papildymas turi būti atliktas tokiu pat būdu, kaip ji ir patvirtinta.

rio 2016

7

II. ESAMOS SITUACIJOS, APLINKOS VIDAUS IR IŠORĖS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

1. Vidinių veiksnių analizė

8. 1922 m. buvo įkurta lietuvos sporto lyga. 1923 m. gruodį papildžius šios lygos statutą numatyta organizuoti olimpinį komitetą lietuvoje. organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti lietuvai viii (1924 m., paryžius) ir iX (1928 m., amsterdamas) olimpiadų žaidynėse bei ii žiemos olimpinėse žaidynėse (1928 m., sankt moricas). 9. lietuvos olimpinis debiutas įvyko paryžiuje 1924 m. tie metai laikomi ir lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinio pripažinimo data. Žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. 1928 m. dalyvauti iX olimpiados žaidynėse amsterdame lietuva išsiuntė 12 sportininkų. lietuva gavo Jav olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. iii žiemos olimpinėse žaidynėse leik plaside ir X olimpiados žaidynėse los andžele. tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų lietuvos sportininkai žaidynėse nedalyvavo. lietuva gavo kvietimus dalyvauti ir 1940 m. olimpinėse žaidynėse, tačiau dėl ii pasaulinio karo bei šalies okupacijos jose nedalyvavo. 10. tsrs okupacijos ir aneksijos metu ltok veikla buvo sustabdyta. pokario olimpinėse žaidynėse lietuviai galėjo dalyvauti tik kaip tsrs komandų nariai. LTOK atkurtas 1988 m. gruodžio 11 d. 11. Pirmasis Lietuvoje Kūno kultūros įstatymas įsigaliojo 1932 metų liepos 15 dieną. Šiuo įstatymu buvo įsteigta pirmoji valstybinė sporto valdymo institucija – Kūno kultūros rūmai. tai oficiali lietuvos kūno kultūros ir sporto valstybinio valdymo pradžia. 12. 1990 m. kovo 11 d. aktu „dėl lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ lietuvai grąžinus valstybingumą, kūno kultūros ir sporto komitetas bei ltok iškart paskelbė bendrą kreipimąsi į lietuvos sportininkus bei trenerius kviesdami juos nedalyvauti tsrs čempionatuose ir rinktinėse. tad kartu su ekonomine prasidėjo ir sportinė blokada, trukusi iki 1991 m. vėlyvo rudens. pamažu pradėta pereiti prie pasaulinio sporto valdymo modelio1. Vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 13. 1991 m. lapkričio 11 d. Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė, kad pripažįsta Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. tais pačiais metais ltok buvo įteikti kvietimai dalyvauti 1992 m. olimpinėse žaidynėse albervilyje ir barselonoje, vėl atstovauti savo valstybei. laiko pasirengti žaidynėms beveik nebuvo, tačiau r. ubarto pergalė ir krepšininkų laimėti bronzos medaliai 1992 m. barselonos olimpinėse žaidynėse tapo svariu indėliu formuojant atgimusios valstybės įvaizdį. 14. Respublikinė bendrojo lavinimo Vilniaus sporto mokykla-internatas atvėrė duris 1986 m. rugsėjo 1 dieną. naujajai mokyklai buvo iškeltas tikslas – rengti olimpinių šalies rinktinių pamainą, t. y. aukščiausio lygio sportininkus – kandidatus į olimpines rinktines, taip pat organizuoti moksleivių mokymą, auklėjimą, lavinimą užtikrinant normalias gyvenimo ir buities sąlygas. tai buvo įstaiga, kur iš visos lietuvos atvykę vaikai ir jaunuoliai, turintys atitinkamus fizinius duomenis, pradėjo didelio meistriškumo sportininkų karjerą, čia pat gyvendami ir mokydamiesi. po daugelio reorganizacijų (sporto mokykla-internatas buvo pertvarkytas į respublikinę vilniaus aukštesniąją olimpinio rezervo mokyklą, respublikos rinktinių rengimo centrą, respublikos sportininkų rengimo centrą ir pan.) 1997-aisiais pertvarkytas į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), kuriam iškeltas tikslas – centralizuoto sportininkų rengimo principu rengti lietuvos sportininkus vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms. Centralizuota Lietuvos sportininkų rengimo sistema, taikoma iki šiol, lėmė gerus Lietuvos sportininkų rezultatus 2000 m. Sidnėjaus ir po jų kitose olimpinėse žaidynėse.

1artūras poviliūnas (2010). olimpinė lietuva 1918–2008: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai.

proGrama

8

15. 2006–2010 m. losC patikėjimo teise valdyti perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios sporto bazės (trakų sporto bazės dalis, bendrabutis kaune, svečių namai „milžinų paunksmė“, stendinio šaudymo šaudykla, lengvosios atletikos maniežas ir stadionas „vingis“ vilniuje) sudaro sąlygas lietuvos sportininkus rengti ir lietuvoje. 2011–2013 m. modernizuota LOSC Trakų sporto bazė, 2013 m. planuojama užbaigti LOSC stadiono „Vingis“ atnaujinimą, 2014 m. planuojama baigti statyti ir atiduoti naudojimui departamento sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro universalią sporto salę, administracinį pagalbinį korpusą su maitinimo bloku, pagalbinių patalpų galeriją ir viso komplekso atidavimui būtiną infrastruktūrą. 16. 1995 m. balandžio 6 d. departamento generalinio direktoriaus įsakymu nr. 94 „dėl sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų nuostatų“ patvirtinti lietuvos sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimo nuostatai siekiant skatinti trenerius nuolat tobulinti profesinį meistriškumą ir įvertinti sporto trenerių profesinio pasirengimo lygį suteikiant kvalifikacines kategorijas už sportininkų laimėjimus lietuvos ir tarptautinėse sporto šakos varžybose. 2012 m. gruodžio 14 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakymu nr. v-618 „dėl kūno kultūros ir sporto specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta Trenerių kvalifikacijos tobulinimo tvarka, reglamentuojanti trenerių nuolatinį kvalifikacijos kėlimą. 17. bendru Švietimo ir mokslo ministro 2000 m. liepos 24 d. ir departamento generalinio direktoriaus 2000 m. liepos 20 d. įsakymu „dėl sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų“ patvirtinti pavyzdiniai nuostatai. Šiuose nuostatauose numatyta, kad steigiant sporto mokymo įstaigas ir centrus turi būti siekiama per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, sporto mokslo bei medicinos specialistų pagalba rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti šaliai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir europos čempionatuose ir kituose tarptautiniuose renginiuose. 18. siekiant skatinti sportininkus kryptingai rengtis svarbiausioms varžyboms ir sporto mokymo įstaigose formuoti mokymo grupes, departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti reikalavimai ir normos sportininkų kvalifikacinėms kategorijoms įgyti. 19. lietuvos respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1996, nr. 66-1572; 1998, nr. 109-2995; 2010, nr. 51-2477) 23 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad sporto medicinos centrai yra lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos. pagal lietuvos respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (Žin., 1996, nr. 9-215; 2008, nr. 47-1752; 2010, nr. 67-3348) 9 straipsnio 11 punktą „departamentas, vyriausybei įgaliojus, įgyvendina sporto ir medicinos centrų <...> savininko teises ir pareigas <...>“. vadovaudamasi minėta įstatymo nuostata, vyriausybė 2010 m. nutarimais: „dėl biudžetinės įstaigos vilniaus sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, nr. 80-4164); „dėl panevėžio apskrities sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, nr. 78-4026); „dėl klaipėdos sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, nr. 77-3955); „dėl Šiaulių apskrities sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, nr. 77-3951); „dėl kauno apskrities sporto medicinos centro savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (Žin., 2010, nr. 73-3709), įgaliojo departamentą įgyvendinti penkių asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų – vilniaus, kauno, klaipėdos, panevėžio ir Šiaulių sporto medicinos centrų – savininko teises ir pareigas. Vilniaus sporto medicinos centras, kuris 2011 m. pervadintas į Lietuvos sporto medicinos centrą, koordinuoja kitų sporto medicinos centrų, kurių steigėjų teises ir pareigas įgyvendina Departamentas, veiklą. 20. Bendru 1996 m. birželio 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Departamento įsakymu Nr. 147/323 (Žin., 1996, Nr. 57-1368) buvo patvirtinta Sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarka, kurią pakeitė 2000 m. gegužės 31 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2011, Nr. 29-1370) patvirtinta Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarka. Šiame dokumente įtvirtinta, kad sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja varžybose, taip pat lietuvos olimpinės ir atskirų sporto šakų rinktinių narių sveikatą profilaktiškai tikrina sporto medicinos centrų gydytojai.

rio 2016

9

21. Nuo 2010 m. gerėjo Departamento valdomų medicinos centrų finansavimas (darbo užmokesčio fondas, įrangos įsigijimas). tai sudaro sąlygas artėti prie šiuolaikiškos olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų sveikatos priežiūros. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. 660 „Dėl pasižymėjusių sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo“ (Žin., 1994, nr. 60-1186), kuriame numatyti piniginių prizų, skiriamų sportininkams, pasiekusiems gerų sportinių rezultatų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir europos čempionatuose, bei jų treneriams, dydžiai. 23. 1996 m. sausio 31 d. įsigaliojo lietuvos respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (Žin., 1996, nr. 9-215), kuriame be profesionalaus sporto reglamentavimo numatyta ir valstybės parama didelio meistriškumo sportininkams pasirengti varžyboms ir varžybose atstovauti lietuvai. 24. Programos vykdymui nacionalinėje teisėje sukurtas teisinis pagrindas. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 9-215 (toliau – Įstatymas) nustatyti valstybės įsipareigojimai didelio meistriškumo sportininkams, t. y. skirti stipendijas pasirengimui, premijas už gerus sportinius rezultatus. nustatyti rinktinių sudarymo principai, įtvirtinta sporto varžybų sistema sudaro sąlygas atrinkti didelio meistriškumo sportininkus, užtikrinti pasirengimą aukštesnio rango varžyboms. Įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkai rengiami vadovaujantis kūno kultūros ir sporto departamento ir lietuvos tautinio olimpinio komiteto patvirtintomis pasirengimo olimpinėms žaidynėms programomis. 25. 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 927 buvo pakeista pasižymėjusių sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo tvarka, piniginiai prizai pradėti mokėti ir olimpinių šakų sportininko gydytojui, masažuotojui, mokslinės grupės nariams. Šiems asmenims skiriamų prizų bendra suma atitinka 25 proc. sportininko gauto piniginio prizo. individualiųjų sporto šakų sportininką rengusiems treneriams premijos dydis – 50 proc. už atitinkamą sporto laimėjimą sportininkui nustatyto premijos dydžio. 26. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (Žin., 2002, nr. 73-3085) numato, kad sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos lietuvos respublikos įstatymų nustatyta tvarka, yra priskiriamos neapmokestinamų pajamų grupei. 27. Nuo 2006 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sportininkams ir kitiems rinktinės nariams skiria premijas, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 17 straipsnio nuostatomis priskiriamos neapmokestinamosioms gyventojų pajamoms. 28. lietuvos respublikos vyriausybės 1994 m. liepos 29 d. nutarime nr. 660 „dėl pasižymėjusių sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo“ (Žin., 1994, nr. 60-1186) taip pat nustatyti atlyginimų dydžiai pasižymėjusiems sportininkams, kurie rengiasi svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms. 2006 m. gegužės 29 d. lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu nr. 491 nauja redakcija išdėstomas 2000 m. rugpjūčio 16 d. lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas nr. 927, kuriuo atlyginimų dydžiai pakeisti į valstybės stipendijų dydžius. 29. departamento generalinio direktoriaus 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu nr. v-120 (Žin., 2011, nr. 48-2353) pakeistas premijų, skiriamų didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas. Nuo 2011 m. balandžio mėn. sprendimas skirti premiją, jeigu buvo paimtas sportininko dopingo mėginys, priimamas tik gavus sporto (šakos) federacijos informaciją, kad sportininko dopingo mėginys buvo neigiamas. tai leidžia užtikrinti, kad sportininkams, kurių dopingo mėginys buvo teigiamas ir kurių sportiniai laimėjimai anuliuojami, premijos nėra skiriamos. 30. 2008 m. balandžio 24 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija (Žin., 2008, nr. 47-1752) sudarė pagrindą sportininkams, besirengiantiems Europos ir pasaulio čempionatams, olimpinėms žaidynėms, ne tik mokėti valstybės stipendijas ir premijas, bet ir nustatė tokią teisę savivaldybių taryboms.

