profesinio mokymo sistemos lietuvoje...profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo mokykla,...

PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS LIETUVOJE

GALIMYBIŲ STUDIJA

Projektas „VET for Employment“ Nr. 2014-1-LV01-KA202-000522

Finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal ERASMUS+ programos „Cooperation for

innovation and the exchange of good practices“ veiklos „Strategic Partnerships“ poveiklės

„Strategic Partnerships for vocational education and training“ sritį

Parengė:

dr. Gintautė Žibėnienė

Nijolė Daujotienė

Vaidas Daujotas

Vilnius, 2015

2

TURINYS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS .................................................................................................................... 3

SANTRUMPOS ........................................................................................................................................ 7

ĮVADAS ................................................................................................................................................... 8

1. LIETUVOS PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS PAGRINDINIAI PARAMETRAI .............. 10

1.1. Priežastys, paskatinusios pokyčius Lietuvos profesinio mokymo sistemoje ........................... 10

1.2. Lietuvos profesinio mokymo samprata ir reglamentavimas .................................................... 14

1.3. Lietuvos profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos ......................................... 16

1.4. Lietuvos profesinio mokymo programos ir licencijavimas ...................................................... 19

1.5. Kvalifikacijos, jas apibrėžiantys dokumentai, kompetencijų vertinimas, kvalifikacijų

suteikimas ....................................................................................................................................... 25

1.6. Pameistrystės plėtra Lietuvoje ................................................................................................. 30

1.7. Sektoriniai centrai ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas ........................................... 40

1.8. Profesinis orientavimas ................................................................................................................ 43

1.9. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas ............................................................................... 53

1.10. Profesinio mokymo finansavimas, paskatos ir situacija Lietuvos darbo rinkoje .................. 54

2. EUROPOS ŠALIES PROFESINIO MOKYMO SISTEMA IR PRITAIKOMUMAS LIETUVAI56

2.1. Šalies, kurios profesinio mokymo patirtis būtų aktuali Lietuvai pasirinkimo motyvai

profesinio mokymo modelių aspektu .............................................................................................. 56

2.2. Airijos profesinio mokymo sistema ir jos sąsajos su Lietuvos profesinio mokymo sistema ... 60

2.3. Pameistrystė Airijoje ................................................................................................................ 64

2.4. Profesinio orientavimo aktualijos Airijoje ............................................................................... 66

2.5. Airijos ir Lietuvos profesinio mokymo situacija ir sąsajos ...................................................... 70

3. PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS LIETUVOJE ALTERNATYVOS IR JŲ APTARIMAS .. 75

3.1. Profesinio mokymo plėtros ir tobulinimo siekiai valstybės lygmeniu .................................... 75

3.2. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvų prioritetų pagrindimas ................................... 81

3.3. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos ........................................................................... 87

IŠVADOS ............................................................................................................................................. 104

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................ 108

PRIEDAI ............................................................................................................................................... 113

3

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (Lietuvos

Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).

Centrinis profesinis komitetas – kolegiali, bendradarbiavimo pagrindu veikianti patariamoji

institucija, koordinuojanti strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo klausimus

(Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinių,

funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas, 2010).

Europass pažymėjimo priedėlis – dokumentas, suteikiantis papildomą informaciją, kokie turėtų

būti pagal atitinkamą profesinio mokymo programą besimokiusio asmens įgyti gebėjimai ir

kompetencijos bei kokia profesine veikla asmuo galėtų verstis.

Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis,

pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama

kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (Lietuvos


Išsilavinimas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens tam tikro

lygio branda, kompetencija, kvalifikacija (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali

redakcija 2011).

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių,

vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).

Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas socialinis

partneris, kitas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba

juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems suteikta teisė vertinti

asmens įgytas kompetencijas.

Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų

kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai,

visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).

Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų

asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema (Lietuvos Respublikos švietimo

įstatymas, aktuali redakcija 2011).

Licencija – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas dokumentas,

patvirtinantis juridiniam asmeniui suteiktą teisę vykdyti ugdymo programas (Lietuvos


Mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo

planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti,

vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti,

mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei

pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai

4

ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali

redakcija 2011).

Mokinio krepšelis – lėšos, skiriamos vienam sutartiniam mokiniui vienų metų mokymo

reikmėms.

Mokymo sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi (Lietuvos


Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas profesinio

mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. Praktinis mokymas gali būti vykdomas įmonėje, įstaigoje,

organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.

Nacionalinė kvalifikacijų sąranga – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų

asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema (Lietuvos Respublikos profesinio

mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos

tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo

programas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).

Nevalstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar

savivaldybė (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).

Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas darbo

vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis

mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (Lietuvos

Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti

(Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio mokymo įstaigoje, kitoje įstaigoje

ir (arba) įmonėje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (Lietuvos Respublikos profesinio


Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui

įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų

reglamentuojamam darbui ar funkcijai (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,

aktuali redakcija 2007).

Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą


Profesinis informavimas – sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų

paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais (Lietuvos Respublikos profesinio


Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą

atsižvelgus į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes


Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis

mokymas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

5

Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemos ir procedūros, kurias kuria ir diegia

valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė

atitiktų nustatytus rodiklius (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali

redakcija 2007).

Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu,

perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (Lietuvos Respublikos

profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo

programos dalis (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas

profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai

profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar)

vykdyti profesinio mokymo programas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,


Profesinis orientavimas – profesinį informavimą ir konsultavimą apimantis procesas (Lietuvos


Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo profesinio mokymo sistemoje

reglamentas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Profesinis standartas – kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų, vertinimo kriterijų ir

metodų aprašas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Sektorinis profesinis komitetas – kolegiali, bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji

institucija, koordinuojanti kvalifikacijų klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje – veiklų grupėje

pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas remdamasi Ekonominės

veiklos rūšių klasifikatoriumi (Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių

profesinių komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas,

2010).

Socialiniai partneriai – darbdavių institucijos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos

verslo darbdavių konfederacija), verslo savivaldos institucijos (Lietuvos prekybos, pramonės ir

amatų rūmai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai) ir darbuotojų interesams atstovaujančios

organizacijos (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga

„Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija) ir kitos Vyriausybės patvirtintos darbdavių, verslo

savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su

valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos

profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).

Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė,

organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla), šio Įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę

vykdyti švietimą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).

Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai

tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba įgyti kompetencijai, reikalingai atlikti įstatymų

reglamentuojamam darbui ar funkcijai (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,


6

Valstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė (Lietuvos


Žmogiškųjų išteklių plėtra – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų plėtojimas (Lietuvos


7

SANTRUMPOS

AIKOS - Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema

BVP - bendrasis vidaus produktas

CPK - Centrinis profesinis komitetas

CVET – tęstinis profesinis mokymas

EKS - Europos kvalifikacijų sandara

EQAVET - Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema

IT - informacinės technologijos

ITC – Informacinių technologijų centras

IKT - informacinės komunikacinės technologijos

ISCED - Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija

IVET – pirminis profesinis mokymas

LTKS - Lietuvos kvalifikacijų sandara

LTKS lygis - Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygis

LPMT - Lietuvos profesinio mokymo taryba

LVDK – Lietuvos verslo darbdavių konfederacija

KPMPC - Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

OECD - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (Organisation for Economic

Co-operation and Development)

SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

SPK - Sektorinis profesinis komitetas

ŠAC – Švietimo aprūpinimo centras

ŠMM - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

ŠMPF – Švietimo mainų paramos fondas

UKMIN - Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

8

ĮVADAS

Profesinio mokymo sistemos Lietuvoje galimybių studija (toliau - Studija) buvo

parengta projekto „VET for Employment“, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis pagal

ERASMUS+ programos „Cooperation for innovation and the exchange of good practices“

veiklos „Strategic Partnerships“ poveiklės „Strategic Partnerships for vocational education and

training“ sritį.

Studijoje siekiama apžvelgti esamą profesinio mokymo situaciją Lietuvoje ir pristatyti

vienos iš Europos Sąjungos šalies profesinio mokymo sistemą, pateikti gaires, alternatyvas

Lietuvos profesinio mokymo sistemos plėtrai.

Studijos rengėjų vienas iš siekių buvo pažvelgti į Airijos profesinio rengimo sistemą kaip

galimai tinkamą tobulinant profesinio mokymo sistemą Lietuvoje. Siekta apžvelgti Airijos ir

Lietuvos profesinio mokymo sistemų esminius bruožus, nustatyti abiejų sistemų panašumus.

Taip pat norėta išskirti dėmesio vertus Airijos profesinio mokymo sistemos pavyzdžius bei

aptarti jų pritaikomumą plėtojant profesinio mokymo sistemą Lietuvoje. Todėl detalesniam

palyginimui pasirinkta Airijos profesinio rengimo sistema. Ši šalis artimesnė Lietuvai pagal

daugelį parametrų - tai valstybė, panaši į Lietuvą teritorijos dydžiu, gyventojų skaičiumi,

gyventojų etnine sudėtimi. Nors šios studijos rengimo metu Airijos ekonomika yra pažangesnė

už Lietuvos, tačiau 1973 m. sausio 1 d. Airijai įstojus į Europos Sąjungą, ji buvo pati

vargingiausia bendrijos valstybė. Vėliau ši Europos šalis išsiskyrė iš bendro konteksto itin

sparčiais ekonomikos augimo tempais.

Remiantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (aktuali redakcija 2007),

Lietuvos profesinio mokymo sistema apima: pirminį profesinį mokymą; tęstinį profesinį

mokymą ir profesinį orientavimą. Todėl šioje Studijoje bus aptartos ir profesinio orientavimo

aktualijos. Studijoje išskiriama pameistrystė kaip perspektyvus aspektas, kaip svarstytinas,

tinkamas būdas jaunimui lengviau įsitraukti į darbo rinką bei pasirengti šiandienos ir rytdienos

darbo vietoms.

Studijos tikslas – išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo sistemą ir aptarti gaires

profesinio mokymo plėtros Lietuvoje įgyvendinimui.

Studijos uždaviniai:

1. Aptarti Lietuvos profesinio mokymo sistemą.

2. Pristatyti Europos šalies profesinio mokymo sistemą įvardinant sąsajas su Lietuvos

profesinio mokymo sistema.

3. Įvardinti profesinio mokymo plėtros Lietuvoje alternatyvas ir pateikti gaires vienos iš

alternatyvų įgyvendinimui tobulinant profesinio mokymo sistemą.

Tyrimo metodai: literatūros šaltinių (atliktų tyrimų, parengtų ataskaitų, teisės aktų ir kt.)

apžvalga, analizė, gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje ir ES šalyje analizė. Taip pat remtasi

pokalbių su Airijos profesinio mokymo specialistais duomenimis (vienas iš Studijos autorių

stažavosi Airijoje).

Studiją sudaro įvadas, sąvokų paaiškinimas ir šios dalys:

9

Lietuvos profesinio mokymo sistemos pagrindinių parametrų aptarimas. Šioje dalyje

įvardijamos ir aptariamos priežastys, paskatinusios pokyčius Lietuvos profesinio mokymo

sistemoje, aptariama Lietuvos profesinio mokymo samprata ir reglamentavimas, nusakomi

Lietuvos profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos, profesinio mokymo

programos ir licencijavimas, kvalifikacijos, jas apibrėžiantys dokumentai, kompetencijų

vertinimas, kvalifikacijų suteikimas. Daug dėmesio skiriama pameistrystės plėtros aptarimui

Lietuvoje ir kylančių problemų diagnozavimui. Taip pat aptariamas profesinis orientavimas ir

konsultavimas, sektorinių centrų Lietuvoje steigimas ir profesinio mokymo patrauklumo

didinimas, profesinio mokymo kokybės užtikrinimas, profesinio mokymo finansavimas, paskatos

ir situacija Lietuvos darbo rinkoje.

Europos šalies profesinio mokymo sistema ir pritaikomumas Lietuvai. Šioje dalyje

pristatomi šalies, kurios profesinio mokymo patirtis būtų aktuali Lietuvai, pasirinkimo motyvai

profesinio mokymo modelių aspektu. Pristatoma Airijos profesinio mokymo sistema, aptariant

šios šalies profesinio mokymo reglamentą, dalyvius, jų atsakomybę, funkcijas, finansavimą, taip

pat kvalifikacijų aprašų rengimą, ateities gebėjimų poreikio nustatymą, sąsajas su Lietuvos

profesinio mokymo sistema, pameistrystės plėtojimą, profesinio orientavimo aktualijas

(profesinio mokymo srityje).

Profesinio mokymo plėtros Lietuvoje alternatyvos ir jų aptarimas. Trečiojoje dalyje,

remiantis teisės aktų analize, įvardijami profesinio mokymo plėtros ir tobulinimo siekiai

valstybės lygmeniu. Taip pat pagrindžiami profesinio mokymo prioritetai, pristatomos ir

aptariamos profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos. Įvardinama geriausia alternatyva,

pateikiami pasiūlymai, kaip ją įgyvendinti.

Studijoje pateikiamos išvados, pasiūlymai ir priedai, pagrindžiantys arba detalizuojantys

Studijoje išsakytas mintis.

Studiją rengė: Nijolė Daujotienė, Vaidas Daujotas, doc. dr. Gintautė Žibėnienė.

10

1. LIETUVOS PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS PAGRINDINIAI

PARAMETRAI

1.1. Priežastys, paskatinusios pokyčius Lietuvos profesinio mokymo sistemoje

Lietuvos profesinio mokymo sistema kartu su visa švietimo sistema pradėti nuosekliai

reformuoti sulig pirmais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Buvo siekiama

sovietmečiu suformuotą, nuo centrinės valdžios priklausomą ir planinės ekonomikos principais

besivadovaujančią sistemą pertvarkyti taip, kad profesinio mokymo teikėjų veikla būtų lanksti,

mažėtų atotrūkis tarp besimokančiųjų įgytų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių.

Europos šalyse įgyvendinti profesinio mokymo reformą paskatino Kopenhagos procesas1

ir Briugės komunikatas (The Bruges Communiqué on enhanced European Cooperation in

Vocational Education and Training for the period 2011-2020). Kopenhagos procesas padėjo

suderinti profesinio mokymo politiką Europos ir nacionaliniais lygmenimis (prasidėjo

nacionalinių kvalifikacijų sistemų, suderintų su Europos kvalifikacijų sandara, kūrimas).

Kopenhagos proceso metu buvo sukurti bendri Europos instrumentai: Europos kvalifikacijų

sandara (toliau - EKS), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (toliau - ECVET), Europos

profesinio mokymo kokybės orientacinė sistema (toliau - EQAVET), Europass (2004) ir kt.

Pažanga įgyvendinant Kopenhagos deklaraciją peržiūrima kas dvejus metus.

2010 m. gruodžio 7 d. Briugėje už profesinį mokymą atsakingų Europos šalių ministrų,

Europos socialinių partnerių ir Europos Komisijos susirinkime buvo persvarstytas Kopenhagos

proceso 2011–2020 m. strateginio požiūrio ir prioritetų komunikatas. Remiantis bendra šio

proceso apžvalga, kurią parengė Europos profesinio mokymo plėtros centras (toliau -

CEDEFOP), remdamasis 27 valstybių narių, taip pat Islandijos, Norvegijos bei Lichtenšteino

tyrimu, ir Europos mokymo fondo parengta padėties Kroatijoje, Turkijoje ir Buvusiojoje

Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ataskaita. Briugės komunikate 2011-2020 m.

laikotarpiui buvo nustatyta 11 strateginių tikslų:

užtikrinti, kad pirminis profesinis mokymas taptų patrauklia mokymosi galimybe;

skatinti meistriškumą, kokybę ir aktualumą pirminio ir tęstinio profesinio mokymo

srityje;

sudaryti lanksčias galimybes mokytis ir įgyti kvalifikaciją;

rengti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo internacionalizavimo strategijas ir

skatinti tarptautinį judumą;

skatinti novatoriškumą, kūrybingumą, verslumą, informacinių ir ryšio technologijų

(toliau - IRT) naudojimą;

1 2002 m. lapkričio mėn. 31 šalies (ES valstybių narių, Kroatijos, Makedonijos, Turkijos, Islandijos, Lichtenšteino,

Norvegijos) švietimo ministrai, socialiniai partneriai ir Europos komisija pasirašė Kopenhagos deklaraciją dėl

glaudesnio Europinio bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje. Deklaracijoje buvo pasiūlyti prioritetai

glaudesniam Europos šalių bendradarbiavimui profesinio mokymo srityje: Europinė dimensija profesiniame

rengime, skaidrumas, informavimas ir konsultavimas, kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimas, kokybės

užtikrinimas. Deklaracijoje teigiama, kad šalims glaudžiau bendradarbiaujant sustiprės abipusis pasitikėjimas,

kompetencijų bei kvalifikacijų skaidrumas ir pripažinimas, todėl padidės mobilumas ir mokymosi visą gyvenimą

prieinamumas. Šių nustatytų prioritetų įgyvendinimas, peržiūra ir atnaujinimas pavadintas „Kopenhagos procesu“.

11

realizuoti integracinį (įtraukųjį) pirminį ir tęstinį profesinį mokymą;

aktyvinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir dalyvavimą profesiniame

mokyme, didinti profesinio mokymo pasiekimų matomumą;

suderinti Europines ir nacionalines priemones profesinio mokymo skaidrumo, jo

pripažinimo, kokybės užtikrinimo bei judumo valdyme;

intensyvinti bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant profesinio mokymo politiką;

siekti duomenų kokybės ir jų palyginamumo, formuojant ES profesinio mokymo

politiką;

panaudoti ES paramą tinkamai ir efektyviai (The Bruges Communiqué on enhanced

European Cooperation in Vocational Education and Training for the period 2011-

2020).

Briugės komunikate buvo numatyti 22 konkretūs veiksmai (trumpalaikiai siektini

rezultatai), realizuotini ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis. Tarp jų:

propaguoti profesinio mokymo patrauklumą kampanijų ir gebėjimų konkursų metu;

suteikti galimybių bendrojo ugdymo jaunesnių klasių mokiniams susipažinti su

amatais ir profesinės karjeros galimybėmis;

įgyvendinti nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas, remiantis EQAVET

rekomendacijomis;

tinkamai integruoti bendrųjų kompetencijų ir karjeros valdymo gebėjimus į pirminio

profesinio mokymo (toliau - IVET) mokymo programas, numatant galimybes juos

įgyti ir tęstiniame mokyme (toliau - CVET);

vyriausybėms, socialiniams partneriams, profesinio mokymo paslaugų teikėjams

siekti sukurti priemones, kad būtų įgyvendinti: mokymąsi darbo vietoje (įskaitant ir

gamybinę praktiką); tvarų profesinio mokymo įstaigų ir įmonių tarpusavio

bendradarbiavimą (pavyzdžiui, rengiant stažuotes įmonėse mokytojams ir kt.);

patikimos grįžtamosios informacijos apie jų absolventų įsidarbinimą teikimą;

sukurti sistemas perėjimo nuo mokymosi prie darbo stebėsenai;

įgyvendinti EKS rekomendaciją - sukurti mokymosi rezultatais grindžiamas

nacionalines kvalifikacijų sandaras (toliau - NKS). Naudoti NKS kaip stiprinimo

priemonę didinant pereinamumą tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemų,

diegiant lanksčius mokymo metodus ir kitaip plėtojant profesinį mokymą;

teikti integruotas švietimo, mokymo, užimtumo, profesinio orientavimo paslaugas,

susietas su darbo rinkos poreikiais;

skatinti dalyvauti tarpvalstybinio judumo programose IVET mokinius ir profesinio

mokymo specialistus;

skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas, profesinio mokymo paslaugų teikėjus

kurti internacionalizavimo kultūrą ir tarpvalstybinio judumo strategijas;

šalinti teisines ir administracines kliūtis, susijusias su praktikantų ir stažuotojų

tarpvalstybiniu judumu;

skatinti profesines asociacijas, verslo ir kitas susijusias organizacijas remti

priimančiąsias ir/ar siunčiančiąsias įmones, sudarant tinkamas sąlygas praktikantams

ir stažuotojams pasinaudoti tarpvalstybinio judumo galimybėmis;

užtikrinti, kad profesinio mokymo programose būtų numatytas kalbų mokymasis ir

tarpkultūrinių kompetencijų įgijimas;

12

naudotis ES priemonėmis (EKS, EQAVET, Europasu irk t.), stiprinant kvalifikacijų

bei kompetencijų pripažinimą;

kurti kūrybingumo ir inovacijų partnerystes (tarp profesinio mokymo paslaugų

teikėjų, aukštojo mokslo įstaigų, dizaino, meno, mokslinių tyrimų ir inovacijų centrų,

viešojo ir privataus sektorių);

tobulinti profesinio mokymo paslaugų teikimą, tikslingai panaudojant naujausias

technologijas, įrangą, infrastruktūrą ir tinklus;

skatinti verslumą;

kurti konkrečias priemones žemos kvalifikacijos ir kitų rizikos grupių asmenų

įtraukimui į švietimo ir mokymo sistemą (pasirinkti tinkamas profesinio orientavimo

ir paramos paslaugas ir kurti lanksčias mokymosi galimybes CVET);

sukurti struktūrizuotus profesinio mokymo ir įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimo

mechanizmus (The Bruges Communiqué on enhanced European Cooperation in

Vocational Education and Training for the period 2011-2020).

Briugės komunikatas daugelį nacionalinės politikos kūrėjų paskatino pagreitinti būtinų

pokyčių profesiniame mokyme įgyvendinimą, o šio komunikato trumpalaikiai siekiniai padėjo

atsirinkti svarbiausius spręstinus dalykus. Šalyse prasidėjo diskusijos dėl suinteresuotų profesinio

mokymo sistemos tobulinimu subjektų bendradarbiavimo ir atsakomybių pasiskirstymo. Europos

ir nacionalinių kvalifikacijų sandarų, aprėpiančių visus kvalifikacijų lygius ir tipus,

įgyvendinimas pareikalavo į svarstymus įsitraukti visų švietimo sektorių, darbo rinkos ir

socialinių partnerių atstovus.

Taigi, Lietuvos profesiniame mokyme dideli pokyčiai prasidėjo 2003 metais, patvirtinus

Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatas, kuriose buvo nusakyti Lietuvos

švietimo plėtotės siekiai 2003-2012 metams (Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m.

nuostatos):

1. sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu

išteklių naudojimu pagrįstą švietimo sistemą;

2. išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą

švietimo sistemą;

3. užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos

ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu buvo patvirtinta

Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, kurioje

įvardinti keliami bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai 2003–2012 metais:

sukurti veiksmingą, darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu, racionaliu

išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą;

plėtoti visiems prieinamą ir socialiai teisingą tęstinę švietimo sistemą, pagrįstą

mokymusi visą gyvenimą;

užtikrinti atviros pilietinės visuomenės, rinkos poreikius atitinkančią švietimo kokybę

(Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa,

2005).

Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje

esminių tikslų įgyvendinimo priemonės buvo sugrupuotos pagal 5 prioritetines kryptis:

13

valdymo tobulinimą, įgyvendinant kokybės vadybos principus, tolygiai pasiskirsčius

atsakomybėmis ir atskaitomybėmis, racionaliai ir skaidriai planuojant ir skirstant

finansinius išteklius. Vertybės - atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas,

veiksmingumas;

infrastruktūros tobulinimą, racionalizuojant ir išplėtojant švietimo paslaugų tinklą ir

švietimo sistemos jungtis. Vertybės - mokymasis visą gyvenimą, mokymosi

prieinamumas, socialinis teisingumas;

paramos tobulinimą, skiriant pagrindinį dėmesį socialiai teisingų, lygių švietimo

galimybių puoselėjimui: įvairi parama mokiniams, materialinė, psichologinė ir

kitokia pagalba mokyklai. Vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi

prieinamumas, kokybė;

turinio tobulinimą, didinant mokymosi ir studijų turinio atitiktį darbo rinkos

poreikiams, stiprinant socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų

gebėjimų ugdymą, subalansuojant mokymosi krūvį ir individualizuojant mokymąsi

pagal asmens poreikius ir gebėjimus. Vertybės - kokybė, kontekstualumas, socialinis

teisingumas;

personalo tobulinimą, reorganizavus pedagogų rengimą, pedagogų ir mokyklų

vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir to tobulinimo vertinimo sistemą. Vertybės -

kokybė, kontekstualumas, veiksmingumas (Valstybinės švietimo strategijos 2003-

2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, 2005, 10 punktas).

Šalyje kartu su profesinio mokymo tinklo optimizavimu pradėtas vykdyti profesinio

mokymo įstaigų reorganizavimas iš biudžetinių į viešąsias įstaigas. Decentralizuojant valstybės

funkcijas profesiniame mokyme buvo siekiama užtikrinti: didesnį profesinio mokymo įstaigų

savarankiškumą ir galimybes keisti profesinio mokymo turinį, taikant jį prie kintančių darbo

rinkos poreikių; galimybes profesiniame mokyme drauge su Švietimo ir mokslo ministerija

dalyvauti savivaldybėms, darbdavius atstovaujančioms organizacijoms, mokslo įstaigoms ir

kitiems socialiniams partneriams.

Lietuvoje veikia 90 profesinio mokymo įstaigų (2015-08-24 duomenimis)2. Iš jų 78

mokymo įstaigos yra valstybinės, o 12 nevalstybinių. Tik dalis valstybinių profesinio mokymo

įstaigų yra viešosios3. Tad, galima teigti, kad Lietuvoje profesinio mokymo valdymo

decentralizavimas dar tik įsibėgėja. Viešosios įstaigos, lyginant su biudžetinėmis, turi didesnį

savarankiškumą finansų valdyme ir personalo vadyboje. Jų dalininkais gali būti Švietimo ir

mokslo ministerija, asocijuotosios verslo struktūros, vietos savivaldybių administracija, fiziniai

asmenys. Visuotinis dalininkų susirinkimas, kaip viešosios įstaigos pagrindinis valdymo organas,

priima sprendimus dėl įstaigos įstatų keitimo, įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo, nuosavo

ilgalaikio turto perleidimo, gali skirti ar atleisti įstaigos direktorių. Tokios įstaigos vadovui

suteikiama galimybė priimti vienvaldžius sprendimus, sudaryti sandorius įstaigos vardu. Viešoji

įstaiga, priešingai nei biudžetinė, gali laisvai disponuoti savo uždirbtomis (ne valstybės) lėšomis,

2http://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/Asw.Aikos.Reports/ViewReport.aspx?report=%2fStatistin%C4%97s+ataskait

os%2fSMIR+statistin%C4%97s+ataskaitos%2fSMIRInstitucijosPagalGrupesPriklausomybeTipus 3 Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, viešoji įstaiga− tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės

atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir

mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos

teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

http://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/Asw.Aikos.Reports/ViewReport.aspx?report=%2fStatistin%C4%97s+ataskaitos%2fSMIR+statistin%C4%97s+ataskaitos%2fSMIRInstitucijosPagalGrupesPriklausomybeTipus

http://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/Asw.Aikos.Reports/ViewReport.aspx?report=%2fStatistin%C4%97s+ataskaitos%2fSMIR+statistin%C4%97s+ataskaitos%2fSMIRInstitucijosPagalGrupesPriklausomybeTipus

14

turi daugiau finansavimo šaltinių, todėl veikia efektyviau: išleidžia mažiau lėšų specialistams

parengti. Įvertinus viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos efektyvumą ir kokybę, numatyta tęsti

profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimą ir reorganizavimą į viešąsias įstaigas. Profesinio

mokymo įstaigų finansavimo sistemą ketinama tobulinti susiejant ją su įstaigų pasiektais

rezultatais (Profesinio mokymo įstaigų pertvarka: siekis, galimybės, nauda, 2012).

Profesinio mokymo turinio atnaujinimas, jo valdymo decentralizavimas, sektorinių

praktinio mokymo centrų kūrimas – pokyčiai iš esmės keičiantys profesinio mokymo

organizavimą, dalyvių vaidmenis, funkcijas ir jų tarpusavio santykius.

1.2. Lietuvos profesinio mokymo samprata ir reglamentavimas

Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti arba jai tobulinti. Lietuvos

Respublikos profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007), įvardijama, kad tai

„mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją

tobulinti" (10 punktas).

Lietuvoje profesinio mokymo organizavimo formos yra dvi: mokyklinė ir pameistrystės.

Mokyklinę profesinio mokymo organizavimo formą taiko profesinio mokymo įstaiga ar kita

mokykla, kurioje vykdomas teorinis ir praktinis mokymas. Profesinio mokymo įstaigai sudarius

profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra

pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, praktinis mokymas gali būti

vykdomas darbo vietoje. Profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su

asmeniu sudaro darbo ir profesinio mokymo sutartis. Asmens praktinis mokymas

organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo

įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį


Profesinį mokymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo

įstatymas (aktuali redakcija 2007) bei susiję teisės aktai. Šis įstatymas nustato: profesinio

mokymo sistemos sandarą; kvalifikacijų sudarymą, jų tvarkymą ir suteikimą; profesinio mokymo

organizavimą ir jo valdymą; profesinio mokymo finansavimą.

Lietuvos profesinio mokymo sistemos tikslai:

1. padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo,

technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti

kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą

tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi;

2. sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą,

tobulinti ir keisti kvalifikacijas;

3. užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;

4. užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, kompetencijų vertinimo,

kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;

5. užtikrinti profesinio orientavimo sistemos veiksmingą funkcionavimą (Lietuvos


Profesinis mokymas yra pirminis profesinis mokymas ir tęstinis profesinis mokymas.

Tęstinis profesinis mokymas gali būti formalusis ir neformalusis. Pirminis profesinis mokymas

teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:

1. įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;

15

2. neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo;

3. kurie yra mokęsi pagal specialiojo ugdymo programas.

Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaro

sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. Asmuo, įgijęs pagrindinį

išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir

pagal vidurinio ugdymo programą. Mokiniui, mokantis pagal profesinio mokymo programą,

bendrojo lavinimo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai užskaitomi

vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokiniui, baigusiam formaliojo

profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų

įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. Mokinys, lygiagrečiai su profesinio

mokymo programa baigęs pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą, o baigęs

vidurinio ugdymo programą bei švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išlaikęs brandos

egzaminus – vidurinį išsilavinimą.

Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.

Asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi

pasiekimai užskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Asmeniui,

baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų

kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. Įvertinus asmens

neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, vadovaujantis švietimo ir mokslo

ministro patvirtinta ir su Ūkio ministerija suderinta Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka,

jos gali būti pripažintos kaip atitinkamo lygio kvalifikacijomis arba jos dalimis.

Lietuvoje profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio

mokymo programas. Profesinio mokymo programas turi teisę rengti profesinio mokymo

teikėjas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos Sąjungos

valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai.

Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio

mokymo programas gali tik gavęs Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau - ŠMM) išduotą

licenciją.

Formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įtrauktai į

Profesinių standartų ir kvalifikacijų registrą, kurį steigia Vyriausybė. Formaliosios profesinio

mokymo programos įteisinamos suderinus jas su atitinkama kompetencijas vertinančia

institucija. Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato

švietimo ir mokslo ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru (Formaliojo

profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, 2015). Formaliojo

profesinio mokymo programa turi atitikti kvalifikaciją aprašantį profesinį standartą ar atitinkamą

profesinio rengimo standartą. Taip pat pažymėtina, kad formaliojo profesinio mokymo

programos gali būti vykdomos kartu su bendrojo lavinimo programomis arba papildomos

kitomis programomis, skiriamomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo

rinkoje. Formaliojo profesinio mokymo programos ir profesinio rengimo standartai registruojami

Studijų ir mokymo programų registre, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. O

neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti


Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. formaliojo profesinio mokymo

programas vykdo 74 valstybinės ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos, į kurias

priimami jaunuoliai nuo 14 metų. Profesinis mokymas vyksta profesinio mokymo įstaigose, nors

16

gali būti vykdomas ir įmonėse, įstaigose (pameistrystė). Pameistrystės profesinio mokymo

organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje,

ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,


Formalusis pirminis profesinis mokymas teikiamas turintiems arba neturintiems

specialiųjų poreikių asmenims, kurie gali turėti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba jo

neturėti. Pirminio profesinio mokymo įstaigose kartu su kvalifikacija galima įgyti pagrindinį arba

ir vidurinį išsilavinimą. Mokinių praktinis profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo

įstaigoje ar įmonėje. Formaliojo tęstinio profesinio mokymo programas vykdo darbo rinkos

mokymo centrai (jų Studijos rengimo laikotarpiu yra 5), pirminio profesinio mokymo programas

įgyvendinančių įstaigų suaugusiųjų mokymo skyriai, aukštojo mokslo įstaigos, įmonės ir kitos

organizacijos. Formalusis profesinis mokymas teikiamas jau turintiems, bet norintiems

patobulinti ar įgyti kitą kvalifikaciją asmenims. Kiekvienas profesinio mokymo teikėjas pagal

asmens ar darbdavio poreikį (užsakymą) gali teikti neformalųjį profesinį mokymą. Licencijas

vykdyti tęstinį profesinį mokymą turi 260 institucijų, kurių pagrindinė veikla nėra profesinis

mokymas. Profesinė kvalifikacija mokymo įstaigose įgyjama priklausomai nuo turimo

išsilavinimo.

Įstojimo į profesinio mokymo įstaigas ir mokymosi jose sąlygos.

Norinčių mokytis pagal formaliojo pirminio profesinio mokymo programas priėmimo

klausimus sprendžia konkrečios profesinio mokymo įstaigos mokinių priėmimo komisija.

Stojamųjų egzaminų nėra, svarbus savalaikis prašymų ir reikiamų dokumentų pateikimas, tačiau

daugiau galimybių pasirinkti norimą mokymo programą turi mokiniai, turintys geresnius

ankstesnio mokymosi pasiekimus. Valstybė finansuoja mokymąsi pagal profesinio mokymo

programas pirmai kvalifikacijai įgyti. Mokiniams mokama stipendija, gerai besimokantieji ją

gauna didesnę. Dauguma mokymo įstaigų suteikia mokiniams galimybę gyventi bendrabutyje,

išvykti atlikti praktikos į užsienio šalis (pagal mainų projektus), dalyvauti olimpiadose,

profesinio meistriškumo konkursuose, techninės kūrybos, kultūrinėje veikloje, sportuoti bei kt.

Besimokantiesiems, suteikiamos rudens, šv. Kalėdų, šv. Velykų ir vasaros atostogos. Profesinio

mokymo įstaigų interneto svetainėse skelbiama informacija apie atvirų durų dienas, stojimo ir

mokymosi sąlygas.

1.3. Lietuvos profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos

Švietimo ir mokslo ministerija, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, yra

atsakinga už profesinio mokymo politikos kūrimą bei jos įgyvendinimą. ŠMM kasmet tvirtina

bendruosius profesinio mokymo planus ir formaliojo profesinio mokymo tvarką, asmenų

priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planus, formaliojo profesinio

mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką, akredituoja asmens įgytų kompetencijų

vertinimo institucijas bei vykdo kompetencijų vertinimo priežiūrą, išduoda licencijas

formaliajam profesiniam mokymui vykdyti (1 priedas).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių plėtros

politiką ir ją vykdo. Dalyvauja kuriant ir vykdant profesinio mokymo politiką, organizuoja

kvalifikacijų poreikio prognostinius tyrimus, atlieka ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų

profesinio mokymo įstaigų steigėjo funkcijas, organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų

17

tęstinį profesinį mokymą, vykdo kvalifikacijų suteikimo priežiūrą Vyriausybės nustatyta tvarka,

atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija,

nustato: reikalavimus profesiniams standartams, asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarką,

vertinimui skirtų lėšų paskirstymo tvarką, kvalifikacijos pažymėjimo ir kompetencijų įvertinimo

pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką.

Ūkio ministerija (toliau - UKMIN) atsakinga už žmogiškųjų išteklių plėtros politiką ir

jos įgyvendinimą. UKMIN dalyvauja profesinio mokymo politikos kūrime ir vykdyme,

organizuoja žmogiškųjų išteklių paklausos darbo rinkoje prognozės tyrimus ir vykdo jų rezultatų

sklaidą profesiniame orientavime.

Kitos ministerijos teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo

bei švietimą reglamentuojančių teisės aktų rengimo, dalyvauja projektus rengiančiose darbo

grupėse. Finansų, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijos dalyvauja kuriant

ir įgyvendinant pirminio bei tęstinio mokymo programas, teikiant pasiūlymus dėl savo

kuruojamų sričių profesinio mokymo gerinimo ir susijusių kvalifikacijų.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau - KPMPC) yra

kvalifikacijas tvarkančioji institucija (šios institucijos funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos

profesinio mokymo įstatymas). KPMPC organizuoja profesinių ir profesinio rengimo standartų

rengimą, kaupia ir analizuoja informaciją apie profesinį mokymą, rengia profesinio mokymo

plėtros metodikas, vertina ir plėtoja profesinio mokymo kokybę, atlieka Nacionalinio profesinio

mokymo kokybės užtikrinimo orientacinio punkto ir Nacionalinio kvalifikacijų koordinavimo

punkto funkcijas bei organizuoja pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas

vertinimą.

Lietuvos profesinio mokymo taryba (toliau – LPMT) ir Centrinis profesinis

komitetas (toliau – CPK) – tai patariamosios kolegialios institucijos, bendradarbiaujančios

formuojant ir įgyvendinant profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemos plėtros politiką:

(a) LPMT – drauge su valstybės švietimo institucijomis sprendžia strateginius profesinio

mokymo klausimus. LPMT lygiomis dalimis sudaro valstybės valdymo ir savivaldybių

institucijų, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai.

(b) CPK – koordinuoja strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo bei plėtros

klausimus, inicijuoja teisės aktų, reikalingų kvalifikacijų sistemai formuoti ir palaikyti, projektų

rengimą bei Lietuvos kvalifikacijų sandaros (toliau – LTKS) atnaujinimą. Taip pat nustato

prioritetinius kvalifikacijų sistemos sektorius, svarsto ir teikia pasiūlymus dėl kvalifikacijų

sistemos struktūros bei nacionalinių kvalifikacijų susiejimo su EKS, kvalifikacijų ir ūkio

poreikio atitikties užtikrinimo, kompetencijas vertinančių institucijų veiklos bei kitus susijusius

klausimus (Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų

uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas, 2010). CPK sudaro 18

narių. Po vieną atstovą deleguoja ŠMM, UKMIN bei Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos

savivaldybių asociacija, KPMPC ir Studijų kokybės vertinimo centras; tris narius deleguoja

Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos

profesinio mokymo įstaigų asociacija; devynis narius deleguoja socialiniai partneriai4.

Sektoriniai profesiniai komitetai, kurių pagrindinis uždavinys – aprobuoti, jų

atstovaujamam sektoriui parengtus, profesinius standartus. Taip pat, Sektoriniai profesiniai

komitetai atlieka ir šias funkcijas:

4 http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?page_id=1274

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?page_id=1274

18

Kartu su Kvalifikacijų tvarkymo institucija5 užtikrina kvalifikacijų atitiktį konkretaus

sektoriaus poreikiams.

Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl sektoriaus kvalifikacijų ir joms įgyti

reikalingų kompetencijų.

Nustato prioritetus profesiniams standartams sektoriuje rengti.

Teikia siūlymus Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl profesinių standartų rengimo.

Pritaria profesiniam standartui ar profesinio rengimo standartui.

Pritaria atitinkamo sektoriaus formaliojo profesinio mokymo programų, skirtų

kvalifikacijai įgyti (toliau – programa), rengimui.

Vertina programos atitiktį profesiniame standarte ar profesinio rengimo standarte

nustatytiems reikalavimams.

Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo.

Sprendžia kituose teisės aktuose numatytus kvalifikacijų klausimus atitinkamame

sektoriuje (Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių

komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas,

2010).

Sektorinių profesinių komitetų yra septyniolika6.

Socialiniai partneriai prisideda prie profesinio mokymo politikos formavimo per LPMT ir

CPK. Jie gali inicijuoti naujų kvalifikacijų, profesinių standartų, profesinio mokymo programų

rengimą. Socialinių partnerių atstovai dalyvauja formuojant profesinio mokymo programų turinį,

vertinant profesinio mokymo programų atitikimą darbo rinkos poreikiams, organizuojant praktinį

mokymą, vertinant asmens įgytas kompetencijas. Taip pat dalyvauja vertinant profesinio

mokymo programas pagal jų atitiktį ūkio poreikiams ir jas derina pagal savo kompetenciją;

dalyvauja planuojant mokinių priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo

programas; dalyvauja vykdant profesinį orientavimą; derina asmens įgytų kompetencijų

vertinimo organizavimo veiklą ir dalyvauja vertinant asmens įgytas kompetencijas; dalyvauja

organizuojant praktinį profesinį mokymą įmonėje, įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį

mokytoją ir atliekant jo priežiūrą; dalyvauja atliekant profesinio mokymo įstaigų vadybinės ir

pedagoginės veiklos išorinį vertinimą; dalyvauja profesinio mokymo tarybų, Kvalifikacijos

tarnybos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų veikloje.

Nuo 2003 m. būtent socialiniai partneriai yra atsakingi už baigiamojo kvalifikacijos

vertinimo organizavimą. Nuo 2012 m. besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo

programas įgytų kompetencijų vertinimą organizuoja akredituotos kompetencijų vertinimo

institucijos.

Formaliojo profesinio mokymo teikėjai - profesinio mokymo įstaigos, laisvieji

mokytojai, bendrojo ugdymo mokyklos, įmonės, organizacijos, kurioms profesinis mokymas

nėra pagrindinė veikla), turintys teisę rengti ir vykdyti profesinio mokymo programas (tai

apibrėžta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme). Teikėjas gali priimti asmenis

mokytis ir vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas tik gavęs ŠMM išduotą licenciją.

Profesinio mokymo įstaigos gali turėti licencijas ir pirminiam, ir tęstiniam profesiniam

mokymui.

5 tai Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras 6 http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2013/04/17-SPK-sarasas.pdf

19

Pedagoginiai darbuotojai - Lietuvos pirminio profesinio mokymo įstaigose dirbantys

bendrojo ugdymo dalykų mokytojai, profesijos mokytojai, auklėtojai, mokymo įstaigų direktoriai

ir jų pavaduotojai. Profesijos mokytojai vidutiniškai sudaro daugiau nei pusę pedagoginio

personalo. Tęstiniame profesiniame mokyme tiek teorinį, tiek ir praktinį mokymą vykdo

profesijos mokytojai. Profesinio mokymo įstaigos, mokančios dirbančiuosius ar bedarbius (pvz.,

darbo rinkos mokymo centrai), gali patvirtinti papildomas mokytojų pareigybes (pavyzdžiui,

praktinio mokymo vadovų - instruktorių). Visi profesijos mokytojai privalo turėti ir profesinę, ir

pedagogo kvalifikaciją arba būti išklausę pedagoginių-psichologinių žinių kursą. Rengiant

profesijos mokytojus, pedagoginės studijos vykdomos jau įgijus profesinę kvalifikaciją.

Profesijos mokytojai, neturintys pedagoginės kvalifikacijos, gali ją įgyti baigę 120 valandų

trukmės pedagoginių-psichologinių žinių kursus, kuriuos paprastai organizuoja akredituotos

institucijos bei įmonės arba universitetai, organizuojantys profesijos mokytojų studijas.

Profesijos mokytojams svarbus nuoseklus jų turimų technologinių kompetencijų tobulinimas.

2010 m. pagal Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą buvo pradėtas projektas

„Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir

įdiegimas”. Bendradarbiaujant su darbdaviais buvo parengta apie 100 naujausių technologinių

kompetencijų tobulinimo programų 12-oje ūkio šakų, numatant 650 profesijos mokytojų bei

kolegijų dėstytojų stažuočių7.

1.4. Lietuvos profesinio mokymo programos ir licencijavimas

Profesinio mokymo teikėjai, bendradarbiaudami su darbdavių atstovais, rengia

Profesinio mokymo programas. Profesinėse mokyklose mokymas vykdomas pagal keturių

pakopų profesinio mokymo programas:

Pirmosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 2), skirtos asmenims,

neturintiems pagrindinio išsilavinimo. Pirmosios pakopos programos priklauso

pagrindinio ugdymo lygmeniui. Jos skirtos mokiniams, ne jaunesniems kaip 14 metų,

neturintiems pagrindinio išsilavinimo ir siekiantiems įgyti elementarią profesinę

kvalifikaciją. Sudaroma galimybė pagrindinio ugdymo programos tęstinumui ir

pagrindinio išsilavinimo įgijimui. Mokslas paprastai trunka 2–3 metus. Sėkmingai

baigus programą ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija,

išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas.

Antrosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 3), skirtos asmenims,

turintiems pagrindinį išsilavinimą. Antrosios pakopos profesinio mokymo programos

priklauso vidurinio ugdymo lygmeniui, jų trukmė 2 metai. Sėkmingai baigus

programą ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija ir išduodamas

profesinio mokymo diplomas.

Trečiosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 3) trukmė 3 metai.

Trečiosios pakopos profesinio mokymo programos priklauso vidurinio ugdymo

lygmeniui. Jos skirtos asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą, siekiantiems

įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Mokslas trunka 3 metus. Baigus

vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus mokinys įgyja vidurinį

išsilavinimą ir gauna brandos atestatą, o baigus visą programą ir išlaikius

7 http://www.pmdtkt.upc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3&Itemid=1&lang=lt

http://www.pmdtkt.upc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3&Itemid=1&lang=lt

20

kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija ir išduodamas profesinio mokymo

diplomas.

Ketvirtosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 4), skirtos turintiems

vidurinį išsilavinimą arba yra išklausiusiems vidurinio ugdymo programos kursą. Šios

programos priklauso povidurinio (neaukštojo) lygmeniui. Mokymosi trukmė - nuo 1

iki 2 metų, kuri priklauso nuo programos sudėtingumo. Baigus programą ir išlaikius

kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija ir išduodamas profesinio mokymo

diplomas (žr. Lietuvos švietimo ir mokymo sistema, 2 priedas).

Programų turinys formuojamas kompetencijų ir mokymo tikslų pagrindu, vadovaujantis

atitinkamu profesinio rengimo standartu bei Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais

bendraisiais reikalavimais. Profesinio mokymo programą sudaro:

a) bendra dalis visoms Lietuvos mokykloms. Joje nusakoma profesinės veiklos sritis,

kompetencijos, mokymo tikslai ir vertinimo nuostatos – elementai, perkelti iš atitinkamo

profesinio rengimo standarto;

b) pasirenkamoji dalis, apimanti dalykų programas, mokymo metodus, mokymo

priemones ir pan.

Naujai parengta programa yra suderinama su darbdaviams atstovaujančia kompetentinga

įstaiga (pvz.: Pramonės, prekybos ir amatų rūmai ir kt.). Tuomet ekspertai (profesijos mokytojai,

darbdaviai ir kt. kompetentingi asmenys) vertina programos kokybę ir, esant teigiamai išvadai,

programa įregistruojama Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos 11558 pirminio profesinio mokymo

programos. Didžiausias profesinio mokymo programų skaičius yra Inžinerijos ir inžinerinių

profesijų, Gamybos ir perdirbimo bei Verslo ir administravimo srityse, mažiausias – Mokytojų

rengimo ir pedagogikos, Matematikos ir statistikos bei Aplinkosaugos srityse (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Pirminio profesinio mokymo programų skaičius pagal Švietimo sritis ir

posričius*, 2015 m.