proGrama

10

31. lietuvos respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 2000, nr. 61-1818) nuostatos leidžia visuomeninėms sporto organizacijoms gauti lėšų jų įstatuose ar nuostatuose nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. 32. vadovaujantis departamento generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymu nr. v-4 „dėl kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (kuris pakeitė nuo 1999 m. rugpjūčio 10 d. galiojusį departamento įsakymą nr. 166 „dėl kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų“), strateginių, prioritetinių valstybės ir kitų olimpinių sporto šakų treneriams-sporto mokytojams, rengiantiems olimpinės rinktinės kandidatus ir olimpinės pamainos rinktinės kandidatus, nustatomi mėnesinių tarifinių atlygių priedai. 33. 2008 m. balandžio 24 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija (Žin., 2008, nr. 47-1752) įtvirtino naują rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarką. nuo 2009 m. sausio 1 d. paskirtos ir pradėtos mokėti rentos: 1) olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojams); 2) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties europos ir (ar) pasaulio čempionams; 3) olimpinės sporto šakos olimpinės rungties europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkams; 4) parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojams. 2010 m. sausio 1 d. šis laimėjimų sąrašas buvo papildytas ir numatyta, kad rentas taip pat gali gauti: 1) rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar europos čempionai iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionai, ir pasaulio rekordininkai. 34. kūno kultūros ir sporto departamento prie lietuvos respublikos vyriausybės 2013–2015 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu nr. 1v-322, nustatyta Departamento misija: „Praturtinti Lietuvos žmonių gyvenimą per kūno kultūrą ir sudaryti sąlygas atsiskleisti talentams sporte“, departamento veiklos vienas iš tikslų – sudaryti sąlygas sporto organizacijoms rengti didelio meistriškumo sportininkus, kurie atstovautų lietuvos respublikai tarptautinėse varžybose. 35. departamento generalinio direktoriaus 2011 m. vasario 21 d. įsakymu nr. v-43 (Žin., 2011, nr. 23-1142) patvirtinta valstybės stipendijų mokėjimo olimpinės sporto šakos didelio meistriškumo sportininkams sutarties forma, o departamento generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu nr. 78 (Žin., 2011, nr. 53-2580) patvirtinta valstybės stipendijų mokėjimo parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams sutarties forma. patvirtinus šias formas, nuo 2011 m. pavasario olimpinių ar parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkas, sudarydamas sutartį dėl valstybės stipendijos mokėjimo, įsipareigoja atlyginti sutarties pagrindu jam išmokėtą stipendijos sumą, jeigu sutarties galiojimu metu ir (ar) per dvejus kalendorinius metus nuo stipendijos mokėjimo nutraukimo / pasibaigimo dienos atstovavo kaip sportininkas kitai valstybei tarptautinėse sporto varžybose. 36. Iš Departamento asignavimų skiriamos valstybės premijos už sportinius laimėjimus grąžintos į „prieškrizinį“ lygį (2009 m. lygį) ir išmokėtos iš 2012 m. departamentui numatytų asignavimų. 37. 2012 m. buvo išmokėtos dvigubai didesnės valstybės stipendijos (iki 3,5 tūkst. litų) olimpinių ir parolimpinių individualiųjų sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams (nekito 11 metų, padidintos 2011 m.). tai įgyvendinta be papildomų valstybės biudžeto asignavimų – optimizavus lėšas, skirtas olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų olimpinių žaidynių programų vykdymui bei departamento vidaus administravimui. 38. 2011–2012 metais padidėjo ir savivaldybėms priklausančių sporto bazių modernizavimas ir statyba (1 pav.).

rio 2016

11

1 pav. Savivaldybėse pastatytų ir rekonstruotų sporto ir sveikatingumo centrų, miesto stadionų, sporto maniežų ir baseinų skaičius (vnt.)

39. Kiekvienais metais LTOK skiria lėšų olimpinių sporto šakų federacijų veiklos programoms finansuoti. 40. Lietuvos sportininkų rengimas olimpinėms žaidynėms vykdomas kooperuotomis lėšomis. rengimo kaštų sudedamosios dalys yra šios: 40.1. mokomosios treniruočių ir atsigavimo stovyklos lietuvoje bei užsienyje; 40.2. dalyvavimas varžybose; 40.3. sportininkų maitinimas lietuvoje; 40.4. sportininkų stipendijos; 40.5. mokslinis testavimas ir medicininiai tyrimai; 40.6. sportininkų gydymas ir reabilitacija; 40.7. sporto apranga, avalynė ir inventorius; 40.8. sportininkus aptarnaujančio personalo darbo užmokestis. 41. sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms finansuoja: 41.1. departamentas; 41.2. losC; 41.3. lietuvos tautinis olimpinis komitetas; 41.4. lietuvos sporto šakų federacijos; 41.5. lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės; 41.6. sporto klubai, mini sporto šakų centrai.

2. Išorinių veiksnių analizė 42. be nacionalinių teisės aktų, programos įgyvendinimui ir sportininkų rengimui didelės įtakos turi tarptautiniai teisės aktai. 1992 m. rugsėjo 24 d. Europos Tarybos priimta Europos sporto chartija įtvirtina siekiamybę sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems, taip užtikrinant galimybę iškilti talentingiems sportininkams. 43. lietuvos ratifikuotos tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte (Žin., 2006, nr. 65-2390), taip pat europos konvencija dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač

proGrama

12

per futbolo rungtynes (Žin., 2000, nr. 53-1525) jau tapo nacionalinės teisės dalimi ir jų nuostatos įgyvendinamos tiesiogiai. 44. Didžiausią reikšmę rengiant didelio meistriškumo sportininkus dalyvauti olimpinėse žaidynėse turi Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau – TOK) priimami dokumentai. Vienas iš pagrindinių – Olimpinė chartija, kurioje išvardytos principinės dalyvavimo olimpinėse žaidynėse nuostatos, pateikti olimpinių sporto šakų programos sudarymo kriterijai. 45. didelės įtakos sportininkų rengimui taip pat turi tarptautinių sporto šakų federacijų veikla. Jos ne tik ieško savo sporto šakos populiarinimo būdų, bet ir intensyviai keičia varžybų programas siekdamos išlikti olimpinėje programoje. tok įvestas sporto šakų reitingavimas ir rotacijos principas paskatino sporto šakų konkurenciją. Mažesnės sudėties komandinių sportinių žaidimų (paplūdimio tinklinio, regbio-7) įtraukimas į olimpinių žaidynių programą padidina šalies sportinių žaidimų komandų atrankos į olimpines žaidynes galimybes. 46. Šalies vyrų krepšinio rinktinės dalyvavimas papildomame Tarptautinės krepšinio federacijos atrankos į olimpines žaidynes turnyre nėra optimalus atrankos į olimpines žaidynes būdas. 47. vienas iš sporto šakos plėtros argumentų – tarptautinių federacijų narių skaičiaus didėjimas afrikos, lotynų amerikos, azijos ir okeanijos žemynų sąskaita. atsiranda naujų rungčių, naujų sportininkų, turinčių kitokią patirtį, į kitus žemynus perkeliami pasaulio čempionatai, olimpinės atrankos turnyrai. Šios tendencijos kelia papildomų problemų europos šalių sportininkams. 48. nors europos žemyno šalių iškovotų medalių procentinė dalis paskutinėse dvejose olimpinėse žaidynėse nepakito (48 proc. medalių pekine ir londone), tačiau, lyginant su 1988 metais, ženkliai sumažėjo (seulo olimpinėse žaidynėse europos valstybės laimėjo 66 proc. medalių). Galima daryti prielaidą, kad būtent dėl europos sportininkams didėjančios konkurencijos gimė idėja rengti europos žaidynes. pirmosios europos žaidynės vyks 2015 m. azerbaidžane. europos sporto vadovų nuomone, jos turėtų padėti išlaikyti europos žemyno sporto lygį ir atlaikyti kitų pasaulio žemynų sportininkų konkurenciją. 49. vertinant mažų šalių, teritorijos plotu ir gyventojų skaičiumi panašių į lietuvą, rezultatus paskutinėse olimpinėse žaidynėse matyti, kad ir mažos šalys turi talentingų sportininkų, todėl yra konkurencingos, ypač kai vertinama skaičiuojant medalių skaičių, tenkantį 10 000 gyventojų. 50. išlaikyti konkurencingumą, kelti sportininkus aptarnaujančių specialistų kompetenciją skatina ir tarptautinio olimpinio komiteto „olimpinio solidarumo“ programų lėšos, kurios skiriamos lietuvos sportininkų rengimui, stipendijoms ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos tobulinimui. 51. Olimpinių žaidynių vykdymas ne Europos žemyne padidina šalies sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms, jų atrankos į olimpines žaidynes ir dalyvavimo šiose žaidynėse kaštus.

3. Lietuvos sportininkų rezultatai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose

52. lietuvos sportininkai per visą nepriklausomybės laikotarpį visose olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m. barselonos ir baigiant 2012 m. londono, yra iškovoję įvairių prizinių (1–8) vietų (išsamūs duomenys pateikti 1 lentelėje).1 lentelė. Lietuvos olimpinių rinktinių sportininkų iškovotos prizinės (1–8) vietos

Sporto šakaOlimpinės vasaros žaidynės

1992 m. 1996 m. 2000 m. 2004 m. 2008 m. 2012 m.1–3 4–8 1–3 4–8 1–3 4–8 1–3 4–8 1–3 4–8 1–3 4–8

lengvoji atletika 1 3 1 2 1 2Šaudymas 1 1Šiuolaikinė penkiakovė 1 2 1 1krepšinis 1 1 1 1 1 1plaukimas 1 1 1

rio 2016

13

baidarių ir kanojų irklavimas

1 1

boksas 2 1 1 1imtynės 1 1 1 1dviračių sportas (plentas) 2 1dviračių sportas (trekas) 1 2 2 2sunkioji atletika 1irklavimas 1 1 4buriavimas 1 1IŠ VISo 2 2 1 6 2 3 3 7 5 7 5 13

53. Naujas kokybinis dalyvavimo olimpinėse žaidynėse šuolis sutapo su Lietuvos sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms sistemos pokyčiais – po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių Lietuvoje pradėta įgyvendinti centralizuoto, programinio sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms sistema. manytina, kad toks sportininkų rengimas davė teigiamą lietuvos olimpiečių dalyvavimo rezultatą jau 2000 m. sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. atlantoje iškovotų taškų2 už 1–8 prizines vietas skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (2 pav.).

2 pav. Lietuvos olimpinių rinktinių sportininkų paskutinėse šešeriose olimpinėse žaidynėseiškovoti taškai (1–8 vietos)

54. vėlesnėse olimpinėse žaidynėse lietuvos sportininkų iškovotų prizinių vietų skaičius ne tik išliko stabilus, bet ir turėjo tendenciją didėti. paskutinėse 2012 m. londono olimpinėse žaidynėse lietuvos sportininkai iškovojo net 63 už 1–8 vietą skiriamus taškus, t. y. daugiausia per visą lietuvos atstovų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją. 55. nagrinėjant atskirų sporto šakų lietuvos sportininkų iškovotas 1–8 prizines vietas trejose paskutinėse olimpinėse žaidynėse, galima išskirti dviračių sporto, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės ir irklavimo atstovų laimėjimus. Šie duomenys leidžia spręsti apie sporto šakos atstovų rengimo kokybę, rungtyniavimo stabilumą ir sudaro prielaidas numatyti prioritetus atskirų šakų sportininkų rengimui.

2už olimpinėse žaidynėse užimtą pirmą vietą skiriami 8 taškai, už antrą – 7 taškai ir t. t.

proGrama

14

56. lietuvos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse rezultatai yra susiję su jų dalyvavimu pagrindinėse varžybose. paskutinio olimpinio keturmečio ciklo pagrindinėse varžybose (pasaulio ir europos čempionatuose) lietuvos sportininkai laimėjo daugiausia medalių, lyginant su prieš tai buvusiais (3 pav.). akivaizdu, kad tai rodo sportininkų pajėgumo lygį pasauliniu mastu ir pagal tai galima prognozuoti rezultatus olimpinėse žaidynėse. tai patvirtina lietuvos sportininkų rezultatai 2012 m. londono olimpinėse žaidynėse, kuriose lietuviai laimėjo penkis medalius, iš jų net du aukso.

3 pav. 2001–2012 m. olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose (olimpinėse rungtyse) laimėti medaliai

57. analizuojant atskirų šakų lietuvos sportininkų pasaulio ir europos čempionatuose laimėtų medalių kaitą matyti ta pati tendencija, kuri nustatyta analizuojant lietuvos sportininkų užimtas prizines vietas olimpinėse žaidynėse, t. y. galima įvardyti bemaž tas pačias sporto šakas – dviračių sportas, šiuolaikinė penkiakovė, irklavimas, jų atstovai kasmet iškovoja lietuvai medalius pagrindinėse varžybose (4 pav.). per paskutinį keturmetį ciklą lietuvos sportininkai pelnė 52 medalius pasaulio ir europos čempionatuose.

4 pav. 2009–2012 metais pasaulio ir Europos čempionatuose laimėti medaliai (pagal sporto šakas)

rio 2016

15

4. Sportininkų dalyvavimas Londono olimpinėse žaidynėse

58. londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo 204 olimpinių komitetų rinktinės. 10 820 sportininkų varžėsi dėl 302 komplektų olimpinių medalių. londono olimpinėse žaidynėse sportiniai rezultatai buvo labai aukšto lygio – pasiekti aštuoni pasaulio rekordai. 59. lietuvos olimpinę rinktinę sudarė 50 individualiųjų šakų sportininkų ir 12 krepšinio rinktinės žaidėjų. 60. 2012 m. londono olimpinėms žaidynėms buvo rengiama 123 individualiųjų šakų sportininkai ir vyrų krepšinio komanda (2011 m. olimpinėms žaidynėms buvo atitinkamai rengiama 129 individualiųjų ir 24 komandinių sporto šakų sportininkai; 2010 m. – 183 individualiųjų ir 24 komandinių; 2009 m. – 190 individualiųjų ir 24 komandinių). dalis sportininkų, parengiamuoju laikotarpiu patyrę traumas, nedalyvavo varžybose, kuriose galėjo surinkti kvalifikacinius (reitinginius) taškus, todėl negalėjo įvykdyti atrankos normatyvo. 61. du lietuvos sportininkai, iškovoję kelialapius dalyvauti londono olimpinėse žaidynėse, diskvalifikuoti dėl dopingo preparatų vartojimo ir uždraustų metodų taikymo. Galimybės diskvalifikuotus sportininkus pakeisti kitais sportininkais nebuvo. 62. 2012 m. londono olimpinėse žaidynėse lietuvos sportininkai iškovojo penkis medalius (du – aukso, vieną – sidabro, du – bronzos). lietuvos sportininkų 1992–2012 m. olimpinėse žaidynėse užimtų 1–8 vietų kaita rodo nuolat didėjantį lietuvos sportininkų konkurencingumo lygį (žr. 1 lentelę).18 lietuvos individualiųjų šakų sportininkų (36 proc.) londono olimpinėse žaidynėse pasiekė jiems planuotus rezultatus, aštuonių sportininkų (16 proc.) rezultatai buvo geresni nei prognozuota, 24 (52 proc.) individualiųjų šakų sportininkai ir krepšinio rinktinė pasiekė prastesnius nei planuota rezultatus (2 lentelė).

2 lentelė. Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų planuoti ir pasiekti rezultatai 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse

Eil. Nr. Vardas, pavardė Sporto šaka Rungtis Planuota vieta

Užimta vieta

Pasiektas rezultatas

1. rūta meilutytė plaukimas 100 m krūtine50 m l. st.100 m l. st.

4–8 12629

1.05,4725,5556,33

2. laura asadauskaitė šiuol. penkiakovė 3–8 1 5408 tšk.3. Jevgenij Šuklin b. ir k. irklavimas C1 200 m 1–6 24. aleksandr kaZakeviČ imtynės 74 kg 5–10 35. evaldas petrauskas boksas 60 kg 5–17 36. virgilijus alekna lengvoji atletika diskas 1–6 4 67,387. austra skuJytė lengvoji atletika 7-kovė 4–8 5 6599 tšk.8. simona krupeCkaitė dviračių sp. (tr.) sprintas

keirinas1–6 5

79. Gintarė sCHeidt buriavimas „laser radial“ 1–8 6

10.11.

rolandas maŠČinskassaulius ritter

irklavimas M2x 7–13 6

12. edgaras venCkaitis imtynės 66 kg 5–10 713. Justinas kinderis šiuol. penkiakovė 12–15 8 5732 tšk.14. mindaugas GriŠkonis irklavimas M1x 4–8 815. donata viŠtartaitė irklavimas W1x 7–13 816. Giedrius titenis plaukimas 100 m krūtine

200 m krūtine4–8 8

111.00,842.09,95

17. Zinaida sendriūtė lengvoji atletika diskas 6–12 9 61,6818. karolis bauŽa dziudo iki 90 kg 7–12 919. marius paŠkeviČius dziudo per 100 kg 5–8 920. egidijus kavaliauskas boksas 69 kg 3–8 9

proGrama

16

21. egidijus balČiūnas b. ir k. irklavimas k1 200 m 6–12 1022. airinė palŠytė lengvoji atletika aukštis 12–18 11 1,8923. Gintarė venČkauskaitė šiuol. penkiakovė 16–20 12 5176 tšk.24. Juozas bernatonis buriavimas burlentė rs:X 15–18 1225. vilma rimŠaitė dviračių sportas bmX 10–16 1326. vytautas JanuŠaitis plaukimas 200 m kompl.

100 m peteliške9–14 13

392.00,1354,17

27. daina GudZineviČiūtė šaudymas 75 taik. tranš. 4–8 1428. rokas GuŠČinas gimnastika arklys 20–32 1729. lina GrinČikaitė lengvoji atletika 100 m 9–16 17 11,30

(kv.: 11,19)30. indrė Jakubaitytė lengvoji atletika ietis 16–20 17 59,0531. kristina saltanoviČ lengvoji atletika 20 km sp. ėj. 8–12 21 1:31.0432. ramūnas

navardauskasdviračių sp. (pl.) gr. lenktynės

individualiosios15–20 47

2133. darius draudvila lengvoji atletika 10-kovė 16–20 25 7557 tšk.34. brigita

virbalytė-dimšienėlengvoji atletika 20 km sp. ėj. 8–12 21 1:31.04

35. povilas mykolaitis lengvoji atletika tolis 10–14 26 7,6136. rasa draZdauskaitė lengvoji atletika maratonas 9–16 27 2:29.2937. raivydas stanys lengvoji atletika aukštis 12–16 27 2,1638. diana lobaČevskė lengvoji atletika maratonas 12–24 28 2:29.3239. mindaugas sadauskas plaukimas 100 m l. st. 16–20 28 49,7840. rytis sakalauskas lengvoji atletika 100 m 9–16 31 10,2941. akvilė stapuŠaitytė badmintonas vienetai 17–32 33–4642. sonata tamoŠaitytė lengvoji atletika 100 m b. b. 16–20 34 13,5943. eglė staiŠiūnaitė lengvoji atletika 400 m b. b. 20–24 34 57,7944. neringa aidietytė lengvoji atletika 20 km sp. ėj. 20–24 39 1:39.0145. laura Švilpaitė gimnastika daugiakovė

lygiagretės42–56 50

3946. marius Žiukas lengvoji atletika 20 km sp. ėj. 16–20 40 1:24.4547. rokas mileviČius buriavimas „laser“ 22–30 4248. tadas ŠuŠkeviČius lengvoji atletika 50 km sp. ėj. 12–16 46 4:08.1649. Gediminas baGdonas dviračių sp. (pl.) gr. lenktynės 10–20 5950. renalda kerGytė lengvoji atletika maratonas 30–36 75 2:39.01

krepšinis 3–6 8 žaidė rungt./pelnė tšk.

51. paulius Jankūnas „ 6/3752. Šarūnas JasikeviČius „ 6/4153. simas Jasaitis „ 6/3554. mantas kalnietis „ 6/3355. rimantas kaukėnas „ 6/4756. antanas kavaliauskas „ 5/2357. linas kleiZa „ 6/8358. Jonas maČiulis „ 5/1459. martynas poCius „ 6/4360. renaldas seibutis „ 6/2261. darius sonGaila „ 6/6662. Jonas valanČiūnas „ 6/25

64. lietuvos sportininkai pagal iškovotus medalius užėmė 34 vietą iš 204 olimpinėse žaidynėse dalyvavusių šalių (3 lentelė).

rio 2016

17

3 lentelė. Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavusių šalių, iškovojusių medalius, įskaita

Vieta Šalis Aukso Sidabro Bronzos Iš viso1 JAV 46 29 29 1042 kinija 38 27 23 883 Jungtinė karalystė 29 17 19 654 rusija 24 26 32 825 pietų korėja 13 8 7 286 vokietija 11 19 14 447 prancūzija 11 11 12 348 italija 8 9 11 289 vengrija 8 4 5 17

10 australija 7 16 12 3519 Čekija 4 3 3 1026 baltarusija 2 5 5 1230 lenkija 2 2 6 1034 lietuva 2 1 2 535 norvegija 2 1 1 437 Švedija 1 4 3 849 latvija 1 0 1 260 suomija 0 1 2 363 estija 0 1 1 279 afganistanas 0 0 1 179 bahreinas 0 0 1 179 Hong kongas (kinija) 0 0 1 179 saudo arabija 0 0 1 179 kuveitas 0 0 1 179 marokas 0 0 1 179 tadžikistanas 0 0 1 1

5. Aplinkos veiksnių analizės apibendrinimas – stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės

65. Stiprybės: 65.1. lietuvos sportininkai kai kurių sporto šakų ir rungčių varžybose konkuruoja dėl aukščiausių apdovanojimų olimpinėse žaidynėse (2000 m., 2004 m., 2008 m., 2012 m.). 65.2. sportininkai olimpinėms žaidynėms rengiami pagal departamento ir ltok patvirtintas pasirengimo olimpinėms žaidynėms programas. 65.3. sportininkai olimpinėms žaidynėms rengiami kooperuotomis lėšomis, taikant kolektyvinio sportininkų rengimo modelį (aprašytas 90 punkte). 65.4. lietuvoje sukurta didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistema. naudojamos moksliškai pagrįstos šiuolaikinės sportininkų rengimo technologijos, užtikrinamas kvalifikuotas sportininkų medicininis aprūpinimas. 65.5. lietuvos sportininkų rengimui olimpinėms žaidynėms skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų, ltok ir tarptautinio olimpinio komiteto, sporto šakų federacijų rėmėjų lėšos: 65.5.1. skiriamos departamento ir ltok lėšos sporto šakų federacijoms; 65.5.2. mokamos valstybės stipendijos sportininkams; 65.5.3. mokamos tok ir ltok stipendijos sportininkams; 65.5.4. statomos ir įrengiamos naujos sporto bazės; 65.5.5. skiriama tarptautinių federacijų parama lietuvos sporto šakų federacijoms; 65.5.6. skiriamos rėmėjų lėšos sporto šakų federacijoms, klubams, specializuotiems sporto šakų centrams.

proGrama

18

65.6. nacionalinė lietuvos sportininkų rengimo ir atstovavimo olimpinėse žaidynėse atranka, saugant ir puoselėjant atskirai kiekvieną talentingą sportininką, suteikia lietuvai pranašumą konkurencinėje kovoje su didžiosiomis valstybėmis. 65.7. didelis savivaldybių indėlis į sportininkų rengimą. 66. Silpnybės: 66.1. vykdant didelio meistriškumo sportininkų rengimo programą ne visada suderinami veiksmai tarp sportininkus rengiančių organizacijų. 66.2. ne visada tikslus sportinių rezultatų planavimas. 66.3. vis dar nepakanka modernių sporto bazių (pvz., baseinų, stadionų) geriausiems sportininkams treniruotis. 66.4. nepakankama užsienio klubuose besitreniruojančių sportininkų rengimosi žaidynėms kontrolė. 66.5. sportininkų medicininis ir mokslinis aprūpinimas europos, pasaulio čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose dėl lėšų stokos nėra pakankamai geras. 66.6. neišnaudotos galimybės efektyviai taikyti sportininkų organizmo atsigavimo po fizinių krūvių, reabilitacijos priemones, naudoti maisto papildus. 66.7. lietuvos sportininkų dopingo vartojimų atvejai. 66.8. neužtikrinamas lietuvos olimpinės pamainos sportininkų rengimo tęstinumas. 66.9. nepakanka lietuvos trenerių, galinčių rengti didelio meistriškumo sportininkus. 66.10. dalis tirtų olimpinės rinktinės sportininkų trenerių nesilaiko sporto mokslininkų, medikų rekomendacijų. 66.11. psichologinis sportininkų rengimas dar nėra visavertis. 67. Galimybės: 67.1. skatinti sudarymą sutarčių tarp įvairių sportininkus rengiančių ar prie rengimo prisidedančių subjektų siekiant veiksmų suderinimo ir visavertiško sportininkų rengimo aprūpinimo (sutartys tarp rengiančių organizacijų, kontraktai su treneriais, sutartys su rėmėjais dėl bazių, su medicinos centrais ir universitetais dėl reabilitacijos ir mokslinių tyrimų, kt.). 67.2. skatinanti sudarymą sportinės veiklos sutarčių su olimpinės rinktinės sporto šakų vyriausiaisiais treneriais. 67.3. tobulinti specialistų, rengiančių sportininkus, kvalifikaciją, sportininkų rengimo, planavimo ir apskaitos sistemą (1 priedas). 67.4. renovuojant rajonų sporto bazes ir statant sporto centrus pagerinti sportininkų rengimo sąlygas. 67.5. didinti sportininkus rengiančių specialistų skaičių ir stiprinti losC medicinos padalinį. 67.6. optimizuoti sporto medicinos centrų veiklą ir didinti jų efektyvumą. 67.7. rengti olimpinės pamainos sportininkus specializuotuose sporto centruose, sporto mokyklose (gimnazijose) ir sporto klasėse. 67.8. sportininkų rengimui efektyviau panaudoti verslo subjektų paramą. 67.9. siekti geresnio bendradarbiavimo tarp sporto federacijų, losC ir miestų sporto organizacijų. 68. Grėsmės: 68.1. riboti žmogiškieji ištekliai ir kompetencijų stoka lems sportininkų rengimo kokybės blogėjimą. 68.2. nesuderinus veiksmų tarp sportininkus rengiančių organizacijų bus blogai koordinuojamas sportininkų rengimas. 68.3. netinkamas sportinių rezultatų planavimas gali kelti grėsmę programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimui. 68.4. sporto bazių trūkumas lems programos įgyvendinimo kaštų augimą. 68.5. programai įgyvendinti skiriamų materialinių išteklių nedidėjimas augant kainoms arba galimas mažėjimas kelia grėsmę programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimui.