Švietimo sritys ir posričiai Profesinio mokymo

programų skaičius

Visose srityse 1155

Mokytojų rengimas ir pedagogika 1

Profesijos dalykų mokytojų rengimas 1

Menas 82

Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija 15

Dizainas 4

Dailieji amatai 62

Vaizduojamasis menas 1

Verslas ir administravimas 139

Didmeninė ir mažmeninė prekyba 23

Marketingas ir reklama 6

Finansai, bankininkystė, draudimas 8

Buhalterinė apskaita ir apmokestinimas 11

8 http://www.aikos.smm.lt

http://www.aikos.smm.lt/

21

Valdymas ir administravimas 14

Sekretorių ir kontoros darbas 11

Darbo organizavimas 66

Matematika ir statistika 1

Statistika 1

Kompiuterija 16

Kompiuterio panaudojimas 16

Inžinerija ir inžinerinės profesijos 302

Mechanika ir metalo darbai 67

Inžinerija ir inžinerinės profesijos 4

Elektra ir energija 103

Elektronika ir automatika 22

Cheminės medžiagos ir cheminiai procesai 43

Variklinės transporto priemonės, laivai ir orlaiviai 63

Gamyba ir perdirbimas 140

Maisto produktų gamyba 34

Tekstilė, apranga, avalynė, oda 77

Medžiagos (mediena, popierius, plastikai, stiklas) 27

Kasyba ir gavyba 2

Architektūra ir statyba 114

Architektūra ir miesto planavimas 1

Statyba ir statybos inžinerija 113

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 64

Augalininkystė ir gyvulininkystė 36

Sodininkystė 14

Miškininkystė 12

Žuvininkystė 2

Sveikatos priežiūra 15

Medicina 1

Medicinos diagnostika ir gydymo technologija 6

Slauga ir priežiūra 5

Stomatologija 1

Terapija ir reabilitacija 2

Socialinės paslaugos 14

Vaikų priežiūra ir paslaugos jaunimui 4

Socialinis darbas ir konsultavimas 10

Paslaugos asmenims 112

Viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas 43

Kelionės, turizmas ir laisvalaikis 17

Paslaugos namuose 27

Plaukų ir grožio priežiūra 25

Transporto paslaugos 93

Transporto paslaugos 93

Aplinkosauga 10

Aplinkosaugos technologijos 3

Sanitarijos ir higienos tarnybos 7

Saugos paslaugos 52

Asmenų ir nuosavybės apsauga 27

Ginkluotosios pajėgos ir gynyba 1

22

Profesinė sveikata ir darbo sauga 24

Šaltinis: http://www.aikos.smm.lt Švietimo sritys pateiktos pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Sritys ir posričiai. Vartotojo vadovas.

ŠMM2000.

Profesinio mokymo programose yra nustatyta, kad privalomas praktinis mokymas turi

vykti įmonėje arba darbo sąlygas atitinkančioje mokyklos bazėje. Praktiniam mokymui turi būti

skirta 60–70 proc. (iki 15 savaičių) visų numatytų specialybės dalykams valandų, o

specializacijos dalykams - 10–15 proc. specialybės dalykams skirtų valandų. Siekiant geriau

patenkinti rinkos ir (ar) profesinio mokymo paslaugų gavėjų poreikius, profesinio mokymo

įstaigos turi teisę savarankiškai keisti apie 10 proc. mokymo programos turinio. Mokymo

programų trukmė gali būti nuo dvejų iki trejų metų. Trukmė priklauso nuo besimokančiojo

poreikių greta profesijos įgyti ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba mokytis pagal programą,

skirtą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Turint vidurinį išsilavinimą ir

atsižvelgiant į norimos įgyti specialybės specifiką, mokymas gali trukti vienerius arba pusantrų

metų. Remiantis Profesinio mokymo įstatymu (aktuali redakcija, 2007), profesinio mokymo

kokybę turi užtikrinti profesinio mokymo teikėjas. Išsamesnė informacija apie profesinio

mokymo įstaigų profesinio mokymo programas pateikta Atviros informavimo, konsultavimo ir

orientavimo sistemos (AIKOS) tinklalapyje www.aikos.smm.lt.

Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės (2011) reglamentuoja licencijų

vykdyti formalųjį profesinį mokymą juridiniams asmenims, kitoms juridinio asmens statuso

neturinčioms Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, įsteigtiems

Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje gyvenantiems fiziniams asmenims išdavimą,

papildymą, patikslinimą, atsisakymą jas išduoti, jų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo

panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, licencijų dublikatų išdavimą, taip pat licencijų turėtojų

teises ir pareigas, licencijuojamos veiklos sąlygas ir jų laikymosi priežiūrą.

2015 m. naujai redaguotame ir patvirtintame Formaliojo profesinio mokymo programų

rengimo ir įteisinimo tvarkos apraše yra nustatyta formaliojo profesinio mokymo programų,

skirtų pirminiam ir tęstiniam profesiniam mokymui, rengimo, keitimo, vertinimo ir įteisinimo

tvarka. Taip pat ankstesniuose susijusiuose teisės aktuose buvo numatytas perėjimas prie

nacionalinių modulinių profesinio mokymo programų. Tokių programų rengimą arba keitimą

pavesta organizuoti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui. Programų rengimo

procesą inicijuoti, o ir jame dalyvauti gali ne tik profesinio mokymo teikėjai, bet ir kiti juridiniai

ar fiziniai asmenys.

Modulinių programų profesinio mokymo sistemos plėtrai įgyvendinamas nacionalinis

projektas „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“

(Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010-09-14 – 2015-09-30). Šio projekto metu numatyta

sukurti modulinio profesinio mokymo koncepciją, programų rengimo metodiką ir parengti

pavyzdinių modulinių profesinio mokymo programų. Profesinio mokymo turinio pertvarkymu į

modulinį profesinį mokymą siekiama palengvinti kompetencijų, įgytų neformaliojo mokymosi ar

savišvietos būdu, pripažinimą, ir įgyvendinti kreditų perkėlimo sistemą. Profesinio mokymo

organizavimas moduliniu principu sudarys sąlygas greičiau įgyti atskiras profesines

kompetencijas. Taigi atsiranda galimybė kvalifikaciją įgyti ne tik mokantis visą programą

nuosekliai. Ją bus galima siekti įgyti dalimis, mokantis pagal atskirus modulius. Tai leis

žmonėms sparčiau įsilieti į darbo rinką, o vėliau sugrįžti į profesinę mokyklą mokytis naujų

kompetencijų.


http://www.aikos.smm.lt/aikos/index.htm

23

„Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos apraše“ (2015)

numatyta, kad modulinės programos rengimą arba keitimą organizuoja ir metodinę pagalbą

teikia Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Modulinė programa rengiama

remiantis kompetencijomis, vadovaujantis atitinkamo sektoriaus profesiniu ar profesinio rengimo

standartu ir keičiama atnaujinus standartus (Profesinio standarto rengimo metodika, 2012). Kai

standartų nėra, modulinė programa rengiama pagal atitinkamą profesinio mokymo programą,

įregistruotą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, remiantis joje apibrėžtomis

kompetencijomis. Modulinė programa apima teorinį ir praktinį mokymą. Praktiniam mokymui

turi tekti 60–70 procentų programai skirto laiko. Modulinės programos apimtis nustatoma

mokymosi apimties (asmens mokymosi rezultatai per tam tikrą laiką) vienetais – kreditais.

Vienas mokymosi kreditas lygus 27 val. (kontaktinės ir nekontaktinės mokymosi valandos).

Vieno modulio apimtis yra ne didesnė kaip 10 kreditų. Vieneri mokslo metai paprastai atitinka

60 kreditų. Modulinę programą sudaro: įvadinis modulis, kompetencijoms įgyti skirti moduliai,

baigiamasis modulis. Modulinės programos privalomųjų modulių apimtis turi būti ne mažesnė

kaip 85 proc. Privalomoji programos dalis: įvadinis modulis, privalomieji moduliai, skirti

kompetencijoms įgyti ir baigiamasis modulis. Likusią modulinės programos dalį sudaro

pasirenkamieji moduliai, susiję su kvalifikacija. Modulinėje programoje kartu su kvalifikacijai

įgyti skirtomis kompetencijomis integruojamos ir bendrosios kompetencijos (Formaliojo

profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, 2015).

Analizuojant profesinėse mokyklose vykdomų profesinio mokymo programų skaičiaus

kaitą per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2006 m. iki 2015 m.) pagal švietimo sritis ir posričius,

akivaizdu, kad bendras programų skaičius atskirose srityse ir posričiuose didėja (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Profesinio mokymo įstaigose vykdomų profesinio mokymo programų

skaičiaus kaita pagal Švietimo sritis*, 2006-2015

Švietimo sritys Metai / profesinio mokymo programų skaičius

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Visose srityse 1103 989 1026 1056 1072 1078 1096 1093 1131 1144 Aplinkosauga 9 8 8 8 9 9 9 10 10 10 Architektūra ir statyba 95 99 101 103 108 108 109 110 112 113 Gamyba ir perdirbimas 125 120 127 129 130 131 133 133 136 139 Inžinerija ir inžinerinės

profesijos 302 285 285 291 293 293 294 295 296 302

Kompiuterija 7 7 7 8 8 8 8 8 14 16 Matematika ir statistika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Menas 80 62 70 74 75 75 77 77 79 82 Mokytojų rengimas ir

pedagogika 17 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Paslaugos asmenims 95 83 93 99 104 104 104 105 111 111 Saugos paslaugos 36 38 38 41 41 41 42 43 51 51 Socialinės paslaugos 11 10 12 13 13 13 13 13 14 14 Sveikatos priežiūra 29 13 13 13 13 15 16 15 15 15 Transporto paslaugos 93 88 88 90 90 91 101 94 95 92 Verslas ir administravimas 132 123 125 127 128 128 128 128 134 135

Žemės ūkis, miškininkystė ir 63 50 57 58 58 60 60 60 62 62

24

žuvininkystė

Žurnalistika ir informacija 2 1 - - - - - - - - Šaltinis: http://www.aikos.smm.lt * Švietimo sritys pateiktos pagal Lietuvos švietimo klasifikacija. Sritys ir posričiai. Vartotojo vadovas.

ĮMM> 2000

Remiantis profesinio mokymo įstaigose vykdomų profesinio mokymo programų

skaičiaus kaita pagal švietimo sritis 2006-2015 (žr. 2 lentelėje), matyti, kad ženkliai padidėjo

Architektūros ir statybos, Gamybos ir perdirbimo, Kompiuterijos, Paslaugų asmenims, Saugos

paslaugų švietimo sričių profesinio mokymo programų skaičius, o tuo pačiu ir jų įvairovė. Tuo

tarpu, Aplinkosaugos, Matematikos ir statistikos, Meno, Socialinių paslaugų, Transporto

paslaugų, Verslo ir administravimo, Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės švietimo srityse

programų skaičius pakito nežymiai arba išliko tas pats. Akivaizdu, kad sumažėjo poreikis

Mokytojų rengimo ir pedagogikos bei Sveikatos priežiūros švietimo sričių profesinio mokymo

programų, o Žurnalistikos ir informacijos srityse šis poreikis išnyko visai. Galima manyti, kad

naujų profesinio mokymo programų rengimo poreikį įtakoja tai, kokie šalies ūkio sektoriai

sukuria daugiausia pridėtinės vertės. Remiantis 2013 m. statistikos departamento duomenimis

(Gyventojų užimtumo tyrimo rezultatai. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų

bazė9), kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuo 2011 m. išaugo apdirbamosios pramonės, prekybos,

transporto ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Gyventojų (nuo 15 metų) užimtumas pagal ekonomines veiklas

Ekonominė veikla (pagal EVRK* 2)

Užimtieji,

tūkst. Proc.

A Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 116,6 8,5 B Kasyba ir karjerų eksploatavimas 2,8 0,2 C Apdirbamoji gamyba 212,6 15,5 D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 14,5 1,1 E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir

regeneravimas 13,2 1,0

F Statyba 93,7 6,8 G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto

priemonių ir motociklų remontas 246,8 18,0

H Transportas ir saugojimas 100,7 7,3 I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 35,5 2,6 J Informacija ir ryšiai 27,9 2,0 K Finansinė ir draudimo veikla 19,8 1,4 L Nekilnojamojo turto operacijos 13,7 1,0 M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 51,5 3,8 N Administracinė ir aptarnavimo veikla 44,9 3,3 O Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 83 6,1 P Švietimas 146,5 10,7 Q Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 92,4 6,7 R Meninė pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 21,2 1,5

9 http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/


http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/

25

* Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

Šaltinis: Gyventojų užimtumo tyrimo rezultatai. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė.

Prieiga internete http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/. 2013 05 13 duomenys

Profesinio mokymo įstaigos, rengdamos profesinio mokymo programas ir siekdamos, kad

jų turinys atitiktų vietos ar regiono darbo rinkos poreikius, jų turinį derina su darbdaviais.

Licencijų vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimą, papildymą, patikslinimą,

atsisakymą jas išduoti, jų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo

panaikinimą, licencijų dublikatų išdavimą, taip pat licencijų turėtojų teises ir pareigas,

licencijuojamos veiklos sąlygas ir jų laikymosi priežiūrą reglamentuoja „Formaliojo profesinio

mokymo licencijavimo taisyklės“ (2011) ir kiti susiję teisės aktai (Formaliojo profesinio

mokymo tvarkos aprašas, 2012, naujai redaguotas 2015; Formaliojo profesinio mokymo

programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, 2015), o licencijas išduoda Švietimo ir mokslo

ministerija.

1.5. Kvalifikacijos, jas apibrėžiantys dokumentai, kompetencijų vertinimas,

kvalifikacijų suteikimas

Lietuvos kvalifikacijų sandara. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.

gegužės 4 d. „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo, buvo sukurta Lietuvos

kvalifikacijų sandara (toliau - LTKS). Lietuvos kvalifikacijų sandara buvo parengta, siekiant

klasifikuoti Lietuvos Respublikoje nustatytas kvalifikacijas, sudaryti sąlygas derinti

kvalifikacijas su šalies ūkio poreikiais, koordinuoti šalies ekonominę, socialinę ir užimtumo

politiką, užtikrinti kvalifikacijų nustatymo, įgijimo, vertinimo ir pripažinimo procesų aiškumą

bei prieinamumą. Informuoti asmenis ir organizacijas apie įvairiai profesinei veiklai reikalingų

kvalifikacijų turinį, jų įgijimą, tobulinimą ir (ar) keitimą, sudaryti sąlygas palengvinti darbo

jėgos mobilumą šalies ir tarptautiniu mastu, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, taikant visas

formaliojo, neformaliojo ir savišvietos mokymo formas ir būdus, siekiant pereiti iš vieno

kvalifikacijos lygio į kitą10. Lietuvos kvalifikacijų sandarą buvo svarbu parengti ir siekiant

įgyvendinti Europos Parlamento, ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą

gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, taip pat pradėtas Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir

Europos kvalifikacijų sąrangos (toliau - EKS) susiejimo procesas (Lietuvos konvergencijos 2011

metų programa, 2011).

Organizuoti nacionalinės kvalifikacijų sistemos susiejimą su EKS Švietimo ir mokslo

ministerija pavedė Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (toliau – KPMPC), kurį jo

nuostatai įpareigoja vykdyti Nacionalinio koordinavimo punkto (National Coordination Point)

funkcijas (Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą

kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita, 2012).

Lietuvos kvalifikacijų sandara buvo parengta pagal jau egzistuojančią mokymosi

rezultatų lygių sistemą visose švietimo grandyse Lietuvoje teikiamas kvalifikacijas suskirsčius į

8 Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygius (toliau - LTKS lygiai), mokymosi rezultatus apibūdinant

veiklos, kurią atlikti yra pasirengęs kvalifikaciją įgijęs asmuo, sudėtingumo, savarankiškumo ir

kintamumo kriterijais (Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, 2010). Skiriamos dviejų tipų

kvalifikacijos:

10 http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html

http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/

http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html

26

kvalifikacijos darbui, kurių pagrindinis siekis yra parengti asmenį darbui;

kvalifikacijos mokymuisi, kurių pagrindinis siekis yra parengti asmenį tolesniam

mokymuisi.

Tokios kvalifikacijos įgyjamos baigus pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas.

Profesinio mokymo kvalifikacijoms Lietuvos kvalifikacijų sistemoje priskiriami pirmieji penki

lygiai11 (Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, 2010):

1 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš vieno ar kelių paprastų

specializuotų veiksmų ar operacijų. Atliekant veiklą gebama pritaikyti pagrindines žinias,

būdingas vykdomai veiklai. Veiklos aplinka yra aiški, veikla atliekama pagal detalias

instrukcijas, kai kuriais atvejais būtina intensyvi priežiūra, vadovavimas ir pagalba. Veiklą

sudarančios situacijos, veiksmai ir operacijos yra pastovios ir nuolat kartojasi.

2 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, kurią sudaro veiksmai ir operacijos, skirtos

paprastoms problemoms spręsti. Atliekant veiklą gebama pritaikyti pagrindines veiklai būdingas

faktines žinias. Veiklai atlikti reikalinga priežiūra, vadovavimas ir pagalba. Veiklą sudarantys

veiksmai ir operacijos yra pastovios.

3 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš veiksmų ir operacijų siaurose

veiklos srityse. Veikla gali apimti kelis ir daugiau specializuotų veiklos uždavinių, kuriems reikia

pritaikyti gerai žinomus ir išbandytus sprendimus. Atliekant veiklą gebama pritaikyti būdingas

vykdomai veiklai žinias apie veiklos srities faktus, principus ir procesus. Veikla atliekama

savarankiškai, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir esant išorinei atlikimo

kokybės kontrolei. Veiklos aplinka gali reikalauti gebėjimo prisitaikyti prie paprastų konteksto

pokyčių.

4 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš veiksmų ir operacijų palyginti

plačiose veiklos srityse. Veikla atliekama vykdant keletą ir daugiau specializuotų veiklos

uždavinių, kurių galimi sprendimai ne visada išbandyti ir žinomi. Atliekant veiklą gebama

pritaikyti faktines ir teorines žinias, būdingas plačiam kontekstui, susijusiam su veiklos sritimi.

Veikla atliekama savarankiškai, prisiimant atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų

kokybę. Įgijus patirties, kvalifikacija leidžia perduoti praktinius veiklos įgūdžius žemesnės

kvalifikacijos darbuotojams ir prižiūrėti jų veiklą. Veiklos aplinka reikalauja gebėjimo

prisitaikyti prie pokyčių, lemiamų veiklos konteksto kaitos, kuri dažniausiai nuspėjama.

5 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, pasižyminčiai kompleksišku veiklos uždavinių

derinimu skirtingose veiklos srityse. Veikla apima žemesnės kvalifikacijos darbuotojų

kompetencijų vertinimą ir mokymą. Veikla reikalauja derinti išsamias veiklos srities žinias su

bendrosiomis žiniomis, sprendžiant įvairias specializuotas veiklos užduotis keliose skirtingose

veiklos srityse. Darbuotojas atlieka veiklą savarankiškai, jos priežiūra apsiriboja tik rezultatų

įvertinimu. Veiklos uždavinius nustato aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas, dažnai suteikdamas

veiklos atlikėjui galimybes pasirinkti šių uždavinių sprendimo būdus ir priemones. Darbuotojas

vadovauja žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklai, planuoja ir skirsto veiklos užduotis,

prižiūri veiklos atlikimą, konsultuoja ir tikrina veiklos atlikimo kokybę. Veiklos technologiniai ir

organizaciniai reikalavimai ir jos aplinka nuolat kinta, pokyčiai dažnai nenuspėjami ir gali būti

susiję su naujomis veiklos sritimis.

11 galima manyti, kad vis dar diskusinis klausimas, nes įvairiose ataskaitose, publikacijoje nuomonės nėra vieninga.

Vienur teigiama, kad apima keturis profesinio išsilavinimo lygios, o kitus, kad apima penkis profesinio išsilavinimo

lygius.

27

1-4 lygio kvalifikacijos įgyjamos baigus profesinio mokymo ir/arba bendrojo ugdymo

programas (žr. 3 priedą). Du žemiausieji lygiai numatyti asmenims, kurie dėl vienokių ar kitokių

priežasčių, pvz., negalia ar žemas išsilavinimas, negali įgyti aukštesnio lygio kvalifikacijos. Net

ir palyginus žemo lygio kvalifikacijos įgijimas palengvina tokių žmonių integraciją į darbo rinką

ir mažina jų atskirtį. Darbo rinkoje populiariausios 3 ir 4 LTKS lygių kvalifikacijos. Jas įgijęs

asmuo jau yra pasirengęs dirbti savarankiškai. Šie lygiai skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju

numatoma veikla susideda „iš veiksmų ir operacijų siaurose veiklos srityse“ (pvz., kasininkas,

siuvimo mašinos operatorius, dažytojas), o antruoju – „iš veiksmų ir operacijų palyginus plačiose

veiklos srityse“ (pvz., pardavėjas, siuvėjas, apdailininkas). 3-ojo lygio kvalifikaciją įgijęs asmuo

dirba vadovaujant ir kontroliuojant jo veiklą aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui, o 4-ojo lygio

kvalifikaciją turintis asmuo pats prisiima atsakomybę už savo veiklos kokybę ir rezultatus. 6-ojo

lygio kvalifikacijos įgyjamos baigus pirmąją universitetinių studijų pakopą ar kolegines studijas,

teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka – taip pat pagal laipsnio nesuteikiančias studijų arba

perkvalifikavimo programas. 7-ojo lygio kvalifikacijos suteikiamos baigus antrąją universitetinių

studijų pakopą arba vientisųjų studijų programas, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka – pagal

laipsnio nesuteikiančias studijų arba perkvalifikavimo programas. 8-ojo lygio kvalifikacijos

įgyjamos baigus doktorantūros studijas. Be to, nustatyta, kad visų lygių kvalifikacijas galima

įgyti iš profesinės veiklos patirties arba mokantis savarankiškai. Daugiausia diskusijų kyla dėl 5

lygio kvalifikacijų, kurių būtinybę labai pabrėžia darbdaviai. Šis lygis yra ties profesinio

mokymo ir aukštojo mokslo sandūra. Tokio lygio kvalifikacijos šiuo metu Lietuvoje dar

neteikiamos, o „Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše“ (2010) įvardijama, kad jos įgyjamos

„mokantis pagal mokymo programas, skirtas asmenims, turintiems profesinę kvalifikaciją ir

nustatytos trukmės profesinės veiklos patirties, laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus

rezidentūros) programas ir (arba) iš profesinės veiklos patirties ir mokantis savarankiškai“. 5

lygio kvalifikacijos apraše yra pabrėžiami tokie gebėjimai kaip vadovauti kitų žemesnės

kvalifikacijos darbuotojų veiklai, planuoti ir skirstyti veiklos užduotis, prižiūrėti veiklos atlikimą,

konsultuoti ir tikrinti veiklos atlikimo kokybę. LTKS numato du 5 lygio profesinio mokymo

kvalifikacijų tipus:

darbo patirties turinčius aukštos kvalifikacijos žemosios grandies vadybininkus ar

meistrus;

aukštos kvalifikacijos darbininkus / technikus, kurių veikla reikalauja išsamaus

teorinio pasirengimo.

Taigi, 5-ojo lygio kvalifikacijas Lietuvoje galima įgyti iš profesinės veiklos patirties arba

mokantis savarankiškai.

Visų kvalifikacijų turinį apibrėžia profesinio rengimo arba / ir profesiniai standartai.

Profesinio rengimo standartai. Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo

profesinio mokymo sistemoje reglamentas. Profesinio rengimo standartą sudaro trys pagrindinės

tarpusavyje susijusios dalys:

profesinę veiklą charakterizuojantys parametrai, aprašomi įvardijant veiklos sritis,

kompetencijas bei jų ribas;

mokymo tikslai, apibrėžiantys žinias ir gebėjimus reikalingus tam tikrai

kompetencijai įgyti;

profesinių kompetencijų vertinimo parametrai (Profesinio standarto struktūros, jo

rengimo, keitimo ir papildymo tvarkos aprašas, 2010).

28

Pirmoji dalis, apibūdinanti numatomos profesinės veiklos funkcijas ir joms atlikti

reikalingas profesines kompetencijas, dažniausiai vadinama profesijos standartu, o dvi likusios –

profesinio rengimo standartu.

Profesinio rengimo standartai pradėti rengti 1998 m. 2015 metų rugpjūčio mėn.

duomenimis Lietuvoje yra parengti 77 tokie standartai12. Siekiant šių standartų rengimo metu

užtikrinti socialinį dialogą, buvo suburta 14 ūkio šakų ekspertų grupių (toliau ŪŠEG). Ekspertus

delegavo darbdaviai, profesinės sąjungos ir profesinio mokymo įstaigos. Profesinio rengimo

standartų rengimą koordinavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau -

KPMPC). ŪŠEG, įvertinus gebėjimų poreikio tyrimus, pvz., sektorių tyrimus, taip pat darbo

rinkos prognozes, Lietuvos darbo biržos sudaromą „Įsidarbinimo galimybių barometrą“,

nustatydavo, kokius standartus rengti. Standartą rengdavo darbo grupė, sudaryta iš profesijos

mokytojų ir atitinkamos veiklos srities žinovų. Ši darbo grupė formuodavo standarto turinį,

išanalizavus su kvalifikacija susijusius teisės aktus, profesinio mokymo įstaigose sukauptą patirtį

ir atlikus reikiamus kvalifikacijų tyrimus įmonėse. Parengtas standarto projektas būdavo plačiai

svarstomas ir tobulinamas pagal pateiktas pastabas. ŪŠEG aprobuotą profesinio rengimo

standartą tvirtindavo švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Patvirtinus

standartą, jis tapdavo mokymo programų rengimo ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo

pagrindu. Galiojantys profesinio rengimo standartai skelbiami KPMPC internetinėje svetainėje

http://www.kpmpc.lt/Standartai/iteisinti.html/.

Profesiniai standartai. Profesinis standartas - tai dar vienas svarbus dokumentas,

kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų, vertinimo kriterijų ir metodų aprašas. Siekiant

tobulinti kvalifikacijų formavimo sistemą, 2007 m. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo

pakeitimo įstatyme buvo įteisinti profesiniai standartai. Profesinio rengimo standartai apėmė

siaurą sritį - jie buvo rengiami tik vienai konkrečiai kvalifikacijai ir apėmė tik vieną kvalifikacijų

lygį (atitinka dabartinį LTKS 4 lygį). Tai ribojo profesinio mokymo įstaigų lankstumą bei

mobilumą. Tuo tarpu profesiniai standartai rengiami tam tikram ūkio sektoriui, aprašant

svarbiausias to sektoriaus visų LTKS lygių kvalifikacijas. Profesijos standarte numatoma

aprašyti kiekvienos to sektoriaus kvalifikacijos kompetencijas, grupuojant jas į kvalifikaciją

sudarančius vienetus. Remiantis išsamiais kvalifikacijų poreikio konkrečiame ūkio sektoriuje

tyrimais, yra rengiami profesiniai standartai. Šio tipo standartai leis tiksliau ir tikslingiau

projektuoti profesinio mokymo turinį, vertinti, ar asmens mokymosi pasiekimai atitinka jo

siekiamos įgyti kvalifikacijos nustatytus reikalavimus. Prognozuojama, kad nustatyti

reikalavimai visų lygių kvalifikacijoms, turi sudaryti geresnes sąlygas asmenims pereiti tarp

skirtingų lygių kvalifikacijų, tai pat tai užtikrintų lankstumą formuojant ir tobulinant pačias

kvalifikacijas.

Valstybės lygmeniu pagrindinė atsakomybė už kvalifikacijų sistemos politikos

formavimą ir jos įgyvendinimą deleguota Švietimo ir mokslo ministerijai. Jai talkina Ūkio

ministerija (organizuoja žmogiškųjų išteklių poreikio prognostinius tyrimus ir koordinuoja

reguliuojamų profesijų pripažinimą). ŠMM kartu su Ūkio ministerija nustato profesinių standartų

struktūrą, jų rengimo, keitimo ir papildymo tvarką bei juos tvirtina. Rengiant profesinius

standartus, pagal savo kompetenciją dalyvauja ir kitos Lietuvos Respublikos ministerijos bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos. Profesinių standartų rengimą ŠMM delegavo

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui. Į profesinių standartų rengimą stengiamasi

įtraukti susijusius socialinius partnerius. Efektyviam socialiniam dialogui užtikrinti prie KPMPC

įsteigti Centrinis profesinis komitetas (toliau - CPK) ir 17 Sektorinių profesinių komitetų (toliau

12 http://www.kpmpc.lt/Standartai/iteisinti.html

http://www.kpmpc.lt/Standartai/iteisinti.html/

http://www.kpmpc.lt/Standartai/iteisinti.html

29

- SPK). Centrinis profesinis komitetas ir Sektorinis profesinis komitetas svarbūs koordinuojant

kvalifikacijų klausimus. CPK koordinuoja strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo

klausimus, o SPK – kvalifikacijų formavimo klausimus konkrečiuose ūkio sektoriuose.

Pagrindinės SPK funkcijos: patarti KPMPC dėl sektoriaus kvalifikacijų ir joms įgyti reikalingų

kompetencijų, nustatyti profesinių standartų rengimo prioritetus, pritarti parengtiems

standartams, vertinti programų atitiktį standartuose nustatytiems reikalavimams.

Profesinio mokymo metu įgyjamų kvalifikacijų akreditacija: laikomi baigiamieji

kvalifikacijos egzaminai ir išduodami valstybės pripažįstami kvalifikacijos pažymėjimai. Įgytas

kvalifikacijos pažymėjimas suteikia teisę jo turėtojams dirbti atitinkamos kvalifikacijos

reikalaujantį darbą įmonėse ar įstaigose. Profesinio mokymo įstaigų absolventai, įgiję vidurinį

išsilavinimą, gali stoti mokytis į kolegijas ar universitetus.

Kompetencijų vertinimas, kvalifikacijų suteikimas. Kompetencijas vertina akredituoti

socialiniai partneriai, kiti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kitos valstybės narės

juridiniai asmenys arba juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų padaliniai.

Kompetencijų vertinimo procesas atskirtas nuo profesinio mokymo proceso, siekiant kokybiško

ir nešališko asmens įgytų profesinių kompetencijų vertinimo. Akredituota kompetencijų

vertinimo institucija vertina kompetencijas, įgytas mokantis pagal formaliojo, neformaliojo

profesinio mokymo programas, darbo veiklos ar savišvietos būdu. Akredituotą kompetencijų

vertinimo instituciją profesinio mokymo teikėjas pasirenka teisės aktų nustatyta tvarka.

Akredituotų kompetencijų vertinimo institucijų sąrašas (kartu su įvardytomis kompetencijomis)

skelbiamas Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje ir Kvalifikacijų ir profesinio

mokymo plėtros centro interneto svetainėje (žr. 4 priedą).

Kvalifikaciją suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo

rezultatus. Asmenims, gavusiems kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą, išduodami

kvalifikacijos pažymėjimai, kuriuose įrašomas ir LTKS/ EKS lygis. „Asmens įgytų kompetencijų

vertinimo tvarkos aprašas“ (2015) reglamentuoja asmens kompetencijų, įgytų siekiant

kvalifikacijos, mokantis pagal formaliojo, neformaliojo profesinio mokymo programas, darbo

veiklos ar savišvietos būdu, vertinimo organizavimą ir vykdymą. Šis aprašas taikomas vertinti I–

V lygio kvalifikacijų kompetencijas. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo komisija sudaroma iš

ne mažiau kaip 3 kompetencijų vertintojų: profesinių sąjungų arba atitinkamos profesijos

darbuotojų atstovas, darbdavių atstovas, profesijos mokytojas, kurie turi atitikti reikalavimus,

nustatytus kitame teisės akte „Reikalavimų kompetencijų vertinimo institucijoms ir jų

akreditavimo tvarkos apraše", patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario

2 d. nutarimu Nr. 132 (Reikalavimų kompetencijų vertinimo institucijoms ir jų akreditavimo

tvarkos aprašas, 2012). Darbdavio atstovas skiriamas Asmens įgytų kompetencijų vertinimo

komisijos pirmininku. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma įgytoms I–II lygio

kvalifikacijų kompetencijoms vertinti Asmens įgytų kompetencijų vertinimo komisija

nesudaroma, o skiriamas vertintojas (-ai).

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas

kompetencijas, nustatytas atitinkamame profesiniame arba profesinio rengimo standarte, o kai jų

nėra – atitinkamoje profesinio mokymo programoje, įregistruotoje Studijų, mokymo programų ir

kvalifikacijų registre. Mokiniams, baigusiems profesinio mokymo programas ir išlaikiusiems

baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus, suteikiama profesinė kvalifikacija. Profesinių mokymo

įstaigų mokiniai, įgiję vidurinį išsilavinimą, gali tęsti studijas kolegijose ar universitetuose.

Papildomi balai yra suteikiami asmenims, stojantiems į koleginių ar universitetinių studijų

programas po tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo su pagyrimu

30

arba po tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo, turint darbo stažą

pagal įgytą kvalifikaciją. „Tuo atveju, kai stojantiesiems gali būti skiriama papildomų balų už

tarptautinių ir šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėjimą, už darbo pagal profesinėje

mokykloje įgytą kvalifikaciją stažą arba už profesinės mokyklos baigimą su pagyrimu (tik stojant

į tos pačios švietimo srities kolegines studijas), turimus duomenis jie turi nurodyti atitinkamuose

prašymo laukuose". (Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir

vientisąsias studijas 2015 m. tvarkos aprašas, 2015, 24 punktas").

Lietuvos teisės aktais yra numatyta galimybė užskaityti ankstesnio mokymosi

pasiekimus. Mokymo ir pasiekimų vertinimo procesų atskyrimas sudarė palankias sąlygas

neformaliai ar savišvietos būdu, pvz., darbo vietoje įgytiems mokymosi rezultatams įvertinti ir

pripažinti. Akredituotai institucijai, įvertinus asmens turimas kvalifikacijai reikalingas

kompetencijas, jos gali būti pripažintos atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalimi. Remiantis

„Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašu“ (2008), siekiant, kad būtų

užskaityti mokinio ankstesnio mokymosi pasiekimai, mokinys profesinio mokymo įstaigos

direktoriui pateikia: prašymą užskaityti jo ankstesnio mokymosi pasiekimus; ankstesnio

mokymosi pasiekimų sąrašą, sudarytą vadovaujantis Programa; ankstesnio mokymosi

pasiekimus liudijančius dokumentus (kvalifikacijos pažymėjimus; profesinio mokymo

pažymėjimus; profesinio mokymosi pasiekimų pažymėjimus; kompetencijų įvertinimo

pažymėjimus; kitus pažymėjimus; kitus dokumentus, liudijančius mokymosi pasiekimus).

Ankstesnio mokymosi pasiekimus vertina profesinio mokymo įstaigos direktoriaus įsakymu

paskirti profesijos mokytojai. Teisiškai yra numatyta galimybė konsultuotis su įmonių ar įstaigų

darbuotojais, dirbančiais su profesinio mokymo programa susijusiose veiklos srityse. „Bendrojo

ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos

aprašas“ (2012) nustato profesinio mokymo programos modulių įtraukimą į pagrindinio ugdymo

programos antrąją dalį, vidurinio ugdymo programą, vidurinio ugdymo technologijų išplėstinio

kurso programos modulių ir profesinio mokymo programos modulių įskaitymą mokiniams,

tęsiantiems mokymąsi pagal profesinio mokymo programas.

Profesinio mokymo įstaigos mokiniui, kartu su profesinio mokymo programa baigusiam

pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam

vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus – brandos atestatas, suteikiantis

galimybę stoti į aukštąją mokyklą. Nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam

brandos egzaminų asmeniui išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas.

„Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašas“

(2015) reglamentuoja kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų turinį, formą ir išdavimo

asmenims, gavusiems jų įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą ir

baigusiems formaliojo profesinio mokymo programą ar profesinio mokymo programos modulį,

tvarką. Profesinio mokymo diplomo, Pažymėjimo blankų, taip pat kvalifikacijos ir mokymosi

pasiekimų dublikato blankų privalomąsias formas tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministras, šie blankai registruojami Išsilavinimo pažymėjimų blankų registre,

vadovaujantis Išsilavinimo pažymėjimų blankų registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1227 „Dėl

Išsilavinimo pažymėjimų blankų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

1.6. Pameistrystės plėtra Lietuvoje

31

Pameistrystės profesiniame mokyme aktualumas ir diskusiniai aspektai. Profesinio

mokymo praktikoje gerosios profesinio mokymo praktikos sklaidos metu aiškėja, kad

šiuolaikiškos kokybiškos pameistrystės programos Europoje padeda jaunimui įgyti įgūdžių ir

svarbiausių gebėjimų, kurių iš jų reikalaujama darbo rinkoje. 2013 m. liepos 2 d. Leipcige

(Vokietija), paskelbus pirmininkaujančios ES šalies, Europos Komisijos ir Europos socialinių

partnerių bendrą pranešimą, veiklą pradėjo Europos pameistrystės aljansas (European Alliance

for Apprenticeships, 2013). Nūdienoje prie Europos pameistrystės aljanso (toliau - Aljansas)

prisijungia vis daugiau Europos Sąjungos valstybių bei šalių kandidačių. Šalyse į Aljanso veiklą

įsitraukia vis daugiau valdžios institucijų, skatinančių pameistrystės programas ir iniciatyvas

visoje Europoje, taip pat prekybos, pramonės ir amatų rūmų, įmonių, socialinių partnerių,

švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, regioninių, jaunimo ir ne pelno organizacijų, ekspertų

grupių bei mokslinių tyrimų institutų. Europos Komisija ėmėsi Europos pameistrystės aljanso

koordinatoriaus vaidmens. Prie Aljanso jau prisijungė daugiau kaip 40 įmonių ir organizacijų,

įsipareigojusių suteikti jaunimui daugiau ir geresnių galimybių įgyti darbo patirties. Jos prisiėmė

įsipareigojimus sukurti iš viso 140 000 pameistrystės ir mokymosi vietų. Europos Komisija yra

įsipareigojusi didinti pameistrystės pasiūlą, kokybę ir įvaizdį (Europos pameistrystės aljansas,

2015).

Remiantis Europos Komisijos pranešimu spaudai (Europos pameistrystės aljansas, 2015),

paskutinieji nauji pameistrystės įsipareigojimų dokumentai buvo pasirašyti Rygoje, kur vyko ES

pirmininkaujančios šalies – Latvijos - surengtas, už profesinį mokymą atsakingų ministrų,

Europos socialinių partnerių ir Komisijos, susitikimas.

Koncernų prisiimtų įsipareigojimų pavyzdžiai (Europos pameistrystės aljansas, 2015, p.

1):

„Adecco“ iki 2017 m. suteiks galimybę mokytis darbo vietoje pagrindinėje

bendrovėje ar jos partnerėse 5 000 jaunuolių.

„AXA“ iki 2018 m. suteiks galimybę įgyti darbo patirties 20 000 jaunuolių: bus

sudaryta 10 000 neterminuotų ir terminuotų darbo sutarčių bei sukurta 10 000

mokamos pameistrystės ir stažuočių vietų.

„BMW“ plėtos profesinį mokymą tarptautiniu mastu pagal specialią dualinę švietimo

sistemą, pagal kurią praktinis mokymas vyks Vokietijoje, o kvalifikacija bus

suteikiama Ispanijoje. BMW kasmet priims 1 500 naujų pameistrių.

„Safran“ plėtos pameistrystę savo patronuojamosiose bendrovėse Europoje ir rems

tarptautinio judumo programas. „Safran“ taip pat priims į savo įmones 2 000 – 3 000

pameistrių per metus.

„Capita“ šiemet jaunimui pasiūlys daugiau kaip 500 pameistrių vietų ir ragins tą

daryti kitus stambius darbdavius: ji pasamdys ir apmokys 400 stažuotojų valstybės

tarnybai ir daugiau kaip 600 – bankams.

„CSR Europe“ rems tinklui priklausančias įmones pameistrystės ir stažuočių

programų kokybės klausimais ir suteiks galimybę iki 2017 m. pabaigos 50 000

jaunuolių pasinaudoti kokybiškomis mokymo paslaugomis.

Prie Aljanso taip pat prisijungė „Bertelsmann“, „Saica“ ir „Verallia Saint-Gobain“ verslo

bendrovės. Įsipareigojimų dokumentus pateikė ir statybos, chemijos pramonės, prekybos ir

švietimo sektorių Europos socialiniai partneriai. Penkis naujus įsipareigojimų dokumentus

pateikė nacionalinės pedagogams atstovaujančios profesinės sąjungos, vieną – Prancūzijos

energetikos sektoriaus profesinė sąjunga. Pasirašyti įsipareigojimų dokumentai mokymosi visą

32

gyvenimą klausimais su Škotijos Vyriausybe, Europos regionų ir vietos valdžios institucijų

asociacijomis, „Bertelsmann Foundation“ ekspertų grupe.

Visoje Europos Sąjungoje pameistrystė „A priori“ paskelbta kaip vienas iš svarbiausių,

jaunimo nedarbą mažinančių, veiksnių. Iš tikrųjų, senosiose, tradicinėse pameistrystės šalyse

jaunimo nedarbas yra gerokai mažesnis, lyginant su ES vidurkiu: Vokietijoje – 7,1 proc.,

Danijoje – 10 proc., Austrijoje – 10,1 proc., Nyderlanduose – 11,1 proc., kai tuo tarpu ES

vidurkis yra dvigubai didesnis ir sudaro 20,6 proc. (2015 m. gegužės mėn. duomenys13). Minėtos

šalys yra stiprių pameistrystės tradicijų šalys. Išlieka aktualūs klausimai:

ar tai visuotinis receptas, kovojant su jaunimo nedarbu apskritai?

ar pameistrystės diegimas į veikiančią, kitokio modelio profesinio rengimo sistemą

išspręs jaunimo nedarbo problemas?

Pavyzdžiui, šioje studijoje palyginamąja šalimi pasirinktoje Airijoje, pameistrystė pradėta

diegti dar 1997-ais metais, tačiau tai nepadėjo išspręsti jaunimo nedarbo problemų - nedarbo

lygis Airijoje labai artimas ES vidurkiui, kuris siekia 20,2 proc. Kitoje, pameistrystę į savo

profesinio rengimo sistemą diegiančioje, šalyje - Prancūzijoje, jaunimo nedarbas viršija ES

vidurkį ir siekia net 23,7 proc. Lietuvoje, kurioje pameistrystė nėra išplėtota, jaunimo nedarbo

lygis yra mažesnis nei ES vidurkis (16,1 proc.), bet šią statistiką, galima manyti, stipriai iškraipo

emigracija.

Pameistrystė Lietuvoje: teorinės studijos.

Apie pameistrystės mokymo formos diegimą į Lietuvos profesinio rengimo sistemą ir

pameistrystės perspektyvas mūsų šalyje nebuvo išsamiai diskutuojama. Yra atliktos kelios

tiriamosios apžvalgos, parašyti keli straipsniai, bet visi jie nagrinėja ir gilinasi į pameistrystės

diegimo Lietuvoje galimybes. Rimtesnių diskusijų, keliančių klausimą ar pameistrystės

Lietuvoje reikia, ar ši sistema tikrai pasiteisins, aptikti nepavyko. Taip pat nepadaryta arba viešai

neskelbiama pameistrystės profesinio mokymo sistemos diegimo Lietuvoje kaštų ir naudos

analizė. Publikacijų šia tema nėra daug, tad jas visas galima trumpai apžvelgti.

2014 metais atliktoje švietimo problemos analizėje „Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir

galimybės (2014)“ teigiama, kad mokymasis pameistrystės forma palengvintų asmens, baigusio

profesinio mokymo įstaigą, įsitraukimą į darbo rinką, nes įgyti įgūdžiai ir patirtis geriau atitiktų

darbo rinkos poreikius ir darbdavių lūkesčius. Minėtoje analizėje daroma išvada, kad

„pameistrystė Lietuvos įmonėms yra aktuali ir reikalinga“, o svarbiausi veiksniai, nuo kurių

priklauso sėkmingas pameistrystės mokymo formos įsitvirtinimas, yra sutvarkyta kvalifikacijų

sistema, pameistrio statuso įmonėje užtikrinimas, parengtos ir taikomos modulinės programos,

galimybių sukūrimas bedarbiams mokytis pameistrystės forma, sutvarkyta finansavimo sistema,

konstruktyvus mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimas, siekiant parengti tinkamą šalies

ūkiui specialistą. Taip pat aukščiau minėtoje analizėje teigiama, kad pameistrystės mokymą

diegti trukdo: pameistrystės mokymo tradicijų nebuvimas, nepakankamai aiškus ir išsamus

pameistrystės teisinis reguliavimas, nesukurtas finansinės, informacinės ir organizacinės

paramos įmonėms, norinčioms vykdyti mokymą pameistrystės forma, mechanizmas.

Siekiant sukurti palankias sąlygas įgyvendinti ir plėtoti pameistrystę Lietuvoje, siūloma:

Valstybei:

populiarinti profesinį mokymą, viešinti pameistrystės mokymo formą;

skatinti diegti pameistrystę per projektinį finansavimą ir lygiagrečiai kurti tęstinį

finansavimo mechanizmą;

13 http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/6896063/3-30062015-AP-EN.pdf/3702d2c4-7a60-4b2c-aced-

b20355f90c3a

http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/6896063/3-30062015-AP-EN.pdf/3702d2c4-7a60-4b2c-aced-b20355f90c3a

http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/6896063/3-30062015-AP-EN.pdf/3702d2c4-7a60-4b2c-aced-b20355f90c3a

33

užtikrinti kvalifikacijų sandaros veiksmingumą (parengti visų ūkio sektorių

profesinius standartus);

įteisinti modulines profesinio mokymo programas;

sukurti paramos mechanizmą, leidžiantį kompensuoti įmonės išlaidas, patiriamas

vykdant profesinį mokymą pameistrystės forma;

teikti informacinę ir metodinę paramą pameistrystės teikėjams.

Darbdaviams:

užtikrinti pameistrių įdarbinimą ir atlyginimą už pameistrio darbą (pagal darbo

sutartį);

bendradarbiauti su mokymo įstaigomis rengiant ir įgyvendinant profesinio mokymo

pameistrystės formų planus ir mokymo programas;

užtikrinti kokybišką pameistrystės mokymo organizavimą įmonėje, meistrų

atsakomybę už mokymo darbo vietoje kokybę.

Profesinio mokymo įstaigoms:

bendradarbiaujant su darbdaviais parengti pameistrystės mokymo formai tinkančias

mokymo programas, užtikrinti jų atitiktį verslo poreikiams;

užtikrinti kokybišką įmonių ir pameistrių konsultavimą, vykdant pameistrystę;

užtikrinti profesijos mokytojų ir meistrų bendradarbiavimą. (Pameistrystė Lietuvoje.

Poreikis ir galimybės, 2014, p. 1).

Analizėje „Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės (2014)“ apibendrinama, kad

pameistrystė apima kompleksinį įmonės ir mokymo įstaigos dalyvavimą mokymo procese. Todėl

tam, kad vyktų mokymas darbo vietoje, turėtų būti:

parengti ir aprašyti reikalavimai pameistrystės procesui organizuoti;

sudarytas individualus, iš anksto su įmone suderintas, pakopinis (pereinant nuo

paprastesnių darbų į sudėtingesnius) mokymo planas;

pameistrystės sąlygos ir atsakomybės fiksuojamos trišalėje pameistrystės sutartyje

(tarp įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos);

sudaroma darbo sutartis tarp įmonės ir pameistrio, pagal kurią įmonė moka

pameistriui už atliktą darbą;

kuriama pridėtinė vertė įmonei: dalis darbo laiko skiriama ne tiesiogiai mokymui, o ir

kitų funkcijų pagal einamas pareigas atlikimui (tai gali ir nesutapti su mokymo

programa);

pripažįstamos kaip mokymosi rezultatai darbo metu įgytos kompetencijos

(Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės, 2014).

Kalbant apie šią analizę14, tenka pastebėti, kad jos pavadinimas gerokai klaidina.

Pagrindinis dėmesys analizėje skiriamas siekiant apžvelgti pameistrystės diegimo Lietuvoje

galimybes, tačiau beveik neužsimenama apie pameistrystės poreikį apskritai. Liko neatlikti

pameistrystės diegimo Lietuvoje poreikio tyrimai ar bent kaštų ir naudos analizė. Vargu ar

pameistrystės Lietuvoje poreikį ir svarbą galima pateisinti, remiantis paminėjimu, kad tai įrašyta

Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje ar Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 m.

veiksmų plane. Tuo labiau, kad šiuose dokumentuose pameistrystė paminėta gana deklaratyviai:

14 „Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės (2014)“

34

Valstybinėje švietimo 2013-2020 metų strategijoje užsimenama, kad reikia „stiprinti

motyvaciją mokytis, susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų

pasirinkimais, sukuriant finansinės paramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą

gyvenimą ir darbo patirties integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį

mokymą, diegiant pameistrystės formą. Sukurti ir pradėti taikyti įvairiais mokymosi

būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą“ (21.3. punktas).

Profesinio mokymo plėtros 2014-2016 metų veiksmų plane, apibendrinant prie

silpnybių išskirtos „Neišplėtotos pameistrystės ir kitos praktinio mokymo formos“

(16 lentelė), taip pat įsipareigota parengti ir išbandyti rekomendacijas „dėl

pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos diegimo“ (priedas Nr. 3,

2.2.1. punktas).