rio 2016

19

68.6. nepakankama užsienio klubams atstovaujančių žaidėjų rengimo, sportininkų dalyvavimo komercinėse varžybose kontrolė gali lemti didesnį jų potencialo panaudojimą klubo, asmeniniams, o ne lietuvos nacionaliniams tikslams. 68.7. lietuvos sportininkų dopingo vartojimo atvejai blogins lietuvos įvaizdį tarptautiniu mastu ir gali sužlugdyti visų atitinkamos sporto šakos rungties sportininkų rengimą ir dalyvavimą olimpinėse žaidynėse.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

69. Tikslas – parengti lietuvos sportininkus, galinčius deramai atstovauti lietuvos respublikai 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, ir užtikrinti jų dalyvavimą jose. 70. Uždaviniai: 70.1. pasiekti, kad 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse lietuvai atstovautų ne mažiau kaip 70 lietuvos sportininkų. 70.2. parengti lietuvos sportininkus taip, kad 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jie iškovotų ne mažiau kaip septynias prizines vietas.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

71. Efekto vertinimo kriterijus – Lietuvos sportininkai 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse laimės 2–3 medalius, 5–8 sportininkai užims prizines 4–8 vietas. 72. Rezultato vertinimo kriterijai: 72.1. sportininkų, kurie įvykdė planuotas užduotis (pasiekė planuotą sportinį rezultatą), procentas: 2013 m. – 55, 2014 m. – 60, 2015 m. – 65; 2016 m. – 65. 72.2. rengiamų individualiųjų šakų sportininkų skaičius: 70–110. 72.3. sportininkų, kurie pagrindinėse varžybose (europos ir pasaulio čempionatuose) pelnė medalius, skaičius: 2013 m. – 5–7, 2014 m. – 6–8, 2015 m. – 6–8. 73. Produkto vertinimo kriterijai: 73.1. sportininkų mokomųjų treniruočių stovyklų lietuvoje ir užsienyje skaičius: 2013 m. – 288, 2014 m. – 300–350, 2015 m. – 300–350, 2016 m. – 250–300. 73.2. sporto varžybų lietuvoje ir užsienyje skaičius: 2013 m. – 328, 2014 m. – 300–330, 2015 m. – 320–340. 73.3. sportininkams atliktų mokslinių testavimų ir medicininių tyrimų skaičius: 2013 m. – 300–320, 2014 m. – 310–330, 2015 m. – 310–330. 73.4. sportininkų, kuriems mokamos valstybės stipendijos, skaičius: 2013–2016 m. – 40–45.

proGrama

20

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS1. Programos įgyvendinimo etapai

74. i etapas: 2013–2014 m.I etapo prioritetas – lietuvos sportininkų rengimas dalyvauti atrankos į rio de Žaneiro olimpines žaidynes varžybose, sportininkų rengimo vyksmo tobulinimas, naujų sportininkų rengimo technologijų išbandymas. 75. ii etapas: 2015 m.–2016 m. rugpjūčio mėn.II etapo prioritetas – lietuvos sportininkų rengimas ir dalyvavimas atrankos į 2016 m. rio de Žaneiro olimpines žaidynes varžybose. 76. iii etapas: 2016 m. rugsėjo mėn.III etapo prioritetas – lietuvos sportininkų dalyvavimas 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

2. Sportininkų atrankos rengtis 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms kriterijai ir principai

77. sportininkai rengtis 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms atrenkami pagal atrankos kriterijus (4 lentelė), sudaromas sportininkų sąrašas.4 lentelė. Sportininkų atrankos kriterijai

Sportinių rezultatų kriterijai

2013–2014 m. sezonas 2014–2015 m. sezonas 2015–2016 m. sezonas

olimpinės žaidynės sportininkai, 2012 m. londono oŽ dalyviai

- -

pasaulio čempionatas sportininkai, 2012–2014 m. olimpinių rungčių varžybose

užėmę 1–24 vietą*

sportininkai, 2013–2015 m. olimpinių rungčių varžybose

užėmę 1–24 vietą*

sportininkai, 2014–2016 m. olimpinių rungčių varžybose

užėmę 1–16 vietąeuropos čempionatas sportininkai, 2012–2014 m.

olimpinių rungčių varžybose užėmę 1–8 vietą

sportininkai, 2013–2015 m. olimpinių rungčių varžybose

užėmę 1–8 vietą

sportininkai, 2014–2016 m. olimpinių rungčių varžybose

užėmę 1–8 vietąolimpiniai atrankos normatyvai

- olimpinius kelialapius sau asmeniškai ar šaliai iškovoję

sportininkai

olimpinius kelialapius sau asmeniškai ar šaliai iškovoję sportininkai ir sportininkai,

įvykdę olimpinius a ir b normatyvus

pasaulinis reitingas - - sportininkai, 2015–2016 m. pasauliniame reitinge užėmę

vietą, suteikiančią teisę dalyvauti rio oŽ

profesionalų teniso asociacijos ir moterų teniso asociacijos reitingas

sportininkai, 2012–2014 m. pasaulinių reitingų

klasifikacijoje užėmę 1–100 vietą

sportininkai, 2013–2015 m. pasaulinių reitingų

klasifikacijoje užėmę 1–100 vietą

sportininkai, 2014–2016 m. pasaulinių reitingų

klasifikacijoje užėmę 1–100 vietą

* – jeigu aplenkia 1∕5 rungties dalyvių. 78. sportininkų sąrašas sudaromas ir atnaujinamas kiekvienais metais iki spalio 31 d., sportininkus aptarnaujančių specialistų sąrašas sudaromas ir atnaujinamas kiekvienais metais iki gruodžio 31 d.

rio 2016

21

79. lietuvos sporto šakų federacijos ir savivaldybių sporto padaliniai, vadovaudamiesi 4 lentelėje pateiktais atrankos kriterijais, departamento ir ltok susitarimu sudarytai programos įgyvendinimo ekspertų komisijai (toliau – ekspertų komisija, išsamiau aprašyta 100 punkte) raštu teikia pretendentus į sportininkų sąrašą. 80. pretendentus į sportininkų sąrašą svarsto ir sportininkų sąrašo projektą sudaro ekspertų komisija. ekspertų komisija vertina į sąrašą pretenduojančio patekti sportininko galimybes dalyvauti 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, pasiektus ir planuojamus pasiekti sportinius rezultatus, medikų ir mokslininkų išvadas ir prognozes, planuotų sportinių rezultatų vykdymo tendencijas, treniruočių partnerių ir atsarginių sportininkų poreikį, sprendžia sportininko trenerių ir aptarnaujančių specialistų klausimus, vertina atrankos sąlygų arba normatyvų į 2016 m. rio de Žaneiro olimpines žaidynes galimą kaitą, priima atrankos kriterijus koreguojančius sprendimus. 81. lietuvos sporto šakų federacijos, savivaldybių sporto padaliniai, ltok ir losC motyvuotu raštišku teikimu gali siūlyti į sportininkų sąrašą įtraukti sportininką, neatitinkantį pateiktų atrankos kriterijų, t. y. talentingą sportininką, galintį sėkmingai dalyvauti 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse arba reikšmingai padėti rengtis geriausiems lietuvos sportininkams (treniruočių partneriai, atsarginiai). tokius atvejus svarsto ir išvadas ltok pateikia ekspertų komisija. 82. lietuvos sporto šakų federacijos, savivaldybių sporto padaliniai, ltok ir losC motyvuotai raštu gali prašyti ekspertų komisijos netraukti į sportininkų sąrašo projektą sportininko, atitinkančio atrankos kriterijus. tokius atvejus svarsto ir išvadas ltok pateikia ekspertų komisija. 83. sudarydamas ir tvirtindamas 2016 m. olimpinėms žaidynėms rengiamų individualiųjų šakų sportininkų sąrašą, losC atsižvelgia į šioje programoje nurodytus atrankos kriterijus ir ekspertų komisijos išvadas. 84. sportinių žaidimų komandas sudaro ir olimpinėms žaidynėms rengia atitinkamų lietuvos sporto šakų federacijos. 85. vadovaudamasis lietuvos respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu (Žin., 1995, nr. 9-215) ir olimpine chartija, lietuvos olimpinę rinktinę lietuvos sporto šakų federacijų teikimu sudaro lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

3. Sportininkų rengimas3.1. Sportininkų rengimo organizavimas

86. lietuvos didelio meistriškumo sportininkus ir jų pamainą olimpinėms žaidynėms rengia losC, savivaldybių sporto mokymo įstaigos, sporto centrai, lietuvos sporto šakų federacijos, lietuvos ir užsienio sporto klubai, mini sporto centrai. 87. individualiųjų šakų sportininkų rengimo 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms priemonių organizavimą ir koordinavimą vykdo losC, kuriame sutelkti sportininkus rengiantys ir aptarnaujantys specialistai. 88. rengimas vykdomas pagal programos įgyvendinimo ekspertų komisijos apsvarstytus ir losC patvirtintus organizacinius, finansinius ir metodinius sportininkų rengimo planus. 89. taikomas kolektyvinio sportininkų rengimo modelis, kai sportininkų rengime dalyvauja atskirų sričių specialistai (treneris, gydytojas, psichologas ir t. t.) (5 pav.). 90. sportinių žaidimų komandas rengia lietuvos komandinių sporto šakų federacijos. sportinių žaidimų komandų rengimui gali būti skiriamas atskiras finansavimas iš valstybės biudžeto, ltok, taip pat rėmėjų. 91. pagal patvirtintus metinius organizacinius, finansinius priemonių planus sportininkų dalyvavimą pagrindinėse sezono varžybose užtikrina ir finansuoja sporto šakos federacija. 92. olimpinės rinktinės sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse užtikrina ir finansuoja LTOK.

proGrama

22

5 pav. Kolektyvinio sportininkų rengimo modelis

3.2. Sportininkų rengimo planavimas

93. didelio meistriškumo sportininkų ugdymas grindžiamas ilgalaikio sportinio rengimo koncepcija, o sportininkų rengimas konkrečioms olimpinėms žaidynėms vykdomas pagal keturmečius ir atskirai kiekvienų olimpinio ciklo metų sportinio rengimo planus (2 priedas). 94. keturmetis sportinio rengimo planas apima sportininko fizinio pajėgumo vertinimo (planuojamus) kriterijus ir sportinio rengimo krūvių duomenis, varžybinės veiklos strategiją olimpinio ciklo metu ir kiekvienais rengimosi olimpinėms žaidynėms metais planuojamus varžybų rezultatus. 95. metiniai planai apima sportinio rengimo planavimą atskiriems (konkretiems) olimpinio ciklo metams. metiniame sportinio rengimo plane numatomi aiškūs metinio ciklo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, konkrečios rengimo kryptys ir priemonės, varžybinės veiklos programa. sportinio rengimo ir dalyvavimo varžybose programa siejama su pasirengimo olimpinėms žaidynėms strategija. 96. lietuvos sportininkų, rengiamų 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, rengimo sezonas prasideda einamųjų metų lapkričio 1 d., baigiasi kitų metų spalio 31 d.