Tuo tarpu Vyriausybės programos įgyvendinimo dokumente (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės) pameistrystė

neminima apskritai. Lietuvos profesiniam mokymui šiose priemonėse taip pat skiriama nedaug

dėmesio. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių 8 skyrius skirtas mokslui ir švietimui.

Kaip pagrindinis rezultatas, skirtas profesiniam mokymui, minimas asmenų, vidurinį išsilavinimą

įgyjančių profesinėse mokyklose, procentinės dalies didinimas nuo 28,7 proc. 2012 metais iki 32

proc. 2016 metais (8.1. skyriaus 4 punktas). Reikia paminėti, kad šie duomenys kiek netikslūs, o

siekiniai – perdėm optimistiški (Statistikos departamento duomenimis, 201215 mokslo metų

pradžioje vidurinio išsilavinimo, profesinio mokslo įstaigose siekė 27,2 proc. mokinių, o 2014

metų pradžioje šis skaičius nukrito iki 26,6 proc.). Kad pameistrystė strateginiuose

dokumentuose tik minima, bet jokie realūs įgyvendinimo veiksmai nenumatomi, puikiai

iliustruoja šių priemonių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos

įgyvendinimo prioritetinės priemonės, 2013) 117 punktas. Jame numatyta, kad Švietimo ir

mokslo ministerija kartu su Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis turės patvirtinti ir

įgyvendinti profesinio mokymo plėtros veiksmų planą. Numatyta, ką šis planas turėtų apimti:

profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką, atsižvelgiant į regionų ūkio šakų

perspektyvas;

profesijos mokytojų rengimą ir jų stažuočių realiose darbo vietose organizavimą;

gamyboje dirbančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą dirbti profesijos

mokytojais;

besimokančių asmenų praktikas;

verslumą puoselėjančias iniciatyvas;

Europos ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros įgyvendinimą, pertvarkant profesinio

mokymo programas į modulines;

egzaminų sistemą, kvalifikacijai įgyti, siekiant, kad Lietuvoje įgyjamos

kvalifikacijos būtų prilyginamos Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliuoju,

neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyjamoms kvalifikacijoms.

Galima teigti, kad nė vienas tikslas nėra tiesiogiai susijęs su pameistrystės įdiegimu į

Lietuvos profesinio mokymo sistemą. Profesinio mokymo plėtros 2014-2016 metų veiksmų

plane įrašyta veikla „rekomendacijų dėl pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos

15 http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3070

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3070

35

diegimo parengimas ir išbandymas“ kol kas atrodo kaip eksperimentas, o ne kaip strateginiai

Lietuvos profesinio rengimo sistemos pertvarkymo veiksmai.

Pameistrystei skirta ir kita 2014 m. pasirodžiusi apžvalga: „Pameistrystė ir mokymas

realioje darbo vietoje“ (2014). Cedefop ReferNet tinklo straipsnių serijai parengtoje apžvalgoje

daugiausiai dėmesio buvo skirta pameistrystės bendros situacijos bei plėtros Lietuvoje

problemoms apžvelgti. Šioje publikacijoje paminimi svarbiausi dokumentai, projektai ir

iniciatyvos, diegiant pameistrystės mokymo formą Lietuvoje. Supažindinama su pagrindinėmis

kliūtimis, tokiomis kaip: profesinio mokymo nepatrauklumas, finansinių paramos įmonėms

mechanizmų nebuvimas, menkas darbdavių įsitraukimas, neaiškiai suformuluota pameistrystės

sąvoka naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatyme ir dėl to kylantys keblumai. Tačiau reikia

paminėti, kad publikacija „Pameistrystė ir mokymas realioje darbo vietoje“ (2014) pristatoma

kaip skirta ne analizuoti, o supažindinti su dabartine profesinio mokymo situacija Lietuvoje.

Vykdant 2012 m. projektą „Pameistrystės plėtojimas Lietuvoje, remiantis Vokietijos,

Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų patirtimi“ metu buvo parengtos Pameistrystės

diegimo Lietuvos profesiniame rengime gairės, pagrįstos pameistrystės plėtros Vokietijoje,

Prancūzijoje, Anglijoje ir Nyderlanduose patirtimi. Šiose gairėse išsamiai aprašoma lyginamų

šalių pameistrystės mokymo formų patirtis. Pameistrystė analizuojama įvairiais pjūviais

paliečiant tiek socialinių dalininkų ir partnerių vaidmenis, tiek mokymo kokybės valdymą,

finansavimą, pameistrystę reglamentuojančių teisės aktų kūrimą, mokymo turinio projektavimą

ar rezultatų vertinimą. Studijoje taip pat pateikiami penki pameistrystės diegimo ir vystymo

Lietuvoje scenarijai, pabrėžiant, kad nė vienas iš pateiktų scenarijų negali būti traktuojamas kaip

vienintelis. Teigiama, kad Lietuvai tiktų kelių scenarijų derinys. Siūlant Pakeitimo (išstūmimo)

scenarijų daroma išvada, kad jis menkai tikėtinas plėtojant pameistrystę Lietuvoje.

Sluoksniavimosi scenarijus, kai pameistrystė įdiegiama į esamą mokyklinę profesinio mokymo

sistemą, pasak studijos autorių, gali daryti reikšmingą įtaką diegiant pameistrystę. Lėto slinkimo

scenarijus taip pat laikomas menkai tikėtinu, kadangi esama mokyklinė profesinio rengimo

sistema yra pakankamai kokybiška ir gerai prisitaikiusi, kad ją būtinai reikėtų pakeisti

pameistryste. Studijos autorių nuomone, gali būti realiausia taikyti Konversijos scenarijų, kai

institucijos yra perorientuojamos naujiems tikslams. Šie mokymo institucijų perorientavimo

procesai būtų susiję su emigracija ir vis didėjančia konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos

visos ES mastu (tik nėra aišku, kaip pameistrystės diegimas, siekiant pažaboti kvalifikuotos

darbo jėgos nutekėjimą, derėtų su ES propaguojamu Sąžiningu darbo jėgos judumu). Paskutinis,

bet nelabai tikėtinas, iš galimų scenarijų – Išsekimas. Kai atgyvenusi sistema pati susitraukia ir

žlunga. Tačiau šiuo metu veikianti profesinio rengimo sistema tikrai neatrodo silpna ar pažeista.

(„Pameistrystės diegimo Lietuvos profesiniame rengime gairės, pagrįstos pameistrystės plėtros

Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Nyderlanduose patirtimi“, 2012).

Analizuojant šias gaires darosi akivaizdu, kad Lietuvos ir analizuojamų ES šalių

profesinis mokymas turi labai nedaug sąlyčio taškų ir panašumų. Pavyzdžiu pasirinktos ES

valstybės, turi gilias pameistrystės tradicijas, išvystytą pramonę ir visiškai kitokią, dirbančių

stambiose įmonėse, gyventojų struktūrą. Skirtumų tiek daug, kad iškyla klausimas apie tokių

palyginimų bei gerosios patirties pritaikymo veiksmingumą.

Šiuo metu (2015 metai) yra rengiama dar viena studija pameistrystės tema. Švietimo ir

mokslo ministro kvietimu Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) iki 2015 m.

vidurio įsipareigojo atlikti išsamią pameistrystės diegimo Lietuvoje analizę. Atliekamos analizės

pagrindu 2015 metų pavasarį turėjo būti parengtos rekomendacijos, padėsiančios Lietuvos

Vyriausybei rasti veiksmingų būdų didinant profesinio mokymo patrauklumą, mažinant jaunimo

36

nedarbą, motyvuojant jaunus ir vyresnius asmenis įgyti profesinę kvalifikaciją ir greičiau

įsidarbinti, taip pat skatinant aktyvesnį profesinio mokymo įstaigų ir verslo organizacijų

bendradarbiavimą16. Galbūt Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų kaita ar kitos priežastys

galėjo prailginti tiek analizės, tiek rekomendacijų parengimo terminus.

Galima paminėti ir dar vieną, pameistrystės plėtrai Lietuvoje dėmesio skyrusią, apžvalgą.

Tai - jau penktus metus Ūkio ministerijos rengiama Nacionalinė reformų darbotvarkė. Ji

rengiama vertinant Lietuvos akademinės visuomenės, ekonominių – socialinių partnerių bei

studentų ir savivaldybių asociacijų teikiamus pasiūlymus, vėliau ji svarstoma Seimo Europos

reikalų komitete ir tvirtinama Vyriausybės pasitarime.

2015 metų Lietuva: 2015 nacionalinėje reformų darbotvarkėje17 minimi žingsniai, žengti

įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai. Rekomendacijose Lietuva buvo

raginama: „Spręsti nuolatinės gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą. Didinant

švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, remtis gebėjimų

prognozavimo sistemomis ir mokymosi visą gyvenimą skatinimu. Siekiant didinti jaunimo

galimybes įsidarbinti, pirmenybę teikti kokybiškų pameistrystės programų ir kitų mokymosi

darbo vietoje formų pasiūlai ir partnerystės su privačiuoju sektoriumi stiprinimui“. Taip pat

rekomenduojama, konsultuojantis su socialiniais partneriais, peržiūrėti teisės aktų, susijusių su

darbo sutarčių sąlygomis ir darbo laiko tvarka, tinkamumą18. Įgyvendinant šias rekomendacijas,

minimi jau atlikti darbai:

formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo pakeitimo projektas, su jame

suformuluotomis pameistrio ir meistro sąvokomis ir nustatymu, kaip turėtų būti

pameistrystės mokymo forma organizuojama pirminiame ir tęstiniame profesiniame

mokyme;

formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklių pakeitimo projektas, kuriuo

siekiama išankstinį pasirengimo vykdyti mokymo programą vertinimą ir licencijos

išdavimą sujungti į vieną procedūrą bei sutrumpinti licencijos gavimo laiką;

formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašo

projektas, reglamentuojantis modulinių programų rengimą;

2015 m. sausio mėn. patvirtintas patikslintas Asmens įgytų kompetencijų vertinimo

tvarkos aprašas su supaprastintomis kompetencijų įvertinimo procedūromis.

Kai kurie iš išvardytų darbų jau atlikti. Naujai patvirtintame „Asmens įgytų kompetencijų

vertinimo apraše“ (2015 m. sausio 14 d. Nr. V-15) buvo supaprastinta pameistrystės profesinio

mokymo organizavimo forma įgytų I–II lygio kvalifikacijų vertinimo tvarka. 2015 m. kovo 23 d.

patvirtintas naujasis Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos

aprašas apibrėžė modulinių programų rengimą, o 2015 m. gegužės 8 d. patvirtinto naujos

redakcijos Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo visas trečias skirsnis skirtas

pameistrystei reglamentuoti.

Studijos autorių minimos Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvai19, tik dar kartą

patvirtina, kad pastaraisiais metais yra itin suaktyvėjusi pameistrystės plėtros politika visos

Europos Sąjungos lygiu. Pameistrystės mokymo forma yra tapusi kone pagrindine priemone

didinant jaunimo užimtumą. Lietuvoje šios tendencijos taip pat ima ryškėti. 2015 m. pradžioje

16 http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/kuriamos-galimybes-aktyvesnei-pameistrystes-pletrai-lietuvoje 17 http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/strategija/2020Europa/2015%20NRD.pdf 18 http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/strategija/2020Europa/2015%20NRD_priedas2.pdf 19 http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/csr2014/csr2014_council_lithuania_lt.pdf

http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/kuriamos-galimybes-aktyvesnei-pameistrystes-pletrai-lietuvoje

http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/strategija/2020Europa/2015%20NRD.pdf

http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/strategija/2020Europa/2015%20NRD_priedas2.pdf

http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/csr2014/csr2014_council_lithuania_lt.pdf

37

surengtame 9 Ūkio ministerijos ir užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“

posėdyje buvo pateiktos rekomendacijos20, kaip spręsti darbo rinkos paklausos ir specialistų

pasiūlos neatitikimo problemas. Iš Lietuvos viešojo sektoriaus atstovų ir Lietuvoje veikiančių

tarptautinių kompanijų vadovų buvo sudaryta Investicijų patarėjų taryba, kurios pateiktose

rekomendacijose nemažai dėmesio skirta pameistrystei. Investicinio klimato šalyje gerinimui ir

investuotojų pritraukimui, pasak rekomendacijų rengėjų, turėtų pasitarnauti tolimesnė

pameistrystės profesiniame mokyme plėtra. Kaip pagrindinis siektinas uždavinys buvo išskirtas

tikslas: „pasiekti, jog 2020 m. ne mažiau kaip 50 proc. profesinio lavinimo mokinių praktinius

įgūdžius įgytų realioje darbo vietoje”. Rekomendacijos gana optimistinės, turint omenyje, kad

pameistrystė Lietuvoje pakankamai naujas reiškinys ir pats terminas „pameistrystė” teisės

aktuose atsirado ne per seniausiai.

Pameistrystė Lietuvoje.

Pirmą kartą Lietuvos teisės aktuose pameistrystė buvo paminėta nuo 2008 m. sausio 1 d.

įsigaliojusioje naujojoje Profesinio mokymo įstatymo redakcijoje. Įstatyme atsirado

pameistrystės, kaip profesinio mokymo formos, apibrėžimas teigiantis, kad tai tokia mokymo

forma kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje,

pas laisvąjį mokytoją, o teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar

kitoje mokykloje. Šio įstatymo 15 straipsnis įteisina profesinio mokymo organizavimą

mokykline ir pameistrystės forma.

Reikia pabrėžti, kad pameistrystė Profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007)

buvo apibrėžta pernelyg glaustai, nepaminint visų svarbiausių šios mokymo formos akcentų.

Pameistrystės formuluotės ar apibrėžimai gali skirtis, bet jie turėtų talpinti savyje šias

pagrindines pameistrystės savybes:

tai mokymasis, kuris vyksta kaitaliojant mokymą darbo vietoje ir mokymosi

įstaigoje;

pameistrystė yra formaliojo mokymo dalis, pabaigę mokslą mokiniai gauna oficialiai

pripažįstamą kvalifikaciją;

pameistriai įprastai turi darbuotojų statusą ir jiems už darbą yra mokama;

pameistrystė grindžiama sutartimi tarp darbdavio ir mokinio, kartais - ir mokymo

įstaigos.

Taigi, Profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007) buvo apibrėžtos

pameistrystės mokymo aplinkos ir formalizuota pati mokymo forma, bet neužsiminta nei apie

pameistrių statusą, nei apie tą statusą reglamentuojančias sutartis. Nors ir nepakankamai aiškiai

apibrėžus pameistrystę, likę du svarbūs pameistrystės aspektai vėliau buvo reglamentuoti

poįstatyminiuose teisės aktuose. 2010 m. buvo patvirtintas „Reikalavimų profesinio mokymo

sutartims ir jų registravimo tvarkos aprašas“ (2010). Šiame apraše jau buvo detaliai nurodyti

reikalavimai Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos profesinio mokymo

sutarčių struktūrai ir turiniui. Išvardyti šalių (pameistrystės organizatoriaus, pameistrio ir

profesinio mokymo įstaigos) įsipareigojimai, tarp kurių ir pameistrystės organizatoriaus

(darbdavio) įsipareigojimas sudaryti su pameistriu darbo sutartį. Nurodoma, kad mokyklinės

profesinio mokymo organizavimo formos ir pameistrystės profesinio mokymo organizavimo

formos profesinio mokymo sutartys, jų pakeitimai ar papildymai, registruojami profesinio

20 http://investlithuania.com/wp-content/uploads/2015/02/IAC-2015-I%C5%A1vados-ir-pasi%C5%ABlymai.pdf

http://investlithuania.com/wp-content/uploads/2015/02/IAC-2015-I%C5%A1vados-ir-pasi%C5%ABlymai.pdf

38

mokymo teikėjo Mokymo sutarčių registracijos žurnale. 2015 m. buvo naujai patvirtintas

Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, kurio trečiais skirsnis „Profesinio mokymo

programos ar jos modulio įgyvendinimas pameistrystės forma“ sukonkretina ir kitus

pameistrystės aspektus:

kur vyksta pameistrio teorinis mokymas;

kas organizuoja ir koordinuoja pameistrio praktinį mokymą;

praktinio mokymo programos, mokymo plano ir tvarkaraščio, pasiekimų vertinimo

rengimo ir derinimo aspektus (žr. 5 priedą).

Pamažu atsiranda vis daugiau reglamentavimo bei konkretumo, pameistrystei Lietuvoje

organizuoti. Naujajame teisės akte, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m.

sausio 14 d. patvirtintame „Asmens įgytų kompetencijų vertinimo apraše“ nurodoma, kad:

„Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma įgytoms I–II lygio kvalifikacijų

kompetencijoms vertinti Komisija nesudaroma, o skiriamas vertintojas (-ai)", taip pat numatytos

supaprastintos sąlygos vertinant kompetencijas, įgytas pameistrystės mokymosi praktikoje

(Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas, 2015, 15, 36 punktai).

Naujasis 2015 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu

patvirtintas „Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas“

taip pat sudarys palankesnes sąlygas pameistrystei, nes aiškiau apibrėžiamas modulinių

programų rengimas. Atsižvelgiant į dualinio mokymo šalių patirtį – modulinės programos yra

vienas iš sėkmingo pameistrystės veikimo garantų.

Teisės aktų bazę, reglamentuojančią pameistrystę, dar reikia tobulinti. Kol kas, nėra

priimta ar daroma sprendimų dėl pameistrystėje dalyvaujančių įmonių skatinimo bei

finansavimo. Stambių ir finansiškai stabilių įmonių (ypač gamybos sferoje) Lietuvos ūkio

struktūroje, palyginti, nedaug. Tačiau tik tokios įmonės pajėgios prisiimti visus pameistrystės

kaštus. Pasirašius trišalę sutartį su pameistriu ir mokymo įstaiga, įmonė privalėtų mokėti

pameistriui atlyginimą, atitraukti nuo darbo patyrusius specialistus ir dalį jų darbo laiko skirti

pameistrių mokymui bei mokymo procese naudoti savo turimą įrangą ir gamybines priemones.

Net jei pajėgumai leidžia ir įmonė gali tai daryti, vargu ar galimybė rengti sau darbuotojus

įmonei bus pakankamas stimulas prisiimti visą pameistrystės mokymo naštą. Smulkios ir

vidutinės įmonės, turėdamos mažesnius finansinius resursus, to negali sau leisti. Tad jei iš tiesų

Lietuvoje norima diegti pameistrystės profesinio rengimo sistemą, turi būti sukurti įmonių

skatinimo mechanizmai. Jie gali varijuoti nuo tiesioginio patiriamų išlaidų ar jų dalies

kompensavimo iki mokestinių lengvatų taikymo. Tai gali būti ir sudėtingesnės schemos,

remiantis kitų šalių pavyzdžiu, kur derinami finansavimo, mokestinių lengvatų, atleidimo nuo

socialinio draudimo įmokų už pameistrius mokėjimo ar specialaus pameistrystės mokesčio

rinkimo finansiniai instrumentai. Finansiniai ir mokestiniai pameistrystės diegimo klausimai kol

kas dar nėra sprendžiami. Minėtos pameistrystės diegimo kliūčių sritys yra beveik tokios pačios

kaip ir prieš 10 metų. Beveik prieš 10 metų (2006) vienas žymiausių profesinio mokymo

ekspertų prof. habil. dr. Rimantas Laužackas įvardino pameistrystės plėtotei reikalingas šalinti

kliūtis „Lietuvoje šiandien nėra pakankamos nei juridinės, nei materialinės bazės pameistrystei

plėtoti, nėra ir reikiamo suinteresuotumo" (Profesinis rengimas Lietuvoje plėtojamas neturint

aiškios vizijos, 2006).

Pastaraisiais metais daromi pirmieji žingsniai išbandant pameistrystę Lietuvoje. 2013 m.

lapkričio mėn. buvo pradėtas įgyvendinti projektas: „Profesinis mokymas pameistrystės forma

39

darbo rinkos mokymo centruose“21. Europos Socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis

finansuojamu projektu buvo siekiama plėtoti pameistrystės mokymo formas. Vilniaus Žirmūnų,

Šiaulių ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centrai bei Klaipėdos profesinio mokymo ir

reabilitacijos centras kartu su įmonėmis, taikydami pameistrystės profesinio mokymo formą,

siekė pagerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. Projektas baigėsi 2015 m.

gegužės mėn., o jo metu dar turėjo būti parengtas „Priemonių ir idėjų, kaip palengvinti efektyvu

pameistrystės plėtojimą ir įgyvendinimą Lietuvos profesiniame mokyme“ sąvadas, kuris kol kas

dar nėra viešinamas22.

2014 m. pradėtas projektas „Pameistrystė - galimybė eksporto plėtrai“23. Projekto,

finansuojamo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, metu LR Ūkio ministerija ir VšĮ „Versli

Lietuva“ atrinko 23 įmones, susiduriančias su kvalifikuotų darbininkų trūkumu Vilniaus ir

Šiaulių regionuose. Pameistrystės modeliu paremtas projektas skatins pačias įmones apmokyti

kvalifikuotus darbuotojus, kurie, pabaigę programą, būtų perpratę įmonės gamybinius procesus ir

galėtų pradėti dirbti.

Reikia pabrėžti, kad paminėtuose projektuose naudojamas pameistrystės modelis

pratinantis įmones pasiruošti sau kvalifikuotus darbuotojus arba tobulinti esamų darbuotojų

kvalifikaciją. Tai pažintiniai projektai, neturintys visų klasikinei pameistrystės Profesinio

mokymo formai būtinų elementų.

2014-2016 metais bus įgyvendinamas Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektas praktiniam

profesiniam mokymui gerinti WBL-BALT. Tikimasi, kad projektas paskatins nacionalines

profesinio mokymo sistemos reformas trijose Baltijos šalyse ir sustiprins šalių bendradarbiavimą,

keitimąsi reformų įgyvendinimo patirtimi, ypač profesinio mokymo darbo vietoje ir

pameistrystės mokymo srityse.

Reziumuojant ir apibendrinant pameistrystės plėtrą Lietuvoje būtina atkreipti dėmesį į dar

neminėtą, bet labai svarbų veiksnį - Lietuvos švietimo sistemos ir profesinio mokymo

finansavimo tendencijas. Stojančiųjų mokytis į profesines mokyklas skaičius pastoviai auga. Su

nedideliais svyravimais per 15-ka metų šis skaičius padidėjo daugiau negu 8 tūkstančiais - nuo

14 968 mokinių, įstojusių į mokyklas 2000 metais, iki 23 278 mokinių, įstojusių mokytis 2014-

2015 mokslo metais24. Nepaisant intensyvios emigracijos ir bendro mokinių skaičiaus mažėjimo

tendencijų, mokinių profesinio mokymo įstaigose padaugėjo. Tuo tarpu bendras švietimo

sektoriaus finansavimas Lietuvoje tesiekia 4,6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Kol

kas situacija Lietuvoje yra paradoksali. Nors yra daug kalbama apie pameistrystės plėtrą, tačiau

valstybė nesugeba laikytis Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO)

ar Europos Komisijos rekomendacijų ir skirti ne mažesnę nei 6 proc. nuo BVP biudžeto išlaidų

dalį švietimui. Šiame kontekste dar liūdniau atrodo profesinio mokymo situacija. Jau daugiau nei

dešimtmetį profesiniam mokymui skiriama lėšų dalis praktiškai nekinta ir tesudaro ~ 0,3 proc.

nuo BVP. 2014 m. ji dar labiau sumažėjo ir šiuo metu sudaro tik apie 0,2 proc. nuo BVP.

Kol kas viskas vyksta teisės aktų, apibrėžiančių ir formalizuojančių pameistrystės statusą

Lietuvoje, kūrimo lygmeniu, tad netrukus (jei dar ne dabar) pameistrystės mokymo formą

Lietuvoje teoriškai bus galima įgyvendinti. Beliks išspręsti sunkiausią galvosūkį – pameistrystės

21 http://pameistryste.lt/pameistryste/ 22 http://www.vjdrmc.lt/projektai1.html 23http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/pameistrystes-programa-galimybes-imonems-

issiugdyti-kvalifikuotus-darbininkus/ 24 http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize1

http://pameistryste.lt/pameistryste/

http://www.vjdrmc.lt/projektai1.html

http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/pameistrystes-programa-galimybes-imonems-issiugdyti-kvalifikuotus-darbininkus/

http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/pameistrystes-programa-galimybes-imonems-issiugdyti-kvalifikuotus-darbininkus/

http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize1

40

finansavimą (ar bent jau jos kaštų tolygų pasiskirstymą). Kitu atveju nuo deklaratyvaus ir

teorinio lygmens taip ir nebus pereita prie pameistrystės įgyvendinimo praktikoje.

Kaip radijo laidoje25 teigė buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, jis

vienintelis iš viso ministrų kabineto balsavo prieš 2015 m. balandžio 29 d. priimtą Lietuvos

stabilumo 2015 metų programą26. Pasak jo, taip jis pasielgė nesutikdamas su ateityje numatytu

švietimo finansavimo procento nuo BVP mažinimu. Buvęs ministras sakė, kad Vyriausybėje

vyraujančiu požiūriu, švietimo finansavimas nėra mažinamas, tik mažinamas procentas nuo

BVP, prognozuojant pastarojo rodiklio augimą. Panašu į skaičių ir sąvokų ekvilibristiką, o

skaitant pačią programą į akis krenta prieštaravimai. Šešto skyriaus 55-tu punktu teigiama, jog

„Atsižvelgiant į Eurostato 2013 metų demografines projekcijas, švietimo išlaidos 2014–2060

metais išliks stabilios ir sudarys 4,7 procento BVP. Atsižvelgiant į politinius tikslus, švietimo

išlaidos turėtų nuosekliai didėti, kol 2020 metais pasieks 6 procentus BVP. Tokio lygio išlaidos

turėtų išsilaikyti iki 2060 metų“ (Lietuvos stabilumo 2015 metų programa, 2015). Tuo tarpu toje

pačioje programoje pateiktoje 17-oje lentelėje „Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas“

pateikiami duomenys yra visiškai priešingi. 2020-ais metais švietimui numatoma skirti 3,9 proc.

nuo BVP, o 2030 metais – 3,8 proc. Lieka neaišku, kuria Lietuvos stabilumo programos vieta

vadovausis Vyriausybė ir kaip 17-oje lentelėje pateikti skaičiai dera su Šešioliktosios

vyriausybės 2012-2016 metų programoje įrašytu įsipareigojimu: „Ekonomikai atsigaunant

didinsime socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros

finansavimą“.

1.7. Sektoriniai centrai ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas

Vykdant pirminio ir tęstinio profesinio mokymo teikėjų tinklo pertvarkymą bei siekiant

racionaliai naudoti profesiniam mokymui skiriamas lėšas, Švietimo ir mokslo ministerija nuo

2010 m. balandžio 1 d. iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos perėmė 9 viešųjų įstaigų darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko

(savininko) turtines ir neturtines teises bei pareigas. Formuojami sektoriniai praktinio profesinio

mokymo centrai, daugiafunkciai švietimo, kultūros, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrai

(Lietuvos konvergencijos 2011 metų programa, 2011).

Valstybė ėmėsi spręsti profesinio mokymo teikiamų paslaugų ir darbo rinkos poreikių

neatitikimo problemą investuodama į sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimą, t.y.

veiksmingiausiai dirbančių ir perspektyviausių profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros

modernizavimą. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijoje (2007) įvardyti

lūkesčiai susiję su jų poveikiu Lietuvos švietimui. Koncepcijoje teigiama, kad, įkurti sektoriniai

praktinio mokymo centrai paskatins kokybinius šalies profesinio mokymo sistemos pokyčius,

nes:

modernios praktinio mokymo bazės geriau tenkins potencialių paslaugų vartotojų

profesinio mokymo poreikius, todėl turės įtakos profesinio mokymo paslaugų

vartotojų srautų ir teikiant paslaugas gaunamų pajamų apimčių padidėjimui;

25 http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/05/19/ar-lietuvos-svietimas-pasuko-krizes-link/44762 26 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1028299&p_tr2=2

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/05/19/ar-lietuvos-svietimas-pasuko-krizes-link/44762

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1028299&p_tr2=2

41

aukštas mokymo įstaigose įdiegtų mokymo technologijų lygis geriau atitiks šalies

ūkio situaciją ir darbdavių keliamus reikalavimus, todėl padidins tęstinio mokymosi

paslaugų paklausą;

modernios technologijos atvers galimybes kurti naujas profesinio mokymo paslaugas,

todėl profesinio mokymo įstaigas paskatins atnaujinti dabar įgyvendinamas profesinio

mokymo programas ir sudarys sąlygas palengva pereiti prie modulinio mokymo;

kuriant ir siūlant mokymo paslaugų rinkoje naujas paslaugas profesinio mokymo

įstaigose didės kvalifikuoto personalo poreikis ir todėl reikės reguliariai tobulinti

mokytojų ir švietimo vadybininkų kvalifikaciją;

siekiant pasiūlyti profesinio mokymo paslaugas, geriausiai atitinkančias ūkio

poreikius, didės poreikis konsultuotis su atskirų ūkio sektorių profesionalais, gerinti

profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių ar jų asociacijų bendradarbiavimą, taip

pat didinti profesinio mokymo įstaigų veiklos lankstumą decentralizuojant jų valdymą

ir stiprinant savivaldą;

telkiant investicijas į veiksmingiausiai veikiančias profesinio mokymo įstaigas, bus

gaunama didžiausia nauda ir kartu didės spaudimas kitoms profesinio mokymo

įstaigoms didinti savo veiklos veiksmingumą, bus sukurtos paskatos spartinti

profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo procesą;

didėjant profesinio mokymo įstaigų veiklos veiksmingumui didės išlaidos

profesiniam mokymui, gerės profesinio mokymo įstaigų finansinė situacija, todėl bus

sukurtos sąlygos ženkliai padidinti profesinio mokymo kokybę išlaikant stabilų

profesinio mokymo biudžetinio finansavimo lygį.

Decentralizuojamas profesinio mokymo valdymas. Siekiama perduoti mažą mokinių

skaičių turinčias profesinio mokymo įstaigas savivaldybėms, apjungti pirminį ir tęstinį profesinį

mokymą, sustiprinti didžiąsias regionines profesinio mokymo įstaigas ir profesinio mokymo

įstaigas, kuriose kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai (toliau - SPMC). Decentralizuoti

profesinio mokymo valdymą leidžia valstybinių biudžetinių profesinio mokymo įstaigų

pertvarkymas į viešąsias įstaigas. Pasikeitus juridiniam įstaigų statusui, jas valdyti gali įmonės,

socialiniai partneriai, regioninė valdžia, savivaldybių atstovai, kiti dalininkai. Kasmet viešosios

įstaigos statusą įgyja vis daugiau profesinio mokymo teikėjų. Taigi didėja finansinis įstaigų

savarankiškumas, atsiranda geresnės galimybės efektyviai naudoti profesinio mokymo lėšas ir

išteklius.

SPMC kuriami, siekiant tinkamai parengti besimokančiuosius praktinei veiklai. Tai

vienos ar kelių profesinių sričių mokymo įstaigos, aprūpintos modernia praktinio mokymo

įranga. Kuriant SPMC steigimo Lietuvoje strategiją buvo svarbu ne tik sukurti būsimo centrų

tinklo viziją, bet ir surasti šaliai tinkamiausią idėjos įgyvendinimo alternatyvą. Tuo tikslu buvo

aiškinamasi Europos šalių profesinio rengimo sistemų ypatumai, esminiai arba sektini jų gerosios

praktikos pavyzdžiai. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programoje, patvirtintoje

2007 m., buvo suplanuotos profesinio mokymo plėtros veiklos iki 2014 m. Iš nacionalinio

biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti 580 mln. Lt. buvo naudojami Programos

įgyvendinimui: a) didinant profesinio mokymo lankstumą; (b) tobulinant profesinio mokymo

kokybę; (c) gerinant besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai; (d) sudarant sąlygas

profesijos mokytojams nuolat atnaujinti ir tobulinti savo įgūdžius; (e) didinant profesinio

mokymo prieinamumą; (f) sudarant sąlygas besimokantiems asmenims gerinti bendruosius

gebėjimus. Taigi, pagrindinis SPMC tikslas – užtikrinti, kad mokiniai, naudodamiesi

42

naujausiomis technologijomis ir įranga, įgytų darbo rinkos poreikius atitinkančius praktinius

gebėjimus. Tokiuose centruose įgyti reikiamų įgūdžių arba tobulinti jau turimą kvalifikaciją gali

ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniai, o ir visi tuo suinteresuoti Lietuvos gyventojai:

aukštųjų mokyklų studentai, įmonių darbuotojai, profesijos mokytojai ir kiti asmenys. Šiuo metu

SPMC skaičius Lietuvoje išaugo iki 28. Iš viso, remiant ES struktūriniams fondams, šalyje bus

atidaryti 42 tokie centrai (žr. 6 priedą). Mokymas vis labiau artinamas prie praktikos, į mokymo

procesą įsitraukia darbdaviai, atsiranda naujos, trumpesnės mokymo formos. Šiuo metu

ministerijos lygmenyje svarstomi klausimai, susiję su nacionalinių mobilumo programų rengimu.

Siekiama, kad profesinio mokymo įstaigų absolventai turėtų galimybę vykti iš vienos mokyklos į

kitą ir taip įgyti įvairesnių praktinių įgūdžių.

Sektorinių centrų steigimas pirmiausia darbai prasidėjo Vilniaus, Kauno, Šiaulių,

Klaipėdos ir Alantos profesinio mokymo įstaigose. Buvo kuriami medienos technologijų ir baldų

gamybos inovacijų, kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos,

inžinerinės pramonės, viešbučių ir restoranų bei prekybos, tekstilės produkcijos gamybos,

geležinkelio transporto specialistų rengimo, žemės ūkio sektoriniai centrai.

Pastaraisiais metais stebima tendencija, jog vis daugiau jaunuolių renkasi profesinį

mokymą. Kaip teigia apklausti profesijos mokytojai, tą daryti jaunimą skatina trumpesnis

mokymosi laikas profesinėse mokyklose ir noras greičiau įsitraukti į rinką kaip kvalifikuotam

specialistui. Įstojusiems į profesines mokyklas svarbu ir tai, kad baigę mokyklą jie turi geras

galimybes tęsti specialybės studijas kolegijose arba universitetuose, nes šiuolaikinėje darbo

rinkoje ypač vertinami darbuotojai, greta universiteto ar kolegijos diplomo turintys ir profesinę

kvalifikaciją.

Vykdant profesinio mokymo pertvarką, plėtojama nacionalinių kvalifikacijų sistema ir

kuriamas bei diegiamas modulinio profesinio mokymo modelis. Drauge su sektorinių praktinio

mokymo centrų infrastruktūros kūrimu, įvardinti svarbūs siektini rezultatai: parengti 25 švietimo

posričių profesinio mokymo programas, tobulinti profesijos mokytojų technologines ir

bendrąsias kompetencijas, plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą. Visose pirminio profesinio

mokymo įstaigose ir dalyje tęstinio mokymo įstaigų diegiami vidiniai profesinio mokymo

kokybės užtikrinimo mechanizmai ir atliekamas profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas.

Profesinio mokymo patrauklumą stengiamasi didinti, stiprinant jo sąsajas su kitomis

švietimo grandimis ir suartinant bendrąjį ugdymą su profesiniu mokymu. Profesinio mokymo

įstaigų mokiniams sudarytos galimybės įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą kartu su

profesine kvalifikacija. Jau nuo 2000 m. pirminio profesinio mokymo įstaigose, akredituojant

vidurinio ugdymo programas, pradėti steigti gimnazijų skyriai. Vidurinio ugdymo mokiniams

sudaromos galimybės gilinti technologines žinias ir ugdyti praktinius gebėjimus, mokantis

technologijų dalykų ir profesinio mokymo programų modulių. Kai kuriose bendrojo ugdymo

mokyklose į vidurinio ugdymo programą yra įtraukti profesinio mokymo programų moduliai.

Taigi, bent dalis profesinei kvalifikacijai reikalingų gebėjimų įgyjami dar mokantis bendrojo

ugdymo mokykloje. 11-12 klasių mokiniai gali pasirinkti mokytis technologijų vienoje iš

krypčių: tekstilė ir apranga; taikomasis menas, amatai ir dizainas; turizmas ir mityba; statyba ir

medžio apdirbimas; verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba bei mechanika ir remontas.

Technologijų dalykai ir profesinio mokymo programos moduliai užskaitomi tęsiant mokymąsi

pagal profesinio mokymo programas. Baigiant vidurinio ugdymo programą, visoje šalyje nuo

2010 m. gali būti laikomas technologijų mokyklinis brandos egzaminas. Šį egzaminą gali rinktis

mokiniai vietoje bendrojo lavinimo dalyko egzamino.

43

Pagerinus stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas mokiniams, baigusiems profesinio

mokymo įstaigas, padidėjo mobilumas tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo. Asmenų,

įgijusių vidurinį išsilavinimą ir stojančių į Lietuvos aukštąsias mokyklas, atrankos kriterijus

apibrėžia „Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarka“ (2015 m.).

Šiame dokumente nustatyta, kad stojantiesiems į aukštojo mokslo studijų programas skiriami

papildomi balai, jeigu jie yra baigę tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su

pagyrimu arba turi ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją. Tai

didina mokinių galimybes įstoti į valstybės biudžeto finansuojamas studijų vietas. Profesinio

mokymo programų tęstinumą aukštajame moksle užtikrina ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas

tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų (kolegijų ir universitetų), rengiant naujas

profesinio mokymo programas.

1.8. Profesinis orientavimas

Remiantis Lietuvos teisės aktais (Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašas,

2012), profesinio orientavimo tikslas – padėti asmenims sąmoningai rinktis jiems tinkamas

švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų, aktyviai kurti

savo karjerą (t.y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens

mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką). Pagal „Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos

aprašo“ (2012) 5.8. punktą „ugdymas karjerai yra prioritetinė profesinio orientavimo sritis,

profesinis informavimas ir profesinis konsultavimas papildo ugdymą karjerai, taip pat padeda

asmenims spręsti konkrečius karjeros klausimus".

Remiantis „Nacionaline profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa“ (2013),

profesinis orientavimas apima:

ugdymo karjerai,

profesinio (karjeros) informavimo,

profesinio (karjeros) konsultavimo paslaugas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę reikėjo iš esmės pergalvoti profesinio orientavimo

sampratą ir imta naujai kurti profesinio orientavimo funkcionavimo modelį. Todėl tikslinga

trumpai apžvelgti profesinio orientavimo sistemos kūrimo ištakas, Lietuvai atgavus

nepriklausomybę.

Profesinio orientavimo sistemos kūrimo apžvalga, Lietuvai atgavus

nepriklausomybę27. Dar 1992 m. patvirtintoje Lietuvos švietimo koncepcijoje galima įžvelgti

ugdymo karjerai aspektus ir aiškų siekį - ugdyti asmenį, atsakingai darantį sprendimus,

savarankiškai veikiantį ir pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį, gebantį adaptuotis

besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti. Tačiau realus ir

didžiausias įdirbis profesinio orientavimo srityje buvo padarytas 2004–2008 metais Europos

Sąjungos (toliau - ES) finansavimo laikotarpiu - vykdyti didelės apimties projektai, realiai

prisidėję prie profesinio orientavimo srities kūrimo ir plėtojimo Lietuvoje. Šiuo minėtu

27 Profesinio orientavimo sistemos kūrimo apžvalga, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, parengta remiantis

publikacija: Žibėnienė, G.; Virbalienė, R. Vocational guidance in Lithuanian general education schools:

achievements and aspects to be improved // Society, integration, education: proceedings of the international sientific

conference, May 22-23, Rezekne. 2015, vol. III, 2015, p. 432-443.

44

laikotarpiu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija įvykdė net du strategiškai ypač

svarbius projektus:

1. Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas (BPD2004-ESF-2.4.0-01-

04/0065).

2. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir

plėtojimas (BPD2004-ERPF-1.5.1-04-04/0003).

Per ES struktūrinės paramos etapą buvo padėti profesinio orientavimo paslaugų teikimo

Lietuvoje pagrindai - parengtos ugdymo programos, metodinės priemonės, pradėti rengti

profesiniam orientavimui svarbūs teisiniai dokumentai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2003 m. patvirtinta Profesinio orientavimo strategija ir 2004 m. patvirtintas Profesinio

orientavimo strategijos įgyvendinimo planas sudarė realias sąlygas profesinio orientavimo

plėtotei Lietuvoje. Didelis dėmesys buvo skiriamas žmogiškųjų išteklių rengimui ir tobulinimui.

Buvo parengti profesinio orientavimo specialistai (mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai

pedagogai, dėstytojai, profesinio informavimo konsultantai, karjeros konsultantai), sudarytos

sąlygos šių specialistų kvalifikacijos tobulinimui: organizuotas profesijos patarėjų ir profesijos

konsultantų rengimas, parengtos profesijos patarėjų ir profesijos konsultantų kvalifikacijos

tobulinimo programos. Nuo 2007 m. profesinio orientavimo centruose ir profesinio

informavimo taškuose buvo organizuojamas dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimas,

perkvalifikavimas, kurio metu kreipiamas didelis dėmesys į profesinio orientavimo specialistų

etiką. Tačiau vienas esminių trūkumų, kad pokyčiai laikini ir, kaip pažymima valstybinio audito

ataskaitoje, vis dar „nesukurta profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų

kvalifikacijos tobulinimo sistema, todėl nesudaromos prielaidos profesinio orientavo paslaugas

teikiančių specialistų nuolatiniam tobulinimui ir nesudaromos lygios galimybės visiems

mokiniams gauti vienodai kokybiškas paslaugas" (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių

profesinis orientavimas, 2014, 4 išvada). Taip pat šioje audito ataskaitoje pažymima, kad

nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas mokiniams teikiančio

specialisto sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir profesinės veiklos

sritys (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014, 4 išvada).

2007 m. patvirtinta Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa. Ši

programa padėjo spręsti strateginius profesinio orientavimo tikslus. Esminis jos tikslas - sudaryti

sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: užtikrinti jos vientisumą ir nuoseklumą pereinant

iš bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias, didinti profesinio orientavimo paslaugų

įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, garantuoti

profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą, skatinti socialinių partnerių ir

kitų suinteresuotų grupių dalyvavimą profesinio orientavimo paslaugų plėtotėje.

2004–2008 m. buvo kuriamas profesinio orientavimo paslaugas teikiančių institucijų

tinklas - Profesinio informavimo taškai (toliau - PIT) bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose

- sudarė pagrindą infrastruktūros plėtrai ir atsivėrė didesnės galimybės vykdyti ugdymą karjerai.

Remiantis Profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimo planu (2004), 2004 m. turėjo būti

įsteigtas 41 PIT, o 2006 m. turėjo būti įsteigta ir aprūpinta reikiama įranga net 280 PIT, 2007 m.

- 360 PIT. Tačiau PIT plėtra vyko kiek prasčiau nei kitos profesinio orientavimo srities veiklos.

Vis tik, remiantis nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos (2013) 7

punktu, 2005–2008 m. ES struktūrinės paramos lėšomis buvo įgyvendinti du valstybinės svarbos

projektai: „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ ir „Atviros informavimo,

konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“. Buvo sukurti profesinio

orientavimo normatyvinių dokumentų projektai, mokymo programos ir metodikos profesinio

45

orientavimo specialistams, organizuoti specialistų mokymai, įkurta ir aprūpinta įranga 640

profesinio informavimo taškų, atnaujinta Atvira profesinio informavimo, konsultavimo,

orientavimo sistema (AIKOS) ir kt.

Dar vienas svarbus prioritetas - Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos

sukūrimas ir plėtojimas. Pagrindinėse ir vidurinėse bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose

buvo sukurta prieiga interneto tinkluose prie AIKOS duomenų, todėl mokyklos jau gali

prisijungti prie bendros Europos profesinio orientavimo informacinės sistemos. Taip pat buvo

parengta iš nuosekliosios švietimo sistemos „iškritusių” asmenų siuntimo į profesinio

orientavimo centrus tvarka ir kompiuterizuotas duomenų teikimas susijusioms organizacijoms

profesinio orientavimo srityje. Pradėjusi veikti Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo

sistema buvo pirmas bandymas vienoje duomenų bazėje pateikti studijuojančių asmenų, laisvų

mokymosi vietų mokymo įstaigose bei darbo rinkos poreikį atspindinčius skaičius. Sukurta

Atvira profesinio informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) iki šiol užtikrina

svarbiausios informacijos sklaidą profesinio orientavimo srityje Lietuvoje.

Dar vienas svarbus projektas, sudaręs sąlygas pokyčiams profesinio orientavimo

sistemoje – „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir

profesiniame mokyme." Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras nuo 2010-05-03 pradėjo

vykdyti šį projektą, kurio tikslas – siekti nacionalinės profesinio orientavimo sistemos plėtros ir

dermės, užtikrinant ugdymo karjerai tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes visiems

švietimo sistemos dalyviams. Įgyvendinant projektą buvo parengti: Bendrojo ugdymo mokyklų

ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai modelis; Ugdymo karjerai stebėsenos

sistemos modelis ir jo įgyvendinimo rekomendacijos; sukurta ir įdiegta programinė įranga

(informacinė sistema), realizuojanti ugdymo karjerai stebėsenos sistemos modelį; parengtos

naujos mokymo programos, metodinės priemonės ir kt. Projekte dalyvavo beveik 2000 švietimo

pagalbos specialistų (mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai) iš 700 bendrojo

ugdymo mokyklų ir 70 profesinio mokymo įstaigų. Projekto vykdymo laikotarpiu buvo

teikiamos ugdymo karjerai paslaugos 88000 mokinių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose,

profesinio mokymo įstaigose ir savivaldybių teritorijose įsteigtuose ugdymo karjerai centruose.

2014 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Ugdymo karjerai

programa skirta „užtikrinti veiksmingą karjeros kompetencijų, kurių reikia sąmoningai ir

sėkmingai kurti ir valdyti savo karjerą (t. y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei

reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką), ugdymą ir gerbiant mokinio

polinkius, vertybes ir gebėjimus padėti jam pažinti, kurti ir realizuoti save" (Ugdymo karjerai

programa, 2014, 2 punktas). Ugdymo karjerai programa nustato ugdymo karjerai tikslus, sritis ir

uždavinius, karjeros kompetencijas, t.y. visumą žinių ir supratimo, gebėjimų bei nuostatų apie

save ir savo mokymosi, saviraiškos bei darbo galimybes. Ši programa apima ir karjeros

sprendimų priėmimą, karjeros planavimą, derinimą su kitomis gyvenimo sritimis, realizavimą,

karjeros kompetencijų raidą, karjeros kompetencijų ugdymo gaires, mokinių karjeros

kompetencijų vertinimą mokyklose (vykdančiose bendrojo ugdymo ir (ar) profesinio mokymo

programas).

Peržiūrint kokie teisės aktai, normatyviniai dokumentai rengiami ir kokie projektai buvo

įgyvendinami, galima įžvelgti aiškų profesinio orientavimo prioritetą - ugdymą karjerai bei

ugdymo karjerai stebėseną. Tačiau kol kas šie sukurti kriterijai ir instrumentai, skirti stebėti

karjeros ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, dar nesudaro

prielaidų teigti, kad funkcionuoja profesinio orientavimo kokybės užtikrinimo sistema. Vienas

svarbiausių trūkumų – nevykdomas metodiškas, sistemingas, profesinį orientavimą

46

koordinuojančios įstaigos darbuotojų veiklos vertinimas, darbuotojų kompetentingumo pokyčių

stebėsena. Taip pat, kaip pastebima valstybinio audito atskaitoje, 2010-2014 m. nebuvo

užtikrintas prieinamumas visiems mokiniams ir nesudarytos vienodos galimybės dalyvauti

profesiniame informavime, konsultavime ir ugdyme karjerai (Kaip organizuojamas ir vykdomas

mokinių profesinis orientavimas, 2014).

Pabrėžiama, kad Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro nuo 2010-05-03 pradėto

vykdyti projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame

lavinime ir profesiniame mokyme" (tikslas siekti nacionalinės profesinio orientavimo sistemos

plėtros ir dermės, užtikrinant ugdymo karjerai tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes

visiems švietimo sistemos dalyviams) vertė ir projekto metu išleisti pinigai milžiniški. Pvz.,

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras įgyvendinant vieną projektinę veiklą (išmokyti

ir įdarbinti karjeros koordinatorius) per 20 mėn. išleido 19,5 mln. Lt. (vieno etato karjeros

koordinatoriaus darbo užmokestis – 2 583,96 Lt) ir 9,9 mln. Lt (vieno etato karjeros konsultanto

darbo užmokestis buvo 4 343,20 Lt, o jų veiklą koordinuojančio vyr. karjeros konsultanto – 4

880 Lt). Tačiau valstybinis auditas turėjo daug priekaištų specialistų kompetentingumui ir

veiklai. Pvz., 15 (12 proc.) buvo baigę studijas, susijusias su profesiniu orientavimu ir karjeros

ugdymu, o darbo patirtis dažniausiai ji nebuvo susijusi su profesiniu orientavimu. Apie įvardintų

specialistų veiklą iš valstybinio audito ataskaitos: „Konsultantai neteikė visų numatytų paslaugų

(funkcijų): konsultacijų ar mokymų mokytojams, mokyklos administracijai, tėvams; nevedė

konsultacijų mokiniams; neužmezgė profesiniam veiklinimui reikalingų bendradarbiavimo ryšių

su įmonėmis, neteikė geriausių karjeros paslaugų teikimo pavyzdžių; nebendravo su karjeros

konsultantu, nes nesutarė, nebuvo atvykęs į mokyklą ar buvo paskirtas tik projektui baigiantis.

Mokyklų karjeros koordinatoriai taip pat nurodė, kad pasitaikė atvejų, kai dėl nepakankamos

karjeros konsultantų kompetencijos nesikreipdavo pagalbos ir neprašydavo vesti seminarų,

konsultacijų mokyklos bendruomenei, apsiribodavo tik bendravimu administraciniais

klausimais" (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014, p. 14).

Akivaizdu, kad būtent ES struktūrinių fondų lėšos, įgyvendinti nacionaliniai bei

instituciniai projektai padeda kurti profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje, tačiau kyla didelių

abejonių dėl atliekamų veiklų kokybės ir išlaidų tikslingumo.

Profesinio orientavimo sistema: profesinio orientavimo paslaugų teikėjai,

koordinatoriai, jų pagrindinės funkcijos.

Remiantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu (2012), yra įvardijami

profesinio orientavimo paslaugų teikėjai ir koordinatoriai.

Bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos yra pagrindinės švietimo

įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo paslaugas jose besimokantiems mokiniams. Teisės

aktais įteisinta, kad bendrojo ugdymo mokyklos, taip pat profesinio mokymo įstaigos organizuoja

ir užtikrina mokinių ugdymą karjerai, profesinį informavimą ir profesinį konsultavimą bei stebėseną.

Vykdant mokinių ugdymą karjerai yra atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus. Mokinių

profesinis informavimas ir jų profesinis konsultavimas (individualus ar grupinis) vykdomas skiriant

asmenį, kuris vadovauja ugdymui karjerai, profesiniam informavimui ir profesiniam konsultavimui.

Tai gali būti klasės (-ių) ar grupės (-ių) kuratoriai, įvairių dalykų mokytojai, profesijos mokytojai,

socialiniai pedagogai, mokyklos psichologai.

Švietimo pagalbą teikiantys specialistai ar jų grupės:

organizuoja ir vykdo mokinių profesinio orientavimo stebėseną mokykloje;

47

profesinio orientavimo procese pasitelkia mokyklos bendruomenę, darbdavius, jų

organizacijas, kitus socialinius partnerius, visuomenines organizacijas, rėmėjus ir

kitas suinteresuotas grupes;

bendradarbiauja su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru ir sudaro sąlygas

karjeros specialistams teikti profesinio orientavimo paslaugas mokykloje;

sudaro sąlygas profesinio orientavimo srities specialistui tobulinti kvalifikaciją, įgyti

profesiniam orientavimui vykdyti reikalingų kompetencijų ir tobulinti kvalifikaciją;

sudaro sąlygas turėti patalpas ir priemones, būtinas profesinio orientavimo paslaugų

teikimui;

esant reikalui, pasitelkia kitas įstaigas, turinčias kompetentingus specialistus, siekiant

užtikrinti mokinių poreikius atitinkantį profesinį orientavimą.

Švietimo teikėjai - viešai teikia informaciją besikreipiantiems asmenims apie švietimo

teikiamas galimybes – apie vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų

pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas švietimo paslaugas, mokytojų kvalifikaciją,

svarbiausius pasiekimus ir kitą informaciją.

Neformaliojo švietimo mokyklos padeda jose besimokantiems mokiniams ir jaunimui

pažinti saviraiškos galimybes, įvairias veiklas ir profesijas, individualias savybes, galinčias turėti

įtakos karjerai, ir įgyti karjerai svarbių kompetencijų.

Kitos švietimo įstaigos (pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo pagalbos tarnybos ir

kitos) dalyvauja vykdant profesinį orientavimą tiek, kiek tai susiję su šių įstaigų vykdomomis

funkcijomis, įvertindamos aktualius asmenų profesinio orientavimo poreikius.

Daugiafunkciai centrai į juos besikreipiantiems asmenims teikia informaciją apie

švietimo galimybes.

Teritorinės darbo biržos vykdo profesinį orientavimą teikdamos ieškantiems darbo

asmenims profesinio informavimo bei profesinio konsultavimo paslaugas Lietuvos Respublikos

užimtumo rėmimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Švietimo mainų paramos fondas administruoja Euroguidance projektą Lietuvoje bei

skleidžia informaciją apie gerosios praktikos, naujų metodikų pavyzdžius Lietuvoje ir Europoje,

kuria įvairias profesinio informavimo ir konsultavimo priemones, organizuoja mokymo

seminarus profesinio orientavimo praktikams.

Švietimo ir mokslo ministerija - svarbiausia administracinė institucija, prižiūrinti

profesinio orientavimo kokybę, profesinio orientavimo paslaugų įgyvendinimą. Ji organizuoja ir

vykdo profesinio orientavimo proceso, rezultatų ir kitų aspektų stebėseną ir, remdamasi jos

rezultatais, nustato ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo

paslaugų teikimo prioritetines kryptis, vykdo kitas susijusias švietimo priežiūros veiklas.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras yra ŠMM įgaliota institucija,

koordinuojanti ir vykdanti mokinių profesinį orientavimą visoje šalyje, atlieka šias funkcijas

(Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, 2012):

teikia metodinę pagalbą ir konsultacijas mokykloms bei švietimo pagalbos įstaigoms

dėl profesinio orientavimo paslaugų teikimo;

dalyvauja vykdant mokinių profesinio orientavimo stebėseną valstybės lygmeniu:

renkant duomenis, atliekant duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos poreikių

tyrimus, rengiant ir skelbiant duomenų ir rodiklių analizes, apžvalgas, ataskaitas,

siūlymus;

48

užtikrina šiuolaikiškų profesinio orientavimo metodinių ir informacinių priemonių

prieinamumą asmenims iki 21 metų: tiria poreikius, pasiūlą. Esant priemonių

trūkumui, inicijuoja jų rengimą (adaptavimą, įgijimą, sukūrimą) ir platinimą.

Užtikrina išsamios informacijos apie esamas priemones teikimą;

dalyvauja mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos

tobulinimo procesuose profesinio orientavimo srityje: tiria kvalifikacijos tobulinimo

poreikius ir pasiūlą, o esant poreikiui - vykdo mokymus, inicijuoja mokymo

programų rengimą, atnaujinimą;

skatina ir koordinuoja profesinio veiklinimo iniciatyvas šalyje;

organizuoja karjeros specialistų darbą (bendradarbiaudami su mokyklomis, teikia jose

ugdymo karjerai, profesinio konsultavimo ir profesinio informavimo paslaugas

mokiniams (paskaitų, konsultacijų ir kitomis formomis), taip pat konsultacijas

mokyklų specialistams dėl profesinio orientavimo organizavimo. Prireikus

organizuoja šių specialistų mokymus ir teikia profesinio orientavimo paslaugas

tiesiogiai į juos besikreipiantiems mokiniams).

Švietimo informacinių technologijų centras, kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo

švietimo centru ir kitomis įstaigomis užtikrina kokybiškos, sistemingos informacijos apie

švietimo galimybes Lietuvoje ir karjeros planavimui skirtų paslaugų ir priemonių teikimą

vartotojams Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinėje sistemoje

(AIKOS). Taip pat organizuoja ir vykdo profesinio orientavimo stebėsenos sistemos

aptarnavimą, naudojantis Švietimo valdymo informacinės sistemos galimybėmis, pagrindiniame

nacionaliniame interneto portale AIKOS (http://www.aikos/smm.lt/). Šiame informavimo,

konsultavimo ir orientavimo sistemos portale (AIKOS), skirtame studentams, darbuotojams,

profesinio orientavimo ir konsultavimo specialistams, yra pateikta informacija apie studijų ir

mokymo programas, švietimo teikėjus, kvalifikacijas, profesijas, priėmimo reikalavimus,

klasifikatorius bei skelbiama švietimo ir darbo rinkos statistika.

Savivaldybės vykdomoji institucija, remiantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos

aprašu (2012), atsakinga už profesinio orientavimo paslaugų organizavimą ir koordinavimą savo

teritorijos mokyklose, t. y. organizuoja ir koordinuoja profesinio orientavimo paslaugų teikimą

savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokiniams ir savivaldybės teritorijoje gyvenantiems

nesimokantiems asmenims (iki 21 metų):

organizuoja ir vykdo profesinio orientavimo stebėseną savivaldybės teritorijoje, taip

pat teikia ir analizuoja stebėsenos duomenis;

konsultuoja savivaldybės švietimo įstaigų ir jos teritorijoje esančių nevalstybinių

švietimo įstaigų vadovus, mokytojus, profesinio orientavimo paslaugas teikiančius

specialistus ir mokyklų bendruomenes profesinio orientavimo paslaugų teikimo

klausimais, susijusiais su savivaldybės vykdomomis funkcijomis;

užtikrina profesinį orientavimą ir kitos būtinos švietimo pagalbos teikimą

savivaldybės teritorijoje gyvenantiems ir nesimokantiems vaikams bei jų tėvams

(globėjams, rūpintojams), taip pat kitiems asmenimis (iki 21 metų), siekiant

sugrąžinti juos į mokyklas arba integruoti į darbo rinką;

skiria profesinio orientavimo koordinatorių savivaldybės teritorijoje;

prireikus inicijuoja profesinio orientavimo centro (-ų) arba švietimo pagalbos

tarnybos (-ų) steigimą (viena arba kartu su kitomis savivaldybėmis), kurios teiktų

profesinio orientavimo paslaugas;

49

užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos įgaliotos institucijos karjeros specialistams

veikti savivaldybės mokyklose.

Socialiniams partneriams, remiantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu

(2012), yra priskirtas pagalbininko vaidmuo, nes 12 punktu nurodoma „Mokykloms, Įgaliotai

institucijai, savivaldybių vykdomosioms institucijoms ir kitoms institucijoms teikiant ir

organizuojant profesinio orientavimo paslaugas talkina socialiniai partneriai, kurie:

organizuoja profesinio orientavimo renginius;

dalyvauja rengiant profesinio orientavimo metodines ir informacines priemones;

informuoja darbdavius ir darbuotojus apie galimybes naudotis profesinio orientavimo

paslaugomis;

vykdo kitas su profesiniu orientavimu susijusias veiklas".

Profesinio orientavimo paslaugos profesinio mokymo įstaigose. Teikiant profesinio

orientavimo paslaugas, bendrojo ugdymo mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms yra

priskirtos vienodos funkcijos. Bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos turi

užtikrinti, kad kiekvienas joje besimokantis mokinys žinotų, kur, kada ir kaip gali gauti ugdymo

karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas. Šios mokyklos, vykdydamos

mokinių ugdymą karjerai, vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro tvirtinamais bendraisiais

ugdymo planais ir/arba bendraisiais profesinio mokymo planais, kitais ugdymo turinį

reglamentuojančiais dokumentais.

Bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose nuo 2013 m. įgyvendinama Ugdymo karjerai

programa. Programos tikslas – padėti mokiniams ugdyti karjeros valdymo kompetencijas.

Ugdymas karjerai gali būti siūlomas kaip pasirenkamas dalykas, popamokinė veikla arba

integruojamas į pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo turinį. Taip pat

tiek bendrojo ugdymo mokyklos, tiek profesinio mokymo įstaigos turi organizuoti su ugdymu

karjerai suderintas kultūrinę, meninę, pažintinę ir kitas veiklas bei neformalųjį švietimą.

Profesinio informavimo metu svarbu sudaryti sąlygas mokiniams gauti ir aptarti

informaciją apie mokymosi ir darbo galimybes (pasitelkiant informacines sistemas ir kitas

priemones – pažintinius vizitus, renginius, ekskursijas, susitikimus su švietimo įstaigų atstovais,

darbdaviais ir kitais asmenimis). Profesinis informavimas mokyklose vyksta įvairiai: drauge su

mokiniais aptarinėjamos mokymosi ir darbo galimybės, organizuojami pažintiniai vizitai,

ekskursijos, susitikimai su švietimo įstaigų atstovais, darbdaviais ir kitais asmenimis, pasitelkus

informacines sistemas.

Lietuvos darbo birža skelbia aktualią informaciją apie profesijas, išskirdama

perspektyvias. Pvz., panagrinėjus Lietuvos darbo biržos interneto tinklalapį28, galima sužinoti

apie perspektyviausias ateities profesijas. Čia galima susipažinti su Forbes, Georgetown

universiteto, Jungtinių Amerikos valstijų ir kitų pasaulio šalių pasaulio ekspertų atliktais darbo

rinkos tyrimais ir jų rezultatais bei su ekspertų sudarytais ateities profesijų sąrašais. Naujausia

informacija apie profesijų paklausą, įsidarbinimo galimybių barometrus pateikta interneto

svetainėje http://www.ldb.lt (Lietuvos darbo biržos tinklapis).

Ypač svarbu organizuoti profesinį veiklinimą – veiklas, kurios mokiniams padeda pažinti

įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis

profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą (Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos

28 http://www.rinkispats.lt/jaunimasprofesija/darbo-rinkos-tendencijos?showall=&start=3

http://www.ldb.lt/

http://www.rinkispats.lt/jaunimasprofesija/darbo-rinkos-tendencijos?showall=&start=3

50

aprašas, 2012). Atliekant profesinį veiklinimą, gali būti organizuojamas darbo veiklos stebėjimas

bei praktinė veikla įmonėse, įstaigose arba virtualioje erdvėje, praktinis mokymas, įgytos

patirties aptarimas, kita veikla. Profesinis veiklinimas - viena svarbiausių priemonių. Išvykose į

įmones bei dalyvaudami įvairiuose susitikimuose mokiniai turi galimybę susipažinti su realiu

darbu natūralioje aplinkoje, pažinti įvairias veiklos sritis, atskirų profesijų ypatumus ir karjeros

galimybes. Taip ugdoma mokinių motyvacija, noras veikti ir planuoti savo karjerą.

Profesinio konsultavimo metu su mokiniais galima aptarti jų poreikius, prioritetus,

diskutuoti karjeros planavimo, mokymosi ar studijų pasirinkimo, įsidarbinimo ar darbo paieškos

klausimais. Remiantis „Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu“ (2012), mokiniams

profesinio konsultavimo metu sudaromos galimybės pažinti, įvertinti ir aptarti savo individualias

savybes, galinčias turėti įtakos jų karjerai (mokymuisi įvairiose pakopose, darbui). Tai padeda

spręsti klausimus, susijusius su karjeros planavimu29 ir profesinės veiklos pasirinkimu. Tai

padeda spręsti tolesnės karjeros problemas.

Profesinis orientavimas finansuojamas iš mokinio krepšelio bei kitų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų lėšų, rėmėjų ir kitų lėšų. Remiantis Profesinio mokymo plėtros 2014–2016

metų veiksmų planu, profesinis orientavimas Lietuvoje vyksta vykdant profesinį informavimą,

įgyvendinant mokinių ugdymo karjerai programą ir teikiant profesinio konsultavimo paslaugas.

Profesinio orientavimo plėtros Lietuvoje strateginės kryptys iš esmės atitiko daugelį tendencijų,

vykstančių ugdymo karjerai srityje Europoje.

Profesinis orientavimas Lietuvoje: tobulintini aspektai. Lietuvoje, atkūrus

nepriklausomybę, ES lėšomis buvo įgyvendinami projektai profesinio orientavimo srityje, iš jų

net keletas strateginių, susijusių su nacionalinės profesinio orientavimo sistemos sukūrimu. Šių

projektų metu taip pat buvo parengti arba atnaujinti teisės aktai profesinio orientavimo srityje.

Tačiau vis dar stinga svarbių teisės aktų. Be to, teisės aktai, nusakantys profesinio orientavimo

vykdymą, pasižymi didele kaita.

Stinga sisteminių tyrimų, kuriuose būtų nuosekliai, sistemiškai apžvelgiama profesinio

orientavimo būklė ir plėtra Lietuvoje. Atliekami tyrimai ir sprendžiamos problemos yra lokalios,

orientuotos į atskirus profesinio orientavimo infrastruktūros elementus30. Atlikti vos keli

sistemiškesni tyrimai (PIT darbuotojų apklausa, 2008; PIT darbuotojų apklausa, 2009;

Liukineviciene, 2011; Navickienė, 2010; Nazelskis 2010; Nazelskis, Laurinaitis, 2014; Pukelis,

Navickienė, 2008; Sargautytė, Juozapavičienė, Šatienė, 2013). Lietuvos mokinių neformaliojo

švietimo centro (ŠMM įgaliota institucija, koordinuojanti ir vykdanti mokinių profesinį

orientavimą visoje šalyje) 2014 m. publikuota ataskaita „2012-2013 m. Mokinių profesinio

orientavimo (ugdymo karjerai) stebėsenos ataskaita" nepasižymi gilesniu analitiškumu, tai tik

konstatuojamoji-referuojamoji informacija. Publikuojami duomenys sudarytų sąlygas daryti

aiškesnes įžvalgas ir teikti analitinius pasiūlymus, tačiau tai nepadaryta. Galima kelti prielaidą,

29 individualaus ugdymo plano arba mokymo plano sudarymas, švietimo teikėjo, mokymosi ar studijų krypties,

mokymosi formų rinkimasis. 30 Pvz. L. Navickienė (2010) gilinosi į karjeros konsultantų rengimo modeliavimą, o E. Nazelskis (2010) į

profesinio orientavimo švietimo ir verslo plėtros kontekste aktualijas. A. Railienė (2010) tyrinėjo profesijos patarėjo

kompetencijų ugdymą rengiant socialinius pedagogus. R. Sargautytė, D. Juozapavičienė, E. Šatienė, (2013) tyrė

neįgaliųjų profesinį orientavimą kaip profesinės reabilitacijos paslaugą ir atskleidė, kad neįgaliųjų profesinio

orientavimo metodka yra efektyvi, tai patvirtina aukšti mokymosi ir įsidarbinimo rezultatai. Tačiau D.

Liukineviciene (2011). savo tyrimu Youth Employment Policy and Career Guidance of Schoolchildren in North-

western Lithuania atskleidė profesinio orientavimo paslaugų trūkumą ir problemas profesinio orientavimo srityje. J.

Surgėlienė, N. Bankauskienė (2014) aiškinosi ugdymo karjerai istorinį kontekstą Lietuvoje.

http://web.a.ebscohost.com.skaitykla.mruni.eu/ehost/viewarticle?data=dGJyMPPp44rp2%2fdV0%2bnjisfk5Ie45PFJt6uxSbSk63nn5Kx95uXxjL6prUqxpbBIr6ueS7iptVKurJ5Zy5zyit%2fk8Xnh6ueH7N%2fiVauntVCyqbBPtqa0PurX7H%2b72%2bw%2b4ti7i%2bfepIzf3btZzJzfhruttEq0prJPt5zkh%2fDj34y73POE6urjkPIA&hid=4109

http://web.a.ebscohost.com.skaitykla.mruni.eu/ehost/viewarticle?data=dGJyMPPp44rp2%2fdV0%2bnjisfk5Ie45PFJt6uxSbSk63nn5Kx95uXxjL6prUqxpbBIr6ueS7iptVKurJ5Zy5zyit%2fk8Xnh6ueH7N%2fiVauntVCyqbBPtqa0PurX7H%2b72%2bw%2b4ti7i%2bfepIzf3btZzJzfhruttEq0prJPt5zkh%2fDj34y73POE6urjkPIA&hid=4109

51

kad viena iš šių priežasčių, kodėl profesinį orientavimą koordinuojančios įstaigos specialistams

nepavyko parengti aukšta kokybe pasižyminčios minėtos ataskaitos, tai bendradarbiavimo su

mokslininkais-tyrėjais stoka. Taigi, iki šiol stinga išsamių profesinio orientavimo tyrimų

Lietuvoje.

Tačiau valstybinio audito metu yra pažymėta daug pastabų dėl profesinio orientavimo

paslaugų teikimo kokybės. Audito procedūros buvo atliktos Švietimo ir mokslo ministerijoje,

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, 12 savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,

Šiaulių ir Alytaus miestų ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Lazdijų, Trakų ir Kretingos

rajonų) administracijose ir jų teritorijoje esančiose 55 bendrojo ugdymo mokyklose ir 4

profesinio mokymo įstaigose. Valstybinio audito metu, 2010-2014 m. laikotarpyje išskirtos

profesinio orientavimo problemos (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis

orientavimas (2014):

nebuvo užtikrintas prieinamumas visiems mokiniams ir nesudarytos vienodos galimybės

dalyvauti profesiniame informavime, konsultavime ir ugdyme karjerai;

neužtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas ir gali būti nepasiektas šalies tikslas

mažinti iškrentančiųjų iš formalaus švietimo sistemos skaičių, ugdant mokinių karjeros

planavimo įgūdžius, nes ES lėšomis finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus,

savivaldybės ir mokyklos neinformuojamos apie ilgalaikius profesinio orientavimo

plėtros planus, viziją ir šalyje vykdomus arba planuojamus vykdyti projektus, stinga

metodinės pagalbos;

nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo paslaugas mokiniams teikiančio

specialisto sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir profesinės

veiklos sritys;

bendrojo ugdymo mokyklose dažniausiai nevyksta individualų mokinio poreikį

atitinkantis profesinis veiklinimas - apsiribojama klasių (grupių) pažintinėmis kelionėmis

į įvairias įstaigas ir organizacijas;

nesukurta profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacijos

tobulinimo sistema, todėl nesudaromos prielaidos profesinio orientavo paslaugas

teikiančių specialistų nuolatiniam tobulinimui ir nesudaromos lygios galimybės visiems

mokiniams gauti vienodai kokybiškas paslaugas;

profesinio orientavimo stebėsena pradėta vykdyti tik 2013 m., net nepatvirtinus jos

kiekybinių ir kokybinių rodiklių sąrašo;

realus, pilnas profesinio orientavimo paslaugų kokybės vertinimas neatliekamas, neaišku

ar vykdoma veikla atitinka vartotojų lūkesčius ir poreikius, mokyklos įsivertina tik

profesinio informavimo ir konsultavimo veiklas, o kitos profesinio orientavimo veiklos

nevertinamos, todėl ši informacija nėra pakankama, siekiant užtikrinti visų profesinio

orientavimo paslaugų atitiktį tikslinių grupių poreikiams ir gerinti profesinio orientavimo

kokybę

Remiantis Europos šalių praktika, profesinis veiklinimas yra ypač svarbus, pateikiami

argumentai dėl realios jo praktinės veiklos, taip pat rekomenduojama, įgyvendinant profesinį

veiklinimą, ypač daug dėmesio skirti bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, darbdaviais.

Nepavyko aptikti išsamesnių tyrimų, ataskaitų apie profesinio veiklinimo kokybę, gautą naudą

ar sukurtą sistemingą, veiklinime dalyvaujančių asmenų, bendradarbiavimą. Pateikiama

52

informacija tik apie pavienius renginius31. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro viešai

skelbiamoje informacijoje taip pat nepavyko aptikti duomenų apie profesinio veiklinimo kokybę,

gautą mokinių naudą. Šios įstaigos internetinėje svetainėje publikuojama „mokinių profesinio

veiklinimo metodika", dokumentų, susijusių su profesinio veiklinimo organizavimu, pavyzdžiai.

Profesiniame veiklinime dalyvaujančių įstaigų skaičius kelia įvairius klausimus, nes remiantis

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro svetainėje pateikiama informacija, 2015 m.

rugsėjo 6 d. duomenimis yra 817 profesinį veiklinimą vykdančių įmonių32. Centro 2015 m.

balandžio 16 d. organizuotame renginyje buvo akcentuota, kad „į mokinių profesinį veiklinimą

įsitraukė beveik 900 įmonių, įstaigų ir organizacijų, iš jų su daugiau nei 800 LMNŠC pasirašė

bendradarbiavimo sutartis."33 Kyla klausimas, kodėl vos po pusmečio sumažėjo profesinio

veiklinimo įstaigų sąrašas, neaišku, kiek vidutiniškai mokinių priėmė profesiniame veiklinime

dalyvaujanti įstaiga? Taip pat kyla šie klausimai:

Ar kokybiškai vyksta profesinio veiklinimo dalyvių bendradarbiavimas?

Kaip kuriami bendradarbiavimo ryšiai, gerosios praktikos mainai?

Kokia profesinio veiklinimo kokybė ir nauda mokiniui?

Kaip vyksta profesinis veiklinimas bendrojo ugdymo mokyklose?

Kokia situacija profesinio mokymo įstaigose?

Šias abejones sustiprina įvairių tyrimų rezultatai, pvz., mokslininkų (Liukineviciene,

2011; Nazelskis, Laurinaitis, 2014) tyrimuose ir ataskaitose (PIT darbuotojų apklausa, 2008; PIT

darbuotojų apklausa, 2009) atskleistas pastebėjimas, kad profesinio orientavimo specialistų

bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra tobulintina sritis, nesukuria sąlygų kokybiniams

pokyčiams. E. Nazelskis, A. Laurinaitis (2014) tirdami verslo ir švietimo bendradarbiavimą

profesinio orientavimo srityje nustatė, kad Lietuvoje sparčiai daugėja asmenų, kurie įgiję

aukštojo mokslo diplomą stoja mokytis į profesines mokyklas, nes darbo rinkoje negali surasti

darbo pagal įgytą universitetinį išsilavinimą. Šių tyrėjų nuomone, tokie faktai, kai valstybėje

dalis specialistų, įgijusių universitetinį išsilavinimą, tęsia mokslus profesinėse mokyklose,

byloja, jog visuomeniniai ir asmeniniai resursai, įdėti į ankstesnį profesinį parengimą, labai

smarkiai nuvertėjo. Studijos autoriams nepavyko aptikti validaus naujo tyrimo apie profesinio

mokymo įstaigų mokinių profesijos pasirinkimo motyvus, tačiau situacija, kai jaunuoliai

profesinio mokymo įstaigas renkasi nepakankamai motyvuotai34, niekam nėra naudinga.

31 2015 m. balandžio 16 d. vyko Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro įgyvendinimo projekto „Ugdymo

karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“ baigiamoji

konferencija „Profesinis orientavimas švietimo ir darbo rinkos partnerystės kontekste“.

2015 m. kovo 30 d. vyko profesinio veiklinimo renginys “Renkuosi profesiją. Aviacija”.

2014 m. gruodžio 22 d. vyko profesinio veiklinimo renginys „Renkuosi profesiją. Mechatronika ir robotika“. 32 http://www.mukis.lt/mod/sarasai/pvo/imones/ 33 http://www.mukis.lt/lt/naujienos/mokiniu-profesinis-veiklinimas-v6x5.html 34 Atlikus apklausą („Jaunuolių, atėjusių mokytis į profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvai bei tolesnio

mokymosi planai ir galimybės“ tyrimas, 2005), kokie pagrindiniai motyvai, įtakojantys mokinių pasirinkimą

mokytis profesinėje mokykloje išaiškėjo, kad tai:

noras greičiau įgyti specialybę ir tapti savarankišku;

mažesnis mokymosi krūvis;

prasti vidurinės/pagrindinės mokyklos pažymių vidurkiai ir supratimas, kad toliau mokytis vidurinėje ar

aukštojoje mokykloje bus per sunku;

vidurinės/pagrindinės mokyklos mokytojų ir tėvų patarimai rinktis profesinę mokyklą.

Deja, nė vienas iš atsakymų nerodo mokinio noro įgyti būtent jo pasirinktą profesiją!

http://uks.lmnsc.lt/lt/naujienos/162/

http://uks.lmnsc.lt/lt/naujienos/159/

http://www.mukis.lt/mod/sarasai/pvo/imones/

http://www.mukis.lt/lt/naujienos/mokiniu-profesinis-veiklinimas-v6x5.html

53

Lietuvoje po bendrojo ugdymo mokyklos baigimo 10,3 proc. jaunuolių tęsia mokslus profesinėse

mokyklose35 (2014 m. duomenimis), kiti – renkasi studijas aukštosiose mokyklose (67 proc.)

arba ateina į darbo rinką be profesinio pasirengimo.

Kyla abejonių ar profesinio orientavimo sistemos plėtra vyksta nuosekliai. Kaip taikliai

pastebėjo „Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo

modelio diegimo rekomendacijas" (2011) rengusi ekspertų grupė, net tada, kai atrodytų buvo

padėtas svarbus pagrindas (įgyvendinti strateginiai nacionaliniai projektai, pradėta kurti teisinė

bazė, infrastruktūra) prasidėjo abejonės vykdomų veiksmų teisingumu. Dėl to pradėti naikinti

infrastruktūros elementai, pvz., naikinant darbo rinkos mokymo tarnybų tinklą atleisti ir kitur

neperkelti kvalifikuoti, specialiai apmokyti psichologai, prarastos metodinės priemonės,

specialūs licencijuoti darbo instrumentai. Įgyvendinant projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos

modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme" buvo rengiami

profesinio orientavimo specialistai, buvo pervardinamos bendrojo ugdymo mokyklose ir

profesinio mokymo įstaigose profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų pareigybės,

tačiau ar realiai tai sudarė sąlygas kokybiniams pokyčiams profesinio orientavimo paslaugų

aspektu turi parodyti išsamūs tyrimai ateityje. O valstybinio audito ataskaitoje „Kaip

organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas“ (2014) nurodyta situacija

atskleidžia daug nekokybiškų ir abejotinos vertės brangiai kainavusių veiklų profesinio

orientavimo srityje.

1.9. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas

Profesinio mokymo kokybės plėtotės nuostatos buvo suformuotos „Profesinio mokymo

kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijoje“ (2008), parengtoje remiantis Lietuvos ir kitų

Europos šalių patirties analize. Buvo atsižvelgta į Europos profesinio mokymo kokybės

užtikrinimo bendrąsias gaires ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę

sistemą (EQAVET). Įgyvendinant šią koncepciją remiamasi Praktinio mokymo išteklių plėtros

programos priemonėmis. Profesinio mokymo įstaigos buvo skatinamos diegti vidines kokybės

užtikrinimo sistemas: jau 2011-2013 m. buvo vykdomi tiksliniai projektai. Taip pat buvo

pradėtas profesinio mokymo programų įgyvendinimo išorinis vertinimas. Tuo laikotarpiu, kol

įsivertinimu ir išorės vertinimu pagrįsta kokybės užtikrinimo sistema dar pilnai neįdiegta,

profesinio mokymo kokybės valstybės lygiu siekiama šiomis priemonėmis:

rengiant ir tvirtinant profesinio rengimo standartus, kurie yra profesinio mokymo

programų bei mokinių pasiekimų vertinimo pagrindas;

rengiant ir registruojant naujas profesinio mokymo programas ir išduodant joms vykdyti

licencijas (tokia programa turi būti suderinta su darbdaviams atstovaujančia

kompetentinga įstaiga (pvz., Prekybos, pramonės ir amatų rūmais), o programos kokybė

įvertinta ekspertų (profesijos mokytojų, darbdavių atstovų)). Programa įregistruojama

Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre sulaukus teigiamos ekspertų

išvados. Teikėjui išduodama licencija vykdyti įregistruotą programą, jeigu profesinio

mokymo teikėjas turi pakankamai išteklių ją įgyvendinti ir jeigu jo profesijos mokytojai

arba kandidatai į profesijos mokytojus atitinka profesinio mokymo programose bei

įstatymuose nustatytus reikalavimus;

35 http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=18138

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=18138

54

prižiūrint profesinio mokymo programų vykdymą. Atitinkami ŠMM padaliniai prižiūri

mokymo procesą ir veiklą, atlieka veiklos auditą, valstybės kontrolė vykdo atrankinius

mokymo įstaigų patikrinimus ir analizuoja įstaigos veiklos racionalumą;

vertinant žinias, įgūdžius ir kompetencijas, būtinas tam tikrai kvalifikacijai. Nuo 2003

m. vertinimas yra atskirtas nuo mokymo programų vykdymo. Iki 2012 m. besimokančių

pagal formaliojo profesinio mokymo programas įgytų kompetencijų vertinimą vykdė

atsakingi socialiniai partneriai (pvz., Prekybos, Pramonės ir amatų bei Žemės ūkio

rūmai), o nuo 2012 m. - akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos.

1.10. Profesinio mokymo finansavimas, paskatos ir situacija Lietuvos darbo

rinkoje

Pirminis profesinis mokymas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Profesinio mokymo

teikėjams finansavimas skiriamas taikant formaliojo profesinio mokymo lėšų skaičiavimo

vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodiką,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu. Profesinio

mokymo lėšas sudaro profesijos mokytojo ir mokytojo, mokančio profesinio mokymo programos

bendrųjų dalykų, darbo užmokestis už kontaktines, pasirengimo pamokoms, papildomų darbų

valandas, vadovavimą grupei; mokytojo, pavaduojančio kitą mokytoją, išvykusį tobulinti

kvalifikacijos, darbo užmokestis; kitų darbuotojų, susijusių su mokymu, darbo užmokestis; lėšos

profesinei techninei literatūrai ir vadovėliams; lėšos techninėms vaizdo priemonėms; lėšos

pagrindinėms praktinio mokymo medžiagoms; lėšos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti;

lėšos socialinio draudimo įmokoms. Vieno mokinio krepšelio principas taip pat taikomas

profesinio mokymo įstaigai skiriant ūkio lėšas. Tęstinis profesinis mokymas paprastai vykdomas

įmonės, įstaigos, mokinio lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka tęstiniam profesiniam mokymui

gali būti skiriama valstybės biudžeto lėšų. Nustatant vieno asmens kompetencijų vertinimo

išlaidas, vadovaujamasi Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodika,

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Asmens kompetencijų vertinimo

kaina tvirtinama kasmet.

Paskatos jaunimui. Mokymas pagal profesinio mokymo programas, skirtas pirmai

kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas. Mokiniams gali būti mokamos stipendijos, teikiama kita

materialinė parama. Švietimo informacinių technologijų centro (ITC) duomenimis36, 2014 m.

stipendijas gavo 70 proc. besimokančiųjų pagal pirminio profesinio mokymo programas.

Socialiai remtiniems mokiniams, siekiantiems įgyti pirmąją kvalifikaciją ir negaunantiems

stipendijos, skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama. Profesinio mokymo įstaigų

mokiniai, kurie mokosi ne savo gimtajame mieste, aprūpinami bendrabučiais. Švietimo

informacinių technologijų centro duomenimis37, bendrabučiais aprūpinama apie 99 proc. tokių

mokinių. Mokestinės paskatos asmenims, besimokantiems pagal formaliojo ir neformaliojo

profesinio mokymo programas, pradėtos taikyti nuo 2008 m. Mokymosi išlaidų kompensacija

apskaičiuojama, asmenims deklaravus metinį pajamų mokestį. Susigrąžinama suma negali viršyti

25 proc. visos sumokėtos sumos. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi

ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise

36 http://www.itc.smm.lt/?page_id=2912 37 http://www.itc.smm.lt

http://www.itc.smm.lt/?page_id=2912

http://www.itc.smm.lt/

55

susigrąžinti už profesinį mokymą ar studijas sumokėtas išlaidas, jas gali iš savo pajamų atsiimti

tėvai ar kiti šeimos nariai.

Paskatos darbdaviams. Finansavimo priemonės, skatinančios organizuoti tęstinį

profesinį mokymą, yra tokios: mokestinės paskatos, subsidijų mechanizmai, mokymosi atostogos

(mokamos ir nemokamos) ir mokymo išlaidų grąžinimo išlygos. Mokestinės paskatos įmonėms

taikomos nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme numatyta, kad darbuotojų

kvalifikacijos tobulinimo išlaidos (susijusios su jų užimamomis pareigomis) priskiriamos prie

leidžiamų atskaitymų. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad atostogos

darbuotojams, užsiimantiems profesiniu mokymu, gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse

arba suteikiamos šalių susitarimu. Profesiniam mokymui finansuoti, organizacijos ir įmonės gali

pasinaudoti subsidijų mechanizmu pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos

priemones (ŽIPVP). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys gali pareikalauti, kad

darbuotojas atlygintų per paskutinius vienerius darbo metus mokymui skirtas išlaidas.

Situacija Lietuvos darbo rinkoje. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis38,

Lietuvoje darbo našumas per valandą 2014 m. augo 0,9 proc. per metus, tuo tarpu kai Europos

Sąjungoje darbo našumas per metus augo lėčiau: 0,3 proc.

Ekonomikos rodiklių duomenys39 rodo, kad produktų kainos Lietuvoje ir Europos

Sąjungos valstybėse yra panašios, tuo tarpu, žmonių atlyginimai skiriasi ženkliai Lietuvos

gyventojų nenaudai - 2015 m. vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia 543,6 eurų (1 877

litų, iš 699,8 eurų (2 416 litų) „ant popieriaus“. Mažas atlygis už darbą demotyvuoja žmones, o

aukštesnės kvalifikacijos specialistus tai skatina vykti dirbti į Airiją, Jungtinę Karalystę ar

Skandinavijos įmones.

38 http://ec.europa.eu/eurostat/data/database 39 https://www.lb.lt/naujausi_lietuvos_makroekonominiai_rodikliai

http://www.lla.lt/uploads/documents/2014%20m.%20VASARIS-menesine%20apzvalga.pdf

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database

https://www.lb.lt/naujausi_lietuvos_makroekonominiai_rodikliai

http://www.lla.lt/uploads/documents/2014%20m.%20VASARIS-menesine%20apzvalga.pdf

56

2. EUROPOS ŠALIES PROFESINIO MOKYMO SISTEMA IR

PRITAIKOMUMAS LIETUVAI

2.1. Šalies, kurios profesinio mokymo patirtis būtų aktuali Lietuvai

pasirinkimo motyvai profesinio mokymo modelių aspektu

Svarstant, kurios šalies profesinio mokymo praktika būtų aktuali Lietuvai, buvo

peržiūrima, apžvelgiama įvairių šalių profesinio mokymo patirtis. Airijos profesinio mokymo

patirties, kaip analizuojamos šalies pasirinkimui, turėjo įtakos:

profesinio mokymo (rengimo) modelių aptarimas;

profesinio mokymo situacijos apžvalga įvairiose šalyse, kur yra taikoma pameistrystė.

Profesinio mokymo modelių aptarimas. R. Laužackas (2005) vienas pirmųjų Lietuvoje

įvardino tris klasikinius (1-3) ir ketvirtąjį populiarėjantį profesinio rengimo modelį:

1. rinkos (arba liberalųjį), kai rengimas darbininkiškoms profesijos vykdomas įmonėse;

2. dualinį, kai atsakomybę už profesinį mokymą dalijasi valstybė ir įmonės;

3. mokyklinį, kai jis koncentruotas valstybės valdomose švietimo įstaigose;

4. mišrųjį, gali būti taikomas mišrus profesinio mokymo modelis, kaip į rinkos arba

mokyklinį modelį yra integruojami dualinio mokymo elementai ir struktūros, taip yra

galimo ir kitos integracijos.

Ir kitose publikacijose40, kitų autorių darbuose, panašiai įvardinami klasikiniai profesinio

mokymo modeliai (pvz., Towards a history of vocational education and training in Europe in a

comparative perspective, 2004; Sektorinių praktinio mokymo centrų geros užsienio šalių

praktikos pavyzdžių analizė, 2007):

korporatyvistinis-dualinis (pvz., Vokietija, Austrija, Nyderlandai);

valstybės reguliuojamas – mokyklinis (pvz., Prancūzija, Italija, Skandinavijos

valstybės);

liberaliosios rinkos ekonomikos (pvz., Jungtinė Karalystė, Airija).

Šių modelių paplitimas priklauso nuo šalies tradicijų, švietimo politikos, ekonominės

situacijos, šalies ūkio plėtros. Taigi, Europos šalys plėtoja šiuos modelius ir reformomis siekia

užtikrinti, kad baigusiųjų profesinį mokymą įgyta kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius.

Šių modelių paplitimas priklauso nuo šalies tradicijų, švietimo politikos, ekonominės situacijos,

šalies ūkio plėtros.

Pagrindinės modelių charakteristikos.

Korporatyvistiniam-dualiniam profesinio mokymo modeliui būdinga tai, kad:

profesinis mokymas vyksta įmonėse: mokiniai pasirašo sutartį su verslo įmonėmis ir

tampa praktikanto statusą turinčiais darbuotojais (pameistriais). Tuo pačiu metu jie

lanko profesines mokyklas ir jiems privalu laikytis švietimo sistemos taisyklių. Yra ir

tokių specializacijų, kai profesinis mokymas vyksta tik profesinėse mokyklose;

40 šiek tiek pastebimi skirtumai pavadinimų, tačiau jų turinys, modelių koncepcijos nesiskiria

57

profesinio mokymo metodus ir turinį apsprendžia darbdaviai, profesinės sąjungos ir

valstybinės institucijos. Jų sprendimai reglamentuojami įstatymais (pvz., Vokietijoje

praktinį mokymą reglamentuoja federaliniai įstatymai, o mokymą mokyklose –

atskirų žemių įstatymai);

verslo įmonės dažniausiai moka praktikantams kolektyvinių derybų būdu nustatytą

atlyginimą. Profesines mokyklas finansuoja valstybė;

tradicinis amatais paremtas dualinės profesinio mokymo sistemos pagrindas yra

pagrįstas tokiais principais kaip: pašaukimu pasirinktai profesijai, saviugda ir

mokymusi dirbant (Towards a history of vocational education and training in Europe

in a comparative perspective, 2004).

Svarbu pabrėžti, kad vienas iš esminių korparatyvistinio-dualinio modelio bruožų yra tas,

kad nepaisant įvardintų vieningų nuostatų profesinis mokymas vyksta kaskart atsinaujinančiomis

sąlygomis. Šias sąlygas apsprendžia:

įmonės dydis;

gamybos ar aptarnavimo paslaugų rūšis, būdas;

naudojamos technikos lygis;

įmonės organizacinės formos, įmonės vadyba;

mokymo meistro sugebėjimai ir pasiaukojimas;

mokymo vietų įmonėje įrengimas;

įmonės išlaidos profesiniam mokymui;

individualios mokymosi galimybės (R.Ortleb, 1992).

Ir kituose literatūros šaltiniuose galima aptikti minčių apie profesinio mokymo

kintamumą, profesinio mokymo organizavimo, valdymo priklausomumą nuo ūkio sektoriaus, kai

įgyvendinamas koorparatyvistinio-dualinio modelio bruožų turintis profesinis mokymas,

pameistrystė (Review of Apprenticeship Training in Ireland 2013). Tačiau norima atkreipti

dėmesį, kad prof. dr. R. Ortleb, Vokietijos federalinis švietimo ministras, šalies, kurioje dualinis

mokymas arčiausiai klasikinio šio modelio sampratos, atstovas pabrėžia kaitos, individualios

situacijos profesiniame mokyme akcentus. Pasaulyje prieš 15 metų, dar nebuvo taip aiškiai

išryškėjusi darbo rinkos ir profesinio mokymo sinergija. Kita vertus, sinergetizmas41 yra vienas

esminių bruožų, būdingų korporatyvistiniam-dualiniam profesinio mokymo modeliui, nes:

veikia dvi viena kitą papildančios sistemos - švietimo ir darbo rinkos, ūkio sistema;

derinami valstybės ir darbdavių interesai, kaip profesinį mokymą organizuoja,

finansuoja įmonės, o teorinį mokymą – profesinio mokymo įstaigos (valstybė).

Valstybės reguliuojamam (mokykliniam) profesinio mokymo modeliui būdinga tai, kad

esminis valstybės vaidmuo, centralizuotas valdymas per valstybei pavaldžias švietimo įstaigas.

Remiantis užsienio šalių praktika, valstybės reguliuojamas (mokyklinis) modelis gali būti

įgyvendinamas dvejopai:

profesinis mokymas yra integruotas į bendrojo lavinimo mokyklų programas (Belgija,

Italija, Prancūzija, Švedija);

41 kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu jų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai,

poveikių suma:

http://www.worldcat.org/search?q=au:Ortleb,+Rainer.&qt=hot_author

58

profesinis mokymas vykdomas specialiai įsteigtose profesinio mokymo įstaigose,

kuriose taip pat yra galimybė įgyti vidurinio mokymo atestatą (Lietuva, Latvija).

Valstybės reguliuojamam (mokykliniam) profesinio mokymo modeliui taip pat būtinas

teorinis ir praktinis mokymas. Teorinis mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigose

(klasėse, laboratorijose), o praktinis – mokomosiose dirbtuvėse. Valstybei ir darbdaviams

susitarus, praktinio mokymo dalis gali būti įgyvendinama ir įmonėse.

Taigi valstybės reguliuojamam (mokykliniam) profesinio mokymo modeliui būdinga tai,

kad:

valstybinės įstaigos ir/ar valdininkai nustato/reguliuoja kiekybinius ryšius tarp

mokymo paklausos ir konkrečių kvalifikacijų. Mokymo paklausą suplanuoti tiksliai

gana sunku, todėl sistema veiksmingiausia, esant ribotam pagrindinių kvalifikacijų

skaičiui;

didelis dėmesys programose skiriamas teoriniam mokymui, dažnai profesinės

kvalifikacijos mažiau priklauso nuo jų pritaikomumo konkrečiose įmonėse;

priėmimas į profesinio mokymo įstaigas priklauso nuo pagrindinės mokyklos baigimo

rezultatų. Specialybę įgyti galima ir mokymo kursuose;

valstybė finansuoja mokymąsi profesinėse mokyklose. Pirmenybė dažnai teikiama

aukštesnio lygio profesinėms kvalifikacijoms finansuoti, todėl gali atsirasti

žemesnio kvalifikacinio lygmens arba siauresnių kvalifikacijų specialistų trūkumas

(Laužackas, 2005; Towards a history of vocational education and training in Europe

in a comparative perspective, 2004; Sektorinių praktinio mokymo centrų geros

užsienio šalių praktikos pavyzdžių analizė, 2007).

Rinkos (liberalusis) arba liberalios rinkos ekonomikos profesinio mokymo modeliui

būdinga darbdavių dominavimas organizuojant ir finansuojant profesinį mokymą. Dalis

profesinio mokymo istorijos tyrinėtojų (R. Ortleb, R. Laužackas) pastebi, kad tai giliausias

istorines tradicijas turintis profesinio mokymo modelis, nes turi daugiausiai panašumų su

viduramžių amatininkų dirbtuvėmis. Tačiau R. Ortleb nurodo, kad būtent dualinio profesinio

mokymo modelio pradžią galima laikyti 12-13 amžių, nes amatininkų cechai, gildijos ir meistrai

rūpinosi profesiniu mokinių parengimu, o mokykla į dualinio mokymo sistemą buvo įtraukta tik

vėliau (1992, p. 55). Rinkos (liberalusis) arba liberalios rinkos ekonomikos modeliui būdinga

tai, kad:

laisvoji rinka reguliuoja kiekybinį praktinio mokymo pasiūlos ir paklausos poreikį;

teorinis profesinis mokymas ir specializuotas praktinis profesinis mokymas yra tarsi

atskirti; teorinis mokymas gali būti vykdomas mokyklose, o praktinis mokymas

vyksta remiantis rinkos dalyvių sutarimu; praktinis profesinis mokymas gali būti

organizuojamas ir vykdomas privačiose įmonėse, o turinį, rengiamų darbuotojų

skaičių apsprendžia darbo rinkos tendencijos. Tačiau įmonės gali vykdyti ir teorinį

mokymą;

valstybės įtaka profesiniam mokymui yra ribota, tik tuomet, kai sprendžiamos

socialinei atkirčiai priskiriamų asmenų problemos, įvairios socialinės problemos,

tuomet valstybės įtaka žymiai didesnė;

teikiamos profesinės kvalifikacijos lengviau pritaikomos atsižvelgiant į įmonės ir

darbo rinkos poreikį;


59

profesinį mokymą vykdančioms įmonėms būdinga konkurencija, todėl akcentas -

inovacijų diegimui į profesinio mokymo turinį ir siekis, kad mokinys būtų įgijęs

aktualias darbo rinkai kompetencijas;

profesinis mokymas nėra visiškai standartizuotas. Profesinis mokymas gali būti

perkamas ir parduodamas (pvz., per distancinį mokymą ar e-mokymą). Yra ir keletas

plačiai pripažįstamų sertifikatų;

profesinį mokymą finansuoja darbdaviai (įmonės), dažnai patys mokymo paslaugų

vartotojai moka už mokslą (R. Laužackas, 2005; Towards a history of vocational

education and training in Europe in a comparative perspective, 2004; Sektorinių

praktinio mokymo centrų geros užsienio šalių praktikos pavyzdžių analizė, 2007).