3.3. Sportininkų rengimo finansavimas

97. programos įgyvendinimą kooperuotomis lėšomis finansuoja: 97.1. departamentas skirdamas valstybės lėšų losC, lietuvos ir miestų sporto medicinos centrams, lietuvos sporto šakų federacijoms, sporto klubams. 97.2. LTOK. 97.3. lietuvos sporto šakų federacijos. 97.4. lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės. 97.5. sporto klubai ir specializuoti sporto šakų centrai. 98. pasiūlymus dėl losC ir ltok lėšų sportininkų mokomajam sportiniam darbui paskirstymo parengia ekspertų komisija. ltok ir losC lėšas sportininkų mokomajam sportiniam darbui paskirsto atsižvelgdami į parengtus ekspertų komisijos pasiūlymus. 99. kksd ir ltok susitarimu kasmet iki kovo 1 d. patvirtinamas programos įgyvendinimo metinis finansinis planas.

rio 2016

23

VI. PROGRAMOS STEBĖSENA IR VERTINIMAS

100. sportininkų rengimo kontrolę bei koordinavimą vykdo departamento ir ltok susitarimu sudaryta ekspertų komisija. ekspertų komisiją sudaro po du departamento, losC ir ltok atstovus, po vieną sporto medicinos centrų, lietuvos sporto federacijų sąjungos, savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos ir sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos atstovą. ekspertų komisijos vadovu skiriamas losC atstovas, pavaduotoju – ltok atstovas. 101. losC, suderinęs su lietuvos sporto medicinos centru ir lietuvos sporto šakų federacijomis, sudaro sąlygas losC sportininkams, besirengiantiems 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, naudotis trenerių, mokslininkų, medicinos personalo, psichologų ir vadybininkų teikiamomis paslaugomis (3 priedas). 102. treneris, bendradarbiaudamas su sportininku, mokslininku, gydytoju, psichologu ir vadybininku, rengia ilgalaikius ir trumpalaikius sportininko rengimo planus, juos įgyvendina ir atsiskaito už juos, dalyvauja sportininko rengimo vyksme. 103. sportininko rengimo planų įgyvendinime dalyvauja: 103.1. gydytojas – planuoja, vykdo sportininko medicininę priežiūrą ir atsiskaito už ją (4, 6 priedai); 103.2. psichologas – planuoja, vykdo sportininko psichologinę priežiūrą ir atsiskaito už ją (5 priedas); 103.3. mokslininkas – planuoja, vykdo mokslinius tyrimus ir atsiskaito už juos (4, 6, 7 priedai); 103.4. vadybininkas – atsiskaito už sportininko aprūpinimą apranga ir inventoriumi, atsigavimo ir reabilitacijos priemonių taikymą, aprūpinimą sporto bazėmis, personalu. 104. ilgalaikių ir trumpalaikių sportininko rengimo planų įgyvendinimo rašytines ataskaitas sportininko treneris, mokslininkas, gydytojas, psichologas ir vadybininkas lietuvos olimpiniam sporto centrui pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 d. ir spalio 15 dienos. 105. sportininko rengimo planus ir ataskaitas svarsto ir vertina ekspertų komisija. vertinant ataskaitas kontroliuojama, kaip įgyvendinama programa (8 priedas). 106. ekspertų komisijos posėdžius organizuoja, ūkiškai ir techniškai aptarnauja losC ir ltok. sportininkas gali dalyvauti posėdyje, kuriame pristatomos jo rengimo ir dalyvavimo varžybose ataskaitos. 107. ataskaitas, kartu su posėdžių protokolais ekspertų komisija iki birželio 30 d. ir spalio 31 d. pateikia departamentui ir ltok. 108. po svarbiausių varžybų programos įgyvendinimo ekspertų komisija išanalizuoja, aptaria, įvertina sportininko dalyvavimą minėtose varžybose, pateikia rekomendacijas dėl tolesnio sportininko rengimo ar organizacinių, finansinių priemonių planų pakeitimo. 109. Šios programos vertinimą, atsižvelgdami į ekspertų komisijos pateiktas ataskaitas, atlieka departamentas ir ltok.

__________________________

proGrama

24

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 1 priedas

SPECIALISTŲ, RENGIANČIŲ SPORTININKUS, PROFESINIO MeISTRIŠKUMo ToBULINIMaS

1. trenerio profesinio meistriškumo tobulinimo tikslas – sportininkų rengimo vyksmo dalyvius supažindinti su naujausiomis sportininkų rengimo technologijomis, išplėsti turimas žinias ir suteikti naujausių. 2. ypač daug dėmesio skiriama dalyvavimui profesinio meistriškumo tobulinimo konferencijose užsienyje. 3. trenerių profesinio meistriškumo tobulinimosi kontrolė vykdoma suteikiant kvalifikacines kategorijas departamento nustatyta tvarka, taip pat kasmetinių ir neeilinių tarifikacijų metu. 4. kitų sričių sporto specialistų profesinio meistriškumo tobulinimosi kontrolė vyksta atitinkamų sričių atsakingų institucijų nustatyta tvarka.

___________________________

rio 2016

25

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 2 priedas

SPORTININKŲ RENGIMO VYKSMO ORGANIZAVIMAS

1. vadovaujantis patvirtintu lietuvos sportininkų, rengiamų 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, sąrašu, atsižvelgiant į sportininkų meistriškumą, pasiektus ir planuojamus pasiekti sportinius rezultatus, sudaromi individualūs rengimo planai (1–3 lentelės). sportininkų rengimo planus sudaro treneris, sportininkas, mokslinis vadovas, gydytojas. 2. keturmečio olimpinio ciklo ir metiniai treniruotės planai aptariami federacijoje, lietuvos olimpiniame sporto centre ir tvirtinami ekspertų komisijos posėdyje. tai reikšmingas sportininkų rengimo struktūrinis vienetas. Šiuose planuose yra pagrindinės treniruotės turinio dalys, formuluojami pagrindiniai uždaviniai ir konkrečios užduotys atskiriems metams. 3. metinis treniruotės ciklas – tai atskirų metų (sezonų) struktūrinis elementas, sudarytas remiantis varžybų kalendoriumi, atsižvelgiant į keliamus sportininkui uždavinius. Jį gali sudaryti vienas arba du makrociklai (jeigu metų cikle yra dvejos labai svarbios varžybos). kiekvieną makrociklą sudaro trys laikotarpiai: parengiamasis, varžybų, pereinamasis. laikotarpiai dar skirstomi į etapus, kurie gali būti: įvadiniai, bazinio rengimo, specialiojo rengimo, parengiamųjų varžybų, pagrindinių varžybų, atsigavimo ir t. t. etapai skirstomi į mezociklus. 4. mezociklas – tai santykinai vientisas treniruotės vyksmo tarpsnis, trunkantis 3–6 savaites. makrociklo skaidymas į mezociklus padeda treniruotės vyksmą derinti su laikotarpio ar etapo rengimo uždaviniais, parinkti optimalią krūvių kaitą, treniruotės priemones ir metodus. pagal turinį ir keliamus uždavinius mezociklai skirstomi į: 4.1. įvadinį – nuoseklų sportininko rengimą specialiojo rengimo etapui; 4.2. didelio krūvio – sportininko pagrindinių funkcinių organizmo sistemų rengimo, fizinių ypatybių lavinimo, technikos, taktikos tobulinimo; 4.3. kontrolinį parengiamąjį, skirtą sportininko galimybėms patikrinti; 4.4. priešvaržybinį, skirtą pasirengti varžyboms, pašalinti nedidelius rengimosi trūkumus, psichologiniam ir taktiniam rengimui; 4.5. varžybų, parengtą pagal varžybų kalendorių, sportininko parengtumą. 5. mezociklų planai sudaromi remiantis metiniu planu. kiekvieno mezociklo pabaigoje būtina atlikti išplėstinius arba etapinius tyrimus, krūvių analizę, aptarti rezultatus. parengiamuoju laikotarpiu planuojami 4–6 savaičių mezociklai, varžybų laikotarpiu – 3–5 savaičių mezociklai. 6. svarbus struktūrinis treniruotės vyksmo organizavimo vienetas ir krūvio planavimo pagrindas yra mikrociklas. mikrociklas apima seriją pratybų dienų ir sprendžiant rengimo etapo iškeltus uždavinius sudaro užbaigtą ciklą. mikrociklų ilgis svyruoja nuo 3–4 iki 10–14 dienų. dažniausiai mikrociklas trunka savaitę. pagal turinį ir sprendžiamus uždavinius mikrociklai skirstomi į: 6.1. įvadinius – parengiančius sportininkus dideliems krūviams. Jais dažniausiai prasideda mezociklai; 6.2. didelio krūvio – sportininko organizmo adaptacinių procesų stimuliavimas. didelio krūvio mikrociklo uždavinys dažniausiai atitinka parengiamojo laikotarpio tikslą. Jie taip pat plačiai taikomi ir varžybų laikotarpiu; 6.3. atgaunamuosius – skiriamus poilsiui. Jie planuojami po serijos didelio krūvio ar varžybų mikrociklų; 6.4. parengiamuosius (priešvaržybinius) – skiriamus pasirengti varžyboms; 6.5. varžybų – orientuoti į optimalias sąlygas siekiant sėkmingai startuoti, sudaromi pagal varžybų programą.

proGrama

26

1 le

ntel

ė. S

port

inio

reng

imo

ir d

alyv

avim

o va

ržyb

ose

ketu

rmet

is p

lana

s ir j

o vy

kdym

as

Spor

to ša

kaTr

ener

is (-

iai)

v., p

avar

dėG

imim

o m

etai

Ger

iaus

i la

imėj

imai

(r

ezul

tata

i)

laim

ėjim

ai

(rez

ulta

tai)

2012

m.

laim

ėjim

ai (r

ezul

tata

i)20

13 m

.20

14 m

.20

15 m

.20

16 m

.pl

anas

Įvyk

dyta

plan

asĮv

ykdy

tapl

anas

Įvyk

dyta

plan

asĮv

ykdy

ta

Tren

iruo

tės k

rūvi

ai20

12 m

.20

13 m

.20

14 m

.20

15 m

.20

16 m

.Įv

ykdy

tapl

anas

Įvyk

dyta

plan

asĮv

ykdy

tapl

anas

Įvyk

dyta

plan

asĮv

ykdy

tasp

ecia

lusi

s ren

gim

as (k

m, k

g...)

spec

ialu

sis r

engi

mas

(val

.)b

endr

as k

rūvi

s (km

, kg.

..)b

endr

as k

rūvi

s (va

l.)

pajė

gum

asG

eria

usia

sro

dikl

is20

12 m

.20

13 m

.20

14 m

.20

15 m

.20

16 m

.Įv

ykdy

tapl

anas

Įvyk

dyta

plan

asĮv

ykdy

tapl

anas

Įvyk

dyta

plan

asĮv

ykdy

ta

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_

rio 2016

27

2 le

ntel

ė. C

iklin

ių sp

orto

šakų

spor

tinin

kų m

etin

io tr

enir

uotė

s krū

vio

plan

as ir

aps

kaita

Spor

to ša

ka__

____

____

____

____

____

____

__ T

rene

ris (

-iai)_

____

____

____

____

____

____

__ M

etai

____

____

____

___

Spor

tinin

kas (

-ai)_

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

__la

ikot

arpi

aiet

apai

ren

gim

o kr

ypty

sm

ėnes

iai

IŠ V

ISo

plan

uota

(pl);

Įvyk

dyta

(Įv)

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

plĮv

prat

ybų

dien

ų sk

aiči

uspr

atyb

ų sk

aiči

usb

endr

as k

rūvi

s (va

l.)b

Fr (v

al.)

sFr

(val

.)Sp

ec.

darb

o tu

riny

s (p

agal

int

ensy

vum

o zo

nas)

AP1

La ik

i 2 m

mol

/l, P

D 1

30±1

0 k.

/min

AP2

La 2

–4 m

mol

/l, P

D 1

50±1

0 k.

/min

AGP

La 4

–12

mm

ol/l,

PD

170

±10

k./m

inG

P La

iki 2

1 m

mol

/l , P

D 1

81<

k./m

inK

F La

1,5

–6 m

mol

/l, p

roc.

spec

ialu

s dar

bas (

val.;

km

)va

ržyb

ų sk

aiči

us

star

tų sk

aiči

usst

ovyk

los

varž

ybos

tyrim

ai: i

šplė

stin

iai (

i), e

tapi

niai

(e)

1 Sp

ec. p

aren

gtum

o ro

dikl

iai

2 3 4 5 sFr

– sp

ecia

lusi

s fizi

nis r

engi

mas

; bFr

– b

endr

asis

fizi

nis r

engi

mas

ap1

– a

erob

inio

paj

ėgum

o pa

laik

ymas

, ats

igav

imas

(lak

tato

kon

cent

raci

ja k

rauj

yje

iki 2

mm

ol/l,

pd

130

±10

k./m

in)

ap2

– a

erob

inio

paj

ėgum

o ug

dym

as (l

akta

to k

once

ntra

cija

kra

ujyj

e 2–

4 m

mol

/l, p

d 1

50±1

0 k.