Nors gali susidaryti įspūdis, kad rinkos (liberalusis) arba liberalios rinkos ekonomikos

profesinio mokymo modelis yra brangus darbdaviams, tačiau galima pateikti kitokius

argumentus: tai pelninga, nes profesinį mokymą pajėgia įgyvendinti tik stambios, modernios

įmonės, kurios už tai gauna pajamas ir turi galimybę atsirinkti gabiausius mokinius.

Atsirinkdamos perspektyviausius asmenis, stambiosios įmonės sudaro sau palankias sąlygas likti

konkurencingomis.

Mišrusis profesinio mokymo modelis. R. Laužackas (2005) ir W. D. Greinert (1988)

mano, kad būtent Didžiosios Britanijos profesinio rengimo modelis galėtų būti vadinamas

mišriu, nes į ilgą laiką vyravusį rinkos (arba liberalųjį) modelį yra įdiegti dualiniam mokymui

būdingi bruožai. Studijos autoriai mišriam modeliui priskirtų ir Airiją, kuri vykstant įvairiems

pokyčiams pasaulyje, susiduriant su ypač greita kvalifikuotų darbuotojų kaita. ES šalys ieško,

kaip tobulinti savo profesinio mokymo sistemas, siekdamos užpildyti rinką kvalifikuotais,

gebančiais nuolat mokytis42 darbuotojais. Dar beveik prieš dešimtmetį R. Laužackas (2006)

pastebėjo, kad „mes paveldėjome mokyklinį profesinio rengimo modelį, kuris yra geras bendrojo

ugdymo požiūriu ir netobulas profesinės veiklos sistemos požiūriu" (Profesinis rengimas

Lietuvoje plėtojamas neturint aiškios vizijos, 2006). Galima būtų manyti, kad Lietuvos

profesinio mokymo patirtis įvardijama, kaip mokyklinis profesinio mokymo modelis, turintis

tendenciją integruoti kitų profesinio mokymo modelių bruožus ir pereina mišrųjį profesinio

mokymo modelį. Mišraus profesinio modelio bruožų turi Graikija, Prancūzija.

Airijos profesinio mokymo analizės pasirinkimo motyvų apibendrinimas.

Šioje studijoje nebuvo apibrėžta išanalizuoti visų šalių profesinio mokymo praktiką. Tai

daryti nebuvo tikslinga dėl ribotų išteklių ir esamos profesinio mokymo situacijos įvairiose

šalyse skirtingumo. Publikacijoje „Model Curriculum for Training on Standards in Vocational

Education and Training" (2012) pastebima, kad aukštojo mokymo sistema Europoje yra labiau

harmoninga, o profesinio mokymo sistema šalyse yra skirtinga, įvairi. Skiriasi profesinio

mokymo reglamentavimas ir valstybinis reguliavimas, profesinio mokymo programos

realizuojamos įvairiose ir skirtingose institucijose: skiriasi procesinio mokymo institucijų

autonomiškumas, santykis su valstybe; profesinio mokymo turinio projektavimo ir įgyvendinimo

praktika priklauso net nuo ekonomikos sektorių; profesinio mokymo programų tipai labai

skirtingi nuo konkrečių detalizuotų kompetencijų, jos dalių (žinios, gebėjimai) iki holistiškai

suformuluotų specialisto rengimo siekinių; skirtingas socialinių partnerių suinteresuotumas dėl

įsitraukimo į profesinį mokymą – nuo žemo susidomėjimo iki itin aukšto. Aptarus profesinio

42 gebančių atsisakyti kadaise išmoktų ir pasenusių tiesų, nebijančių technologijų, automatizavimo ir pan.

60

mokymo modelių savybes, buvo iškelta prielaida, kad tikslinga išsamiausiai aptarti, analizuoti

tos šalies profesinio mokymo sistemą, kurioje taikomas mišrus profesinio mokymo modelis. Taip

pat atsižvelgta į Lietuvos profesinio mokymo švietimo strategų suinteresuotumą pameistrystės

taikymo praktika.

Detalesniam palyginimui pasirinkta Airijos profesinio rengimo sistema. Ši šalis artimesnė

Lietuvai pagal daugelį parametrų - tai valstybė, panaši į Lietuvą teritorijos dydžiu, gyventojų

skaičiumi, gyventojų etnine sudėtimi. Nors šiuo metu Airijos ekonomika yra pažangesnė už

Lietuvos, tačiau 1973 m. sausio 1 d. Airijai įstojus į Europos Sąjungą, ji buvo pati vargingiausia

bendrijos valstybė. Vėliau ši Europos šalis išsiskyrė iš bendro konteksto itin sparčiais

ekonomikos augimo tempais. Aišku, 2008 m. prasidėjusi ekonomikos krizė palietė ir Airiją -

sprogus nekilnojamojo turto burbului, ši šalis, kaip ir Lietuva, patyrė ženklią recesiją bei finansų

krizę.

Studijos rengėjų siekis buvo pažvelgti į Airijos profesinio rengimo sistemą kaip į galimai

sektiną pavyzdį. Norėta apžvelgti Airijos ir Lietuvos profesinio mokymo sistemų esminius

bruožus, nustatyti abiejų sistemų panašumus ir skirtumus. Taip pat, norėta išskirti sektinus

Airijos profesinio rengimo sistemos pavyzdžius bei jų pritaikomumą plėtojant profesinio

mokymo sistemą Lietuvoje.

Susidomėjimas Airijos sistema ne išskirtinis ar vienintelis atvejis. Įgyvendinant Lietuvai

strategiškai ypač svarbią veiklą - nacionalinės kvalifikacijų sistemos susiejimą su EKS, šis

susiejimas atliktas argumentuotai atrinktų šalių pavyzdžiu, tai Airija, Jungtinė Karalystė, Malta

(Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų

sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita, 2012).

2.2. Airijos profesinio mokymo sistema ir jos sąsajos su Lietuvos profesinio

mokymo sistema

Airijoje 90 proc. pagrindinio ugdymo programas baigusių mokinių renkasi vidurinio

ugdymo programas. Todėl, baigusiems pagrindinio ugdymo programas, siūloma tik keletas

profesinio mokymo programų. Dauguma programų skirtos jau įgijusiems vidurinį išsilavinimą

mokiniams. Airijoje, kaip ir Lietuvoje, jaunimas prioritetą teikia aukštajam mokslui: profesinį

mokymą renkasi 22 proc. vidurinę mokyklą baigusių mokinių, aukštojo mokslo studijas - 50

proc. (Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 201543).

Pvz., Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, toliau tęsiančių mokslus skaičius, Lietuvoje

siekia 77,3 proc. (Lietuvos statistikos departamentas, Oficialiosios statistikos portalas), t. y. šis

skaičius labai panašus kaip Airijoje. Tačiau profesinio mokymo įstaigas Lietuvoje renkasi tik

10,3 proc., o tai dvigubai mažiau negu Airijoje. Dauguma Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas

baigusiųjų vis dar renkasi aukštojo mokslo (universitetų ir kolegijų) studijas. 2014 m.

duomenimis aukštąjį mokslą pasirinko net 67 proc. abiturientų44. Tiesa, situacija profesiniame

mokyme palaipsniui kinta – šis mokymas kiekvienais metais darosi vis populiaresnis. Dar 2000

43 2015 m. gegužės 27-29 dienomis šeši Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro darbuotojai lankėsi

Airijoje, kur susipažino su šalies iniciatyvomis prognozuojant darbuotojų poreikį ateityje, kuriant profesinius

standartus ir programas bei diegiant pameistrystę. Vizito metu apsilankyta Airijos profesinio mokymo tarnyboje

SOLAS (Further Education and Training Authority in Ireland), Airijos kokybės ir kvalifikacijų agentūroje QQI

(Quality and Qualifications Ireland), Ateities gebėjimų poreikių ekspertų grupėje (Expert group on future skill

needs). 44 http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize1

http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize1

61

metais profesinių mokyklų programas rinkdavosi tik apie 4 tūkstančius bendrojo lavinimo

mokyklų abiturientų, o 2014 m. šis skaičius jau pasiekė 9000. ŠMM naujienlaikraščio

duomenimis (Profesinėse mokyklose nori mokytis vis daugiau jaunimo, 2015) šių, 2015 metų,

rezultatai labai geri, nes profesinės mokyklos sulaukė 800 daugiau priėmimo prašymų negu

pernai tuo pačiu metu45.

2014 m. patvirtintoje 2014-2019 m. Airijos profesinio mokymo plėtros strategijoje

(Further Education and Training Strategy 2014 – 2019) buvo nustatyti strateginiai profesinio

mokymo plėtotės tikslai:

Airijos ekonomikai reikalingų įgūdžių plėtra;

suinteresuotų grupių aktyvus į(si)traukimas;

mokymo kokybės gerinimas;

planavimo ir finansavimo integravimas;

profesinio mokymo įvaizdžio gerinimas.

Šiame skyriuje apžvelgiama, kokie žingsniai Airijos profesiniame mokyme yra daromi,

siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, paanalizuosime tų žingsnių pritaikomumą Lietuvoje.

Profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos.

Profesinio mokymo sistema Airijoje reglamentuojama teisės aktais.

Švietimo ir gebėjimų ministerija, bendradarbiaudama su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų

ministerija kontroliuoja profesinį mokymą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą. Švietimo ir

įgūdžių departamentas atsako už profesinio mokymo politiką nacionaliniu lygiu. Šis

departamentas priima sprendimus drauge su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų bei Socialinės

apsaugos departamentais (Ireland. VET in Europe: Country report, 2014). Už profesinio

mokymo politikos kūrimą ir vykdymą Lietuvoje atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija

(ŠMM). Jos sudėtyje esantis Mokymosi visą gyvenimą departamentas išduoda formaliojo

profesinio mokymo licencijas, tvirtina formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir

įteisinimo tvarkos aprašą, tvirtina kasmetinius bendruosius profesinio mokymo bei asmenų

priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas, planus. Visą departamentą

sudaro trys skyriai, kurių pagrindinės veiklos sritys yra profesinis mokymas, neformalusis

švietimas ir pedagogų veiklos tobulinimas.

Airijos profesinio mokymo tarnyba (Further Education and Training Authority in Ireland

- SOLAS) kuruoja pagrindinių profesinio mokymo teikėjų (švietimo tarybų) veiklą ir yra

atsakinga už profesinio mokymo finansavimą, planavimą, inicijuoja profesinio mokymo

programų rengimą, jį koordinuoja, prižiūri programų įgyvendinimą. SOLAS valdo nacionalinę

įgūdžių duomenų bazę (national skills database), kuriai duomenis pateikia statistikos ir

imigracijos departamentai, įdarbinimo agentūros (informacija apie laisvas darbo vietas ir kt.) ir

kitos apie profesinį mokymą turinčios duomenų organizacijos. SOLAS portale skelbiama detali

informacija apie esamas profesijas, darbo rinkos poreikius, dirbančiųjų pasiskirstymą pagal

amžių, išsilavinimą, lytį, atskirų profesijų darbuotojų trūkumą ir kt. SOLAS kasmet rengia tokius

informacinius leidinius kaip:

įgūdžių biuletenį (National Skills Bulletin) apie konkrečių sričių darbuotojų ir konkrečių

įgūdžių poreikį visos šalies ir atskirų regionų darbo rinkoje;

45 http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinese-mokyklose-nori-mokytis-vis-daugiau-

jaunimo

http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinese-mokyklose-nori-mokytis-vis-daugiau-jaunimo

http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinese-mokyklose-nori-mokytis-vis-daugiau-jaunimo

62

mokyklų absolventų pasirinktų veiklų apžvalgą (Monitoring Ireland‘s Skills Supply.

Trends in Education and Training Outputs);

užimtumo prognozes iki 2020 m. (Occupational Employment Projections 2020), susietas

su šalies ūkio prognozėmis;

suvestinę apie laisvų darbo vietų pasiūlą (Vacancy Overview Report), remiantis

įdarbinimo agentūrų duomenimis46.

Galima būtų išvesti sąsajas tarp SOLAS atliekamų užduočių ir Lietuvos profesinio

mokymo tarybos funkcijų. Ši taryba apjungia visas suinteresuotas profesinio mokymo plėtra

puses. Ji yra lygiomis dalimis sudaryta iš valstybės ir savivaldybių, darbdavių ir verslo

savivaldos institucijų ir darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovų, kurie svarsto

strateginius profesinio mokymo klausimus. Tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras,

tačiau, tai tik patariamoji institucija, tad jos įgaliojimai neprilygsta Airijos SOLAS.

Švietimo tarybos (Education and Training Boards – ETB) koordinuoja skirtinguose

regionuose esančias valstybines mokymo įstaigas ir kai kurias aukštąsias mokyklas. Iš viso

Airijoje yra 16 švietimo tarybų.

Profesinio mokymo įstaigos rengia profesinio mokymo programas, naudodamos

kvalifikacijų aprašus.

Airijos kokybės ir kvalifikacijų agentūra (Quality and Qualifications Ireland - QQI)

vertina ir tvirtina profesinio mokymo programas, koordinuoja kvalifikacijų aprašų rengimą ir jų

tvirtinimą (QQI bazėje yra apie 2000 kvalifikacijų aprašų). Galvojama apie naujų mokymo

programų vertinimo organizavimą, pasinaudojant peer review metodu.

Ateities gebėjimų poreikių ekspertų grupė (Expert group on future skill needs) vertina

SOLAS parengtas studijas apie situaciją ir prognozes darbo rinkoje, teikia savalaikę informaciją

ir konsultuoja Airijos vyriausybę apie darbo rinkos pokyčius, dabartinius ir būsimus gebėjimų

poreikius. Ši informacija daro įtaką Airijos ūkio ir verslo plėtrai. Ekspertų grupę sudaro

darbdavių, profesinių sąjungų, švietimo įstaigų ir valstybinių institucijų atstovai, kuriuos po

konsultacijų su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų ministru skiria Švietimo ir gebėjimų ministras.

Kvalifikacijų tvarkymo institucijos funkcijas Lietuvoje atlieka Kvalifikacijų ir profesinio

mokymo plėtros centras. KPMPC organizuoja profesinių ir profesinio rengimo standartų bei

modulinių programų rengimą; pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas

ekspertizes; kuruoja Centrinio ir Sektorinių profesinių komitetų veiklą. Pagal švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. patvirtintą komitetų uždavinių, funkcijų, jų sudarymo ir finansavimo tvarkos

aprašą, Centrinis profesinis komitetas inicijuoja teisės aktų, reikalingų kvalifikacijų sistemai

formuoti ir palaikyti, bei projektų rengimą, pataria ir teikia siūlymus Kvalifikacijų tvarkymo

institucijai dėl kvalifikacijų ir standartų formavimo poreikių ir rengimo planų, siekiant užtikrinti

kvalifikacijų atitiktį konkretaus šalies ūkio sektoriaus poreikiams. Sektoriniai profesiniai

komitetai - kolegialios institucijos, patariančios koordinuojant kvalifikacijų klausimus

konkrečiame ūkio sektoriuje.

Ūkio ministerija vykdo kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje tyrimus. Lietuvos darbo

birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengia darbdavių apklausomis paremtus

metinius įsidarbinimo galimybių barometrus. Šie barometrai prognozuoja atskirų profesijos

grupių įsidarbinimo galimybes nacionaliniu ir regioniniais mastu.

Išliekanti parengtų specialistų neatitikimo darbo rinkos poreikiams problema rodo, kad

darbdavių ir profesinio mokymo teikėjų bendradarbiavimas sprendžiant tiek aktualius dabarties,

46 http://www.solas.ie/

http://qsearch.qqi.ie/WebPart/Search?searchtype=awards



http://www.solas.ie/

63

tiek strateginius profesinio mokymo klausimus nėra pakankamas. Taip pat nepakankamas ir

darbdavių įsitraukimas, sprendžiant profesinio mokymo problemas ir/ar teikiant konkrečius

pasiūlymus profesinio mokymo tobulinimui.

Airijos ekonominių ir socialinių tyrimų institutas atlieka šalies ūkio plėtros prognozes;

Darbdavių, švietimo įstaigų, profesinių organizacijų (profsąjungų) ir susijusių reguliavimo

įstaigų atstovų sudarytos ekspertų grupės rengia kvalifikacijų aprašus.

Airijoje kvalifikacijos (major awards) yra sudarytos iš modulių (minor awards).

Kvalifikacijų aprašuose nustatomi mokymo tikslai, modulių sąrašai ir jų apimtis kreditais

(paprastai, 1 modulis – 15 kreditų). Kvalifikacijos Airijoje apibrėžiamos/nusakomos

kvalifikacijų tipų aprašais, rengiamais pagal iš anksto aptartą struktūrą (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Airijos kvalifikacijų sandaros aprašų struktūra

Žinios

(Knowledge) Gebėjimas ir įgūdžiai

(Know-how and Skills)

Kompetencija

(Competence)

Gylis

Breadth Rūšis

Kind Range

Sritis Selektyvumas

Selectivity Kontekstas

Context Vaidmuo

Role Mokėjimas mokytis

Learning to Learn Įžvalga

Insight

Šaltinis: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?news=informacija-apie-kpmpc-darbuotoju-vizita-i-airija-2

Kvalifikacijų aprašuose detaliai aprašomos žinių, įgūdžių ir kompetencijų sritys.

Atitikmuo tarp Airijos kvalifikacijų sandaros ir Lietuvos būtų toks: 1-2 lygis atitinka Lietuvos ir

Europos kvalifikacijų sandarų 1 lygį, 3 - 2 lygį, 4 - 3 lygį, 5 - 4 lygį, 6 - 5 lygį, 7-8 - 6 lygį, 9 – 7

lygį, 10 – 8 lygį. Šioje šalyje 5-9 lygio kvalifikacijos priskiriamos profesinėms (Professional

Award-type Descriptors (Award Class: Professional). Kai kurios iš jų įgyjamos ir pameistrystės

būdu (Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015).

Kvalifikacijų aprašų projektai viešinami elektroninėje erdvėje, siekiant kuo platesnio jų

aptarimo. QQI patvirtina aprašus, kiekvienam iš jų nustatydama galiojimo laiką. Paprastai

patvirtinti aprašai po 5 metų yra peržiūrimi ir juose atliekamos reikiamos korekcijos. Viso

sektoriaus aprašų peržiūra gali būti atliekama sektoriaus atstovų iniciatyva. Pvz., 2015 m.

Airijoje yra peržiūrimi žemės ūkio sektoriaus kvalifikacijų aprašai.

Airijoje per metus atliekama po 3-4 atskirų sektorių studijas apie darbo jėgos situaciją ir

prognozuojamas tendencijas. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo parengtos IKT, logistikos, pramonės,

maisto gamybos sektorių studijos. Pastarosios studijos atskleidė, kad darbdaviai Airijoje

pasigenda tokių darbuotojų gebėjimų kaip gebėjimas bendrauti, dirbti komandoje, aptarnauti

klientus. Todėl darbdaviai itin akcentuoja bendrųjų įgūdžių (darbuotojų pasirengimo nuolat

mokytis, noro išmanyti verslo etiką ir organizacijos taisykles, lankstumo kintant darbo vietos

reikalavimams, organizacinių gebėjimų47) įgijimo svarbą. Iš šiandieninių darbuotojų taip pat

tikimasi gebėjimų vystyti tarptautinę prekybą, mokėti užsienio kalbas (vokiečių, italų, ispanų,

prancūzų), suvokti skirtingas kultūras. Darbdaviai siūlo, kad profesinio mokymo programose

būtų daugiau dėmesio skiriama el. verslo ir socialinių medijų pritaikymo, IKT, tyrimų atlikimo ir

duomenų analizės gebėjimams plėtoti. Studijose įvardijami statybos ir informacinių technologijų

sektoriai kaip daugiausia darbo vietų siūlantys sektoriai.

47 informacijos rinkimo, planavimo/organizavimo, problemų sprendimo, inovatyvumo ir kūrybiškumo, sisteminio

mąstymo

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?news=informacija-apie-kpmpc-darbuotoju-vizita-i-airija-2

_2014.pdf

_2014.pdf

64

Studijose paprastai parengiamos rekomendacijos atskirų sektorių plėtrai ir organizuojami

suinteresuotų pusių susitikimai šių rekomendacijų įgyvendinimui aptarti. Įmonių darbuotojų

mokymai (springboards) planuojami remiantis ekspertų grupių išvadomis, profesinio mokymo ir

aukštojo mokslo strategijomis ir IKT gebėjimų veiksmų planu. Pavasarį skelbiami konkursai

darbuotojų mokymo finansavimui gauti. Ekspertų nuomonė ir studijos lemia užsieniečiams

išduodamų leidimų dirbti Airijoje kvotas. Studijų rezultatai pristatomi informaciniuose karjeros

portaluose Qualifax ir Careersportal, apie juos informuojami karjeros konsultantai (Informacinė

ataskaita apie KPMPC darbuotojo vizitą į Airiją, 2015).

2.3. Pameistrystė Airijoje

Pameistrystės sistemos gerinimui ir plėtrai Airijoje skiriamas vis didesnis dėmesys.

Pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis pameistrystę, buvo priimtas jau 1967 m., o pameistrystės

įgyvendinimo tvarka priimta 1997 m. Airijos teisės aktuose aiškiai nustatytos institucinės

atsakomybės, pameistrystės programų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, darbdavių pareigos

(Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015).

Pameistrystės sistemą administruoja SOLAS:

nustato procedūras;

rengia ir vėliau QQI tvirtinimui teikia pameistrystės mokymo programas;

planuoja pameistrystės programų įgyvendinimą;

rengia vertinimo gaires;

pripažįsta pameistrių ankstesnį mokymąsi;

tvirtina pameistrystės vietas;

tvarko pameistrių registrą;

stebi programų įgyvendinimą48.

Pameistrystės apeliacinė komisija ir nacionalinė pameistrystės patariamoji taryba

(National Apprenticeship Advisory Council) veikia prie SOLAS.

Airijos statybos, elektros, automobilių priežiūros, inžinerijos ir spaudos sektoriuose

įgyvendinamos 25 pameistrystės programos. Statybos sektoriuje pameistrių yra daugiausia - 80

proc. (Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015). Darbdaviai gali teikti mokymą

pameistrystės forma, jeigu jie nurodytu laiku pateikia prašymą SOLAS ir atitinka pameistrystės

vykdymui keliamus reikalavimus (pvz., suteikia reikiamas sąlygas atitinkamos profesijos

mokymui, atitinka teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus darbdaviams, suteikia specifinius

įgūdžius, žinias ir reikiamas kompetencijas, numatytas amato įgijimo programoje, sudaro sąlygas

vykti pameistrystei pagal SOLAS sudarytą tvarkaraštį).

Mokiniai į pameistrystės programas priimami nuo 16 m. amžiaus. Yra nustatyti

minimalūs reikalavimai jų išsilavinimui (pvz., reikia turėti atitinkamą dalykų, svarbių įgyjant

pagrindines programoje numatytas kompetencijas, įvertinimą). Be to, būsimi pameistriai turi

užsiregistruoti SOLAS ne vėliau kaip 2 savaites iki pameistrystės mokymo pradžios, garantuoti,

kad gali mokytis pameistrystės pagal nurodytą tvarkaraštį, įsipareigoti dalyvauti savo darbinės

veiklos vertinime, įsipareigoti laiku pasiekti rezultatus. Pats pameistrystės programų

įgyvendinimas vyksta 7 etapais: virš 60 proc. programos laiko (4 etapai) vyksta darbo vietoje, o

48 http://www.fas.ie/en/Training/Apprenticeships/default.htm

http://www.fas.ie/en/Training/Apprenticeships/default.htm

65

40 proc. (3 etapai (2-asis, 4-asis ir 6-asis)) – mokymo įstaigoje. Programų trukmė – nuo 2 iki 4

metų (žr. 1 pav.)

1 pav. Pameistrystės įgyvendinimo etapai Airijoje. Šaltinis: Apprenticeship Information: knowledge, skills, competence

Visos pameistrystės mokymo programos yra modulinės. Kiekviename modulyje nustatyti

jo tikslai, mokymosi rezultatai, svarbiausi mokymosi elementai (key learning points).

Programose išskiriami bendrieji ir specialybės gebėjimai, o baigiamasis vertinimas vykdomas

darbo vietoje. Mokymo įstaigoje vertinimo tikslais rengiami kursiniai darbai, atliekamos teorinės

ir praktinės užduotys. Pameistriams dažniausiai suteikiama 6 lygio Airijos kvalifikacijų sandaros

kvalifikacija (EKS - 5).

Pameistrystės programų peržiūra (appreneticeship review), inicijuota prieš tris metus,

paskatino sukurti Nacionalinę pameistrystės patariamąją tarybą ir parengti veiksmų planą ir

rekomendacijas pameistrystės sistemos tobulinimui:

siekti, kad ne mažiau kaip 50 proc. pameistrystės programos laiko truktų darbo

vietoje;

mokymosi turinį derinti su Airijos kvalifikacijų sandaros lygių aprašais;

pameistrystės būdu įgytas kvalifikacijas priskirti 5 arba aukštesniam kvalifikacijų

sandaros lygiui;

programų trukmę planuoti ne mažesniam kaip 2 metų laikotarpiui;

sudaryti darbo sutartis su pameistriais;

peržiūrėti/koreguoti visas dabartinės pameistrystės programas;

išplėsti pameistrystę į kitus sektorius;

nustatyti pameistrių karjeros ir tolimesnio mokymosi galimybes;

taikyti ankstesnio mokymosi pripažinimo mechanizmus;

įpareigoti darbdavius mokėti pameistriams ir mokymosi darbo vietoje, ir mokymosi

švietimo įstaigoje metu;

inicijuoti pameistrystės reklaminę kampaniją, siekiant parodyti pameistrystės naudą

ir galimybes (Apprenticeship Implementation Plan, 2013).

66

2015 m. pameistrystės taryba (Airijoje) inicijavo konkursą naujoms pameistrystės

programoms rengti. Buvo sulaukta 86 pasiūlymų iš inžinerijos, statybų, turizmo ir sporto,

finansinių paslaugų sektorių įmonių, darbdavių asociacijų bei švietimo įstaigų. Atsirinkus

geriausius pasiūlymus, jau 2015 m. ketinama parengti naujų pameistrystės programų.

Publikacijoje „Review of Apprenticeship Training in Ireland" (2013) pabrėžiama, kad

vienas svarbiausių pameistrystės privalumų yra darbdavių ir profesinio mokymo įstaigų

bendradarbiavimo gerinimas, skatinantis darbdavius imtis iniciatyvos, siekiant užtikrini

profesinio mokymo kokybę. Pabrėžiama, kad gerai parengta profesinio mokymo programa,

kokybiškas mokymosi procesas, kompetentingas specialistas gerina įmonių konkurencingumą.

Taip pat nurodoma, kad aptariant pameistrystę dažnai minima Austrijos, Danijos ir Vokietijos

patirtis, tačiau svarbu atsižvelgti į šalies profesinio mokymo sistemos teisinę bazę, bendrą šalies

situaciją. Pabrėžiama, kad Airija negali tiesiog perimti kurios nors šalies pameistrystės sistemos,

nes skiriasi švietimo struktūra, ekonomika, situacija darbo rinkoje ir kt. Akcentuojama, kad

Airijai reikalinga lanksti pameistrystės sistema (Review of Apprenticeship Training in Ireland,

2013). Taip pat Review of Apprenticeship Training in Ireland (2013), išanalizavus situaciją

šalyje, teigiama, kad pameistrystės praktika, jos organizavimas priklauso ir nuo konkretaus

sektoriaus poreikių.

2.4. Profesinio orientavimo aktualijos Airijoje

Profesinis orientavimas49 Airijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra sritis, kuria

pastaraisiais metais ypač rūpinamasi. Tam įtakos turėjo ir Europinė profesinio orientavimo

politika. 2010 m. kovo 3 d. Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir

integracinio augimo strategija“ ateinančiam dešimtmečiui iniciatyvoje „Naujų įgūdžių ir darbo

vietų kūrimo darbotvarkė“ pabrėžiama darbo rinkos modernizavimo svarba, didinant užimtumą

ir siekiant ES socialinių modelių tvarumo. Iniciatyvoje numatyti veiksmai, padėsiantys: pagerinti

darbo rinkos lankstumą ir saugumą; motyvuoti žmones investuoti į gebėjimų ugdymą ir

kvalifikacijos tobulinimą siekiant, kad kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius; pagerinti

naujų darbo vietų kūrimo sąlygas ir pan. Su profesinio orientavimo sistemos tobulinimu susiję

šie ES dokumentai: 2007 m. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija „Nauji įgūdžiai naujoms

darbo vietoms“ (angl. New Skills for New Jobs); 2008 m. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija

„Geresnis orientavimo visą gyvenimą integravimas į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą

strategijas“ (angl. Council Resolution on Better Integrating Lifelong Guidance Into Lifelong

Learning Strategies), šioje rezoliucijoje karjeros kompetencijų įgijimo skatinimas yra prioritetinė

veikla. 2008 m. parengta Europos Komisijos strategija „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms:

Numatyti ir suderinti darbo rinkos ir įgūdžių poreikius“ (angl. New Skills for New Jobs:

Anticipating and matching labour market and skills needs), kurioje keliamas darbo jėgos

poreikių prognozavimo ir atitinkamų gebėjimų ugdymo (pradedama jau mokykloje) klausimas

(European Commission's strategy New Skills for New Jobs: Anticipating and match labor market

and skills needs, 2008; European Union Council's Resolution New skills for new jobs, 2007,

49 naudojama Lietuvos teisės aktais apibrėžta profesinio orientavimo sąvoka, (kaip plačiausia, apimanti vosas

profesinio orientavimo paslaugas), nesiekiant pradėti diskusijos kuri sąvoka profesinis orientavimas ir karjeros

projektavimas yra platesnė, ar lygiavertė.

67

European Union Council's resolution Better integrating lifelong guidance in education and

lifelong learning strategies, 2008).

Didelis dėmesys profesiniam orientavimui Airijoje matomas analizuojant naujausias

rekomendacijas, švietimo gaires, kitus svarbius dokumentus. Tendencijų profesinio orientavimo

aspektu esmę atspindi ES šalių (žr. 7 priedą) profesinio orientavimo sistemų aprašai, pateikiami

Euroguidance tinklo interneto svetainėse. Airija dalyvauja ir The International Association for

Educational and Vocational Guidance (IAEVG) veikloje. Tai pasaulinė orientavimo ir

konsultavimo karjerai organizacija, kurios misija – skatinti švietimo ir profesinio orientavimo

plėtrą ir kokybę, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų gauti švietimo ir profesinio

orientavimo ir konsultavimo paslaugas iš kompetentingų ir pripažintų darbuotojų. Asociacija tris

kartus per metus leidžia naujienlaiškį ir Tarptautinį švietimo ir profesinio orientavimo žurnalą,

kuriame publikuojami straipsniai, skirti darbui ir laisvalaikiui, karjeros vystymui, konsultavimo

ir orientavimo karjerai bei ugdymo karjerai klausimams. Euroguidance centrai50 – surenka,

apdoroja ir platina informaciją apie mokymosi ir mokymo galimybes ES, palaiko mobilumo

idėją. Taip pat palaiko ryšį su profesinio orientavimo specialistais, prisideda prie karjeros mugių

organizavimo, leidžia leidinius, rengia nacionalinių ir tarptautinių idėjų pristatymus.

Euroguidance centrų atstovai susitinka su profesiniu orientavimu suinteresuotais asmenimis.

Airijos nacionalinis švietimo konsultavimo centras51 (angl. National Centre for Guidance

in Education) yra atsakingas už ugdymą karjerai įvairiu lygiu nuo pat pradinės mokyklos suolo,

teikia profesinio orientavimo paslaugas visame švietimo sektoriuje, bendradarbiauja su

įvairiomis organizacijomis. Šia veikla užsiima įvairiuose šalies regionuose įkurtos Airijos Informavimo ir konsultavimo institucijos52.

Karjeros konsultantų rengimo institutas53 (angl. Institute of Guidance Counsellors) –

įkurtas 1968 metais, yra profesinė organizacija, atstovaujanti daugiau nei 1200 praktikų antrojo

lygio mokyklų. Teikia suaugusiųjų profesinio orientavimo paslaugas, vykdo privačią praktiką,

teikia tęstinio mokymo paslaugas karjeros specialistams.

Nacionalinė pedagoginių psichologinių paslaugų tarnyba54 (angl. National Educational

Pychological Service) teikia psichologines paslaugas pradinių ir vidurinių mokyklų mokiniams.

Tačiau šios paslaugos prieinamos ne kiekvienam mokiniui, pirmumo teisė suteikiama

mokiniams, turintiems mokymosi sutrikimų.

Taigi, kaip konstatavo projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir

plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme" ekspertų grupė, analizavusi įvairių šalių

profesinio orientavimo patirtį ir parengusi „Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo

įstaigų mokinių karjeros vystymo modelio diegimo rekomendacijas" (2011), Airija neturi

integruotos ir visa apimančios ugdymo karjerai/profesinio orientavimo paslaugų sistemos. OECD

ekspertams, atlikus švietimo situacijos Airijoje apžvalgą, 2004 metais buvo įsteigtas Nacionalinis

orientavimo forumas (angl. National Guidance Forum). Tai teigiamas žingsnis Airijos profesinio

rengimo ir profesinio orientavimo srityse, nes Nacionalinis orientavimo forumas sukėlė švietimo

ir darbo rinkos sektoriaus institucijų susidomėjimą, buvo susitarta dėl bendros, išsamios

profesinio orientavimo paslaugų strategijos, profesinio orientavimo paslaugų vizijos. Airijoje

50 http://www.euroguidance.ie/activities#sthash.hX4OEXrM.dpbs 51 http://www.ncge.ie/ 52 http://www.ncge.ie/factsheets/websites%200406.doc 53 www.igc.ie 54 http://www.education.ie/en/Schools-Colleges/Services/National-Educational-Psychological-Service-NEPS-

/NEPS-Home-Page.html

http://www.euroguidance.ie/activities#sthash.hX4OEXrM.dpbs

http://www.ncge.ie/

http://www.ncge.ie/factsheets/websites%200406.doc

http://www.igc.ie/

http://www.education.ie/en/Schools-Colleges/Services/National-Educational-Psychological-Service-NEPS-/NEPS-Home-Page.html

http://www.education.ie/en/Schools-Colleges/Services/National-Educational-Psychological-Service-NEPS-/NEPS-Home-Page.html

68

profesinio orientavimo paslaugas (skirtingu platumu, skiriasi sąlygos) teikia įvairios

organizacijos.

Airijoje, kaip ir daugelyje ES šalių, profesinis orientavimas siejamas su mokymosi visą

gyvenimą idėjomis. Pagrindiniai ugdymo karjerai / profesinio orientavimo paslaugų strategijos

akcentai:

„Ugdymo karjerai / profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų vaidmuo –

skleisti aukštos kokybės informaciją, susijusią su karjera ar švietimu.

Remiantis mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, kurioje ypač pabrėžiamos

žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, konsultavimas turi ugdyti šias kompetencijas, apimant visus

amžiaus tarpsnius.

Ugdymo karjerai / profesinio orientavimo paslaugos turi būti pagrįstos ne amžiumi, o

individo poreikiais" (Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių

karjeros vystymo modelio diegimo rekomendacijos, 2011, p. 34).

Norime atkreipti dėmesį, kad Airijoje yra skiriamas dėmesys individualiam

konsultavimui karjeros klausimais. OECD duomenimis (2002), prieš dešimtmetį tik keletas šalių

sėkmingai taikė individualų konsultavimą karjeros klausimais (Career guidance: new ways

forward, 200355). Šioje ataskaitoje atkleidžiama, kad Airijos, Korėjos, Prancūzijos mokiniai,

mokydamiesi pagal profesinio mokymo programas, gavo daugiausia individualių konsultacijų

profesinio orientavimo tematika (žr. 5 lentelę). Pažymėtina, kad daugiausia, net 87 proc. Airijos

mokinių, gavo individualias karjeros konsultavimo paslaugas mokydamiesi pagal profesinio

mokymo programas. Kiekvienas karjeros konsultantas turi turėti formaliais įrodymais

pagrindžiamą pasirengimą teikti profesinio orientavimo paslaugas ir mokytojo kvalifikaciją.

Mokytojai, kurie turi mažesnį pedagoginį krūvį, gali būti įpareigoti suteikti patarimus profesinio

orientavimo, karjeros klausimais. Jie padeda mokiniams, turintiems asmeninių problemų ir

mokymosi sunkumų. Ugdymas karjerai nėra privalomas, tačiau yra įtrauktas į kai kurias

programas (priklauso nuo mokyklos).

5 lentelė. Mokiniai (procentais), kurie gavo individualias karjeros konsultavimo

paslaugas mokydamiesi pagal profesinio mokymo programas (2002 m.)

Šalis Procentai (profesinis mokymas)

Belgija 34

Danija 59

Suomija 76

Prancūzija 78

Vengrija 67

Airija 87

Italija 38

Korėja 79

Meksika 28

Norvegija 51

Portugalija 66

Ispanija 77

55 Career guidance: new ways forward (2003).

69

Švedija 68

Šveicarija 28

Šaltinis: Career guidance: new ways forward, 2003, p. 57.

Airijoje 1998 m. patvirtintame Švietimo įstatyme56 nurodoma, kad mokiniai turi turėti

prieigą prie pagalbos, t.y. turi turėti prieigą prie profesiniam orientavimui skirtų paslaugų. Pagal

profesinio orientavimo paslaugų plėtros iniciatyvas (angl. Guidance Enhancement Initiative,

2001) kiekvienai mokyklai profesiniam orientavimui skirta papildomų išteklių, taip pat

gausinamas personalas profesinio orientavimo paslaugoms teikti; aiškiai įvardintas skatinimas

mokyklas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kitomis švietimo

įstaigomis, taip pat skatinama rūpintis socialinės atskirties prevencija.

Vienas iš socialinių partnerių, darbdavių bendradarbiavimo su profesinio orientavimo

atstovais Airijoje rezultatų – sektorių studijos apie darbo jėgos situaciją ir prognozuojamas

tendencijas. Airijoje per metus atliekama po 3-4 atskirų sektorių studijas apie darbo jėgos

situaciją ir prognozuojamas tendencijas. Šiose sektorių studijose apie darbo jėgos situaciją,

prognozuojamas tendencijas yra parengiamos rekomendacijos atskirų sektorių plėtrai ir

organizuojami suinteresuotų pusių susitikimai šių rekomendacijų įgyvendinimui aptarti. Įmonių

darbuotojų mokymai (angl. spring boards) planuojami remiantis ekspertų grupių išvadomis,

profesinio mokymo, aukštojo mokslo strategijomis ir IKT gebėjimų veiksmų planu. Pavasarį

skelbiami konkursai darbuotojų mokymo finansavimui gauti. Ekspertų nuomonė ir studijos lemia

užsieniečiams išduodamų leidimų dirbti Airijoje kvotas. Studijų rezultatai pristatomi

informaciniuose karjeros portaluose Qualifax ir Careersportal, apie juos informuojami karjeros

konsultantai.

Airijoje, kaip ir Pietų Korėjoje, Liuksemburge mokyklos pačios sprendžia, siūlyti

karjeros mokymo programą ar ne. Numatyta, kad 500 mokinių turi tekti vienas karjeros

konsultantas. Dažniausiai tai būna mokytojai, įgiję papildomą kvalifikaciją. Dažniai jie nedirba

visu etatu kaip karjeros konsultantai – šių paslaugų teikimas yra derinamas su mokytojo

pareigomis. Šie mokytojai gali turėti papildomą kvalifikaciją, nebūtinai konsultavimo srities, gali

būti kaip papildoma kvalifikacija iš psichologijos, socialinių mokslų, personalo vadybos sričių

(Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo modelio

diegimo rekomendacija, 2011).

Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo

modelio diegimo rekomendacijų (2011) rengimo grupė pastebi, kad tęstinio mokymo lygmenyje

teikiamos įvairios profesinio orientavimo paslaugos, o šias paslaugas teikiantys centrai yra

kuruojami vietos profesinio mokymo komitetų (angl. Vocational Education Committees).

Ugdymui karjerai ir kitas profesiniam orientavimui skirtas paslaugas siūlo ir jaunimo

informacijos centrai (angl. Youth Information Centres), juos kuruoja įvairios jaunimo

organizacijos. Taip pat Airijoje yra privačių įstaigų, kurios teikia ugdymo karjerai ir kitas

profesinio orientavimo paslaugas.

Profesinio orientavimo paslaugų kokybę koordinuoja Nacionalinis švietimo konsultavimo

centras57 (angl. National Centre for Guidance in Education). Esminės funkcijos – užtikrinti, kad

būtų gerinama profesinio orientavimo paslaugų kokybė, metodinė bazė; koordinuoti profesinio

orientavimo paslaugų kokybės įvertinimą, teikti rekomendacijas. Nacionalinis profesinio

56 http://www.irishstatutebook.ie/1998/en/act/pub/0051/ 57 http://www.ncge.ie/

http://www.irishstatutebook.ie/1998/en/act/pub/0051/

http://www.ncge.ie/

70

orientavimo forumas (angl. National Guidance Forum) yra parengęs profesinio orientavimo

paslaugas teikiančių specialistų kompetencijų aprašą, taip siekiama užtikrinti teikiamų paslaugų

kokybę.

2.5. Airijos ir Lietuvos profesinio mokymo situacija ir sąsajos

Remiantis 1-uoju ir 2-uoju skyriumi, pateikiama susisteminta Airijos profesinio mokymo

situacija, geroji patirtis. Airijos profesinio mokymo patirtis yra lyginama su profesinio mokymo

situacija Lietuvoje (žr. 6 lentelę) pagal šias sritis:

profesinio mokymo modelis; profesinio mokymo valdymas; profesinio mokymo dalyviai (išskyrus socialinius partnerius); socialinių partnerių, darbdavių vaidmuo; kvalifikacijų sandara; profesinio mokymo programos; pameistrystė; profesinis orientavimas; finansavimas; profesinio mokymo kokybės užtikrinimas.

6 lentelė. Profesinis mokymas Airijoje ir Lietuvoje

Analizės sritis

Profesinis mokymas

AIRIJOJE Profesinis mokymas LIETUVOJE

Profesinio mokymo

modelis Ilgą laiką vyravęs rinkos (liberalusis) /

liberalios rinkos ekonomikos profesinio

mokymo modelis, pereinantis į mišrųjį

profesinio mokymo modelį.

Mišrus profesinio mokymo modelis,

išsivystęs iš valstybės reguliuojamo

modelio.

Profesinio mokymo

valdymas Koordinuoja Švietimo ir gebėjimų

ministerija (Švietimo ir įgūdžių

departamentas), kitos valstybinės

įstaigos ir valdininkai.

Koordinuoja Švietimo ir mokslo

ministerija, kitos valstybinės įstaigos ir

valdininkai. Vykdoma profesinio

mokymo įstaigų decentralizacija. Profesinio mokymo

dalyviai (išskyrus

socialinius

partnerius)

Švietimo ir gebėjimų ministerija

(Švietimo ir įgūdžių departamentas),

Darbo vietų, įmonių ir inovacijų

ministerija (Darbo vietų, įmonių ir

inovacijų bei Socialinės apsaugos

departamentai), Airijos profesinio

mokymo tarnyba (SOLAS), Švietimo

tarybos, profesinio mokymo įstaigos,

Airijos kokybės ir kvalifikacijų

agentūra, Ateities gebėjimų poreikių

grupė, Airijos ekonominių ir socialinių

tyrimų institutas, darbdavių, švietimo

įstaigų, profesinių organizacijų

(profsąjungų) ir susijusių reguliavimo

įstaigų atstovų sudarytos ekspertų

Švietimo ir mokslo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija, Ūkio ministerija, kitos

ministerijos, KPMPC, LPMT,

formaliojo profesinio mokymo

teikėjai, pedagoginiai darbuotojai.

71

grupės. Socialinių partnerių,

darbdavių vaidmuo Vertina SOLAS parengtas studijas apie

situaciją ir prognozes darbo rinkoje,

teikia savalaikę informaciją ir

konsultuoja Airijos vyriausybę apie

darbo rinkos pokyčius, dabartinius ir

būsimus gebėjimų poreikius

(informacija įtakojanti Airijos ūkio ir

verslo plėtrą), rengia kvalifikacijų

aprašus.

Prisideda prie profesinio mokymo

politikos formavimo per LPMT ir

CPK. Gali inicijuoti naujų

kvalifikacijų, profesinių standartų,

profesinio mokymo programų

rengimą.

Dalyvauja: formuojant profesinio

mokymo programų turinį; vertinant

profesinio mokymo programų

atitikimą darbo rinkos poreikiams;

organizuojant praktinį mokymą;

vertinant asmens įgytas

kompetencijas58; vertinant profesinio

mokymo programas pagal jų atitiktį

ūkio poreikiams; planuojant mokinių

priėmimą į valstybės finansuojamas

profesinio mokymo programas;

vykdant profesinį orientavimą;

derinant asmens įgytų kompetencijų

vertinimo organizavimą; organizuojant

praktinį profesinį mokymą įmonėje,

įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį

mokytoją ir atliekant jo priežiūrą;

atliekant profesinio mokymo įstaigų

vadybinės ir pedagoginės veiklos

išorinį vertinimą; Lietuvos ir apskričių

profesinio mokymo tarybų,

Kvalifikacijos tarnybos centrinio ir

sektorinių profesinių komitetų

veikloje.

Kvalifikacijų

sandara Kvalifikacijos Airijoje nusakomos

kvalifikacijų tipų aprašais, rengiamais

pagal iš anksto aptartą struktūrą,

kuriuose detaliai aprašomos žinių,

įgūdžių ir kompetencijų sritys. Visos

Airijoje teikiamos kvalifikacijos yra

suskirstytos į 9 lygius (atitikmuo tarp

Airijos kvalifikacijų sandaros ir

Lietuvos būtų toks: 1-2 lygis atitinka

Lietuvos ir Europos kvalifikacijų

sandarų 1 lygį, 3 - 2 lygį, 4 - 3 lygį, 5 -

4 lygį, 6 - 5 lygį, 7-8 - 6 lygį, 9 – 7 lygį,

10 – 8 lygį. 5-9 lygio kvalifikacijos

priskiriamos profesinėms (Professional

Award-type Descriptors (Award Class:

Professional) ir kai kurios iš jų

įgyjamos ir pameistrystės būdu.

Lietuvos visos teikiamos kvalifikacijos

yra suskirstytos į 8 lygius. Mokymosi

rezultatus sandaroje apibūdina veiklos,

kurią atlikti yra pasirengęs

kvalifikaciją įgijęs asmuo,

sudėtingumo, savarankiškumo ir

kintamumo kriterijai. Keturis

išsilavinimo lygius gali apimti

bendrasis ugdymas, penkis – profesinis

mokymas, keturis – aukštasis mokslas.

Kvalifikacijos skirstomos į:

kvalifikacijas darbui (siekiant parengti

asmenį darbui) ir kvalifikacijas

mokymuisi (siekiant parengti asmenį

tolesniam mokymuisi. Tokios

kvalifikacijos įgyjamos baigus

pagrindinio arba vidurinio ugdymo

58 Besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo programas įgytų kompetencijų vertinimą organizuoja

akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos.