/min

), a

sr sp

ec. r

aum

enų

galin

gum

o di

dini

mas

aG

p –

miš

raus

aer

obin

io ir

ana

erob

inio

glik

oliti

nio

pajė

gum

o ug

dym

as (l

akta

to k

once

ntra

cija

kra

ujyj

e 4–

12 m

mol

/l, p

d 1

70±1

0 k.

/min

), v

o2 m

ax d

idin

imas

Gp

– an

aero

bini

o gl

ikol

itini

o pa

jėgu

mo

ugdy

mas

(lak

tato

kon

cent

raci

ja k

rauj

yje

iki 2

1 m

mol

/l, p

d 1

81 ir

dau

giau

k./m

in)

kF

– an

aero

bini

o kr

eatin

fosf

atin

io (m

aksi

mal

ių p

asta

ngų)

gal

ingu

mo

ugdy

mas

(lak

tato

kon

cent

raci

ja k

rauj

yje

1,5–

6 m

mol

/l)

proGrama

28

3 le

ntel

ė. A

cikl

inių

spor

to ša

kų sp

ortin

inkų

met

inio

tren

iruo

tės k

rūvi

o pl

anas

ir a

pska

itaSp

orto

šaka

____

____

____

____

____

____

___

Tren

eris

(-ia

i)___

____

____

____

____

____

____

_ M

etai

____

____

____

____

Spor

tinin

kas (

-ai)_

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

laik

otar

piai

etap

air

engi

mo

kryp

tys

mėn

esia

iIŠ

VIS

opl

anuo

ta (p

l); Įv

ykdy

ta (Į

v)pl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpl

Įvpr

atyb

ų di

enų

skai

čius

prat

ybų

skai

čius

ben

dras

krū

vis (

val.)

bFr

(val

.)sF

r (v

al.)

1Spe

c. d

arbo

turi

nys (

paga

l int

ensy

vum

o zo

nas)

2 3 4 varž

ybų

skai

čius

star

tų sk

aiči

usst

ovyk

los

varž

ybos

tyrim

ai: i

šplė

stin

iai (

i), e

tapi

niai

(e)

1Spe

c. p

aren

gtum

o ro

dikl

iai

2 3 4 bFr

– b

endr

asis

fizi

nis r

engi

mas

; sFr

– sp

ecia

lusi

s fizi

nis r

engi

mas

____

____

____

____

____

____

_

rio 2016

29

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 3 priedas

2016 m. RIO DE ŽANEIRO OLIMPINĖMS ŽAIDYNĖMS RENGIAMŲ LIETUVOS SPORTININKŲ IR JUOS RENGIANČIŲ SPECIALISTŲ FUNKCIJOS 1. Sportininko funkcijos: 1.1. vykdo patvirtintą rengimo planą, dalyvauja planuotose mokomosiose treniruočių stovyklose ir varžybose; 1.2. deramai atstovauja lietuvai tarptautinėje arenoje; 1.3. siekiant optimizuoti sportinį rengimą, dalyvauja moksliniuose ir medicininiuose tyrimuose, testavimuose; 1.4. laikosi sportinio režimo reikalavimų; 1.5. laikosi garbingos sportinės kovos principų, nevartoja draudžiamų medikamentų preparatų ir priemonių. 2. Trenerio funkcijos: 2.1. atsako už patvirtinto rengimo plano vykdymą ir sportinius rezultatus; 2.2. pagal rengimo programą / planą organizuoja ir vykdo mokomąjį treniruotės vyksmą; 2.3. vykdo sportininko treniruotės vyksmo apskaitą, kontrolę ir atlieka analizę; 2.4. užtikrina sportininkų saugumą per treniruotes, laikosi darbo saugos instrukcijų ir taisyklių; 2.5. reikalauja iš sportininkų, kad šie tinkamai saugotų ir naudotų sporto inventorių; 2.6. nepažeidžia profesinės ir pedagoginės etikos reikalavimų; 2.7. tobulina savo profesinę kvalifikaciją. 3. Sporto medicinos gydytojo funkcijos: 3.1. dalyvauja rengiant mokomojo treniruotės vyksmo ir dalyvavimo varžybose planus; 3.2. pagal poreikį vyksta į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas; 3.3. rūpinasi sportininko sveikata (gydo traumuotus ir susirgusius sportininkus); 3.4. analizuoja traumų ir ligų priežastis, vykdo jų prevenciją; 3.5. aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose; 3.6. sudaro ir vykdo sportininkų farmakologinio aprūpinimo ir atsigavimo programas, rūpinasi traumų profilaktikos priemonėmis; 3.7. nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų. 4. Kineziterapeuto / masažuotojo funkcijos: 4.1. vykdo gydytojo nurodymus; 4.2. pagal poreikį vyksta į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas; 4.3. optimaliai parengia sportininko organizmą pratyboms ir varžyboms; 4.4. po fizinių krūvių ir varžybų taiko numatytas atsigavimo priemones; 4.5. nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų. 5. Sporto mokslininko funkcijos: 5.1. kartu su treneriais, sportininkais ir sporto medikais planuoja sportininko rengimą, sportinių rezultatų kaitą; 5.2. sudaro mokslinių medicininių tyrimų ir testų programą; 5.3. konsultuoja trenerius, teikia naujausias metodines žinias; 5.4. nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų. 6. Sporto psichologo funkcijos: 6.1. vertina sportininkų asmenines psichologines savybes, psichologinius įgūdžius; 6.2. moko sportininkus sportinei veiklai reikalingų psichologinių įgūdžių ir siekia efektyvaus jų panaudojimo; 6.3. konsultuoja sportininkus asmeninių psichologinių problemų klausimais; 6.4. konsultuoja trenerius treniruotės ir varžybų vyksmo psichologiniais klausimais; 6.5. pagal poreikį vyksta į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas; 6.6. nepažeidžia profesinės etikos reikalavimų.__________________________

proGrama

30

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 4 priedas

SPORTININKŲ RENGIMO MEDICININIS APTARNAVIMAS

1. lietuvos sportininkams, rengiamiems 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, turi būti teikiamos specializuotos medicinos paslaugos, kurios padėtų sportininkams 2016 m. žaidynėse siekti puikių sportinių rezultatų, turi būti užtikrinta medicininė priežiūra visuose rengimosi etapuose, įgyvendintos numatytos atsigavimo priemonės, gydomi susirgę ir traumuoti sportininkai, atsižvelgiant į sportininko sveikatos ir funkcinę būklę, koreguojamas treniruotės vyksmas.

Klinikinių medicininių tyrimų programos 2. olimpinės rinktinės sportininkų medicininių tyrimų programos vykdomos sporto medicinos centruose bendradarbiaujant su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis ir losC. planiniams sveikatos tyrimams skiriama ne mažiau kaip viena diena, įtarus turint sveikatos problemų, sveikatos tyrimas gali užtrukti. 3. olimpinės rinktinės kandidatų medicininiai tyrimai vykdomi, atsižvelgiant į sporto šaką (rungtį), rengimosi laikotarpį, treniruotės mikrociklus, fizinio krūvio apimtis ir intensyvumą. medicininių tyrimų programos pagal paskirtį, uždavinius ir apimtį skirstomos taip: 3.1. išplėstiniai tyrimai, atliekami 1–2 kartus per metus. Šiuos tyrimus vykdo lietuvos ir kauno sporto medicinos centrai; 3.2. etapiniai tyrimai, atliekami 2–3 kartus per metus, atsižvelgiant į sporto šakos keliamus uždavinius atskirais rengimosi etapais. Šiuos tyrimus vykdo lietuvos, kauno ir klaipėdos sporto medicinos centrai; 3.3. operatyvieji tyrimai, kuriuos vykdo lietuvos, kauno, klaipėdos, panevėžio ir Šiaulių sporto medicinos centrai. 4. išplėstinių medicininių tyrimų tikslas – nustatyti sportininko sveikatos problemas ir esamą funkcinę būklę, kad būtų galima laiku organizuoti reikalingą gydymą ir prevencines priemones rengiantis olimpinėms žaidynėms. 5. išplėstinių medicininių tyrimų apimtis: 5.1. antropometriniai tyrimai; 5.2. specialistų apžiūra: sporto medicinos gydytojo, stomatologo; kitų specialistų (ortopedo traumatologo, oftalmologo, neurologo, otolaringologo) konsultacijos pagal indikacijas; 5.3. klinikiniai laboratoriniai tyrimai: hematologiniai, bendrieji klinikiniai, biocheminiai, imunologiniai, elektrolitų ir kitų mikroelementų tyrimai pagal indikacijas; 5.4. klinikiniai fiziologiniai širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų tyrimai; 5.5. nervų, raumenų ir griaučių sistemų tyrimai; 5.6. papildomi tyrimai – rentgenografija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, širdies elektrofiziologiniai tyrimai, tarp jų Holterio stebėsena (monitoringas), minkštųjų audinių echoskopija, encefalografija ir kt. (pagal indikacijas). 6. etapinių medicininių tyrimų tikslas – įvertinti treniruotės krūvio poveikį sveikatai ir funkcinei būklei. 7. etapinių medicininių tyrimų apimtis: 7.1. kūno svorio ir sudėties matavimai; 7.2. sporto medicinos gydytojo apžiūra, kitų specialistų apžiūra pagal indikacijas; 7.3. klinikiniai laboratoriniai tyrimai – kraujo, biocheminiai, imunologiniai, elektrolitų ir mikroelementų nustatymas pagal indikacijas; 7.4. klinikiniai fiziologiniai širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų tyrimai; spirometrija pagal indikacijas; 7.5. nervų, raumenų ir griaučių sistemų tyrimų kontrolė, jei anksčiau buvo paskirta korekcija;

rio 2016

31

7.6. kiti tyrimai pagal indikacijas. 8. operatyvinių tyrimų tikslas – tikslinė sveikatos ir funkcinės būklės kontrolė tam tikrais treniruotės ciklais ir skubus atsiradusių sveikatos problemų koregavimas. 9. operatyvinių tyrimų apimtis priklauso nuo atsiradusių sveikatos ir funkcinės būklės problemų bei sportiniam rengimui keliamų tikslų. 10. medicininių tyrimų programų vykdymo datos derinamos su losC, šis koordinuoja olimpinių rinktinių medicininius tyrimus ir sudaro atitinkamų tyrimų grafikus. tik po medicininių tyrimų sportininkus tiria sporto mokslininkai. 11. medicininiai ir moksliniai sporto tyrimai papildo vienas kitą. atlikus medicininius, mitybos, psichologinius ir kitus mokslinius tyrimus, vyksta bendri gautų rezultatų aptarimai, kuriuos organizuoja losC. po aptarimų teikiamos rekomendacijos dėl tolesnio rengimo. 12. sporto medicinos centrai, atlikę medicininius tyrimus, pateikia losC informaciją apie sportininko tinkamumą treniruotis dideliais fiziniais krūviais ir rekomendacijas. sportininkų medicininių tyrimų išvados prieinamos tik atitinkamos sporto šakos rinktinės gydytojui, kuris, gavęs sportininko sutikimą, pateikia apibendrintus duomenis treneriui, losC ir programos įgyvendinimo ekspertų komisijai.

Sportininkų medicininė priežiūra mokomosiose treniruočių stovyklose ir varžybose 13. olimpinės rinktinės sportininkų medicininis aptarnavimas mokomosiose treniruočių stovyklose neatsiejamas nuo tyrimų, atliktų sporto medicinos centruose ar laboratorijose. tikslas – teikti sportininkams specializuotas medicinos paslaugas, įgyvendinti numatytas sportininkų atsigavimo programas, gydyti susirgusius ir traumuotus sportininkus, atsižvelgiant į sportininko sveikatos būklę, koreguoti treniruotės vyksmą, taikyti traumų ir ligų prevencines priemones. 14. losC kartu su lietuvos sporto medicinos centru sudaro medikų, psichologų ir sporto mokslininkų vykimo į mokomąsias treniruočių stovyklas ir varžybas ketvirtinius planus. pagal šiuos planus į stovyklas ar varžybas vyksta prižiūrintis sporto rinktinę medicinos personalas. medicinos darbuotojų skaičius priklauso nuo sporto rinktinės kandidatų skaičiaus ir turimų finansinių išteklių. 15. mokomojoje treniruočių stovykloje ar per varžybas medicinos personalas vykdo sportininkų medicinos priežiūrą pagal olimpinės rinktinės gydytojo, masažuotojo ar kineziterapeuto pareiginius nuostatus, siekdamas sportiniam rengimui keliamų tikslų įgyvendinimo. 16. po mokomosios treniruočių stovyklos ar varžybų medikai, psichologai, mokslininkai pateikia losC ataskaitas pagal losC direktoriaus patvirtintas formas. 17. dėl sportininkų medicininių tyrimų pagal atskiras sporto šakas protokolų lietuvos sporto medicinos centras teikia rekomendacijas, kuriomis privalo vadovautis visi sporto medicinos centrai ir rinktinių gydytojai.

Kovos prieš dopingo vartojimą sporte (antidopingo) programa 18. kovos prieš dopingo vartojimą sporte tikslas – apsaugoti sportininkus nuo tyčinio ir netyčinio draudžiamųjų medžiagų vartojimo ir draudžiamų metodų naudojimo. 19. kovos prieš dopingo vartojimą sporte uždaviniai: 19.1. vykdyti sportininkų dopingo kontrolę renkant šlapimo ir kraujo mėginius. 19.2. sudaryti pasirinktiems sportininkams kraujo biologinius pasus. 19.3. sportininkams ir juos aptarnaujančiam personalui vykdyti švietimo programą, kuri suteiktų žinių apie: 19.3.1. medžiagas ir metodus, įtrauktus į draudžiamąjį sąrašą; 19.3.2. antidopingo taisyklių pažeidimus; 19.3.3. dopingo vartojimo padarinius, įskaitant sankcijas, socialinius padarinius ir žalą sveikatai; 19.3.4. dopingo kontrolės procedūrą; 19.3.5. leidimų vartoti medikamentus gydymui išdavimą; 19.3.6. maisto papildų vartojimo riziką; 19.3.7. sportininko teises ir pareigas. 19.4. išmokyti sportininkus teikti informaciją apie savo buvimo vietą per antidopingo administravimo ir valdymo sistemą (angl. anti-doping administration & management system; adams). __________________________

proGrama

32

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 5 priedas

SPORTININKŲ RENGIMO PSICHOLOGINIS APTARNAVIMAS

1. sportininkų psichologinio aptarnavimo tikslas – padėti treneriui atskleisti sportinei veiklai ir sporto šakai reikalingas sportininko asmenines psichologines savybes, psichologinius įgūdžius ir mokyti tai veiksmingai panaudoti sporto praktikoje (per treniruotes ir varžybas). 2. psichologinio aptarnavimo uždaviniai: 2.1. sudaryti galimybę sportininkams individualiai ir grupėmis dirbti su sporto psichologais, gauti konsultacijas, atitinkančias besikreipiančių poreikius ir padedančias spręsti sportinėje veikloje kylančius sunkumus, ugdyti asmenines savybes ir psichologinius įgūdžius, padedančius siekti puikių sportinių rezultatų. 2.2. organizuoti sportininkams ir treneriams temines grupines pratybas ir praktinius seminarus, didinančius jų profesines kompetencijas. 2.3. tobulinti sportininkų psichologinio įvertinimo sistemą, siekti užtikrinti jos vientisumą, rezultatų praktinį taikymą ir įtraukti sportininkų psichologinį įvertinimą į mokslinių-medicininių tyrimų sistemą. 2.4. skatinti įvairių sporto šakų trenerių bendradarbiavimą su sporto psichologais, sporto psichologų dalyvavimą mokomajame treniruotės vyksme ir varžybinėje veikloje bei kvalifikacijos kėlimą. 2.5. užtikrinti sporto srityje dirbančių psichologų skaičiaus atitikimą esamą poreikį, siekti, kad sportininkai gautų psichologinę paramą per visą rengimo ciklą (per treniruotes ir varžybas). 3. Psichologinė pagalba vykdoma pasitelkiant šias priemones: 3.1. Individualus sportininko konsultavimas: 3.1.1. psichologiniais testais, pokalbiais, biologinio grįžtamojo ryšio metodika įvertinamos sportininko asmeninės savybės ir psichologiniai gebėjimai (pasitikėjimas savimi, kontrolės lokusas, motyvacijos šaltiniai, dėmesio sutelktumas, tikslų kėlimo įgūdžiai, savireguliacijos gebėjimai, streso įveikimo strategijos ir kt.); 3.1.2. ugdomi sportininko psichologiniai įgūdžiai (pvz., tikslų kėlimo, dėmesio sutelkimo, relaksacijos) modeliuojant specifinę varžybų veiklai artimą aplinką, tobulinant sportininko savireguliacijos gebėjimus; 3.1.3. sprendžiamos asmeninės sportininko psichologinės (motyvacijos, pasitikėjimo savimi, streso įveikimo, bendravimo) problemos. 3.2. Individualus trenerio konsultavimas: 3.2.1. psichologas konsultuoja trenerį treniruotės ir varžybų vyksmo klausimais; 3.2.2. treneris konsultuoja psichologą konkrečios sporto šakos specifikos (technikos, taktikos) klausimais siekiant maksimalaus sportininko asmeninių savybių ir psichologinių įgūdžių pritaikymo prie sporto šakos specifikos. 3.3. Psichologo dalyvavimas treniruotėse ir varžybose: 3.3.1. sportininko ir trenerio sąveikos (veiklos / elgsenos) stebėjimas; 3.3.2. sportininko savireguliacijos rodiklių stebėjimas specifinėje, varžybų veiklai būdingoje aplinkoje; 3.3.3. psichologo dalyvavimas ir pastabų bei pasiūlymų teikimas medicininių ir mokslinių tyrimų rezultatų aptarimuose.

_____________________________

rio 2016

33

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 6 priedas

SPORTININKŲ RENGIMO MOKSLINIS APTARNAVIMAS

1. mokslinių tyrimų programos tikslas – įvertinti lietuvos didelio meistriškumo sportininkų esamą būklę ir siūlyti treniruotės krūvių ir rengimosi planų korekciją. 2. mokslinių tyrimų programą sudaro: 2.1. antropometriniai ir fiziometriniai tyrimai: 2.1.1. fizinio išsivystymo somatometrinių ir fiziometrinių rodiklių nustatymas; 2.1.2. raumenų ir riebalų masės matavimas; 2.1.3. kūno masės komponentų vertinimas; 2.1.4. liemens raumenų funkcinio pajėgumo ir laikysenos disbalanso vertinimas; 2.1.5. raumenų elastingumo ir susitraukimo (kontraktiliškumo) savybių vertinimas; 2.1.6. sportininko masės komponentų įvertinimas bioelektrinio impedanso analizės metodu. 2.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai: 2.2.1. elektrokardiogramos registravimas ramybės sąlygomis, fizinio krūvio ir atsigavimo metu; 2.2.2. širdies ritmo tyrimai gulint, ortostazėje, standartinio fizinio krūvio ir atsigavimo metu, reakcija į 1 min. maksimalųjį krūvį ir atsigaunant; 2.2.3. rufjė testas (Šerrer, 1973); 2.2.4. kraujospūdžio matavimas ramybės sąlygomis ir po fizinio krūvio. 2.3. biocheminiai tyrimai: 2.3.1. hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito nustatymas; 2.3.2. laktato koncentracijos kraujyje po specialiųjų testų matavimas ir sportinės veiklos intensyvumo nustatymas; 2.3.3. šlapalo (urėjos) koncentracijos kraujyje po didelių fizinių krūvių ir atsigavimo metu matavimas; 2.3.4. kraujo ir šlapimo pH+ (H+ jonų neigiamas logaritmas) nustatymas; 2.3.5. buferinių sistemų (buferinių bazių – bb, be ir bikarbonatų – b) koncentracijos kraujyje nustatymas; 2.3.6. neorganinio fosfato koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas; 2.3.7. kreatinino koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas; 2.3.8. kreatinkinazės aktyvumo nustatymas; 2.3.9. laktatdehidrogenazės aktyvumo nustatymas; 2.3.10. šlapalo koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas; 2.3.11. bendro baltymų kiekio ir jų frakcijų koncentracijos kraujyje ir šlapime nustatymas; 2.3.12. malondialdehido koncentracijos kraujyje nustatymas; 2.3.13. urobilinogeno koncentracijos šlapime nustatymas; 2.3.14. kraujo oksidacijos koeficiento nustatymas; 2.3.15. kraujo biocheminiai tyrimai treniruočių ir varžybų metu. 2.4. biomechaniniai tyrimai: 2.4.1. kokybinė ir / arba kiekybinė įvairių šakų sportininkų technikos veiksmų atlikimo analizė; 2.4.2. techninio parengtumo įvertinimo tyrimai; 2.4.3. varžybinės veiklos analizė; 2.4.4. specialaus lankstumo tyrimai ir analizė; 2.4.5. techninio parengtumo vertinimas.

proGrama

34

2.5. mitybos tyrimai: 2.5.1. maisto raciono tyrimai; 2.5.2. kūno kompozicijos pokyčių skirtinguose treniruotės etapuose tyrimas; 2.5.3. individualios mitybos programos sportininkams sudarymas. 2.6. Fizinio darbingumo ir funkcinio pajėgumo tyrimai: 2.6.1. psichomotorinės funkcijos tyrimai: 2.6.1.1. psichomotorinės reakcijos (į regos dirgiklį) trukmės matavimas, 2.6.1.2. centrinės nervų sistemos paslankumo ir vargumo tyrimai (tepingo testas – trukmė 1 min, kas 10 s registruojamas judesių skaičius); 2.6.2. anaerobinio pajėgumo tyrimai: 2.6.2.1. vienkartinio raumenų susitraukimo galingumo nustatymas (bosco et al., 1983) ant specialios platformos, 2.6.2.2. šuolio atsispiriant abiem kojomis ir mojant rankomis aukščio matavimas, 2.6.2.3. atsispyrimo trukmės nustatymas šokant ant kontaktinės platformos, 2.6.2.4.vertikalus šuolis su pritūpimu (CmJ), 2.6.2.5. vertikalus šuolis greitai amortizuojančiai atsispiriant; 2.6.2.6. anaerobinio alaktatinio raumenų galingumo nustatymas (laiptinė ergometrija) (margaria et al., 1966), 2.6.2.7. anaerobinio alaktatinio galingumo nustatymas 10 s dirbant veloergometru (raslanas, skernevičius, 1999), 2.6.2.8. 5 ir l0 šuolių testai, 2.6.2.9. sportininkų kojų raumenų galingumo, agonistų / antagonistų raumenų santykio nustatymas ir įvertinimas izokinetinio krūvio metu, 2.6.2.10. įsibėgėjimo greitis atliekant šuolį į tolį ir trišuolį, 2.6.2.11. 5 m, 10 m ir 20 m bėgimo testas, 2.6.2.12. 20 m arba 30 m bėgimo iš starto testas, 2.6.2.13. 20 m arba 30 m bėgimo įsibėgėjus testas, 2.6.2.14. 60 m bėgimo testas, 2.6.2.15. anaerobinis sprinto bėgimo testas, 2.6.2.16. anaerobinio krūvio mėginys, 2.6.2.17. raumenų jėgos greitumo ypatybių tyrimas; 2.6.3. mišraus anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio pajėgumo tyrimai: 2.6.3.1. 30 s didžiausiomis pastangomis specialiuoju ergometru atliekamas anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio pajėgumo testas (Wingate), 2.6.3.2. 60 s didžiausiomis pastangomis specialiuoju ergometru atliekamas anaerobinio glikolitinio pajėgumo testas (szogy, Cherebetin, 1979); 2.6.4. aerobinio pajėgumo tyrimai: 2.6.4.1. aerobinio krūvio mėginys, 2.6.4.2. maksimaliojo deguonies suvartojimo nustatymas su dujų analizatoriumi „ergooxyscreen“ (1/min ir ml/min/kg), 2.6.4.3. deguonies pulso matavimas (ml/tv.), 2.6.4.4. maksimaliosios plaučių ventiliacijos nustatymas (1/min), 2.6.4.5. anaerobinio slenksčio nustatymas (plaučių ventiliacija, o2 vartojimas, pulso dažnis, darbo galingumas (W), o2 suvartojimas 1 W darbui), 2.6.4.6. kritinio intensyvumo ribos nustatymas (plaučių ventiliacija, o2 vartojimas, pulso dažnis, kvėpavimo koeficientas, darbo galingumas (W), o2 suvartojimas 1 W darbui), 2.6.4.7. deguonies įsisotinimo raumens audinyje ypatybių įvertinimas; 2.6.5. atskirų raumenų grupių jėgos nustatymas ir įvertinimas; 2.6.6. vikrumo, koordinacijos vertinimas šuoliavimo iš šešiakampio vidurio už jo ribos testu (brittssham, 1996);