_2014.pdf

_2014.pdf

_2014.pdf

72

Kvalifikacijos (angl. major awards) yra

sudarytos iš modulių (angl. minor

awards), o Kvalifikacijų aprašuose

nustatomi mokymo tikslai, modulių

sąrašai ir jų apimtis kreditais (paprastai,

1 modulis atitinka 15 kreditų).

programas). Profesinio mokymo

kvalifikacijoms Lietuvos kvalifikacijų

sistemoje priskiriami pirmieji penki

lygiai.

Profesinio mokymo

programos Visos pameistrystės mokymo

programos yra modulinės. Kiekviename

modulyje nustatyti jo tikslai, mokymosi

rezultatai, svarbiausi mokymosi

elementai (angl. key learning points).

Programose išskiriami bendrieji ir

specialybės gebėjimai. Baigiamasis

vertinimas vykdomas darbo vietoje.

Mokymo įstaigoje vertinimo tikslais

rengiami kursiniai darbai, atliekamos

teorinės ir praktinės užduotys.

Pameistriams dažniausiai suteikiama 6

lygio Airijos kvalifikacijų sandaros

kvalifikacija (EKS - 5).

Vyksta pameistrystės programų

peržiūra ir jų atnaujinimas.

Profesinėse mokyklose mokymas

vyksta pagal keturių pakopų profesinio

mokymo programas. Programų turinys

formuojamas kompetencijų ir mokymo

tikslų pagrindu, vadovaujantis

atitinkamu profesinio rengimo

standartu bei Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatytais bendraisiais

reikalavimais. Profesinio mokymo

programą sudaro:

a) bendra dalis visoms Lietuvos

mokykloms. Joje nusakoma profesinės

veiklos sritis, kompetencijos, mokymo

tikslai ir vertinimo nuostatos -

elementai perkelti iš atitinkamo

profesinio rengimo standarto;

b) pasirenkamoji dalis, apimanti

dalykų programas, mokymo metodus,

mokymo priemones ir pan. Pameistrystė Airijos teisės aktuose aiškiai nustatytos

institucinės atsakomybės, pameistrystės

programų rengimo ir įgyvendinimo

tvarka, darbdavių pareigos.

Pameistrystės sistemą administruoja

SOLAS: nustato procedūras; rengia ir

vėliau tvirtinimui teikia pameistrystės

mokymo programas; planuoja

pameistrystės programų įgyvendinimą;

rengia vertinimo gaires; pripažįsta

pameistrių ankstesnį mokymąsi; tvirtina

pameistrystės vietas; tvarko pameistrių

registrą; stebi programų įgyvendinimą.

Prie SOLAS veikia Pameistrystės

apeliacinė komisija ir nacionalinė

pameistrystės patariamoji taryba

(National Apprenticeship Advisory

Council).

Profesinio mokymo įstatyme yra

apibrėžta pameistrystės mokymo

aplinka, formalizuota pati mokymo

forma. Kituose teisės aktuose

reglamentuotos darbdavių, pameistrių

ir mokymo įstaigų atsakomybės sritys,

apibrėžtos pameistrystės sutartys bei

mokymo proceso organizavimas.

Pameistrystės profesinio mokymo

sistemai įdiegti turi būti sukurti įmonių

skatinimo mechanizmai, varijuojantys

nuo tiesioginio patiriamų išlaidų ar jų

dalies kompensavimo iki mokestinių

lengvatų taikymo. Galima remtis kitų

šalių pavyzdžiu, derinant finansavimo,

mokestinių lengvatų, atleidimo nuo

socialinio draudimo įmokų už

pameistrius mokėjimo ar specialaus

pameistrystės mokesčio rinkimo

finansinius instrumentu. Finansiniai ir

mokestiniai pameistrystės diegimo

klausimai kol kas dar nėra

sprendžiami. Profesinis

orientavimas Airijos nacionalinis švietimo

orientavimo centras yra atsakingas už

ugdymą karjerai įvairiu lygiu nuo pat

Lietuvos mokinių neformaliojo

švietimo centras yra ŠMM įgaliota

institucija, koordinuojanti ir vykdanti

http://www.ncge.ie/

http://www.ncge.ie/

http://www.ncge.ie/

73

pradinės mokyklos suolo. Įvairiuose

šalies regionuose įkurtos Airijos

Informavimo ir konsultavimo

institucijos59.

Individualios konsultacijos profesinio

orientavimo klausimais teikiamos

švietimo įstaigose, šias paslaugas teikia

asmuo, turintis mokytojo kvalifikaciją

ir pasirengimą profesinio orientavimo

ar susijusioje srityje.

Suinteresuoti asmenys gali rasti60

skelbiamą detalią informacija apie

esamas profesijas, darbo rinkos

poreikius, dirbančiųjų pasiskirstymą

pagal amžių, išsilavinimą, lytį, atskirų

profesijų darbuotojų trūkumą ir kt.

Darbdaviai laisvanoriškai

bendradarbiauja su profesinio mokymo

įstaigomis ir įsitraukia į profesinio

orientavimo veiklas. Dokumentuose,

strategijose aiškiai įvardintas mokyklų

skatinimas užmegzti ir plėtoti

bendradarbiavimą su socialiniais

partneriais.

Yra parengtas, patvirtintas profesinio

orientavimo paslaugas teikiančių

specialistų kompetencijų aprašas, kaip

vienas iš instrumentų užtikrinti

teikiamų paslaugų kokybę.

mokinių profesinį orientavimą visoje

šalyje.

Bendrojo ugdymo mokyklos ir

profesinio mokymo įstaigos yra

pagrindinės švietimo įstaigos,

teikiančios profesinio orientavimo

paslaugas jose besimokantiems

mokiniams.

Profesinio orientavimo paslaugų

teikėjų, koordinatorių, pagalbininkų

gausa61 neužtikrina profesinio

orientavimo paslaugų kokybės ir

apimties (ne visi mokiniai gauna šias

paslaugas).

Socialiniai partneriai, darbdaviai

savanoriškai dalyvauja profesiniame

veiklinime bei profesiniame

orientavime.

Profesinio orientavimo stebėsena

pradėta vykdyti tik 2013 m., net

nepatvirtinus jos kiekybinių ir

kokybinių rodiklių sąrašo, realus,

pilnas profesinio orientavimo paslaugų

kokybės vertinimas neatliekamas.

Nėra parengtas ir patvirtintas

profesinio orientavimo paslaugas

teikiančių specialistų kompetencijų

aprašas, kaip vienas iš instrumentų

užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.

Finansavimas Airijos profesinio mokymo tarnyba

(angl. Further Education and Training

Authority in Ireland - SOLAS) kuruoja

pagrindinių profesinio mokymo teikėjų

(švietimo tarybų) veiklą ir yra atsakinga

už profesinio mokymo finansavimą ir

planavimą.

Pirminis profesinis mokymas

finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Profesinio mokymo teikėjams

finansavimas skiriamas taikant

formaliojo profesinio mokymo lėšų

skaičiavimo vienam mokiniui, kuris

mokosi pagal formaliojo profesinio

mokymo programą, metodiką. Profesinio mokymo

kokybės

užtikrinimas

Profesinio mokymo kokybės valstybės

lygiu siekiama šiomis priemonėmis:

a) rengiant įgūdžių poreikio darbo

rinkoje biuletenius, mokyklų

Profesinio mokymo kokybės valstybės

lygiu siekiama šiomis priemonėmis:

a) rengiant ir tvirtinant profesinio

rengimo ir profesinius standartus;

59 Siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų gauti švietimo ir profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas iš

kompetentingų ir pripažintų darbuotojų. 60 SOLAS portale. 61 švietimo pagalbą teikiantys specialistai ar jų grupės, švietimo teikėjai, neformaliojo švietimo mokyklos, kitos

švietimo įstaigos, daugiafunkciai centrai, teritorinės darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondas, Švietimo ir

mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Švietimo informacinių technologijų centras,

savivaldybės vykdomoji institucija, socialiniai partneriai.

74

absolventų pasirinktų veiklų apžvalgas,

su šalies ūkio prognozėmis susietas

užimtumo prognozes, laisvų darbo vietų

pasiūlos suvestines;

b) rengiant kvalifikacijų aprašus ir

naudojant juos profesinio mokymo

programų rengime;

c) vertinant ir tvirtinant profesinio

mokymo programas ir prižiūrint jų

įgyvendinimą;

d) diegiant pameistrystę.

b) rengiant ir registruojant naujas

profesinio mokymo programas ir

išduodant joms vykdyti licencijas;

c) prižiūrint profesinio mokymo

programų vykdymą;

d) vertinant žinias, įgūdžius ir

kompetencijas, būtinas tam tikrai

kvalifikacijai.

Pastaba: lentelė parengta remiantis 1-ojo ir 2-ojo skyriaus medžiaga.

75

3. PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS LIETUVOJE ALTERNATYVOS IR

JŲ APTARIMAS

3.1. Profesinio mokymo plėtros ir tobulinimo siekiai valstybės lygmeniu

2015 m. Švietimo ir mokslo ministrės patvirtintuose artimiausiųjų dvejų metų

Bendruosiuose profesinio mokymo planuose62 numatyta stiprinti profesinio mokymo ryšį su

darbo rinka, įvesti modulinį profesinį mokymą. Tikimasi, kad modulinis profesinis mokymas

padės lanksčiau reaguoti ir į darbdavių, ir į besimokančiųjų poreikius bei sukurs daugiau

galimybių rinktis pameistrystę, profesiją įgyti mokantis darbo vietoje. Planuojama, kad

modulinis profesinis mokymas leis operatyviau įgyti atskirų profesinių kompetencijų. Taip bus

padėti pagrindai kvalifikacijos įgijimui palaipsniui: ją bus galima įgyti dalimis, mokantis atskirų

kompetencijų pagal atskirus profesinio mokymo programos modulius. Asmeniui tai leis sparčiau

įsilieti į darbo rinką, visada turint galimybę tęsti mokslus profesinio mokymo įstaigoje, siekiant

įgyti naujas kompetencijas.

Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plane įvardytas pagrindinis

profesinio mokymo tikslas: „plėtoti modernią profesinio mokymo sistemą, atitinkančią

besimokančio asmens, visuomenės ir valstybės poreikius ir užtikrinančią profesinio mokymo

įstaigų absolventų profesinės veiklos galimybes.” Šiame veiksmų plane yra numatyta, kokius

uždavinius vykdant bus siekiama pagrindinio profesinio mokymo plėtros tikslo. Suformuluoti šie

uždaviniai:

Mokykloms sudaryti sąlygas lanksčiai formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo ir

mokymosi procesą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios priemonės: a) užtikrinti

mokiniams didesnes pasirinkimo galimybes ir kokybišką profesinio mokymo programų

įgyvendinimą, b) gerinti profesinio mokymo įstaigų infrastruktūrą ir materialinį

aprūpinimą. Numatytos priemonės bus įgyvendinamos parengiant ir diegiant profesinio

mokymo įstaigų tinklo optimizavimo planą, vykdant profesinio mokymo įstaigų

infrastruktūros plėtros projektus, šiuolaikine įranga aprūpinant mokyklų praktinio

mokymo bazes.

Gerinti profesinio mokymo programų kokybę ir pasiūlą. Šiam uždaviniui pasiekti yra

numatytos šios priemonės: a) atnaujinti profesinio mokymo programas, atsižvelgiant į

ūkio ir regiono poreikį, b) organizuoti mokymą darbo vietose (taip pat ir pameistrystės

profesinio mokymo organizavimo formą). Numatytos priemonės bus įgyvendinamos

kuriant, išbandant, tobulinant profesinius standartus ir modulines profesinio mokymo

programas kartu su šioms programoms parengtomis mokymo priemonėmis; taip pat

sukuriant ir viešinant modulinių profesinio mokymo programų katalogą, parengiant ir

išbandant rekomendacijas dėl pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos

diegimo.

Tobulinti asmens įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą, skirtą

kvalifikacijai įgyti. Tam pasiekti yra numatytos šios priemonės: a) vykdyti Europos

kvalifikacijų sandaros (EKS) ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) įgyvendinimą, b)

62 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-735

76

įgyvendinti rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos sukūrimo, c)

gerinti asmens įgytų kompetencijų kvalifikacijai įgyti vertinimo kokybę. Šios priemonės

bus įgyvendinamos atnaujinant LTKS ir EKS susiejimo ataskaitą, priskiriant profesinio

mokymo programoms atitinkamus LTKS ir EKS lygius, parengiant profesinio mokymo

kreditų sistemos modelį, didinant profesinio mokymo tarptautiškumą, užtikrinant

užsienyje įgyto išsilavinimo, kvalifikacijos pripažinimo sistemos veiklą ir elektroninės

pripažinimo erdvės palaikymą bei tobulinimą, atliekant Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 132 „Dėl Reikalavimų kompetencijų

vertinimo institucijoms ir jų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ analizę ir esant

reikalui parengiant pakeitimo projektą, tobulinant akredituotų kompetencijų vertinimo

institucijų ekspertų gebėjimus kokybiškai atlikti asmens įgytų kompetencijų vertinimą).

Gerinti profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų rengimo ir

kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios priemonės:

a) tobulinti profesijos mokytojų kvalifikaciją, b) stiprinti profesinio mokymo įstaigų ir

aukštųjų mokyklų ryšius, rengiant pedagogus, c) inicijuoti veiklą, skatinančią pritraukti

specialistus iš įmonių ir organizacijų dirbti profesinio mokymo įstaigose. Šios priemonės

bus įgyvendinamos kuriant profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, kuri

leistų laiku įgyti / atnaujinti ir bendrąsias, ir profesines kompetencijas; bendradarbiaujant

su aukštosiomis mokyklomis ir įmonėmis dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir

stažuočių organizavimo jose; kuriant profesijos mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų

mainų programas ir taip sudarant sąlygas aukštųjų mokyklų dėstytojams drauge su

įmonių specialistais, dirbančiais mokyklose meistrais arba mentoriais, stažuotis

sektoriniuose praktinio mokymo centruose; bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, kad

jose dirbantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai turėtų galimybę profesinio mokymo

įstaigose dirbti profesijos mokytojais, meistrais ar praktikos vadovais.

Gerinti profesinio mokymo įstaigų valdymo ir mokymo kokybę, įgyvendinant ES Europos

Parlamento ir Tarybos rekomendaciją sukurti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo

orientacinę sistemą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios priemonės: a) kurti

veiksmingą profesinio mokymo įstaigų kokybės valdymo sistemą, b) tobulinti profesinio

mokymo įstaigų vadybą. Šios priemonės bus įgyvendinamos diegiant ir palaikant vidinės

kokybės užtikrinimo sistemas profesinio mokymo įstaigose; planuojant priėmimą į

profesinio mokymo įstaigas, bendradarbiaujant su darbdaviais ir remiantis specialistų

pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje prognozių duomenimis regione; diegiant elektroninių

švietimo procesų valdymo priemones, atliekant profesinio mokymo programų

įgyvendinimo kokybės ir institucijų išorinį vertinimą.

Didinti profesinio mokymo patrauklumą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios

priemonės: a) gerinti profesinio mokymo įvaizdį ir didinti jo patrauklumą, b) gerinti

profesinio mokymo įstaigų socialinę partnerystę ir bendradarbiavimą, c) gerinti

mokymosi sąlygas socialiai jautrių grupių mokiniams. Šios priemonės bus

įgyvendinamos pristatant bendrojo ugdymo mokykloms ir visuomenei profesinio

mokymo teikiamas galimybes; organizuojant profesinio mokymo meistriškumo

konkursus; įtraukiant asocijuotas organizacijas, verslo atstovus į dalyvavimą profesinio

mokymo įstaigų valdyme; sukuriant palankias mokymo sąlygas mokiniams iš socialiai

jautrių visuomenės grupių siekti kvalifikacijos.

Užtikrinti profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugų teikimą. Kad profesinio

mokymo programų pasirinkimas, integracija į darbo rinką arba tolesnis mokymasis būtų

77

sėkmingi, numatyta teikti tikslines profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugas

bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams. Tai bus

įgyvendinama skleidžiant informaciją apie mokymosi profesinio mokymo įstaigose

galimybes, karjeros perspektyvas, organizuojant profesinio veiklinimo renginius

profesinio mokymo įstaigose ir taip sudarant sąlygas bendrojo ugdymo mokyklų

mokiniams pažinti profesiją (tam pasinaudojant sektorinių praktinio mokymo centrų

teikiamomis paslaugomis, įtraukiant į profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugų

teikimą socialinius partnerius).

Modernizuojant profesinį mokymą ir didinant jo patrauklumą ketinama:

užtikrinti, kad mokymo turinys būtų laiku ir lanksčiai pritaikytas prie kintančio ūkio

ir regiono poreikių;

glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, įtraukiant juos į profesinio

mokymo įstaigų valdymą, mokymo programų rengimą, praktinio mokymo

organizavimą, kompetencijų vertinimą ir kt.;

stiprinti profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo bazę, atnaujinant ir papildant

įrangą sektoriniuose praktinio mokymo centruose);

tęsti profesinio mokymo modulinių programų ir kreditų sistemos kūrimą, siekiant

įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijas dėl Europos kvalifikacijų

sandaros ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemos;

gerinti profesinio mokymo kokybę optimizuojant profesinių mokyklų tinklą;

plėtoti profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemą siekiant, kad asmenys rinktųsi

profesinį mokymą sąmoningai suvokdami, kad tas pasirinkimas jiems garantuos

darbo vietą ir karjerą;

gerinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas mokiniams, sėkmingai baigusiems

atitinkamas profesinio mokymo programas;

gerinti sąlygas įstoti į profesines mokyklas ir mokytis asmenims, turintiems

specialiųjų ugdymo poreikių.

Profesinio mokymo sistemai tenka svarbiausias vaidmuo kuriant aktyviai darbo rinkoje

dalyvaujančią visuomenę - parengti specialistai turi gebėti prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos

poreikių. Minėtam tikslui pasiekti yra numatyti šie žingsniai:

Žmogiškųjų išteklių ir darbo rinkos stebėsena ir prognozavimas. „Siekiant didinti

švietimo sistemos veiksmingumą, būtina remtis sistemų duomenimis. Darbo rinkos ir

žmogiškųjų išteklių stebėjimas ir prognozavimas sudarytų galimybes įvertinti darbo

rinkos ir žmogiškųjų išteklių raidos tendencijas, padėtų gauti objektyvią informaciją

apie struktūrinius ūkio pokyčius, kiekybinius ir kokybinius darbo vietų atskiruose

ūkio sektoriuose pokyčius, prognozuojamus darbo jėgos kompetencijų poreikius

įvairiuose ūkio sektoriuose“.

Profesinio mokymo modernizavimas – vienas iš kvalifikuotų specialistų parengimo

garantų. Tobulinti mokymo turinį ir procesą taip, kad profesinio mokymo programų

turinys ir jų pasiūla atitiktų darbdavių ir regionų ūkio poreikius (Užimtumo didinimo

2014–2020 metų programa (LRV 2014 m.).

Profesinio orientavimo (karjeros planavimo) paslaugų sistemos tobulinimas. „Būtina

tobulinti, spręsti jos finansavimo klausimus, kad šios paslaugos būtų kokybiškos ir

prieinamos besimokantiems, nedirbantiems ir nesimokantiems, taip pat dirbantiems

78

asmenims. Tai yra labai svarbus veiksnys, padedantis gerinti švietimo ir darbo rinkos

veiksmingumą: mažinti ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos, pasirinkti

profesiją, įgyti reikiamų įgūdžių ir kt. Šios paslaugos padeda asmenims sąmoningai

rinktis jiems tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaro sąlygas įgyti karjeros

kompetencijų, aktyviai kurti savo karjerą (t.y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir

visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką)“

(Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programa (LRV 2014 m.)).

Neformaliojo ugdymo formų įvairovės ir prieinamumo regionuose plėtra. Išplėtota

neformaliojo švietimo, darbo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo

sistema skatintų ir žemesnę, ir aukštesnę kvalifikaciją turinčius žmones mokytis pagal

neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Jaunimo garantijų iniciatyvos plano (2014) tikslas užtikrinti, kad visi nedirbantys,

nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys 15–29 metų amžiaus asmenys (toliau – jaunimas /

jauni asmenys) per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi

užbaigimo (nutraukimo) gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės

profesinio mokymo organizavimo formą), atlikti stažuotę (3 punktas). Šiame plane įvardinami

reikalingi įgyvendinti uždaviniai:

įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su

jaunimu teisinį reglamentavimą;

gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant

užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą;

sukurti sistemas, kurios galėtų identifikuoti neaktyvų jaunimą ir būtų skirtos Jaunimo

garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai;

užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui;

ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą;

tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo

rinką;

užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos

politikos priemonių taikymą;

plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo

subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių

galimybių, siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius.

ŠMM priemonės, skirtos jaunimo aktyvumo ir integracijos į darbo rinką skatinimui,

nedarbo prevencijai. Taip siekiama padėti jaunimui įgyti tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją,

padėsiančią sėkmingai integruotis į darbo rinką ir mokytis visą gyvenimą. Taip pat numatomos

su profesiniu mokymu susijusios svarbios priemonės: 1) parengti Profesinio mokymo įstatymo ir

jį įgyvendinančiųjų teisės aktų pakeitimus (susijusius su pameistryste); 2) įgyvendinti ESF

projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“; 3)

tobulinti teisinę bazę.

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto

„Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.2-ESFA-V-710

planuojama mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam mokymui skirti apie 84,6 mln. Eur.

Siekiama padidinti profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir

79

patrauklumą – 44,6 mln. Eur; sąlygų ir paskatų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimui ir

veiksmingos pagalbos tobulinantis užtikrinimui – 40 mln. Eur.

Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstituciniame

veiklos plane įvardijamas siekis „didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos

reikmėms". Numatyta, kad prie plano siekių profesinio mokymo srityje įgyvendinimo Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija turi prisidėti:

karjeros dienų mugių organizavimu regionuose, įtraukiant į jas darbdavius ir konkrečių

specialybių atstovus; supažindinant su paklausiomis profesijomis, darbo rinkos situacija,

prognozėmis ir įsidarbinimo galimybėmis;

parengti ir įgyvendinti karjeros kompetencijų tobulinimo programą, organizuoti mokymą

naudojant šiuolaikines informacines technologijas, skirtas specialistams, dirbantiems su

jaunimu;

formuoti mokinių, pageidaujančių dirbti per vasaros atostogas, duomenų banką ir

informuoti darbdavius;

didinti jaunimo darbo centrų aprėptį – užtikrinti paslaugų teikimą kiekvienoje

savivaldybėje;

nekvalifikuotą jaunimą siųsti mokytis pagal pirminio darbo rinkos ir profesinio mokymo

bendrojo ugdymo programas;

skatinti jaunimą naudotis elektroninėmis paslaugomis, teikiamomis Lietuvos darbo biržos

interneto svetainėje;

sudaryti sąlygas jaunimui sužinoti apie darbo pasiūlymus, stažuotes ir praktiką įvairiose

vietovėse, regionuose ir šalyse, skelbiamus Lietuvos darbo biržos informacinėje

sistemoje svetainėje;

plėsti Aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazę „Talentų bankas“ (Aukštos

kvalifikacijos specialistų duomenų bazė interneto svetainėje www.ldb.lt), įtraukti

užsienyje studijuojančius jaunuolius, skatinti darbdavius naudotis šia svetaine ieškant

darbuotojų.

Švietimo ir mokslo ministerija profesinio mokymo srityje turi prisidėti šiais

įsipareigojimais:

suteikti galimybes organizuoti daugiau renginių mokymo darbo vietose asmenims, kurie

mokosi pagal profesinio mokymo programas, parengti ir įgyvendinti rekomendacijas,

kaip diegti pameistrystę – vieną iš profesinio mokymo organizavimo formų;

didinti profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų rengimo ir

kvalifikacijos tobulinimo sistemos veiksmingumą, pritraukti specialistus iš gamybos

įmonių ir organizacijų dirbti profesinio mokymo įstaigose;

suteikti besimokantiems profesinių įgūdžių ir kompetencijų mokant pagal konkrečios

darbo vietos poreikius atitinkančias programas;

įtraukti verslumo ugdymą į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, profesinio

mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo programas.

ŠMM atsakinga už Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo

tarpinstituciniame veiklos plane (LRV 2014 m.) įvardyto 2-ojo tikslo - didinti darbo jėgos

kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms - įgyvendinimą. Švietimo ir mokslo ministerijai

pavaldžios institucijos turi įvairius įsipareigojimus (žr. 8 priedą), tačiau, apžvelgus Švietimo ir

80

mokslo ministerijai pavaldžių institucijų veiklą, galima teigti, kad su šių prioritetų įgyvendinimu

ir profesinio mokymo tobulinimu labiausiai susijusi Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros

centro veikla.

Teigiamas aspektas yra tas, kad Lietuvos darbdaviai yra suinteresuoti profesinio mokymo

politinių siekių įgyvendinimu. Galima įvardinti naujausias iniciatyvas, pvz., 2015 m. liepos mėn.

įvyko Švietimo ir mokslo ministrės susitikimas su Lietuvos profesinio mokymo tarybos atstovais

(LPMT). Buvo aptarti keli profesiniam mokymui svarbūs klausimai – pameistrystės mokymo

formos diegimas, profesinio mokymo populiarinimas, verslo asocijuotų institucijų dalyvavimas

profesinių mokyklų valdyme63.

Taigi, apibendrinant galima įvardinti šiuos Lietuvos profesinio mokymo politikos

prioritetus:

mokymosi ir ugdymo turinio bei priemonių atnaujinimas;

mokymo darbo vietoje / pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos

plėtojimas64;

63Lietuvos darbo biržos informacijoje

(http://www.ldb.lt/Informacija/Veikla/Naujienos/UserDisplayForm.aspx?ID=7169) nurodoma šį informacija.

Susitikimo metu LPMT pirmininkas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas

Gintautas Kvietkauskas visos tarybos vardu pasiūlė darbdavių pagalbą dėl efektyvesnio sektorinių praktinio

mokymo centrų panaudojimo.

„Norėčiau, kad Lietuvos profesinio mokymo taryba parengtų rekomendacijas – Švietimo ir mokslo

ministerija jas apsvarstys. Visada laukiu pasiūlymų, kaip galėtume patobulinti profesinį mokymą. Lietuvos, Latvijos

ir Estijos ministerijos deklaracija dėl Baltijos pameistrystės aljanso turi būti pradėta įgyvendinti. Turime populiarinti

pameistrystę ir mokymąsi darbo vietoje, skatinti profesinių mokyklų auklėtinių praktikas kitos šalies įmonėse“, -

pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.

Memorandumas „Tvarus jaunimo užimtumas: stabdyk emigraciją”

Siekiant plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, jaunimas skatinamas įgyti paklausią darbo

rinkoje profesiją ir likti dirbti bei gyventi Lietuvoje. Kauno teritorinė darbo birža, Kauno krašto pramoninkų ir

darbdavių asociacija bei UAB „Garlita” liepos 22 d. pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

UAB „Garlita” kviečia jaunuolius į mokymus, vėliau jiems suteikiant darbo vietą, su galimybe uždirbti 1

000 - 1 700 Eurų į rankas".

Įmonėje jaunuoliai galės mokytis programinių siuvimo mašinų valdymo, Exsaktos programinio valdymo

siuvimo mašinos operatoriaus, programinės narstymo mašinos valdymo narstytojo – operatoriaus, skaitmeninio

programavimo ir kompiuterinio valdymo mezgėjo – operatoriaus profesijų. Jaunimui bus skatinamas toliau siekti

aukštojo mokslo, plėtojant karjeros galimybes.

Mokymai truks du ar tris mėnesius. Mokymų programos metu bus mokama 325 Eurų stipendija, o pradėjus

dirbti – 600-700 Eurų atlyginimas.

Mokymus numatoma pradėti rugsėjo mėnesį. Privati įmonė į specializuotus darbuotojų mokymus

investuoja ne pirmą kartą: 26 jaunuoliai tokiu būdu įgiję profesiją jau dirba įmonėje. Šią iniciatyvą palaikyti ir

aktyviai dalyvauti pakviesti ir kitų sektorių darbdaviai, kad jaunimas dirbtų ir gyventų Lietuvoje. 64 Pameistrystės plėtojimo kryptys:

2014-2015 m. ESF projektas pameistrystės mokymo formai išbandyti „Profesinis mokymas pameistrystės

forma darbo rinkos mokymo centruose“

Pameistrystė įgyvendinimo Lietuvoje rekomendacijos

2014-2015 m. CEDEFOP Pameistrystės situacijos apžvalga Lietuvoje

Veiksmų planas pameistrystei plėtoti (2015 m. gegužės mėn.)

Erasmus+ strateginės partnerystės 2014–2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektas praktiniam

profesiniam mokymui gerinti WBL-BALT

Projekto koordinatorius – Latvijos darbdavių konfederacija, projekte taip pat dalyvaus Latvijos ir Lietuvos

švietimo ir mokslo ministerijos, fondas INNOVE (Estija), Nacionalinis švietimo centras (Latvija), Latvijos

profesinių sąjungų konfederacija, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (Lietuva).

http://www.ldb.lt/Informacija/Veikla/Naujienos/UserDisplayForm.aspx?ID=7169

81

mokymosi infrastuktūros ir aplinkos gerinimas;

profesinio orientavimo tobulinimas;

profesinio mokymo patrauklumo ir prieinamumo didinimas.

3.2. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvų prioritetų pagrindimas

Europos šalyse vyravę klasikiniai profesinio mokymo modeliai turi tendenciją perimti

kitų modelių bruožus, populiarėja ir diegiama pameistrystė, ieškoma naujų profesinio mokymo

formų. Department for Employment and Learning išleido naują strategiją „Generating our

Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training" (2015). Kaip nurodoma šioje

strategijoje, tikimasi, kad ši nauja sistema bus pripažįstama tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu

mastu, bus naudinga jaunimui, mokymo įstaigoms ir darbdaviams. Taip pat vienas iš siekių -

pagerinti pameistrystės kokybę Šiaurės Airijoje, numatant naujas tyrimų kryptis, darbdavių

atsakomybių didinimą ir naujų funkcijų suteikimą. Siekiama sudaryti sąlygas lanksčioms

mokymosi sąlygoms, įgyti įvairias kompetencijas įtvirtinant profesinėje veikloje būtinus

įgūdžius, daugiau dėmesio skirti nuolat besimokančio, turinčio aiškias karjeros vizijas specialisto

ugdymui - dėl ko tampa svarbus profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas. Pastarąjį

dešimtmetį Europoje ypač daug dėmesio skiriama profesinio orientavimo, specialisto karjeros

plėtotės klausimams. Tačiau analizuojant Europos šalių politinius siekius, iniciatyvas, ryškėja

tendencija stiprinti darbdavių vaidmenį profesiniame orientavime.

Kai kurios Europos šalys, pvz., Šiaurės Airija, aiškiai įvardina, kad jų prioritetas –

profesinio orientavimo paslaugų kokybės stiprinimas profesinio mokymo įstaigose ir mokymasis

pameistrystės būdu. Todėl rengiant profesinio mokymo alternatyvas, buvo pasirinkti du

išvestiniai tobulinimo akcentai:

1. Mišraus profesinio mokymo modelio palaikymas ir pameistrystės analizė, plėtra.

2. Profesinis orientavimas - profesinio orientavimo sistemos problemų sprendimas ir

darbdavių, socialinių partnerių įtraukimas/įsitraukimas į profesinio orientavimo sistemos

tobulinimą.

Mišraus profesinio mokymo modelio palaikymas ir pameistrystės analizė, plėtra.

Nė vienas iš Studijoje nagrinėtų klasikinių trijų profesinio mokymo modelių

(korporatyvistinis - dualinis, valstybės reguliuojamas (mokyklinis) ir rinkos (liberalusis)/

liberalios rinkos ekonomikos) Lietuvoje netaikomas besąlygiškai. Vertinant profesinio mokymo

situaciją Lietuvoje iki 2007 metų (atsirado nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija), galima

teigti, kad funkcionavo valstybės reguliuojamas (mokyklinis) modelis. Tačiau vykdant

decentralizaciją profesiniame mokyme, teisės aktais įteisinant pameistrystę ir vykstant kitiems

pokyčiams, galima teigti, kad buvęs profesinio mokymo modelis įgauna naujų bruožų ir jau gali

būti vadinamas mišriu. Taigi, Lietuvoje tiek švietimo sistema, tiek ūkio struktūra yra specifinė.

Ieškant gerosios (sektinos) praktikos pavyzdžių kitose ES šalyse, būtina gili, detali skirtingose

šalyse veikiančių sistemų palyginimo analizė, atsižvelgiant į bendrą šalių parametrų kontekstą.

Planuojama, kad Lietuvoje bus įvertintos įgyvendintų projektų praktinio profesinio mokymo ir

pameistrystės srityse pamokos, parengtas veiksmų planas praktiniam profesiniam mokymui ir pameistrystei stiprinti,

organizuotos apskrito stalo diskusijos ir nacionalinė informavimo kampanija apie mokymosi darbo vietoje bei

pameistrystės teikiamą naudą.

82

Aptarus Lietuvos profesinio mokymo modelius, išanalizavus aukščiau įvardytų modelių

pritaikomumą, galima teigti:

Lietuva pradėjo profesinio mokymo sistemos valdymo decentralizavimą ir įstaigų

tinklo optimizavimą, o tai - aiškūs žingsniai nuo valstybės reguliuojamo modelio link

mišraus profesinio mokymo modelio.

Lietuvos profesinio mokymo sistemai taip pat būdingi ir rinkos (liberalusis)/liberalios

rinkos ekonomikos profesinio mokymo modelio bruožai tokie kaip: teikiamų

paslaugų pasiūlos formavimas, atsižvelgiant į realią rinkoje esančią paslaugų

paklausą; sektorinių praktinio mokymo centrų plėtra, siekiant į profesinį mokymą

įtraukti kuo daugiau dalyvių; praktinio mokymo perkėlimas į darbdavių įmones

(realias darbo vietas); mokėjimas už teikiamas profesinės kvalifikacijos kėlimo ar

tęstinio mokymosi paslaugas ir kt.

Daug sąlyčio taškų pavyko rasti rinkos (liberalusis)/liberalios rinkos ekonomikos

profesinio mokymo modeliui65 priklausančių šalių (Jungtinės Karalystės, Airijos)

profesinio mokymo sistemose. Šių šalių profesinio mokymo sistemų reformavimo

viena iš priežasčių yra analogiška Lietuvos situacijai - šiuolaikinės ekonomikos

poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Abi šalys ėmėsi profesinio

mokymo patrauklumą ir įtraukumą didinančių veiksmų, siekdamos šalies ūkiui

parengti specialistus, savo kompetencijomis tenkinančius darbo rinkos poreikius.

Jungtinės Karalystės ir Airijos profesinis mokymas yra paremtas aktyviu darbdavių

į(si)traukimu. Tokia socialinė partnerystė grindžiama konsultavimu nacionaliniu

lygiu, kolektyvinėmis vietinio lygmens derybomis dėl mokymo turinio formavimo,

kvalifikacijų, pameistrystės susitarimais bei sektorinio lygmens dalyvavimu

profesinio mokymo struktūrose.

Darbdaviai, verslo įmonių atstovai, socialiniai partneriai strateguoja profesinio

mokymo turinį, aptaria tobulinimo veiksmus, tinkamus metodus, verslo įmonėse

vykdomas praktinis mokymas. Tačiau negalima teigti, kad Lietuvos profesinio

mokymo sistemoje korporatyvistinis-dualinis modelis turi būti siekiamybė. Kodėl?

Visų pirma, šį modelį įgyvendina valstybės, Europos Sąjungoje pirmaujančios pagal

ekonominį išsivystymą, turinčios stiprią, gerai išvystytą pramonę bei lenkiančios

Lietuvą darbuotojų skaičiumi (dirbančių stambiose įmonėse). Šios šalys turi ilgalaikes

dualinio profesinio rengimo tradicijas, o į profesinio mokymo procesą yra aktyviai

įsitraukusios visos suinteresuotos pusės. Jų profesinio rengimo sistemos nepatyrė

tokių perturbacijų kaip Lietuvos ir vystėsi istoriškai nuosekliai. Tuo tarpu Lietuva

buvo priversta iš pagrindų reorganizuoti profesinio mokymo sistemą, perorientuojant

ją nuo planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Taip pat svarbu pastebėti, kad nors

teorinėse studijose (R. Laužackas, 2005; R. Ortleb, 1992) ir teigiama, kad dualinis-

koorporatyvistinis modelis geriausiai atliepia valstybės ir darbdavių interesus, tačiau

tai brangiausiai kainuojantis profesinio mokymo modelis.

Lyginti Lietuvos profesinio mokymo sistemą su viena iš valstybės reguliuojamo

(mokyklinio) modelio šalių sistema jau nėra tikslinga66. Ekonomikos vystymosi

tendencijos ir sparti technologijų kaita rodo, kad mokyklinis modelis taip pat turi

65 studijos autoriai drįstų teigti mišriam profesinio mokymo modeliui. 66 lyginimas galėjo būti tikslingas iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ar iki 2007 m., kai atsirado nauja

Profesinio mokymo įstatymo redakcija.


83

keistis ir perimti kai kuriuos (ar net daugelį) kitų profesinio mokymo modelio bruožų.

Europos valstybės bus priverstos reorganizuotis, jeigu norės laiku reaguoti į

besikeičiančias laisvos darbo rinkos tendencijas ir tokios rinkos diktuojamą

kvalifikacijų paklausą. Prancūzija jau daro išvadas - šalia mokyklinio modelio

lygiagrečiai plėtojama pameistrystė. Šioje šalyje iš įmonių darbo užmokesčio fondų

yra renkamas pameistrystės mokestis, darbdaviai atleidžiami nuo socialinio draudimo

įmokų už mokinius mokėjimo, o darbdaviai, rodantys iniciatyvą ir noriai

įsitraukiantys į dualinį mokymą, yra valstybės skatinami mokestinėmis lengvatomis.

Europos šalyse dažniausiai pameistrystės profesinis mokymas(sis) prasideda nuo 3 EKS

lygmens ir apima vis platesnį profesijų spektrą. Taip ketinama išplėtoti pameistrystę ir į kitus

lygmenis ir atverti pameistriui kelius į tolesnį mokymąsi arba aukštąjį išsilavinimą.

Analizuojant pameistrystės diegimą į Lietuvos profesinio mokymo sistemą, galima

konstatuoti, kad jau atlikti arba atliekami veiksmai valstybės lygiu teisinio reglamentavimo

srityje. Pameistrystė yra įteisinta ir apibrėžta Lietuvos teisės aktuose:

2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatyme

pateiktas pameistrystės apibrėžimas; taip pat teigiama, kad profesinis mokymas

Lietuvoje gali būti vykdomas tiek pameistrystės, tiek mokykline mokymo forma;

2010 m. patvirtintame Reikalavimų profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo

tvarkos apraše buvo nustatyti reikalavimai pameistrystės profesinio mokymo sutarčių

formai ir turiniui;

2015 m. patvirtintame naujos redakcijos Formaliojo profesinio mokymo tvarkos

apraše apibrėžtas pameistrių teorinis ir praktinis mokymas bei praktinio mokymo

programos, mokymo plano ir tvarkaraščio, pasiekimų vertinimo rengimo ir derinimo

aspektai;

2015 m. patvirtintas Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo

tvarkos aprašas apibrėžia modulinių programų, kurios yra viena iš pameistrystės

sudedamųjų dalių, rengimą;

2015 m. patvirtintas Asmens įgytų komepetencijų vertinimo aprašas numato

paprastesnį I–II lygio kvalifikacijų kompetencijų, įgytų mokantis pameistrystės

forma, įteisinimą.

Profesinis orientavimas - profesinio orientavimo sistemos problemų sprendimas ir

darbdavių, socialinių partnerių įtraukimas/įsitraukimas į profesinio orientavimo sistemos

tobulinimą.

Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos dokumentais, strategijomis, profesinis

orientavimas įvardinamas kaip svarbus veiksnys, skatinantis užimtumą, darbo jėgos prisitaikymą

prie rinkos sąlygų, verslumą ir lygias galimybes. Taip pat pažymima, kad mokinių profesinis

orientavimas padeda gerinti švietimo ir darbo rinkos veiksmingumą - mažina ankstyvą

pasitraukimą iš švietimo sistemos, mokiniai gali objektyviai pasirinkti tinkamą profesiją,

renkantis profesinį kelią yra labiau motyvuoti, gali įgyti karjeros planavimo gebėjimų.

Aktyvus darbdavių, socialinių partnerių įtraukimas/įsitraukimas į profesinio orientavimo

sistemos tobulinimą mokyklose - svarbus profesinio orientavimo paslaugų gerinimo veiksnys.

Peržiūrėjus įvairius ES švietimo politiką apibrėžiančius literatūros šaltinius, Europos šalių

strategines nuostatas, yra pastebima tendencija – labiau į profesinio orientavimo sistemą įtraukti

84

darbdavius, socialinius partnerius (tikintis ryškių kokybinių pokyčių). Pvz., Šiaurės Airijoje,

matomas didelis dėmesys profesiniam orientavimui. Tendencijų, profesinio orientavimo aspektu,

esmę atspindi Užimtumo ir mokymosi departamento (The Department for Employment and

Learning)67 parengta ataskaita „A report by an independent panel of experts from education and

employers on careers education and guidance in Northern Ireland" (2014), kurioje nurodoma,

jog, norint tobulinti profesinį orientavimą, svarbu, kad:

1. gerėtų profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų ir organizacijų

bendradarbiavimas su darbdaviais;

2. profesinio orientavimo srities informacija taptų lengvai pasiekiama ir prieinama

(visiems profesinio orientavimo paslaugų vartotojams), būtų konkreti ir tiksli;

3. funkcionuotų šiuolaikinė profesinio informavimo informacinė sistema.

Kaip pažymima Užimtumo ir mokymosi departamento (angl. Department for

Employment and Learning)68 išleistoje naujoje strategijoje „Generating our Success: The

Northern Ireland Strategy for Youth Training" (2015), nauji švietimo siekiai sudarys geresnes

sąlygas Šiaurės Airijos jaunimo karjeros plėtotei. Šio dokumento įpareigojimu Nr. 7 numatyta,

kad Šiaurės Airijoje Karjeros centrai turi teikti nešališkus patarimus jaunimui prieš pradedant

mokymą bei jį baigus profesinio orientavimo, karjeros plėtotės klausimais. (Generating our

Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015, p. 9). Pažymima, kad iki šių

naujų strateginių krypčių parengimo, mokiniams, kurie mokosi pagal pameistrystės programas (2

lygmuo), tokios profesinio orientavimo srities konsultacijos ar pagalba karjeros klausimais

nebuvo teikiama (Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training,

2015, p. 15). Nauji profesinio orientavimo siekiai bus orientuoti į jaunimo poreikių profesinio

orientavimo srityje tenkinimą, ypač skiriant dėmesį jaunimo karjeros vystymui ir pagalbos,

paramos šiais klausimais teikimui. Karjeros konsultanto veikla lyginama su vairuotoju, kuris

informuodamas, konsultuodamas, patardamas padeda jaunuoliui vykti geriausiu karjeros keliu.

Tačiau pabrėžiamas karjeros konsultanto nešališkumo, profesionalumo būtinumas - skiriamas

didelis dėmesys profesinio orientavimo paslaugas teikiančio asmens kompetentingumui.

Šiaurės Airijos strateginiuose dokumentuose, švietimo gairėse (Generating our Success:

The Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015, p. 15; Consultation document on the

development of a new Further Education Strategy for Northern Ireland, 2015) minimas siekis

labiau susieti pameistrystę ir profesinį orientavimą nėra netikėtas. A. G. Watts69 (2009),

remdamasis įvairių profesinio orientavimo specialistų (Sultana, Watts, Fretwell, Kis, Raffe,

Kuczera, Hoeckel, Grubb) ir OECD publikuojamais tyrimais, mini, kaip svarbu jau

pasirinkusiam profesinį kelią (mokosi pagal profesinio mokymo programas, pameistrystės

programą) jaunuoliui pagelbėti teikiant profesinio orientavimo paslaugas (informuojant,

konsultuojant, projektuojant karjerą). Pabrėžiamos švietimo, profesinio mokymo, mokymosi

įmonėse ir profesinio orientavimo sąsajos. Akcentuojama, kad profesinio mokymo kokybei ir

veiksmingumui labai svarbu, kaip buvo vykdytas profesinis orientavimas, nes tai dvi sinergiškos

sritys. Profesinis orientavimas profesiniame mokyme turi vykti dviem etapais: 1) prieš

pasirenkant profesinio mokymo programas; 2) mokantis pagal profesinio mokymo programą

(Watts, 2009, p. 6). Taip pat įvardijami du svarbūs principai, kurie turi būti taikomi profesinio

mokymo metu teikiant profesinio orientavimo paslaugas:

67 http://www.delni.gov.uk/review-of-careers 68 http://www.delni.gov.uk 69 National Institute for Careers Education and Counselling, Cambridge, UK

http://www.delni.gov.uk/review-of-careers

http://www.delni.gov.uk/

85

sudaryti galimybę sužinoti individualias profesinio mokymosi galimybes, asmeniškai

prieinamus ir priimtinus variantus;

jauniems žmonėms turėti prieigą prie pagalbos karjeros klausimais, profesionalaus

konsultavimo šaltinių, taip gaunant daug aukštos kokybės informacijos apie profesinę

sritį, karjerą, siekiant užtikrinti / užsitikrinti, kad asmuo apie savo pasirinkimą žinotų

labai daug ir jo pasirinkimas nebūtų atsitiktinis (Watts, 2009).

Šios idėjos integruotos į 2015 m. Šiaurės Airijos švietimo nuostatas (Consultation

document on the development of a new Further Education Strategy for Northern Ireland, 2015),

aiškiai minimas realaus profesinio orientavimo paslaugų teikimo kiekvienam mokiniui, prieš

pasirenkant profesinio mokymo programas ir mokantis pagal profesinio mokymo programą,

poreikis. A. G. Watts (2009) parengtoje publikacijoje „The Relationship of Career Guidance to

VET" pabrėžia, kad mokiniams, dar prieš renkantis profesinio mokymo programą, labai svarbu

tapti tarsi programos, kurso „degustatoriais“ (angl. course „tasters“), svarbu sudaryti jiems

tinkamas sąlygas įgyti žinių apie darbą ir patirtį. Todėl siūloma organizuoti atvirų durų dienas,

darbo vizitus (pradinius, pagilinamuosius ir pan.), organizuoti darbo imitavimą, organizuoti mini

įmonių veiklą. Tokia patirtis gali padėti jaunuoliams tvirčiau apsispręsti. Todėl naujuose Šiaurės

Airijos teisės aktuose, švietimo gairėse matoma tendencija labiau įtraukti darbdavius70 į

profesinio orientavimo sritį ir tobulinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą, mokantis pagal

pameistrystės programas (Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth

Training, 2015; Inquiry into Careers Education, Information, Advice and Guidance in Northern

Ireland, 2013; Consultation document on the development of a new Further Education Strategy

for Northern Ireland, 2015). Taip pat norime atkreipti dėmesį į svarbų pastebėjimą tobulinant

profesinį orientavimą Šiaurės Airijoje - pirmiausia reikia padėti jaunimui geriau pažinti darbo

rinką, padėti joje orientuotis bei pagelbėti jaunam žmogui užsitikrinti, kad jo pasirinkimas padėtų

realizuoti asmeninius jo karjeros siekius.

Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training (2015)

įvardinamas dar ir kitas svarbus pastebėjimas, aktualus darbdaviams, nes pabrėžiama, kad

jaunuolio karjeros sėkmei labai svarbu, kokių įgūdžių, patirties jis įgis pirmojoje darbo vietoje.

Pagrindžiama ir aiškinama, koks mokiniams, kurie mokosi pagal pameistrystės programas (2

lygmuo), yra svarbus profesinio orientavimo paslaugų teikimas. Teigiama, kad šie jaunuoliai dar

gali neturėti aiškios savo asmeninės karjeros vizijos ir iki šiol jiems nebuvo suteiktų potencialių

galimybių kartu su karjeros specialistu išsiaiškinti savojo pasirinkimo teisingumo ir profesinių

galimybių. O tai nėra naudinga nei jaunuoliui, nei įmonei, kuriai svarbu turėti darbuotojus,

atradusius savo profesinį kelią. Tyrimų Šiaurės Airijoje metu atskleista, kad ne visi jauni žmonės

(įskaitant ir tuos, kurie mokosi pagal pameistrystės programas) yra ar bus tikri savo karjeros

kelio pasirinkimo teisingumu. Svarbu jauniems žmonėms sudaryti sąlygas priimti pagrįstą

sprendimą dėl savo studijų ir galimos ateities karjeros. Nes patinkantis darbas yra susijęs su

įkvėpimu tobulėti, tapti savo srities profesionalu. O jaunuolio įkvėpimui, profesinės veiklos,

karjeros pasirinkimui yra svarbūs įvairūs profesiniai, verslo konkursai, darbdavių apsilankymai,

darbo ir karjeros galimybių pristatymas. Negalint organizuoti kontaktinių susitikimų,

rekomenduojamos vaizdo konferencijos, taip pat rekomenduojama jaunimą įtraukti į įvairius

projektus, sudaryti jiems sąlygas stebėti įvairias veiklas, geriausių darbuotojų veiklą ar susitikti

70 2014 m. kovo. mėn. the Minister for Employment and Learning and the Minister of Education nustatė, kad

nepriklausoma ekspertų grupė iš mokslo, verslo pasaulio ir profesinio orientavimo specialistų turi teikti patarimus

dėl profesinio orientavimo gerinimo Airijoje.

86

su jais. Taigi, socialiniai partneriai, darbdaviai skatinami parodyti iniciatyvą, kūrybiškumą

padedant jaunuoliams atrasti savąjį karjeros kelią (Generating our Success: The Northern Ireland

Strategy for Youth Training, 2015). Consultation document on the development of a new

Further Education Strategy for Northern Ireland (2015) nurodoma, kad Airijos ekonomikos

plėtrai svarbu kokybiškas profesinis mokymas, suderintas su pramonės poreikiais. Remiantis

faktais teigiama, kad tai pasiekti galima tik mokymo procese glaudžiai bendradarbiaujant su

darbdaviais, atsakingai numatant aktualias kompetencijas ir į mokymo turinį, procesą

integruojant veiksmingas karjeros srities paslaugas.

Naujuose Šiaurės Airijos švietimo siekiuose aiškiai išsakoma pozicija stiprinti profesinį

orientavimą. Consultation document on the development of a new Further Education Strategy for

Northern Ireland (2015) nurodoma, kad turi būti puikiai išvystyta, kokybiškai funkcionuojanti

profesinio orientavimo sistema, išsamios ir kokybiško paslaugos, kad asmeniui būtų galima

planuoti savo karjeros kelią. Pabrėžiama, kad geras profesinis orientavimas turi remtis darbo

rinkos rezultatais, ypač svarbus karjeros specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais, taip

sudarant sąlygas tikrai aukštos kokybės profesinio orientavimo paslaugų teikimui. Profesinio

orientavimo paslaugų gavėjais įvardinami visi besimokantys asmenys, kurie tampa motyvuotais

karjeros sprendimų priėmėjais.

Projekto „Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (aikos) sukūrimas

ir plėtojimas" metu parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad Karjeros paslaugų tarnyba Šiaurės

Airijoje teikia karjeros bei įdarbinimo paslaugas jauniems žmonėms ir suaugusiems. Tačiau dėl

lėšų stokos praeityje karjeros paslaugos buvo anonimiškos, jas kaip dalį savo darbo atliko Darbo

centras. Po Karjeros paslaugų tarnybos veiklos įvertinimo Šiaurės Airijos politika šioje srityje

pasikeitė, buvo pradėtos teikti paslaugos įvairaus amžiaus žmonėms. Ši tarnyba priklauso

Užimtumo ir mokymosi departamentui (The Department for Employment and Learning) 71.

Tačiau profesinio orientavimo specialistų akiratyje – darbas su jaunais žmonėmis bendrojo

ugdymo mokykloje, ypač tais, kurie mokosi paskutinius metus. Profesinio orientavimo paslaugos

labiausiai nukreiptos į bendrojo ugdymo mokinius. Mokiniams paslaugos teikiamos grupinių

konsultacijų, pokalbių klasėse, individualių interviu metu. Profesinio orientavimo specialistai

dirba Karjeros paslaugas teikiančiose tarnybose, centruose, Darbo centruose ir Darbo ir Naudos

(angl. Jobs and Benefit) tarnybose visoje Šiaurės Airijoje. Kai kurie profesinio orientavimo

specialistai dirba su specialių poreikių klientais.

Komitetas ugdymo karjerai, profesiniam informavimui, orientavimui ir konsultavimui

(toliau CEIAG) Šiaurės Airijoje (Committee Inquiry into Careers Education, Information,

Advice and Guidance (CEIAG) in Northern Ireland) 2013 m. paskelbė tyrimą apie profesinį

orientavimą Šiaurės Airijoje, kuriame pažymima, kad bendrojo ugdymo mokiniai mokomi

planuoti savo karjerą, jiems suteikiama įsidarbinimui svarbi informacija, aiškinamasi, kokios yra

galimybės darbo rinkoje, kokie gebėjimai būtini specialistui. Tačiau pažymima, kad labiau

orientuojamasi į mokinius, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, kai tuo tarpu

didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir kitoms tikslinėms grupėms (Inquiry into Careers

Education, Information, Advice and Guidance in Northern Ireland, 2013). Šiaurės Airijoje

siekiama nustatyti sritis, kuriose nesugebama patenkinti tikslinių grupių poreikių, pavyzdžiui,

jaunimo, bedarbių, gyvenančių kaimo vietovėse ir miestuose.

2014 m. kovo mėn. the Minister for Employment and Learning and the Minister of

Education nustatė, kad patarimus dėl profesinio orientavimo gerinimo Šiaurės Airijoje turėtų

teikti nepriklausoma ekspertų grupė, sudaryta iš mokslo, verslo pasaulio ir profesinio

71http://www.delni.gov.uk/

http://www.delni.gov.uk/

87

orientavimo specialistų. Sudaryta nepriklausimų ekspertų grupė turi remtis CEIAG

rekomendacijomis. Yra siekiama, kad 21-ajame amžiuje visi asmenys, nepriklausomai nuo

amžiaus, turėtų galimybę gauti aukštos kokybės patarimus karjeros tematika ir kitas profesinio

orientavimo paslaugas. Todėl yra siekiama tobulinti šias sritis: profesinio orientavimo paslaugų

atskaitomybę, profesinio orientavimo kokybę, virtualias profesinio orientavimo paslaugas

(karjeros informacija interneto svetainėse, virtualioje erdvėje), elektroninius karjeros aplankus

(e-portfolio of careers learning), profesinį veiklinimą. Taip pat siekiama užtikrinti, kad

kiekvienas jaunuolis laiku pradėtų bendrauti su karjeros konsultantais (The Newsletter of the

International Centre for Career Development and Public Policy, 2015).

3.3. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos

Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos buvo suformuotos įvertinus faktorius,

leidžiančius vykdyti numatytas veiklas ir apsibrėžus nuoseklius žingsnius, kurie turėtų būti

daromi siekiant tas numatytas veiklas įgyvendinti. Taip pat buvo svarbu numatyti institucijas,

kurios, bendradarbiaudamos tarpusavyje, turėtų spręsti su veiklomis susijusius uždavinius.

1-oji alternatyva.

Gilinantis į Europos šalių patirtį, apsvarstant galimus, nuoseklius, ilgalaikius profesinio

mokymo pokyčius Lietuvoje, išryškėjo tokia profesinio mokymo tobulinimo alternatyva:

1. Tyrimų, leidžiančių išskirti šalies prioritetus, atlikimas, atsižvelgiant į šalies ūkio

situaciją ir įvertinant pameistrystės naudą šalies ekonomikai, darbdaviams, pameistriui.

2. Politikos pagrindų pameistrystei įdiegti ir plėtoti sukūrimas. Tam turėtų būti parengta

Vyriausybės programa (joje – pameistrystės komponentų išskyrimas ir jų apibrėžtys), apimanti:

šalies ekonomikos strategiją;

įgūdžių formavimo strategiją;

STEM (technologijų, gamtos mokslų, informatikos, technologijų ir matematikos

stiprinimas) strategiją;

karjeros galimybių apžvalgą;

jaunimo profesinio mokymo apžvalgą.

3. Institucijų pameistrystės palaikymui ir plėtotei įkūrimas (pvz.: darbdavių ir mokymo

įstaigų atstovų strateginis patariamasis forumas arba komitetai, centrinė pameistrystės tarnyba,

ekspertų grupės). Jos reikalingos, kad būtų galima užtikrinti pameistrystės aprūpinimą ir turinį.

Jų veikla galėtų apimti:

aktyvią visų, suinteresuotų pameistrystės plėtra, dalyvių veiklą ir jos koordinavimą;

reikiamą vaidmenų tarp pameistrystės dalyvių pasiskirstymą;

bendradarbiavimo plėtojimą;

pameistrystės apžvalgų atlikimą;

grįžtamojo ryšio ir pasiekimų fiksavimą;

savalaikį konsultavimą ir naujų pameistrystės galimybių atskleidimą;

jaunų žmonių skatinimo ir pameistrystės bei kvalifikacijų plėtros priemonių kūrimą;

pameistrystės kaip lygiavertės kitoms profesinio mokymo formoms reklamos kūrimą,

jos sklaidą ir pan.

4. Daugiau teisių ir pareigų profesinio orientavimo sistemoje suteikimas darbdaviams, jų

interesus atstovaujančioms organizacijoms.

88

5. Institucijos įkūrimas arba naujų įgaliojimų jau esančioms institucijoms suteikimas

siekiant:

kasmet rengti išsamią informaciją apie konkrečių sričių darbuotojų ir konkrečių

kompetencijų poreikį visos šalies ir atskirų regionų darbo rinkoje, kurti nacionalinę

kompetencijų duomenų bazę, kuriai duomenis pateiktų Lietuvos statistikos

departamentas, įdarbinimo agentūros (informacija apie laisvas darbo vietas) ir kitos

susijusios organizacijos;

skelbti detalią informaciją apie profesijas, darbo rinkos poreikius, dirbančiųjų

pasiskirstymą pagal amžių, išsilavinimą, lytį, atskirų profesijų darbuotojų trūkumą ir

kt.;

teikti rekomendacijas dėl naujų profesinio mokymo programų rengimo, ypač

pameistrystės;

skelbti užimtumo prognozes iki 2020 m. (Occupational Employment Projections

2020), susietas su šalies ūkio prognozėmis;

skelbti suvestinę apie laisvų darbo vietų pasiūlą;

vykdyti išsamią profesinio veiklinimo profesinio mokymo įstaigose kokybės analizę.

Tokio scenarijaus įgyvendinimas Europos šalyse (pvz., Jungtinės Karalystės šalys, iš

dalies - Airija) padeda apjungti ir suderinti visų suinteresuotų pameistrystės plėtra pusių veiklą

vardan sėkmingo mokymosi pameistrystės forma įgyvendinimo.

2-oji alternatyva.

Gilinantis į Europos šalių patirtį ir įvertinant Lietuvos profesinio mokymo situaciją,

realias galimybes išryškėjo kita profesinio mokymo tobulinimo alternatyva. Siekiama nekeisti

esamos profesinio mokymo struktūros dėl restruktūrizavimo metu ar naujos struktūros kūrimo

metu patiriamų didelių kaštų. Todėl galėtų būti planuojami pokyčiai esamoje profesinio mokymo

sistemoje, nekeičiant struktūros. Pokyčiai išskiriami valstybiniu lygmeniu, taip pat darbdavių

lygmeniu, profesinio mokymo teikėjų lygmeniu ir pokyčiai profesinio orientavimo sistemoje.

1. Veiksmai valstybės lygmeniu:

užtikrinti aktualių modulinių profesinio mokymo programų rengimą ir įteisinimą;

užtikrinti nenutrūkstamą, sistemingą profesinių standartų, apimant visus šalies ūkio

sektorius, rengimą;

įvertinti pameistrystės Lietuvos profesinio mokymo sistemoje galimybes;

kurti pameistrystės mokymo formos finansavimo mechanizmą (paramos mechanizmą

įmonėms, vykdančioms profesinį mokymą pameistrystės forma);

parengti darbo pameistrystės forma sutarčių projektus, trišalę pameistrystės sutartį

(tarp įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos), fiksuojant joje pameistrystės

sąlygas ir atsakomybes;

viešinti pameistrystės mokymo formą;

skatinti diegti pameistrystę per projektinį finansavimą;

teikti informacinę ir metodinę pagalbą pameistrystės teikėjams;

sukurti visų atstovų, suinteresuotų kokybiška profesinio mokymo plėtra visuomenės,

bendradarbiavimo mechanizmą.

2. Veiksmai darbdavių lygiu:

bendradarbiauti kuriant pameistrystės mokymo formos finansavimo mechanizmą,

siekiant užtikrinti pameistrių įdarbinimą ir atlyginimą už darbą pameistriui;

89

bendradarbiauti su profesinio mokymo teikėjais ir ŠMM rengiant ir įgyvendinant

modulines profesinio mokymo programas, profesinius standartus, rengiant

reikalavimus pameistrystės procesui organizuoti, formuojant trišalę pameistrystės

sutartį ir kitų reikiamų darbo pameistrystės forma sutarčių projektus;

užtikrinti kokybišką pameistrystės mokymo organizavimą įmonėje (pameistrių

pasirengimą mokyti, jų atsakomybę už mokymo kokybę).

3. Veiksmai profesinio mokymo teikėjų lygiu:

parengti reikalavimus pameistrystės procesui organizuoti;

parengti ir suderinti su įmone pakopinį (pereinant nuo paprastesnių darbų į

sudėtingesnius) mokymo planą pameistriui;

sukurti sąlygas profesijos mokytojų ir meistrų bendradarbiavimui;

teikti tikslinę informaciją ir konsultacijas įmonėms ir pameistriams.

4. Pokyčiai profesinio orientavimo sistemoje:

profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas;

nacionalinio lygmens ir kitų profesinio orientavimo specialistų reguliarus

kompetentingumo vertinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės pagalbos jiems

teikimas;

atsakingas profesinio orientavimo specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais,

socialiniais partneriais;

kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos sistemos

tobulinimas;

teisės aktų, susijusius su profesiniu orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.

2-osios alternatyvos tinkamumo pagrindimas ir įgyvendinimo gairės.

1-oji alternatyva susijusi su naujų struktūrų profesinio mokymo valdyme, priežiūroje

sukūrimu, naujų funkcijų esančioms organizacijoms priskyrimu, sisteminių tyrimų atlikimu. Tai

efektyvus, tačiau labai brangus kelias. Taip pat tai susiję su ilgai užtruksiančiu svarstymu,

tarpinstitucinėmis diskusijomis, politiniais sprendimais, nes reikėtų daryti politinių sprendimų

profesiniame mokyme pokyčius įskaitant ir profesinio mokymo finansavimą.

2-oji alternatyva galima įgyvendinti ir esant dabartinei profesinio mokymo struktūrai.

Suinteresuotoms pusėms reikėtų diskutuoti ir aptarti Profesinio mokymo tobulinimo veiksmus,

pasiskirstyti atsakomybėmis, veiklų koordinavimu ir priežiūra.

Įgyvendinant 2-ąją profesinio mokymo tobulinimo alternatyvą, yra svarbūs pirmieji trys

žingsniai.

Pirmasis žingsnis. Apsisprendimas.

Kiekvienos naujovės diegimas teoriškai turėtų prasidėti nuo viešo aptarimo bei

suinteresuotų pusių diskusijų, taip pat nuo kaštų ir naudos analizės. Lietuvoje šis etapas iš esmės

buvo praleistas. Vykdant Europos Sąjungos rekomendacijas, darbdavių ir potencialių

investuotojų pageidavimus buvo apsispręsta diegti pameistrystę į Lietuvos profesinio rengimo

sistemą.

Antras žingsnis. Pasirinkimas.

Praleidus išsamią analizę „ar reikia?“ nebuvo išsamiau aptartas ir kitas aspektas – kokia

tai turėtų būti sistema? Į šį klausimą netiesiogiai atsako Profesinio mokymo įstatymas, įteisinęs

90

profesinį mokymą ir mokykline, ir pameistrystės forma. Taigi, Lietuvoje gali lygiagrečiai

egzistuoti dvi profesinio mokymo formos.

Trečias žingsnis. Teisinis reglamentavimas.

Formaliai žiūrint į egzistuojančią įstatyminę bazę, jau dabar niekas netrukdo įgyvendinti

profesinį mokymą pameistrystės forma. Vienintelė, bet ko gero svarbiausia teisiškai

nereglamentuojama vieta – pameistrystės finansavimas. Nėra sukurti ir formalizuoti jokie

pameistrystės finansavimo mechanizmai. Be jų pameistrystės mokymo formos įgyvendinimas

bus tik deklaratyvus ir sistema neveiks. Norint sukurti tokius finansavimo mechanizmus, tai

daryti turėtų būti apsispręsta pačiu aukščiausiu – vyriausybiniu – lygmeniu. Turėtų būti sukurti

trijų lygių finansiniai mechanizmai:

skatinantys darbdavius aktyviai dalyvauti vykdant pameistrystės programas (per

mokestines, darbo jėgos apmokėjimo lengvatas);

skatinantys visas suinteresuotas puses pameistrystės mokymo procese naudoti turimą

Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą;

skatinantys darbdavius aktyviai įsitraukti į profesinio orientavimo sistemą, ypač profesinį

veiklinimą.

2-osios profesinio mokymo tobulinimo

alternatyvos laukiami veiksmai

Atstovai, institucijos, galinčios šiuos

veiksmus įgyvendinti

1. Veiksmai valstybės lygmeniu:

užtikrinti aktualių modulinių profesinio

mokymo programų rengimą ir įteisinimą;

KPMPC

užtikrinti nenutrūkstamą profesinių

standartų, apimančių visus šalies ūkio

sektorius, rengimą;

KPMPC

įvertinti pameistrystės Lietuvos profesinio

mokymo sistemoje galimybes;

ŠMM

kurti pameistrystės mokymo formos

finansavimo mechanizmą (paramos

mechanizmą įmonėms, vykdančioms

profesinį mokymą pameistrystės forma);

ŠMM

parengti darbo pameistrystės forma

sutarčių projektus, trišalę pameistrystės

sutartį (tarp įmonės, pameistrio ir

profesinio mokymo įstaigos), fiksuojant

joje pameistrystės sąlygas ir atsakomybes;

ŠMM

viešinti pameistrystės mokymo formą; ŠMM, UKMIN, LVDK, ŠMPF, KPMPC

skatinti diegti pameistrystę per projektinį

finansavimą;

ŠMM, UKMIN, LVDK, ŠMPF

teikti informacinę ir metodinę pagalbą

pameistrystės teikėjams;

ŠMM, UKMIN, LVDK, ŠMPF, KPMPC

91

sukurti visų, suinteresuotų kokybiška

profesinio mokymo plėtra, visuomenės

atstovų bendradarbiavimo mechanizmą.

ŠMM, UKMIN, LVDK, SADM

2. Veiksmai darbdavių lygmeniu:

bendradarbiauti kuriant pameistrystės

mokymo formos finansavimo mechanizmą,

siekiant užtikrinti pameistrių įdarbinimą ir

atlyginimą už darbą pameistriui;

bendradarbiauti su profesinio mokymo

teikėjais ir ŠMM rengiant ir įgyvendinant

modulines profesinio mokymo programas,

profesinius standartus, rengiant

reikalavimus pameistrystės procesui

organizuoti, formuojant trišalę

pameistrystės sutartį ir kitų reikiamų darbo

pameistrystės forma sutarčių projektus;

užtikrinti kokybišką pameistrystės

mokymo organizavimą įmonėje (pameistrių

pasirengimą mokyti, jų atsakomybę už

mokymo kokybę).

LVDK

3. Veiksmai profesinio mokymo teikėjų

lygmeniu:

parengti reikalavimus pameistrystės

procesui organizuoti;

parengti ir suderinti su įmone pakopinį

(pereinant nuo paprastesnių darbų į

sudėtingesnius) mokymo planą pameistriui;

sukurti sąlygas profesijos mokytojų ir

meistrų bendradarbiavimui;

teikti tikslinę informaciją ir konsultacijas

įmonėms ir pameistriams.

ŠMM, Mokymo teikėjai

4. Veiksmai profesinio orientavimo sistemoje:

profesinio orientavimo paslaugų

tobulinimas;

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo

centras72, ŠMM, LVDK ir kiti profesinio

orientavimo sistemos dalyviai.

nacionalinio lygmens ir kitų profesinio

orientavimo specialistų reguliarus

kompetentingumo vertinimas,

kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės

pagalbos jiems teikimas;

ŠMM, Lietuvos mokinių neformaliojo

švietimo centras, nepriklausomi ekspertai.

72 kaip ŠMM įgaliota institucija, koordinuojanti ir vykdanti mokinių profesinį orientavimą visoje šalyje turi

organizuoti ekspertų ir darbdavių atstovų pasitarimus ir teikti pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai.

92

atsakingas profesinio orientavimo

specialistų bendradarbiavimas su

darbdaviais, socialiniais partneriais;

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo

centras, profesinio orientavimo paslaugų

teikėjai, ŠMM, LVDK ir kiti darbdavių

atstovai. socialiniai partneriai.

kokybiškų profesinio orientavimo

paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos

sistemos tobulinimas;


švietimo centras, LVDK ir kiti darbdavių

atstovai, socialiniai partneriai,

nepriklausomi ekspertai.

teisės aktų, susijusius su profesiniu

orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.


švietimo centras, LVDK ir kiti darbdavių

atstovai. socialiniai partneriai,

nepriklausomi ekspertai.

3.4. Rekomendacijos pameistrystei ir profesinio orientavimo tobulinimui

Lietuvoje

3.4.1. Rekomendacijos, susijusios su pameistryste Lietuvoje

Diegiant pameistrystę Lietuvoje yra atlikta nemažai veiklų, tačiau išlieka aktualių,

reikalingų skubiai spręsti dalykų, susijusių su pameistrystei kylančiomis grėsmėmis ir

problemomis diegiant pameistrystę. Veiklas pameistrystės aspektu galima išskirti į dvi dalis: 1)

veiklos, kurias reikia tęsti ir stebėti, kurios gali padėti pameistrystės plėtrai; 2) neatliktos,

nepradėtos veiklos. 1. Vykdomos veiklos, galinčios pasitarnauti pameistrystės plėtrai:

rengiamos modulinės profesinio mokymo programos; rengiamasi jas testuoti mokymo

procese;

vykdomi pameistrystės projektai taip populiarinant ir supažindinant su šia mokymo

forma;

rengiamos pameistrystės diegimo Lietuvoje analizės su užsienio partneriais;

vykdomas profesinių mokyklų apjungimas ir jų perorganizavimas į viešąsias įstaigas.

Šį procesą reikėtų spartinti ir pagaliau užbaigti, taip skatinant didesnį socialinių partnerių

(darbdavių, jų asociacijų ir profesinių sąjungų) įsitraukimą formuojant mokymo turinį, pasiekimų

vertinimą, programų ir darbo rinkos poreikių atitikimą.

2. Neatliktos, nepradėtos veiklos:

nebuvo atlikta pameistrystės kaštų ir naudos analizė, nebuvo ir rimtesnės diskusijos

svarstant įvairius „už ir prieš” argumentus. Pameistrystė, laikantis visoje ES įsigalėjusių

tendencijų, be rimtesnių tyrimų ar svarstymų, buvo pradėta traktuoti kaip pagrindinė

priemonė, leidžianti skatinti jaunimo užimtumą ir didinti mokymo programų bei darbo

rinkos poreikių atitiktį;

nebuvo sukurti pameistrystėje dalyvaujančių įmonių skatinimo ar finansavimo

93

mechanizmai, todėl šiuo metu, norint vykdyti mokymą pagal pameistrystės mokymo

programas, didžioji kaštų dalis tektų įmonėms;

turėtų būti išspręstas pameistrius įmonėse mokančių meistrų statuso klausimas (šiuo metu

galiojantis Švietimo įstatymas nustato, kad pagal profesinio mokymo programas gali

mokyti tik asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir

kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą).

Rekomendacijos Paaiškinimas

Įvertinti pameistrystės Lietuvos

profesinio mokymo sistemoje

galimybes.

Nebuvo atlikta pameistrystės kaštų ir naudos analizė,

nebuvo ir rimtesnės diskusijos svarstant įvairius „už ir prieš”

argumentus. Pameistrystė, laikantis visoje ES įsigalėjusių

tendencijų, be rimtesnių tyrimų ar svarstymų buvo pradėta

traktuoti kaip pagrindinė priemonė, leidžianti skatinti

jaunimo užimtumą ir didinti mokymo programų bei darbo

rinkos poreikių atitiktį.

Aktualu diskutuoti ir numatyti, kaip užtikrinti kokybišką

pameistrystės mokymo organizavimą įmonėje (pameistrių

pasirengimą mokyti, jų atsakomybę už mokymo kokybę).

Parengti trūkstamus dokumentus

pameistrystės įgyvendinimui.

Parengti darbo pameistrystės forma sutarčių projektus,

trišalę pameistrystės sutartį (tarp įmonės, pameistrio ir

profesinio mokymo įstaigos), fiksuojant joje pameistrystės

sąlygas ir atsakomybes. Turi būti aiškiau išspręstas

pameistrius įmonėse mokančių meistrų statuso klausimas

(šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas nustato, kad pagal

profesinio mokymo programas gali mokyti tik asmuo,

baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį

išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos

srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą).

Parengti ir suderinti su įmone pakopinį (pereinant nuo

paprastesnių darbų į sudėtingesnius) mokymo planą

pameistriui.

Parengti reikalavimus pameistrystės procesui organizuoti.

Aktualu švietimo politikams ir darbdaviams, socialiniams

partneriams bendradarbiauti kuriant pameistrystės mokymo

formos finansavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti

pameistrių įdarbinimą ir atlyginimą už darbą pameistriui.

Kurti pameistrystės mokymo

formos finansavimo mechanizmą

(paramos mechanizmą įmonėms,

Lietuvoje nesukurti pameistrystėje dalyvaujančių įmonių

skatinimo ar finansavimo mechanizmai, todėl šiuo metu,

norint vykdyti mokymą pagal pameistrystės mokymo

94

vykdančioms profesinį mokymą

pameistrystės forma).

programas, didžioji kaštų dalis tektų įmonėms.

Skatinti diegti pameistrystę per

projektinį finansavimą.

Lietuvoje jau vykdyti keli pameistrystės projektai, tačiau

kadangi yra daug neišspręstų klausimų, reikalinga šių veiklų

tąsa.

Teikti informacinę ir metodinę

pagalbą pameistrystės teikėjams.

Svarbu teikti tikslinę informaciją ir konsultacijas įmonėms

ir pameistriams.

Sukurti visų, suinteresuotų

kokybiška profesinio mokymo

plėtra, visuomenės atstovų

bendradarbiavimo mechanizmą.

Bendradarbiauti su profesinio mokymo teikėjais ir ŠMM

rengiant ir įgyvendinant modulines profesinio mokymo

programas, profesinius standartus, rengiant reikalavimus

pameistrystės procesui organizuoti, formuojant trišalę

pameistrystės sutartį ir kitų reikiamų darbo pameistrystės

forma sutarčių projektus.

Ypač svarbu sukurti sąlygas profesijos mokytojų ir meistrų

bendradarbiavimui.

Viešinti pameistrystės mokymo

formą.

Yra rengiamos pameistrystės diegimo Lietuvoje analizės su

užsienio partneriais, tačiau stinga informacijos visuomenei.

3.4.1. Rekomendacijos, susijusios su profesiniu orientavimu Lietuvoje

Remiantis Studijoje pateikiama analize, profesinio orientavimo problemas galima

skirstyti pagal šias sritis:




teikimas;




tobulinimas;


Profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas.


Užtikrinti profesinio orientavimo

veiklų sistemingą planavimą.

Remiantis valstybinio audito ataskaita, „ES lėšomis

finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus,

savivaldybės ir mokyklos neinformuojamos apie ilgalaikius

profesinio orientavimo plėtros planus, viziją ir šalyje

vykdomus arba planuojamus vykdyti projektus". (Kaip

95

organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis

orientavimas, 2014, p. 6).


paslaugų prieinamumą visiems

mokiniams.

Remiantis valstybinio audito ataskaita, „ugdymo karjerai

plėtra, vykdyta nuo 2010 iki 2014 m. gegužės mėn., apėmė

tik 72 proc. mokyklų, kuriose mokėsi daugiau nei 100

mokinių, vėliau tris mėnesius buvo sudaryta galimybė

projekte dalyvauti ir mokykloms, kuriose mokėsi 100–50

mokinių. Mažesnės mokyklos projekte nedalyvavo, todėl

nebuvo užtikrintas prieinamumas visiems mokiniams ir

nesudarytos vienodos galimybės dalyvauti profesiniame

informavime, konsultavime ir ugdyme karjerai." (Kaip


orientavimas, 2014, p. 6). Taip pat toje pačioje valstybinio

audito ataskaitoje pabrėžiama prasta profesinio veiklinimo

paslaugų kokybė.

Siekti, kad profesinis

orientavimas realiai padėtų

mokiniams apsispręsti dėl

profesinio kelio.

75 % mokinių nežino, ką veiks baigę mokyklą, iš to sekanti

pasekmė: 50 % po studijų neranda darbo (Kitas variantas

tyrimo duomenys73).

79 proc. apklaustų moksleivių74 suinteresuoti, kad

mokyklose vyktų sklandus ugdymas karjerai (Lietuvos

moksleivių sąjungos 2014-02-26 nuomonė dėl ugdymo

karjerai bendrojo lavinimo mokykloje).

Tobulinti profesinį veiklinimą,

įtraukiant ir suteikiant daugiau

įgaliojimų darbdavius

atstovaujančioms organizacijoms

ar net šioms organizacijoms

perduodant įgaliojimus

organizuoti profesinį veiklinimą

mokiniams, besimokantiems

pagal profesinio mokymo

programas.

Profesinis veiklinimas ir intensyvi darbinė praktika skirta

mokiniams susipažinti su įvairiomis profesijomis,

organizuojamas darbo veiklos stebėjimas ir praktinė veikla

įmonėse, įstaigose arba virtualioje erdvėje, vykdomas

praktinis mokymas, įgytos patirties aptarimas, kita veikla.

Tačiau valstybinio audito metu nustatyta, kad bendrojo

ugdymo mokyklose dažniausiai nevyksta individualų

mokinio poreikį atitinkantis profesinis veiklinimas, todėl jos

apsiriboja klasių (grupių) pažintinėmis kelionėmis į įvairias

įstaigas ir organizacijas (Kaip organizuojamas ir vykdomas


Aktualu įpareigoti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo

centrą, kartu su kitomis susijusiomis įstaigomis ir būtinai

darbdavių organizacijomis, aptarti galimybę perduodant

73 http://kitasvariantas.lt/ 74 Valstybinio audito ataskaitoje "Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas" (2014)

nurodoma, kad Lietuvos moksleivių sąjunga raštu siekė atkreipti dėmesį į ugdymo karjerai organizavimo tęstinumo

svarbą ir nurodė, kad 79 proc. apklaustų moksleivių suinteresuoti, kad mokyklose vyktų sklandus ugdymas karjerai

(Lietuvos moksleivių sąjungos 2014-02-26 nuomonė dėl ugdymo karjerai bendrojo lavinimo mokykloje)

96

įgaliojimus darbdavius atstovaujančioms organizacijoms

organizuoti profesinį veiklinimą mokiniams,

besimokantiems pagal profesinio mokymo programas.

Pažymėtina, kad tinkamas veiklinimas labai svarbus,

siekiant profesinio orientavimo efektyvumo ir

rezultatyvumo, tačiau svarbu ir tai, kad mokiniams būtų

sudarytos sąlygos dalyvauti daugiau nei vienoje profesinio

orientavimo veikloje.

Siekti profesinio orientavimo

veiklų mokiniams įvairovės ir

įdomumo.

Remiantis profesinio orientavimo tyrimais užsienyje,

rekomenduojama plėsti profesinio orientavimo veiklų

pasiūlos įvairovę: organizuoti atvirų durų dienas, darbo

vizitus (pradinius, pagilinamuosius ir pan.), organizuoti

darbo imitavimą, mini įmonių veiklą. Taip pat

rekomenduojama jaunimą įtraukti į įvairius projektus,

sudaryti jiems sąlygas stebėti įvairias veiklas, geriausių

darbuotojų veiklą ar susitikti su jais. Taigi, socialiniai

partneriai, darbdaviai skatinami parodyti iniciatyvą,

kūrybiškumą padedant jaunuoliams atrasti savąjį karjeros

kelią (Generating our Success: The Northern Ireland

Strategy for Youth Training, 2015).

Atsižvelgti į profesinio

orientavimo paslaugų teikimo

specifiškumą mokiniams, kurie

mokosi pagal profesinio mokymo

programas.

Profesinio orientavimo tyrinėtojai (pvz. Watts, 2009)

pažymi, kad profesinis orientavimas profesiniame mokyme

turi vykti dviem etapais:

1) prieš pasirenkant profesinio mokymo programą;

2) mokantis pagal profesinio mokymo programą.

Taip pat įvardijami du svarbūs principai profesinio mokymo

metu teikiant profesinio orientavimo paslaugas:

sudaryti galimybę sužinoti individualias profesinio

mokymosi galimybes, asmeniškai prieinamus ir

priimtinus variantus;

jauniems žmonėms turėti prieigą prie pagalbos

karjeros klausimais, profesionalaus konsultavimo

taip gaunant didelę, aukštos kokybės informaciją

apie profesinę sritį, karjerą, siekiant užtikrinti /

užsitikrinti, kad asmuo apie savo pasirinkimą žinotų

labai daug ir jo pasirinkimas nebūtų atsitiktinis

(Watts, 2009).

Tobulinti profesinio orientavimo

paslaugų teikimą mokiniams,

besimokantiems pagal profesinio

mokymo, ypač pameistrystės,

ŠMM skirti finansavimą darbdavius atstovaujančioms

organizacijoms, įpareigojant teikti profesinio orientavimo

paslaugas mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio

mokymo, ypač pameistrystės programas (pvz., aiškinantis

profesinės karjeros galimybes, susijusias profesijas,

97

programas. perspektyvas, organizuojant susitikimus su susijusios srities

profesionalais).

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui inicijuoti

svarstymą apie profesinio mokymo programas, į

pameistrystės mokymo programas įtraukti dalyką, temas,

kurios padėtų mokiniams turėti aiškią profesinės karjeros

viziją, kad jie sužinotų apie artimas, susijusias

kvalifikacijas, susipažintų su ateityje perspektyviomis

susijusiomis kompetencijomis.

Teikti profesinio orientavimo

paslaugas visiems mokiniams,

kurie mokosi pagal pameistrystės

programas.

Remiantis europiniais tyrimais ir šalių, kuriose profesinis

orientavimas yra aukštos kokybės, patirtimi yra svarbu teikti

profesinio orientavimo paslaugas ir tiems asmenims, kurie

mokosi pagal pameistrystės programas (Generating our

Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training,

2015, p. 15; Consultation document on the development of a

new Further Education Strategy for Northern Ireland, 2015).

Pvz., Generating our Success: The Northern Ireland Strategy

for Youth Training (2015) ataskaitoje pažymima, kad

mokiniams, kurie mokosi pagal pameistrystės programas (2

lygmuo), tokios profesinio orientavimo srities konsultacijos

ar pagalba karjeros klausimais nebuvo teikiama ir tai

vertinama kaip būtina tobulinimo ir pokyčių veikla.

A. G. Watts75 (2009), remdamasis įvairių profesinio

orientavimo specialistų (Sultana, Watts, Fretwell, Kis,

Raffe, Kuczera, Hoeckel, Grubb) ir OECD publikuojamais

tyrimais, mini, kaip svarbu jau tarsi pasirinkusiam profesinį

kelią (mokosi pagal profesinio mokymo programas,

pameistrystės programą) jaunuoliui pagelbėti teikiant

profesinio orientavimo paslaugas (informuojant,

konsultuojant, projektuojant karjerą).

Iš esmės tobulinti profesinį

veiklinimą (organizavimą,

vykdymą, koordinavimą), kaip

ypač svarbią profesinio

orientavimo dalį.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro viešai

prieinama informacija nesudaro prielaidų įžvelgti, kad

Lietuvoje yra gerai organizuojamas, koordinuojamas

profelinis veiklinimas. Nėra aiškūs šie aspektai:

Ar kokybiškai vyksta profesinio veiklinimo dalyvių

bendradarbiavimas?

Kaip kuriami bendradarbiavimo ryšiai, gerosios

praktikos mainai?

Kokia profesinio veiklinimo kokybė ir nauda

mokiniui?

Kaip vyksta profesinis veiklinimas bendrojo ugdymo

75 National Institute for Careers Education and Counselling, Cambridge, UK

98

mokyklose?

Kokia situacija profesinio mokymo įstaigose?

Valstybinio audito metu nustatyta, kad bendrojo ugdymo

mokyklose dažniausiai nevyksta individualų mokinio

poreikį atitinkantis profesinis veiklinimas, todėl jos

apsiriboja klasių (grupių) pažintinėmis kelionėmis į įvairias

įstaigas ir organizacijas. Menka profesinio veiklinimo

paslaugų kokybė nesudaro galimybių mokiniui pasirinkti.

Pvz., Šiaurės Airijoje tobulinant profesinį orientavimą

pastebėta, kad pirmiausia reikia jaunimui padėti geriau

pažinti darbo rinką, padėti joje orientuotis.

Nacionalinio lygmens ir kitų profesinio orientavimo specialistų reguliarus


teikimas.


Atlikti reguliarų nacionalinio

lygmens profesinio orientavimo

specialistų76 kompetentingumo

vertinimą.

Remiantis valstybinio audito ataskaitoje „Kaip


orientavimas" (2014) įvardintomis problemomis, galima

daryti prielaidą, kad dalies problemų ir grėsmių galima būtų

išvengta užtikrinant, kad ŠMM - įgaliotoje institucijoje,

koordinuojančioje ir vykdančioje mokinių profesinį

orientavimą visoje šalyje (Lietuvos mokinių neformaliojo

švietimo centras) - dirbtų aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Nepavyko aptikti duomenų, kad nacionalinio lygmens

profesinio orientavimo specialistų kompetentingumas būtų

reguliariai vertinamas ar atliekamas reguliarus išorinis

vertinimas.

Taip pat nepavyko aptikti duomenų, kad nacionalinio

lygmens profesinio orientavimo specialistai vykdytų savo

veiklos savianalizę - veiksmingą priemonę, padedančią

stebėti vykdomos veiklos kokybę.

Galima manyti, kad nevykdomas metodiškas, sistemingas

profesinį orientavimą koordinuojančios įstaigos darbuotojų

veiklos vertinimas, darbuotojų kompetentingumo pokyčių

stebėsena. Kol nebus išspręsta ši problema, yra sunku tikėtis

kokybinių pokyčių profesinio orientavimo sistemoje.


specialistų77 kompetentingumą

įteisinant jiem reikalavimus.

Nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo

paslaugas mokiniams teikiančio specialisto sąvoka,

kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir

76 Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojai, kurių veikla susijusi su profesiniu orientavimu. 77 įskaitant ir nacionalinio lygmens specialistus.

99

profesinės veiklos sritys (Kaip organizuojamas ir vykdomas


Naujausiuose tyrimuose pabrėžiamas profesinio orientavimo

specialisto, karjeros konsultanto nešališkumo ir

profesionalumo svarba, todėl akcentuojamas aktualumas

užtikrinti, kad šias paslaugas teiktų pasirengę ir

kompetentingi asmenys (Generating our Success: The

Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015).

Aktualu priimti ir įteisinti sprendimą, kaip bus vertinama

profesinio orientavimo specialisto veiklos kokybė.

Sukurti profesinio orientavimo

paslaugas teikiančių specialistų

kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Nors įvykdytų projektų (ne viename) rezultatuose buvo

įvardinta, kiek asmenų tobulino kvalifikaciją, tačiau

profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimo

modelis nėra sukurtas.

Remiantis valstybinio audito ataskaita „Kaip


orientavimas" (2014), 4 išvada), vis dar „nesukurta

profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų

kvalifikacijos tobulinimo sistema, todėl nesudaromos

prielaidos profesinio orientavo paslaugas teikiančių

specialistų nuolatiniam tobulinimui ir nesudaromos lygios

galimybės visiems mokiniams gauti vienodai kokybiškas

paslaugas". Profesinio orientavimo specialistai gali tobulinti

kvalifikaciją nereguliariai, ne sistemiškai.

Užtikrinti lygias galimybes

profesinio orientavimo

specialistams pagal poreikį gauti

reguliarią metodinę paramą.

Remiantis Lietuvos teisės aktais, Lietuvos mokinių

neformaliojo švietimo centras, kaip ŠMM įgaliota

institucija, turi „koordinuoti ir vykdyti mokinių profesinį

orientavimą visoje šalyje, užtikrinti šiuolaikiškų profesinio

orientavimo metodinių ir informacinių priemonių

prieinamumą asmenims iki 21 metų: tiria poreikius, pasiūlą.

Esant priemonių trūkumui, inicijuoja jų rengimą

(adaptavimą, įgijimą, sukūrimą) ir platinimą. Užtikrina

išsamios informacijos apie esamas priemones teikimą."

(Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, 2012).

Tačiau atsakingai institucijai priskirta veikla vykdoma

neatsakingai. Remiantis valstybinio audito ataskaita,

savivaldybėse ir mokyklose stinga metodinės pagalbos

profesinio orientavimo srityje (Kaip organizuojamas ir

vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014, p. 6).

100

Atsakingas profesinio orientavimo specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais,

socialiniais partneriais.


Įsteigti nepriklausomų ekspertų

grupę, kuri patartų profesinio

orientavimo gerinimo klausimais.

Atsižvelgiant į mokslinėje erdvėje, žiniasklaidoje įvardintas

problemas, valstybinio audito ataskaitą78, galima teigti, kad

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui nepavyksta

efektyviai atlikti jam priskirtas funkcijas profesinio

orientavimo srityje. Todėl siūloma įsteigti nepriklausomų

ekspertų grupę, kuri patartų profesinio orientavimo gerinimo

klausimais. Yra šalių, kuriose tokios grupės veikia, pvz.,

Šiaurės Airijoje įteisinta nepriklausomų ekspertų grupė,

sudaryta iš mokslo, verslo pasaulio ir profesinio orientavimo

specialistų. Grupės tikslas - teikti patarimus dėl profesinio

orientavimo gerinimo.


specialistų bendradarbiavimą su

darbdaviais, socialiniais

partneriais.

Įvairiose Europos šalyse, jų strateginiuose dokumentuose

yra įvardinama, kad kokybiškas profesinio orientavimo

specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais, socialiniais

partneriais padėtų užtikrinti profesinio orientavimo kokybę.

Taip pat skatinama ieškoti įvairių bendradarbiavimo formų.

Pvz., šis aspektas Šiaurės Airijoje yra prioritetinis ir

dokumente „A report by an independent panel of experts

from education and employers on careers education and

guidance in Northern Ireland" (2014), nurodoma, jog norint

tobulinti profesinį orientavimą, svarbu pasiekti, kad gerėtų

profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų ir

organizacijų bendradarbiavimas su darbdaviais.

Lietuvos mokslininkų atliktuose tyrimuose taip pat yra

pateikiamos rekomendacijos profesinio orientavimo

specialistams labiau bendradarbiauti su darbdaviais,

socialiniais partneriais. Bendradarbiavimo kokybė

regionuose skirtinga. Svarbu organizuoti veiksmingus,

įdomius susitikimus su darbdaviais, darbdavių atstovais.

Consultation document on the development of a new Further

Education Strategy for Northern Ireland (2015) pabrėžiama,

kad geras profesinis orientavimas turi remtis darbo rinkos

rezultatais, ypač svarbus karjeros specialistų

bendradarbiavimas su darbdaviais, taip sudarant sąlygas

tikrai aukštos kokybės profesinio orientavimo paslaugų

teikimui.

78 Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014

101

Profesinio orientavimo kokybiškų paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos sistemos

tobulinimas.


Siekti ir užtikrinti, kad vykdomi

profesinio orientavimo projektai,

išlaidos turėtų realią pridėtinę

vertę profesinio orientavimo

sistemai.

Lietuvoje vykdytas ne vienas projektas, skirtas profesinio

orientavimo sistemai tobulinti, išleisti didžiuliai pinigai,

tačiau kyla abejonių dėl veiklų tikslingumo ir kokybiškumo.

Pvz., Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro 2010

m. pradėto vykdyti projekto79 vertė milijoninė, projekto

metu išleisti pinigai milžiniški. Pvz., Lietuvos mokinių

neformaliojo švietimo centras, įgyvendindamas vieną

projektinę veiklą (išmokyti ir įdarbinti karjeros

koordinatorius), per 20 mėn. išleido 19,5 mln. Lt. (vieno

etato karjeros koordinatoriaus darbo užmokestis – 2 583,96

Lt) ir 9,9 mln. Lt (vieno etato karjeros konsultanto darbo

užmokestis buvo 4 343,20 Lt, o jų veiklą koordinuojančio

vyr. karjeros konsultanto – 4 880 Lt). Tačiau valstybinis

auditas turėjo daug priekaištų specialistų kompetentingumui

ir veiklai. Pvz., 15 (12 proc.) buvo baigę studijas, susijusias

su profesiniu orientavimu ir karjeros ugdymu, o darbo

patirtis dažniausiai nebuvo susijusi su profesiniu

orientavimu. Apie įvardintų specialistų veiklą iš valstybinio

audito ataskaitos: Konsultantai neteikė visų numatytų

paslaugų (funkcijų): konsultacijų ar mokymų mokytojams,

mokyklos administracijai, tėvams; nevedė konsultacijų

mokiniams; neužmezgė profesiniam veiklinimui reikalingų

bendradarbiavimo ryšių su įmonėmis, neteikė geriausių

karjeros paslaugų teikimo pavyzdžių; nebendravo su

karjeros konsultantu, nes nesutarė, nebuvo atvykęs į

mokyklą ar buvo paskirtas tik projektui baigiantis. Mokyklų

karjeros koordinatoriai taip pat nurodė, kad pasitaikė

atvejų, kai dėl nepakankamos karjeros konsultantų

kompetencijos nesikreipdavo pagalbos ir neprašydavo vesti

seminarų, konsultacijų mokyklos bendruomenei,

apsiribodavo tik bendravimu administraciniais klausimais

(Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis

orientavimas, 2014, p. 14).

Projektų metu sukurti produktai, veiklos neretai neturi

tęstinumo ar tęstinumas nėra pakankamas. 2014 rugsėjo–

spalio mėn. apklausos duomenimis (apklaustos bendrojo

ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos80) 2014–

2015 mokslo metais karjeros specialistas nedirbs:

79 tikslas siekti nacionalinės profesinio orientavimo sistemos plėtros ir dermės, užtikrinant ugdymo karjerai

tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes visiems švietimo sistemos dalyviams 80 818 (91 proc.) iš 900 bendrojo ugdymo mokyklų ir 65 (94 proc.) iš 69 profesinio mokymo įstaigų

102

457 (56 proc.) mokyklose.

40 (62 proc.) profesinio mokymo įstaigose.


stebėsenos sistemą.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro rengiamos

ataskaitos nepasižymi analitiškumu, išsamumu ir nesudaro

sąlygų aiškiai įvertinti profesinio orientavimo būklę.

Valstybinėje audito ataskaitoje (Kaip organizuojamas ir

vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014)

pažymima, kad profesinio orientavimo stebėsena pradėta

vykdyti tik 2013 m., net nepatvirtinus jos kiekybinių ir

kokybinių rodiklių sąrašo.

Realus, pilnas profesinio orientavimo paslaugų kokybės

vertinimas neatliekamas, neaišku ar vykdoma veikla atitinka

vartotojų lūkesčius ir poreikius, mokyklos įsivertina tik

profesinio informavimo ir konsultavimo veiklas, o kitos

profesinio orientavimo veiklos nevertinamos, todėl ši

informacija nėra pakankama, siekiant užtikrinti visų

profesinio orientavimo paslaugų atitiktį tikslinių grupių

poreikiams ir gerinti profesinio orientavimo kokybę.