rio 2016

35

2.6.7. vestibulinio aparato funkcijos vertinimas; 2.6.8. raumenų elektrostimuliacijos tyrimai; 2.6.9. judesių valdymo tyrimai: 2.6.9.1. judesių tikslumo ir greitumo vertinimas dinaminių parametrų analizatoriumi (dpa-1), 2.6.9.2. rankos ir kojos judesių trukmės nustatymas (fotostartas ir fotofinišas), 2.6.9.3. 50 cm rankų ir kojų judesio trukmės nustatymas (fotostartas ir fotofinišas), 2.6.9.4. specialūs testai reakcijos ir judesio greičiui įvertinti. 2.7. psichologiniai tyrimai ir psichologinio rengimo tyrimai: 2.7.1. sportininko psichinio patikimumo nustatymas; 2.7.2. sportininko emocinės būsenos įvertinimas san testu; 2.7.3. sportininko pasitikėjimo savimi nustatymas naudojant t. dembo-s. rubinštein metodiką; 2.7.4. sportininkų vidinės, išorinės motyvacijos, amotyvuoto elgesio nustatymas naudojant sporto motyvacijos skalę (sms, The Sport Motivation Scale; pelletier et al., 1995); 2.7.5. sportininkų savaveiksmiškumo lygmens nustatymas naudojant r. vealey sportinio savaveiksmiškumo klausimyną; 2.7.6. psichologinių įgūdžių lavinimo pratybų taikymas pasitikėjimui savimi didinti ir autogeninė treniruotė. 2.8. kognityvinės funkcijos tyrimai dėmesio, atminties ir informacijos perdirbimo greičiui įvertinti (sudėtingosios ir paprastosios reakcijos laiko nustatymas; mokymosi procedūrinio reakcijos laiko nustatymas; erdvės apdorojimo; metodikos: Two-chose Reaction Time; Code Substitution-Learning Procedural Reaction Time; Spatial Processing; Matching to Sample; Code Substitution-Delayed (Recognition); Memory Search; Go/No-Go; Mathematical Processing). 2.9. specialieji (sporto šakos) kontroliniai testai. 2.10. maisto papildų veiksmingumo tyrimai: 2.10.1.maisto papildų veiksmingumo nustatymas; 2.10.2. maisto papildų vartojimo programų sudarymas. 3. mokslinių tyrimų rezultatai lyginami su modelinėmis charakteristikomis, vadovaujantis tyrimų rezultatais rengiamos individualios rengimo programos; atliekama sportininko rezultatų kaitos analizė ir varžybų rezultatų prognozavimas. 4. mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinami bendruose sportininkus rengiančių specialistų (mokslininkų, trenerių, sportininkų, medikų ir kt.) aptarimuose. 5. mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinami ataskaitose. 6. mokslinių tyrimų pagrindu vykdomas sportininkų rengimas apibendrinamas sportininkus rengiančių specialistų mokslinėse konferencijose.

_______________________________

proGrama

36

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 7 priedas

MITYBoS oPTIMIZaVIMo PRoGRaMoS PRINCIPaI

1. mitybos optimizavimo programos tikslas – optimizuoti sportininkų mitybą ir ją derinti su treniruotės vyksmu taip, kad būtų užtikrintas kuo geresnis sportininkų fizinis parengtumas, leidžiantis siekti kuo geresnių sportinių rezultatų. 2. Įgyvendinant tikslą sprendžiami šie uždaviniai: 2.1. periodiškai tirti, analizuoti ir vertinti sportininkų faktinę mitybą, jos įpročius, skysčių ir maisto papildų vartojimą treniruotės vyksme. 2.2. periodiškai atlikti sportininkų kūno sandaros matavimus. 3. siekiama teikti sportininkams individualias mitybos optimizavimo rekomendacijas: 3.1. sudaryti sportininkams maisto racionus atsižvelgiant į kultivuojamą sporto šaką ir individualų organizmo maistinių medžiagų poreikį. 3.2. optimizuoti sportininkų skysčių vartojimą sportinės veiklos metu. 3.3. atsižvelgiant į kultivuojamą sporto šaką, esamą maisto racioną ir padidėjusius organizmo maistinių medžiagų poreikius, rekomenduoti sportininkams vartoti veiksmingus ir saugius maisto papildus treniruotės vyksmo ir varžybų metu. 3.4. pagal sveikos mitybos rekomendacijas koreguoti sportininkų mitybos įpročius.

_______________________________

rio 2016

37

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 8 priedas

GENOTIPINĖS SPORTININKŲ ATRANKOS TYRIMŲ PROGRAMA

1. vertinant lietuvos sportininkų sveikatos ir organizmo funkcinį pajėgumą, kartu su fiziologiniais kompleksiškai atliekami ir genetiniai tyrimai (ne mažiau kaip iš 7 genetinių žymenų). 2. Genetinių tyrimų tikslas – taikant molekulinės genetikos tyrimus įvertinti individualias sportininko organizmo savybes pagal specifinius genetinius žymenis ir, atsižvelgiant į sportininko genotipą, teikti rekomendacijas dėl treniruotės vyksmo koregavimo ir sveikatos rizikos veiksnių įvertinimo. 3. Organizmo adaptacija prie didelių fizinių krūvių įvairiomis aplinkos sąlygomis: *HIF-1 geno (p.pro/ser, c.C>t) varianto tyrimas. 4. Aerobinę ištvermę ugdančių sportininkų genetinių tyrimų programa. 5. *HIF-1A (p.pro/ser, c.C>t), *MB (c.79a>G), *ACE (i/d), *AGTR1 (c.1166a>C), *AGT (c.401t>C, c.174C>t), *PPARA (c.2528G>C), *PPARG (c.34C>G, p.prol2ala), *PPARGC1A (c.1444G>a; p.Gly482ser) genų variantų tyrimai. 6. Greitumą ir jėgą ugdančių bei dvikovos šakų sportininkų genetinių tyrimų programa: *AMPD1 (c.34C>t, p.Q12X), *ACTN3 (c.1747C>t, p.r577X), *ACE (i/d), *PPARA (c.2528G>C), *PPARGC1A (c.1444G>a; p.Gly482ser) genų variantų tyrimai. 7. Raumeninių skaidulų sudėtis ir raumeninio audinio metabolizmas: *ACTN3 (c.1747C>t, p.r577X), *ACE (i/d), *PPARA (c.2528G>C), *PPARGC1A (c.1444G>a; p.Gly482ser) genų variantų tyrimai. 8. Genetiškai nulemtos patologijos išsivystymo rizikos įvertinimas: *HIF-1A (p.pro/ser, c.C>t), *ACE (i/d), *AGTR1 (c.1166a>C), *AGT (c.401t>C, c.174C>t), *PPARA (c.2528G>C), *PPARGC1A (c.1444G>a; p.Gly482ser) genų variantų tyrimai.*Paaiškinimai: Adaptacija: HIF-1A (hipoksijos indukuojamas faktorius-1a genas) – tai pagrindinis genų, dalyvaujančių hipoksijos atsake, raiškos reguliatorius; suteikia informaciją apie organizmo adaptaciją prie didelių fizinių krūvių įvairiomis aplinkos sąlygomis, pvz., kalnuose, urvuose, karščio sąlygomis ir kt., taip pat esant įvairiai organizmo būklei, kai organams ir audiniams stinga deguonies, kai audiniai nesugeba panaudoti juose esančio deguonies arba audiniai nesugeba panaudoti deguonies dėl deguoninės atp sintezės pažeidimų. Raumenų darbui įtaką darantys genų variantai: AMPD1 (adenozino monofosfato deaminazės 1 genas) – amp deamininimas raumenyse per fizinį krūvį (konvertuoja adenozinmonofosfatą į inozinmonofosfatą atpalaiduodamas energiją, reikalingą molekuliniams procesams vykti). MB (mioglobino genas) – deguonies kaupimas ir pernešimas (transportavimas) raumenyse. ACTN3 (α-aktinino-3 genas) – palaiko greitai susitraukiančių griaučių raumenų skaidulų struktūrą ir dalyvauja miofibrilių diferenciacijos bei susitraukimo procesuose. Širdies ir kraujagyslių sistemos genų variantai: ACE (angiotenziną konvertuojančio fermento genas) – ras komponentas, svarbus arterinio spaudimo humoralinis reguliatorius. AGTR1 (pirmo tipo angiotenzino ii receptoriaus genas) – ras komponentas: vazokonstrikcija, endotelino gamyba, superoksidų gamyba, aldosterono atpalaidavimas ir kt. AGT (angiotenzinogenas) – ras komponentas, angiotenzino ii (galingas vazokonstriktorius) prekursorius.

proGrama

38

Genai, lemiantys metabolinę adaptaciją prie fizinių krūvių (energijos procesų reguliavimas): PPARA (peroksisomų proliferatoriaus aktyvinto α receptoriaus genas) – lemia raumeninių skaidulų diferenciaciją, reguliuoja energijos homeostazę, gliukozės ir lipidų apykaitą, kontroliuoja kūno svorį. PPARG (peroksisomų proliferatoriaus aktyvinto γ receptoriaus genas) – būtinas mioblastų ir adipocitų diferenciacijai; nuo jo veiklos priklauso raumeninio audinio metabolizmas ir gliukozės koncentracija kraujyje. PPARGC1A (peroksisomų proliferatoriaus aktyvinto γ receptoriaus koaktyviklis 1 α) – lemia raumeninių skaidulų diferenciaciją, dalyvauja riebalų rūgščių oksidacijoje, insulino ir gliukozės apykaitoje, termogenezėje, mitochondrijų kiekio padidėjime, mioblastų ir adipocitų diferenciacijoje.

__________________________

rio 2016

39

lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXXi olimpiados žaidynėse rio de Žaneire 2016 metais programos 9 priedas

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

Sportininkų mokomojo sportinio darbo vertinimas 1. mokomojo sportinio darbo siekiant programos tikslų vertinimas susideda iš pagrindinių elementų: 1.1. vertinimas siekiant ilgalaikių tikslų: 1.1.1. lietuvos sportininkų planuojamo ir atlikto sportinio darbo apimties ir intensyvumo vertinimas, lyginant su geriausių pasaulio sportininkų ar rinktinių modelinėmis charakteristikomis; 1.1.2. metinį rengimo ciklą apibendrinančios ataskaitos, sportininkų dienoraščių analizė. 1.2. vertinimas siekiant trumpalaikių tikslų – makrociklų, etapų, mezociklų planų parengimas nurodant rengimo kryptis, priemones, vertinimo kriterijus, būdus, dažnį. 2. mokomojo sportinio darbo vertinimas taikant specialiojo parengtumo kaitos įvertinimo tyrimus: 2.1. išplėstiniai kompleksiniai tyrimai – atliekami 3–4 kartus per metinį rengimo ciklą, jų laikas fiksuojamas bendroje rengimo programoje. atliekami medicininiai, biocheminiai, pedagoginiai, psichologiniai, biomechaniniai tyrimai. Įvertinus tyrimų rezultatus, koreguojami tam tikrų etapų rengimo planai. 2.2. etapiniai tyrimai – įvertinamas kiekviename sportininkų rengimo etape atlikto fizinio krūvio ir taikytų atsigavimo priemonių efektyvumas. analizuojamas atliktas fizinis krūvis ir įvertinamas jo veiksmingumas, koreguojamas artimiausio mezociklo fizinio krūvio ir atsigavimo priemonių taikymo planas. 2.3. einamieji tyrimai – įvertinama keleto dienų arba viso mikrociklo veiksmingumas, sportininkų būklė po fizinių krūvių komplekso arba po tam tikro atsigavimo laikotarpio. Įvertinamas atlikto fizinio krūvio, taikomų poilsio ir atsigavimo priemonių veiksmingumas. 2.4. operatyvieji (greitieji) tyrimai – įvertinama sportininko būklė esamu momentu, prieš ir per pratybas, varžybas ir po jų. tyrimų pagrindu koreguojama pratybų eiga. 2.5. varžybiniai tyrimai – įvertinamas sportininko techninis, taktinis, fizinis parengtumas. Sportininkų varžybinės veiklos vertinimas 3. sportininkų varžybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti sportinio rengimo programos efektyvumą analizuojant lietuvos sportininkų, besirengiančių 2016 m. rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, planuojamus ir pasiektus varžybų rezultatus, skatinant kryptingą sportininkų rengimąsi svarbiausioms sezono varžyboms, t. y. olimpinėms žaidynėms, pasaulio ir europos čempionatams, pasaulio ir europos jaunimo ir jaunių čempionatams, jaunimo olimpinėms žaidynėms ir europos jaunimo olimpiniams festivaliams. 4. pagrindinis vertinimo kriterijus – sportininko užimta vieta planuotose svarbiausiose sezono varžybose. 5. vertinant sportininko padarytą pažangą, analizuojami varžybinės veiklos techniniai parametrai (pvz.: atsilikimas nuo varžybų nugalėtojo, šaudymo taiklumo rezultatai ir kt.).

____________________________

proGrama

40

Išleido:všĮ lietuvos sporto informacijos centras

Žemaitės g. 6, lt-03117 vilniustel. 8 5 233 46 10

el. paštas centras@sportinfo.lttiražas 300 egz.užsakymas 89.

spausdino uab petro oFsetassavanorių pr. 174d, lt-03153 vilnius