Vykdyti išsamią profesinio

veiklinimo kokybės analizę

profesinio mokymo įstaigose.

Įpareigoti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą

tobulinti sukurtą profesinio orientavimo stebėsenos sistemą

siekiant kasmet surinkti išsamius duomenis apie profesinio

veiklinimo paslaugų kokybę, nes šią sritį reikia ypač

tobulinti.

Teisės aktų, susijusius su profesiniu orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.


Parengti ir patvirtinti teisės

aktus, sudarysiančius sąlygas

geresniam profesinio orientavimo

sistemos funkcionavimui.

Teisės aktų patikslinimai turi būti susiję su įvardintomis

profesinio orientavimo problemomis ir išdiskutuotais

siūlymais jų sprendimui.

Pvz., aktualu parengti ir įteisinti aiškius reikalavimus

profesinio orientavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir

kitiems profesinio orientavimo sistemos darbuotojams.

Aktualu aiškiau apibrėžti profesinio veiklinimo

organizavimą, atsakomybes vykdant profesinį veiklinimą ir

kokybės užtikrinimą.

Redaguoti teisės aktus profesinio

orientavimo tematika, suteikiant

daugiau teisių ir pareigų

darbdaviams, darbdavius

atstovaujančioms organizacijoms

Remiantis Studijoje analizuotų šalių patirtimi, europinėmis

ataskaitomis, svarbu daugiau teisių ir pareigų profesinio

orientavimo sistemoje suteikti socialiniams partneriams,

darbdaviams, jų interesus atstovaujančioms organizacijoms.

103

profesinio orientavimo sistemoje.

Socialiniams partneriams, remiantis Profesinio orientavimo

vykdymo tvarkos aprašu (2012), yra priskirtas neaiškiai

apibrėžtas pagalbininko vaidmuo, nes 12 punktu nurodoma

„Mokykloms, Įgaliotai institucijai, savivaldybių

vykdomosioms institucijoms ir kitoms institucijoms teikiant

ir organizuojant profesinio orientavimo paslaugas talkina

socialiniai partneriai, kurie:

organizuoja profesinio orientavimo renginius;

dalyvauja rengiant profesinio orientavimo metodines

ir informacines priemones;

informuoja darbdavius ir darbuotojus apie galimybes

naudotis profesinio orientavimo paslaugomis;

vykdo kitas su profesiniu orientavimu susijusias

veiklas".

Teikiant profesinio orientavimo paslaugas mokiniams, kurie

mokosi pagal pameistrystės programą, didžiausias vaidmuo

galėtų būti skirtas darbdaviams. Pvz., The Northern Ireland

Strategy for Youth Training (2015) strategijoje pastebima,

kad jaunuolio karjeros sėkmei labai svarbu, kokios patirties

jis įgis pirmojoje darbo vietoje.

Diskutuoti su švietimo politikais ir darbdavių atstovais,

socialiniais partneriais, siekiant profesinio orientavimo

kokybiškumo.

104

IŠVADOS

1. Profesinio mokymo sistemos reformavimas, pradėtas Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, yra

veikiamas ES švietimo politikos, tai pokyčiai, iš esmės keičiantys profesinio mokymo

organizavimą, dalyvių vaidmenis, funkcijas ir jų tarpusavio santykius: kartu su profesinio

mokymo tinklo optimizavimu pradėtas vykdyti profesinio mokymo įstaigų reorganizavimas

iš biudžetinių į viešąsias profesinio mokymo įstaigas, valdymo decentralizavimas, taip pat

svarbus pokytis - sukurta nacionalinė kvalifikacijų sistema, sektorinių praktinio mokymo

centrų kūrimas, pameistrystės diegimas.

2. Lietuvos pameistrystės plėtra Lietuvoje įvardijama kaip perspektyvi, siekianti plėtoti

profesinį mokymą. Tačiau šiai plėtrai vis dar stinga parengtų teisės aktų, nepakankamas ir

teorinis pameistrystės modeliavimas, nes:

nors pameistrystės tematika įgyvendinta keletas projektų, parengta įvairios apimties

teorinių darbų, kuriuose nagrinėjama ir gilinamasi į pameistrystės diegimo Lietuvoje

galimybes, tačiau analitinių, argumentuotų diskusijų, pastebėjimų, prognozių stinga;

nepakankamai argumentuotai aptarta, kaip pameistrystę reikėtų diegti Lietuvoje, kaip

pritaikyti, įtraukti į Lietuvos profesinio mokymo sistemą, kokios pameistrystės

perspektyvos Lietuvoje;

nepadaryta arba viešai neskelbiama pameistrystės profesinio mokymo sistemos diegimo

Lietuvoje kaštų ir naudos analizė;

pameistrystės plėtrą Lietuvoje apsunkina nacionalinio lygmens dokumentuose neaiškiai,

net deklaratyviai įvardinamas pameistrystės įgyvendinimas ir plėtra: Valstybinėje

švietimo 2013-2020 metų strategijoje užsimenama apie pameistrystės diegimo

aktualumą, Profesinio mokymo plėtros 2014-2016 metų veiksmų plane įsipareigota

parengti ir išbandyti rekomendacijas „dėl pameistrystės profesinio mokymo

organizavimo formos diegimo“, tačiau Vyriausybės programos įgyvendinimo dokumente

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo

prioritetinės priemonės) pameistrystė visai neminima; todėl galima teigti, kad

pameistrystė strateginiuose dokumentuose minima nenuosekliai, realūs įgyvendinimo

veiksmai nenumatomi81;

81 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės,

2013, 117 punktas. Jame numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ir Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijomis turės patvirtinti ir įgyvendinti profesinio mokymo plėtros veiksmų planą, tačiau

šiame plane pameistrystė tiesiogiai neminima. Minima: profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką,

atsižvelgiant į regionų ūkio šakų perspektyvas; profesijos mokytojų rengimą ir jų stažuočių realiose darbo

vietose organizavimą; gamyboje dirbančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą dirbti profesijos

mokytojais; studentų praktikas; verslumą puoselėjančias iniciatyvas; Europos ir nacionalinės kvalifikacijų

sandaros įgyvendinimą, pertvarkant profesinio mokymo programas į modulines; egzaminų kvalifikacijai

įgyti sistemą, siekiant, kad Lietuvoje įgyjamos kvalifikacijos būtų prilyginamos Europos Sąjungos

valstybėse narėse formaliuoju, neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyjamoms kvalifikacijoms.

105

pameistrystės plėtrą Lietuvoje sunkina šios formos taikymo tradicijų nebuvimas,

nepakankamai aiškus ir išsamus pameistrystės teisinis reguliavimas;

neaiški, nesukurta sistema finansinės, informacinės paramos įmonėms, norinčioms

vykdyti mokymą pameistrystės forma, nėra aišku, kaip bus skatinamos šios įmonės.

3. Pameistrystės plėtrai Lietuvoje vis dar išlieka aktualios tos pačios srities problemos, kurios

buvo įvardytos dar prie 10 metų – nepakankama teisinė / juridinė bazė, neaiški pameistrystės

finansavimo sistema, nepakankamas, nenuoseklus suinteresuotumas.

4. Teisės aktai pameistrystės plėtrai Lietuvoje kuriami lėtai, tačiau, remiantis teisės aktų

analize, galima manyti, kad naujos redakcijos profesinio mokymo teisės aktai paspartins

pameistrystės plėtrą, nes:

profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007) buvo apibrėžtos pameistrystės

mokymo aplinkos ir formalizuota pati mokymo forma, tačiau nieko neužsiminta nei apie

pameistrių statusą, nei apie tą statusą reglamentuojančias sutartis;

reikalavimų profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarkos apraše (2010) jau

nurodyti reikalavimai pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos profesinio

mokymo sutarčių struktūrai ir turiniui, išvardinti šalių (pameistrystės organizatoriaus,

pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos) įsipareigojimai, tarp kurių ir pameistrystės

organizatoriaus (darbdavio) įsipareigojimas su pameistriu sudaryti darbo sutartį ir

nurodoma, kad mokyklinės profesinio mokymo organizavimo formos ir pameistrystės

profesinio mokymo organizavimo formos profesinio mokymo sutartys, jų pakeitimai ar

papildymai registruojami profesinio mokymo teikėjo Mokymo sutarčių registracijos

žurnale;

supaprastinta pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma įgytų I–II lygio

kvalifikacijų vertinimo tvarką (Asmens įgytų kompetencijų vertinimo aprašas,

patvirtintas 2015 m. sausio 14 d. Nr. V-15);

aiškiau apibrėžtas modulinių programų rengimas (2015 m. kovo 23 d. patvirtintas

naujasis Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas)

sudaro palankesnes sąlygas pameistrystės plėtrai;

įvardintas profesinio mokymo programos ar jos modulio įgyvendinimas pameistrystės

forma, sukonkretina kur vyksta pameistrio teorinis mokymas, kas organizuoja ir

koordinuoja pameistrio praktinį mokymą, taip pat apibrėžia praktinio mokymo

programos, mokymo plano ir tvarkaraščio, pasiekimų vertinimo rengimo ir derinimo

aspektus (Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, 2015 m. gegužės 8 d. nauja

redakcija).

5. Architektūros ir statybos, Gamybos ir perdirbimo, Kompiuterijos, Paslaugų asmenims,

Saugos paslaugų švietimo sričių profesinio mokymo programos pasižymi augančia įvairove,

todėl šioms sritims priklausančios profesinio mokymo programos populiarios. Perspektyvios

mokymo programos galėtų būti įgyvendinamos ir pameistrystės mokymo forma.

6. Lietuvoje svarbu tobulinti profesinio orientavimo paslaugų kokybę, dėl tyrimais pagrįsto

veiksmingumo svarbu plėtoti profesinį veiklinimą - tai ypač naudinga asmeniui sritis.

Socialiniams partneriams, darbdaviams suteikti daugiau atsakomybės ir aiškiau apibrėžti jų

106

indėlį į profesinio orientavimo sistemą, kurios funkcionavimo efektyvumas yra

nepakankamas.

7. Remiantis Studijoje pateikiama analize, profesinio orientavimo problemas galima skirstyti

pagal šias sritis:




teikimas;




tobulinimas;


8. Lietuvoje 5-ojo lygio82 kvalifikacijos teikimas neišspręstas, nors būtinybę pabrėžia

darbdaviai. Šio lygio kvalifikacijos neapibrėžtumas tarp profesinio mokymo ir aukštojo

mokslo sudaro prielaidas manyti apie dar nepakankamą dermę tarp Lietuvos kvalifikacijų

sandaros, profesinio mokymo sistemos.

9. Remiantis literatūros šaltinių, dokumentų analize bei pokalbių metu su Airijos profesinio

mokymo specialistais83 gauta informacija yra išskirti šie Airijos profesinio mokymo bruožai,

aktualijos:

Strateginiai Airijos profesinio mokymo plėtotės tikslai yra nukreipti į Airijos ekonomikai

reikalingų kompetencijų plėtrą, profesiniu mokymu suinteresuotų grupių aktyvaus

į(si)traukimo skatinimą, profesinio mokymo kokybės gerinimą, pagrįsto finansavimo

planavimą profesiniam mokymui bei profesinio mokymo įvaizdžio gerinimą.

Svarbų vaidmenį profesinio mokymo plėtojimui atlieka „Ateities gebėjimų poreikių

ekspertų grupė84" (Expert group on future skill needs), kuri vertina parengtas studijas apie

situaciją, prognozes darbo rinkoje, konsultuoja Airijos vyriausybę apie darbo rinkos

pokyčius, dabartinius ir būsimus gebėjimų poreikius, siekiant plėtoti Airijos ūkio ir verslo

plėtrą.

Airijos kvalifikacijų sandara skiriasi nuo Lietuvos ir Europos: 1-2 lygis atitinka Lietuvos

ir Europos kvalifikacijų sandarų 1 lygį, 3 - 2 lygį, 4 - 3 lygį, 5 - 4 lygį, 6 - 5 lygį, 7-8 - 6

lygį, 9 – 7 lygį, 10 – 8 lygį. 5-9 lygio kvalifikacijos priskiriamos profesinėms

kvalifikacijoms.

82 Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše (2010) įvardijama, kad jos įgyjamos „mokantis pagal mokymo programas,

skirtas asmenims, turintiems profesinę kvalifikaciją ir nustatytos trukmės profesinės veiklos patirties, laipsnio

nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros) programas ir (arba) iš profesinės veiklos patirties ir mokantis

savarankiškai“. 83 Studijos vienas iš autorių stažavosi Airijoje. 84

Ekspertų grupę sudaro darbdavių, profesinių sąjungų, švietimo įstaigų ir valstybinių institucijų atstovai, kuriuos

skiria Švietimo ir gebėjimų ministras, po konsultacijų su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų ministru.

107

Airijos darbdavių pastebėjimu, svarbu labiau kreipti dėmesį ir gerinti jaunų specialistų

gebėjimą bendrauti, dirbti komandoje, aptarnauti klientus, svarbu išugdyti pasirengimą

nuolat mokytis, ugdyti darbuotojo lankstumą kintant darbo vietos reikalavimams ir

gebėjimą prisitaikyti, ugdyti organizacinius gebėjimus (informacijos rinkimo, planavimo

/ organizavimo, problemų sprendimo), daug dėmesio skirti inovatyvumo ir kūrybiškumo,

sisteminio mąstymo ugdymui ir verslo etikos, taisyklių suvokimui.

Airijoje pameistrystė plėtojama nuo 1997 m. Įvardinama, kad yra puikiai parengta

profesinio mokymo programa, kokybiškas mokymosi procesas, kompetentingas

specialistas turi galimybę gerinti įmonių konkurencingumą. Ypač ji populiari statybos

sektoriuje (pameistrių apie 80 proc.), taip pat statybos, elektros, automobilių priežiūros,

inžinerijos ir spaudos sektoriuose.

Pameistrystės programos įgyvendinamos 7 etapais: virš 60 proc. programos laiko (4

etapai) vyksta darbo vietoje, o 40 proc. (3 etapai) – profesinio mokymo įstaigoje, trukmė

– nuo 2 iki 4 metų.

Airijoje siekiama sukurti efektyviai veikiančią Nacionalinę pameistrystės patariamąją

tarybą, parengti veiksmų planą ir rekomendacijas pameistrystės sistemos tobulinimui.

Dėl aiškaus deklaravimo, kad Airija negali tiesiog perimti kurios nors šalies

pameistrystės sistemos, nes skiriasi švietimo struktūra, ekonomika, situacija darbo rinkoje

ir kt. bei longitudinių tyrimų metu atskleistų pastebėjimų lanksčiai taikyti pameistrystės

praktiką atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus poreikius, daroma prielaida, kad Airijos

profesinio mokymo sistema funkcionuoja sėkmingai.

Nors Airija neturi integruotos ir visa apimančios profesinio orientavimo sistemos, tačiau

sektina stiprybė yra plėtojamas individualus konsultavimas85 karjeros klausimais bei jau

nuo 2001 įvardintas skatinimas, kad mokyklos turi užmegzti, plėtoti bendradarbiavimą su

socialiniais partneriais, darbdaviais, kitomis švietimo įstaigomis.

10. Lietuvos profesinio mokymo patirtis, ilgą laiką buvusi įvardijama kaip mokyklinis profesinio

mokymo modelis, turi tendenciją integruoti kitų profesinio mokymo modelių bruožus ir

pereiti į mišrųjį profesinio mokymo modelį.

11. Siekiant tobulinti profesinį mokymą Lietuvoje, galimai realiausia alternatyva - kai profesinį

mokymą vykdančios institucijos yra perorientuojamos naujiems tikslams ir persvarstomas

darbdavių vaidmuo, jų skatinimas dalyvaujant profesinio mokymo sistemoje. Profesinio

mokymo pokyčiams įgyvendinti yra svarbus apsisprendimas, pasirinkimas, teisinis

reglamentavimas įgyvendinant pokyčius valstybės, darbdavių, profesinio mokymo teikėjų

lygiu ir atliekant pokyčius skatinančius veiksmus profesinio orientavimo sistemoje

(profesinio mokymo lygmenyje).

85 OECD duomenimis, Airijos, Korėjos, Prancūzijos mokiniai, mokydamiesi pagal profesinio mokymo programas,

gavo daugiausiai individualių konsultacijų profesinio orientavimo tematika.

108

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297)

2. Apprenticeship Information: knowledge, skills, competence. Prieiga internete:

http://www.fas.ie/NR/rdonlyres/4EE2BF71-6881-41E5-8C7D-

C958E5F2DC2E/6599/brochure.pdf

3. Apprenticeship Implementation Plan, 2013. Prieiga internete:

https://www.education.ie/en/Publications/Education-Reports/Apprenticeship-Implementation-

Plan.pdf

4. A report by an independent panel of experts from education and employers on careers education

and guidance in Northern Ireland. The Department for Employment and Learning, 2014. Prieiga

internete: http://www.delni.gov.uk/careers-review-2014-final.pdf

5. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. Nr. V-15. (Teisės aktų registras, 2015-01-

16, Nr. 2015-00680).

6. Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo

tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. sausio 23

d. įsakymu Nr. V-161 (Žin., 2012, Nr. 12-541).

7. Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo modelio

diegimo rekomendacijos. Projekto "Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra

bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (1 etapas) Nr. VP1-2.3.-ŠMM-01- produktas.

Vilnius, 2011. (Rankraštis).

8. Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2015

m. tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui

organizuoti prezidento 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 15-04. Prieiga internete:

http://www.lamabpo.lt/ckfinder/userfiles/files/2015%20m_%20BP_galut.pdf

9. Career guidance: new ways forward. Education Policy Analysis. OECD, 2003.Prieiga internete:

http://www.oecd.org/edu/innovation-education/19975192.pdf

10. Cedefop. Trends in VET policy in Europe 2010-12. Progress towards the Bruges communiqué:

http://www.cedefop.europa.eu/download-manager.aspx?id=20815&lang=en&type=publication.

11. Cedefop (2012a). Learning and innovation in enterprises. Liuksemburgas: Leidinių biuras.

Cedefop research paper; No 27. Prieiga internete http://

www.cedefop.europa.eu/EN/Files/5527_en.pdf/.

12. Cedefop (2012b). From education to working life: the labour market outcomes of vocational

education and training. Liuksemburgas: Leidinių biuras. Cedefop reference series. Prieiga

internete http://www.cedefop.europa.eu/EN/Files/3063_en.pdf/

13. Consultation document on the development of a new Further Education Strategy for Northern

Ireland, 2015. Prieiga internete: http://www.delni.gov.uk/new-further-education-strategy-

consultation.pdf.

14. Europos pameistrystės aljansas: įmonės ir organizacijos įsipareigoja sukurti 140 000 jaunimui

skirtų stažuotės vietų. Europos Komisijos - pranešimas spaudai 2015. Prieiga internete:

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5225_lt.htm

15. European Commission Communication Europe 2020: A strategy for smart, sustainable and

inclusive growth strategy for the next decade, March 3, 2010. Prieiga internete:

http://europa.eu/legislation_summaries/employment_and_social_policy/eu2020/em0028_en.htm

http://www.delni.gov.uk/careers-review-2014-final.pdf

http://www.cedefop.europa.eu/download-manager.aspx?id=20815&lang=en&type=publication

http://www.cedefop.europa.eu/EN/Files/3063_en.pdf/

109

16. European Union Council's resolution Better integrating lifelong guidance in education and

lifelong learning strategies, (2008). Prieiga internete:

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/104236.pdf

17. European Union Council's Resolution New skills for new jobs, (2007). Prieiga internete:

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2007:290:0001:0003:EN:PDF

18. European Commission's strategy New Skills for New Jobs: Anticipating and match labor market

and skills needs (2008). Prieiga internete: http://eose.org/ressource/commission-communication-

new-skills-for-new-jobs-anticipating-and-matching-labour-market-and-skills-needs/

19. European Alliance for Apprenticeships. Declaration of the European Social Partners, the

European Commission and the Lithuanian Presidency of the Council of the European Union,

2013. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/doc/alliance/joint-

declaration_en.pdf

20. Europos Komisija (2012). Lietuva: Nacionalinė reformų darbotvarkė (2012).

http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/nd/nrp2012_lithuania_lt.pdf/

21. Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015. Prieiga

internete: http://www.delni.gov.uk/youth-training-strategy.pdf

22. Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015. Prieiga internete:

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?news=informacija-apie-kpmpc-darbuotoju-vizita-i-airija-2

23. Informacinė ataskaita apie KPMPC darbuotojo vizitą į Airiją, 2015. (Rankraštis).

24. Ireland. VET in Europe: Country report. 2014. Prieiga internete:

https://cumulus.cedefop.europa.eu/files/vetelib/2015/IE_2014_CR.pdf

25. Inquiry into Careers Education, Information, Advice and Guidance in Northern Ireland. Report:

NIA 141/11-15 Employment and Learning Committee, 16 October 2013. Prieiga internete:

http://archive.niassembly.gov.uk/employment/reports/Inquiry-into-Careers-Education-

Information-Advice-and-Guidance-in-NI.pdf

26. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 833 (Žin., 2011, Nr. 89-4259).

27. Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija) (Žin., 2012, Nr. 35-1734; Teisės

aktų registras, 2015-05-08, Nr. 2015-06979 ).

28. Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-232.

(Teisės aktų registras, 2015-03-25, Nr. 2015-04247).

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1018995&p_query=D%EBl%20Formal

iojo%20profesinio%20mokymo%20program%F8%20rengimo%20ir%20%E1teisinimo%20tvark

os%20apra%F0o%20patvirtinimo&p_tr2=

29. Further Education and Training Strategy 2014 – 2019. Internetinė prieiga:

https://www.education.ie/en/Publications/Policy-Reports/Further-Education-and-Training-

Strategy-2014-2019.pdf

30. Gyventojų užimtumo tyrimo rezultatai. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų

bazė. Prieiga internete http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/. 2013 05 13 duomenys.

31. Išsilavinimo pažymėjimų blankų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1227. (Teisės aktų registras:

2014-12-18 Nr.2014-19970).

32. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-692. (Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir da39rbo ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A1- 584 redakcija).

(Žin. Valstybės žinios, 2013-12-27, Nr. 134-6863).

33. Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014. Prieiga internete:

https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3288

http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/nd/nrp2012_lithuania_lt.pdf/

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=420810&p_query=&p_tr2=2




110

34. Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinių,

funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.V-1909. (Žin., 2010, Nr. 130-

6649). Prieiga internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_e?p_id=385219&p_query=&p_tr2=2/.

35. Laužackas, R. Profesinio rengimo metodologija. Kaunas, 2005.

36. Lietuva 2015: nacionalinė reformų darbotvarkė. Prieiga internete.


37. Lietuvos kvalifikacijų sandara. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro informacija.

Prieiga internete: http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html

38. Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.

gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535. (Žin., 2010, Nr. 56-2761. Aktuali redakcija: Žin., 2011, Nr. 71-

3402; Žin., 2011, Nr. 107-5057). Prieiga internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=372306&p_query=&p_tr2=/;

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=405326.

39. Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų

sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita. Kvalifikacijų ir

profesinio mokymo plėtros centras, 2012. Prieiga internete:

http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/LTKS_EKS_ataskaita.pdf/.

40. Lietuvos švietimo klasifikacija. Sritys ir posričiai. Vartotojo vadovas, ŠMM, 2000. Prieiga

internete:

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/693_cd612da7324fd6c315375fee0aaeac2a.pdf

41. Lietuvos konvergencijos 2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491. Valstybės žinios, 2011, Nr. 54-2596.

42. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-

1627);

43. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2011, Nr. 38-

1804. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_e?p_id=399271/.

44. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės

priemonės, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228.

(Žin. 2013, Nr. 29-1406).

45. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė. Prieiga internete

http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/.

46. Model Curriculum for Training on Standards in Vocational Education and Training (VET). CEN-

CENELEC-ETSI JWG-EaS, 2012. Prieiga internete:

http://www.cencenelec.eu/standards/Education/JointWorkingGroup/Documents/ModelCurriculu

mForVocationalTraining.pdf

47. Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-580 redakcija.

Žin. 2013, Nr. 74-3723.

48. Ne mažiau kaip trijų Europos Sąjungos šalių profesinio informavimo infrastruktūrų, struktūros ir

jų veiklos analizė. Projekto "Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (aikos)

sukūrimas ir plėtojimas" (NR. BPD04-ERPF-1.5.1-04-04/0003) produktas. Vilnius, 2006.

(Rankraštis).

49. Ortleb, R. Vocational training in the dual system in the Federal Republic of Germany: an

investment in the future. Federal Minister for Education and Science, 1992.

50. Pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2442, 2004, Nr. 5-102.

51. Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės. 2014 m. gruodis, Nr. 18, (123). Prieiga internete:

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/575_8891529f25f1eb47ab6017cf379d6134.pdf.


http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/LTKS_EKS_ataskaita.pdf/

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=45299



http://www.worldcat.org/search?q=au%3AOrtleb%2C+Rainer.&qt=hot_author

111

52. Pameistrystė ir mokymas realioje darbo vietoje. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros

centras, 2014. Prieiga internete: http://www.kpmpc.lt/refernet/wp-

content/uploads/2012/12/ReferNet_LT_2014_pameistrystes-straipsnis.pdf.

53. Pameistrystės diegimo Lietuvos profesiniame rengime gairės, pagrįstos pameistrystės plėtros

Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Nyderlanduose patirtimi, 2012. Internetinė prieiga:

http://www.adam-europe.eu/prj/7158/prd/9/1/Guide_LT.pdf.

54. Pažėrienė V. ir kt. Mokinių profesinė veiklinimo metodika, 2014. Internetinė prieiga:

www.mukis.lt/download/752/mpv_metodika_(projektas).pdf

55. Pirminio profesinio rengimo sistema Lietuvoje. Profesinio mokymo metodikos centras, 2005.

56. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333. (Žin. 2008, Nr. 7-

259). Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312949/.

57. Profesinėse mokyklose nori mokytis vis daugiau jaunimo, 2015. Internetinė prieiga:

http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinese-mokyklose-nori-mokytis-

vis-daugiau-jaunimo.

58. Profesinis mokymas Lietuvoje. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, 2011.

Internetinė prieiga: http://www.kpmpc.lt/refernet/lt/reports.html

59. Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.V-

231. (Teisės aktų registras, 2015-03-25, Nr. 2015-04245).

60. Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. (Teisės aktų registras, 2014-09-29, Nr. 2014-

13094).

61. Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio

mokymo programą, metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 8

d. nutarimu Nr. 1320. (Žin., 2008-12-13, Nr. 143-5709; Žin., 2012, Nr. 80-4183).

62. Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. (Teisės aktų registras, 2014-09-29, Nr. 2014-

13094).

63. Profesinio mokymo naujovės: stiprinamas ryšys su darbo rinka, įvedamas modulinis mokymas.

ŠMM pranešimas spaudai, 2015 m. liepos 16 d. Prieiga internete:

http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinio-mokymo-naujoves-

stiprinamas-rysys-su-darbo-rinka-ivedamas-modulinis-mokymas

64. Profesinio mokymo įstaigų pertvarka: siekis, galimybės, nauda. Švietimo problemos analizė

2012, rugsėjis Nr.16 (80). Prieiga internete: www.smm.lt

65. Profesinis rengimas Lietuvoje plėtojamas neturint aiškios vizijos. Internetinį prieiga:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-09-04-rimantas-lauzackas-profesinis-rengimas-

lietuvoje-pletojamas-neturint-aiskios-vizijos/5083

66. Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-

4284).

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=430003&p_query=Formaliojo%20prof

esinio%20mokymo%20tvarkos%20apra%F0as&p_tr2=212

67. Profesinio standarto struktūros, jo rengimo, keitimo ir papildymo tvarkos aprašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr.V-1691/A1-470 Valstybės žinios, 2010, Nr. 121-

6191. Prieiga

internetehttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_e?p_id=383048&p_query=&p_tr2=2/

68. Reikalavimų kompetencijų vertinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarkos aprašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m vasario 2 d. Nr. 132 (Žin., 2012, Nr. 18-799).

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312949/

http://www.smm.lt/

112

69. Reikalavimai profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. V-512/A1-142. (Žin., 2010, Nr. 44-2141;

Žin., 2011, Nr.83-4048).

70. Review of Apprenticeship Training in Ireland 2013. Prieiga internete:

https://www.education.ie/en/Publications/Policy-Reports/Review-of-Apprenticeship-Training-in-

Ireland.pdf

71. Securing our Success: The Northern Ireland Strategy on Apprenticeships, 2014. Prieiga internete:

http://www.delni.gov.uk/securing-our-success-the-ni-strategy-on-apprenticeships.pdf

72. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039. Žin. 2007, Nr. 62-

2383 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=298861

73. Sektorinių praktinio mokymo centrų geros užsienio šalių praktikos pavyzdžių analizė, 2007.

Internetinė prieiga:

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/435_0a1610375e0e2014fe0078f680f3dfa1.pdf.

74. Švietimas 2013. Lietuvos statistikos departamentas, 2014.

75. The Bruges Communiqué on enhanced European Cooperation in Vocational Education and

Training for the period 2011-2020. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/education/lifelong-

learning-policy/doc/vocational/bruges_en.pdf

76. The Newsletter of the International Centre for Career Development and Public Policy. 2015,

March. No. 12 Prieiga internete: http://iccdpp.org/wp-content/uploads/2015/04/ICCDPP-Policy-

Points-March-2015-FIN.pdf

77. Towards a history of vocational education and training in Europe in a comparative perspective.

Introduction. Proceedings of the International conference, October 2002, Lorence, Volume I,

CEDEFOP. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2004.

78. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014

m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72. Teisės aktų registras, 2014-04-29, Nr. 2014-04888.

79. Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878 (Valstybės žinios, 2013, Nr. 105-5154).

80. Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 204 (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1365 redakcija)( TAR, 2014-12-08,

Nr. 19148).

81. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo, 2013 m.

gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745. (Žin., 2013-12-30, Nr. 140-7095).

82. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82. (Žin. 2005, Nr. 12-39).

83. Watts A. G. The Relationship of Career Guidance to VET. National Institute for Careers

Education and Counselling, Cambridge, UK, 2009.

84. 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-735 (Teisės aktų

registras, 2015-07-10, Nr. 2015-11218).

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/vocational/bruges_en.pdf

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/vocational/bruges_en.pdf

113

PRIEDAI

1 PRIEDAS. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai profesinio mokymo srityje

Švietimo ir mokslo ministerija:

1. dalyvauja kuriant profesinio mokymo politiką ir ją vykdo;

2. dalyvauja kuriant ir vykdant žmogiškųjų išteklių plėtros politiką;

3. tvirtina bendruosius profesinio mokymo planus;

4. nustato formaliojo profesinio mokymo programų ir profesinio rengimo standartų registravimo Studijų ir

mokymo programų registre tvarką;

5. skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas,

jas vykdančius ir turinčius licencijas jas vykdyti profesinio mokymo teikėjus;

6. tvirtina asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo rėmimo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės

integracijos įstatymas ar Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas, pageidaujančių įgyti pirmąją

kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planą;

7. tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesines mokyklas bendruosius kriterijus;

8. suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustato profesinio mokymo pažymėjimo, profesinio

mokymosi pasiekimų pažymėjimo ir pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką;

9. tvirtina bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo

tvarką;

10. atlieka ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų profesinio mokymo įstaigų steigėjo funkcijas;

11. Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;

12. rengia profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtros investicines programas;

13. vykdo kvalifikacijų suteikimo priežiūrą Vyriausybės nustatyta tvarka;

14. atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1. koordinuoja profesinio rengimo standartų rengimą ir juos tvirtina;

2. rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką ir teikia Vyriausybei tvirtinti;

3. nustato bendruosius reikalavimus apskričių profesinio mokymo tarybų nuostatams;

4. nustato reikalavimus profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarką;

5. nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką;

6. nustato profesinio orientavimo vykdymo tvarką;

7. vykdo profesinio mokymo programų finansavimą iš valstybės biudžeto, taikant mokymo lėšų skyrimo

vienam mokiniui principą;

8. nustato formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką.

114

2 PRIEDAS. Lietuvos švietimo ir mokymo sistema.

115

3 PRIEDAS. Kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai pagal LTKS lygius

LTKS

lygis

Kvalifikacijos

darbui

Kvalifikacijos

mokymuisi

LTKS

lygis

8 Mokslo daktaro diplomas

Meno daktaro diplomas

8

7 Rezidentūros pažymėjimas

Magistro diplomas

7

6 Bakalauro diplomas

Profesinio bakalauro diplomas

Studijų pažymėjimas

6

5 Šiuo metu šio lygio kvalifikacijos

neteikiamos

5

4 Kvalifikacijos

pažymėjimas

Brandos atestatas 4

3 Kvalifikacijos

pažymėjimas

3

2 Kvalifikacijos

pažymėjimas

Pagrindinio

išsilavinimo

pažymėjimas

2

1 Kvalifikacijos

pažymėjimas

1

Šaltinis: Lietuvos kvalifikacijų sandara. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro informacija.

Prieiga internete: http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html

http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html

116

4 PRIEDAS. Akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos.

1. UAB „Achemos“ mokymo centras (Buveinės adresas: Komonautų g. 15, LT-55141 Jonava)

2. UAB „Amatų mokymo centras“ (Buveinės adresas: Savanorių pr. 124, LT-03153 Vilnius)

3. UAB „Inspecta“ (Buveinės adresas: Mėnulio g. 7, LT-04326 Vilnius)

4. UAB „Kauno liftai“ (Buveinės adresas: Taikos pr. 110, LT-51159 Kaunas)

5. UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras (Buveinės adresas: R. Kalantos g. 19, LT-52302

Kaunas)

6. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: K. Donelaičio g. 8, LT-44213 Kaunas)

7. UAB „Klaipėdos liftas“ (Buveinės adresas: Rumpiškės g. 31A, LT-91120 Klaipėda)

8. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (Buveinės adresas: Mindaugo g. 12, Vilnius LT-03603)

9. Lietuvos elektros energetikos asociacija (Buveinės adresas: Jeruzalės g. 21, LT-08420 Vilnius)

10. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (Buveinės adresas: A. Vienuolio g. 1, LT-01104 Vilnius)

11. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (Buveinės adresas: K. Donelaičio g. 2, LT-44213 Kaunas)

12. Lietuvos suvirintojų asociacija (Buveinės adresas: Jankiškių g. 18, LT-02300 Vilnius)

13. Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija

14. Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija

(Buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 23A, LT-36205 Panevėžys)

15. UAB „Lifosa“ (Buveinės adresas: Juodkiškio g. 50, LT-57502 Kėdainiai)

16. Panevėžio darbo rinkos mokymo centras (Buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 23A, LT-36205

Panevėžys)

17. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: Respublikos g. 34, LT-35173 Panevėžys)

18. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Buveinės adresas: Saltoniškių g. 19, LT-08105

Vilnius)

19. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Buveinės adresas:

Švitrigailos g. 18, LT-03223 Vilnius)

20. UAB „SDG“ (Buveinės adresas: Pramonės pr. 23, LT-51287 Kaunas)

21. UAB „Sistemų registras“ (Buveinės adresas: Pramonės pr. 23, LT-51287 Kaunas)

22. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai)

23. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (Buveinės adresas: Savanorių pr. 2, LT-

03116 Vilnius)

24. Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (Buveinės adresas: A. Vienuolio gatvė 8, LT-01104 Vilnius)

25. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: Algirdo g. 31, LT-03219 Vilnius)

Šaltinis: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?page_id=1488


117

5 PRIEDAS. Profesinio mokymo programos ar jos modulio įgyvendinimas pameistrystės

forma

Išrašas iš Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės

8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija) (Žin., 2012, Nr. 35-1734; Teisės aktų registras, 2015-05-08, Nr. 2015-06979 )

"38. Profesinio mokymo organizavimą pameistrystės forma taiko:

38.1. įmonė, įstaiga, organizacija, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo, kuriems profesinis mokymas nėra pagrindinė

veikla ir kurie su asmeniu sudaro darbo sutartį (toliau – darbdavys) ir profesinio mokymo sutartį bei teisės aktų

nustatyta tvarka turi licenciją profesiniam mokymui vykdyti;

38.2. profesinio mokymo įstaiga kartu su darbdaviu, jiems su asmeniu sudarius profesinio mokymo sutartį. Tarp

profesinio mokymo įstaigos ir darbdavio sudaroma bendradarbiavimo sutartis.

39. Darbdavys, pageidaujantis darbo vietoje mokyti asmenį, kreipiasi į profesinio mokymo įstaigą, kuri turi licenciją

vykdyti atitinkamą profesinio mokymo programą ar jos modulį. Jei profesinio mokymo įstaiga neturi galimybės

vykdyti mokymą, raštu pateikia motyvuotą atsisakymą ir darbdavį nukreipia į Kvalifikacijų ir profesinio mokymo

plėtros centrą, kad būtų parinkta kita mokymo įstaiga.

40. Darbuotojo, su kuriuo sudaryta profesinio mokymo sutartis (toliau – pameistrys), praktinis mokymas vykdomas

jo darbo vietoje, kurioje turi būti profesinio mokymo programos reikalavimus atitinkantys technologiniai įrengimai,

sukomplektuoti reikalingi ir tvarkingi darbo įrankiai, kitos technologinės priemonės ir asmeninės apsaugos

priemonės ir turi būti vykdomi profesinio mokymo programos reikalavimus atitinkantys darbai, paslaugos ar

procesai.

41. Pameistrio teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui

sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį.

42. Profesinio mokymo įstaigos vadovas skiria profesijos mokytoją pameistrio praktiniam mokymui, vykdomam

darbo vietoje, vadovauti, o darbdavys skiria atsakingą (-us) darbuotoją (-us) už pameistrio darbinės veiklos ir

praktinio mokymo organizavimą ir atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą

(toliau – profesijos meistras). Asmenys, vadovaujantys, organizuojantys ir koordinuojantys pameistrio praktinį

mokymą, užtikrina sklandų bendradarbiavimą.

43. Praktinio mokymo programą, pagal kurią mokomas pameistrys, ir pameistrio mokymosi pasiekimų vertinimo

rekomendacijas rengia ir derina su darbdaviu praktikai vadovaujantis profesijos mokytojas.

44. Praktinis ir teorinis mokymas vykdomas pakaitomis pagal sudarytą mokymo tvarkaraštį.

45. Su darbdaviu suderintą mokymo planą ir mokymo tvarkaraštį, sudaromą, atsižvelgiant į pameistrio darbo

specifiką, tvirtina Teikėjas, jei profesinio mokymo programą vykdo kartu. Mokymo tvarkaraštyje įrašoma, kur ir kas

vykdys mokymo turinio sudedamąsias dalis.

46. Pameistrys gali būti mokomas individualiai ar grupėje. Šios grupės mokinių skaičius negali būti didesnis už

skaičių, nurodytą Teikėjo dokumentuose, pateiktuose Pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo

programas ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

47. Teorinio mokymo apskaitą tvarko profesijos mokytojas profesinio mokymo dienyne. Praktinio mokymo veiklos

datą, trukmę ir atliekamas užduotis Praktikos dienyne pažymi pameistrys, o po įrašu pasirašo profesijos meistras.

48. Tarpinius pameistrio mokymosi pasiekimų vertinimus organizuoja Teikėjas."

118

6 PRIEDAS. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimas profesinio mokymo įstaigose:

Eil.

Nr.

Įstaigos pavadinimas Sektorinio praktinio mokymo

centrų partneriai

Sektorinio praktinio mokymo centras

pavadinimas

1. Kauno statybininkų rengimo centras Ukmergės technologijų ir verslo

mokykla

Medienos technologijų ir baldų gamybos

inovacijų praktinio mokymo centras

2. Vilniaus technologijų ir verslo

profesinio mokymo centras

- Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio

mokymo centras

3. Karaliaus Mindaugo profesinio

mokymo centras

- Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų

sektorinis praktinio mokymo centras

4. Šiaulių profesinio rengimo centras - Didmeninės ir mažmeninės prekybos

sektorinio praktinio mokymo centras

5. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo

mokykla

- Tekstilės produkcijos gamybos sektorinis

praktinio mokymo centras

6. Vilniaus geležinkelio transporto ir

verslo paslaugų mokykla

Vilniaus technologijų ir dizaino

kolegija

Geležinkelio transporto specialistų

rengimo sektorinio praktinio mokymo

centras

7. Klaipėdos turizmo mokykla - Viešbučių ir restoranų bei prekybos

sektorinio praktinio mokymo centras

8. Viešoji įstaiga Alantos technologijos

ir verslo mokykla

- Žemės ūkio sektorinio praktinio mokymo

centras

9. Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo

mokykla

- Didmeninės ir mažmeninės prekybos

sektoriaus praktinio centras

10. Utenos darbo rinkos mokymo centras - Didmeninės ir mažmeninės prekybos

sektoriaus praktinio centras

11. Vilniaus turizmo ir prekybos verslo

mokykla

- Didmeninės ir mažmeninės prekybos

sektoriaus praktinio mokymo centras

12. Vilniaus technologijų ir verslo


- Energetikos sektoriaus praktinio mokymo

centras

13. Visagino technologijos ir verslo



centras

14. Viešoji įstaiga Elektrėnų profesinio

mokymo centras


centras

15. Alytaus profesinio rengimo centras - Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio

mokymo centras

16. Viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos

mokymo centras

Viešoji įstaiga Klaipėdos laivų

statybos ir remonto mokykla

Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio

mokymo centras

17. Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų

profesinio rengimo centras

- Komunalinės, socialinės ir asmeninio

aptarnavimo veiklos sektoriaus praktinio

mokymo centras

119

18. Kauno maisto pramonės ir prekybos

verslo mokymo centras

- Maisto produktų, gėrimų ir tabako

gamybos sektoriaus praktinio mokymo

centras

19. Utenos regioninis profesinio mokymo

centras

- Maisto produktų, gėrimų ir tabako

gamybos sektoriaus praktinio mokymo

centras

20. Kauno socialinių paslaugų ir statybos

verslo darbuotojų profesinio rengimo

centras

Viešoji įstaiga Kauno apskrities

darbo rinkos mokymo centras

Statybos sektoriaus praktinio mokymo

centras

21. Šiaulių profesinio rengimo centras - Statybos sektoriaus praktinio mokymo

centras

22. Viešoji įstaiga Alytaus darbo rinkos

mokymo centras

Alytaus profesinio rengimo

centras

Statybos sektoriaus praktinio mokymo

centras

23. Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio

rengimo centras

- Statybos sektoriaus praktinio mokymo

centras

24. Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės


Viešoji įstaiga Vilniaus

statybininkų rengimo centras

Statybos

(visų rūšių suvirinimo mokymo

infrastruktūrai plėtoti) sektoriaus


25. Viešoji įstaiga Vilniaus statybininkų

rengimo centras

Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės


Statybos

(statybos ir apdailos darbų mokymo

infrastruktūrai plėtoti) sektoriaus


26. Viešoji įstaiga Telšių regioninis


- Statybos sektoriaus praktinio mokymo

centras

27. Bukiškių žemės ūkio mokykla Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės


Transporto, sandėliavimo ir ryšių


28. Marijampolės profesinio rengimo

centras

- Transporto, sandėliavimo ir ryšių


29. Viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos

mokymo centras



30. Viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos

mokymo centras

VšĮ Panevėžio profesinio

rengimo centras

Transporto, sandėliavimo ir ryšių


31. Viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos

mokymo centras



32. Kauno statybininkų rengimo centras - Variklinių transporto priemonių ir

motociklų remonto sektoriaus praktinio

mokymo centras

33. Vilniaus automechanikos ir verslo

mokykla

- Variklinių transporto priemonių ir


mokymo centras

34. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla - Variklinių transporto priemonių ir


mokymo centras

35. Viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos

mokymo centras

- Viešbučių ir restoranų sektoriaus


36. Viešoji įstaiga Vilniaus Žirmūnų


Vilniaus turizmo ir prekybos

verslo mokykla

Viešbučių ir restoranų sektoriaus


37. Kauno maisto pramonės ir prekybos

verslo mokymo centras

- Viešbučių ir restoranų sektoriaus


38. Joniškio žemės ūkio mokykla - Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės


39. Marijampolės profesinio rengimo - Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės

120

centras sektoriaus praktinio mokymo centras

40. Šilutės žemės ūkio mokykla - Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės


41. Plungės technologijų ir verslo

mokykla

- Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės


121

7 PRIEDAS. Euroguidance tinklo interneto svetainėje www.euroguidance.net pateikiami

šių ES šalių profesinio orientavimo sistemų aprašai:

Airija Italija Prancūzija

Austrija Jungtinė Karalystė Rumunija

Belgija (Flandrija) Kipras Slovakija

Bulgarija Latvija Slovėnija

Čekija Lenkija Suomija

Danija Lichtenšteinas Švedija

Estija Liuksemburgas Šveicarija

Graikija Malta Turkija

Islandija Norvegija Vengrija

Ispanija Nyderlandai Vokietija

http://www.euroguidance.net/

http://euroguidance.eu/guidance-systems/






























122

8 PRIEDAS. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios institucijos ir jų veikla

Ugdymo plėtotės centras (UPC):

padeda mokytojams diegti į ugdymo turinį integruojamąsias programas;

organizuoja šalies mokytojams metodinę veiklą;

įgyvendina priemones, siekiant gerinti mokinių pasiekimus;

teikia pagalbą atskiroms mokykloms su itin žemais mokinių pasiekimais, siekiant šalinti regioninius

mokyklų skirtumus;

planuoja ugdymo turinio pokyčius, tobulina vadovėlius ir mokymo priemones bendrojo ugdymo

programoms.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC):

numato egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarką ir pertvarką (pagal kasmetines

analizes), susijusią su mokinių įvairių kompetencijų vertinimu;

teikia rekomendacijas savivaldybėms.

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (NMVA):

atlieka vidinį ir išorinį mokyklų veiklos vertinimą, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo

savivaldybėms ir mokykloms;

analizuoja politiką, siekiant stiprinti savivaldybių švietimo padalinių, mokyklų vadovų kompetencijas ir

sukurti Geros mokyklos koncepciją.

Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC):

teikia metodinę pagalbą ir rekomendacijas savivaldybėms, mokykloms sprendžiant aprūpinimo mokymo

priemonėmis klausimus;

teikia operatyvią informaciją ir aprūpina mokyklas ir savivaldybes ŠAC administruojamais leidiniais,

priemonėmis.

Švietimo informacinių technologijų centras (ITC):

padeda mokykloms ir savivaldybėms gerinti mokinių pasiekimus, tobulinant ŠVIS ir AIKOS sistemas kad

savivaldybės ir mokyklos remtųsi duomenimis ir taikytų informacija grįstą vadybą;

efektyvina Eportalo veiklą, siekiant padėti pedagogams tobulinti kvalifikaciją pagal individualius poreikius.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC):

numato priemones mažinant socialinę, ekonominę, kultūrinę mokinių ir mokyklų atskirtį, patyčias šalyje ir

regionuose;

teikia siūlymus, sprendžiant problemas, susijusias su savivaldybių ir mokyklų vaiko gerovės komisijomis

bei integruotų vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas ugdymu.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC):

teikia pagalbą savivaldybėms įvairinant neformaliojo švietimo veiklas mokyklose, savivaldybės;

tvarko mokinių olimpiadinį, konkursinį judėjimą, siekiant įtraukti į jį kuo daugiau mokinių;

rengia projektus, siekiant mažinti socialinę, ekonominę, kultūrinę mokinių ir mokyklų atskirtį;

dalyvauja profesinio orientavimo Personalo kvalifikacijos tobulinimo procesuose.

Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF):

skatina mokyklų tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant pagerinti mokinių pasiekimus;

teikia konkrečią pagalbą savivaldybių švietimo skyriams stiprinant jų vadybines kompetencijas, siekiant

aukštesnės regiono švietimo kokybės.

http://www.sppc.lt/

http://www.lmnsc.lt/

http://www.smpf.lt/lt/

123

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC):

skatina neformaliojo švietimo veiklų įvairovę savivaldybėse, mokyklose, siekiant mažinti socialinę,

ekonominę, kultūrinę mokinių ir mokyklų atskirtį.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC):

organizuoja modulinių profesinio mokymo programų ir profesinių standartų rengimą;

sprendžia kvalifikacijų pripažinimo klausimus;

kuria neformaliuoju būdu įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą.
